Issuu on Google+

2012 m. balandžio 28 d., šeštadienis • Nr. 34 (9157) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Šiemet gegužės 10–12 d. Kaune vyks jau 19-oji tarptautinė „AgroBalt“ – viena seniausių ir reikšmingiausių Lietuvoje rengiamų žemės ūkio ir maisto pramonės parodų.

Neretai informacine ataka galima pasiekti gerokai didesnį efektą negu pačiais aktyviausiais kovos veiksmais. Kas tos informacinės atakos ir kaip jos naudojamos?

Apie tai – 6 p. f

Apie tai – 22 p. f

Spekuliantams žeme ateina aukso laikai

Šiandien skaitykite: • Vargu ar rastum Lietuvoje vaiką, kuris nepažinotų Gustavo. Tikrasis Gustavo ir profesoriaus Kalėdausko vardas – Audrius Rakauskas. Jis ne kartą pagerbtas LRT kaip geriausias geriausios laidos vedėjas.

Vyriausybės darbo grupė, sukurta kovoti su spekuliacija žemės sklypais, siekia, kad norintiesiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemės nebūtų taikomi jokie apribojimai. Albinas Čaplikas VL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

ŠEŠTADIENIS, 11 p. f

Žemdirbių organizacijose užvirė karštos diskusijos: nors leidimas užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės atidėtas iki 2014-ųjų gegužės, Vyriausybės sudaryta darbo grupė, kuriai didžiausią įtaką daro liberalai, siekia palikti rastas spragas žemės pirkimo ir pardavimo nuostatose. Tiesa, taisant įstatymus išsiskyrė ir žemdirbių nuomonės.

• Nestandartinis daržas, kurio nereikia daug prižiūrėti – ne vieno svajonė. Paradoksas tas, kad ją įgyvendinti galima pamiršus tai, kas nuo seno žinoma apie daržovių augimą.

Pavojus realus Žemdirbių interesus Vyriausybės sudarytoje darbo grupėje privalantis ginti Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Sigitas Dimaitis sakė, kad pavojus, jog spekuliacija žemės ūkio paskirties žeme išplis, tikrai realus. Šiuo metu žemės valdos dydis ribojamas iki 500 ha, tačiau šis barjeras spekuliantų nesustabdo. Žinome, kad jau veikia įvairūs investiciniai fondai ir jų kuriama vis daugiau. Nukelta į 2 p. f

SODYBA, 7 p. f • Bitės – unikalus gamtos kūrinys. Jei nusprendusieji užsiimti bitininkyste įveikia bičių baimę, jos gali tapti didele paguoda ir sveikam, ir turinčiam sveikatos problemų.

Artėjant 2014-iesiems noras sukaupti kuo daugiau žemės ūkio paskirties žemės augs, nes tikimasi, kad ji brangs. Petro Malūko nuotrauka

Keliai virsta duobėtomis slalomo trasomis Duobėtose miestų gatvėse dūžta automobiliai, vairuotojai patiria nuostolių, o už gatvių priežiūrą ir taisymą atsakingi savivaldybių valdininkai demonstruoja abejingumą. Vida Tavorienė VL žurnalistė

Lyg karo nusiaubtos gatvės – galvos skausmas vairuotojams. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Dėl netaisomų miestų gatvių išseko vairuotojų kantrybė: nukentėję panevėžiečiai miesto savivaldybės valdininkus padavė į teismą, o kauniečiai prakalbo

apie miesto biudžeto skirstymo prioritetus. Susisiekimo ministerijai siūloma nustatyti aiškią tvarką, pagal kurią savivaldybės atlygintų žalą, patirtą dėl netinkamos kelių priežiūros. Nukelta į 3 p. f

BIČIŲ AVILYS, 23 p. f

Kitas VL numeris išeis gegužės 5 d., šeštadienį, su priedais: Sodyba Ūkininkų žinios Šeštadienis Moters pasaulis Sveikata


2

2012 m. balandžio 28 d. • Nr. 34 (9157) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Spekuliantams žeme ateina aukso laikai pą iki maksimaliai leidžiamo dydžio“, – aiškino E.Raugalas. Žemės ūkio viceministrą nustebino ir pirmenybės teisės pirkti žemės ūkio paskirties žemę pakeitimas. Pagal pirmą variantą eiliškumo tvarka buvo tokia: žemės sklypo bendraturčiai; valstybė, t. y. Žemės fondas; asmenys, kurių sklypai ribojasi su parduodamu sklypu, ir parduodamo sklypo naudotojas (nuomojantis šį sklypą). Tačiau darbo grupė nusprendė Žemės fondą iš antros vietos nukelti į ketvirtą.

Nuomonės išsiskyrė

Leidus be jokių apribojimų nusipirkti iki 1 ha žemės, atsirastų galimybė sklypą kai kuriais atvejais pasididinti iki maksimaliai leidžiamo dydžio. Petro Malūko ir Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

e Atkelta iš 1 p.

vimu žeme būdų, ir todėl, kad netobuluose įstatymuose nuoŠie fondai superka žemę, bet jos lat atsiranda naujų spragų. nedirba. Kol kas ji arba dirvonuoja, Štai minėtos darbo grupės arba nuomojama. vadovo pavaduotojas Žemės „Akivaizdu, kad žemės ūkio pa- ūkio ministerijos viceministras skirties žemės savininkai nekuria pri- Edvardas Raugalas jau prieš dedamosios vertės. Sakysite, kad savi- pusmetį „Valstiečių laikraščiui“ ninkas turi teisę su žeme elgtis, kaip pranešė apie atvejus, kai kelios jam patinka? Netiesa. Nesvarbu, kad akcinės bendrovės keturiuose žemė privati, tačiau ji yra ir valstybės šalies rajonuose skelbė parduoturtas, todėl turi būti naudojama pa- dančios per 60 sklypų, kurių gal paskirtį“, – teigė S.Dimaitis. plotas siekia 500 ha. Taigi gaTikslių duomenų, kiek tokios že- lima daryti prielaidą, kad žemė mės jau parduobuvo superkata, niekas neturi. Didžiausi Lietuvos ma tikrai ne ŽŪR vicepirmi- žemvaldžiai: ūkininkau ti, ninkas Bronius „Agrowill Group“ spekuliuoti ja. 32 tūkst. ha Markauskas prieš „Agrokoncernas“ 25 tūkst. ha Kai kurių žemės pusmetį „Valstie- „Linas agro Group“ 13,6 tūkst. ha savininkų rankos čių laikraščiui“ „Lytagros“ grupė 9 tūkst. ha kol kas surištos – sakė, kad kitų šan u p i rk t a d a u g lių piliečiams gali „Agra Corporation“ 5,6 tūkst. ha mažų sklypų, o jų Šaltinis – ekonomika.lt paklausa menka. priklausyti net apie 10 proc. žemės ūkio paskirties Taigi jiems sulipdyti būtinai reikia žemės. O kiek žemės valdo investici- didesnių sklypų. Šiuo metu tai paniai fondai, informacijos, deja, nėra. daryti dar įmanoma. Tačiau tas laikas, regis, baigiasi.

Žemė superkama spekuliacijos tikslais Akivaizdu, kad artėjant 2014-iesiems noras sukaupti kuo daugiau žemės ūkio paskirties žemės augs, nes

Darbo grupė pakeitė strategiją Po ilgų svarstymų Vyriausybės darbo grupė, kuriai vadovauja Mi-

Šalyje jau veikia dešimtys žemės ūkio paskirties žemę superkančių investicinių fondų ir jų steigiama vis daugiau. Jie perka žemę ir kantriai laukia, kai prekyba žeme bus laisvesnė. tikimasi, kad ši žemė brangs. Kada brangs? Gal po 5, gal po 10 metų, tačiau kitų šalių patirtis rodo, kad tikrai brangs. Taigi spekuliantams žeme ateina aukso amžius. Jie uždirbs šimtus milijonų, tereikės įstatymuose surasti spragų, o jų kol kas tikrai daug. Vyriausybės darbo grupės, kuri buvo sukurta nagrinėti, kaip superkama Lietuvoje žemė, kaip ji perleidžiama užsieniečiams, ir rasti būdų, kaip kovoti su spekuliacija žemės sklypais, veiklos laikas pratęsiamas ne pirmą kartą. Kodėl? Todėl, kad jai nepavyksta rasti efektyvių kovos su spekulia-

nistro Pirmininko kancleris Deividas Matulionis, nutarė Lietuvoje taikyti modelį, kuris gana sėkmingai įgyvendintas buvusios Rytų Vo-

kietijos žemėse. Vokiečiai nustatė, jog parduodant net privačią žemę notaras privalo kiekvieną sandorį pirmiausia pasiūlyti specializuotai agentūrai peržiūrėti, kad ši nustatytų, ar sandoris yra švarus, t. y. ar nebandoma spekuliuoti žeme. Būdavo atvejų, kai agentūra pati nupirkdavo žemę, o paskui ją išnuomodavo ūkininkams. Tačiau minėta darbo grupė, kurioje pirmuoju smuiku grojo Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos atstovai, paskutiniame posėdyje, pasak E.Raugalo, netikėtai pakeitė strategiją. „Apstulbau, kai be užuolankų buvo paskelbta, kad bet kas turės teisę nusipirkti 1 ha žemės ūkio paskirties žemės, jeigu pasakys, kad nori ūkininkauti. Kokios pasekmės? Jeigu galima bet kam nusipirkti iki 1 ha žemės be jokių apribojimų, tai norintiesiems spekuliuoti žeme nesumažės galimybių, juk vieną mėnesį toks žmogus nusipirks hektarą, o po mėnesio pirks jau besiribojančią žemę ir taip galės pasididinti skly-

Kaip vertinate neoficialų pinigų davimą gydytojams ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams? Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt. Neigiamai. Tai visiškai nepateisinama. Manau, kad tai pateisinama tik retais atvejais. Tai gali būti tiesiog padėka už kokybišką darbą. Teigiamai. Moku pinigus – gaunu gerą paslaugą.

70 proc. 8 proc. 13 proc. 9 proc.

Pasak E.Raugalo, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos atstovai kategoriškai pareiškė, kad jokie apribojimai norintiesiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemės negali būti taikomi. Iš esmės darbo grupės sukurtas variantas jau paruoštas teikti Vyriausybei. Tačiau atsibudę žemdirbiai pradėjo reikšti pretenzijas. Deja, jau dabar akivaizdu, kad žemdirbių organizacijoms nepavyks surasti bendro sprendimo, nes nuomonės labai skiriasi. Pavyzdžiui, ŽŪR vicepirmininkas S.Dimaitis pritarė darbo grupės nuomonei Žemės fondą nukelti iš antros vietos į ketvirtą. Tokios nuomonės laikosi ir Žemės ūkio bendrovių asociacija. „Jeigu kaimynas iš kaimyno perka žemę, tai kodėl jie turėtų tartis su valstybe? Juk taip tik apribotume ūkininkų teises. Be to, ar valstybė turi lėšų finansuoti Žemės fondą? Kita vertus, Žemės fondui dar ir mokestį reikėtų mokėti, todėl žemė pabrangtų. Ar to mes siekiame?“ – klausė S.Dimaitis. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas sunerimęs, kad žemdirbiai nepavėluotų: „LŪS skyriai jau šią savaitę pareikš savo nuomonę, ją apibendrinsime ir pateiksime Vyriausybės darbo grupei.“ Į Vyriausybės darbo grupę nesėkmingai bandęs patekti Žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininkas Gintaras Nagulevičius mano, kad žemės ūkio paskirties žemė turėtų būti parduodama per Žemės fondą (išskyrus žemės nuosavybės bendrininkus). Žemės ūkio viceministras E.Raugalas dar tikisi sulaukti nuomonių iš Šeimos ūkininkų sąjungos ir tada jas pateiks Vyriausybės darbo grupės vadovui: „Jau kitą savaitę paaiškės, ar rengsime papildomą darbo grupės posėdį, ar Vyriausybei pateiksime du variantus, o ji tegul svarsto.“

Jaunatis. Saulė teka 5.46, leidžiasi 20.48.

Šiandien

Dieną: +22 +27°

Reikia daugiau apsaugos priemonių Jeronimas Kraujelis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas

Ir Vyriausybės darbo grupės, ir žemės ūkio viceministro iniciatyva rengiamas projekto variantas mūsų netenkina. Reikia daugiau apsaugos priemonių. Siūlome, kad tiek valstybinės, tiek privačios žemės ūkio paskirties žemės galėtų įsigyti tik subjektai, Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyta tvarka deklaravę pinigų kilmę ir turintys gamybinių pastatų arba juos nuomojantys daugiau nei 10 metų toje seniūnijoje, kur perkama žemė. Be to, fiziniai asmenys, įsigyjantys iki 30 ha privačios arba valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, turi būti Ūkininkų ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistravę ūkininko ūkį, turintys profesinių įgūdžių, išmanymo ir praktinės ūkininkavimo patirties. Tai patvirtinančią pažymą jie turėtų pateikti rajono savivaldybei. Norintieji įsigyti daugiau kaip 30 ha žemės dar privalėtų papildomai turėti nors specialųjį aukštesnįjį žemės ūkio srities išsilavinimą.

Siekia pristabdyti spekuliantų norus Raimundas Jovarauskas, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas

Mūsų nuomone, reikia daugiau apribojimų, nei numatė Vyriausybės sudaryta darbo grupė. Žemės ūkio viceministro iniciatyva pateiktam projekto variantui pritariame su išlygomis, nes manome, kad abiem atvejais žemdirbiai tinkamai neapginami. Spekuliuoti žeme palikta labai daug galimybių. Mūsų nuomone, parduodamo žemės sklypo naudotojas šią žemę privalėjo naudoti žemės ūkiui ne mažiau kaip trejus metus. Siūlome nustatyti papildomą reikalavimą, kad perkantieji žemės ūkio paskirties žemę privalėtų deklaruoti savo turtą ir pajamas. Manome, kad pajamų deklaravimas pristabdytų spekuliantų norus.

Rytoj

Dieną: +21 +26°

Porytoj

Dieną: +21 +26°

Naktį: +10 +15° Naktį: +9 +14° Naktį: +6 +11° Šiandien orai bus mažai debesuoti, lietaus tikimybė nedidelė. Pūs šiltas pietų, pietvakarių vėjas. Oro temperatūra naktį bus 6–11, dieną – 22–27 laipsniai šilumos. Pajūryje bus truputį vėsiau. Sekmadienį riba tarp šalto ir šilto oro bus ties Vakarų Lietuva. Nors smarkaus lietaus šią parą nenumatoma, vėjas ims suktis iš vakarų, šiaurės vakarų, pranašaus atvėsimą. Naktis dar bus šilta, 9–14 laipsnių šilumos. Dieną Vakarų Lietuvoje numatoma 15–20, Pietų Lietuvoje – 25–27 laipsnių šilumos. Ateinančios savaitės pradžioje orai šalyje atvės. Pūs žvarbesnis šiaurės vėjas, oro temperatūra gerokai nukris, naktimis galimos šalnos. Slėgis išliks aukštas, todėl didesnio lietaus bent iki savaitės vidurio nenumatoma. orai.lt, VL inf.


2012 m. balandžio 28 d. • Nr. 34 (9157) Valstiečių laikraštis

tvarkyti gatves, lėšų reikėtų 10 kartų daugiau“, – pabrėžė A.Karalevičius. Panevėžio savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjas pasidžiaugė, kad šiemet mieste bus asfaltuojamos ar baigiamos asfaltuoti atkarpos 33 žvyruotose miesto gatvėse. Panevėžio miesto vicemeras Petras Narkevičius supranta, kad gatvių priežiūrai verkiant reikia kur kas daugiau finansavimo, ir žadėjo imtis iniciatyvos. „Miesto biudžetas surenkamas, todėl būtina daugiau lėšų skirti kelių priežiūrai. Jei gatvės laiku netvarkomos, vėliau tam neužteks ir didelių investicijų. Tai turi būti vienas iš prioritetų. Dėl prastų gatvių nukenčia vietos gyventojai, miestas tampa nepatrauklus ir investuotojams“, – samprotavo vienas iš Panevėžio vadovų. Kol miesto vadovai svarsto, kaip reikia rūpintis keliais, miestelėnai toliau duobėtose gatvėse daužo automobilius. Panevėžiečiai nepamiršta priminti, kur būtų galima rasti lėšų miesto gatvėms tvarkyti. Pirmiausia į akis krenta didelis „Cido“ arenos koncesijos mokestis – jos valdytojams kasmet sumokama apie 2 mln. Lt.

Keliai virsta duobėtomis slalomo trasomis

Skundą mėto kaip karštą bulvę Petro Malūko nuotrauka

e Atkelta iš 1 p. Ištikus nelaimei atsuko nugarą Lietuvos ūkininkų sąjungos Rokiškio skyriaus pirmininkas Vytautas Šlikas metė iššūkį Panevėžio miesto valdininkams. Ūkininkas kreipėsi į teismą, kad Panevėžio savivaldybė atlygintų žalą už duobėtoje gatvėje sudaužytą automobilį. „Viduryje gatvės atsitrenkęs į duobę ir sudaužęs automobilio karterį įsitikinau, kad valdininkai nevykdo jiems pavestų pareigų. Patyriau jų abejingumą“, – „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino V.Šlikas. Praėjusių metų rugsėjį ūkininkas važiavo į Panevėžio rajone, Algirdiškėse, vykusią galvijų parodą, tačiau jos nepasiekė. Pasukęs į J.Janonio gatvę, rokiškėnas atsidūrė tarsi karo nusiaubtoje zonoje. „Važiavau saugiu leistinu greičiu. Pamatęs priekyje duobę, stabdžiau, tačiau viduryje kelio žiojinčio plyšio aplenkti neišėjo. Automobilis trinktelėjo, buvo pramuštas karteris. Vairuotojai pradėjo mojuoti, kad stočiau, nes bėgo tepalas“, – pasakojo ūkininkas. Įvykio liudininkai nuramino rokiškėną, kad jis ne pirmas šioje gatvėje sudaužė automobilį. V.Šlikas tikėjosi, kad Panevėžio valdininkai, atsakingi už gatvių priežiūrą ir taisymą, padės jam pakliuvus į bėdą. Jis paskambino pažįstamam tuomečiam vicemerui Gintarui Šileikiui. Pastarasis davė administracijos darbuotojos telefono numerį. Ši atsakė, kad tai – vairuotojo problema. Tada rokiškėnas išsikvietė policijos pareigūną, kuris pripažino, kad vairuotojas nepažeidė kelių eismo taisyklių.

Nori pamokyti valdininkus V.Šlikas teigė, kad kreiptis į teismą paskatino valdininkų atsainumas. Mašinos remontas kainavo apie 1 500 Lt. Jei ši žala būtų atlyginta, ūkininkas nebūtų padavęs savivaldybės į teismą. Pradėjęs by-

„Viduryje gatvės atsitrenkęs į duobę ir sudaužęs automobilio karterį įsitikinau, kad valdininkai nevykdo jiems pavestų pareigų“, – tvirtino V.Šlikas. Martyno Vidzbelio nuotrauka

linėtis, ūkininkas patirtą žalą įvertino apie 4 000 Lt. Jis priskaičiavo kelionės į Panevėžį ir kitas išlaidas. „Ne dėl tūkstančio einu į teismą. Ten veda noras pamokyti valdininkus. Nesuprantu, kodėl vairuotojai, sudaužę gatvėse mašinas, tyli ir atsakingų pareigūnų nestato į vietas“, – piktinosi ūkininkas. Anot V.Šliko, per pirmą teismo posėdį jį dar kartą pribloškė Panevėžio valdininkai. „Nors policija pripažino, kad nepažeidžiau kelių eismo taisyklių, savivaldybės atstovas teisme pareiškė, jog reikia patikrinti mano sveikatą ir vairuotojo kvalifikaciją. Užuot siūlę susitaikyti ir pripažinti, kad nukentėjau dėl nesutvarkytos gatvės, sudavė dar vieną smūgį“, – apmaudo neslėpė ūkininkas. Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas prisiminė, kaip panašioje situacijoje buvo atsidūręs Vokietijoje. „Priekyje važiavusi mašina pametė duslintuvą, kuris užkliudė mano automobilį. Policija labai greitai nutempė į servisą, viską sutvarkė, o išlaidas padengė savivaldybė“, – pasakojo V.Šlikas.

3

Aktualijos

Pinigai – tik kosmetiniams darbams Panevėžio miesto savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius dėl gyventojų skundų tik skėsčioja rankomis: gatvių priežiūrai skiriama vis mažiau lėšų, todėl jų būklė vis prastėja. Anot jo, miesto gatvėms prižiūrėti ir palopyti šiemet iš savivaldybės biudžeto teko tiek mažai, kad jų pakanka tik smulkiems darbams atlikti. Pernai iš biudžeto tam buvo skirta 3,6 mln. Lt, o šiemet – perpus mažiau. Lietuvos automobilių kelių direkcija šiemet skyrė taip pat 1 mln. Lt mažiau. Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos numatyta skirti 3 mln. Lt, iš kurių 2 mln. Lt – UAB „Panevėžio gatvės“ gatvių infrastruktūrai tvarkyti. Tiesiogiai asfaltuotoms gatvėms tvarkyti ir lopyti teks per 1 mln. Lt. „Panevėžyje esminiai gatvių asfaltavimo darbai pasibaigė dar praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje. Po to finansavimo pakako tik kosmetiniams darbams. Kelių priežiūra brangiai kainuoja. Norint dabar su-

Lyg karo nusiaubtos gatvės – galvos skausmas šalies miestų ir miestelių vairuotojams. Kauniečiai prakalbo apie referendumą, kuriame gyventojai galėtų išsakyti nuomonę, kokiais prioritetais turėtų remtis politikai skirstydami miesto biudžetą. Kauno miesto tarybos opozicija pabaksnojo pirštu į nekokybišką gatvių taisymą. Ties pavojingiausiomis miesto gatvių duobėmis buvo pastatyti apie pavojų įspėjantys stendai, kuriuose taip pat nurodyta, kokios sumos išleistos duobėms taisyti per praėjusius metus. Pasak Seimo nario Evaldo Jurkevičiaus, jei gyventojams būtų sudarytos paprastesnės sąlygos reikalauti iš savivaldybių atlyginti žalą, pareigūnai greitai įvertintų – pigiau lopyti gatves ar mokėti kompensacijas. „Dar praėjusių metų pabaigoje uostamiestyje į kelio dangoje atsivėrusią duobę įvažiavęs ir automobilį apgadinęs vairuotojas jau daugiau kaip tris mėnesius laukia atsakymo iš vietos valdžios. Specialistai vairuotojo skundą mėto kaip karštą bulvę, tad gauti kompensaciją iš savivaldybės jis net nesitiki. Čia apskritai iki šiol nebuvo patenkintas nė vienas prašymas kompensuoti patirtą žalą dėl netinkamai atliktų kelio darbų“, – pastebėjo E.Jurkevičius. Pasak parlamentaro, įstatymuose numatyta, kad savivaldybės atsakingos už vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, saugaus eis-

mo organizavimą ir privalo atlyginti dėl nesutvarkytų kelių patirtą žalą. Tačiau savivaldybės savo neveiklumą pateisina tuo, kad nėra nustatytų taisyklių, kaip ta žala turi būti atlyginama. Politikas pasiūlė Susisiekimo ministerijai patvirtinti visoms savivaldybėms aiškią tvarką, kuria remiantis būtų priimami ir tiriami nukentėjusių vairuotojų skundai.

Lėšų keliams reikia 9 kartus daugiau Neringa Kryževičienė, Lietuvos automobilių kelių direkcijos Vietinių kelių skyriaus vedėjo pavaduotoja Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos savivaldybėms vietinės reikšmės keliams tiesti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti 2012 m. skyrė daugiau kaip 124,3 mln. Lt. Dalis jų bus skirta skoloms už 2011 m. atliktus darbus apmokėti, todėl šiems metams lėšų teks 21 proc. mažiau nei pernai. Be to, savivaldybės gali kreiptis dėl programos tikslinių ar rezervo lėšų, tačiau jos yra ribotos. 2012 m. pinigų reikia apie 9 kartus daugiau negu programos sąmatoje yra tikslinių ir rezervo lėšų. Šiemet savivaldybėms planuojama skirti apie 69 mln. Lt. Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos yra tik vienas iš vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektų finansavimo šaltinių. Situacija iš esmės pagerėtų, jei vietinės reikšmės keliams tiesti, taisyti ir prižiūrėti savivaldybės daugiau naudotų savo biudžeto lėšų ir ieškotų kitų finansavimo šaltinių. Reikia pažymėti, kad 2011 m. savivaldybės nepanaudojo 1 059,5 tūkst. Lt programos lėšų.

Savivaldybės privalo atlyginti žalą Martynas Čerkauskas, susisiekimo ministro patarėjas ryšiams su visuomene

Už saugų eismą atsakingi ministerijos specialistai mano, kad nereikia kurti papildomos tvarkos, pagal kurią savivaldybės atlygintų žalą, patirtą dėl netinkamos kelių priežiūros. Dabar tvarka yra aiški. Savivaldybės privalo vykdyti įstatymus ir atlyginti vairuotojams nuostolius. Jei žmogus sugadina automobilį miesto gatvėje, jis turi kreiptis į savivaldybės administraciją, kuri be atsikalbinėjimų privalo atlyginti žalą.

(Ka. 106)


4

2012 m. balandžio 28 d. • Nr. 34 (9157) Valstiečių laikraštis

Komentarai

Kunigo misija Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus SJ homilija, pasakyta Kauno arkikatedroje bazilikoje balandžio 22 d. švenčiant kunigystės 50 metų jubiliejų.

Šis sekmadienis Kauno arkikatedroje yra neeilinis, tai liudija vyskupai iš Lietuvos ir Latvijos, kunigų atstovai, valstybės bei Seimo vyrai ir moterys, seserys vienuolės ir daugybė tikinčiųjų pasauliečių. Kai buvau jaunas kunigas, netikėjau, kad galiu sulaukti tokio jubiliejaus. Bet, kaip žinome, Viešpats buvo gailestingas net ir netikinčiam Tomui. Kunigo tarnystėje praleisti 50 metų, pažymėtų totalitarinės sistemos, santvarkų perversmo ir tautos prisikėlimo ženklu, tebūnie liudijimas, kad kunigystė nebuvo našta, bet dangaus dovana, už kurią drauge su jumis noriu dėkoti Dievui. Kunigystės jubiliejus tebūnie prisikėlusiojo Kristaus liudijimas, nes Jis pašaukė ir davė jėgų per visus kunigiškos tarnystės metus. Kas man pačiam buvo kunigystė? Be jokios abejonės, tai – Dievo do-

vana. Neužtarnauta, bet gauta veltui. Gal anksti šeimą palikusios pamaldžios motinos išmelsta, bet kas į tai atsakys? Kunigystė buvo ne tik dovana, bet ir labai įdomi kelionė. Mano kunigystės pradžią sovietinis laikraštis „Tarybinis mokytojas“ įvertino straipsniu „Ne, ne tais laikais į kunigus išėjo“. Užkliuvo tai,

jo Damoklo kalavijas, žinojau, kad vieną dieną jis nusileis, bet buvo ir Apvaizdos globa. Didelė Dievo dovana, kliūvanti ne kiekvienam kunigui, buvo sovietinio teismo sprendimas, padovanojęs dešimtį nelaisvės metų. Kokioje seminarijoje, kokiame vienuolyne ir kokiose rekolekcijose būtų buvę galima gauti tai, ką davė tie erškėčiais pabarstyti metai? Niekada su tokiu virpuliu nestovėjau prie Viešpaties altoriaus, kaip KGB kalėjime, ant kalinio spintelės aukodamas nekruvinąją Kristaus auką. Niekada Šventojo Rašto tiesos apie Dievo Apvaizdą nepalietė tiek proto ir širdies, kaip kalėjimo kameroje. Nežinau, ar visą laiką gyvenu-

tininkai, charizmatinis judėjimas ir teologijos studentai. Tačiau drauge kaip iš pragaro kraterio išsiveržė pornografija, prekyba narkotikais ir moterimis, nusikaltėlių gaujos ir žmonių supriešinimas. Garbinamas ne Dievas, o pinigas, alkoholis ir narkotikai, tiesa nuvertinama, o laisvė ir demokratija iškeičiama į anarchiją ir demonokratiją. Niekinama gyvybė ir šeimos institucija, o garbinamas palaidumas ir prievarta. Bažnyčia turėjo ne tik gydyti sovietinių laikų žaizdas, bet ir prisiimti smūgius, kurių negailėjo vakarykščiai komjaunuoliai ir naujųjų laikų pionieriai, nuolat bandę nutildyti Bažnyčią, o kunigus uždaryti į

Nepriklausomybės metai buvo labai brangūs, vaisingi, ir tik visiškas užsispyrėlis gali nematyti, kiek Bažnyčia išaugo ir pasikeitė. kad jaunas kunigas sumanė kviesti į bažnyčią ir katekizuoti būsimus komunizmo statytojus. Religijų reikalų taryba, budriai sekusi visų kunigų darbą, kartą nutarė, kad Prienų vikaras kalba ne taip, kaip neklystančiai partijai norisi, ir uždraudė jam sakyti pamokslus. Dar vėliau pasiūlė pasidarbuoti gamykloje ir melioracijoje. Vienuolika metų trukusį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ leidimą ir platinimą taip pat vertinu kaip Dievo dovaną. Buvo pavojų ir nuolat virš galvos kabo-

sieji Lietuvoje, kad ir priespaudos metais, galėjo pervartos metais išgyventi tokį džiaugsmą, kokį išgyvenau 1988-ųjų lapkritį, kai grįžtančiam iš Sibiro Vilniaus geležinkelio perone draugai į rankas įspaudė Trispalvę. Nelaukta ir nesapnuota vyskupo tarnystė prasidėjo prieš 21 metus. Kokia Dievo palaima buvo matyti prisikeliančią Lietuvą ir Bažnyčią, o drauge – kokia atsakomybė daug ką statyti beveik nuo nulio: „Caritas“, tikybos pamokos, katalikiška spauda, radijas ir televizija; skautai, atei-

zakristiją ir paversti juos kulto tarnais. Ar ne to paties buvo siekiama per visą sovietijos laikotarpį? Nepriklausomybės metai buvo labai brangūs, vaisingi, ir tik visiškas užsispyrėlis gali nematyti, kiek Bažnyčia išaugo ir pasikeitė. Gal tik tarpukariu mes turėjome tiek daug sąmoningų pasauliečių. Svarbiausia – Bažnyčia neužtildyta. Į jos balsą kartais reaguojama labai audringai, bet ji nesiliauja skelbusi, kas yra tiesa, kokia turi būti laisvė, šeima ir ant kokių pagrindų galima kurti Valstybę. Po dvidešimties Nepriklausomy-

bės metų daug kas yra nusivylę ir pilni baimės dėl rytdienos. Labai panašūs buvo apaštalai tą pirmąjį Velykų rytą, kai jiems pasirodė Jėzus. Jis atsirado tarp jų ir prabilo: „Ramybė jums!“ Virpėdami iš išgąsčio, jie tarėsi matą dvasią. O jis paklausė: „Ko taip išsigandote, kodėl jūsų širdyse gimsta dvejonės? Pasižiūrėkite į mano rankas ir kojas. Juk tai aš pats! Palieskite mane ir įsitikinsite“ (Lk 24, 37–40). Ką pasako mokiniams pasirodęs jų Mokytojas? Ogi atveria jiems Raštų prasmę. Jis kalba: „Yra parašyta, kad Mesijas kentės ir trečią dieną prisikels iš numirusių ir, pradedant nuo Jeruzalės, jo vardu visoms tautoms bus skelbiama, kad atsiverstų ir gautų nuodėmių atleidimą“ (Lk 24, 46–48). Kristus nepažada pigios ramybės, sotaus gyvenimo ir nesibaigiančių pramogų. Jis tik pažada būti su savo mokiniais iki pasaulio pabaigos ir pakviečia juos būti Jo prisikėlimo liudytojais. Štai ko Dievas nori iš šiandienės Bažnyčios, iš vyskupų, kunigų, vienuolių ir tikinčiųjų – būti gerais jo liudytojais. Ir visai nesvarbu, ar tie liudytojai bus giriami ar niekinami, ar reitinguojami į aukščiausią ar žemiausią vietą, jų pareiga bus ramiai ir atkakliai eiti į priekį ir neperstojamai liudyti mirusį, bet prisikėlusį Viešpatį. Skelbti prisikėlimo žinią. Liudyti ją nepriekaištingu savo gyvenimu. Dažnai pasimetusiems žmonėms nešti tikėjimą ir viltį.

Savaitės komentaras

Kam ruošiame dirvą? Dalius Viršilas Gimiau ir augau mieste, studijavau sostinėje, dabar gyvenu uostamiestyje. Miestas, kad ir koks gražus ir turtingas būtų, yra koncentracijos stovykla. Čia ir bėga žmonių gyvenimai. Mums paduoda į sandėlius (arčiau namų) maisto, prijungia keletą vamzdžių, kuriais teka šiltas ir šaltas vanduo, prijungia prie elektros – šviesos šaltinio – tinklo. Atspausdino ir išleido tam tikrą kiekį banknotų, kurie yra TEISĖ į visus šiuos maisto, energijos ir žmogiškuosius išteklius. Miestiečio užduotis – eiti į gamyklą (biurą, sandėlį ar prekybos centrą) ir atiduoti vertingiausią savo išteklių – laiką – mainais į kūno poreikių tenkinimą. Darbo kodekse nustatyta, kad žmogus, išdirbęs 50 savaičių per metus, turi teisę į keturių savaičių atostogas. Ar tai ne „lageris“? Mano šeimos verslas susijęs su nekilnojamuoju turtu, žeme, tad statybų bumo metu buvome beveik dievai. Bent jau aš buvau pradėjęs tuo tikėti. O 2009-aisiais teko kristi, ir gana giliai. Laimei, žemiau dugno vis tiek nenukrisi.Tuo metu savarankiškai išanalizavau viso pasaulio šalių (Amerikų, Afrikos, Azijos, Australijos, Europos ir Sovietų Sąjungos) nekilnojamojo turto bei ekonomikos istoriją per pastaruosius 160 metų.

Pasirodo, tai žaidimas, kurį žaidžia nedaug „karališkojo kraujo“ šeimų. O dabar veikianti sistema yra ne kas kita kaip pasaulio tautų ir žemės išteklių užgrobimo bei kontroliavimo įrankis. Sistema veikia per mūsų sąmonės užgrobimą, baimę, istorijos klastojimą, tikrųjų žinių slėpimą, demokratiją (kai atiduodame balsą, kurio vėliau nebeturime), išteklių koncentravimą į kelias dideles korporacijas. „Šeimos“ tai vadina naująja pasaulio tvarka. Tai zombių, vergų, aptarnaujančių bioro-

Ar mūsų tautai, giminei, šeimoms gerai taip, kaip yra dabar? Ar jaučiame, kad kasdien vis labiau atitolstame nuo tikrojo gyvenimo, tikrųjų santykių su saviškiais, vaikais, anūkais? Manau, nenormalu, kad vaikai užsienyje vergauja, palikę seną motiną ir tėvą „Sodrai“ ar likimo valiai... O juk mes tiek fiziškai (per elektromagnetinį lauką, energijos vibracijas), tiek materialiai (per maisto poreikį), tiek ir dvasiškai (per mūsų protėvių kultūrą, savo tapatybę) esame susiję su gimtinės žeme.

Nenormalu, kad valgome bananus sausio viduryje, kai afrikiečiai badauja, nes iš jų atėmė teisę dirbti savo žemę. Mūsų laukia panašus likimas, jei nesusigriebsime, neiškelsime savo tautos klestėjimo aukščiau privačių troškimų tenkinimo. botų išnaudojimas pasaulinio „elito“ naudai. Iš pradžių jos visus įbaugina ( I, II pasauliniai karai, „terorizmas“), po to pažada „taiką ir saugumą“ (NATO šūkis) mainais į visišką paklusnumą. Beje, įstatymų gamyba ir leidyba priklauso tiktai nuo jų pačių ir jų spausdinamų ar virtualių pinigų, kuriais maitina, pjudo ir kiršina parlamentų narius. Mūsų sąmonė užgrobta ir nusmukdyta iki zombių lygio. Legalūs narkotikai ir nuodai (alkoholis bei cigaretės), TV programos ir kitos priemonės sukūrė kultūrą, į kurią įtraukė mus ir toliau traukia mūsų vaikus...

Nenormalu, kad valgome bananus sausio viduryje, kai afrikiečiai badauja, nes iš jų atėmė teisę dirbti savo žemę. Mūsų laukia panašus likimas, jei nesusigriebsime, neiškelsime savo tautos klestėjimo aukščiau privačių troškimų tenkinimo. Daugelį lietuvių Europos Komisija (skamba kaip policija) pripratino prie išmokų už nedirbamą žemę. Ji nori, kad jūs ir jūsų vaikai pamirštumėte, kaip reikia įdirbti žemę, kad joje užaugtų jums reikalingas maistas ar namų statybai reikalingas miškas. ES duoda savo valiutą paramos ir skolos pavidalu, mus pririšdama visam li-

kusiam gyvenimui prie sankcijų už jos valios nevykdymą. Ar tai nėra vergija? Tikroji laisvė – jokių kreditų, jokių nurodinėtojų, sertifikuotojų, komisijų ir kontroliuotojų. Kad taip gyventume, reikia mūsų sąmonę pažadinti ir pakelti į tą lygį, kurį buvo pasiekę mūsų protėviai, kai bendruomenė gyveno, rūpindamasi ateinančių septynių kartų gerove (tiek dvasine, tiek fizine). Turime atsibusti ir budinti aplinkinius. Manau, arti riba, kai dar daugiau žmonių bus nusivylę naująja tvarka ir mes visi, atsibudę ir pažadinę kitus, galėsime gyventi nepriklausomai ir turtingai (juk mūsų žemėse daug išteklių), sveikai ir darniai. Taigi kam ruošiame dirvą? Nedirbdami žemės, ją laikome, kol užsienio korporacijos galės nupirkti ir paskelbti izoliuota zona (gal ir GMO auginimui)? Ar jau galime pabusti, sutelkti sąmonę į savo tautos, giminės, šeimos ir ateinančių kartų gerovę, pasiaukoti ir priimti sprendimą veikti išmintingiau, nei jie nori, kad mes elgtumės? Mums tereikia atsisakyti jų tvarkos, jų politikos, jų šablono, kontrolės, buvimo mūsų sąmonėje kiekvieną dieną. Atgaminti mūsų protėvių (dar prieš kruviną krikščionybės diegimą) išmintį ir pritaikyti ją prie šiandienos gyvenimo aplinkybių. Ruoškime dirvą savo anūkams, proanūkiams ir septynioms kartoms į priekį. Juk mes didžiausią dvasinį (kuris yra visų svarbiausias) pasitenkinimą gauname tik tuomet, kai esame kam nors reikalingi. Būkime reikalingi savo proproanūkiams jau šiandien. Ar galime visi kartu susirinkti ir nuspręsti, KAM MES DABAR RUOŠIAME DIRVĄ: naujai pasaulio tvarkai ar savo TAUTIEČIAMS, pradedant savo šeima, gimine, anūkais ir proanūkiais?

Šiandien – Pasaulinė veterinarijos diena

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Kiekvienų metų paskutinį balandžio šeštadienį minima Pasaulinė veterinarijos diena. Tai diena, suburianti veterinarijos profesijos atstovus visame pasaulyje ir atkreipianti visuomenės dėmesį į šią nelengvą, bet labai reikalingą specialybę. Lietuvos veterinarijos gydytojai, diagnozuojantys gyvūnų ligas, gydantys, vakcinuojantys, globojantys gyvūnus ir konsultuojantys jų augintojus, be abejo, yra gerai žinomi visuomenei. Veterinaro profesijos populiarumui nemažai įtakos turi ir besikeičiantis visuomenės požiūris į gyvūnus. Didėja žmonių supratimas bei dėmesys gyvūnams, jų gerovei, laikymo sąlygoms. Ne vienas Lietuvos gyventojas geru žodžiu mini veterinarijos gydytojus, išgelbėjusius mylimų augintinių gyvybę ar grąžinusius jiems sveikatą. Veterinarijos gydytojų veikla šiandien apima labai daug sričių – nuo gyvūnų gerovės iki vartotojų interesų gynimo. Ne veltui Pasaulinė veterinarijos gydytojų asociacija devizu pasirinko šūkį „Sveiki gyvūnai – sveiki žmonės“. VL inf.


2012 m. balandžio 28 d. • Nr. 34 (9157) Valstiečių laikraštis

Ūkis

5

„DOJUS agro“ kolektyvas su kolegomis iš dukterinių įmonių susirinko bendrai nuotraukai su garbingais svečiais.

„DOJUS agro“ pelnė aukščiausią „John Deere“ vadovų įvertinimą

„DOJUS agro“ valdybos pirmininkas Pranas Dailidė (kairėje), „John Deere“ prezidentas Samuelis Alenas (viduryje) ir „DOJUS agro“ generalinis direktoPetro Malūko nuotraukos rius Audrius Kavaliauskas aptaria ateities planus.

Nijolė Baronienė Didžiausia vakarietiškos žemės ūkio technikos tiekėja Lietuvoje bendrovė „DOJUS agro“ mini savo veiklos 20-metį. Šiais metais taip pat sukanka 15 metų, kai bendrovė atstovauja didžiausiai pasaulio žemės ūkio technikos gamintojai „John Deere“. Ši kompanija švenčia 175 metų įkūrimo sukaktį. Prasmingų sukakčių proga pasveikinti „DOJUS agro“ komandos į Lietuvą iš Jungtinių Valstijų atvyko „John Deere“ prezidentas Samuelis Alenas ir dar 8 kompanijos padalinių vadovai. Vizito metu jie ne tik lankėsi „DOJUS agro“ prekybos ir aptarnavimo centre Kaune, bet ir viešėjo pas ūkininkus, laukus dirbančius „John Deere“ žemės ūkio technika.

panijos prezidentas paminėjo skaičius, neleidžiančius abejoti, kad visame pasaulyje gamyklas turinti „John Deere“ yra lyderė. „Praėjusieji metai mums buvo rekordiškai geri. Turėjome 2,8 mlrd. pelno. Šiais metais planuojame 15–16 proc. augimą ir tikimės 3,2 mlrd. pelno. Tokios sėkmės priežastis – išaugę pardavimai Rusijoje, Kazachstane, Pietų Amerikoje, Kanadoje, kitose į žemės ūkį investuojančiose pasaulio šalyse“, – pasakojo pašnekovas. Anot jo, sėkmę garantuoja ir tai, kad „John Deere“ gali lanksčiai reaguoti į kintančias pasaulio rinkas ir jei viename ekonomikos sektoriuje – sąstingis, pelno galima gauti iš kitur. Pavyzdžiui, iš Amerikoje atsigaunančio statybų sektoriaus arba miško technikos, kurios pardavimas sudaro pusę visos gaminamos produkcijos pardavimų.

Verti pasitikėjimo

Palinkėjo augti

Apibendrindamas poros dienų vizito įspūdžius, atvykęs „John Deere“ prezidentas Samuelis Alenas negailėjo gerų žodžių „DOJUS agro“ komandai. Pasak jo, ši jų kompanijai atstovaujanti įmonė – puikus pavyzdys, kaip darniai ir profesionaliai dirbant galima pasiekti puikių rezultatų. „Triguba sukaktis nebūtų tokia reikšminga, jei jos neįprasmintų geras darbas. „DOJUS agro“ įrodė, kad ir ekonominio pakilimo laikais, ir sunkmečiu yra puikus partneris, todėl mes ketiname šiai įmonei patikėti „John Deere“ kompanijos atstovavimą naujose šio regiono šalyse“, – teigė S.Alenas.

„John Deere“ žemės ūkio padalinio vadovas Markwartas von Pent-

VL žurnalistė, nijole.baroniene@valstietis.lt

Tikisi sėkmingų metų Didžiausios pasaulio žemės ūkio technikos gamintojos „John Deere“ kom-

zas sakė, kad ateityje teks padvigubinti gamybos žemės ūkyje pajėgumus, nes gyventojų skaičius planetoje nuolat auga. Pasak jo, kalbant apie tai, kaip išmaitinti planetą, nėra didelių ar mažų valstybių. „DOJUS agro“ – puikus pavyzdys, kaip reikia dirbti žemės ūkio sektoriuje. Lietuva – agrarinė šalis. Čia yra tinkamas klimatas, gera geografinė padėtis, galimybė sumažinti transportavimo išlaidas, nes yra uostas, be to, žmonės darbštūs. Turėdami gerą techniką jie gali sėkmingai užsiimti žemės ūkio verslu“, – pasakojo pašnekovas. Jam antrino „John Deere“ kompanijos viceprezidentas Jamesas Jankinsas, teigdamas, kad ateitis priklauso tiksliosios žemdirbystės technologijoms, kurių esmė – tausojanti žemdirbystė, kai nenualinamas dirvožemis ir neteršiami gruntiniai vandenys. Abu pašnekovai Lietuvos žemės ūkį įvertino kaip konkurencingą, palinkėjo išnaudoti galimybes ir augti.

Ateities planai „DOJUS agro“ generalinis direktorius Audrius Kavaliauskas sakė, kad „John Deere“ prezidento ir artimiausių jo komandos narių vizitas reikšmingas tuo, kad taip jie buvo pagerbti kaip partneriai bei įvertintas 15 metų darbas, atstovaujant pasaulinio garso „John Deere“ kompanijai. „Šis vizitas – tai dėmesio ženklas ir visai Lietuvai bei ūkininkams, kurie su „John Deere“ technika dirba savo ir šalies naudai. Malonu buvo išgirsti, kad kompanijos prezidentas Samuelis Alenas mato mus kaip perspektyvų žemės ūkio kraštą“, – teigė įmonės vadovas. Pasak jo, susitikimo metu nebuvo kalbama apie verslo strate-

giją, nes „DOJUS agro“ yra savarankiška įmonė ir sprendimus, kaip tvarkytis, priima pati. „Mūsų planai – ir toliau stiprinti aptarnavimo sektorių. Žemės ūkio technikos pardavimai – matoma, bet ne pati didžiausia verslo dalis. Pardavimas – akimirka, o po jos seka kelių ar keliolikos metų bendravimas su ūkininkais užtikrinant,

kad įsigytas traktorius ar kombainas sklandžiai dirbtų, kad būtų kuo mažiau prastovų“, – pasakojo pašnekovas. Esame išskirtiniai, nes, turėdami gamybos bazę ir puikių specialistų, ūkininkams pasiūlome tai, ko negali mūsų konkurentai“, – pabrėžė A.Kavaliauskas. Ypač tai svarbu parduodant naudotus traktorius ir kombainus. Būtent šioje srityje „DOJUS agro“ ir toliau planuoja aktyviai dirbti. Panaudotą techniką perka ne tik Lietuvos, bet ir Vakarų Europos šalių ūkininkai. Kita vis labiau paklausi „DOJUS agro“ verslo sritis – žemės ūkio technikos nuoma.

• Per dvidešimt metų nedidelė įmonė, kurioje dirbo keletas žmonių, tapo tarptautine kompanija „DOJUS agro“, įsitvirtinusia ne tik Lietuvos, bet ir Kaliningrado, Baltarusijos, Latvijos rinkose. • Įmonės veiklos kryptis radikaliai pasikeitė 1997 metais, kai „DOJUS agro“ pasirašė „John Deere“ atstovavimo sutartį ir pradėjo prekiauti šios prieš 175 metus įkurtos Jungtinių Amerikos Valstijų kompanijos gaminama technika – traktoriais, kombainais, sėjamosiomis, kita ne tik žemės ūkiui skirta produkcija. • Per minimą laikotarpį „DOJUS agro“ apyvarta išaugo nuo 13,5 mln. Lt (1997-aisiais) iki 276 mln. litų (2011 m.). • Prieš 15 metų bendrovėje dirbo tik 13 žmonių, o praėjusiais metais 4 valstybėse klientus aptarnavo per 200 aukščiausią kvalifikaciją turinčių įmonių grupės specialistų. • Nuo veiklos pradžios Lietuvoje parduota jau daugiau kaip 2 000 „John Deere“ traktorių, 500 kombainų, 180 ritininių presų, 200 purkštuvų, 50 savaeigių pašarų smulkintuvų. Iš viso per „DOJUS agro“ įmonių grupės prekybos tinklą keturiose valstybėse parduota 4 100 geltonai žalių mašinų bei apie 3 500 kitų atstovaujamų kompanijų technikos vienetų. Pernykštis žingsnis į Latvijos rinką taip pat nenuvylė – per kiek daugiau nei metus latviai jau įsigijo per 200 „John Deere“ mašinų. Nors bendrovė atstovauja dar keletui žemės ūkio technikos gamintojų, „John Deere“ pardavimai sudaro apie 80 proc. visos įmonės apyvartos, o apie 70 proc. pajamų bendrovė gauna Lietuvoje. • Sėkmingi pardavimai įpareigoja labai atsakingai žiūrėti į atsarginių detalių tiekimą ir serviso paslaugas. Vien atsarginių detalių pasirinkimas 11-oje sandėlių, esančių keturiose šalyse, yra per 20 tūkstančių pozicijų, o keliais vien Lietuvoje rieda 27 mobilios techninės priežiūros automobiliai. • Siekdama užtikrinti operatyvias geros kokybės paslaugas, praėjusiais metais „DOJUS agro“ atidarė regioninį technikos pardavimo bei aptarnavimo centrą Šiauliuose. Panašūs regioniniai centrai ateityje turėtų iškilti šalia Panevėžio ir Klaipėdos. Dar šiais metais numatytos naujo centro statybos Latvijoje, kitais metais – ir Kaliningrado srityje. • Reaguodama į situaciją, kai mažėja ES paramos technikai įsigyti lėšų, „DOJUS agro“ plečia naudotos žemės ūkio technikos pardavimo ir trumpalaikės žemės ūkio technikos nuomos veiklą. Planuojama, kad jau šiais metais pajamos iš šios veiklos išaugs daugiau nei du kartus. • „DOJUS agro“ bendradarbiauja su daugiau kaip 15 žemės ūkio technikos, padargų ir atsarginių detalių gamintojų. Įmonė atstovauja tokioms garsioms kompanijoms kaip KUHN, „Manitou“, „Vervaet“ ir kt. • „John Deere“ šiuo sezonu pasiūlė per 100 naujos ir atnaujintos technikos modelių, kurie jau parduodami ir Lietuvoje.

• „John Deere“ turi atstovybes visuose regionuose ir žemynuose, o Europoje kompanija atstovaujama net 27 šalyse, įskaitant Lietuvą. • Kompanijoje, įskaitant padalinius visame pasaulyje, dirba apie 51 300 darbuotojų. • 2011 m. „John Deere“ prekės ženklas pirmą kartą pateko į geriausių pasaulio prekės ženklų TOP 100-uką, pralenkdamas tokius ženklus kaip „Ferarri“ ir „Harley Davidson“. • 2011 m. „John Deere“ traktorius 7280R gavo Metų traktoriaus vardą Vokietijos parodoje „Agritechnika“. • „John Deere“ turi daugiau kaip 1,1 mln. gerbėjų iš viso pasaulio socialiniame tinkle „Facebook“. (Užs. 258)


6

2012 m. balandžio 28 d. • Nr. 34 (9157) Valstiečių laikraštis

Renginiai

atkeliauja į „Žalgirio“ areną Šiemet gegužės 10–12 d. Kaune vyks jau 19-oji tarptautinė „AgroBalt“ – viena seniausių ir reikšmingiausių Lietuvoje rengiamų žemės ūkio ir maisto pramonės parodų. Albinas Čaplikas VL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Prisiminkime, su kokiu entuziazmu ir optimizmu buvo surengta pirmoji paroda 1992-aisiais! Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo tai buvo pirma tarptautinė komercinė paroda. Tada „AgroBalt“ parodos dalyviai iš kitų šalių mus stebino, atrodė, kad niekada jiems neprilygsime. Tačiau pamatėme, išmokome ir žemės ūkio bei maisto produktų gamybos srityje vis dažniau patys stebiname svečius iš kitų šalių. Tradiciškai „AgroBalt“ parodoje bus gausu verslo atstovų, kurie pristatys produktus sveikesniam gyvenimui, žemės ūkio ir maisto pramonės įrangą ir technologijas, supažindins su kaimo turizmo galimybėmis Lietuvoje ir bioenergetikos perspektyvomis. Viena svarbiausių parodos temų – veislininkystė. Veislinių galvijų paviljono organizatoriai ir tikrieji šeimininkai – Žemės ūkio rūmai (ŽŪR). Pasak ŽŪR pirmininko Andriejaus Stančiko,

dengtame 1 500 kv. m veislininkystės paviljone, Nemuno saloje, šįmet bus pristatyti 168 gyvūnai. „Manieže po stogu kasdien bus rengiama parodomoji programa. Galvijų asociacijos kiekvieną dieną turės galimybę pristatyti gyvulių veisles. Parodos svečiams bus pasakojama apie konkrečią veislę, kuo ji išskirtinė. Lauke, šalia palapinės, vyks

ruojamos telyčaitės, kiaulės, avys ir net skalikai. Be to, bus pristatyti mėsiniai galvijai, net devynių veislių triušiai ir ožkos. Apie jas parodos svečiams pasakos daugiausia ožkų šalyje auginanti ūkininkė Dalia Ėmužytė. Ne tik pasakos, bet ir vaišins ūkyje pagamintu sūriu iš ožkų pieno. Pasak Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos atstovo Edvardo Gedgaudo,

Oficialus parodos „AgroBalt 2012“ šūkis „Sveikesniam gyvenimui“ primena, kad žmonių sveikata ir gyvenimo kokybė neatsiejama nuo jų valgomo maisto. ir programos su žirgais, kasdien bus demonstruojamos karietos“, – pasakojo ŽŪR Gyvulininkystės skyriaus vedėjas Arūnas Rutkauskas. Manieže devynios žirgininkystės asociacijos demonstruos savo žirgus. Daug vietos ir laiko bus skiriama genofondo gyvūnams – bus demonst-

paroda bus naudinga ir galvijų asociacijoms, ir parodos svečiams. „Asociacijos turės realių galimybių užmegzti ryšius su galvijų augintojais iš kitų šalių. Žinoma, nesulauksime, pavyzdžiui, veislininkystėje pirmaujančių vokiečių dėmesio, tačiau Rytų šalims mūsų pasiūla tikrai

Garliavos mergaitės bylą teisėjas viešina „Facebooke“

jančio savaitgalio: mat šią savaitę baigėsi terminas, iki kurio antstolė Sonata Vaicekauskienė buvo įpareigojusi Neringą Venckienę perduoti mergaitę biologinei motinai. S.Vaicekauskienė anksčiau buvo įteikusi N.Venckienei dokumentą, kuriame išdėstytas siūlymas grąžinti mergaitę motinai gera valia. Garliavoje vienu metu buvo pastebėtas policijos suaktyvėjimas, todėl tikėtasi, kad globėjos namų šturmas gali prasidėti bet kurią akimirką. Antstolė neslėpė esanti pasirengusi paimti mergaitę, o veiksmai su sklandų teismo sprendimo įvykdymą turėjusia garantuoti policija buvę suderinti. Savaitės pradžioje buvo derinami veiksmai su Kauno miesto ir Kauno rajono Vaikų teisių apsaugos skyrių specialistais. Tačiau įsikišus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, bent jau šį savaitgalį Garliavoje šturmo nesitikima. Socialinės apsaugos ir darbo

Martyno Vidzbelio nuotraukos

yra įdomi ir svarbi. Jiems mūsų genetikų pasiūlymai gali būti patrauklūs“, – svarstė E.Gedgaudas. Paroda tarptautinė, tačiau pastaraisiais metais gyvuliai į parodas iš kitų šalių retai vežami dėl epidemijų ir labai dažnai netikėtai kylančių ligų. Todėl ir „AgroBalt“ gyvulininkystės sektoriuje bus demonstruojami tik Lietuvoje auginami gyvūnai. Šalia gyvulininkystės paviljono bus palapinė, kurioje savo galimybes pristatys Lietuvos sveikatos mokslų Veterinarijos akademijos, Aleksandro Stulginskio universiteto, Kauno bei Marijampolės kolegijų studentai ir Dr. Leono Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinika. Šios mokymo įstaigos reprezentuos savo veiklą ir skatins jaunuosius parodos svečius pasirinkti labai svarbias specialybes. Parodos metu bus rengiami įdomūs seminarai. Oficialus parodos „AgroBalt 2012“ šūkis „Sveikesniam gyvenimui“ primena, kad žmonių sveikata ir gyvenimo kokybė neatsiejama nuo jų valgomo maisto.

Prieblandos

Daiva Norkienė VL žurnalistė, daiva.norkiene@valstietis.lt

Andriaus Ūso baudžiamąją bylą nagrinėjančiai trijų teisėjų kolegijai pirmininkaujantis Audrius Cininas, viename didžiausių socialinių tinklų pradėjęs viešai skelbti bylos faktus, sulaukė pedofilijos versija tikinčiųjų įtarumo. Teisėjas įsitikinęs, kad kuo daugiau viešumo, tuo geriau šiai bylai.

Turi teisę žinoti faktus A.Cininas nustebino daugelį socialinio tinklo „Facebook“ lankytojų, kai savo sukurtame asmeniniame profilyje pradėjo skelbti naujausią su amžiaus byla susijusią informaciją. Netrukus elektroniniu paštu teisėjas gavo laišką iš asmenų, pasivadinusių tame pačiame socialiniame tinkle sukurto puslapio „Antipedofilija“ administratoriais. „Ar viešas kalbėjimas apie bylą neprasilenkia su Teisėjų etikos kodeksu? Jei ne, ar imsitės veiksmų, kad būtų užkirstas kelias prisidengus jūsų vardu dezinformuoti visuomenę?“ – klausiama laiške. „Antipedofilijos“ kūrėjai taip pat priminė, kad vis dažniau spaudoje ar per televiziją išgirstame apie prievartą patyrusius vaikus. „Deja, tai ne naujas reiškinys. Jis egzistavo visada, tik seniau apie jį buvo nutylima. Šiandien šios klaidos nebegalime daryti. Vaikai turi teisę būti ginami nuo prievartos, o save

gerbianti Valstybė bei Visuomenė privalo įsipareigoti apsaugoti vaikus nuo šios skaudžios nelaimės“, – tokiais žodžiais prisistatė kovos prieš lytinį vaikų išnaudojimą aktyvistai. A.Cininas į laišką atsakė savo profilyje. Bylą nagrinėti ne už uždarų durų nutarusio teisėjo nuomone, viešas kalbėjimas neprasilenkia su Teisėjų etikos kodeksu, o priešingai – jį atitinka. „Kuo daugiau viešumo, tuo geriau, ypač šioje byloje“, – rašė teisėjas, vis dėlto pridūręs, kad nei dabar, nei vėliau neskelbs savo išankstinės nuomonės apie bylą. „Visi turi teisę žinoti faktus ir tai, kas vyksta procese. Tam, kad kiek-

vienas pasidarytų išvadas“, – skelbiama teisėjo „Facebook“ profilyje.

Pasigedo bendradarbiavimo O visuomeninės organizacijos, menininkai, kai kurie politikai bei pavieniai žmonės ir toliau kovoja, kad savotišku kovos už teisingumą simboliu tapusi mergaitė nebūtų išvežta iš globėjos Neringos Venckienės namų bent jau iki tol, kol bus baigta vadinamoji pedofilijos byla. Prie Kedžių ir Venckų namų Garliavoje dieną ir naktį budintys žmonės su nerimu laukė artė-

viceministras Dalius Bitaitis pranešė, kad „nėra pasiruošta tinkamai įvykdyti teismo sprendimą perduoti Drąsiaus Kedžio dukrą jos motinai Laimutei Stankūnaitei“. Viceministro teigimu, antstolė neatsižvelgė į Kauno miesto ir rajono vaiko teisių apsaugos specialistų rekomendacijas, kuriomis siekiama užtikrinti vaiko teises ir išvengti žalos vaikui. Žala, anot viceministro, gali būti padaryta ne tik vykdant sprendimą, bet ir vėliau. D.Bitaičio nuomone, antstolė nesuderino savo plano su visomis šalimis, tarp kurių vienas pagrindinių vaidmenų tenka vaiko teises ginančioms institucijoms. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybė netgi kreipėsi į Teisingumo ministeriją, Lietuvos antstolių rūmus, generalinį policijos komisarą, kad šių institucijų pareigūnai glaudžiau bendradarbiautų su vaiko teisių apsaugos specialistais.

Lietuvos centras

Menininkų pasirodymai Klonio gatvėje – protestas prieš, jų manymu, teisingumo nepaisančią valstybę. Eltos nuotrauka

Garliava ir toliau išlieka visos Lietuvos dėmesio cente, mat čia, daugelio įsitikinimu, sprendžiamas ne tik mažos mergaitės, bet ir visos šalies teisinės sistemos likimas. Visuomenei spaudžiant, vis dažniau pasirodo ženklų, kad į teismų sistemą gali būti įsileisti ir visuomenės atstovai – teismų tarėjai. Įkurti šį naują teisinį institutą ketinta ir seniau, tačiau tik dabar, kai nepasitikėjimas teismų sistema pasiekė kritinį lygį, tikimasi šiuos ketinimus įgyvendinti. Garliavoje iki šiol ištisomis paromis budi žmonės, Klonio gatvėje vyksta koncertai, poezijos vakarai, rodomi dokumentiniai filmai, šį savaitgalį laukiama ir žonglierių pasirodymo.


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis Apšvietos tęsėjas ir kulinarijos genijus

Vargu ar rastum Lietuvoje vaiką, kuris nepažinotų Gustavo. Jau kelios mūsų jaunuomenės kartos užaugo su šiuo vyruku ir jo dėka žino, kas yra enciklopedija. Tačiau kažin ar vaikams rūpi, kad tikrasis Gustavo ir profesoriaus Kalėdausko vardas – Audrius Rakauskas, kad jis ne kartą buvo pagerbtas LRT kaip geriausias geriausios laidos vedėjas, o jo enciklopedija vartoma jau 17 metų.

Istorijos ugnies išlydytas Nėra pasaulyje kito krašto, kurio prūsų gintaras visi vietovardžiai būtų pakeisti per tris dienas, ir dar tokiais agresyviais svetimvardžiais: Sovetsk, Gvardeiskoje, Kaliningrad... Čia yra stambiausios pasaulyje gintaro kasyklos ir puikūs auksinių smilčių Baltijos jūros paplūdimiai. Tačiau tikrojo istorinio šio krašto, nūnai vadinamo Kaliningrado sritimi, vardo nevalia pamiršti. Tai – Prūsija, tragiško likimo mūsų brolių prūsų tėvynė.

Rūta Klišytė

Rūta Klišytė

11 p.

19 p.

Sodyba Daržas, kurio nereikia kasti, purenti ir ravėti

Nestandartinis daržas, kurio nereikia daug prižiūrėti, – ne vieno svajonė. Paradoksas tas, kad ją įgyvendinti galima pamiršus tai, kas nuo seno žinoma apie daržovių augimą.

Kokie langai geriausi

Prasidėjus pavasarinių akcijų viliotiniui statybos prekių parduotuvėse, dažnas planuoja pigiau pakeisti nesandarius langus naujais. Rapolas Tamošiūnas

Jolita Žurauskienė

7 p.

7 p.

Bičių avilys Prikelia naujam gyvenimui

Darbą palengvins augalai

Bitės – unikalus gamtos kūrinys. Jei nusprendusieji užsiimti bitininkyste įveikia bičių baimę, jos gali tapti didele paguoda ir sveikam, ir turinčiam sveikatos problemų.

Kiekvienam bitininkui svarbu, kad jo bitės toli neskristų, bet neštų daug ir skanaus medaus. Tai galima pasiekti netoli bičių avilių pasėjus medingų augalų.

Nijolė Baronienė

23 p.

25 p.


Valstieciu laikrastis 2012 04 28