Issuu on Google+

2012 m. balandžio 14 d., šeštadienis • Nr. 29–30 (9152–9153) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Ugniagesiai, nusistovėjus sausiems orams, daugiau kaip šimtą kartų per parą vyksta gesinti deginamos pernykštės žolės. Aplinkosaugininkai primena, kad už tokius veiksmus gresia administracinė atsakomybė.

Lietuvos keliuose įvyko ne viena eismo nelaimė, per kurią žuvo garbaus amžiaus sulaukęs vairuotojas. Po tokių atvejų vis atsinaujina diskusija, ar nereikėtų riboti vairuojančių žmonių amžiaus.

Apie tai – 5 p. f

Apie tai – 33 p. f

Vietoj lietuviškų daržovių valgysime bananus? Žemės ūkio ministerijos siūlymas daržovių auginimą Lietuvos šiltnamiuose pripažinti viešuoju interesu ir šiltnamiams atpiginti energiją sulaukė aštrios laisvosios rinkos puoselėtojų kritikos.

Šiandien skaitykite: • Stano tvirtina, kad jo istorija prasideda nuo... 1941-ųjų, kai seneliai iš Žemaitijos buvo ištremti į Syvtyvkarą Komijoje: „Be to sunku būtų suprasti, kas aš esu.“

ŠEŠTADIENIS, 15 p. f • Pavasaris – vienintelis metų laikas, kai galima skiepyti vaismedžius. SODYBA, 7 p. f • Šiemet prekinių ūkių savininkai bulvių sodinamąsias į laukus išvairavo kovo pabaigoje, kai naktimis dar laikėsi šalčiai.

Vida Tavorienė VL žurnalistė

ES šalys randa būdų, kaip paremti šiltnaminių daržovių augintojus, o Lietuvoje šiltnamiai vienas po kito bankrutuoja. Jų atstovai pabrėžia, kad pagalba šiam griūvančiam ūkiui būtų naudinga pirmiausia vietos vartotojams.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 11 p. f • Visą gyvenimą paskyrusi baletui Elena Juodišienė nė karto nesuabejojo savo pasirinkimu.

Svetimos daržovės pabrangtų Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengė projektą, kuriuo siūloma žemės ūkio sektoriui nustatyti specialius elektros, šilumos energijos ir gamtinių dujų tarifus. Nukelta į 2 p. f

Žlugus šiltnamių ūkiui, durys būtų atvertos užsienio investuotojams ir jiems sudarytos palankios sąlygos verslui vystyti. Raimundo Šuikos nuotrauka

Dujų uždanga pagal Sekmoką

MOTERS PASAULIS, 25 p. f • Kraujo vėžiu sirgęs Kazimieras Petraitis tvirtina, kad bet kuri onkologinė liga yra išgydoma. SVEIKATA, 29 p. f

Nuolatiniai paistalai apie skaičiais nepagrįstą energetinę nepriklausomybę kai kuriems Seimo nariams jau kelia alergiją. Gediminas Stanišauskas VL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje apsilankęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas

Trečiadienį VL su priedais: Ūkininkų žinios Moters pasaulis

parlamentarams išdėstė Lietuvos energetinės nepriklausomybės viziją, bet taip ir nepaaiškino, kiek ši nepriklausomybė kainuos buitiniams vartotojams. Nukelta į 3 p. f

(Užs. 65)


2

2012 m. balandžio 14 d. • Nr. 29–30 (9152–9153) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Vietoj lietuviškų daržovių valgysime bananus?

Anksčiau šalies rinkoje buvo apie trečdalį importinių šiltnaminių daržovių, o dabar jų yra iki 70 proc. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

e Atkelta iš 1 p. Mažinti energijos kainas pirmiausia norima bankrutuojančių šiltnamių ūkiui. „Svarbiausia, kad nauda būtų ne tik šiltnamiams, bet ir vartotojams. Jei Vyriausybė nepriims atitinkamų sprendimų šiam sektoriui pagelbėti, kitais metais šiltnamių nebeliks. O nelikus vietos konkurentų už importinę produkciją mokėsime du ar tris kartus brangiau. Ką tuomet sakys laisvosios rinkos ekspertai ir kieno interesus jie gins?!“ – neišvengiamą šiltnamių griūtį nesulaukus paramos prognozuoja didžiausio Lietuvos šiltnamių komplekso „Kietaviškių gausa“ generalinis direktorius Donatas Montvila. Pasak Lietuvos šiltnamių asociacijos vadovo Antano Šležo, anksčiau šalies rinkoje buvo apie trečdalį importinių šiltnaminių daržovių, o dabar jų yra iki 70 proc. D.Montvila įsitikinęs, jog šalies šiltnamiai tiesiog naikinami. „Pavėluotai atsigręžta į šiltnamių ūkį. Tačiau bent dabar radus tam tikrų paramos mechanizmų, galima būtų likusiems atsitiesti ir suteikti galimybių gyventojams valgyti savo krašte išaugintą produkciją. Kai

žlugs vietos gamintojai, bus atvertos durys užsienio investuotojams ir jiems sudarytos palankios verslo sąlygos“, – apmaudo neslėpė bendrovės „Kietaviškių gausa“ vadovas.

Neišgali investuoti Brangstant energetiniams ištekliams, kurie sudaro daugiausia (iki 70 proc.) šiltnamiuose auginamos

produkcijos sąnaudų, šalies šiltnaminių daržovių augintojai atsidūrė aklavietėje. Nuostolingai dirbančios bendrovės neišgali siekti europinės paramos ir investuoti į šiltnamių atnaujinimą, todėl negali taupyti energijos. „Per pastaruosius 2 metus vien dėl dujų pabrangimo mūsų bendrovės išlaidos padidėjo 2,6 mln. Lt. Nebeprisimename, ar mūsų šiltnamių kompleksas kada nors buvo gavęs tiek pelno. Jau 6 metai, kai mes

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt. 7 proc.

Vartoju tik kartais. Stengiuosi išsiversti ir be papildų.

23 proc. 20 proc.

Nevartoju.

Delčia. Saulė teka 6.20, leidžiasi 20.20.

Šiandien

Konkurentai turi mokesčių pranašumų Iki 2007 m. šiltnamiai buvo dotuojami kompensuojant trečdalį sąnaudų energetiniams ištekliams. Vėliau Briuselis uždraudė teikti subsidijas ir rekomendavo ieškoti kitokių paramos būdų. D.Montvila pabrėžė, kad šiltnamiai neprašo išskirtinių sąlygų, tik galimybės vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitų šalių augintojais, kurie vienaip ar kitaip yra remiami. „Štai Lenkijoje, iš kurios į mūsų rinką plūsta daržovės, taikomas nedidelis pridėtinės vertės mokestis. Olandijoje šiltnamiai sutelkti viename maždaug 10 000 ha plote, kur valstybė įrengusi visą infrastruktūrą. Suomiai, stodami į ES, išsikovojo geras išmokas šiltnamiams – 13 eurų už kvadratinį metrą. Anksčiau ši parama buvo dar didesnė. O mes visiškai užmiršome šiltnamių ūkį“, – nusivylimo neslėpė A.Šležas. Anot Lietuvos šiltnamių asociacijos vadovo, kai Briuselyje buvo keltas šis klausimas, sulaukta užuominų perimti kitų šalių patirtį ir šiltnamius remti taikant lengvatinius mokesčių tarifus. Lietuvoje buvo sutarta, kad visam daržovių sektoriui nuo 2009-ųjų pradžios PVM bus sumažintas iki 5 proc. Tačiau po naktinės mokesčių reformos PVM išaugo iki 21 proc. „Kad vartotojai ir šaltuoju metų laiku galėtų valgyti vietos produkciją, šiltnaminių daržovių auginimą reikėtų pripažinti viešuoju interesu ir taikyti mokesčių lengvatas“, – sakė A.Šležas.

„Kad vartotojai ir šaltuoju metų laiku galėtų valgyti vietos produkciją, šiltnaminių daržovių auginimą reikėtų pripažinti viešuoju interesu ir taikyti mokesčių lengvatas“, – sakė Lietuvos šiltnamių asociacijos vadovas A.Šležas.

Ar vartojate maisto papildus? Vartoju. Nuolat stengiuosi stiprinti organizmą.

neturime jokio pelno, todėl negalime investuoti, bankas neskolina nė cento“, – aiškino D.Montvila. Anot A.Šležo, visus senus šalies šiltnamius būtina atnaujinti, tačiau jiems visiems stinga lėšų. „Dujų kainos mūsų šalyje didesnės nei ES. Būtina taupyti energiją, bet kaip tai padaryti? Šiam sektoriui buvo numatyta galimybė gauti ES investicinę paramą – 1,3 mln. eurų vienam projek-

šalyje nėra ir tokių nuostolių nustatymo tvarkos.

50 proc.

Rytoj

Poryt

Dieną: +10 +15°

Dieną: +10 +15°

Dieną: +8 +13°

Naktį: +2 +7°

Naktį: -2 0°

Naktį: ~0°

Šiandien pro debesis dažniau pasirodys saulė, smarkesnio lietaus nenumatoma. Pūs silpnas vakarų, šiaurės vakarų vėjas. Aukščiausia oro temperatūra dieną numatoma 10–15. Sekmadienį prie pietų Lietuvos priartės ciklono iš pietų Europos debesys, kurie atneš lietų. Iki vakaro jis apgobs didžiąją šalies dalį. Pūs gūsingas šiaurės rytų vėjas. Oro temperatūra, naktį pragiedrėjus, šiaurės Lietuvoje kris iki 0–2 laipsnių šalčio. Kitur laikysis lengva šiluma. Dieną laukiama 10–15 laipsnių šilumos. Ateinančios savaitės pradžioje šalį pasieks vėsesnė oro masė, tad temperatūra nukris. Bent iki savaitės vidurio vyraus debesuoti, neretai su lietumi ar kitais krituliais orai. Nuo savaitės vidurio pragiedrės ir orai taps šiltesni.

VL inf.

tui. Tačiau nė vienas šiltnamis tuo nepasinaudojo, nes neišgalėjo“, – dėstė Lietuvos šiltnamių asociacijos vadovas. Šiltnamių nuostolius pernai padidino ir vartotojų panika dėl Europoje išplitusios E. coli infekcijos. Lietuva – viena iš nedaugelio ES šalių, negavusių daržovių augintojų patirtiems nuostoliams skirtų kompensacijų. Tvirtinama, kad lietuviams parama neskirta, nes jie nebuvo susivieniję į gamintojų grupes. Be to,

LLRI pažėrė kritikos Dvejus metus aptarinėjamą pasiūlymą gelbėti šiltnamių ūkį ŽŪM pagaliau ketina teikti svarstyti Vyriausybei. Tokiam projektui kritikos pažėrė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai, o premjeras Andrius Kubilius suabejojo, ar siūlymas daržovių šalyje auginimą pripažinti viešuoju interesu yra racionalus.

Laisvosios rinkos puoselėtojai mano, kad šis ŽŪM parengtas projektas yra neskaidrios teisėkūros ir protekcionizmo pavyzdys, kuris būtų įgyvendinamas gerinant vienos ūkio šakos padėtį visų kitų šakų ir gyventojų sąskaita. „Tai, kad nutraukus valstybės paramą žemės ūkio veikla tapo nuostolinga, o esant nuostolingai gamybai bankai atsisako kredituoti investicinius projektus, dar nereiškia, jog valstybė turėtų įteisinti specialius energijos tarifus žemės ūkio sektoriui“, – ŽŪM projektui nepritarė laisvosios rinkos ekspertai. Daržovių augintojai LLRI pataria įsigilinti į žemės ūkio specifiką ir pasidomėti, kiek ir kaip jis remiamas kitose ES šalyse. Pasak A.Šležo, žemės ūkyje palyginti nedaug suvartojama energijos, todėl taikant mažesnį tarifą visam šiam sektoriui vartotojas to beveik nepajustų. O jei energija būtų atpiginta tik šiltnamiams, jos kainos vartotojams beveik nesikeistų. „Jei visam žemės ūkio sektoriui elektros, dujų ir šilumos kaina būtų sumažinta 20–30 proc., tai būtų apie 20–30 mln. Lt. O šiltnamių ūkiui, kuriam labiausiai reikia energijos, tektų tik 3–5 mln. Lt. Dėl ko kelti aistras?!“ – retoriškai klausė Lietuvos šiltnamių asociacijos vadovas.

Parama būtina Rimantas Krasuckis, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius

Reikia tikėtis, kad LLRI, ministerijos pagaliau suvoks, kad reikia remti tai, kas išauginama savo krašte. Bet jei partneriai nuspręs, kad lietuviams nereikia šviežių vietinių daržovių, tada valgysime bananus. Kitos ES šalys visam žemės ūkiui taiko lengvatinius energetinių išteklių tarifus. Mes pirmiausia norėtume palengvinti šiltnamių padėtį. Tiesiogiai subsidijuoti negalime, todėl vienintelis būdas – taikyti mokesčių lengvatas. Šiltnamiai anksčiau buvo dotuojami, kol tą daryti uždraudė ES. Reikia pabrėžti, kad sumažinus energijos sąnaudas šiltnamiai gebėtų atsinaujinti ir taupyti energiją, o daržovių vartotojai galėtų rinktis lietuvišką produktą. Nenukentėtų ir energijos vartotojai, nes tarifų padidėjimas būtų labai menkas – 0,01 proc.

Perbėgėliams stato užkardas Pieno perdirbėjai nusprendė paskelbti karą ūkininkams, kurie bėgioja nuo vienų supirkėjų pas kitus. Pieno Lietuvoje trūksta, todėl tiekėjai neretai keičia supirkėjus tarsi šlapias pirštines: kas pasiūlo brangiau už pieną, tam jį ir parduoda. Tačiau pieno produktų gamybos įmonėms tai ne prie širdies. Jos ūkininkams spendžia naujus spąstus. Supirkėjai perbėgėlių parduodamo pieno kokybę ketina stebėti ypač atidžiai. Pasak „Rokiškio pieno“ vadovo Daliaus Trumpos, ūkininkai gali laisvai rinktis, kam parduoti pieną, tačiau svarbiausia, kad jis būtų kokybiškas. „Dažniausiai pieną superkančias įmones ūkininkai keičia paaiškėjus, kad jų tiekiamas pienas užterštas inhibitoriais – antibiotikų arba dezinfekavimo priemonių likučiais. Kad būtų

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

mažiau rūpesčių, ūkininkai paprasčiausiai nutraukia sutartį ir ima tiekti pieną kitam gamintojui“, – piktinosi D.Trumpa. Norima įvesti tvarką, pagal kurią nauji klientai supirkėjui iškart turėtų pateikti naujausius laboratorijos duomenis, patvirtinančius, kad pienas yra kokybiškas. Ar pie-

ne yra inhibitorių, patikrinti gali net pienvežio vairuotojas. Bet vadinamojo momentinio testo duomenys nėra itin tikslūs. Tad ūkininkai, panorę pieną parduoti kitai perdirbimo bendrovei, jį pirmiausia turės patikrinti įmonėje „Pieno tyrimai“. Eltos inf.


3

2012 m. balandžio 14 d. • Nr. 29–30 (9152–9153) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Dujų uždanga pagal Sekmoką

nalas yra gerai, nes mums nėra jokio skirtumo, kokias dujas tiekti Lietuvai – gamtines ar suskystintas“, – pabrėžė jis. Pasak jo, ir taip akivaizdu, kad niekas neveš į SGD terminalą dujų iš Malaizijos. „Nei iš Malaizijos, nei iš Australijos tiesiog neapsimokės jų gabenti į Lietuvą, o skalūnines dujas nori pardavinėti JAV. Vienintelis dalykas, kuris mus domina, yra aiškumas, kad galėtume vartotojams pasiūlyti dar pigesnes dujas“, – teigė V.Orechovas. Jo nuomone, SGD terminalo pajėgumas turėtų būti apie 3 mlrd. kub. metrų per metus. Esą tik tokiu atveju jis būtų rentabilus ir tarnautų visoms trims Baltijos valstybėms (Lietuvai, Latvijai ir Estijai) kaip regioninis terminalas. „Tik tada jis dirbtų rentabiliai ir galėtų daryti didelę įtaką dujų kainoms regione“, – sakė V.Orechovas.

deginti mazutą, bet dujos yra pigesnės. Nedaug, bet pigesnės“, – sakė V.Lukoševičius. Jo skaičiavimais, SGD terminalo eksploatacija Lietuvai kasmet kainuos apie 200 mln. Lt. „Ir net jei dujos bus 10–20 proc. pigesnės nei „Gazprom“ dujos, dėl eksploatacijos išlaidos šių dujų kubiniam metrui bus apie 20 centų“, – kalbėjo LEKA vadovas.

Alternatyvos – biokuras ir renovacija

Lietuviai raginami kuo greičiau nuo gamtinių dujų pereiti prie biokuro, kuriam nedaro įtakos nei politika, nei tarptautiniai konfliktai. Martyno Vidzbelio nuotrauka

e Atkelta iš 1 p. Laivas už 1,5 mlrd. Lt Maždaug prieš mėnesį AB „Klaipėdos nafta“ pasirašė plaukiojančios suskystintų gamtinių dujų (SGD) saugyklos nuomos sutartį su Norvegijos bendrove „Hoegh LNG“. Tai – pirmas milijardinis pirkinys SGD terminalui, kuris, pasak premjero Andriaus Kubiliaus ir energetikos ministro A.Sekmoko, iš dalies užtikrins Lietuvos energetinį saugumą. Įskaitant laivo įgulos darbo užmokestį ir kitus mokesčius, kurie kasmet bus indeksuojami pagal vartotojų kainų indeksą, nuoma neviršys 156 200 JAV dolerių (be PVM) už dieną. AB „Klaipėdos nafta“ įsipareigojo plaukiojančią saugyklą nuomotis 10 metų, todėl vien saugyklos nuomai teks atseikėti ne mažiau kaip 1,5 mlrd. Lt. Tik vėliau įmonė galės laivą išpirkti ir juo naudotis 30 metų. Už suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimą atsakingos AB „Klaipėdos nafta“ atstovė Indrė Milinienė „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad pastačius SGD terminalą Lietuva nepriklausys nuo vienintelio išorinio dujų tiekėjo. Šiuo metu tai yra Rusijos „Gazprom“ koncernas. „Lietuva bus pajėgi savarankiškai apsirūpinti gamtinėmis dujomis, reikalingomis pirmo būtinumo paklausai patenkinti“, – aiškino I.Milinienė. Preliminarūs būsimo SGD terminalo pajėgumai yra 2–3 mlrd. kub. metrų. O metinis Lietuvos gamtinių dujų poreikis yra 3,4 mlrd. kub. metrų.

V.Lukoševičius: „Pigesnių dujų nesitikėkite“ Vienas svarbiausių klausimų, kiek už kubinį metrą dujų mokės buiti-

niai vartotojai, kai SGD terminalas pradės veiklą 2014 m., iki šiol lieka neatsakytas. Energetikos ministerija ignoravo nusiųstus jai klausimus. Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos (LEKA) prezidentas Valdas Lukoševičius teigė, kad tikėtis pigesnių dujų nėra jokio pagrindo. „Energetikos ministras A.Sekmokas neseniai aiškino, kad pastačius terminalą dujos atpigs iki 30 proc., bet nereikėtų būti naiviems“, – įspėjo V.Lukoševičius. Pasak jo, projektas turi dvi puses. Jo teigimu, daugiausia šilumos ir elektros Lietuvoje pagaminama naudojant gamtines dujas.

V.Lukoševičiaus įsitikinimu, vien už laivo nuomą Lietuva Norvegijai kasmet sumokės apie 180 mln. Lt. „Įvertinus tai, kad iš 3,4 mlrd. kub. metrų dujų vien „Achema“ suvartoja apie 1,5 mlrd. kub. metrų bei neseniai pasirašė ilgalaikį kontraktą su „Gazprom“, dujų poreikis Lietuvai iš kitų šaltinių gerokai sumažės, – aiškino jis. – Kita Lietuvos dalis intensyviai pereina prie biokuro ir taupo, kur tik gali. Tad geriausiu atveju metinis Lietuvos poreikis per SGD terminalą bus tik apie 1 mlrd. kub. metrų.“ Vien todėl, pasak V.Lukoševičiaus, dujų kubinis metras pabrangs apie 20 centų. „Politikai aiškina, kad Italijoje ir kitur dujos yra pigesnės, bet galėčiau dar valandą aiškinti, kodėl ten taip yra, – ironizavo jis. – Vieni dalykai yra analitiniai skaičiavimai, o kiti dalykai – propaganda.“ Jis ragina kuo greičiau Lietuvai pereiti prie biokuro, kuriam nedaro įtakos nei politika, nei tarptautiniai konfliktai. „Juk vien pastatai Lietuvoje suvartoja apie 2 mlrd. kub. metrų dujų, todėl geriausia alternatyva, manyčiau, yra biokuras ir renovacija“, – reziumavo LEKA prezidentas V.Lukoševičius.

Siekia aiškumo rinkoje Lietuvos dujų asociacijos viceprezidentas ir UAB „Dujotekana“ prezidentas Vladimiras Orechovas kalba apie SGD terminalo projektą kaip apie Baltijos regiono projektą. „Esmė ta, kad šis projektas įgyvendinamas ne ekonominiu, o politiniu pagrin-

kol kas negirdėjome jokio ekonominio pagrindimo“, – stebėjosi V.Orechovas. Jo teigimu, niekas nežino, kiek Lietuvai reikės sumokėti netesybų „Gazprom“, nes, tikėtina, visa tai buvo aptarta įmonei parduodant „Lietuvos dujų“ akcijas. „Gazprom“ valdo 37,1 proc. AB „Lietuvos dujos“ akcijų paketą.

Regioninis terminalas būtų rentabilus UAB „Dujotekena“ prezidentas V.Orechovas atmeta oponentų priekaištus dėl suinteresuotumo. Jo teigimu, nėra nieko blogiau, kai verslo santykiai būna politizuojami. „Orechovas visada sakė, kad termi-

Neišmoko ekonomikos pagrindų

Kvaila kovoti Julius Veselka, Seimo narys

Kęstutis Daukšys, Seimo narys

Seimo Ekonomikos komitete apsilankęs energetikos ministras A.Sekmokas mums taip ir neatsakė į beveik visus klausimus dėl SGD terminalo ekonominio pagrindimo. Tenka tik apgailestauti, kad Energetikos ministerija iki šiol neišmoko ekonomikos pagrindų ir skaičiuoti. Duok Dieve, kad per SGD terminalą būtų importuojama apie 1 mlrd. kub. metrų dujų (nors jo planuojamas pajėgumas – 3 mlrd. kub. metrų). Jei jis veiks kaip kainų mažinimo priemonė Rusijai ir dujos mums netyčia atpigtų bent 100 JAV dolerių, gal ir būtų neblogai. Bet, žinoma, kur kas geresnė priemonė būtų regioninis terminalas, statomas kartu su latviais. Čia pirmiausia padėtų Europos Sąjunga pinigais, todėl keista, kad Energetikos ministerija iki šiol nesusitarė su latviais. Be to, Latvijoje yra pakankamai didelė saugykla, o pas mus nieko nėra. Todėl bijau, kad latviai gali ir be mūsų apsieiti.

Nejaugi nesuprantate, kad visus tuos 20 metų svarbiausia Lietuvos užduotis buvo ne turėti pigesnes dujas, o amžina kova prieš Rusiją. O kadangi Rusijai energetinių išteklių davė Dievas ir gamta, lietuviai pasiryžę kariauti, aukotis ir žūti dėl to, ką Rusijai davė Dievas. Kokio tada velnio mums tie paskaičiavimai, studijos, apsimestinis rūpestis vartotoju, ar turės jis už ką susimokėti praėjusio mėnesio mokesčius ar neturės, jei pagrindinis mūsų tikslas – kovoti?! Juk kiekviena kova reikalauja aukų. Prieš Dievą ir gamtą dar nė vienas žmogus nelaimėjo. Juk sovietai taip pat norėjo pasukti upes iš pietų į šiaurę, bet vėliau apsigalvojo. Neįveiksime mes tų rusų. Bet Don Kichotas irgi kovojo. Ir dėl tos kovos mes kiekvienais metais prarandame mažiausiai 2 mlrd. Lt. Gaila, kad Lietuvoje žmonės atprato kurti, nes svarbiausias tikslas – kovoti. Ką padarysi: kūrėjai kuria, o kvailiai kovoja. Jei atsakingai bendradarbiautume su Rusija, mūsų biudžetas gautų daugiau kaip 1 mlrd. Lt pajamų, o gyventojai už tokią pat sumą – pigesnių dujų ir degalų.

„Dujos yra specifinis produktas ir visiems rinkos dalyviams turi būti aišku, kokia bus SGD terminalo eksploatacijos kaina ir kokios išlaidos“, – sakė Vladimiras Orechovas. „Ši generacija vykdoma vieninteliu „Gazprom“ vamzdžiu iš Baltarusijos (Latvijos atšaka per menka), sukeliančiu techninį ir politinį nepatikimumą, todėl dujų tiekimo patikimumo požiūriu SGD terminalas labai svarbus. Jis atveria galimybes importuoti dujas iš kitų tiekėjų“, – pasakojo LEKA prezidentas V.Lukoševičius. Pašnekovas aiškino, kad kai žiemą Rusija pritrūksta dujų, iš Baltarusijos pusės apribojamas jų tiekimas Lietuvai. „Gyventojai to nepajunta, nes šilumos įmonės pradeda deginti mazutą“, – teigė LEKA vadovas. Tačiau komercine patikimumo nauda, anot jo, smarkiai abejojama. „Dujų rinka formuojasi ne meilės ar draugystės principais, o komerciniais. Šiandien visi galėtų

du. Aišku, terminalas atvers daugiau galimybių Lietuvai importuoti dujas, bet rinkos dalyviai, tokie, kaip mūsų įmonė, turi žinoti, kokios bus žaidimo taisyklės“, – pabrėžė jis. Pašnekovo teigimu, prekyba dujomis – tai ne prekyba vaisiais arba daržovėmis, kurių galima privežti iš įvairiausių kraštų. „Dujos yra specifinis produktas ir visiems rinkos dalyviams turi būti aišku, kokia bus SGD terminalo eksploatacijos kaina ir kokios išlaidos“, – sakė V.Orechovas. Anot jo, reikės ne tik naujų vamzdynų, bet ir kompresorinės. „Prekybai dujomis taikomi ypač griežti reikalavimai, tarp kurių – ir išlaidų įskaičiavimas į tarifą. Energetinio saugumo klausimas deklaruojamas politiškai, bet (Užs. 213)


4

2012 m. balandžio 14 d. • Nr. 29–30 (9152–9153) Valstiečių laikraštis

Komentarai

Prisikėlimo žingsniai Lietuvoje

Evangelija pasakoja apie tuščią Jėzaus kapą ir apie Jėzaus pasirodymą moterims bei mokiniams. Anuomet nei Marija Magdalietė, nei Jonas, nei kiti apaštalai negalėjo net nuspėti, ką Kristaus Prisikėlimas atneš milijardams žmonių, kuriuos bus palietusi Prisikėlimo šviesa. Kas rimtai įtiki į Prisikėlusį Kristų, tas tampa nauju žmogumi, nešančiu ir skleidžiančiu aplink save Prisikėlimo šviesą. Apie pirmuosius Kristaus mokinius pagonys kalbėjo: „Žiūrėkite, kaip jie vienas kitą myli.“ Šie Prisikėlimo žinią ir Kristaus Evangeliją nešę krikščionys pakeitė pagoniškąjį pasaulį. Šie Prisikėlimo žinios nešėjai ne tik statė bažnyčias; jie steigė universitetus – štai ir Vilniaus universitetas buvo įkurtas Kristaus sekėjų. Savo atkakliu darbu jie pakeitė Europos veidą. XIX amžiuje, kai Lietuva buvo carinės Rusijos nelaisvėje ir buvo draudžiamos net knygos lotyniškomis raidėmis, pagrindiniai Lietuvos švietėjai ir budintojai buvo Prisikėlusio Kristaus sekėjai – vyskupai,

kunigai ir jiems talkinę pasauliečiai. Vyskupas Valančius nebuvo vienintelis. Ką jis vienas būtų padaręs, jei nebūtų turėjęs paprastų, giliai tikinčių ir Lietuvą mylinčių knygnešių, kurie, rizikuodami gyvybe ir tikėdamiesi katorgos, per sieną nešė ne cigaretes ar narkotikus, bet lietuvišką žodį. Kai 1918 m. Lietuva kėlėsi naujam gyvenimui, ji neturėjo daug aukštus mokslus baigusių inteligentų, bet turėjo katalikišką, tėvų žemę mylinčią visuomenę. Anuomet Lietuvos žmonės neturėjo tiek automobilių, kiek jų turime šiandien, jie neturėjo daugelio kitų galimybių, kuriomis mes naudojamės, tačiau turėjo labai sveiką krikščionišką požiūrį į gyvenimą, šeimą ir tai padėjo visose gyvenimo srityse pasiekti gražiausių rezultatų. XX a. antroji pusė mums atnešė labai daug didelių išbandymų. Šimtai tūkstančių lietuvių, atsidūrusių Sibire ar lageriuose, ištvėrė vien todėl, kad juos gaivino miręs ir Prisikėlęs Kristus. Neturėdami šito tikėjimo, jie nebūtų ištvėrę tuose pragaro ratuose, kai aplinkui nesimatė jokios šviesos ir jiems, tremtiniams, būdavo kalama: „Jūs čia, Sibire, ir mirsite.“ XXI a. pradžia pažymėta aiškiai matomais ne prisikėlimo, bet mirties kultūros žingsniais. Atakuojama krikščioniška šeima, krikščioniškas gyvybės ir lytiškumo suvokimas,

krikščioniška moralė, džiūgaujama dėl kiekvienos Bažnyčios nesėkmės, nesvarbu, ar tai būtų sumažėjęs pašaukimų į kunigystę skaičius, ar pavienio kunigo nuopuolis. Žmonės, mąstantys tik apie nešvarų pelną, nesibodi užversti Lietuvos alkoholiu ir narkotikais. Žmones turinti šviesti žiniasklaida dažnai paverčiama žiaurumus, smurtą ir moralines nuotekas propaguojančia industrija. O paskui Lietuvos duobkasiai dedasi nežiną, kodėl žmonės žudo ir žudosi, kodėl daug jų nebemyli Lietuvos ir važiuoja laimės ieškoti už jūrų marių. Tačiau Prisikėlusio Kristaus žingsniai aiškiai girdimi bei matomi ir mūsų dienų visuomenėje. Kas buvo tie žmonės, kurie 1991 m. sausį gynė Televizijos bokštą ir Seimo rūmus? Su labai mažomis išimtimis tai buvo žmonės, per sovietmetį išsaugoję krikščioniškąjį tikėjimą. Aš mačiau, kaip jie meldėsi tą Sausio 13-osios rytą, kai, atrodė, oras virpėjo nuo įtampos, laukiant okupanto tankų. Kai daug kur pasaulyje jau nebežinoma, kas yra moralu arba kas yra normali šeima, už santuokos pagrindu tarp vyro ir moters kuriamą šeimą pasisakė dauguma mūsų parlamentarų. Net 100 jų sudarė Seimo grupę už tradicinę šeimą. Kaip galima tuo nesidžiaugti? Dažnai dejuojama, kad trūksta moralių politikų. Taip, turime vis-

ko. Tačiau turime ir žmonių, kurie sielojasi dėl Lietuvos ateities. Kai kas mano, kad mūsų jaunimą galima sužavėti tik vulgarybių pilnais renginiais. Netiesa, daugelis jaunų žmonių puikiai skiria, kas yra kas. Vasario mėnesį į katalikišką, šeimos vertybes ginantį Šv. Valentino dienos renginį užsiregistravo per 30 tūkst. jaunuolių. Buvo tik viena bėda – Kauno „Žalgirio“ arenoje galėjo tilpti vos pusė norinčiųjų. Mūsų studentai kasmet važiuoja į Sibirą tvarkyti tremtinių kapų. Kas juos ten veda? Jie myli Lietuvą ir nori savo akimis pamatyti, kur ir kaip gyveno jų seneliai. Jie yra Lietuvos prisikėlimo vaikai. Jie supranta, kas žmogaus gyvenime yra tikrosios vertybės, o kas – tik plastikiniai kiniški žaisliukai. Mes turime daug jaunuolių, kurie nėra paskendę alkoholyje ir narkotikuose, bet studijuoja ir ruošiasi dirbti Lietuvos labui. Tik reikia juos pastebėti ir jiems padėti. Kaune pastaraisiais metais yra išaugęs katalikiškų mokyklų skaičius. Susirūpino net Švietimo ministerija, kai kažkas pasakė, kad šios mokyklos siekia tik privilegijų. Netiesa, šių mokyklų direktoriai aiškiai kalba: jei mes negalėsime oficialiai vadintis katalikiškomis mokyklomis, vis tiek sieksime, kad jos būtų tokios. Mokyklose vis labiau suvokiama, kad tik ant krikščioniškos moralės pagrindų išugdytas jaunimas bus tikrasis Lietuvos kūrėjas.

Savaitės komentaras

Ministrė praleidžia geras progas patylėti

Albinas Čaplikas Jeigu turite pinigų ir norite juos pelningai investuoti, bet kuris makleris jums patars prieš investuojant kuo išsamiau pasidomėti pasirinktos įmonės praeitimi ir planais, tos pramonės šakos padėtimi, perspektyva pasaulinėje rinkoje ir iš pirmųjų šaltinių susidaryti nuomonę apie valstybę, kurioje veikia jūsų pasirinktos įmonės. Ir tik pasvėrus visas aplinkybes traukti pinigus iš kišenės. Iš esmės taip elgiasi ne tik fiziniai asmenys, bet ir įmonės, koncernai, investiciniai fondai.

laikė, nes čia žmonės kantrūs. Taigi lyg ir galima ja pasitikėti bei tikėtis ekonomikos augimo. Viskas būtų gerai, ir investuotojai jau imtųsi darbo, tačiau perskaito arba TV ekranuose išgirsta nerimą keliančius Lietuvos krašto apsaugos ministrės komentarus apie tai, kad kaimyninė Rusija prie Lietuvos sienų kažką sprogdina, Karaliaučiaus jūrų uoste kaupia modernius povandeninius laivus ir šiame krašte stato raketas su branduolinėmis galvutėmis, Rusijos naikintuvai pažeidžia Lietuvos oro erdvę. Sakysite, kad krašto apsaugos ministrė nemeluoja, juk iš tikrųjų Karaliaučiaus kraštas tampa militarizuota Rusijos zona. Turbūt planetoje liko nedaug vietų, kuriose būtų sutelkta tiek daug ginklų. Galėtume diskutuoti, ar Rusijai verta ginklais barškinti Vakarų Europoje, kuri yra pagrindinė Rusijos naftos ir gamtinių dujų pirkėja. Juk bet kuris ban-

Potencialūs užsienio investuotojai, išgirdę Lietuvos krašto apsaugos ministrės gąsdinimus rusiškomis „meškomis“, ilgai nesvarsto – Lietuvoje planuotas investicijas tuoj pat permeta į kitas šalis. O dabar įsivaizduokime, kad koks nors stambus investuotojas tyrinėja padėtį Lietuvoje. Gerokai stipresnės ES narės suklupo, užkrovė skolų naštą kelioms kartoms, o štai nedidelė Baltijos valstybė išsi-

dymas sukelti karinį konfliktą labai skaudžiai smogtų tos pačios Rusijos ekonomikai. Ar ne svarbiau Rusijai apsaugoti savo pietines ir rytines sienas, nes vieną dieną gali netikėtai prarasti dalį Sibiro, ar, pavyzdžiui,

gėlo vandens rezervuarą – Baikalo ežerą. Mūsų krašto apsaugos ministrė kalba iš esmės taip pat ir garsiai svarsto tokių veiksmų priežastis, pavyzdžiui, gal Rusija taip siekia sumažinti Baltijos šalių gynybą, tarsi pastatyti oro sieną tarp NATO ir Baltijos valstybių. Ką tokius žodžius girdėdamas gali galvoti potencialus investuotojas? Jis mano, kad čia investuoti labai rizikinga, nes vieną dieną visi uždirbti pinigai gali prapulti. Vienaip investuotojai reaguoja apie tai sužinoję iš sensacijų ieškančių žurnalistų ir visai kitaip tokią informaciją vertina, kai ji ateina iš pirmųjų šaltinių, t. y. iš krašto apsaugos ministrės lūpų. Kaip investuotojai elgiasi? Labai aiškiai. Jie paprasčiausiai tuoj pat Lietuvoje planuotas investicijas permeta į kitas šalis. Paradoksalu, kad investuoja ne saugesnėse valstybėse, bet tose, kurių krašto apsaugos ministrai nuolat neskambina pavojaus varpais. Juk investicijoms reikia ramaus užutekio. Tokių vietų pasaulyje yra. Dėl daugelio priežasčių, taip pat ir dėl minėtosios. 2011 m. antrą ketvirtį vienam Lietuvos gyventojui tiesioginių užsienio investicijų teko 3 327 eurai, o vienam Estijos gyventojui – net 9 684 eurai. Beveik tris kartus daugiau, nors šalies saugumas tikrai ne didesnis. Kita vertus, argi ministrė nesupranta, kad Rusijos ginklavimasis Karaliaučiaus krašte sietinas ne tiek su Baltijos šalimis, kiek su bandymu daryti įtaką derybose su JAV ir

NATO bei noru savo įtakos zonoje išlaikyti Baltijos jūrą. Džiaukimės, kad šiose derybose Lietuva nėra mainoma moneta. Gąsdinantys ministrės pasvarstymai valstybės piliečiams gal ir įdomūs, tačiau ar reikalingi? Praėjo laikai, kai valdžia savo šalies piliečius kviesdavo ginti valstybei gyvybiškai svarbių objektų nuo okupacinės armijos. Dabar, taikos metu, šalies gynybos reikalais turi užsiimti kariuomenė ir konkrečiai Krašto apsaugos ministerija. Kaip? Krašto apsaugos ministrė Lietuvai kylančias saugumo problemas turi aptarti ne spaudos konferencijose Lietuvoje ir ne viešai, taip palengvindama darbą nedraugiškų kaimynų šnipams, bet Briuselyje ar kur kitur su NATO atstovais. Krašto apsaugos ministerija valstybės saugumu turi rūpintis konkrečiais darbais, o ne tauškalais ir taip gąsdinti valstybės piliečius, kenkti šalies ekonomikai. Trūksta finansavimo? Ministre, apie tai kalbėkite ne susitikimuose su visuomene, o uždaruose Vyriausybės posėdžiuose, diskutuokite su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais. Bet neužmirškite jiems papasakoti, ką nuveikėte per pastaruosius trejus metus – kiek ministerijoje sumažinote klerkų. O jeigu jie nepritars jūsų pasiūlymams, tada atsistatydinkite. Nes ne darbais, o žodžiais tėvynę ginanti ministerija naudingiausia priešiškoms valstybėms.

Kur du pešėsi, laimėjo trečias Augantys Darbo partijos reitingai yra jos sugebėjimo išlaviruoti sudėtingoje politinėje situacijoje, kuri pastaruosius mėnesius susiklostė šalyje, rezultatas, mano politologas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Vytautas Dumbliauskas. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ kovo 26 d. – balandžio 3 d. atliktos apklausos duomenimis, jei kovo pabaigoje būtų vykę rinkimai, už Darbo partiją būtų balsavę 22 proc. 18–74 metų apklaustų gyventojų. Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) palaikytų 18 proc. respondentų. Vasarį už „darbiečius“ būtų balsavę 16 proc., už socialdemokratus – 19 proc. apklaustų gyventojų. Darbo partija iš pirmos vietos išstūmė socialdemokratus.

Aukštiems Darbo partijos reitingams įtakos turi ir asmeninis V.Uspaskicho Eltos nuotrauka žavesys.

„Klausimas gana rimtas. Ta partija kažkaip išliko per šitas visas perturbacijas. Buvo konfliktas tarp konservatorių ir liberalcentristų – „darbiečiai“ išliko neutralūs. Žinote, kur du pešasi, trečias laimi. Tai gal Viktoras Uspaskichas savotiškai sužaidė tokį taikdarį? Gal taip būtų galima paaiškinti – tam tikra laikysena buvo. O šiaip bendra tendencija yra ta, kad žmonės kreipia žvilgsnius į vadinamąsias kairiąsias jėgas ir galbūt tos viltys artėjant rinkimams stiprėja. Šita valdžia nėra tokia mylima, nes su ja asocijuojasi visokiausių dalykų, kurie žmonėms yra nelabai malonūs, – kainų kilimas, nedarbas ir t. t.“, – kylančius „darbiečių“ reitingus komentavo politologas V.Dumbliauskas. Anot MRU docento, Darbo partija šiek tiek pritraukia prie jos prisijungusios buvusios Naujosios sąjungos elektorato, įtakos neabejotinai turįs ir V.Uspaskicho asmeninis žavesys. V. Dumbliauskas atkreipė dėmesį, kad iš esmės Darbo partija yra vieno žmogaus partija. Politikos apžvalgininkas atskleidė jam seniai kirbančią mintį, jog galbūt vadinamoji Darbo partijos juodosios buhalterijos byla, kurią šiuo metu nagrinėja Vilniaus apygardos teismas, sąmoningai nebaigiama, nes jeigu V.Uspaskichas sėstų į kalėjimą, partija liktų be lyderio ir jos elektoratas atitektų socialdemokratams. „Įsivaizduojate, kiek ji paimtų balsų? Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai niekada nepasivytų“, – aiškino V.Dumbliauskas. Politologas nesureikšmina Darbo partijos ir LSDP rokiruotės reitinguose. Pasak politologo, šios dvi partijos yra vadinamojo kairiojo elektorato. Tiesa, jis laikosi nuomonės, kad Seimo rinkimus vis dėlto laimės socialdemokratai. Jie esą taip pat turi pastovų elektoratą, partija turi įdirbį, pliusų prideda ir jos pirmininko Algirdo Butkevičiaus inteligentiška asmenybė. Eltos ir valstietis.lt inf.


2012 m. balandžio 14 d. • Nr. 29–30 (9152–9153) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Žolės deginimas gali brangiai kainuoti

Petro Malūko nuotrauka

Marius Eidukonis VL žurnalistas, marius.eidukonis@valstietis.lt

Ugniagesiai, nusistovėjus sausiems orams, daugiau kaip šimtą kartų per parą vyksta gesinti deginamos pernykštės žolės. Aplinkosaugininkai primena, kad už tokius veiksmus gresia administracinė atsakomybė.

nuo pastatų. Tokias atliekas draudžiama deginti aukštapelkėse, miškuose, durpingose vietose, esančiose arčiau kaip 100 metrų iki miško, miestuose ir miesteliuose.

Gresiančios sankcijos Žmonėms, kurie nesilaikys minėtų reikalavimų, gresia administracinės baudos. Už sausos žolės, nendrių,

medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą gali būti paskirta 100–800 Lt bauda, o jei tokį nusižengimą daro pareigūnas – 200–1 000 Lt bauda. Jei deginamos ražienos, nenupjautos ir nesurinktos žolės, nendrės, javai ar kitos žemės ūkio kultūros, bauda siekia 200–1 000 Lt eiliniams piliečiams ir 400– 1 200 Lt pareigūnams. Žemės savininkams, naudotojams, valdytojams, nesiimantiems priešgaisrinės saugos priemonių, nors pastebėjo savo žemėje sausos žolės, ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, gresia 100–600 Lt bauda. Žemės ūkio

5

ministerija primena, kad ūkininkai, savo plotuose degindami žolę, rizikuoja gauti ne tik baudą, bet ir netekti paramos tiesioginėmis išmokomis už žemės ūkio naudmenas ir pasėlių plotus bei paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos tam tikras priemones („Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“). Pažeidus reikalavimus, parama nebūtų mokama einamaisiais metais, o įvertinus pažeidimo mastą jos mokėjimas gali būti nutrauktas trims metams.

Po 100 gaisrų kasdien Pagaliau atėjus pavasariui šiluma po truputį budina gamtą. Jau nuo balandžio pradžios pievose galima pamatyti varliaujančius gandrus, pasišildyti pavasario saulutėje suskumba driežai, lizdus žolėse suka paukščiai, tačiau visą šį gamtos pabudimą aptemdo deginamos pernykštės žolės dūmai. Ugniagesiai primena, kad taip slėpdami praėjusių metų neūkiškumą žmonės naikina gyvūniją. Be to, jie rizikuoja gauti ir piniginę baudą bei prarasti Nacionalinės mokėjimo agentūros mokamas išmokas, jei deginami žolės plotai yra deklaruotuose laukuose. Jiems gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą. Pastaruoju metu Lietuvoje kiekvieną parą kyla daugiau kaip 130 pernykštės žolės gaisrų. Dažniausiai žolė deginama Vilniaus apskrityje. „Kiekvieną pavasarį mūsų rajone tai – didžiule problema. Žmonės, degindami žolę, nesusimąsto, kokią žalą daro gamtai, kokį pavojų kelia savo turtui ir gyvybei. Labai prašau visų atkreipti dėmesį į šią problemą, perspėti kaimynus, gimines ir kitus artimuosius, kad tokių gaisrų būtų kuo mažiau“, – šalia Vilniaus savivaldybės kartu su Generaline miškų urėdija surengtoje akcijoje kalbėjo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas Rimantas Steponavičius.

Saugokime aplinką Kasmet, kovo–gegužės mėnesiais, atvirose teritorijose vidutiniškai kyla daugiau kaip 3 700 gaisrų. Ugnis išdegina apie 6 300 hektarų. Didžiausią dalį šių gaisrų – daugiau kaip 2 500 – sudaro gaisrai nenušienautose pievose. Be to, kyla apie 600–800 gaisrų miškuose. „Pavasarį didžiausią galvos skausmą kelia kalnai šiukšlių ir ugnis, kuri sudegina žaliąjį rūbą. Išmokime patys saugiai elgtis gamtoje ir pamokykime tai daryti jaunimą. Visuomet reikia suprasti, kokį pavojų kelia ugnis. Yra ir daug privačių miškų savininkų, kurie taip pat turėtų labiau rūpintis jų saugumu. Būkime savo namų šeimininkai“, – teigė Generalinės miškų urėdijos generalinio miškų urėdo pavaduotojas Petras Kanapienis. Gamtosaugininkai primena, jog visas natūralias atliekas (sausą žolę, medžių lapus, šiaudus, daržovių atliekas) galima deginti tik surinktas į krūvas ne arčiau kaip 30 metrų (Užs. 222)


6

2012 m. balandžio 14 d. • Nr. 29–30 (9152–9153) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Abejotini sprendimai griauna atliekų tvarkymo sistemą

„Panaudotų galvaninių elementų supirkimas griauna kelerius metus kurtą ir milijonus kainavusią jų surinkimo sistemą“, – įsitikinęs Elektroninės įrangos bei baterijų gamintojų ir importuotojų asociacijos (EEPA) direktorius G.Mikulskas.

Stasys Musnickas Baterijų importuotojus vienijančios asociacijos (GIA) ir kelių surinkėjų paskelbtas sprendimas supirkti baterijų atliekas privertė sunerimti aplinkosaugininkus. Baiminamasi, kad valstybės investicijos į platų surinkimo konteinerių tinklą visoje Lietuvoje bus paleistos vėjais, o vos keliuose didžiausiuose miestuose vykdoma abejotina veikla sukels daug neigiamų pasekmių aplinkai.

Finansinė motyvacija centais prieš teigiamus įpročius Už naudotų galvaninių elementų kilogramą mokama po 2 Lt. Tai yra vidutiniškai 4 centai už vieną AA tipo seną bateriją. Kad gautų 2 Lt, žmogus turėtų į baterijų supirkimo punktus atnešti apie 50 tokių baterijų. Ar realu tikėtis, kad šių atliekų supirkimas paskatins gyventojus elgtis atsakingiau – jas rūšiuoti ir kaupti, kad pristatytų į supirkimo punktus? Viešai paskelbta, kad galvaninių elementų supirkimo punktai veikia tik keliuose šalies miestuose. Tad jei, pavyzdžiui, Panevėžyje ar dar atokesniame rajone gyvenančiai šeimai per pusmetį pavyktų pririnkti net visą kilogramą senų baterijų, kyla daug abejonių, ar ji ryžtųsi menkavertes, tačiau aplinkai pavojingas atliekas gabenti į kitame mies-

te esantį supirkimo punktą ir gauti keliolika centų, kai degalai ar susisiekimo paslaugos kainuos dešimtis

mano G.Mikulskas. Anot jo, pinigų mokėjimas už neigiamą rinkos vertę turinčias atliekas labiausiai skatina ne jų rūšiavimą, o vagystes iš gyventojų patogumui įsteigtų surinkimo vietų. Senų baterijų ieškoma ne šiukšlių maišuose prie laiptinių, bet draskant galvaninių elementų surinkimo dėžutes palyginus lengvai prieinamose vietose – parduotuvėse, mokyklose, verslo centruose. „Tinkamai sutvarkytų baterijų atliekų kiekius galime padidinti tik nuosekliai keldami žmonių sąmoningumą ir kurdami aiškią bei patogią sistemą visoje Lietuvoje. Šiais metais su EEPA planuojame surinkti ir išvežti perdirbti daugiau nei 100 tonų galvaninių elementų ir nešiojamų akumuliatorių. Siekdami optimizuoti logistikos ir viešinimo išlaidas, sujungsime EEPA ir mūsų valdomus galvaninių elementų surinkimo į konteinerius tinklus į bendrą. Jį sudarys daugiau kaip 6 000 surinkimo vietų visoje Lietuvoje: tiek didžiuosiuose miestuose, tiek miesteliuose ar atokesniuose ra-

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu atliekamo tyrimo dalyvių buvo paprašyta įvardyti, kokio turto jie turi. Paaiškėjo, kad beveik ketvirtadalis mūsų šalies gyventojų (24 proc.) kaip turimą turtą įvardijo automobilį. „Automobilis Lietuvoje laikomas reikšmingu turtu. Nors Lietuvos au-

Aplinkosaugininkai ir mokytojai prieštarauja Nuo 2005 m. senų galvaninių elementų surinkimo patirtį turinti UAB „Žalvaris“ šiuo metu prižiūri per 1 000 baterijų surinkimo taškų visoje Lietuvoje. Šios įmonės viešųjų ryšių atstovė Janina Sabaitė-Melnikovienė, kurios viena iš veiklų – visuomenės švietimas saugaus atliekų tvarkymo klausimais, pasakojo: „Pastaruoju metu mums skambino susirūpinę mokytojai, kurie sakė, kad mokiniai juokiasi iš raginimo nešti senas baterijas į mokyklą, nes už jas esą gali gauti pinigų. Pedagogai tikino, kad jų vykdoma šviečiamoji veikla apie atliekų surinkimo svarbą gali nueiti veltui vien todėl, kad griaunamas jau susiformavęs įprotis pavojingas atliekas pristatyti į specialias surinkimo vietas.“ Pedagogai ir psichologai tikina, kad sugriauti daugelį metų kurtus

Lietuvoje jau daugiau kaip šešerius metus kuriama nemokama baterijų surinkimo į konteinerius sistema, apimanti ir mažiausius miestelius bei kaimus. kartų brangiau. Ką jau kalbėti apie sugaištą laiką. Lietuvoje jau daugiau kaip šešerius metus kuriama nemokama baterijų surinkimo į konteinerius sistema, apimanti ir mažiausius miestelius bei kaimus. Šioje sistemoje dalyvauja gera aplinkosaugos praktika besiremiančios įmonės, į Lietuvą importuojančios galvaninius elementus, taip pat socialiai atsakingi baterijų pardavėjai.

jonuose“, – pasakojo UAB „Žalvaris“ komercijos direktorius Sigitas Ašmonas. Šiuo metu EEPA visoje Lietuvoje

teigiamus žmonių įpročius – labai lengva ir pražūtinga. Atsikratyti pavojingų atliekų tam skirtose vietose

Domina ilgapirščius „Panaudotų galvaninių elementų supirkimas griauna kelerius metus kurtą ir milijonus kainavusią jų surinkimo sistemą“, – įsitikinęs Elektroninės įrangos bei baterijų gamintojų ir importuotojų asociacijos (EEPA) direktorius Giedrius Mikulskas. Šios beveik 50 galvaninių elementų importuotojų vienijančios asociacijos vadovo teigimu, sprendimas supirkti baterijų atliekas netoliaregiškas ir priimtas neįvertinus galimų pasekmių. „Sprendimas iš esmės prieštarauja dabar veikiančiai sistemai, kuri paremta nesavanaudiška žmonių atsakomybe, todėl turi būti atšauktas“, –

Už naudotų galvaninių elementų kilogramą mokama po 2 Lt. Tai yra vidutiniškai 4 centai už vieną AA tipo seną bateriją. VL archyvo nuotraukos

Skaičiuoja centus, bet vairuoja Lietuvos gyventojams automobilis yra itin vertingas turtas. Mašinas perka net žemiau skurdo ribos gyvenantys žmonės.

turi daugiau nei 4 000 galvaninių elementų konteinerių.

tomobilių parkas pakankamai senas, mūsų visuomenėje automobilis – ir tam tikras statuso ženklas, žmogaus turtingumo simbolis. Šia prasme kiek skiriamės nuo Vakarų

Europos gyventojų, kurie įvertina ir automobilio išlaikymo išlaidas. Mūsų šalyje mašinai išlaikyti skiriamų pinigų žmonės kol kas dar nevertina kaip per didelių ir nea-

titinkančių pajamų“, – sako „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas. Remiantis tyrimo duomenimis, beveik 19 proc. gyventojų, kurie gauna iki 500 Lt pajamų, turi automobilius. Mašiną turi ir 16 proc. bedarbių (skurdo rizikos riba LietuKlaudijaus Driskiaus nuotrauka

mokoma nuo vaikystės, mažieji savo žinias perduoda suaugusiesiems, taip per vaikus formuojami teigiami įpročiai visai visuomenei. „Jei vaikui tėvai nuolat aiškintų, kaip svarbu kasdien susitvarkyti kambarius ir žaislus, o vėliau už šį atliekamą darbą imtų vaikui mokėti pinigus, jis sutriktų: jam taptų neaišku, ar aplinkos sutvarkymas yra kiekvieno padoraus piliečio pareiga, ar verslas... Taip ir su senomis baterijomis – nuolat besikeičianti tvarka pasėja abejonių, ar apskritai verta rūšiuoti pavojingas atliekas, – sakė psichologė Rūta Bubelienė. – Aš esu prieš pinigų mokėjimą už tas veiklas, kurios kiekvienam žmogui turėtų būti savaime suprantamos, nesvarbu ar tai būtų kojinių skalbimas, aplinkos tvarkymas, ar panaudotų baterijų išmetimas tinkamoje vietoje.“

Jei supirkinėjimas nebus atšauktas, gali didėti kainos Kitais metais Lietuva turės surinkti apie 250 tonų senų baterijų, tai supirkėjams kainuotų maždaug pusę milijono litų. „Naivu būtų tikėtis, kad verslininkai tiek mokės už neigiamą vertę, t. y. ir taip nuostolingų atliekų tvarkymą. Nenustebčiau, jei dabar leidę supirkti baterijas po 2 litus už kilogramą, vėliau visi mokėsime trigubai daugiau, tik jau baudų ar didesnių kainų pavidalu“, – įsitikinęs G.Mikulskas. Panaudotų baterijų surinkimo taškų apsaugai įmonės bus priverstos skirti papildomų lėšų, t. y. gaminti nuo grobstymo apsaugotas surinkimo talpyklas ir fiziškai jas saugoti, todėl gali padidėti naujų baterijų kainos. Aplinkos ministerijos atstovai įsitikinę, kad visos priemonės, kurios padeda surinkti atliekas ir mažina aplinkos taršą, yra geros. „Tačiau priimant tokius kardinalius sprendimus turėtų būti pasiektas daugeliui priimtinas sprendimas. Atsakomybė už panaudotų baterijų surinkimą tenka gamintojams ir importuotojams. Šioje srityje negali būti jokios konkurencijos, nes tikslas bendras – kad kuo mažiau pavojingų atliekų liktų nesutvarkyta“, – sakė Aplinkos ministerijos atliekų skyriaus vedėja Raminta Radavičienė. Aplinkosaugininkams kyla natūralus klausimas: kam iš tikrųjų naudingas toks senų baterijų supirkimas? Ir kokia reali galvaninių elementų tvarkymo situacija buvo iki šiol? Kiek praėjusiais metais, kai reikėjo surinkti 80 proc. baterijų atliekų, iš tiesų surinko ir išvežė perdirbti niekur pasaulyje negirdėtus sprendimus paskelbę importuotojai ir tvarkytojai, jei šiais metais, kai taikoma tik 25 proc. atliekų surinkimo norma, jiems prireikė supirkti?

voje – 831 Lt vienam asmeniui). Iki 20 proc. pensinio amžiaus gyventojų turi automobilį. Miestų gyventojai turi daugiau automobilių (26 proc.) nei kaimų gyventojai (19 proc.). „Automobilį svarbesniu turtu laiko tie žmonės, kurie turi ilgiau taupyti jam ir kuriems finansiškai sunkiau jį įsigyti. Todėl nenuostabu, kad verslininkai rečiau automobilį laiko reikšmingu savo turtu, o tarnautojai, vidurinės ir žemesnės grandies darbuotojai, namų šeimininkės teigia, kad mašina – viena svarbiausių jų investicijų“, – teigė „PZU Lietuva“ generalinis direktorius. ekonomika.lt inf.


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis Stano – dainuojantis Lietuvos delfinas

Ūkininkų žinios

Stano (Stanislavas Stavickis) neslepia, kad jo kraujas – tikras kokteilis: senelė iš tėvo pusės – žemaitė, senelis – lenkas, mamos mama – rusė, tėvas – totorius... „Sunku pasakyti, kuris kraujas mane „veža“. Gimiau Sočyje, kalbėjau rusiškai, tačiau visada žinojau, kad kažkur yra labai graži šalis Lietuva ir kad esu lietuvis“, – prisipažįsta populiarus atlikėjas, dainų autorius, prodiuseris. Jis tvirtina, kad jo istorija prasideda nuo... 1941-ųjų, kai seneliai iš Žemaitijos buvo ištremti į Syvtyvkarą Komijoje: „Be to sunku būtų suprasti, kas aš esu.“

Lietuvoje bulviasodis kasmet ankstėja Šį pavasarį prekinių ūkių savininkai bulvių sodinamąsias į laukus išvairavo kovo pabaigoje, kai naktimis dar laikėsi šalčiai.

Vida Tavorienė Rūta Klišytė

15 p.

11 p.

Sodyba

Moters pasaulis

Paskiepytas vaismedis atsidėkos derliumi

Šokti neskaičiuojant minučių

Pavasaris – vienintelis metų laikas, kai galima skiepyti vaismedžius. Dažniausiai tai daroma, jei norisi paįvairinti turimas veisles arba jei kuris nors medelis auga, bet nedera.

Visą gyvenimą paskyrusi baletui Elena Juodišienė nė karto nesuabejojo savo pasirinkimu.

Eglė Valionienė

Nijolė Baronienė

7 p.

Sveikata

23 p.

Prieblandos

Vėžį įveikė atsisakęs angliavandenių Prokurorai prieš didžiažemius numirėlius Kraujo vėžiu sirgęs Kazimieras Petraitis tvirtina, kad bet kuri onkologinė liga yra išgydoma. Tereikia pakeisti mitybos įpročius ir iš kasdienio raciono išbraukti cukrų bei krakmolą.. Daiva Šalc

Ginčai dėl būsimų Šiaulių miesto kapinių Daušiškiuose jau persikėlė į teismus, nes viešąjį interesą ginantys prokurorai nepritaria, kad kapinėms būtų lanuojamas didesnis plotas, nei tai leidžia įstatymas. Miesto valdininkai nusileisti nelinkę, nes ginčo plote – ir paties buvusio miesto mero uošvių žemė, pirkta už pasakiškus mūsų pinigus. Nijolė Petrošiūtė

29 p.

28 p.


Valstieciu laikrastis 2012 04 14