Issuu on Google+

2011 m. rugsėjo 28 d., trečiadienis

Nr. 77 (9096)

Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais

Tėvynės ieškojimas Vilnijoje

Pagarba derliui ir duoklė seniesiems amatams

Staiga užgriuvusių Vilnijos problemų šaknys slypi istorijoje. Politizuotas konfliktas dėl Vilnijos žmonių tapatybės ypač paūmėjo šiais metais, kurie yra dedikuoti Česlovui Milošui – didžiajam lietuvių kilmės lenkui.

Vieną dieną per metus, paskutinį rugsėjo šeštadienį, Varėna tampa tikru didmiesčiu, o miesto parke būna sunku prasilenkti. Grybų šventės tradicija išsišaknijo taip, kad retas mūsų šalies gyventojas nežino kelio į šį miestą.

Apie tai – 4 p. f

Apie tai – 6 p. f

Kaina 1,89 Lt

Šiandien VL su priedais:

Ūkininkų žinios • Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto duomenimis, daugelyje šalies regionų žiemkenčių sėjos darbai, jei nebaigti, tai persirito į antrą pusę.

Teršalų piene detektyvas ir pykdo, ir stebina ūkininkus Daugelis žemdirbių abejoja, kad jų karvių pienas užterštas inhibitoriais, tačiau tokių atvejų vis daugėja, o moksliniai tyrimai pateikia neįtikėtinų versijų. Saulius Tvirbutas. Išsamiau skaitykite 2 p.

• Dėl painiavos ekologiniams ūkiams keliamuose reikalavimuose ūkininkai būtų praradę 40 tūkst. Lt paramos.

Moters pasaulis • Pakeitus motinystės pašalpų mokėjimo tvarką, tėveliai priversti patys suktis iš keblios padėties.

Tėviškės šviesa Šalyje daugėja pieno gamintojų, kuriems abejonių kelia jų pieno kokybės tyrimai. Nemažai ūkininkų priversti periodiškai nutraukti pieno tiekimą, dėl žaliavoje aptinkamų inhibitorių praranda daug pajamų. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Ar uždraudus reklamą gersime mažiau? Nevyriausybinės organizacijos spaudžia Seimą visiškai uždrausti alkoholio reklamą, aludariai šių organizacijų atstovams siūlo išsiblaivyti. Gediminas Stanišauskas VL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Jau šioje sesijoje bus apsispręsta, ar alkoholio reklama iš tiesų bus uždrausta. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Beveik pusšimtis nevyriausybinių visuomeninių organizacijų (NVO) ragina Seimą, Vyriausybę ir Prezidentę Dalią Grybauskaitę neatšaukti alkoholio reklamos

draudimo, įsigaliosiančio nuo 2012 m. sausio 1 d. Tokį susirūpinimą blaivybės puoselėtojai išreiškė tada, kai Seime užregistruotos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, leidžiančios reklamuoti svaigalus ir po 2012 m.

Apsinuodijimas svaigalais padidėjo 17 kartų Alkoholinių gėrimų reklamos draudimą numatančias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas Seimas priėmė dar 2008-aisiais. Nukelta į 3 p. f

• Suskaičiuokime, kiek Lietuvoje sudaryta įvairiausių komisijų, užregistruokime ir pasieksime rekordą, lenkiantį net tuo garsėjančią mūsų kaimynę Lenkiją.

Šeštadienį VL su priedais: Šeštadienis Sodyba Sveikata


2

2011 m. rugsėjo 28 d. • Nr. 77 (9096) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Teršalų piene detektyvas ir pykdo, ir stebina ūkininkus Saulius Tvirbutas VL žurnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Šalyje daugėja pieno gamintojų, kuriems abejonių kelia jų pieno kokybės tyrimai. Nemažai ūkininkų priversti periodiškai nutraukti pieno tiekimą, dėl žaliavoje aptinkamų inhibitorių praranda daug pajamų. Žmonės tikina, kad šių medžiagų aptinkama ir sveikų, jokiais vaistais negydytų karvių piene. Veterinarijos gydytojai pastebi, kad inhibitorių randama ne tik kelias karves laikančių žmonių ūkiuose, bet ir didelėse fermose, kur higienai skiriamas ypač didelis dėmesys. Įmonė „Pieno tyrimai“ neigia žemdirbių įtarimus, kad pienas vertinamas neobjektyviai. Mokslininkai kelia versijas, kad inhibitorių piene gali atsirasti ne tik dėl antibiotikų ir ploviklių, bet ir dėl vengimo gydyti gyvulius.

Kelia neviltį „Pro mūsų kaimą pravažiuojančio pienvežio garsas man kelia daug neigiamų emocijų“, – pasakojo Lazdijų rajone 3 karves laikanti ir pieną supirkimo kooperatyvui parduodanti Albina (pavardė redakcijai žinoma). Šį mėnesį jai vėl neleidžiama tiekti pieno dėl jame rastų inhibitorių. „Liepą taip pat praradau daug dienų dėl neva rastų inhibitorių, nors pakartotiniai tyrimai parodė, kad pienas visiškai švarus. Jokių priekaištų neturėjo ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai“, – teigė moteris. Zootechnike dirbusi moteris tvirtino, kad puikai išmano gyvulių priežiūrą, higienos reikalavimus. „Nuolat tikrinu, ar karvės neserga mastitu, melžiu pagal visas taisykles, nenaudoju jokių chemikalų, viską plaunu

Jaunatis. Saulė teka 7.15, leidžiasi 19.04.

Jei gyvulys serga mastitu ir yra ilgai negydomas, jo organizmas pradeda gaminti junginius, kovojančius su užkratu. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

tik karštu vandeniu, todėl man visiškai nesuprantama, kodėl periodiškai gaunu pranešimus, kad mano piene rasta inhibitorių, – stebėjosi ji. – Niekas man nepaaiškina ir teršalų kilmės. Arba tai kažkokia mistika, arba bandymas pasipelnyti. Juk už neva rastus inhibitorius rašomos nuoskaitos, todėl kyla įtarimų, jog perdirbėjams naudinga rasti teršalų gerame piene, už kurį mokama mažiau. Per daugelį ūkių susidarytų nemenkos sumos.“

Stebina ir specialistus Redakcija sulaukia ir daugiau pasipiktinusių ūkininkų pranešimų apie itin dažnai jų ūkiuose randamus inhibitorius. Jie teigia, kad tai jau tampa masiniu reiškiniu. Pieno gamintojų asociacijos pirmininko pavaduotojas veterinarijos gydytojas Virmantas Minkevičius pa-

Šiandien

Rytoj

Poryt

Dieną: +14 +17o

Dieną: +11 +16o

Dieną: +16 +20o

Naktį: +7 +9o

Naktį: +7 +9o

Naktį: +7 +9o

Šiandien pradės pūsti kiek vėsesnis šiaurės vakarų vėjas, tačiau tai nesutrukdys saulei dalyti spindulius. Naktį bus giedra, sušils iki 10 laipsnių. Dieną – be lietaus, termometrai rodys 14–17 laipsnių. Ketvirtadienį jau galime sulaukti lietaus. Naktį sušils iki 9 laipsnių, o dieną jau pradės lyti, temperatūra – apie 11–16 laipsnių šilumos. Penktadienį danguje šurmuliuos debesys. Dieną temperatūra pakils net iki 20 laipsnių. Lietaus nenumatoma. Savaitgalis didžiojoje šalies dalyje bus saulėtas, temperatūra dieną svyruos apie 20 laipsnių.

meteo.lt, VL inf.

stebi, kad neretai skundžiasi ir didesnių ūkių šeimininkai. „Kartais atrodo, kad fermoje musės nerastume, bet aptinkama inhibitorių, – kalbėjo jis. – Labai noriu tikėti, kad mūsų laboratorijos specialistai teikia objektyvius duomenis, bet suprantu ir žemdirbius, kuriems kyla visokių įtarimų.“

Daugėja užterštumo atvejų Valstybinės įmonės „Pieno tyrimai“, kuri skelbia verdiktą dėl pieno kokybės, direktorius Saulius Savickis atmetė suokalbio su perdirbėjais galimybę. „Esame visiškai atviri ir pieno gamintojams, ir supirkėjams, ne kartą

rijoje neįmanoma. „Tą turėtų atlikti kitos laboratorijos, bet tai kainuotų ne vieną tūkstantį litų, – sakė jis. – Mūsų laboratorijoje taikomas Europos Komisijos reglamentuotas biologinis metodas.“ Vaizdžiai šį metodą apibūdinti galima taip: mėlynai nudažytame piene apgyvendinamos bakterijos Bacillus stearothermophilus var. Calidolactis. Jos pieno mėginyje maitinasi cukrumi, laktoze ir intensyviai dauginasi, todėl po 5 val. pienas tampa geltonas ir mėginys pripažįstamas saugiu. Jei piene yra inhibitorių, jie naikina bakterijas ir mėginys išlieka mėlynas. „Pieno tyrimai“ teigia įminę paslaptingai atsirandančių inhibitorių mįslę. „Kokių konkrečiai medžiagų likučiai išnaikina bakterijas mėginyje, mes neturime aiškintis, bet kai tokių atvejų ėmė daugėti, pradėjome tyrimą su Lietuvos veterinarijos akademijos mokslininkais“, – pasakojo S.Savickis. Buvo paimta 2 011 pieno mėginių su rastais inhibitoriais išsamesnei analizei. Paaiškėjo, kad 63 proc. jų turi 1–10 mln. somatinių ląstelių mililitre, kurios rodo gyvulio susirgimą mastitu (leistina šių ląstelių norma – iki 150 tūkst.). Kita mėginių dalis taip pat viršijo normą, tik kiek mažiau. Paskui Lietuvos veterinarijos akademijoje imtos tirti 235 mastitu sergančios karvės, kurioms dar nebuvo pradėtas gydymas antibiotikais. 26 proc. jų piene rasta inhibitorių. Taip pat kai kurios turėjo bakterijos, vadinamos auksiniu stafilokoku, užkratą.

Tiems, kurių gyvulių piene nuolat randama inhibitorių, nors laikomasi visų reikalavimų, patariama laboratoriškai ištirti pieną. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Jurbarko rajono vyriausiasis veterinarijos gydytojas inspektorius Romaldas Urbonas sakė, kad inhibitoriai piene gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. „Įmanoma netgi ta versija, kad teršalų į karvės organizmą gali patekti iš chemikalais purškiamų pasėlių, esančių netoli ganyklos. Taip pat neatmestina versija, kad antibiotikų likučiai gali persiduoti ir iš juos vartojusio žmogaus rankų melžimo metu“, – svarstė jis. Kauno rajone dirbantis veterinarijos gydytojas Danielius Starevičius tvirtino, kad ne visada galima pasikliauti ir preparatų anotacijomis. „Kartais jose rašoma, kad melžti galima praėjus 3 paroms po gydymo kurso, bet vaistų likučių organizme gali būti aptikta net ir po 8–20 parų“, – perspėjo jis.

čia buvo atvykę tiesiogiai stebėti pieno tyrimų besiginčijantys žemdirbiai su supirkėjais. Visi tyrimo procesai filmuojami ir saugomi mėnesį, laboratorijose mėginiai yra koduojami“, – vardijo vadovas. Jis patvirtino, kad vis daugėja ūkių, kurių pienas periodiškai pripažįstamas nekokybišku. „Jų ypač ėmė gausėti nuo 2009 m., kai Rusija buvo sustabdžiusi pieno produktų importą iš Lietuvos dėl inhibitorių taršos, – pasakojo S.Savickis. – Ištiriame 35 tūkst. pieno gamintojų pieną ir daugiau kaip 1 proc. jų būna su inhibitoriais. Vakarų Europoje šis rodiklis siekia tik 0,1–0,5 proc.“

Tyrimas šokiruoja S.Savickis paaiškino, kad tiksliai nustatyti inhibitorių atsiradimo cheminį šaltinį „Pieno tyrimų“ laborato-

(Užs. 608)

Koją pakiša negydymas S.Savickis pripažino, kad aprašytų tyrimų išvada daugeliui ūkininkų bus nepriimtina ir netgi kels juoką, bet ji tokia: inhibitorius pagamina pačios karvės organizmas. „Jei gyvulys serga mastitu arba paslėptu mastitu ir yra ilgai negydomas, jo organizmas pradeda gaminti junginius, kovojančius su užkratu, – aiškino direktorius. – Taip į pieną patenka natūralaus antibiotiko lizocino, kitų natūralių medžiagų, kurios kaip ir cheminių antibiotikų ar ploviklių likučiai neleidžia daugintis į mėgintuvėlį įleistoms sporoms, parodančioms, ar pienas švarus.“ Pasak S.Savickio, sergančių ir negydomų karvių pienas su natūraliais inhibitoriais netinkamas perdirbti kaip ir su kitos kilmės inhibitoriais. „Įdomu, kad tokios karvės su įsisenėjusiu mastitu vieną kartą gali duoti visiškai švarų pieną, o kitą kartą, jei lėtinė liga paūmėja, jau su biologinės kilmės inhibitoriais“, – tvirtino jis. Tiems, kurių gyvulių piene nuolat randama inhibitorių, nors laikomasi visų reikalavimų, patariama ištirti pieną. „Jei randama daug somatinių ląstelių, būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją ir gydyti gyvulį, – teigė jis. – Matyt, ūkininkai pernelyg įbauginti dėl antibiotikų likučių piene, o kai kurie galbūt taupumo sumetimais ėmė vengti gydymo antibiotikais. O toks kraštutinumas, kaip matome, irgi nėra gerai.“ „Pieno tyrimų“ duomenimis, apie 30 proc. ūkių, kurių piene randama inhibitorių, ši bėda pasikartoja nuolat. „80 proc. jų tvirtina neduodantys karvėms jokių antibiotikų. Ir jais reikia tikėti, bet tai, kaip minėjau, ir yra bėdos priežastis“, – tikino S.Savickis.


2011 m. rugsėjo 28 d. • Nr. 77 (9096) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

3

Ar uždraudus reklamą gersime mažiau? e Atkelta iš 1 p. Jei parlamentarai nepakeis nuomonės, tai nuo 2012 m. sausio 1 d alkoholio reklama bus draudžiama taip pat, kaip ir tabako reklama. Tačiau blaivybės puoselėtojai džiūgavo neilgai. Grupė Seimo narių įregistravo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis siekiama nukelti alkoholio reklamos draudimo įsigaliojimo datą. Jau šioje rudens sesijoje bus apsispręsta, ar alkoholio reklama iš tiesų bus uždrausta nuo 2012 m. sausio 1 d. Toks Seimo blaškymasis sukėlė nemažos dalies NVO nerimą. „Prašome jūsų nepasiduoti suinteresuotų verslo grupių spaudimui ir nepriimti sprendimo, kuris ir toliau leistų alkoholio gamintojams ir Lietuvos žiniasklaidai pelnytis iš vaikų alkoholizacijos“, – teigiama NVO kreipimesi. Esą nuo 2001 iki 2007 metų nuo alkoholio reklamos labiausiai nukentėjo nepilnamečiai. 7–14 metų vaikų apsinuodijimų alkoholiu Lietuvoje esą padaugėjo 17,3 karto.

Alkoholio gamintojai spaudžia Seimą Kreipimesi nuolat pabrėžiami 2007 m. duomenys, tačiau naujausia statistika neskelbiama. Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga „Valstiečių laikraščiui“ aiškino, kad minėti metai akcentuojami todėl, jog būtent 2007-aisiais alkoholio vartojimas Lietuvoje buvo pasiekęs rekordą. Tais metais vienas gyventojas vidutiniškai suvartojo apie 20 litrų alkoholio. „Pagal alkoholio suvartojimą Lietuva pirmauja ne tik tarp ES valstybių, bet ir tarp artimiausių kaimynių, – aiškino A.Veryga. – Lietuvoje gana populiarus kontrabandinių ir namų gamybos alkoholinių gėrimų vartojimas, todėl pardavimo statistika neleidžia susidaryti tikro vartojimo vaizdo, bet apie jo pasekmes

Rimanto Dovydėno piešinys

Jo teigimu, didžioji dalis žiniasklaidos sąmoningai ignoravo kreipimąsi ir jo neišplatino visuomenei.

Aludariai papirko parlamentarus krepšiniu NVO organizacijų pasirašytas kreipimasis yra emocinio pobūdžio, kuriame neskelbiama pastarųjų metų statistika. „Situacija tebėra bloga. Tarp vaikų tvyro psichologinis smurtas, patyčios, psichoaktyvių medžiagų vartojimas ir kitkas. Tai tiesiogiai susiję su alkoholio vartojimo augimu, – aiškino A.Veryga. – 2008 m. apribojus alkoholio reklamą ir pardavimo valandų skaičių, padidinus svaigalų kainą ir dėl ekonominio sunkmečio sumažėjus vartotojų perkamajai galiai, su alkoholio vartojimu susijusių psichozių

Aludarių gildijos prezidentas S.Galadauskas tikina, kad nevyriausybinių visuomeninių organizacijų kreipimuisi pritarė tik 50 organizacijų iš 1 569, veikiančių Lietuvoje. leidžia spręsti bendra mirčių ir ligų, susijusių su alkoholio vartojimu, statistika.“ A.Veryga taip pat teigė, kad alkoholio pramonės lobistų dėka Seime atsirado naujos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kurios neuždraustų svaigalų reklamos po 2012 m. „Ir ne tik jie daro didžiulį spaudimą Seimo nariams, bet ir žiniasklaida nesuinteresuota, kad alkoholio reklamos sumažėtų“, – neabejoja A.Veryga. Jo žodžiais, „nors oficialiai skelbiama, kad alkoholio reklamai šios pramonės atstovai žiniasklaidai kasmet skiria apie 17 mln. Lt, vis dėlto šie duomenys netikslūs“. „Neabejoju, kad ir išorinei, ir kitokiai reklamai išleidžiama apie 300 mln. Lt“, – sakė A.Veryga.

ir apsinuodijimų per dvejus metus sumažėjo apie 30 proc.“ Jo žodžiais, „vaikų grupėje apsinuodijimų skaičius vis tiek išlieka beveik 10 kartų didesnis nei buvo 2001 m., todėl sakyti, kad situacija gera, negalima“. Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas kalbėjo, esą apsinuodijimo alkoholiu didėjimą 2007 m. nulėmė tuomet intensyvesnė alaus, sidro ir alkoholinių kokteilių reklama. Pasak A.Verygos, Seime yra „etatiniai“ alkoholio pramonės idėjas remiantys Seimo nariai, prieštaraujantys alkoholio kontrolės iniciatyvai. Tokie esą yra Vitas Matuzas, Kęstutis Masiulis, Bronius Pauža, Erikas Tamašauskas, Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Petras Auštrevičius.

Jaučiasi šantažuojami Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas neneigia aludarių dedamų pastangų parlamente. „Taip, mes einame ir rengiame pristatymus Seime, susitinkame su komitetų vadovais, frakcijų nariais ir, skirtingai nuo NVO, kurios daro didžiulį spaudimą Seimo nariams, nevengdamos net šantažo, įrodinėjame ir pateikiame skaičius“, – neslėpė S.Galadauskas. Jis tikino, kad visiškai uždraudus alkoholio reklamą, nukentės ne tik alkoholio pramonė, bet ir žiniasklaida, „ir viskas, kas su tuo susiję“. „Toks beprecedentis draudimas būtų pirmas Europoje ir reikštų net prekių ženklų draudimą. Tuo pasinaudotų trečiųjų šalių aludariai ir spiritinių gėrimų gamintojai, nes po Europos Komisijos susitarimo su Pasaulio prekybos organizacija ES nuo 2003 metų netaiko jokių importo mokesčių alkoholiui iš trečiųjų šalių“, – teigė S.Galadauskas. Pasak Lietuvos aludarių gildijos prezidento, alaus ir stipriųjų gėrimų importas iš Baltarusijos jau išaugo šimtus kartų. „Jei uždraudžiame dar ir lietuvišką prekių ženklą, dominuos pigiausias alus, ir Baltarusijos vyriausybei subsidijuojant savo gamintojus baltarusių alkoholis užims lietuviškų prekių ženklų vietą“, – neabejoja S.Galadauskas.

sijos, matomi Lietuvoje?“ – klausė V.Matuzas. Jo žodžiais, lygiai taip pat neįmanoma kontroliuoti reklamos internete, nes bet kurie gamintojai galės interneto adresą svyturys.lt pakeisti kad ir į svyturys.eu ir netrukdomai reklamuoti alų. Pasak V.Matuzo, šiandien (trečiadienį) Ekonomikos komitetas, kuris yra pagrindinis teikiant rekomendaciją Seimui balsuoti dėl pataisų, galutinai apsispręs, ar būtina drausti alkoholio reklamą nuo 2012 m. Sveikatos reikalų komitetas minėtoms pataisoms nepritarė tik po šio komiteto pirmininko Antano Matulo priešiško balsavimo, nes šiame komitete pataisos gavo po 4 balsus „už“ ir „prieš“. V.Matuzas patvirtino, kad savo parašą po Alkoholio kontrolės įstatymo siūlomomis pataisomis atsiėmė vienas iš 14 pasirašiusiųjų Seimo narių – Petras Luomanas. „Kodėl atsiėmiau? – „Valstiečių laikraščio“ klausė P. Luomanas. – Nes buvau suklaidintas, esą visus pinigus už alkoholio reklamą pasiims retransliuojantieji TV kanalai. Daugybė mokslinių tyrimų įrodė, kad vienas litas iš alkoholio vis tiek atsisuka prieš pačią valstybę. Tad manau, kad reikėtų uždrausti alkoholio reklamą“.

Jis tikino pripažįstąs savo klaidą ir todėl parašą atšaukė.

Draudimu nieko nepasieksime

Atgaline data įstatymai nekaitaliojami

Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktorius

Antanas Matulas, Seimo narys

Alkoholio faktiškai nevartoju. Bet alkoholio reklamos draudimu nieko nepasieksime. Galiausiai, kiek stebiu televiziją, joje akcentuojamas ne beatodairiškas alkoholio vartojimas, o tam tikra alkoholio vartojimo kultūra, estetika. Pats gyvenu kaime ir negaliu patikėti tikinančiaisiais esą kaimas prasigėręs. Taip, yra vienas kitas toks, kurio nesudrausmins jokios administracinės priemonės, bet apie „prasigėrusį kaimą“ gali kalbėti tik miestietis, neišeinantis iš namų.

Prezidentė stojo nevyriausybininkų pusėn Lietuvos aludarių gildijos prezidentas S.Galadauskas tikina, kad NVO kreipimuisi pritarė tik 50 organizacijų iš 1 569, veikiančių Lietuvoje. „Mes turime sporto, kultūros organizacijų raštus, kurios teigia, kad alkoholio gamintojai remia sportą ir kultūrą, o sykiu alkoholio reklama nedaro žalos visuomenei, tad NVO kovoti prieš narkotikų arba alkoholio draudimą yra be galo sunku. Visgi joms svarbu laimėti šį „šventąjį karą“, nes tada Europoje Lietuva galės pasigirti pačiu griežčiausiu alkoholio reklamos draudimu“, – ironizavo S.Galadauskas. Prezidentė Dalia Grybauskaitė labiau palaiko NVO organizacijų poziciją. „Prezidentės teigimu, kova su alkoholio vartojimu turi būti nuosekli, – rašoma Prezidentės spaudos tarnybos „Valstiečių laikraščiui“ adresuotame atsakyme. – Apribojimai alkoholio reklamai, dėl kurių principinis sprendimas priimtas jau prieš trejus metus, būtų dar vienas nuoseklus žingsnis mažinant alkoholio vartojimą.“

Jeigu Seimas kartą jau priėmė įstatymo pataisas, numatančias alkoholio reklamos draudimą nuo 2012 m. sausio 1 d., tai nematau, kodėl sprendimą reikėtų keisti. Paprastai atgaline data įstatymai nekaitaliojami. Žinoma, patiriame didelį spaudimą ir iš alkoholio gamintojų, ir iš žiniasklaidos. Ir nors Sveikatos reikalų komitetas siūlo neatšaukti įsigaliosiančio alkoholio reklamos draudimo, vis dėlto viskas priklausys nuo Ekonomikos komiteto nuomonės, kuris yra pagrindinis šiuo klausimu.

Parlamentaras atšaukė savo parašą Vienas konservatorių lyderių Seimo narys Vitas Matuzas yra vienas tų, kurių pastangomis Seime įregistruotas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų projektas, galintis atšaukti alkoholio reklamos draudimą. „Kaip galima uždrausti alkoholio reklamą televizijoje arba internete, kai šituo draudimu pasinaudos retransliuojami TV kanalai iš Ru-

(Užs. 655)


4

2011 m. rugsėjo 28 d. • Nr. 77 (9096) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Tiesiai šviesiai

Tėvynės ieškojimas Vilnijoje

Saulius Stoma Istorija kuria problemas, bet dažniausiai slepia ir raktus joms spręsti. Ir turbūt niekas nedrįs ginčyti, kad posakis „kas nenori pažinti savo istorijos, lieka amžinas vaikas“ yra labai taiklus. O vaikais, kaip žinia, lengva manipuliuoti. Dabar staiga užgriuvusių Vilnijos problemų šaknys irgi slypi istorijoje. Taip jau keistai sutapo, kad politizuotas konfliktas dėl Vilnijos žmonių tapatybės ypač paūmėjo šiais metais, kurie yra dedikuoti Česlovui Milošui – didžiajam lietuvių kilmės lenkui arba paskutiniam lenkiškai rašiusiam lietuviui. Ir paskutiniam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiui, kaip kartais sakoma. Dar kartą skaitinėjant Nobelio premijos laureato mintis kyla paprastas klausimas. Ar Vilnijos lenkiškų mokyklų moksleiviai skatinami perskaityti bent jau Č. Milošo „Tėvynės ieškojimą“ – knygą, kurioje skausmingai sprendžiama tautinės tapatybės problema. Kiek pavyko sužinoti – ne.

Juk Č.Milošas nėra mėgstamas lenkų nacionalistų rašytojas. Kaip, beje, ir lietuvių nacionalistų... O juk kaip tik šio abiejų tautų genijaus lobyne galime rasti daugelio Vilnijos problemų sprendimo raktą. Dar įdomiau, ar Vilnijos lenkų mokyklose bent paminimas Oskaras Milašius, kurį ne tik giminaitis Česlovas laikė vienu didžiausių XX amžiaus Europos poetų ir kuris, kitaip nei labiau išgarsėjęs pusbrolis, sąmoningai pasirinko būti lietuvis ir tarnauti Lietuvai. Nors buvo gimęs ir

jingame žaidime jie dalyvauja? Ar jie laiko save lenkiškai kalbančiais lietuviais ir to paties politinio kūno nariais kaip ir visa Lietuva, ar galvoja priklausą kam nors kitam? Ar jie kuria tą pačią šlovingos Lietuvos legendą kaip broliai Lavrinovičiai krepšinyje, ar gyvena visai kitame naratyve? Pagaliau: ką jie laiko savo tikrąja tėvyne – Lietuvą ar Lenkiją? Tai labai rimti klausimai, į kuriuos anksčiau ar vėliau teks atsakyti. Ypač tiems, kurie yra davę priesaiką Lietuvai.

Mažiausia dabar reikia konfrontacijos, kurią savais tikslais kursto Lenkijos politiniai vanagai. Beje, daug gudresni už lietuviškuosius. augęs net ne Lietuvoje, o pačioje Baltarusijos gelmėje. Tėvynę galima rinktis. Tėvynės galima ieškoti ir netgi skausmingai blaškytis tarp dviejų pasirinkimų. Ypač šiuolaikiniame pasaulyje. Bet taip buvo visada. Ir kuo toliau, tuo labiau tėvynė bus kiekvieno mūsų sąmoningas pasirinkimas. Ar grynais lenkais save įvardijantys ir pagal Varšuvos rinkimų scenarijus sumaištį Vilnijoje keliantys politikieriai supranta kokiame pavo-

Žinoma, niekas negali versti žmogaus rinktis tą tėvynę, kurios jis nenori. Ypač dabar, Lietuvai ir Lenkijai tapus Europos Sąjungos narėmis, situacija tapo labai palanki taikiam ir laisvam tautų sambūviui. Juk dabar galima puikiausiai gyventi kitoje šalyje ir turėti visas teises. Žinoma, išskyrus vieną – galimybę sėdėti valstybės, kuri tau yra antraeilė, parlamente ir spręsti tos šalies likimą. Teks tenkintis galimybe dalyvauti vietos valdžios rinkimuose. To tikrai gana.

Prieš du dešimtmečius Lietuvai ir Lenkijai išsivadavus iš imperinės priespaudos, nebuvo aiškiai pasakyta žmonėms: štai čia yra Lietuva ir jūs visi esate kviečiami į šios valstybės kūrimo šventę. Bet jeigu jūs norite priklausyti kitai tėvynei – jūsų valia. Niekas už tai nebaus ir nediskriminuos. Galite būti kitos valstybės piliečiai ir kuo laimingiausiai gyventi čia. Niekas jūsų neišvarys. Štai tada būtų atsiradęs skaidrus aiškumas ir laisvo apsisprendimo teisė. O jau po to, apsisprendus ir pasirinkus, atsiranda ir pareigos. Nežinau, gal dar nevėlu tą padaryti? Mažiausia dabar reikia konfrontacijos, kurią savais tikslais kursto Lenkijos politiniai vanagai. Beje, daug gudresni už lietuviškuosius. Štai Lenkijos užsienio reikalų ministras, kovinės patirties įgijęs draugaudamas su tikrais, o ne folkloriniais talibais, dabar siūlo Lietuvai „susikalbėti su savo piliečiais“. Tačiau jis nepasako, kaip tą padaryti, jei tie piliečiai nenori mokytis lietuviškai. Kaip su jais kalbėti? Lenkiškai? Tą siūlo liūdnai pagarsėjęs Lietuvos (?) europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis. Tas pats ministras Sikorskis (ach, tos lietuviškos paralelės, kaip ir rokiškėno Lenkijos prezidento Komarovskio, išvadinusio Lietuvą ožka!) priekaištauja Lenkijos lietuviams, kad jie atsisako savo laisvės rašyti vietovardžius dviem kalbom. Bet nutyli, kad tai Lenkija juos pavertė Vilnijos problemų ir didžiojo žaidimo tenai įkaitais, kas apskritai yra labai neteisinga ir žiauru.

Apleisti pastatai grius vienas po kito Jonė Petrulienė

Stasys Jokūbaitis

Administratorė

(8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Meilė Taraškevičienė

Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113 SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė

(8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys

(8 5) 210 0090

SVEIKATA Daiva Šalc

(8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė

(8 5) 210 0044

MOTERS PASAULIS Eglė Valionienė

(8 5) 210 0035

ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė

(8 5) 210 0082

PRIEBLANDOS, UŽSIENYJE Vismantas Žuklevičius (8 5) 210 0092 Dizaineriai

(8 5) 210 0113

Fotokorespondentas

(8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI: KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524 Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043 Saulius Tvirbutas 8 655 38 128 PANEVĖŽYS Vida Tavorienė

8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė

(8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJA Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281. El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

Buvę gyvulininkystės kompleksai, sandėliai, daržinės, dirbtuvės, žolės miltų agregatai, pesticidų sandėliai, mazuto katilinės ir panašūs pastatai – palikimas, kuris Lietuvoje dūli jau nuo sovietmečio. Apleisti, nenaudojami, neprižiūrimi, neaišku kam ar niekam nepriklausantys pastatai yra viena iš skaudžiausių žaizdų, kuriai „išgydyti“ reikalingi dideli pinigai.

SKELBIMAI PRIIMAMI: Vilniuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukštas), nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Padėtis be išeities Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras patvirtina: apleisti pastatai yra rimta problema, su kuria vienos savivaldybės susidoroti nepajėgs. Tai nacionalinės svarbos klausimas, kurį sprendžiant būtinos visų valstybinių įstaigų pastangos ir indėlis. Tam pritarė ir „Valstiečių laikraščio“ kalbinti Kauno savivaldybės darbuotojai. Jų žodžiais, savivaldybė praktiškai neturi priemonių, galinčių pakeisti situaciją į gerąją pusę. Juolab kad apleistų ar nenaudojamų pastatų savininkai neretai naudojasi ir teisės aktų spragomis. Pasak savivaldybės darbuotojų, šiuo metu galiojančios baudos už pastatų nepriežiūrą nėra didelės ir pastatų savininkų negąsdina. Be to, net ir skyrus baudas jie neretai kreipiasi į teismus, kur bylas laimi. Savivaldybės tarnautojai primena ir tai, kad iškart skirti baudų nevalia. Iš pradžių savininkus reikia perspėti, duoti laiko susitvarkyti. Dažnai jie apleistus statinius aptveria tvora ir tiek. Tuomet baudų skirti jau nebegalima, tačiau patys statiniai tebestovi.

Vyriausiasis redaktorius

Jau kitais metais apleistų pastatų Lietuvoje turėtų gerokai sumažėti.

„Yra ir kitokių problemų. Tarkime, pastatas neturi savininko, tačiau tai nereiškia, kad galime pulti jį griauti. Visų pirma pastatas turi būti oficialiai pripažintas bešeimininkiu, o tai gali padaryti tik teismas. Ir, žinoma, pagrindinė problema – lėšų stygius. Apleistų pastatų tikrai daug, jų griovimas kainuoja nemažus pinigus, kurių savivaldybės tiesiog neturi“, – dėsto V.Bezaras. Aplinkos ministerijos surinktais duomenimis, Lietuvoje yra daugiau kaip 10 tūkst. apleistų statinių. Maždaug 30 proc. jų įvardijami kaip avariniai, t. y. kelia potencialią grėsmę žmonių sveikatai ar netgi gyvybei.

Indėlis – tik 5 procentai Aplinkos ministerijos ES paramos administravimo departamento ES fondų valdymo skyriaus vedėja Vilma Slavinskienė sako, kad lėšų apleistiems

statiniams griauti nutarta skirti įsiklausius į savivaldybių prašymus ir atsižvelgus į tai, jog ši problema Lietuvoje – išties didelė, rimta ir įsisenėjusi. „Apie galimybes gauti lėšų apleistiems pastatams griauti savivaldybės bus informuotos artimiausiu metu. Iki kitų metų kovo jos galės teikti paraiškas Aplinkos projektų valdymo agentūrai ir gauti finansavimą. Pačių savivaldybių indėlis sieks tik 5 proc., tad susidomėjimas turėtų būti didelis“, – prognozuoja skyriaus vedėja. V.Slavinskienės teigimu, pirmenybė bus teikiama pastatams, kurie kelia potencialią grėsmę žmonių saugumui, taip pat ir tiems statiniams, kurie yra tankiai gyvenamose vietose ir pan. Tokie bus griaunami pirmiausia. Dar viena būtina sąlyga – sutvarkyti dokumentai, t. y. pastatas jau turi būti pripažintas bešeimininkiu, be to, turės būti pradėtos pirkimo procedūros griovimo dar-

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

bams. Tikimasi, kad kitąmet pradėjus įgyvendinti šiuos projektus apleisti pastatai grius vienas po kito. Lėšos darbams bus skirtos iš Europos regioninės plėtros fondo pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Praeityje užterštų teritorijų tvarkymas“. Tai dalis Lietuvai skirtos ES 2007–2013 metų struktūrinės paramos. Publikacija finansuota Sanglaudos fondo lėšomis

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spausdina UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Ofsetinė spauda. 6 sp. lankai. Tiražas 15 902 egz. Indeksas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 1207. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova Administratorė

(8 5) 210 0110

Reklama pardavimai@krastospauda.lt Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060 Buhalterija (8 5) 210 0045 Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110 Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070 (Užs. 654)


2011 m. rugsėjo 28 d. • Nr. 77 (9096) Valstiečių laikraštis

Televizija

5

(Užs. 642)


6

2011 m. rugsėjo 28 d. • Nr. 77 (9096) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Kokybiškos paslaugos – iš vienų rankų

Mūsų reportažas

Pagarba derliui ir duoklė seniesiems amatams laimė nusišypsojo. Per porą valandų keturi komandos grybautojai pririnko 37 kilogramus grybų!

Grybas – maistas, vaistas ir nuodas

INREAL GRUPĖ – nauja įmonių ��eima, turinti vieną prekių ženklą. 2011 m. rugsėjo 20 d. Vilniuje „Invaldos“ grupės nekilnojamojo turto sektoriaus įmonės „Inreal“, „Invalda nekilnojamojo turto valdymas“, „Inreal GEO“ ir pastatų priežiūros sektoriaus įmonė „Invalda Service“ (Inservice) susijungė į atnaujinto INREAL prekių ženklo šeimą. Po mėnesio „Invalda nekilnojamojo turto valdymas“ ir „Invalda Service“ pakeis pavadinimus ir taps „Inreal valdymas“ ir „Inreal pastatų priežiūra“. Interneto erdvėje bendrą grupės identitetą ir vieningą veiklą reprezentuoja nauja interneto svetainė www.inreal.lt. INREAL GRUPĖ yra pirma ir kol kas vienintelė įmonių grupė Lietuvoje, teikianti tokį platų nekilnojamojo turto ir pastatų priežiūros paslaugų spektrą. Nekilnojamojo turto tarpininkavimo ir turto bei verslo vertinimo paslaugas reprezentavęs prekių ženklas INREAL nuo šiol bus atpažįstamas ir kaip nekilnojamojo turto valdymo, plėtros, atstovavimo, konsultacijų, pastatų techninės priežiūros ir administravimo bei geodezinių paslaugų ženklas. „Idėja susijungti atsirado natūraliai – nagrinėdami klientų poreikius matėme, kad jiems dažnai reikia ne vienos ar dviejų paslaugų, bet viso jų paketo“, – sakė „Inreal“ ir „Invalda nekilnojamojo turto valdymas“ direktorius Gediminas Pruskus. Pasak jo, įmonės ir anksčiau teikdavo klientams bendrus pasiūlymus, tačiau jos atstovavo skirtingiems prekių ženklams. „Plėtoti grupėje keletą prekių ženklų neefektyvu – Lietuvos rinka tam per maža. Mūsų tikslas, kad INREAL vardas asocijuotųsi su išskirtinumu ir kad klientas žinotų, su kuo dirba ir kokios apimties bei kokybės paslaugas gali gauti“, – sakė G.Pruskus. INREAL GRUPĖ veiklą pradeda su itin plačių kompetencijų darbuotojų komanda ir klientams žada papildomas kokybės garantijas bei patrauklią kainodarą. „Manome, kad dabar yra tinkamas laikas stiprinti INREAL ženklą naujais verslo segmentais, nes rinkoje juntamas platesnio spektro kokybiškų paslaugų iš vienų rankų poreikis“, – teigė „Invalda Service“ direktorius ir INREAL GRUPĖS pastatų priežiūros sektoriaus vadovas Rimvydas Ramanauskas. „Susijungdami skelbiame, kad atlaikėme ekonomikos nuosmukį ir esame pasirengę aktyviai bei veržliai plėtoti verslus ir lyderiauti jau ne kaip atskiros įmonės, bet kaip vieninga grupė“, – kalbėjo R.Ramanauskas. Anot jo, iš šio susijungimo naudos turės ir investuotojai, ir klientai, ir darbuotojai. INREAL GRUPĖJE šiuo metu dirba 193 darbuotojai. Įmonių biurai ar atstovybės veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Mažeikiuose, Alytuje ir Plungėje. (Užs. 656)

Grybavimo čempionato nugalėtojais tapo Trakų rajono Paluknio komanda. Per porą valandų jie pririnko 37 kilogramus grybų. Autorės nuotrauka

Lilija Valatkienė VL žurnalistė, lilija.valatkiene@valstietis.lt

Vieną dieną per metus Varėna tampa tikru didmiesčiu, o miesto parke būna sunku prasilenkti. Grybų šventės tradicija išsišaknijo taip, kad retas Lietuvos gyventojas nežino kelio į šį miestą.

Miškas ir rengė, ir maitino Geraširdžiai dzūkai šypsosi: „Dėl svetelių saulėtą orą kasmet užsakome, o jau grybai – tai jūsų laimė. Tas, kuris žino, kur jie slepiasi, tam ir pasiseks grybaujant.“ Šio rudens grybingu nepavadinsi. Grybautojai nostalgiškai prisimena pernykštį derlių, kai Dzūkijos miškuose grybus pjovė iš mašinos neišlipę. Šiemet reikia gerokai paklaidžioti, kad vertingą grybą aptiktumei. Tiesa, voveraičių šiemet sėte prisėta, tačiau jų kaina taip pat nemaža. Varėniškiai 17 litų už kilogramą prašo. Patys ankstyviausi ir energingiausi Dzūkiją pasveikinti suskumba į grybavimo čempionatą atvykę entuziastai. Po keturis komandoje, marškinėliais ir kepuraitėmis pasidabinę, peiliukais apsiginklavę, jie vadovaujasi šventa prisiekusio grybautojo išmintimi: „Nepažįstu – nerenku.“ Pasklidę po Marcinkonių miškus nuo septintos valandos ryto, braido po rasotą žolę grybautojai, renka baravykus, lepšiukus ir voveraites, varžosi dėl Varėnos rajono savivaldybės mero taurės. Ir visai jiems neįdomu, kad savivaldybėje perversmas prieš savaitę įvyko. „Nuo kėdžių stumdymo grybų miškuose nei pamažėja, nei gausiau pridygsta“, – dzūkuodamas aiškina vienas grybautojas. Kitas, įsiterpęs į mūsų pokalbį, prisipažįsta, kad pasimelstų už tokį merą, kuris galėtų grybų derlių padvigubinti, juk grybai ir uogos dzūkus maitina ištisus metus. Kas netingėjo, šiemet į supirktuvę pristatęs kokybiškų grybų užsidirbo ir keliolika tūkstančių litų. Turės iš ko dzūkų mergos puoštis, tėvai mieste besimokančius vaikus parems. Darbščiam dzūkui gimtieji smėlynai dosnūs, todėl nesidairo jie į sveti-

mą, kad ir riebesnę žemę. Nuo senų senovės išsiskiria šios žemės gyventojai savitais papročiais ir gyvenimo būdu. Miškas juos ir rengė, ir maitino. Saulei rasą nudžiovinus čempionato grybautojai grįžta į finišą. Trakų rajono Paluknio komandai šiemet vėl

Grybų šventės akcentas – nesenstantis grybukas – pasitinka Varėnos svečius jau devintus metus. Ant suolų, staliukų ir kelmelių – daugybė įvairiausių grybukų pritupdyta. Miesto parke įsikūrusiuose seniūnijų kiemeliuose kunkuliuoja gyvenimas. Menininkai, amatininkai siūlo savo gaminius, lieja žvakes, žiedžia puodus, kalviai kala įkaitusią geležį, audėjos stebina margaspalviais raštais, sodininkai – išaugintomis gerybėmis, baltomis prijuostėmis pasipuošusios šeimininkės zuja aplink nukrautus stalus, kviesdamos ragauti gardžiausių dzūkiškų valgių. Išgirdę siūlymų pasivaišinti ant kopūsto lapo kepta grikine banda, dzūkiškais lašinukais, šaltiena, kvapia duona, didžiagalviais svogūnais, saldžia uogiene ir gaivia gira, nesidrovi nė vienas. Tik čiumpa ir kimšte kemša. Oras toks puikus, kad po pusvalandžio ir vėl valgyti norisi. Tikra

puota skrandžiui, skanumėlis neišpasakytas! Koks dzūkų stalas be patiekalų iš grybų!? Dzūkės klega, juokiasi ir gąsdina. Grybas – maistas, vaistas ir nuodas. Grybienės kvapas vilioja. „Receptas paprastas: laužas, katiliukas, grybai ir vanduo. Ar pilvas negurgia?“ – šypsojosi šeimininkės ir patarė, kad grybienę galima paskaninti gabalėliu sviesto. Kas mėgsta, gali ir grietinės prisikrauti.Šalimais kiemelyje dainingos moterys sviestą muša, čia pat svetelius juo vaišina.

Žiema jau žvelgia į akis Prie medaus ir vaistažolių nusidriekia eilės, nors medus šiemet taip pat pabrango. Bitininkai po 22 litus už kilogramą prašo. Bitėms, kaip ir grybams, šių metų vasara nebuvo itin palanki. Vilnonių kojinių, pirštinių virtinės, veltinukai, kepurės ir dailios liemenės liudija – žiema ne už kalnų, reikia šiluma apsirūpinti. Dzūkai – iškalbingi, derėtis su jais nelengva. „Vaikeli, dzvi tokias numezgu per pusantros dzienos, bet tai jau reikia duocis!“ – apie šiltų šlepečių mezgimo ypatumus pasakoja močiutė dzūkė, bet kainos nenuleidžia. Visi ūžia, dūzgia aplinkui. Tikras spektaklis. Ypatingą aurą dzūkai moka sukurti, pagarbą rudens derliui išreikšti, duoklę seniesiems amatams atiduoti ir svečius palinksminti. Iš šventės visi grįžta pilnais krepšiais ir spindinčiomis akimis.


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Ūkininkų žinios Nebepakeliama gausėjančių Per vėlai pasėti nenori niekas agrarinių ir mišreikalavimų ir popierizmo našta Lietuvos kų mokslų centro Žemdirbystės instituto duomenimis, daugelyje šalies regionų žiemkenčių sėjos darbai, jei nebaigti, tai persirito į antrąją pusę. Po derliaus nuėmimo vis dar plušant laukuose, tradiciškai kiekvieno mėnesio antroje pusėje pateikiame mokslininkų pasėlių stebėjimo duomenis.

Išmokų gavėjai apmaudauja, kad kasmet didėjantis dokumentų skaičius ir įvairių taisyklių gausa atima vis daugiau laiko bei jėgų, o kai kurie neapibrėžtumai stumia į aklavietę. Vida Tavorienė

9 psl.

9 psl.

Moters pasaulis Naujoji motinystės išmokų tvarka džiaugsmo nekelia

Spanguolės – natūralūs antibiotikai

Pakeitus motinystės pašalpų mokėjimo tvarką, tėveliai priversti patys suktis iš keblios padėties ir ieškoti, kas prižiūrės jų vaikus.

Spanguolės ir bruknės – uogos „pusseserės“, kurių derlius renkamas tada, kai kitų uogų sezonas jau pasibaigęs. Gardžiausios šios uogos – surinktos po pirmųjų rudens šalnų. Galima rinkti ir peržiemojusias. Tokios uogos bus saldesnės, tačiau praras dalį maistingųjų medžiagų.

Eglė Valionienė

7 psl.

8 psl.

Tėviškės šviesa Lietuviškų vertybių Vilniaus rajone paieškos

Dabarties ir praeities vienybė Veliuonoje

Tautos fondas (JAV) ir „Valstiečių laikraščio“ priedas „Tėviškės šviesa“ surengė tradicinį pokalbį apie lietuviško švietimo Vilniaus rajone dabartį ir ateitį.

Jei jau vestuvės, tai vestuvės! Ūžė, gaudė visas Veliuonos dvaras. Rinkosi dideli ir maži, jauni ir seni, girgždėjo vežimai, netgi „jomarkininkės“, sūrių ir kiaušinių krepšius prisikrovusios, skubėjo sijonus pasikaišiusios, kad tik ko nors nepražiopsotų.

Bernardas Šaknys

Saliamonė Kaminskienė

17 psl.

19 psl.


Valstiečių laikraštis 2011 09 28