Page 1

2012 m. balandžio 7 d., šeštadienis • Nr. 28 (9151) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Esame ubagų tauta. Brežnevo laikais ugdyti tėveliai ir jų vaikai, dar nepradėję karjeros, jau laukia pensijos arba pašalpų. Jei norime gerai gyventi, turime sau pasakyti: „Esu lietuvis ir gyvensiu taip, kad mano vaikai galėtų didžiuotis.“

Nereguliuojama žvejyba tinkliniais įrankiais yra viena iš svarbiausių brakonieriavimo ir žuvų išteklių mažėjimo priežasčių, todėl prekybai jais gali būti taikomi griežti apribojimai.

Apie tai – 4 p. f

Apie tai – 20 p. f

Sumažinti šildymo kainas trūksta tik proto Vyriausybė nepriima svarbių energetinių sprendimų, tad už šildymą dar ilgai mokėsime brangiausiai Europoje.

• Pasitikdami gražiausią pavasario šventę, apie Velykas, jų papročius ir mūsų gyvenimo vertybes kalbėjomės su profesoriumi etnologu Libertu Klimka.

VL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Baigiasi vienas brangiausių Lietuvos istorijoje šildymo sezonų. Tačiau toks jis gali būti ir kitąmet, nes energetikai tikina, kad sumažinti šildymo kainas nėra jokių galimybių. Ar iš tikrųjų taip yra? Štai maždaug penktadalis gyventojų už šildymą moka gerokai mažiau ir jie ketina tam skiriamas išlaidas dar sumažinti. Gal atsipeikėsime ir pasuksime jų pramintais takais?

SODYBA, 7 p. f

Neišeina sutaupyti

Nukelta į 2 p. f

• Kažkada povai išdidžiai žingsniuodavo tik po didikų dvarus ir puošdavo jų kiemus, o šiandien juos gali auginti kiekvienas norintis.

Palyginus lietuvių išlaidas šildymui su jų gaunamomis pajamomis matyti, kad būstui šildyti jie išleidžia santykinai fotodiena.lt nuotrauka didžiausią gaunamų pajamų dalį Europos Sąjungoje.

Vaistinių augalų verslas lengvas vien teoriškai

SODYBA, 7 p. f • Per Šv. Velykas ne tik marginsime ar ridensime kiaušinius, bet ir sočiai jų prisivalgysime. Ar kiaušiniai gali mums pakenkti? SVEIKATA, 23 p. f

Valdininkai ragina žemdirbius imtis vaistažolių verslo, tačiau jų augintojai tvirtina, kad dabartinė šalies rinka tam nepalanki. Daiva Šalc VL žurnalistė, daiva.salc@valstietis.lt

Ūkininkų teigimu, vaistažolininkystė nėra lengvas ar labai pelningas verslas: gerokai pigesni iš Lenkijos ir kitų šalių įvežami vaistiniai augalai nurungia lietuviškus, valstybės do-

• Žodis gydo. Tuo nesunku įsitikinti bendraujant su Filomena Taunyte. Daktarės Filomenos „skiepai“ lietuvius gelbsti nuo pesimizmo, naivumo ir sunkių ligų.

ŠEŠTADIENIS, 11 p. f

Albinas Čaplikas

Savame kieme pranašas nebūsi, todėl pasitelkiami ekspertai iš užsienio. Atlikusi tyrimą, Didžiosios Britanijos konsultacinė kompanija „Oxera“ padarė išvadą, kad palyginus lietuvių išlaidas šildymui su jų gaunamomis pajamomis, būstui šildyti jie išleidžia santykinai didžiausią gaunamų pajamų dalį Europos Sąjungoje.

Šiandien skaitykite:

tacijos per menkos, o perspektyvų išgyventi augintojams – nedaug. Vis dėlto valdžios vyrai kalba priešingai. Anot jų, auginti vaistažoles perspektyvu, nes lietuviška žaliava domisi užsienio supirkėjai, be to, ūkininkus remia valstybė.

Nukelta į 3 p. f

Kitas VL numeris išeis šeštadienį, balandžio 14 d.

Vaistažolės – specifinė kultūra, kuriai užauginti ir nuimti reikia daug rankų darbo, o technikai įsigyti – nemažai investicijų. Martyno Vidzbelio nuotrauka


2

2012 m. balandžio 7 d. • Nr. 28 (9151) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Sumažinti šildymo kainas trūksta tik proto e Atkelta iš 1 p. Tačiau ir be šios išvados žinome, kodėl taip yra. Labai daug žmonių Lietuvoje gyvena senuose, nerenovuotuose daugiabučiuose, kuriems 2–3 kartus reikia daugiau šilumos nei gyvenantiems naujos statybos ar apšiltintuose namuose. Kita priežastis – dauguma vartotojų negali reguliuoti šilumos suvartojimo, t. y. negali šildytis pagal galimybes. Kartais net kyla baimė, kad radiatoriai neatlaikys karščio ir sprogs, tačiau temperatūros pats žmogus sumažinti negali.

Alternatyvų yra

Mokame nevienodai Prieniškiai, anykštėnai, šalčininkiečiai ir dar keliolikos savivaldybių gyventojai gali pavydėti penktadaliui savivaldybių gyventojų, kurių piniginės dėl mokesčių už šildymą nenukentėjo. Taigi pavydėkime Ignalinos, Molėtų, Tauragės, Radviliškio, Utenos, Širvintų, Raseinių, Varėnos, Šilalės, Birštono, Mažeikių, Kretingos, Lazdijų, Švenčionių, Kelmės, Šilutės ir Plungės savivaldybėms, kurios būstams šildyti naudoja vis daugiau (63–100 proc.) biokuro (Molėtų savivaldybė – 100 proc., Ignalinos – 99 proc.). Kiek jie mokės už šildymą besibaigiant jo sezonui? Minėtų savivaldybių gyventojai už būsto šildymą balandį mokės nuo 20,23 iki 25,85 ct už 1 kWh su PVM. Labiausiai pinigines palengvino Prienų, Anykščių, Trakų, Pakruojo

Dauguma žmonių, negalėdami reguliuoti šilumos suvartojimo savo būste, priversti daug mokėti už šildymą. Petro Malūko nuotrauka

Perspektyvos nelinksmos Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos (LEKA) prezidentas Valdas Lukoševičius teigė, kad 80 proc. šalies gyventojų, kurie šildymui daugiausia naudoja gamtines dujas, kitą sezoną laukia dar didesnis išbandymas. Ir melskimės, kad žydai su persais (iraniečiais) nesumanytų vieni kitų apšaudyti raketomis. Naujas karo židi-

Gamtinių dujų kaina šilumos kainos struktūroje sudaro apie 70 proc. Taigi jei dujos brangtų 20–30 proc., šildymo sąskaitos kitą sezoną padidėtų per 10 proc. ir Joniškio gyventojai – nuo 33,7 iki 34,72 ct už 1 kWh. Tik 1–2 ct mažiau mokėjo Alytaus, Šalčininkų, Kauno, Druskininkų, Vilkaviškio ir Telšių šilumos vartotojai. Šiai grupei reikia priskirti ir po 76 proc. biokuro naudojančius Biržus bei Skuodą, tačiau tai – tik laikinos išimtys.

komybę. Tačiau tai – tik menka bėda, nes juos galima griežčiau kontroliuoti. Nebus sunku rasti ir svertų, kaip pažaboti biokuro kainas padidėjus jo paklausai. Niekas ir neslepia, kad per paskutinius 10 metų biomasės kaina išaugo daugiau nei tris kartus. Tačiau kitų rūšių kuras brango sparčiau. Dabar naudojantys biokurą siūlo įsteigti biokuro biržą, kad visi miškų savininkai galėtų parduoti biomasę. Išaugtų konkurencija, kainos sumažėtų arba taip sparčiai nekiltų.

nys kaipmat pašokdintų naftos ir dujų kainas pasaulinėje rinkoje, taigi ir Prienuose, Šalčininkuose bei kitose nepasiruošusiose žiemai savivaldybėse. „Gamtinių dujų kaina šilumos kainos struktūroje sudaro apie 70 proc. Taigi jei dujos brangtų 20–30 proc., šildymo sąskaitos padidėtų per

10 proc.“, – skaičiavo V.Lukoševičius. Ką daryti?

Išeitis – naudoti biokurą „Kad ir kaip svarstytume, yra tik dvi galimybės sumažinti šildymo kainas. Reikia naudoti daugiau biokuro ir apšiltinti daugiabučius namus“, – be užuolankų kalbėjo Lietuv os šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas. Pastarosiomis dienomis siūloma grįžti prie ekonomisto Raimondo Kuodžio pasiūlymo gyvenamuosius namus renovuoti tik valstybės lėšomis. Tačiau ne tik Vyriausybė, bet ir kai kurie gyventojai labai agresyviai vertina namų apšiltinimo idėją. V.Stasiūnas sakė nesuvokiantis kai kurių žmonių užsispyrimo nepripažinti faktų. Pasvarstykime. Lyg ir logiška: jei kuro kaina kils (o tai labai tikėtina), vertėtų jau dabar priimti sprendimą dėl namų renovacijos. Žinoma, galime diskutuoti apie problemas, su kuriomis susidurtume. Pavyzdžiui, kritikai pradeda aptarinėti namų apšiltinimo darbų kokybę ir darbų atlikėjų atsa-

Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje be PVM, 2009–2012 m. Šaltinis: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

Verta atkreipti dėmesį ir į kitus papildomus pasiūlymus. Elektrėnų savivaldybės meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos Energetikos komiteto pirmininkas Kęstutis Vaitukaitis teigė, kad labai svarbu būstuose įvesti individualią apskaitą. Brangiai kainuoja, bet reikia. Tada būtų galima daugiau sutaupyti, tačiau jei sienos bus kiauros, skaitiklių įvedimas – beprasmiškas lėšų švaistymas. „Visos priemonės turi būti kompleksinės. Kitaip nesulauksime naudos, nusivilsime ir sužlugdysime gerus sumanymus“, – sakė K.Vaitukaitis. Šiauliai baigia statyti kogeneracinę elektrinę. Tai – taip pat viena iš galimybių sutaupyti. Yra racionalus pasiūlymas – šilumai gaminti naudoti daugiau šiaudų. Šiuo metu šiaudus šildymui naudoja tik ūkininkai, tiesa, ir verslininkai jau susidomėjo šia verslo niša. Medžio granulių gamintojai pradeda gaminti ir šiaudų granules, tačiau šį kurą jie eksportuoja. Šiaudų granulių kaina, palyginti su medžio granulių kaina, mažesnė apie 70 proc., o kaloringumas mažesnis tik apie 20 proc., taigi šiaudų granulėmis kūrenti apsimoka. LŠTA duomenimis, biokuru 2020 m. kūrensime apie 1,5 mln. t naftos ekvivalentu, o biokuro ištekliai – per 2 mln. t. Taigi visų galimybių neišnaudojame.

Žmonės pritaria, kai mato realius pasikeitimus Bronis Ropė, Ignalinos savivaldybės meras

Ignalinos savivaldybė baigia darbus visuose savivaldybės miesteliuose. 2014 m. sezoną pasitiksime visiškai atsinaujinę, apšiltinę namus. Pavyzdžiui, artimiausiu metu baigsime darbus Dūkšte, nebeliks nuostolių šilumos trasose. Pernai šiame miestelyje pastatėme saulės baterijas, taigi vasarą vanduo kaitinamas naudojant saulės energiją. Kuriame programą, pagal kurią jau šįmet pradėsime, o 2013 m. baigsime renovuoti 50 gyvenamųjų namų. Beje, 50 proc. lėšų skirs gyventojai. Tačiau kad žmonėms nebūtų rūpesčių, šią sumą pasiskolins savivaldybė, o gyventojai savo pačių apsisprendimu paskolą grąžins per 10–20 metų. Tačiau labai svarbu, kad žmonės šio grąžinimo net nepajus, nes modernizavus namus šildymo kaina sumažės 15 proc., nors iš tos sumos bus atskaičiuojama paskola. Tokiems projektams žmonės pritaria, nes mato realius pasikeitimus. Pavyzdžiui, pernai baigėme keisti visas šilumos trasas ir šiuo požiūriu Ignalina bus atsinaujinęs miestas. Visus darbus atlikome savo iniciatyva, pritaikę paramos mechanizmus bei ekonominę logiką. Apsimokėjo taip elgtis.

Grąžino tobulinti įstatymo pataisas Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas. Šalies vadovės teigimu, įstatymo pataisos atveria kelią Regioninių atliekų tvarkymo centrų privatizavimui ir monopolio įsigalėjimui atliekų bei sąvartynų tvarkymo versle. Pasak Prezidentės, įsigaliojus šioms pataisoms, išaugtų atliekų tvarkymo kaina, turtingieji mokėtų mažiau, o sąžiningi žmonės turėtų mokėti už visus. Kaina už šiukšlių išvežimą ypač pabrangtų daugiabučių gyventojams.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

„Šios pataisos siūlo sukurti „rubikoninį“ šilumos ūkio variantą ir sudaro sąlygas monopolininkui piktnaudžiauti kainomis už atliekų tvarkymą. Gyventojai už atliekų išvežimą mokės brangiau, o savivaldybės bus bejėgės juos apginti. Šalies žmonės jau nukentėjo nuo monopolininkų savivalės šilumos ūkyje“, – pabrėžė Prezidentė D.Grybauskaitė. Pasak Prezidentės, išstūmus savivaldybių įmones ir privatizavus atliekų tvarkymo sektorių, šalies žmonės taptų privatininkų įkaitais, nes sąvartynų eksploatavimas ir šiukšlių išvežimo paslaugos bus orientuotos ne į gyventojų poreikius, o į pelną. Pasaulinė praktika rodo, kad privačių sąvartynų tvarkymas kainuoja dvigubai brangiau. Marijampolėje, kur sąvartyną eksploatuoja privatus operatorius, atliekų tvarkymo paslaugos yra brangiausios Lietuvoje. Savivaldybių asociacijos Prezidentei adresuotame laiške taip pat pabrėžiama, kad įsigaliojus šioms pataisoms atliekų tvarkymo paslaugos gyventojams gerokai pabrangtų. Valstybės vadovės teigimu, viešasis interesas turi būti apgintas. Negalima leisti, kad atliekų tvarkymas būtų monopolizuotas, o gyventojai patirtų ekonominių, socialinių ir ekologinių nuostolių. Todėl regioniniai atliekų tvarkymo centrai turi išlikti savivaldybių nuosavybė, negali būti privatizuota jų vykdoma ūkinė veikla ar jie išardyti dėl formalių reikalavimų. Eltos inf.


2012 m. balandžio 7 d. • Nr. 28 (9151) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

3

Vaistinių augalų verslas lengvas vien teoriškai e Atkelta iš 1 p. Italai supirkinės ramunėles Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržininkystės technologijų sektoriaus vedėjas Vytautas Zalatorius įsitikinęs, kad vaistažolių auginimas gali būti patraukli niša Lietuvos žemdirbiams. „Dvejus metus bendradarbiaujame su partneriais iš Italijos, norinčiais mūsų šalyje auginti vaistines ramunes. Pernai jie jau supirko 10 ha plote užaugintas ramunes, šiemet žada daryti tą patį. Tiesa, nei patvirtinimo, nei sutarties su jais dar neturime, tačiau keli ūkininkai iš Kauno ir Kaišiadorių rajonų yra pasiryžę ramunių auginimo plotą padidinti iki 100 ha“, – pasakojo V.Zalatorius. Surinktas vaistines ramunes reikia išdžiovinti tą pačią dieną, kad šios nesušustų, tačiau šalyje yra tik kelios džiovyklos. „Viena yra Pagėgių rajone, ten šiuo metu buriasi vaistažolių augintojų grupė. Tokie sambūriai, kai visas kaimas augina vaistažoles, yra labai perspektyvūs, jie gali gauti valstybės paramą“, – tvirtino jis. Kitąmet italai Lietuvoje ketina statyti naują džiovyklą, o kol kas supirkinės tik džiovintą žaliavą. Už 1 kg išdžiovintų ramunėlių žiedų jie siūlo 4–4,5 euro (13,8–15,5 Lt). Iš hektaro galima gauti 0,5–1 tonos sausos žaliavos, taigi, gauti iki 4 500 eurų (apie 15,5 tūkst. Lt) pajamų. „Mano manymu, tai labai geros kainos. Vietiniai supirkėjai už tiek pat moka mažiau, nes pigesnės žaliavos įsiveža iš aplinkinių valstybių, pirmiausia – Lenkijos“, – kalbėjo V.Zalatorius. Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės skyriaus vyriausiojo specialisto Vaclovo Dzienos nuomone, turint užtikrintą vaistinių augalų realizavimo rinką, galima pragyventi ir iš vaistažolių auginimo, juolab kad už vaistažoles, kaip ir kitas kultūras, galima gauti tiesiogines išmokas iš valstybės. „Šiemet už hektarą skiriama 70 Lt daugiau nei pernai – 413 Lt. Išmokos už ekologiškai auginamas

Už vaistažoles, kaip ir kitas kultūras, galima gauti tiesiogines išmokas iš valstybės, tačiau tai yra nedidelė parama. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Rizikinga, tačiau gali atsipirkti Saulius Jasius, Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento direktorius Vienos vaistinių augalų perdirbimo įmonės savininkas viešai teigė, kad jis yra tiesiog priverstas pirkti iš kitų valstybių atvežtas vaistažoles, nes vietiniai ūkininkai jų užaugina nepakankamai. Tai rodo, kad vaistažolininkystė mūsų šalyje yra dar neužpildyta niša. Kita vertus, tenka pripažinti, kad vaistinių augalų rinka Lietuvoje dar tik formuojasi, nesukurta aiškių tradicijų. Vaistažolių auginimas yra specifinis verslas: negali vienodomis sąlygomis auginti, skinti ir laikyti visų vaistažolių, tad rizikuoji, kad turima technika netiks pasirinktam vaistiniam augalui ir teks papildomai investuoti. Bet, kaip sakoma, kur rizikos daugiau, ten ir pajamos didesnės.

vaistažoles nekito – 1 688 Lt už hektarą. Ūkininkai taip pat gali pasinaudoti Kaimo plėtros programos priemonių parama, pavyzdžiui, džiovyklai įsigyti“, – teigė jis.

Augintojai nusivylę Lietuvoje vaistinių augalų arbatos sparčiai populiarėja, tačiau vaistažolininkyste jau ne vienus metus užsiimantys ūkininkai nedžiūgauja. Pasak jų, dabartinė vaistažolių rinka nėra palanki šalies vaistinių augalų augintojams. „Duok Dieve, jeigu italai atsiveš savo techniką ir pastatys džiovyklą, nes

šiuo metu vaistažolių verslas Lietuvoje yra žlugęs. Prieš penkerius metus kurdama ūkį galvojau, kad vaistažolės yra geras verslas, šiuo metu esu juo nusivylusi“, – neslėpė ekologinį vaistažolių ūkį turinti Audronė Kabelienė. „Man neapsimoka supirkėjams atiduoti vaistažolių tokiomis kainomis, kuriomis jie jas perka iš Lenkijos ar kitų šalių augintojų. UAB „Švenčionių vaistažolių“ siūlomos kainos yra tikras pasityčiojimas, pavyzdžiui, už medetkų žiedų kilogramą jie siūlo 9 Lt, o juk parduotuvėje vaistažolės yra brangios“, – aiškino moteris. A.Kabelienė užaugintas medetkas ir

ramunėles parduoda žinomai žolininkei Jadvygai Balvočiūtei. Kiek ji moka už kilogramą vaistažolių, moteris neatskleidžia, tačiau neslepia, kad gerokai brangiau. „Nuostolių nepatiriu, tačiau ir nelobstu – kiek įdedu į verslą, tiek ir atsiimu pardavusi vaistažoles“, – tvirtino ūkininkė. Jau šešiolika metų gyvuojančio žemės ūkio kooperatyvo „Tėviškės žolynai“ vadovė Sigutė Stančikienė pripažino, kad šiuo metu išsilaikyti vaistinių augalų rinkoje nelengva. „Vaistažolių auginimas yra labai kruopštus, atsakingas, bet nedėkingas darbas. Prekyba šiuo metu sustojusi, dirbame sukandę dantis. Nepatarčiau kitiems žmonėms imtis vaistažolių verslo, tai daugiau yra entuziastų užsiėmimas“, – teigė S.Stančikienė.

Specialistų nuomonės skirtingos Daugelis vietinių vaistažolių augintojų kaip grėsmę verslui įvardija vaistinių augalų importą. Vadinasi, vaistažolės mūsų šalyje yra paklausios, tad šis verslas yra perspektyvus, įsitikinusi Vytauto Didžiojo univer-

siteto Kauno botanikos sodo Vaistinių augalų mokslo sektoriaus vedėja prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė. „Mes įsivežame daugiau kaip 65 proc. vaistinės žaliavos, kurią perdirba farmacijos, maisto ir kosmetikos pramonė. Tai rodo, kad vaistažolininkystė Lietuvoje perspektyvi ir tam yra susidariusi palanki demografinė situacija“, – aiškino ji. Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Ekonominės botanikos laboratorijos mokslo darbuotoja Birutė Karpavičienė mano priešingai. Anot jos, vaistažolininkystė nėra toks verslas, kuris duotų svaresnį pelną. „Vaistažolių auginti Lietuvoje paprasčiausiai neapsimoka, ypač tiems, kurie tik užaugina jas ir parduoda kaip žaliavą perdirbti. Vaistinių augalų supirkimo kainos labai žemos, uždirbti gali nebent tie ūkiai, kurie užaugina didelius kiekius vaistažolių arba patys žaliavą perdirba, tačiau tokių Lietuvoje – vienetai“, – teigė ji. Pirmaisiais nepriklausomybės metais žmonės entuziastingai ėmėsi šio verslo, tačiau neįvertino, kad vaistažolės – specifinė kultūra, kuriai užauginti ir nuimti reikia daug rankų darbo, o technikai įsigyti – nemažai investicijų. „Tiesa, ūkiai gali gauti išmokas, tačiau tai nedidelė parama. Net jeigu žmonės nuspręstų mažais kiekiais auginti paklausiausias vaistažoles – ramunėles, melisas, šalavijus, mėtas, medetkas, jie neišgyventų“, – neabejojo B.Karpavičienė. Lietuvos natūraliose augavietėse surenkama vidutiniškai 85 t vaistinės augalinės žaliavos. Tai sudaro 29 proc. visos perdirbamos žaliavos Lietuvoje per metus. Pramoniniu būdu vaistažolės auginamos 4 000 ha plote. Tai sudaro tik 4–6 proc. visos šalyje perdirbamos žaliavos. Dažniausiai Lietuvoje auginamos rausvažiedės ežiuolės, vaistinės ramunės, paprastosios sukatžolės, pipirmėtės, vaistinės melisos, vaistiniai čiobreliai, vaistiniai šalavijai, vaistiniai valerijonai.

Priversti plėstis į mažiau derlingus rajonus Dėl intensyvios žemdirbystės ir žemės ūkio paskirties sklypų trūkumo derlinguose rajonuose plėstis norintys ūkininkai priversti ūkį plėtoti mažiau derlingose žemėse. Pasak tokią analizę atlikusios žemės ūkio paskirties nekilnojamojo

Pilnatis. Saulė teka 6.37, leidžiasi 20.06.

Šiandien

turto valdymo įmonės „Agro MT“ direktoriaus Mariaus Žutauto, šiandien paklausa tokia didelė, kad įsigyti žemės ūkio paskirties sklypą Kėdainių ir kituose derlinguose rajonuose yra ypač sudėtinga, nes parduodami sklypai yra mažo ploto arba jų kainos gerokai viršija rinkos kainas.

Rytoj

Poryt

Dieną: +4 +9°

Dieną: +1 +3°

Dieną: +3 +5°

Naktį: -1 -6°

Naktį: -1 -6°

Naktį: -1 -7°

Velykų savaitgalį slėgis išliks žemas, vis pasirodys kritulių, daugiausia šlapdribos ir sniego. Vyraus šiaurės vakarų vėjas, tad išliks vidutiniškai šalta. Naktimis orai atšals, termometro stulpelis rodys gerokai žemiau 0, o dienomis vargu ar bepakils iki 5 laipsnių šilumos. Tačiau šalčiai jau kitą savaitę pamažu ims trauktis. Šeštadienį vietomis, daugiausia vakariniuose rajonuose, prognozuojami krituliai. Dieną bus 4–9 laipsniai šilumos. Sekmadienio naktį šiauriniuose rajonuose laikysis nulinė temperatūra, gali pasnigti. Dieną bus apie 1–3 laipsnius šilumos, daug kur galima šlapdriba. Pirmadienio naktį pašals, vietomis net iki 7 laipsnių šalčio. Dieną turėtų būti giedra ir pasirodyti saulė, kritulių nelaukiama. Oro temperatūra pakils iki 3–5 laipsnių šilumos. VL inf.

„Plėtra į rajonus, kuriuose žemės derlingumas yra mažesnis, negarantuoja greito investicijų atsipirkimo, tačiau ilgu laikotarpiu ši plėtra duos daugiau finansinės naudos nei išsvajoto sklypo, tarkime, Kėdainiuose, laukimas“, – sakė M.Žutautas. Eltos inf.

Ar palaikote naujos atominės elektrinės statybų projektą? Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt. Taip. Manau, Lietuvai naujos atominės elektrinės reikia.

15 proc.

Palaikau, bet matau šiame projekte 1 proc. nemažai trūkumų. Manau, kad galima išsiversti ir be tokio brangaus projekto. Nepalaikau. Šis projektas Lietuvai nenaudingas.

22 proc.

62 proc.

(Užs. 213)


4

2012 m. balandžio 7 d. • Nr. 28 (9151) Valstiečių laikraštis

Komentarai

Tuščias Jėzaus kapas Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus sveikinimo žodis Šv. Velykų proga kunigams, vienuoliams, visiems tikintiesiems Ankstų rytą Marija Magdalietė atėjo pas Jėzaus kapą be vilties sutikti prisikėlusį Jėzų, o tik atlikti tai, ko nebuvo padaryta išvakarėse prieš žydų Paschą. Atėjusi ji pamatė tuščią kapą ir šią žinią pranešė Jėzaus mokiniams. Tai išgirdę, prie tuščio kapo nuskubėjo du Jėzaus mokiniai. Jonas aplenkė Petrą ir pirmasis pamatė tuščią kapo rūsį bei numestas drobules. Jonas pirmasis įtikėjo, kad jo mylimas Mokytojas tikrai prisikėlė. Marija Magdalietė, pamačiusi tuščią kapą, mąstė, jog kažkas paėmė Mokytojo kūną. Petras taip pat nesuprato, ką Jėzus buvo kalbėjęs apie savo mirtį ir prisikėlimą. Tik vienas Jonas greitai įtiki Jėzaus prisikėlimu. Pikti žmonės nurimo tik tuomet, kai atliko savo juodą darbą – Jėzų nuteisė ir prikalė prie kryžiaus. Galilėjietis nebedrums jiems ramybės.

Užritintas sunkus akmuo ant Jėzaus kapo bylojo – viskas baigta, minios daugiau nebeseks paskui Galilėjos Mokytoją. Tačiau piktų žmonių piktos viltys Velykų rytą buvo sudaužytos. Nuo šio ryto prasidės

kiems žmonėms prisikėlęs Kristus ir šiandien drumsčia ramybę. Koheleto knygoje skaitome: „Kas buvo, vėl bus; kas įvyko, vėl įvyks. Po saule nėra nieko nauja!“ Ir šiandien vieni, kaip Magdalena ar Jonas, ieško prisikėlusio Jėzaus artumos, o kiti planuoja, kaip užritinti kuo didesnį akmenį, kad Prisikėlusiojo šviesa nepasiektų vaikų, jaunimo ir šeimų. Tuščias Jėzaus kapas kalba apie pergalę, kurios niekas negali sukliudyti. Visų erodų ir pilotų pergalės būna trumpalaikės. Ne taip seniai matėme tas trumpas pergales, kai bažnyčios būdavo paverčiamos sandėliais ir gamyklomis, o ant Kristaus Prisikėlimo šventovės bokšto lozungas skelbė šlovę prieš Dievą kovojusiai komunistų par-

nėmis, bet amžinojo Žodžio Tiesa, užrašyta Šventajame Rašte ir perduota mums Bažnyčios Tradicijos. Jėzų reikia priimti meile, panašiai, kaip tai padarė apaštalas Jonas. Jis aplenkė Petrą, nes labai mylėjo savo Mokytoją ir norėjo kuo greičiau savo akimis pamatyti, kad kapas tikrai yra tuščias. Apie tokią meilę kiek vėliau apaštalas Paulius rašys: „Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria“ (1 Kor 13, 7). Prisikėlusį Kristų reikia priimti pasiryžtant būti jo liudytojais, kad jis būtų žmonių pažįstamas ir mylimas. O kaip reikia Jėzaus liudytojų šiandienėje Lietuvoje! Kai dauguma mato tik užristą akmenį ir pasiduoda piktumui bei nevilčiai, rei-

Prisikėlęs Kristus kiekvieną iš mūsų, panašiai kaip apaštalą Joną, kviečia priimti jį tikėjimu ir meile. Pirmiausia – Jėzus kviečia priimti jį tikėjimu. pergalingas Jėzaus žygis per Žemės kontinentus ir pasaulio istoriją. Jėzus kvies geros valios žmones priimti jį – nukryžiuotą ir prisikėlusį, kvies būti teisius, laimins taikdarius ir mylinčius, o jo draugais taps milijonai paprastų, bet tiesios širdies žmonių. Tačiau atsiras ir tokių, kurie rinksis ne meilę, o neapykantą, ne teisumą, o kreivus kelius. To-

tijai. Kas šiandien apie ją kalbama? Prisikėlęs Kristus kiekvieną iš mūsų, panašiai kaip apaštalą Joną, kviečia priimti jį tikėjimu ir meile. Pirmiausia – Jėzus kviečia priimti jį tikėjimu. Įtikėti Jėzų – tai Evangeliją pasirinkti savo gyvenimo keliu, savo asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime pradėti vadovautis ne besikeičiančiomis žmonių nuomo-

kia žmonių, kurie šviestų tikėjimu, džiaugsmu ir viltimi. Kai daugelis klaidžioja, beviltiškai ieškodami laimės ten, kur jos negalima rasti, reikia žmonių, panašių į tuos, kurie ankstų rytą bėgo prie Jėzaus kapo ir kuriuos prisikėlęs Kristus pakvietė nešti pasauliui Prisikėlimo žinią.

Daiva Norkienė „Nori nenori, esam ubagų tauta, ir velniškai atsilikusi“, – taip vakar sakė vienas žinomiausių Lietuvos istorikų, nesutikęs skaitytojams atskleisti pavardės. Profesoriaus teigimu, jam labai skauda dėl Lietuvos, ir dar labiau skaudės, jei saviškiai apkaltins jį tautos žeminimu. „Bet negaliu sakyti, kad sergame tik sloga, kai iš tiesų – plaučių uždegimas“, – paaiškino jis. Kaip mes dirbame, kaip elgiamės? Kaip necivilizuoti. Juk dažnas lietuvis – ir tinginys, ir vagis. Ir to nepaneigsi, tai nulemta istoriškai. Jei mūsų seneliai ir proseneliai įkalė vyresniajai kartai, kad norint turėti reikia labai daug ir sunkiai dirbti arba gerai galvoti, tai ir dirba iki devinto prakaito nebent šiuolaikiniai... pensininkai. O juos keikiame, kad neužleidžia vietos jaunimui. Brežnevo laikais ugdyti tėveliai ir jų vaikai, dar nepradėję karjeros, jau laukia pensijos. Arba socialinės pašalpos, nedarbingumo nustatymo... Ir nuoširdžiai pavydi tiems, kurie reguliariai gauna išmokas. Sako, kad jiems gerai, nes gali nedirbti, o gauti. Viskas būtų puiku, jei tie ne dirbti, o imti norintys lietuviai būtų garsiojo Rokfelerio palikuonys ar bent pakankamai gabūs jo pasekėjai. Juk net ir Rokfeleris kartą pasakė, kad jam labai gaila žmonių, kurie triūsia tiek daug, kad neturi laiko... užsidirbti pinigų. Kai kurie gyvena, kad dirbtų, o pakliuvę į rutiną tik sukasi užburtam rate.

Tačiau alternatyvos nėra: jei nenori eikvoti raumenų jėgos, privalai gerai pasukti galvą. Ir, žinoma, ji neturėtų būti tik dangtis, kad neprilytų į pilvą. Reikia smegenų. Tiesa, protų mes turime! Tiek, kad net eksportuojame: užsieniečiai mielai graibsto Lietuvos sveikatos mokslų universitete ar Vilniaus kolegijoje parengtus medikus, inžinierius, mokslininkus. Mūsų aukštosios mokyklos išugdo tiek protų, kad ir vietos verslininkai juos mielai priima... šluoti grindų, dirbti suvirintojais, pardavėjais, sekretorėmis. Dirbau aukštojoje mokykloje, bendravau ir su verslininkais, ir su mokslininkais – žinau. Lietuva per Nepriklausomybę parengė tiek aukštąjį išsilavinimą turinčių

mi ir mūsų išradimų neperka? Kad taptume aukštųjų technologijų šalimi, turime investuoti milžiniškas lėšas šioms technologijoms vystyti, prototipams sukurti, patentuoti ir reklamuoti. Nei Lietuvos universitetai, nei patys mokslininkai tokių pinigų neturi. O verslo nesudominsi idėja, kol nepakiši jam panosėn gaminio prototipo ir neparodysi, kaip jis veiks, kuo jis naudingas, kiek gali kainuoti gamyba ir ar atsipirks. Taigi proto mes turime, o pinigų – ne. Ką tai reiškia? Tik tiek, kiek „užšifruota“ tėvų ir senelių posakyje, kad „biednas todėl, kad durnas, o durnas todėl, kad biednas“. Tik nepykite – ir čia velniškai neskani tiesa. Lietuvos edukologijos universite-

Jei nenori eikvoti raumenų jėgos, privalai gerai pasukti galvą. Ir, žinoma, ji neturėtų būti tik dangtis, kad neprilytų į pilvą. Reikia smegenų. Tiesa, protų mes turime! Tiek, kad net eksportuojame, o vietos verslininkai juos mielai priima... šluoti grindų. jaunuolių, kad jais „aprūpino“ pusę užsienio ir išpaikino darbdavius: pamėgink dabar tapti, pavyzdžiui, klestinčios įmonės valytoja, jei nemoki dviejų užsienio kalbų ir neturi aukštojo mokslo diplomo! O kodėl mokslininkai tik tūpčioja vietoje, vis rengdami konsultacijas ir pasitarimus su verslininkais, vis klausinėdami, kokių šiems specialistų reikia, kad absolventais galėtų užimti įgytą kvalifikaciją atitinkančią darbo vietą? Ir svaigsta apie galimybę sukurti ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje paklausią intelektinę nuosavybę bei džiaugiasi vienu kitu pasauliniu patentu. Kas iš tų patentų, jei beveik niekas nesusido-

to lektorė Rimantė Šalaševičiūtė mano, kad kaime gyvenantys vaikai penkis kartus rečiau nei miestiečiai įgyja aukštesnįjį ar aukštąjį išsilavinimą. Taigi ir liks durni, nes biedni, o po to – atvirkščiai? Mūsų kalbintas istorikas pabrėžė, kad per visą savo raidos istoriją tauta daugiausia (palyginti su kitomis pasaulio valstybėmis) buvo pasiekusi tarpukariu. Ir tikrai ne dabar, kai save išdidžiai vadiname aukštųjų technologijų, Europos Sąjungos, NATO šalimi. Esame ne tik Europos provincija, bet ir mažiausiai išsivysčiusi valstybė tarp savo kaimynių. Prasčiau tik Baltarusijai, kuriai negelbs-

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Lietuvos darbo birža pastarąją savaitę padėjo įsidarbinti 4,7 tūkst. bedarbių, t. y. 21,6 proc. daugiau nei ankstesnę. Balandžio 5 d. buvo įregistruota 242,1 tūkst. bedarbių – 11,71 proc. darbingo amžiaus šalies gyventojų. Lietuvos darbo birža pranešė, kad darbdaviai pateikė darbo pasiūlymų beveik tūkstančiu daugiau nei praėjusią savaitę. Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 3,3 tūkst. bedarbių. Daugiausia jų – 50,6 proc. – įsigijo verslo liudijimus, 31,5 proc. pradėjo dirbti viešuosius darbus, 12,1 proc. įdarbinta subsidijuojant, 0,7 proc. – rotacijos būdu ir 0,4 proc. – į įsteigtas darbo vietas. 42,6 proc. naujų bedarbių neturi profesinio pasirengimo, o 24,6 proc. darbo ieško pirmą kartą ir neturi darbo patirties. Kovo 30 d. – balandžio 5 d. bedarbio statusas buvo suteiktas 6,5 tūkst. darbo ieškančių žmonių, iš jų 1,1 tūkst. buvo jaunesni nei 25 metų.

Stogus keis 8 tūkst. kaimo gyventojų

Savaitės komentaras

Kodėl lietuviai – ubagų tauta?

Lietuvoje atsirado daugiau darbo vietų

ti net rusiškų investicijų injekcijos. Ir čia, anot istoriko, galime kaltinti tik savo šaknis. Bene vėliausiai Europoje (tik XVI a.) įvykdėme žemės ūkio – vadinamąją valakų reformą, vietoje pamiškėse išsibarsčiusių sklypelių prie kaimų suformavę taisyklingus trilaukius, kuriuose buvo galima taikyti sėjomainą ir gauti triskart didesnius derlius nei iki tol. Vokiečiai taip ūkininkavo 800 metų, lenkai – taip pat gerokai seniau nei mes. Feodalizmo, krikščionybės atėjimą pergyvenome vėliau nei kitos šalys, ir nors tie perversmai buvo baisūs, jie atnešė pažangą, tad anksčiau tai patyrusios šalys turėjo daugiau laiko išsilaižyti žaizdas. Esame viena skurdžiausių Europos visuomenių, todėl net mūsų politika kažkokia iškreipta. Konservatoriai niekuo nesiskiria nuo socialdemokratų, taigi atrasti tikrąją „kairę“ arba „dešinę“ – sunkiau nei atmazgyti susipynusią virvę. Viskas labai paprasta: gyvenant amžino „gaisro“, tai yra nepriteklių, sąlygomis tenka nuolat gesinti ten, kur per daug įtampų, trinties ir kaista. Jei pamirši pensininkus, jaunas mamas, bedarbius, nelaimėsi rinkimų, neišlaikysi valdžios. Lietuviai jau nebe pirmus metus kartoja, kad „prie ruso buvo geriau“, o dauguma net neitų ginti Lietuvos. „Visa mūsų istorija ubagiška“, – teigė istorikas. Ir jei nebūtų emigravę tiek daug lietuvių, V.Uspaskicho vadovaujama Darbo partija būtų „paėmusi Seimą“ dar 2008-aisiais. Sako, kad tai įvyks jau šiais metais. Jei norime gerai gyventi, turime dirbti. Gerai dirbti. Permąstyti savo istoriją, šviestis, atsinaujinti, kurti idėjas ir galbūt keisti veiklą. Jei sėdėsime ir lauksime, kol kas nors padarys stebuklą, liksime ubagai. Velykos – pats tinkamiausias metas pakelti galvą, nusikrapštyti nuo akių voratinklius ir sau pasakyti: „Esu lietuvis, ir gyvensiu taip, kad mano vaikai galėtų manimi didžiuotis. Ir mano šalimi.“

Išankstiniais duomenimis, pasikeisti asbesto stogus panoro daugiau kaip 8 tūkst. kaimo gyventojų. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos sausio–kovo mėnesiais gavo 8 039 paraiškas, kuriose prašoma paramos suma siekia 50,4 mln. Lt. Aktyviausiai paraiškas teikė Panevėžio (1 138) ir Kauno (1 107) apskričių gyventojai. Mažiausiai paraiškų sulaukta iš Marijampolės (534), Telšių (580) ir Klaipėdos (596) apskričių. Paraiškos teiktos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Asbestinių stogų dangos keitimas“.

Nurėžė pieno supirkimo kainą

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Pieno perdirbėjai toliau rėžia supirkimo kainas. Pasak kooperatyvus vienijančios asociacijos „Karvutė“ vadovo Ramūno Arnašiaus, supirkimo kainos dar niekada nekrito taip staigiai, jos ypač nusirito kovo pabaigoje. Nemalonios staigmenos persekioja ir didžiuosius pieno ūkius – iš jų pienas superkamas vis pigiau. Pasak įmonės „Rokiškio pienas“ direktoriaus Daliaus Trumpos, pieno produktai eksporto rinkose pinga, todėl ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje pieno supirkimo kainos ritasi žemyn. Kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ vadovas Vytautas Lekešys pieno perdirbimo įmonėms pataria gaminti mažiau produkcijos ir, užuot gabenus pieną iš užsienio, paremti savo šalies tiekėjus. Pernai į Lietuvą buvo importuota per 300 tūkst. tonų pieno. Tiesa, platėja ir iš Lietuvos ištekančios pieno upės. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, 2010-aisiais buvo eksportuota 23,553 tūkst. tonų žaliavinio pieno, o pernai – kone trigubai daugiau – 70,655 tūkst. tonų. Eltos, valstietis.lt inf.


2012 m. balandžio 7 d. • Nr. 28 (9151) Valstiečių laikraštis

5

Ūkis

„Lytagra“ siūlo, pataria, padeda ir finansuoja Albinas Čaplikas VL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Žemės ūkio technikos pardavimo ir techninės priežiūros lyderės AB „Lytagra“ veiklos tempus net sunku įsivaizduoti ar su kuo nors palyginti. Šiuo metu pagrindiniuose septyniuose šalies miestuose veikia stambūs bendrovės centrai ir 23 filialai rajonuose. Dar keturi centrai veikia kaimyninėje Latvijoje. Visoje bendrovėje dirba daugiau nei 800 kvalifikuotų specialistų.

Tūkstantis mašinų ir agregatų per metus Pasak AB „Lytagra“ komercijos direktoriaus Ugniaus Stančiausko, bendrovė vien tik Lietuvoje per metus parduoda daugiau nei tūkstantį įvairių žemės ūkio mašinų ir agregatų. Todėl ir autoserviso tarnybai „Lytagra“ skiria daug dėmesio, negaili investicijų. Šiuo metu Lietuvoje veikia jau 30 mobilių technikos priežiūros ir remonto komandų. Be to, dar dirba ir 10 stacionarių remonto dirbtuvių. Kodėl tiek daug? Todėl, kad „Lytagra“ žemdirbiams tiekia labai įvairią techniką, taigi reikia ir įvairių sričių specialistų. Iki šiol nė vienas ūkininkas nesiskundė, kad „Lytagra“ vėluoja atlikti pažadėtus darbus. AB „Lytagra“ išsiskiria ir tuo, kad jos durys visada atvertos ne tik stambių pramoninių ūkių savininkams, bet ir vidutiniams bei smulkiems ūkininkams ir net sodininkams. „Lytagroje“ būtinų prekių suras visų lygių ūkininkai ir sodininkai. Be to, tiekiame ne tik žemės ūkio techniką, bet ir statybines medžiagas, metalo gaminius, elektros įrankius ir kitas prekes, teikiame įvairias paslaugas“, – sakė „Lytagros“ komercijos direktorius.

Naujasis traktorius galingas ir taupantis degalus Šįmet „Lytagra“ Lietuvos ūkininkams siūlo traktorių „New Holland T8.390“. Jis – praėjusią savaitę įvykusios parodos „Ką pasėsi... 2012“ laureatas. Pasak AB „Lytagra“ generalinio direktoriaus Adomo Balsio, šis modelis pasižymi ne tik išskirtiniu dizainu, gražus akiai, bet ir nauja variklio SCR technologija, atitinkančia itin griežtus TIER 4 reikalavimus, yra patogus valdyti, patikimas ir nepriekaištingos kokybės. Kuo SCR technologija naudinga ūkininkams? Dėl labai svarbios priežasties – ji ne tik padeda pasiekti didesnį galingumą, bet ir apie 10 proc. sumažinti degalų sąnaudas. Be kita ko, pailgėja techninės priežiūros intervalai: optimizuotas degimo procesas išsaugo fizikines variklinės alyvos savybes, dėl to sumažėja priežiūros poreikis ir su tuo susijusios prastovos. „Ūkininkams svarbu, kad šis traktorius gali dirbti su didelio darbinio pločio padargais, turi priekinį amortizuojantį tiltą, amortizuojančią kabiną, automatinę pavarų dėžę. Jis sveria apie 12 t, tačiau keliu gali važiuoti 50 km/

val. greičiu. Tai – tikrai išskirtinis traktorius“, – pasakojo U.Stančiauskas. Svarbu, kad šis traktorius tinka ne tik stambiems, bet ir vidutiniams ūkiams. Jiems reikia galingesnės naujos technikos. Štai jums ir naujas pasirinkimas. U.Stančiauskas įsitikinęs, kad pasirinkusieji šį traktorių nenusivils.

Kombainų gamybos ekspertai Ūkininkų žvilgsnius traukia ir rotorinis javų kombainas „New Holland CR 9090“. Pirmiausia verta priminti, kad šis kombainas pateko net į garsiąją Gineso rekordų knygą. Priežastis ūkininkus turėtų labai sudominti – Anglijoje vienas ūkininkas šiuo kombainu per aštuonias valandas prikūlė net 551,6 t kviečių, taigi per valandą – net 69 t grūdų, o per vieną minutę – 1,15 t grūdų. CR9090 – vienintelis rinkoje rotorinis kombainas, turintis unikalią

Pack 1290 XC“. Ką reiškia tie skaičiai? Jie parodo ryšulio matmenis: 120 cm plotis, 90 cm aukštis ir 270 cm ilgis. Toks ryšulys sveria daugiau nei 0,5 t. Kodėl ryšuliai stačiakampiai? „Sumažėja transportavimo išlaidos, nes užpildomas visas priekabos tūris, be to, tokius ryšulius patogiau sandėliuoti“, – preso privalumus vardijo U.Stančiuskas. Žemdirbiai domisi ir „Lytagros“ siū-

Pasak U.Stančiausko, dar yra galimybė šiam sezonui užsisakyti našų ir patikimą, geros komplektacijos TC5060 kombainą už ypatingą kainą. Tai patikimas kombainas. Jis kulia itin švariai, todėl sąlyginai net prilygsta galingiems kombainams.

dviejų rotorių kūlimo-separavimo sistemą, todėl yra ypač našus. CR9090 valytuvo plotas – didžiausias rinkoje (net 6,54 kv. m), o patentuota valytuvo konstrukcija padeda pasiekti apie 10 proc. geresnius grūdų išvalymo kokybinius rodiklius, palyginti su panašaus ploto įprastos konstrukcijos valytuvais. Šio galiūno variklis išvysto net 591 AG. 9,15 m pločio „Varifeed“ pjaunamoji atitinka kombaino pralaidumą. Tačiau „Lytagra“ rūpinasi ir mažesniais ūkiais. Jiems skirtas kombainas „New Holland TC 5060“. „Jis patrauklus ne tik kokybe, bet ir kaina. Susitarę su gamykla siūlome specialią akciją: „Penkių kratiklių kombainas – už keturių kratiklių kombaino kainą“. Dar yra galimybė šiam sezonui užsisakyti našų ir patikimą, geros komplektacijos TC5060 kombainą už ypatingą kainą. Tai patikimas kombainas. Jis kulia itin švariai, todėl sąlyginai net prilygsta galingiems kombainams“, – aiškino U.Stančiauskas.

Smulkintuvai, presai, krautuvai ir skutikliai Tarp naujovių – stambesniems ūkiams skirtas 700 AG variklį turintis smulkintuvas „Krone Big X 700“. Tiesa, galingiausias šios serijos smulkintuvas turi net 1 100 AG. Kita dėmesio verta naujovė – stačiakampių ryšulių presas „Krone Big

lomu nauju firmos „Krone“ ritinių presu „Bellima F130“, kurio formuojamo ritinio skersmuo – 1,2 m, o rinktuvo darbinis plotis – 1 400 mm. Verta atkreipti dėmesį ir į teleskopinius krautuvus, kuriais ūkininkai iš esmės gali atlikti visus ūkio darbus. „Lytagra“ gali pasiūlyti įvairiausių krautuvų. Pavyzdžiui, pastaruoju metu itin populiarus mažiausias teleskopinis krautuvas „JCB 515-40“, kuris yra nepamainomas dirbant ribotos erdvės pastatuose. Šis manevringas mažylis gali 1,5 t krovini kelti į 4 m aukštį. Stambesni ūkininkai gali įsigyti ir galingesnių JCB krautuvų. Vis labiau populiarėja kombinuoti skutikliai. Vidutiniams ir stambiems ūkiams „Lytagra“ siūlo kompanijos „Horsch“ sukurtus skutiklius „Tiger MT“. „Jų išskirtinumas – mašinos priekyje yra dvi eilės didelio skersmens (64 cm) diskai, kurie supjausto visas augalines liekanas. Už diskų yra dvi eilės noragų ir tankinimo volas“, – pasakoja U.Stančiauskas.

Šįmet „Lytagra“ Lietuvos ūkininkams siūlo traktorių „New Holland T8.390“. Jis – praėjusią savaitę įvykusios parodos „Ką pasėsi... 2012“ laureatas. Pasak AB „Lytagra“ generalinio direktoriaus Adomo Balsio, šis modelis pasižymi ne tik išskirtiniu dizainu, gražus akiai, bet ir nauja variklio SCR technologija, atitinkančia itin griežtus TIER 4 reikalavimus, yra patogus valdyti, patikimas ir nepriekaištingos kokybės. Lauros Butkutės nuotraukos

Kokie kiti „Amazone“ purkštuvų privalumai? Pirmiausia – stabili konstrukcija iš lengvų, tačiau labai stiprių konstrukcinių medžiagų. Nors „Super- L“ štangos yra plačios, tačiau jas galima sulankstyti labai siaurai, todėl transportinis plotis tesiekia 2,6 m. Taigi nebūtina naudoti didelės galios traktorių, todėl ūkininkas gali sutaupyti degalų. Pasak U.Stančiausko, tokį purkštuvą galima prikabinti prie 120 AG traktoriaus. Be kita ko, chemikalų rezervuaras yra suapvalintais kampais, taigi jame nesusidaro nuosėdų, jį lengva plauti.

no ūkiams. Jaučiamas didelis susidomėjimas šios firmos įranga. Pasaulyje dirba daugiau nei 2 500 automatinių „Lely“ melžimo sistemų. Daugelis Lietuvos ūkininkų yra matę ne vieną šios kompanijos veikiančią automatinę melžimo sistemą kitose šalyse, o šiandien jų galima išvysti jau ir Lietuvoje. Kiek toks robotas kainuoja? Pasak U.Stančiausko, kainą lemia ūkininko pasirinkimas. Minimaliam variantui gali užtekti ir 400 tūkst. Lt. Toks robotas aptarnauja 60 melžiamų karvių. Per kiek laiko atsiperka? Skaičiuoti sudėtinga, nes tai lemia labai daug aplinkybių, pavyzdžiui, darbų įkainiai. „Lytagros“ specialistų skaičiavimais, melžimo robotas turėtų atsipirkti per 5 metus. „Lely" – kokybiškos prekės ženklas!

Pieno gamintojams – „Lely“ melžimo robotai

Bendrovės „Lytagra“ specialistai ūkininkams ne tik siūlo įsigyti žemės ūkio technikos, bet ir sodina už stalo tartis dėl atsiskaitymo. Pasak U.Stančiausko, su kiekvienu ūkininku ieškoma jam palankiausių mokėjimo galimybių. Pavyzdžiui, traktoriui įsigyti taikomas išskirtinis tiesioginis gamyklos finansavimas, palūkanos ir banko marža iki 2 proc. Pasiekus susitarimą ir įgijus pasitikėjimo taikomos mažesnės nei rinkoje galiojančios palūkanos. „Mes savo sąlygų ūkininkams neprimetame. Tačiau jeigu ūkininkas perka mūsų tiekiamą žemės ūkio techniką, pasiūlome jam visas finansavimo ir atsiskaitymo paslaugas, susitariame dėl palūkanų, atsiskaitymo terminų ir visų kitų sąlygų“, – sakė U.Stančiauskas.

Kita labai svarbi „Lytagros“ klientų grupė – pieno gamintojai. „Lietuvoje daugėja ūkininkų, kurie pienininkystės ūkius modernizuoja iš esmės ir vis daugiau užduočių patiki technikai – melžimo aikšteles keičia melžimo robotai. Pernai iš esmės modernizavome du ūkius, šįmet planuojame darbus jau trijuose ūkiuose“, – pasakojo U.Stančiauskas. „Lytagra“ jau penktus metus bendradarbiauja su pasaulyje žinoma Olandijos kompanija „Lely“, gaminančia patikimus melžimo, pašarų pristūmimo, mėšlo valymo robotus ir kitas automatines sistemas, reikalingas pie-

Finansavimo ir atsiskaitymo sąlygos

Pedantiškųjų vokiečių mašinos „Amazone“ Pedantiškųjų vokiečių kompanija „Amazone“ per savo atstovę Lietuvoje „Lytagrą“ šįmet siūlo didžiuosius prikabinamus purkštuvus „UX 5200 Super“. Jų darbinis plotis siekia net 36 m.

Lietuvoje daugėja ūkininkų, kurie pienininkystės ūkius modernizuoja iš esmės ir vis daugiau užduočių patiki technikai – melžimo aikšteles keičia melžimo robotai. (Užs. 206)


6

2012 m. balandžio 7 d. • Nr. 28 (9151) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Jusevičių bendruomenės nepavyko suskaldyti intrigomis Gintautas Sakalauskas Kauno apygardos teismas penktadienį atnaujino šalia Jusevičių kaimo (Kalvarijos r.) veikiančio kiaulininkystės komplekso, valdomo UAB „Saerimner“, apeliacinės bylos nagrinėjimą ir suabejojo, ar Marijampolės apylinkės teismas pernai priėmė teisingą sprendimą, panaikindamas įmonei Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą. Gera žinia ir ta, kad nepatenkintiems asmenims nepavyko suskaldyti darniai gyvenančios Jusevičių kaimo bendruomenės.

Pinigų rinkliava piktina žmones „Valstiečių laikraštis“ primena, kad Jusevičių kaime nuo 1976 m. veikė kiaulininkystės kompleksas. 2006 m. merdinčią įmonę atgaivino UAB „Saerimner“, šiuolaikiškai atnaujinusi fermas ir vėl suteikusi viltį gyventojams turėti darbo. Kompleksą UAB „Saerimner“ įsigijo su galiojančiu TIPK leidimu. Tačiau keli apsukruoliai suskubo įsigyti žemės sklypus šalia komplekso. Gindami „viešąjį interesą“ 6 žmonės kreipėsi į teismą dėl TIPK leidimo panaikinimo, nors įmonė nuo pat pradžių mėgino su nepatenkintaisiais tartis gražiuoju.

Į teismą žemių savininkai kreipėsi praėjus daugiau nei 4 metams, nors pagal įstatymus TIPK leidimai gali būti skundžiami per vieną mėnesį nuo jų išdavimo. Nutartį apeliacinėje byloje Kauno apygardos teismas skelbs vėliau, kai surinks papildomą informaciją. Tai reiškia, kad kol kas 25 komplekso darbuotojai išsaugojo darbo vietas. Viešojo intereso „gynėjai“ jau nemažai laiko kiršina Jusevičių kaimo bendruomenę. Iš šios bendruomenės išmesta narė ir bylos prieš „Saerimner“ ieškovė Jūratė Pazniokienė įtartinais būdais pradėjo rinkti ne tik gyventojų parašus, bet ir pinigus advokatui samdyti. Ši rinkliava papiktino daugumą Jusevičių kaimo žmonių. „Nedaviau jai pinigų ir net į namus neįsileidau. Tais parašų rinkimais ji tik sukiršino žmones, – sakė viena gyventojų. – Nenoriu, kad rašytumėte mano pavardės, nes kaime teks gyventi visiems, o ir vaikai tarpusavyje bendraus.“ Kai kurie žmonės net nežinojo, už ką pasirašo.

Mėgino nušalinti pirmininką Intrigų kova kaime pasiekė apogėjų kovo mėnesį. Tada Jusevičių kaimo bendruomenės susirinkime J.Pazniokienė ragino gyventojus nušalinti nuo bendruomenės pirmininko pareigų Alfonsą Vasiliauską.

Gyventojai reikalauja, kad UAB „Saerimner“ nebūtų kliudoma padaryti visVL archyvo nuotrauka ką, kad kvapų būtų mažiau.

Perversmas J.Pazniokienei nepavyko. Į gyventojų rūpesčius visuomet įsiklausantis A.Vasiliauskas buvo apgintas. Maža to, pačią J.Pazniokienę Jusevičių kaimo bendruomenė pašalino iš bendruomenės narių. Pastaroji žiniasklaidoje toliau eskaluoja konfliktą. Šališkus savo interviu J.Pazniokienė vadino teisinga informacija, o „Valstiečių laikraštį“ apkaltino palaikant UAB „Saerimner“, nors laikraštis ne kartą kritikavo ir bendrovę. „Tai, ką jūs parašote, neteisinga. Kaimo bendruomenė neturi pirmininko, nes jis nebuvo perrinktas, kai po 2007 m. išrinkimo praėjo dveji metai“, – sakė J.Pazniokienė.

Ji taip pat neigė kalbas, esą steigia alternatyvią kaimo bendruomenę. „Mus palaiko ir Kalvarijos savivaldybė, ir net Prezidentė“, – tvirtino J.Pazniokienė. Komplekso kaimynyste nepatenkinta moteris gyvena visai netoli jo esančios gaisrinės patalpose. Gaisrinė sovietmečiu priklausė tam pačiam kolūkiui, tad J.Pazniokienės būstas patenka į kiaulių fermos sanitarinę apsaugos zoną, kurioje pagal įstatymą gyvenamųjų patalpų būti negali. Jei šių patalpų paskirtis buvo nustatyta ir gyventojai čia įsikėlė neteisėtai, paskirtis turės būti pakeista į administracines patalpas. Šiose patalpose žmonės gyventi negalės.

Ragina bendruomenę susitelkti Jusevičių kaimo bendruomenės pirmininkas A.Vasiliauskas sakė, kad, nepaisant nepavykusio perversmo, jis nepyksta ant kelių jį suorganizavusių žmonių. „Visais laikais taip buvo, kad būsi geras visiems tik tada, jei nieko nedarysi. O dirbant bendruomenėje reikia atiduoti visas jėgas“, – kalbėjo 68 metų A.Vasiliauskas. Jis taip pat sako, kad kiekvienas žmogus gali turėti nuomonę, ją laisvai reikšti ir kritikuoti kitus. „Bet visur, matyt, yra ribos. Žmonių kantrybė trūko ir jie nusprendė J.Pazniokienę pašalinti iš bendruomenės narių. Jie įžvelgė, kad moteris tiesiog trukdo bendruomenės veiklai“, – kalbėjo A.Vasiliauskas. Už J.Pazniokienės pašalinimą iš bendruomenės balsavo per 50 žmonių. Šiam žingsniui prieštaravo arba susilaikė tik 8. Atkurti savo narystę J.Pazniokienė gali tik per teismą. „Valstiečių laikraščio“ kalbinti Jusevičių kaimo bendruomenės gyventojai neneigė, kad kvapai iš UAB „Saerimner“ kiaulių komplekso pasiekia jų namus, bet reikalauja, kad valdžia nekliudytų įmonei padaryti viską, kad tų kvapų būtų mažiau. UAB „Saerimner“ kasmet į valstybės biudžetą sumoka 10 mln. Lt mokesčių. Vien į Kalvarijos rajono savivaldybės biudžetą patenka apie 500 tūkst. Lt. Įmonė bendradarbiauja ir su vietiniais ūkininkais: ne tik tręšia jų laukus, bet ir nuperka apie 15 tūkst. t grūdų.

(Užs. 166)


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

Prieblandos

Tikros lietuvės radybos Daktarės Filomenos „skiepai“ lietuvius gelbsti nuo pesimizmo, naivumo ir sunkių ligų. Rūta Klišytė

Gurmanams – sočios turkiškos atostogos

Nedideliame Viduržemio jūros pusiasalyje, įsikūręs Alanijos miestas dėl strategiškai patogios vietos buvo ir Ptolemėjų dinastijos, ir Romos imperijos, ir Bizantijos, ir Osmanų imperijos taikinys. Miesto pavadinimas susijęs su neeiline Turkijos asmenybe, kurorte pabuvojusia vos kelias valandas, tačiau šio žmogaus garbei veikia muziejus, jis labai gerbiamas visoje šalyje. Ypatinga ir turkiška virtuvė, kuri laikoma viena garsiausių pasaulyje. Vismantas Žuklevičius

11 p.

19 p.

Sodyba Žmogaus dvasia atkartoja tai, kas vyksta gamtoje Pasitikdami gražiausią pavasario šventę, apie Velykas, jų papročius ir mūsų gyvenimo vertybes kalbėjomės su profesoriumi, Nacionalės premijos laureatu etnologu Libertu Klimka.

Davė grožį, o balso pagailėjo Kažkada išdidžiai tik po didikų dvarus žingsniavusius ir jų kiemus puošusius povus šiandien gali auginti kiekvienas norintis. Nijolė Baronienė

Elvyra Žvirblienė

7 p.

7 p.

Sveikata Šaukštas cholesterolio kiaušinio nesugadina

Kai sunegaluoja streso liauka Per Šv. Velykas ne tik marginsime ar ridensime kiaušinius, bet ir sočiai jų prisivalgysime. Ar kiaušiniai gali mums pakenkti?

Skydliaukės ligomis sergama vis dažniau, tačiau daugelis ligonių nė neįtaria, kas kaltas dėl jų sveikatos pablogėjimo. Almutė Blaževičiūtė

Daiva Šalc

23 p.

23 p.

Valstieciu laikrastis 2012 04 07  

Valstieciu laikrastis 2012 04 07

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you