Page 1

2011 m. spalio 29 d., šeštadienis • Nr. 86 (9105) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Kaip išleisti milijonai virsta milijardais

Ar išlips Kauno „Žalgiris“ iš nesėkmių duobės?

Šiandien VL su priedais:

Dalia Grybauskaitė, atrodo, ne juokais susirūpino politinių partijų finansavimu. Lengviausia mūsų šalies vadovę dabar būtų apkaltinti populizmu, nes ji užsimojo prieš labiausiai tautos nemėgstamą instituciją – politines partijas.

Kas darosi Kauno „Žalgiriui“? Matyt, dauguma krepšinio sirgalių kelia sau šį klausimą, nes pastaruoju metu legendinis Lietuvos klubas pateko į nesėkmių ruožą. Komandai nepasisekė turnyre Maskvoje, nesėkmingas buvo ir Eurolygos startas.

Šeštadienis

Apie tai – 4 p.

Apie tai – 21 p.

Žemės ūkio ateitis Europos Sąjungoje kuriama be lietuvių Pastaraisiais metais Europos Parlamentas (EP) žemės ūkio problemoms ir maisto produktų kokybei pradėjo skirti gerokai daugiau dėmesio, tačiau Lietuvos atstovų balso negirdėti. Albinas Čaplikas. Išsamiau skaitykite 2 p.

• Profesorius etnologas Libertas Klimka lapkričio pradžią pasitinka trumpu atokvėpiu ir santūria ramybe. O juk šio J.Basanavičiaus, S.Šalkauskio ir L.Ivinskio premijų laureato darbo barus sudėtinga išvardyti.

Sodyba • Žinantieji, ko verti šaltalankiai, po pirmųjų šalnų apsiginkluoja kantrybe ir patraukia skinti šių vertingų uogų.

Bičių avilys • Vis dažniau pasigirsta kalbos apie verslinę bitininkystę, tačiau kas tai yra, kaip atrodo beveik tūkstančio bičių šeimos ūkis, retas įsivaizduoja.

EPA-Eltos nuotrauka

Paskutinė kelionės į amžinybę stotelė VL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@valstietis.lt

Ar tikrai tebelaidojama tradiciškai?

„Žemėj jau ir taip mažai vietos, o kapinės vis plečiasi ir plečiasi. Aš norėčiau, kad mane sudegintų ir pelenus išbarstytų, nes kapas anksčiau ar vėliau vis tiek bus apleistas, o gyviesiems vietos reikia labiau nei mirusiajam. Be to, dar kiek laiko ir pinigų jam prižiūrėti reikia, o juk mirusiajam tas pat“, – sakė Žaslių miestelyje (Kaišiadorių r.) gyvenanti Stefanija Laukminienė.

Kapinių plotai šalyje vis didėja. Su žemės trūkumu kapinėms susiduria vis daugiau savivaldybių, o ir žemės kaina šalia miestų darosi aukso vertės. Jau 2006 m. Kauno savivaldybė sprendė klausimą, kur steigti naujas miesto kapines. Pasirinkusi Vainatrakio kaimą prie Rokų, laikinosios sostinės valdžia turėjo žemės savininkams permokėti net 16 kartų. O ką darysi? Laidoti žmones juk kur nors reikia. Nukelta į 3 p.

Vismantas Žuklevičius

Kitas VL numeris išeis lapkričio 5 d., šeštadienį Rytoj, spalio 30 dieną, reikia persukti laikrodžių rodykles valandą atgal.

(Užs. 671)


2

2011 m. spalio 29 d. • Nr. 86 (9105) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Žemės ūkio ateitis Europos Sąjungoje kuriama be lietuvių

Trūksta iniciatyvos Andrejus Stančikas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas

Nežinome, ką valgome

EP siūlo griežčiau nei iki šiol kovoti su maisto produktų perdirbėjų ir prekybininkų piktnaudžiavimu. Klaudijaus Driskiaus ir EPA-Eltos nuotraukos

sūris šiauriniams ir pietiniams Prancūzijos regionams yra tiekiamas skirtingas įvertinant skirtingą vartotojų skonį“, – pasakoja EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui priklausanti Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Tačiau tokie teiginiai naujųjų ES šalių vartotojų netenkina, juolab kad gamintojai iš pradžių bandė neigti, jog produktai gaminami pagal skirtingus receptus.

Reikalauja teisingesnių supirkimo kainų Pasak R.Morkūnaitės-Mikulėnienės, EP siūlo, kad valstybės pačios nuspręstų leisti ar neleisti jų teritorijose auginti genetiškai modifikuotas kultūras.

Albinas Čaplikas VL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Nuo 2009 m. EP suteiktos papildomos galios daryti įtaką reguliuojant maisto produktų kokybę, reikalauti, kad žemės ūkio produktų supirkimo kainos būtų pagrįstos ir teisingos. Tačiau Lietuvos atstovai EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto veikloje nedalyvauja, todėl kol kas galime tik stebėti, kokias ir mums svarbias problemas EP sprendžia be mūsų.

Rinka bendra, o produktų kokybė skirtinga Pastaraisiais metais EP nariai pradėjo daug dėmesio skirti žemės ūkio problemoms ir maisto produktų kokybei. Štai EP atkreipė dėmesį ir į naujųjų ES valstybių vartotojų priekaištus, kad į skirtingas valstybes tiekiamų vienodų pavadinimų produktų kokybė neretai būna labai skirtinga. Lankydamiesi Vokietijoje, Prancūzijoje, Olandijoje ar Jungtinėje Karalystėje lietuviai nusiperka kavos, kitų maisto produktų, higienos prekių ir įsitikina, kad Lietuvos rinkoje parduodamos tokios prekės yra daug blogesnės kokybės. „Gamintojai EP nariams aiškina, kad neįmanoma visoje ES rinkoje reguliuoti įvairioms šalims tiekiamų produktų receptų. Aiškinama, kad tik dėl vartotojų mažesnės perkamosios galios į naująsias šalis tiekiamiems kai kuriems maisto produktams gaminti naudojamas ne cukrus, o jo pakaitalai. Yra ir kitų priežasčių. Pavyzdžiui, vienodo pavadinimo tepamasis

EP siūlo griežčiau nei iki šiol kovoti su maisto produktų perdirbėjų ir prekybininkų piktnaudžiavimu. Pavyzdžiui, jau prieš metus priimtoje EP rezoliucijoje teigiama, kad maisto produktų ir žemės ūkio produktų supirkimo kainos ne visada yra komerciškai pagrįstos. „Eurostat“ duomenimis, nuo 1996 m. maisto produktų kainos ES rinkoje per metus vidutiniškai augo po 3,3 proc., o kainos už žaliavas ūkininkams kasmet vidutiniškai buvo didinamos tik po 2,1 proc., nors ūkininkų išlaidos per minėtą laikotarpį kasmet augo po 3,6 proc. Kokios padarytos išvados? EP ragina Europos Komisiją priimti teisės aktus, kurie užkirstų galimybes piktnaudžiauti supirkėjų ir prekybininkų dominuojančia padėtimi rinkoje, įpareigotų juos kasmet teikti ataskaitas apie jų užimamą rinkos dalį. EP reikalauja teisingesnių supirkimo kainų ir pienininkyste besiverčiantiems ūkininkams. Bus reikalaujama, kad kainų nustatymo metodai būtų aiškūs ir pagrįsti visoje paskirstymo grandinėje, be to, pieno perdirbėjai kiekvieną mėnesį turėtų pranešti apie pirkimų dydį. Tiesa, bus keliami apribojimai ir pieno gamintojų organizacijų daromai įtakai, siekiant ir šioje srityje išvengti kartelinių susi-

tarimų. Taigi bet kurioje ES valstybėje pagaminto ar pristatyto pieno, kuriam taikytinos minėtos derybos, kiekis negalės viršyti 40 proc. visoje valstybėje pagaminamo pieno (tai – 7 proc. daugiau nei siūlo Europos Komisija). Be kita ko, EP reikalaus, kad ūkininkų sutartyse superkamo pieno kaina turėtų būti numatyta ne trumpiau kaip metams. Dėl pastarųjų pasiūlymų šiuo metu vyksta trišalės derybos su EK ir ES Taryba. Tikimasi, kad pavyks surasti kompromisą iki šių metų gruodžio 12–15 d. vyksiančios EP plenarinės sesijos Strasbūre. Naujosios taisyklės būtų taikomos iki 2020 m.

Spręsti galės pačios Pasak R.Morkūnaitės-Mikulėnienės, EP siūlo, kad valstybės pačios nuspręstų leisti ar neleisti jų teritorijose auginti net ir tas genetiškai modifikuotas kultūras, kurioms auginti ES yra išdavusi leidimą. Kokios tai kultūros? Pavyzdžiui, šiuo metu ES yra suteikusi leidimą to pageidavusioms narėms auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus ir krakmolui gaminti skirtas bulves. Šiuo metu tokius kukurūzus augina Slovakija, Rumunija, Portugalija, Čekija ir daugiausia (per 80 proc.) – Ispanija, o bulves – Čekija, Švedija ir Vokietija. Beje, kai kurios ES valstybės pakeitė nuomonę ir uždraudė auginti minėtas kultūras. Be kita ko, EP siūlo įpareigoti visas ES nares imtis priemonių, kad genetiškai modifikuotos kultūros neužterštų tradicinių ūkių, o jeigu taip nutiktų, tai auginantieji genetiškai modifikuotas kultūras nukentėjusiesiems turėtų kompensuoti patirtus nuostolius. Beje, svarbu pabrėžti, kad EP siūlymai taikomi tik genetiškai modifikuotų kultūrų auginimui, tačiau jokia ES narė neturi teisės uždrausti jos teritorijoje prekiauti genetiškai modifikuotais produktais ir neleisti atlikti biotechnologinių tyrimų.

EP ketina griežtinti reikalavimus maisto produktams iš klonuotų gyvulių. „Šiuo metu reali padėtis yra neapibrėžta, pavyzdžiui, vartotojams neteikiama informacija apie pieną iš klonuotų galvijų. EP siūlo tokius galvijus specialiai ženklinti“, – sako EP narė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė. EP Taikinimo komitetui ir ES Tarybos atstovams kol kas nepavyko susitarti dėl naujoviškų maisto produktų reglamento. Nors susitarta, kad klonuotų gyvulių mėsa turi būti uždrausta, tačiau nepavyko susitarti dėl maisto produktų, pagamintų iš klonuotų gyvūnų palikuonių, reglamentavimo. Beje, iš pradžių EP nariai siekė visiškai neleisti prekiauti maistu, pagamintu iš tokių gyvūnų, tačiau vėliau priimtas kompromisinis sprendimas – prekiauti leidžiama, tačiau griežtai reikalaujama tokius gyvūnus ženklinti ir apie produktus informuoti vartotojus. Deja, Europos Komisija ir ES Taryba tokiems EP narių reikalavimams kol kas nepritaria – sutinkama ženklinti tik šviežią jautieną. Taigi ir šiuo metu produktai iš klonuotų gyvūnų palikuonių gali vartotoją pasiekti nepažymėti.

Reklaminius teiginius turės patvirtinti mokslininkai

Akivaizdu, kad EP nariams trūksta iniciatyvos. Štai neseniai trijų Baltijos šalių žemdirbiai surengė piketą prie EP Briuselyje. Susidariau įspūdį, kad tik toks mūsų veiksmas paskatino kai kuriuos EP narius prisiminti, jog yra toks ūkio sektorius. Tačiau daugelis politikų nesuvokia, kad žemės ūkis – ne tik ūkininkai, bet ir maisto gamybos pramonė, transporto organizacijos, techniką gaminančios ir parduodančios įmonės, prekybos centrai ir galiausiai vartotojai, kurie pirkdami maisto produktus sumoka mokesčius valstybei. Tenka tik apgailestauti, kad nė vienas Lietuvoje išrinktas EP narys nepasirinko Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, kita vertus, kaip pavaduojantis šio komiteto narys Valdemaras Tomaševskis nedalyvavo nei pikete, nei susitikime su ūkininkais Briuselyje.

Žinios apie žemės ūkį – apgailėtinos Jonas Stanevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas

EP įgauna vis daugiau galių žemės ūkio srityje. Deja, mums ši žinia nekelia didelio pasitenkinimo, nes Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete nėra nė vieno atstovo iš Lietuvos. Taigi nė vienas jų net negali šiame komitete pateikti pasiūlymų ar balsuoti. Geriausiu atveju gali dalyvauti tik svečio teisėmis. Man teko su kai kuriais EP nariais bendrauti. Susidariau blankų įspūdį – jų žinios apie žemės ūkį yra apgailėtinos. Dažnas net nežino elementarių dalykų, pavyzdžiui, nei kiek Lietuva gauna tiesioginių išmokų, nei priežasčių, kodėl tik tiek gauna. Be to, lietuviai EP nariai patys net nerodo jokios iniciatyvos keisti susidariusią padėtį. Seimas ne kartą juos ragino aktyviau bendradarbiauti, tačiau neprisimenu nė vieno atvejo, kad nors vienas EP narys dalyvautų Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje, nors Lietuvoje lankosi kiekvieną savaitę.

EP narius pasiekia ir paprastesni vartotojų skundai. Pavyzdžiui, vartotojai Lietuvoje dažnai skundžiasi, kad prekybininkai piktnaudžiauja prekiaudami šaldytais produktais – ištirpus ledui produktų svoris neretai sumažėja 15 ir daugiau procentų. „EP siūlo ant produktų pakuočių nurodyti produkto svorį prieš jį užšaldant, o ne jau užšaldžius“, – sako R.Morkūnaitė-Mikulėnienė. Be to, gamintojai nebegalės piktnaudžiauti ant etikečių rašydami, kad konkretus maisto produktas, pavyzdžiui, gerina regėjimą ar širdies veiklą. „Tokiu atveju gamintojai privalės pateikti mokslininkų patvirtintus įrodymus“, – sako R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Ką ketinate veikti išėję į pensiją? Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Dabar vos suduriu galą su galu, todėl dirbsiu iki mirties.

46 proc.

Keliausiu, skaitysiu ir gyvensiu savo malonumui. Padėsiu vaikams ir auginsiu anūkus.

20 proc. 15 proc.

Apie tai dar negalvoju.

Jaunatis. Saulė teka 8.10, leidžiasi 17.55.

19 proc.

Šiandien

Rytoj

Poryt

Dieną: +7 +9°

Dieną: +6 +8°

Dieną: +5 +7°

Naktį: -1 +1°

Naktį: 0 -2°

Naktį: -1 +1°

Savaitgalį orai turėtų šiek tiek atšilti, tačiau galime sulaukti kritulių. Šeštadienio naktį temperatūra svyruos tarp 4 laipsnių šilumos ir 1 laipsnio šalčio. Vis dėlto pajūryje bus kiek šilčiau. Čia numatomi 6–8 laipsniai šilumos. Dieną temperatūra pakils iki 7–12 laipsnių. Vėjas pūs iš pietų, pietvakarių ir aprims iki 8–5 m/s. Sekmadienį vietomis, daugiausia šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje vėl truputį palis. Temperatūra mažai keisis. Dieną bus 6–8 laipsniai šilumos, naktį – 0–2 laipsniai šalčio. Pirmadienį gali palyti daugelyje rajonų. Iki 7–12 m/s sustiprės pietvakarių, vakarų vėjas. Naktis bus truputėlį šiltesnė – nuo 1 laipsnio šalčio iki 1 laipsnio šilumos, o diena – truputėlį vėsesnė negu sekmadienį (5–7 laipsniai šilumos). Visų Šventųjų dieną – antradienį – orai turėtų pagerėti. VL, meteo.lt inf.


2011 m. spalio 29 d. • Nr. 86 (9105) Valstiečių laikraštis

3

Aktualijos

e Atkelta iš 1 p. Šį savivaldybių rūpestį bent iš dalies turėtų išspręsti šalies viduryje statomas krematoriumas. 2003 m. Kauno medicinos universitete uždarius vienintelį Lietuvoje krematoriumą, tautiečiai velionius kremuoti veža į Rygos arba Varšuvos krematoriumus. Apytiksliais duomenimis, dabar į gretimas šalis kremuoti per metus išvežama apie tūkstantį mirusiųjų. Kėdainių krematoriumo direktorius tikina, kad dar šiais metais pastatas atvers duris. „Planuojame, kad gruodį jau turėtume pradėti veikti. Statybos jau praktiškai baigtos. Vyksta baigiamieji darbai – paleidimų ir bandymų etapai, kurie vyks mažiausiai mėnesį. Krematoriumas bus itin modernus ir automatizuotas. Darbuotojų daug nereikės – dirbs 4–6 specialistai“, – sakė „K2 LT“ bendrovės, įgyvendinančios krematoriumo statybas ir būsimą veiklą, direktorius Vytenis Labanauskas. Paklaustas, kodėl žmogus turėtų norėti susideginti krematoriume, o ne tradiciškai būti palaidotas, V.Labanauskas pateikė 4 svarius argumentus. „Pirmiausia kiekvienas žmogus renkasi, kaip norėtų būti palaidotas. Jeigu žmogui nemalonu, kad jis gulės po žeme ir jo kūnas pradės irti – jis rinksis kremavimą. Kitam nemalonu būti sudegintam, tad rinksis tradicinį laidojimo būdą“, – kalbėjo krematoriumo direktorius. „Galima būtų dar diskutuoti, kuris laidojimo būdas yra tradicinis. Mes grįžtame prie senųjų lietuvių tradicijų, kai mirusiuosius sudegindavo“, – sakė Lančiūnavos kaime (Kėdainių r.) gyvenanti Stasė Vilčinskaitė. Pasak V.Labanausko, antras svarbus argumentas, dėl ko reikėtų rinktis kremavimą, yra praktiškumas. „Kapinių plotai didėja, jie tolsta nuo gyvenamosios vietos, tad kapus prižiūrėti ir lankyti tampa vis sunkiau. Šiuolaikinis žmogus laiko turi vis mažiau, transportas brangsta. Senose kapinėse dažnai nėra vietos kitus šeimos narius palaidoti, tad geriausia išeitis – kremuoti ir urną palaidoti tame pačiame kape. Dauguma jaunų žmonių nenori būti našta artimiesiems – kolumbariume saugoma urna su velio-

Paskutinė kelionės į amžinybę stotelė

Kėdainių krematoriumas bus vienintelis iš aplinkinėse šalyse esančiųjų, kuriame artimieji galės palydėti ir net patys dalyvauti kremuojant velionį.

Pasak krematoriumo direktoriaus (kairėje), kremavimas gali būti ir pigesnis už tradicinį laidojimą. „Verslo žinių“ nuotraukos

pigiausias laidojimo variantas – 9 tūkst. Lt. Jei būtų buvusi galimybė kremuoti, nereikėtų 800 Lt mokėti už duobės kasimą ir dar 6 tūkst. Lt už paminklą.“ Kremuojant, primena V.Labanauskas, nereikalingas bran-

Galima drąsiai teigti, kad nuo Vokietijos sienos iki pat... Kinijos tai bus pats moderniausias krematoriumas, atitinkantis visus pasaulinius standartus ir reikalavimus. nio palaikais didelės priežiūros nereikalauja“, – sakė V.Labanauskas. Su direktoriaus žodžiais sutinka ir S.Vilčinskaitė: „Ateis laikas, kai žmonės fiziškai nepajėgs apvažiuoti visų giminės kapų.“

Atitinka visus pasaulinius standartus Pasak krematoriumo direktoriaus, kremavimas gali būti ir pigesnis už tradicinį laidojimą – viskas priklauso nuo velionio laidojimo vietos, karsto ir kitų dalykų. Neoficialiais skaičiavimais, kūno kremavimas ir pervežimas į kaimyninę šalį kainuoja apie 4–5 tūkst. Lt. Numatoma kremavimo kaina Kėdainiuose – 1 300 Lt (be PVM). Vilnietė Rūta Jankauskienė savo mamą palaidojo prieš metus: „Pats

gus karstas, o ir salė atsisveikinti bus suteikiama nemokamai. O dauguma provincijoje kalbintų žmonių įsitikinę, kad kremuoti būtų brangiau. „Paminklą galiu ir už 200 litų gauti“, – sakė viena kaimo moteris. „Nepagarba kremuotiems palaikams būtų rodoma neribotą laiką juos laikant namuose arba kitose pagal krašto tradiciją neįprastose mirusiųjų palaikų laikymo vietose. Laidojimu negalima vadinti pelenų išbarstymo ant žemės ar vandens paviršiaus. Kremuoti palaikai turi būti laidojami žemėje arba kolumbariumuose“, – laiške dėl Žmonių palaikų laidojimo įstatymo prieš kelerius metus rašė Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Žemės trūkumas – ketvirtas V.Labanausko įvardijamas argumen-

tas. „Kiekviena savivaldybė turi pasirūpinti joje gyvenančio žmogaus palaidojimo vieta. Tačiau šalia miestų kapinių vis mažiau, jos nukeliamos tolyn į provinciją, nes žemės trūksta kitoms reikmėms“, – pasakojo krematoriumo vadovas ir pridūrė, kad kremavimas ir ekologiniu požiūriu yra geriau nei miesto rajonais tampančios kapinės. V.Labanauskas tikina, kad Kėdainių krematoriumas bus vienintelis iš aplinkinėse šalyse esančiųjų, kuriame artimieji galės palydėti ir net patys dalyvauti kremuojant velionį. „Dalyvaudamas kremavimo procese žmogus įsitikins, kad jokios apgaulės ar kito velionio pelenų nebus įpilta į urną. Rygos ir Varšuvos krematoriumuose viskas vyksta už uždarų durų, o mes leisime žmonėms patiems viską stebėti“, – pasakojo būsimojo krematoriumo vadovas.

Trečiadienį V.Labanauskas grįžo iš Vokietijos, kur apžiūrėjo modernius vokiškus krematoriumus. Vokiško tipo krematoriumas bus ir Kėdainiuose. „Lietuvos krematoriumas bus itin ekologiškas, atitinkantis visus ES standartus. Kaimyninės šalys tuo negali pasigirti. Valymo įrenginiai mums kainavo daugiau nei visi kiti – tai rodo griežtą ekologinį požiūrį. Kėdainiuose sumontuota pati naujausia ir moderniausia įranga, kokia tik šiuo metu gaminama pasaulyje, – Kėdainių krematoriumo pranašumus vardijo jo vadovas. – Galima drąsiai teigti, kad nuo Vokietijos sienos iki pat... Kinijos tai bus pats moderniausias krematoriumas, atitinkantis visus pasaulinius standartus ir reikalavimus.“

Kremuosis dešimtadalis lietuvių 2008 m. pabaigoje buvo atlikta visuomenės apklausa, kuri parodė, kad jau tuo metu 18 proc. respondentų (iš daugiau kaip 1,1 tūkst.) norėtų būti kremuoti. Paklaustas kodėl krematoriumui buvo pasirinkti Kėdainiai, V.Labanauskas pabrėžė, kad Lietuva nėra tik Vilnius ar didieji miestai. „Mes teiksime paslaugą visai Lietuvai, o Kėdainiai yra Lietuvos viduryje. Įsikūrėme pramoninėje zonoje, kur arčiausi gyvenamieji namai yra daugiau kaip už 3 km, tad gavome ir kėdainiškių sutikimą čia kurtis“, – sakė krematoriumo vadovas. Pasaulyje krematoriumai sparčiai pradėti statyti po Antrojo pasaulinio karo. Daugiausia jų pastatyta Japonijoje, kur kiekvienas žemės lo-

pinėlis yra labai vertingas. Čia kremuojama net apie 98 proc. mirusiųjų. Čekijoje kremuojama 95 proc., Didžiojoje Britanijoje – 70 proc., Danijoje – 69 proc., Švedijoje – 65 proc., Šveicarijoje 63 proc. mirusiųjų. Vokiečių apskaičiavimu, Lietuvoje pirmais metais gali būti kremuojama apie 10 proc. mirusiųjų. Danijoje krematoriumų išskiriama šiluma panaudojama bažnyčioms šildyti. Berlyno centre įkurtas krematoriumas šildo visą gyvenamąjį kvartalą nemokamai. „Deja, pas mus energija šildys orą. Nenorime, kad visuomenė sprendimą efektyviai panaudoti energiją priimtų kaip pasinaudojimą kūnų energija komerciniais ar pan. tikslais. Manau, tai pakankamai jautrus klausimas, todėl kol kas sprendimas yra toks“, – konstatavo Kėdainių krematoriumo direktorius. Senovės baltai savo artimuosius laidodavo trejopai: medžiuose, žemėje ir degindavo. Kilmingesni buvo sudeginami, mat baltai manė, kad deginimas yra lengvesnis sielos išlaisvinimas iš kūno. Tarpukario Lietuvoje mirusiųjų palaikų kremavimas buvo įteisintas 1932 m. Po ketverių metų pradėjo veikti pirmas ir vienintelis šalies krematoriumas Kaune. Laikinojoje sostinėje krematoriumas tapo sensacija, ypač tarp inteligentų. Daugelis to meto garsių Lietuvos menininkų ir mokslininkų viešai bei savo testamentuose skelbdavo, kad pageidauja, jog po mirties jų kūnus sudegintų.

(Užs. 608)


4

2011 m. spalio 29 d. • Nr. 86 (9105) Valstiečių laikraštis

Komentarai

Didžiausio įstatymo tarnas Homilija, pasakyta 2011 m. spalio 23 d. Žagarės bažnyčioje minint Vilniaus arkivyskupo tremtinio Julijono Steponavičiaus 100-ąsias gimimo ir 75-ąsias kunigystės metines

Spalio 23 d. sekmadienį iš visos Lietuvos susirinkome į tolimą Žagarę pagerbti didžio Lietuvos ganytojo arkivyskupo Julijono Steponavičiaus, kuriam sovietinės valdžios pareigūnų sprendimu Žagarės parapija buvo tremties vieta net dvidešimt septynerius metus. Prieš tai devyniolika kunigiškos tarnystės metų praleista taip pat labai sunkiu laikotarpiu, kai Vilniaus kraštas buvo okupuotas lenkų, sovietų, nacių ir vėl sovietų. 1955-ieji, kai kun. J.Steponavičius Panevėžio katedroje buvo konsekruotas vyskupu, buvo sušvelnėjusios priespaudos metai. Neseniai buvo miręs tironas Stalinas, kuris be pasigailėjimo siuntė vyskupus ir kunigus į gulagą, o kai kuriuos, kaip antai vysk. Vincentą Borisevičių, tiesiog sunaikino. Mes, tada Kauno kunigų seminarijos klierikai, turėjome laimės dalyvauti šios konsekracijos iškilmėje ir pasidžiaugti, kad Lietuvos Katalikų Bažnyčia turės jau tris vyskupus. Tačiau džiaugsmas buvo trumpas. Nikita Chruščiovas, tapęs faktiniu Sovietų Sąjungos vadovu, vėl leido

milijonus nekaltų žmonių sunaikinusiai KGB kovoti su vadinamaisiais liaudies priešais. Jais buvo laikomi ir visi aktyvūs Bažnyčios žmonės, visų pirma vyskupai ir kunigai. Vėl pradėta verbuoti klierikus ir kunigus dirbti okupacinės valdžios kolaborantais ir siųsti į gulagą. Savo pareigas atliekantys kunigai buvo įpareigoti griežtai laikytis išleistų instrukcijų, kurios draudė katechizuoti vaikus, leisti jiems patarnauti per Mišias, adoruo-

turi laikytis sovietinės valdžios nurodymų. Vysk. J.Steponavičius žinojo, kuo būtų rizikavęs, nepaklausydamas ultimatyvaus reikalavimo. Žinojo, bet pasielgė taip, kaip reikalavo vyskupo tikėjimas ir ganytojo sąžinė. Jis atsisakė pašalinti vaikus nuo altoriaus, uždrausti vaikų ir jaunuolių katechizaciją ir laikytis kitų įsakymų, kurie buvo skirti Bažnyčiai griauti. Dėl šios priežasties 1961 m. jis buvo nutrem-

Su didele pagarba ir pasididžiavimu prisimename šį tvirtą Lietuvos vyskupą, išdrįsusį sovietinei valdžiai pasakyti „ne“ – netarnauti griaunant Bažnyčią. ti prie altoriaus mergaitėms, draudė lankyti savo parapijiečius, kviesti kaimynus kunigus į atlaidus, organizuoti kunigų rekolekcijas, leisti be valdžios sutikimo kunigams atlikti pareigas, draudė vyskupams atsisakyti šventinti kunigais net visiškai netinkamus kandidatus. Vyskupas Teofilius Matulionis buvo ištremtas iš Kaišiadorių vyskupijos į Šeduvą, vyskupas Vincentas Sladkevičius – į Nemunėlio Radviliškį, o J.Steponavičiui įsakyta išleisti nurodymą kunigams, kad jie

tas į Žagarę ir čionai išbuvo, kol pradėjo byrėti sovietinė imperija, – iki 1988 m. pabaigos. Per ilgus tremties metus vysk. Julijonas drauge su Nemunėlio Radviliškio tremtyje esančiu vysk. V.Sladkevičiumi buvo nenugalėtos Bažnyčios ir nenugalėtos Lietuvos simboliai ir vėliavos. Anuomet šios vėliavos buvo labai reikalingos. Kai iškildavo koks nors svarbesnis reikalas ar klausimas, mes, kunigai, nevažiuodavome į savo kurijas, bet vykdavome

į Žagarę ar Nemunėlio Radviliškį, nes žinojome, kad ten išgirsime tiesų atsakymą, gausime reikalingą pritarimą ir būsime padrąsinti. Tačiau tremtis liko tremtimi, ir ji buvo sunki dalia suvokiant, kad negali būti su ganomaisiais ir turi būti nebyliu liudininku, kai vilkai drasko kaimenės avis. Tremtis buvo meilės kaina. Todėl su didele pagarba ir pasididžiavimu prisimename šį tvirtą Lietuvos vyskupą, išdrįsusį sovietinei valdžiai pasakyti „ne“ – netarnauti griaunant Bažnyčią. Vyskupas Bažnyčią gali tik statyti. Šiandien būtų per maža tik prisiminti arkivyskupą Julijoną ir nesusimąstyti, ar esame pasirengę mokėti meilės kainą, didelę kainą. Tiesa, tremtimi niekas negrasina. Tačiau laikytis meilės įstatymo visuomet kainuoja. Kai daugelis vagia, sukčiauja ir dėl visko kaltina kitus, laikytis teisingumo ir nepasiduoti kaltinimų isterijai – tai meilės kaina. Kai net Konstitucinis Teismas iškreipia šeimos ir santuokos santykį ir atveria kelius teisinei homoseksualų partnerystei, ginti santuokinę šeimą ir būti niekinamam yra meilės kaina. Kai daugelis dievu paverčia seksą, krepšinį ir alų, nesilenkti bet kokiems stabams ir aiškiai stovėti Kristaus pusėje yra meilės kaina. Kai alkoholio gamintojų rankos pasiekia net vaikus ir paauglius, bandyti gelbėti Lietuvą nuo alkoholizmo rizikuojant būti suniekintam – tai taip pat yra meilės kaina.

Savaitės komentaras

Kaip išleisti milijonai virsta milijardais

Stasys Jokūbaitis Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atrodo, ne juokais susirūpino politinių partijų finansavimu. Lengviausia ją dabar būtų apkaltinti populizmu, nes valstybės vadovė užsimojo prieš labiausiai tautos nemėgstamą instituciją – politines partijas. Naujausių visuomenės apklausų duomenimis, jomis pasitiki vos keli procentai mūsų tautiečių. Kodėl? Juk būtent per partijas mes išrenkame valdžią, kuri dažniausiai visus ketverius metus vairuoja mūsų valstybės laivelį. Lyg ir pykti labai nebūtų dėl ko – kam patikime valdžios regalijas, tas ir vairuoja. Vis suklystame rinkdamiesi? Galbūt. Bet ar per visą daugiau kaip dvidešimties metų nepriklausomybės laikotarpį mūsų partijos ir jų suformuota valdžia bent kartą buvo pakilusi, tarkim, bent jau į reitingų lentelės penketuką? Ne. Vadinasi, klystame per kiekvienus rinkimus. Tai kodėl taip vis atsitinka? Turbūt reikėtų sutikti su šalies vadove, kad daug kas priklauso nuo pačios ėjimo į valdžią pradžios – politinių partijų finansavimo skaidrumo. Ar žmonės gali pasitikėti valstybės politine sistema, kai mato, kurlink

veda daugelio partijų finansavimo schemos. O jos paprastos kaip du kart du: tu – man, aš – tau. Kažin ar kas nežinojo, kaip tai daroma. Parėmei partiją per rinkimus ir gali tikėtis, kad atitinkamai būsi paremtas laimint įvairiausių projektų konkursus, gaunant milijoninius užsakymus, leidimus tam tikram verslui, statyboms, licencijas, skirstant Europos Sąjungos lėšas. Nesunku būtų atsekti, kas ką parėmė ir ką iš to laimėjo. Tik niekas to, išskyrus žiniasklaidą, nedarė. Kodėl, irgi nesunku suprasti – be nuodėmės liktų nedaugelis iš valdžioje esančiųjų. Šiomis dienomis iš Viešųjų pirkimų tarnybos pasklidusi informacija tiesiog pribloškia. Per šešerius metus politines kampanijas 23,8 mln. Lt parėmusios įmonės laimėjo beveik

nių ir bendrovių? Tai gal iš tiesų, kad visiems viskas būtų aišku, kam nors reikėtų atlikti gilesnį tyrimą ir paskelbti, kas kiek aukojo ir ką vėliau laimėjo. Juk šitiek mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomų įvairių kontrolės tarnybų ir komisijų turime. Tada ir paaiškėtų, kas čia populizmas, o kas – ne. Aiški ir tendencija: per viešuosius pirkimus aukotojai 2004 m. laimėjo viešųjų pirkimų, kurie sudaro apie 34 proc. visų pirkimų vertės, o 2007 m., – jau 44 proc. visų pirkimų vertės. Nieko nuostabaus, kad šiomis dienomis Prezidentė D. Grybauskaitė su Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Audito, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Biudžeto komitetų bei Vyriausiosios rinkimų komisijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Viešųjų pirkimų tarnybos, STT, FNTT ir Generali-

darbo užmokesčių, t. y. nuo maždaug 40 tūkst. iki 20 tūkst. Lt – sumažinti leistiną aukos dydį fiziniams asmenims. Tokias pataisas šiuo metu svarsto parlamento komitetai. Partijos ir jų atstovai Seime, žinoma, nėra labai laimingi, kad jau po metų vyksiančiuose Seimo rinkimuose gali tekti verstis su kur kas mažesnėmis sumomis negu iki šiol, todėl bando tikinti, jog uždraudus juridinių asmenų aukas reikėtų didinti partijoms skiriamą valstybės finansavimą. Tačiau tai daryti neskubama. Paprastai valstybės dotacijas gauna partijos, per paskutinius rinkimus surinkusios ne mažiau kaip 3 proc. rinkėjų balsų. Kitų metų biudžete, kaip ir šiemet, tam numatyta beveik 5,5 mln. Lt. Jei Prezidentės siūlomos pataisos bus priimtos, alternatyva juridinių

Per šešerius metus politines kampanijas 23,8 mln. Lt parėmusios įmonės laimėjo beveik pusę per tuos metus vykusių didesnės vertės viešųjų pirkimų, kurių vertė 20,5 mlrd. Lt.

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis

Administratorė

(8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Meilė Taraškevičienė

Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė

(8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys

(8 5) 210 0090

SVEIKATA Daiva Šalc

(8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė

(8 5) 210 0044

MOTERS PASAULIS Eglė Valionienė

(8 5) 210 0035

ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė

(8 5) 210 0082

PRIEBLANDOS, UŽSIENYJE Vismantas Žuklevičius (8 5) 210 0092 SPORTAS, ŽVEJYBA Marius Eidukonis

8 640 256 52

Dizaineriai

(8 5) 210 0113

Fotokorespondentas

(8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI: KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524 Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043 Saulius Tvirbutas 8 655 38 128 PANEVĖŽYS Vida Tavorienė

8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė

(8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJA Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281. El. paštas redakcija@krastospauda.lt. SKELBIMAI PRIIMAMI: Vilniuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukštas), nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090. Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spausdina UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Ofsetinė spauda. 8 sp. lankai. Tiražas 28 627 egz. Indeksas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 1327. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

pusę per tuos metus vykusių didesnės vertės viešųjų pirkimų, kurių vertė 20,5 mlrd. Lt. Kitaip tariant, kiekvienas milijonas litų paramos partijoms per tą laiką atnešė jų rėmėjams beveik po milijardą litų užsakymų. Pavydėtina investicija. Kažin ar dar kur nors įmanoma pasiekti tokį pelningumą. Kai kurie liberalų veikėjai paskubėjo šią informacija pakrikštyti populizmu. Kaip liaudyje sakoma: vagie, kepurė dega. O ar ne liberalai daugiausia aukų yra gavę iš vadinamų „savų“ įmo-

nės prokuratūros atstovais suko galvas, kaip užtikrinti skaidrų šalies politinių partijų finansavimą. „Neskaidrus partijų finansavimas – politinės korupcijos pradžia. Kaina, kurią tenka politikams mokėti už paramą rėmėjams, gali tapti grėsme demokratijai ir nacionaliniam saugumui“, – teigė Prezidentė. Valstybės vadovė yra pateikusi pataisas, kurios uždraustų partijas remti juridiniams asmenims, taip pat perpus – nuo 20 iki 10 vidutinių mėnesio

asmenų finansavimui, jos nuomone, turėtų tapti pačių šalies gyventojų parama partijoms. Todėl siūloma supaprastinti nedidelių aukų teikimo tvarką, numatyti galimybę partijoms, kaip visuomeninėms organizacijoms, savanoriškai skirti dalį pajamų mokesčio. Partijoms teks persiorientuoti ir gyventi kitaip. Sunkiau, bet skaidriau, be iš paskos besivelkančių atidirbimo šleifų, bloškiančių jas į patį reitingų lentelių dugną.

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova Administratorė

(8 5) 210 0110

Reklama pardavimai@krastospauda.lt Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060 Buhalterija (8 5) 210 0045 Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110


2011 m. spalio 29 d. • Nr. 86 (9105) Valstiečių laikraštis

Investuotojai iš kaimo genami lauk Migloti žemės savininkų interesai gali sužlugdyti verslą, kuriantį darbo vietas ir remiantį vietos bendruomenę.

Aktualijos

5

Šiaulių arenoje buvo pristatyta didžiausia 2012 metų kombainų naujiena – rotorinis kombainas S 680i.

gruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą kiaulių kompleksui. Pakalbinta viena iš ieškovių Raimonda Sutkaitienė neigė, kad grupė asmenų siekė asmeninės naudos. „Mes atstovavome šalia kompleksų esančių kaimų bendruomenėms“, – teigė ji, nors kalbinti šalia esančios didžiausios Jusevičių bendruomenės nariai tikino nieko prieš kompleksą neturintys

Investuotojai ujami

„Saerimner“ glaudžiai bendradarbiauja su vietiniais ūkininkais, kasmet iš jų nuperka apie 15 tūkst. t grūdų. „Saerimner“ archyvo nuotrauka

Romas Netonis Bendrovės „Saerimner“ valdomas kiaulių kompleksas teismo sprendimu turėtų nutraukti savo veiklą nuo seno veikusiose fermose, nes tai nepatiko keliems žemes įsigijusiems savininkams. Bendrovė skųsdama šį sprendimą stengsis užkirsti kelią precedentui, kuris leistų kaimyninių sklypų savininkams reketuoti investuotojus. Vietos bendruomenė nepalaiko puolimo prieš investuotojus, nes jiems pasitraukus, daug žmonių netektų darbo.

mo. 2009 m. įmonė kreipėsi į Marijampolės apskrities viršininko administraciją ir Kalvarijos savivaldybę prašydama leisti pastatyti itin brangų biofiltrą. Abi institucijos atsisakė išduoti jo statybai reikiamus dokumentus. Apskritai skleidžiama labai daug melo apie kiaulių kiekius ir kitą bendrovės veiklą.“ Gydytojas mano, kad nuolat skleidžiamas melas ir kuriamos biurokratinės kliūtys įmonei gali būti specialiai inicijuojami. „Kažkam galbūt naudinga, kad vietiniai gyventojai nemėgtų kiaules auginančios įmonės“, – svarstė jis.

Prarastų darbus

Migloti interesai

Jusevičių kaimo bendruomenės pirmininko pavaduotoja Virginija Vilbikienė tvirtino, kad labiausiai nepatenkintieji bendrovės „Saerimner“ veikla nepriklauso bendruomenei ir yra įkūrę savas asociacijas. „Įtariu, kad jie bylinėjasi vedini vien savų interesų, nes mūsų kaimo žmonėms kompleksas suteikia darbo ir pajamų“, – mano ji. Pasak V.Vilbikienės, „Saerimner“ ne tik sukūrė darbo vietas, laiku moka atlyginimus, bet ir remia vietos bendruomenės renginius, šventes. „Ši bendrovė suremontavo bendruomenės patalpas, remia mūsų šventes, renginius, organizavo ekskursijas, suteikė įvairios kitos paramos, – vardijo pašnekovė. – Todėl mes tikrai nenorėtume, kad kompleksas būtų uždarytas.“ Bendruomenės pirmininkas Alfonsas Vasiliauskas pridūrė, kad pasitraukus danams liktų riogsoti tik pastatai vaiduokliai, kurių lietuviškame kaime ir taip apstu. „Keista, kad kone dešimt metų niekas to komplekso nematė, o šiandien staiga praregėjo“, – stebėjosi jis.

Fermas Jusevičiuose „Saerimner“ valdo nuo 2006 m., o ieškinį teismui trijų asmenų įsteigta asociacija pateikė tik pernai. Ieškovai aiškino, kad kaimo verslininkai riboja jų nuosavybės teisę į žemes. Bet jie tas žemes įsigijo tada, kai kiaulininkystės kompleksas dirbo jau daug metų iki tol. Ieškinį teismui buvo pateikę 6 piliečiai (R.Sutkaitienė, J.Pazniokienė, D.Jurgelionienė, P.Buterlevičius, D.Naujokaitienė ir A.Geležius) ir dvi prieš kelerius metus įsteigtos asociacijos. Iš šešių jų steigėjų dauguma – tie patys asmenys arba jų artimieji. Vienas jų – buvęs Kalvarijos politikas Algirdas Geležius, kuris šiuo metu teisiamas dėl galimo dviejų žmonių nužudymo bei įtarimų bandžius papirkti jo bylą tyrusį Policijos departamento pareigūną. Įdomu, kad Jusevičių bendruomenė, kurią sudaro 400 arčiausiai fermų gyvenančių žmonių, ieškovais šioje byloje nebuvo. Panašių bylų Lietuvoje būta ne vienos. Jų schemos labai panašios: specialiai įsigyjami žemės sklypai šalia investavusių ir veiklą jau pradėjusių verslininkų, o paskui jiems pateikiama įvairių reikalavimų. Dažniausiai siūloma išpirkti kaimynines žemes už didesnę nei rinkos kainą arba sugalvojama kitų „kompensacijų“ būdų. Investuotojams nepasidavus šantažui jie įsukami į teismų karuselę. Šį kartą Marijampolės rajono apylinkės teismas byloje prieš Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentą (MRAAD) ir kiaulių augintojus patenkino ieškinį ir nurodė, kad „Saerimner“ turi nutraukti Jusevičiuose esančių kiaulininkystės kompleksų, veikiančių nuo 1976-ųjų, veiklą. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad MRAAD neteisėtai išdavė Taršos inte-

Skleidžiamas melas Jusevičių ir kituose įmonės kiaulių kompleksuose dirbantis veterinarijos gydytojas Renatas Nedzinskas teigė, kad vietos spaudoje ir savivaldybės atstovų pateikiamuose argumentuose girdintis daug melo. „Fermų valdytojai „Saerimner“ patys inicijuodavo kvapų problemos sprendimus, tačiau nuolat susidurdavo su keistomis situacijomis, – pasakojo R.Nedzinskas. – Pavyzdžiui, įmonė pasodino medelius, kurie po keleto metų būtų sumažinę nemalonius kvapus. Tačiau tuomet veikusi Marijampolės apskrities viršininko administracija pareikalavo išrauti medžius, nes jie buvo pasodinti be administracijos leidi-

Šalies valdžia mėgsta kalbėti apie investicijų svarbą, teikia lengvatas kai kurioms kompanijoms, paskui tai pateikia kaip savo nuopelną. Tačiau dažnai užmirštami seniai veikiančios ir daug darbo vietų sukūrusios įmonės. Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė apgailestauja, kad Lietuvoje investuojančios įmonės nuvertinamos ir joms tenka susidurti su daug kliūčių. „Dažnai manipuliuojama viešuoju interesu, žmonės specialiai klaidinami, – kalbėjo R.Skyrienė. – Tokie dalykai nedaro garbės nei šaliai, nei regionams. Man teko matyti šiukšlių deginimo fabriką Austrijos sostinėje Vienoje, tarp namų. Jis neskleidė jokių kvapų. Man sunku įsivaizduoti tokį statinį čia. Tuoj atsirastų žmones klaidinančių pareiškimų, būtų organizuojami protestai.“ Sovietmečiu statytą kiaulių kompleksą „Saerimner“ įsigijo kartu su galiojančiu leidimu, o pačias fermas atnaujino, modernizavo. Dabar šioms investicijoms iškilo pavojus. „Teismo sprendimas nepalaiko kaime dirbančių verslininkų, tačiau užtaria suinteresuotų asmenų, valdančių toli nuo komplekso esančias žemes, įsteigtą asociaciją, nors gausiausia ir arčiausiai fermų gyvenanti Jusevičių bendruomenė pretenzijų nekelia, – kalbėjo „Saerimner“ advokatas Mindaugas Žolynas. – Pastebėtina, kad bendrovė tikrai teisme nekovojo už teisę teršti aplinką, o įrodinėjo ir, mano nuomone, pateikė pakankamai įrodymų, kad veikla vykdoma pagal įstatymus. Yra klausimų, kuriuos reikėtų spręsti, ir bendrovė pasiryžusi tai daryti, tačiau kai kam atrodo, kad griovimas yra efektyviausia problemos sprendimo priemonė. Mano nuomone, reikėtų ne griauti, o vadovautis vieno Kalvarijos politinio veikėjo deklaracija – „neišsprendžiamų problemų nėra, yra tik netinkamas požiūris“.

Skųs sprendimą Advokato Mindaugo Žolyno teigimu, teismo sprendimas sukurtų precedentą, kuris paneigtų stabilumo ir teisėtų lūkesčių principus bei leistų naujai sklypus įsigijusiems savininkams prieštarauti kaimynystėje esančių verslininkų veiklai nepaisant jokių senaties terminų. „Teismo sprendimas yra teismo sprendimas – nemalonus ar netikėtas, bet jį vis tiek reikia gerbti, o jei netenkina – skųsti kaip nustatyta įstatyme. Mano asmenine nuomone, privalome skųsti ir skųsime tokį sprendimą, nes priešingu atveju atsivers durys teisėtam reketui: nori dirbti – susimokėk kaimynui. Esant tokiai situacijai jokio investuotojo į Lietuvą neprisišauksi“, – įsitikinęs jis. „Saerimner“ kasmet į valstybės biudžetą sumoka 10 mln. Lt mokesčių, o vien tik į Kalvarijos rajono savivaldybės biudžetą – apie 500 tūkst. Lt. „Saerimner“ glaudžiai bendradarbiauja su vietiniais ūkininkais, kasmet iš jų nuperka apie 15 tūkst. t grūdų. „Saerimner“ fermose dirba daugiau kaip 450 darbuotojų iš aplinkinių kaimų.

„DOJUS agro“ pristatė sezono naujoves Jūratė Mališkaitė Kompanija „John Deere“, šiemet iš esmės atnaujinusi siūlomos technikos asortimentą, naujoves pristatė bene visų Europos šalių ūkininkams. Su ateinančio sezono naujienomis Lietuvos žemdirbiai susipažino „DOJUS agro“ surengtoje šventėje, kuri vyko kiek neįprastoje vietoje, – Šiaulių arenoje. Šmaikštusis žaidimo „Teleloto“ vedėjas Jonas Radzevičius šįkart rideno ne loterijos kamuoliukus ir vietoj milijono litų gausiai publikai pažadėjo milijoną staigmenų. Staigmenų kelias valandas trukusiame renginyje išties netrūko. Spalvingų žibintų šviesoje nušvito dar nematyta technika – nauji 6R, 7R ir 8R serijų traktoriai, diržinis ritinių presas „John Deere 960“, prikabinamasis purkštuvas „John Deere R900i“, S, T, W serijos kombainai. Išsamiai pristatytos neribotos telematinių ir automatinių sistemų galimybės. Ateinančio sezono kompanijos „John Deere“ asortimente – per 100 naujų ar atnaujintų mašinų. Pasak „DOJUS agro“ valdybos pirmininko Prano Dailidės, 2012 m. įmonei bus išskirtiniai. „Tai 20 metų nuo jos įkūrimo ir 15 metų, kai mes atstovaujame didžiausiam žemės ūkio technikos gamintojui pasaulyje – „John Deere“. Labai džiugu, kad per šį laikotarpį įtvirtinome bendradarbiavimą su Lietuvos ūkininkais ir išplėtėme verslą į kaimynines šalis: Baltarusiją, Kaliningrado sritį, o pernai pasirašėme atstovavimo sutartį Latvijoje“, – tvirtą poziciją technikos prekybos versle akcentavo P.Dailidė. Į šventę susirinkusius svečius pasveikino ir žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. „Technika, kuri Lietuvos laukuose dirba jau antrą dešimtmetį, kalba pati už save. „John Deere“ mašinas galima lyginti su „Mercedes“ ar BMW gamintojų automobiliais. Be šiuolaikinės techni-

kos žemdirbys prapultų“, – technikos svarbą šiuolaikiniame žemės ūkyje pabrėžė K.Starkevičius. Kad žemės ūkis – perspektyvus verslas, tikino „John Deere“ Vidurio Europos pardavimo vadovas Tobias Vranka. Jo nuomone, augantis gyventojų skaičius, didėjantis bioenergijos poreikis visiems žemės ūkio sektoriaus dalyviams garantuoja sėkmę. Nė viena šventė neapsieina be dovanų. Apie artėjančias Kalėdas paskelbė „DOJUS agro“ generalinis direktorius Audrius Kavaliauskas: „Visiems įsigijusiems „John Deere“ traktorių iki šių metų gruodžio 1 d. siūlome ypatingas finansavimo sąlygas – 0 procentų palūkanų vieniems metams. Nelaukite Kalėdų. Pas mus Kalėdos jau prasidėjo!“ UAB „DOJUS agro“ per visą atstovavimo kompanijai „John Deere“ laikotarpį pardavė apie 4 000 „John Deere“ mašinų, iš jų 3 000 Lietuvoje, 650 Baltarusijoje, 220 Kaliningrado srityje, 150 Latvijoje. P.Dailidės teigimu, prekybos rezultatai rodo žemdirbių pasitikėjimą ir „John Deere“ technika, ir „DOJUS agro“ komanda. Artimiausiuose įmonės planuose – aptarnavimo centro statyba Latvijoje prie Rygos. Jau įsigytas sklypas ir pradėti projektavimo darbai. Be to, planuojama pastatyti regioninį centrą Panevėžyje ir Kaliningrado srityje. Šiemet duris atvėrė Šiaulių regioninis centras.

„John Deere“ 6R traktoriaus technologines naujoves įvertino ir renginio vedėjas J.Radzevičius.

Renginyje buvo pristatytos ne tik naujienos, bet ir kita žemės ūkio technika. (Užs. 222)


6

2011 m. spalio 29 d. • Nr. 86 (9105) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Pasaulis

Didžiausias potvynis Tailande skandina Bankoką Vismantas Žuklevičius VL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@valstietis.lt

Tailandas kenčia nuo per kelis dešimtmečius didžiausių potvynių, kurie apsėmė trečdalį šalies provincijų ir nusinešė daugiau nei 370 gyvybių. Gyventojai evakuojami ir iš sostinės Bankoko.

BBC pranešė, kad Tailando vyriausybė paskelbė penkių dienų valstybines atostogas siekdama paskatinti žmones „ieškoti saugumo už miesto ribų“. EPA-Eltos nuotrauka

Ketvirtadienio vakarą buvo užtvindytas visas Don Muango rajonas Tailando sostinės šiaurėje. Apsemtas beveik visas Bang Plato rajonas. Vanduo tvindo dar du rajonus – Vang Thongą ir Lat Prao. Blogėja situacija vakarinėje sostinės dalyje. 19-oje miesto rajonų galioja įsakymas tučtuojau evakuotis. Manoma, kad per tris artimiausias dienas bus apsemta dauguma iš 50 Bankoko, turinčio daugiau kaip 10 mln. gyventojų, rajonų. „Iš partnerių gavome žinią, kad trečiadienį nusileido lėktuvas su turistų grupe iš Lietuvos. Ekskursijos po Bankoką vyksta kaip suplanuota. Nereikia panikuoti ir dramatizuoti situacijos“, – į klausimą, ar dėl potvynių nebuvo nepatogumų Lietuvos turistams, atsakė kelionių agentūros „Kelionių gurmanai“ vadybininkė. Tuo metu Bankoko gubernatorius Suchumphandas Paribatas ketvirtadienį pranešė, kad „vanduo lėtai, bet nepaliaujamai semia Tailando sosti-

nę“. Ministrė pirmininkė Jingluk Šinavatra pranešė, kad vanduo Bankoke laikysis ne mažiau kaip mėnesį. Potvynio pikas prognozuojamas šiandien, šeštadienį, 18 valandą vietos laiku (12 valandą Lietuvos laiku), kai vandens lygis Čao Prajos upėje pakils 2,65 m – 15 cm aukščiau hidrotechninių užtvarų. Ir nors toks lygis išsilaikys ne daugiau kaip 30 minučių, to gali pakakti, kad vanduo išardytų užtvaras ir šliuzus. BBC pranešė, kad Tailando vyriausybė paskelbė penkių dienų valstybines atostogas siekdama paskatinti žmones „ieškoti saugumo už miesto ribų“. CNN skelbia, kad didelės Bankoke esančių gyventojų minios bando ištrūkti iš miesto, tačiau keliai, vedantys iš sostinės į šiaurę, šiaurės vakarus ir šiaurės rytus yra apsemti, o eismas jais nutrauktas. Šiomis krytimis nekursuoja ne tik autobusai, bet ir traukiniai. Don Muango oro uostas apsemtas ir nedirba. Išvykti iš sostinės šiomis dienomis galima tik keliais, vedančiais Malaizijos ir Kambodžos link. Šiomis, pietvakarių ir pietryčių, kryptimis susidarė didžiulės automobilių spūstys, o bilietų į tarpmiestinius autobusus nusipirkti neįmanoma. S.Paribatas CNN televizijai pripažino, kad valstybinės ir miesto institucijos negali evakuoti visų nukentėjusiųjų. „Sunku įtikinti Tailando žmones palikti savo namus, nors ir kyla rizika“, – sakė Bankoko gubernatorius. Didžiausias per pastaruosius 50 metų potvynis Tailande jau pareikalavo daugiau kaip 370 žmonių gyvybių. Skaičiuojama, kad stichijos padaryta žala jau dabar viršija 15 mlrd. dolerių.

Planetos pulsas Nurašoma pusė Graikijos skolų. Naujasis gelbėjimo planas numato, kad nurašoma 50 proc. Graikijos skolų privatiems skolintojams. Tačiau dabar Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas ir Centrinis Europos bankas Atėnuose nepertraukiamai stebės valdžios veiksmus. Iki šiol šių institucijų atstovai atvykdavo inspektuoti Graikijos kas trys mėnesiai. Italiją semia vanduo. Trečiadienį Italijos šiaurinėje ir centrinėje dalyse smarkios liūtys sukėlė potvynį – siautėjant stichijai žuvo mažiausiai šeši žmonės, dar tiek pat laikomi dingusiais be žinios. Visiškai užtvindytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Monteroso al Marė miestas. Gyventojai tikisi kariuomenės pagalbos. Tunise baigėsi pirmi demokratiniai rinkimai. Ketvirtadienį vakare paskelbti rezultatai rodė, kad pirmus demokratinius rinkimus Tunise laimėjo islamistų partija „Ennahda“, kuri surinko daugiau nei 41 proc. balsų – tai garantuoja 90 iš 217 vietų parlamente.

EPA-Eltos nuotrauka

Televizijos stiprins kinų moralę. Kinija ketina griežtai riboti pramoginių ir realybės šuo laidų skaičių savo palydovinių televizijų programose. Pirmiausia bus ribojamos tokios pramoginės laidos kaip talentų, pokalbių, realybės ir lošimų šou bei piršlybų programos.

Eltos, athensnews, euobserver.com, lifeinitaly.com, BBC, CNN, AP inf.

Šeštoji pavara

Vairuotojai turėtų susirūpinti automobilių padangomis Nuo lapkričio dešimtosios šalies keliuose draudžiama važinėti su vasarinėmis padangomis, o automagistralėse reikia sumažinti greitį. Padangų gamintojos „Goodyear“ iniciatyva atlikto tyrimo duomenys rodo, kad 93 proc. Lietuvos vairuotojų mano, jog nustatytas mažiausias leidžiamas padangų protektoriaus gylis yra mažesnis nei oficialiai leistinas. Nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. šalies keliuose draudžiama su vasarinėmis padangomis eksploatuoti tas transporto priemones, kurių leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 tonos. Dygliuotas padangas leidžiama naudoti nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d. Lengviesiems automobiliams au-

tomagistralėse nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d. leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 100 km/val. greičiu. Dygliuotos padangos važinėjant mieste nebūtinos. Naudojant tokias padangas ant automobilio privalu priklijuoti apie tai informuojantį skiriamąjį ženklą. Tyrimų kompanijos „GfK“ duomenimis, dauguma šalies vairuotojų nežino, koks yra oficialus mažiausias leidžiamas vasarinių ir žieminių padangų protektoriaus gylis. Tik 18 proc. lietuvių žinojo, kad reikalaujamas minimalus vasarinių padangų protektoriaus gylis yra 1,6 mm. Net 75 proc. tyrime dalyvavusių Lietuvos vairuotojų tvirtino, kad galima naudoti padangas, kurių protektoriaus gylis neatitinka reikalaujamo minimumo.

Tyrimo duomenys parodė, kad apie žiemines padangas vairuotojai žino dar mažiau. Net 93 proc. lietuvių sakė manantys, kad įstatymas leidžia žiemą naudoti padangas, kurių protektoriaus gylis mažesnis nei 3 mm. „Goodyear Dunlop“ vadovas Baltijos šalims Elmantas Latkauskas sakė: „Švelniai tariant, tyrimo duomenys šokiruoja. Padangų priežiūra kiekvienam vairuotojui turėtų būti prioritetinis dalykas, ypač Lietuvos klimato zonoje. Padangos sukibimo su keliu plotas, kuris jau ir taip yra vos vieno delno dydžio, priklauso nuo protektoriaus gylio. Jei automobilis važiuoja padangomis, kurių protektoriaus gylis netgi nesiekia oficialaus leidžiamo minimumo, tuomet nei naujausias automobilis, nei labiausiai patyręs vairuotojas negali savęs apsaugoti nuo pavojų.“

Tyrimo duomenys parodė, kad apie žiemines padangas vairuotojai žino maKlaudijaus Driskiaus nuotrauka žiau nei apie vasarines.

Pasak saugaus eismo specialistų, net ir nedidelė avarija paprastai pridaro daugiau nuostolių, nei kainuoja žieminių padangų komplektas. „Vairuotojai turėtų pasirūpinti savo ir artimųjų saugumu, nes eismo sąlygos šiuo metų laiku yra daug sudėtinges-

nės nei vasarą. Lengvųjų automobilių žieminių padangų protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis kaip 3 mm“, – sakė Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis. VL inf.

Žvėrys tuština vairuotojų kišenes Į kelią iššokantys laukiniai gyvūnai pridaro maždaug ketvirtadaliu daugiau žalos automobiliui nei vidutinis patiriamas nuostolis dėl kitų įvykių. Draudikai savo klientams už laukinių gyvūnų sugadintą automobilį išmoka vidutiniškai 2 500 Lt. „Lietuvos draudimo“ statistika rodo, kad susidūrimą su gyvūnu kelyje patiria vienas iš šimto draudėjų. Dažniausiai, statistikos duomenimis, į kelią išbėga ir su automobiliais susiduria stirnos, šunys, rečiau – dideli gyvūnai, (Užs. 679)

tokie kaip elniai ar briedžiai. Policijos duomenimis, per metus Lietuvos keliuose fiksuojamas tūkstantis automobilių susidūrimų su gyvūnais. „Į kelią išbėgančio laukinio gyvūno elgesys nenuspėjamas – ar apakintas automobilio žibintų jis sustos ir nejudės, ar bėgs ir šoks ant atvažiuojančio automobilio. Norint išvengti galimo susidūrimo, vairuotojui reikia būti labai atidžiam ir akimirksniu pasiruošti manevrams: būti pasirengus stabdyti ar apvažiuoti gyvūną, prieš

tai įvertinus esamą situaciją“, – sakė „Lietuvos draudimo“ Kompleksinių žalų vadovas Gytis Matiukas. 2010 m. „Lietuvos draudimas“ savo klientams išmokėjo daugiau nei 1 mln. Lt už laukinių gyvūnų automobilių apgadinimus, šiemet ši suma taip pat bus ne mažesnė, prognozuoja draudimo specialistai. Didžiausia išmokėta kompensacija siekė 32 tūkst. Lt, nes automobilis buvo sugadintas ypač stipriai. VL inf.


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis Kad ir kaip bėgtume, laiko neaplenksime

Kas laukia vaikų, užaugusių be šeimos?

Profesorius etnologas Libertas Klimka lapkričio pradžią pasitinka trumpu atokvėpiu ir santūria ramybe. O juk šio J.Basanavičiaus, S.Šalkauskio ir L.Ivinskio premijų laureato darbo barus sudėtinga išvardyti: paleoastronomijos ir etnokosmologijos Lietuvoje pradininkas, etninės kultūros propaguotojas, daugiau nei 900 mokslinių, metodinių ir populiariųjų leidinių, įrašų autorius... Ir visa tai nuveikta vieno žmogaus. Kitiems tam reikėtų dviejų gyvenimų!

11 p.

„Laba diena, jums rašo mergina, visą gyvenimą gyvenusi, kaip dabar išaiškėjo, be šeimos. Tai labai keista, nes turiu namus, mylinčius tėtį ir mamą, tik jie nesusituokę. Taigi dabar esu vadinama kaip užaugusi be šeimos, dėl to jaučiu skriaudą ir pyktį: kuo esu blogesnė už tuos, kurių tėvai užregistravo santuoką? Tiek jau to, aš susitvarkysiu, esu beveik suaugusi (tačiau pati jokiu būdu nesituoksiu – dėl protesto), bet ar toks požiūris į šeimą netraumuos kitų vaikų, kurių tėvai nesusituokę?“ – rašo 17 metų Austėja iš Vilniaus.

Rūta Klišytė

Atsako psichologė Rūta Bubelienė

13 p.

Sodyba Sunku skinti, bet gardu valgyti Žinantieji, ko verti šaltalankiai, po pirmųjų šalnų apsiginkluoja kantrybe ir patraukia skinti šių vertingų uogų.

Tinkamai prižiūrimi langai tarnaus ilgai Lietuvoje senus medinius langus plastikiniais daug kas keitė jau prieš 20 metų. Tai buvo nauja, gražu ir vakarietiška. Tačiau langus, kaip ir viską, kad ir kokie jie būtų, reikia prižiūrėti.

Nijolė Baronienė

Rapolas Tamošiūnas

7 p.

7 p.

Bičių avilys (Ne)paprasta sėkmės formulė Vis dažniau pasigirsta kalbos apie verslinę bitininkystę, tačiau, kas tai yra, kaip atrodo beveik tūkstančio bičių šeimų ūkis, retas įsivaizduoja. Nijolė Baronienė

Apiterapeutų ir bitininkų laukia nauji iššūkiai Šalies bitininkai ir bičių produktus žmonių sveikatai gerinti naudojantys medikai neseniai rinkosi Kaune ir paminėjo Lietuvos apiterapeutų asociacijos 20-metį. Rapolas Tamošiūnas

23 p.

25 p.

Valstieciu laikrastis 2011 10 29  

Valstieciu laikrastis 2011 10 29