Page 1

2011 m. gruodžio 23 d., penktadienis • Nr. 102 (9121) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Linksmų Šventų Kalėdų!

Šiandien VL su priedais: Šeštadienis • Beata Nicholson, žinoma žurnalistė, laidų vedėja, keturių kulinarijos knygų autorė, neabejotinai gali surasti įvairių kelių į žmonių širdis. Tik vargu ar tai bus politika, ar aštri publicistika.

Sodyba • Tradicijų puoselėjimas, meilė gimtajam kraštui, pagarba jo istorijai gali būti išreikšta labai paprastai – puoselėjant ir saugant tai, ką sukūrė gyvenusieji prieš mus, ką dovanoja gamta.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Viltis ir žygdarbiai susideda iš mažų košės šaukštų Labdaros akcijų gausa vienus džiugina, kitus piktina. Eglė Valionienė VL žurnalistė, egle.valioniene@valstietis.lt

Aukodami jaučiamės geresni. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Metų pabaiga labdaros akcijų rengėjams virsta karščiausiu darbymečiu – apeliuodami į žmonių norą ir poreikį būti geresniems, jie rengia vis daugiau renginių. Miestų aikštėse ir gatvėse garuoja karšta sriuba, nešini dovanomis

įvairių organizacijų atstovai lanko globos namuose gyvenančius vaikus ir senelius, televizijos laidose šmėkščioja liūdni sergančių vaikų veidai. Tačiau vis didėjantis tokių akcijų skaičius kai kuriems sukelia priešišką reakciją. Tarpusavyje konkuruoti pradedančios organizacijos mažina žmonių pasitikėjimą jomis.

Sveikata • Per didžiąsias metų šventes daugelis iš mūsų persivalgo.

Labdaringų renginių bumas Nors lietuviai nuolat dejuoja dėl juos užgriuvusių sunkumų, kalėdinių labdaros akcijų rengėjai džiaugiasi, kad norinčiųjų aukoti atsiranda vis daugiau. Tiesa, vargu ar taip yra dėl išsipūtusių piniginių. Nukelta į 2 p. f

• Susirgus kvėpavimo takų infekcijomis, nereikėtų skubėti gydytis vaistais.

Kristus vienija pasaulio krikščionis Vismantas Žuklevičius VL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@valstietis.lt

Kiekviena šalis turi savas Kalėdų tradicijas. Europoje dažniausiai puošiamos eglutės, šiltuose kraštuose – palmės. Vieni valgo kalėdinį kalakutą, o kiti – kalėdinį pudingą. Katalikai prie šventinio stalo susėda gruodžio 25 d., o ortodoksai – sausio 7-ąją. Tačiau visus krikščionis vienija bendra tradicija – pabūti su šeima ar susirinkti į bendruomenę.

Sūri Kalėdų senio barzda Airijoje gyvenantiems lietuviams garbės reikalas – iškilmingai, su dvylika patiekalų ir kalėdaičiais atšvęsti Kūčias, iškepti kimštą žąsį Kalėdoms. Karolina Tutlytė ir Julija Ostaševičiūtė pasakojo, kad Airijoje Kalėdų nuotaikos pasklinda iškart po Helovino: svarbiausios gatvės ir parduotuvių vitrinos šviečia girliandų šviesomis, o airiai daug laiko praleidžia bažnyčiose. Nukelta į 3 p. f

Kitas VL numeris išeis gruodžio 31 d., šeštadienį

(Užs. 170)


2

2011 m. gruodžio 23 d. • Nr. 102 (9121) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

šventes senolius džiugina tik vietos mokiniai, kurie juos aplanko ir atneša savo pačių kurtų rankdarbių. Senelių globos direktorė džiaugiasi ir tuo, nes dėmesys čia gyvenantiems ir daug gyvenimo patirties turintiems žmonėms yra ne mažiau svarbus nei drabužiai ar sriubos lėkštė. Moteris pabrėžė ir tai, kad dėmesio daugiau sulaukia ne prieš Kalėdas, o prieš rinkimus. „Politinių partijų atstovai atvažiuoja agituoti gyventojų ir atveža dovanų, puodelių su partijų šūkiais ir kt.“, – pasakojo L.Janulevičienė.

Sriubos valgė mažiau

Maltos ordino savanoriai kasmet praeivius vaišina karšta sriuba ir renka aukas vienišiems senoliams.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Viltis ir žygdarbiai susideda iš mažų košės šaukštų e Atkelta iš 1 p. Veikiau dėl to, kad žmonės pamažu tampa supratingesni, labiau atjaučia tuos, kuriems gyvenimas pašykštėjo vienų ar kitų dalykų. Žinoma, prie visuomenės geranoriškumo nemažai prisideda ir miestuose bei miesteliuose sklandanti šv. Kalėdų dvasia. „Aukojimas neretai susijęs su tradicijomis. Lietuvoje jų kol kas nedaug, o viena stipriausių ir yra kalėdinių labdaros akcijų tradicija“, – sakė interneto svetainės www.aukok.lt projektų vadovė Rūta Makauskienė. Jai pritaria ir organizacijos „Gelbėkit vaikus“ lėšų paieškos ir komunikacijos vadovė Laura Narbutaitė-Bilotienė. „Kalėdos mūsų visuomenėje asocijuojasi su gerumu. Todėl ir nevyriausybinės organizacijos, kurios rūpinasi socialiai jautriomis žmonių grupėmis, ir įvairios paramą siūlančios įmonės aktyviau veikia būtent šiuo laikotarpiu. Aišku, labdarą ir paramą teikiančios organizacijos dirba ištisus metus, ne tik prieš Kalėdas“, – kalbėjo moteris. Nuolat besirūpinančių žmonėmis organizacijų, draugijų, fondų Lietuvoje yra daug. Jų nuostata – žmonės turi aukoti ne tam, kad nuramintų širdį, o kad galvotų, kaip gali padėti šalia esančiajam visus metus.

Gausa kelia įtarimų Graudūs pasakojimai per televiziją daugeliui išspaudžia ašarą. Tačiau kai panašius vaizdus matai kiekvieną dieną, atsiranda atsparumas. O kai kurie net ima piktintis tokia akcijų gausa. Aukotojų pasiti-

Delčia. Saulė teka 8.40, leidžiasi 15.54.

kėjimą dar labiau mažina į viešumą išlindę kai kurių labdaros organizacijų tarpusavio nesutarimai. Kartais susidaro įspūdis, kad jos konkuruoja tarpusavyje. O juk konkurencijos šioje srityje neturėtų būti. „Su žmonių nepasitikėjimu susiduriame kasdien. Organizacija „Gelbėkit vaikus“ viešina savo skaidrumą, joje kiekvienais metais atliekamas auditas. Nepasitikėjimo priežastys suprantamos – jei žmogus aukoja didelę sumą, jis nori grąžos, t. y. įsitikinti, kam konkrečiai tie pinigai atiteko. Tačiau manau, kad svarbiausias yra pats sprendimas taip elgtis“, – sakė L.Narbutaitė-Bilotienė. R.Makauskienė mano, kad įvairių labdaros ir paramos organizacijų ir jų

Lietuviai – vieni iš pasyviausių aukotojų „Charities Aid Foundation“ paskelbė valstybių sąrašą, kuris sudaromas pagal gyventojų aukas labdarai. Lietuva iš 153 šalių yra dešimtoje vietoje nuo galo. Šalys reitinguotos pagal pasaulinį aukojimo indeksą, kurį sudarant atsižvelgiama į žmonių norą aukoti, savanoriavimą, laiką, praleistą padedant nepažįstamiesiems. Pasauliniu mastu pastebėta, kad per metus pagalba jiems išaugo 2 proc., savanoriavimas – 1 proc., tačiau 1 proc. sumažėjo aukų labdaros organizacijoms.

Aukoja dosniau Organizacijoje „Gelbėkit vaikus“ dirbanti L.Narbutaitė-Bilotienė mano, kad polinkis visur įžvelgti norą pasipelnyti išlikęs nuo senesnių laikų. „Ypač daug kritikos sulaukiame, kai organizuojame paramą kitose šalyse gyvenantiems vaikams. Mažai

Pagrindinės akcijos ir jų metu surinktos sumos • „Išsipildymo akcija 2011" – daugiau kaip 2 mln. Lt • „Už kiekvieną vaiką" – daugiau nei 0,5 mln. Lt • „Ištiesk gerumui ranką" – daugiau nei 150 tūkst. Lt • „McHappy Day" – daugiau nei 58,5 tūkst. Lt rengiamų akcijų ateityje tik daugės. „Palyginti su JAV ar Europos Sąjungos šalimis senbuvėmis, aktyvių nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje nedaug. Tikėtina, kad augant visuomenės pilietiškumui jų daugės“, – kalbėjo ji. Tačiau moteris taip pat pripažįsta, kad stebint labdaros akcijas neretai pasigendama aiškumo, kam tiksliai bus skirtos paaukotos lėšos, o ataskaitos dažnai nepasiekia aukotojų arba išvis neparengiamos.

Šiandien

Rytoj

Poryt

Dieną: -3 +2°

Dieną: ~0°

Dieną: ~0°

Naktį: -4 -9°

Naktį: -3 0°

Naktį: -2 0°

Šiandien pajusime galingo virš Skandinavijos pusiasalio esančio ciklono alsavimą. Sustiprės pietvakarių vėjas, vakare pradedant pajūriu iškris kritulių. Oro temperatūra naktį nukris iki 4–9 laipsnių šalčio, pajūryje bus apie 0. Dieną iš vakarų ims skverbtis šiluma, oro temperatūra svyruos tarp 2 laipsnių šilumos ir 3 laipsnių šalčio. Šventinį savaitgalį Lietuvos orus veiks galingas ciklonas. Vyraus permainingi, vėjuoti orai, bus kritulių. Kūčių dieną tikriausiai visur prasidės atodrėkis, iškris šlapdriba, sniego dangą gali nuplauti lietus. Tiesa, per Kalėdas šalį užplūs kiek šaltesnis oras iš šiaurės vakarų, tad Kalėdų rytą laukus visoje Lietuvoje gali padabinti iškritęs sniegas.

orai.lt, VL inf.

kas supranta, kad privalome tai daryti, nes esame tarptautinio tinklo dalis. Mėgstu sakyti, kad nė vienas geras darbas neliks nenubaustas. Kartais rankos svyra, bet kitą dieną keliesi ir vėl tai darai, nes žinai, kad išsikelti tikslai ir uždaviniai yra geri“, – apie darbo labdaros organizacijoje sunkumus pasakojo moteris. Nors aukojančių žmonių skaičius auga, daugėja ir tų, kuriems reikia paramos. „Ekonomikos krizė kirto

Ar švenčiate ir laikotės Kūčių bei šv. Kalėdų papročių? Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Taip, nes tai mūsų šeimos tradicija Iš dalies, nes švęsti nori tik tėvai Puikios šventės ir proga susiburti visiems šeimos nariams Nešvenčiu ir tai man tik išeiginės dienos

50 proc. 13 proc.

26 proc.

11 proc.

visiems. Išsilaikyti darosi vis sunkiau, todėl skatiname žmones tapti nuolatiniais aukotojais. Iš tikrųjų paramos žmonėms reikia ne tik per šventes“, – sakė L.NarbutaitėBilotienė. Vis dėlto lietuviai aukoja vis daugiau. „Šiais metais geros valios žmonės portale www.aukok.lt jau paaukojo 19 proc. didesnę sumą nei per visus 2010 m. Kaip ir pernai, dosniausiai aukojama vaikams skirtiems projektams. Tiesa, tokių projektų portale yra daugiausia. Taip pat žmonės noriai remia gyvūnų globos tarnybas, aukoja sveikatos ir neįgaliųjų projektams. Vidutinė aukojama suma išaugo penktadaliu ir pasiekė 76 litus“, – džiugiai skaičius vardijo R.Makauskienė. Praėjusiais metais pinigų labdarai aukojo 61 proc. lietuvių ir vidutiniškai skyrė apie 29 Lt. Panašiai turėtų būti ir šiemet.

Politikai pinigines atveria prieš rinkimus Labdaros ir paramos organizacijų bei fondų taikiniu tampa labiausiai socialiai jautrūs sergantys ar ypač skurdžiai gyvenantys vaikai bei vieniši senoliai. Nors dauguma akcijų yra skirtos vaikams, seneliai taip pat nelieka pamiršti. Tiesa, paramos prašyti tenka jiems patiems, siūlančiųjų atsiranda retai. „Nuolatinę paramą gauname iš didesnių organizacijų, bet patys remti niekas nesisiūlo. Kartais padeda pavieniai ūkininkai. Esame išlaikomi savivaldybės. Už buvimą globos namuose, kiek gali, moka ir patys klientai. Nesame pamiršti, bet gauname mažai. Aktyviai kuriame projektus, prašome paramos. Organizacijų labdara ir parama yra daugiau orientuota į vaikus“, – įsitikinusi kalbėjo Kapčiamiesčio (Lazdijų r.) senelių globos namų direktorė Lina Janulevičienė. Prieš didžiąsias metų

Maltos ordino Panevėžio skyriaus vadovė Virginija Vainikevičienė taip pat pripažino, kad seneliams aukojama gerokai mažiau. Per šiais metais Panevėžyje vykusią „Kalėdinės maltiečių sriubos“ dalijimo akciją buvo surinkta rekordiškai maža suma – vos 587 Lt. Tai – mažiausia gyventojų paaukota suma nuo pat 2007 m. Nors miesto savivaldybė gyventojus kvietė koncertais ir kitomis pramogomis, liko keliasdešimt litrų neišpilstytos sriubos. „Eidami pro šalį, žmonės gal ir aukotų, bet specialiai dėl to kojos iš namų niekas nekelia. Žmonės patys sunkiai gyvena, daug dirba ir jų visai nedomina akcijos ar renginiai“, – kalbėjo V.Vainikevičienė. Tačiau ji nemano, kad žmonės ėmė mažiau pasitikėti labdaros akcijomis. Anot jos, tą rodo rekordinės sumos, kurios surenkamos per televizijos transliacijas. Be kasmet organizuojamų labdaros akcijų, yra ir nuolat veikiančių labdaros ir paramos fondų, kurie rūpinasi ne tik kasdieniais žmonių poreikiais, bet ir įvairiapusišku jų lavinimu. Almos Adamkienės, Vytauto Landsbergio, Mstislavo Rostropovičiaus, Lino Kleizos, Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondai bei kitos panašios organizacijos skatina ir remia neeilinių Lietuvos talentų – vaikų, jaunuolių, turinčių išskirtinių gabumų muzikai, menui, mokslui, sportui, ugdymą.

Žmonės susvetimėjo Brolis Pijus Eglinas

Visuomenė yra tokia, kokia yra. Pastaruoju metu ypač jaučiamas žmonių susvetimėjimas. Šiandien žmonės visame pasaulyje išgyvena žmonijos, kaip visuomenės, krizę. Tad nieko nuostabaus, kad kiekvienas žiūri tik savo kiemo, savo reikalų ir jam neįdomu, kas vyksta už kampo. Rengdamos tokias laidas televizijos užsitikrina gerus reitingus, tačiau momentiniai gerumo proveržiai geriau nei nieko. Žmonės, kurie dalyvauja tose laidose ir kurie jas žiūri, yra auklėjami, mokomi, kad svetimo skausmo nebūna. Juk šiandien nelaimė ištiko jį, o kitą dieną ir mums gali kas nors nutikti. Šiandien daug kalbama apie bendruomeniškumą, bet žmonių elgesys rodo ką kita. Žmonės svetimėja ne dienomis, o valandomis. Tikrai yra vargstančių žmonių. Ačiū Dievui, nėra mirštančių iš bado. Aktyviai dalyvaudamas įvairiose labdaros ir paramos akcijose siekiu parodyti draugiškumą. Įvairios organizacijos atstovauja ne tik pačios save, bet ir visą Lietuvą. Reikia padėti bent mažais dalykais.


2011 m. gruodžio 23 d. • Nr. 102 (9121) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

3

Kristus vienija pasaulio krikščionis e Atkelta iš 1 p. „Akys įpranta regėti kalėdinius akcentus ir tos dvasios aš nelabai jaučiu. Tradicijų jokių nėra... Užtat didžiuojuosi pasakodama apie mūsų lietuviškas tradicijas! – pasakojo Dubline studijuojanti Karolina. – Kūčios airiams – eilinė diena, jie su daugybe maisto švenčia tik Kalėdas. Pagrindinis patiekalas – keptas kalakutas. Dovanomis keičiasi tik po pietų.“ Kūčių vakarą, giedodami Kalėdų giesmes ir sakydami palinkėjimus, graikų kaimo vaikai lanko namus ir sodybas. Už tai jie dažniausiai apdovanojami saldainiais bei džiovintais vaisiais. „Po 40 dienų pasninko Kalėdų šventės nekantriai laukia tiek vaikai, tiek tėvai. Namie kepami dideli įvairių formų saldžios duonos kepalai, vadinami christopsomo (Kristaus duona). Jos pluta išraižoma šeimos užsiėmimą atskleidžiančiais simboliais. Duona yra saldi, jos kepalėliai – skirtingų formų“, – pasakojo antrajame pagal dydį Graikijos mieste Salonikuose gyvenanti Kristina Jančiauskaitė-Papadopoulos. Graikijoje, anot jos, kalėdinės eglutės nėra populiarios. „Beveik kiekvienuose namuose pagrindinis Kalėdų simbolis yra negilus medinis dubenėlis su vandeniu, kurio kraštai apsukti baziliko šakelėmis. Kartą per dieną vienas šeimos narys (dažniausiai mama) pamerkia kryželį ir baziliko šakelę į šventintą vandenį ir juo apšlaksto kiekvieną namo kambarį. Taip yra vaikomos piktosios dvasios, – apie papročius išlaikiusius graikus pasakojo lietuvė. – Graikų Kalėdų senelis yra šv. Nikolajus. Jis vaizduojamas jūros druskos prisigėrusia barzda, nes yra ir jūreivių globėjas.

Kūdikėlio prakartėlė – tradicinis katalikiškų šalių akcentas. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gruziniškas gyvybės medis.

Labdarą keičia pirkimo manija Nedideliame Gruzijos Kirtskhi miestelyje gyvenantis istorikas Isan-

Mažasis gruzinas eilėraštį deklamuoja Tovliui papai.

Po Kalėdų mišių nigeriečiai masiškai linksminasi.

VL archyvo nuotraukos

drijus Linkus pasakojo, kad gruzinai, kaip ortodoksai, Kalėdas, kurios čia vadinamos Shoba, švenčia sausio 7 d. „Kalėdų dieną gruzinai apsirėdo specialiais apdarais ir eina į gatvę vieni kitų sveikinti, o vaikai gauna saldainių, – pasakojo I. Linkus. – Chichilaki vadinama kalėdinė eglutė (išvertus iš gruzinų k. – gyvybės medis), kuri puošiama vaisiais ir saldainiais, kaip ir senovėje Lietuvoje.“ Pasak I. Linkaus, moderni eglutės puošyba žaislais ir lemputėmis, populiari Rusijoje, skverbiasi į gruzinų tradicijas. Naktį gruzinai lanko bažnyčią – eclezia. Gruzija – buvusi Graikijos kolonija, todėl bažnyčia čia vadinama graikiškai. Kūčių vakarienės nėra, o Shobos dieną skerdžiama kiaulė. Mažieji ypač laukia Kalėdų senelio, kuris Gruzijoje vadinamas Tovlis papa. Jis būtinai vilki tradicinį rūbą chokha. O štai Bankoko (Tailando sostinė) mokyklose per Kalėdas vyksta šventiniai karnavalai, kuriuose pasirodo kalėdiniais rūbais papuošti drambliai. Egzotiškoje Ko Samui saloje, priklausančioje Tailandui, gyvenantis Mantas Kyras pasakojo, kad šalis kažkaip ypatingai Kalėdų nešvenčia, jai labiau rūpi turistų poreikiai. „Vietiniai nešvenčia, tačiau dėl turistų puošiasi viešbučiai, restoranai. Kalėdinės eglutės čia originalios – pagamintos iš kokosų ar kitokių vaisių. Praėjusiais metais mačiau tokią „vaisių eglę“ net kelių metrų aukščio“, – pasakojo turizmo firmoje „Thai holiday“ dirbantis vaikinas. Sidnėjaus (didžiausias Australijos miestas) priemiestyje gyvenantis ir saldumynus mėgstantis Egidijus Lisauskas itin džiaugiasi viena čia gyvuojančia tradicija: „Šeimos gamina įvairių skonių ledų pudingą, o aš jį labai mėgstu, – juokėsi Egidijus. – Australai per Kalėdas nevalgo karšto maisto. Kalakutą jie patiekia šaltą. Vėliau eina į pliažus, kur maudosi ir deginasi. Pliažo akcentas – raudonos kalėdinės kepurėlės.“ „Anglai per Kalėdas siunčia šventinius atvirukus arba paduoda juos tiesiai į rankas. Ši tradicija vis dar labai populiari. Kūčių nėra. Pirmąją Kalė-

dų dieną anglai valgo šeimos pietus, dažniausiai keptą kalakutą. Vaikams dalijami tradiciniai Kalėdų krekeriai (surišti saldainiai), kurių pilnos parduotuvės. Juos reikia traukti už abiejų galų ir tas, kam tenka vidurinis saldainis, laimi kokią nors dovanėlę“, – pasakojo Notingeme gyvenanti Loreta Jasėnaitė. Ji pastebi ir tradicijų pokyčius. „Pavyzdžiui, anksčiau antrąją Kalėdų dieną (angl. boxing day) nuo šventinio stalo likęs maistas būdavo dedamas į dėžes ir vežamas skurstantiesiems, o dabar 26 d. prekybos centruose prasideda išpardavimas, tad visi skuba apsipirkti. Keista, tačiau vis daugiau britų Kalėdas sutinka baruose, kurie tiesiog lūžta nuo lankytojų gausos“, – stebėjosi už nigeriečio ištekėjusi moteris.

Džiaugiasi gavę muilo Loretos vyras Ikenna Ezeike pasakojo, kad Graikai kepa sočias duoneles.

Nigerijoje svarbiausia per Kalėdas – bažnyčia. Šalyje yra trys pagrindinės gentys: igbo (katalikai), yoruba (daugiausia priklauso sekmininkų bažnyčioms, kuriose labai svarbi Dievo patirtis per Šventosios Dvasios krikštą ir eschatologija) ir hasan (musulmonai). Taigi Kalėdos – Igbo šventė. Pasipuošę tikintieji eina į bažnyčias. Čia stiprios bažnyčių bendruomenės, kurioms išlaikyti iš kiekvieno renkamas mokestis už metus. Po Kalėdų mišių nigeriečiai rengia masinius pasilinksminimus. Pasak Loretos, Nigerijoje, skirtingai nei Lietuvoje, kviečiama ne į svečius, o į savo bažnyčios bendruomenės susiėjimą. „Bendruomenės vakarėlyje šokama, klausomasi muzikos. Čia niekas nebėga į parduotuves „gaudyti“ geriausių išpardavimo pasiūlymų, taip pat nėra keitimosi dovanomis tradicijos. Susirinkusieji kartu valgo tradicinius daržovių troškinius su jautiena, užpiltus ant ryžių. Tai – Igbo šventinis patiekalas“, – gimtosios Nigerijos tradicijas trumpai nupasakojo I.Ezeike. Kiekviena Afrikos šalis turi savas Kalėdų tradicijas. Štai Kenijos sostinėje Nairobyje gatvėse prie parduotuvių pribarstoma dirbtinio sniego, o palmės papuošiamos elektrinėmis žvakutėmis. Zimbabvės gyventojai neįsivaizduoja Kalėdų švenčių be duonos, džemo ir ožkienos. Gambijoje per kalėdines eitynes žmonės neša didžiulius laivų ir namų formos žibintus. Etiopijoje Kalėdos vadinamos Ganna ir švenčiamos sausio 7 d. Šventės prasideda senovinėse bažnyčiose, iškaltose olose. Mišios trunka net tris valandas. Visą tą laiką žmonės kantriai stovi. Dalyvavusieji kalėdinėje procesijoje vaišinami šventinta kunigų duona ir vynu. Dovanos Afrikos šalyse nėra įprasta tradicija, tačiau vaikai jų labai laukia. Apie žaislus, saldumynus ar knygas jiems tenka tik pasvajoti – dažniausiai jie gauna praktiškų daiktų, pavyzdžiui, muilo ar drabužių. Bet kokia, nors ir skurdi, dovanėlė pradžiugina mažuosius Afrikos gyventojus.

(Užs. 836)


4

2011 m. gruodžio 23 d. • Nr. 102 (9121) Valstiečių laikraštis


2011 m. gruodžio 23 d. • Nr. 102 (9121) Valstiečių laikraštis

5


6

2011 m. gruodžio 23 d. • Nr. 102 (9121) Valstiečių laikraštis

Komentarai

Gelbėtojas ateina Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus kalėdinis sveikinimas

Viešpaties angelas Betliejaus piemenims ir visiems geros valios žmonėms paskelbė džiaugsmingą žinią: „Nebijokite! Štai aš jums skelbiu didį džiaugsmą. Šiandien jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas“ (Lk 2, 11). Kristaus Gimimo šventės proga sveikinu visus Kauno arkivyskupijos kunigus, diakonus, Dievui gyvenimą pašventusius brolius bei seseris ir visus pasauliečius, linkėdamas palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio pavyzdžiu leisti Kristaus Evangelijai nušviesti visą jūsų gyvenimą, kad jis būtų pilnas teisumo bei gerumo darbų, linkėdamas būti drąsiais Kristaus liudytojais kasdie-

nybėje, o ypač ten, kur Evangelijos šviesą bandoma išstumti iš visuomenės gyvenimo. Šv. Kalėdų proga apmąstome didžiąją tikėjimo paslaptį – Jėzaus Kristaus Gimimą ir bandome suvokti, ką tai reiškia mūsų asmeniniame gyvenime. Per Kalėdas įsiklausome į pranašo Izaijo žodžius: „Štai Viešpats paskelbė iki pat žemės pakraščių: „Sakykite Ziono dukrai: ‘Štai tavo Gelbėtojas ateina!’ Jie bus vadinami ‘Šventąja tauta’ – Viešpaties atpirktaisiais“ (Iz 62, 11–12). Per Kalėdas mums svarbiausia – ne šventinis stalas ir kalėdinė eglutė su dovanomis, bet žinia, kad Dievas yra mūsų Gelbėtojas. Jis nuo amžių myli mus ir mes esame jo išgelbėti žmonės. Jėzus Kristus atėjo pas mus kaip tas, kuris gali sutraukyti nuodėmės grandines ir išvesti mus iš mūsų pačių susikurto kalėjimo į tokį gyvenimo kelią, kuriame pilna džiaugs-

mo ir vilties. Apaštalas Paulius, pats patyręs Dievo gailestingumą, rašė savo draugui Titui: „Pasirodė mūsų Gelbėtojo Dievo gerumas ir meilė žmonėms. Jis išgelbėjo mus (...) ne dėl mūsų atliktų teisumo darbų, bet iš savo gailestingumo (...) per mūsų gelbėtoją Jėzų Kristų, kad (...) taptume viltimi amžinojo gyvenimo paveldėtojais“ (Tit 3, 4–7). Per Kalėdas mes dėkojame Dievui už jo beribį gerumą, už tai, kad jis rado ir apdovanojo mus tada, kai mes šito net nebuvome verti. Jėzaus Kristaus asmenyje mes turime Draugą, kuris niekuomet nenuvilia ir į kurį visuomet galima atsiremti. Dabarties žmonių nusivylimas gyvenimu iškalbingai atskleidžia, kad daugelis stokoja tokio kelią rodančio Draugo. Daugelis kenčia ir net pasitraukia iš gyvenimo vien todėl, kad neturi į ką atsiremti, jaučiasi apleisti ar išduoti žmonių, kuriais tikėjo ir pasitikėjo. Aitrus pyktis, kuris tvyro mūsų aplinkoje, kurio pilna net virtuali erdvė, rodo, kaip giliai sužeisti yra žmonės ir kaip jiems trūksta atramos. Kūdikis Betliejaus gyvulių ėdžiose – tai Dievas, vilkintis trapiu žmogaus kūnu ir trokštantis ateiti į kiekvieno mūsų gyvenimą, kad jame

būtų apstu gerumo, džiaugsmo ir vilties. Tik nuo šito dieviškojo Kūdikio reikia ne bėgti, bet priimti jį kaip Draugą, kaip ištikimą gyvenimo Palydovą. Jeigu jam pasakytume: „Tu mums nereikalingas“, jis pasitrauktų į šalį ir leistų mums gyventi su savo stabais, pralaimėjimais, neviltimi. Kalėdos kviečia priimti Gelbėtoją Kristų kaip kelionės Vedlį ir eiti laikantis jo rankos, nugalint visas kliūtis, trukdančias džiaugtis Dievo dovanotu gyvenimu. Ateinančiais 2012 metais, skirtais palaimintajam arkivyskupui Jurgiui Matulaičiui, nuolat apmąstysime jo gyvenimą ir darbus. Palaimintasis paliudys mums svarbią tiesą, koks gražus ir prasmingas tampa gyvenimas, kai žmogus gyvena vienybėje su Kristumi ir leidžiasi jo vadovaujamas. Palaimintojo arkivyskupo Jurgio gyvenimas – atsakymas į mus kamuojantį klausimą, kaip šiandien turime gyventi, kad ne pralaimėtume visuomeninėje, politinėje ir ekonominėje sumaištyje, o su Betliejaus Kūdikio gerumu bei meile nugalėtume sutinkamą blogį ir nenuilstamai grumtumės už gėrio pergalę.

Biudžeto svarstymas – kaip detektyvas

Albinas Čaplikas VL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Šią savaitę vienas kolega iš Gruzijos prasitarė baltai mums pavydintis ramaus gyvenimo, kurį jis tikino pajutęs viešėdamas Lietuvoje. Mintyse nusišypsojau, pagalvojęs apie daugiau nei mėnesį trukusį valstybės biudžeto svarstymą ir su juo susijusius visuomenę įaudrinusius politikų pasiūlymus didinti mokesčius bei bandymus atsisakyti pažadų. Tačiau kitaip gal ir negalėjo būti: nors gyvename labai atviros ekonomikos ir politikos šalyje, neskubame savo nuomonių reikšti gatvėse, kaip, pavyzdžiui, tai daro graikai ar prancūzai. Ant vienos rankos pirštų galėtume suskaičiuoti net mūsų parlamentarų muštynes per 21 metus. Tačiau šią savaitę neatsitiktinai valstybinė televizija, net neįspėjusi žiūrovų, pakeitė programą: triukšmingas ginčas Seime dėl biudžeto

Tiesa, ne visiems parlamentarams tokia dieta buvo priimtina: ryte iš 140 užsiregistravo 139 parlamentarai, o jėgų balsuoti už biudžetą užteko tik 120 parlamentarų, iš kurių biudžetui pritarė 72. Kažkur dingo 19 politikų, tiesa, vienoje laisvoje kėdėje „įsitaisė“ skeleto muliažas, kurį opozicija pavadino dar neemigravusiu lietuviu. Tačiau skeletas nespėjo balsuoti, nes apsauga skubiai jį išnešė iš salės. Valdančiosios koalicijos partijų nariai, galima sakyti, nesitraukė nė per žingsnį, balsavo sutartinai ir vieningai, tik kartą per vakaro posėdį opozicijai suteikę galimybę blokuoti balsavimą.

itin svarbios šalies – Vokietijos. Taigi labai realu, kad jau nuo kitų metų antrojo pusmečio pinigines teks atverti ir automobilių, o gal ir mažiau nei milijoną litų kainuojančio nekilnojamojo turto savininkams. Be to, neatsisakyta ateityje apmokestinti indėlių palūkanų. Svarstydami biudžeto pajamas, parlamentarai nesusitarė tik dėl palūkanų sumos, nuo kurios jos būtų apmokestinamos. Opozicija siūlė kartelę pakelti iki 1 000 Lt, o dešinieji – nuo 400 Lt. Įstatymo pataisa grąžinta tobulinti Biudžeto ir finansų komitetui, nors, tiesą sakant, nėra ką tobulinti – tereikia su opozicija

Biudžetas priimtas, tačiau net premjeras neslepia, kad pavasarį biudžetą gali tekti peržiūrėti ir paieškoti naujos medžiagos skylėms lopyti. partija Seime Vyriausybės pasiūlymui nepritars. Kitą dieną rinkėjų kantrybę išbandantys ir artimiausią savo ateitį, regis, jau palaidoję liberalai pasiduoda, tačiau iškelia kitas sąlygas. Ir tokia nervų kova vyko iki paskutinės dienos vėlaus vakaro. Kai Seimo restorane nebeliko nė vieno kotleto, parlamentarai užsisakė picų, tačiau biudžetą priėmė.

Taigi biudžetas priimtas, teoriškai šalies fiskalinis deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, tačiau net premjeras neslepia, kad pavasarį biudžetą gali tekti peržiūrėti ir paieškoti naujos medžiagos skylėms lopyti. Stebuklų neverta tikėtis: kaip tik šią savaitę pranešta apie Italijos ekonomikos lėtėjimą, prognozuojama, kad panašių žinių sulauksime ir iš mums

(Užs. 608)

Meilė Taraškevičienė

Administratorė

(8 5) 210 0110

Atsakingasis sekretorius Rimantas Dovydėnas

(8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė

(8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys

(8 5) 210 0090

SVEIKATA Daiva Šalc

(8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė

(8 5) 210 0080

MOTERS PASAULIS Eglė Valionienė

(8 5) 210 0035

ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė

(8 5) 210 0082

PRIEBLANDOS, UŽSIENYJE Vismantas Žuklevičius (8 5) 210 0092 SPORTAS, ŽVEJYBA Marius Eidukonis

8 640 25 652

Dizaineriai

(8 5) 210 0113

Fotokorespondentas

(8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI: KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524 Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043 Jurgita Činkienė 8 655 38 128

Savaitės komentaras

antradienį tikrai nenusileido įprastai 17 val. rodomam garsiajam vokiečių detektyviniam serialui „Senis“. Taigi biudžeto svarstymą galėtume drąsiai pavadinti įtempto siužeto detektyvu. Vieną dieną premjeras Andrius Kubilius sako, kad senatvės pensijos bus atkurtos iki 2008-ųjų lygio, o kitą dieną jau sužinome, kad koalicijos partneriai liberalai premjerą užspaudė į kampą ir šis pakeitė nuomonę. Trečią dieną pensininkų judėjimo vadovė pradeda kviesti pensininkus į gatves rengti revoliuciją, o pilkasis konservatorių kardinolas Jurgis Razma nepraleidžia progos pareikšti, kad pagrindinė koalicijos

Vyriausioji redaktorė

suderinti sumą, nuo kurios palūkanos būtų apmokestinamos. Tarkime, jei politikai susitars apmokestinti palūkanas nuo 600 Lt, turintys 20 000 Lt terminuotąjį indėlį per metus galės gauti neapmokestinamas 3 proc. palūkanas. Jei laikoma didesnė suma, arba palūkanos už tą sumą didesnės, tai už viršijančias palūkanas teks mokėti gyventojų pajamų mokestį. Kaip reikėtų vertinti priimtą biudžetą? Nevienareikšmiškai. Tačiau svarbus pats biudžeto priėmimo faktas. Visi sutaria, kad jį reikėjo priimti neuždelsiant nė vienos dienos, nes mus stebinčiai pasaulio rinkai reikėjo duoti ženklą, kad Lietuva ryžtasi dar metus gyventi griežtai taupydama ir bandydama užtikrinti šalies ekonomikos stabilumą. Ne daugiau. Ko gero, teisus vienas humoro jausmo nestokojantis politikas, apie šį biudžetą pasakęs taip: „Blogiau nebus, tačiau geriau irgi nebus“.

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė

8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė

(8 427) 56 797

INTERNETINIS PORTALAS

Vyr. redaktorė Lilija Valatkienė (lilija.valatkiene@valstietis.lt) Vyr. redaktorės pavaduotojas Tadas Vasiliauskas (tadas.vasiliauskas@valstietis.lt) REDAKCIJA Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281. El. paštas redakcija@krastospauda.lt. SKELBIMAI PRIIMAMI: Vilniuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukštas), nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090. Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spausdina UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Ofsetinė spauda. 8 sp. lankai. Tiražas 28 613 egz. Indeksas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 1537. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova Administratorė

(8 5) 210 0110

Reklama (8 5) 210 00 31 pardavimai@krastospauda.lt Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060 Buhalterija (8 5) 210 0045 Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

Kalėdų šviesa sugrižo į Pažaislį

Beatos kelias i musu širdis

Nedaug Lietuvoje vietovių, kur taip aiškiai juntamas amžinybės dvelksmas, kur architektūra taip įstabiai dera su gamta ir vaizdžiai byloja apie žmogaus dvasios pakilimus bei nuopuolius..

Patikslinkime – tai tik vienas iš kelių. Beata Nicholson, žinoma žurnalistė, laidų vedėja, keturių kulinarijos knygų autorė, dviejų vaikų mama, nenusivilianti namų šeimininkė, neabejotinai gali surasti ir kitokių keliu į žmoniu širdis. Tik vargu ar tai bus politika, ar aštri publicistika. O dabar moteris save ironiškai vadina „neva autorė“, virtuves žurnalistė: „Esu užkietejusi rašinėtoja, planuotoja, sąrašų sudarinėtoja, tad jeigu metus tektų pradėti be kalendoriaus, mane ištiktu nervų priepuolis!“

Rūta Klišytė

Rūta Klišytė

11 p.

20 p.

Sodyba Giesmė senajai kaimo sodybai

Kalėdos neskriaudžiant gamtos Ilgai lauktoji saulėgrįža, Kristaus gimimas – ypatinga šventė ne tik krikščionims, bet ir jokios religijos neišpažįstantiesiems. Tad, visiems svarbu, kad tomis dienomis namai būtų išskirtiniai.

Tradicijų puoselėjimas, meilė gimtajam kraštui, pagarba jo istorijai gali būti išreikšta labai paprastai – puoselėjant ir saugant tai, ką sukūrė gyvenusieji prieš mus, ką dovanoja gamta.. Nijolė Baronienė

Vijolė Aguonaitė

7 p.

7 p.

Sveikata Šventės – išbandymas skrandžiui Griebtis antibiotikų Net per sunkmetį, dažnas nors kartą per metus leidžia sau sočiai pavalgyti. Almutė Blaževičiūtė

reikia ne visada Vaikui susirgus viena iš kvėpavimo takų infekcijų, neskubėkite jo gydyti vaistais.

Daiva Šalc

23 p.

23 p.

Valstieciu laikrastis 2011 12 23  

Valstieciu laikrastis 2011 12 23