Issuu on Google+

2011 m. spalio 26 d., trečiadienis

Nr. 85 (9104)

Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais

Žodžio „gana“ bankai nežino

Atšalus orams daugėja aukų gaisruose

Lietuvoje bankai, lengva ranka daliję kreditus, pūtę miglą apie būtinybę investuoti į jų sukurtus produktus, užklupus krizei parodė tikrąjį veidą.

Nors žuvusiųjų liepsnose mūsų šalyje šiais metais mažėja, tačiau vėstant orams užsiplieskė ne vienas namas, kuriame buvo netvarkinga krosnis ar dūmtraukis.

Apie tai – 4 p. f

Apie tai – 7 p. f

Kaina 1,89 Lt

Šiandien VL su priedais:

Ūkininkų žinios • Didelius juodųjų ir rudųjų garstyčių plotus šiemet pasėję Lietuvos augintojai perpus numušė jų supirkimo kainą.

Kraujo skandalas sugrįžo kerštu Užuot nuodugniai ištyrusi nekokybiško kraujo skandalą, Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė atkeršyti šią istoriją į viešumą iškėlusiems medikams – juos užgriuvo ministro RaiGediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 p. mondo Šukio atsiųstas medicininio audito desantas.

• Jaunajam ūkininkui ramybės neduoda ir trukdo dirbti pažeidimų bergždžiai ieškantys įvairūs tikrintojai.

Moters pasaulis • Norint pagaminti gerą produktą, būtina pačiam dalyvauti gamybos procese nuo pradžios iki galo. Tokio principo laikosi sūrius gaminanti moteris.

Tėviškės šviesa • Trakų rajono Paluknio „Medeinos“ lietuviškoji vidurinė mokykla šiemet švenčia veiklos penkiasdešimtmetį.

Dar vasarą plykstelėjo nekokybiško donorų kraujo skandalas, kurio epicentre atsidūrė viešoji įstaiga Nacionalinis kraujo centras. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Daugiausia skolinasi estai, o taupo – lietuviai Naujausi tyrimai skelbia netikėtą išvadą – lietuviai iš tikrųjų nėra tokie dideli pesimistai, kaip mes patys dažnai įsivaizdavome. Albinas Čaplikas VL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Iki šiol pesimistais laikyti lietuviai vieninteliai iš trijų Baltijos šalių gyventojų šiais metais pratrūko optimizmu dėl savo asmeninės finansinės ateities. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Sovietų Sąjungos laikais Estiją, Latviją ir Lietuvą vadino Pabaltijo respublikomis. Dabar, kai įstojome į ES, mus vadina Baltijos šalimis.

Tačiau iš tikrųjų šios trys valstybės yra labiau skirtingos nei mes manome. Tai rodo ir neseniai kelių nepriklausomų tyrimų bendrovių atliktų tyrimų rezultatai. Daugeliui mūsų išvados bus netikėtos. Nukelta į 3 p. f

Šeštadienį VL su priedais: Šeštadienis Sodyba Bičių avilys


2

2011 m. spalio 26 d. • Nr. 85 (9104) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Gediminas Stanišauskas

Kraujo skandalas sugrįžo kerštu

VL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Šių metų vasarą plykstelėjo nekokybiško donorų kraujo skandalas, kurio epicentre atsidūrė viešoji įstaiga Nacionalinis kraujo centras. Jam donorai paaukojo ne vieną tūkstantį litrų kraujo, bet paaiškėjo, kad tiekdamas šį gyvybės šaltinį gydymo įstaigoms, Nacionalinis kraujo centras nuo 2010 m. rugsėjo iki 2011 m. birželio kraują „atskiesdavo“ specialiais medicininiais priedais.

Medikai prabilo apie aferą Apie tai dar 2011 m. kovą Generalinę prokuratūrą informavo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Kraujo centro vedėja gydytoja Emilija Kazlauskienė. Ji prokuratūrai pateikė medžiagą, kad RVUL specialistai savo laboratorijoje atliko tiekiamo kraujo komponentų (eritrocitų masės maišelių) kokybės analizę. „Jie nustatė, kad ligoninei buvo tiekiamas „atskiestas“ kraujas su mažu hemoglobino kiekiu“, – pasakojo Seimo narė Agnė Bilotaitė. Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojos pareigas einančios A.Bilotaitės teigimu, tokiu būdu Nacionalinis kraujo centras gydymo įstaigoms tiekdavo bemaž dvigubai daugiau kraujo, nei būtų reikėję, jei jis būtų buvęs kokybiškas. Gydytoja E.Kazlauskienė „Valstiečių laikraščiui“ paaiškino, kad nekokybiškas kraujas kėlė didelę riziką pacientams. „Mes per parą panaudojame vidutiniškai 9 litrus donorų kraujo, bet tas

Dangsto prasižengėlius

Ištyrus 115 iš Nacionalinio kraujo centro paimtų maišelių paaiškėjo, kad hemoglobino kiekis juose vidutiniškai teKlaudijaus Driskiaus nuotrauka siekė 27 g/vnt. Tai vos pusė būtino kiekio.

vidurkis yra sąlyginis, nes į greitosios pagalbos stotį kartais atgabenami tokie pacientai, kuriems donorų kraujo poreikis visiškai iškreipia statistiką“, – akcentavo E.Kazlauskienė. RVUL laboratorijoje buvo ištirti kraujo komponentai, gauti iš Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kraujo centro, UAB Kraujo donorystės centro ir VšĮ Nacionalinio kraujo centro. Ištyrus 115 iš Nacionalinio kraujo centro paimtų maišelių paaiškėjo,

Kokybė bus tiriama kiekvieną mėnesį

Mesti kaltinimai pakenkė donorystei

Audrius Klišonis, sveikatos apsaugos viceministras

Vytenis Kalibatas, VšĮ Nacionalinio kraujo centro direktorius

kad hemoglobino kiekis juose vidutiniškai tesiekė 27 g/vnt. Tai vos pusė būtino kiekio. „Kai pacientui sulašini vieną maišelį donorų kraujo (viename maišelyje jo yra 300 mililitrų), visada tikiesi, kad hemoglobinas pakils bent 10 padalų, bet mes pastebėjome, kad iš Nacionalinio kraujo centro gautų maišelių reikėdavo kartais kelis kartus daugiau, kad pasiektume reikalingą hemoglobino koncentraciją“, – aiškino E.Kazlauskienė. Medikės teigimu, dėl to pacientų organizmas būdavo be reikalo įaudrinamas, nes sulašinus 3–6 skirtingų donorų kraują ligoniui, jo kūnui tekdavo atlaikyti skirtingos genetinės informacijos turinčių donorų kraujo kūnelių invaziją. Sergančiam žmogui tokią intervenciją gali būti pernelyg sunku atlaikyti. Rizika jo sveikatai padidėja.

Prokuratūra net nepradėjo tyrimo Kraujo donorystės įstaigų (KDĮ) kokybės tvarkoje nustatyta, kad už kokybę atsakingi visi šių įstaigų darbuotojai. Nuostatuose nurodyta, kad KDĮ vadovai turi reguliariai, ne rečiau kaip vieną kartą per metus, peržiūrėti kokybės sistemą, įvertinti jos veiksmingumą ir, jei reikia, ją pakoreguoti. Ministerijoje sudarytai komisijai pavesta iki gruodžio 30 d. ne rečiau kaip kartą per mėnesį viceministro nurodytą dieną viceministro nurodytose kraujo donorystės įstaigose atlikti poėmius. Kraujo komponentų kokybė bus tiriama Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Laboratorinės diagnostikos centre.

ja nebus, nors vėliau paaiškėjo, kad automobilyje vietos tikrai buvo“, – prisimena A.Bilotaitė. Seimo narė iš paskos vyko tarnybiniu automobiliu. „Visiems susirinkus, viceministras A.Klišonis įteikė krūvą vokų, išdėliotų eilės tvarka, pagal kurią bus vykstama į įstaigas. Kiekviename voke – įstaigos pavadinimas“, – toliau pasakojo A.Bilotaitė. Pirma stotelė – Nacionalinis kraujo centras. „Atvykus buvo akivaizdu, kad visi čia mūsų jau laukė, buvo labai svetingi ir malonūs, niekas net nebandė apsimesti, jog bent kiek sutriko“, – sakė A.Bilotaitė. „Reido“ rezultatus nuspėti nesunku – jie puikūs. Be kita ko, viena komisijos narių – Valstybinės medicininio audito inspekcijos atstovė Nijolė Vaicekauskienė yra dirbusi būtent šiame kraujo centre.

Mūsų centrui mestus nepagrįstus kaltinimus vertiname neigiamai. Šis skandalas jau subliūško. Atlikus patikrinimus buvo įrodyta, kad centro tiekiamas kraujas yra kokybiškas. Rugpjūtį pateiktos Valstybinio medicininio audito išvados paneigė įtarimus Nacionaliniam kraujo centrui – nenustatyta jokių pažeidimų. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta komisija spalį konstatavo, kad centro naudojamas kraujas atitinka patvirtintus kraujo ir kraujo komponentų saugos reikalavimus. Kilęs skandalas pakenkė ne Nacionaliniam kraujo centrui. Blogiausia, kad sumažėjo dovanojančiųjų kraują.

Surinkę tyrimų duomenis, RVUL medikai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Neįtikėtina, bet prokurorai atsisakė net pradėti ikiteisminį tyrimą motyvuodami, kad tai esą verslo subjektų konkurencinė kova. „Situacija labai keista, nes ir mūsų ligoninė perka kraują iš VšĮ Nacionalinio kraujo centro, kuris laimi faktiškai visų šalies ligoninių skelbiamus konkursus“, – sakė E.Kazlauskienė. Už vieną donorų kraujo maišelį RVUL Nacionaliniam kraujo centrui moka po 247 Lt, o reali savikaina siekia apie 300 Lt.

„Net Santariškės už vieną maišelį prašo 308 Lt ir tos kainos nemažina, nes priešingu atveju tektų taupyti bloginant kraujo kokybę“, – akcentavo E.Kazlauskienė. Apie tai E.Kazlauskienė informavo ir Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), bet ji nesiėmė jokių veiksmų. Tada gydytoja kreipėsi į Seimo narę A.Bilotaitę. E.Kazlauskienė pripažino, kad iškėlusi į viešumą skandalingą istoriją, RVUL pritrūko donorų kraujo. Jei ne Kauno medicinos universiteto klinikų ir Kauno kraujo donorystės centro pagalba, RVUL greitosios pagalbos medikai galėjo susidurti net su pacientų mirtimis.

„Netikėto“ reido spektaklis Seimo narės A.Bilotaitės iniciatyva Antikorupcijos komisijoje dar birželį buvo surengtas neeilinis posėdis skandalingai kraujo istorijai išsiaiškinti. Tik galutinai prispaustas ministras R.Šukys prieš porą savaičių sudarė specialią komisiją, kuri esą „išsiaiškins situaciją“, bet netikėtas donorystės centrų patikrinimas virto spektakliu ir farsu. „Buvau perspėta, kad vietos automobilyje vykti kartu su komisi-

Padedant medikams A.Bilotaitė išsiaiškino ir galimą nesąžiningų donorystės centrų veiklos schemą. „Kraujo komponentus gydymo įstaigos šiuo metu pačios perka iš donorystės įstaigų rengdamos viešuosius pirkimus, – pasakojo A.Bilotaitė. – Anksčiau buvo nustatoma fiksuota kaina, o nuo sausio 1 d. pakeitus sveikatos apsaugos ministro įsakymą buvo nustatytos didžiausios leistinos kainos ribos. Mažiausią kainą už maišelį pasiūliusi donorystės įstaiga vėliau gali lengvai susirinkti savo uždarbį, nes nekokybiško kraujo ligoniams reikia sulašinti po kelis maišelius vietoje vieno!“ Siekdama išsiaiškinti, ar Nacionaliniam kraujo centrui mesti kaltinimai buvo pagrįsti, SAM komisija ištyrė iki skandalo pagamintus kraujo komponentus. Nustatyta, kad Nacionalinio kraujo centro pagaminti 5 mėginiai neatitiko reikalavimų. Vadinasi, gydymo įstaigoms iš tiesų buvo tiekiamas nekokybiškas kraujas. TV laidoje „Faktų tyrimo biuras“ parodžius reportažą, jau kitą rytą kontrolieriai užgriuvo ne Nacionalinį kraujo centrą, o skandalingą istoriją atskleidusią RVUL. Seimo narė A.Bilotaitė stebisi, kad sveikatos apsaugos ministras, užuot operatyviai reagavęs ir griežtai įvertinęs pavaldžios įstaigos veiklą, imasi represijų prieš ligonines, viešai pagarsinusias problemą. Kadangi SAM nesiėmė jokių veiksmų, A.Bilotaitė su parlamentare Dangute Mikutiene pakartotinai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.

Esame sukrėsti ir kartu su visais geros valios žmonėmis liūdime dėl tragiškos nelaimės, nusinešusios Visagino atominės elektrinės generalinio direktoriaus Šarūno Vasiliausko gyvybę. Visada labai skaudu ir liūdna sužinoti, kad taip netikėtai į anapilį iškeliavo žmogus, kuris negailėjo laiko, jėgų ir pastangų savo tautai, valstybei, dirbo bei dar ilgai galėjo dirbti žmonėms ir Lietuvai. Dėl skaudžios netekties reiškiu nuoširdžią užuojautą Šarūno Vasiliausko artimiesiems, draugams ir kolegoms, visiems, kuriuos ši skaudi žinia nuliūdino ir prislėgė. Irena Degutienė Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė

(Užs. 608)


2011 m. spalio 26 d. • Nr. 85 (9104) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Daugiausia skolinasi estai, o taupo – lietuviai

galvoja, kad senatvėje jiems teks keisti gyvenimo būdą. Labai įdomu, kad vyrai ir moterys minėjo skirtingas priežastis. Lietuvės moterys būsimus gyvenimo būdo pokyčius visų pirma sieja su finansinėmis, o vyrai – su sveikatos problemomis. Kokios priežastys? Pasak psichoterapeuto Olego Lapino, šiuo metu vyrai yra gerokai laisvesni, gauna didesnius atlyginimus, todėl galimus pasikeitimus įžvelgia tik dėl sveikatos sutrikimų. O moterys kol kas uždirba mažiau nei vyrai, be to, jos labiau prisirišusios prie vaikų auginimo, todėl nerimauja dėl ateityje sumažėsiančių pajamų.

Baimę kelia žinojimas

Estijos turtingųjų sluoksnio (kurių uždarbis per mėnesį viršija 1 000 EUR į rankas) nuotaikos dėl ateities prastesnės. Šioje šalyje didžiausi pesimistai yra rusakalbiai. VL archyvo nuotrauka

e Atkelta iš 1 p. Lietuviai optimistai Trys sesės vis labiau tolsta viena nuo kitos pagal gyventojų turtingumą. Pagal vidutinę indėlių sumą vienam gyventojui mūsų erdvėje turtingiausi yra estai – vidutiniškai kiekvienas šios šalies gyventojas bankų sąskaitose turi sukaupęs po 3,3 tūkst. EUR, kiekvienas lietuvis vidutiniškai sutaupė po 2,4 tūkst. EUR, o kiekvienas latvis – po 1,8 tūkst. EUR. Tačiau labai tikėtina, kad iš tikrųjų lietuviai atsargų turi daugiau nei skelbiama oficialiai. Šie duomenys, žinoma, neoficialūs, tačiau prieš krizę kai kurie bankininkai spėliojo, kad ne bankiniame sektoriuje yra 3–5 mlrd. Lt. Žinoma, ekonomikos krizė šias atsargas turėjo šiek tiek sutirpdyti, nors gali būti ir priešingai, nes lietuviai esant sunkioms sąlygoms sugeba atidėti pinigėlių dar blogesniems laikams. Nors bankininkai sako, kad lietuviai labai atsilieka nuo latvių ir estų pagal paimtas paskolas ir dėl šios priežasties yra ne tokie aktyvūs, rečiau imasi smulkiojo verslo, tačiau šie duomenys parodo ir teigiamą mūsų bruožą – vengti skolų. Pagal paskolas vienam gyventojui daugiausia skolinasi estai – vidutiniškai kiekvienas šios valstybės pilietis yra pasiskolinęs net po 5,3 tūkst. EUR, mažiau skolų turi latviai – po 3,5 tūkst. EUR, o lietuviai skolintis vengia, vidutiniškai kiekvienas yra skolingas tik po 2,4 tūkst. EUR. Iš viso lietuviai pasiskolinę 7,9 mlrd. EUR, estai – 4,5 mlrd. EUR, o latviai – 4,1 mlrd. EUR. Taigi skaičiavimai labai paprasti –

Delčia. Saulė teka 8.04, leidžiasi 18.01.

jeigu iš sukauptų santaupų atimsime paskolas, tai lietuvio kišenės bus tuščios, kiekvienas latvis bus skolingas po 1,7 tūkst. EUR, o kiekvieno esto skola sieks net po 2 tūkst. EUR. Prieš mėnesį nepriklausomos tyrimų bendrovės „EPSI Baltic“ atlikto išsamaus tyrimo rezultatai daugeliui bus netikėti. Iki šiol pesimistais laikyti lietuviai vieninteliai iš trijų Baltijos šalių gyventojų šiais metais pratrūko optimizmu dėl savo asmeninės finansinės ateities. Tiesa, tik 2 proc. lietuvių tiki, kad ekonominė padėtis ateinančiais metais Lietuvoje taps daug geresnė, o net 32 proc. gyventojų mano, jog ji nepagerės. Tačiau net 66 proc. gyventojų mano, kad padėtis kitąmet pagerės. Labiausiai optimizmu trykšta studentai.

Vidutiniškai vieno gyventojo Baltijos šalyse indėliai ir paskolos 2011 m. (tūkst. EUR) Indėliai Estija 3,3 Lietuva 2,4 Latvija 1,8

Paimta Skirpaskolų tumas 5,3 -2 2,4 0 3,5 -1,7 (Šaltinis: „Eurostat“)

1 000 EUR į rankas) nuotaikos dėl ateities prastesnės. Ir šioje šalyje didžiausi pesimistai yra rusakalbiai. Gyvybės draudimo kompanija „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ tuo pat metu atliko tyrimą, ką apie ateitį galvoja 25–40 metų Lietuvos vyrai ir moterys, kam jie teikia pirmenybę. „Paaiškėjo, kad lietuviai iš tikrųjų nėra tokie dideli pesimistai, kaip

Įdomu, kad žmonių nuomonei apie savo ateitį įtaką daro dabartinė jų profesija. Štai net 75 proc. dirbančiųjų finansų sektoriuje mano, kad gyvenimo būdą senatvėje teks keisti būtent dėl finansinių priežasčių. Sveikatos priežiūros ir socialiniai darbuotojai labiau nei kitų profesijų atstovai (per 62 proc.) būsimus pokyčius senatvėje linkę sieti su sveikatos problemomis. O labiausiai užimti informacinių technologijų atstovai bei žurnalistai savo senatvę sieja su laisvo laiko pagausėjimu. Beje, gyvenantieji didžiuosiuose šalies miestuose senatvėje svajoja dažniau keliauti nei gyvenantieji rajonų centruose ar kaimuose. Įtaką apmąstymams daro ir aplinkybė, ar tarp giminaičių yra darbo emigrantų. Kuo jų daugiau – tuo daugiau ir pesimistinių nuomonių. Visiškai kitaip apie savo senatvę galvoja Vakarų šalių gyventojai. Kai lietuviai suka galvą dėl išgyvenimo, vakariečiai galvoja apie per gyvenimą sukaupto turto ir santaupų naudojimą bei savo senatvę sieja su poilsiu kurortuose, kelionėmis, teatrų lankymu ir kitais malonumais. Tokią ateitį Lietuvoje planuoja tik 17 proc. vyrų ir 6 proc. moterų.

Pagal taupumą lietuviai Baltijos šalyse yra neginčijami lyderiai – sukauptų pinigų iš savo piniginių taip lengvai, kaip tai daro latviai ir estai, neištraukia. Kaimynų optimistai – pensininkai ir bedarbiai Latvijoje studentų optimizmui pritaria ir pensinio amžiaus gyventojai, tačiau likusieji yra nusiteikę prasčiau. Be kita ko, pagal tautybę šviesiau galvoja latviai, o rusakalbiai šviesos tunelio gale nemato – taip manančių yra net 37 proc. šalies gyventojų. Estų optimizmas tirpsta labai sparčiai. Įdomu, kad geresnę šios šalies ateitį regi ne tik studentai, bet ir bedarbiai. O Estijos turtingųjų sluoksnio (kurių uždarbis per mėnesį viršija

Šiandien

Rytoj

Poryt

Dieną: +2 +5o

Dieną: +6 +9o

Dieną: +6 +8o

Naktį: -2 +1o

Naktį: -2 -1o

Naktį: ~ -2o

Šiandien rytą galima minusinė temperatūra, dangus bus giedras. Dieną skaisčiai švies saulė, sušils iki 5 laipsnių. Pasak meteorologų, ketvirtadienio naktį ir rytą temperatūra bus dar vėsesnė. Pūs pietryčių vėjas. Naktį ir rytą temperatūra nukris iki 1–2 laipsnių šalčio. Į valias bus galima grožėtis giedru dangumi. Dieną saulei šviečiant oras sušils iki 6–9 laipsnių. Penktadienis bus saulėtas, o temperatūra kris. Lietuvoje naktį ir rytą bus apie 2 laipsnius šalčio. Dieną bus galima stebėti saulės apšviestą rudeninę gamtą, šiluma sieks apie 6–8 laipsnius. Savaitgalį laukiamos šalnos, tačiau bus gražūs ir giedri orai. meteo.lt, VL inf.

dažnai įsivaizdavome. Nors pastaraisiais metais ir buvo ekonominis nuosmukis, žmonės į ateitį žvelgia optimistiškai, o jų lūkesčiai auga“, – teigia draudimo kompanijos Lietuvos filialo vadovas Tomas Milašius. Tačiau daugiau nei pusė apklaustų darbingų ir perspektyvių žmonių

Apie gerėjančius šalies gyventojų lūkesčius praneša ir Lietuvos draudikų asociacijos atliktas tyrimas „Draudimo rinkos anatomija“. Iš surinktų duomenų paaiškėjo, kad kas penktas ne gyvybės draudimo paslaugų naudotojas mano, jog per pastaruosius metus jo šeimos finansinė padėtis gerės.

3

Lietuviai neskuba leisti pinigų Julita Varanauskienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė

Lietuviai, kaip ir anksčiau, iš tikrųjų neturi tiek skolų, kiek turi mūsų kaimynai, o jų santaupos bankuose ir namuose yra didesnės. Bet neužmirškime, kad tokia padėtis galima ir Latvijoje, nes po „Parex“ banko krizės daugelio latvių pasitikėjimas bankais gerokai sumažėjo, tad jie daug santaupų saugo grynaisiais. Tačiau lietuviai pirmauja – per pastaruosius trejus metus lietuvių santaupos bankuose, nors buvo krizė, padidėjo apie 10 proc., o Latvijoje tik pasiekė prieš trejus metus buvusį lygį. Apskritai lietuviai stengiasi sukaupti kuo daugiau finansinio turto, vartojimui neskuba leisti pinigų, tačiau jų finansinėje elgsenoje jau galima pastebėti pirmųjų nusiraminimo dėl artimiausios ateities požymių. Bet sunkmečio pamokas gyventojai dar prisimins ilgai.

Baimės skirtingos Eglė Paužienė, VšĮ „Savęs pažinimo ir realizavimo studija“ psichologėpsichoterapeutė

Vyrų ir moterų nuomonių apie ateitį skirtumai yra natūralūs. Vyrų viduje pirmiausia slypi jėga, todėl jų nerimas apie galimą gyvenimo būdo pakeitimą pagrįstas tuo, kad jie turi pasikliauti tik savimi, savo jėga, savo galimybėmis – uždirbti pinigus, valdyti, kontroliuoti. Taigi jie ir nerimauja, ar jiems užteks sveikatos taip gyventi ir sulaukus senatvės. Moterų pozicija jau kitokia. Ji susijusi su gerove, joms rūpi, ar turės tiek pat malonumų, kiek turi dabar. Moterys yra labiau priklausomos, nesavarankiškos, todėl joms ir rūpi – ar turės užtektinai resursų, kurie jas pasiekia iš išorės, t. y. ar pinigų duos vyras, ar ji paveldės turtą ir t. t. Jai kyla nerimas, ar nesukvailios vyras ir vieną dieną, kai jai sukaks 50 ar daugiau metų, jis nepasakys, kad ji jam per sena, ir nepasiūlys išsiskirti. Tokia yra moteriška baimė.

Dėl staigios ir netikėtos Kovo 11-osios akto signataro, buvusio Vyriausybės vadovo, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Bronislovo Lubio mirties savo ir viso Seimo vardu reiškiu nuoširdžią užuojautą Velionio šeimai ir artimiesiems, bičiuliams ir kolegoms – visiems, kuriems ši žinia buvo liūdna ir skaudi. Nors tikrąją Bronislovo Lubio darbų ir pastangų reikšmę parodys laikas ir istorija, jau šiandien nekelia abejonių šios asmenybės indėlis į nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos raidą. Darbas Lietuvos Aukščiausioje Taryboje-Atkuriamajame Seime, vadovavimas vienai pirmųjų Vyriausybių, išskirtinis indėlis į Lietuvos verslo kūrimą, visuomeninė veikla fonduose, komitetuose, tarybose – visa tai dar ne kartą bus rodoma kaip aktyvios veiklos, asmeninės atsakomybės, asmeninės iniciatyvos pavyzdys. Lietuva neteko aktyvaus viešojo gyvenimo dalyvio, žmogaus, kuris buvo neabejingas savo šalies dabarčiai ir ateičiai. Išėjimo į anapilį akivaizdoje neabejotinai bus vėl prisiminti Velionio moksliniai išradimai, straipsniai profesinės veiklos ir visuomenės gyvenimo temomis, ne vienoje aukštojoje mokykloje suteiktas garbės daktaro vardas, garbingi apdovanojimai, gauti užsienyje ir tėvynėje. Šviesus atminimas telydi Velionio Bronislovo Lubio vardą ir visus Jo prasmingus darbus. Irena Degutienė Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė


4

2011 m. spalio 26 d. • Nr. 85 (9104) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Tiesiai šviesiai

Žodžio „gana“ bankai nežino

Saulius Tvirbutas VL žurnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Per pasaulį nuvilnijo pasipiktinimo bankininkais banga. JAV ir Europoje rengiamos masinės protesto akcijos, kai kur jos pratrūksta smurtu ir riaušėmis kaip Italijoje. Kai kas mano, kad protestuotojai kelia nereikalingą sumaištį, primenamos liūdnai pasibaigusios socialistinės revoliucijos, kurių šūkiai irgi buvo kilnūs, bet galiausiai jos baigėsi tironų įsigalėjimu. Vis dėlto dabartinis visuomenės pasipiktinimas labai suprantamas. Kaip kitaip turi jaustis eilinis amerikietis, kurio sumokėtų valstybei mokesčių pinigais buvo gelbėjami bankai, o šių vadai ir toliau lyg niekur nieko žėrėsi milijardines premijas? O juk būtent bankai, užsižaidę pai-

niais investavimo produktais, sukėlė pasaulinę krizę ir be valdžios suteiktų 700 milijardų dolerių būtų sužlugę. Lietuvoje bankai, lengva ranka daliję kreditus, pūtę miglą apie būtinybę investuoti į jų sukurtus finansinius produktus, užklupus krizei irgi parodė tikrąjį veidą. Nemažai paskolas turinčių įmonių bankrutavo tik dėl to, kad užklupus sunkmečiui joms buvo iškelta neįmanomų sąlygų – vienoms liepta laiduoti papildomu turtu, kitoms sustabdytas kreditavimas nebaigtiems statyti objektams ir t. t. Ne veltui didieji bankai tuojau pat pristeigė antrinių bendrovių, kurios užsiėmė gausybės perimto turto valdymu ir pardavimu. O tuo metu Lietuvos bankas (LB)

vos banko specialistai nepateikė jokių pasiūlymų ar bent teorinių pasvarstymų, kaip būtų galima pažaboti bankų savivalę, kokius įstatymų pakeitimus, projektus reikėtų teikti valdantiesiems. O krizė kaip tik ir parodė, kad įstatymai palankesni bankams. LB atsainiai vertina ir kitokio pobūdžio lupikavimą. Apskaičiuota, kad kiekvienas iš mūsų bankams per metus vidutiniškai paklojame apie 200 Lt už įvairias finansines operacijas. Nenuostabu, kad tik iš komisinių mokesčių jie pernai uždirbo 673 mln. Lt – 22 mln. Lt daugiau negu užpernai. LB valdybos narys Vaidievutis Geralavičius mus guodžia, kad tai esą dar nebaisiausi komisiniai įkainiai. „Gin-

onaline valiuta į kitą banką vidutiniškai kainuoja 0,24, skyriuje – 6,66 Lt. Latvijoje atitinkamai 1,16 ir 4,26 lito, Estijoje – 1,24 ir 3,83 lito. Tačiau V.Geralavičius kažkodėl nutylėjo apie kitas Europos šalis. Kodėl daugeliui jų išvis pavyksta neimti jokių komisinių mokesčių, bent jau darant vietinius pavedimus. Gal ten bankai turtingesni? Bet pas mus jie beveik visi taip pat tarptautiniai ir nepasakytum, kad patys mažiausi ar silpniausi. Taip pat niekas nesirūpina paaiškinti, kokias realias darbo ir kitų išteklių sąnaudas bankams sudaro, pavyzdžiui, pervedimas internetu iš vienos sąskaitos į kitą. Taip pat labai įdomu, kodėl tie komisiniai per pastaruosius trejus metus pabrango, nors kitos verslo sritys tuo metu sugebėjo išgyventi su gerokai kritusiomis apyvartomis ir atlyginimais, bet išaugusiomis sąnaudomis. Jau įpratome už viską mokėti kone brangiausiai Europoje, nors

Dideles algas gaunantys Lietuvos banko specialistai nepateikė jokių pasiūlymų ar bent teorinių pasvarstymų, kaip būtų galima pažaboti bankų savivalę, kokius įstatymų pakeitimus, projektus reikėtų teikti valdantiesiems. visu krizės periodu tik bejėgiškai skėsčiojo rankomis. Suprantama, ši skambiai pavadinta institucija negali tiesiogiai nurodinėti privatiems bankams, tačiau dideles algas gaunantys Lietu-

damas Lietuvos bankus turiu pasakyti, kad vidurkis pervedimo internetu ir skyriuje Lietuvoje yra mažiausias“, – teigė jis žurnalistams. Pasak jo, Lenkijoje pervesti lėšas internetu naci-

uždirbame mažiausiai. Kažkaip išgyvename, tik tas savigarbos jausmas neduoda ramybės – nemalonu, kai bankininkai tave laiko kvailesniu klientu nei Anglijoje ar Belgijoje.

Dėl katastrofos kaltųjų paieškos atidėtos Praėjusią savaitę Lietuvą sudrebino du su šalies sąvartynais susiję incidentai. kos ministerijos. Inspekcijos sudaryta komisija aiškinsis, ar tinkamai buvo atliekama Kariotiškių sąvartyno techninė priežiūra, kokia žala padaryta aplinkai, kas ją atlygins bei ko reikia, kad ateityje tokie incidentai nepasikartotų.

Gali tekti grąžinti paramą

Ištirti avarijos aplinkybes pavesta Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Eltos nuotrauka

Daiva Šalc VL žurnalistė, daiva.salc@valstietis.lt

Kelerius metus be poveikio aplinkai vertinimo veikiančiam Kazokiškių sąvartynui buvo išduotas oficialus leidimas tolesniam eksploatavimui, o Kariotiškių sąvartyne jau antrą kartą šiais metais įvyko ekologinė katastrofa – į aplinką išsiliejo kenksmingas dumblas.

Avariją tirs komisija Praėjusią savaitę Kariotiškių sąvartyne įvyko avarija: įplyšus rezervuarą dengusiai plėvelei, ant jos supiltos žemės įsmuko į vidų, ir apie 2 000 tonų dumblo pateko į aplinką. Buvo užlieta apie 4–5 ha lauko ir 85 a miško. Mažiau nei per parą taršos nutekėjimas buvo sustabdytas, suformavus specialius pylimus, neleidžiančius išsiliejusiam dumblui pasklisti gilyn į mišką. „Šiuo metu šalinami avarijos padariniai – dumblas grąžinamas atgal į rezervuarą. Grunto tyrimų rezultatų laukiama trečiadienio vakarą“, –

pirmadienį sakė Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Irena Narkevič. Pasak Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) direktoriaus Rolando Masilevičiaus, šiuo metu svarbiausia ne ieškoti kaltų, o kiek įmanoma greičiau užbaigti avarijos likvidavimo darbus. Ištirti avarijos aplinkybes pavesta Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplin-

Neatsakingi valdininkai Danas Dambrauskas, iniciatyvinės grupės „Elektrėnai – ne Vilniaus sąvartynas“ vadovas

Kariotiškių nelaimė parodė, kad netinkamai prižiūrimas sąvartynas, be jokios abejonės, daro poveikį aplinkai ir žmonėms. Sąvartynuose kaupiami naftos, plastiko produktai, komu-

Analogiška avarija Kariotiškių sąvartyne įvyko pavasarį. Tąkart dumblą dengianti plėvelė prasmego, ir dalis teršalų, kuriuos į sąvartyną veždavo „Vilniaus vandenys“, taip pat pateko į aplinką. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nario Andriaus Burbos žiniomis, dėl pirmos avarijos žalos atlyginimo ginčai tarp sąvartyno projekto rangovų ir draudimo įmonės tebevyksta. „Sąvartyno rekultivavimui Europos Komisija skyrė 29 mln. litų, iš jų 5 mln. litų buvo atseikėti dumblo rezervuarui įrengti. Pasirinktoji technologija nepasiteisino, tačiau rezervuaras vėl buvo įrengtas pagal tuos pačius standartus, tik šį karnalinės ir buitinės atliekos, į atmosferą nuolat išsiskiria tam tikri cheminiai junginiai. Kazokiškių sąvartyno eksploatavimo ir uždarymo laikotarpis yra labai ilgas, todėl teigti, kad jis nedaro ar nedarys jokio didesnio poveikio aplinkai, yra mažų mažiausia neatsakinga ir nusikalstama. Nors Kariotiškių sąvartyne buvo atliktas visas poveikio aplinkai vertinimas, ekologinės katastrofos nebuvo išvengta, todėl šis pavyzdys puikiai iliustruoja pareigūnų neatsakingumą. Turi būti įvardyti už Kariotiškių nelaimę atsakingi asmenys, o vėliau už savo sprendimus turėtų atsakyti ir Kazokiškių sąvartyno eksploataciją palaiminę valdininkai.

tą – už projekto rangovo UAB „Kamestos“ lėšas. Akivaizdu, kad dėl pakartotinos avarijos kažkas yra kaltas – arba tie, kurie pasirinko technologiją, arba ją prižiūrintieji“, – teigė A.Burba. Anot jo, po pirmosios Kariotiškėse įvykusios avarijos Europos Komisija (EK) įspėjo Lietuvą dėl gresiančių sankcijų, todėl jeigu bus nutarta, kad pasirinkta technologija buvo netinkama, gali tekti grąžinti visą paramą.

Kazokiškių sąvartynas veiks neteisėtai? Pernai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė nuo spalio 18 dienos sustabdyti Kazokiškių sąvartyno eksploatavimą, kol nebus atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Praėjus metams išsamus vertinimas vis dar nebuvo atliktas, tačiau VRAAD paskutinę teismo nurodytą dieną išdavė leidimą pratęsti sąvartyno veiklą. Departamento direktorius R.Masilevičius teigė, kad sprendimas buvo priimtas teisėtai. „Buvo pasibaigęs poveikio aplinkai vertinimo galiojimo laikas, tačiau pagal pakoreguotą įstatymą šiandien visiškai pakako poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadų. Antrą kartą nagrinėjant to paties objekto poveikį aplinkai, sunku būtų įžvelgti naujus jo poveikio aspektus, todėl neturint kitų duomenų abejonių dėl sprendimo nekilo“, – tikino VRAAD direktorius. Anot jo, tyrimo išvados buvo aptartos su gyventojais – šie nepatenkinti tik nuo sąvartyno sklindančiais kvapais. R.Masilevičius pabrėžė, kad šią problemą sprendžia ne departamentas, o Visuomenės sveikatos centras.

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis

Administratorė

(8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Meilė Taraškevičienė

Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė

(8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys

(8 5) 210 0090

SVEIKATA Daiva Šalc

(8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė

(8 5) 210 0044

MOTERS PASAULIS Eglė Valionienė

(8 5) 210 0035

ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė

(8 5) 210 0082

PRIEBLANDOS, UŽSIENYJE Vismantas Žuklevičius (8 5) 210 0092 SPORTAS, ŽVEJYBA Marius Eidukonis

8 640 256 52

Dizaineriai

(8 5) 210 0113

Fotokorespondentas

(8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI: KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524 Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043 Saulius Tvirbutas 8 655 38 128 PANEVĖŽYS Vida Tavorienė

8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė

(8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis. REDAKCIJA Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281. El. paštas redakcija@krastospauda.lt. SKELBIMAI PRIIMAMI: Vilniuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukštas), LT-08105, nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 2421281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090. Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spausdina UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Ofsetinė spauda. 6 sp. lankai. Tiražas 15 682 egz. Indeksas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 1326. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova Administratorė

(8 5) 210 0110

Reklama pardavimai@krastospauda.lt Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060 Buhalterija (8 5) 210 0045 Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110


2011 m. spalio 26 d. • Nr. 85 (9104) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Pirmieji investuotojai sostinės viešajame logistikos centre

Šiandienos logistikos centro vizualizacija.

Vismantas Žuklevičius VL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@valstietis.lt

Praėjusią savaitę buvo pasirašyta labai svarbi Vilniui ir visai šaliai sutartis tarp logistikos paslaugų bendrovės „Rhenus Svoris“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“. Geležinkelių vadovas Stasys Dailydka ir bendrovės „Rhenus Svoris“ generalinis direktorius Arūnas Bertašius sutarė investuoti į sandėlių statybą naujame Viešajame logistikos centre (VLC).

Šių metų liepą Vilniaus miesto savivaldybė ir „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė VšĮ Vilniaus logistikos parko steigimo sutartį. Nuo tada abi šalys aktyviai ieškojo investuotojų, kurie galėtų plėtoti transportavimo ir logistikos veiklas. Vienai didžiausių ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje logistikos grupių „Rhenus Logistics“ priklausanti „Rhenus Svoris“ tapo pirmąja įmone, kuri teritorijoje šalia Vaidotų geležinkelio stoties (15 km nuo miesto centro) ketina išsinuomoti žemės sklypą ir pastatyti jame 15 tūkst. kv. metrų

„Lietuvos geležinkeliai“ archyvo nuotrauka

ploto sandėlį. Netoli Vilniaus oro uosto planuojamos statybos bus vykdomos šalia Pagirių gyvenvietės, 31 ha laisvos valstybinės žemės teritorijoje.

geležinkelių“ vadovas S.Dailydka. Pasak jo, pirmasis investuotojas labai svarbus, nes jis tampa tarsi vizitine kortele kitiems logistikos rinkos dalyviams. „Nereikės lakstyti ir laviruoti tarp sandėlių, veterinarijos tarnybos, muitinės ir kitų svarbių objektų. Naujame VLC viskas įsikurs vienoje vietoje“, – sakė A.Bertašius. Jis darbo efektyvumą pabrėžė, kaip didžiausią šio projekto siekiamybę. „Viską apimanti klientų verslo logistika yra mūsų korporacijos prioritetas, todėl siekdami patenkinti įvairiausius logistikos poreikius investuojame į plėtrą“, – sakė „Rhenus“ grupės Rytų šalių regiono vadovas Olafas Metzgeris. Tikimasi, kad „Rhenus“ grupės investicija Lietuvoje padidins bendrovės „Rhenus Svoris“ sandėlių plotą daugiau nei trigubai – nuo dabar turimų 4 tūkst. iki 15 tūkst. kv. m. „Aktyviai dirbdami logistikos paslaugų sektoriuje, iš savo klientų jaučiame augantį paslaugų poreikį. Dėl šių investicijų Lietuvos įmonėms galėsime pasiūlyti daugiau ir įvairesnių bei visiškai naujų logistikos paslaugų, tokių, kokias „Rhenus“ teikia kitose šalyse, nes Lietuvoje daugėja kompanijų, kurios visą logistiką perduoda profesionalams“, – naujo projekto naudą vertino A.Bertašius. Geležinkelių vadovas patvirtino

5

serviso iki konteinerinio terminalo, nuo finansinių institucijų iki viešbučio. Sostinės VLC veiklą turėtų pradėti 2014 m. „Vilnius yra svarbus tranzito miestas, jungiantis Rytus ir Vakarus. Planuojamas VLC sukurs naujų darbo vietų, padės pritraukti papildomų krovinių srautų. Šis projektas yra svarbus tiek sostinės savivaldybei, tiek valstybei ir regionui. Tikime šiuo projektu ir kartu (su „Rhenus“) stengsimės plėtoti Vilniaus VLC“, – sakė S.Dailydka. Tokie logistikos parkai iškils ne tik sostinėje, bet ir Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose. Šių metų balandį „Lietuvos geležinkeliai“ Kauno VLC intermodalinio terminalo projektavimo darbus pavedė konkursą laimėjusiai UAB „Tiltų ekspertų centras“. Jau greitai planuojama turėti gerai išplėtotą transporto mazgą Lietuvos centre. Jis galės užtikrinti aukšto lygio paslaugas tiek Lietuvos, tiek užsienio logistikos grandinės dalyviams, suinteresuotiems vežti krovinius per Baltijos šalių regioną. „Rhenus Svoris“ priklauso vienai didžiausių Europoje logistikos grupių „Rhenus Logistics“, kurios metinė apyvarta siekia 3 mlrd. eurų. Grupė 37-iose šalyse valdo 290 įmonių, jose dirba daugiau kaip 18 tūkst. darbuotojų. Įmonė teikia visas krovinių logistikos paslaugas, pradedant krovinių surinkimu, gabenimu ir baigiant įvairiomis sandėlio paslaugomis – paskirstymu, pakavimu ir pristatymu galutiniam adresatui. „Lietuvos geležinkeliai“ yra viena didžiausių šalies bendrovių, patenkanti tarp 500 didžiausių Vidurio Europos įmonių. Geležinkeliai – viena ekologiškiausių transporto rūšių, todėl tikima-

Tikimasi, kad „Rhenus“ grupės investicija Lietuvoje padidins bendrovės „Rhenus Svoris“ sandėlių plotą daugiau nei trigubai – nuo dabar turimų 4 tūkst. iki 15 tūkst. kv. m. „Įvykis neeilinis. Viešieji logistikos centrai kuria Lietuvos BVP. Tai reikšmingas projektas visai šaliai“, – sakė „Lietuvos

„Rhenus Svoris“ vadovo žodžius, kad Vilniaus VLC bus ta vieta, kur viskas bus vienoje vietoje – nuo degalinės ar auto-

si, kad pastačius sostinės VLC ir toliau bus plėtojamas „žaliasis“ transportas Lietuvoje. (Užs. 725)

Bankas „Citadele“ dirba pelningai Per devynis šių metų mėnesius AB „Citadele“ bankas kartu su dukterine bendrove UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ uždirbo 6,9 mln. Lt neaudituoto pelno iki mokesčių. Per šį laikotarpį bankas uždirbo 44 mln. Lt pajamų, arba 2,1 mln. Lt daugiau nei planuota, ir patyrė 7 mln. Lt mažiau išlaidų nei tikėtasi. Šiemet per 9 mėnesius „Citadele“ bankas išdavė 32 mln. Lt naujų paskolų, daugiausia – SVV įmonėms ir ūkininkams.

Apie AB „Citadele“ banką AB „Citadele“ banko 100 proc. akcijų priklauso Latvijos AS „Citadele“ bankui. AS „Citadele“ banko akcininkai – Latvijos valstybė ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. AS „Citadele“ banko grupės padaliniai veikia Baltijos šalyse, Šveicarijoje, NVS, Švedijoje, Vokietijoje. Lietuvoje „Citadele“ banko grupei atstovauja AB „Citadele“ bankas kartu su dukterine bendrove UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ bei UAB „Citadele investicijų valdymas“. AB „Citadele“ banko padalinių tinklą Lietuvoje sudaro 12 klientų aptarnavimo padalinių ir Privačiosios bankininkystės padalinys. AB „Citadele“ bankas yra vienintelis oficialus „American Express“ kreditinių kortelių išleidėjas ir tvarkytojas Lietuvoje.

AB „Citadele“ inf. (Užs. 726)


6

2011 m. spalio 26 d. • Nr. 85 (9104) Valstiečių laikraštis

Užsienyje

Libija išsilaisvino iš diktatoriaus režimo Vismantas Žuklevičius VL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@valstietis.lt

Spalio 20-oji įeis į Libijos istoriją kaip diena, kai užverstas paskutinis diktatoriaus Muamaro Kadafio 42 metų viešpatavimo šalyje puslapis. Sekmadienį naujoji Libijos valdžia tūkstančiams susirinkusių gyventojų paskelbė apie „išlaisvinimą“.

Diktatorius – istorijos šiukšliadėžėje Vis dar neaišku, ar diktatorių nušovė jį sučiupę kariai, ar buvęs šalies lyderis žuvo patekęs į kryžminę ugnį. Vienoje filmuotoje medžiagoje matyti dar gyvas M.Kadafis, maldaujantis sukilėlių pasigailėjimo. Kitoje scenoje pašalinis stebėtojas užfiksavo buvusio lyderio kūną, valkiojamą po miesto gatves. Iš vaizdo įrašo, rodyto ir per Lietuvos žinių laidas, neaišku, ar M.Kadafis tuo metu dar buvo gyvas. Buvusį Libijos vadovą sulaikė 18-metis, ku-

Libija švenčia galutinę pergalę prieš diktatorių.

ris atėmė iš M.Kadafio paauksuotą pistoletą. Kai kurių pranešėjų teigimu, Libijos sukilėliai diktatorių nušovė. Teismo medicinos tyrėjai priėjo išvadą, kad M.Kadafis mirė nuo šautinių žaizdų, kurias patyrė, kai sukilėliai jį sučiupo ir bandė išvežti. Praėjus 3 dienoms po nuversto diktatoriaus sučiupimo ir žūties, Nacionalinė pereinamoji taryba sekmadienį paskelbė apie Libijos išva-

EPA-Eltos nuotrauka

davimą per didžiulį mitingą Bengazio mieste, kuriame prieš aštuonis mėnesius prasidėjo sukilimas prieš buvusį šalies lyderį. „Faraonas jau istorijos šiukšliadėžėje, o dabar šalies laukia demokratija ir susitaikymas“, – žinių tarnyboms skelbė naujieji Libijos lyderiai. 69-erių nužudytas buvęs šalies vadovas antradienį buvo palaidotas dykumoje. Kapo vieta laikoma paslaptyje. Prieš kelias dienas Nacionalinės pereinamosios tarybos pareigūnas sakė, kad M.Kadafio laidotuvėse dalyvaus tik keturi liudininkai, kurie padėję rankas ant Korano prisieks niekada neatskleisti kapo vietos.

Sūnus kerštaus M.Kadafio kūnas iki pirmadienio vakaro buvo laikomas vienoje turgavietėje Misratos mieste, kur gyventojai galėjo pasižiūrėti į buvusio diktatoriaus palaikus. Įvairios žinių tarnybos skelbė, kad norinčiųjų buvo nusidriekusi milžiniška eilė. „Tūkstančiai žmonių atėjo į saugo-

mą kompleksą savo akimis pamatyti, kad buvęs šalies lyderis tikrai negyvas“, – skelbė CNN. Tačiau jau pirmadienį BBC pranešė, kad sargybiniai užrakino komplekso vartus. Jame yra šaldomas saugojimo konteineris, kuriame guli žuvusiųjų palaikai. Kol šalyje nėra stabilios valdžios, gali kilti sąmyšis ir ginkluotos kovos. Pagrindo taip manyti duoda ir vienas buvusio Libijos diktatoriaus sūnų Saifas al Islamas, pažadėjęs atkeršyti už tėvo mirtį. Jam pavyko pasprukti iš Sirto, kai buvo sučiuptas ir nušautas jo tėvas. „Mes tęsime pasipriešinimą. Aš esu Libijoje, aš esu gyvas ir laisvas. Kovosiu iki galo ir atkeršysiu“, – skelbė M.Kadafio režimą remianti televizijos stotis, kurią retransliavo CNN.

Planetos pulsas Žemės drebėjimas pražudė šimtus turkų. Sekmadienį 7,2 balo stiprumo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas supurtė Turkiją. Gelbėtojai pirmadienį ir antradienį ieškojo išgyvenusiųjų ir žemės drebėjimo aukų. Per stiprų žemės drebėjimą Turkijoje žuvo mažiausiai 279 žmonės, dar 1 300 buvo sužeisti. Labiausiai nukentėjo kurdų apgyvendinta pietrytinė šalies dalis. Pagalbą pasiūlė netgi Armėnija ir Izraelis, kurių santykiai su Turkija pastaruoju metu yra įtempti, tačiau nuostolius skaičiuojanti šalis kol kas atsisako pagalbos iš užsienio.

Kūrė džamahiriją M.Kadafio valdymo metais Libija buvo vadinama socialistine džamahirija. Tai buvusio diktatoriaus pasiūlyta santvarka – arabų nacionalizmo, islamo fundamentalizmo ir socializmo derinys, iki šiol taikytas Libijoje. M.Kadafis šaltojo karo metais siekė, kad ši valdymo sistema taptų trečiuoju keliu tarp socializmo ir kapitalizmo. Puoselėdamas šiuos planus netgi įžengė su armija į Čadą. Tačiau karą ten pralaimėjo ir džamahirija neišplito už Libijos ribų. Kokį politinį kelią pasirinks naujoji Libijos valdžia? Nors Nacionalinės pereinamosios tarybos vadovas tikina, kad šariatas nenuves šalies prie religinio ekstremizmo, vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad arabų šalių tautoms, taip pat ir libiams, religija daro itin didelę įtaką.

EPA-Eltos nuotrauka

J.Tymošenko apskundė Ukrainos teismo sprendimą. Buvusios Ukrainos ministrės pirmininkės Julijos Tymošenko advokatai pirmadienį pateikė apeliaciją dėl teismo sprendimo. Ukrainos teismas spalio viduryje buvusiai ministrei pirmininkei skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę už įgaliojimų viršijimą 2009-aisiais pasirašant dujų sutartį su Rusija. Vakarai ir Rusija J.Tymošenko bylą vadina „politiškai motyvuota“. Norvegai nenori į ES. 70,8 proc. apklaustų norvegų yra prieš narystę ES. Narystė jau buvo atmesta referendumais 1972 ir 1994 m. ES priklauso 27 valstybės. Eltos, CNN, RIA Novosti, BBC, euobserver.com inf.

(Užs. 693)

Tinkamai paruošta žuvis išsaugo naudingas medžiagas tingą vietą mitybos racione žuvys turėtų užimti dėl keleto savybių. Žuvyse gausu A, D ir B grupės vitaminų, taip pat mineralų (geležies, kalcio, kalio, fosforo) bei mikroelementų – jodo, fluoro, cinko, vario. Be to, žuvų riebalai yra geriausias omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, kurios mažina kraujospūdį, gerina širdies veiklą, mažina insulto riziką. Perkant žuvis parduotuvėje, svarbiausia rinktis šviežias žuvis. Ar žuvys yra šviežios, galima atpažinti iš joms būdingo atspalvio. Jos būna šiek tiek gleivėtos, žiaunos rausvos spalvos, žvynai tvirtai prikibę prie kūno, o akys turi būti skaidrios ir neįdubusios. Taip pat prekybos centruose visuomet galima rasti ekologiškuose žuvininkystės ūkiuose išaugintų gyvų prekinių žuvų, iš kurių populiariausi – karpiai. Remiantis sveikos mitybos principais, į savo kasdienį racioną daugiausia reikėtų įtraukti grūdinių produktų, daržovių ir vaisių. Žuvis, mėsa ir pieno produktai turėtų sudaryti nors ir mažesnę, tačiau pakankamą raciono dalį. Pastarųjų maisto produktų lietuvių valgiaraštyje netrūksta, tačiau žuvies vis dar valgome per mažai. Specialistai pa-

taria, kaip išsirinkti žuvis parduotuvėje ir kaip jas paruošti, kad išliktų vertingos maisto medžiagos.

Valgyti žuvis – sveika Kauno technologijos universiteto Maisto instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Raimondas Narkevičius teigia, kad ypa-

Geriau glazūruotos

sidacijos procesui ir padeda išsaugoti vertingas mineralines medžiagas bei vitaminus“, – aiškina Nacionalinei žuvų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijai priklausančios įmonės kokybės vadovė Vita Ravinkienė. V.Ravinkienė teigia, kad žuvis galima atitirpinti namuose kambario temperatūroje – apie 21 0C. Šaldytas žuvis reikia išimti iš pakuotės ir įdėti į indą su skylėtu padėklu, kuris leis lengvai nutekėti susidariusiems skysčiams. Atšildyti žuvis taip pat galima inde, įpylus ne šiltesnio nei 20 0C vandens. Šildant šiuo būdu, žuvys į vandenį pamerkiamos su visa pakuote, t. y. polimeriniu maišeliu. Priešingu atveju žuvis prarastų daug naudingų mikroelementų ir maisto medžiagų.

Patartina žuvį kepti be riebalų „Sveikiausia žuvį gaminti garuose, troškinti, kepti orkaitėje arba

ant grotelių. Tada ji tampa minkšta ir lengvai virškinama. Nepatartina žuvies ruošti riebaluose ar kepti aliejuje, pavyzdžiui, apvoliojus miltuose su išplaktu kiaušiniu“, – sako Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė. Verdant žuvį, ji netenka tik 18 proc. drėgmės. Palyginimui, jautiena netenka 45 proc., o vištiena – 25 proc. drėgmės. Tai svarbu, nes su drėgme netenkama ir vertingų maisto medžiagų. Žuvį rekomenduojama valgyti ne rečiau nei 2 kartus per savaitę, vienos porcijos dydis turėtų būti 80 gramų jau paruoštos žuvies. Informacija parengta vykdant projektą pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 m. programą „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų naujų rinkų plėtra ir skatinimo kampanijos“, kurį remia Europos žuvininkystės fondas

NACIONALINĖ ŽUVŲ PERDIRBĖJŲ IR PREKYBININKŲ ASOCIACIJA

Perkant šaldytas žuvis, geriau rinktis plona ledo glazūra padengtus produktus. „Dalis pirkėjų vis dar nuogąstauja, kad pirkdami glazūruotas žuvis moka ir už ledą. Iš tiesų žuvys padengiamos plonu ledo sluoksniu vartotojų labui. Glazūra išlaiko žuvyse drėgmę, neleidžia vykti ok(Užs. 730)


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Ūkininkų žinios Europoje sąmyšis dėl lietuviškų garstyčių

Be griežtos atrankos raumenukų nebus

Didelius juodųjų ir rudųjų garstyčių plotus šiemet pasėję Lietuvos augintojai perpus numušė jų supirkimo kainą.

Pagrindinis veislynų uždavinys yra gerinti ir dauginti veislines kiaules, o pramoninės kiaulininkystės – tinkamai panaudoti veislinį prieauglį mišrinimo deriniuose. Todėl didėjant raumeningos, geros kokybės ir rentabilios kiaulienos paklausai, progresyvesnių selekcijos metodų paieška ir diegimas tampa vis aktualesni.

Vida Tavorienė

9 psl.

12 psl.

Moters pasaulis Sūrių gamintoja pasitiki tik savimi

Burokėliaigeriausiai valo organizmą

Norint pagaminti gerą produktą, būtina pačiam dalyvauti gamybos procese nuo pradžios ir galo. Tokio principo laikosi sūrius gaminanti moteris.

Daugelis mūsų nė neįtaria, kokie naudingi Lietuvos daržuose augantys burokėliai. JAV mitybos specialistas Džonis Baudenas šią pigią ir neišvaizdžią daržovę pavadino pačia sveikiausia ir nuožmiausia kovojant su vėžiu.

Eglė Valionienė

Ieva Radzevičiūtė

13 psl.

14 psl.

Tėviškės šviesa „Medeinos“ lietuviškoji turi ateitį Skaičių logika Trakų rajono Paluknio „Medeinos“ lietuviškoji vidurinė mokykla prisimena pačią pradžią – 1961 m. iki tol buvusioje lenkiškoje mokykloje mokytojos Gražinos Židelienės pastangomis įsteigta lietuviška klasė. Pasėta lietuviška sėkla, nepaisant kai kurių jėgų nepasitenkinimo ir net bandymų ją sunaikinti, išdygo ir išaugo į vidurinę.

Turime būti dėkingi skaičių sumanytojams šumerams, nes skaičiai atsirado daug ankščiau nei raidės, kurios ir kilo iš skaičių. Šiandien sunku pasakyti, kas labiau paplitę – skaičiai ar raidės. Skaičius jau yra lyg ir savotiškai paslėptas po to, kai įsiveržė į visuotinį signalų pasaulį. Antanas Kiveris

Bernardas Šaknys

17 psl.

20 psl.


Valstieciu laikrastis 2011 10 26