Page 1

2012 m. kovo 3 d., šeštadienis • Nr. 18 (9141) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Ar tikrai per paskutines dvi savaites Lietuvoje du kartus apsilankiusio vieno iš „Gazprom“ vadovų veide nuolat švietusi šypsena buvo netikra? Reikia pripažinti, kad šis rusas atrodė tikrai europietiškai. Gal todėl mūsų politikus jo laikysena ir užmigdė?

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos buvusių vadovų Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado atleidimo istorija išsipūtė iki valstybės stabilumui gresiančio skandalo. Apie tai – 21 p. f

Apie tai – 4 p. f

Miglota pieno ūkio ateitis Europos ūkininkai stato naujas fermas ir ruošiasi naujam etapui – pieno gamybos kvotų naikinimui nuo 2015 m., o Lietuvos gamintojai toliau ant tvartų durų kabina spynas.

Šiandien skaitykite: • Vitalijus Cololo save vadina televizijos veteranu, tačiau 15 metų eteryje jo nesuluošino. ŠEŠTADIENIS, 11 p. f • Pavasaris – tik kalendoriuje. Žalumos teks palaukti arba užsukti ten, kur visais metų laikais žalia.

Vida Tavorienė VL žurnalistė

Europos Parlamentas patvirtino pieno sektoriaus reformos, kuri, kaip teigiama, turėtų sustiprinti pieno gamintojų derybų galias siekiant teisingesnių pieno supirkimo kainų ir paruošti ūkininkus pieno gamybos kvotų sistemos panaikinimui nuo 2015 m., projektą. Lietuvos gamintojai neslepia nusivylimo, kad mūsų pieno sektoriaus perspektyvos skendi migloje, todėl ir diskusijos dėl būsimų pokyčių kol kas vangios.

SODYBA, 7 p. f

• Pačių užauginti raudoni kvepiantys švieži vaisiai visada bus skanesni už pirktinius.

Be kvotų neliks ir išmokų „Kai stojome į ES, mums rodė grafikus, kaip kils kainos, atsiras kvotos ir išmokos už kvotinio pieno toną sieks iki 130 Lt. Nieko panašaus neįvyko: didžiausia išmoka už toną pieną buvo 87 Lt, o šiemet beliko 70 Lt. Nukelta į 2 p. f

SODYBA, 8 p. f

Mūsų ūkininkai nuogąstauja, kad ES šalių pieno gamintojai nuo 2015 m. į starto pozicijas stos nevienodomis sąlygomis.

• Nors kalendorinė žiema jau baigėsi, atsipalaiduoti skubant aptirpusiais šaligatviais nereikėtų.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Lietuviai niekada negyvens kaip norvegai Šalies ekonomiką po lygiai paremia Europos Sąjunga ir emigrantai, o gramzdina daugiamilijardinė valstybės sektoriaus skola ir milžiniškos palūkanos. VL žurnalistė, daiva.norkiene@valstietis.lt

Slaugytoja turtingesnė už gydytoją

Valdžia turi ekonomikai gaivinti ir socialinei atskirčiai sumažinti reikalingų svertų. Tačiau prarają tarp turtingiausio ir skurdžiausio visuomenės sluoksnių politikai prisimena tik prieš rinkimus.

Vilnietė gydytoja Neringa Maleckienė prieš 8 metus į Norvegiją išlydėjo dukterį Egidiją. Ji dirba Oslo universitetinės ligoninės Nefrologijos skyriuje slaugytoja. Nukelta į 3 p. f

Daiva Norkienė

SVEIKATA, 23 p. f

Trečiadienį VL su priedais: Ūkininkų žinios Moters pasaulis

(Užs. 65)


2

2012 m. kovo 3 d. • Nr. 18 (9141) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Miglota pieno ūkio ateitis e Atkelta iš 1 p. Tad lietuviams nedaug naudos iš to buvo“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ vadovas Vytautas Lekešys. Kokią įtaką mūsų pieno sektoriui turės kvotų naikinimas, atsargiai svarsto ir žemdirbių organizacijų atstovai, ir patys gamintojai. „Šalyje pieno trūksta, tad nereikia ir kvotų. Tačiau nelikus jų, nebebus ir išmokų. Tai tikrai nenaudinga mūsų ūkininkams“, – teigė stambaus pieno ūkio savininkė Adelė Adomonienė. Anot Žemės ūkio rūmų pirmininko Andriejaus Stančiko, kvotų naikinimas neturėtų smarkiai paveikti šalies pieno ūkio. „Nelikus kvotų ir apribojimų gamyba gali gerokai išaugti ir atsirasti perprodukcija. Dėl to gali kristi kainos ir mažėti žemdirbių pajamos. Tačiau dabartinės tendencijos rodo, kad pieno ir jo produktų vartojimas didėja. Auga gyventojų skaičius, besivystančių šalių poreikiai, be to, žaliavos gamybai vis daugiau įtakos turi besikeičiančios gamtos sąlygos“, – samprotavo A.Stančikas. Po 2015 m.ES neturėtų likti 1984 m. įvestos pieno kvotų sistemos, kuria siekta kontroliuoti pieno ir pieno produktų gamybą bei tiekimą į rinką. Dabar kiekvienai šaliai narei nustatyta, kiek ji rinkoje gali parduoti natūralaus riebumo pieno. Lietuva toli gražu neįvykdo jai skirtos pieno gamybos kvotos. 2011– 2012 kvotos metais (jie baigėsi kovo 1 d.) bendra pieno kvota (perdirbti ir tiesiogiai parduoti) siekė bemaž 1,79 mln. tonų. Per 10 šių kvotos metų mėnesių nacionalinė pardavimo perdirbti kvota įvykdyta 68,19 proc. 2010–2011 m. pieno pardavimo perdirbti kvota įvykdyta 77,1 proc., o tiesioginių pardavimų kvota – 58 proc.

Nevienodos starto sąlygos Mūsų ūkininkai nuogąstauja, kad ES šalių pieno gamintojai po 2015 m. į starto pozicijas stos nevienodomis sąlygomis. „Yra įtarimas, kad mes stovėsime toliau nuo starto linijos. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, statomos naujos fermos. Atrodo, kad taip ruošiamasi naujam periodui, kai nebeliks kvotų. Gal yra kokių nors tų šalių pažadų ūkininkams. Taigi vieni

Ūkininkams tikėtis palankesnių kainų ir sustiprėti sunku dėl didelės pieno perdirbėjų bei prekybininkų koncentracijos. Martyno Vidzbelio nuotrauka

bus su moderniais sportiniais bateliais, kiti – basi“, – dėstė A.Stančikas. V.Lekešys pritarė, kad neribojamai pieno gamybai ruošiasi ir kitų ES šalių gamintojai, o Lietuvoje pieno ūkio perspektyvos miglotos. „Olandai, danai stato naujus tvartus, o pas mus pažangos nėra, pieno ūkių mažėja. Nėra aiškios ir nuosek-

Vietoj karvių gano paukščius Anot V.Lekešiaus, dėl pieno kvotų naikinimo Lietuvoje – olimpinė ramybė: gamintojams kol kas niekas neaiškina, ko galima tikėtis po 2015 m., kaip tam pasiruošti ir kokių pasiūlymų teikti.

Mūsų pieno gamintojai bėdoja, kad Lietuvoje vidutinė pieno supirkimo kaina – viena mažiausių ES, todėl kalbos apie teisingesnes pieno žaliavos kainas juos verčia karčiai šypsotis. Pasak A.Adomonienės, šalies pieno gamintojai dirba išskirtinėmis sąlygomis. „Atrodo, kad mums taikomi vieni aukščiausių aplinkosaugos reikalavimų, o kainos – vienos žemiausių. Susidaro įspūdis, kad ūkiai naikinami. Ypač daug reikalavimų ir gąsdinimų sankcijomis – stambiesiems. Todėl sunku ką ir kalbėti apie ateitį. Dabar esame tarsi kryžkelėje sustoję. Laikomės tik dėl lietuviško darbštumo“, – susirūpinusi pasakojo Kupiškio rajono pieno gamintoja. Ūkininkai sako, jog tikėtis palankesnių kainų ir sustiprėti sunku dėl didelės pieno perdirbėjų bei prekybininkų koncentracijos. „Jie turi pinigų ir vedžioja už nosies. Kažkoks paradoksas: įmonėms stinga pieno, o žaliavos kainas mažina. Kitų šalių perdirbėjai gali mokėti daugiau, tik mūsiškiams vis neišeina. Jau žada kovą mažinti kainas. Negi į ganyklas jau varysime gyvulius?!“ – apmaudo neslėpė ūkininkė.

Laukia nauji iššūkiai Rimantas Krasuckis, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius

Bus naujų iššūkių. Kaip ir dabar, toliau reikės stengtis gaminti kuo geriau ir kuo pigiau. Gali būti, kad geras klimato sąlygas ir senas pieno gamybos tradicijas turinčios šalys padidins pieno gamybą ir pieno produktų tiekimą į rinkas. Atsiradus didesnei pasiūlai, gali kristi kainos. Tačiau rinka neapibrėžta: poreikis gali ir augti, ir mažėti. Mūsų pieno sektorius rentabilus ir konkurencingas. Jį turime stiprinti. Šalies gamintojų neturėtų gąsdinti reglamentavimas, kad derėtis dėl kainos gali gamintojų organizacijos, telkiančios ne daugiau kaip 33 proc. šalies žaliavinio pieno gamybos. Mūsų gamintojų kooperatyvai teturi apie 15 proc. pieno gamybos rinkos.

Gali paskatinti perprodukciją Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas

Mūsų pieno gamintojai bėdoja, kad Lietuvoje vidutinė pieno supirkimo kaina – viena mažiausių Europos Sąjungoje, todėl kalbos apie teisingesnes pieno žaliavos kainas juos verčia karčiai šypsotis. lios politikos. Jei žmogus turėjo 5 karves, reikėjo remti, kad laikytų 10 ir daugiau. Deja, neita tuo keliu, kuris vestų į pieno ūkio plėtrą“, – apgailestavo kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ direktorius. Didinti pieno gamybą nepasirengę ir stambūs ūkininkai. „Vakarų Europos šalyse pieno ūkiai išvystyti, perimami iš kartos į kartą, o mums reikia pasitempti, daug investuoti. Tačiau tai daryti sudėtinga, nes pieno ūkiai, kitaip nei augalininkystės, yra kur kas mažiau rentabilūs. Daugiau gaminti pieno neskatino ir žemės ūkio politika“, – aiškino Rokiškio rajono pieno ūkio savininkas Almontas Šedys.

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt. Važiuosiu į abi, nes mėgstu šurmuliuoti. Pakanka vienos šventės sostinėje. Kaune Kaziuko mugė naujas reiškinys, todėl į ją važiuosiu. Nepatinka man tos liaudiškos šventės.

Šiandien

kooperatyvai valdo ir perdirbimą, situacija vienokia, o Lietuvoje – kitokia“, – dėstė A.Stančikas. Numatyta, kad pieno gamintojų organizacija atstovauti derybose gali, jei jai priklausantys ūkininkai gamina ne daugiau kaip 33 proc. šalies žaliavinio pieno (arba ne daugiau kaip 3,5 proc. viso ES pagaminamo pieno).

Vedžioja už nosies

Ar Lietuvai ne per daug dviejų Kaziuko mugių?

Priešpilnis. Saulė teka 7.05, leidžiasi 17.58.

„Šie metai greitai praeis. Tikimės, kad kažkas pasikeis, kai Lietuva 2013 m. pirmininkaus ES. Bet darbas ir derybos Briuselyje turi vykti nuolat, kad mums nesiūlytų derlingose žemėse auginti gėlyčių ir vietoj karvių ganyti paukštelius“, – samprotavo V.Lekešys.

Rytoj

25 proc. 29 proc. 13 proc. 33 proc.

Poryt

Dieną: -1 +3°

Dieną: -1 +3°

Dieną: -1 +3°

Naktį: -2 -7°

Naktį: -3 -8°

Naktį: -3 -8°

Šiandien pasnigs daugiausia rytiniuose ir centriniuose šalies rajonuose, į vakarus nuo Kauno snigti neturėtų. Pūs labai žvarbus šiaurės vėjas, pustys. Dieną oro temperatūra turėtų būti nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 laipsnių šilumos. Sekmadienį negausiai pasnigs nebent rytiniame šalies pakraštyje, toliau pūs žvarbus šiaurys. Žemiausia oro temperatūra naktį numatoma 3–8 laipsniai šalčio, dieną laukiama nuo 1 laipsnio šilumos iki 3 laipsnių šalčio. Ateinančios savaitės pradžioje orai išliks šaltoki ir be žymesnių kritulių.

orai.lt, VL inf.

„Mes nežinome, kaip elgsis senosios ES narės. Ką darys anglai, prancūzai, vokiečiai? Akivaizdu tik tai, kad per krizę pieno sektoriui gelbėti jie skyrė milijardus eurų. O mes iš bendro „europinio krepšelio“ gavome vos keliolika litų už toną“, – tvirtino pieno gamintojų kooperatyvo vadovas. 2010 m. ES pieno gamintojams, nukentėjusiems nuo krizės, buvo skirta parama. Mūsų ūkininkus pasiekė 10,6 mln. Lt išmokų už parduotą pieną. Iš nacionalinio biudžeto pieno gamintojams už 2010–2011 kvotos metus skirta 117,4 mln. Lt tiesioginių išmokų, o už 2011–2012 m. parama sieks per 92 mln. Lt.

Įžvelgia prieštaravimų Europos Parlamentas patvirtino naujas taisykles, kuriomis esą siekiama užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir sustiprinti ūkininkų galias derybose su pieno supirkėjais ir perdirbėjais. Mūsų ūkininkai kai kuriose nuostatose mato prieštaravimų. „Tas nuostatas teks aiškintis. Iš pirmo žvilgsnio galima įžvelgti prieštaravimų. Tvirtinama, kad kooperatyvai susitelkę negalės tartis su perdirbėjais dėl kainos. Kita vertus, deklaruojama, kad gamintojų organizacijos gali vienytis ir derėtis dėl kainų, jei neviršija maždaug trečdalio šalies pieno gamybos. Tose šalyse, kur stiprūs gamintojų

Netinkamai panaudotų ES lėšų grąžinti nereikės Pastaruoju metu Lietuvos viešojoje erdvėje gausu komentarų apie Europos Komisijos reikalavimą, kad kai kurios ES valstybės, tarp jų ir Lietuva, Latvija, Estija, grąžintų „iššvaistytas“ ES žemės ūkio paramos lėšas – iš viso 115,2 mln. eurų. Lietuva dėl „Bendrijos direktyvų nesilaikymo arba prasto administravimo“ raginama atiduoti šalies žemės ūkiui ir kaimo plėtrai išleistus 8,6 mln. eurų. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) primena, kad ES taiko priemones, kurios padeda užtikrinti skaidrų ir efektyvų skiriamos paramos administra-

vimą bei prisideda prie tinkamos ES finansinių interesų apsaugos. Viena iš minėtų priemonių yra finansinė korekcija. Finansinės korekcijos taikomos dėl nustatytų neatitikimų ir, atsižvelgiant į jų mastą, gali siekti 2, 5, 10 ar dar daugiau procentų nuo einamaisiais metais šaliai numatyto finansinio voko. Tokios korekcijos buvo pritaikytos visoms šalims narėms, neišskiriant ir senųjų. Kai kurioms šalims per metus pritaikytų finansinių korekcijų suma siekia iki 20–30 ar net iki 50 mln. eurų. Lietuvai korekcija pritaikyta dėl Kontrolinių žemės sklypų duomenų

Pieno kvotų dabar neišnaudojame, tad jų atsisakymas vietos rinkoje didelės įtakos neturės. Dabar Lietuvoje pieno gamyba mažėja. Tai rodo, kad pieno ūkyje šiuo metu svarbiausia – ne kvotos, o vartojimo tendencijos pasaulio rinkose, išmokos, parama, kuri skatintų plėsti pieno gamybą. Panaikinus kvotas kitose ES šalyse gali padidėti žaliavinio pieno gamyba ir net atsirasti produkcijos perteklius. Dėl to gali mažėti žaliavos kaina. Tai būtų nepalanku žemdirbiams. Be to, tokia situacija galima ir manipuliuoti. Tačiau pieno gamybai padidinti reikia laiko ir papildomų investicijų, o to taip greitai neįmanoma padaryti. Gamybos didėjimas būtų palankus vartotojams.

bazės netobulumo: dėl netikslių kartografinių žemėlapių 2005–2006 m. buvo neteisingai įbraižyti pasėliai. Remiantis šiais duomenimis, paramos gavėjams buvo mokamos tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pabrėžia, kad klaidos ir netikslumai jau ištaisyti, o Lietuvai taikoma finansinė korekcija yra pati mažiausia iš galimų korekcijos priemonių – 2 proc. 2004–2011 m. Lietuvos ūkininkus pasiekė daugiau kaip 5 535 mln. Lt tiesioginių išmokų, tad finansinė korekcija sudaro išties nedidelę dalį bendros sumos. Lėšos fiziškai grąžinamos nebus – tiesiog Europos Komisija nekompensuos šios sumos Lietuvos biudžetui. ŽŪM inf.


2012 m. kovo 3 d. • Nr. 18 (9141) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Lietuviai niekada negyvens kaip norvegai

e Atkelta iš 1 p. N.Maleckienės duktė kadaise tėvynėje ketino studijuoti filosofiją, tačiau baigė Vilniaus kolegiją ir dėl to nesigaili. „Ką turiu? Trijų kambarių butą neprestižiniame rajone, pirktą sovietiniais laikais, už kurį be galo brangiai moku. Komunalinės paslaugos, įskaičiuojant išlaidas šildymui, kas mėnesį kainuoja apie 700 litų“, – sakė Vilniaus odos ir veneros ligų centro Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja N.Maleckienė. O atšiaurioje Norvegijoje gyvenanti jos duktė nesijaudina artėjant šildymo sezonui. Elektra pigi, ja šildomi daugelio norvegų būstai, o jei diena vėsi, radiatorių įjungia net vasarą. Kai lietuviai dejuoja pardavę gyvenimus bankams, Egidija juokauja „ištekėjusi net už dviejų bankų“. Dirbdama Norvegijoje ji paėmė paskolą ir įsigijo butą Vilniuje. Kai nusprendė į Lietuvą negrįžti, 2011-ųjų gale už kitą paskolą įsigijo butą Osle. Paklausta, ar tai ne per sunki našta, Egidija, pasak mamos, šypsosi: rečiau keliaus ir draugų vaikams pirks mažiau dovanų. Vadinasi, apribos išlaidas pramogoms. O vidutinis Lietuvos gyventojas, Statistikos departamento duomenimis, pramogoms bei kultūrai ir taip teišgali skirti 5 proc. savo atlyginimo. „Gaunu pensiją, esu gydytoja, skyriaus vedėja, dirbu 1,5 etato, tačiau Norvegijoje slaugytoja dirbančios Egidijos pajamos bent 4 kartus didesnės nei mano. Mūsų įstaigoje eilinis gydytojas už etatą negauna nė 2 000 litų. Kai nebuvau skyriaus vedėja, dukrters pajamos manąsias viršijo daugiau nei 8 kartus“, – pasakojo N.Maleckienė. Egidija į Norvegiją pagal specialų projektą išvyko su dar 17 kolegių. Po metų į minėtą šalį iškeliavo tiek pat slaugytojų. Nė viena į tėvynę negrįžo. „Duktė matė, kaip gyvenome, kiek galėjome sau leisti, nors visada dirbau keliuose darbuose, – pasakojo gydytoja. – Todėl studijuodama žinojo, kad emigruos. Jei norėtų, galėtų gilinti ži-

3

ma neskaičiuoja centų. „Man gaila tų, kurie neapsisprendžia išvykti, skursta, pradeda girtauti, žudosi. Žmonės, važiuokite! Sunku, bet kai pereini pragarą, atsiveria kad ir mažyčio rojaus varteliai“, – drąsino Rita.

Praradusiųjų viltį – dauguma

Lietuvoje maistas ir kitos prekės vis brangsta. Metinė vidutinė infliacija sausį pasiekė 4,2 proc., tiek nuvertėjo lietuviški atlyginimai. Londone gyvenanti buvusi raseiniškė Sigita pasakojo, kad ten mėsa, benzinas ir duona kainuoja kaip Lietuvoje. Jungtinės Karalystės sostinės turguje galima daug pigiau nei pas

10–15 svarų per valandą. Minimalus valandos atlyginimas 21 metų ir vyresniems asmenims Jungtinėje Karalystėje yra 6 svarai ir 8 pensai. Lietuvoje minimalus valandinis atlygis tėra 4,85 lito. Dviejų vaikų mama iš Šakių Rita dirbti į Vokietiją važinėja šeštus metus. Gimtajame mieste dirbo parda-

kad mano darbas negarbingas. Gal garbingiau dirbti lietuviškame prekybos centre ir skursti? Skeptikai, pasiūlykite man vokišką algą – liksiu Lietuvoje. Tuoj pat paskambinsiu į Seimą ir džiugiai pranešiu: mano Tėvynė pagaliau mane prisiminė“, – retoriškai kvietė Šakių gyventoja. Ji Vokietijoje pasijuto žmogumi, o šei-

Šalies oro uostai – emigracijos vartai, pro kuriuos kasmet daugiau žmonių išvyksta nei grįžta. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Oro uosto užkardos Sargybų būrio vyresnysis specialistas Rimantas Liepa sutiko pasidalyti pastebėjimais. „Lietuvą, ieškodami geresnio gyvenimo, palieka kelių kategorijų žmonės. Apie 10–15 proc. jų sudaro tie, kurie buvo linkę ir Lietuvoje, ir svetur gyventi kitų sąskaita. Tai vagys, kontrabandininkai, kiti nusikaltėliai ir „plaštakės“. Nemažai jų grąžinama iš užsienio atlikusių bausmes ar tiesiog pagautų ir išsiųstų, tai yra išmestų lauk“, – pasakojo R.Liepa. Dar apie 25 proc. išvykstančiųjų sudaro jaunimas, kuriam atrodo, kad dirbti užsienyje – prestižas, net jei ten plauna indus. „Apie 25–30 proc. paliekančiųjų Lietuvą turėjo darbą, bet už gaunamą atlyginimą negalėjo oriai gyventi“, – sakė pareigūnas. Apie 5 proc. – itin aukštą išsilavinimą įgiję žmonės, kurių sugebėjimai Lietuvoje nereikalingi, tačiau kurių idėjomis ir patirtimi mielai naudojasi užsienio valstybės. Likusieji (o tokių beveik trečdalis) parado darbą, pajamas ir viltį išgyventi. „Dauguma šių žmonių – iš rajonų ir kaimo vietovių“, – nuomone pasidalijo R.Liepa. Šalį palieka ir pareigūnai. Pašnekovas nežino nė vieno kolegos, kuris dėl to gailėtųsi. Antai viena pasienietė išvyko į JAV prižiūrėti senelių. Už triūsą gauna 1 500–2 000 JAV dolerių per mėnesį, išsinuomojo namą, kurį ketina įsigyti. Ji Lietuvoje uždirbdavo mažiau nei 2 000 litų, gyveno vieno kambario bute. Kitas pasienietis laimėjo žaliąją kortą, išvyko į JAV, kur dirbdamas vertėju pasienio tarnyboje uždirba keliskart daugiau nei Lietuvoje. „Nesitikiu sulaukti, kada Lietuvos pragyvenimo lygis pasieks bent ES vidurkį, – sakė buvusi Vilniaus miesto tarybos narė N.Maleckienė. – Per 21 nepriklausomybės metus galėjome pasiekti daugiau, tačiau būdama politike prisižiūrėjau, kiek valdžioje savanaudžių ir kokiais „svarbiais argumentais“ remiantis neretai priimami gyventojams nepalankūs sprendimai. Todėl pasitraukiau.“

Aukso kalnų nebus

Lietuvos ekonomiką stabdo, vartojimo kainoms kilti ir socialinei atskirčiai didėti prielaidas sudaro, o tuo pačiu ekonomikos ir žmonių gyvenimo gerėjimo perspektyvas naikina keturios problemos: 1. Vyriausybės, savivaldybių, valstybės socialinės apsaugos fondų ir su jais susijusių subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų konsoliduota skola, kurios dydis šiuo metu siekia net 50,79 mlrd. Lt. 2. Milžiniškos palūkanos, kurias valstybė turi mokėti kreditoriams – dažniausiai ne Lietuvoje esančioms kreditinėms institucijoms. Taip didžiulės sumos išplukdomos iš Lietuvos biudžeto ir Lietuvos. 2012 m. reikės grąžinti skolos dalį, sudarančią 810 mln. Lt. Ir net 2,15 mlrd. Lt reikės sumokė-

ti palūkanų ir skolos administravimo išlaidų – iš viso tai sudarys net 2,96 mlrd. Lt. 3. Net 10 proc. aukštesnės nei vidutiniškai ES dujų ir energijos kainos. Tai verčia visus Lietuvos namų ūkius, tai yra visus gyventojus, verslą, valstybinį sektorių (ligonines, mokyklas, universitetus, poliklinikas, globos namus, kultūros įstaigas ir t. t.) mokėti milžiniškas sumas iš savo gaunamų santykinai mažų pajamų. Todėl mažėja vidaus vartojimas, o iš Lietuvos išpumpuojamos lėšos. Dėl brangių energijos išteklių brangsta paslaugos ir prekės, o didėjant jų savikainai mažėja eksporto konkurencingumas ir vidaus vartojimas. 4. Monopolinės buvusios valstybinės privatizuotos bei naujos įmonės teikia brangias paslaugas visuome-

nei, o valstybė neturi politinės valios reguliuoti minėtų įmonių taikomų kainų ir veiklos. Ekonomika gali augti tik didėjant vidaus vartojimui ir eksportui. Kaip Norvegijoje negyvensime, nes neturime milžiniškų gamtinių resursų: naftos, dujų, žuvies. Norvegija – valstybė, nepatyrusi karų, okupacijų ir milžiniškos emigracijos. Tačiau Lietuva gali gerinti savo piliečių gyvenimą ir mažinti socialinę atskirtį, jei niekam nepataikaudama spręs išvardytas problemas. Teigiami Lietuvos ekonomikai veiksniai yra du. Lietuva per metus sumoka ES apie 1 mlrd. Lt mokesčių, o per Sanglaudos fondus ir kitas programas iš ES gauna 7 mlrd. Lt paramos. Panašią sumą į Lietuvą kasmet savo artimiesiems paremti atsiunčia emigravę lietuviai.

nias Norvegijos universitete, nes aukštasis mokslas ten nemokamas.“

Ragina emigruoti Lietuvoje Egidiją stebina maisto kainos, kurios beveik pasivijo norvegiškas. Tik mėsa ir dar keletas produktų Norvegijoje brangesni. Tačiau vietoje mėsos Skandinavijos šalyje galima pirkti žuvį – jos daug ir ji labai kokybiška. „Ir drabužiai Norvegijoje pigesni nei pas mus, tik taupiesiems tenka pusdienį sugaišti ieškant geriausios kainos: tie patys gaminiai parduotuvėse kainuoja skirtingai“, – pabrėžė N.Maleckienė.

N.Maleckienė nesigaili išleidusi dukterį į užsienį.

mus nusipirkti vaisių, daržovių. Lietuviai mėgsta „svarines“ parduotuves, kuriose viskas kainuoja vieną svarą sterlingų: ir gerų lietuviškų „Pergalės“ saldainių dėžutė, ir kava, ir sausainiai, ir dantų pasta. Pasak pašnekovės, staliai, autoserviso meistrai ir kiti specialistai vidutiniškai uždirba

Asmeninio archyvo nuotrauka

vėja, pinigų užtekdavo tik už butą sumokėti ir... kruopoms. „Prižiūrėdama senelius, per 10 savaičių Vokietijoje uždirbu kaip Lietuvoje per metus. Kas 2,5 mėn. gaunu tokios pat trukmės atostogas, – pasakojo Rita. – Kartais girdžiu kalbant, kad nepatriotiška emigruoti,

„Pasiūlykite man vokišką algą – liksiu Lietuvoje. Tą pačią dieną paskambinsiu į Seimą ir džiugiai pranešiu: mano Tėvynė pagaliau mane prisiminė“, – sako Vokietijoje dirbanti Šakių gyventoja Rita.

Dailis Barakauskas, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, tarptautinių ekonominių santykių specialistas


4

2012 m. kovo 3 d. • Nr. 18 (9141) Valstiečių laikraštis

Komentarai

Gavėnios žingsniai

Laikas nuo Pelenų trečiadienio iki Didžiojo šeštadienio kiekvieno tikinčio žmogaus gyvenime yra labai svarbus. Jį būtų galima pavadinti intensyvios terapijos metu, kai siekiama nugalėti ligą. Blogiausia, kas nutinka žmogui, – ne fizinė liga, bet serganti jo dvasia, kai jis pameta Dievo kelią ir klaidingai suprastos laimės vedamas eina nuodėmės keliu. Tokia kelionė neišvengiamai baigiasi pralaimėjimu. Senojo Testamento istorija pasakoja apie tvaną, pražudžiusį nuodėmės keliu ėjusius žmones. Išliko tik Nojaus šeima, kuri ištikimai laikėsi Dievo kelio. Vaivorykštė po tvano tapo Dievo pažado ženklu, kad tarp jo ir žmogaus būsianti taika. Šiuo Dievo taikos ženklu mums yra tapusi Kristaus mirtis ir prisikėlimas; jį gauname Krikšto metu. Per Krikštą įsipareigojame atmesti piktąją dvasią bei jos darbus ir ištikimai saugoti Dievo draugystę. Tačiau žmogus tik kviečiamas, bet neverčiamas eiti Dievo keliu, todėl vi-

sada lieka galimybė išduoti savo ištikimybę. Žmonės kartais net viešai demonstruoja savo neištikimybę Dievo valiai ir, kad ir kaip keista, buriasi po vaivorykštės vėliava. Po tvano žmonėms vaivorykštė buvo palikta kaip taikos su Dievu ženklas, o mūsų amžiuje vaivorykštės spalvos naudojamos vėliavoje kaip pasipriešinimo Dievo valiai ženklas. Aukščiau už ją iškeliami žmogaus valia ir geismai. Tačiau kad ir koks būtų žmogus, Dievas savo sandoros su juo niekuo-

reikėjo ganyti kiaules ir badauti. Tik tada atėjo mintis grįžti į tėvo namus. Daugumai panašiai nutinka. Vis dėlto reikia dėkoti Dievui, jei vargas paskatina susimąstyti ir protingai nuspręsti, nes tokiais atvejais kartais dezertyruojama iš gyvenimo. Kol pats žmogus neapsisprendžia palikti nuodėmės kelio, niekas negali jo priversti. Net patiems artimiausiems namiškiams tenka, kaip tam tėvui, tik melstis ir laukti grįžtančio sūnaus.

Kol pats žmogus neapsisprendžia palikti nuodėmės kelio, niekas negali jo priversti. Net patiems artimiausiems namiškiams tenka, kaip tam tėvui, tik melstis ir laukti grįžtančio sūnaus. met neatšaukia ir laiko atidarytas duris. Ant jų užrašyta: „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“ Ką reiškia „atsiversti“? Palikti nuodėmės kelią, apsispręsti laikytis ne savo, o Dievo valios. Tačiau toks apsisprendimas neatsiranda savaime, jis dažnai ateina per vargą ir kančią. Kristaus pasakojimas apie sūnaus palaidūno sugrįžimą tai vaizdžiai iliustruoja. Kai jaunuoliui viskas sekėsi, kai jis turėjo pinigų, tol lėbavo su draugais, kol pasibaigė tėvo palikimas. Jaunuolis susimąstė tik tada, kai

Tačiau ne tik nelaimė paakina žmogų atsiversti. Dažnai jis pats suvokia, kad nuodėmės kelias veda į aklavietę ir reikia jį kuo greičiau palikti. Tokių atsivertimų gausu Bažnyčios istorijoje. Ką reiškia „tikėti Evangelija“? Paversti ją savo gyvenimu. Popiežius Benediktas XVI laiške, skirtame šių metų gavėniai, aiškina apaštalo Pauliaus mintį: „Sergėkime vieni kitus, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus“ (Žyd 10, 24). Popiežius rašo: „Pernelyg dažnai viršų paima abejingumas ir nesidomė-

jimas, kylantys iš savanaudiškumo. Ir šiandien primygtinai aidi Viešpaties balsas, raginantis rūpintis vieni kitais. Ir šiandien Dievas prašo mūsų būti brolių ir seserų „sargais“ (plg. Pr 4, 9), kurti santykius, paženklintus abipusio rūpinimosi, dėmesingumo kitų gerovei ir visapusiškai gerovei. Didysis artimo meilės įsakymas reikalauja suvokti savo atsakomybę tam, kuris, kaip ir aš, yra Dievo kūrinys ir vaikas. Jei puoselėsime tokį brolišką žvilgsnį, solidarumas ir teisingumas, gailestingumas ir atjauta savaime trykš iš mūsų širdžių.“ Šventasis Tėvas Benediktas XVI atkreipia mūsų dėmesį į dažnai užmirštamą gerą darbą artimui – perspėjimą. Jis rašo: „Blogio akivaizdoje nevalia tylėti. Galvoje turiu laikyseną tų krikščionių, kurie iš pagarbos žmogui ar tiesiog iš patogumo mieliau prisitaiko prie vyraujančios mąstysenos, užuot savo brolius ir seseris įspėję, kad šie vengtų mąstymo ir elgesio, prieštaraujančių tiesai ir neinančių gėrio keliu. Tačiau niekada krikščioniškojo pabarimo neturi motyvuoti noras smerkti ar kaltinti; tai visada daroma iš meilės bei gailestingumo ir kyla iš nuoširdaus rūpinimosi brolių ir seserų gerove.“ Kristaus raginimas tikėti Evangelija reiškia raginimą praplėsti savo širdį, kad joje tilptų daugelis mūsų brolių ir seserų. Gavėnia – metas apie tai pamąstyti. „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“

Savaitės komentaras

„Gazprom“ – subtilus dalykas

Albinas Čaplikas VL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Nors giriamės, kad, skirtingai nei Vakarų Europos gyventojai, turime bendravimo su Rytais patirties, jau akivaizdu, kad šią vertingą savybę mūsų politikai praranda. Tai rodo paskutinis Vyriausybės bendravimas su vienu iš Kremliaus valdomo „Gazprom“ koncerno vadovų. Paprastai Vakaruose derybų metu kalbama gana atvirai. Visai kitaip yra Rytuose. Čia derybos vertinamos kaip galimybė apgauti partnerį, yra net toks

tik rusai, o kiti savo partnerius turi nuolat tikrinti. Kas atsitiko? Ar tikrai per pastarąsias dvi savaites Lietuvoje du kartus apsilankiusio vieno iš „Gazprom“ vadovų veide nuolat švietusi šypsena buvo netikra? Reikia pripažinti, kad šis rusas atrodė tikrai europietiškai. Gal todėl mūsų politikus jo laikysena ir užmigdė? Nespėjo premjeras su EK pirmininku Briuselyje pasidžiaugti, kad ES energetikos strategija pradeda laužti Rusijos įšalą, kaip tą pačią dieną iš Maskvos sužaibavo. Rusijos gamtinių dujų koncernas „Gazprom“ paskelbė apie kreipimąsi į tarptautinį arbitražą, kuriame sieks apginti savo investicijas dėl Lietuvos Vyriausybės vykdomos gamtinių dujų sektoriaus pertvarkos. Dar pirmadienį buvo aiškinama, kad „Gazprom“ atstovai be priekaištų išklausė ES inicijuotus ir Lietuvoje, kaip bandomajame poligone, vykdomus bandymus atskirti dujų tiekimą nuo infrastruktūros, t. y. dujų tiekėjams neleisti valdyti vamzdynų.

Tai paliudijo ir susitikime dalyvavęs EK energetikos direktorato vadovas. O gal mes ko nors nežinome? Ar galėjo tai būti iš anksto suplanuota klasta? Gal ir galėjo. Tačiau labiau tikėtina kita versija. Regis, „Gazprom“ gal jau buvo susitaikęs su vamzdynų praradimu Lietuvoje, bet kaip tik tuo metu, kai vienas iš „Gazprom“ vadovų lankėsi Vilniuje, iš Briuselio atėjusi žinia išgąsdino Kremlių ir rusai nutarė spausti stabdžių pedalą. Priminsiu – tą dieną EK perspėjo aštuonias valstybes, kad jos turi padidinti konkurenciją energetikos srityje, kitaip turės stoti prieš Europos Teisingumo Teismą. Taigi dar iš aštuonių valstybių reikalaujama, kad jos atskirtų elektros ar dujų gamybą ar gavybą nuo tiekimo. Ir šį procesą valstybės turi pradėti nedelsiant, t. y. jau nuo šiandien, kovo 3 d. Gal įvertinęs Lietuvos ir „Gazprom“ santykių pasikeitimus Briuselis nusprendė papildyti savo apkabą naujais šoviniais, o Kremlius išsigando grandininės reakcijos?

Rusija turi puikių galimybių tvirtu mazgu surišti ilgalaikius priverstinius santykius su Lietuva. Tereikia gamtines dujas Lietuvai parduoti nors šiek tiek pigiau, nei parduodama Vakarų Europai, ir taip prisijaukinti ją, kaip prijaukinami narkomanai. žodelis „išdurti“. Todėl ruošiantis deryboms su atstovais iš Rytų reikia prisiminti vertingus posakius: „Rytai – subtilus dalykas“ arba rusų klasiko poeto Fiodoro Tiutčevo taiklų savo valstybės apibūdinimą: „Protu Rusijos neįmanoma suvokti, ja galima tiktai tikėti“. Tačiau ja tikėti gali

Tačiau po kelių dienų „Gazprom“ oficialiai pareiškė, kad Lietuva nevykdanti prieš tris dienas priimtų susitarimų. Kokių susitarimų? Apie jokius susitikime pasiektus susitarimus nebuvo paskelbta, tepaaiškinta, kad diskusijos vyko konstruktyviai ir sutarta iki kovo pabaigos susitikti dar kartą.

Galima ir kita versija. Rusijoje visu pajėgumu įsibėgėja rinkimų į prezidentus karštligė, todėl senajam naujajam ir vieninteliam realiam pretendentui reikia naujų priešų. Estijai ir Latvijai jau spėta papriekaištauti dėl tariamo rusakalbių persekiojimo, o Lietuvai rastas kitas būdas. Taigi da-

bar, kai Rusijoje griaudi rinkimų pabūklai, racionaliai derėtis gal net neverta. Būtų tikra bėda, jeigu rinkėjai pamanytų, jog imperinio mąstymo neatsisakanti valstybė tarsi nusileidžia mažutėlei kaimynei. Ką pagalvos rinkėjai? Paradoksalu, tačiau iš tikrųjų Rusijos pasirinkta spaudimo taktika naudingesnė kaip tik spaudžiamiesiems. Pasvarstykime racionaliai. Rusija turi puikių galimybių pririšti ir tvirtu mazgu užmegzti ilgalaikius priverstinius santykius su Lietuva. Ko reikia? Labai nedaug – naftą ir gamtines dujas Lietuvai parduoti nors šiek tiek pigiau, nei parduodama Vakarų Europai. O jeigu Lietuva pradėtų rimtai svarstyti apie dujų terminalo statybą ar ryšius su skalūnines dujas ketinančia gaminti Lenkija, tada dar labiau sumažinti tiekiamų gamtinių dujų kainą? Milžiniškus gamtinių dujų kiekius eksportuojanti Rusija prarastų nedaug, o Lietuva liktų ilgiems dešimtmečiams, gal net šimtmečiams pririšta ir prijaukinta, kaip nuolatinėmis dozėmis prijaukinami narkomanai. Tačiau dabar yra kitaip. Dabar Rusija akivaizdžiai spaudžia Lietuvą ir tikisi, kad mes palūšime. Smulkmena, tačiau panašiai buvo tikėtasi, kad paspaudus palūš Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir suteiks leidimą už Rusiją būsimoje olimpiadoje atstovauti perbėgėlei penkiakovininkei Donatai Rimšaitei. Spaudė, kiek galėjo, tačiau kuo daugiau spaudė, tuo labiau stiprėjo atoveiksmis. Taip yra ir dėl dujų vamzdynų nuosavybės pakeitimo bei dujų terminalo statybos. Jau dabar aišku, kad terminalą Lietuva statys ir net nesvarbu, kokios partijos laimėtų artėjančius rinkimus.

Valstybė parduoda miškų žemę Šią savaitę įvyko pirmi šalyje valstybinės miškų ūkio paskirties žemės, esančios Radviliškio ir Šiaulių rajonuose, pardavimo aukcionai. Juose už 75 900 Lt sėkmingai parduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) užsakymu suformuoti 5 miškų sklypai. Bendra miško sklypų pradinė pardavimo kaina buvo 45 340 Lt, tačiau jie parduoti net 30 650 Lt brangiau.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

VĮ Valstybinio žemės fondo organizuotuose miškų sklypų pardavimo aukcionuose iš viso dalyvavo 17 dalyvių, kurie varžėsi tarpusavyje siekdami įsigyti norimus miško sklypus. Iš viso parduota 13,81 ha miško. Daugiausia dalyvių susidomėjimo sulaukė Radviliškio rajono savivaldybės Pakalniškių seniūnijoje esantis 4,96 ha ploto miško sklypas, kurio pradinė siūloma kaina buvo 15 010 Lt. Šį miško sklypą panoro įsigyti net 6 aukciono dalyviai. Jis parduotas asmeniui, pasiūliusiam 37 tūkst. Lt. Šiaulių rajono Kuršėnų seniūnijoje esančių sklypų kainos aukcionuose nuo nustatytos pradinės taip pat išaugo, ir jie buvo parduoti brangiau nei siūlyta. Ringuvėnų kadastrinėje vietovėje esantis 1,52 ha ploto miško žemės sklypas buvo parduotas už 8 500 Lt (pradinė kaina 6 566 Lt). Kitas toje pačioje vietovėje esantis 4,15 ha ploto sklypas parduotas už 17 tūkst. Lt (pradinė kaina – 13 750 Lt). Dėl pastarojo sklypo varžėsi 5 pirkėjai. Dėl 2,61 ha ploto miško sklypo, esančio Svirbūčių kaime, varžėsi 3 pirkėjai. Jį įsigijo asmuo, kainą padidinęs nuo 6 616 iki 10 tūkst. Lt. Miško sklypų pirkimo–pardavimo sutartis su aukciono laimėtojais sudarinės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių ir Radviliškio žemėtvarkos skyriai. Valstybinės miškų paskirties žemės sklypų pardavimo aukcionai bus organizuojami ir toliau. Kovo mėnesį numatoma parduoti suformuotus sklypus Mažeikių ir Telšių rajonuose (aukcionai vyks kovo 28 d. 11 val.) bei Kalvarijos savivaldybėje (aukcionas vyks kovo 29 d. 11 val.). Dalyviai registruojami kovo 19– 23 dienomis. Miškų sklypų Telšių ir Mažeikių rajonuose pardavimo aukciono dalyviai registruojami Valstybės žemės fondo Šiaulių filiale, Tilžės g. 170, Šiauliai, 227 kab. Dėl dalyvavimo miškų sklypų pardavimo aukcione Kalvarijos savivaldybėje registracija vyks Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijų žemėtvarkos skyriuje, Vytauto g. 28, Marijampolė, 113 kab. Daugiau informacijos – www.vzf.lt/aukcionai ir www.nzt.lt. ŽŪM inf.


2012 m. kovo 3 d. • Nr. 18 (9141) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Lietuva įsipareigojo gyventi pagal išgales Europos Vadovų Tarybos posėdyje dalyvaujanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir dar 24 ES valstybių vadovai pasirašė naująją Europos sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje, kuri įpareigos Europos šalis laikytis griežtos finansinės drausmės ir vykdyti atsakingą ekonominę politiką.

Sutartis yra privaloma euro zonos šalims, bet prie jos prisijungė visos ES valstybės, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Čekiją. Pagrindinė, vadinamoji auksinė, sutarties taisyklė įpareigos šalis siekti subalansuoto arba perteklinio valstybės biudžeto (metinis struktūrinis biudžeto deficitas turi neviršyti 0,5 proc. nominalaus BVP). Ši nuostata turės būti perkelta į nacionalinę teisę.

Įstatymais įtvirtinus finansinę drausmę, pasak valstybės vadovės, politikai negalės išlaidauti ir neatsakingai elgtis su šalies pinigais.Prezidentės teigimu, pasirašydama sutartį Europa pareiškė tvirtą politinę valią atsakingai tvarkyti finansus ir pasiuntė aiškų signalą tarptautinėms rinkoms apie savo vykdomos politikos patikimumą. „Sutarties svarba Europai yra strateginė ir ilgalaikė. Finansinė drausmė tampa ne deklaracija, o teisiniu kiekvienos sutartį pasirašiusios šalies įsipareigojimu. Tai rimtas signalas tarptautinėms rinkoms

ir ekonominio stabilumo garantas. Lietuva tikrai laikysis visų pagrindinių principų, nes, kaip ir visas Baltijos ir Skandinavijos regionas, jų laikosi jau dabar. Tai mūsų filosofija ir visų Šiaurės ir Baltijos valstybių atsakingas požiūris į savo ekonomikas“, – prieš sutarties pasirašymą sakė Prezidentė. Sutartį pasirašiusios valstybės įsipareigoja tarpusavyje aptarti ir, reikalui esant, koordinuoti planuojamas stambias reformas. Šios šalys taip pat turės informuoti apie savo planus skolintis finansų rinkose. Sutartis taip pat numato rengti neformalius euro zonos šalių vadovų

5

susitikimus dukart per metus. Prie sutarties prisijungusios ne euro zonos valstybės į šiuos posėdžius bus kviečiamas bent kartą per metus. Sutartis įsigalios 2013 m. sausio 1 d., ją ratifikavus 12 euro zonos šalių. Ją pasirašiusios ne euro zonos šalys turės apsispręsti, ar nori taikyti kai kurias nuostatas dar iki euro įsivedimo. Tai jos turės paskelbti sutarties ratifikavimo metu. Prezidentės teigimu, dabar pasirašydama sutartį Lietuva išreiškia tvirtą politinę valią laikytis finansinės drausmės. Eltos inf.

Teikia paramą tradiciniams amatininkams Šį savaitgalį Vilniaus senamiestyje vykstančioje Kaziuko mugėje iš visos Lietuvos suvažiavę tradiciniai amatininkai pardavinės savo pagamintus tautinio paveldo gaminius, juos demonstruos, populiarins, supažindins su senosiomis tradicinio amato technologijomis.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) teikia finansinę paramą tradiciniams amatininkams, kurių gaminiai yra sertifikuoti ir pripažinti tautinio paveldo produktais, ir šiuos amatininkus vienijančioms asociacijoms, dalyvaujančioms tradicinėje Kaziuko mugėje. Pagal Tautinio paveldo subjektų finansavimo taisykles, ŽŪM padengia 80 proc. renginio ploto nuomos ir vietos įsirengimo išlaidų (ne daugiau kaip 500 Lt vienam dalyviui). Norą dalyvauti mugėje pareiškė Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacija, atstovausianti 45 tradiciniams amatininkams ir įmonėms, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija, atstovausianti 52 tradiciniams amatininkams, taip pat pavieniai tradiciniai amatininkai: Saulius Bobinas, Jadvyga Balvočiūtė, Džeinara Ubartienė, Nijolė Šakočienė, Stefa Strakšienė, Vygintas Steponaitis, Gintaras Binkauskas, Artūras Platakis, Aleksandra Stasytienė bei UAB „Apynys“, UAB „Saimeta“, UAB „Inarvida“, UAB „Picana“ ir kt. Iš viso mugėje dalyvaus 126 tradiciniai amatininkai ir 23 įmonės, gaminančios tradicinius gaminius. Šiems mugės dalyviams skirta 69, 8 tūkst. litų paramos. ŽŪM inf.

Raimundo Šuikos nuotraukos (Užs. 124)


6

2012 m. kovo 3 d. • Nr. 18 (9141) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Ar „Snoras“ galėjo bankrutuoti per naktį? „Aš nežinau, ko trūksta. (...) Aš nemačiau, kad jų (vertybinių popierių – red. past.) trūksta“, – tvirtino buvęs LB darbuotojas. „Ponas Vasiliauskas (LB valdybos pirmininkas – red. past.) turbūt žino daugiau, nes jis yra LB vadovas. Jis galbūt turėjo kitą informaciją. (...) Aš tokia informacija nedisponavau. Aš disponavau ta informacija, kuri buvo gauta iš banko. Bankas teigė, kad jis tuos popierius iki paskutinio momento turėjo“, – po susitikimo su V.Mazuronio vadovaujama komisija teigė K.Ramonas.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Birutė Žemaitytė Kol kas nei laikinoji Seimo komisija, tirianti „Snoro“ banko žlugimo aplinkybes, nei Specialiųjų tyrimų tarnyba, nei kas kitas, atrodo, neturi atsakymo į klausimą, kaip Lietuvoje atliekama komercinių bankų priežiūra, jei iš „Snoro“ nepastebėtai galėjo dingti beveik 3,9 mlrd. Lt vertės turtas, o Lietuvos bankas (LB), anot buvusių jo vadovų ir už priežiūrą atsakingų pareigūnų, didelių problemų nepastebėjo. Vienas iš tų, kurie, tikėtina, galėtų žinoti atsakymą į šį klausimą, – buvęs LB Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius Kazimieras Ramonas, 2011 m. lapkričio 30 d. atleistas iš pareigų, o praėjusį ketvirtadienį, kovo 1-ąją, liudijęs ir Valentino Mazuronio vadovaujamos parlamentinės komisijos posėdyje.

Ar atleistas teisėtai, aiškinsis teisme Atleisdamas K.Ramoną iš pareigų praėjus dviem savaitėms po to, kai buvo sustabdyta „Snoro“ veikla, LB viešai nedaugžodžiavo – visuomenė buvo informuota, kad K.Ramonas atleidžiamas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Tačiau buvęs ilgametis LB darbuotojas jau padavė savo darbdavį į teismą. Su jo advokatu Almantu Žmuida žurnalistams susisiekti nepavyko, tačiau LB interesams atstovaujantis advokatas Tomas Bagdanskis patvirtino: K.Ramonas ginčija atleidimą iš darbo. „Jis (K.Ramonas – red. past.) atleistas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Jis yra padavęs banką į teismą, ginčija atleidimą iš darbo. Jis prašo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, bet prašo ne grąžinti jį į darbą, o priteisti tai, kas priklauso pagal įstatymą už priverstinę pravaikštą, t. y. kompensaciją ir kompensaciją už stažą“, – sakė A.Bagdanskis. Advokato teigimu, kol kas bylos nagrinėjimas iš esmės neprasidėjęs. LB atstovas spaudai Mindaugas Milieška taip pat patvirtino, kad LB komentarų šia tema neteikia, tačiau jis leido suprasti, kad LB pozicija dėl atleisto darbuotojo nesikeičia.

„Audito ataskaitos buvo be išlygų. Jose buvo viskas gerai. Nežinau apie jokią skylę (milijardo litų vertės skylę „Snoro“ banke – red. past.)“, – teigė K.Ramonas. Eltos nuotrauka

K.Ramonas – griežtas tikrintojas? Apie tai, ar K.Ramono dėka galėjo būti pagražinamos „Snoro“ tikrinimų ataskaitos, sklando tik gandai. Prasitariama, kad jei jis ką nors ir „nuveikdavo“, tai buvo labai atsargus ir nepalikdavo jokių pėdsakų. Tačiau jis neslėpė savo ryšių su vienu iš „Snoro“ vadovų ir akcininkų Raimondu Baranausku, o „Snore“ dirbo viena K.Ramono sesuo Judita Ramonaitė ir dukra Ramona Laurinkienė, kuri buvo „Snoro“ banko vyresnioji juriskonsultė. Beje, dar viena jo sesuo Rūta Česonienė ir svainis Gediminas Česonis dirbo kitame banke. „Asmeniškai bendrauti neteko, tačiau iš kitų šaltinių žinau, kad jis buvo labai griežtas ir kategoriškas“, – sakė vieno iš „skandinaviškųjų“ bankų atstovas. Į natūraliai kylantį klausimą, ar tikrintojai galėjo būti vienodai griežti bankams, su kuriais sieja kokie nors giminystės ryšiai, ir tiems, su kuriais tokie ryšiai nesieja, pašnekovas atsakė: „Apie tai, kad būtų kaip nors labiau spaudžiami su jo šeima nesusiję bankai, man neteko girdėti. Bet apie tai paprastai viešai ir nešnekama.“ Kito, taip pat „skandinaviškojo“, banko atstovas, nenorėjęs viešai skelbti savo pavardės, kalbėjo panašiai: „Jis

(K.Ramonas – red. past.) ir jo pavaduotojai buvo žinomi kaip pakankamai griežti ir pakankamai kategoriški vykdydami priežiūrą. Bet negaliu pasakyti, ar kitiems jie galėjo būti ne tokie griežti.“ Paklausti, kaip atliekama bankų priežiūra, bankų atstovai pasakojo, kad pagal įstatymą kiekvienais metais LB rengia visų bankų patikras, auditus, apie jų rezultatus skelbia viešai ir beveik visada nurodo ką nors padaryti – „pašalinti ar dar ką nors, trūkumus, kurių yra“.

K.Ramonas: „Aš nemačiau, kad jų trūksta.“ „Audito ataskaitos buvo be išlygų. Jose buvo viskas gerai. Nežinau apie jokią skylę (milijardo litų vertės skylę „Snoro“ banke – red. past.). Aš nežinau apie tai“, – ketvirtadienį po laikinosios Seimo komisijos, tiriančios „Snoro“ banko žlugimą, posėdžio teigė K.Ramonas. Praėjusių metų lapkričio 30 d., praėjus dviem savaitėms po to, kai šio banko veikla buvo sustabdyta, iš LB Kredito priežiūros departamento direktoriaus pareigų atleistas K.Ramonas žurnalistams tvirtino, kad dirbdamas LB jokių požymių, kad „Snoro“ banke iki pat jo veiklos sustabdymo 2011 m. lapkričio 16 d. galėjo būti atliekamos finansinės machinacijos, nepastebėjo.

tas ikiteisminis tyrimas, kuris šiuo metu yra atnaujintas. Tuo metu jis pradėtas dėl galimo pinigų plovimo“, – žurnalistams po apklausos laikinojoje Seimo komisijoje, tiriančioje „Snoro“ bankroto aplinkybes, sakė V.Gailius. Tada buvo siekiama nustatyti maždaug 2,4 mln. eurų (8,29 mln. Lt), gautų iš lengvatinių mokesčių zonose įsikūrusių bendrovių, kilmę. Kodėl pradėtas tyrimas vėliau buvo nutrauktas, dabar taip pat aiškinasi laikinoji Seimo komisija.

Mokumo klausimų nekilo

Komisija sukauptos informacijos nekomentuoja

Ir ankstesnis LB vadovas Reinoldijus Šarkinas vasarį tai pačiai komisijai teigė, kad anksčiau nebuvo kilę jokių įtarimų, jog „Snoras“ gali turėti didelių bėdų. Pasak jo, „Snoras“, kaip ir kiti bankai, sulaukdavo LB pastabų, bet banko mokumo klausimas nekilo. „Jei būtų kilę įtarimų, tai būtų imtasi priemonių. Beveik visi bankai turėjo bėdų ir būdavo duodami nurodymai, kad ką nors reikia pataisyti“, – tvirtino R.Šarkinas ir patikino, kad tokio didelio lėšų trūkumo LB nebūtų galėjęs „pražiūrėti“. „Niekas negalėjo pražiūrėti. Ir mes negalėjome pražiūrėti. Juk ir dabar surado ta pati priežiūra. Mūsų priežiūra“, – teigė jis. R.Šarkinas sakė nežinantis, ar dabartinės LB valdybos surasta kelių milijardų litų skylė „Snore“ galėjo atsirasti jo valdymo metu, bet aiškino, kad milijardo litų skylė banke gali atsirasti ir per vieną naktį. „Manau, kad tie, kurie dirba dabar, nustatys, kada ta skylė atsirado“, – sakė 15 metų iki 2011 m. balandžio 16 d. centriniam bankui vadovavęs R.Šarkinas. Tačiau dabartinis LB vadovas Vitas Vasiliauskas laikosi kitokios nuomonės. Anot jo, komercinis bankas per naktį bankrutuoti negalėjo. „Matyt, kad ne – per naktį bankas negalėjo žlugti“, – po to, kai liudijo Seimo parlamentinei komisijai, tiriančiai „Snoro“ bankroto aplinkybes, sakė žurnalistams V.Vasiliauskas. Jis nesiėmė vertinti, ar apie padėtį banke žinojo ankstesnė LB vadovybė. Tačiau dabartinis LB vadovas ne sykį yra užsiminęs, kad pirmųjų įtarimų dėl „Snoro“ būklės kilo būtent dėl ne Lietuvoje laikomų milijardo vertės vertybinių popierių. Bankas tvirtino juos vis dar valdantis, tačiau jais nesinaudojo, nors toks sprendimas jam buvo nuostolingas. Kad „Snoras“ negalėjo bankrutuoti per naktį, netiesiogiai patvirtina ir kiti pareigūnai. Savaite anksčiau laikinajai Seimo komisijai liudijęs nuo pareigų nušalintas FNTT vadovas Vitalijus Gailius sakė, kad „Snoro“ bankas įtarimų FNTT kėlė dar 2007 m. V.Gailius bei komisijos posėdyje dalyvavęs taip pat iš darbo atleistas jo pavaduotojas Vytautas Giržadas žurnalistams užsiminė, jog tais metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimų finansinių machinacijų „Snoro“ banke. „FNTT 2007 m. buvo pradė-

Anot laikinosios Seimo komisijos, tiriančios „Snoro“ banko žlugimą, vadovo V.Mazuronio, be kitų dalykų, jie aiškinasi visą kontrolės sistemą ir yra surinkę jau nemažai vertingos informacijos. Tačiau kol vyksta tyrimas, jis neatskleidžia, kokia tai informacija. V.Mazuronis susilaiko ir nuo bet kokių vertinimų, ar LB pakankamai prižiūrėjo „Snoro“ banką. „Negaliu komentuoti, kokio pobūdžio yra ta informacija, bet susijusi ir su bankų priežiūra anksčiau, ypač paskutiniu laikotarpiu“, – sakė jis po vieno iš komisijos posėdžių. Išsamesnių komentarų parlamentaras neteikė ir po pastarojo posėdžio. „Galiu pasakyti tik tiek, kad mes išklausėme jo (K.Ramono – red. past.) požiūrį, jo motyvus. Kaip prieš tai išklausėme V.Vasiliausko nuomonę, išklausėme inspektavimo grupės žmonių, kitų nuomonę. Dar susitiksime ir su kitais žmonėmis. Sudėsime visus argumentus į vieną krūvą ir bandysime ieškoti vertinimo arba supratimo“, – sakė V.Mazuronis. Paklaustas, kodėl padėtį „Snore“ taip skirtingai vertina buvę ir dabartiniai jo vadovai bei kiti atsakingas pareigas ėję ir einantys darbuotojai (pavyzdžiui, K.Ramonas ir 2011 m. lapkritį banko inspektavimą baigusios grupės vadovas Irmantas Žadeika – red. past.), politikas atsakė: „Manau, kad informacija išsiskyrė dėl rimtų dalykų, dėl esminių faktų vertinimo ir interpretacijos.“ Pasak V.Mazuronio, pastarajame posėdyje politikai su K.Ramonu, atleistu iš LB, kalbėjo ne tik apie departamento, kuriam jis vadovavo ir kuris buvo atsakingas už bankų priežiūrą, veiklą, bet ir apie viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, jog K.Ramono giminės dirbo „Snoro“ banke. Anot V.Mazuronio, K.Ramono „giminių dilemos“ komisija pro akis nepraleis. Šiandien dar sunku prognozuoti, kokie faktai paaiškės atliekant tyrimus, išsiaiškinti, kada ir kodėl „Snoro“ banke atsirado milžiniška „skylė“, dėl kurios iš pradžių buvo sustabdyta banko veikla, o vėliau – ir iškelta bankroto byla, koks šioje istorijoje buvo vieno iš pagrindinių komercinių bankų prievaizdų – K.Ramono – vaidmuo. Tačiau tikėtina, kad bent į dalį klausimų atsakymus anksčiau ar vėliau vis dėlto išgirsime. O kol kas belieka laukti.


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis Linksmuolis Dzūkijos baravykas Jūrų muziejaus gyventojai ilgisi saulės Yra žmonių, kurie, sakytum, gimę tam, kad parodytų mums, koks graudžiai juokingas šis pasaulis. Vitalijus Cololo – po Čiurlionio neabejotinai žinomiausias Druskininkų pilietis, o TV jį išgarsino visoje Lietuvoje. Šis graikų kilmės lietuvių tautos humoristas lyg koks drūtas baravykas, išdygęs Dzūkijos šiluose: jį išvydęs pradžiunga ir jaunas, ir senas.

2012-ieji paskelbti muziejų metais, o populiariausias mūsų šalyje – Lietuvos jūrų muziejus-akvariumas. Tiesa, dabar lankytojų čia sumažėję, mat jų numylėtiniai delfinai atostogauja saulėtoje Graikijoje. Rūta Klišytė

Rūta Klišytė

11 p.

20 p.

Sodyba Kurti padeda žiemos sodo augalai

Pavasaris – tik kalendoriuje. Žalumos teks palaukti arba užsukti ten, kur visais metų laikais žalia. Nijolė Baronienė

Dėl pomidorų verta paplušėti Šie pačių užauginti raudoni kvepiantys švieži vaisiai visada bus skanesni už pirktinius. Rapolas Tamošiūnas

8 p.

7 p.

Sveikata Paslysti ir susižeisti galima net pavasarį

Nors kalendorinė žiema jau baigėsi, atsipalaiduoti skubant aptirpusiais šaligatviais nereikėtų. Daiva Šalc

Susirgus meningitu svarbi kiekviena minutė Prieš kelias savaites nuo meningokokinės infekcijos žaibiškai užgesus dar vieno paauglio gyvybei, medikai prakalbo apie infekcijos protrūkį. Almutė Blaževičiūtė

23 p.

23 p.

Valstieciu laikrastis 2012 03 03  

Valstieciu laikrastis 2012 03 03

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you