Page 1

2012 m. gegužės 23 d., trečiadienis

Nr. 41 (9164)

Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais

Senovės graikai ir romėnai teigė, kad teisingumas yra valstybės pagrindas. Formaliai Lietuva su tuo sutinka, nes Konstitucijoje nustatyta, kad teismų sprendimai turi būti vykdomi. „Ar teisingumas tikrai yra mūsų valstybės pagrindas?“ – klausėme šalies regionų gyventojų.

Kaina 1,89 Lt

Kasmet valstybės sieną saugantys pareigūnai sučiumpa 400–600 bėglių. Pastaraisiais metais jų padaugėjo.

Apie tai – 6 p. f

Apie tai – 8 p. f

Pančiai už mažiausią kainą Vyriausybės pasiūlyti Darbo kodekso pakeitimai, tarsi įvilkti į liberalizavimo ir lankstumo drabužius, lietuviams žada ekskursiją į XIX amžių.

Šiandien skaitykite: • Du dešimtmečius didžiuosius baltuosius kalakutus auginantis Vladislovas Tamošiūnas sako, kad norint išauginti sveikus paukščius reikia sudaryti jiems palankias augimo sąlygas ir jų priežiūrai skirti pakankamai laiko.

Gediminas Stanišauskas VL žurnalistas,

ŪKININKŲ ŽINIOS, 9 p. f

gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Vyriausybė teigia beveik susitarusi su profesinėmis sąjungomis ir darbdaviais, kad šie pritartų Darbo kodekso pakeitimams. Pataisos itin nepalankios dirbantiesiems, pensininkams ir šeimoms, auginančioms iki 14 metų amžiaus vaikus.

• Kad ir kaip būtų gaila, kanapių auginimas Lietuvoje, beje, vienintelėje iš ES šalių, šiandien yra nelegalus.

Siūlo mažiau socialinių garantijų Pirmadienį profesinės sąjungos surengė piketą prie Vyriausybės, prieštaraudamos Darbo kodekso pakeitimams, kuriuos siūlo įteisinti Vyriausybė. Ji jau parengė Darbo kodekso pataisų paketą, kuris netrukus keliaus į Trišalę tarybą, o iš ten – į Seimą. Lankstesniu pavadintą Darbo kodekso pataisų paketą Vyriausybei pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Pakeitime, sudarytame iš 32 punktų, numatyta ne tik įteisinti paprastesnį darbuotojų atleidimą iš darbo, bet ir sumažinti dirbančiųjų socialines garantijas. Nukelta į 2 p. f

ŪKININKŲ ŽINIOS, 13 p. f • Už galimybę legaliai gyventi kitoje šalyje lietuviai pasiryžta ne tik gerokai paploninti pinigines, paminti moralės normas, bet ir susižaloti sveikatą. MOTERS PASAULIS, 15 p. f

Pirmadienį profesinės sąjungos surengė piketą prie Vyriausybės, prieštaraudamos Darbo kodekso pakeitimams, Eltos nuotrauka kuriems įsigaliojus, samdomi darbuotojai taptų vergais.

• Naudodamiesi kepsnine su grotelėmis ir pasitelkdami fantaziją, greitai ir nesunkiai visai šeimai galite iškepti šašlykų, dešrelių, kepsnių ar dvisluoksnių sumuštinių.

Pieno rinkoje įtampa auga Ūkininkai susikrimtę, kad, dar nespėję atsigauti po 2008–2009 m. pieno ūkio krizės, vėl speičiami į kampą. Vida Tavorienė VL žurnalistė Prieš keletą metų ūkininkams taip pat teko protestuoti prieš mažas pieno supirkimo kainas. Tuomet jie miestiečiams pieną dalijo nemokamai. Petro Malūko nuotrauka

Pieno supirkimo kainoms ritantis žemyn, gamintojai iš sandėlių žada traukti pieno pilstymo

automatus, krizės įkarštyje gelbėjusius juos nuo bankrotų. Baiminamasi, kad perdirbėjai gali priversti vėl imtis alternatyvaus pieno pardavimo. Nukelta į 3 p. f

MOTERS PASAULIS, 16 p. f

Šeštadienį VL su priedais: Šeštadienis Sodyba Bičių avilys


2

2012 m. gegužės 23 d. • Nr. 41 (9164) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Pančiai už mažiausią kainą O TS-LKD frakcijos seniūnas J.Razma teigė, kad net jei Vyriausybė vienašališkai, negavusi Trišalės tarybos pritarimo, atsiųstų dokumentų paketą į Seimą, parlamentarai vargu ar jį patvirtintų. „Vien aistros dėl MMA didinimo Seime inicijuoja projektus, pagal kuriuos minimalios algos didinimo prerogatyva būtų atimta iš Vyriausybės ir palikta Seimui. Parlamentarai dar anksčiau yra priėmę rezoliuciją, kad MMA nuo liepos 1 d. turėtų būti didinama iš karto iki 900 Lt“, – tikino J.Razma. Seimo opozicijai priklausantys „darbiečiai“, socialdemokratai, „tvarkiečiai“ ir krikščionys su profesinėmis sąjungomis yra pasirašę susitarimą siekti, kad MMA didinimas būtų susietas su vidutiniu darbo užmokesčiu. „Dabartinėmis aplinkybėmis nuo 2013 m. sausio 1 d. MMA galėtų didėti maždaug iki 1 020 Lt ir, jei žmonės per Seimo rinkimus balsuos už opozicines partijas, neabejoju, kad, gavusios gyventojų pasitikėjimą, jos pažadą ištesės“, – tikino A.Sysas.

Skundų mažėja

Daugiausia aistrų kelia darbdaviams suteikiama galimybė su darbuotojais sudaryti terminuotąsias darbo sutartis, Klaudijaus Driskiaus nuotrauka kurių trukmė – iki 2 metų. Tokias sutartis būtų galima pratęsti dar 2 metams.

e Atkelta iš 1 p. Daugiausia aistrų kelia darbdaviams suteikiama galimybė su darbuotojais sudaryti terminuotąsias darbo sutartis, kurių trukmė – iki 2 metų. Tokias sutartis būtų galima pratęsti dar 2 metams. Specialistai neabejoja, kad dauguma darbdavių visiškai atsisakytų neterminuotųjų darbo sutarčių, o dirbantieji pagal terminuotąsias sutartis taptų labiau pažeidžiami ir mažiau socialiai apsaugoti. Piktinamasi ir siūlymu, kad asmeniui sulaukus 65 metų, su juo darbo sutartis būtų iš karto nutraukiama. Labiau pažeidžiamos taptų ir šeimos, auginančios iki 14 metų amžiaus vaikus. Tokių šeimų narius būtų galima lengviau atleisti iš darbo, nors dabartinis Darbo kodeksas panašiais atvejais gerokai suvaržo darbdavio galias. Dar kita pataisa, kelianti pasipiktinimą, yra maksimalus nustatytas terminas išeitinei pašalpai išmokėti. Vyriausybė siūlo, kad atleistam darbuotojui darbdavys privalėtų išmokėti išeitinę pašalpą ne už 6 (kaip yra dabar), o ne daugiau kaip už 4 mėnesius. Lietuvoje darbo santykiais susieti dirba maždaug 1,4 mln. piliečių.

XXI amžiuje Lietuvoje įteisinti vergovę, o pati retorika skamba taip: „Jūs dirbsite dieną ir naktį, jei sutiksite su 50 Lt minimalios mėnesio algos padidinimu“, – ironizavo socialdemokratas Algirdas Sysas. Visagaliu pasijutusį premjerą ramino net Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovai. Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pareiškė, kad darbo santykių liberalizavimo nederėtų sieti su didesne minimalia mėnesio alga. Dar griežčiau Vyriausybę kritikavo ir TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma. „Premjerui esu gana kategoriškai išsakęs, kad MMA didinimas, siejamas su Darbo kodekso pataisų projektu, yra iš principo neteisingas ir tuos dalykus sieti yra mažų mažiausiai nekorektiška“, – neabejojo J.Razma. Kai kurie politikai Vyriausybės pasiūlytas Darbo kodekso pataisas sieja su A.Kubiliaus siekiu įtikti stambaus kapitalo atstovams.

darbuotojų atleidimą iš darbo pramonininkų lyderis laiko normaliu ir net nurodė Vatikano patirtį. „Kardinolai, sulaukę tam tikro amžiaus, privalo parašyti atsistatydinimo pareiškimą ir tik tada Popiežius sprendžia, ar juos palikti tolesnei tarnystei. Nuo tam tikro amžiaus turi būti sudarytos sąlygos lengviau atleisti“, – aiškino G.Rainys. Būtent ši nuostata kelia nemažą žmogaus teisių gynėjų susirūpinimą, nes čia jie įžvelgia darbuotojų diskriminaciją dėl amžiaus. Kalbėdamas apie kitus Darbo kodekso pataisų punktus, G.Rainys pabrėžė, kad reikėtų suvaržyti darbuotojams galimybes metų metus kaupti nepanaudotas mokamas kasmetines atostogas. „Būna, kad žmogus metų metus neina atostogų, o vėliau pareikalauja pinigų už visą laikotarpį. Tokio pasipinigavimo neturėtų būti ir šį klausimą reikia kažkaip reglamentuoti“, – kalbėjo LPK generalinis direktorius G.Rainys.

Lietuvoje tik apie 9 proc. dirbančiųjų yra profesinių sąjungų nariai ir tik apie 25 proc. darbuotojų darbo santykiai reguliuojami per kolektyvines sutartis. Nacionalinio lygmens kolektyvinių sutarčių nėra sudaryta.

Kritikuoja net saviškiai Dar iki pirmadienio ryto Vyriausybė teigė, esą Darbo kodekso priėmimo sąlyga yra didesnė minimali mėnesio alga (MMA). Iki šiol yra sutarta, kad MMA 50 Lt didės nuo šių metų liepos 1 d. (iki 850 Lt). Tačiau dar 50 Lt ketinama MMA didinti nuo 2013 m. sausio 1 d., bet tik su išlyga, kad Seimas priims Darbo kodekso pataisų paketą, sudarytą iš 32 punktų. „Jei būtų priimtas įstatymų paketas dėl darbo sąlygų, matytume galimybę nuo sausio 1 d. didinti MMA iki 900 Lt“, – teigė premjeras A.Kubilius. Opozicija tokius premjero svarstymus pavadino šantažu. „Konservatorių Vyriausybė siekia

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenys rodo, kad dabartinis Darbo kodeksas gana gerai reguliuoja darbuotojų ir darbdavių santykius. VDI per pirmąjį šių metų ketvirtį gavo apie 50 proc. mažiau skundų. Sumažėjo nusiskundimų dėl darbo užmokesčio vėlavimo ir galutinio atsiskaitymo (beveik 70 proc.), mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, darbo užmokesčio lengvatų, garantijų bei kompensacijų. Šiek tiek mažiau (apie 23 proc.) skundų ir pranešimų gauta dėl darbo ir poilsio organizavimo. Pastebėta tik tai, kad apie 25 proc. padaugėjo skundų dėl darbo sutarties sudarymo ir jos vykdymo pažeidimų. Per tris šių metų mėnesius VDI iš viso gavo per 1,6 tūkst. skundų. SADM atstovė Lina Burbaitė teigė, kad galutiniai pasiūlymai dėl Darbo kodekso pakeitimų bus suformuluoti tik tada, kai dėl vieno ar kito pasiūlymo susitars visos pusės. „Požiūris, kad darbo santykių lankstinimas naudingas tik darbdaviams, gana vienpusiškas. Pagrindinis tikslas – sudaryti sąlygas darbdaviams, reaguojant į besikeičiančias ekonomines bei globalios

Rėmėsi Vatikano pavyzdžiu

Opozicija žada gerokai didesnę MMA

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinis direktorius Gediminas Rainys tikino, kad siūlomos pataisos nepablogins dirbančiųjų situacijos. Pasak jo, dauguma Darbo kodekso nuostatų buvo rašyta sovietmečiu, kai vienintelis darbdavys buvo valstybė. „Tuomet visos įmonės buvo valstybinės ir niekas nesuko galvos dėl „valstybinių pinigų“. Dabar gyvename laisvos rinkos sąlygomis, kuri nuolat kinta ir darbdaviams išties nelengva prie jos prisitaikyti“, – kalbėjo jis. Sulaukusių 65 metų amžiaus

Dėl MMA siejimo su darbo santykiais negailestingai sukritikuotas A.Kubilius pirmadienį jau švelnino toną. Po susitikimo su Trišalės tarybos nariais – profesinėmis sąjungomis ir darbdaviais – jis pareiškė, esą buvo „vieningai sutarta“, kad lankstesnis darbo santykių reguliavimas galėtų būti perkeltas į kolektyvines sutartis ir tokių sutarčių plėtra turėtų būti skatinama Darbo kodekso pataisomis. Iš 32 punktų esą visapusiškai sutarta dėl maždaug 15.

rizikos sąlygas, išlaikyti esamas darbo vietas ir kurti naujas gerai mokamo darbo vietas. Tam reikia nuolaidų iš abiejų pusių: iš darbdavių – prisiimti daugiau atsakomybės, pagerėjus verslo sąlygoms kurti naujas vietas, iš profesinių sąjungų – skatinti kolektyvines derybas su darbdaviais, kad būtų užtikrinamas socialinis saugumas darbuotojams“, – dėstė L.Burbaitė. Lietuvoje tik apie 9 proc. dirbančiųjų yra profesinių sąjungų nariai ir tik apie 25 proc. darbuotojų darbo santykiai reguliuojami per kolektyvines sutartis. Nacionalinio lygmens kolektyvinių sutarčių apskritai nėra sudaryta.

Darbo santykiai neatitinka realybės Rita Griguolaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė

Per Europą, įskaitant ir Lietuvą, vilnijančios ekonomikos reformos be išimties apima darbo santykių reguliavimo peržiūrėjimą. Deja, Ispanija, Italija, Graikija laiku nesiėmė reikiamų priemonių, ir visi matome to pasekmes. O Estija savo darbo santykių reguliavimą padarė lankstesnį dar prieš krizę. Pagal mūsų instituto atliktą analizę Estijos darbo teisė nesiekia detalaus reglamentavimo, darbo santykių šalys turi daugiau galimybių ar alternatyvų susitarti. Tai ilgalaikėje perspektyvoje lėmė vidutiniškai 8,5 proc. BVP augimą 2011 m. ir maždaug 4 procentiniais punktais didesnį užimtumą nei Lietuvoje. Vyriausybės siūlomi pakeitimai nėra tokie drastiški, kaip piešiami viešose diskusijose. Pavyzdžiui, atostogos, priešingai nei skelbiama, nesutrumpėtų. Pasikeistų tik jų skaičiavimo tvarka. Dauguma siūlomų kitų Kodekso pakeitimų yra tik administracinės naštos mažinimas arba įstatymo koregavimas, kad jis atitiktų realiai egzistuojančius darbo santykius. Tarkime, lankstesnė darbo laiko apskaita leis dirbti vieną dieną ilgiau, kitą – trumpiau. Darbo įstatymai šiuo metu gyvena sau – arba jų nesilaikoma, arba jie užkrauna papildomą administracinę naštą ir galvos skausmą, kaip įvykdyti jų reikalavimus. O siūlomi Darbo kodekso pakeitimai padėtų darbo santykius sureguliuoti taip, kad jie atitiktų realybę, o tai nėra kažkokia blogybė, kurią reikėtų slėpti po kitais reguliavimais, pavyzdžiui, darbo jėgos kainos nustatymu – MMA.

Labiausiai stinga pasitikėjimo Boguslavas Gruževskis, Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius

Didžiausia šiandien egzistuojanti problema ta, kad nėra pasitikėjimo tarp darbuotojo ir darbdavio. Galbūt tie Vyriausybės pasiūlymai ir nėra blogi, bet žmonės, matydami, kad netenka dalies garantijų, išorines sąlygas priima kaip asmeninės situacijos pabloginimą. O juk santykiai tarp abiejų pusių turėtų būti tokie, kaip ir šeimoje, kur vaikai turėtų džiaugtis, kad tėvui buvo padidintas atlyginimas. Esu įsitikinęs, kad darbo santykius Lietuvoje reikėtų reguliuoti griežčiau, o liberalizavimą ir lankstumą nustatyti kolektyvinėse sutartyse. Visa tai leidžia įgyvendinti dabar galiojančios Darbo kodekso nuostatos. Aišku, atsiranda darbuotojų, kurie vienijasi su darbdaviais, nes yra įsitikinę, kad jei įmonei seksis, pagerės ir jų asmeninis gyvenimas. Tad linkėčiau darbdaviams, kad jie tinkamai įvertintų darbuotojų pastangas. Galiausiai niekas nėra paskaičiavęs, kokią realią naudą atneštų pakeitimai, nors a priori nesakau, kad tie pakeitimai yra blogi. Beje, pataisų siejimą su MMA didinimu taip pat vadinu nekorektišku. Tai – skirtingi dalykai. Skaičiavimai rodo, kad MMA turėtų būti ne mažesnė nei 1 100 Lt, o artimiausią pusmetį turėtų būti apie 1 300 Lt. Deja, moksliniai skaičiavimai neįvertinami.


2012 m. gegužės 23 d. • Nr. 41 (9164) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Pieno rinkoje įtampa auga

Ūkininkus labiausiai vargina pieno rinkos nestabilumas ir nežinia dėl verslo ateities.

e Atkelta iš 1 p. Pasitraukė pirmas „Jei kainos dar labiau kris, gali tekti iš sandėlio traukti pieno pilstymo aparatus“, – svarstė devynis mėnesius Kauno prekybos centruose šviežią pieną iš automatų pardavinėjęs Vilkaviškio rajono ūkininkas Paulius Vizgirda. Vilkaviškietis 2009 m. pirmas Kaune pastatė tris pieno pilstymo automatus, pirmas ir pasitraukė iš šios rinkos. Pasak ūkininko, trauktis paskatino ne tik išaugusios perdirbimo įmonių pieno supirkimo kainos, bet ir konkurencija. Atsirado vis daugiau ūkininkų, pasiryžusių tiesiai vartotojams tiekti šviežią pieną prekybos centruose. „Pirmus tris mėnesius per dieną parduodavau apie 900 litrų pieno. Už litrą prašiau po du litus. Kai atsirado konkurentų, o automatų įvairiuose prekybos centruose padaugėjo iki 23, pardavimas sumažėjo iki 600 litrų. Paskutinius tris mėnesius nupirkdavo jau tik po 200 litrų. Dėl tokio kiekio nebeapsimokėjo pieno vežioti į Kauną“, – pasakojo ūkininkas. Tačiau P.Vizgirda pabrėžė, kad pieno pilstymo automatai krizės įkarštyje padėjo išgyventi. „Investicijos atsipirko, nes pirmas pasiūliau tokią prekybą. Gerai, kad laiku ir pasitraukiau“, – teigė jis.

Automatus uždarė ir kooperatyvas Kur kas ilgiau į Kauno prekybos tinkluose pastatytus trylika automatų

Jaunatis. Saulė teka 5.00, leidžiasi 21.32.

šviežią ekologišką pieną vežiojo rokiškėnų įsteigto ekologinių ūkių kooperatyvo „EKO tikslas“ nariai. Tačiau maždaug prieš pusmetį ir kooperatyvas atsisakė tokios prekybos. „Pakilo pieno supirkimo kainos, be to, mažiau ir žmonės pirko. Ekologiško pieno litrą su buteliu pardavinėjome po 2,5 lito“, – pagrindines priežastis, dėl kurių buvo uždaryti pieno pilstymo automatai, įvardijo kooperatyvo „EKO tikslas“ direktorius Mindaugas Petkevičius. Kooperatyvo vadovas svarstė, kad perdirbėjai gali priversti vėl imtis alternatyvaus pieno pardavimo. „Dabar dar sunku pasakyti, kaip elgsimės. Žaliavos supirkimo kainos smarkiai mažėja. Jei perdirbėjai per-

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

pieno supirkimo kainoms, pradėjome dvejoti, ar verta tai daryti. Kai perdirbėjai kainas sumažino 10 centų, nurijome kartėlį. Netrukus vėl tiek pat nurėžė ir sako, kad dar mažins. Tai primena istoriją, buvusią prieš 3 metus. Tuomet didelis kainų nuosmukis ir privertė ieškoti būdų, kaip išgyventi“, – aiškino ūkininkas. Kai pieno pardavimas supirkėjams tapo nuostolingas, naujas prekybos būdas ūkį gelbėjo nuo bankroto. L.Valikonis dar investavo į mikroautobusą-šaldytuvą, kuriuo vežioti pieną papildomai buvo įdarbinti du žmones. Be to, ūkininkas išsinuomojo dar keletą pieno pilstymo automatų. Dabar jį aplanko mintis, kad aparatai vėl gali tapti ūkio gelbėto-

kontrolė, registracija, žmonių skundai“, – teigė M.Petkevičius. Daug dėl pirkėjų pasistengęs L.Valikonis neslepia nusivylimo, kad žmonės dar nevertina kokybiško produkto. Ūkininkui atrodo, kad vartotojai, palyginę prekybos centruose nupirktą pieną ir pieną iš automatų, turėtų nedvejodami padaryti išvadas ir dėl produkto kainos, ir dėl skonio. Anot gamintojo, šviežią natūralų pieną vertinančių panevėžiečių yra, tačiau jų galėtų būti daugiau. Ir ūkininkas, ir jo samdomi darbuotojai daug bendrauja su pieno pirkėjais. L.Valikonis diegia vartotojams patrauklias naujoves. Nuolatiniams pirkėjams pasiūlė nuolaidų korteles. Specialiai tokiai prekybai pritaikytas korteles pagamino italų firma. Tiesioginę pieno prekybą dideliuose Kauno prekybos centruose išbandęs P.Vizgirda sako, kad prie jos grįžti nenorėtų. Dabar jo vienas pieno pilstymo automatas stovi nedidelėje parduotuvėje Vilkaviškyje. Taip įkurdinti ūkininkas norėtų ir kitus du. „Orientuočiausi tik į nedideles parduotuves, kur pardavėjas padėtų žmogui įsipilti pieno, prižiūrėtų aparatą“, – sakė P.Vizgirda. Ūkininkas dar gamina sūrius ir kitus pieno produktus, tačiau nedideliais kiekiais. „Jei reikėtų perdirbti visą pieną, kurio per dieną primelžiama apie toną, tektų daug investuoti, įsirengti patalpas, įsigyti įrangos, samdytis specialistus. Ne taip lengva tai įgyvendinti“, – samprotavo pieno gamintojas.

Nori pamokyti kooperatyvus? Perdirbėjai nurodo, kad nuo metų pradžios pieno supirkimo kainos vis mažėja tik dėl to, kad tarptautinėse rinkose pinga pieno produktai. Anot jų, šiuo metu gaminti apsi-

Perdirbėjai nurodo, kad nuo metų pradžios pieno supirkimo kainos vis mažėja tik dėl to, kad tarptautinėse rinkose pinga pieno produktai. Šiuo metu gaminti apsimoka tik pieno miltus, o visos kitos produkcijos gamyba esą stringa. lenks lazdą, teks imtis kitokio pardavimo“, – dėstė M.Petkevičius.

Gali vėl tapti ūkio gelbėtojais Kantriausias liko pirmas šalyje pieno pilstymo automatus įsigyti surizikavęs Panevėžio rajono ūkininkas Laisvūnas Valikonis. Nors pastaraisiais metais tokia prekyba apčiuopiamos naudos nedavė, jis ligi šiol turi tris tokius automatus. „Ketinome šį pavasarį ar vasarą aparatus išjungti, tačiau smunkant

Šiandien

Rytoj

Poryt

Dieną: +19 +24o

Dieną: +13 +18o

Dieną: +15 +20o

Naktį: +9 +14o

Naktį: +6 +11o

Naktį: +3 +8o

Šiandien Lietuvą kirs šaltas atmosferos frontas. Daugelyje rajonų palis, pietryčiuose griaudės perkūnija. Vėjas pasisuks iš šiaurės rytų. Oras naktį atvės iki 9–14, dieną sušils iki 19–24, pietryčių Lietuvoje – iki 27 laipsnių šilumos. Ketvirtadienį jau bus kur kas vėsiau, bet sausiau. Bus giedra, lietaus nenumatoma. Pūs gūsingas šiaurės rytų vėjas. Oro temperatūra naktį kris iki 6–11, dieną pakils iki 13–18 laipsnių šilumos. Penktadienį orai mažai keisis, bus mažai debesuota ar giedra, toliau pūs stiprokas šiaurės rytų vėjas. Oro temperatūra naktį bus 3–8, dieną – 15–20 laipsnių šilumos. Savaitgalį aukšto slėgio sritis ties Šiaurės Europa truputį apsilps, todėl debesuotumas ims didėti, o sekmadienį vietomis gali trumpai palyti. Oro temperatūra po truputį kils, dienomis vyraus 18–23 laipsniai šilumos.

orai.lt, VL inf.

jais. „Kai toks nestabilumas, sunku ką ir planuoti. Tai labiausiai ir vargina ūkininkus“, – prisipažino pieno ūkio savininkas.

Papildoma našta Tiesiai vartotojams tiekti pieną pradėję ūkininkai teigia, kad tokia prekyba – ne tik papildomos pajamos, bet ir papildoma našta ūkiui. „Kur kas paprasčiau visą pieną parduoti supirkėjams. Kai ūkininkams tenka rūpintis ir pardavimu, atsiranda papildomų darbų ir rūpesčių:

moka tik pieno miltus, o visos kitos produkcijos gamyba esą stringa. Pieno gamintojai piktinasi, jog perdirbėjai kainas labiau mažina kooperatyvų nariams. „Perdirbėjai ieško būdų ūkininkų vienybei žlugdyti. Kooperatyvams moka mažiau nei vidutiniam pavieniam ūkiui, per dieną parduodančiam 300 kg pieno. Mūsų nariai dėl to nesitraukia iš kooperatyvo, nes žino, kad tokios vilionės bus laikinos“, – įsitikinęs kooperatyvo „EKO tikslas“ vadovas M.Petkevičius.

Įteisino centralizuotą prekybą biokuru Seimo priimtame Energijos išteklių rinkos įstatyme numatoma sudaryti sąlygas formuotis skirtingų rūšių biokuro rinkai, mažinti biokuro gamybos ir prekybos koncentraciją ir užtikrinti skaidrią biokuro kainodarą. Įstatymu sudarytos sąlygos energijos išteklių rinkos dalyviams efektyviai prekiauti biokuru ir naftos produktų atsargomis – sukurti centralizuotą elektroninę prekybos sistemą.

Tarp pagrindinių įstatymo tikslų – ir siekiai užtikrinti gamtinių dujų tiekimo ir prekybos diferencijavimą – sudaryti teisines sąlygas efektyviai prekiauti gamtinėmis dujomis bei užtikrinti darnią, skaidrią ir integralią efektyvia konkurencija ir nediskriminavimu pagrįstos energijos išteklių rinkos plėtrą. Energijos išteklių rinkos valstybinį valdymą ir reguliavimą pagal

3

Karvių vis mažėja Vytas Jakubonis, Panevėžio rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas

Pastaraisiais metais ūkininkų, pardavinėjančių pieną tiesiai vartotojams, mažėja. Štai 2004–2005 m. jų buvo 561, 2009–2010 m. – 189, o praėjusiais kvotos metais teliko tik 147. Atitinkamai sumažėjo ir pieno kvota tiesiogiai parduoti – nuo 3 547 iki 1 733 t. Kaime karvių mažėja, smulkūs gamintojai traukiasi.

Kerta per kooperaciją Povilas Nemanis, žemės ūkio kooperatyvo „Ėriškių pienas“ vadovas

Penktadalį kooperatyvo narių pieno perdirbame, o pieno produktus parduodame ūkininkų turgeliuose, prekybos centruose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Pagaminame tiek, kiek galime realizuoti. Kai dabar kainos numuštos, tokie pardavimai leidžia kooperatyvo nariams pridėti centą kitą. Ūkininkams skaudžiai atsiliepia beveik trečdaliu kritusios pieno kainos, nors parduotuvių pieno produktų lentynose pokyčių nematyti. Mažindami iš kooperatyvų superkamo pieno kainas perdirbėjai nori susigrąžinti pieno rinkos valdymą į savo rankas.

Kratydamiesi kaltinimų dėl kooperacijos žlugdymo pieno perdirbėjai atkerta, kad kooperatyvai esą prarado jų pasitikėjimą. Anot perdirbėjų, kooperatyvai patys kalti, nes vaikėsi ilgesnio lito ir pradėjo pardavinėti pieną į užsienį. Taigi perdirbėjai, matyt, nori pamokyti nepaklusniuosius. Anot perdirbėjų, situaciją pieno sektoriuje pagerintų ES mokamos eksporto grąžinamosios išmokos už eksportuotus pieno produktus į trečiąsias šalis. Dėl šių išmokų atnaujinimo žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius gegužės pradžioje raštu kreipėsi į ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisarą Dacianą Cioloşą. Lietuvos pieno perdirbimo įmonės eksportuoja apie 50 proc. įvairių pieno produktų, 37 proc. viso eksporto sudaro pardavimas į trečiąsias šalis. kompetenciją vykdys Vyriausybė, Energetikos ministerija ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Įstatyme įtvirtinta, kad centralizuotą prekybą biokuro produktais ir naftos produktų atsargomis, prekybą gamtinėmis dujomis ir pagalbiniais instrumentais energijos išteklių biržoje organizuos energijos išteklių biržos operatorius. Jo vadovas privalės turėti pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus energijos išteklių biržos administravimas ir prekybos energijos išteklių biržoje organizavimas. Eltos inf.


4

2012 m. gegužės 23 d. • Nr. 41 (9164) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Ant politinių svarstyklių

Ar „Snoro“ nacionalizavimas buvo vienintelė tinkama išeitis? Banko „Snoras“ bankroto drama aktuali dar ir šiandien. Stengtasi banką nacionalizuoti greitai ir nuolat paneigti sklandančius gandus, tačiau susibūrę į asociaciją banko kreditoriai ir šiandien skundžiasi informacijos trūkumu. Asociacijos vadovas Danas Arlauskas teigia, kad dabar neaiškumų net daugiau nei anksčiau. Laikinoji Seimo komisija, ieškanti atsakymų į klausimus, ar Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūra yra efektyvi, ir – svarbiausia – siekianti išsiaiškinti „Snoro“ banko nacionalizavimo ir bankroto aplinkybes bei tikslingumą, savo užduotį netrukus bus įvykdžiusi. Kitą savaitę bus balsuojama dėl galutinių išvadų.

Skolindamiesi daug ir ilgam laikui, lietuviai nėra visiškai tikri, kad neatsidurs gatvėje, jiems neteks bankrutuoti ir Petro Malūko nuotrauka viską pradėti nuo nulio.

Prasiskolinusieji bankams sulauks antro šanso Seimui priėmus Fizinių asmenų bankroto įstatymą, daugeliui beviltiškai prasiskolinusių lietuvių atsirado viltis gyvenimą pradėti iš naujo be skolų kupros, kuri anksčiau – drauge su paveldimu turtu – galėjo tekti ir vaikams ar net anūkams. Fizinių asmenų bankroto įstatymas įsigalios kitų metų kovą.

Ilga bankroto procedūra Savaitraščio „ekonomika.lt“ pašnekovas advokatų kontoros „Sorainen“ vyresnysis teisininkas Mantas Petkevičius mano, kad fizinių asmenų bankroto procedūra ilga ir komplikuota. „Viena vertus, džiugu, kad pagaliau ir Lietuvoje atsirado fizinių asmenų bankroto reguliavimas. Kita vertus, atrodo, kad Seimo priimtas įstatymas nėra tobulas. Bankroto procedūros sudėtingumas neabejotinai lems ir didesnes administravimo sąnaudas“, – teigė M.Petkevičius. Jis pabrėžė, kad įstatymui įsigaliojus prasiskolinusiems fiziniams asmenims atsiras „antras šansas“. „Net nusikaltimą padaręs asmuo turi galimybę atlikti bausmę ir viską pradėti iš naujo. Prasiskolinę asmenys tokios galimybės neturėjo – vadovaujantis įstatymu skolos kuprą būtų reikėję nešti visą gyvenimą“, – sakė advokatas. Tačiau, jo nuomone, „sudėtinga būtų teigti, kad priimtas įstatymas iš esmės ką nors pakeis daugeliui kreditorių“. Mat bankroto procedūra bus prieinama tik labai didelių skolų turintiems asmenims. Teisės specialisto teigimu, kai įsiskolinimai bus iki 50 tūkst. Lt, o bankroto procedūra truks 5 metus, administravimo sąnaudos gali pasiekti ar net viršyti skolos dydį.

Penkeri neaiškūs gyvenimo metai Pagrindiniu įstatymo trūkumu advokatas laiko sudėtingą ir komplikuotą bankroto procedū-

rą. Skolininkai turės parengti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planus, juose aprašyti mokumą padėsiančias atkurti priemones. Advokato nuomone, tokį restruktūrizavimo planą sudėtinga parengti net įmonėms. Manoma, kad įstatymą Sei-

skirstymas, t. y. bankrutuojančio asmens uždarbio dalis, paliekama jo reikmėms“, – priminė advokatas. Jo nuomone, skolininkui turėtų būti paliekama tokia jo uždarbio dalis, kuri ne tik leistų išgyventi, bet ir skatintų dirbti ir daugiau uždirbti. „Jei žmogui bus paliekami trupiniai,

Pagal įstatymą bankroto byla asmeniui gali būti keliama, jei mokėtinų įsipareigojimų suma didesnė nei 25 MMA, t. y. 20 tūkst. Lt. mas labiau taikė verslininkams nei eiliniams, tarkime, būstui pasiskolinusiems piliečiams. Pagal įstatymą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė nei 5 metai. „Kyla abejonių, ar šis 5 metų terminas ne per ilgas. Reikia sutikti, kad įstatymas neturi skatinti bankrutuoti – bankrotas turi būti paskutinė galima priemonė. Su procedūros trukmės klausimu glaudžiai susijęs ir bankroto metu asmens gaunamų pajamų

Kaimynai atsargesni Lietuviai iš visų Baltijos valstybių gyventojų išsiskiria tuo, kad jų imamos paskolos būstui – didžiausios, o jų grąžinimo terminai – ilgiausi. Kad mūsų šalies kaimynai nemėgsta ilgam skolintis ar nesijaučia taip labai garantuoti dėl savo sveikatos ir pajamų ilgalaikėje perspektyvoje kaip lietuviai, rodo keli pavyzdžiai. Antai Latvijoje pusė naujų paskolų suteiktos trumpesniam nei 10 metų laikotarpiui, o Lietuvoje šis rodiklis – tik 10 proc. Mūsų šalyje pernai suteiktų naujų būsto paskolų vidutinė trukmė buvo 29 metai (2007 m. – 21 metai), Estijos piliečiai „susituokė su bankais“ vidutiniškai 19 metų (2007 m. – 22 m.), o latviai ilgam skolintis nemėgsta, nemėgo ir anksčiau. Latvijoje vidutinė būsto paskolos trukmė pernai buvo 14 metų, o iki krizės, 2007-aisiais, – 13 metų.

abejotina, ar jis bus suinteresuotas sąžiningai dėti pastangas uždirbti kreditoriams daugiau. Tikėtina, kad bankroto procedūrą skolininkas bandys tiesiog išlaukti“, – pabrėžė M.Petkevičius.

Skolinasi ilgam ir daug Iš trijų Baltijos šalių Lietuvoje ilgiausia vidutinė būsto paskolos trukmė. Tai parodė SEB banko atlikta 2007 ir 2001 m. būsto paskolų analizė. Iš trijų Baltijos valstybių didžiausias būsto paskolas ir 2007 m., ir 2011-aisiais ėmė Lietuvos gyventojai: vidutinė būsto paskolos suma 2011 m. Lietuvoje buvo 45 645 eurai, Estijoje – 37 644 eurai, Latvijoje – 34 523 eurai. Ar skolindamiesi daug ir ilgam laikui, lietuviai visiškai tikri, kad neatsidurs gatvėje, jiems neteks bankrutuoti ir viską pradėti nuo nulio? Juolab kad kuo vyresnis paskolos gavėjas, tuo sunkiau, žlugus viltims, viską pradėti nuo pradžių. Naujas būsto paskolas ima vyresni žmonės nei anksčiau. „Tai šeimas sukūrę ir stabilias, didesnes nei vidutines pajamas gaunantys 27–34 metų gyventojai“, – sakė SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika. VL, ekonomika.lt inf.

Sprendimas skubotas ir nemotyvuotas

Vyriausybė pataikauja skandinavams

Valentinas Mazuronis, Seimo narys, Laikinosios Seimo komisijos vadovas

Gediminas Kirkilas, politikas, kairiosios socialdemokratų pakraipos atstovas

Atsakymas į tą klausimą priklauso nuo to, ar iš tiesų „Snoro“ banko galimas turto sumažėjimas buvo toks, koks jis nurodytas dokumentuose. Galimas turto sumažėjimas išdėstytas trijuose dokumentuose. Jis nurodytas tarnybiniame rašte, kuriuo remiantis banko valdyba priėmė sprendimą dėl moratoriumo. Simono Freakley’o ataskaitoje teigiama, kad galimas turto netekimas – per 4 mlrd. Lt, N.Cooperio – šiek tiek mažiau – 3,9 mlrd. Lt. Mūsų išvadų nutarimuose labai svarbu pabrėžti, kad mes ieškojome, bandėme. Ir turime pasakyti, kad dokumentų arba kitokių įrodymų, patvirtinančių šių skaičių atitiktį tiesai, komisija negavo, nors labai energingai bandėme jų gauti ir iš Simono Freakley’o, ir iš Lietuvos banko. Nežinau, kaip apsispręs komisija, bet tose išvadose, kurias su sekretoriatu kartu parengėme, aš siūlau komisijai konstatuoti, kad remiantis turima medžiaga sprendimas buvo ir skubotas, ir nepakankamai motyvuotas, ypač kai kalbame apie nacionalizavimą ir bankroto paskelbimą.

Mane stebina, kad iš pradžių bankas buvo nacionalizuotas ir tik po to paskelbtas jo bankrotas. Paprastai visos valstybės tokioje situacijoje atskiria blogąją banko dalį nuo gerosios ir leidžia jai veikti. Taip buvo Latvijoje su „Parex“ banku. Ši Vyriausybė yra perdėm palanki skandinaviškiems bankams. Dėl to greičiausiai taip ir buvo pasielgta su „Snoru“. Vyriausybė buvo nukreipiama skolintis brangiai ir būtent skandinaviškuose bankuose. Skandinaviško kapitalo bankai Amerikoje ir kitur dėl savo pačių veiklos pensijų fonduose bei kitur prarado labai daug pinigų, o štai Baltijos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, jie gerokai atsigriebė už brangias paskolas. „Snoras“ buvo labai rimtas konkurentas bankinės mažmenos srityje, tai buvo stiprioji jo pusė. Vyriausybė turėtų būti suinteresuota kuo didesne konkurencija ne tik bankinėje rinkoje, bet ir prekybos bei kitose srityse. Viso to reikia, kad paslaugų vartotojams kainos būtų kuo mažesnės. Dabar mes iš esmės turime 2 dominuojančius bankus. Paslaugos dabar veikiančiuose Lietuvoje bankuose dėl sumažėjusios konkurencijos yra pabrangusios.

Brangaus benzino mįslė Konkurencijos taryba atlieka degalų kainų tyrimą, tačiau ar tai susiję su degalinių karteliniais susitarimais dėl benzino kainos, neatskleidžiama. Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas teigė, kad klausimas dėl galimų kartelinių susitarimų užduodamas ne pirmą kartą, tačiau „vienodos (benzino – red. past.) kainos savaime nieko nereiškia“. „Kai yra labai daug pardavėjų, jie visi parduoda vienodomis kainomis. Mes atliekame tyrimą. Kai jis jau bus baigtas, tada mes, aišku, pateiksime savo komentarus“, – į klausimą apie tyrimo tikslus at-

sakė Š.Keserauskas. Anot jo, tyrimo trukmė priklausys nuo to, kaip noriai bendradarbiaus tiriamieji ar kiti subjektai. Lietuvoje degalų kainos nemažėja net ir tada, kai pasaulyje naftos kaina krinta. Šiuo metu populiariausias A-95 benzinas kainuoja per 4,9 Lt. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, nors pernai Lietuvos ūkio būklė pagerėjo ir namų ūkių vartojimo išlaidos išaugo, benzino buvo parduodama vis mažiau. Benzino akcizo į biudžetą 2011 m. surinkta 12,3 proc. mažiau nei 2010 m. Eltos inf.


2012 m. gegužės 23 d. • Nr. 41 (9164) Valstiečių laikraštis

5

(Užs. 289)


6

2012 m. gegužės 23 d. • Nr. 41 (9164) Valstiečių laikraštis

Nuo statinės

Ar teisingumas tikrai yra mūsų valstybės pagrindas? Senovės graikai ir romėnai teigė, kad teisingumas yra valstybės pagrindas. Formaliai Lietuva su tuo sutinka, nes Konstitucija teigia, kad teismų sprendimai turi būti vykdomi. Šiandien teismų sprendimai vis dažniau griauna žmonių gyvenimus ir pasitikėjimą valstybe. Vienas naujausių pavyzdžių – L.Stankūnaitės dukters perdavimo motinai drama Garliavoje. Įvykdžius teismo sprendimą ir dukrelei grįžus pas mamą, didžiuosiuose Lietuvos miestuose vyko ir tebevyksta „violetinės protestacijos“. Lietuva šiuo metu kaip niekada anksčiau susiskaldžiusi: vieni palaiko teisėjos N.Venckienės poziciją, kad mergaitė turi augti jos namuose, kiti įsitikinę, kad teisę auginti ir prižiūrėti vaiką turi tik mama. Klausiame žmonių, ar D.Kedžio šalininkų ir prie jų prisijungusių visuomenininkų protestai ir mitingai už teisingumą destabilizuoja valstybę, ar padeda atkurti valstybės pagrindą. Redakcija už pašnekovų išsakytą nuomonę neatsako. Simona Norvaišaitė-Garnienė, bedarbė, Visbičas, Didžioji Britanija

Tomas S., IT specialistas, Palanga Aišku, destabilizuoja. Vieno žmogaus istorijos eskalavimas valstybės lygiu yra nepriimtinas. Žurnalistai turėtų prisiimti dalį kaltės – reikia jausti saiką, o ne mėgautis šita problema. Palaikau teismo sprendimą, ir visuomenė neturėtų jo kvestionuoti. Specialistai sprendžia ir nusprendžia, mes tą sprendimą turime gerbti. O štai dabar turime kažkokį viduramžių linčo teismą. Gėda! Jei nukristų lėktuvas su 200 žmonių, tai ši žinia savaitę žiniasklaidoje „prasitampytų“ ir viskas, o dabar jau kiek metų rašoma apie tą mergaitę? Lietuvoje daugybė nuskriaustų vaikų, kurie nesulaukia jokio dėmesio ir paramos.

Aš labiau palaikyčiau Venckienę, nes mergaitė buvo atiduota net neišsiaiškinus, ar Stankūnaitė kalta. Apie teisėsaugą nėra net ką kalbėti. Man šiuo požiūriu Lietuva prilygsta Rusijai. Tik ten taip žiauriai elgiamasi su piliečiais. Žmonės nebūtų stovėję prie TV bokšto sausio 13-ąją, jei būtų žinoję, kas bus Lietuvoje. Dėl šių priežasčių net nėra planų grįžti į Lietuvą – svetima valstybė manimi ir mano būsimu vaiku rūpinasi geriau nei Lietuvos valdžia. O D.Grybauskaitei reikėtų atsistatydinti, jos šiuo metu prezidente nepavadinsi. Ji nieko nesiėmė, kad teisėsauga galų gale imtųsi tirti bylą, o ne ją vilkinti.

Vita Noreikienė, projektų vadovė, Vilnius Šiuo atveju žmonės išreiškia savo poziciją, kaip jiems atrodo geriausia. Lietuva gi laisva šalis. Bet Lietuvoje pagarsintas ne vienas pedofilijos atvejis, ir niekas nei linčiuoja kaltininkų, nei mitinguoja. Keista, kad užsiciklinta tik ties Kedžių istorija. Turbūt mitinguoja pensininkai, bedarbiai ar atostogas pasiėmę. Dirbantys tokios prabangos neturi. Manau, jog yra didesnių problemų Lietuvoje, negu ši istorija, ir visiems mano draugams bei pažįstamiems ji gerokai nusibodusi. Nei darbe, nei šeimoje, nei su draugais mes šia tema nešnekam. Visai neseniai spauda pranešė, kad vyriškis, paskatintas sugyventinės, girdė ir mušė nepilnametę, o po to jau mirusią išprievartavo – o ko jo nelinčiuoja? Keista mūsų šalis... Ir kai manęs klausia, ar tikrai nebeliko teisingumo, o tuo pačiu ir valstybės ir teigia, kad reikia eiti jų ginti, pagalvoju, kad tiesiog rinkimai artėja!

Romualdas Šeštakauskas, pensininkas, Sodininkų draugijos pirmininkas, Kaunas Padėtį destabilizuoja ne žmonės, bet valstybės struktūros. Jeigu valstybė negali išspręsti nesudėtingos bylos, tai žmonės turi teisę reikalauti teisingumo. Juk žmonės dabar nepatenkinti tik todėl, kad trūksta aiškumo: pirmiausia turėjo būti išnagrinėta byla dėl įtarimų pedofilija ir tik tada sprendžiama, kur turėtų augti mergaitė. Dabar viskas padaryta atvirkščiai. Todėl iš nevilties žmonės rengia piketus, o kartais pasielgia netaktiškai. Tačiau jų negalima dėl to kaltinti, nes tokius veiksmus išprovokavo nemokšiškai dirbusios valstybės struktūros. Pasvarstykime logiškai. Jeigu nėra pedofilijos grėsmės, tai kodėl klausimui išspręsti mestos tokios didelės policijos ir net specialiųjų struktūrų pajėgos, kodėl naudota tokia prievarta? Šešerius metus mergaitė augo vienoje šeimoje, ir staiga ji išplėšta ir perduota motinai, kuriai iki tol mergaitė nelabai rūpėjo. Aš teismų nekaltinu – jeigu savo pareigų neatlieka prokuratūra, tai joks teismas nepriims teisingo sprendimo.

Bronislava Šerelienė, ūkininkė, Panevėžio r.

Alfonsas Žobakas, gydytojas, Panevėžys Aksioma, kad vaikas turi gyventi su biologiniais tėvais, tačiau gyvenime būna išimčių. Šiuo atveju, mano nuomone, Kėdainių apylinkės teismo sprendimas perduoti mergaitę L.Stankūnaitei yra nelogiškas. Pirmiausia dėl to, kad negalima atiduoti vaiko motinai, kuri neturi savo gyvenamosios vietos, nuolatinio pajamų šaltinio, be to, nėra aiškumo kitoje byloje ir ji yra saugoma. Tai būtinai turėjo įvertinti teismas. Todėl daugybė žmonių turėtų susitelkti prie Kėdainių teismo ir čia išsakyti savo poziciją.

Būtinai reikia eiti į gatves ir kovoti už teisybę, nes jau prieita tokia riba. Kokios begali būti dvi nuomonės! Jeigu mūsų valstybėje šitaip elgiamasi su mažais vaikais, vadinasi, nebeliko nei demokratijos, nei teisingumo, nei sąžinės, nei žmoniškumo. Ko gero, daug mūsų kritikuojamoje Baltarusijoje to nepamatysi. Užuot išsiaiškinus suaugusių žmonių vaidmenį pedofilijos byloje, puolamas vaikas. Laužomos durys, mieganti mergaitė ištempiama iš namų, kuriuose ji buvo prižiūrėta. Toks drastiškas elgesys parodė, kad Lietuvoje nėra nei Prezidentės, nei Seimo, nei kitokios valdžios. Dėkoti reikia tiems, kurie nebijo stoti už teisybę. Labai malonu, kad tai palaiko aktoriai.

Arturas Mackevičius, verslininkas, Kauno r. Žmonės turi teisę išreikšti savo nuomonę, nes absurdiška, kai mergaitės perėmimas primena teroristų puolimą. Piketai ir mitingai tik rodo, kad žmonės siekia išgelbėti valstybę. Fiziškai valstybė gal ir nesugrius, tačiau moralinė valstybės padėtis yra ant bedugnės krašto. Padėtį destabilizuoja ne paprasti žmonės, bet valstybės tamsiosios jėgos. Kiekvienas šiek tiek mąstantis supranta, kad šiuo atveju kovojama ne tik dėl mergaitės, bet ir dėl savo ateities. Jeigu tamsiosios jėgos laimės šį kartą, tai jos laimės ir ateityje, tad iškilus sudėtingam klausimui šalies gyventojai nebeturės vilties sužinoti tiesą. O tokiu atveju lieka vienas žingsnis iki diktatūros, iki klanų valdymo. Kitose šalyse kiltų masinės riaušės, o ramūs lietuviai „balsuoja“ kojomis – emigruoja.

Pašnekovus kalbino ir jų mintis užrašė VL žurnalistai Vismantas Žuklevičius, Daiva Norkienė, Vida Tavorienė ir Albinas Čaplikas. Nuotraukos – iš asmeninių pašnekovų archyvų.


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Ūkininkų žinios Taupyti padės rentabilumo skaičiuoklė

Žoliapjūtei užsisakyti gero oro neįmanoma

Ar žinote, koks jūsų pieno ūkio rentabilumas šiandien? Į šį iš pirmo žvilgsnio paprastą klausimą padės atsakyti mokslo, studijų ir verslo asociacijos „Slėnis NEMUNAS“ nario Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų grupės sukurta pieno ūkio rentabilumo skaičiuoklėmatematinis modelis.

Šviežia ir sultinga žolė – geriausias ir pigiausias galvijų pašaras vasarą, o septynis mėnesius trunkančiu tvartiniu laikotarpiu pieno primilžį ir galvijų priesvorį labiausiai lemia savos gamybos konservuoti žoliniai pašarai. Evaldas Klimas

Lina Žalienė

9 psl.

9 psl.

Moters pasaulis Naujas verslas – fiktyvi santuoka

Karšti sumuštiniai skaniausi lauke

Už galimybę legaliai gyventi kitoje šalyje lietuviai pasiryžta ne tik gerokai paploninti pinigines, paminti moralės normas, bet ir susižaloti sveikatą.

Vasarą vis daugiau laiko praleidžiame gryname ore, todėl plušti virtuvėje prie įkaitusios keptuvės ar orkaitės nesinori. Naudodamiesi kepsnine su grotelėmis ir pasitelkdami fantaziją, greitai ir nesunkiai visai šeimai galite paruošti maisto – šašlykų, dešrelių, kepsnių ar dvi sluoksnių sumuštinių. Liepa Buitkutė

Eglė Valionienė

16 psl.

15 psl. Prieblandos

Užsienyje

Lietuvos žmonės gali jaustis saugiau

Bėgantys nuo Temidės įkliūva pasieniečiams Savaitgalį pasieniečiai sulaikė keturis asmenis, vengusius teisingumo Lietuvoje. Du iš jų įkliuvo šalies oro uostuose, o du – prie sienos su Lenkija. Kasmet valstybės sieną saugantys pareigūnai sučiumpa 400–600 bėglių. Pastaraisiais metais jų padaugėjo.

8 psl.

NATO vadovų susitikime Čikagoje dalyvavusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad jame Lietuva pasiekė ir įtvirtino visus užsibrėžtus tikslus šalies ir žmonių saugumui užtikrinti. Nuotaiką kiek pritemdė Lenkijos vadovo priekaištai dėl lenkų mažumos padėties Lietuvoje. Vismantas Žuklevičius

8 psl.


Valstieciu laikrastis 2012 05 23  

Valstieciu laikrastis 2012 05 23

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you