Issuu on Google+

2012 m. balandžio 25 d., trečiadienis

Nr. 33 (9156)

Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais

Kaina 1,89 Lt

Prieš aštuonerius metus E.Rusilas išvyko iš Kauno ir Australijoje pradėjo verslą. Jo sėkmės vaisiaus jau antri metai galima paragauti mūsų šalies restoranuose.

Ar reikia Lietuvai naujos Visagino atominės elektrinės, siūloma išsiaiškinti referendumu. Ką apie tai mano „Valstiečių laikraščio“ skaitytojai? Apie tai – 5 p. f

Apie tai – 6 p. f

Kova su biurokratais: nukerti vieną galvą, o išauga dvi Klasikiniu biurokratizmo plėtros pavyzdžiu galėtume laikyti Kauno miesto savivaldybę. Jos pėdomis seka ir kitos.

• Lietuvos ūkininkai neretai priekaištauja VMVT, kad ši kelia gerokai griežtesnius, nei galioja Vakarų Europoje, reikalavimus.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 7 p. f • Pastaraisiais metais ūkininkai ėmė plėsti žemės ūkio augalų asortimentą. Prisimintos sojos, kurios, kaip manoma, turėtų tapti viena perspektyviausių kultūrų.

Albinas Čaplikas VL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Kauno biurokratus pašiurpino žinia apie sprendimą naikinti departamentus, tačiau netrukus jie nusiramino sužinoję, kad departamentus pakeis kuriamos valdybos. Jei kuri nors savivaldybė sumano atlikti reformą ir garsiai paskelbia norą dirbti efektyviau bei sumažinti biurokratų skaičių, tai labai išauga tikimybė, kad po reformos toje institucijoje bus įsteigta naujų etatų.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 7 p. f • VL redakcija pastarosiomis dienomis gavo 27 Vilniaus rajono gyventojų prašymus atkreipti dėmesį į ikimokyklinį ugdymą jų krašte.

Nuo prigimties meras nepabėgo

TĖVIŠKĖS ŠVIESA, 14 p. f • Ekstremalios gyvenimo sąlygos Irake moterį išmokė pažvelgti į savo gyvenimą iš šalies.

Dabartinis Kauno meras Andrius Kupčinskas, neilgai pailsėjęs po premjero sparnu, ne tik grįžo į Kauno mero postą, bet ir pademonstravo, kaip premjero patarėjo žodžiai skiriasi nuo mero darbų. Nukelta į 2 p. f

Šiandien skaitykite:

Valdžios keičiasi, miestuose mažėja gyventojų, tačiau savivaldybių etatų tvirtovė atlaikė net ekonominę krizę. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Pasėlius drausti brangiau nei rizikuoti? Vokiečių draudikams pabranginus pasėlių draudimą, žemdirbiai vėl prakalbo apie savišalpos fondą, kurį norėta steigti prieš keletą metų. Vida Tavorienė

Draudikai patyrė nuostolių

VL žurnalistė

Pabrangęs pasėlių draudimas ūkininkus dar labiau atbaidė nuo šios paslaugos. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gamtos stichijos vis dažniau pražudo pasėlius, o Lietuvos žemdirbiai vis dar svarsto: drausti ar ne ir kokia draudimo sistema būtų tinkamiausia. Jie pripažįsta, kad susitarti sunku ir dėl vienybės stokos, ir dėl valdininkų abejingumo.

Prieš ketvertą metų į mūsų rinką įžengus vokiečių draudimo bendrovei „Vereinigte Hagel“, mūsų žemdirbiai buvo nusiminę, kad savišalpos fondas, siūlytas kaip viena iš pasėlių draudimo alternatyvų, buvo numarintas. Nukelta į 3 p. f

MOTERS PASAULIS, 17 p. f • Lietuvos miesteliai ir kaimai gražėtų sparčiau, o gyventi juose būtų daug įdomiau, jei dokumentų tvarkymas būtų paprastesnis. MOTERS PASAULIS, 17 p. f

Šeštadienį VL su priedais: Šeštadienis Sodyba Bičių avilys


2

2012 m. balandžio 25 d. • Nr. 33 (9156) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Kova su biurokratais: nukerti vieną galvą, o išauga dvi

Buvau geresnės nuomonės apie savivaldą Vytautas Kurpuvesas, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas

e Atkelta iš 1 p. Pastarosiomis savaitėmis A.Kupčinsko veidas buvo paniuręs, nes viešėdamas Bialystoke Kauno vadovas sužinojo, kad jo kolega Bialystoko meras tiesiogiai vadovauja administracijai ir pats sprendžia, ką ir kur įdarbinti. „Deja, mano galimybės Kaune yra labai kuklios“, – aiškino A.Kupčinskas apie paradoksalias aplinkybes, kodėl jam grįžus į mero postą buvo ne tik užmiršti planai mažinti biurokratų skaičių, bet ir sumanyta sukurti net 22 naujus etatus. Neverta net abejoti, kad A.Kupčinskas tikrai daug nuveiktų, jei turėtų tokias laisvas rankas, kokias turi jo kolega Lenkijoje. Kodėl tuo neverta abejoti? Todėl, kad net surištomis rankomis A.Kupčinskas į Bialystoką vyko kaip valstybės galva – ne tik su dviem kolegomis iš miesto tarybos, bet ir su žmonomis. Nesiseka merui: vis kyla moralinių nesmagumų. Matyt, artimiausiu laiku jis garsiai paskelbs, kad politikai už savo žmonų kelionę sumokės iš savo piniginių. Į tokio pobūdžio aplinkybes A.Kupčinskas patenka ne pirmą kartą. Štai 2011-aisiais buvęs Kauno vadovas susigėdo ir į savivaldybės biudžetą grąžino jam sumokėtas lėšas už dalyvavimą Kovo 11-osios, Vasario 16-osios renginiuose ir už lankymąsi Žolinės atlaiduose. Tačiau kur kas daugiau lėšų ketinama iššvaistyti Kaune vėl gausinant biurokratų gretas.

Etatų nesumažėjo Apie A.Kupčinsko kovas su biurokratais pirmą kartą kauniečiai išgirdo 2004-aisiais ir patikėjo tuomečiu Kauno mero jaunuoju patarėju. Tada savivaldybės darbuotojų skaičiaus limitas buvo viršytas net 102 etatais – sukurpta 872 valdininkų armija. Per 8 metus, padedant pasaulio ekonominei krizei, valdininkų gretos šiek tiek sumažėjo ir tikėtasi, kad nuo šių metų kovo pradžios dar sumažės 18 etatų. Norėtumėte. Kas jau kas, bet A.Kupčinskas, buvęs premjero patarėjas, kaip retas iš mūsų žino, kad ekonomika jau atsigavo, tik ne visi tai pastebi. Štai ir nuspręsta, kad Kauno savivaldybėje ne sumažės 18 etatų, bet 22 etatais valdininkų padaugės.

Jaunatis. Saulė teka 5.53, leidžiasi 20.42.

Deja, negalėčiau pasakyti, kad per paskutinius metus biurokratizmo sumažėjo. Valstybės struktūrose, savivaldybėse etatų turi būti tiek, kiek turi būti – nei per daug, nei per mažai. Aš vengiu kraštutinumų. Jei aklai mažinsime etatus, pakenksime paprastiems žmonėms, tačiau suprantu – turime reikalauti, kad valdininkai dirbtų efektyviai. Pasakysiu atvirai – iki darbo Seime buvau geresnės nuomonės apie savivaldą. Problemų yra daug, savivaldybės klysta vengdamos palaikyti ryšius su bendruomenėmis.

Vyriausybė perduoda funkcijas, bet užmiršta finansavimą Praėjusių metų spalio mėnesį Andriui Kupčinskui grįžus į mero postą buvo ne tik užmiršti planai mažinti biurokratų skaičių, bet ir sumanyta sukurti net 22 naujus etatus. Albino Čapliko nuotrauka

Kitas labai svarbus dalykas – meras yra konservatorius, o administracijos direktorius – socialdemokratas. Tačiau tikriausiai tik atsitiktinai atleidžiamų tarnautojų vietas užima lojalūs minėtoms partijoms. Kodėl etatų daugėja, nors jų skaičių siekiama sumažinti? A.Kupčinskas žino atsakymą. Todėl, kad savivaldybei esą perduota vykdyti daug naujų funkcijų. Kokių? Visokių. Daugiausia naujų etatų įžvalgiai sukurta strategiškai itin svarbiame Turto skyriuje. Kaip naujieji valdininkai atrenkami? Labai paprastai. Skelbi-

patvirtinti administracijos direktorius. Kaip sakoma, visi savi žmonės. Daugiau tenka pavargti, jei kai kuriais atvejais reikia rengti konkursą. Tada reikia paruošti tik konkrečiam žmogui tinkančias konkurso sąlygas. Nelengva užduotis, bet įgyvendinama. Štai Kauno savivaldybėje po rinkimų nuspręsta naikinti departamentus. Ši žinia biurokratus pašiurpino. Tačiau netrukus jie nusiramino, nes paaiškėjo, kad departamentus pakeis kuriamos valdybos. Gal valdybų bus net daugiau. Palaukime reformos pabaigos.

Kova su biurokratais pralaimėta ir apskričių naikinimo fronte: apskritys panaikintos, tačiau biurokratų nesumažėjo – jie tvarkingai užmaskuoti kitose valstybės struktūrose. muose tokios informacijos nerasite. Pasak savivaldybės Viešosios vadybos ir personalo skyriaus vedėjos A.Augonės, žmogus tiesiog ateina į savivaldybę, palieka savo gyvenimo aprašymą, o savivaldybės padalinių vadovai juos skaito ir atsirenka. Tiesa, tokius norus dar turi

Šiandien

Rytoj

Poryt

Dieną: +12 +17o

Dieną: +14 +19o

Dieną: +17 +22o

Naktį: -3 +8o

Naktį: +2 +7o

Naktį: +4 +9o

Šiandien iš vakarų priartės atmosferos frontas. Daugelyje rajonų numatomas lietus, vietomis perkūnija. Vėjas sustiprės ir pasisuks iš pietų, pietryčių. Oro temperatūra dieną pakils iki 12–17 laipsnių šilumos. Ketvirtadienį slėgis ims kilti, žymesnio lietaus dieną jau nenumatoma. Pūs silpnas pietų, pietvakarių vėjas. Oras naktį atvės iki 2–7, dieną sušils iki 14–19 laipsnių šilumos. Penktadienį vietomis pajūryje ir vakariniuose rajonuose gali trumpai palyti, pūs kiek stipresnis pietvakarių vėjas. Oras naktį vės iki 4–9, dieną laukiama jau 17–22 laipsnių šilumos. Savaitgalį orai išliks vidutiniškai šilti, bet galime sulaukti trumpo pavasariško lietaus. Oro temperatūra išliks vidutiniškai aukšta ir dienomis kai kur jau perkops 20 laipsnių šilumos. orai.lt, VL inf.

Yra valdininkas, atsiras ir darbo Kauno savivaldybės pasekėjų yra ir kituose šalies rajonuose. Štai Pakruojo rajono savivaldybė nusprendė dirbti efektyviau, todėl paskubom sukurpė naują administracijos struktūrą. Tada paaiškėjo, kad teks papildomai įsteigti 10 etatų. Šią savaitę Pakruojo savivaldybė rinks naują merą. Taigi didėja naujos reformos tikimybė, o kartu ir naujų etatų poreikis. Klaipėdos politikai taip pat suko galvas, kaip sumažinti tarnautojų skaičių. Prieš dvejus metus sujungė kai kuriuos skyrius, tačiau dabar vėl ketina juos išskaidyti, taigi ir steigti naujus etatus. Entuziazmo atlikti reformas netrūksta ir šiauliečiams. Administracijos direktorius turėjo vieną, o dabar turi jau du pavaduotojus. Šiauliečiai pastebi, kad valdžios keičiasi, mieste gyventojų mažėja, tačiau savivaldybės etatų tvirtovė atlaikė net ekonominės krizės lai-

kus – išliko beveik 300 tarnautojų. Šiaulių meras Justinas Sartauskas pagarsėjo posakiu: „Yra žmogus, atsiras ir darbo.“ Mažeikių savivaldybė taip pat atnaujino administracijos struktūrą, nuo 25 iki 22 sumažino skyrių, tačiau etatų, atspėjote, nesumažėjo. Atvirkščiai – optimizavimui prireikė dviejų naujų etatų. Tačiau nepavydėkime – pasikeitimus vertinkime valstybiškai. Štai Mažeikių savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius mums sako: „Ne į skaičių žiūrėkite, o į funkcijų vykdymą.“

Apskričių reformos nesėkmė Kova su biurokratais pralaimėta ir apskričių naikinimo fronte. Apskritys panaikintos, tačiau biurokratų nesumažėjo – jie tvarkingai užmaskuoti valstybės struktūrose. Iš visose apskrityse dirbusių tarnautojų darbo neteko tik 232 žemiausios grandies darbuotojai – personalo specialistai, sekretorės, vairuotojai, valytojos ir kiti. Kur dingo kiti? Likvidavus apskritis buvo įsteigtos 946 naujos pareigybės kitose valstybės institucijose. Finansų ministrė ne kartą gyrėsi, kad panaikinus apskričių administracijas valstybės biudžetas sutaupys apie 30 mln. Lt per metus, tačiau nė žodeliu neužsiminė, kiek bus padidintas finansavimas apskričių tarnautojus priglaudusioms institucijoms. Gal apskričių funkcijos buvo perduotos savivaldybėms? Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas tėškė negailestingai: „Savivaldybėms neperduotos svarbiausios funkcijos, kurių laukėme. Pavyzdžiui, žemėtvarkos reikalai perduoti Nacionalinei žemės tarnybai. Tvarkydami dokumentus gyventojai vargsta apie 18 mėnesių, o savivaldybės tai atliktų per 3–4 mėnesius.“ Atliktų.O ką veiktų per tūkstantį žemėtvarkos tarnautojų?

Romas Medzveckas, laikinai einantis Pakruojo savivaldybės mero pareigas

Pakruojo rajono savivaldybėje etatų padaugėjo tik santykinai. Buvo keičiama struktūra, nes norėjome dirbti efektyviau. Štai sujungėme Strateginės plėtros ir Statybos skyrius, taigi reikėjo steigti naujus etatus, tačiau apskritai etatų nepadaugėjo ir nesumažėjo. Kita vertus, Vyriausybė dabar savivaldybėms perduoda daug naujų funkcijų ir mes nepriekaištautume, tačiau kažkodėl užmiršta finansavimą. Kita bėda – informacinės technologijos žengia į gyvenimą, mes naudojamės jomis, tačiau kažkodėl iki šiol reikalaujama visus dokumentus turėti ir popieriniu variantu.

Protekcionizmas įleido šaknis Valentinas Mazuronis, Seimo narys

„Saulėlydžio“ programa neįvykdyta, todėl savivaldybės tik vaidina mažinančios biurokratizmą – vienas struktūras naikina, o vietoje jų kuria kitas. Kita bėda, kad savivaldybės specialistus priima pirmiausia pagal jų partinę priklausomybę. Juk ne paslaptis, kad savivaldybėse dauguma pasidalija savivaldybės įmones ir jų vadovus dažniausiai skiria pagal partinę priklausomybę. Manau, kad tokia tvarka yra žalinga. Pirmiausia reikėtų įvertinti žmogaus išmanymą. Deja, toks protekcionizmas įleidęs šaknis ne tik savivaldybėse, bet ir ministerijose.


2012 m. balandžio 25 d. • Nr. 33 (9156) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

3

Pasėlius drausti brangiau nei rizikuoti? e Atkelta iš 1 p. Dabar atgaivintą idėją skeptiškai vertina ir specialistai, ir kai kurie žemdirbiai, ir draudikai. „Vokiečių draudikai drastiškai pabrangino pasėlių draudimą. Tai atbaidys ūkininkus nuo draudimo arba paskatins steigti savišalpos fondą“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas Jonas Talmantas. Jis sutinka, kad pastaraisiais metais draudikai patyrė daug nuostolių dėl iššalusių draustų pasėlių. Pasak „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovo Algimanto Navicko, per pastaruosius dvejus metus žemdirbiai sumokėjo 18,9 mln. Lt draudimo įmokų, dar tiek pat kompensacijų skyrė valstybė, o bendrovė jiems išmokėjo 79,8 mln. Lt draudimo išmokų. Daugiausia išmokėta už rapsus. Tačiau nuostolingiausias buvo bulvių draudimas – 2011 m. bulves apdraudę žemdirbiai gavo 22 kartus daugiau draudimo išmokų, nei patys sumokėjo draudimo įmokų. „Reikia pripažinti, kad savišalpos fondas nebūtų tiek sutaupęs ir išmokėjęs kompensacijų ūkininkams. Bepigu žemdirbių valdomai vokiečių draudimo kompanijai, kuri turi užsiauginusi „lašinius“. Tačiau privalome suprasti, kad tokiu keliu galime eiti ir mes. Juk valstybė dengia 50 proc. draudimo įmokų, kurios tenka vokiečiams“, – pareiškė J.Talmantas.

Įmoką padidino iki 2,5 karto Pasak A.Navicko, įvertinusi pastarųjų dvejų metų patirtus nuostolius dėl iššalimo, bendrovė nusprendė vidutiniškai nuo 1,8 iki 2,5 karto padidinti draudimo įmokų tarifą rudenį draudžiamiems žieminiams javams ir rapsams. „Pasėliai iššalo visoje Lietuvoje. Tokiu atveju vieni draudikai nebepajėgūs atlyginti nuostolių. Tad arba valstybė prisiima papildomus perdraudimo įsipareigojimus, arba draudimo bendrovė didina tarifus, arba visai nesiūlo šios rizikos draudimo paslaugos. Juk nė viena draudimo bendrovė Šilutės rajono gyventojų, kurie gyvena netoli Nemuno, nedraudžia nuo potvynių, nes jie įvyksta kas-

J.Talmantas įsitikinęs, kad žemdirbių savišalpos fondą galima būtų įsteigti tik įvedus privalomąjį draudimą, koks yra kitose šalyse. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Vokiečių draudimo bendrovės filialo Lietuvoje vadovas tvirtino, kad didžiausia pasaulyje pasėlių perdraudimo bendrovė „Munich Re“ nebepratęsė sutarties su „Vereinigte Hagel“, kai po trečių veiklos metų Lietuvoje draudimo bendrovė kartu su valstybės kompensacijomis surinko 5,4 mln. Lt draudimo įmokų, o išmokėjo triskart daugiau – 15,3 mln. Lt išmokų.

Nustatė kompensacijų lubas Pasak Pauliukų žemės ūkio bendrovės vadovo Andrėjaus Štombergo, draudikai paslaugas turėjo branginti, nes išmokėjo daug kompensacijų. Tačiau, anot jo, prie to prisidėjo ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

šiemet numatyti apribojimai kompensuojant pasėlių draudimo įmokas. „Nustatyta maksimali kompensacijos suma už hektarą, nes atsitinka taip, kad draudikų įkainiai dėl visokių priežasčių pradeda didėti“, – paaiškino V.Katkevičius. Anot jo, pernai pasėlių draudimo įmokų kompensacijoms reikėjo skirti 16 mln. Lt. A.Štombergas teigė, kad ūkininkų veiklą apsunkina ir ŽŪM sprendimas draudimo įmokų kompensacijas pavesti administruoti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA). Anksčiau pinigai buvo pervedami tiesiai draudikams. Dabar ūkininkai privalo sumokėti visą draudimo įmokų sumą, o kompensacijai gauti pateikti dokumentus NMA.

mums dar toli“, – samprotavo žemės ūkio bendrovės vadovas. Žemdirbių savišalpos fondas nėra patrauklus ir Panevėžio rajono ūkininkui Eugenijui Adamkevičiui. Augalininkystės ūkio savininkas nekart pasinaudojo ir pasėlių draudikų paslaugomis. „Draudimo sąlygos turi būti priimtinos abiem šalims, tarp draudikų ir draudėjų turi atsirasti pasitikėjimas, tuomet įmanomas bendradarbiavimas. Kita vertus, geriausia nelaimėms pasiruošti patiems. Iš patirties žinau, kad stichinės nelaimės užklumpa kas 7 metai. Auginu įvairias kultūras, tad jei vienos pražūva, kitos lieka“, – dėstė ūkininkas.

Savišalpos fondui dar nepasirengę

Prieš ketvertą penketą metų buvo aktyviai aptarinėtos galimybės steigti savišalpos fondą. Tačiau ŽŪM atstovai neskubėjo paremti mūsų žemdirbių, o gana energingai palaikė vokiečių ūkininkų draudimo kompaniją. „Su tuometiniu Žemės ūkio rūmų pirmininku B.Markausku dėjome daug pastangų dėl šio fondo steigimo, tačiau bergždžiai“, – prisiminė J.Talmantas. Jis įsitikinęs, kad žemdirbių savišalpos fondą galima būtų įsteigti tik įvedus privalomąjį draudimą, koks yra kitose šalyse. „Jei visi sąžiningai draustumėmės ir į fondą mokėtume vienokią ar kitokią įmoką, tada galėtume pagelbėti ištikus nelaimei. Bet jei drausime 3–5 proc. pasėlių, nieko gero nebus. Matome, kad dabar tik kokie 5 proc. ūkininkų priklauso savivaldos organizacijoms ir moka mokesčius, kiti laikosi nuošalyje ir laukia, kol už juos kas pakovos. Kita bėda, jog valdininkai nesuinteresuoti, kad ūkininkų savivalda būtų stipri“, – apgailestavo J.Talmantas. Pasak ŽŪR vicepirmininko B.Markausko, svarbu, kad prie fon-

Pauliukų žemės ūkio bendrovės vadovas pripažino, kad šiemet

Prieš ketvertą penketą metų buvo aktyviai aptarinėtos galimybės steigti savišalpos fondą. Tačiau Žemės ūkio ministerijos atstovai neskubėjo paremti mūsų žemdirbių, o gana energingai palaikė vokiečių ūkininkų draudimo kompaniją. met“, – teigė vokiečių draudimo bendrovės filialo Lietuvoje vadovas. Anot jo, 2012 m. pabrango tik iššalimo rizikos draudimas, kitų rizikų draudimo įmokų tarifai liko nepakitę. Pavasarį kviečių hektaro draudimas kainuoja vidutiniškai apie 30–50 Lt, rapsų – apie 70–100 Lt. A.Navickas pabrėžė, kad draudimo sąlygas atidžiai seka ir dalį draudimo rizikų prisiimantys perdraudikai, kurie vertina, ar draudimo bendrovių klientams siūlomos sąlygos atitinka prisiimamos rizikos dydį.

„Draudimo įmokoms padengti šiemet numatyta ne daugiau kaip 12 mln. Lt, be to, nustatyta maksimali kompensacijos suma, pavyzdžiui, už kviečių hektarą kompensuojama 53 Lt. O jei draudimo įmoka siektų 150–200 Lt, valstybė nepadengtų pusės įmokų“, – aiškino Pasėlių draudimo koordinavimo taryboje apsidraudusiems žemdirbiams atstovaujantis A.Štombergas. ŽŪM Ekonomikos ir programų vertinimo departamento direktorius Vygantas Katkevičius patvirtino, kad

pasėlių tikriausiai nedraus, nebent pasikeistų sąlygos. Pernai nukentėjus pasėliams draudikai šiai bendrovei išmokėjo 250 tūkst. Lt išmokų, o dar ankstesniais metais – apie 0,5 mln. Lt. A.Štombergas skeptiškai vertina sumanymą steigti savišalpos fondą, nes esą tam mūsų žemdirbiai dar nepasirengę. „Penki ūkininkai – penkios nuomonės ir dar tarpusavio nepasitikėjimas. Argi taip ką nors sukursi? Jei protingai sutarus, galima būtų steigti fondą, bet iki to

Dauguma ūkininkų laikosi nuošalyje

do prisidėtų valstybė. Tačiau esant dideliam draudimo mastui, valstybei tektų kur kas daugiau kompensuoti draudimo įmokų. Jis abejoja, ar dabar su Vyriausybe pavyktų susitarti dėl tokių lėšų. B.Markauskas mano, kad realiausia parama žemdirbių savišalpos fondui būtų, jei naujo europinio finansinio laikotarpio programoje atsirastų lėšų draudimui. „Europoje vis rimčiau kalbama apie stichijų padaromus nuostolius, šios rizikos valdymą. Jei atsirastų finansavimas, būtų galima pagalvoti ir apie tokį fondą“, – sakė jis. A.Navickas įsitikinęs, kad savišalpos fondas žemdirbiams atneštų nemažai nusivylimo. Esant tokiai draudimo sistemai esą būtų sudėtinga apskaičiuoti kiekvienos augalų grupės draudimo įmokų tarifus, sudėtinga sukurti objektyvią ir efektyviai veikiančią žalų įvertinimo ir jo teisingumo kontrolės sistemą. Be to, anot jo, iškiltų daug problemų, jei reikėtų išmokėti daugiau kaip 50 proc. surinktų draudimo įmokų. „Lietuvos žemdirbiai į pasėlių draudimą žiūri kaip į verslą, iš kurio būtina gauti naudos. O vokiečiai draudžiasi dėl savo ūkininkavimo saugumo ir tęstinumo garantijų“, – pabrėžė A.Navickas.

Laukia naujų europinių lėšų Mindaugas Kuklierius, žemės ūkio viceministras

Gerai, kad vokiečiai nepasitraukė, nors tokia rizika buvo. Dvejus metus iš eilės jie patyrė didelių nuostolių, todėl pabrangino įmokas ir turėjo problemų dėl perdraudimo. Viliamės, kad pasėlių draudimą po 2013 m. bus galima perdrausti europiniais pinigais. Tuomet būtų galima svarstyti ir apie paramą savišalpos fondui. Dabar prie to prisidėti valstybės finansinės galimybės labai ribotos.

Iš savo kišenės mokėti nenori Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto skyriaus vedėjas

Norint turėti savišalpos fondą, reikėtų visiems žemdirbiams kasmet mokėti įmokas. Patirtis rodo, kad lietuviams nėra lengva susitarti ir prisidėti iš savo kišenės. Gali būti, kad jie daugiau norės iš valstybės finansavimo, nei rodys iniciatyvas dėl savo indėlio į bendrą kasą.


4

2012 m. balandžio 25 d. • Nr. 33 (9156) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Ant politinių svarstyklių

Dėl reitingų kels minimalią algą

KAM nuotrauka

Tik vienas vizitas padėjo sušvelninti kaimynių santykius

Vyriausybė nuo liepos siūlo didinti minimalią mėnesio algą (MMA). Vakar Trišalės tarybos posėdyje buvo siekiama bendro susitarimo dėl MMA. Vyriausybė minimalią algą nori didinti 50 Lt, o profesinės sąjungos siekia padidinti 100 Lt – iki 900 Lt. Šiuo metu MMA Lietuvoje yra 800 Lt, o atskaičius mokesčius – 670 Lt. Mažiau gauna tik rumunai ir bulgarai, atitinkamai 545 ir 425 Lt. Estijoje MMA yra 960 Lt, o Latvijoje – 973 Lt. Lenkijoje minimali alga siekia 1 107 Lt. Krizės iškankintoje Graikijoje dažnas dirba už 2 242 Lt minimalią algą. Italai ir kipriečiai uždirba kiek daugiau – po 2 760 Lt. Na, o MMA lyderiai Europoje yra nykštukinio Liuksemburgo gyventojai – ten prekybos centro kasininkas gali tikėtis 5 555 Lt minimalaus užmokesčio. Lietuvoje paskutinį kartą minimali mėnesio alga 100 Lt buvo didinama 2008-ųjų pradžioje. Iki vakarykščio posėdžio VL klausė: ar reikia didinti MMA, ar geriau neskubėti?

čių pajėgų budrumas ir galimybės laiku reaguoti.

NATO misija tęsis

Lietuvos Seimo ir Lenkijos Senato vadovai sutarė kartu ieškoti būdų, kurie padėtų dvišalius santykius „perkrauti“, o ypatingas dėmesys bus skiriamas Eltos nuotrauka tarpparlamentiniams šalių ryšiams.

Svarbiausios šalies moterys pasirinko skirtingus santykių su kaimynine Lenkija formavimo metodus. Dalia Grybauskaitė nereagavo į Lenkijos Prezidento Bronislawo Komorowskio kvietimą Varšuvoje aptarti bendrų gynybos nuo išorinių grėsmių klausimų, motyvuodama tuo, kad juos yra aptarusi anksčiau. Seimo pirmininkė Lenkijoje prabilo apie tarpparlamentinių santykių stiprinimą ir jau priėmė kvietimą į birželio mėnesį vyksiančią Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos trišalės parlamentinės asamblėjos sesiją.

Tvirtas stuburas ar trumparegiškumas Prezidentė D.Grybauskaitė neketina teisintis, kodėl nevažiavo į Lenkijos Prezidento B.Komorowskio praėjusią savaitę Varšuvoje rengtą susitikimą su Baltijos valstybių vadovais. Estijos ir Latvijos prezidentai B.Komorowskio kvietimą priėmė. Jie aptarė pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Čikagoje. Politologai tokį D.Grybauskaitės žingsnį įvertino kaip darantį žalą regioniniam bendradarbiavimui. Prezidentūra sprendimą nevykti į Lenkiją aiškino tuo, kad NATO viršūnių susitikimo Čikagoje klausimus Prezidentė su Lenkijos vadovu aptarė kur kas anksčiau. Tačiau žurnalistų tiesiai paklausta, kodėl nevyko į Lenkiją, šalies vadovė atsakė neketinanti „nei aiškintis, nei pasiaiškinti“. D.Grybauskaitės teigimu, priežastis visuomenei jau yra išdėsčiusi Prezidentūra. Šalies vadovės sprendimas nevykti į Baltijos šalių vadovų susitikimą kaimyninės šalies sostinėje galėjo būti susijęs su paaštrėjusiu Varšuvos tonu dėl Lietuvoje gyvenančių lenkų tariamo interesų nepaisymo ir sulaukė prieštaringų vertinimų. Vieni politikos apžvalgininkai tokį Prezidentės poelgį įvertino kaip netoliaregišką, kiti žavėjosi šalies vadovės „tvirtu stuburu“.

Pavadino liūdnu simboliu Į Lietuvos Prezidentės sprendimą nevykti į susitikimą, kuriame opūs nacionalinių mažumų klausimai net neturėjo būti liečiami, sureagavo užsienio spauda. Jerzis Haszczynskis, Lenkijos dienraščio „Rzeczpospolita“ apžvalgininkas, straipsnyje priminė, kad kadaise Lenkijos ir Lietuvos vadovai buvo surėmę pečius, kai reikėjo paremti Gruzijos narystę NATO. Šiam apžvalgininkui net kilo minčių, kad Lietuva susirgo didybės manija. „Sunku sukurti liūdnesnį simbolį tam, kas liko iš Lietuvos ir Lenkijos

Laimei, būgštavimai, kad D.Grybauskaitės atsisakymas vykti į Lenkiją gali pakenkti NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse, nepasitvirtino. Vakar, antradienį, Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Šiauliuose nusileido du Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvai „Mig-29“, dalyvausiantys NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse. Lenkijos karinių oro pajėgų kariai Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę saugo ketvirtą kartą. Iš viso ore patruliuos keturi Lenkijos naikintuvai. Lenkijos oro pajėgų kariai pakeis šiuo metu NATO oro policijos misijoje dalyvaujančius Vokietijos karinių oro pajėgų karius.

I.Degutienė kvietimo neignoravo Neseniai Lenkijoje apsilankiusi Seimo pirmininkė I.Degutienė prabilo, kad Lietuvai ir Lenkijai laikas pagalvoti apie dvišalių santykių „perkrovimą“. Šiuos žodžius Seimo pirmininkė ištarė

Užsienio apžvalgininkų nuomone, mes siunčiame signalą Rusijai, kad NATO sudarančios šalys susiskaldžiusios. Rusija gali pamanyti, kad NATO pozicijos susilpnėjusios arba aljansui ne itin rūpi Baltijos šalių saugumas. santykių“, – taip D.Grybauskaitės atsisakymą Varšuvoje drauge su kitais Baltijos šalių prezidentais aptarti Aljanso darbotvarkę vertino „Rzeczpospolita“ apžvalgininkas. Dėl prastų Lietuvos ir Lenkijos santykių susirūpinimą išreiškė ir „The Economist“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas, kuriam konflikto dėl tautinių mažumų perkėlimas į gynybos sritį atrodo pavojingas. Užsienio apžvalgininkų nuomone, mes patys siunčiame signalą Rusijai, kad NATO sudarančios šalys yra susiskaldžiusios. Rusija gali pamanyti, kad NATO pozicijos susilpnėjusios arba aljansui ne itin rūpi Baltijos šalių saugumas. Prasti Lietuvos ir Lenkijos diplomatiniai santykiai Rusijai – lyg balzamas širdžiai. Rusija didina gynybai skirtas išlaidas. Be to, kartkartėmis įtartinomis aplinkybėmis Lietuvos oro erdvę pažeidžiantys minėtos šalies lėktuvai gali rodyti, kad taip tikrinamas NATO oro misiją sudaran-

neformaliai bendraudama su Lenkijos Senato pirmininku Bogdanu Borusewicziumi. Lietuvos Seimo ir Lenkijos Senato vadovai sutarė kartu ieškoti būdų, kurie padėtų dvišalius santykius „perkrauti“, o ypatingas dėmesys bus skiriamas tarpparlamentiniams šalių ryšiams. I.Degutienė dalyvavo Varšuvoje surengtoje kasmetinėje ES valstybių parlamentų pirmininkų konferencijoje. Tokius parlamentų vadovų susitikimus tradiciškai rengia valstybės, pirmininkavusios ES Tarybai pastarąjį pusmetį prieš konferenciją. Lenkija ES Tarybai pirmininkavo 2011 m. liepos– gruodžio mėnesiais. Viena kertinių konferencijos temų – Europos vienybės krizė ir galimi jos sprendimai. Taip pat aptarti ES Bendrosios užsienio ir saugumo politikos ir Bendrosios saugumo ir gynybos politikos parlamentinės kontrolės klausimai bei perspektyvos. VL, Eltos inf.

Algos didinimui prieštarauja šešėlinis verslas

MMA didinimas turi būti nuosaikus

Artūras Černiauskas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Mūsų (LPSK) pozicija yra kelti MMA iki 1 000 Lt. Skurdo lygis yra 700 Lt, o Lietuvoje penktadalis gyventojų į rankas gauna vos 670 Lt! Tai yra žemiau skurdo lygio. Vadinasi, Lietuvoje darbas nėra vertybė, o taip neturėtų būti. Pirmiausia siūlome vasarą MMA kelti iki 900 Lt. Tada bus matyti, kaip į tai reaguos verslas. Jei situacija išliks optimistinė, po kelių mėnesių, rudenį, MMA turėtų kilti iki 1 000 Lt. Nesuprantu, kas prieštarauja MMA didinimui? Pramonininkų konfederacija tam pritarė, Lietuvos verslo konfederacija – taip pat. Algos didinti tikriausiai nenori šešėlinis verslas, kuris ir daro spaudimą. Kai MMA buvo didinama 2008 m., daugelis postringavo, kad bankrutuos daug įmonių, atseit neįstengs išmokėti atlyginimų, tačiau to nebuvo – niekas nebankrutavo. Būtina didinti MMA ir naikinti šešėlinį verslą.

Andrius Kubilius, Ministras Pirmininkas Noriu priminti, kad pasiūlėme minimalią algą didinti 50 Lt dar praėjusių metų pirmą pusmetį, kai galvojome, kad ekonomika augs labai nuosekliai visą laiką. Praėjusių metų antras pusmetis buvo tikrai sudėtingas. Prognozuojama, kad šiais metais ekonomika augs 2,5–3 proc., o tai yra gerokai mažiau negu praėjusių metų rodikliai. Prognozės yra sumažintos dėl problemų euro zonoje ir visoje ES. Toliau mes (Vyriausybė) aiškiai sakome, kad MMA didinimas turi būti siejamas ir su darbo santykių lankstumo didinimu. Todėl ir Trišalėje taryboje yra svarstomi iš karto du klausimai: siekiama sutarimo ir dėl darbo santykių lankstumo. Spręskime darbo santykių lankstumo klausimą ir, jeigu sudarysime sąlygas verslui kurti daugiau darbo vietų, tada galėsime galvoti apie spartesnį minimalios algos didinimą.

(Užs. 254)


2012 m. balandžio 25 d. • Nr. 33 (9156) Valstiečių laikraštis

Nuo statinės

5

Ar reikia Lietuvai naujos Visagino atominės elektrinės? Seimui siūloma paskelbti referendumą, atsižvelgiant į tai, kad „atominės elektrinės statybai ir joje pagamintos elektros panaudojimui valstybei gali tekti prisiimti didelius finansinius įsipareigojimus“. Referendumo iniciatoriai konstatuoja būtinybę įvertinti atominės energetikos saugumo garantijas, pabrėžia piliečių teisę tiesiogiai spręsti svarbiausius valstybei klausimus, kurie mokesčių mokėtojams sukelia ilgalaikius įsipareigojimus ir gali lemti gyvenimo saugumą. Tokį referendumą siūloma surengti šių metų antrąjį spalio sekmadienį kartu su Seimo rinkimais. Planuojama nauja Visagino atominė elektrinė (AE) – tai naujos AE ir su ja susijusios infrastruktūros projektas, kurį įgyvendinus, sustabdytus senosios Ignalinos AE blokus pakeis moderni elektros energijos gamybos technologija. Manoma, kad elektros energiją nauja AE pradės gaminti iki 2020 m. Redakcija už pašnekovų pareikštas mintis neatsako.

Andrius Galnaitis, kazino darbuotojas, Las Vegasas, JAV Man atrodo, kad tokiai mažai šaliai tikrai nereikia jokios atominės elektrinės. Nejau elektros pritrūks be jos? Netikiu, kad elektra būtų labai jau pigesnė ją pastačius: kaina, ko gero, net nepasikeistų, o kad ji atsipirktų, turbūt reikės 50 metų. Nevadoje yra keletas saulės elektrinių, nes jas dykumoje statyti patogu, be to, ir saulė ten šviečia 300 dienų per metus. Lietuvoje saulė gal ir nebus labai geras elektros šaltinis, bet vėjo jėgaines tikrai galima statyti. Pasisakau prieš naujos atominės elektrinės atsiradimą Lietuvoje.

Arnoldas Gacevičius, vadybininkas, Kaunas Naujos atominės elektrinės Lietuvai nereikia. Senoji veikė neapdrausta ir turime būti dėkingi likimui, kad nieko blogo nenutiko. Geriau daugiau mažesnių, bet saugesnių žmogui ir gamtai elektros energijos gamintojų, nei vienas didelis branduolinis monstras. O ir darbo vietų atsirastų žmonėms, ir konkurencija būtų, tai lemtų mažesnes elektros kainas. Svarbiausia, kad būtų mažiau teršiama aplinka.

Mindaugas Urbonas, LEU studentas, Vilnius Viena vertus, būtų gerai, kad Lietuva būtų energetiškai saugiai ir sočiai apsirūpinusi, kita vertus, kiek tų atominių galima išperėti? Karaliaučius statosi, Minskas irgi kažką planuoja, lenkai taip pat. Visi apsistatysime atominėm, tik klausimas, kokia grėsmė aplinkai. Kuo daugiau atominių, tuo daugiau rizikos sulaukti katastrofų. Kas mums iš naujos atominės? Mums, paprastiems žmonėms, o ne tiems, kurie ten pasistatys, žersis milijonus, plaus pinigus. Pigs elektra? Kiek? Christianas Konpan, pardavėjas, Vilnius Man atrodo, kad atominės elektrinės Lietuvai nereikia. Manau, kad kol bus pastatyta elektrinė, kol ji atsipirks, bus atpigę kiti alternatyvūs elektros gavimo būdai, pavyzdžiui, saulės, vėjo ar geoterminės elektrinės. Be to, po Fukušimos pasijuto rizika, kad būsimas gigantas kada nors susprogs. Galbūt geriau investuoti į elektros jungtis su Švedija ir Lenkija?

Rūta Vadoklytė, parduotuvės direktoriaus pavaduotoja, Trakai Turime daugybę pavyzdžių, iš kurių galėtume mokytis. Tai – ir Černobylio katastrofa, ir tai, kas neseniai atsitiko Japonijoje. Tačiau niekas mūsų neveikia, o kaip tik skatina pastatyti daugiau atominių elektrinių. Kam statyti savo, jei stato baltarusiai 50 km nuo Vilniaus, tokia elektrinė statoma ir Karaliaučiuje. Mums pigiau kainuotų pirkti negu statytis. Kita vertus, nejaugi nėra Lietuvoje kitų išteklių, kuriuos galėtume panaudoti elektros gamybai? Kur dingo hidroelektrinės, vėjo jėgainės ir kitos – ne tokios pavojingos kaip atominės?

Vilma Murauskaitė, ūkininkė, Klaipėdos r. Kai visos technologinės pažangos greitis kosminis, mūsų atominė elektrinė 2018 m. bus pasenusi moraliai. O ką dabar daryti? Kitų technologijų juk nėra. Aišku, geriau tokio monstro savo teritorijoje neturėti. Tegu statosi kaimynai latviai, o mes būsime dalininkai. Ar tik nebus taip, kaip su Valdovų rūmais? Kainos tik augs ir augs, o elektrinės sąmata didės ir didės. Edita Leleikienė, pedagogė, Ukmergė Aš nepritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje. Man šie dalykai nepatinka ir nekelia pasitikėjimo. Manau, kad turėdami savo atominę elektrinę mes gautume pigesnę elektros energiją, tačiau šis statinys nesuteiks mums saugumo. Atominė elektrinė bus tarsi didelės nelaimės debesis, kabantis virš mūsų galvų, kuris kiekvieną akimirką gali sprogti. Aš noriu, kad Lietuva būtų saugi. Japonija – didelė šalis, tačiau neatlaikė smūgio, nebuvo išvengta aukų. Lietuvą jau apjuos atominių elektrinių gigantai, kurie statomi Baltarusijoje ir Karaliaučiaus srityje. Kaimyninės šalys turės elektrines, iš kurių mūsų šaliai galėtų būti tiekiama elektros energija. Nors už elektros energiją ir mokėtume brangiau, gyventume saugiau. Pašnekovų mintis užrašė VL žurnalistai Vismantas Žuklevičius ir Jolita Žurauskienė. Nuotraukos iš asmeninių pašnekovų albumų.

ŽEMĖS SAVININKAI AB „Lietuvos dujos“ praneša, kad pasitaiko savavališkų pastatų statybos, inžinerinių tinklų tiesimo ir mechanizuoto žemės kasimo magistralinių dujotiekių apsaugos zonoje atvejų. Perspėjame, kad pažeidus magistralinį dujotiekį, kuriuo labai aukštu slėgiu tiekiamos gamtinės dujos, ne tik bus nutrauktas gamtinių dujų tiekimas, bet iškils pavojus žmonių gyvybei ir turtui. Esami ir būsimi žemės savininkai, naudodami ir įsigydami žemės sklypus, pasitikslinkite, ar jūsų ir gretimose žemės valdose nėra nutiesti magistraliniai dujotiekiai, ar nėra nustatyti žemės naudojimo apribojimai. Statyba gali būti ribojama 200 m atstumu nuo magistralinio dujotiekio ašies, nuo dujų skirstymo stočių – 300 m. Rengiantis statyti bet kokius pastatus, įrenginius ar kitus objektus šalia magistralinio dujotiekio, projekto dokumentaKreipkitės į Magistralinių ciją būtina suderinti su AB „Lietuvos dujos“. dujotiekių departamentą : Gerbiami ūkininkai, primename, kad magistralinių dujotietel. Vilniuje (8 5) 236 0272, 8 699 07 323, kių apsaugos juostoje, kuri yra po 3 m į abi puses nuo matel. Panevėžyje 8 699 07 414. gistralinio dujotiekio vamzdžio ašies, draudžiama sodinti medžius, vaismedžius, krūmus, įdirbti žemę giliau kaip 30 cm. Jums informaciją suteiksime tel. 1894, Mechanizuotas žemės kasimas ir inžinerinių tinklų projektai el.paštu info@lietuvosdujos.lt arčiau kaip 25 m nuo magistralinio dujotiekio ašies turi būti iš anksto suderinti su AB „Lietuvos dujos“. Prieš pradedant Pastaba. Skambučių telefonu 1894 apvykdyti šiuos darbus būtina gauti leidimą, iškviesti bendrovės mokestinimas: AB „TEO LT“ – pagal taratstovus ir darbus atlikti tik jiems dalyvaujant. pmiestinį tarifą; UAB „Bitė Lietuva“, UAB Magistralinius dujotiekius prižiūrintys AB „Lietuvos dujos“ „Omnitel“, UAB „TELE 2“ tinkluose – paspecialistai visada suteiks reikiamą informaciją apie saugų gal turimą mokėjimo planą. darbų vykdymą šalia magistralinių dujotiekių. (Užs. 253)


6

2012 m. balandžio 25 d. • Nr. 33 (9156) Valstiečių laikraštis

Mūsų svetainė

Lietuvio pagaminti vynai Australijoje pelnė aukščiausią įvertinimą Lilija Valatkienė Klaipėdos „Vyno klube“ neseniai įvyko intriguojanti vyno degustacija. Australijos vynus pristatė lietuvis vyndarys Egidijus Rusilas. Prieš aštuonerius metus jis išvyko iš Kauno ir Australijoje pradėjo verslą. E.Rusilo sėkmės vaisiaus jau antri metai galima paragauti Lietuvos restoranuose, „Vyno klube“ ir įsigyti specializuotose vyno parduotuvėse.

Vynuogyną prikėlė naujam gyvenimui Sidnėjaus parodų centras degustatoriams – tikras rojus. Į „Gero maisto ir vyno“ parodą, užimančią penkis milžiniškus paviljonus, suvažiuoja vyndariai, gurmaniškų maisto produktų gamintojai, virtuvės įrangos tiekėjai ir technologai iš visų Australijos regionų. Nors bilietas į parodą kainuoja per 60 Lt, didelė lankytojų apgultis rodo, kad maistas žmonėms yra vienas svarbiausių dalykų, teikiančių pažinimo džiaugsmo ir malonumo. Greta vyno stendo įsikūręs Egidijus Rusilas dėmesio nestokoja. Jo produkcija lankytojams jau žinoma, o darbo rezultatai kelia susižavėjimą. Vakarų Australijoje Margaret River regione gyvenantys Egidijus ir Raminta Rusilai prieš aštuonerius metus įsigijo vyninę „Sienna Estate“. Prikėlęs 1978 m. pasodin-

Vyriausybė skatina ir remia

silo vynai „Momentum of Freedom Chardonnay 2007“, „Momentum of Love Cabernet Sauvignon 2004“ ir „Momentum of Youth Semillon 2005“ įvertinti keturiomis su puse žvaigždutėmis. Žinant tokius įvertinimus, negalima praeiti pro stendą neparagavus lietuvio vyndario darbo vaisių.

Svajojo ištrūkti iš miesto „Pirmą kartą atvykau į Australiją ir susipažinau su šia šalimi 2001 m. Verslą čia kurti pradėjau nuo 2003iųjų. Pasirinkau vyno gamybą, nes ja domėjausi gana seniai, nuo dvylikos metų“, – į prisiminimus paniro 38erių vyriškis. Jaunystėje jis daug laiko praleido senelių sodybose Biržuose ir Kėdainiuose. Ir nors šeimoje vyndarystės niekas neišmanė, Egidijus nuolat eksperimentavo gamindamas obuolių vyną. Jam buvo įdomu, kokių skonių, poskonių ir atspalvių galima išgauti iš įvairių rūšių obuolių. Pomėgis eksperimentuoti neapleidžia jo ir dabar. „Lietuvoje man teko būti vienos gerai žinomos maisto bendrovės, gaminančios makaronus, sausainius, dribsnius, įkūrėju ir dalininku“, – prisiminė verslą Kaune E.Rusilas. Nors viskas gerai sekėsi, svajonė pabėgti nuo skubančio, dūzgiančio miesto nedavė vyriškiui ramybės. „Stresas, bėgimas, chaosas – tai ne mano gyvenimas. Gal todėl ir pasirinkau vyndarystę, – ramiai dės-

E.Rusilas: „Verslą Australijoje kurti pradėjau nuo 2003-iųjų. Pasirinkau vyno gamybą, nes ja domėjausi gana seniai, nuo dvylikos metų.“ Vytauto Juškos nuotrauka

„Man patinka ir čia gyvenantys žmonės. Australai yra linksmi, draugiški, lengvai priima naujokus, nes neseniai ir patys tokie buvo. Kas ketvirtas penktas australas yra atvykęs iš kito pasaulio

„Stresas, bėgimas, chaosas – tai ne mano gyvenimas. Gal todėl ir pasirinkau vyndarystę, – ramiai dėstė E.Rusilas. – Kodėl Australijoje? Žinoma, galima buvo apsistoti kur nors arčiau – Italijoje, Ispanijoje. Tačiau čia viskas kitaip. O svarbiausia, kad Australijoje man patinka.“ tą vynuogyną iš snaudulio, Egidijus ėmė savarankiškai gaminti puikius vynus. 2007-aisiais Australijos vyno apžvalgoje įtakingiausias šios šalies vyno ekspertas Jamesas Holiday’us 2005 m. derliaus vynui „Momentum of Passion Semillon Sauvignon Blanc“ pirmą kartą suteikė aukščiausią – 5 žvaigždučių – įvertinimą. Tai nepriekaištingai švarus gaivus ir gyvybingas patrauklaus citrinų ir pasijų vaisių aromato, ilgai jaučiamo poskonio vynas. Kiti Egidijaus Ru-

tė E.Rusilas. – Kodėl Australijoje? Žinoma, galima buvo apsistoti kur nors arčiau – Italijoje, Ispanijoje. Tačiau čia viskas kitaip. O svarbiausia, kad Australijoje man patinka.“ Lietuvį paviliojo saugus gyvenimas. Egidijus džiaugėsi atsidūręs toli nuo audringų lietuviškų realijų. Australija – atvira visoms naujovėms šalis, puikiai tinkanti gaminti vyną. Jos klimatas – švelnus, technologijos – pažangios, vyno pardavimo strategija – agresyvi.

krašto ir čia įsikūręs. Tai – jauna ir nauja šalis. Mes su žmona Raminta ir dukra Žydrūne apsigyvenome žemyno vakaruose, gana atokioje, bet labai vaizdingoje vietovėje prie Indijos vandenyno. Mūsų namai yra Margaret River vyno regione, šalia Yallingup miestelio. Aborigeniškų pavadinimų galūnės „gup“ reiškia vietoves prie vandens. Tad čia beveik kiekvienas miestelis baigiasi „gup“, – aiškino lietuvis.

Vakarų Australijoje įsikūrusių Egidijaus ir Ramintos Rusilų šeima turi 15 ha ūkį, kuriame 4 ha apsodinti vynuogėmis.

Aukštesnės kategorijos vynas brangesnis Margaret River vyno regioną E.Rusilas pasirinko neatsitiktinai, jis apsisprendė po ilgai trukusių studijų ir kelionių. Tai prestižinis vyno gamybos regionas. Čia geras dirvožemis ir itin palanki klimato juosta. Per metus čia bene daugiausia saulėtų dienų. Ir kritulių pakanka, dažniausiai lyja žiemos mėnesiais. Po švelnios žiemos (čia būna ne šalčiau nei 3 laipsniai šilumos) 7–8 mėnesiai būna sausi. Vasarą oras retai įšyla iki 30 laipsnių šilumos. Vidutinė oro temperatūra mažai svyruoja. Tai, kad Margaret River susibūrę itin kvalifikuoti Australijos vyndariai, rodo, jog ši zona labai tinka auginti vynuogienojus, brandinančius vaisius vienam geriausių pasaulyje vynų. Ne veltui šiame regione pagaminama apie ketvirtadalį viso Australijos tauriojo vyno. Regionas garsėja ir tuo, kad čia gaminamas aukštesnės nei vidutinė kategorijos ir brangesnis vynas.

fotodiena.lt nuotrauka

„Vasarą mūsų regione kol kas nėra griežtų vandens apribojimų kaip Sidnėjuje, Perte ar kituose didžiuosiuose miestuose, todėl vynuogynus laistome tiek, kiek jiems reikia. Sunku ten, kur laistyti įmanoma tik kelias dienas per savaitę tam tikrą numatytą trumpą laiką. O ką jau kalbėti apie tas vietoves, kuriose ir prausimasis po dušu yra limituojamas! Tačiau ten dėl karščio užderėjusių mažesnių uogų sultyse yra didesnė skonio ir kvapo koncentracija“, – tikino E.Rusilas. Ir pridūrė, kad žinios apie sausras bei kitas stichijas dažniausiai pasaulį pasiekia iš didžiųjų Australijos vyno regionų. Tačiau tai nereiškia, kad kenčia visa didžiulė šalis. E.Rusilo vynuogynai nutolę tūkstantį kilometrų nuo tų Australijos vietovių, kurias sausra ir gaisrai labiausiai nualino. 2010-uosius vyndarys vadina bene geriausiais metais jo praktikoje. Vietos verslininkai, vyndariai, užuot užtrenkę duris, savo darbo metodais pasidalijo su naujuoju kolega. Visų vyno gamybos paslapčių net ir labai norint neįmanoma sužinoti, nes kiekvieni metai pateikia vis įdomesnių staigmenų bei idėjų. „Dalydamasis jomis atveri vartus geresnei vyno kokybei ir savo regiono pripažinimui pasaulinėse vyno parodose. Be to, Australijos vyriausybė labai skatina ir remia šalies eksportą“, – džiaugėsi Egidijus.

Pasigenda darbščių lietuvių Šalia vynuogyno Rusilų šeima turi vyninę, prie jos – 70 vietų restoraną ir nedidelį viešbutį svečiams. „Mūsų nediduko Indijos vandenyno pakrantėje esančio kurorto pavadinimas – Sienna Estate. 15 ha ūkis, 4 ha apsodinti vynuogėmis, tad ir mūsų darbininkų komanda nedidelė. Tenka daug darbų atlikti patiems. Per derliaus nuėmimą neišvengiamai reikia samdytis daug vietos gyventojų. Australai – geri ir sąžiningi žmonės, tačiau dirbti neskuba. Jiems banglentės labiau rūpi, vis dairosi į vandenyną, o darbas gali ir palaukti“, – šypsojosi E.Rusilas, Australijoje pasigendantis darbščių ir verslių lietuvių. Vyndariai ėmė ieškoti galimybių pasikviesti į pagalbą darbščią ir sąžiningą porą iš Lietuvos. „Mes neskatiname išvykti iš Lietuvos visam laikui, tačiau padirbėti pas mus metus kitus ir į Lietuvą grįžti įgijus naujos patirties bei įgūdžių būtų labai naudinga“, – mano E.Rusilas. Gyvendamas Australijoje, jis reklamuoja savo gimtąjį kraštą – Lietuvą. Būtent jo padedami kai kurie Australijos turistai jau apsilankė Lietuvoje. Mūsų šalyje pabuvojo ne tik Egidijaus kaimynai, verslo partneriai, bet ir Australijoje gimę lietuviai, pirmą kartą susigundę nuvykti į protėvių žemę.


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Ūkininkų žinios Sojos užkariauja ūkininkų simpatijas

Pieno degustacija fermose negąsdina

Pastaraisiais metais ūkininkai ėmė plėsti žemės ūkio augalų asortimentą. Prisimintos sojos, kurios, kaip manoma, turėtų tapti viena perspektyviausių kultūrų.

Lietuvos ūkininkai neretai priekaištauja VMVT, kad ši kelia gerokai griežtesnius, nei galioja Vakarų Europoje, reikalavimus. Albinas Čaplikas

Jolita Žurauskienė

7 psl.

9 psl.

Moters pasaulis Patirtis kare yra neįkainojama Ekstremalios gyvenimo sąlygos Irake moterį išmokė pažvelgti į savo gyvenimą iš šalies..

Dilgėlė – patvorių ir vaistažolių karalienė Daugelis puikiai pažįstame šiltuoju metų sezonu žaliuojančias besikandžiojančias dilgėles. Minime jas piktuoju, nes žinome, ką reiškia netyčia prie jų prisiliesti. Pamatę, skubame išrauti jas ir išmesti. Retas žino, kad tai – vienas naudingiausių laukinių augalų, kuris ne tik gydo, bet ir naudojamasmaistui ruošti.

Eglė Valionienė

17 psl.

18 psl.

Tėviškės šviesa Mokytojų galios slėpiniai

Tautinės valstybės gimimas

Grįžau iš Utenos Rapolo Šaltenio pagrindinės mokyklos ir susimąsčiau: negi tai, ką pamačiau, išgirdau, reikės sudėti į tradicinį straipsnį ar reportažą ir pateikti skaitytojui? „Ne, ne“, – išgirdau vidinį balsą ir negailestingai ištryniau kone dienos triūsą.

Kaip paaiškinti mokiniams 1926 m. gruodžio 17 d. perversmą? Algimantas Liekis

Bernardas Šaknys

13 psl.

15 psl.


Valstieciu laikrastis 2012 04 25