Issuu on Google+

2011 m. gruodžio 31 d., šeštadienis • Nr. 103–104 (9122–9123) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Lietuva sirgo ne vien tik krepšiniu

Atsarga su fejerverkais gėdos nedaro

2011 m. Lietuvos sportui atnešė ir pergalių, ir pralaimėjimų. Tačiau visi prisiminsime nacionalinės rinktinės pralaimėjimą makedonams Europos krepšinio čempionate ir gėdingą futbolo rinktinės žaidimą ištisus metus.

Palydėdami senuosius metus dažnai susižalojame naudodami įvairius fejerverkus, petardas. Šiandien vakare dangų nušvies spalvotos iškilmių ugnys, kurios ne visiems sukels tik gerų emocijų ir prisiminimų.

Apie tai – 10 p.

Šiandien VL su priedais: Šeštadienis Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupui M.Sabučiui ir jo žmonai senųjų metų pabaiga ir naujųjų pradžia vis dar nušviesta Kalėdų stebuklo šviesos.

Apie tai – 31 p.

Kuo ypatingi buvo šie metai ir kokių tikitės 2012-ųjų? Apie tai – 2–3 p.

Laimingų Naujųjų metų!

Moters pasaulis • Žolininkė Jadvyga tiki, kad žmogaus savijautą kuria mintys ir maistas. Todėl žodį „myliu“ reikia kartoti nors ir tūkstantį kartų.

Ūkininkų žinios • Kitais metais Panevėžyje pieno perdirbimo cecho statybas planuoja pradėti kooperatinė bendrovė, kuri nežinoma nei pieno gamintojams, nei ŽŪM.

Bičių avilys • Savo mintimis baigiantis 2011 metams su „Bičių avilio“ skaitytojais dalijasi Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas, prof. habil dr. Algirdas Skirkevičius.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Naujo žemės mokesčio žabangos VL žurnalistė

Gera buvo ankstesnė tvarka

Dėl naujos žemės mokesčio tvarkos įpykę žemdirbiai šaukiasi Prezidentės pagalbos. Ūkininkai tvirtina, kad Seime neseniai priimti Žemės mokesčio įstatymo pakeitimai jiems nepalankūs. Naujo įstatymo rengėjai tai neigia, teigdami, kad jie norėję apmokestinti tik apleistos žemės savininkus.

Vadovaujantis naująja tvarka, nuo 2013 m. keičiasi mokesčio už žemę tarifas – vietoj 1,5 proc. teks mokėti nuo 0,01 iki 4 proc. Skirtumas ir tas, kad nuo šiol mokėti reikės ne nuo žemės našumo balo, o nuo jos vertės. Pasak Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininko Andriejaus Stančiko, tokia metodika yra neteisinga. Nukelta į 4 p.

Jurgita Činkienė

Tėviškės šviesa • Prienų r. Jiezno gimnazijos direktorė D.Bredelienė įsitikinusi, kad vienas svarbiausių jos tikslų – sukurti mokyklos dvasią.

Trečiadienį VL su priedais: Ūkininkų žinios Moters pasaulis

(Užs. 170)


2

2011 m. gruodžio 31 d. • Nr. 103–104 (9122–9123) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Redaktorės žodis

Kuo ypatingi buvo šie metai Ekonomikos krizė privertė taupyti Rimvydas Jasinavičius, Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos katedros profesorius, LR ūkio ministro visuomeninis patarėjas, pirmosios LR Vyriausybės pramonės ministras

Mielieji, Švilpte prašvilpė dar vieni metai ir vėl verčiame įvykių bei išgyvenimų išmargintos savo gyvenimo knygos puslapį. O kokia buvo mūsų kasdienybė, rūpesčiai ir vargai, politinis bei visuomeninis gyvenimas, atspindėjome „Valstiečių laikraštyje“. Dėkojame ištikimiems skaitytojams, aktyviai dalyvavusiems kuriant laikraštį. Jūsų nuomonė, pastabos ir kritika mums buvo labai svarbios siekiant išleisti visų lūkesčius tenkinantį leidinį. Žinome, kad tobulumui ribų nėra, todėl pažadame ir toliau ieškoti įdomesnių temų, objektyviai nušviesti aktualijas ar pateikti patarimų jus dominančiais klausimais. Žmogų supanti aplinka verčia prisitaikyti, tik gaila, kad tampame ne geresni, bet šiurkštesni, nepakantūs vieni kitiems. Dažną graužia pavydas, valdo pyktis, kerštas. Tad tenka vis dažniau prisiminti atsitiktinai perskaitytus žodžius apie tai, kad šiais laikais išsaugoti žmogiškumą galima tik daug skaitant. Tai tarsi priešnuodis prieš beprotiškus valdžios sprendimus, sensacingus įvykius, skandalus. Tačiau spausdintas žodis darosi vis brangesnis, daugeliui paprastų žmonių sunkiai įperkamas. Nepigus laikraščio kelias pas skaitytoją verčia sunerimti ir mus, žurnalistus. Juk ne sau rašome. Tad esame dėkingi visiems mūsų laikraščio prenumeratoriams, kuriems dėl mėgstamo leidinio galbūt tenka kažko materialaus atsisakyti. Turėti visko, ko širdis geidžia, dar negalėsime ir 2012-aisiais. Tiek Lietuvos, tiek užsienio ekonomikos ekspertai turtingesnių metų nežada. Nepaneigsi, gyventi geriau norisi – ir ne kažkada ateityje, bet jau dabar. Juolab kai matai, kad kažkas šalia piniguose tiesiog maudosi. Tačiau iš tikrųjų – ne turtuose laimė. Dvasinių vertybių ir sveikatos net milijonus vartydamas nenusipirksi. Tad kokios ateinančių metų prognozės būtų, nesustokime eidami pasirinktu keliu ir nepraraskime vilties. Pozityvios mintys, optimizmas, humoras tegul būna varomoji naujųjų metų jėga.

Praeinantys metai dar ilgai mums įsimins dėl Graikijoje kilusios ir Europoje išplitusios ekonomikos krizės, kuri darys įtaką viso pasaulio vystymuisi. Tačiau galime ir pasidžiaugti: nepaisant mūsų Vyriausybės pastangų nepagelbėti, įmonės Lietuvoje sugebėjo rinkoje išsilaikyti ir net paaugti didindamos eksportą. 2011-ųjų neužmiršime ir dėl „Snoro“ banko žlugimo. Deja, nepavyko išvengti panikos ir tai nuskambėjo tarptautinėse rinkose. Šį banką buvo galima daug anksčiau sutramdyti: juk finansininkai beveik atvirai diskutavo apie banke brendusią krizę. Turime ir gerų naujienų – krizė valdžią privertė mažinti viešąsias išlaidas, nors to nenorėta daryti iki paskutinės biudžeto tvirtinimo akimirkos. Kiekvienas ūkininkas žino, kad negalima suvartoti daugiau produkcijos nei užaugini. Iš esmės kaip tik dėl didelių viešųjų išlaidų ir kilo krizių daugelyje Europos valstybių.

Išgelbėta tūkstančiai pasmerktų ligonių Aleksandras Laucevičius, Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikų generalinis direktorius, profesorius Šiais metais nemažai pasiekė mūsų medicinos mokslų srities specialistai: medikai atliko dešimtis unikalių ir tūkstančius itin sudėtingų operacijų, tarp jų ir širdies, ragenos, inkstų, kepenų bei giminingų ir negiminingų donorų kaulų čiulpų transplantacijų. Pastaraisiais metais daugelyje šalies ligoninių sudarytos unikalios sąlygos diagnozuoti ir gydyti įvairias onkologines ligas bei jų sukeltas komplikacijas. Pirmąkart Baltijos šalyse šiemet buvo atliktos inkstų transplantacijos iš gyvo donoro, esant nesuderinamoms kraujo grupėms, sėkmingai pakartotinai transplantuotos kepenys onkologiniam ligoniui, atliktos unikalios kardiochirurginės onkologinės operacijos. VUL Santariškių klinikos – viena iš dviejų didžiausių ligoninių Lietuvoje – ne tik pralenkė kaimyninių šalių klinikas unikalių opera-

cijų skaičiumi, bet ir tapo pirmąja ligonine, kurioje atlikta pirmoji ir kol kas vienintelė operacija pasaulyje, sėkmingai šalino didžiulius auglius naujagimiams, išgelbėjo ne vieną tūkstantį anksčiau pasmerk-

tais laikytų ligonių. Mūsų klinikų siekis – kuo daugiau operacijų atlikti be pjūvio. Tokių galimybių jau turime, nes turime išskirtinių specialistų ir medicinos įrangos. Tereikia ne stovėti vietoje, o veikti.

Sulaukėme daugiau dėmesio Mindaugas Kluonis, politologas

Lietuvai pirmininkaujant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, smarkiai padidėjo užsienio valstybių dėmesys Lietuvai. Įvyko net du JAV valstybės sekretorės Hillary Klinton vizitai. Šis dėmesys 2012 m. turėtų būti mažesnis. Tarptautinės politikos klausimai ypač svarbūs buvo vasarą, kai kilo diplomatinis konfliktas su Austrija dėl M.Golovatovo paleidimo, o Baltarusijoje pagal Lietuvos ir Lenkijos pateiktą informaciją buvo sulaikytas A.Beliackis. Lietuvą kamavo nesutarimai su Lenkija dėl Švietimo įstatymo, ginčytasi dėl „Gazpromo“ dujų tiekimo ir pardavimo atskyrimo (išaugo dujų kaina), o Visagino atominės elektrinės statybų projektas tebestringa. Kitais, rinkimų, metais Vyriausybė sieks išvengti drastiškesnių taupymo priemonių ir stengsis nukreipti dėmesį nuo ekonomikos problemų eskaluodama kitus klausimus (pavyzdžiui, ginčus dėl šeimos apibrėžimo). Seimo rinkimus turėtų laimėti socialdemokratai, greičiausiai formuosiantys naują koalicinę vyriausybę. 2012 m. pabaiga turėtų būti sunki, nes tikėtina, kad valstybė, kaip ir 2008 m., gali likti be finansinių rezervų.

Kultūros derliumi metai skurdūs nebuvo Lolita Sutkaitienė, LRT kultūros laidų kūrėja ir prodiuserė Negalime skųstis šių metų derliumi, nors ir čia nepraleidžiame progos padejuoti. Taip, trūksta lėšų: kultūra, deja, mūsų valstybei nėra prioritetas, nors būtent menininkai geriausiai ją reprezentuoja. Laimei, patys žmonės, net nelengvai versdamiesi, kultūrai negaili pinigų. Tai rodo noriai perkamos knygos, žiūrovų pilnos parodų, koncertų, teatrų, kino salės. Lietuva mažytė, o kiek talentingų žmonių! Kassavaitinėje TV kultūros laidoje „Durys atsidaro“ nesutalpiname visų tautiečių, šiais metais pelniusių tarptautinius apdovanojimus, prestiži-

nes premijas. 2011-ieji, man regis, buvo ypač turtingi geros muzikos. Tarptautinis M.K.Čiurlionio pianistų konkursas, globojamas Mūzos Rubackytės, E.Nekrošiaus „Otelo“ premjera Valstybiniame akademiniame operos ir baleto teatre, kur sužibėjo Sigutė Stonytė ir Vaidas Vyšniauskas... Neeiliniu literatūros įvykiu tapo Kristinos Sabaliauskaitės romanas „Silva rerum. II“, kino – filmas „Tadas Blinda. Sugrįžimas“. Galbūt čia neišvengta provincialumo, kino štampų, tačiau ar ši lietuviška juosta negaivina jaunosios kartos tautinio orumo? „Kokia ta

Lietuva graži, gaila būtų ją palikti“, – po seanso kalbėjo jaunuoliai. Taip, ne visi jauni menininkai randa čia vietą, ne vienas pasijunta nereikalingas, tačiau kažkas juk turi šokti ir kordebalete, groti ir orkestre, ir eiliniai kuria kultūrą. Džiugu, kad daugėja kultūros mecenatų. Štai JAV net nėra kultūros ministerijos, menus ten išlaiko turtingi privatūs asmenys. Ir pas mus vis daugiau koncertų, konkursų, kultūros projektų remia ar globoja privatūs asmenys, bankai, advokatų kontoros. Taigi į 2012-uosius žvelgiu su pamatuotu optimizmu.


2011 m. gruodžio 31 d. • Nr. 103–104 (9122–9123) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

3

ir kokių tikitės 2012-ųjų? Verslui metai – eiliniai

Kaimas pamažu gražėja

Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius

Guoda Burokienė, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė

Jei žvelgtume objektyviai ir be emocijų, galėčiau pasakyti, kad praėję metai verslui buvo visiškai niekuo neišsiskiriantys, eiliniai. Pavyzdžiui, Europą kamavo euro krizė, kuri mūsų visiškai nepaveikė. Nebuvo nei karų, nei didelių gamtos kataklizmų. Jei kalbėtume tik apie verslą, tai net ir „Snoro“ banko nacionalizavimas smarkiai ekonomikos nepaveikė. Aišku, buvo galima anksčiau įžvelgti pavojų „Snorui“, bet buvęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas nesiėmė prevencinių priemonių ir laiku nesuvaldė „Snoro“ krizės. Dabar mes renkame informaciją ir viliamės, kad tikroji „Snoro“ nacionalizavimo is-

torija pasieks visuomenę. Tai – ateities darbai. Dar svarbu yra tai, kad valdžia verslininkams faktiškai nekliudė dirbti, o tai, manyčiau, – dar vienas praėjusių metų bruožas. Galbūt Vyriausybei pernai reikėjo vengti nederamos retorikos smulkiųjų verslininkų atžvilgiu, kai buvo įvesti kasos aparatai. Juk ne visi ten vagys, kaip bandė pateikti Vyriausybė. Kas dėl 2012-ųjų, tai mes, verslininkai, sieksime, kad aukštųjų technologijų projektai būtų finansuojami iš vadinamųjų rizikos kapitalo fondų. Tai – vienintelė priemonė, galinti padėti Lietuvos mokslininkams ir verslininkams įsitvirtinti globalioje ekonomikoje.

Šie metai mums buvo ypač darbingi. Aktyviai dalyvaujame ir vykdome „Leader“ programą, kuria pagal patvirtintas integruotas kaimo plėtros strategijas siekiama padėti kaimo gyventojams gerinti gyvenimo kokybę bei ekonominę gerovę. Šiais metais rengėme didelės vertės projektus, kuriems įgyvendinti reikia gerokai daugiau darbo bei dėmesio. Džiaugiuosi, kad Lietuvos kaimas pamažu keičiasi: jame daugėja atnaujintų ir įrengtų objektų, atsiranda įvairių amatų centrų. Žinoma, norėtųsi, kad viskas vyktų greičiau, bet svarbiausia, kad judame į priekį. Visas administracinis darbas, pro-

Džiugina žvėrių gausa Eugenijus Tijušas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas

jektų rengimas pagrįstas savanoriška veikla, todėl džiugu, kad atsiranda žmonių, kurie to imasi. Deja, jaučiasi, kad entuziazmo žmonės turi vis mažiau. Nepaisydami to, nuoširdžiai vienas kitą palaikome ir stengiamės eiti į priekį. Kitais metais aktyviai rengsimės naujam laikotarpiui (2014–2020 m.). Galvosime programas, numatysime prioritetus. Vienas iš jų tikrai bus skirtas skurdui kaime mažinti. Atsiras galimybė gauti dar daugiau lėšų. Įvairias programas finansuoti galės ne tik Kaimo plėtros ir žemės ūkio fondas, bet ir kiti fondai. Bandysime tuo pasinaudoti.

Vertindamas praėjusius metus, galiu pasidžiaugti, kad atsakingai vykdoma medžioklė duoda gerų rezultatų. Lietuvos giriose padaugėjo žvėrių, todėl medžiotojai gali džiaugtis ir laimikiais. Vienintele „karčia piliule“ šiais metais tapo maža sumedžiojamų vilkų kvota, tačiau viliuosi, kad per artimiausius metus viskas pasikeis. Norėčiau, kad ateinančiais metais išvengtume katastrofų tiek gamtoje, tiek politikoje ir toliau tęstume savo nuosekliai vykdomą veiklą. Mus, medžiotojus, džiugina ir tokia nešalta žiemos pradžia. Praėjusios šaltos ir itin snieguotos žiemos buvo pragaištingos smulkesniems gyvūnams, o ši žiema leidžia tikėtis, kad maži šerniukai, elniukai ir kurapkiukai lengviau išgyvens.

Nereikia klampoti per purvą

Didelių planų nekuria

Ilona Kuprevičienė, ūkininkė, gražiai tvarkomos sodybos savininkė

Laisvūnas Valikonis, Panevėžio rajono pieno gamintojas

Lietuvoje daugėja gražiai tvarkomų ūkininkų sodybų. Didžiuojuosi savo vyru Virgilijumi, kuris visą mūsų šeimą užkrėtė grožio kūrimo manija. Įgyvendinę vieną sumanymą, imamės kito. Mums labai svarbu, kad gražu ir tvarkinga būtų visoje valdoje. Jei gyveni kaime ir užsiimi daržininkyste ar kuo kitu, tai nereiškia, kad galima tuo pasiteisinti ir klampoti per purvą. Prie mūsų gamybinių pa-

talpų visur išasfaltuota, nuo ankstyvo pavasario žydi gėlės. Šią vasarą kieme ant akmens apgyvendinome vieną drakonų giminės atstovą – nagingo Žemaitijos kalvio rankų darbo driežą. Tad tikimės, kad kiti metai bus tokie, kokių reikia visiems žemdirbiams: be sausrų, liūčių, kitų negandų. O jei dangus nebus maloningas, sau ir kitiems linkime kantrybės bei optimizmo.

Žalingus įpročius keičia sportas Bronislavas Vasiliauskas, asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Metai sportininkams tikrai buvo geri. Visi planuoti renginiai įvyko, užsibrėžti tikslai pasiekti. Ko daugiau norėti? Žinoma, pagrindine problema, kaip ir visuomet, išlieka lėšų trūkumas, kuris tiesiogiai atsiliepia ir apdovanojimų dydžiams, ir teisėjavimo kokybei, bet verkšlendami nieko nepakeisime. Svarbu dirbti ir būti nusiteikus optimistiškai. Džiaugiuosi, kad Lietuvai pavyko puikiai organizuoti Europos krepšinio čempionatą, didžiuojuosi ir pasisekusiomis seniūnijų sporto žaidynėmis, kurios sulaukė nemenko

populiarumo visoje Lietuvoje. Jau dabar žmonės klausinėja, ar kitąmet jos įvyks, tad galiu drąsiai pasakyti, kad jos bus. Žvelgiant į praėjusius metus, labiausiai liūdina, kad dėl emigracijos sumažėjo sportuo-

jančio jaunimo, tačiau maloniai nuteikia faktas, kad apskritai visuomenės požiūris į kūno kultūrą ir sveiką gyvenseną gerėja. Žmonės atsisako žalingų įpročių ir renkasi sportą, o tai labai gerai.

2011-ieji buvo sunkūs ir gana įtempti, todėl optimizmo mažai. Mes neatsisakėme pieno pardavimo automatų prekybos centruose, bet naudos iš to mažai. Labai nesinorėtų atsisakyti tokio ūkyje pagaminto pieno pardavimo būdo ir nuvilti ištikimiausių pirkėjų. Nors žmonės kalba, kad jiems svarbi produkto kokybė, natūralumas, šviežumas, tačiau patirtis parodė, kad vartotojams dabar svarbiausias dalykas – kaina. Tuo įsitikinome pabranginę pieną. Taip privalėjome pasielgti, nes pastaruosius metus jo nebranginome, o prekybos centruose jis vis

brango. Gal ir daugiau žmonių norėtų ir galėtų pirkti kokybišką produktą, bet akivaizdu, kad jie nėra tikri dėl ateities. Paklausius prognozių ir matant valdžios veiksmus, optimizmo nelieka. Kitiems metams didelių planų nekuriame. Norėtųsi, kad visiems būtų geriau, kad atsirastų naujų idėjų. Tikimės, jog ir toliau bus įgyvendinamas kooperatyvo „Pienas LT“ projektas – naujos kooperatinės pieno perdirbimo įmonės statybos. Konkurentai labai stengiasi tai sukliudyti, bet, manau, jiems nepavyks.


4

2011 m. gruodžio 31 d. • Nr. 103–104 (9122–9123) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Naujo žemės mokesčio žabangos e Atkelta iš 1 p. „Nors akcentuojama, kad yra įdiegti saugikliai ir numatytas pereinamasis laikotarpis, tačiau nerimas kyla. Sakykim, greta žemdirbio valdų koks nors turtingas ponas įsigijo žemės ir įrengė prabangų golfo aikštyną. Arba netoliese yra ežeras. Tokios žemės vertė iš karto kyla. Tačiau žemdirbiui tai mažiausiai rūpi – juk jo žemės derlingumas nuo to nepadidės. Todėl, mūsų nuomone, žemdirbiai turėtų mokėti mokesčius nuo žemės našumo, kaip buvo iki šiol“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė A.Stančikas. Anot jo, ne visai aišku, kas turės sumokėti už žemės vertės nustatymą. Ar tai bus daroma iš jos savininkų kišenės, ar už tai sumokės valstybė? „Tuo tarpu žemės našumo balai jau nustatyti, yra nusistovėjusi tvarka“, – sakė pašnekovas.

Ūkininkai sunerimę, kad rajonų, ypač mažesnių, savivaldybės mokesčius gali dėlioti ne tik pagal žemės vertę, bet ir pagal asmenines simpatijas. Egidijaus Giedraičio nuotrauka

bų nariai gali pasinaudoti jiems suteikta galimybe ir žemės mokesčius padidinti savo nuožiūra.

Visi surikiuoti į vieną eilę Įdomu ir tai, jog naujieji tarifai savivaldybių tarybų nariams leidžia elgtis ir atvirkščiai – sumažinti mokestį apleistų žemių savininkams. Mat įstatymas

Žemė turi būti naudojama racionaliai

Pagrindinis kriterijus – našumo balas

Audrius Petkevičius, Žemės ūkio ministerijos Žemės politikos departamento direktorius

Teigdamas, kad naujasis įstatymas buvo būtinas, E.Pupinis kartu pripažįsta, kad prie jau priimto įstatymo dar reikės padirbėti. „Žemės mokestis žemdirbiams kilti neturėtų, o kai kuriais atvejais jis net turėtų mažėti. Kaip teko girdėti iš kai kurių savivaldybių atstovų, tarybos nariai tikrai žemdirbiams netaikys aukšto tarifo. Manyčiau, jog reikėtų diskutuoti ir dėl skaičiavimo metodikos. Žemė negali būti vertinama tik pagal jos vertę, žemdirbiams pagrindinis vertinimo kriterijus turėtų būti jos našumo balas“, – sakė E.Pupinis. Anot parlamentaro, šiuo metu Lietuvoje yra apie 400 tūkst. ha apleistos žemės ūkio paskirties žemės. Jos savininkai dažniausiai tie, kurie tinkamu laiku susipirko žemę ir dabar laukia sėkmingo investuotojo. Tai – bloga patirtis, mat Lietuvoje laisvų žemių trūksta, todėl ji turi būti naudojama. E.Pupinis atmetė žemdirbių prielaidas, kad naujasis įstatymas priimtas paskubomis. Anot komiteto pirmininko, jis buvo rengiamas dvejus metus. Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto, šią savaitę į išplėstinį prezidiumo posėdį susirinkę ūkininkai nutarė įstatymo rengėjams siūlyti Seimui teikti poįstatyminius aktus. „Visų pirma derėtų nustatyti maksimalų 50 litų tarifą už hektarą (įstatyme yra numatytos 100 litų „lubos“). Taip pat siūlome tiksliau apibrėžti, kas yra apleista žemė. Ir svarbiausia – apmokestinant žemę pagrindinis kriterijus turėtų būti ne jos vertė, o našumo balas“, – sakė J.Talmantas.

Įstatymas – dėl apleistų žemių Tiek pirmininkui, tiek žemdirbiams kelia nerimą ir padidintas maksimalus tarifas. Nors naujasis įstatymas iš esmės buvo kuriamas tam, kad būtų pažaboti apleistų žemių savininkai, tačiau nėra garantijų, kad jis nepalies ir sąžiningų žemdirbių. Kokį tikslų žemės mokesčio tarifą nustatyti, spręs kiekvieno rajono savivaldybė. Ūkininkai sunerimę – vieša paslaptis, kad rajonų, ypač mažesnių, savivaldybės tokius mokesčius gali dėlioti ne tik pagal žemės vertę, bet ir pagal asmenines simpatijas ir antipatijas, priklausomybę politinėms partijoms. „Pati idėja daugiau apmokestinti apleistų žemių savininkus yra gera. Tačiau kam reikėjo sukurti tokį grandiozinį įstatymo mechanizmą?“ – svarstė A.Stančikas. Žemdirbių nuomone, kur kas paprasčiau buvo naujuoju įstatymu kilstelėti tarifą būtent apleistų žemių savininkams, o ne nustatyti naują tvarką visiems. Juk stengdamiesi į savo rajono biudžetą surinkti kuo daugiau lėšų savivaldybių tary-

tikrai nemanau, kad realiai savivaldybės priiminėtų tokius sprendimus“, – sakė E.Pupinis.

negarantuoja tokiems savininkams jokio didesnio mokesčio. Tiek apleistų žemių savininkai, tiek sąžiningi ūkininkai surikiuoti į vieną eilę. Kad tokia galimybė egzistuoja, nepaneigė ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis. „Teoriškai taip gali būti – savivaldybės apleistų žemių savininkams gali taikyti mažesnį tarifą. Tačiau

Žemdirbiams kelia nerimą padidintas maksimalus tarifas. Naujasis įstatymas buvo kuriamas tam, kad būtų pažaboti apleistų žemių savininkai, tačiau nėra garantijų, kad jis nepalies ir sąžiningų žemdirbių.

Žemė, kaip šalies nacionalinis turtas, turi būti naudojama racionaliai. Deja, šiuo metu dalis žemių yra apleistų. Taip pat susiklostė padėtis, kad šiuo metu galiojantis Žemės mokesčio įstatymas iš esmės jau neatitinka šiandienos poreikių – jis yra neproporcingas, žemė socialiai nevienodai apmokestinama. Kadangi nebuvo tinkamo ir veiksmingo teisinio mechanizmo, kuris paskatintų žemės savininkus ir naudotojus tikslingai naudoti žemę, manome, kad viena iš priemonių skatinant spręsti apleistos žemės plotų mažinimo problemą – įstatymu patikslinti nuostatas dėl žemės mokesčio. Kaip naujasis įstatymas palies žemdirbius? Nuo 2013 m. žemės mokestis bus skaičiuojamas nuo žemės vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos pagal žemės verčių žemėlapius, arba, atskirais atvejais, nuo individualiu vertinimu nustatytos rinkos vertės. Konkretų žemės mokesčio tarifą nustatys savivaldybės taryba. Įstatymas savivaldybių taryboms suteikia teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti - tas galioja ir apleistos žemės savininkams. Tinkamai prižiūrimai žemės ūkio paskirties žemei (išskyrus apleistą) bus papildomai taikomas vidutinės rinkos vertės mažinimo koeficientas 0,35. Steigiant ūkininko ūkį trejus metus yra atleidžiama nuo žemės mokesčio. Nustatyta, kad penkerių metų pereinamuoju laikotarpiu žemės mokesčio dydis žemės savininkams, tinkamai prižiūrintiems žemės sklypus, nedidėtų daugiau nei 20 proc. ankstesnių metų mokėto žemės mokesčio dydžio.

Kol kas sunku spėlioti Jonas Stanevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas

Kur ketinate sutikti Naujuosius metus? Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Namuose su šeima ir bičiuliais Vyksiu į pajūrį Keliausiu į šiltuosius kraštus Prie eglės savo mieste

Jaunatis. Saulė teka 8.42, leidžiasi 16.01.

83 proc. 4 proc. 5 proc. 8 proc.

Šiandien

Rytoj

Poryt

Dieną: -1 +3°

Dieną: -3 +2°

Dieną: -3 +2°

Naktį: -2 -3°

Naktį: -1 -6°

Naktį: -1 -6°

Šeštadienio naktį krituliai numatomi jau daugelyje rajonų, snigs. Paskutinę metų dieną pasnigs daugiausia rytiniuose rajonuose. Naujųjų išvakarėse kritulių neturėtų būti. Šią parą eismo sąlygos bus sudėtingos, daug kur susidarys plikledis. Oro temperatūra naktį bus nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos. Dieną temperatūra svyruos nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 laipsnių šilumos. Naujametė naktis numatoma rami ir be kritulių. Pūs silpnas šiaurės vakarų vėjas. Bet smarkiau pašals, susidarys plikledis. Sausio 1-oji taip pat bus rami, be kritulių. Naktį temperatūra svyruos nuo 1 iki 6 laipsnių šalčio, dieną – nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos. Pirmąją 2012-ųjų savaitę žiemiškų orų dar nesulauksime. Jau pirmadienį šalį pasieks galingo Atlanto ciklono debesys. Prasidės krituliai, atodrėkis ir sustiprės pietų vėjas. Panašu, kad nepastovūs, darganoti ir daugiausia šilti orai bus ir sausio pradžioje.

orai.lt, VL inf.

Nenoriu būti blogas pranašas, bet netikiu, kad realiai dirbantiems žemės ūkio paskirties žemę mokestis nekis. Naujojo mokesčio už žemę autoriai tvirtina atvirkščiai – jų teigimu, žemdirbiai mokės tiek pat, kaip ir iki šiol. Kaip bus iš tikro – paaiškės įsigaliojus naujajai mokesčio skaičiavimo tvarkai. Kaip pristato naujai skaičiuojamo žemės mokesčio autoriai, didžiausias teisės akto privalumas yra kryptinga kova su netinkamai žemę dirbančiais asmenimis. Tačiau man tokie teiginiai nesuprantami – dabar Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta administracinė atsakomybė už apleistą žemę. Jei mums neužtenka galių tinkamai nubausti pažeidėjus, tikrai ne pats geriausias būdas keisti įstatymą tam, kad juos nubaustum.


2011 m. gruodžio 31 d. • Nr. 103–104 (9122–9123) Valstiečių laikraštis

Verslas

5

Originali skola neoriginaliais dokumentais Pavyzdžiui, viena sąskaita už 1 mln. JAV dolerių išrašyta 1998 m. liepą pagal 1998 m. gruodžio balansą. Daug sąskaitų buvo išrašyta tuo metu, kai UAB „Nijolė ir partneriai“ dar neveikė. Kai kurios sąskaitos išrašytos net prieš 1,5–2 m. Kaip teismai gali priimti sprendimus neturėdami originalių sąskaitų? Ieškovų interesų gynėjai teisininkų kontoros LAWIN advokatai Vitoldas Kumpa ir Rytis Paukštė anksčiau teigė, kad N.Veličkienė yra pripažinusi skolą ir visais būdais mėgina išvengti atsakomybės. „Visa tai – melas. Nesu pasirašiusi jokių sąskaitų, pasižadėjimų dėl skolų grąžinimo, nes tos skolos tiesiog neegzistavo, – kalbėjo žinoma verslininkė. – Net jei ten būtų buvę 100 tūkst. Lt, tų skolų nepripažinčiau. Tas „sąskaitas“ pamačiau tik teisme.“

Žinomi prekybininkai kailiais teigia, kad Nijolei Veličkienei priteista skola surašyta lyg šakėmis ant vandens. Tomas Savickas Naujųjų metų išvakarėse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) padės tašką rezonansinėje byloje, kurioje Prancūzijos bendrovė „Compagnie Industrielle de Pelleteries C.A.“ ir Šveicarijos įmonė „Mayer & Cie AG“ siekia iš žinomos Lietuvos verslininkės Nijolės Veličkienės prisiteisti apie 15 mln. Lt skolą.

Verslininkę prirėmė prie sienos Civilinėje byloje ieškovai teigia, kad 15 mln. Lt skola susidarė 1998– 2002 m., kai individualią įmonę „Nijolė“ turėjusi N.Veličkienė iš „Compagnie Industrielle de Pelleteries C.A.“ ir „Mayer & Cie AG“ iš pradžių pasiskolino apie 600 tūkst. JAV dolerių. Nors Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis civilinėje byloje yra įsiteisėjęs, galutinį tašką šioje byloje gruodžio 29-ąją padės LAT. „Valstiečių laikraštis“ minėtą bylą detaliai aprašė dar lapkričio 23 d., bet tada nepavyko pasikalbėti su pačia N.Veličkiene.

„Man priteisti milijonai, kad aš neįrodžiau, jog sąskaitos suklastotos“, – stebėjosi N.Veličkienė. Asmeninio archyvo nuotrauka

rorai netyrė dokumentų klastojimo fakto. „Ikiteisminį tyrimą jie pradėjo tik tada, kai praėjo trys dienos nuo Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo, o prieš paskelbiant nuosprendį buvo pakeista teisėjų kolegija, per bylos nagrinėjimą suabejojusi tų sąskaitų tikrumu. Tai ką žmogui galvoti ir kaip toliau pasitikėti teisėsauga?“ – svarstė N.Veličkienė. Taip pat nesuprantama, ko-

Dvylika juodvarnių skolų sparnais Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas N.Veličkienės skundą, savo nutartimi atnaujino procesą. 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje rašoma: „Teisėjų kolegija procesinio sprendimo priėmimo stadijoje nustatė, kad nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai, sąskaitos, prekių deklaracijos, jose užfiksuoti duomenys prieštaringi ir pirmosios instancijos teisme prieštara-

Teismuose verslininkę gynusi advokatė Danutė Puzirauskienė neabejoja, kad jei prokurorai būtų ėmęsi ikiteisminio tyrimo anksčiau, civilinėje byloje laimėtoja būtų pripažinta Lietuvos verslininkė. „Kaip gali 9 metus vykti teismo procesai, kai nėra originalių dokumentų, kuriuose nėra nei ieškovo, nei atsakovo parašų? Kaip gali tik po 8 metų išaiškėti, kad originalų visiškai nėra ir nebus, nes ieškovo atstovai net nedrįsta paklausti ieškovo apie sąskaitas? Tai kaip atsirado šių sąskaitų kopijos byloje ir kas jas patvirtino? Neįsivaizduoju, kokiu būdu gali vykti bylinėjimasis“, – svarstė verslininkė. Pabrėžtina, kad 2003 m. Vilniaus apygardos teismas išreiškė abejones sąskaitų kilme, todėl ieškovų ieškinį atmetė. Moters teigimu, teisėsauga neskuba išsiaiškinti „Compagnie Industrielle de Pelleteries C.A.“ ir „Mayer & Cie AG“ pateiktų sąskaitų faktūrų autentiškumo. Du kartus Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nors Vilniaus apygardos teismas suabejojo užsieniečių pateiktų sąskaitų kilme ir ragino prokurorus tuo pasidomėti.

Tyrimą patikėjo prokurorei Garsi verslininkė stebisi, kad Lietuvos teisėsauga kažkodėl aklai tiki užsieniečiais, o lietuvius laiko kaltais vien todėl, kad jie – lietuviai. Moteriai kyla daug abejonių, kodėl iki Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo Vilniaus miesto proku-

dėl 2011 m. birželio 28 d. Lietuvos apeliacinis teismas ne ieškovus, o N.Veličkienę įpareigojo įrodyti „Compagnie Industrielle de Pelleteries C.A.“ ir „Mayer & Cie AG“ dokumentų tikrumą. „Man priteisti milijonai, kad aš neįrodžiau, jog sąskaitos suklastotos“, – stebėjosi N.Veličkienė. Ji įtaria, kad šalies teisinėje sistemoje glaudžiai bendradarbiauja prokurorai ir advokatai, besipelnantys iš panašių bylų. „Valstiečių laikraštis“ išsiaiškino, kad abu kartus atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo priėmė Vilniaus miesto apylinkės prokurorė Vita Gedvilienė. Dar keisčiau yra tai, kad V.Gedvilienei Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra patikėjo ir vadovauti ikiteisminiam tyrimui. Nesunku nuspėti, kokia linkme vyksta tyrimas, kai ta pati prokurorė anksčiau priėmė nepalankius N.Veličkienei sprendimus. Teismuose verslininkę gynusi advokatė Danutė Puzirauskienė neabejoja, kad jei prokurorai būtų ėmęsi ikiteisminio tyrimo anksčiau, civilinėje byloje laimėtoja būtų pripažinta Lietuvos verslininkė. „Jei tai (ikiteisminis tyrimas) būtų pradėta anksčiau, esu giliai įsitikinusi, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartis būtų buvusi visai kitokia“, – sakė D.Puzirauskienė.

vimai nepašalinti. Kelia abejonių „Mayer“ 1998 m. birželio 18 d. sąskaitos, išrašytos N.Veličkienei, vertimo tikslumas. Apeliantės požiūriu, ieškovai pateikė suklastotų sąskaitų. Todėl teisėjų kolegijai kyla abejonių dėl ieškovų pateiktų sąskaitų juridinės galios.“ Sąskaitose nesutampa datos, adresatai ir netgi pinigų sumos. Kai kurios sąskaitos išrašytos skirtingai nuo 2 iki 5 variantų. Įvairioms sumoms išrašytų tokių sąskaitų yra net 12.

Kailių verslo tarpininkas: „Niekas tokių kreditų nesuteikia“ Žinomas verslininkas Rolandas Skopas, kuris atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo vienas stambiausių prekybininkų kailiais, stebi, kaip vyksta bylinėjimasis tarp N.Veličkienės ir jos buvusių verslo partnerių. „Su šveicaru Verneriu Mercbacheriu neturėjau jokių verslo reikalų, bet, kiek prisimenu, jis buvo vienas turtingiausių žmonių, nuolat finansavusių kažkokius verslo projektus, – pasakojo R.Skopas. – Tačiau net neabejoju, kad tie N.Veličkienei pateikti ieškiniai už 26 milijonus litų yra visiškai nerealūs.“ Pašnekovas aiškino, kad anuomet niekas Lietuvoje negalėjo prekiauti tokiais kiekiais, kokie minimi byloje. „Net man, buvusiam vienu didžiausių tarpininkų bei prekiavusiam tarp Europos ir Rusijos, niekas nesuteikdavo tokių kreditų, tokių pinigų nesu regėjęs, – sakė R.Skopas. – Tokiomis sumomis tuomet galėjo prekiauti tik kinai arba turkai, bet tikrai ne eilinė Lietuvos kailių siuvykla, kuri net ne prekiauja, o užsiima kailinių siuvimu.“ Be to, pasak R.Skopo, niekas net dabar nesuteikia tokių kreditų. „Būna, kad jei nori gauti kailių už milijoną litų, tai pirmiausia turi įneš-

ti užstatą ne mažiau kaip 30 proc. iš savų pinigų, o kitą kartą kredituos tave tik tada, kai grąžinsi pinigus. Visa ta istorija su Nijole man kelia daug įtarimų“, – tikino jis. Verslininkas taip pat priminė, kad visi pinigai turi būti pagrįsti dokumentais, pradedant sąskaitomis faktūromis ir baigiant PVM deklaracijomis Valstybinei mokesčių inspekcijai, dokumentacija muitinei.

VMI: „Galioja tik pasirašytos sąskaitos“ N.Veličkienė neneigė, kad bendradarbiavimas su „Compagnie Industrielle de Pelleteries C.A.“ ir „Mayer & Cie AG“ prasidėjo 1994 m. ir truko kelerius metus. „Praėjus kiek laiko tapome žinomi kailių verslo sferoje, tad pasirinkome bendradarbiavimą su kitais partneriais, kurių dėka atsivėrė naujos verslo perspektyvos. Kadaise šveicarai dirbdavo su sabalo kailiais, o šiuo metu tokią veiklą vykdo tiktai vienintelė „Nijolė“. Tad neatmesčiau, kad po tokių posūkių ir prasidėjo kerštas, pavydas“, – pasakojo verslininkė. N.Veličkienės interesams atstovaujantis advokatas Algimantas Kliunka sakė, kad šiuo metu nuo prokurorės V.Gedvilienės priklauso, ar N.Veličkienė bus pripažinta nukentėjusiąja. „Tai leistų mums susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, o įrodinėti dokumentų tikrumą tektų ne N.Veličkienei“, – teigė jis. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovas Darius Buta „Valstiečių lairkaščiui“ aiškino, kad ir šiuo metu, ir iki 2004 m. sąskaitoms faktūroms taikomi tie patys reikalavimai. „Pripažįstamos sąnaudos gali būti grindžiamos dokumentais, turinčiais visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, – teigė D.Buta. – Tarp jų yra ir ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; apskaitos dokumento data; ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška, ūkinės operacijos turinys.“ Sąskaita turi būti pasirašyta, nurodant ir pasirašiusio asmens vardą bei pavardę.

Daugybė sąskaitų išrašyta tada, kai UAB „Nijolė ir partneriai“ dar nė neegzistavo, t. y. 1,5–2 m. iki įmonės įsteigimo. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka


6

2011 m. gruodžio 31 d. • Nr. 103–104 (9122–9123) Valstiečių laikraštis

Komentarai

Betliejus ir akmenys Homilija pasakyta 2011 m. gruodžio 26 d. paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje užbaigiant Dievo Gailestingumo metus.

Koks didelis kontrastas tarp pirmosios ir antrosios šv. Kalėdų dienos. Ką tik su angelais giedojome: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms“, ką tik buvome pasilenkę prie Betliejaus Kūdikėlio, o šiandien, antrąją Kalėdų dieną, mums jau skaitoma istorija apie neapykanta alsuojančią minią ir akmenis, kuriuos žmogus pakelia nuo žemės ne tam, kad juos įmūrytų į pastato pamatus, bet kad sviestų juos į kitą, visiškai nekaltą žmogų. Tas žmogus kaltas tik tiek, kad tiki į Betliejaus Kūdikį ir skelbia jį. Kaltas, kad tiki ne į Romos imperatorių, ne į kurį nors pagonių garbinamą stabą, bet į įsikūnijusį žmogaus kūne, gimusį Betliejuje, priešų nukryžiuotą, prisikėlusį ir dangun įžengusį Jėzų Kristų. Kas gimdo neapykantą? Tai labai aktualus klausimas, nes nūdienos gyvenimas yra pilnas neapykantos.

Ji tarpsta tarp partijų, politikų, tarp nusivylusių laisve, tarp sutinkančių kliūtis karjeros kelyje, tarp pavydinčių kitiems geresnio gyvenimo, tarp nuskriaustų ir kitur. Kai kas neapykantą ir žmonių susipriešinimą specialiai kursto ir siekia savo tikslų. Besiriejančius lengviau nugalėti. Buvo toks žmogus, vardu Leninas, kuris buvo garbinamas kaip dievas ir kuris milijonus žmonių įtikino, jog reikia nekęsti visų, kurie gyvena geriau už proletariatą. Tie geriau gyvenantieji buvo net ne turtuoliai, bet darbštūs, savo prakaitu šį tą susitaupę ir susikūrę žmonės. Leninas skelbė sulyginsiąs visus ir padarysiąs laimingus, ir kažkodėl krikščionybę laikė dideliu kliuviniu, jos nekentė. Nuo pirmųjų Kalėdų pradėjusi keliauti Kristaus Evangelija tapo jėga, kuri keitė žiaurų pasaulį, nes vertė iš pagrindų keistis kiekvieną, kuris ją priėmė. Kristaus Evangelija įsakmiai reikalavo kaip brolį priimti kiekvieną žmogų. Nuo pirmųjų amžių Evangelija sparčiausiai plito tarp silpniausių žmonių. Tačiau ji mokė ne neapykantos, bet meilės. Mokė blogį nugalėti ne kitu blogiu, o meile. Dėl to neapykantos „apašta-

lui“ Leninui Kristus buvo nepakenčiamas konkurentas, todėl ir planavo krikščionybės laidotuves. Neatsitiktinai po Spalio revoliucijos cerkvės masiškai buvo uždarinėjamos, deginamos ir griaunamos, o stačiatikių dvasininkai šaudomi ir siunčiami į Solovkas. Ten atsidūrė ir arkivyskupas Teofilius Matulionis, po Spalio revoliucijos tarnavęs tikintiesiems Rusijoje. Tačiau nereikia stebėtis, jei ir šiandien pastebime kunkuliuojančią neapykantą Kristui ir jo Bažnyčiai. Bažnyčia yra pašaukta griauti velnio darbus ir kurti Dievo karalystę žmonių širdyse, šeimose ir visuomenėje. Todėl ji dažnai tampa suklupimo akmeniu siekiantiems užvaldyti žmonių sielas. Kiek neapykantos Bažnyčia užsitraukia, gindama gyvybę ir šeimą, pasisakydama prieš alkoholio reklamą ir Lietuvos žmonių, ypač jaunimo, skandinimą alkoholyje ir kvaišaluose! Šiomis šv. Stepono garbei skiriamomis Mišiomis Kauno arkivyskupijoje užbaigiame Dievo Gailestingumo metus. Jų tikslas buvo atsigręžti į gailestingąją Dievo meilę ir jos švie-

soje pasitikrinti, kiek pasinaudojame šia Dievo dovana. Diakonas Steponas net mirdamas meldėsi: „Viešpatie, neįskaityk jiems šios nuodėmės!“ (Apd 7, 60) Vienas žurnalistas manęs paklausė: ką nuveikėte per Dievo Gailestingumo metus? Kūčias valgiau Partizanų gatvėje esančioje „Carito“ valgykloje su 150 Kauno varguolių. Už durų jų laukė dar tiek pat. Jeigu pasakytume, kad Bažnyčia nebuvo abejinga vargingiausiems mūsų broliams ir seserimis, nemanau, kad tai būtų atsakymas. Ir anksčiau mums rūpėjo silpniausieji. Ir anksčiau padėjome šimtams tūkstančių varguolių gauti Europos Sąjungos skiriamą paramą. Atsakymas į klausimą, kas pasiekta Dievo Gailestingumo metais, glūdi giliai kiekvieno žmogaus širdyje. Ko nepadarėme Dievo Gailestingumo metais, bandysime daryti 2012-aisiais. Šiemet daugiau apmąstėme gailestingąją Dievo meilę, ateinančiais – labiau susitelksime į tai, ką Dievo meilė gali sukurti silpname žmoguje. Lietuvos vyskupai 2012-uosius paskyrė mūsų tautiečiui Palaimintajam arkivyskupui Jurgiui Matulaičiui, kuris Kristaus mokykloje išmoko didelio gerumo, kantrybės, ištikimybės ir susivaldymo. Palaimintasis ištvėrė daug sunkumų ne tik iš Bažnyčios priešų, bet net iš dvasininkų, kuriems ne visuomet buvo priimtini jo sprendimai.

Savaitės komentaras

Prieš pat Naujuosius suėjo 14 dienų terminas, per kurį tariamo ar tikro tariamų ar tikrų pedofilų medžiotojo, keistomis aplinkybėmis žuvusio ar nužudyto Drąsiaus Kedžio dukrelė turi būti perduota motinai. Atrodytų, kas čia tokio? Teisinį ginčą laimėjo viena iš konkuruojančių pusių – mama. Kėdainių teismo sprendimą reikia vykdyti ir nusiraminti. Savaime viskas susitvarkys. Susitvarkys? Susitvarkytų, jei šioje istorijoje nebūtų tiek klaustukų ir protu nesuvokiamų dalykų. Joks pasaulio rašytojas dar nėra sukūręs paslaptingesnio siužeto, kuris niekaip negali pasiekti atomazgos ir vis pildosi naujais pribloškiančiais vingiais.

Meilė Taraškevičienė

Administratorė

(8 5) 210 0110

Atsakingasis sekretorius Rimantas Dovydėnas

(8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė

(8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys

(8 5) 210 0090

SVEIKATA Daiva Šalc

(8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė

(8 5) 210 0080

MOTERS PASAULIS Eglė Valionienė

(8 5) 210 0035

ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė

(8 5) 210 0082

PRIEBLANDOS, UŽSIENYJE Vismantas Žuklevičius (8 5) 210 0092 SPORTAS, ŽVEJYBA Marius Eidukonis

8 640 25 652

Dizaineriai

(8 5) 210 0113

Fotokorespondentas

(8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI: KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524 Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043 Jurgita Činkienė 8 655 38 128 PANEVĖŽYS Vida Tavorienė

8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė

(8 427) 56 797

INTERNETINIS PORTALAS

Mergaitės tragedija. Kodėl? Saulius Stoma

Vyriausioji redaktorė

Sakytume, kaip įdomu, jei šio kraupaus trilerio svarbiausias personažas nebūtų labai reali septynmetė mergaitė. Ir jei visas valstybės aparatas nesisuktų viena kryptimi – kad tiesa kuo ilgiau neišaiškėtų. Ir kad maža mergaitė būtų toliau draskoma į visas puses, tarsi kokia žiauraus likimo įkaitė. Taigi klausimai, klausimai, klausimai... Ir jie yra tokie, kad gali iš vidaus susprogdinti valstybę. Pedofilijos byla bus pradėta nagrinėti iš naujo, o galimos pedofilijos aukos likimas sprendžiamas, tarsi kažkas degtų. KODĖL? KODĖL Kėdainių teismas, kurio ankstesnis sprendimas atiduoti mergaitę motinai jau buvo vieną kartą panaikintas, pasirinko tokį keistą metą ir tokį trumpą terminą? Teismas kalba ne kažkokio teisėjo, o valstybės vardu. Tad KODĖL valstybė nepasirūpino, kad mama, kuriai atiduodamas vaikas, gyventų normalų visavertį gyvenimą, turėtų darbą, saugią aplinką ir bent jau dalį to, ko reikia laimingai vaikystei? Juk visiems

akivaizdu, kad nežinia kur gyvenanti, ką veikianti ir nuo kokių grėsmių pareigūnų būrio saugoma mama nėra pakankamai geras variantas. Matyt, teismas manė, kad dabartinė mergaitės aplinka yra dar blogesnė. Kuo remiantis taip nuspręsta? Ar į šią skandalingiausią bylą gilinosi garsiausi Lietuvos vaikų psichologai? Ne, jie tik postringauja laikraščiuose, iš tų pačių laikraščių semdami informaciją. Mergaitės jie nematė, kaip jos nėra mačiusi ir savo nuomonę reikšti nesigėdinti vaiko teisių apsaugos kontrolierė. Bylą tiria vieni anonimai. Ir savo lemtingas nuomones reiškia taip pat anonimiškai. Viskas fragmentiška ir iki šleikštumo formalu. Žmonių čia tarsi nėra. Ir tarsi ne žmonių likimai būtų dedami ant svarstyklių. Įvairios bylos ir tyrimai klaidžioja atskiruose labirintuose. Ir atrodo, niekas jų nesieja. Nors visiems akivaizdu, kad pedofilijos byla ir teisė į vaiką yra neatskiriami dalykai. Kėdainių teismui tai pasirodė nesvarbu. KODĖL?

(Užs. 608)

Kas tai? Ar tik primityvus, nors ir labai žmogiškas kerštas juos išbarusiai ir balta varna tapusiai kolegei, ar kažkas gerokai baisiau? Juk sprendimas yra ne tik nelogiškas teisine prasme, bet ir visiškai nejautrus mergaitės atžvilgiu. Dabar mergaitė prieš jos norą bus prievarta išplėšta iš įprastos aplinkos, iš gimtųjų (!) namų ir atiduota į nežinią. Seneliai, tą pačią mokyklą lankantis pusbrolis, draugai – viskas liks praeityje ir viską reikės kurti iš naujo. Ir vien todėl, kad būtų patenkinta motinos teisė į vaiko nuosavybę? Ar tikrai vien todėl? Iš šiltos aplinkos (taip, aš ten buvau ir susidariau tokią nuomonę – aut. past.) mergaitė išplėšiama ir siunčiama nežinia kiek truksiančiai vienatvei su mama, kuri net negali ar nenori pripažinti, kad kažkada jos dukrai yra nutikę baisių dalykų. Ir kas dabar gali pasakyti, koks sprendimas bus pedofilijos byloje ir kaip dar pasisuks ši tamsi istorija? Tad KODĖL negalima palaukti? KODĖL mergaitė turi būti paimta kaip tik dabar? Be tikro jos noro ir streso? Niekas negali atsakyti ir į daugelį kankinantį klausimą, ar tikrai mergaitė liks Lietuvoje. Atrodo, kažkas šito labai nenorėtų. KODĖL? Ar Kėdainių teisėjai ir kiti pareigūnai nėra skaitę Vaiko teisių konvencijos? Ar Lietuvoje tikrai niekas atsakingas nežino, kad civilizuotame pasaulyje jau senokai vaiko teisė į saugią aplinką yra aukščiau nei tėvų teisės į vaikus? Ir KODĖL nuolat girdime keistai šioje istorijoje angažuotų pareigūnų, psichologų bei teisės profesorių teiginius, kad net ir blogiausia mama yra geriau nei globėja?

Vyr. redaktorė Lilija Valatkienė (lilija.valatkiene@valstietis.lt) Vyr. redaktorės pavaduotojas Tadas Vasiliauskas (tadas.vasiliauskas@valstietis.lt) REDAKCIJA Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281. El. paštas redakcija@krastospauda.lt. SKELBIMAI PRIIMAMI: Vilniuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukštas), nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090. Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spausdina UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Ofsetinė spauda. 10 sp. lankų. Tiražas 28 612 egz. Indeksas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 1555–1556. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova Administratorė

(8 5) 210 0110

Reklama (8 5) 210 00 31 pardavimai@krastospauda.lt Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060 Buhalterija (8 5) 210 0045 Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Ūkininkų žinios Dėl pieno grumtynės aštrėja Kitais metais Panevėžyje pieno perdirbimo cecho statybas planuoja pradėti 10 mln. Lt paramą užsitikrinusi kooperatinė bendrovė, kuri nežinoma nei pieno gamintojams, nei Žemės ūkio ministerijai. Vida Tavorienė

Bičių avilys Pietų Amerikoje bitininkai buriasi į kooperatyvus Argentinos sostinėje Buenos Airėse vykusiame 42-ajame kongrese dalyvavo bitininkai daugiau nei iš šimto pasaulio valstybių. Į kongresą nuvykusi Lietuvos delegacija turėjo ko pasimokyti iš Argentinos bitininkų. Sigitas Uselis

11 psl.

33 psl.

Moters pasaulis Geriausiai gydo meilė sau

Naujiesiems ruoškitės iš anksto

Turi mūsų vardas įtakos likimui ar ne – tikėjimo klausimas. Tačiau tėvai, suteikdami vaikams vardą, turi elgtis atsakingai.

Jei Naujuosius metus sutiksite savo namuose su artimaisiais ir draugais, teks pasirūpinti vaišėmis. Nesiimkite gaminti įmantrių ir sudėtingų patiekalų, nes tokiu atveju prie viryklės ar orkaitės gali tekti stovėti iki pat vidurnakčio.

Milda Vilikanskytė

Ieva Radzevičiūtė

7 psl.

8 psl.

Tėviškės šviesa Mokyklos dvasią kuria jos bendruomenė Prienų r. Jiezno gimnazijos direktorė Dalia Bredelienė „Valstiečių laikraščio“ žurnalistams teigė, kad vienas svarbiausių jos tikslų – sukurti mokyklos dvasią. Bernardas Šaknys

Šeštadienis Dievo meilės priminimas Praėjus taip lauktoms Kalėdoms, vėl pasineriame į kasdienybės rutiną, dažnai nė neišgirdę tikrosios jų siųstos žinios. Tačiau Mindaugui Sabučiui ir jo žmonai Vilmai senųjų metų pabaiga ir naujųjų pradžia vis dar nušviesta Kalėdų stebuklo šviesos. Milda Vilikanskytė

25 psl.

15 psl.


Valstieciu laikrastis 2011 12 31