Page 1

2012 m. gegužės 12 d., šeštadienis • Nr. 38 (9161) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Sukčiavimas ir apgaulės mus lydi visą gyvenimą. Ir kuo žmogus aukščiau pakyla karjeros laiptais, tuo ryškesnis ir labiau matomas būna jo kritimas.

Neseniai paskelbus politikų populiarumo reitingus paaiškėjo, kad antrą vietą po Prezidentės Dalios Grybauskaitės užima Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskich. Su juo kalbėjomės apie Lietuvos teisinę sistemą, užsakomąsias bylas ir politinį susidorojimą.

Apie tai – 4 p. f

Apie tai – 6 p. f

Visuomenė tampa genetiškai modifikuotų organizmų įkaite Apie galimas genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) grėsmes sveikatai ir aplinkai pavojaus varpais skambina vis daugiau pasaulio mokslininkų, tačiau gyventojams mažėja galimybių rinktis maistą be GMO.

Šiandien skaitykite: • Būtent Sigutę Trimakaitę, tarptautinių konkursų laureatę, tiktų vadinti Lietuvos žvaigžde. Jos misija – keliauti po gimtinę ir dainuoti jos žmonėms.

ŠEŠTADIENIS, 11 p. f • Per pavasario pradžiai nebūdingus karščius pražydo ir ankstyvų, ir vėlyvų veislių tulpės.

SODYBA, 7 p. f Vida Tavoriene

• Gegužė – sezono pradžia norintiesiems ant palangių ar balkonuose užsiauginti prieskoninių žolelių. Jos bus puikus prieskonis namuose pagamintiems patiekalams.

VL žurnalistė

Pabrėžiama, kad Europos Sąjunga GMO ir jų ženklinimui kelia griežtus reikalavimus, bet daugybei žmonių, nusiteikusių prieš genų inžinerijos produktus, dėl tokio maisto saugos kyla vis daugiau abejonių. Ant pakuočių neprivaloma nurodyti, kad gyvuliai buvo šeriami GMO praturtintu pašaru. Be to, jei GMO produkte yra mažiau nei 0,9 proc., to taip pat nebūtina nurodyti ant pakuotės. Nukelta į 2 p. f

Daugiau nei 75 proc. visų dabar pasaulyje auginamų genetiškai modifikuotų augalų – atsparūs plataus veikimo herPetro Malūko nuotrauka bicidams augalai, sukurti tų pačių kompanijų, kurios pelnosi iš prekybos chemikalais.

Asfaltuoti takeliai – vis dar svajonė

SODYBA, 8 p. f • Medikai prabilo apie populiarėjančių organizmo valymo būdų naudą ir žalą.

Vyriausybė giriasi milijonais, skiriamais eismo saugumui pagerinti, bet pernai Lietuvoje nutiesta tik 19 km dviračių ir pėsčiųjų takų. Gediminas Stanišauskas

Tikslo siekia šešerius metus

VL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Dviračių ir pėsčiųjų takų problema aktuali daugeliui savivaldybių ir jos nuolat ieško galimybių, kaip juos nutiesti. Petro Malūko nuotrauka

Kasmet Lietuvos keliuose žūsta apie 40 dviratininkų ir apie 200 pėsčiųjų. Dešimt kartų daugiau jų patiria įvairiausių sužalojimų. Saugesnei eismo aplinkai užtikrinti valstybė neranda pinigų, nors automobilių keliams tiesti kasmet nepagailima net 1 mlrd. Lt.

Viršužiglio (Kauno r.) seniūnaičio Valentino Žiūros puoselėjama svajonė nutiesti pėsčiųjų taką per kaimelį, atrodo, nebus įgyvendinta niekada, bet jis nelinkęs nuleisti rankų. „Jau 50 metų skaitau „Valstiečių laikraštį“, todėl turiu moralinę teisę kreiptis į jus pagalbos, – telefonu kalbėjo V.Žiūra. – Tik žurnalistai dar kuo nors gali padėti.“ Nukelta į 3 p. f

SVEIKATA, 19 p. f

Trečiadienį VL su priedais: Ūkininkų žinios Moters pasaulis


2

2012 m. gegužės 12 d. • Nr. 38 (9161) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Visuomenė tampa genetiškai modifikuotų organizmų įkaite Gelbėtų lengvatinis PVM?

Sužinoti, ar galvijai nebuvo šeriami pašaru, kuriame yra GMO, vartotojams nėra jokių galimybių, nes ant pagamintų produktų pakuočių neprivaloma to nurodyti. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

e Atkelta iš 1 p. Mėsa, pienas, kiaušiniai – GMO bombos? „Lietuvos prekybos tinkluose nėra kiaušinių, pieno, mėsos produktų be GMO. Jie į produktus pateko per pašarus, kuriuose yra“, – Seimo rūmuose vykusioje spaudos konferencijoje „Lietuvos maisto rinka: ar atsilaikysime prieš GMO“ pareiškė „Agrokoncerno“ įmonių grupės prezidentas, politikas Ramūnas Karbauskis. Viešai deklaruojama, kad Europos gyventojai gali pasirinkti – vartoti ar ne produktus, kuriuose yra GMO. Tačiau sužinoti, ar galvijai, kiaulės ir naminiai paukščiai nebuvo šeriami ir lesinami pašaru, kuriame yra GMO, vartotojams nėra jokių galimybių, nes ant pagamintų produktų pakuočių neprivaloma to nurodyti. O tokių produktų rinkoje turėtų būti nemažai, nes, kaip informuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, GMO praturtinti pašarai sudaro daugiau negu pusę visų Lietuvoje pagaminamų pašarų. Visuomeninės organizacijos Europoje surinko apie milijoną gyventojų parašų, kuriais reikalaujama ženklinti GMO pašarais šertų

gyvulių produkciją. Tačiau jų balso kol kas niekas nepaiso. Prieš genų inžinerijos produktus nusiteikę vartotojai ant produktų pakuočių neras informacijos apie GMO ir tada, jei GMO produkte – mažiau nei 0,9 proc. Taigi plačiai deklaruojama teisė rinktis ir daugiau žinoti apie maistą tampa mažų mažiausiai abejotina. ES įteisinta daugiau kaip 30 genetiškai pakeistų augalų produktų, skirtų maistui ir pašarams: 17 – ku-

kurūzų, 6 – rapsų, 5 – medvilnės, 2 – sojų, 1 – bulvių. Mūsų šalyje galima prekiauti tik ES teisės aktuose nurodytais genetiškai modifikuotais produktais. Daugiausia genetiškai modifikuotų augalų pasėlių yra JAV, Argentinoje, Brazilijoje, Indijoje, Kanadoje, Kinijoje, Paragvajuje. Europoje daugiausia tokių augalų yra Ispanijoje. Vien tik sojų ir jų produktų, pasak specialistų, yra maždaug 25 tūkst. pavadinimų maisto produk-

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt. Nesu ir neplanuoju priklausyti partijai. Kol kas nesu, tačiau norėčiau ateityje. Priklausau, tačiau beveik nedalyvauju jos veikloje. Esu partijos narys ir nuolat dalyvauju veikloje.

Šiandien

Dieną: +9 +14°

Išsiverstume be genetiškai modifikuotų sojų

Išnyko ekologiniai ūkiai

Gamtosaugininkas Andrius Gaidamavičius neabejoja, kad pa-

Pabrėžiama, kad auginti GMO yra ekonomiškiau, nes genetiškai

ŽŪR palaiko sprendimą, kad Lietuvoje nebūtų leista auginti GMO. Tačiau, pasak A.Stančiko, be palankios valstybės politikos ūkininkams sunku atsilaikyti konkurencinėje kovoje. Dėl to nukenčia ir vartotojai.

Ar esate kurios nors Lietuvoje veikiančios partijos narys?

Pilnatis. Saulė teka 5.22, leidžiasi 21.09.

tuose – kepiniuose, šokolade, leduose, kakavos gėrimuose, padažuose, sriubose, bulvių ir kukurūzų traškučiuose, vaikams skirtame maiste, vitaminų preparatuose ir t. t. O gaminant nemažai šių produktų naudojamos genetiškai modifikuotos sojos.

ŽŪR pirmininkas pabrėžė, kad norint atsilaikyti prieš GMO, savo poziciją turi išsakyti valstybė. Anot jo, vienas iš būdų paremti vietos gamintojus ir vartotojus – lengvatinis PVM tarifas žemės ūkio produkcijai, kurios gamybos ir auginimo metu nebuvo naudojami GMO. „Valstybė turi padėti. Tik reikia griežtos kontrolės, kad tuo nepiktnaudžiautų prekybininkai: neužsikeltų antkainių ir nesudėtų visų produktų į vieną lentyną“, – teigė A.Stančikas. ŽŪR palaiko sprendimą, kad Lietuvoje nebūtų leista auginti GMO. Tačiau, pasak ŽŪR vadovo, be palankios valstybės politikos ūkininkams sunku atsilaikyti konkurencinėje kovoje. Dėl to nukenčia ir vartotojai. „Kai mūsų gamintojams tenka konkuruoti su įvežtine produkcija, kuriai pagaminti naudojamos pigesnės žaliavos, sunku išlikti. Juk daugumos mūsų gyventojų mokumas gana menkas, tad jie dažniau žiūri ne į produktų sudėtį, o į kainą. Tačiau jei vartotojai įpirktų kokybišką maistą, ūkininkai nebūtų suinteresuoti gyvulių šerti pašarais, praturtintais genetiškai modifikuotomis sojomis“, – aiškino A.Stančikas.

Rytoj

78 proc. 8 proc. 8 proc. 6 proc.

Dieną: +10 +15°

Poryt

Dieną: +12 +17°

Naktį: +1 +5° Naktį: +1 +6° Naktį: +7 +12° Šiandien orai jau bus visai kitokie – daugiausia apsiniaukę, vis palis. Pūs žvarbus ir gūsingas vakarų, šiaurės vakarų vėjas. Oro temperatūra dieną bus tik 9–14 laipsnių šilumos. Sekmadienį vietomis truputį palis, pūs žvarbus šiaurės vakarų vėjas. Oras naktį atvės iki 1–5 laipsnių šilumos, galima silpna šalna. Dieną laukiama 10– 15 laipsnių šilumos. Ateinančios savaitės pradžioje ties Skandinavijos pusiasaliu įsitvirtinę ciklonai toliau į šalį neš vėsokus ir dažnai darganotus orus. Orai pamažu šils tik artėjant savaitgaliui. orai.lt, VL inf.

šarai su GMO veikia ir galvijus bei paukščius. Anot jo, moksliniais tyrimais įrodyta, kad piene esanti transgeninė DNR nėra visiškai suskaidoma. „Ne mažiau svarbu tai, kad daug GMO pašarų, kuriais šeriamos karvės, yra užteršta Bt toksinais. Ilgą laiką teigta, kad Bt toksinai kenkia tik vabzdžiams, tačiau neseniai Prancūzijos mokslininkai įrodė, jog jie žudo žmogaus ląsteles. Be to, GMO pašarai yra užteršti glifosatu – pagrindine veikliąja daugelio herbicidų medžiaga. Todėl sakyti, kad GMO pašarai yra visiškai nekenksmingi, būtų nusikaltimas“, – sakė A.Gaidamavičius. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas įsitikinęs, kad Lietuvoje galima būtų išsiversti be įvežtinių genetiškai modifikuotų sojų, kurios maišomos į pašarus. „Kaip baltyminį pašarų priedą įsivežame daug sojų, kurios daugiausia yra genetiškai modifikuotos, jos 10–15 proc. pigesnės nei nemodifikuotos. Tačiau mūsų žemdirbiai augino, augina ir gali dar daugiau auginti baltyminių augalų – žirnių, pelėžirnių, pupų ir kt. Jie gali pakeisti sojas“, – tvirtino A.Stančikas. Selekcininkas Antanas Svirskis šalies ūkininkus skatina auginti sojas ir kurti jų perdirbimo įmones. Tai padėtų išstumti genetiškai modifikuotas sojas bei jų produktus.

modifikuotus augalus, kurie atsparūs kenkėjams, ligoms ir piktžolėms, paprasčiau prižiūrėti. Biotechnologijų kompanijos pateikia skaičiavimus, kurie rodo, kokią naudą ir pelnus gauna tokius augalus auginantys ūkininkai. „Tas ekonomiškumas gana sąlygiškas. Žemdirbiai nėra naivuoliai ir tai supranta. Tai – daugiau kompanijų, kurios platina genetiškai modifikuotas sėklas, cheminius preparatus, pelnas, priklausomybė nuo jų. Ir derlingumas nėra toks didelis. Didinti jį galima ir tradiciniais būdais“, – samprotavo A.Stančikas. Daug kritikos sulaukia ir GMO šalininkų argumentai, esą auginant genetiškai pakeistus augalus mažiau sunaudojama chemijos. Kai kurios studijos rodo, kad pradėjus auginti genetiškai modifikuotus augalus pesticidų žemės ūkyje naudojama ne mažiau, o daugiau. Specialistai aiškina, kad auginant herbicidams atsparius genetiškai modifikuotus augalus gali prireikti naudoti daugiau šių chemikalų. Be to, genetiškai modifikuotiems augalams kryžminantis su kitais augalais atsiranda „superpiktžolių“, atsparių herbicidams. Norint jas išnaikinti, gali prireikti naudoti dar daugiau chemikalų. Pasak A.Svirskio, daugiau nei 75 proc. visų dabar pasaulyje auginamų genetiškai modifikuotų augalų – atsparūs plataus veikimo herbicidams

augalai, sukurti tų pačių kompanijų, kurios pelnosi iš prekybos chemikalais. „Tik naivuoliai gali tikėti, kad jie kerta šaką, ant kurios sėdi. Palyginti su įprastinių sojų auginimu, genetiškai modifikuotoms sojoms, atsparioms glifosatui ir glufosinatui (pagrindiniai plataus veikimo herbicidų komponentai), purkšti naudojama 3 kartus daugiau šių herbicidų. Ne veltui pastaraisiais metais JAV ir Europos šalyse leistinos šių preparatų likučių normos taip pat padidintos 3 kartus“, – tvirtino selekcininkas. Žemdirbiai supranta, kad įsileidus GMO į laukus, neprognozuojamos pasekmės visai aplinkai. Anot A.Gaidamavičiaus, kaip rodo Ispanijos patirtis, net ir laikantis visų patvirtintų saugumo reikalavimų neįmanoma išvengti genetinės taršos gretimuose laukuose. „Vėjas, vabzdžiai ir patys žmonės sėkmingai perneša žiedadulkes bei sėklas iš vienos vietos į kitą ir po kiek laiko paaiškėja, kad ekologinio žemės ūkio tame regione visai neįmanoma vystyti. Taip Ispanijos Aragono regione, kurio plotas toks, kaip 2/3 Lietuvos, ekologiniai ūkiai išnyko. Taigi mes turime tik dvi alternatyvas – arba turėti GMO pasėlius ir neturėti ekologinių ūkių, arba apie GMO pasėlius pamiršti ir melstis, kad kitapus Latvijos ar Lenkijos sienos ūkininkas nesumanytų užsėti genetiškai modifikuotų kultūrų“, – pasakojo gamtosaugininkas. Europos Komisija 2010 m. komunikate „Dėl valstybių narių laisvės spręsti dėl genetiškai modifikuotų kultūrų auginimo“ pripažino, kad valstybės narės privalo turėti daugiau laisvės apsispręsdamos dėl genetiškai modifikuotų kultūrų auginimo. Lietuvos Seimas šiemet uždraudė auginti GMO saugomose teritorijose. Nuo kitų metų šalies rezervatuose ir 5 kilometrų atstumu aplink juos, gamtiniuose bei kompleksiniuose draustiniuose, gamtos paveldo objektų teritorijose, valstybiniuose parkuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, gamtinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama auginti ir dauginti GMO, kultūras, augalus ir jų sėklas. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytojai mokslininkai Romas Lazutka ir Daiva Skučienė prieš keletą metų atliko GMO poveikio socialinei ir ekonominei aplinkai Lietuvoje vertinimą.

GMO neišgelbės nuo skurdo Romas Lazutka, Vilniaus universiteto profesorius

Tyrimas parodė, kad plačiau naudojant maisto produktus, kuriuose yra GMO, didesnio ekonominio ir socialinio poveikio nėra. Į kombinuotuosius pašarus dedama nedaug GMO, todėl bendrai pašarų kainai tai neturi didelės įtakos. O galutinio produkto, pavyzdžiui, kiaulienos ar paukštienos, kainai jų poveikis dar mažesnis. Tiriant aliejaus rinką buvo pastebėta, kad jo kaina nebūtinai priklauso nuo to, ar jo sudėtyje yra GMO.


2012 m. gegužės 12 d. • Nr. 38 (9161) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

3

Asfaltuoti takeliai – vis dar svajonė Viršužiglį išilgai kerta regioninės reikšmės kelias Tursonas–Viršužiglis.

ten pirmiausia ir skiriame prioritetą. Žinoma, tik tuo atveju, jei turime finansinių galimybių“, – patikslino VĮ „Kauno regiono keliai“ direktorius V.Lisauskas. Valstybės įmonė atsakinga už visus kelius ne tik Kauno, bet ir Jonavos, Kaišiadorių, Kėdainių, Prienų bei Raseinių regionuose. V.Lisauskas informavo, kad pernai įmonė nutiesė dviračių takus Labūnavoje (Kėdainių r.) ir Upninkuose ( Jonavos r.). Šiemet planuoja tokius takus pakloti Jonavoje ir Kaune.

Mero valdose tvarkinga ir gražu

Viršužiglio seniūnaitis V.Žiūra rodo vietą, kur kaimo žmonės pageidauja pėsčiųjų tako. Gedimino Stanišausko nuotraukos

e Atkelta iš 1 p.

Riboja finansai

Seniūnaitį nuraminu, kad spaudos galią jis gerokai pervertina. Viešumas – ne panacėja, o neretai gali ir pakenkti. Vis dėlto V.Žiūra išsipasakojo, kad jau šešerius metus Viršužiglio kaimo bendruomenė Kauno rajono valdžios ir kelininkų prašo nutiesti pėsčiųjų taką šalia regioninio kelio Tursonas–Viršužiglis. Šis kelias eina per visą kaimą. „Žiemą labai nesaugu vaikščioti šalikele, nes judėjimas keliu labai intensyvus“, – tikino seniūnaitis. Pasak jo, vietos mokyklą lanko per 100 vaikų ir jie taip pat skuba namo regioninio kelio pakraščiais. Jais kulniuoja ir Viršužiglio reabilitacijos sanatorijos pacientai, kaimo žmonės. Visi saugosi, kaip tik gali, kad tik neįvyktų nelaimė. „Po mūsų kreipimosi visada būna tas pats atsakymas: „Nėra pinigų.“ Bet jų nebuvo net ekonominio pakilimo metais! Tai kada tų pinigų bus?!“ – piktinosi V.Žiūra. Jis parodė lapus, kuriuose pasirašė beveik visi kaimo žmonės, bet net ir tai nepadėjo išjudinti kaimui svarbaus klausimo sprendimo. „Norime padėti žmonėms, bet ne mes skirstome pinigus, o į seniūnijos prašymus VĮ „Kauno regiono keliai“ neatsižvelgia“, – tikino Taurakiemio seniūnė Danutė Glinskienė. Seniūnijoje jau guli raštai, kuriuose Kauno rajono savivaldybė ir VĮ „Kauno regiono keliai“ aiškina, esą nutiesti pėsčiųjų taką per kaimą nėra galimybių.

Atsakyme Kauno rajono savivaldybei VĮ „Kauno regiono keliai“ informavo, esą dėl „riboto kelių priežiūros ir plėtros finansavimo nėra galimybės atlikti prašomo pėsčiųjų tako projektavimo ir įrengimo darbų“. „2012 m. prognozuojama analogiška situacija“, – teigė VĮ „Kauno regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojas kelių

Viršužiglio bendruomenės prašymą atmetė ir Kauno rajono savivaldybė, kuri, panašu, tik artėjant savivaldos ir Seimo rinkimams demonstruoja rūpestį gyventojais. Neseniai savivaldybė pranešė, kad rajone pradėjo duobes lopyti. Per skambiai pavadintą akciją iki birželio vidurio „suplanuoti darbai visose 25 seniūnijose“. Esą už 553 tūkst. Lt bus užtaisyta 6 000 kvadratinių metrų duobių. Kitaip tariant, bendras darbų plotas bus tik 60 arų. Tačiau visa tai primena pigią propagandą, kuria užsiima Kauno rajono mero socialdemokrato Valerijaus Makūno vadovaujama savivaldybė. Realūs gyventojų rūpesčiai merą, rodos, domina tiek, kiek kiaulę debe-

„Valstiečių laikraščiui“ išsamiau pasidomėjus, susidaro įspūdis, kad valdžia nesugeba nutiesti takų net ten, kur bendruomenės šaukiasi pagalbos, nors kasmet keliams tiesti ir rekonstruoti Lietuvos automobilių kelių direkcija panaudoja daugiau nei 1 mlrd. Lt. priežiūrai Tomas Mockus. VĮ „Kauno regiono keliai“ direktorius Vidmantas Lisauskas taip pat netrykšta optimizmu. „Labai gerai, jei kasmet nutiesiame dviračių ir pėsčiųjų takų bent dviejose vietose, tam gaudami nors 2 mln. Lt“, – pasakojo V.Lisauskas. Pašnekovo teigimu, pirmiausia tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai avaringiausiose vietovėse, kur eismas labai intensyvus, o kelyje Tursonas–Viršužiglis 2006–2011 m. nebuvo nė vieno įskaitinio eismo įvykio. „Mūsų tikslas – panaikinti vadinamąsias „juodąsias dėmes“, todėl

sys. Faktai taip pat rodo, kad per trejus metus (2010–2012 m.) iš 18 įgyvendintų pėsčiųjų ir dviračių takų bei šaligatvių įrengimo projektų net 5 yra susiję su Ringaudais. Būtent Ringauduose gyvena V.Makūnas ir ten yra tvarkinga, gražu, įrengta net šviesoforu reguliuojama sankryža. Todėl tokiems kaimams, kaip Viršužiglis, teks luktelėti dar ne vienus metus. Kur ten merui rūpės Viršužiglio kaimiečių godos arba Mėnulio krateriais nusėtas Giraitės–Vijūkų (Užliedžių seniūnija) kelias, kai darbų apstu Ringauduose, o dviračių ir pėsčiųjų

takams savivaldybė teišgali kasmet skirti apie 1 mln. Lt?!

Bendruomenės turėtų būti aktyvesnės

Realybė niūresnė, nei piešia valdžia

Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė

„Valstiečių laikraščiui“ išsamiau pasidomėjus, susidaro įspūdis, kad valdžia nesugeba nutiesti takų net ten, kur bendruomenės šaukiasi pagalbos, nors kasmet keliams tiesti ir rekonstruoti Lietuvos automobilių kelių direkcija panaudoja daugiau nei 1 mlrd. Lt. Neseniai Vyriausybės paskelbtoje 2011 m. ataskaitoje taip pat rašoma, kad Lietuvos transporto infrastruktūrai modernizuoti pernai buvo skirta 1,25 mlrd. Lt valstybės lėšų. Iš jų 752 mln. Lt buvo ES parama. Kas už juos padaryta? Kelininkai tesugebėjo panaikinti 12 „juodųjų dėmių“, įrengė vos 29 km dviračių ir pėsčiųjų takų. Vadovaujantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, dviračių ir pėsčiųjų takų pernai nutiesta netgi mažiau, nei giriasi Vyriausybė. „2010–2011 m. Europos regioninės plėtros fondo lėšomis buvo nutiesta 19 km pėsčiųjų ir dviračių takų“, – tikino direkcijos atstovas Evaldas Tamariūnas. Šio Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių projekto sąmata buvo 9,5 mln. Lt. Taigi, nutiesti vieną dviračių tako metrą kainavo beveik 500 Lt. „Tai gana didelė kaina“, – „Valstiečių laikraščiui“ pripažino VĮ „Kauno regiono keliai“ vadovas V.Lisauskas. Tačiau vėliau paskaičiavo, kad tokia savikaina gali būti, nes esą vien padengti asfaltu vieną metrą kainuoja apie 100 Lt. Kad ir kaip būtų, Viršužiglio bendruomenė turi nedaug galimybių savo lėšomis tiesti pėsčiųjų taką, nes nutiesti 1,5 km tako kainuotų apie 750 tūkst. Lt. Kauno rajono vietos veiklos grupės, vienijančios 49 kaimo bendruomenes, vadovas Vytautas Zubas Viršužiglio gyventojams siūlo nenukabinti nosies ir pasinaudoti LEADER programos galimybėmis. „Pagal šią programą, finansuojamą iš Europos Sąjungos lėšų, numatytas viešųjų erdvių tvarkymas, todėl galbūt galima per ją gauti finansavimą. Pavyzdžiui, pirmiausia projektui parengti“, – sakė V.Zubas. Viršužiglio seniūnaitis V.Žiūra viliasi, kad kaimo žmonių užsispyrimas nebus beprasmis ir kaimas kada nors turės pėsčiųjų taką.

Dviračių ir pėsčiųjų takų problema aktuali daugeliui savivaldybių ir jos nuolat ieško galimybių, kaip juos nutiesti. Deja, pagal atskirą eilutę savivaldybės šiems tikslams negauna lėšų iš Vyriausybės. Kita vertus, galima suprasti ir Vyriausybę. Tų pinigų, matyt, nėra. Vien pažiūrėkime, kiek duobių yra miestų gatvėse, ir joms užlopyti pinigų neatsiranda. Tačiau kaimo bendruomenėms siūlyčiau aktyviau ieškoti galimybių pėsčiųjų ir dviračių takus tiesti radus kitų šaltinių – nebūtinai tik iš Lietuvos autobmobilių kelių direkcijos lėšų. Pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgyvendina projektus, skirtus kaimo bendruomenių poreikiams tenkinti.

Pinigai – ne didžiausia problema Kęstutis Vaitukaitis, Elektrėnų rajono meras

Vietos bendruomenėms inicijuoti dviračių ir pėsčiųjų takų projektus nėra paprasta. Pavyzdžiui, mūsų bendruomenė nepajėgi to padaryti, todėl savivaldybė savo iniciatyva parengė projektą ir laimėjo Susisiekimo ministerijos paskelbtą konkursą dviračių takui nutiesti. Džiugu, kad mums pavyko įveikti kitas aštuonias savivaldybes pretendentes. Kiek žinome, ministerija mums skirs apie 2 mln. Lt, bet jų nepakaks suplanuotiems darbams. Elektrėnus norime apjuosti 4,8 km ilgio žiedu, todėl prie tų 2 mln. Lt teks ieškoti dar apie 1–2 mln. Lt. Tačiau tai nėra didžiausia problema. Susisiekimo ministerijai įsipareigojome projektą įgyvendinti iki šių metų pabaigos, o jį užvilkinti gali viešųjų pirkimų procedūros, jei konkurse dalyvaujančios įmonės pirkimus apskųstų teismams. Jei taip įvyks, tuos pinigus gali tekti grąžinti į biudžetą.


4

2012 m. gegužės 12 d. • Nr. 38 (9161) Valstiečių laikraštis

Komentarai

Pasilikite manyje!

Paskutinės vakarienės kambaryje Jėzus nuplovė mokiniams kojas ir įsteigė Eucharistiją – savo Kūno ir Kraujo nekruvinąją auką. Paskui kalbėjo mokiniams, drąsindamas juos ir primindamas pačius svarbiausius dalykus – tikėjimą, meilę, būsimą pasaulio priešiškumą ir Dvasios globą. Jis kvietė tikėti juo – „Tikėkite manimi, kad aš esu Tėve ir Tėvas manyje. Tikėkite bent dėl pačių darbų“ – ir pasilikti jo meilėje: „Jei mane mylite, jūs laikysitės mano įsakymų.“ Apaštalas Jonas savo laiške atkartoja svarbiausias Mokytojo mintis: „Vaikeliai, nemylėkite žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa. O štai jo įsakymas, kad tikėtumėte jo Sūnaus Jėzaus Kristaus vardą ir mylėtumėte vieni kitus, kaip jo įsakyta. Kas laikosi jo įsakymų, pasilieka Dieve ir Dievas jame.“ Šie Šventojo Rašto tekstai pabrėžia kiekvieno žmogaus gyvenime pačius reikalingiausius dalykus – tikėjimą ir meilę. Arba mes tikime ir mylime, tuomet mūsų gyvenimas yra nušviestas Dievo šviesos, arba tikėjimas ir meilė mumyse vos vegetuoja ir tuomet nebejaučiame jų palaimingo veikimo. Todėl kiekvienas iš mūsų, ar

mes būtume dvasininkai ar pasauliečiai, turime rūpintis ugdyti solidų tikėjimą ir tikrą meilę. Kaip tai pasiekti? Labai įsidėmėtinas vakarienbutyje pasakytas Jėzaus palyginimas apie vynmedį ir jo šakeles. Aną vakarą Jėzus kalbėjo: „Aš esu vynmedis, o jūs – šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių.“ Vynmedžio šakelė gali žaliuoti ir prinokinti saldžias vynuoges tik būdama gyva – įaugusi į vynmedžio kamieną. Nulaužta ar nupjauta ji sudžiūsta ir atsiduria ugnyje. Kristus pavadina save vynmedžiu, o savo sekėjus – vynmedžio šakelėmis. Šis palyginimas atsako į mums rūpimą klausimą, kaip išsaugoti tikėjimą ir meilę. Reikia būti įaugusiems į Jėzų Kristų. Kai buvome vaikai, mūsų tėvai, ypač motinos, rūpinosi, kad mes pažintume ir pamiltume Jėzų. Jei, bū-

trūkti. Tai priklauso nuo to, su kuo mes draugaujame, ką skaitome, ką žiūrime ir kokiose pramogose dalyvaujame. Daug kas priklauso nuo mūsų pasirinkimų, todėl vieniems pasiseka išlaikyti tvirtą ryšį su Jėzumi, kitiems ne. Aplink matome daug nulaužtų ir džiūstančių šakelių. Tos nulaužtos šakelės nebūtinai yra nusikalstamo pasaulio žmonės. Tai gali būti solidūs vyrai ir moterys, einantys svarbias pareigas ar žavintys visuomenę savo talentais. Jie gali būti daug ko pasiekę, bet jeigu yra praradę vienybę su Kristumi, tuomet jų gyvenime yra įvykusi pati didžiausia nelaimė, kurios jie iki galo net nesuvokia. Kas gali būti tragiškiau už žmonių visuomenę, kurios nariai, stokodami tikėjimo ir meilės, kasdien grumiasi, kuris bus pirmesnis, galingesnis, o silpnieji yra laikomi nieku? Argi šios tragedijos nematome šiandienėje Lietuvoje? „Pasilikite mano meilėje!“ – kviečia Kristus. Šis Kristaus kvietimas yra

Kas gali būti tragiškiau už žmonių visuomenę, kurios nariai, stokodami tikėjimo ir meilės, kasdien grumiasi, kuris bus pirmesnis, galingesnis, o silpnieji yra laikomi nieku. Argi šios tragedijos nematome šiandienėje Lietuvoje? dami vaikai, matėme kasdien besimeldžiančius ir sekmadienį Mišiose dalyvaujančius tėvus, mums nebūdavo sunku sekti jų pėdomis. Tačiau ateina metas, kai tėvų įtaka mažėja ir bręstantį jaunuolį pradeda veikti draugai, knygos, televizija, internetas, pramogos. Prasideda ganėtinai pavojingas laikotarpis, kai ryšys su Jėzumi gali susilpnėti arba net visiškai nu-

skirtas kiekvienam žmogui. Ir mane, ir tave Kristus kviečia atsiverti jo meilei. Koks bus mūsų atsakymas? Nuo jo daug kas priklausys – kaip gyvensime, ką branginsime ir nuo ko bėgsime. Šiais metais dažnai girdime kalbant apie palaimintąjį arkivyskupą Jurgį Matulaitį. Paprasto kaimo vaiko, našlaičio, likimas galėjo būti nepavydėtinas, jei jis nebūtų atsivėręs Dievo

meilei. Jos sparnai nešė jaunuolį studijų metais, o vėliau – kunigo ir vyskupo tarnystėje. Kristaus meilė subrandino tokią asmenybę, kuria žavimės ir kuri šviečia Bažnyčios bendruomenėje. Šį mėnesį sugrįžta į Lietuvą Amerikoje miręs prof. Juozas Brazaitis-Ambrazevičus, buvęs Lietuvos laikinosios vyriausybės Ministras Pirmininkas, vokiečių okupacijos metais įsitraukęs į antinacistinį pogrindį ir po karo užsienyje aktyviai gynęs Lietuvos bylą. Jo nuopelnai Lietuvai yra didžiuliai. Tačiau jis mylėjo ne tik Lietuvą, bet ir Dievą. Jaunystėje pasirinkęs draugais nuoširdžiai tikinčius jaunuolius, aktyviai dalyvavęs ateitininkų veikloje, subrendo giliai tikinčiu vyru ir visą gyvenimą buvo nuosekliai ištikimas krikščioniškiems ir tautiškiems principams. Prof. Juozas Brazaitis yra gyvas pavyzdys, kiek daug žmogui duoda tikėjimas, kurio nuosekliai laikomasi. Praėjusį sekmadienį sveikinome savo motinas ir meldėmės už jas. Jos visos, nepaisant skaudžių išimčių, Dievą mylinčios motinos, aukso raidėmis yra įrašiusios savo vardus ne tik savo vaikų širdyse, bet ir Lietuvos istorijoje. Tikėjimas ir meilė lydėjo mūsų motinas visuomet, net ir sunkiausiais išbandymų metais. Suprasdami tikėjimo ir meilės reikšmę, kasdien turime budėti ir vis atnaujinti meilės santykį su Kristumi. Mūsų tikėjimas ir meilė augs, jei gyvensime, laikydamiesi Dievo nurodyto kelio. Todėl neužmirškime apaštalo Jono paraginimo: „Vaikeliai, nemylėkite žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa.“

Savaitės komentaras

Trumpa sukčiautojų laimė

Albinas Čaplikas VL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Sukčiavimas ir apgaulės mus lydi visą gyvenimą. Taip neturėtų būti, tačiau žmonės dažnai pasiduoda silpnybėms. Ir kuo žmogus aukščiau pakyla karjeros laiptais, tuo ryškesnis ir labiau

te, netrukdyk, greičiau pasitrauk nuo prekystalio. Tačiau pardavėja neįvertino senutės budrumo: „O kur penki litai?“ „Kokie penki litai, argi jūs man ne penkiolika litų davėte?“ „O ar yra 15 litų banknotas?“ Tyla. „Gal ir apsirikau, daug žmonių...“ Močiutė pastebėjo, kad sukčiaujanti pardavėja laputė grąžą smulkesnėmis monetomis paprastai duoda seniems žmonėms arba vyrams, nes senoliams sunku greitai suskaičiuoti, o vyrai paprastai būna neatidūs. Šiai išvadai asmeniškai pritariu, nes ne kartą tik grįžęs namo pamačiau nusipirkęs papuvusių pomidorų, į kaulą sukietėjusios dešros ar parūdijusių lašinukų, nors perkant jie atrodė šviežutėliai. Tik

čiau vieną vėlų vakarą į vaikino šeimos buto duris pasibeldė policininkai. Nelaukti svečiai Saulių užtiko besidarbuojantį prie kompiuterio, t. y. nusikaltimo vietoje. Vieno iš stambiausių ir patikimiausių šalyje bankų vindikacijos skyriaus darbuotojai po mėnesį trukusių virtualių gaudynių pagaliau nustatė, iš kurio kompiuterio jau kelis kartus buvo įsilaužta į pašaliniams nepasiekiamą banko vidaus sistemą. Keturiolikmetis sugebėdavo įsibrauti, pasisavinti pinigus ir pasitraukti nepalikdamas pėdsakų. Tačiau net ir talentingiausi sukčiai vieną dieną prieina liepto galą. Ne kartą teko rašyti apie žemėtvarkininkų klaną. Pokalbyje prie keturių

Pokalbyje prie keturių akių vienas žemėtvarkininkas prisipažino, kad buvo labai sunku nepasinaudoti tarnybine padėtimi, kai pagelbėjęs vienam asmeniui galėdavai į rankas gauti visų metų atlyginimą. matomas būna jo kritimas. Tačiau iš tikrųjų sukčių bruožai yra vienodi – ar jis būtų Seimo narys, ar eilinė pardavėja. Prieš kelias dienas į „Valstiečių laikraščio“ redakciją užsuko garbaus amžiaus moteris ir papasakojo, kaip pastaraisiais metais sukčiai nuolat išbando jos budrumą. Štai prieš savaitę nedidelėje turgaus krautuvėlėje pardavėja laputė iš senolės norėjo nugvelbti penkis litus. Tai daug, nes senutės pensija nedidelė. Senutė pastebėjo, kad pardavėja elgiasi gudriai: paduoda prekę, suberia į delną grąžą ir iš karto kreipiasi į kitą pirkėją, o tu, močiu-

tada prisimenu, kaip maloniai pardavėjos mane aptarnavo, kaip juokaudamos mane kalbino, o tuo metu jų rankutės smagiai darbavosi už prekystalio. Žinoma, tai – smulkmenos, tačiau kai kuriems žmonėms jos skaudžios. Į sukčių, vadinamų baltosiomis apykaklėmis, kastą pretendavo patekti keturiolikmetis Kauno Šilainių mikrorajone gyvenantis moksleivis Saulius. Bendraamžiai turėjo pastebėti kuklioje šeimoje augančio vaikino pokyčius – nusipirko naują kompiuterį, brangų dviratį, draugus vaišino picomis, skolino pinigus. Ta-

akių vienas žemėtvarkininkas prisipažino, kad buvo labai sunku nepasinaudoti tarnybine padėtimi, kai pagelbėjęs vienam asmeniui galėdavai į rankas gauti visų metų atlyginimą. O jeigu suma – keli šimtai tūkstančių litų? Ne kiekvienas įveiks tokią pagundą. Viena žemėtvarkos skyriaus vedėja įžūliai rėždavo į akis, kad ji, kaip ir kiekvienas šalies pilietis, turi teisę pirkti tiek žemės sklypų, kiek leidžia jos finansinės galimybės. Jos šeimos finansinės galimybės leido įsigyti per dvidešimt sklypų tikrai neeilinėse vietose. Tiesa, ji nutylėjo, kad daugelį

sklypų pusvelčiui nusipirko iš senukų, kuriems pažadėdavo tuoj pat grąžinti paveldėtą žemę. Taigi, jeigu sutinki parduoti, tai žemė bus grąžinta tuoj pat, o jeigu nesutinki, tai gal jos jau ir nebesulauksi. Kol kas ši žemėtvarkininkė prarado tik vedėjos kėdę. Tačiau manau, kad ir dabar jos miegas neramus, nes supranta, jog vieną dieną specialiųjų tarnybų pareigūnai gali pasibelsti ir į jos duris. Senaties terminas dar neįsigaliojo, o tyrimas pradėtas. Pastarosiomis dienomis į įtariamųjų ratą pateko net Seimo nario Vito Matuzo globota Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vedėja. Taigi vieną dieną tokį grėsmingą užnugarį turinti ponia priminė nepasiekiamą tvirtovę, o kitą dieną jau davė parodymus STT pareigūnams. Tokia trumpalaikė gali būti sukčiautojų laimė, jeigu apskritai ją galima vadinti laime. Štai minėtas Seimo narys prieš du mėnesius mane ir mano kolegas žurnalistus mokė, kaip reikia rašyti, gėdino, kad mes lendame ne į savo reikalus ir trukdome žmonėms dirbti, o šiandien jo veidas labai pasikeitęs – iš pasitikėjimo neliko nė šešėlio. Jeigu įtarimai pasitvirtintų, tai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojui, neretai vadintam konservatorių partijos iždininku, už grotų tektų praleisti apie 8 metus. Kita vertus, smerkti suklupusius nesunku. Svarbiau savęs paklausti, kodėl taip įvyko, dėl kokių priežasčių pardavėja, jaunas įsilaužėlis į bankus, žemėtvarkininkė ir Seimo narys pradėjo ristis žemyn, kodėl jų niekas nesustabdė: juk sunku patikėti, kad šalia nebuvo žmonių, žinančių apie daromus nusikaltimus.

Patvirtintas energetikos projektų paketas Vyriausybė trečiadienio posėdyje patvirtino energetikos projektų paketą, kurį sudaro Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo, Visagino atominės elektrinės (VAE) ir Sinchroninio elektros tinklų prijungimo prie Europos tinklų įstatymų projektai.

Eltos nuotrauka

„Tai Lietuvai ir jos žmonėms ekonomiškai naudingi projektai, kurie mūsų šaliai reiškia energetinio saugumo užsitikrinimą bei didesnę integraciją į Europą“, – teigė premjeras Andrius Kubilius po to, kai Vyriausybė pritarė Koncesijos sutarties projektui ir su juo susijusiems teisės aktams. Naujoji atominė elektrinė užtikrins, kad Lietuva gamins pigią elektrą savo reikmėms, kurią galės konkurencingomis kainomis eksportuoti į kitas šalis, o tai bus naudinga visiems Lietuvos žmonėms. Ūkio ministras Rimantas Žylius atkreipė dėmesį, kad VAE projektas yra pelningas investicinis sprendimas, prisidėsiantis prie Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) padidėjimo. Tai iki šiol didžiausia investicija Lietuvoje, siekianti apie 17,3 mlrd. Lt, iš jų 10–14 mlrd. Lt bus tiesioginės užsienio investicijos. R.Žyliaus teigimu, statant VAE verslininkai gali sulaukti iki 5 mlrd. Lt vertės užsakymų, planuojama sukurti 6 tūkst. naujų darbo vietų. Pasak ūkio ministro, pradėjus eksploatuoti VAE, bendras Lietuvos ekonominis pyragas kasmet padidės bent 700 mln. Lt, arba 0,7 proc. BVP kasmet. Lietuvos nuosavų lėšų dalis VAE projekte bus 2,6 mlrd. Lt, o projekto pelningumas sieks apie 10 proc., t. y. valstybė gali tikėtis vidutiniškai 256 mln. Lt dividendų kasmet. Be to, žadama, kad atominės elektrinės statybai skirtos lėšos nebus paimtos iš biudžeto ar pasiskolintos: lėšų pritrauks pati įmonė. Didžiąją jų dalį (60–70 proc.) įmonei skolins Japonijos tarptautiniai bankai, likusią sumą įmonė paims iš uždirbto pelno, nedidindama galutinės elektros energijos kainos vartotojui. „Visagino atominės elektrinės projektas yra didžiausia numatoma investicija nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, iš jos tikimės ne tik energetinės nepriklausomybės, bet ir grąžos“, – sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Jai pritarė ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Trečiadienį patvirtintas ir Suskystintų gamtinių dujų įstatymo projektas. Terminalas užtikrins saugų ir patikimą šalies apsirūpinimą gamtinėmis dujomis, taip pat atsiras galimybė skatinti konkurenciją gamtinių dujų rinkoje. Nuo šios dienos visas įstatymų paketas dėl VAE, Koncesijos sutarties projektas ir verslo planas yra vieši. Eltos inf.


2012 m. gegužės 12 d. • Nr. 38 (9161) Valstiečių laikraštis

Parodoje „AgroBalt 2012“ – geros naujienos iš Briuselio

ES paramą gauti bus lengviau

Garbingi parodos svečiai pranešė, kad Europos Parlamentas išgirdo Baltijos šalių žemdirbių priekaištus ir Europos Komisijai rekomenduos peržiūrėti tiesioginių išmokų nustatymo metodus. Albinas Čaplikas VL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Devynioliktoji „AgroBalt“ paroda – išskirtinė. Pakalbinti parodos dalyviai lyg susitarę prisimena pirmąsias „AgroBalt“, kai šios tarptautinės parodos buvo lyg mažas stebuklas – lopinėlis Vakarų pasaulio, į kurį pavydžiai žiūrėjome. Dabar padėtis pasikeitusi iš esmės. Užsienietiškų maisto produktų parodoje nerasite, nes lietuviška produkcija juos išstūmė. Šioje parodoje vyko svarbūs forumai ir konferencijos, kuriuose su aukštais svečiais diskutuota dėl ES paramos 2014–2020 m.

Įtikino svarūs argumentai Baltijos šalių žemės ūkio ministrai jau parodos išvakarėse susitiko su svarbiausiu parodos svečiu – Europos Parlamento (EP) Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininku Paolu De Castru. Ratifikavus Lisabonos sutartį EP įgijo gerokai daugiau svorio sprendžiant ES politikos formavimo klausimus. Įgijęs trišalio partnerio vaidmenį (EP, Europos Komisija ir Europos Taryba), EP turi teisę prieštarauti Europos Komisijos priimamiems sprendimams, pavyzdžiui, tais atvejais, kai neįvertinama žemdirbių nuomonė. O Baltijos šalių piliečiai jau kelis kartus Briuseliui pademonstravo nepritariantys tiesioginių išmokų nustatymo metodams. Reikia pabrėžti, kad būtent P. De Castras palankiai įvertino Baltijos šalių pastangas ir mus parėmė. „Dėkojame p. Castrui, nes jis iš karto teigiamai reagavo, kai Baltijos šalys pateikė svarių argumentų dėl mums nepriimtinų tiesioginių išmokų. Pirma EP ataskaita Baltijos šalims buvo palanki, joje užfiksuota, kad susidariusi padėtis neteisinga, Baltijos šalys yra skriaudžiamos“, – sakė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

„AgroBalt 2012“ atidarė svečiai P.De Castras, komisarė M.Damanaki ir Lietuvos žemės ūkio ministras K.Starkevičius. Petro Malūko nuotraukos

Parodos „AgroBalt 2012“ medaliais apdovanoti: 1. UAB „Lietuviškas midus“ – bičių pikio trauktinė; 2. AB „Žemaitijos pienas“ – žemaitiškas kastinys moliniame indelyje; 3. UAB „Biovela“ – šaltai rūkytas „Juodasis kumpis“; 4. Ūkininko Bronislavo Liubomiro Volterio – sėmenų aliejus; 5. UAB „Vetagra“ – šalto spaudimo judros aliejus; 6. AB „Pieno žvaigždės“ filialo Mažeikių pieninės – pasukų varškė su penkių grūdų dribsniais „Gamtos“; 7. UAB „Grimeda“ – vytinta dešra „Lizdeikos“; 8. Gintaro Kanaševičiaus PĮ „Desė“ – silpnai sūdyti silkių filė gabaliukai su moliūgų sėklomis aliejuje; 9. Ūkininko Albino Kisieliaus – ruginė ūkininko duona; 10. Ūkininko Juozo Jankausko – prolakmelis; 11. Adomaičio ūkio – naminis juodųjų serbentų nektaras; 12. UAB „Lukšių pieninė“ – 15 proc. riebumo grietinė „Senolių“; 13. UAB „ARVI kalakutai“ KŪB – marinuota kalakutų krūtinėlė tinklelyje; 14. UAB Kėdainių konservų fabriko – bruknių ir pomidorų padažas; 15. UAB „Mėta“ – „Rūgpienių kaimo“ obuolių, moliūgų, šaltalankių sultys; 16. UAB „Saimeta“ – sausainiai „Grybukai“; 17. Ūkininkės Aldonos Pigagienės – vytinta skilandinė dešra „Močiutės“; 18. Ūkininko Petro Metrikio – rauginti agurkai „Petro“; 19. UAB „Rūta“ – „Aktinidijos su baltuoju šokoladu“; 20. AB „Krekenavos agrofirma“ – karštai rūkyta dešra „Bajorų“.

jeigu jis liktų nors nepasikeitęs. Tačiau žinome, kad bus daugiau į ES biudžetą mokančių valstybių, todėl tikiuosi, kad biudžeto finansavimas bus padidintas.“ Kol kas P. De Castras neminėjo jokių skaičių, tačiau teigė, kad perskaičiuojant tiesiogines išmo-

5

Mūsų reportažas

kas bus siūloma įvertinti pragyvenimo lygio indeksą. Manoma, kad toks metodas Baltijos šalims bus palankus. „Šiuos pasiūlymus pateiksime EP ir, tikiuosi, jiems bus pritarta. Tada reikės įtikinti Europos Tarybą. Manau, kad birželio 18 d.

sužinosime pirmus duomenis“, – sakė P. De Castras.

Baltijos šalių atkaklumas pasiteisino EP komiteto pirmininkas gana įtikinamai kalbėjo apie tai, kad gali būti pritarta gerinti finansavimo sąlygas Baltijos šalims. Tačiau ar EP pritars naujiems siūlymams, juk kaip tik valstybės donorės EP turi daugiausia balsų. Ar bus pritarta lėšų perskirstymui, nors pakeitimai tikrai būtų nedideli? Šiuos nuogąstavimus sklaido žemės ūkio ministras K.Starkevičius: „Aktyviai deramės su ES biudžeto donore Vokietija. Berlyne pasirašėme bendrą Vokietijos ir Baltijos valstybių komunikatą. EP prezidentas tai įvertino. Apie tokią paramą kalbėjau susitikime su Prancūzijos žemės ūkio ministru, po dviejų savaičių susitiksiu su Didžiosios Britanijos žemės ūkio ministru, o rugsėjo mėnesį į Lietuvą atvyks Airijos žemės ūkio ministras“, – pasakojo K.Starkevičius. Taigi Baltijos šalių ir ypač Lietuvos iniciatyva reikalauti didesnių išmokų buvo rezultatyvi, nors daugeliui atrodė, kad mažoms valstybėms ginčytis su Briuseliu beprasmiška.

Pasak P. De Castro, labai svarbi ne tik skiriamų lėšų suma, bet ir palankios galimybės jas panaudoti. Lėšų panaudojimo kontrolė išliks tokiapat griežta, tačiau paramą gauti ūkininkams bus paprasčiau. Taigi vilčių gauti ES paramą padaugės ne tik stambiesiems ūkiams. „Manau, kad per pastaruosius 4 metus Lietuvos smulkieji ūkininkai negalėjo skųstis ES parama. Palyginkime: iki 2009-ųjų ES paramą gavo 1 600, o šiuo metu ES paramos gavėjų gretose jau yra 20 tūkst. ūkininkų ir bendrovių, o iš viso turime apie 60 tūkst. aktyviai dirbančių ūkių. Be kita ko, pastaraisiais metais prioritetas buvo skiriamas ūkiams iki 150 ha“, – priminė K.Starkevičius. Kita vertus, ūkininkai gauna daugiau pajamų parduodami savo produkciją be tarpininkų vadinamuosiuose mobiliuosiuose turgeliuose. Jie miestuose labai populiarūs. Ši idėja pasiteisino. Pasak K.Starkevičiaus, sėkmingu ES lėšų panaudojimo pavyzdžiu galėtume laikyti ir vadinamąją šiferio stogų pakeitimo programą. „Joje dalyvavo net per 8 tūkst. kaimo gyventojų, o prioritetas buvo skiriamas negavusiems ES paramos. Taigi parama daugiau pasinaudojo ne ūkininkai, bet kitų profesijų kaimo gyventojai“, – pasakojo žemės ūkio ministras. Parodoje „AgroBalt 2012“ dalyvauja net 457 žemės ūkio verslo bei maisto pramonės atstovai, iš kurių 35 atvyko iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Italijos, Vengrijos, Rumunijos, Lenkijos, Moldovos, Kinijos, Latvijos ir Estijos. Beveik 50 proc. dalyvių pristato maisto produktus, apie 16 proc. demonstruoja veislinius gyvulius, po 4–5 proc. – tautinio paveldo gaminius ir žemės ūkio techniką, o likusieji – įvairius augalus, reikmenis sodininkams ir daržininkams, trąšas, pakuotes ir kt. Į parodą atvyko net 19 oficialių delegacijų iš Afganistano Goro provincijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Estijos, Gruzijos, Italijos, Kinijos, Lenkijos, Latvijos, Makedonijos, Moldovos, Rusijos, Serbijos, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos Saksonijos-Anhalto, Žemutinės Saksonijos ir Tiuringijos žemių. Parodos forumuose dalyvavo net 10 valstybių žemės ūkio ministrai.

Parengta bendradarbiaujant su Žemės ūkio ministerija (Užs. 287)

Pirmi duomenys – birželio mėnesį Kuo P. De Castras remiasi teigdamas, kad bus priimti Baltijos šalims palankūs sprendimai? Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininkas pripažino, jog sunku tikėtis, kad naujas ES biudžetas bus padidintas: „Būtų gerai,

Parodoje demonstruota daugiau kaip 160 įvairių rūšių ir veislių gyvulių.

Apie 5 proc. parodos dalyvių pristatė šiuolaikinę žemės ūkio techniką.


6

2012 m. gegužės 12 d. • Nr. 38 (9161) Valstiečių laikraštis

Politika

V.Uspaskich: „Ką jaučia teisėja, nuteisusi nekaltą žmogų?“ Naujausi politikų populiarumo reitingai rodo, kad antrą vietą po Prezidentės Dalios Grybauskaitės užima Darbo partijos (DP) lyderis Viktoras Uspaskich. Su juo kalbėjomės apie Lietuvos teisinę sistemą, užsakomąsias bylas ir politinį susidorojimą. Viktorai, viešojoje erdvėje kalbama, kad DP byla yra sufabrikuota. Kokia padėtis, jūsų manymu, susiklosčiusi Lietuvos teisinėje sistemoje? Man įdomu, ką galvoja prokuroras, kurpdamas užsakomąsias bylas. Ką galvoja teisėjai, pagal sufabrikuotus popierius nuteisdami nekaltus žmones? Kas verčia ir skatina šituos žmones skleisti neteisybę ir daryti niekšybes? Kaip jie po to jaučiasi? O gal jiems dėl to vėliau truputį nepatogu? Gal kam nors iš jų skauda širdį ar graužia sąžinė, kad taip negarbingai pasielgė? Štai, pavyzdžiui, teisėja, pakankamai simpatiška moteris, taisyklingų veido bruožų, gražiai sušukuotais plaukais, po teismo posėdžio grįžta namo. Ji ką tik neteisingai pasielgė – nusiuntė nekaltą žmogų už grotų. O ką ji daro po to? Teisėja negali nežinoti, kad dėl jos žmonės eilinį kartą sužino, kas yra „teismas“! Nuteisti nekalti žmonės eilinį kartą įsitikina, kad gerbti tokį teismą yra kvailystė. Teisėja juk negali nejausti neigiamų emocijų, kai tūkstančiai ar dešimtys tūkstančių žmonių jai siunčia prakeiksmus! Kai tave prakeikia, juolab viešai, tas prakeikimas kybo ore – tai yra teisėjos nuskriaustų žmonių emocijos. Juolab kad teisėja turi aukštąjį išsilavinimą, ji visai realiai ir sąmoningai mąsto. Universitetas tikrai jos nemokė tokių niekšybių – teisti nekaltus žmones. Teisėja juk negali būti kaip medis ir viso to nejausti! Įsivaizduokime, ką ji daro, kuo užsiima namuose po darbo. Išsimaudo duše, žiūri televizorių, tvarko namus, gal lygina drabužius ar ką nors mezga... Ar jai tenka kažkaip vakarais susitarti su savimi, su savo sąžine po tokio neteisingo veiksmo teisme ar ne? Anksčiau aš ilgai mąstydavau apie tai, nes man pačiam tokią naštą pakelti būtų labai sunku. Kiek aš galvodavau, žmona man sakydavo: „Ką tu čia mąstai? Teisėjams tokie dalykai yra įprasta, kasdienė praktika. Jie išėjo iš teismo salės ir užmiršo viską, ką padarė!“ Ilgainiui aš supratau, ką daro tokie teisėjai. Iš tikrųjų jie švenčia pergalę ir net priima kolegų sveikinimus: „Geras, kaip tu profesionaliai juos „sutvarkei“!“ O ji, ta teisėja, apie save būtent taip ir galvoja, kad ji tokia „gera“ yra ir šiandien tai įrodė, priimdama nuosprendį Lietuvos valstybės vardu. „Ir tegul tie „svoločiai“ (šiuo momentu – ir V.Uspaskich) dabar manęs bijo, nes teisingumą vykdau aš, teisėja!“ – matyt, taip mąsto ji. Per tuos metus netekau daug draugų ir pažįstamų, turbūt apie 20–30. Vienas iš jų sėkmingai pradėjo verslą, sukaupė pinigų, nusipirko mašiną, pradėjo statyti namą, bet štai kartą prisistatė „treninguoti“ berniukai, sulaužė jam šonkaulius, nosį ir t. t. Šiek tiek atsigavęs jis padavė į teismą savo skriaudėjus. Toli ieškoti jų nereikėjo – jie net nesislapstė. Beje, tuo metu kartu su policija visur važinėdavo! Verdiktas – nusikaltėliai išteisinti, o smurtą patyręs versli-

V.Uspaskich: „Aš šios bylos tikrai taip nepaliksiu. Bet kuriuo atveju bus nuosekliai ir suprantamai dirbama, siekiant teisingumo.“ Lauros Butkutės nuotrauka

ninkas antrą kartą atsidūrė ligoninėje, šį kartą kur kas ilgesniam laikui. Pasirodo, pirmą kartą „treninguoti“ berniukai norėjo tik įspėti verslininką, kur jam reikia nešti duoklę, nes jie kontroliuoja tą rajoną. Na, o antrą kartą tie berniukai jau „pamokė“, kaip reikia „teisingai gyventi“, kaip spręsti problemas ir kur kreiptis jų kilus. Paaiškėjo, kad visai ne į teismą reikėjo kreiptis! Tada taip „pamokytas“ verslininkas susikrovė savo daiktus ir išvyko į užsienį. Neseniai sutikau tą bičiulį Lietuvoje ir pagalvojau, kad daug kas jam galėtų pavydėti. Jis gavo „pamoką“ pačios nepriklausomybės pradžioje. Tuo metu, nors ir buvo paskelbta Lietuvoje nepriklausomybė, dar nuo sovietų laikų buvo išlikęs įprotis kiekvieną nusikaltimą, ypač nužudymus, išaiškinti, sunkius nusikaltėlius nubausti, nes prokurorai dirbo gan pavyzdingai. Todėl iš nusistovėjusios tradicijos ar įpročio nepriklausomybės pradžioje nusikaltėliai nebuvo tokie žiaurūs, nes gerai žinojo, kad 100 proc. susilauks atpildo. Bet vėliau nusikaltėlių „pamokymai“ jau tapo kitokie, nes kriminalinio pasaulio atstovai ėmė dirbti išvien su teisėsauga. Beveik nebeliko tokių institucijų tariamai laisvoje ir nepriklausomoje valstybėje, kur galėtum kreiptis prašydamas, kad tave apgintų. Kaip jums asmeniškai teko pajusti kriminalinio pasaulio ir teisėsaugos „draugystės“ apraiškas? Aš jums pateiksiu vieną pavyzdį iš savo gyvenimo, iš savo praktikos, nors tokių atvejų mano kelyje tikrai buvo su kaupu. Pamenu, kaip kartą, pirmą valandą dienos, mes sėdėjome su kompanionu jo bute ir atėjo penki „treninguoti“ vyrai su pistoletais rankose. Vienas iš jų, pravarde Kukas, buvo Kauno nusikaltėlių gaujos vadeiva. Kas pažinojo Kuką, tas žino-

jo, kad jam nereikia jokio pistoleto – užtenka tik jo žvilgsnio... Na, o mes su kompanionu parašėme pareiškimą policijai, kad iš mūsų pavogė automobilį su prekėmis. Žinojome, kas tai padarė. Pareiškimą parašėme dešimtą ryto, o jau pirmą valandą dienos su mūsų pareiškimu rankose kompaniono bute stovėjo pistoletais apsiginklavusieji. Ko gero, visiems įdomu, kas vyko toliau, bet apie tai – vėliau, dabar kita tema. Aš dar pažiūrėjau pro langą, kai jie sėdo į savo automobilius. Tokių prabangių automobilių Lietuvoje tais laikais buvo tik vienetai. Jie taip ir išėjo į gatvę su ginklais rankose, jiems net nereikėjo slėptis, juk dažniausiai teisėsauga būdavo kriminalinių nusikaltėlių pusėje! Štai tokia buvo mūsų verslo pradžia Lietuvoje. Deja, 20–30 mano pažįstamų verslininkų šiandien jau nebėra tarp gyvųjų, nors jie buvo jaunesni už mane. Pradžioje „treninguotieji“ rėkdavo ir gąsdindavo, paskui mušdavo, vėliau šaudydavo, mirtinai nukankindavo aukas. Kriminalinėse gaujose labai greitai įvyko tokia „evoliucija“. Labai panašūs, bet šiek tiek lėtesni procesai vyko ir verslo srityje. Nepriklausomybės pradžioje „biznieriai“ tarpusavyje sutardavo žodžiu ir laikydavosi duoto žodžio, nes tuo metu duotas žodis daug kam buvo garbės reikalas. Paskui būdavo raštu sudaromos gan trumpos, vieno puslapio sutartys, kurias buvo stengiamasi įvykdyti, nors kartais pasitaikydavo, kad neįvykdydavo. Dar vėliau buvo sudaromos geros knygutės apimties sutartys, kurių be teisininkų pagalbos sudaryti tiesiog neįmanoma. Advokatų paklausa nepriklausomybės metais, remiantis įvairiais paskaičiavimais, išaugo 10 tūkstančių procentų, arba 100 kartų! Tokia „evoliucija“ truko gal kokius 5–8 metus. Na,

o valstybės tarnautojų gretose tokiai „evoliucijai“ prireikė kiek daugiau laiko – apie 12–15 metų, kai, gyventojus apmokestinusi nepakeliamais mokesčiais, pradėjo „reketuoti“ pati valstybė, padedama įvairių institucijų. Tik šį kartą – jau be „treninguotų“ berniukų pagalbos: šias funkcijos iš jų visiškai perėmė valstybė. Kaip jūs vertinate situaciją, susiklosčiusią mūsų teisinėje sistemoje? Ir ką reikėtų daryti, kad tai pasikeistų? Mūsų teismai ir prokuratūra net neieško išteisinamų aplinkybių. Jie tik ieško, kaip nubausti, jeigu yra toks užsakymas arba kas nors sumoka, kad kita pusė pralaimėtų bylą. Nors Lietuvos įstatymai ir Baudžiamasis kodeksas, tarytum priartintas prie ES teisės, skamba taip: prokuratūra, o paskui ir teismas, turi ieškoti ne tik apkaltinamųjų aplinkybių, bet ir išteisinamųjų. Deja, tai kol kas ne Lietuvai – mūsų prokuratūros ir teismų praktikoje tai negalioja. Darbo partijos byla iš esmės susijusi tik su buhalterija? Kaip šiandien aiškėja, Darbo partijos byloje nėra nustatyta jokių sukčiavimo atvejų, nėra jokių kyšių, duotų ar paimtų, jokių nelegalių pinigų, tik GALIMAI neteisingai apskaičiuoti pinigai. Ir tai dar reikia įrodyti! Neteisingai įforminta partijos buhalterija, o gal tai net sąmoningai padaryta vieno ar kelių infiltruotų žmonių. Ir štai tau, žmogau, antrankiai, kamera, namų areštas, draudimas susitikinėti su rinkėjais, didžiausias Lietuvos istorijoje piniginis užstatas – 1,5 mln. Lt! O SNORO atveju, kai Lietuvos prokuratūra kreipėsi dėl 3,5 mlrd. Lt, tai yra 100 kartų didesnio ieškinio, Londono teismas šio banko akcininkams Antonovui ir Baranauskui skyrė tik 300 tūkst. Lt piniginį užstatą. Todėl, kad Londono teismas supranta, jog pareikštas ieškinys dar nėra teismo sprendimas ir tai dar nėra įrodyta kaltė. Pasakykite, kokią šventę švenčia, kokius ir kieno sveikinimus priiminėja prokurorai ir teisėjai, neįrodę kaltės, bet priėmę tokius „teisingus“ sprendimus Darbo partijos byloje? Na, o kalbant apie partijos areštuotas partijos lėšas – 6,5 mln. Lt – ką galvoja teisėja, kuri praktiškai užblokavo normalią šios politinės organizacijos politinę veiklą? Kokią „pergalę“ gali švęsti tokia teisėja? O kartu ir valstybė, kurią bandome vadinti teisine ir demokratine? Ar norite pasakyti, kad Lietuvoje skirtingoms partijoms yra taikomi skirtingi standartai? Juk pagal Konstituciją demokratinį procesą šalyje gali užtikrinti politinės partijos. Daugiapartinė sistema – demokratijos pamatas. Todėl būtina politines partijas apsaugoti nuo įtakos, tuo labiau nuo susidorojimo. Deja, Lietuvoje pastebimas atvirkštinis procesas: politinėms partijoms kurpiamos bylos ir stengiamasi jas sunaikinti. Vienos buhalterės klaida ar sąmoningas veiksmas gali sužlugdyti 10–20 tūkst. žmonių lūkesčius dalyvauti politikoje ir būti politinės partijos nariais. Tikroje teisinėje, demokratinėje valstybėje tokie teisėjų ar prokurorų veiksmai būtų įvertinti kaip demokratijos pamatų griovimas. Bet tai kol kas ne mums. Lietuvoje, ypač po to, kai paaiškėjo, kad dabartinė valdančioji dau-

guma padalijo savo draugams ir rėmėjams apie 6 mlrd. Lt „įsisavinimui“, tikrai reikėtų įvesti „valdžios draugų“ registrą ir išduoti jiems pažymėjimus. Tokį statusą turintys „valdžios draugai“ pažymėjimus galėtų rodyti ne tik atėję į polikliniką ar belsdamiesi į įvairius valdžios kabinetus, kad be eilės įeitų, bet ir dalyvauti viešuosiuose konkursuose privatizuojant kokius nors objektus, gaunant valstybės užsakymus ir tokiu būdu dalyvaujant valstybės, tai yra, mūsų visų, pinigų dalybose. Prezidentės „draugai“ jiems išduotais pažymėjimais galėtų naudotis atėję į prokuratūrą, teismą, STT, FNTT ir taip toliau. Ir netgi po rinkimų, kuriant valdančiąją daugumą, kai kurie veikėjai galėtų ateiti ir parodyti paskirtam premjerui „valdžios draugo“ pažymėjimą ir siūlytis į ministrus. Na, bet jeigu yra „valdžios draugai“, turi atsirasti ir priešai, tai yra, visi tie, kurie neturės tokio pažymėjimo. Tariamiems priešams neturėtų būti taikomas teisingumas pagal šitų „valdžios draugų“ supratimą. Pas mus „priešai“ neturi savigarbos, jie neturi teisės į tiesą ir teisingumą. Tariami priešai neturi supratimo apie kilniaširdiškumą. O jeigu „valdžios draugų“ priešas nepasiduoda, jis tiesiog sunaikinamas. Jeigu pasiduoda, tai sunaikinamas vėliau. Ir kai vadinamieji draugai, pasitelkdami valstybės institucijas, nugali savo oponentus, juos užvaldo puikybė ir pasididžiavimas, esą jie yra ne tik valdžia, bet beveik karaliai. Todėl mes turime tikslą ir šventą pareigą atsakyti sau į klausimą: kas mes esame? Kokią valstybę sukūrėme? Ar iš tikrųjų teisinę, demokratinę? O gal niekaip negalime pakeisti sovietiniais laikais suformuoto mąstymo būdo ir nesuprantame, kad demokratinėje, teisinėje valstybėje net ir priešas turi teisę į tiesą, oponavimą, žmogaus teises ir gynybą, į savo argumentų sakymą, Bažnyčios palaiminimą ir atleidimą, galų gale į klaidas?! Tikroje demokratinėje, teisinėje valstybėje bet koks prokuroras ar valstybės tarnybos pareigūnas turėtų suprasti, kad demokratija ir teisė prasideda nuo jo objektyvumo, nuo objektyvaus tyrimo, kurio metu ieškoma ne tik įkalčių, bet ir įtariamojo alibi bei pateisinimo. Tik tada mes galėsime tikėtis, kad visuomenė ims palaikyti ir pasitikėti tokia teisėsauga. Priešingu atveju jokių pozityvių, konstruktyvių postūmių Lietuvos teisinėje sistemoje tikrai nebus! Tada nereikės atsakinėti į tokį klausimą: jeigu tu esi kieno nors priešas ir tave reikia įveikti, vadinasi, ir jie yra tavo priešai? O gal vis dėlto teisinėje, demokratinėje valstybėje žmonės turi teisę į sąžiningą teismą, į lygiavertį administravimą? Tol, kol nesuprasime, kol nepakeisime supratimo apie teisinę, demokratinę valstybę tikrąja to žodžio prasme, nesitikėkime darnios valstybės vystymosi, gyventojų emigracijos sumažėjimo, sąžiningos ir konkurencingos ekonomikos bei investuotojų pritraukimo. Tad dar kartą noriu paklausti: kuo kaltas Uspaskich, kad žmonės nepasitiki savo valstybe? Pastarosiomis dienomis sociologai atsakė į šį klausimą – tuo, kad žmonės pasitiki Uspaskich. Todėl valdžia, klanas turi paaiškinti žmonėms, kad dėl visko kaltas Uspaskich, nes jis čia gyvena ir kuria darbo vietas, o valdžios ir teisėsaugos tikslas, matyt, yra visiškai kitoks.

balsas.lt (Užs. 288)


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis Sigutės Trimakaitės misija

Pitagoro puodelis iš žaliojo Rodo

Jei savo gimtajame miestelyje išvysite raudoną lagaminą tempiančią grakščią mėlynakę ilgaplaukę moterį spalvinga siuvinėta kepuraite, vadinasi, jums labai pasisekė: išgirsite Sigutę Trimakaitę dainuojančią gyvai! Nevadinu jos Lietuvos žvaigžde, nors būtent šiai solistei, tarptautinių konkursų laureatei, spindinčiai gimtinės padangėje, tai labiausiai tiktų. Mat Sigutė kukli ir atsidavusi savo misijai: keliauja po Lietuvą ir dainuoja jos žmonėms. Rūta Klišytė

Poilsis Graikijos saloje ne sezono metu? Kodėl gi ne! Neteks blaškytis turistų minioje, automobilį išsinuomosite ir vietiniame restorane pavakarieniausite daug pigiau nei liepą ar rugpjūtį. Sezonas Rodo saloje, kaip ir Lietuvoje, trunka tris vasaros mėnesius, tik čia jis gerokai karštesnis ir be lietaus. Nemėgstantiesiems svilinančios saulės pavasarį Graikijos salos – pats tas! Netikėtumų mėgėjai čia būtinai atras vandens kelią į gretimą salą ir įsigis keramikos dirbinių. Vismantas Žuklevičius

11 p.

18 p.

Sodyba Tulpių kolekcijos kerai Per pavasario pradžiai nebūdingus karščius pražydo ir ankstyvų, ir vėlyvų veislių tulpės. Nijolė Baronienė

Prieskoninės žolelės veši ir balkone

Gegužės mėnuo – sezono pradžia visiems norintiesiems ant palangių ar balkonuose užsiauginti prieskoninių žolelių. Susodintos vazonėliuose jos papuoš namus, o vėliau taps nepamainomu prieskoniu namuose pagamintiems patiekalams.

7 p.

8 p.

Sveikata Ar išplovus organizmą reikia jį džiovinti ir lyginti? Medikai prabilo apie vis populiarėjančių organizmo valymo būdų naudą ir žalą.

Žaizda – vartai infekcijai Kiekviena nešvari žaizda gali supūliuoti, todėl reikia žinoti, kaip tinkamai ją gydyti. Daiva Šalc

Daiva Norkienė

19 p.

19 p.

Valstieciu laikrastis 2012 05 12  

Valstieciu laikrastis 2012 05 12

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you