Page 1

2011 m. lapkričio 30 d., trečiadienis

Nr. 95 (9114)

Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais

Smurtaujantys pareigūnai žlugdo pasitikėjimą teisėsauga

Iš Prezidentės kabineto – į studentų auditoriją

Visuomenė reikalauja didesnės komisarų atsakomybės dėl vis dažnesnių pareigūnų išpuolių prieš gyventojus.

Pasitraukęs iš Prezidentūros Linas Balsys pasitraukė ir iš televizijos ekranų, ir iš laikraščių antraščių, tačiau neatsuko nugaros aktyviai visuomeninei veiklai.

Apie tai – 6 p. f

Apie tai – 19 p. f

Po vėtros siautulio – tūkstančiai be elektros Pajūryje pirmadienio naktį siautęs uraganinis vėjas padarė milijoninių nuostolių ir patikrino elektros tiekėjų bei gelbėjimo tarnybų pasirengimą operatyviai likviduoti stichijų padarinius.

Kaina 1,89 Lt

Šiandien VL su priedais: Ūkininkų žinios • Tikrintojai pripažįsta, kad ūkiuose gali būti naudojami nelegalūs veterinariniai vaistai, tačiau tai įrodyti esą nėra paprasta.

• Už galvijų nepriežiūrą šeimininkė gali netekti dalies tiesioginių išmokų.

Vida Tavorienė, Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Moters pasaulis • Mokėjimas naudotis informacinėmis technologijomis palengvina kaimo žmonių integraciją į šiuolaikinę visuomenę.

Tėviškės šviesa • Švietimo ir mokslo ministerijoje paskelbtas M.Lukšienės premijos laureatas. Juo tapo Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos chemijos mokytojas R.Skaudžius.

Be elektros likę tūkstančiai šalies gyventojų piktinosi, kad elektros tiekimo sutrikimai šalinami nepakankamai operatyviai.

Eltos nuotrauka

Biodyzelino gamintojai atsidūrė aklavietėje Rapsų perdirbimo įmonės šį sezoną tikisi bent Šeštadienį VL su priedais: Šeštadienis išgyventi, o pelno sieks tolimoje ateityje. Albinas Čaplikas VL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Jeigu žaliavos dar pabrangs, gaminti biodyzeliną bus nuostolinga. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Prieš penkerius metus Lietuvoje rimtai svarstyta užauginti 350 ir net 700 tūkst. t rapsų, juos perdirbti ir pagamintą biodyzeliną eksportuoti. Svajota ne tik gaminti didesnės pridėtinės vertės pro-

duktą, bet ir ūkininkams mokėti daugiau, nei tuo metu mokėjo žaliavos eksportuotojai. Tačiau pastaraisiais metais padėtis pasikeitė iš esmės – pasaulio rinkose gerokai pakilo grūdų kainos, todėl biodegalų paklausa krito, o perdirbėjai balansuoja ant išlikimo ribos. Nukelta į 3 p. f

Sodyba Sveikata


2

2011 m. lapkričio 30 d. • Nr. 95 (9114) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Po vėtros siautulio – tūkstančiai be elektros Vida Tavorienė VL žurnalistė, vida.tavoriene@valstietis.lt

Gediminas Stanišauskas VL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Be elektros ir šilumos likę tūkstančiai vartotojų piktinosi, kad elektros tiekimo sutrikimai šalinami nepakankamai operatyviai. Ne vienas svarsto, ar elektros tiekėjai visur tinkamai prižiūri tinklus ir pasiruošia audroms. Po šių metų sausio ir vasario pradžioje siautusių vėtrų, kai tūkstančiams gyventojų taip pat buvo nutrūkęs elektros energijos tiekimas, Valstybinė energetikos inspekcija (VEI) konstatavo, kad pagerinus elektros oro linijų apsauginių zonų priežiūrą būtų galima gerokai sumažinti gausius elektros tinklų gedimus per audras.

Paskelbė ekstremalią situaciją Naktį iš sekmadienio į pirmadienį nemažoje Lietuvos dalyje prasiautęs stiprus vėjas vartė medžius, plėšė stogus, niokojo pastatus, reklamos stendus, kelio ženklus, nutraukė elektros tinklus. Gyventojai, įmonės ir įstaigos skaičiuoja nuostolius, o draudimo kompanijos planuoja atlyginti milijoninę žalą. „Lesto“ duomenimis, pirmadienio rytą be elektros buvo likę 59 tūkst. vartotojų. Daugiausia nukentėjo pajūrio kraštas, Kauno, Šakių ir Prienų rajonai. Ugniagesiai gelbėtojai iki pirmadienio ryto buvo kviesti daugiau nei 160 kartų šalinti vėtros padarinių. Apie nukentėjusius gyventojus nepranešama.

Dėl gausių elektros tinklų gedimų buvo paskelbta ekstremali situacija. Martyno Vidzbelio nuotrauka

ūkininkas, netekęs 5 karvių. Tvarte negyvus gyvulius šeimos ūkio savininkas A.Macikas rado pirmadienio rytą. Ūkininkas neabejoja, kad karves nutrenkė elektra. Paprastai gyvulius draudęs vyras šiemet draudimo paslaugų atsisakė. Tad smūgis šeimos ūkio pajamoms didžiulis. Skelbiama, kad smarkus vėjas Klaipėdoje nugriovė apleisto pastato sieną, apniokojo „Švyturio“ areną. Nukentėjo ne tik arenos stogas, bet ir fasadas.

„Pajūryje tokio stiprumo vėjas pasitaiko vidutiniškai kartą per 1–2 metus. Pernai ir užpernai smarkių audrų nebuvo, išskyrus didelius 2010-ųjų rugpjūčio škvalus Pietų Lietuvoje. 2008-aisiais užfiksuotas smarkiausias vėjas pajūryje siekė 29 m/sek., o 2007 metais – 32 m/sek. Pirmadienio naktį siautusio vėjo stiprumas kiek pranoko vėtrą Erviną, tačiau neprilygo uraganui Anatolijui, kurio metu buvo užfiksuotas 40 m/sek. vėjo stiprumas“, – teigė V.Ralienė.

Ir užsienio, ir mūsų klimatologai vis dažniau tvirtina, kad gamtos stichijos dažnėja ir stiprėja. Kai kurie globalius klimato kaitos reiškinius nagrinėjantys mokslininkai prognozuoja, kad po 20 metų dėl gamtos pokyčių gali prasidėti pasaulinė krizė. Antradienio rytą elektros dar neturėjo 8,9 tūkst. vartotojų. Daugiausia jų buvo Klaipėdos ir Kauno regionuose. Pirmadienio darbo dienos pabaigoje „Lesto“ bendrovė pranešė, kad gedimus šalino 327 operatyvinės brigados, kurios elektros tiekimą atkūrė daugiau kaip 38 tūkst. vartotojų. Dar tūkstančiai gyventojų vakarą turėjo praleisti žvakių šviesoje. Dėl gausių elektros tinklų gedimų bendrovė „Lesto“ paskelbė ekstremalią situaciją. Pasak „Lesto“ Dispečerinio centro Režimų planavimo skyriaus vadovo Ervino Pareigio, pagal bendrovėje patvirtintą ekstremalių situacijų likvidavimo tvarką gedimai šalinami atidedant einamuosius tinklo renovacijos projektus, maksimaliai pasitelkiant tiek bendrovės, tiek ir rangovų organizacijų personalą bei naudojamą techniką.

Karves nutrenkė elektra Tūkstantinius nuostolius skaičiuoja Šilutės rajono Pašyšių kaimo

Pirminiais duomenimis, didesnių nuostolių išvengė Klaipėdos uostas, Palanga. Smarkų vėją atlaikė jūros tiltas, nenuplautos kopos. Kretingos miškų urėdijos urėdas Antanas Baranauskas tvirtino, kad prasiautęs uraganinis vėjas miškui didelės žalos nepadarė. „Preliminariais duomenimis, išvartyta 1 000–1 500 medžių. Būna išlaužo ir išvarto dešimtis ar šimtus tūkstančių medžių, tad šie nuostoliai nedideli“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė A.Baranauskas.

Vėtrą lydėjo griaustiniai ir žaibai Sinoptikų duomenimis, aktyvaus ciklono Yodos pajūryje sukeltas smarkus vėjas siekė iki 35 m/sek. Žemyne – Klaipėdoje ir Šilutėje – didžiausias vėjo greitis siekė 31 m/sek. Kitur vėjai buvo silpnesni. Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėjos Vidos Ralienės, jei vėjas viršija 33 m/sek., stichija vadinama uraganu.

Stiprų vėją kai kur lydėjo griaustiniai ir žaibai. Sinoptikės tvirtinimu, tokiam metui šie reiškiniai nebūdingi, tačiau buvo tipiški susiklosčiusiai sinoptinei situacijai. Ir užsienio, ir mūsų klimatologai vis dažniau tvirtina, kad gamtos stichijos dažnėja ir stiprėja. Kai kurie globalius klimato kaitos reiškinius nagrinėjantys mokslininkai prognozuoja, kad po 20 metų dėl gamtos pokyčių gali prasidėti pasaulinė krizė.

Tiriamos gedimų priežastys „Lesto“ atstovė ryšiams su visuomene Edita Sirutienė tvirtino, kad dažnėjančios gamtos stichijos daugiau bėdų pridaro ir elektros tinklams. Dėl to esą dažniau pasitaiko gedimų ir nepatogumų gyventojams. Po šių metų sausio ir vasario pradžioje siautusių vėtrų VEI ir „Lesto“ aptarė avaringumo elektros sektoriuje problemas. VEI konstatavo, kad pagerinus elektros oro linijų apsauginių zonų

priežiūrą būtų galima gerokai sumažinti gausius elektros tinklų gedimus per audras. Elektros vartotojai piktinasi, kad elektra pradingsta ir nesiaučiant vėtroms ar pūgoms. Kaip skelbia VEI, šiemet lapkričio 9 d. be elektros buvo likę per 15 tūkst. Rokiškio miesto ir rajono vartotojų. O lapkričio 14 d. elektra buvo pradingusi daugiau nei 30 tūkst. Kauno miesto ir rajono vartotojų. Šių sutrikimų priežastims nustatyti VEI sudarė komisiją, kuri tyrimo išvadas planuoja pateikti iki gruodžio 10 d. „Kai užklumpa stichinė nelaimė, vartotojai neturėtų piktintis. Tačiau galima būtų svarstyti, ar ilgalaikės elektros tinklų reorganizacijos, keitimai neturėjo įtakos elektros tiekimo paslaugos kokybei“, – svarstė Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos prezidentas Kęstutis Grinius. Anot vartotojams atstovaujančios organizacijos vadovo, valstybinės institucijos turėtų stebėti, ar įmonėms mažinant sąnaudas ir taupant neblogėja jų teikiamų paslaugų kokybė. „Atrodytų, kad taupant turėtų pigti paslaugos teikimas, neturėtų prastėti ir kokybė. Tačiau mūsų valstybėje atsitinka taip, kad paslaugų kokybė mažai kam rūpi, nors už ją tenka mokėti vis brangiau. Vakarų pasaulyje sprendžiamos abi problemos: ir sąnaudų mažinimas, ir vartotojų interesai“, – dėstė K.Grinius.

Atmeta reorganizacijos įtaką paslaugoms „Lesto“ atstovė E.Sirutienė užtikrino, kad skirstomųjų tinklų bendrovių reorganizacija neturėjo jokios įtakos tinklų priežiūrai ir elektros tiekimo paslaugų kokybei. Nuo šių metų pradžios pradėjusi veikti bendrovė „Lesto“ sujungė Rytų skirstomuosius tinklus ir Vakarų skirstomuosius tinklus. „Darbuotojai, kurie šalino gedimus, niekur nedingo. Jie išėjo į antrines mūsų įmones, kurios esant reikalui užtikrina reikiamą brigadų skaičių, kad būtų galima kuo greičiau tvarkyti gedimus“, – tvirtino E.Sirutienė. „Lesto“ atstovė ryšiams su visuomene pabrėžė, kad bendrovė neviršija suplanuotų bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytų elektros energijos tiekimo rodiklių. Kiek bendrovė investuoja į elektros tinklų infrastruktūros atnaujinimą, E.Sirutienė negalėjo pasakyti. „Lapkričio pabaigoje bendrovė paskelbs 9 mėnesių finansinius rezultatus – ten bus nurodyta, kiek investuota į modernizavimą, renovacijas“, – teigė „Lesto“ atstovė. VEI viršininko pavaduotojo Ričardo Žoramskio tvirtinimu, investavimas į infrastruktūrą, jos atnaujinimas daro įtaką elektros kainai. „Galima padaryti labai patikimas elektros tiekimo sistemas, tačiau kiek tuomet kainuos elektra? Ar norės vartotojai mokėti brangiau? Reikia rasti kainos ir paslaugos patikimumo balansą“, – pareiškė R.Žoramskis. Nuo 2012 m. buitiniams vartotojams elektra brangs 1–4 centais už kilovatvalandę.

Komisija neturi priekaištų „Lesto“ Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovė Lore-

ta Kimutytė „Valstiečių laikraščiui“ aiškino, kad nuo kitų metų didėsianti elektros kaina nesusijusi su „Lesto“ investicijomis į elektros pastotes ir tinklą. „Bendrovė ir taip nemažai yra investavusi į elektros skirstymo infrastruktūrą, – kalbėjo L.Kimutytė. – Be to, elektros nutraukimų vartotojams skaičius neviršija nustatytų minimalių ribų.“ Pasak pašnekovės, jei gedimų būtų daugiau nei leistinas minimalus jų skaičius, „Lesto“ grėstų didelės baudos. Komisija nustatė, kad SAIFI (elektros nutraukimų skaičius vienam vartotojui) 2011 m. neturi viršyti 1,82 karto per metus. Pernai ši riba siekė 2,06 karto. Vadovaujantis „Lesto“ pateiktais duomenimis, 2010 m. vienam vartotojui teko tik 1,63 elektros nutraukimo. Vartotojas be elektros buvo paliktas vidutiniškai 117 minučių. 2009 m. elektros energijos nutraukimų rodiklis siekė 1,62 karto, o gyventojui be elektros teko gyventi 105 minutes. L.Kimutytė taip pat aiškino, kad kaltinti „Lesto“ elektros įtampos svyravimais nederėtų. „Palyginti su Latvija, kur beveik visur elektros laidai nutiesti virš žemės ir ant medinių stulpų, Lietuvoje situacija nepalyginti geresnė“, – sakė L.Kimutytė.

Stichijoms turėtų ruoštis visi Vygandas Kurkulis, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas

Stichijų pobūdis ir padariniai verčia mus susirūpinti ir atsižvelgiant į finansines galimybes pakoreguoti reikiamos įrangos, technikos įsigijimą, ugniagesių mokymo programas. Gelbėtojai padarinius šalina dažnai tuo metu, kai audra dar nėra nurimusi. Tam reikia ir tinkamų apsaugos priemonių, ir pasirengimo. Dažnėjantys stichiniai gamtos reiškiniai verčia kalbėti apie bendrą visuomenės pasirengimą įveikti pasekmes ar jų išvengti. Tiek gyventojai, tiek savivaldybės turėtų įvertinti pavojus. Galima būtų išpjauti kritinės būklės medžius, tinkamai įrengti reklaminių stendų konstrukcijas, paisyti visų reikalavimų dengiant stogus ir pan.

Elektros linijoms pavojingiausi medžiai Vladas Paškevičius, Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentas

Elektros linijos daugiausia nukenčia dėl lūžtančių medžių ir šakų. Laukuose, kur nėra medžių, per audras avarijų pasitaiko viena kita. Ar tinklai prižiūrimi gerai, nusako Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintų patikimumo rodiklių laikymasis. Tačiau energetikos sritis – gana inertiška. Prastos tinklų priežiūros pasekmės išryškėja tik po kelerių metų.


2011 m. lapkričio 30 d. • Nr. 95 (9114) Valstiečių laikraštis

Beveik visą pagamintą biodyzeliną UAB „Rapsoila“ parduoda vidaus rinkoje. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Biodyzelino gamintojai atsidūrė aklavietėje e Atkelta iš 1 p. Ne visų įmonių viltys pasiteisino Per pastaruosius šešerius metus prie pirmos biodyzelino įmonės „Rapsoila“ viena po kitos rajonuose kūrėsi aštuonios rapsų perdirbimo įmonės ir įmonėlės, kol galiausiai Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje iškilo didžiausia Baltijos regione moderni biodyzelino įmonė „Mestilla“. Dideli planai puoselėti ir su skambiai pavadinta bendrove „Baltijos biodyzelino centras“. Dabar jau žinome, kad ne visų įmonių viltys pasiteisino. Vienos įmonės sugebėjo išvengti skolų ir laukia geresnių laikų, o kitos susidūrė su sunkumais. Štai UAB „Baltijos biodyzelino centras“ pateko į nepavydėtiną padėtį – užsitęsus teismams dėl pasiklydusių pervestų milijonų kreditorių kantrybė išseko ir šįmet jie pradėjo reikalauti, kad bendrovei būtų iškelta bankroto byla. Bankrutavusį „Obelių rapsą“, kuris gamino maistinį aliejų, prieš penkerius metus įsigijo UAB „Šiaurės vilkas“ ir su rapsų augintojais įsteigė kooperatinę bendrovę „SV Obeliai“. Įmonė kantriai gamino biodyzeliną, tačiau žaliavoms nuolat brangstant savininkų kantrybė dirbti nuostolingai išseko. Dabar įmonė vėl gamina tik maistinį aliejų. Tiesa, vartotojai neretai suklysta manydami, kad ši įmonė gamina aliejų, pavadintą „Obelių aliejus“. Šį pavadinimą nusipirko ukrainiečiai, taigi šiuo ženklu pažymėtas aliejus yra importuojamas.

Nuostolių išvengti nelengva Tvirčiau jaučiasi stiprų užnugarį turinti UAB „Rapsoila“. Statant įmo-

Jaunatis. Saulė teka 8.16, leidžiasi 15.59.

3

Aktualijos

Seimo nariai šį rudenį biodyzelino gamintojams be pagrindo buvo suteikę vilčių, kad jau nuo 2012 m. pradžios degalų pardavimo vietose bus pradėta prekiauti dyzelinu, kuriame būtų ne mažiau kaip 7 proc. biodegalų. nę planuota, kad ji per metus gamins 30 tūkst. t biodyzelino, tačiau šis tikslas kasmet atidedamas. Pasak įmonės direktoriaus Edvardo Čaplinsko, šį sezoną įmonė pagamins 12–15 tūkst. t biodyzelino. Beveik visą pagamintą biodyzeliną įmonė parduoda vidaus rinkoje. „Jeigu žaliavos dar pabrangs, gaminti biodyzeliną bus problemiška. Jau dabar dirbame nuostolingai“, – sako E.Čaplinskas.

Kokia išeitis?

kame iki spalio mėnesio, o kiek gausime paramos, geriausiu atveju sužinome tik gruodžio mėnesį“, – aiškino A.Gudelis.

Gamins ir maistinį aliejų Didžiausia ir moderniausia įmonė Baltijos šalyse „Mestilla“ šįmet apyvartinėms lėšoms, t. y. atsiskaityti už žaliavas, skolinosi 146,7 mln. Lt. Ši įmonė per metus pagamina apie 100 tūkst. t biodyzelino, iš kurio apie 80 proc. produkcijos yra eksportuojama į Skandinavijos ir Vakarų Eu-

ropos šalis, apie 10 proc. – į Latviją, o likusi dalis tenka vidaus rinkai. Iš viso apie 70 proc. Lietuvoje pagamintų biodegalų iškeliauja į užsienį, o šalyje pagrindiniai klientai yra „Orlen Lietuva“ ir terminalai, galintys patys maišyti biodegalus į dyzeliną. Praėjusiais finansiniai metais įmonė pagamino apie 73 tūkst. t biodyzelino, šį sezoną planuoja pagaminti apie 100 tūkst. t. „Mestilla“ kasmet perdirba apie 200 tūkst. t rapsų ne tik iš Lietuvos – įsiveža jų ir iš Baltarusijos, Ukrainos bei Rusijos. Artimiausiu laiku įmonėje pradės veikti maistinio aliejaus gamybos cechas, o investuoti į biodyzelino gamybą kol kas neplanuojama.

Pasiūlymai liko neįgyvendinti Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai rugsėjo mėnesį biodyzelino gamintojams be pagrindo buvo suteikę vilčių, kad jau nuo 2012 m. pradžios degalų pardavimo vietose bus pradėta prekiauti dyzelinu, kuriame būtų ne mažiau kaip 7 proc. biodegalų. „Siūlėme, kad rengiant 2012 metų valstybės biudžetą biodegalų gamintojams būtų numatytos lėšos ne tik už 2011-uosius, bet ir už 2012 metus, siekiant kompensuoti žaliavos įsigijimo išlaidas“, – pasakoja Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Bronius Pauža. Bet pasiūlymai ir liko pasiūlymais. „Vis dėlto prognozuoju šviesią biodyzelino gamybos ateitį. Buvau konferencijoje Vokietijoje, kurioje dalyvavo Vakarų Europos žemės ūkio ministrai. Štai Švedijos ministras labai rimtai pasakojo apie planus sukurti naujus variklius „Volvo“ automobiliams, kurie galės naudoti daugiau nei 25 proc. biodyzelino. Susidariau nuomonę, kad šios šalys veikia kryptingiau nei mes“, – pasakojo B.Pauža. Lieka pridurti, kad biodyzelinu varomus automobilius kuria ir VW, „Audi“, „Renault“ bei „Seat“ gamintojai.

Rinka nepaiso mūsų norų Jonas Jagminas, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys

Pokyčiams rinkoje negalime priešintis – rapsų kaina pakilo į aukštumas, nes kilo energetikos kainos, brango ir trąšos. Dėl šios priežasties nepavyko įvykdyti ankstesnių įsipareigojimų 10 proc. degalų maišyti su biodegalais. Visur sunku, štai Vokietijoje ir Belgijoje nebuvo tokių didelių svyravimų, tačiau ir jose biodyzelino gamintojai išgyvena ne pačius geriausius laikus. Seimo Kaimo reikalų komitetas Vyriausybei pateikė pasiūlymus, tačiau nesistebiu, kad jiems nepritarta – pinigų nėra. Be to, pas mus neprigyja šie dalykai. Norai buvo geri, ES pinigai panaudoti, tačiau rinka veikia nepaisydama norų. Kalbėkime realiai – labai abejoju, kad rapsų kaina ateityje kris.

Džiaugčiausi, jeigu išvengtume nuostolių Giedrius Linkevičius, UAB „Pasvalio agrochemija“ direktorius

Blogai, kad negalime nupirkti žaliavos ateities sandoriais – per maži tokiems dalykams, todėl turime apsirūpinti rapsais tada, kai nuimamas derlius. Taigi investuojame metams ir niekas nežino – laimėsime ar pralaimėsime. Tačiau ar galiu pasirinkti? Nesitikėti geresnių laikų ir nedirbti? Jeigu nusprendžiau imtis verslo, tai ir turiu dirbti. Pavyzdžiui, pernai kainos augo ir mes sugebėjome šiek tiek užgydyti kai kurias krizės padarytas žaizdas. Bet didžiosios žaizdos dar liko. Šįmet džiaugčiausi, jeigu išvengtume nuostolių. Juk sukurtos darbo vietos, žmonės gauna atlyginimus.

„Reikia valstybės paramos, kitaip biodyzelino įmonėms gresia bankrotas. Štai Estijoje biodyzelino įmonė jau bankrutavo, Ventspilyje įmonė irgi vegetuoja“, – pasakojo įmonės direktorius. ŽŪK „Jaros rapsas“ direktoriaus Alvydo Gudelio skaičiavimais, nuostolių galima būtų išvengti, jeigu rapsai kainuotų iki 1400 Lt už t, o aliejų būtų galima parduoti po 950 eurų už t ir rapsų išspaudas – po 750 Lt už t. „Kai prieš šeše rius metus kūrėme verslą, valstybė žadėjo paramą. Panaudojome ES struktūrinių fondų lėšas ir skaičiavome, kad nupirkę rapsų toną ir pavertę ją aliejumi, už kiekvieną toną gausime 160 Lt valstybės paramos. Dabar gauname tik už trečdalį, be to, sunku ir skaičiuoti – rapsus per-

Šiandien

Rytoj

Poryt

Dieną: +2 +7o

Dieną: +3 +8o

Dieną: +3 +8o

Naktį: -3 +2o

Naktį: -1 +5o

Naktį: -1 +5o

Šiandien orai bus debesuoti su pragiedruliais, be didesnių kritulių. Pūs gūsingas pietvakarių vėjas. Žemiausia oro temperatūra naktį bus nuo 2 laipsnių šilumos iki 3 laipsnių šalčio, pajūryje bus apie 4–6 laipsnius šilumos. Dieną numatoma 2–7, pajūryje – 8–10 laipsnių šilumos. Ketvirtadienį, gruodžio 1-ąją, iš vakarų artės ciklono debesys, bet pajūrį lietus pasieks tik vakare. Toliau pūs nerimstantis ir gūsingas pietvakarių vėjas. Oro temperatūra naktį bus nuo 1 laipsnio šalčio iki 5 laipsnių šilumos, dieną laukiama 3–8 laipsnių šilumos. Penktadienį daugelyje rajonų numatomas lietus, pūs smarkokas pietų, pietvakarių vėjas. Oro temperatūra naktį bus panaši į ketvirtadienio, dieną oras sušils iki 3–8 laipsnių šilumos.

orai.lt, VL inf. (Užs. 793)


4

2011 m. lapkričio 30 d. • Nr. 95 (9114) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Kryžiaus žygis dėl didesnės algos Profesinių sąjungų atstovai ironizuoja, kad jų planuojamos eitynės nuo Seimo iki Vyriausybės galėtų tapti ne protesto, bet padėkos eitynėmis, jeigu būtų įvykdyti visi 13 reikalavimų.

Tikėtina, kad mitinge bus protestuojama, o ne dėkojama, nes akivaizdu, kad šiandien nei pozicija, nei opozicija negalėtų įvykdyti visų reikalavimų, nes kai kurie prieštarauja vieni kitiems.

Albinas Čaplikas VL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Nors gruodžio 22 d. Seimo plenariniame posėdyje žadama svarstyti opozicinių partijų frakcijų projektą papildyti Darbo kodeksą ir susieti minimalią mėnesinę algą su vidutiniu atlyginimu, tačiau profesinės sąjungos jau kitą savaitgalį prie Vyriausybės rūmų pademonstruos raumenis – išvardys trylika reikalavimų.

Siekia didesnio atlygio Profesinių sąjungų lyderiai gruodžio 10 d. kalbas rėš prie Vyriausybės langų, kur dar kartą pareikalaus iki 1 000 Lt padidinti minimalią mėnesinę algą (MMA). „Jeigu socialiniai partneriai ir profsąjungos susitaria, kad galima didinti atlyginimus, tai čia jų reikalas“, – dar ankstyvą pavasarį įgėlė premjeras ir pridūrė neketinantis didinti ir neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD), kuris siekė 470 Lt. Vasarą profesinės sąjungos palyginti tyliai pasiūlė MMA padidinti iki 900 Lt. Tačiau premjeras ir tada sakė, jog tai daryti dar ne laikas. Dabar profesinės sąjungos reikalavimą padidino dar 100 Lt – iki 1 000 Lt. Kol kas biudžete tokie pakeitimai nenumatyti. Tiesa, premjeras puse lūpų pasiūlė nuo kitų metų liepos minimalią algą padidinti 50 Lt. Tokiu atveju po mokesčių ji padidėtų nuo 680 iki 715 Lt, t. y. tik 35 litais. Ekonomistas Gitanas Nausėda siūlo MMA didinti nors 100 Lt ir kartu padidinti NPD tikintis, kad išaugs vartojimas vidaus rinkoje. Tikriausiai išaugtų, nes šias lėšas gyventojai išleistų būtiniausioms prekėms. „Tai yra paskutinis mūsų ekonomikos arkliukas, kuris dar gali vežti“, – sako G.Nausėda. Vidaus rinka paskutiniu „arkliuku“ vadinama todėl, kad euro zonai,

į kurią Lietuva itin sparčiai didino eksportą ir taip augino savo ekonomiką, prognozuojamas sąstingis.

Nori atlaisvinti užveržtus diržus Kokie Vyriausybės argumentai? Tie patys. Premjeras tikina, kad 50 Lt padidinti MMA gali prireikti daugiau nei 100 mln.

Reikalavimų sąrašas Leidimu eitynėms savotišku kryžiaus keliu nuo Seimo iki Vyriausybės gruodžio 10 d. profesinės sąjungos jau pasirūpino. Tiesa, Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas ironizuoja, kad šios eitynės galėtų tapti ne protesto, bet padėkos eitynėmis, jeigu Vyriausybė įvykdytų visus 13 reikalavimų. Ko reikalaujama? Devynių profesinių sąjungų ar susivienijimų atstovai, be MMA didinimo, dar reikalaujama padidinti ir biudžetinio sektoriaus darbuotojų bazinę mėnesio algą bei valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį. Reikalaujama atkurti valstybines pensijas pareigūnams, kariams bei kompensacines išlaidas teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams. Reikalaujama mažinti komunalinių paslaugų kainas (šilumos bei elektros) ir būtiniausių maisto produktų kainas, grąžinti Vaiko pinigus mažas pajamas gaunančioms šeimoms. Taip pat reikalaujama didinti užimtumą, skatinant naujų darbo vietų kūrimą, be to, mažinti darbo jėgos apmokestinimą. Dar siūloma įvesti progresinių mokesčių sistemą. Kiti reikalavimai susiję ne su materialiniais reikalavimais, bet su teisėmis streikuoti, rengti demonstracijas ir net referendumus. Tačiau akivaizdu, kad šiandien nei pozicija, nei opozicija negalėtų visų reikalavimų įvykdyti, nes kai kurie prieštarauja vieni kitiems. Todėl tikėtina, kad mitinge bus protestuojama, o ne dėkojama. Šį kartą profesinės sąjungos mitingo dalyviams net parengė atmin-

Ekonomikos gaivinimo eksperimentas užsitęsė, žmonės pavargo laukti. Jie nori nors šiek tiek atlaisvinti užveržtus diržus ir nesupranta, kodėl minimali mėnesinė alga Lietuvoje yra mažesnė nei kur kas gilesnę krizę išgyvenančioje Latvijoje. Lt papildomų valstybės išlaidų. Daugiau didinti negalima, nes dar sunkiau būtų išsaugoti 3 proc. BVP fiskalinį deficitą. Premjeras kalba apie prastą padėtį Graikijoje, prastėjančią padėtį Italijoje ir Ispanijoje bei didėjančias šių valstybių skolinimosi palūkanas. Tačiau paprasti žmonės žiūri į kitus duomenis. Jie klausia ir neišgirsta atsakymo, kodėl MMA didesnė net kur kas gilesnę krizę išgyvenusioje Latvijoje (877 Lt) ir Estijoje (959 Lt). ES rinkoje pagal šį rodiklį mes lenkiame tik Bulgariją ir Rumuniją, kuriose MMA yra atitinkamai 424 ir 490 Lt. Atsakymo į šiuos klausimus nėra. Ekonomikos gaivinimo eksperimentas užsitęsė, žmonės pavargo laukti. Jie nori nors šiek tiek atlaisvinti užveržtus diržus. Tai siūlo ir opozicinės Seimo partijos.

Siūlo minimalią algą „pririšti“ prie vidutinės Darbo, Socialdemokratų, Krikščionių bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijų frakcijų nariai Seimui pateikė Darbo kodekso pataisų projektą. Jame siūloma papildyti Darbo kodekso įstatymo 187 straipsnį nuostata, kad MMA dydis kiekvienais

metais negalėtų būti mažesnis kaip pusė praėjusių metų vidutinės algos dydžio, kurį nustato ir paskelbia Statistikos departamentas. Tokiu atveju MMA kitąmet siektų jau 1052 Lt. „Darbo partijos frakcija sieks dar didesnių rodiklių – kad MMA būtų ne mažesnis kaip 1 500 Lt. Siūlysime koreguoti ir neapmokestinamųjų pajamų dydį, kad smulkusis ir vidutinis verslas kuo geriau prisitaikytų prie MMA didinimo“, – žada Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys. Be kita ko, siūlomas dar vienas papildymas – jeigu Trišalė taryba nepateiktų Vyriausybei pasiūlymo dėl MMA dydžio iki atitinkamų metų vasario 1d., tuomet nuo šios datos, be atskiro Vyriausybės nutarimo, įsigaliotų MMA dydis, kuris sudarytų pusę Statistikos departamento paskelbto praėjusių metų vidutinės mėnesinės algos dydžio. Po pateikimo projektui pritarė 51, prieš balsavo 16, susilaikė 33 Seimo nariai. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o projektą numatoma svarstyti gruodžio 22 d. plenariniame posėdyje. Pasirašytam susitarimui pritarė ir profesinių sąjungų vadovai.

Vyriausioji redaktorė Meilė Taraškevičienė

Administratorė

(8 5) 210 0110

Atsakingasis sekretorius Rimantas Dovydėnas

(8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė

(8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys

(8 5) 210 0090

SVEIKATA Daiva Šalc

(8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė

(8 5) 210 0080

MOTERS PASAULIS Eglė Valionienė

(8 5) 210 0035

ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė

(8 5) 210 0082

PRIEBLANDOS, UŽSIENYJE Vismantas Žuklevičius (8 5) 210 0092 SPORTAS, ŽVEJYBA Marius Eidukonis

8 640 25 652

Dizaineriai

(8 5) 210 0113

Fotokorespondentas

(8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI: KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524 Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043 Saulius Tvirbutas 8 655 38 128 PANEVĖŽYS Vida Tavorienė

8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė

(8 427) 56 797

INTERNETINIS PORTALAS

Vyr. redaktorė Lilija Valatkienė (lilija.valatkiene@valstietis.lt) Vyr. redaktorės pavaduotojas Tadas Vasiliauskas (tadas.vasiliauskas@valstietis.lt)

REDAKCIJA Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281. El. paštas redakcija@krastospauda.lt. SKELBIMAI PRIIMAMI: Vilniuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukštas), nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090. Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spausdina UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Ofsetinė spauda. 6 sp. lankai. Tiražas 15 667 egz. Indeksas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 1470. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Devynių profesinių sąjungų ar susivienijimų atstovai Vyriausybei pateikė 13 reikalavimų.

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova Administratorė

(8 5) 210 0110

Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

tinę, kurioje rašoma, kaip negalima elgtis, o iš tikrųjų bandoma atsiriboti nuo Mindaugo Murzos bei Algirdo Paleckio vadovaujamų judėjimų su jų kraujo spalvos vėliavomis, transparantais ir kitais atributais.

Reklama pardavimai@krastospauda.lt Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060 Buhalterija (8 5) 210 0045 Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110


2011 m. lapkričio 30 d. • Nr. 95 (9114) Valstiečių laikraštis

Užsienyje

Nuskendo laivas su pabėgėliais

nijos šiaurę. Pavyzdžiui, daugiau kaip 7,6 balų požeminių smūgių prie Ivatės ir Aomorio prefektūrų krantų tikimybę ekspertai vertina net 90 proc. Be to, seismologai nustatė, kad smarkūs žemės drebėjimai, tokie kaip šių metų kovą, Japonijoje įvyksta maždaug kartą per 600 metų, o ne kartą per 10 00 metų, kaip manyta anksčiau.

Prie Italijos krantų nuskendo pabėgėlių pilnas laivas. Burinis laivas šeštadienį per audrą prie Apulijos šalies pietryčiuose rėžėsi į uolą. Žuvo mažiausiai trys žmonės. Pabėgėlių duomenimis, laive buvo apie 60 žmonių. Gelbėtojai ieško katastrofą galbūt išgyvenusių aukų. Italų naujienų agentūra „Ansa“, remdamasi liudininkais, pranešė, kad vandenyje plaukiojo keliolika kūnų. Apie 20 žmonių patys išplaukė į krantą. Laikraštis „La Repubblica“ savo interneto numeryje rašo, kad buvo „daug sužeistųjų“. Dauguma pabėgėlių laive buvo pakistaniečiai. Jie prieš dvi dienas į laivą įlipo Turkijoje. Pabėgėlių laivai į Apuliją atvyksta dažnai. Dauguma jų plaukia į piečiau esančias salas ar pakrantės ruožus.Pastarąjį kartą Italijos pakrantės apsauga laivą su daugiau kaip 170 pabėgėlių, kurių dauguma buvo egiptiečiai, prie Apulijos sustabdė prieš kelias savaites.

vadinamas tiesiog Andrė E, artimai bendradarbiavo su nacionalsocialistų pogrindžio grupuotės nariais nuo 2003-iųjų. Manoma, kad jis 2007 m. padarė vaizdo įrašą, kuriame teroristai prisipažįsta įvykdę žmogžudystes.

Ši neonacių grupuotė taip pat įtariama įvykdžiusi išpuolį Kelne, per kurį buvo sužeisti 23 žmonės, bei dar keliais banko apiplėšimais. Eltos, AFP, BBC inf. Eltos, EPA-Eltos nuotraukos

Japonija laukia žemės drebėjimo Per artimiausius trisdešimt metų Japonijoje gali įvykti maždaug 9 balų žemės drebėjimas – tokio pat stiprumo, kaip ir šių metų pavasarį. Jo tikimybė – 30 procentų. Ekspertų nuomone, galingo žemės drebėjimo epicentras gali būti Ramiajame vandenyne, ruože nuo Ivatės prefektūros pakrantės Honsiu salos šiaurės rytuose iki Boso pusia-

salio, kuris yra netoli sostinės Tokijo. Anot seismologų, požeminius smūgius gali sukelti tektoninių plokščių energija, kuri nebuvo visiškai išlaisvinta per stichinę nelaimę, ištikusią pavasarį. Specialistai taip pat apskaičiavo silpnesnių žemės drebėjimų įvairiose šalies vietose tikimybę. Manoma, kad jie artimiausiais metais purtys Japo-

Sulaikytas neonacių grupuotės narys Vokietijos policija per daugiau nei dešimtmetį sulaikė trečią neonacių grupuotės, atsakingos už dešimties žmonių nužudymą, narį. Kaip informavo prokurorai, Vokietijos elitinis kovos su terorizmu būrys GSG 9 sulaikė 32-ejų įtariamąjį rytiniame Potsdamo mieste, kuriame buvo apieškoti keturi namai. Pasak prokurorų, vyras įtariamas „parama teroristų tinklui“. Šie teroristai įtaria-

mi aštuonių turkų, graiko ir policijos pareigūnės nužudymu. Apie mažai žinomą nacionalsocialistų pogrindžio grupuotę buvo išsiaiškinta tik šį mėnesį. Tyrėjai rado sąrašą, kuriame buvo ne tik politikų, bet ir Vokietijos turkų bei musulmonų didelių bendruomenių vadovai. Policija aiškinasi, ar grupuotė kūrė realius planus nužudyti sąraše esančius žmones. Anot prokurorų, Potsdame sulaikytas vyras, kuris

5

Planetos pulsas Į Izraelį paleistos raketos. Iš Libano paleistos raketos antradienį apgadino kelis pastatus Izraelyje. Į tai Izraelis atsakė ugnimi. Izraelio ir Libano pasienyje 2006 m. vyko 34 dienų karas tarp Izraelio ir Irano remiamų „Hezbollah“ partizanų Libane. Pastaraisiais metais Izraelio ir Libano pasienyje buvo ramu, tačiau baiminamasi, kad gali prasiveržti įtampa dėl sukilimo Sirijoje ir Vakarų sankcijų Iranui.

Smurtas sutrikdė rinkimus Konge. Trys žmonės žuvo, ginkluotiems užpuolikams surengus išpuolį prieš balsavimo punktus antrame pagal dydį Lubumbašio mieste, informavo pareigūnai. Keliose apygardose balsavimas buvo atidėtas, nes pritrūko rinkimų biuletenių. Tai antri prezidento rinkimai Konge po to, kai baigėsi 1996–2003 m. karas, per kurį žuvo 4 mln. žmonių. Prie Velso nuskendo rusų laivas. Krovininis laivas „Swanland“ plukdė 3 tūkst. t klinčių. Laivo įgula sekmadienį apie 4 val. ryto Lietuvos laiku išsiuntė nelaimės signalą. Nuo didelių bangų skilo 81 m ilgio laivo korpusas. Vienas jūreivis žuvo, penki dingo, o du pavyko išgelbėti ir nugabenti į ligoninę. Krovininis laivas nuskendo už 32 km nuo Lino pusiasalio Šiaurės Velse. Prie netoliese esančios salelės gelbėtojai rado tuščią gelbėjimosi valtį. Didžiosios Britanijos princas Viljamas buvo antras jūreivius išgelbėjusio sraigtasparnio pilotas. Pirmadienį Britanijos pakrantės apsauga pranešė, kad laivo įgulos paieškos ir gelbėjimo operacija baigėsi nesėkme – dingę jūreiviai nerasti, paieška buvo nutraukta.

Eltos, BBC, RIA Novosti inf.

(Užs. 781)


6

2011 m. lapkričio 30 d. • Nr. 95 (9114) Valstiečių laikraštis

Prieblandos

Smurtaujantys pareigūnai žlugdo pasitikėjimą teisėsauga Visuomenė reikalauja didesnės komisarų atsakomybės dėl vis dažnesnių pareigūnų išpuolių prieš gyventojus. Saulius Tvirbutas VL žurnalistas saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Pastaruoju metu į viešumą vis iškyla faktų, kai policininkai įtariami peržengę savo įgaliojimų ribas. Policijos darbu skundžiasi ne kokie nors agresyvūs jaunuoliai, o pagyvenę žmonės, menininkai, taikių protestų akcijų dalyviai. Dėl įtartinų pareigūnų veiksmų ir dabar tebevyksta nemažai policijos vidaus tyrimų, nagrinėjamos bylos teisme.

Nukenčia senoliai Kaune surengtoje konferencijoje, kurioje dalyvavo nuo policininkų nukentėję žmonės ir jų artimieji, policijos vadovai, miesto valdžios ir Seimo atstovai, buvo išsakyta daug nuoskaudų bei emocijų. „Kodėl medumi turgelyje prekiavęs mano 87 metų tėvas kaip koks nusikaltėlis buvo nugabentas į nuovadą, o iš ten dėl patirto streso atsidūrė ligoninėje?“ – piktinosi Valerijus Cariovas. Olimpietė Rita Ramanauskaitė pasakojo neseniai nuskambėjusią istoriją apie savo mamą, 72 metų Agotą Ramanauskienę. Ji Žaliakalnio turgavietės prieigose šią vasarą prekiavo obuoliais. Po policijos reido prieš nelegalius prekeivius senolei buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Moteris buvo rasta gulinti ant šaligatvio be sąmonės. Tikslios aplinkybės nežinomos, nes liudytojai nenori turėti reikalų su teisėsauga. Policija po įvykio oficialiai pranešė, kad senolė pasipriešino pareigūnams, bet nutylėjo, kad šis va-

Atsiprašė nukentėjusiųjų

Pastaruoju metu į viešumą vis iškyla faktų, kai policininkai įtariami peržengę savo įgaliojimų ribas. Martyno Vidzbelio nuotrauka

kamai elgėsi su išgėrusia moterimi. „Man šiurkščiai liepė eiti savais keliais, o kai pasakiau, kad apie jų elgesio kultūrą informuosiu viršininkus, mane sulaikė ir nuvežė į nuovadą. Kai pareiškiau, kad noriu pasikviesti savo advokatą, pareigūnai tik pasišaipė: sakė, esu per daug prisižiūrėjusi filmų, – guodėsi mo-

kėse, Utenoje laukdamas ekspertų išvadų. Jis teigia, kad dėl bylų, užsitęsusių iki šiol, negali išvykti į užsienį, jam pašlijusi sveikata. Policijos elgesiu piktinosi ir į konferenciją atvykę šį rudenį surengto piketo prie Kazokiškių sąvartyno dalyviai. Vienas iš jų skundėsi, kad policininkas, tyčia provokuodamas

„Visuomenė ir policija nėra priešai, visi dirbame tai pačiai valstybei, todėl susikalbėti ir gerbti vieniems kitus yra labai svarbu“, – įsitikinusi R.Zabielienė. dinamasis pasipriešinimas moteriai baigėsi savaitės trukmės koma ligoninės reanimacijoje. Dukra išsiaiškino tik tiek, kad senolė, sprukdama nuo policininkų, įbėgo į vieno privataus namo kiemą. „Iš paskos atbėgusi pareigūnė šeimininkams pasakė, kad gaudo vagilę. Kas įvyko paskui, nežinoma. Daug kartų skambinau policijos tyrėjai. Klausiau, kas įvykio metu suplėšė močiutės drabužius. Atsakė, kad gal tai padarė medikai. O kai pasidomėjau, ar galėjo tai padaryti policininkai, taip pat atsakė, kad gali būti ir taip. Po šių klausimų tyrėja dar pridūrė, kad ji jaučiasi tardoma. Bet mes tik norime paprastų atsakymų: kas įvyko, kad mano mama po komos dabar nė minutei negali būti palikta viena, nes sutrikęs jos aplinkos suvokimas. Jos, kaip asmenybės, mes jau neturime“, – pasakojo R.Ramanauskaitė.

Patyrė patyčias Policininkų elgesiu skundėsi ir kaunietė Regina Asipauskienė, kuri sugėdino pareigūnus, kai šie netin-

nufilmuotą medžiagą prie vieno prekybos centro. Ten atvykę pirkėjai nepaisė draudžiančio statyti automobilius ženklo, taip pat dar vieno ženklo, kuris žymėjo vietą greitosios medicinos pagalbos automobiliams. Ten yra ir būtina šiems automobiliams elektros įkrovimo stotelė. Jungtinio demokratinio judėjimo Kauno skyriaus pirmininkė Rūta Zabielienė stebėjosi, kad policininkai nereagavo į iškvietimą, nors pripažino pažeidimus. „Jie siūlė rasti elektros laido ilgintuvą greitosios automobiliui, nes sutramdyti pažeidėjus neva neturėjo galimybių, – stebėjosi R.Zabielienė. – Negi policija yra labai uoli tik gaudydama niekam nekenkiančius senolius, o prieš akivaizdžius tvarkos pažeidimus yra bejėgė? Tai panašu į dvigubus standartus.“

teris. – Buvau apkaltinta policininkų garbės ir orumo įžeidimu. Nieko negelbėjo ir aiškinimasis su komisariato vadovais. Galiausiai buvau priversta pasirašyti, kad nuoširdžiai gailiuosi, ir gavau tik įspėjimą. Tai, ką patyriau pas mūsų teisėtvarkos gynėjus, buvo baisus košmaras.“ Kauno menininkai Kazimieras Žaltauskas ir Linas Hermanas tebėra kaltinami pasipriešinimu pareigūnams. Menininkai neigia, kad priešinosi įsiveržusiems be jokio teismo leidimo į L.Hermano butą pareigūnams, kurie atvyko gavę kaimynų skundą. Pastarieji kaltino K.Žaltauską apibraižius jų automobilį. Ekspertizė paneigė šiuos kaltinimus, tačiau byla dėl pasipriešinimo pareigūnams tebenagrinėjama, dar vienas procesas pradėtas dėl jų smurto. Tiriant bylą L.Hermanas prieš dvejus metus buvo sulaikytas ir įkalintas tardymo izoliatoriuje. Vėliau dvi savaites praleido uždarytas Utenoje, kol ekspertizių centre buvo tiriama jo psichikos būklė. K.Žaltauskas taip pat apie du mėnesius išbuvo uždarytas Kauno tardymo izoliatoriuje, paskui – Lukiš-

pasipriešinimą, išsuko jam pirštą, stumdė piketavusią moterį, sulaikė pagyvenusį vyriškį. Įvairias istorijas, kurios nepuošia policijos munduro, pasakojo ir daugiau nukentėjusiųjų.

Dvigubi standartai? Konferenciją organizavusio visuomeninių organizacijų – Jungtinio demokratinio judėjimo ir Tautos ateities forumo – nariai parodė neseniai

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Algirdas Kaminskas policijos vardu atsiprašė visų nukentėjusiųjų nuo galimo smurto. „Visi atvejai bus objektyviai ištirti, vengsime kištis ir į prekybos vietų veiklą, kontroliuoti jas turėtų savivaldybės, o ne policininkai“, – žadėjo A.Kaminskas. Viršininkas taip pat minėjo, kad bus perklausyti pareigūnų pokalbiai, kai jie buvo kviečiami atvykti prie prekybos centro. Tačiau jis mano, kad pareigūnams tokiais atvejais, per apsipirkimo bumus, sudėtinga nubausti visus pažeidėjus, nes jų reikia sulaukti grįžtant iš prekybos centrų. A.Kaminskas priminė, kad nėra lengva ir policininkų duona. „Šiemet turime 108 bylas už pasipriešinimą pareigūnams, surašyta apie 400 protokolų už teisėtų policijos reikalavimų nevykdymą, taigi nemaža visuomenės dalis ignoruoja įstatymus, nepaklūsta pareigūnams“, – sakė A.Kaminskas. Konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją, kurioje reikalavo, kad Policijos departamentas prisiimtų atsakomybę už neteisėtus policininkų veiksmus, reikalavo iškelti baudžiamąsias bylas ir atleisti iš pareigų įgaliojimų ribas peržengusius pareigūnus. Rezoliucijoje taip pat siūloma skirti policijai tinkamą materialinį aprūpinimą, atlyginimus bei socialines garantijas. „Visuomenė ir policija nėra priešai, visi dirbame tai pačiai valstybei, todėl susikalbėti ir gerbti vieniems kitus yra labai svarbu“, – įsitikinusi R.Zabielienė.

Gėdingų poelgių negalima toleruoti Naglis Puteikis, Seimo narys Policijos savivalė itin suvešėjo. Prisiminkime situaciją, kai buvo nutempta ir nuvežta į nuovadą amžiną atilsį rašytoja Jurga Ivanauskaitė, išreiškusi ramų protestą lankantis užsienio pareigūnams. Prisiminkime ir policijos mašinos bagažinėje vežtą ir dėl to galėjusį mirti mokslininką Gintarą Beresnevičių. Nuskambėjus šiems faktams visi tylėjo ir todėl ši slogi tyla peraugo į „vėžį“. Dabar policija be jokio teismo sprendimo įsiveržia į žmogaus butą, smurtauja prieš jį, paskui dar paduoda į teismą už neva pasipriešinimą pareigūnams, kaip buvo menininkams K.Žaltauskui ir L.Hermanui. Stulbina ir tai, kaip pareigūnai galėjo ištempti iš privataus kiemo senolę, prieš tai apšaukę ją vagile, naudoti jėgą prieš ramius piketuotojus prie Kazokiškių sąvartyno. Tai – šiurkščiausi Konstitucijos pažeidimai. Jie atsirado tylint vidaus reikalų ministrui, policijos viršininkams, visai politikų grietinėlei. Liudyti bijo ir visuomenė. Privalome visi netoleruoti tokių atvejų, kai policija jėgą naudoja ne prieš tvirtus chuliganus, o moteris, senolius, taikius žmones.

Įvykiai trumpai Moteris su mažamete dukra gyveno lūšnelėje. Policijos pareigūnai buvo šokiruoti, nedidelėje lūšnelėje miške aptikę joje gyvenančią moterį su dukryte. Praėjusio penktadienio pavakarę Švenčionių rajono policijos komisariato pareigūnai gavo pranešimą, kad netoli Pabradės miestelio, miške suręstoje lūšnoje, gyvena moteris su vaiku. Atvykę į vietą policijos pareigūnai išties nedidelėje suklypusioje pašiūrėje pamatė čia besiglaudžiančias jauną moterį su mažamete dukra. Mergaitė apgyvendinta Švenčionių vaikų globos namuose. Apie moters likimą kol kas nepranešama.

Eltos nuotrauka

Pareigūnų elgesys su protestuotojais – teisėtas. Trakų rajono apylinkės prokurorai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareigūnų veiksmų prie Kazokiškių sąvartyno. Spalio 19ąją prie įvažiavimo į Kazokiškių sąvartyną įvyko nesankcionuotas susirinkimas, kuriame dalyvavo apie 20-30 asmenų, reikalavusių uždaryti sąvartyną. Prokurorai įvertino pareiškimuose nurodytas aplinkybes ir kitą surinktą medžiagą bei padarė išvadą, kad Elektrėnų policijos komisariato pareigūnai veikė teisėtai, tai yra siekė užkirsti kelią daromiems teisės pažeidimams ir savo įgaliojimų neviršijo. Prie Kazokiškių sąvartyno piketavęs A. D., reikalavęs uždaryti sąvartyną, labiausiai besipriešinęs ir agitavęs kitus dalyvius neklausyti policijos pareigūnų reikalavimų, nubaustas 400 Lt bauda. Kruvinasis pirmadienis šalies keliuose. Pirmadienį per avarijas Šakių rajone ir Kazlų Rūdos savivaldybėje žuvo trys žmonės, du iš jų – Rusijos piliečiai, dar trys žmonės žuvo keliuose, partrenkti automobilių Kauno mieste ir rajone bei Prienų rajone, o Pravieniškių ir Palemono ruože traukinys suvažinėjo nepilnametį.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Sulaikyti moldavai su ispaniškais pasais. Naktį į antradienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Druskininkų užkardos pasieniečiai Raigardo pasienio kontrolės punkte patikrino į Lietuvą vykusį „Ford Galaxy“ automobilį baltarusiškais valstybiniais registracijos numeriais. Jį vairavęs Baltarusijos pilietis pasieniečiams pateikė tvarkingus asmens bei transporto priemonės dokumentus. Kartu vykusi 39 metų Moldovos pilietė ir du moldavai paaugliai, 15 bei 16 metų, pareigūnams taip pat pateikė tvarkingus pasus, tačiau pasieniečius sudomino jų turėti leidimai gyventi Ispanijoje. Toks dokumentas trečiųjų šalių piliečiams atstoja Šengeno vizą bei suteikia teisę įvažiuoti ir būti ES teritorijoje. Išsiaiškinta, kad keleivių turėti ispaniško pavyzdžio leidimai – klastotės. Padirbtus dokumentų blankus bandyta dirbtinai sendinti lamdant ir braižant, įrašai juose daryti paprastu rašaliniu spausdintuvu. VSAT pareigūnai užsieniečiams, kurie taip pat turėjo lėktuvo bilietus į Ispaniją, neleido vykti toliau. Mašiną vairavusiam baltarusiui leista vykti per valstybės sieną, o visi trys moldavai tuoj pat grįžo į Baltarusiją. Eltos, PD, VSAT inf.


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Ūkininkų žinios Veterinarinius vaistus traukia iš „šešėlio“

Liūdnos lietuviško nuolankumo pasekmės

Tikrintojai pripažįsta, kad ūkiuose gali būti naudojami nelegalūs veterinariniai vaistai, tačiau tai įrodyti esą nėra paprasta.

Seimas pritarė žemdirbių interesus ginančiai rezoliucijai, tačiau balsuojant susilaikė net keli Kaimo reikalų komiteto nariai.

Vida Tavorienė

Albinas Čaplikas

11 psl.

11 psl.

Moters pasaulis Internetu labiau domisi moterys Mokėjimas naudotis informacinėmis technologijomis palengvina kaimo žmonių integraciją į šiuolaikinę visuomenę.

Be pusryčių – nė iš vietos Svarbu ne tik valgyti pusryčius, bet ir tinkamai pasirinkti, ką valgyti. Ryte organizmui reikia visaverčio maisto, kurį lengva virškinti ir kuris suteikia energijos. Žana Antonova

Eglė Valionienė

7 psl.

7 psl.

Tėviškės šviesa Jaunajam pedagogui – išskirtinė premija

Ar tikrai Lietuvoje per daug mokytojų?

Švietimo ir mokslo ministerijoje paskelbtas Meilės Lukšienės premijos laureatas. Juo tapo Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos chemijos mokytojas Ramūnas Skaudžius.

Spalio 30 d. švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius visuomenei pranešė, kad Lietuvoje mokytojų per daug, nes šalyje sparčiai mažėja vaikų, o kai kurios savivaldybės nesiryžta priimti sprendimų dėl mokyklų pertvarkos.

Elona Bagdanavičienė

Antanas Kiveris

15 psl.

17 psl.

Valstieciu laikrastis 2011 11 30  

Valstieciu laikrastis 2011 11 30

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you