Issuu on Google+

2012 m. sausio 4 d., trečiadienis

Nr. 1 (9124)

Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais

Rajonų medikai baiminasi, kad sumažinus greitosios medicinos pagalbos brigadų skaičių ligoniai pagalbos gali nesulaukti.

Kaina 1,89 Lt

Mes įsitikinę, kad neįgalių žmonių gyvenimas liūdnas ir sunkus. Pasirodo, mes dažnai klystame…

Apie tai – 4 p. f

Apie tai – 19 p. f

Atims pašalpas iš sukčių Socialinių pašalpų mokėjimo tikslingumą kontroliuos savivaldybių sukurtos komisijos, o prireikus joms talkins Mokesčių inspekcija ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Šiandien skaitykite: • Skurde ir skolose besimurdanti Kalvarijos rajono savivaldybė sukilo prieš kiaulių kompleksą – ji teigia vykdanti gyventojų valią.

Albinas Čaplikas VL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Pilietis gyvena moderniame trijų aukštų name, tačiau kiekvieną mėnesį prabangiu automobiliu atvyksta pasiimti socialinės pašalpos. Šįmet tokiems piliečiams gauti paramą bus sunkiau, o gal net teks jos atsisakyti, nes įsigaliojo griežtesnė paramos teikimo tvarka, be to, penkios savivaldybės perėmė valstybės funkcijas skirstant piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams. Jos bus itin suinteresuotos veltėdžiams neskirti paramos, nes sutaupytos lėšos liks savivaldybių biudžetuose.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 9 p. f • Austrijoje apsilankiusius Lietuvos jaunuosius ūkininkus sužavėjo sveikas ne tik valstybės, bet ir visų austrų požiūris į savo šalies ūkininkus. ŪKININKŲ ŽINIOS, 9 p. f • Kuo anksčiau mažamečius supažindinsime su pinigais, tuo greičiau jie išmoks su jais elgtis.

Daugėja norinčiųjų gauti pašalpas Projekto esmė tokia: pinigai, kuriuos socialinėms pašalpoms iki šiol skirdavo Vyriausybė, bus pervesti kiekvienai iš penkių savivaldybių. Sutaupyta suma liks savivaldybės biudžete, o jei lėšų trūks, savivaldybei teks atseikėti iš savo biudžeto. Trejus metus truksiančiame pilotiniame projekte sutiko dalyvauti tik Akmenės, Radviliškio, Panevėžio, Raseinių ir Šilalės rajonų savivaldybės. Nuo šio eksperimento sėkmės priklausys, ar minėta tvarka bus įvedama ir kitose savivaldybėse. Nukelta į 2 p. f

MOTERS PASAULIS, 15 p. f • Megzti, nerti ir siūti mokame beveik visos. Tačiau tik kai kurioms ši veikla tampa ne tik pomėgiu, bet ir gyvenimo būdu. Iki šiol pinigus skirdavo Vilnius, o vietos valdžia buvo priversta stebėti, kaip diskredituojama pašalpų skyrimo sistema. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Slūgsta technikos pirkimo ažiotažas MOTERS PASAULIS, 15 p. f Tuštėjant ES investicinės paramos krepšeliui, naujos žemės ūkio technikos rinkoje Šeštadienį VL su priedais: artimiausiais metais gali įsivyrauti štilis. Šeštadienis Vida Tavorienė VL žurnalistė, vida.tavoriene@valstietis.lt

Ramunės Vlasenkienės nuotrauka

Žemės ūkio technikos pardavėjai tvirtina, kad jiems praėję metai – vieni geriausių. Kai kurie ūkininkai pripažįsta – pirkti naują techniką juos paskatino ir senkan-

ti 2007–2013 metų laikotarpio ES parama. Šiais ir 2013 metais paraiškos ūkiams modernizuoti nebus renkamos, todėl tikėtina, kad naujos technikos rinka trauksis. Dėl to rankas trina naudotas mašinas pardavinėjančios įmonės. Nukelta į 3 p. f

Sodyba Sveikata


2

2012 m. sausio 4 d. • Nr. 1 (9124) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

su Darbo birža, ir su Mokesčių inspekcija.“ Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas į pagalbą ketina pasitelkti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą: „Jei įtariami asmenys neatsisakys pašalpų, mes kreipsimės ir į Mokesčių inspekciją, ir į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, kad apie juos būtų renkama informacija, nes kyla įtarimų, kad jie dirba nelegaliai.“ Be kita ko, atsiras galimybė tokius pašalpų gavėjus įdarbinti viešiesiems darbams. Atsisakiusieji praras pašalpas.

Papildomai parems įsidarbinusius

Rimanto Dovydėno piešinys

Atims pašalpas iš sukčių e Atkelta iš 1 p.

Statistiniai duomenys

Pakalbinti merai sako, kad šioje srityje yra nemažai rezervų, todėl tikimasi sutaupyti. Merų viltys pagrįstos, nes būtent šįmet pašalpų gavėjų skaičius daugelyje savivaldybių išaugo kelis kartus, nors priežasčių, dėl kurių tai įvyko, lyg ir nebuvo. „Radviliškio savivaldybei socialinėms pašalpoms 2010-aisiais Vyriausybė skyrė 7 mln. Lt, o 2011-aisiais – jau 17,7 mln. Lt. Panašus šuolis užfiksuotas daugelyje rajonų“, – teigė Radviliškio rajono mero pavaduotojas Kazimieras Augulis.

Tikisi sutaupyti Šilalė – kaimiškas rajonas. Meras Jonas Gudauskas tikina dažnai susitinkantis su ūkininkais: „Girdžiu jų nusiskundimus, kad bedarbių daug, o rasti norinčiųjų dirbti nepavyksta. Tačiau norinčiųjų gauti pašalpas gretos auga labai greitai. Tai – lėšų švaistymas. Tikimės sutaupyti apie 600 tūkst. Lt iš socialinei paramai skirtų 9 mln. Lt.“ Štai Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis tikisi išlaidas socialinei paramai sumažinti 5–7 proc., o gal ir daugiau. Raseinių meras Remigijus Ačas sako, kad jau šįmet savivaldybei pavyko apkarpyti pažeidėjų sparnus: „Matau daug rezervų, tikimės sutaupyti apie 3 mln. Lt.“ Visi VL kalbinti rajonų vadovai vienu balsu tikina, kad vietos valdžia,

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2009 m. socialinę pašalpą vidutiniškai per mėnesį gavo 73,5 tūkst., 2010 m. – jau 181,3 tūkst., o per 2011m. sausį–rugsėjį – net 228,7 tūkst. gyventojų. Per 2011 m. sausį–rugsėjį daugiausia socialinių pašalpų gavėjų (pagal savivaldybės gyventojų skaičių) buvo Lazdijų rajono savivaldybėje – 13,2 proc., Akmenės rajono savivaldybėje – 13 proc., Anykščių rajono savivaldybėje – 12,9 proc., o mažiausia – Kauno rajono savivaldybėje – 4,7 proc., Kauno miesto savivaldybėje – 4,2 proc., Klaipėdos miesto savivaldybėje – 3,9 proc. ir Vilniaus miesto savivaldybėje – 3,2 proc.

pasitelkusi bendruomenes ir seniūnus, tikrai gebės dirbti efektyviau nei dirbta iki šiol, kai pinigus skirdavo Vilnius, o vietos valdžia su apmaudu stebėdavo pašalpų skyrimo sistemos diskreditavimą. Ar savivaldybės nepersistengs? „Noriu, kad pabrėžtumėte, jog visi, kam pašalpos priklauso pagal įstatymus, jas gaus“, – matyt, nujausdamas galimus priekaištus tvirtino Panevėžio rajono meras.

Neverti pašalpų „Keli rajono gyventojai turi itin prabangius, per milijoną litų kainuojančius namus, tačiau su prabangiais automobiliais atvyksta pasiimti pašal-

pų, be to, jų vaikams mokyklose skiriamas nemokamas maitinimas. Šie žmonės naudojosi įstatymo netobulumais. Šįmet jiems bus sunkiau įrodyti, kad yra nepasiturintys“, – žadėjo K.Augulis. Visuose penkiuose rajonuose nemažai pašalpų gauna asmenys, laikinai dirbantys kitose šalyse. Pašalpas atsiima jų giminaičiai, o neretai ir jie patys apsilanko Lietuvoje pašalpų mokėjimo laiku. Raseinių meras R.Ačas tikisi, kad problemą spręsti padės viešumas: „Savivaldybės sudaryta komisija turės surašyti aktą apie bet kurį pašalpos gavėją. Ar jis norės, kad komisijos nariai apsilankytų jo prabangiuose namuose? Be to, dirbsime ir

Ketinama ne tik bausti, bet ir skatinti bedarbius įsidarbinti. Kai kurie iš jų tikrai turi tokių galimybių, bet trūksta motyvacijos. „Sukursime sąlygas, kai dirbti apsimokės. Skaičiuokime. Štai keturių asmenų šeima iš pašalpų per mėnesį sukaupia 1 260 Lt, o jei du šeimos nariai dirbtų už minimalų atlyginimą, tai atskaičius mokesčius gautų 1 340 Lt. Skirtumas – tik 80 Lt. Daugeliui dirbti neapsimoka. Pagal naują tvarką pirmam įsidarbinusiam šeimos nariui pusę metų skirtume 80 proc. pašalpos, o kitiems – po 50 proc., taigi jie, tarkime, gautų du minimalius atlyginimus ir dar apie 800 Lt pašalpų. Tada pajamų skirtumas išaugtų iki 800 Lt ir žmonės būtų suinteresuoti įsidarbinti“, – tikisi Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas. Kaip sutaupytas lėšas panaudos savivaldybės? Sprendimą priims savivaldybių tarybos, tačiau merai minėjo, kad daugiau lėšų būtų skiriama senelių globos namams, ligoninėms, vaikų namams. Gal net atsirastų galimybių padidinti kai kurias socialines pašalpas.

Antanu Jovaiša prisistatęs pensininkas iš Kauno rajono piktinasi Vyriausybės veiksmais: „Ne ten taupo. Kol nesugalvojo mažinti pensijų dirbantiesiems, gaudavau apie 3 200 Lt atlyginimą, taigi trečdalį pervesdavau „Sodrai“ ir taip tarsi užsidirbdavau pensiją. Tačiau kai sumažino pensiją, gaunu 800 Lt, o „Sodrai“ lieka 250 Lt ir dabar man moka valstybė. Ar tokia tvarka naudinga?“

Neteisybė diskreditavo pašalpų sistemą Rimantas Dagys, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas

Jeigu visos savivaldybės imtųsi iniciatyvos, tai socialinių pašalpų mokėjimas būtų teisingesnis ir racionalesnis. Iš Vilniaus ne viskas matoma, savivaldybės yra arčiau žmonių. Neteisingai skiriamos pašalpos diskreditavo visą sistemą. Visi žinojome apie sistemos trūkumus: iki šiol kiek tų pašalpų būdavo skiriama, tiek dažniausiai ir būdavo sumokama. Žinoma, yra pavojų. Savivaldybėms bus nelengva pačioms sukurti naują sistemą, įtraukti bendruomenes. Gali būti techninių nesklandumų, kai kurios bendruomenės gal nebus pasirengusios, bet reikia pradėti.

Naujoji tvarka nesumažins nedarbo Kęstutis Daukšys, Seimo Ekonomikos komiteto narys

Ne ten taupo Ką apie naują sistemą galvoja pašalpų gavėjai? Radviliškietis Julius P. neslepia, kad dirbti už minimalų atlyginimą jis nesiruošia ir šįmet: „Neapsimoka, nes gauni tiek pat ir dar turi laisvo laiko. Pritariu idėjai atimti pašalpas iš sukčių, tačiau tik taip problemos neišspręsime. Reikia didinti atlyginimus, o ne mažinti pašalpas.“

Pilotiniame projekte dalyvaujančios savivaldybės, teisingiau skirstydamos socialines išmokas nepasiturintiems gyventojams, tikisi sutaupyti milijonus litų ir juos tikslingiau panaudoti.

Pritariu, kad savivaldybės geriau žino, kuriems žmonėms pagalbos tikrai reikia. Būna ir taip: iš pažiūros žmogui neturėtų priklausyti parama, bet kai panagrinėji, supranti, kad jam parama turi būti skiriama. Ir atvirkščiai – žmogui lyg ir reikia skirti paramą, bet išsiaiškinęs supranti, kad jis piktnaudžiauja susidariusia padėtimi. Tačiau veltui tikimasi, kad naujoji tvarka padės mažinti nedarbą. Reikia imtis kitų veiksmų, pavyzdžiui, sudaryti sąlygas, kad įmonės kurtų naujas darbo vietas, kad būtų pakankamai dideli atlyginimai. Tik tada sumažėtų nelegaliai dirbančiųjų.

Ekonomika nežymiai, bet augs Priešpilnis. Saulė teka 8.42, leidžiasi 16.06.

Šiandien

Poryt

Rytoj o

Dieną: +1 +6

Dieną: 0 +5

o

o

Dieną: -1 +3

Naktį: -5 0o

Naktį: 0 +5o

Naktį: -2 -3o

Trečiadienio naktis bus lietinga, dieną trumpi lietūs ar šlapdriba pasirodys tik vietomis. Šią parą numatomas smarkus gūsingas pietvakarių vėjas. Didžiausi gūsiai kai kur viršys 20 m/sek. Žemiausia oro temperatūra naktį – 0–5, aukščiausia dieną – 1–6 laipsniai šilumos. Ketvirtadienį orai išliks darganoti ir vėjuoti. Šią parą šalį pasieks kiek šaltesnės oro masės, todėl numatoma šlapdriba. Pūs smarkus pietvakarių vėjas, gūsiuose viršijantis 20 m/sek. Oro temperatūra naktį ir dieną bus 0–5 laipsniai šilumos. Penktadienį daugelyje rajonų pasnigs, vėjas aprims. Naktį ir rytą galimas plikledis. Žemiausia oro temperatūra naktį bus nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos, dieną – nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 laipsnių šilumos. Savaitgalį ties Baltijos jūra apsistojęs ciklonas Lietuvai neš daugiausia žiemiškus kritulius, vėl sustiprės vėjas. Oro temperatūra ir naktimis, ir dienomis svyruos apie 0 laipsnių. Panašu, kad švelniai žiemiški orai bus ir kitos savaitės pradžioje.

orai.lt, VL inf.

Šiais metais Lietuvai prognozuojamas nedidelis ekonomikos augimas, teigia Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. Vakar N.Udrėnas sakė, kad analitikai sutaria dėl Lietuvos ekonomikos augimo, tuo tarpu daugelis kitų Europos valstybių balansuoja ties recesijos riba. „Lietuva, sugebėjusi persitvarkyti savo ekonomiką, ekonomikos struktūras, atrodo pakankamai konkurencinga ir kol kas galime su nuosaikiu optimizmu žiūrėti į atei-

tį. Tas augimas nebus didelis, tačiau jis bus“, – komentavo N. Udrėnas. Anot šalies vadovės patarėjo, Lietuva 2012-aisiais turi pakankamai realistišką valstybės biudžetą, vadinasi, laiku bus išmokami atlyginimai, pensijos. Įtakos neženkliam šalies ekonomikos augimui turės ir tai, kad pagrindinės eksporto rinkos – Vokietija ir Skandinavijos šalys – atrodo santykinai neblogai, prognozuojamas stabilus vidaus vartojimas. Pasaulio ekonomikoje taip pat atsiranda stabilizacijos ženklų: rinkos tiki Ispanijos, Italijos naujų vyriausybių politika, mažėja nedarbas Jungtinėse

Amerikos Valstijose, vokiečių pramonininkai žada plėsti investicijas. „Taigi Lietuva, toliau pertvarkydama savo gamybos potencialą, gebėjimą parduoti, galės pasinaudoti šitų valstybių ekonomikos situacija“, – sakė N.Udrėnas. Ekonomistų prognozėmis, dėl besitęsiančios euro zonos šalių ekonomikų krizės Lietuvos ūkio augimas šiais metais turėtų siekti 2–3 proc. Esant tokiems tempams, mūsų šaliai gali prireikti maždaug 6 metų, kad pasiektų 2008 metų ekonomikos lygį. Eltos inf.


2012 m. sausio 4 d. • Nr. 1 (9124) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

3

Slūgsta technikos pirkimo ažiotažas

Žemės ūkio technikos pardavėjai sutaria, kad šiemet naujos technikos bus parduota mažiau, tačiau didelio sąstingio neprognozuoja.

e Atkelta iš 1 p. Metai buvo dosnūs Naujų žemės ūkio mašinų ir padargų pardavėjai sutinka, kad sunkmetis neturėjo didelės įtakos šiai rinkai – Europos Sąjungos (ES) investicinė parama skatino žemdirbius investuoti į techniką. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2010 metais buvo registruota 10 727 traktoriai – 13,5 proc. daugiau nei 2009-aisiais. Iš jų naujų traktorių buvo 2 tūkstančiai – per 60 proc. daugiau nei 2009 m. 2011 m. per 11 mėnesių registruota 11 755 traktoriai, iš jų naujų – bemaž 1800. Žemės ūkio technikos pardavėjai tvirtina, kad 2011-ieji buvo labai dosnūs, nors apyvarta ir nepasiekė rekordinio 2008 metų pardavimo lygio.

biudžetas 2011 m. siekė apie 150 mln. litų. Tačiau žemdirbiai prašė apie 4 kartus didesnės paramos. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius žemdirbius užtikrino, kad papildomų lėšų – apie 250 mln. litų – ūkiams modernizuoti bus rasta perskirsčius kitų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų priemonių finansus. 61 mln. litų jau skirti. Šios lėšos tenka tiems ūkininkams, kurie pirmą kartą siekia ES paramos. Be to, prioritetas teikiamas tiems ūkininkams, kurių ūkių dydis yra iki 150 ha arba ūkyje laikoma iki 75 sąlyginių galvijų. Jų pateiktoms paraiškoms finansuoti reikia maždaug 189 mln. litų. Dėl šių lėšų skyrimo dar reikės gauti Europos Komisijos patvirtinimą. Taigi paramos prioritetai teikti smulkesniems ūkiams, o už borto daugiau liko stambiųjų ūkininkų.

„Pamatę, kad negaus paramos, pirko išperkamosios nuomos būdu (lizingu). Tam sąlygos dabar palankios. Pardavimai lizingu išaugo maždaug nuo 5 iki 10 proc. Jei gamta bus palanki ir žemdirbiai neturės papildomų išlaidų, jie investuos į ūkių modernizavimą“, – neabejoja A.Diržys. Ženklaus pardavimų sumažėjimo nesitiki ir U.Stančiauskas. „Didėjant pasaulio gyventojų populiacijai, neišvengiamai auga maisto produktų gamyba. Lietuva yra žemės ūkio produktų eksportuotoja, mūsų ūkininkai pajėgūs gaminti kokybišką produkciją. Kad ūkiai būtų konkurencingi, reikia juos modernizuoti. Vadinasi, bus ir atitinkamas žemės ūkio technikos poreikis“, – dėstė „Lytagros“ komercijos direktorius. Anot U.Stančiausko, technikos paklausa auga visame pasaulyje. Jos vis daugiau eksportuojama į Kiniją,

Naujos technikos pardavėjai viliasi, kad ūkininkai techniką atnaujins nelaukdami ES paramos. Jie pastebi, kad žemdirbių, pasiryžusių investuoti savo lėšas į ūkius, padaugėjo. „Mums ir kitiems technikos pardavėjams šie metai – vieni iš geriausių. Jei nebūtų trūkę paramos lėšų, būtų buvę parduota dar daugiau technikos. Kai kurie paramos negavę ūkininkai lūkuriuoja arba renkasi naudotą techniką“, – sakė bendrovės „Dojus agro“ generalinis direktorius Audrius Kavaliauskas. Anot „Lytagros“ komercijos direktoriaus Ugniaus Stančiausko, bendrovės pardavimai bus didesni už pernykščius: „Technikos poreikis auga, naujos mašinos reikalingos ūkiams.“ „2008 metų apyvartos nepasiekėme, bet nuo 2009 metų pardavimai pamažu auga. Neturėtų skųstis ir kitos įmonės“, – pritarė bendrovės „Dotnuvos projektai“ Technikos skyriaus vadovas Arūnas Diržys.

Įkvėpė milijonai Vienas iš įmonės „Dotnuvos projektai“ vadovų pastebėjo, kad būta nerimo praėjusiųjų metų vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje. „Buvo neaišku, kiek teks paramos technikai įsigyti. Žemės ūkio ministrui patikinus, kad tam bus skirta papildomų lėšų, atsirado optimizmo. Dabar žemdirbiai neturėtų skųstis“, – pareiškė A.Diržys. Priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities, kuriai skirtų lėšų daugiausia investuojama į žemės ūkio techniką,

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovo Jono Talmanto, žemdirbiai neturėtų skųstis dėl paramos ūkiams modernizuoti. „Tenkinami abu prioritetai. Prie numatytų apie 155 mln. litų dar pridedama apie 250 mln. litų. Gauname apie 400 mln. Lt. Vadinasi, bus patenkinta apie 80 proc. šiųmetinių poreikių. Tai tikrai geras rezultatas“, – įsitikinęs J.Talmantas.

Didelio sąstingio nesitiki Naujos žemės ūkio technikos pardavėjai sutaria, kad šiemet naujos technikos bus parduota mažiau, tačiau didelio sąstingio neprognozuoja. „Prasidėję metai mums bus gerokai prastesni. Tačiau tikimės, kad pardavimų sumažėjimas nebus drastiškas. Įgyvendinami tęstiniai projektai, kur investicijos išdėliotos keleriems metams, tad judėjimas bus“, – samprotavo bendrovės „Dojus agro“ vadovas A.Kavaliauskas. Priežasčių pesimizmui nemato ir A.Diržys. „Šių metų mūsų planas – optimistinis, nors rudenį dėliojome ir pesimistinį“, – pabrėžė įmonės „Dotnuvos projektai“ Technikos skyriaus vadovas. Naujos technikos pardavėjai viliasi, kad ūkininkai techniką atnaujins nelaukdami ES paramos. Jie pastebi, kad žemdirbių, pasiryžusių be europinių lėšų investuoti į ūkius, padaugėjo.

Braziliją, Afriką. Dėl augančios paklausos žemės ūkio technikos gamintojai kelia kainas.

Investuoja savo lėšas J.Talmantas įsitikinęs, kad ūkininkai pajėgūs ir negaudami paramos stiprinti ūkius. „Štai mano abu sūnūs negavo paramos, tačiau traktorius įsigijo. Ūkininkai perka ir pirks reikalingą techniką ir be ES paramos lėšų. Jei neatsinaujinsime, negalėsime konkuruoti. Mūsų žemės ūkyje yra tik apie 20 proc. europietiškos technikos. Tad modernizuotis dar labai reikia“, – įsitikinęs LŪS vadovas. Pasak LŪS Vilkaviškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkės Onutės Kartavičienės, nebelikus 2007–2013 metų ES investicinės paramos, vieni

ūkininkai lauks naujo finansinio laikotarpio, kiti bus priversti atsinaujinti savo lėšomis. „Kadangi pernai prioritetas teiktas mažesniems ūkiams, nemažai stambesnių ūkininkų jos negavo. Jiems teko investuoti savo lėšas. Jei, tarkim, įsigijo našų traktorių, reikės pirkti ir atitinkamus padargus, kad investicija atsipirktų“, – aiškino O.Kartavičienė. Pernai ES parama pirmą kartą pasiekė LŪS Pakruojo rajono skyriaus pirmininko Alvido Vasiliausko ūkį. Ūkininkas tvirtino, kad gana skeptiškai vertina paramą, tačiau surizikavo ir parengė projektą. „Stengiausi investuoti savo lėšas. Turime suprasti, kad ES paramos principas: viena ranka duoda, kita – atima. Tie pinigai sugrįžta Europos gamintojams. Maža to, dėl europinės paramos labai išaugo technikos kainos“, – aiškino A.Vasiliauskas. Pakruojietis įsitikinęs, kad, nebelikus ES paramos lėšų ūkiams modernizuoti ir naujai technikai pirkti, žemės ūkio produkcijos gamyba nenukentės. „Žemdirbiai turi pakankamai ir naujų, ir naudotų mašinų. Parama tik paskatino ažiotažą dėl naujos technikos. Projektus rašė ir tie, kuriems labai reikia, ir tie, kuriems nereikia“, – samprotavo LŪS Pakruojo rajono skyriaus pirmininkas.

Raimundo Šuikos nuotrauka

mas nuo 2010-ųjų pabaigos“, – tvirtino E.Ramoška. „Agrarinių paslaugų“ direktorius įsitikinęs, kad šiemet naujos technikos pardavimai mažės, o naudotos – augs. „Vakarų Europos šalyse panaudotos technikos pardavimai dvigubai didesni už naujos. Tai – stabili rinka“, – teigė Lietuvos naudotos žemės ūkio technikos pardavėjų asociacijos prezidentas. E.Ramoška pabrėžė, kad ES parama padėjo pasiekti pažangą stambiesiems ūkiams, o smulkiesiems padarė meškos paslaugą. „Smulkieji ūkininkai, gavę paramą naujai technikai įsigyti, dažniausiai rinkosi pigią ir ne visada kokybišką techniką – šienapjoves, žemės dirbimo padargus ir kt. Šie padargai, pagaminti pagal 30–40 metų senumo pavyzdžius ir truputį patobulinti, greitai lūžta. Pinigai panaudoti, o pažangos – jokios“, – įsitikinęs E.Ramoška.

Biudžetas ištuštėjo Mindaugas Kuklierius, žemės ūkio viceministras

Padarė meškos paslaugą? Lietuvos naudotos žemės ūkio technikos pardavėjų asociacijos prezidentas, įmonės „Agrarinės paslaugos“ direktorius Eimutis Ramoška įsitikinęs, kad dosniai dalijama ES parama iškreipė žemės ūkio technikos rinką. „Dabar viskas įeis į normalias vėžes. Pernai naudotų žemės ūkio mašinų parduota dvigubai daugiau. Kai tik pritrūko ES pinigų naujai technikai, mūsų apyvarta išaugo. Naudotos technikos rinkos pagyvėjimas jaučia-

2012 ir 2013 metais paramos naujai technikai įsigyti nebus. Reikės laukti naujo finansinio laikotarpio. Šiemet planuojama rinkti tik jaunųjų ūkininkų paraiškas. Taip ketiname grąžinti jiems savotišką skolą, nes pernai iš jų paraiškos nebuvo rinktos. Galima buvo šiemet daryti vieną šaukimą ir pagal priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veikos sritį, tačiau nuspręsta finansuoti pernai gautas antrąjį prioritetą atitinkančias paraiškas. To norėjo ir tam pritarė patys žemdirbiai.

(Užs. 608)


4

2012 m. sausio 4 d. • Nr. 1 (9124) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Ligoniai pagalbos gali ir nesulaukti

Grąžino tobulinti įstatymus

Sveikatos apsaugos ministerija iš dalies stabdo greitosios medicinos pagalbos centralizavimą, nes kai kurios savivaldybės tam nepasirengė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino pakartotinai Seimui svarstyti Kėdainių ir Panevėžio laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) įstatymus. Šalies vadovės teigimu, šių įstatymų nuostatos, leidžiančios LEZ valdymo bendrovėmis būti tik valstybės ar savivaldybės institucijoms, įmonėms arba viešajai įstaigai „Investuok Lietuvoje“, prieštarauja sąžiningos konkurencijos principams. Kitose šalies laisvosiose ekonominėse zonose valdymo bendrovėmis gali būti ir privačios įmonės. Todėl Prezidentė siūlo panaikinti apribojimus privačioms bendrovėms dalyvauti Kėdainių ir Panevėžio laisvųjų ekonominių zonų valdyme. Pasak Prezidentės, LEZ turi skatinti investicijas ir kurti naujas darbo vietas krašto žmonėms, o konkurencijos ribojimas, netikslūs įstatymai neduos norimo rezultato. Kitų LEZ – Akmenės, Šiaulių ir Marijampolės – įstatymus bei Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pataisas Prezidentė pasirašė.

rę trūkstamą sumą, išlaikyti 4 brigadas“, – teigė Švenčionių PSPC vadovas Vytautas Vaitkevičius.

Lėšų trūksta

Kai kurių savivaldybių vadovai pasirengę nemažinti GMP brigadų skaičiaus ir išlaikyti jas savo lėšomis. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Daiva Šalc VL žurnalistė, daiva.salc@valstietis.lt

Nuo šių metų sausio 1-osios planuota pertvarka sulaukė rajonų medikų ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto kritikos. Paslaugų centralizavimui nepasirengta, iki šiol neaišku, iš kokių lėšų ir kada savivaldybės galės įsigyti reikiamą įrangą. Tačiau didžiausią nerimą kelia tai, kad sumažinus greitosios medicinos pagalbos brigadų skaičių pagalba laiku nepasieks nukentėjusiojo.

Pertvarkai nepasirengta Priekaištų dėl operatyvumo ir neracionalaus lėšų panaudojimo sulaukusią Lietuvos greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistemą buvo nuspręsta centralizuoti nuo šių metų pradžios. GMP dispečerinių tarnybų funkcijas turėjo perimti 10 apskričių centrų įstaigos, tačiau pertvarkai laiku pasirengė tik Kalvarijų, Kazlų Rūdos, Elektrėnų, Trakų, Marijampolės, Skuodo savivaldybės, Klaipėda ir Vilniaus apskritis. Likusioms savivaldybėms skirta daugiau laiko pasirengti GMP centralizavimui – jos tai turi padaryti iki šių metų liepos 1-osios. Kalbintų rajonų medikų teigimu, centrinėms apskričių dispečerinėms ir GMP automobiliams trūksta kompiuterių, programinės įrangos, navigacijos, iki šiol neaišku, kada finansavimas pasieks savivaldybes. „Pertvarkai esame visiškai nepasiruošę – niekas mums nepaaiškino, kaip tai turėtume padaryti, net nežinau, kas turėtų skirti finansavimą, kad galėtume nusipirkti trūkstamą techniką“, – situaciją komentavo Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorius Vladislavas Kadleris. Sveikatos apsaugos ministro įsakyme dėl GMP paslaugų teikimo organizavimo numatyta, kad GMP paslaugas įstaigoje vienu metu privalo teikti ne mažiau kaip dvi budinčios GMP brigados. Jas Teritorinės ligonių kasos finansuoja tik tada, jei ra-

jone yra 18 tūkst. miesto ir 16 tūkst. kaimo gyventojų. Jei nustatytoje teritorijoje negali būti užtikrinamas dviejų GMP brigadų darbas, savivaldybės turi pačios padėti išlaikyti du postus, arba jų rajone liks tik viena budinti brigada, kurios darbą organizuos gretimo rajono GMP tarnyba. Molėtų rajono GMP centro direktorė Auksė Mackonienė teigė neįsivaizduojanti, kaip ši sistema veiks realybėje. „Per kiek laiko atvažiuos kitos savivaldybės brigada, jei pagal mi-

Pakruojo rajone po pertvarkos vietoj trijų brigadų turėtų likti tik dvi. Pasak Pakruojo rajono PSPC vadovo Valentino Misiūno, nereikia būti specialistu, kad suprastum, jog padaugės vėlavimų pas ligonius. „Anksčiau pacientus veždavome į Pakruojo ligoninę, o uždarius reanimacijos, chirurgijos ir akušerijos skyrius, tenka vykti į Šiaulius. Visi suprantame, koks svarbus yra laikas: nesulaukus pagalbos, galima ir numirti“, – be užuolankų dėstė Pakruojo rajono PSPC vadovas.

Rajonų medikų ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto kritikos sulaukusi Sveikatos apsaugos ministerija laikosi nuomonės, kad GMP centralizuoti buvo būtina. Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Janinos Kumpienės, centralizavus dispečerines, paslaugos nuo gyventojų nenutols, nes kiekvienoje savivaldybėje budės greitosios pagalbos brigada, tad automobilių skaičius dėl pertvarkos nei sumažės, nei padidės. Skirtumas tik tas, kad informaciją apie iškvietimą priims centrinė dispečerinė, nuspręsianti, kurią brigadą siųsti į įvykio vietą. „Kai savivaldybė disponuoja tik keliomis brigadomis, ji susiduria su problema, ką nusiųsti į įvykio vietą, jei visi automobiliai yra išvykę. Valdant didesnį kiekį brigadų, jų darbą galima paskirstyti pačiu racionaliausiu būdu, todėl esame įsitikinę, kad centralizavus dispečerines gyventojams paslaugos prieinamumas ir jos suteikimo operatyvumas tik pagerės“, – tikino viceministrė. Paslaugų centralizavimui nepasirengusioms savivaldybėms pertvarkos terminas buvo atidėtas: pasirodo, kad centralizavimui tinkamai nepasirengė ne tik rajonų GMP, bet ir Sveikatos apsaugos ministerija. J.Kumpienė pripažino, kad pertvarkai dešimtyje apskričių vienu metu trūksta lėšų.

„Sveikatos apsaugos ministerijai reikia padėti nusipirkti savivaldybėms trūkstamą įrangą, o biudžete pinigų labai trūksta, todėl nepajėgsime technika aprūpinti visos Lietuvos“, – kalbėjo viceministrė. nistro įsakymą mieste ligonį turime pasiekti per 15 min., o rajone – per 25 min.? Kaip bus suformuotos brigados, kaip jos ras svetimame rajone esantį ligonį? Aiškinama, kad kažkokiu būdu bus galima informuoti greitąją dėl kito iškvietimo, tačiau tam iki šiol nėra pasiruošta techniškai, automobiliuose neįdiegta speciali įranga, radijo ryšys“, – pertvarką kritikavo Molėtų rajono GMP centro direktorė.

Vėlavimų pas ligonius padaugės Rajonų medikai baiminasi, kad sumažinus brigadų skaičių ligoniai pagalbos laiku gali visai nesulaukti. „Turime dvi brigadas, tačiau pagal statistinį gyventojų skaičių mums planuoja palikti tik 1,34 brigados. Toks sprendimas prasilenkia su sveika logika, nes Molėtų ligoninėje nėra reanimacijos, akušerijos, vaikų skyriaus, ambulatorijos ir felčerių punktai rajone uždaryti. Tai kur ligoniams kreiptis? Viskas gula ant nemokamos GMP pečių – visus sunkius ligonius turime pervežti į Uteną ar Vilnių“, – piktinosi Molėtų rajono GMP centro direktorė A.Mackonienė.

Kai kurių savivaldybių vadovai pasirengę nemažinti GMP brigadų skaičiaus ir išlaikyti jas savo lėšomis. Dirbti savarankiškai planuoja Širvintų, Elektrėnų bei Švenčionių rajonai. „Turime keturias brigadas, tačiau pagal gyventojų skaičių mums priklauso tik 1,9 brigados. Niekam neįdomu, kad pas mus yra trys miesteliai ir mažesnis kiekis brigadų negalėtų užtikrinti tinkamo medicininio rajono gyventojų aptarnavimo. Iš Teritorinės ligonių kasos tikimės gauti 2,1 brigados finansavimą ir, patys sky-

„Finansavimas įrangai įsigyti turėtų būti skiriamas per Valstybės investicijų programą. Ministerijai reikia padėti nusipirkti savivaldybėms trūkstamą įrangą, o biudžete pinigų labai trūksta, ir nei šiandien, nei rytoj nepajėgsime technika aprūpinti visos Lietuvos. Dalį lėšų esame numatę šiais metais, tačiau visai Lietuvai jų tikrai neužteks“, – kalbėjo viceministrė. Kai kurios savivaldybės žada finansavimo nelaukti ir pačios pasirūpinti GMP automobiliams reikalinga technika.

Būta per daug abejonių Antanas Matulas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Sulaukėme ne vienos savivaldybės prašymo paslaugų centralizavimą atidėti. Savivaldybės skundėsi, kad nėra aiškiai sukurtos sistemos, daug kas techniškai neparuošta, įrangos finansavimo klausimas taip pat neišspręstas. Dėl išvardytų trikdžių raštu kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją. Iš jos gavome trijų lapų atsakymą, kuriame – begalė teiginių, kaip ministerija kažką planavo, ketino ir atidėjo. Tiek daug abejojant, atidėliojant problemų sprendimus iki paskutinės minutės, GMP centralizuoti visoje Lietuvoje buvo beveik neįmanoma. Dėl šios priežasties pareikalavome dispečerinių centralizaciją sustabdyti arba atidėti. Man iki šiol nesuvokiama, kodėl ministerija, rengdama pertvarką, nusprendė smarkiai sumažinti brigadų skaičių – palikti tik po pusantro ar vieną postą tokiuose mažuose rajonuose kaip Pakruojo, Molėtų, Zarasų, Ignalinos. Mano manymu, teiginys kooperuotis su kitu rajonu yra niekinis, nes aplinkiniuose rajonuose taip pat mažai automobilių.

Ketinama atnaujinti bendrabučius

Valstybinių aukštųjų ir profesinių mokyklų bendrabučiams renovuoti sudaromos palankios sąlygos. Per porą metų, iki 2015ųjų, bus galima atnaujinti apie 30 studentų bendrabučių. Tai numatyta Aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendrabučių atnaujinimo (modernizavimo) programoje, kurios tikslas – modernizuoti bendrabučius, pastatytus pagal iki 1993 metų galiojusius statybos techninius normatyvus, pagerinti studentų bei mokinių gyvenimo sąlygas, taupyti energiją. Bendrabučių atnaujinimo programa bus finansuojama Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonės „JESSICA kontroliuojantysis fondas“ lėšomis. Programos vykdytojai galės gauti lengvatinį kreditą su ne didesnėmis kaip 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis ir ne ilgesniam kaip 20 metų laikotarpiui. Planuojama investicijų vertė – apie 45 mln. litų. Programoje galės dalyvauti visos valstybinės aukštosios mokyklos ir profesinio mokymo įstaigos, pakeitusios teisinį statusą į viešąsias įstaigas ir turinčios teisę disponuoti turtu. Aukštosios mokyklos, persitvarkiusios į viešąsias įstaigas, gali dalyvauti bendrabučių atnaujinimo programoje ir skolintis lengvatinėmis sąlygomis. 2006–2011 m. aukštųjų mokyklų bendrabučiams atnaujinti buvo skirta apie 80 mln. litų valstybės biudžeto lėšų. 2009 m. pradėta profesinio mokymo įstaigų bendrabučių renovacija. Per trejus metus visiems 74 šių įstaigų bendrabučiams iš dalies atnaujinti skirta apie 15 mln. litų. Eltos inf., VL nuotrauka


2012 m. sausio 4 d. • Nr. 1 (9124) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

5

„Maltiečių sriubos“ akcija kviečia padėti senoliams

Vilniuje renginyje „Maltiečių sriuba“ dalyvavo Prezidentas Valdas AdamOrganizatorių nuotrauka kus, kuris ne vienus metus globoja šią iniciatyvą.

„Maltiečių sriuba“ – tai šeštus metus iš eilės Maltos ordino Lietuvos padalinio rengiama nacionalinė labdaros iniciatyva, kuria siekiama padėti vienišiems skurstantiems garbaus amžiaus žmonėms, atkreipti į juos visuomenės dėmesį. Maltos ordinas – seniausia pasaulyje labdaros organizacija, įkurta daugiau kaip prieš 900 metų – 120-yje šalių rengia humanitarinius

projektus. Maltos ordino ir jo padalinio Lietuvoje, Maltos ordino pagalbos tarnybos, misija – padėti vienišiems, sergantiems senjorams, suteikti jiems savanorišką pagalbą maistu ir slaugos priemonėmis.

Į varganą senatvę einama skirtingais keliais, tačiau kiekvienas senolis galėtų papasakoti labai daug gražių ir šviesių dalykų – juk kadaise jie nė nemanė, kad juos užklups tokia vieniša, alkana senatvė. Labdaros renginys „Maltiečių sriuba“ prie simboliško dubenėlio sriubos kviečia prisiminti tuos senus žmones, kuriems būtina ištiesti pagalbos ranką. „Pensinio amžiaus žmonių Lietuvoje vis daugėja. Tačiau ne visi senoliai turi artimųjų, galinčių jais pasirūpinti. Daugeliui iš jų reikalinga ne tik dvasinė šiluma, bet ir finansinė parama bei sveikatos priežiūra. Mūsų savanoriai ir profesionalūs slaugos darbuotojai dažnai jiems tėra vienintelis ryšys su pasauliu, ypač tais atvejais, kai senjorai jau nebegali patys išeiti iš namų“, – sakė Maltos ordino pagalbos tarnybos prezidentas Romas Abunevičius. Skelbdami aukojimo trumpaisiais numeriais pradžią, pernai gruodžio 6 d. maltiečiai Vilniuje, „Neringos“ restorane, surengė kalėdinę šventę globojamiems senoliams. Didelį sriubos puodą išvirė, naminių gardumynų paruošė žy-

Praeiviai Gedimino prospekte buvo raginami aukoti labdaros projektui. Martyno Vidzbelio nuotrauka

mūs Lietuvos žmonės. Skanėstais buvo vaišinami ir praeiviai Gedimino prospekte raginant aukoti labdaros projektui „Ištiesk gerumo ranką. Maistas ant ratų“. Už surinktas lėšas Maltos ordino savanoriai ir darbuotojai visus metus kasdien tieks karštą maistą į namus pasiligojusiems garbaus amžiaus žmonėms. Lig šiol parama buvo teikiama 400 amenų 15-oje Lietuvos miestų ir miestelių, šiemet ji pasieks jau 20 Lietuvos vietovių. Renginius „Maltiečių sriuba“ miestuose ir miesteliuose atidarė merai gausiai dalyvaujant vie-

Maltos ordino ir jo padalinio Lietuvoje, Maltos ordino pagalbos tarnybos, misija – padėti vienišiems, sergantiems senjorams, suteikti jiems savanorišką pagalbą maistu ir slaugos priemonėmis.

tos bendruomenei. Vilniuje renginyje dalyvavo Prezidentas Valdas Adamkus, kuris ne vienus metus globoja šią iniciatyvą. Šią nacionalinę iniciatyvą Trijų Karalių dieną, sausio 6-ąją, užbaigs šventinis finalinis paramos koncertas „Ištiesk gerumo ranką. Maistas ant ratų“, kurį tiesiogiai transliuos TV3. Šventiniame renginyje žymiausi Lietuvos artistai bei svečiai iš užsienio kvies žiūrovus pagelbėti skurdžiai gyvenantiems mūsų šalies senoliams. Koncerte dalyvaus pirmieji šalies asmenys, politikai, verslo vadovai. Visų šių renginių tikslas ir prasmė – per didžiausias metų šventes sujungti Lietuvos gyventojus kilniam tikslui – pagalbai labiausiai vargstantiems ir skurstantiems senjorams. VL inf.


6

2012 m. sausio 4 d. • Nr. 1 (9124) Valstiečių laikraštis

Žvilgsnis

2011-ųjų Lietuvos įvykių panorama Praėjusieji metai Lietuvai nebuvo lengvi, tačiau jai sėkmingai pavyko suorganizuoti daug svarbių renginių. Bene svarbiausi – pirmininkavimas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), Europos krepšinio čempionatas ir Tarptautinės Hanzos dienos. Metų pradžioje lietuviai gedėjo visų mylimo ir gerbiamo poeto Justino Marcinkevičiaus, o likus vos keliems mėnesiams iki Naujųjų netikėtai žlugo „Snoro“ bankas.

Vilniuje posėdžiavo Europos diplomatai Sausio 1 d. Lietuva iš Kazachstano perėmė pirmininkavimą 56 valstybes vienijančiai ESBO. Vilnius buvo tapęs svarbiu pasaulinės politikos diskusijų centru – baigiantis Lietuvos pirmininkavimui ESBO, mūsų sostinėje surengta tradicinė tokiais atvejais

Ministrų Tarybos sesija. Tačiau didelių uždavinių taip ir nepavyko išspręsti – Rusija blokavo sprendimus dėl žmogaus teisių ir žiniasklaidos laisvės. Vis dėlto Lietuvai pirmininkaujant pavyko paskirti naująjį ESBO generalinį sekretorių Lamberto Zanierį ir daugelį organizacijos misijų vadovų. Sausio pradžioje pirmininkavimą ESBO iš Lietuvos perėmė Airija.

vienintelis šalies miestas, priklausęs šiai sąjungai. Surengtuose riterių turnyruose kovėsi 250 riterių iš įvairių šalių. 1 500 choruose dainuojančių berniukų ir jaunuolių dalyvavo eisenoje „Berniukai prieš smurtą ir narkomaniją“. Kaunas

sėkmingai surengė daugiau kaip 100 renginių Lietuvos ir užsienio publikai. Europos ir vietos spauda negailėjo liaupsių laikinajai sostinei už įspūdingą grandiozinės šventės organizavimą. Tokio masto renginys Kaune vyko pirmą kartą.

Netekome tautos sąžinės Vasario 16 d. užgeso Lietuvos poetas, dramaturgas, vertėjas ir visuomenės veikėjas Justinas Marcinkevičius. Tautos poetu vadintas Just. Marcinkevičius į literatūrą atėjo XX a. 6-ojo dešimtmečio viduryje. Savitai tęsdamas lietuvių neoromantinės lyrikos tradiciją, savo kūryba jis gaivino ir gynė lietuvių tautos kultūrinę savimonę, grąžino į lietuvių literatūrą humanistinę žmogaus idėją, teigė estetinius literatūros vertės kriterijus. Just. Marcinkevičiaus poezijos branduolys – lietuvių tautos savasties, jos istorinio kelio bei likimo apmąstymas. 1974 m. parašytas eilėraštis „Laisvė“ paskatino grupę „Antikvaras“ sukurti dainą. Šis kūrinys tapo savotišku 1991 m. sausio 13-osios himnu.

Kėdainiuose atidarytas krematoriumas

Užgeso įtakingiausias šalies verslininkas Spalio 23 d. Druskininkuose dėl išeminės širdies ligos mirė Lietuvos verslininkas, pramonininkas, LR Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, chemikas, Kauno technologijos universiteto docentas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas bei antro pagal dydį lietuviško kapitalo koncerno „Achemos grupė“ vadovas Bronislovas Lubys. Jis LTSR

Didžiausia šventė Kauno istorijoje Gegužės 19–22 d. Kaunas tapo tikru Hanzos pirklių miestu, į kurį sugužėjo per 750 tūkst. žmonių iš įvairių Europos šalių. Kaunas –

2003 m. uždarius krematoriumą Kaune, 8 metus Lietuva jo visai neturėjo. Lapkričio 29 d. Kėdainiuose pradėjo veikti vienas moderniausių visame pasaulyje krematoriumas. Per dieną kremuojama vidutiniškai 5 mirusieji, o iki sausio 2 d. atlikta per 100 kremacijų. Vieno kremavimo trukmė – apie 45–50 min., o viso proceso (nuo palaikų kremavimo pradžios iki urnos atsiėmimo) – apie 2,5 val. Vieninteliame šalies krematoriume dirba 6 darbuotojai.

laikais aktyviai dalyvavo steigiant Lietuvoje stambiąją cheminių trąšų gamybos pramonę, statė ir vadovavo Jonavos azoto trąšų gamyklai, buvo ilgametis gamybinio susivienijimo „Azotas“ direktorius. B.Lubys buvo vienas Lietuvos pramonės po Nepriklausomybės atkūrimo puoselėtojų, atstovavo Lietuvos pramonininkų, Lietuvos ūkio interesams užsienyje. 1992–1993 m. jis buvo šalies Ministras Pirmininkas. Turtingiausiu laikytas Lietuvos pilietis yra 51 išradimo ir daugybės straipsnių spaudoje autorius.

Lietuva gynė krepšinio sostinės vardą Rugpjūčio 31 d. – rugsėjo 18 d. visų krepšinio sirgalių dėmesys krypo į 6 Lietuvos miestus: Alytų, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Vilnių bei Kauną, kuriuose vyko Europos krepšinio čempionatas. Finalinės varžybos surengtos Kaune, „Žalgirio“ arenoje, kurioje telpa 14 500 žiūrovų. Nors mūsų šalies vyrų rinktinei daug kas prognozavo medalius, po įtemptos kovos su Graikijos ekipa jai atiteko 5-oji vieta. Į 2012 m. olimpines žaidynes Londone pateko tik 1–2 vietų laimėtojai, bet mūsų šalies krepšininkai dar turi galimybę – dalyvaus atrankos į olimpiadą turnyre. 37-asis Europos vyrų krepšinio čempionatas Lietuvoje surengtas antrą kartą šalies istorijoje. Pirmą kartą žaidynės surengtos 1939 m. Kaune, ką tik pastatytoje sporto halėje.

Bankrutavo „Snoro“ bankas Lapkričio 16 d. Lietuvos vyriausybė sustabdė „Snoro“ banko veiklą, perėmė jo valdymą, nušalino jo vadovus ir paskyrė laikinąjį administratorių. Gruodžio 7 d. „Snorui“ iškelta bankroto byla. Išgirdę, kad gali prarasti savo pinigus, banko skyrius užplūdo santaupų jame turintys klientai. Vėliau tūkstančius žlugusio banko

Miestai pasistatė šiuolaikines arenas 2011-ieji – sporto arenų Lietuvoje atidarymo metai. Šaliai besiruošiant didžiausiam metų sporto

renginiui – Europos vyrų krepšinio čempionatui, vasario 12 d. atidaryta Alytaus arena, liepos 28 d. – „Švyturio“ arena Klaipėdoje, o rugpjūčio 18-ąją – didžiausia Baltijos šalyse „Žalgirio“ arena

indėlininkų persiviliojo kiti šalies komerciniai bankai. 1992 m. įsteigtas Šiaulių regiono bankas po metų buvo pervadintas „Snoro“ vardu. Prieš bankrotą „Snoro“ bankas turėjo 10 regioninių filialų, 12 filialų skyrių, daugiau kaip 250 teritorinių skyrių ir daugiau kaip 330 grynųjų pinigų išdavimo automatų. Šiuo metu Lietuvoje veiklą vykdo 9 Lietuvos banko licenciją turintys komerciniai bankai, 4 iš jų – lietuviško kapitalo. Kaune. Balandžio 17 d. atidaryta Kauno rajono arena Garliavoje. O rugpjūčio 26 d. duris atvėrė pirmasis Lietuvoje ir vienas didžiausių Europoje uždarų kalnų slidinėjimo trasų kompleksas – Druskininkų sniego arena. Visi nauji sporto statiniai atitinka respublikinius ir tarptautinius varžybų reikalavimus. Kaunas gali pasigirti, kad „Žalgirio“ arenoje sumontuotas didžiausias Skandinavijos ir Baltijos šalyse informacinis kubas. Viena kubo plokštuma – 21,5 kv. m ploto.

Parengė VL žurnalistas Vismantas Žuklevičius. EPA-Eltos ir VšĮ „Hanza Kaunas 2011“ nuotraukos


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Ūkininkų žinios Austrų fermeriai niekada nebankrutuoja

Ūkiams reketuoti – biurokratinė mašina

Austrijoje apsilankiusius Lietuvos jaunuosius ūkininkus sužavėjo sveikas ne tik valstybės, bet ir visų austrų požiūris į savo šalies ūkininkus.

Skurde ir skolose besimurdanti Kalvarijos rajono savivaldybė sukilo prieš kiaulių kompleksą – ji teigia vykdanti gyventojų valią. Rimvydas Kalinauskas

Albinas Čaplikas

9 psl.

9 psl.

Moters pasaulis Kišenpinigiai vaikus moko atsakomybės Kuo anksčiau mažamečius supažindinsime su pinigais, tuo greičiau jie išmoks atsakingai su jais elgtis. Eglė Valionienė

15 psl.

Sportas

Įprastus produktus keiskite sveikesniais Norite sveikai maitintis, tačiau nežinote, kokį maistą rinktis? Trokštate numesti svorio, bet negalite atsisakyti tam tikrų patiekalų? Nejaugi pamiršote, kad vienus produktus galite pakeisti kitais?! Pakeitę vienus produktus kitais, ne tik išsiugdysite naujų įpročių, bet ir sustiprinsite sveikatą.

16 psl.

Mūsų svetainė

Dakaro ralis net vyrus pravirkdo Aklo žmogaus gyvenime – Sausio pirmąją Argentine tik juoda spalva nos Mar del Platos mieste prasidėjo 33-iasis Dakaro ralis. Dviejų savaičių ralio maratonas pirmą kartą vyks nebe ratu. Ralio trasa, vingiuojanti per Čilę, Argentiną ir Peru, nusidrieks nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Dalyvavusieji ralyje pripažįsta, kad tai sunkiausias gyvenimo išbandymas.

Aplink mus daugybė aktyvių, kūrybingų ir laimingų negalią turinčių žmonių. Laima Zemleckienė, praradusi regėjimą daugiau nei prieš penkiolika metų, nepalūžo, nenulenkė galvos likimui. Milda Vilikanskytė

Marius Eidukonis

8 psl.

19 psl.


Valstieciu laikrastis 2012 01 04