Page 1

2012 m. sausio 25 d., trečiadienis

Nr. 7 (9130)

Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais

Seimo valdantieji užsimojo pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymą, kad politinėms partijoms negaliotų jo nuostatos.

Kaina 1,89 Lt

Pirmą vasario savaitgalį žirgų mylėtojų lauks žirgų ristūnų lenktynės „Sartai – 2012“.

Apie tai – 4 p. f

Apie tai – 10 p. f

Betvarkė Kauno marių prieplaukoje Viešosios įstaigos valdomoje prieplaukoje – keistos rinkliavos ir juoką keliantys dokumentai, pretenduojantys patekti į FNTT keistenybių rinkinį.

Šiandien skaitykite: • Savivaldybių valdančiosios daugumos pirmiausia nusitaikė į rajonų žemės ūkio skyrius.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 11 p. f • Ūkiuose ir sodybose galima sėkmingai auginti putpeles ir perlines višteles. Šie paukščiai vertinami ne tik dėl skanios mėsos, bet ir dėl maistingų kiaušinių.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 11 p. f

Autoriaus nuotrauka

Albinas Čaplikas VL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Prie Kauno marių įlankoje įsikūrusios viešosios įstaigos „Kauno motorlaiviai“ prieplaukos vartų turėtų kaboti plakatas su akis rėžiančiu tekstu: „Sveiki atvykę į brangiausios elektros energi-

jos, keistų rinkliavų ir konfliktinių santykių teritoriją.“ Specialistai sako, kad Kauno marių įlankoje vyrauja betvarkė. Detalusis teritorijos planas neparengtas, VšĮ teisiškai lyg ir neturi žemės, tačiau ją nuomoja, o kiti sutinka nuomotis, tiesa, gal nežinodami tokių aplinkybių.

Brangiausios elektros energijos teritorija Nors prieplaukos teritorijoje neatliekami jokie slaptieji darbai, tačiau į ją lengvai nepateksite. Labai tikėtina, kad jus pasitiks aklinai užstumti gremėzdiški vartai, neatsiveriantys ne tik pašalaičiui, bet ir tiems, kurie lyg ir turėtų patekti į šią teritoriją. „Gelbė-

kite nuo savivaliavimo, negaliu patekti prie savo laivo. Mane prievartauja, kad mokėčiau neteisėtus mokesčius. Pavyzdžiui, už elektros energiją moku po litą už kilovatvalandę, o dar reikalauja, kad sumokėčiau 50 litų už „šlagbaumo“ nusidėvėjimą“, – bėrė sunkiai suvokiamus reikalavimus nedidelio laivo savininkas Antanas Mikuckas. Nukelta į 2 p. f

Cukraus reformos klystkeliai Po Europoje praūžusios „saldžiosios“ reformos ir fabrikų griovimo triukšmo cukraus kainos kyla kaip ant mielių, nors reformos strategai prognozavo, kad jis turėtų pigti. Vida Tavorienė VL žurnalistė, vida.tavoriene@valstietis.lt Cukrus brangsta, nors saldžiųjų šaknelių kainos – tos pačios. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Per praėjusius metus cukrus Lietuvoje brango apie 30 proc. Cukraus sektoriaus laukia nauji iš-

šūkiai – nuo 2014–2015 m. jį vėl ketinama reformuoti. Vienas iš Briuselio siūlymų – visiškai naikinti cukraus kvotas. Nauji vėjai gali būti nepalankūs ir cukraus sektoriaus dalyviams, ir vartotojams.

Baltijos šalyse – deficitinė rinka „Šiandien Baltijos šalyse – deficitinė cukraus rinka. Kaimynai latviai uždarė visus cukraus fabrikus, cukraus pramonės nėra Estijoje“, – teigė Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos pirmininkas Kastytis Patiejūnas. Nedaug trūko, kad po reformos, pradėtos prieš penkerius metus, ir lietuviai būtų likę be cukraus gamybos. Nukelta į 3 p. f

• Veltinius kurianti ir gaminanti pora ne tik mėgaujasi šia malonia veikla bei gyvenimu miške, bet ir iš to pragyvena.

MOTERS PASAULIS, 7 p. f • Dar 2010 m. Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai tikino, kad net ir karpant lėšas švietimas Lietuvoje išlieka prioritetu. TĖVIŠKĖS ŠVIESA, 18 p. f

Šeštadienį VL su priedais: Šeštadienis Sodyba Bičių avilys


2

2012 m. sausio 25 d. • Nr. 7 (9130) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Betvarkė Kauno marių prieplaukoje e Atkelta iš 1 p. Jau žinome, kad nuo šių metų pradžios elektros energija pagal laiko zonas pabrango 1–3,2 ct/kWh, tačiau kaina tikrai nepasieks lito. Gal tai naujas energetikų netikėtumas? Skambinu į „Lesto“ Kauno klientų aptarnavimo centrą. Klausimas energetikus nustebina. Jie pasiteirauja, kur užtikau tokias kainas. Sakau, kad prie Kauno marių. Humoro jausmą turintis energetikas pataria: „Tai pasiūlykite jiems apsilankyti Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje, juk netoli.“ Padėkoju už patarimą, o A.Mikuckas ant stalo kloja sąskaitas faktūras, ant kurių juodu ant balto parašyta, kad šis žmogus į VšĮ „Kauno motorlaiviai“ sąskaitą už elektros energiją jau daugiau kaip metus laiko mokėjo po 1 Lt/kWh. A.Mikuckai, kodėl tik dabar susigriebėte? „Ai, nenorėjau pyktis“, – kažkaip miglotai paaiškina. Tačiau VL pakalbintas „Kauno motorlaivių“ tarybos pirmininkas Vytautas Survila nepasimetė: „Niekas jam neliepė tiek mokėti. Apskritai jis savavališkai prisijungė prie elektros energijos tinklo ir retkarčiais, kiek nori, tiek ir perveda į „Kauno motorlaivių“ sąskaitą.“ Tačiau A.Mikuckas atkerta klausimu: „Tai gal aš susapnavau ir metus mokėjau du kartus brangiau? Man paaiškino, kad čia tokia tvarka, tai ir mokėjau.“

A.Mikuckas prie „Kauno motorlaivių“ užrakintų vartų: „Negaliu patekti į teritoriją, kur yra mano turtas.“ Albino Čapliko nuotrauka

Gerai, kad įrašiau pokalbį, nes šiais žodžiais dabar nepatikėtų ne tik skaitytojai, bet ir aš pats. Juk valstybės įstaigos direktorė kalba kaip koks Lukašenka: „Nenoriu matyti, nenoriu bendrauti, nenoriu laikyti.“ „Tikras vargas mums su tuo A.Mikucku, nežinau, ką ir daryti. Jis mus gąsdina, neleidžia ramiai gyventi“, – dejuoja ir V.Survila. Susijaudinusi direktorė prasitarė apie tikrąją konflikto priežastį: „Viskas buvo gerai, kol jis nepradėjo kiauliškai elgtis – apie mus rašyti skundų

įstaigos vadovų nuomonės pasikeitimas rodo, kad jie galimai piktnaudžiauja savo padėtimi: „Jiems patarčiau neužmiršti, kad žemės savininkas yra valstybė, o ne įstaigos vadovai.“

Vartus atidaro 50 litų banknotas A.Mikuckas tikina, kad viešosios įstaigos vartai atkeliami ne už ačiū. „Man paaiškino, kad reikia 50 litų sumokėti už vartų amortizaciją, esą

toriją jis gali patekti ir jokio vartų susidėvėjimo mokesčio nėra. Tačiau direktorė rėžia tiesiai šviesiai. „Taip, yra toks 50 litų įvažiavimo mokestis. Kai sumoki, tada suteikiame kodą ir gali patekti į teritoriją, tačiau A.Mikucko sutarties laikas pasibaigė ir jis neturi teisės būti mūsų teritorijoje“, – sako A.Kaminskienė, nematydama reikalo paaiškinti, kur keistos rinkliavos lėšos patenka ir kokiais teisės aktais remiantis tokia rinkliava nustatyta.

FNTT turės darbo

FNTT absurdiškų dokumentų rinkinį turėtų papildyti komiški laisvos formos pinigų už laivo saugojimą perdavimo aktai, kai pinigai būdavo perduodami VšĮ „Kauno motorlaiviai“ sargei. Muziką užsako viešosios įstaigos vadovai „Kauno motorlaivių“ direktorė Aušra Kaminskienė įstaigai vadovauja neseniai, todėl gal dėl patirties stokos buvo atviresnė ir atskleidė kortas neprašyta: „Aš A.Mikucko labai nenoriu matyti savo teritorijoje ir nenoriu su juo bendrauti. Jis man tiek nervų sugadino per pastaruosius metus, tiek prikiršino kitų laivų kapitonus, kad nenoriu jo laikyti savo uoste. Be to, jo sutartis jau pasibaigė.“

ir kitokių raštų. Mums tokio žmogaus nereikia.“ Konfliktą narplioti pradėjęs advokatas Antanas Danielius iš esmės pakartojo direktorės žodžius: „Prieš kelerius metus „Kauno motorlaivių“ vadovai kitiems savo klientams A.Mikucką pateikdavo kaip teigiamą pavyzdį, esą štai taip tvarkingai reikia įsirengti lieptus laivams. Tačiau kai šiam vyrui kilo įtarimų dėl mokesčių teisėtumo, tą pačią dieną viskas apsivertė aukštyn kojomis.“ Advokatas daro prielaidą, jog toks

Prašo įvertinti pavojų nacionaliniam saugumui Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas kreipėsi į Lietuvos banką, Valstybės saugumo departamentą ir Finan-

sinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, prašydamas pateikti informaciją, kuria remiantis būtų galima įvertinti galimą politinių sprendimų poveikį Lietuvos bankinės sistemos stabilumui ir nacionaliniam saugumui. A.Anušausko nuomone, „neneigiant parlamentarų teisės steigti tyrimo komisijas, reikia gauti informaciją“, ir ja remiantis apibrėžti tyrimo tikslus, nedarant žalos „Snoro“ kreditorių interesams. NSGK pirmininko teigimu, neapgalvoti veiksmai, sąmoningas poveikis iš šalies gali apsunkinti pinigų paiešką ir susigražinimą. Sulaukus atsakymų, įvyks NSGK posėdis. Eltos inf., balsas.lt nuotrauka

vartai darinėjant susidėvi, naudojama elektros energija. Sumokėjau, tačiau pasakiau, kad tai bus paskutinis mano mokėjimas. Nuo sausio pradžios į teritoriją nebegaliu įvažiuoti, o nuo praėjusios savaitės savo laivo nebegaliu net apžiūrėti. Sausio 19 dieną man artėjant prie vartų jau ir vartelius pėstiesiems užrakino komendantu dirbantis direktorės vyras“, – apie nelinksmus pokyčius pasakoja A.Mikuckas. VšĮ vadovai šiuos A.Mikucko teiginius komentuoja skirtingai. Tarybos pirmininkas sako, kad į teri-

A.Mikuckas prisipažįsta ir pats pažeidęs įstatymus, nes anksčiau dalį mokesčių mokėjęs į rankas. Išliko ir komiški laisvos formos pinigų už laivo saugojimą perdavimo aktai, kai pinigai būdavo perduodami įstaigos sargei. Tokie dokumentai tikriausiai papildys Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) absurdiškų dokumentų rinkinį. Taip pinigus mokėjo ir A.Mikuckas. Negerai. Dabar FNTT pareigūnai, ko gero, turės klausimų ir jam. Tačiau vyras turi ir lengvinančių aplinkybių: „Kai sužinojau, kad iš tikrųjų net neparengti šios teritorijos detalieji planai, kai užsakiau duomenis Registrų centre ir sužinojau, kad VšĮ „Kauno motorlaiviai“ nuosavybės teise įregistruotų daiktų neturi, tai suabejojau, ar aps-

kritai VšĮ teisėtai renka mokesčius. Apie tai informavau vadovus, klausiau jų, tačiau atsakymo nesulaukiau, o nesulaukęs nusprendžiau laikinai nesudaryti sutarties.“ FNTT susidomėjimą padėtimi VšĮ „Kauno motorlaiviai“ patvirtino ir advokatas A.Danielius: „Turime informacijos apie keistus mokesčius, reikėtų išsiaiškinti, kodėl vieniems paslaugų gavėjams jie buvo mažesni, o kitiems – didesni. Be to, dalis mokesčių galėjo būti mokama nelegaliai ir tai pripažino pats A.Mikuckas. Jis tikina, kad buvo priverstas taip elgtis.“ Pasak advokato, FNTT turėtų išsiaiškinti, kur nukeliavo visi surinkti pinigai ir ar pagal paskirtį jie buvo panaudoti. „Manau, kad nesunku patikrinti, pavyzdžiui, ar visi už elektros energiją surinkti pinigai (po 1 Lt/kWh) buvo pervesti elektros energiją tiekiančiai bendrovei. Aš asmeniškai tuo labai abejoju“, – šypsosi visų galimo bylinėjimosi duomenų neatskleidžiantis advokatas A.Danielius.

Nėra tikro šeimininko, nėra ir tvarkos Dainius Aleksiūnas, Kauno teritorijų planavimo Statybos valstybinės priežiūros skyriaus statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas VšĮ „Kauno motorlaiviai“ valdomoje teritorijoje, Kauno marių įlankoje, vyrauja betvarkė. Pirmiausia turi būti parengtas detalusis planas ir numatyta, kas ir kokią visos teritorijos dalį naudoja. Tačiau Kauno miesto savivaldybė detaliajam planui parengti neturi lėšų. Dabar VšĮ teisiškai lyg ir neturi žemės, tačiau ją nuomoja, o kiti sutinka nuomotis, tiesa, gal nežino visų aplinkybių. Apskritai Kauno marių įlankos teritorija yra labai apleista. Laikini šeimininkai nebent šlaitą vasarą nušienauja ir šiek tiek apsitvarko teritoriją. Bet tikro šeimininko ir tikros tvarkos nėra, o tokiais atvejais ir kyla nesutarimai. Gal tik A.Mikucko lieptas yra vos ne pavyzdinis – atitinka ir saugos, ir estetinius reikalavimus, įrengtas apšvietimas. Tačiau jis investavo neturėdamas jokių garantijų, pasikliaudamas tik žodžiu. Panašių konfliktų gali kilti dėl kiekvieno laivo savininko pastatyto liepto.

I.Degutienė raginama išsklaidyti įtarimus

Seimo opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis viešai kreipėsi į Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, ragindamas viešai atsakyti į klausimus, kurie paneigtų arba patvirtintų kaltinimus apie galimai neskaidrius sandorius, galimai vykdytus su UAB „Novotersa“ kredito, buvusio banke „Snoras“, padengimu. V.Mazuronis klausia, „ar buvo UAB „Novotersa“ kreditas banke „Snoras“ dengiamas iš šios firmos einamosios sąskaitos, kokio nors in-

dėlio ar kitų šaltinių“. „Tereikia atsakyti į du klausimus ir atsakymus patvirtinti dokumentais, – sako politikas. – Jeigu toks kredito dengimas buvo, tai kada tai buvo daryta paskutinį kartą, kokia suma buvo padengta ir iš kokių lėšų?“ Seimo nario nuomone, tokią informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus Seimo pirmininkės sūnus gali pateikti visuomenei labai greitai ir sustabdyti gandų ir prielaidų sklidimą. O I.Degutienė praėjusią savaitę krei-

pėsi į Generalinę prokuratūrą, kad ši ištirtų Seimo nario Algirdo Butkevičiaus paskelbtą informaciją apie „vieno iš valdančiosios daugumos atstovų giminaitį“, prieš pat sustabdant „Snoro“ veiklą „atlikusį pervedimą ir daugiau nei 600 tūkst. litų indėlio suma padengusį dalį kredito“. Įmonei „Novotersa“ vadovaujantis ir dalį akcijų valdantis I.Degutienės sūnus Gediminas Degutis neigia padengęs paskolą indėliu ir svarsto galimybę bylinėtis dėl šmeižto. Jei toks pervedimas iš tiesų būtų įvykęs, G.Degučio įmonės sąskaitoje būtų likusi valstybės kompensuojamo dydžio suma, o įmonė išgelbėta dėl šimtų tūkstančių litų praradimo bankrutuojančiame banke. Eltos, VL inf., Klaudijaus Driskiaus nuotrauka


2012 m. sausio 25 d. • Nr. 7 (9130) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Cukraus reformos klystkeliai

Visos galimybės patiems auginti cukrinius runkelius ir gaminti cukrų yra, tačiau ES politikai skraido padebesiais ir nemato, kas dedasi ant žemės. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

e Atkelta iš 1 p. Po įtemptų cukrinių runkelių augintojų ir cukraus gamintojų derybų Lietuvoje iš buvusių 4 fabrikų toliau veiklą tęsia du – „Nordic Sugar Kėdainiai“ ir „Arvi cukrus“. „Fabrikai sugriauti, cukraus trūksta. Neįtikėtina, kad ES negali pati apsirūpinti cukrumi. Reikia importuoti, nors yra visos galimybės patiems auginti runkelius ir gaminti cukrų. ES politikai skraido padebesiais ir nemato, kas dedasi ant žemės“, – apmaudo neslėpė kooperatyvo „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Mangirdas Kronkaitis. Lietuvos nacionalinė cukraus gamybos kvota sumažėjo 12 proc. – nuo 103 tūkst. tonų iki 90,3 tūkst. tonų, o šalies vidaus cukraus poreikis – apie 100 tūkst. tonų. Vokietijos koncernui „Nordic Sugar“ priklausantis fabrikas Kėdainiuose turi apie 64,2 tūkst. tonų, o „Arvi“ įmonių grupės fabrikas Marijampolėje – per 26 tūkst. tonų cukraus gamybos kvotą.

ir dėl augančio vartojimo Kinijoje bei Indijoje, bioetanolio paklausos (Brazilijoje tam sunaudojama apie 60 proc. cukranendrių). Aišku, kad po reformos mažiau cukraus pagaminama ir ES. „Į Europą neplūstelėjo cukranendrių cukrus. Brazilijoje antri metai sausra, skelbiama, kad ten trūksta investicijų į cukraus sektorių. Kol ši šalis buksuos, tol pasaulyje cukraus trūks. Pasaulio rinkoje išaugus cukraus kainoms, trečiųjų šalių gamintojams pelningiau savo produkciją eksportuoti ne į ES, o kitas rinkas. Europoje išsekus kvotinio cukraus atsargoms, atsirado jo deficitas. ES, buvusi viena didžiausių pasaulio cukraus eksportuotojų, tapo antrąja jo importuotoja“, – tvirtino K.Patiejūnas.

Pasinaudojo pirkėjų ažiotažu Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per praėjusius metus iš maisto produktų daugiausia – bemaž 30 proc. – pabrango cukrus.

Atsisakyti kvotų dar anksti Dainius Stravinskas, Žemės ūkio ministerijos Perdirbtų produktų skyriaus vedėjas Pagal pirminį Europos Komisijos (EK) pasiūlymą cukraus kvotų režimas turėtų baigtis 2015 m. Mūsų šalies pozicija jau išsakyta. Ir gamintojai, ir augintojai norėtų, kad kvotų režimas būtų pratęstas bent iki 2020 m. Už tai pasisako ir Vengrija, Prancūzija, Rumunija, Austrija bei kitos šalys. Atsisakyti kvotų jau nuo 2015 m. – ankstyvas sprendimas. Šiam sektoriui dar reikia adaptuotis po pirmosios reformos. Kvotos, minimalios runkelių supirkimo kainos ir kitos rinkos reguliavimo priemonės palaiko augintojus ir apsaugo vartotojus nuo kainų svyravimo bei galimo cukraus deficito vidaus rinkoje. Sumažėjus kvotinio cukraus atsargų, EK leido gamintojams dalį virškvotinio cukraus konvertuoti į kvotinį.

pas mus. Paniškas vartotojų elgesys paskatino gamintojus bei prekybininkus kelti cukraus kainas. Vėliau biržose jos krito, o mūsų prekybos centruose – ne. Cukrus dar brangsta, nors cukrinių runkelių kainos – tos pačios“, – dėstė A.Gapšys. Abiem fabrikams cukrinius runkelius tiekiantys ūkininkai pasiekė, kad žaliavos kainos būtų susietos su kvotinio cukraus kaina: jei cukrus brangsta, gamintojai turi jiems sumokėti tam tikrus priedus.

Vienas iš reformos tikslų buvo į ES cukraus rinką iš trečiųjų šalių įsileisti daugiau pigesnio cukranendrių cukraus. Tai turėjo būti palanku vartotojams. Tačiau rezultatas kol kas priešingas. Taigi Lietuvoje pagaminto kvotinio cukraus neužtenka vidaus poreikiams patenkinti. Šalies fabrikai pagamina ir virškvotinio ar pramoninio cukraus, todėl jo deficitas mažinamas dalį tokio cukraus „keičiant“ į kvotinį. Šiemet šalies fabrikai gavo leidimus parduoti 16 206 tonas virškvotinio cukraus.

Kainos rekordinės Vienas iš reformos tikslų buvo į ES cukraus rinką, ilgą laiką reguliuojamą kvotomis, ribinėmis kainomis, muitais ir subsidijomis, iš trečiųjų šalių įsileisti daugiau pigesnio cukranendrių cukraus. Tai turėjo būti palanku vartotojams. Tačiau rezultatas kol kas priešingas. Tvirtinama, kad dėl prasto cukranendrių derliaus 2011 m. pradžioje cukraus kainos išaugo daugiausiai per trisdešimt metų. Kainos kyla

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2011-ųjų sausį didmeninė cukraus kaina siekė beveik 2,30 Lt/kg, rugpjūtį – jau 2,80 Lt/kg. O mažmeninė cukraus kaina sausį buvo apie 3,20 Lt/kg, rugpjūtį – apie 3,85 Lt/kg. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys pernykščio cukraus brangimo mūsų šalyje nelinkęs sieti su cukraus reforma. Anot tyrėjo, mūsų prekybos tinkluose pabrangęs cukrus – greičiau vartotojų sukelto ažiotažo ir šalies prekybos bei perdirbimo sektoriams būdingos oligopolijos pasekmė. „Pasaulinėse biržose kilo cukranendrių cukraus kainos. Mūsų šalyje cukrus gaminamas iš runkelių. Bet pastebėjus tokias tendencijas prasidėjo cukraus pirkimo bumas. Iš pradžių Lenkijoje, paskui persimetė ir

„Jei fabrikas uždirba daugiau, pasidalija su augintojais, – toks modelis teisingas. Šiemet dar nesuvesti galai, tad nežinia, koks bus priedas. Bet panašu, kad bus pakankamas“, – tvirtino UAB „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris. Su Kėdainių fabriku sutartis sudariusių ūkininkų už cukrinius runkelius gaunama kaina susieta ir su kviečių kaina. Pernai augintojams papildomai teko po beveik 15 Lt/t. „Lietuvoje cukrinių runkelių augintojams mokama viena iš didžiausių kainų ES. Bazinė cukrinių runkelių kaina – 90 Lt/t. Mes mokame apie 30 proc. daugiau“, – tvirtino S.Mozeris. Mažmeninės cukraus kainos mūsų šalyje yra kiek didesnės nei ES valstybėse. Štai ir latviai, patys negaminantys cukraus, moka apie pusę lito už kilogramą mažiau nei lietuviai.

Kooperatyvo „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas M.Kronkaitis nieko gero nelaukia iš naujos reformos. „Augintojai ramybės neturi nuo reformos pradžios, panašu, kad ir ateityje neturės. Ūkininkai nepritaria kvotų naikinimui. Investavome į modernią techniką, efektyvinome auginimą, todėl norėtume pastovumo“, – dėstė cukrinių runkelių augintojas. Pasak „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktoriaus S.Mozerio, ir augintojai, ir gamintojai ruošiasi naujiems iššūkiams. Ir vieni, ir kiti investuoja į gamybą. Fabrikas pasirengęs pradėti du naujus investicinius projektus. „Tikimės, kad kvotos bus pratęstos iki 2020 m. Tuomet turėtume laiko dar sustiprinti konkurencingumą – mažinti runkelių auginimo sąnaudas, didinti derlingumą, sumažinti transportavimo nuostolius ir dar efektyvinti gamybą“, – aiškino S.Mozeris. Pernai Kėdainiuose įsikūręs fabrikas pagamino 74 tūkst. tonų (kvotinio ir nekvotinio) cukraus, o šiemet – apie 103 tūkst. tonų saldžiojo produkto. Nekvotinį, arba pramoninį, cukrų, naudojamą biodegalų gamyboje, medicinos, statybų pramonėje, fabrikas eksportuoja į Europą.

Investuoja į gamybą

Anot LAEI tyrėjo, nenuostabu, kad Lietuvoje kainos aukštesnės: 60 proc. mažmeninės prekybos priklauso 4 prekybos tinklams.

Nori dar sustiprėti Po kelerių metų cukraus sektoriaus vėl laukia nauji išbandymai – Europos politikai planuoja naują cukraus reformą. Vienas iš scenarijų – kvotų naikinimas nuo 2014–2015 m. Taip pat svarstomas laipsniškas kvotų naikinimas iki 2017–2018 m. ir kvotų išsaugojimas iki 2020 m. „Kvotų naikinimas pirmiausia būtų nenaudingas cukrinių runkelių augintojams. Runkelių kaina galėtų kristi, jei fabrikai nuspręstų įsivežti pigesnių cukranendrių ir iš jų gamintų cukrų. Tai galėtų būti naudinga vartotojams, tačiau greičiausiai tik laikinai. Dėl menkų kainų žemdirbiai galėtų atsisakyti auginti runkelius, tada, nelikus alternatyvos vidaus rinkoje, cukraus kainos vėl augtų“, – prognozavo A.Gapšys.

Jaunatis. Saulė teka 8.21, leidžiasi 16.41.

3

„Panaikinus kvotas, neliktų jokių apribojimų augintojams ir gamintojams. Nebeliktų ir nacionalinių kvotų. Visos cukraus rinkos reguliavimo priemonės, išskyrus referencinę cukraus kainą – 404,4 eurų už toną, irgi netektų galios. Kartu su kvotomis būtų panaikinta ir minimali cukrinių runkelių kaina – augintojų gyvybingumą palaikanti pajamų garantija. Taip pat nebūtų ribojamas eksportas. Dabar Pasaulio prekybos organizacija dėl rinkos reguliavimo priemonių ES leidžia eksportuoti tik apie 1,4 mln. tonų cukraus“, – aiškino K.Patiejūnas. Anot Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos pirmininko, brangstant cukraus gamybai pasaulyje ir didėjant cukraus suvartojimui, būtų neleistina naikinti turimą potencialą, jį kaip tik reikėtų stiprinti. „Geriausia būtų, kad dabartinis cukraus kvotų režimas būtų pratęstas iki 2020 m. Tuomet sustiprėję augintojai ir gamintojai būtų pajėgūs pakelti dar vieną reformą. Pakankamai rimtas ženklas, kad Vokietijos koncernas „Pfeifer & Langen“ nori įsigyti Marijampolės fabriko akcijų, „Nordic Sugar“ investuoja į gamybą. Vadinasi, mūsų šalyje jie mato perspektyvų“, – samprotavo K.Patiejūnas.

Šiandien

Rytoj

Poryt

Dieną: -1 -6o

Dieną: -3 -8o

Dieną: -6 -11o

Naktį: -4 -9o

Naktį: -5 -10o

Naktį: -10 -15o

Šiandien truputį vietomis pasnigs, naktį ir rytą vietomis suboluos rūkas, susidarys šerkšnas. Žemiausia oro temperatūra naktį kris iki 4–9, vietomis pragiedrėjus – iki 12 laipsnių šalčio. Dieną laukiama 1–6 laipsnių šalčio. Ketvirtadienį vis labiau artės Sibiro kilmės anticiklonas, slėgis kils, debesys sklaidysis, daug sniego nenumatoma. Pūs vis šaltesnis pietryčių, rytų vėjas. Žemiausia oro temperatūra naktį kris iki 5–10, vietomis iki 15 laipsnių šalčio, dieną laukiama 3–8 laipsnių šalčio. Penktadienį jau nesnigs, pūs labai žvarbus pietryčių vėjas. Oro temperatūra naktį smuktelės iki 10–15, vietomis – iki 18 laipsnių šalčio, dieną bus 6–11 laipsnių šalčio. Savaitgalį išliksime šalto anticiklono globoje. Smarkiai snigti neturėtų, bet ir toliau pūs labai žvarbus bei gūsingas rytų, pietryčių vėjas. Speiguoti orai nesitrauks ir kitos savaitės pradžioje.

orai.lt, VL inf.


4

2012 m. sausio 25 d. • Nr. 7 (9130) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Politikai įsigeidė išimčių Atvėrę kelią politinių partijų finansavimui iš valstybės kišenės, Seimo nariai kratosi prievolės laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo.

Dalies Seimo narių norą politinėms partijoms taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo išimtį galima prilyginti primityviam norui iškilti aukščiau kitų Lietuvos piliečių. Raimundo Šuikos nuotrauka

Gediminas Stanišauskas VL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Seimo valdantieji užsimojo pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymą, kad politinėms partijoms negaliotų jo nuostatos. Neatmetama galimybė, jog išimtį parlamentas įtvirtins dar iki kovo 10 dienos.

Partijoms padaugėjo prievolių Nuo sausio 1 d. įsigaliojus Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontro-

lės įstatymo pataisoms, politinėms partijoms draudžiama priimti aukas iš juridinių asmenų, o gyventojų aukos yra stipriai apribotos. Prarastas lėšas partijoms kompensuos biudžetas. Ši parama iš valstybės iždo sudarys maždaug 20 mln. Lt, o iki šiol kasmet tekdavo apie 5,5 mln. Lt. Tačiau priėmus šias nuostatas paaiškėjo, kad partijoms, kaip ir kitoms organizacijoms, teks laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo. Jos privalo kiekvieną pirkimą pagrįsti surengdamos konkursus, apklausas. Todėl Seimo valdančiųjų iniciatyva parlamente liberalas Al-

gis Čaplikas įregistravo Viešųjų pirkimų įstatymo pataisą, numatančią, kad partijoms įstatymas nebūtų taikomas. Per neeilinę Seimo sesiją, vykusią sausio 17–19 d., parlamentui taip ir nepavyko priimti minėtų pataisų, nes Seimo opozicija, protestuodama dėl to, kad iš darbotvarkės buvo išbrauktas klausimas dėl komisijos sudarymo banko „Snoras“ veiklai ištirti, išėjo iš salės. Sesijoje nelikus 71 parlamentaro visi įstatymai, įskaitant ir Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, liko nepriimti. Tačiau Seimas neatsisakė partijas paversti privilegijuotais subjektais.

Ieškos landų įstatymui apeiti Formalus opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis sako, kad ne Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos nulėmė opozicijos demaršą Seime. „Bet aš linkęs tą įstatymą keisti, nes atsiras nešvarios politinės kovos atvejų, kai konkurentai skųs teismams pirkimus, susijusius su politine reklama žiniasklaidoje“, – teigė V.Mazuronis. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma tikina, kad „partijų negalima primityviai lyginti su eiliniu jų buvimu“. „Partijos iš kitų išsiskiria, nes turi atskirą savo įstatymą ir jos pagal Konstituciją atitinka esminius demokratinius pagrindus“, – kalbėjo J.Razma. Jis aiškina, kad viešųjų pirkimų procedūrų partijos laikytųsi pirkdamos ryšių paslaugas, kompiuterius, nuomodamosi nekilnojamąjį turtą ir kitką. „Bet tikrai nelengva įsivaizduoti, kad viešųjų pirkimų nuostatos būtų taikomos perkant politinę reklamą, viešųjų ryšių paslaugas“, – pabrėžė J. Razma. Pasak jo, tokiu atveju politinės partijos į pirkimo dokumentus „surašys tokias sąlygas, kad liks vienintelis dalyvis ir įstatymas bus pritaikytas“.

Neliktų paslėptos reklamos Dalies Seimo narių norą politinėms partijoms taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo išimtį parlamentarė Rima Baškienė vadina primityviu noru iškilti aukščiau kitų Lietuvos piliečių. „Visi teiginiai, kad įstatymas pernelyg sudėtingas partijoms – tai primityvus noras būti aukščiau kitų“, – teigė R.Baškienė. Jos žodžiais, „jei įstatymo laikosi

Mokytojai bijo nedarbo ir skurdo Į Švietimo ir mokslo ministerijos bei Vyriausybės priimtą sprendimą mažinti mokinio krepšelio lėšų dalį savivaldybėms pedagogai ketina reaguoti 2 valandų įspėjamuoju streiku. Jolita Žurauskienė VL žurnalistė

Dėl lėšų stokos savivaldybės įpareigotos iki vasario 1-osios patvirtinti bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos planus 2012–2015 metams. Sumažinus finansavimą reikės uždaryti arba reorganizuoti ne vieną mokyklą. Daugelis pedagogų neteks darbo arba bus sumažintas pamokų skaičius bei atlyginimas.

Nori būti išgirsti Praėjusių metų gruodžio 6 d. Lietuvos švietimo profesinė sąjunga (LŠPS) surengė mitingą prie Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM). Pasak minėtos sąjungos pirmininko Audriaus Jurgelevičiaus, mažinant lėšas žlugdomos net tik kaimo, bet ir miesto mokyklos. Prašyta tobulinti mokytojų darbo apmokėjimo tvarką, nebloginant jų padėties. Prieš kelerius metus LŠPS pateikė ŠMM pasiūlymų, kaip tai padaryti. Įvardytos sritys, kuriose, LŠPS nuomone, neracionaliai naudojami švietimui skirti pinigai. Buvo siūloma, kaip ir kur taupyti, kad nenukentėtų nei ugdymo kokybė, nei mokytojai. „Paste-

bime, kad iki šios dienos švietimo milijonai švaistomi vėjais. Derybos ir mūsų pastangos ignoruojamos. Todėl norime būti išgirsti“, – pabrėžė LŠPS pirmininkas.

Renka parašus LŠPS pirmininkas A.Jurgelevičius tikina, kad šalies mokytojų interesus gins visomis teisinėmis priemonėmis. „Sieksime padėti išsaugoti darbo vietas ir socialines garantijas. Todėl planuojame įspėjamąjį streiką“, – pabrėžė jis. Šiuo metu visoje Lietuvoje renkami parašai, siekiama išsiaiškinti mokytojų nuomonę apie planuojamą įspėjamąjį streiką. Sprendimas dėl jo rengimo bus priimtas vasario 9 d. profesinės sąjungos suvažiavime. „Visi profesinės sąjungos pasiūlymai bei argumentai keisti ar kaip nors švelninti esamą situaciją liko neišgirsti. Ministras G.Steponavičius laikosi savo vienašališkos politikos, neatsižvelgia į mokytojų, jų atstovų bei kitų socialinių partnerių nuomonę“, – sakė pašnekovas.

Jaučiasi ignoruojami Pasak Rokiškio rajono švietimo darbuotojų profesinės sąjungos

Šalies mokytojai savo interesus ketina ginti visomis teisinėmis priemonėmis. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

susivienijimo pirmininko Eriko Gaigalo, sunku įvardyti ministerijos nesusišnekėjimo su pedagogais priežastis. Profesinės sąjungos pasiūlymai ne vienus metus ignoruojami. „Profesinių sąjungų atstovai kviečiami į ŠMM pasitarimus. Ministro darbo stilius nesikeičia: sukviečia, pateikia informacijos, nieko nesutariama ir išsiskirstoma. Taip

neturėtų būti“, – teigė E.Gaigalas. Anot jo, labiausiai „smaugiamos“ kaimo mokyklos. Geltonieji autobusėliai vežioja kaimo vaikus po kelias dešimtis kilometrų. Mokiniai priversti ne tik labai anksti keltis, bet ir atsisakyti popamokinės veiklos, nes nebelieka laiko. Ukmergės švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas

vaikų globos įstaigos, ligoninės ir kitos organizacijos, kodėl turėtų būti taikomos išimtys partijoms“. „Visi puikiai žinome, kad įtvirtinus išimtį, jų užsinorės ir kiti“, – sako R.Baškienė. Ji neabejoja, kad spaudoje sumažės paslėptos politinės reklamos. „Seime neretai išgirstu, kad vienas laikraštis yra socialdemokratų, kitas – konservatorių, o kai teks už kiekvieną pirkimą atsiskaityti, paslėptos reklamos nebeliks. Turės būti parašyta, kiek ir kokia partija užsakė reklamos“, – akcentavo R. Baškienė.

Laukia neeilinė sesija? Išimtį politinėms partijoms Seimas mėgins pritaikyti dar iki pavasario sesijos pradžios (kovo 10 d.). Neeilinę sesiją ketinama surengti sausio 30 d., bet tuomet bus svarstomas vienintelis klausimas dėl komisijos sudarymo banko „Snoras“ veiklai ištirti. Seimo statutas numato, kad neeilinėje sesijoje negalima svarstyti papildomų klausimų, o kitą neeilinę sesiją galima skelbti tik po 10 dienų. „Neatmetu galimybės, kad Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos bus priimtos iki pavasario sesijos pradžios, bet kitai neeilinei sesijai skelbti parašai kol kas nerenkami“, – sakė J.Razma. Kol išimtys politinėms partijoms netaikomos, jos privalo laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo. „Jei partijų veikla daugiau nei 50 proc. finansuojama iš valstybės biudžeto, jos privalo laikytis šio įstatymo nuostatų“, – teigia Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorius Žydrūnas Plytnikas. Pasak VPT vadovo, ši prievolė užtikrina valstybės finansų naudojimo skaidrumą ir viešumą. Arūnas Rimkus pastebi: „Dialogo formos išnaudotos, belieka tik streikas. Kai žlugdomas švietimas, žlugdoma valstybė.“

Sklaidys tvyrančią įtampą Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius spaudoje tvirtino, kad ŠMM nesvetimi mokytojų rūpesčiai, todėl mokytojų darbo užmokesčio fondas sumažintas tik 1,5 proc., o viešosios išlaidos šių metų biudžete sumažintos 4 proc. G.Steponavičius teigė, kad dalis mokytojų iš tiesų gali netekti darbo, tačiau tai spręs savivaldybės. Anot ministro, viena iš Lietuvoje veikiančių profesinių sąjungų ėmėsi iniciatyvos rinkti parašus dėl streiko. Profesinės sąjungos iniciatyvą surengti įspėjamąjį streiką ministras pavadino „skambia akcija“. ŠMM Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento direktorius Alvydas Puodžiukas mano, kad pedagogams streikuoti nereikėtų. „Ministras sudarė darbo apmokėjimo tobulinimo grupę. Praėjusios savaitės pabaigoje jau buvome susitikę ir bendravome su LŠPS atstovais. Kalbamės ir norime rasti bendrą sprendimą, kad nenukentėtų pedagogai, jų interesai, būtų užtikrintas jų saugumas“, – pabrėžė A.Puodžiukas. Anot jo, valstybės biudžete trūksta lėšų, dėl šios priežasties ir buvo pakoreguotos mokinio krepšelio lėšos. „Manau, kad bendri sprendimai padės išsklaidyti tvyrančią įtampą“, – pažadėjo jis.


2012 m. sausio 25 d. • Nr. 7 (9130) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

„Verslo švyturius“ rinko autoritetinga komisija

Šilumos kainos kanda nevienodai

Savaitraštis „Ekonomika.lt“ visus praėjusius metus skaitytojams pristatė sėkmingiausiai dirbančius Lietuvos verslininkus ir jų istorijas – patyrusius savo srities specialistus ir verslo naujokus, griausmingai įžengusius į rinką su inovatyviomis idėjomis ir netikėtais verslo sprendimais. Rinkdama geriausius, įdomius ir atvirus pašnekesius su 44 žinomais Lietuvos verslininkais „Ekonomika.lt“ perdavė į autoritetingos ekspertų komisijos rankas, kuri vertino verslininkus pagal šias kategorijas: įdomiausias verslo sprendimas, verslo inovacijos ir metų atradimas.

Mažiausiai už pagamintą šilumą šį sausį mokės Tauragės, Ignalinos, Radviliškio, Molėtų, Utenos, Širvintų, Šilalės, Varėnos, Birštono ir Mažeikių gyventojai. Čia šilumos kaina svyruoja nuo 20,44 iki 22,56 cento už kilovatvalandę (ct/kWh). Pigiausiai šilumą Lietuvoje tiekiančių Tauragės šilumos tinklų vadovas Vaclovas Karbauskis pastebėjo, kad ne visi tiekėjai, kurie šilumą gamina degindami biokurą, gali pasiūlyti mažą kainą. „Reikia nemažų investicijų biokuro katilams. Tam tenka skolintis. Vėliau skola įskaičiuojama į kainą“, – teigė V.Karbauskis. Tauragėje biokuro katilai pastatyti 2006-aisiais, tačiau skolintis jiems neprireikė. O Biržuose šilumos kaina yra viena iš didžiausių Lietuvoje – 33,16 ct/kWh. Šis miestas yra trečias pagal šilumos kainas Lietuvoje, nors 80 proc. šilumos Biržuose pagaminama deginant biokurą. Panaši

Sėkmingiausius metų verslus rinko ir savo balsą už juos atidavė ekonomikos bei verslo ekspertai: „Citadelės“ banko valdybos pirmininkė Alma Vaitkunskienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos departamento vadovas Sigitas Besagirskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, Verslo angelų fondo valdytojas Algimantas Variakojis, „Baltic Management Institute“ generalinis direktorius Jaunius Pusvaškis, asociacijos „Investors Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė ir Amerikos

Savaitraščio „Ekonomika. lt“ padedama autoritetinga komisija išrinko metų „verslo švyturius“.

prekybos rūmų Lietuvoje valdybos pirmininkas Tadas Vizgirda. „Verslo švyturiai“ bus iškilmingai apdovanoti renginyje Vilniaus rotušėje vasario pradžioje. Ekonomika.lt

Mato ekonomikos pragiedrulių Nepaisant daugelį Europos Sąjungos valstybių apėmusios recesijos, kai kurie politikai ir ekonomistai prognozuoja, kad šiemet turėtume gerokai priartėti prie galimybės įsivesti bendrą Europos Sąjungos valiutą, o minimali mėnesinė alga gali pakilti. Kai kurie šalies ekonomistai mano, kad Lietuva šiemet gali atitikti Mastrichto kriterijus, būtinus eurui įsivesti. Europos Komisija ir Europos centrinis bankas šiemet vertins Lietuvos atitiktį Mastrichto kriterijams. Jei mūsų šalis neviršytų nustatytos biudžeto deficito ribos – 3 proc. BVP ir jei suvaldytų infliaciją, kliūčių 2014 m. prisijungti prie euro zonos gali nelikti. Kitų politikų teigimu, Lietuva į minėtą prestižiniu laikytą

„klubą“ įstoti galėtų nebent 2016-aisiais. Taip pat svarstyta, ar apskritai verta skubėti į euro zoną, neseniai balansavusią ties iširimo riba, krečiamą skolų krizės. Tačiau, anot Vokietijos finansų ministro Volfgango Šoiblės, pasitikėjimas bendra Europos valiuta pamažu grįžta. Lietuvoje, kaip prognozuoja „Swedbankas“, šiemet bus priimtas sprendimas didinti minimalią mėnesinę algą, o Lietuvos ekonomika, nepaisant recesijos euro zonoje, toliau augs. „Tikėtina, kad vyriausybė šių metų viduryje priims sprendimą iki 900 Lt (arba 12,5 proc.) padidinti minimalų mėnesinį atlyginimą. Vien dėl to Lietuvos vidutinis mėnesinis atlyginimas pakils 1,2 proc.“, – rašoma „Swedbanko“ pranešime spaudai.

Bankas prognozuoja, kad šiemet realus darbo užmokesčio pokytis sieks 1,4 proc. „Swedbanko“ analitikai skaičiuoja, kad 2012 m. Lietuvos BVP didės 3,3 proc. – sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje. Kaip ir pernai, svarbiausi jo didėjimo veiksniai bus gyventojų vartojimas ir įmonių investicijos, augsiantys atitinkamai 3 ir 11 proc. Banko vertinimu, šiemet biudžeto deficitas neviršys 3 proc. BVP, o valdžios vartojimo išlaidos mažės 3 proc. Anot analitikų, biudžeto konsolidavimo priemonės užtikrins investuotojų pasitikėjimą, todėl tikėtina, kad Lietuva artimiausiu metu sėkmingai pasiskolins tarptautinėse finansų rinkose. Eltos, Ekonomika.lt inf.

5

padėtis ir Skuode bei Kazlų Rūdoje. Per metus brangiausios šilumos miestų dešimtukas šiek tiek pasikeitė, tačiau Prienai tvirtai išlaiko lyderio pozicijas – 34,30 ct/kWh. Analizuojant penkių Lietuvos didmiesčių šilumos kainas matyti, kad kilovatvalandės kaina panašiai didėjo beveik visur. Per metus šilumos kilovatvalandės kaina Kaune ūgtelėjo 5,85 cento – nuo 25,59 iki 31,47 ct/kWh, o dar 2010 m. kauniečiams šilumos kaina buvo mažesnė nei šalies vidurkis – 20,81 ct/kWh. Per metus šiluma Vilniuje pabrango labiausiai lyginant su kitais didžiausiais šalies miestais. Praėjusių metų sausį šilumos kilovatvalandė Vilniuje kainavo 6,23 cento pigiau nei šį mėnesį – atitinkamai 23 ir 29,33 ct/kWh. O lygiai prieš dvejus metus vilniečiams kilovatvalandė kainavo kone 10 centų pigiau – 20,75 ct. Eltos inf.

(Užs. 45)


6

2012 m. sausio 25 d. • Nr. 7 (9130) Valstiečių laikraštis

Užsienyje

Egiptas braukiamas iš turizmo žemėlapių

Prognozuojama, kad iš prabanga dvelkiančio turizmo sektoriaus Egiptas gaus vis mažiau pajamų.

Vismantas Žuklevičius VL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@valstietis.lt

Estijos užsienio reikalų ministerija (URM) rekomenduoja vykstant į Egiptą būti atsargiems – sekti naujienas, vengti masinio susibūrimo vietų, demonstracijų ir riaušių. Turistų srautai į senųjų civilizacijų palikimu garsią šiaurės rytų Afrikos šalį po revoliucijos sumažėjo net 33 proc.! Rinkimų į parlamentą rezultatai nieko gero turizmo sektoriui nežada – laimėjo islamistinės partijos, pasisakančios už griežtesnius įstatymus, žmogaus teisių suvaržymus ir didesnę valstybės izoliaciją.

Ekonomiką maitina dosnūs užsieniečiai Egipto ekonomikos variklį labiausiai suka trys ūkio šakos: žemdirbystė, naudingųjų iškasenų, tarp kurių naftos, geležies, apatitų, gavyba ir turizmas. Sočiausiai šalį, atrodo, maitina užsienio turistai. Tam specialiai pastatyti ir dažno lietuvio jau aplankyti prabangūs kurortiniai miestai: Hurgada, Šarm el Šeichas, Taba bei kiti. Milžiniškos investicijos į infrastruktūrą, garsūs viešbučių ženklai, istorinis palikimas, nardymas Raudonojoje jūroje ir kita pavertė Egiptą viena lankomiausių pasaulio šalių. 2010 m. šalį aplankė per 7 mln. užsienio turistų, o tai daugiau nei dvigubai tiek, kiek Lietuvoje yra gyventojų. Iš tų 7 mln. į šalį atvykusių užsieniečių Egiptas gavo per 10 mlrd. JAV dolerių (27 mlrd. Lt) pajamų! Palyginimui: 2012 m. Lietuvos biudžetas yra 42 mlrd. Lt. „2010-aisiais mūsų šalį aplankė ir joje nakvojo 1,5 mln. užsienio turistų. Lietuva gavo apie 3 mlrd. Lt pajamų“, – sakė Turizmo departamento Rinkodaros skyriaus vyriausiasis specialistas Dalius Kontrimavičius. Dideli turistų srautai ir gausios pajamos greitai gali tapti Egipto istorijos dalimi. Po 2011 m. vykusių masinių kruvinų protestų ir prezidento Hosnio Mubarako nuvertimo ekonomika patiria nemažus sunkumus, tiksliau – mažėjant turistų srautui nuosmukį jaučia visa šalis. Juk į

Rinkėjai savo balsus atidavė islamistinėms partijoms, pasisakančioms už griežtesnius įstatymus. VL archyvo nuotraukos

turizmo plėtrą įtraukta nemaža dalis pramonės, susisiekimo bei aptarnavimo sferos, o kur dar eiliniai suvenyrų gamintojai ir pardavėjai.

Valdžioje – radikalūs islamistai Jau žinomi galutiniai pirmų po H.Mubarako valdymo rinkimų į žemuosius parlamento rūmus rezultatai. Jie įtvirtino absoliučią islamistinių partijų pergalę. Musulmonų brolijos judėjimo „Laisvės ir teisingumo“ partija laimėjo didžiausią vietų skaičių parlamente. Radikalių musulmoniškų pažiūrų partija „Salafist Nour“ liko antra. Egiptiečiai per šešias sa-

tuciją, joje galima tikėtis nuorodų į šariatą, galbūt net oficialios religijos deklaravimo kaip Mauritanijoje ar Pakistane“, – sakė M.Kluonis. „Nors „Laisvės ir teisingumo“ partija laimėjo rinkimus, jai teks ieškoti kompromiso su „Al Nour“, siekiant patraukti į savo pusę vargingai gyvenančius rinkėjus, sudarančius šios partijos elektorato branduolį, ir daryti nuolaidas karinei vadovybei, kuri vadovauja šaliai šiuo metu ir kuri gali pasinaudodama konfliktais parlamente susigrąžinti valdžią, – apie būsimas Egipto politinio gyvenimo peripetijas spėja M.Kluonis. – Karinė vadovybė yra linkusi skatinti radikaliojo islamo įtaką, nes tai gilina konfliktą Egipto

šalis, taip pat ir kariuomenė, yra priklausoma nuo Vakarų paramos.

Tarp religijos ir investicijų Šių metų pradžioje radikalūs islamistai Maldyvuose pasiekė savo: Turizmo ministerija įpareigojo šimtus prabangių salos viešbučių uždaryti savo SPA centrus, kuriuos islamistai įvardijo kaip prostitucijos lizdą. Turizmo injekcija į salų valstybės Indijos vandenyne ekonomiką kasmet siekia apie 1,5 mlrd. JAV dolerių. Tiesa, įstatymas galiojo neilgai – šalies vyriausybė, atrėmusi islamistų spaudimą, atšaukė prieštaringai vertintą įstatymą. Ar yra pagrindo manyti, kad valdžios daugumą užimsiančios islamistinės partijos Egipte taip pat sieks griežtesnės „tvarkos“? „Pati didžiausia grėsmė Egipto turizmo sektoriui kyla ne dėl islamo suponuojamų apribojimų, bet dėl nesugebėjimo atkurti viešąją tvarką ir politinį stabilumą, kas labiausiai žlugdo šią verslo šaką, nes turistai Egipte nebesijaučia saugūs. Ši problema dėl įtampos visuomenėje, kurią skatina Egipto kariuomenė ir radikalieji islamistai, tik didės, o dėl to mažės pajamų turizmo sektoriaus dalis Egipto ekonomikoje“, – sakė M.Kluonis. Politologo teigimu, Musulmonų brolijai (organizacija neigia pasaulietinę valdžią ir pripažįsta tik dieviškąją valdžią, apreikštą per Koraną) teks laviruoti siekiant išlaikyti balansą tarp siekio įtvirtinti islamą ir pritraukti užsienio investicijų, turistų ir Vakarų paramą, būtiną Egipto ekonomikos atsigavimui. „Islamiškas gyvenimo būdas Egipte greičiausiai bus diegiamas turkų pavyzdžiu lėtai stiprinant apribojimus pramogų sektoriui, propaguojant islamo ideologiją per švietimo sistemą ir susilaikant nuo didesnių apribojimų turistų elgesiui“, – sakė griežtų apribojimų užsienio turistams nesitikintis M.Kluonis. „Atsižvelgiant į problemas, su kuriomis susidurs nauja Egipto vyriausybė (nestabili politinė padėtis, sparčiai kylanti infliacija, smukęs ekonomikos augimas, nusikalstamumo didėjimas ir vietinių lyderių įtakos augimas), menkai tikėtina, kad jai pavyks stabilizuoti šalį, todėl ribojimų turistams gali net neprireikti. Į Iraką, Pakistaną ar Sudaną, nepaisant jų paminklų, keliauti norisi nedaugeliui, nors oficialių apribojimų šios šalys turistams netaiko“, – teigia M.Kluonis. Pasak jo, turizmo sekto-

Egipto jau dabar nesirenka laisvai keliauti mėgstantys Vakarų, o ir Lietuvos turistai. Čia išsinuomoti automobilį saugu tik kurorto teritorijoje, o įkyrūs suvenyrų pardavėjai ne visiems prie širdies. Jei augs radikalių musulmoniškų pažiūrų įtaka šalyje, Egiptą gali pamiršti ir ištikimiausi turistai. vaites balsavo tris kartus, kad išrinktų 498 Liaudies asamblėjos narius. Politologo Mindaugo Kluonio teigimu, islamistinių partijų pergalė arabų valstybėse nestebina, nes nuo pat Irano revoliucijos 1979 m. pastebimas islamizmo politinės įtakos didėjimas visame regione. „Patys islamistai gali būti skirstomi į nuosaikiuosius, kurie siekia visuomenės islamizacijos švelniomis priemonėmis Turkijos islamistų pavyzdžiu, ir radikaliuosius, kurių idealai yra teokratinė santvarka, kaip Irane. Kadangi šios partijos kurs naująją Egipto konsti-

„Piramides, Luksorą ir kitas vertas dėmesio vietas pamačiau, tad daugiau ten nėra ko važiuoti. Kur ilsėtis, kai Lietuvą spaudžia šaltis? Ne ką toliau esančios Kanarų salos taip pat vilioja šiluma. Čia nereikia bijoti religinių fanatikų ar kitokių išpuolių. Salos gyventojai į turistus nežiūri kaip į „storas pinigines“, kas itin jaučiasi Egipte“, – sakė keliauti mėgstanti kaunietė Eglė Navagruckytė.

visuomenėje ir stiprina jos, kaip tvarkos garanto, vaidmenį.“ Pasak politologo, užsienio politikoje Egiptas, priešingai nei valdant H.Mubarakui, tikėtina, palaikys glaudesnius ryšius su Iranu, o santykiai su JAV ir Izraeliu atšals, tačiau bendras politikos kursas nesikeis, nes

riaus sunykimas dar padidins skurdą šioje šalyje ir paskatins radikalias nuotaikas, todėl Egipto „arabų pavasaris“ gresia virsti save skatinančiu skurdinimo ciklu. Tekste naudota Eltos, Statistikos departamento, Turizmo departamento, URM, BBC inf.

Įvykiai trumpai Kroatai balsavo už narystę ES. Suskaičiavus beveik visus Kroatijos referendumo dėl narystės ES balsus paaiškėjo, kad dauguma rinkėjų, tai yra 66 proc., pasisakė už narystę, apie 33 proc. – prieš. Tačiau šalies politikai nusivylę mažu rinkėjų aktyvumu. Referendume balsavo tik apie 44 proc. balsavimo teisę turinčių Kroatijos gyventojų.

V.Putinas palygintas su rašomąja mašinėle. Žymus rusų rašytojas ir disidentas Vladimiras Voinovičius 1986 m. numatė, kad po Sovietų Sąjungos subyrėjimo Rusijai vadovaus buvęs KGB agentas, o dabar jis mano, kad V.Putinui valdžioje pavyks išsilaikyti vos dvejus metus. Per pastaruosius 10 metų V.Putinas kaip lyderis „beviltiškai paseno, tarsi rašomoji mašinėlė kompiuterių epochoje“, mano rašytojas. Net jei V.Putinas pasiūlys įtikinamą liberalią programą, žmonės į tai nekreips dėmesio, nes jo nebemyli, pranašauja V.Voinovičius. V.Putinas vėl daro didelę klaidą, jeigu mano, jog šimtatūkstantinė demonstracija nėra tokia stipri, kad jį nuverstų, ir jog milijonai tų, kurie nedalyvavo protesto akcijose, yra jo pusėje, įsitikinęs V.Voinovičius.

Irano naftos embargas atidėtas. ES ambasadoriai pirmadienį nusprendė įvesti Irano naftos embargą, tačiau sprendimo įgyvendinimą atidėjo iki liepos 1 d. Remiantis šiuo sprendimu, ES šalių vyriausybės nebegalės sudaryti sutarčių su Teheranu nuo to laiko, kai ji įsigalios – tikriausiai šią savaitę, tačiau iki liepos 1 d. bus galima įgyvendinti anksčiau sudarytas sutartis. Ispanija jau paskelbė sudariusi sutartį naftą pirkti iš Saudo Arabijos. JAV siautėjo galingi tornadai. Alabamos valstijoje gamtos stichija nusinešė dviejų žmonių gyvybes (82 m. vyrą ir 16-metę merginą) ir daugiau kaip 100 asmenų sužeidė. Sugriauta arba smarkiai apgadinta daugiau kaip 200 namų. Ypač talžomas buvo regionas netoli milijoninio Birmingemo miesto, kuris dėl dažnai čia siautėjančių viesulų yra vadinamas tornadų alėja. Kad tornadai pasirodo jau sausį, yra labai retas reiškinys. Paprastai jie prasideda pavasarį.

Eltos, BBC inf. EPA-Eltos nuotraukos


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Ūkininkų žinios Susodina saviškius prisidengdami pertvarka Savivaldybių valdančiosios daugumos pirmiausia nusitaikė į rajonų žemės ūkio skyrius.

Kada verta tapti PVM mokėtoju Neretai smulkieji ūkininkai klaidingai mano – jeigu jų ūkelis yra nedidelis, tai ir lengvatų tikėtis neverta. Iš tikrųjų yra kitaip. Albinas Čaplikas

Nijolė Petrošiūtė

9 psl.

9 psl.

Moters pasaulis Dienos tarp avių ir jų vilnos

Ant stalo – kelionė po pasaulį

Veltinius kurianti ir gaminanti pora ne tik mėgaujasi šia malonia veikla bei gyvenimu miške, bet ir iš to pragyvena.

Jei ant stalo įsivyravo rutina, siūlome „pakeliauti“ po įvairių šalių virtuves. Taip ne tik paragausite svečiose šalyse populiarių patiekalų, bet ir nustebinsite, lavinsite savo skonio jutiklius.

Eglė Valionienė

Liepa Buitkutė

7 psl.

8 psl.

Tėviškės šviesa Valdovų rūmai – istorijos mokymo šaltinis Mokytojų prašymu spausdiname apmąstymus apie prieštaringai vertinamą Vilniaus žemutinės pilies valdovų rūmų atstatymą, jų reikšmę mūsų valstybės istorijai ir kultūrai. Napalys Kitkauskas

16 psl.

Švietimas

Praleisti Sartų lenktynes žirgininkams – didžiausia gėda Pirmą vasario savaitgalį visų žirgų mylėtojų lauks jau daugiau kaip šimtą metų skaičiuojančios tradicinės žirgų ristūnų lenktynės „Sartai – 2012“. Pirmą kartą vadeliotojai Dusetose susigrūmė dar 1905-aisiais, tačiau manoma, kad pirmos lenktynės įvyko dar XIX amžiuje. Šiemet varžybose dalyvaus apie 80 vadeliotojų. Marius Eidukonis

10 psl.

Valstieciu laikrastis 2012 01 25  

Valstieciu laikrastis 2012 01 25

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you