Issuu on Google+

2011 m. rugsėjo 10 d., šeštadienis • Nr. 72 (9091) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt Arabų pavasario nepakeis islamistų žiema?

Kad nepaskęstume atliekų jūroje

Tragiškam 2001-ųjų rugsėjo 11-osios antpuolio dešimtmečiui rengėsi ir teroristai, ir daugelio šalių policininkai – tai vienur, tai kitur buvo užkardyti teroro aktai. Pasikapsčius istorijoje galima atrasti nemažai įdomių dalykų, kurie įvyko rugsėjo 11 dieną.

Atliekų kiekis visame pasaulyje grėsmingai didėja. Ypač sparčiai daugėja elektroninių šiukšlių. Dažnas gyventojas neretai nerūšiuoja atliekų, o kenksmingas meta į bendrus konteinerius. Ar nieko nedarydami nepaskęsime vis besiplečiančioje atliekų jūroje?

Apie tai – 5 p.

Šiandien VL su priedais:

Šeštadienis • Tokia jau gražuolių laimė: joms gali pasiūlyti puikų darbą vien dėl nuostabių akių. Tačiau Laura Imbrasienė traukia ne tik išoriniu grožiu.

Apie tai – 6 p.

Žemdirbiai džiaugiasi, draudikai susiėmę už galvų Sodyba

Dėl dviejų iš eilės šaltų žiemų ir lietingų vasarų žemės ūkio draudimo kompanija patyrė didelių nuostolių, todėl šiemet draudimo sąlygas žemdirbiams tikrai keis. Saulius Tvirbutas. Išsamiau skaitykite 2 p.

• Artėjantis šildymo sezonas ne vienam kelia galvos skausmą. Juolab kad sinoptikai žada itin šaltą žiemą.

Sveikata • Vis pavojingesnės sveikatai tampa infekcijas sukeliančios bakterijos. Per pastaruosius dešimtmečius jos tapo atsparios net įprastiems antibiotikams.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Kaip G.Kirkilas siekė perimti valdžią Darbo partijoje Saulius Antanavičius

G.Kirkilo ranka?

„WikiLeaks“ paskelbti JAV ambasados Lietuvoje dokumentai atskleidžia vis daugiau politinės medžioklės aplinkybių ir tiesą apie tai, kokiais metodais politiniai oponentai siekė susitvarkyti su Darbo partijos (DP) pirmininku Viktoru Uspaskichu.

DP lyderis V.Uspaskichas, anot žiniasklaidos cituojamų „WikiLeaks“ paviešintų JAV ambasados dokumentų, buvo rakštis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovybei ir to pokalbiuose su užsienio diplomatais neslėpė Gediminas Kirkilas. Nukelta į 3 p.

• Kraujavimą iš nosies gali sukelti ne tik padidėjęs arterinis kraujospūdis, bet ir vartojamų vaistų šalutinis poveikis.

Šeštadienį VL su priedais: Ūkininkų žinios Moters pasaulis

(Užs. 170)


2

2011 m. rugsėjo 10 d. • Nr. 72 (9091) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Žemdirbiai džiaugiasi, draudikai susiėmę už galvų nius nei 150 ar 200 proc. nuo surinktų draudimo įmokų. Tada žemdirbiai nepajustų šio pabrangimo“, – teigė A.Navickas. Tačiau Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovai draudikus informavo, kad šiais metais tokių galimybių nėra, todėl bendrovė šiuo metu derina kitokias draudimo sąlygas ir įmokų tarifus, kuriuos žada pateikti savo klientams vėliausiai iki spalio 1 d.

Klientų gausėjo

Prieš 4 metus buvo apdrausta 64,5 tūkst. ha, o šiais metais – jau 270 tūkst. ha.

Saulius Tvirbutas VL žurnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Ketverius metus šalyje veikiantis vokiečių bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialas „VH Lietuva“ sulaukia vis didesnio būrio savo pasėlius norinčių apdrausti žemdirbių. Iš pradžių vyravusį skeptišką jų požiūrį ištirpdė derliaus netektys dėl šalčio, liūčių ir krušų. Tačiau vokiečiai, antrus metus iš eilės patyrę keleriopai daugiau išlaidų nei gavo įmokų, jau žada keisti draudimo sąlygas. Vyriausybė irgi suka galvą, kaip sumažinti išlaidas iš biudžeto dengiant pusę žemdirbių įmokų, mat populiarėjant pasėlių draudimui, jau ėmė trūkti lėšų kompensacijoms.

Stichijos niokojo laukus Šių metų derlių buvo apdraudęs 881 ūkis. Filialas „VH Lietuva“ iš jų gavo 1 651 pranešimą apie patirtas žalas (kaip atskiras pranešimas laikoma žala kiekvienai augalų grupei tame pačiame ūkyje). Daugiausia žalų ūkininkai šie-

Kompensacijos išliks Vygantas Kuklierius, žemės ūkio viceministras

Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Bendrovėms – šaltas dušas Jeronimas Kraujelis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius

Galime pažadėti, kad drastiškų permainų draudžiant pasėlius nebus, valstybė toliau kompensuos pusę įmokų. Tačiau pokyčių neišvengsime, nes draudikai greičiausiai didins įmokas, o biudžete daug lėšų tai kompensuoti nėra. Svarstome įvairius variantus, pavyzdžiui, galbūt 50 proc. kompensacijos bus mokamos tik už tam tikrą draudžiamą plotą, o už didesnį kompensuojama dalis bus mažesnė.

Jei draudimo įmokos padidėtų, o valstybės kompensacija sumažėtų, daugeliui didesnių bendrovių tai būtų šaltas dušas, nes tam jos skiria daug lėšų. Būtų gerai, jei įmokas būtų galima sumokėti arčiau tų dienų, kai gaunamos tiesioginės išmokos. Juo labiau kad valstybės kompensacijos už įmokas tenka ilgai laukti, o augalininkystės ūkiams ir taip nuolat reikia apyvartinių lėšų.

rie ūkininkai praėjusių metų rudenį gudravo: apsėjo laukus pavėluotai, o vėliau juos apdraudė ir laukė išmokų. Pernai anksti iškritus pirmam sniegui, buvo suspėta patikrinta tik apie 5 proc. visų žieminių pasėlių, tad šiemet draudikai nusprendė paankstinti

kalbėjo filialo „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas. – Natūralu, kad draudimo bendrovė susirūpino ir šiuo metu svarsto draudimo sąlygų arba įmokų dydžio, arba ir vieno, ir kito pakeitimus.“ Draudimo įstatymas numato, kad

Vokietijoje paprastai sulaukiama tik 30 proc. pranešimų apie žalas nuo visų apsidraudusiųjų, o Lietuvoje šis rodiklis siekia beveik 200 proc. met patyrė dėl iššalusių pasėlių, o antroje vasaros pusėje – dėl laukus skandinusių ir plakusių liūčių bei krušų. Bulves auginanti ūkininkė Genovaitė Saročkienė sakė, kad neapsidraudusi būtų patyrusi didžiulių nuostolių. „Dėl lietaus paskendo ir supuvo beveik visos 17,6 ha plote pasodintos bulves, dabar stengiamės išgelbėti bent dalį derliaus sėklai, – guodėsi ji. – Vienam hektarui tenka išleisti daugiau kaip 10 tūkst. Lt, todėl derliaus netektis būna labai skausminga.“ Kol kas žala šiam ūkiui skaičiuojama, bet G.Saročkienė tikisi, kad išmoka padengs nemažą dalį išlaidų. Filialo „VH Lietuva“ duomenimis, vienam morkas auginančiam ūkiui, kuris dėl liūčių visiškai prarado 2 ha derliaus, dar 5 ha plote šių daržovių labai išretėjo, bus atseikėta 90 tūkst. Lt. Beje, „VH Lietuva“ žalų vertinimo ekspertai pastebėjo, kad kai ku-

draudimo paraiškų priėmimo terminą ir patikrinti iki 30 proc. apdrausti ketinamų laukų.

Patiria nemažų nuostolių

draudimo įmonė prisiimtos rizikos dalį privalo perduoti kitai draudimo ar perdraudimo bendrovei, kitaip tariant, perdrausti riziką. Kadangi bendrovė dvejus metus iš eilės patyrė didžiulių nuostolių, sunku surasti perdraudiką arba tai kainuos labai brangiai. Dėl šios priežasties gali didėti draudimo įmokų tarifas. „Išeitis galėtų būti valstybės dalyvavimas perdraudžiant nuostolius, tarkime, dides-

Prieš 4 metus buvo apdrausta 64,5 tūkst. ha, o šiais metais – jau 270 tūkst. ha. Draudimo suma 2008 m. buvo 122 mln. Lt, sumokėta įmokų – apie 5 mln. Lt. Šiemet draudimo suma yra 806 mln. Lt, draudimo įmokų suma – daugiau kaip 32 mln. Lt. Grūdų augintojų asociacijos, kuri vienija ir rapsų augintojus, vadovas Romas Majauskas tvirtino, kad vis daugiau žemdirbių įsitikina draudimo nauda. „Dabartinėmis sąlygomis draustis tikrai verta, ypač po pastarųjų dvejų metų, kai iššalo daug rapsų, javų, – kalbėjo jis. – Iš pradžių buvau skeptikas, tačiau dabar noriai renkuosi tokį draudimą, kuris kompensuoja sėjos išlaidas, jei iš žiemos iššąla pasėlis ir tenka jį atsėti. Tačiau dabar neramina tai, kad gali brangti draudimo įmokos.“ Pastaruosius dvejus metus, kai pasėlių draudimas tapo neprivalomas paramos siekiantiems žemdirbiams, „VH Lietuva“ pasiūlė, pačių žemdirbių žodžiais, patrauklesnius ir įvairesnius draudimo paketus. Pernai buvo draudžiami javai, rapsai, daržovės, ankštinės kultūros nuo iššalimo, liūties, krušos, audros ir stichinės sausros. Buvo galima rinktis atskiras augalų grupes ir tris draudiminių įvykių kombinacijas – draudimo rizikų paketus. Pagal plotą daugiausia šiemet buvo apdrausta javų – 122 tūkst. ha. Vasarinių rapsų buvo apdrausta 70 tūkst. ha, žieminių – 47 tūkst. ha, cukrinių runkelių – 1,7 tūkst. ha, žirnių – 1,5 tūkst. ha, bulvių – 940 ha. Daugiausia draudimo įmokų sulaukta iš rapsų augintojų: vasarinių – 9,8 mln. Lt, žieminių – 11,9 mln. Lt. Javų augintojai įmokoms skyrė 8 mln. Lt. Pusę šių sumų padengė valstybė. Po ilgų diskusijų su vaisių ir daržovių augintojais „VH Lietuva“ šį pavasarį pasiūlė apdrausti ir daržoves bei vaisius. Burokėlių buvo apdrausta 103 ha, kopūstų – 60 ha, morkų – 36 ha. O sodų nuo krušos, liūties ir audros apdrausta tik 6 ha. Mat sodininkus labiausiai domina draudimas nuo iššalimo, bet šiai rizikai draudimo apsauga neteikiama.

Pirmais veiklos metais „VH Lietuva“ žaloms atlyginti išmokėjo 117 tūkst. Lt, šiais metais, dar nesuskaičiavus visų liūčių ir krušos padarinių, vien dėl iššalimo jau išmokėta 53,2 mln. Lt. Žemdirbiams džiaugiantis, kad jų išlaidos draudimo polisams pasiteisino su kaupu, draudikai susiėmę už galvų: pernai išlaidos viršijo pajamas trigubai, o šiemet – dvigubai. „Vokietijoje paprastai sulaukiama tik 30 proc. pranešimų apie žalas nuo visų apsidraudusiųjų, o Lietuvoje šis rodiklis siekia beveik 200 proc. Tai jau ne elementari, bet sisteminė rizika, kai apie patirtus nuostolius praneša praktiškai visi apsidraudusieji, – Drasiausi – rapsų augintojai. Jie yra daugiausia apdraudę savo pasėlius.

Kvies grįžti į tėvų žemę Į Sibirą penktadienį išvykusi Lietuvos delegacija sieks informuoti norinčius į Lietuvą sugrįžti mūsų tautiečius. Lietuvos institucijų ir tremtinių bendrijų atstovai Sibire susitiks su vietos lietuvių bendruomenėmis, jų nariai bus supažindinti su Lietuvoje galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais grįžimą į Lietuvą. Susitikimų metu lietuvių kilmės jaunąją kartą norima paskatinti domėtis lietuvių kultūra, tradicijomis. Projektą „Lietuva–Sibiras: 70 metų trėmimui“ parengė Sibiro ir Tolimųjų Rytų lietuvių bendrija. Renginiuose dalyvaus Krasnojarsko, Irkutsko, Buriatijos, Tomsko, Jakutijos lietuvių bendruomenės. Numatyti susitikimai su Altajaus krašto ir Barnaulo miesto administracijos vadovais, visuomeninių organizacijų atstovais. Altajaus krašto lietuvių kultūros draugijai priklauso per 500 lietuvių. Dauguma jų – politiniai kaliniai, tremtiniai ar jų palikuonys. Įgyvendinant Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių grįžimo į Lietuvą 2008–2012 m. programą į Lietuvą jau grįžo per 3 000 lietuvių kilmės šeimų. Eltos inf.

Susirinko ambasadoriai Minint Lietuvos tarptautinio pripažinimo ir diplomatinių santykių atkūrimo 20-metį vakar Vilniuje susirinko pirmieji užsienio valstybių ambasadoriai Lietuvoje. Ambasadoriai dalyvavo Užsienio reikalų ministerijoje vykusioje diskusijoje „Lietuvos valstybingumo ir diplomatinių santykių atkūrimas globaliame kontekste“ ir iškilmingame minėjime Seime. Į rugsėjo 9–10 dienomis vykstančius renginius atvyko pirmieji Lietuvos diplomatiniai atstovai užsienyje ir pirmieji Danijos, Estijos, Latvijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Lenkijos, Turkijos ir Jungtinės Karalystės diplomatinių atstovybių vadovai nepriklausomoje Lietuvoje. Renginio metu atidaryta diplomatinių santykių su Lietuvos nepriklausomybę pripažinusiomis valstybėmis atkūrimo dokumentų paroda. Rugsėjo 10 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis įteiks Užsienio reikalų ministerijos apdovanojimą „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“. VL, Eltos inf.

Kaip reikėtų bausti savo žemes neprižiūrinčius ir tik piktžoles auginančius savininkus? Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Skirti pingines baudas priklausomai nuo neprižiūrimo sklypo dydžio.

27 proc.

Nustatyti tokiems savininkams keliskart didesnius žemės mokesčius.

12 proc.

Valstybei paimti tokią žemę, ją parduoti ir atskaičius visas išlaidas savininkui atiduoti pinigus.

12 proc.

Nieko nedaryti, tegul savininkas su savo žeme elgiasi, kaip nori.

49 proc.


2011 m. rugsėjo 10 d. • Nr. 72 (9091) Valstiečių laikraštis

3

Aktualijos

Kaip G.Kirkilas siekė perimti valdžią Darbo partijoje e Atkelta iš 1 p. Amerikiečių diplomatų dokumente, kuris parašytas 2005 m. birželį, pasakojama, kad tuometis krašto apsaugos ministras G.Kirkilas gyrėsi, kaip socialdemokratai mėgino surežisuoti perversmą DP gretose, ir guodėsi, kad šis nelabai įgauna pagreitį. Tuo metu abi partijos dar buvo koalicijos partnerės. V.Uspaskichas, sulaukęs neigiamo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vertinimo, buvo priverstas pasitraukti iš ūkio ministro posto, iširo ir valdančioji koalicija. LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius mano, kad JAV diplomatai greičiausiai bus kažką pagražinę. „Galiu atsakingai pareikšti, kad partijos vadovybėje tokių pokalbių ir pasitarimų niekada nebuvo. Gal kur neoficialiai prie alaus butelio vyrai juokais ką nors panašaus ir papliurpdavo“, – sakė jis portalui „balsas.lt“. Sunku suabejoti pirmininko žodžiais – vargu ar kas būtų svarstęs tokius klausimus partiniuose pro-

Amerikiečių diplomatų dokumente pasakojama, kad tuometis krašto apsaugos ministras G.Kirkilas gyrėsi, kaip socialdemokratai mėgino surežisuoti perversmą DP gretose, ir dar guodėsi, kad šis nelabai įgauna pagreitį. tokoluojamuose renginiuose. Prie alaus ir pirtyse tai daroma dažniau.

V.Uspaskichas nesistebi Darbo partijos lyderis portalui „balsas.lt“ sakė nesąs nustebęs dėl paaiškėjusių detalių. „Tai, kas paaiškėjo dabar, visada buvo jaučiama. Ir konservatoriai, ir socialdemokratai visada veikė ir valdė vienodais metodais. Atkreipkite dėmesį, kaip dėl to stebisi amerikiečiai ir ką jie rašo apie Darbo partiją. Rašo, kad tai labai disciplinuota jėga. Ne „diktatoriška“ ar „autokratinė“, kaip aiškina mūsų žiniasklaida ir politiniai oponentai“, – išdidžiai kalbėjo V.Uspaskichas. V.Uspaskichas primena, kad DP buvo siekiama sužlugdyti finansiškai. Vyriausioji rinkimų

komisija, argumentuodama, kad netvarkingai ir ne laiku buvo pateiktos finansinės ataskaitos, 2007 m. neskyrė dotacijos Darbo partijai, o jai turėjusius tekti 1,14 milijono litų pasidalijo kitos politinės jėgos.

Buvęs NSGK vadovas: G.Kirkilas yra iškamša Buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Algimantas Matulevičius neabejoja, kad G.Kirkilas oficialiai su partija nesitarė dėl šių intrigų. „Jo veiklos stilius toks ir buvo. Jei su kuo ir tarėsi, tai su tais, kurie jį padarė premjeru. Viskas daryta intrigų keliu. Taip buvo ir su V.Uspaskichu – kai reikėjo jo draugeliams „valstybininkams“, tai ir dalyvavo tuose reikaluose. Jis buvo susireikšminusi iškamša, tokia kaip ir šiandien Andrius Kubilius, kuris ir tada jį rėmė. Parlamentinio tyrimo metu viskas išaiškėjo – taip pat ir aplinkybės, kaip jis tapo premjeru. Beje, jei DP tikrai naudojo nelegalius pinigus, kaip buvo skelbiama, tai kodėl ji ligi šiol neuždaryta? Šiandien to nebereikia?“ – šaipėsi jis. G.Kir kilas, pasak A.Matulevičiaus, šiandien tebėra ginamas kai kurios žiniasklaidos todėl, kad turi įtakingų bičiulių, kurie nebūtinai yra Socialdemokratų partijos nariai. „Jei A.Butkevičius būtų iki galo tvirtas, drąsus ir sąžiningas pirmininkas, turėtų G.Kirkilą tiesiog išmesti. Kitaip neatmestina, kad intrigų ratas apsisuks ir išmes jį patį, o pirmininku vėl pastatys kokį naują kirkilą ar į jį panašų. Šiandien niekas jo nebekritikuoja nei dėl LEO.LT, nei dėl ištaškytų milijardų“, – perspėjo jis.

Šmėžuoja „strateginis Albinas“ G.Kirkilui tapus premjeru ir pasitraukus Algirdui Mykolui Brazauskui, patarėju paskirtas buDabar G.Kirkilas neigia, kad jis ar jo partija kuo nors prisidėjo prie šių peripetijų. vęs Užsienio reikalų ministerijos

DP lyderis V.Uspaskichas, anot žiniasklaidos cituojamų „WikiLeaks“ dokumentų, buvo rakštis Lietuvos socialdemokratų partijos vadovybei ir to pokalbiuose su diplomatais esą neslėpė pats G.Kirkilas. Martyno Vidzbelio nuotraukos

(URM) valstybės sekretorius Albinas Januška. Iš URM jis pasitraukė griaudžiant Valstybės saugumo departamento ( VSD) skandalui, kai Baltarusijoje žuvo saugumo karininkas Vytautas Pociūnas. G.Kirkilo Vyriausybę ilgą laiką oficialiai rėmė ir Tėvynės sąjungaLietuvos krikščionys demokratai. 2011 metų balandį žiniasklaida citavo ir kitą „WikiLeaks“ viešai paskelbtą amerikiečių diplomatų ataskaitą. Joje teigiama: „A.Januška artimai dirbo su Lietuvos žvalgybos pareigūnais ir dalyvavo vidaus intrigose.“ 2006 m. JAV ambasados parengtame dokumente minimas A.Januška. „Per pokalbį su mumis jis sakė, kad Lietuvos Vyriausybė (įskaitant jį patį) surengė Darbo partijos centrinės figūros V.Uspaskicho išsiuntimą iš Lietuvos“, – teigiama JAV diplomatų ataskaitoje. G.Kirkilas ir premjeru tapo po garsaus pasitarimo su arti-

Priešpilnis. Saulė teka 6.41, leidžiasi 19.50.

mais A.Januškos bičiuliais bei V.Uspaskicho oponentais – buvusiu Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriumi Raimundu Lopata bei dujų tarpininkų bendrovės „Dujotekana“ šefu Rimandu Stoniu. Tai, kad byla prieš V.Uspaskichą, kaip ir kiti strateginiai reikalai, buvo nuolat prižiūrima šešėlinių veikėjų, aiškiai iliustruoja iš darbo išmestų VSD pareigūnų liudijimai Seimo komitetui. Pasak buvusio kontržvalgybos valdybos pareigūno Kastyčio Braziulio, medžiaga apie V.Uspaskichą buvo renkama ne vienus metus, tačiau departamento vadovybė ją realizuoti nurodė labai staiga. A.Januška iš ambasados Maskvoje telefonu kalbėjosi apie tai su „Dujotekanos“ vadovu Rimandu Stoniu ir buvo nutarta V.Uspaskichą iš Lietuvos pašalinti. Darbo partija rengia neeilinį posėdį dėl G.Kirkilo veiksmų prieš partiją. balsas.lt

Šiandien

Rytoj

Poryt

Dieną: +17 +19°

Dieną: +17 +22°

Dieną: +20 +23°

Naktį: +8 +10°

Naktį: +9 +11°

Naktį: +11 +13°

Šiandien dieną turėtų būti 14–19 laipsnių šilumos, daugelyje rajonų vyraus 17–19 laipsnių šiluma. Naktį numatoma 8–10 laipsnių šiluma. Sekmadienį dieną bus 17–22, naktį – 9–11 laipsnių šilumos. Pirmadienį žadamos orų permainos. Didžiojoje Lietuvos dalyje bus 20–23 laipsniai šilumos. Naktimis bus 11–13 laipsnių šilumos. Nors oras bus šiltesnis ir kai kur sušils iki 25 laipsnių, tačiau vėl atkeliaus lietus. Naktį iš sekmadienio į pirmadienį vietomis, o pirmadienį jau daugelyje rajonų palis. Kai kur gali nugriaudėti perkūnija.

VL, lrt.lt inf.

(Užs. 623)


4

2011 m. rugsėjo 10 d. • Nr. 72 (9091) Valstiečių laikraštis

Komentarai

Palaimintasis Jonas Paulius II Homilija, pasakyta 2011 m. rugsėjo 7 d. švenčiant Palaimintojo Jono Pauliaus II dieną Šilinių atlaiduose.

Prieš 18 metų rugsėjo 7 d. palaimintasis popiežius Jonas Paulius II aplankė Šiluvą ir pirmiausia Apsireiškimo koplyčią. Joje kaip piligrimas meldėsi ir pabučiavo akmenį toje vietoje, kur apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Paskui Švč. M. Marijos Gimimo bazilikoje vadovavo Žodžio liturgijai. Kardinolas Vincentas Sladkevičius jam papasakojo, kaip mums būnant pries-

Kokią žinią prieš 18 metų Jonas Paulius II paskelbė Lietuvoje? Be kita ko, jis kalbėjo: Atvykstu pas jus tokiu metu, kai Lietuvos visuomenė ieško šviesos savo garbingoje praeityje, tikėjimo kupinoje istorijoje ir po ilgo kančios, išbandymų ir kankinystės laikotarpio stengiasi drąsiai žengti į priekį. Atkeliauju pas jus pirmiausia kaip ganytojas, tad trokštu padrąsinti toliau kurti naują Lietuvą, štai jau laisvą ir siekiančią kuo geriau išvystyti savo galimybes. <...> Kaip visuotinės Bažnyčios Ganytojas jūsų maldų lydimas ateinu sudėti į motiniškas Marijos rankas savo padėką ir prašymus. Dėkoju Dievo

II kalbų Vilniaus oro uoste ir Aušros Vartuose). Ką pasakytų palaimintasis popiežius praėjus 18 mūsų laisvės metų apie lietuvių ištikimybę Evangelijai? Ar priėmė lietuviai už juos mirusį ir prisikėlusį Kristų kaip kelią, tiesą ir gyvenimą? Šiandien dėkojame Dievui už tų ištikimybę, kurie, nepaisydami visų sutiktų ir sutinkamų sunkumų, nesuabejoja laisvės dovana ir nesusigundo rinktis vien nauda, malonumais ir pramogomis grįsto kelio. Dėkojame Dievui už tuos, kurie, nepaisydami visų gundymų,

Su nerimu žvelgiame į tuos, kurie savo pačių ir kitų nelaimei Evangeliją ir Kristų iškeičia į stabus. Jais yra tapęs valdžios ir pinigų godulys. paudoje per lietuvių parapijas Amerikoje keliavo Švč. M. Marijos statula ir visi – lietuviai ir amerikiečiai – prašė Dievo laisvės Lietuvai. Atgavus ją, kunigai šią Marijos statulą atvežė į Šiluvą. Baigdamas kardinolas paprašė popiežių Joną Paulių II ją palaiminti ir vainikuoti. Šventasis Tėvas paėmė atneštą karūną ir pats uždėjo ją ant galvos Švč. M. Marijai. Tai retas atvejis, kad pats popiežius vainikuotų Marijos paveikslą ar statulą, paprastai šitai daro popiežiaus įgaliotas vyskupas.

Motinai, nes matau, kad tamsūs debesys po tiekos iškentėtų kančios ir vargo metų atsitolino nuo Lietuvos ir kaimyninių kraštų. Jie ištvėrė okupaciją, persekiojimus, kai buvo nutylimas Dievas ir pamintos pagrindinės žmogaus teisės. <...> Motiniškam Švenčiausios Motinos užtarimui patikiu jus, o kartu ir savo viltį, kad Lietuvoje atgims nepalaužiama ištikimybė Evangelijai ir troškimas priimti Kristų – Dievą ir žmogų, nukryžiuotą ir dėl meilės žmogui prisikėlusį – kaip kelią, tiesą ir gyvenimą (iš Jono Pauliaus

sugeba matyti žmones, jų bėdas ir nori jiems nuoširdžiai tarnauti. Tačiau su dideliu nerimu žvelgiame į tuos, kurie savo pačių ir kitų nelaimei Evangeliją ir Kristų iškeičia į stabus. Tais stabais yra tapęs valdžios ir pinigų godulys. Neretas tautietis, užuot siekęs tarnauti Lietuvos žmonėms ir taip prikelti Tėvynę, mąsto tik apie savo ar bičiulių interesus. Dabartinis žmonių gyvenimas be Kristaus Evangelijos skaudžiai atkeršija tiek pavieniams žmonėms, tiek

visai visuomenei: dingsta ramybė, įsivyrauja egoizmas, viltis netenka pagrindo, žmogus tampa daiktu, kurį galima pirkti, parduoti, įsiviešpatauja džiunglių įstatymas, kai galingesnis žvėris drasko silpnesnius už save. Kur išeitis? Bėgti iš Lietuvos ten, kur, atrodo, giedresnė padangė ir kur išlikę daugiau pagarbos žmogui? Daugelis neatsispiria šiai pagundai ir visam laikui palieka tėvų žemę. Tačiau įvykiai Norvegijoje ir Anglijoje rodo tai, ko aiškiau neapibūdintų net geriausias Evangelijos skelbėjas. Kur Kristus pradedamas laikyti ne bendrakeleiviu, o kliuviniu, ten pradeda atsirasti to, ką mes akivaizdžiai matome aplink save, – pykčio, vieni kitų niekinimo ir kaltinimų. Daug kur Europoje ir naujose šalyse nebuvo paisoma Kristaus Evangelijos brėžiamo kelio. Palaimintasis popiežius Jonas Paulius II, kaip reta, paliko daug svarbių įžvalgų, kaip kurti gyvenimą, kad jis neštų palaimingus vaisius. Bene pats svarbiausias jo palikimas – bandymas visais galimais būdais skelbti Dievo gailestingumą. Jubiliejiniais 2000 m. popiežius Jonas Paulius II paskelbė šventąja seserį Faustiną, tarpukaryje gyvenusią Vilniuje ir skelbusią pasauliui apie Dievo gailestingumą, ir įsakė sekmadienį po Velykų Bažnyčioje švęsti Dievo Gailestingumo šventę. Palaimintojo popiežiaus mirtis šios šventės išvakarėse (2005 m.) buvo tarsi dangaus ženklas, patvirtinantis, kad pasauliui ir kiekvienam mūsų reikia Dievo gailestingumo.

Savaitės komentaras

Be burbulų gyventi dar neišmokome

Saulius Tvirbutas VL žurnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Kelis mėnesius pūstas burbulas šiomis dienomis ėmė bliūkšti. Iki Europos krepšinio čempionato pradžios vis netilo kalbos apie Lietuvą užplūsiančias užsieniečių sirgalių minias. Jie, be abejo, bus dideli švaistūnai ir mūsų pučiami kainų burbulai kavinėse, viešbučiuose jiems atrodys vieni niekai. Savaime aišku, prie padidėsiančių kainų kurį laiką turėsime prisitaikyti ir mes, vietiniai. Panevėžys ir Šiauliai per pogrupių varžybas buvo virtę bene brangiausiais miestais Europoje. Aukštaitijos sostinėje vidutinių viešbučių kainos čia buvo padidėjusios keturgubai. Palapinių miestelis irgi nepasižymėjo pigumu. Nakvynė namukų tipo palapinėse su plastiko grindimis ir dviaukštėmis lovomis kainavo 2–3 tūkst. Lt už šešias paras, paprastose dvivietėse palapinėse – 720 Lt. Rezultatas – iš 500 palapinių dauguma prastovėjo tuščios. Šiauliečiai irgi nepėsti. Šalia arenos veikiančios fanų zonos prekybininkai ir miesto barai kainomis stebino ir mūsų, ir užsienio sirgalius. Kai kurie jų sakė, kad lankė-

si ne vienose varžybose Europoje ir tokių rinkodaros stebuklų dar nėra matę. Viena šio miesto kavinė, matyt, vykdė socialinį eksperimentą, kiek galima išpūsti burbulą ir nelikti be klientų – už kavą ji nesikuklino prašyti 8 Lt! Ir štai pogrupio varžybos baigėsi. „Šiandien daug prekių grąžinome, nes sirgalių iš užsienio buvo ne tiek daug. Kas žadėta, liko neįgyvendinta“, – guodėsi žurnalistams vienas Panevėžio verslininkas. It musę kandę liko ir apie 100 panevėžiečių, ketinusių nuomoti krepšinio sirgaliams kambarius savo butuose. Jų siūlomos kainos

ti masinį sirgalių antplūdį iš įvairių šalių. Štai tada tai išpūstume didingų burbulų. Būtent nepagrįstas optimizmas ir gobšumas jau ne vieną šimtmetį tai vienur, tai kitur įsuka žmones į burbulų pūtimo karuselę. Dar XVII a. Europoje kilo tulpių svogūnėlių pirkimo bumas, vėliau sukėlęs masinių varžytinių bangą. Per laisvosios rinkos istoriją turėjome akcijų kainų, valiutų spekuliacijų, interneto bendrovių ir daug kitokių didesnių ar mažesnių burbulų. Dabar pasaulį nusiaubusi krizė irgi kilo ne dėl kokių nors gamtos kataklizmų, epidemijų ar karų, o sprogus JAV bankų

Panevėžys ir Šiauliai per pogrupių varžybas buvo virtę kone brangiausiais miestais Europoje. buvo nuo 30 iki 200 Lt už naktį. Neišsipildė ir kaimo turizmo sodybų šeimininkų lūkesčiai. Matyt, kai kurie lietuvaičiai neatidžiai stebėjo pasaulio krepšinio čempionatą Turkijoje. Kokios šalies sirgaliai ten stebino savo aktyvumu, spalvingumu ir gausa? O kaip atrodė turkų arenų tribūnos tose varžybose, kuriose nežaidė jų rinktinė? Tie, kurie negali atsakyti į šiuos du klausimus, yra neatsparūs krepšinio čempionato pučiamam burbului. Jiems tereikėjo sužinoti, kad nors krepšinis pasaulyje pagal populiarumą užima neblogas pozicijas, tačiau tikrai ne tokias kaip pas mus. Tik futbolas gali užtikrin-

sukurtam painių nekilnojamojo turto išvestinių produktų burbului. Gaila, bet ir mes, kurdami laisvosios rinkos ekonomiką, geriausiai išmokome panaudoti brangiausiai kainuojančią kapitalizmo dalį – lūkesčių pumpavimą ir neišvengiamą jų žlugimą. Vos pradėję formuoti privačią rinką daugelis patikėjome pučiama migla, kad įmanoma gyventi tik iš bankinių palūkanų. Jos išaugo iki tokių aukštumų, kad žmonės net ėmė pardavinėti butus, o gautus pinigus nešti bankininkus vaizduojantiems aferistams. Kitas skaudžiai subliūškęs burbulas – nekilnojamojo turto kainos. Užteko įstoti į ES ir tuoj ėmė plisti gan-

dai apie svajojančius brangiai mūsų butus nupirkti užsieniečius. Jų neatsirado, užtat mes patys noriai klojome tokias sumas, kurios prilygo Vakarų Europos didmiesčių būstų kainoms. Pūtėsi ne tik paskubomis renčiamų butukų vertė, bet ir statybininkų algos. Nekokybiškai, atmestinai dirbti tapo norma – juk vis tiek nupirks ir dar galės brangiau perparduoti. Turėjome ir visokių mažesnių burbulų. Antai per vadinamąjį ekonomikos pakilimą 2006–2007 m. Palangoje, Nidoje paslaugų įkainiai ir kainos kavinėse tapo didesnės nei Turkijos, Egipto ir kituose pasaulio kurortuose. Verslininkai tikino, kad pietuose sezonas daug ilgesnis, o čia vasarą cepelinai tiesiog privalo kainuoti dvigubai brangiau nei žiemą, kitaip – bankrotas. Bet dauguma kavinių visai sėkmingai išliko, kai užklupus krizei kainos tapo normalesnės. Ir dabartinis krepšinio burbulas subliūško palyginti neskausmingai. Tai, kad nesulaukėme užsieniečių jūros, nė kiek nemenkina mūsų rinktinės pergalių ir troškimų laimėti. Ne tiek daug turime sporto šakų, kurių tarptautinėse pirmenybėse skamba Lietuvos himnas. Kalbant apie burbulų ekonomiką, sportas išvis mažai kuo dėtas, tiesiog mums vis dar sunku atsispirti pagundai nulupti kuo daugiau čia ir dabar, o rytoj – nors ir tvanas. Antra vertus, kai toks rimtas renginys vyksta gana sklandžiai ir kuria puikią atmosferą, į tuos pamokančiai sproginėjančius burbulus galima pažiūrėti su šypsena. Kad tik tiek tų bėdų.

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis

Administratorė

(8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Meilė Taraškevičienė

Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė

(8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys

(8 5) 210 0090

SVEIKATA Daiva Šalc

(8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė

(8 5) 210 0044

MOTERS PASAULIS Eglė Valionienė

(8 5) 210 0035

ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė

(8 5) 210 0082

PRIEBLANDOS Vismantas Žuklevičius

8 5) 210 0092

Dizaineriai

(8 5) 210 0113

Fotokorespondentas

(8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI: KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524 Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043 Saulius Tvirbutas 8 655 38 128 PANEVĖŽYS Vida Tavorienė

8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė

(8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJA Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281. El. paštas redakcija@krastospauda.lt. SKELBIMAI PRIIMAMI: Vilniuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukštas), nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090. Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spausdina UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Ofsetinė spauda. 8 sp. lankai. Tiražas 29 248 egz. Indeksas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 1109. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova Administratorė

(8 5) 210 0110

Reklama pardavimai@krastospauda.lt Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060 Buhalterija (8 5) 210 0045 Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110 Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070


2011 m. rugsėjo 10 d. • Nr. 72 (9091) Valstiečių laikraštis

Užsienyje

Ar audringo arabų pavasario nepakeis islamistų žiema? Praėjo 108 metai – kai kuriose tradicijose šis skaičius laikomas šventu – ir 2001 m. rugsėjo 11 d. savižudžiai fanatikai nukreipė lėktuvus į Niujorko prekybos centro dangoraižius.

Baltųjų žmonių karas Arūnas Brazauskas Tragiškam 2001-ųjų rugsėjo 11-osios antpuolio dešimtmečiui rengėsi ir teroristai, ir daugelio šalių policininkai – tai vienur, tai kitur buvo užkardyti teroro aktai.

Nuosprendis fanatizmui Pasikapsčius rašytinėje istorijoje galima atrasti nemažai įdomių dalykų, kurie įvyko rugsėjo 11 d. Pavyzdžiui, tą dieną 1893 m. Čikagoje susirinko pirmas pasaulio religijų parlamentas. Tai būta šiuolaikinio organizuoto dialogo tarp skirtingų konfesijų pradžios. Per parlamento atidarymą kalbėjo žmogus, vardu Vivekananda. Jis iškilmingai paskambino varpu ir išreiškė viltį, kad aidintys dūžiai skelbia mirties nuosprendį fanatizmui ir bet kokiam minties persekiojimui su kardu ar plunksna.

Šis islamistų išpuolis, kurį kai kas laiko civilizacijų konflikto apraiška, yra tik vienas iš daugelio kruvinų įvykių, sukrėtusių žmonių vaizduotę. Per tą šimtmetį su trupučiu, kuris praėjo nuo simbolinių fanatizmo laidotuvių Čikagoje iki Niujorko dangoraižių griūties, pasaulį siaubė karai, revoliucijos, ekonomikos ir politikos krizės, iškilo ir žlugo bolševizmas ir nacionalsocializmas. Tiems, kurie istoriją mato pro ci-

vilizacijų konflikto akinius, nereikėtų pamiršti, kad visas paminėtas baisybes organizuotai vykdė europietiškos civilizacijos žmonės, kultūriškai susiję su kuria nors iš krikščionių bažnyčių. Baltųjų rasinės vienybės šūkiai yra ne toks jau senas dalykas. Rasistams derėtų kaip nors įvertinti tą faktą, kad praėjusio amžiaus pasauliniuose karuose pagrindinės priešininkės buvo valstybės, kuriose dominavo baltosios rasės žmonės, taigi XX a. – tai baltųjų pilietinis karas.

Vieni nuliai Po islamistų išpuolio Niujorke prasidėjęs „kryžiaus žygis“ prieš tarptautinį terorizmą pakeitė valdžią Afganistane ir Irake, tačiau

Rytoj bus dešimt metų, kai Amerikoje po teroristų užpuolio žuvo tūkstančiai žmonių.

Sukilėliai medžioja diktatorių

Libijos diktatoriaus šalininkų kapinės.

Stasys Jokūbaitis Rugpjūčio pabaigoje Nacionalinė pereinamojo laikotarpio taryba Libijoje paskelbė galutinę sukilėlių pergalę prieš Muamaro Kadafi o režimą. Prieš keletą dienų Libijos sukilėliai pranešė, kad susekė ir apsupo jo slėptuvę. Tačiau sukilėlių optimizmas, atrodo, buvo šiek tiek ankstyvas.

iki demokratijos tose šalyse dar toli šviečia. Santykinai nepriklausomi represyvūs režimai pakeisti nuo Vakarų priklausomais ir korumpuotais. Irako elitas dalijasi nelegalų pelną iš neapskaitytos naftos, Afganistane tiek valdžia, tiek jos priešininkai suinteresuoti vietinių narkotikų eksportu. Daugybės protingų žmonių kurta ir puoselėta pasaulio finansų sistema traška braška – gal visai sugrius. JAV ir Europos Sąjungos valstybės, kurioms vadovauja demokratiškai išrinkti ir anaiptol ne patys kvailiausi lyderiai, skęsta skolose, jų ūkio ateitis neaiški. Stabilumo, saugumo, ateities perspektyvos prieaugį pasaulyje per dešimtmetį galima vertinti nuliu, kuriuo baigiasi skaičius 10. Nulis tinka ir todėl, kad dabartinis karo su tarptautiniu terorizmu tarpsnis eina į pabaigą. Dešimtmečio simbolis Osama bin Ladenas nebegyvas. Prasidėjo nauja era, kurią vienas Izraelio generolas apibūdino taip – arabų pavasarį pakeis islamistų žiema.

EPA-Eltos nuotrauka

NATO generalinis sekretorius Andersas Fogas Rasmusenas jau kitą dieną pareiškė, kad neturi informacijos, kur šiuo metu yra M.Kadafis. Per interviu Čekijos naujienų agentūrai ČTK jis taip pat sakė, kad Aljansas nėra nustatęs ir tikslios datos, kada baigs operaciją Libijoje. Misija esą bus tęsiama, kol NATO įsitikins, kad civiliams šalyje daugiau nekyla pavojus. Generalinio sekretoriaus teigimu, pokario laikotarpiu Libijoje aktyviau tu-

rėtų reikštis Jungtinės Tautos, o jei jos paprašys pagalbos, Aljansas padės. Likus kelioms dienoms iki sostinės Tripolio šturmo Libijos diktatorius, kaip pranešė Elta, pardavė 29 tonas Libijos aukso atsargų. Tai yra daugiau nei 20 proc. šalies aukso rezervo. Parduoto aukso vertė viršija milijardą dolerių. Po kelis mėnesius trukusio ginkluoto konflikto su NATO remiamais sukilėliais, M.Kadafis savo valdymo baigiamajame etape norėjo išmokėti algas. Vienas Centrinio banko atstovas teigė manąs, kad auksas iš šalies greičiausiai buvo išgabentas per Tunisą. Kai kurių šaltinių teigimu, Libijos centrinio banko aktyvai siekia 115 mlrd. dolerių, iš kurių 90 mlrd. yra užsienyje. Tuo metu besislapstantis buvęs Libijos vadovas, tarsi pasityčiodamas iš sukilėlių, paskambino „Syrian TV“ televizijai ir pareiškė, kad jis neketino bėgti į Nigerį, kaip

EPA-Eltos nuotrauka

buvo pasklidę gandai. Manoma, kad jis skambino iš Libijos. M.Kadafis taip pat tradiciškai pažadėjo, kad jo pajėgos nugalės NATO ir Libijos sukilėlių pereinamąją tarybą. Anksčiau Nigeris pranešė svarstąs, kaip elgtis su M.Kadafiu, jei šis iš tiesų nuspręstų atvykti į šalį ieškoti prieglobsčio. Kaip pranešė BBC, šalies užsienio reikalų ministras sakė, kad Nigeris vėliau nuspręs, ar priimti M.Kadafį, ar perduoti jį Tarptautiniam baudžiamajam teismui, kurį ši valstybė pripažįsta. Gandai, kad buvęs Libijos lyderis gali bėgti į Nigerį, pasklido, kai šią savaitę jo rėmėjų konvojai kirto Nigerio sieną. Kaip pranešė Elta, remdamasi BBC, šešis mėnesius trukęs pilietinis karas Libijoje nusinešė mažiausiai 30 tūkst. žmonių gyvybių. 50 tūkst. žmonių buvo sužeisti. Tai pripažino naujosios šalies vadovybės sveikatos ministras Nadžis Barakatas. Manoma, kad tikslų aukų skaičių bus galima sužinoti tik po kelių savaičių.

5

Planetos pulsas Ruošėsi pasigaminti sprogmenų. Policija Berlyne suėmė du vyrus, kaip įtariama, planavusius surengti sprogdinimo išpuolį, pranešė BBC. Vienas įtariamasis yra 24-erių Vokietijos pilietis, kilęs iš Libano, o kitas – 28-erių vyras iš Gazos. Jie įsigijo cheminių medžiagų, iš kurių galima pagaminti sprogmenų. Policija apieškojo Islamo kultūros centro Vedingo rajone patalpas ir abiejų vyrų namus. Šnipinėjo Izraeliui. JAV mokslininkui Stiuartui Nozetei už bandymą parduoti slaptą informaciją Izraeliui paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Tai padaryta tada, kai jis prokurorams pareiškė prisiimantis atsakomybę už pateiktus kaltinimus. S.Nozetė kalėjime sėdi nuo 2009 m., kai JAV federalinio tyrimo biuro agentai sulaikė jį per specialią operaciją. Mokslininkas dirbo Baltuosiuose rūmuose ir Nacionalinėje kosmoso taryboje, vėliau – energijos departamento laboratorijoje, kur kūrė pažangias technologijas. 2000 m. jis įkūrė kompaniją, kuri bendradarbiavo su Pentagonu ir NASA. Chaosas Egipto teisme. Kaire teisiant buvusį Egipto prezidentą Hosnį Mubaraką teismo salėje vėl kilo sąmyšis. Kai kurie advokatai dėl kilusio chaoso buvo išprašyti iš teismo salės. Saugumas buvo sustiprintas po pirmadienį vykusio teismo proceso, kai tarp H.Mubarako šalininkų ir opozicijos kilo muštynės teismo salėje ir lauke. H.Mubarakas kaltinamas dėl šaudymo į protestuotojus per sukilimą. H.Mubarakas į teismą buvo įvežtas lovoje. Teisme parodymus duoda vyresnieji policijos pareigūnai, kurie buvo tarnyboje per Egipte kilusius neramumus šių metų pradžioje. Kinija remia Palestiną. Kinijos valdžia paskelbė remianti Palestinos planus kitą mėnesį siekti visateisės narystės Jungtinėse Tautose (JT). Izraelio ir Palestinos derybos dėl Palestinos nepriklausomos valstybės statuso nutrūko dar 2008 m., todėl palestiniečiai nusprendė siekti pripažinimo JT. Nepriklausoma Palestina žada susikurti Vakarų krante – teritorijose, kurias Izraelis perėmė per 1967 m. vykusį Šešių dienų karą. Tokiam palestiniečių žingsniui nepritaria Izraelis ir JAV. Po avarijos mažins oro bendrovių. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, praėjus dienai po lėktuvo avarijos, per kurią žuvo visa Jaroslavlio ledo ritulio komanda „Lokomotiv“, pareiškė, kad reikia drastiškai sumažinti šalies oro bendrovių. Tai jis pasakė ketvirtadienį nelaimės vietoje prie Volgos upės šalia Jaroslavlio miesto. Šiuo metu Rusijoje veikia maždaug 85 oro bendrovės. Lėktuvas „Jak-42“ nukrito netrukus po pakilimo iš Jaroslavlio oro uosto. Aviacijos pareigūnų teigimu, lėktuvui nepavyko išvystyti pakilimui reikalingo greičio, todėl jis nepakilo į reikiamą aukštį ir trenkėsi į radijo stulpą.

VL, Eltos inf.

EPA-Eltos nuotrauka (Užs. 608)


6

2011 m. rugsėjo 10 d. • Nr. 72 (9091) Valstiečių laikraštis

Gamta

Kad nepaskęstume atliekų jūroje

Pasak kitų ekologų, jau dabar Lietuvoje beveik visi gruntiniai vandenys yra daugiau ar mažiau užteršti. Deginti naftos produktus namų sąlygomis griežtai draudžiama, nes tuo metu susidaro ypač nuodingi kancerogeniniai junginiai, kurie patenka į orą ir į mūsų plaučius. Didžiausi vėžinių susirgimų sukėlėjai yra kancerogenais užterštas vanduo ir oras. O kur dar žala visai ekosistemai! „Eurostat“ duomenimis, 2008 m. maždaug 3,7 proc. visų išmetamų atliekų ES valstybėse sudarė pavojingos atliekos.

Automobilių dalimis atsikrato pamiškėse

Neįtikėtini, bet iškalbingi faktai apie atliekas Šiuo metu Lietuva yra tarp didžiausią dalį komunalinių atliekų į sąvartynus išvežančių ES šalių. O gamtoje atliekos ilgai išlieka nesuirusios.

Vismantas Žuklevičius VL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@valstietis.lt

Atliekų kiekis visame pasaulyje grėsmingai didėja. Ypač sparčiai daugėja elektroninių šiukšlių. Dažnas gyventojas neretai nerūšiuoja atliekų, o kenksmingas meta į bendrus konteinerius. Ar nekenkiame patys sau ir gamtai, ar nieko nedarydami nepaskęsime vis besiplečiančioje atliekų jūroje?

Nenori rūšiuoti Kiekvienais metais Europos Sąjungoje (ES) išmetama vis daugiau šiukšlių. 1995–1998 m. mūsų išmetamų atliekų kiekis padidėjo 15 proc. Jeigu tai tęsis ir toliau, iki 2020 m. išmesime 45 proc. daugiau atliekų nei 1995 m. Gamtai didelę žalą daro pavojingos atliekos, tokios kaip panaudoti tepalai, automobilių filtrai, naftos produktų atliekos, padangos, plastikas ir metalas. 2006 m. Lietuvoje į sąvartynus iškeliavo 7 665 t, 2008 m. kiek mažiau – 6 835 t įvairių atliekų. Beveik pusė jų yra nerūšiuotos komunalinės atliekos.

Kur išrūšiuotos atliekos keliauja, pasak M.Narbutienės, yra pačių vežėjų reikalas. Jie esą savo nuožiūra renkasi perdirbėjus ir jiems parduoda atliekas. Lietuvai jaučiant perdirbėjų stygių, mūsų šiukšlės sėkmingai papildo ir užsienio perdirbimo gamyklų biudžetus. Gal kai kas ir nežino: didelės apimties ir pavojingas atliekas nemokamai iš gyventojų priima stambiagabaričių atliekų priėmimo aikštelės. Tokių aikštelių Lietuvoje jau yra per 50, jas rasime visuose šalies regionuose. Apie artimiausią tokią aikštelę informacijos nesunkiai galima rasti internete ar kituose šaltinuose.

Daugėja elektroninių atliekų „Šiaulių regione pernai surinkta 86 t stambaus gabarito atliekų, statybinių atliekų – 5 215 t, naudotų padangų – 641 t, elektronikos atliekų – 7 t, pavojingų buities atliekų – 1 t“, – skelbiama Šiaulių atliekų tvarkymo centro svetainėje. Iš viso Saulės miesto regionas pernai metais sutvarkė 135 949 t įvairių atliekų. Vienas Lietuvos gyventojas kiekvienais metais sąvartynus papildo 275 kg įvairių šiukšlių.

Kiekvienam europiečiui vidutiniškai tenka 16 kg elektroninių atliekų per metus, o visoje Europoje jų susidaro net 6 mln. t per metus. Elektronikos ir buitinių prietaisų atliekų gali padvigubėti per 12 metų. Kol kas dažnam mūsų gyventojui atrodo, kad jo pareigos yra išmesti šiukšles į mišrių atliekų konteinerį ir sumokėti už suteiktas paslaugas. Atliekos, deja, dažniausiai nerūšiuojamos. Lietuvoje veikia ne vienas atliekų tvarkymo centras, tačiau jų darbuotojai sako, kad šiukšles priversti perrūšiuoti dar kartą „Surinkėjai perrūšiuoja atliekas ir dėl gyventojų primestų kitokios rūšies atliekų, ir dėl to, kad pavyzdžiui, popierių, plastmasę dar reikia išskirstyti į kelias frakcijas“, – sakė Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro viešųjų ryšių specialistė Monika Narbutienė.

Šiuo metu Lietuva yra tarp didžiausią dalį komunalinių atliekų į sąvartynus išvežančių ES šalių. O gamtoje atliekos ilgai išlieka nesuirusios. Popieriui suirti reikia 2, metalinėms pakuotėms – 90, plastiko pakuotėms – 200–500, o stiklo gaminiams – net 900 metų. Vakaruose sparčiausiai daugėja elektroninių atliekų. 2008 m. daugiau kaip 85 proc. jų pateko į atliekų sąvartynus neperdirbti. Šiuo rodikliu Lietuva neišsiskiria iš kitų ES šalių. Elektroninės atliekos gali turėti daugiau kaip tūkstantį skirtingų komponentų, kurių dauguma yra

• Perdirbus vieną aliumininę skardinę, sutaupytos energijos pakaktų televizoriui veikti tris valandas, o 100 vatų elektros lemputei šviesti 20 valandų. • Energijos kiekio, reikalingo pagaminti vienai naujai aliumininei skardinei, pakaktų pagaminti 20 skardinių iš antrinių žaliavų. • Tonai popieriaus pagaminti reikia 17 medžių. • Stiklas niekada nesusidėvi ir gali būti perdirbamas tūkstančius kartų nė trupučio nepakenkiant jo kokybei. • Kiekvienas vaikas sunaudoja apie 5 850 vystyklų (sauskelnių), kurie vidutiniškai sveria tiek, kiek vienas automobilis. • Visi metalo gaminiai turi mažiausiai 25 proc. perdirbto metalo. • Vidutinis kaunietis per dvylika savaičių išmeta jo svoriui lygų šiukšlių kiekį. • Plastikas suyra per 500 metų. • Apskaičiuota, kad vidutiniškai 16 proc. prekės kainos tenka pakuotei, kuri galiausiai išmetama.

toksiški. Įvairūs chemikalai ir sunkieji metalai, neatsakingai išmesti į bendruosius šiukšlynus, gali būti nepaprastai pavojingi žmonių sveikatai. Kiekvienam senojo žemyno vartotojui vidutiniškai tenka 16 kg elektroninių atliekų per metus, o visoje Europoje jų susidaro net 6 mln. t per metus. Elektronikos ir buitinių prietaisų atliekų, kurių daugėja bene sparčiausiai, „Eurostat“ (ES statistikos tarnyba) duomenimis, gali padvigubėti per 12 metų. Pagal naujus ES teisės aktus, gamintojai turės mokėti už šių prietaisų surinkimą ir šalinimą.

Nenaudojamų tepalų turintiems gyventojams ekologė rekomenduoja įrengti specialius kompostavimo rezervuarus, panašiai kaip daržo atliekoms. „Šalia garažo suformuojama komposto krūva su žemėmis. Svarbiausia, kad rezervuaras nebūtų laidus. Laikui bėgant, kompostuojamas žemes reikėtų perkasti, o jose esantys mikrobai natūraliai tas išpiltas medžiagas „suvalgo“. Draugiška garažų bendruomenė galėtų tuo užsiimti“, – Lietuvos gyventojams pataria D.Ambrazaitienė.

Kiekvienais metais dėl netinkamų eksploatuoti transporto priemonių susidaro nuo 8 iki 9 mln. t atliekų. Todėl dar 1997 m. Europos Komisija priėmė direktyvą, kuria siekiama kuo palankesnio aplinkai automobilių išmontavimo ir perdirbimo. Aplinkos ministro įsakymu „Dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo“ paskutinis automobilio savininkas privalo savo netinkamą eksploatuoti automobilį perduoti į netinkamų toliau naudoti automobilių priėmimo, kokį nors kitą atliekų priėmimo punktą ar licencijuotai utilizavimo įmonei. Ten išduodamas pažymėjimas, kuris turi būti pateikiamas transporto priemones registruojančiai įmonei norint galutinai išregistruoti automobilį. „Eurostat“ duomenimis, vidutiniškai 3 136 t neeksploatuojamų transporto priemonių nepatenka į sąvartynus ar utilizavimo įmones. Kur visą tai žmonės padeda, galime tik bandyti įsivaizduoti – paliekama rūdyti pievose, pamiškėse, daugiabučių kiemuose, rūsiuose ar garažuose. Rūšiuoti atliekas ir jas tinkamai utilizuoti ar perdirbti neturi ir negali būti tik valdžios ar įmonių atsakomybė. Kiekvieno mūsų pareiga yra prisidėti prie tinkamo atliekų tvarkymo. Pasak ekologų, mums kol kas tiesiog trūksta sąmoningumo ir gamtosaugos švietimo.

Tepalus galima kompostuoti Pavojingoms atliekoms priskiriamos nuodingos, degios, sprogstančios, chemiškai aktyvios, dirginančios ar kitaip žmogaus sveikatai ir aplinkai kenksmingos medžiagos. Gyventojų, mėgstančių taisyti savo motorines transporto priemones, garažuose neretai pastebėsime daugybę susikaupusių atliekų – senų padangų, akumuliatorių, tepalų talpyklų, nešvarių skudurų. Kai kurie tokie garažų meistrai neslepia, kad pavojingais sveikatai skysčiais atsikrato juos tiesiog išpildami už garažo, sudegina krosnyse arba su visa tara išmeta į bendrą šiukšlių konteinerį. Pasak Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto Ekologijos katedros vedėjos prof. dr. Dalios Ambrazaitienės, dalis taip išpilamų skysčių išgaruoja, tačiau kita dalis nukeliauja į gruntinius vandenis arba su lietumi nuplaunama į ežerus ir upes. „Jeigu išpylė kokį litrą, tai dar ne katastrofa, tačiau jei garažas yra prie vandens telkinio ir tokiais būdais tepalais atsikratoma dažnai, taršos sklaida bus platesnė, o tai labai žalinga aplinkai ir mūsų visų sveikatai“, – sakė D.Ambrazaitienė.

Kiekvienais metais Europos Sąjungoje išmetama vis daugiau šiukšlių. 1995–1998 m. mūsų išmetamų atliekų kiekis padidėjo 15 proc. Jeigu tai tęsis ir toliau, iki 2020 m. išmesime 45 proc. daugiau atliekų nei 1995 m. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos


VALSTIEČIŲ LAIKRAŠTIS

Sodyba

2011 m. rugsėjo 10 d. • Nr. 72 (9091) Redaktorė Nijolė Baronienė nijole.baroniene@valstietis.lt

Lygumų krašte užaugino kalvas VL žurnalistė, nijole.baroniene@valstietis.lt

Kuprevičių sodyboje kalvos vis dar auga, o laikui bėgant atsiranda vis įdomesnės, šeimininkus įkvepiančios naujiems sumanymams. Ši išskirtinė sodyba Kėdainių rajone – vienintelė, nes derlingose ir lygiose lyg stalas žemėse niekas daugiau kalvų nepila.

Nejučia tapo ūkininkais „Auginame daržoves. Daugiausia morkas ir kopūstus. Šiuo metu dirbame apie 200 ha žemės. Tačiau esame auginę viską, ką galima pelningai parduoti: tulpes, agurkus, rožes. Vai-

kai buvo maži, abu su vyru pirmais nepriklausomybės metais supratome, kad iš savo profesijų neišgyvensime, o darbo nebijojome, tad gyvendami vyro senelių sodyboje nė patys nepajutome kaip tapome ūkininkais“, – pasakojo Ilona. Ne kartą geriausio metų ūkio įvertinimą pelnę Kuprevičiai puikiai žino, kokia sunki žemdirbio duona – tai sausra kaitina, tai lietus merkia. Tad nieko nuostabaus, kad atgaivos sielai jie ieško puoselėdami namų aplinką.

Palaiko vyro sumanymus Ilona tikino nė nenumananti, iš kur jos vyrui atsirado poreikis iš esmės keisti kraštovaizdį. Mat Virgilijus gimęs ir augęs lygumų krašte.

Gėlių paradas Rugsėjo 16–18 dienomis Vilniaus universiteto (VU) botanikos sode Kairėnuose (Kairėnų g. 43, Vilnius) vyks 30-oji paroda-mugė „Lietuvos žiedai“. Tai pavasarį ir rudenį vykstantis tradicinis respublikinis renginys, kurį organizuoja Lietuvos gėlininkų sąjunga populiarindama gėlininkystės verslą mūsų šalyje. Parodoje-mugėje lankytojai galės įsigyti norimų augalų, susipažinti su naujomis augalų rūšimis ir veislėmis, asmeninių konsultacijų metu sužinoti, kaip tinkamai augalais rūpintis.

Įsitikinti, kad bet kokią svajonę galima įgyvendinti, gali apsilankęs Ilonos ir Virgilijaus Kuprevičių sodyboje. Nijolė Baronienė

Trumpai

Ilona Kuprevičienė prie Žemaitijos kalvių nukaldinto driežo.

„Gal todėl, kad jis labai nori lipti į kalnus, o aš ne? Tai ir sumanė kalnus supilti savo kieme, – šypsojosi moteris. – Aš palaikau visas jo idėjas. Man labai gražu, kad Virgilijus turi svajonę ir siekia ją įgyvendinti. O ryšys su gamta, nuolatinis jos pulso jutimas sodinant ir puoselėjant augalus taurina žmogų, padeda

ištverti kasdienybės išbandymus.“ Kiek tonų supilta žemės ar suvežta akmenų, Kuprevičiai neskaičiuoja. Visos kalvos beveik šešių hektarų teritorijoje apie namą supiltos naudojant iškastų tvenkinių, pastatų pamatų ir gamybos metu plaunant morkas likusią žemę. Nukelta į 8 p. f

Beveik šešių hektarų teritorijoje Kuprevičiai įsiamžina kurdami parką, kuriame jau dabar daugiau nei 250 rūšių augalų.

Autorės nuotraukos

Parodos lankytojų dėmesiui – jurginų kolekcija. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Mugė vyks VU botanikos sode, kuris garsėja ne tik savo dydžiu ir gausiomis augalų kolekcijomis (daugiau kaip 10 tūkst. pavadinimų augalų), bet ir čia saugomu bei tiriamu Lietuvos dekoratyvinių augalų genofondu: kolekcijose auga daugiau nei 800 Lietuvos selekcininkų sukurtų gėlių veislių ir hibridų bei daugiau nei 3 500 užsienyje sukurtų gėlių, medžių ir krūmų veislių. Parodojemugėje lankytojai susipažins ne tik su sodmenų augintojų atvežtais augalais, bet ir sodo augalų kolekcijomis. Mugės metu sode, jei nebus šalnų, turėtų žydėti viena didžiausių sode jurginų kolekcija, joje auga per 450 jurginų veislių ir hibridų, iš jų 150 sukurta Lietuvos selekcininkų.

VL inf.

Galingiausias katilas – nebūtinai ekonomiškiausias Artėjantis šildymo sezonas ne vienam kelia galvos skausmą. Juolab kad sinoptikai žada itin šaltą žiemą. Rapolas Tamošiūnas Prieš ruošiantis įrengti katilinę, būtina apsispręsti, kuo gi kūrensite. Populiariausias kuras – malkos, anglis, medžio pjuvenų ir durpių briketai, ateityje populiarės medžio ir spalių granulės.

Kuris kuras geriausias

Renkantis kietojo kuro katilą pirmiausiai reikėtų pasidomėti jo galia ir įkrovos tūriu. VL archyvo nuotraukos

„Anglį, antracitą, briketus galima pirkti paruoštus kūrenti ir jų atsargų nebūtina sukaupti visiems metams. Anglį galima laikyti ir lauke, uždengtą nuo kritulių, nes kokybiškos anglies drėgmės įgeriamumas mažas. Briketus būtina saugoti sausose patalpose, ypač medžio pjuvenų, nes jų drėgnumas perkant būna apie 7 proc., o jiems drėkstant blogėja šio kuro savybės“, – negailėjo patarimų UAB „Vilterma“ direktorius Arvydas Klementavičius. Nukelta į 9 p. f

(Užs. 418)


8

2011 m. rugsėjo 10 d. • Nr. 72 (9091) Valstiečių laikraštis

Sodyba

Lygumų krašte užaugino kalvas mas į kalvos viršūnę vanduo atgal grįžta prisodrintas deguonies ir apvalytas. Tad tvenkinys, įrengus krioklį, tapo daug švaresnis.

Kai kaskadomis iš kelių dešimčių metrų aukščio į tvenkinį pradėjo kristi vanduo, anot Kuprevičių, didysis kalnas atgijo.

e Atkelta iš 7 p. Įprasti akiai augalai Sumanęs ant kalvų įveisti parką, V.Kuprevičius kreipėsi pagalbos į miškininką Steponą Maciulevičių. Pastarasis draugiškai patarė, kokius augalus kur sodinti. „Ne vienas pastebi, kad pas mus puikiai auga įprasti lietuvio akiai medžiai ir krūmai. Yra vienas kitas įmantresnis augaliukas prie namo, tačiau su jais daug vargo, nes žiemą pašąla, o pavasarį nuruduoja nuo saulės. Tiesa, prie namo pasodinome porą tulpmedžių. Labai gražūs jų žiedai, tad nekantriai laukiame, kol medeliai paūgės“, – sakė Ilona. Jos užduotis – parinkti gėles, kurios ilgai žydėtų ir būtų nereiklios. Tad sodyboje pilna vienas už kitą įmantresnių serenčių. Švytinčios jų salelės iš tolo džiugina akį. Daugelį daugiamečių augalų ūkininkė daugina pati, o vasarines gėles perka iš senučių ar pas kolegas gėlininkus.

Šeimos kalnas Augalus Kuprevičiai savo sodybai parenka labai paprastai: svarbu, kad žydėtų visą sezoną ir tarpusavyje derėtų lajų spalvomis ir formų įvairove. Tad ankstyvą pavasarį pasi-

tinka forsitijos, vėliau žydėjimo es- Tačiau jis žiūrėjo žiūrėjo į ją ir vieną tafetę perima įvairiausios lanksvos, dieną pareiškė, kad kalnas liūdnas. ievos, mahonijos, alyvos, jazminai. Reikia krioklio. Ir buvo teisus. DaAnot Ilonos, visoje teritorijoje suso- bar, kai kaskadomis iš kelių dešimdinta daugiau nei 250 rūšių augalų, čių metrų šniokšdamas į tvenkinį o kiek kokių, jie net nebando skai- krenta vanduo, galime pasakyti, kad čiuoti. Ant didžiosios kalvos – laz- didysis mūsų kalnas atgijo“, – jausdynų, ąžuolų, bukmedžių, liepų alė- mingai pasakojo Ilona. Tuo lengva jos. Netoli jos – mažesnė kalva, kurią įsitikinti. Juolab kad prie krioklio sutuoktiniai pavadino Šeimos kal- veda patogus lieptelis, į kurio turėknu. „Ten iš vieno kamieno auga du lus atsirėmus labai ąžuolai – tai mes su vyru. Dvi malonu klausyliepos – dukros, o keturios tis vandens eglės simbolizuoja jų sekalbos. nelius. Vėliau sodinsime Beje, anūkų medžius“, – pasiurbliu pakeliasakojo ūkininkė. Beje, abi Kuprevičių dukros Ingrida ir Sandra Iš Kaziuko mugės atkeliapuoselėja planus grįžvęs laumžirgis „nutūpė“ ti į gimtąją sodybą. Tėtvenkinio pakrantėje. vai džiaugiasi girdėdami jas sakant, kad niekur kitur nėra taip gerai, kaip čia.

Su laumžirgiu ant pečių

Į sklypą galima patekti ir pro kalto metalo vartelius.

Retas kuris savo namų kieme pasistatytų tokius masyvius dekoratyvinius aplinkos elementus, kaip tai padarė Kuprevičiai. „Kai atsirado pirmas indas, supratome, kad reikia dar. Perkame didelius ąsočius, gėlių dubenis ar vazas, nes maži tokios puošybos elementai mūsų namų platybėse pasimestų, pradingtų“, – tikino pašnekovė. Su šypsena Ilona prisimena, kaip iš Kaziuko mugės sostinėje jos vyras ant pečių nešė metalinį laumžirgį, o vos ne kas antras klausė, kur tokį pirko. Tada jie dar nežinojo, kur įkurdins plėšrų sutvėrimą. Tačiau atsivežę namo greitai rado vietą. Po kelerių metų jam į draugiją atkeliavo metalinis driežas. Taip pat ne iš mažųjų. „Driežą ir laumžirgį pirkome iš Žemaitijos kalvių. Deja, labai sunku rasti ne kičinių darbų“, – apgailestavo Ilona.

Masyvūs šamotinės keramikos dirbiniai pagyvina aplinką.

Ateities planai Kaipgi nepaklausi apie ateities sumanymus. Ko jau ko, o idėjų Kuprevičiai nestokoja. Kai Virgilijui sėkmingai pavyko kalvos šlaite įrengti pirtį, visi kiti sumanymai – vieni juo-

kai. „Ant didžiojo kalno reikėtų kelių kalto metalo suolelių, kad atėjus prie krioklio galima būtų prisėsti ir pasiklausyti čiurlenančio vandens. Tvenkinyje turėtų atsirasti sala su augalais. Mat kažkada buvome padarę didelį lieptą, bet vėliau jo atsisakėme, nes nukentėjo tvenkinio vaizdo vientisumas. Turi mano vyras ir dar daugiau neįgyvendintų svajonių, tačiau kol kas apie jas anksti kalbėti“, – šypsojosi moteris džiaugdamasi sutuoktinio gebėjimu matyti į priekį ir kantriai siekti užsibrėžto tikslo. Jei kas stebisi, kam jie tai daro, Ilona su Virgilijumi atsako: mano namai, mano tvirtovė ir mano svajonė.

Vandens kalba Kai prieš keletą metų lankiausi pas Kuprevičius vaizdas buvo kitoks. Dabar didžiojoje kalvoje atsirado krioklys. Kodėl gi jis nebuvo įrengtas iš karto? „Tai dar vienas mano vyro sumanymas. Iš pradžių buvo gerai tik apsodinta medžiais kalva.

Vakarinėje sklypo pusėje suformuota kalva užstoja nuo vyraujančių vėjų.

Nijolės Baronienės nuotraukos

Lietuviškų kardelių gausybė – mūsų selekcininkų nuopelnas

Konkursas „Tokio dar nemačiau ir neragavau“

Alma Mažeikaitė

Net ir sodo bei daržo gėrybės gali nustebinti. Ir ne tik geru derliumi. Juk pasitaiko ir nestandartinių, tačiau labai įdomios formos bei dydžio vaisių. Būtent tokių gėrybių nuotraukų laukiame iki spalio 1 dienos. Jas siųskite el. paštu redakcija@valstietis.lt arba adresu „Valstiečių laikraštis“, „Sodyba“, Saltoniškių g. 29/Sėlių g. 3, 08105 Vilnius. Nugalėtojui dovanosime „Valstiečių laikraščio“ ketvirčio prenumeratą. Bus ir paguodos prizų – „Valstiečių laikraščio“ knygynėlio leidiniai.

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje buvo surengta tradicinė kardelių paroda. Joje dalyvavo garsiausi Lietuvos gėlininkai selekcininkai. „Antroje vasaros pusėje ir rudens pradžioje darželiuose daug kas augina išskirtiniu grožiu pasižyminčius kardelius. Jie ypač vertinami dėl įvairių formų spalvingų žiedų, ilgo žydėjimo laiko, nesudėtingo auginimo, spartaus dauginimosi“, – sako parodos organizatorius panevėžietis gėlininkas Alfonsas Žobakas, Lietuvos gėlių selekcininkų draugijos ir Šiaurės Amerikos kardelininkų tarybos narys. A. Žobakas džiaugėsi, kad žmo-

(Ka. 235)

Parodos organizatorius Alfonsas Žobakas į renginį sukvietė žinomiausius šalies gėlininkus. Autorės nuotrauka

nės su entuziazmu suveža gėles. Net iš Kalvarijos daug veislių kardelių atvežė Jonas Auksuolis Liutkevičius. Šių gėlių selekcija jis užsiima jau 23 metus. Patyręs gėlininkas kuria ne tik kardelių, bet ir tulpių, vilkdalgių, kitų gėlių veisles. Antanas Markevičius iš Kauno rajono į Panevėžį atvežė tik nedidelę dalį auginamų kardelių – gal 60 veislių. Danutė Simonaitienė

savo išvestas kardelių veisles atsivežė iš Marijampolės. Kadangi šiųmečiame renginyje dalyvavo ir svečias iš Latvijos Laimonis Zakis, atvežęs 16 savų ir keletą draugo išvestų veislių kardelių, parodą jau galima buvo vadinti tarptautine. Kaip ir pernai, joje puikavosi ne vien kardeliai, bet ir jurginai, raganės. Virginija Gasiūnaitė iš Skaistgirių, Panevėžio rajono, parodą išpuošė įvairių veislių jurginais. Žinoma raganių selekcininkė Janina Vestartienė iš Šiaulių į respublikinę kardelių parodą atvežė savo išvestų veislių raganių, kurios žiedais džiugina antroje vasaros pusėje ir rudenį. Kardelių augintojai šįkart ne tik puikavosi savo išpuoselėtais augalais, bet ir varžėsi tarpusavyje dėl profesionalių fotografų, rinkusių fotogeniškiausią gėlę, dėmesio. Fotografų favoritu pripažintas Kauno rajono kardelių augintojo ir selekcininko atvežtas ‘Ivory Queen‘ veislės kardelis.

Rimanto Dovydėno piešinys


2011 m. rugsėjo 10 d. • Nr. 72 (9091) Valstiečių laikraštis

Sodyba

9

Galingiausias katilas – Kitoks triušių nebūtinai ekonomiškiausias auginimo būdas Rapolas Tamošiūnas

e Atkelta iš 7 p.

Netikėti ir didelių nuostolių padarantys ligų protrūkiai nuvylė daugelį triušių augintojų, tačiau Lietuvoje entuziastų, tikinčių, kad triušininkystė – perspektyvus užsiėmimas, dar liko nemažai.

Pasak jo, sunkiausia išsirinkti geras malkas. Dažniausiai parduodamų malkų drėgnumas svyruoja apie 40–60 proc., o turėtų būti ne didesnis kaip 20 proc. Mediena geromis malkomis tampa ne anksčiau kaip po metų, aišku, jei malkos laikomos uždengtose nuo kritulių, gerai vėjo prapučiamose malkinėse. Todėl ruošiantis pirmam kūrenimo sezonui, šio kuro reikia pirkti ne mažiau kaip dvejiems metams.

Gyvena gryname ore

Šlapių malkų reikės daugiau Kūrenimas gali tapti tikru išbandymu ir netgi padaryti nuostolių. „Kūrenant šlapias malkas jų sunaudojama du tris kartus daugiau. Be to, degant drėgnam medžiui, didžioji dalis šilumos išeina per kaminą. Katilo galingumas sumažėja per pusę, kuras smilksta, nesudega. Ant šaltų kūryklos sienelių kondensuojasi vanduo ir dervos, limpa pelenai, suodžiai. Taip susiformuoja storas dervos sluoksnis, kuris gerokai sumažina šilumos pralaidumą šildymo pusėn, dervos sudėtyje esantis rūgštus kondensatas aktyvina katilo vidinių paviršių koroziją“, – perspėjo pašnekovas. Jis tikino, kad kūrenant šlapias malkas katilų ilgaamžiškumas (15– 25 metai) sutrumpėja 2–4 kartus ir daugiau. „Nusprendusieji išvalyti katilo pakuros paviršių ir taip pagerinti katilo efektyvumą, patiria tikrą kančią. Kai trūksta patyrimo ir nenaudojamos valymui skirtos specialios cheminės priemonės, išliejama daug prakaito ar net susižeidžiama. Tokių problemų turintį šeimininką ir jo namus nesunku atpažinti iš sklindančio šviežiai rūkytų dešrų kvapo“, – šmaikščiai kalbėjo įmonės vadovas.

Geromis malkomis mediena tampa ne anksčiau kaip po metų.

tilinėje, bet pasirinkusieji mažesnį kuro katilą pastebi, kad į jį per sezoną sugrūdo mažiau kuro“, – sakė specialistas.

Ketinis ar plieninis

Trūkstant deguonies kuras gali pradėti smilkti. VL archyvo nuotraukos

lingumo, kuris apskaičiuotas pagal žemiausias šildymo sezono temperatūras. Šilumos poreikio karštam vandeniui ruošti buityje tūriniuose šildytuvuose įskaičiuoti į šilumos poreikį nepatarčiau, nes katile kuras geriausiai sukūrenamas, kai katilas visada dirba 50 proc. ir didesniu našumu savo maksimalaus galingumo atžvilgiu“, – aiškino A.Klementavičius. Katilui dirbant tokiu režimu, specialisto teigimu, patalpos bus peršildytos. Tada teks rankiniu būdu ar naudojantis traukos termostatiniu reguliatoriumi

Renkantis kietojo kuro katilą reikėtų pasidomėti jo galia, įkrovos tūriu, įkrovimo patogumu, konstrukcijos pranašumu, ilgaamžiškumu, vidinių paviršių prieinamumu valymui, išvystomos galios ribojimo įrangos (traukos reguliavimo) darbo patikimumu. „Visada patikimiau rinktis žinomo, turinčio patirtį gamintojo gaminį, – sakė pašnekovas. – Daugumai sunku apsispręsti, kokį katilą rinktis – ketinį ar plieninį. Šiuo atžvilgiu pagaminimo medžiaga vienareikšmiškai nelemia katilų pranašumų ir trūkumų.“ Anot A.Klementavičiaus, ketinis atsparesnis korozijai ir gali kūrentis esant keliais laipsniais žemesnei katilo vandens temperatūrai. Tačiau tokio katilo sienelių šilumos laidumas yra mažesnis, todėl į kaminą išmetamų dūmų temperatūra yra aukštes-

Taip laikomų gyvūnėlių mėsa ir kailis tampa nepalyginamai geresni“, – sakė J.Gelumbauskaitė.

Viename are – 400 triušių Naudojant minėtą metodą triušius galima auginti net mieste ar kolektyviniame sode. Vieno aro žemės sklypelyje galima sutalpinti 16 mini fermų, kuriose gali gyventi daugiau nei 400 triušių. Vienas žmogus be ypatingų pastangų gali prižiūrėti iki 100 tokių mini fermų, nes prie specialių narvų užtenka ateiti vieną kartą per savaitę. Ypač reikia atidžiai stebėti, kad gyvūnėliams nepritrūktų vandens. Per 3 mėnesius triušiukai užauga iki 3 kg ir daugiau.

Pasak ne pirmus metus triušininkyste užsiimančios Jovitos Gelumbauskaitės, gyvulininkystėje naudojami augimo hormonai, dirbtiniai pašarų priedai, vakcinos turi įtakos gyvūnų sveikatai. Ne išimtis ir triušiai. Užsiimantieji versline triušininkyste žino, kaip sunku parinkti tinkamiausią auginimo technologiją. Nukelta į 10 p. f Vienos didžiausių Lietuvoje triušių fermų įkūrėja sakė, Pagrindinis kad norint išvengti triušių ligų vertėtų atsisakyti įprasto šių sėkmės garantas gyvūnėlių auginimo būdo. Nusprendusiesiems investuoti J.Gelumbauskaitės triušių bannemažas lėšas ir laiką į triušininda Vilniaus rajone, Nemenčinėje, kystę pagal I.N.Michailovo metoauginama pritaikius „protingą“ diką teks apsišarvuoti kantrybe ir technologiją, kurią sukūrė buvęs atsiminti, kad ši revoliucinė techPeterburgo aktorius, triušininkas nologija tinka tik tam žmogui, kuiš pašaukimo Igoris Nikolajeviris šiuolaikiškai mąsto. čius Michailovas. „Ši triušių veisi„Technologija efektyvi tik tuomo ir auginimo technologija sėkmet, kai laikomasi visų reikalavimingai plinta visame pasaulyje. mų. Vadinasi, viską reikia daryti Mini fermos, kuriose veisiami laiku ir labai tiksliai. Savaime sutriušiai, turi didelių pranašumų: prantama, kad negalima apsieinereikia patalpų, ilgaausiai gyti be svarbiausio dalyko – meilės vena gryname ore, lauke esant savo gyvūnams. Tai – pagrindinis +30 ºC ar -30 ºC temperatūrai. sėkmės garantas“, – entuziastingai kalbėjo J.Gelumbauskaitė.

Per keturis mėnesius triušiai gali užaugti iki 4 kg. VL archyvo nuotrauka

Per didelis katilo galingumas – trūkumas, nes daugiau nei 2/3 šildymo sezono laiko vidutinė išorės oro temperatūra svyruoja nuo +5 iki -4°C ir šildymui realiai reikia 25–35 proc. maksimalaus katilo galingumo, kuris apskaičiuotas pagal žemiausias šildymo sezono temperatūras. Patalpų geriau neperšildyti Rinkdamasis kietojo kuro katilą, dažnas žvelgia į gerokai galingesnį nei reikėtų šildymui šalčiausiu metų laiku. Tačiau, anot specialisto, pastato plotas ar tūris nėra patikimas rodiklis ir galima padaryti klaidą. „Per didelis katilo galingumas – trūkumas, nes daugiau nei 2/3 šildymo sezono laiko vidutinė išorės oro temperatūra svyruoja nuo +5 iki -4°C ir šildymui realiai reikia 25–35 proc. maksimalaus katilo ga-

riboti į kūryklą tiekiamo oro kiekį. Dėl deguonies trūkumo kuras pradės smilkti, gerokai padidės nesudegamų dujų – anglies viendeginio, degaus aerozolio ir dūmų koncentracija. Anot specialisto, tokiu atveju patiriamas dvigubas nuostolis: dalis už kurą sumokėtų pinigų nueis vėjais ir švariu oru prie namo neteks džiaugtis. „Todėl geriau pasirinkti truputį mažesnio galingumo katilą, nei apskaičiuota jūsų namo šildymui. Sunku susitaikyti, kad tokio katilo įkrova bus mažesnė ir teks dažniau lankytis ka-

nė 5–10°C. Sunkiau valyti kūryklos paviršių, sekcijos trūkinėja staigiai keičiant katilo temperatūrą, dėl biomechaninių smūgių ir perkaitimo. Plieninio katilo sienelių šilumos perdavimo koeficientas yra geresnis, jo vidiniai paviršiai lygūs, lengvai valomi. „Įvertinus įkrovos tūrį ir galingumą, paprastai šie katilai būna lengvesni, galingesni ir mažesni. Tačiau šis katilas lengvai pažeidžiamas korozijos, kai kūrenamas drėgnas kuras ir į katilą grąžinamo vandens temperatūra žemesnė nei 55°C“, – perspėjo specialistas. (Užs. 624)


10

2011 m. rugsėjo 10 d. • Nr. 72 (9091) Valstiečių laikraštis

Sodyba

Kitoks triušių auginimo būdas e Atkelta iš 9 p. Šeriami jie kombinuotaisiais pašarais, šienu, o girdomi vandeniu. Triušiai per keturis mėnesius užauga iki 4 kg. Per šį laiką vienas triušis suėda tik apie 14 kg kombinuotųjų pašarų ir 10 kg šieno. Tai atsieina 24 litus.

Prieš kurmius – savos gamybos spąstais Tadas Palankys Baigiantis šiltajam metų laikui sukrunta visi, nes reikia pasiruošti artėjančiai žiemai. Ne išimtis ir kurmiai. Išartos vejos, išknisti daržai piktina visus, pas ką įsitaiso šis gyvūnėlis.

Išbandė viską VL archyvo nuotrauka

Ypatingas kailis „Jei apie triušienos kaip dietinės mėsos vertingumą dažnas žino, tai apie triušio kailį mažai ką gali pasakyti. Vis dar paplitusi nuomonė, kad triušio kailis menkavertis ir tinka nebent kepurėms. Tačiau tai netiesa. Kailio kokybė priklauso nuo triušio veislės ir auginimo technologijos“, – sakė augintoja. Anot jos, ne visi žino, kad triušio kailis yra ypatingas ir gali atrodyti ne tik kaip triušio, bet ir kaip sabalų, audinių bei šinšilų kailis. Net specialistui būtų sunku pasakyti, kokio gyvūnėlio tai kailis, nes tokių gaminių kokybė ne ką prastesnė.

Yra iš ko rinktis Lietuvoje galima įsigyti gana įvairių veislių triušių. J.Gelumbauskaitė tikina, kad rinkoje vieni populiaresnių yra greitai augantys mėsinių veislių triušiai: Kalifornijos, Vienos mėlynųjų ir baltųjų, Naujosios Zelandijos raudonųjų arba baltųjų, Belgijos milžinų, prancūzų avinų. „Yra ir kitų gerų, sparčiai augančių veislių triušių. Deja, pavieniai augintojai sunkiai išsaugo veislės grynumą, todėl geriau veislinius triušius pirkti iš veislinių fermų. Tačiau sėkmės priežastis – ne triušių veislės, o veisimo ir auginimo technologija“, – sakė pašnekovė.

Juškonių kaime įsikūrusioje sodininkų bendrijoje gyvenanti Saulė Šemeškevičienė kantrybės neteko, kai kurmiai įsitaisė jos rožyne, ėmė skersai ir išilgai akėti visą sklypą. „Esame išbandę visas įmanomas kurmių baidymo priemones, tačiau kol neišsikvietėme kurmių gaudytojo Stasio Šaduikio, ramybės neturėjome. Tad ir šiais metais pagalbos kreipėmės į jį“, – pasakojo moteris. Stasys mielai sutiko padėti sodininkams. Atvažiavęs iš vakaro sklype sustatė daugiau nei dvidešimt kurmių gaudyklių. Ryte neprašytus svečius beliko tik traukti iš spąstelių. Įdomi detalė: sugautus kurmius jis renka, nes ketina žmonai pasiūti kailinius. Anot vyro, jie bus nesunešiojami ir labai brangūs. Kur gi ne, juk vieno kurmio kailiukas mažesnis nei žmogaus delnas.

Vis tiek papuls

Stasys Šeduikis kurmius gaudo nuo vaikystės.

Reikia rasti sankryžas S.Šaduikis – dzūkas, kilęs iš Lazdijų. Kurmius gaudo nuo vaikystės. Tačiau kai sukonstravo ir užpatentavo savo gamybos kurmių spąstus, ne tik Lietuvoje išgarsėjo kaip geriausias šios srities specialistas. „Kurmiai dauginasi balandžio pabaigoje. Viename urve jų gali būti iki 20. Vaikai prie motinos būna ilgai, dydžiu beveik nuo jos ne-

VL archyvo nuotrauka

Paskutinės rudens uogos Augustė Jotautaitė Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute dirbanti dr. Loreta Buskienė į aviečių auginimo ypatumus gilinasi jau beveik trisdešimt metų. Jos atliktų tyrimų išvados naudingos ir sodininkams mėgėjams, ir užsiimantiesiems versline uogininkyste.

Vienas, bet gausesnis derlius „Prieš porą šimtmečių buvo sukurtos pirmosios aviečių veislės, kurioms nebūtinas ramybės periodas ir žema temperatūra. Tai vadinamosios remontantinės avietės, derančios ne tik ant dvimečių, bet ir ant vienamečių stiebų, t. y. du kartus per metus. Kadangi vasarą dera įprastinės avietės, remontantinės labiau tiktų tiems, kurie derlių nori skinti

Nijolės Baronienės nuotraukos

siskiria, – sakė S.Šaduikis. – Kurmiai pripranta prie malūnėlių, nebijo ir vejapjovių. Gaudyklės – vienintelė išeitis. Tačiau prieš pradedant gaudyti reikia apeiti sodybą, apžiūrėti, kur daugiausia kurmiarausių. Spąstų niekada nestatau ir kitiems nepatariu statyti prie kurmiarausio, nes iš urvų išstumta žemė gali būti požeminio kelio pabaiga. Svarbu rasti vietas, kur jie dažniausiai vaikšto. Jos tarsi sankryžos su į kelias puses vedančiais urvais.“ Tokias vietas Stasys randa nesunkiai. Tada dideliu peiliu išpjauna velėnos gabalą ir stato spąstelius.

Brangus išradimas

Kai šviežių uogų aromatas ir skonis jau būna pamirštas, itin malonu savame avietyne prisirinkti gal ne tokių kvapių, tačiau saldžių, anksti rudenį nokstančių aviečių. rudenį“, – sakė pašnekovė. Remontantinių aviečių derėjimo laiką, pasak jos, galima pakeisti genint. Vėlai rudenį iki žemės paviršiaus nupjovus visus stiebus, kitais metais dera tik vienamečiai ūgliai, kurie brandi-

savo rankomis. Taigi mintis ištobulinti kurmių gaudykles neatrodė labai sudėtinga užduotis. „Esu aukščiausios kategorijos šaltkalvis, tad techniniai darbai man nesudėtingi. Iš pradžių rengiau projektus ir gaudykles gaminau dilde. Tobulinau juos beveik dvejus metus, o Valstybinis patentų biuras patentą išdavė 2007 m. lapkričio pabaigoje. Dar beveik devynis mėnesius reikėjo laukti, ar kas nors nepateiks analogo. Už šį dokumentą patentų biurui teko sumokėti apie 3 tūkstančius litų“, – pasakojo Stasys. Iš pirmo žvilgsnio spąstai labai paprasti – dvi ilgos kojelės ir liežuvėlis, kuris, atsileidus spyruoklei, tuo metu, kai kurmis nustumia žemėje paslėptus aliuminio strypelius, prispaudžia gyvūnėliui sprandą.

na vieną, tačiau ankstyvesnį ir gausesnį rudeninį derlių.

Atlikti tyrimai Sodininkystės ir daržininkystės institute buvo ištirtas ir įvertintas introdukuotų remontantinių aviečių veislių augumas bei produktyvumas Lietuvos klimato sąlygomis, atrinktos tinkamiausios veislės versliniam auginimui. Remontantinėms avietėms labai svarbu, kad jos pradėtų derėti kuo

• Vidurio Lietuvos klimato sąlygomis neutralios reakcijos vidutinio sunkumo ir sunkiuose priemoliuose tirtų naujų remontantinių veislių avietės suformavo mažiau stiebų negu standartinė veislė 'Polana'. • Derlingiausios buvo 'Polana' ir 'Polka' veislių avietės (6,25 ir 4,97 t/ ha), o prasčiausiai derėjo 'Pokusa' (2,05 t/ha). Aviečių veislė 'Pokusa' išaugino stambiausias uogas (5,02 g). Geriausiomis degustacinėmis savybėmis išsiskyrė 'Polka' aviečių uogos. • Versliniams uogynams rekomenduojamos 'Polana' ir 'Polka' veislių avietės. Dėl vėlyvo derliaus 'Poranna Rosa' avietes siūloma auginti mėgėjiškuose soduose. Remontantinių aviečių pranašumai: • Žiemą nepašąla stiebai, nes avietės dera ant tais pačiais metais išaugusių atžalų. • Nesutampa kai kurių kenkėjų (paprastųjų avietinukų, avietinių žiedgraužių) ir aviečių augimo ciklas, nes uogos sunoksta rudenį, todėl nebūna sukirmijusios. • Galima sėkmingai taikyti integruotą augalų apsaugos sistemą, nes pirmoje vasaros pusėje avietės nežydi ir nedera. • Uogas labai paranku skinti mechanizuotai, nes jos auga viršutinėje stiebo dalyje ir visi stiebai dera.

S.Šaduikis – išskirtinė asmenybė. Kantrybės, ryžto ir valios jį išmokė imtynių sportas. Jautrios sielos išgyvenimus jis jau suguldė į keletą storų poezijos sąsiuvinių, o savo sodyboje viską sumeistrauti ir pasidaryti gali anksčiau ir iki rudens šalnų sunokintų kuo daugiau uogų. Tyrimų duomenimis, anksčiausiai pradėjo derėti 'Pokusa' veislės avietės – liepos antroje pusėje. 'Polka' ir 'Polana' veislių pirmosios avietės sunoko panašiu laiku. 'Polesie' veislės avietės pradėjo derėti rugpjūčio pirmoje pusėje. Vėlyviausia veislė buvo 'Poranna Rosa'. Ji pradėjo nokinti uogas rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo viduryje.

Išradimo autorius parodė, kaip peiliu ar pagaliuku patikrinti, kur yra urvo dugnas. Tada reikia išpjauti velėną ir spąstus įspausti į žemę, o liežuvėlį ištraukti viršų. „Jei jis kartais nukrinta neištraukus spąstų iš dirvos, jį galima pakelti į viršų. Sutvirtinimo rėmelis turi būti žemiau nei urvo dugnas, o liežuvis – virš. Liežuvėlis žemėje turi būti kiek laisvas, o patys spąstai pridengti velėna arba užberti žemėmis, – aiškino kurmių gaudytojas. – Kurmiams gaudyti dveji spąstai įkasami vienas priešais kitą su aukštyn ištrauktais liežuvėliais. Jiems slankioti spąstelių šonuose yra specialūs iškirpimai. Taigi kad ir iš kurios pusės kurmiai raus urvus, į gaudykles vis tiek papuls. Spąstų rankomis geriau neliesti, nes kurmių uoslė labai gera. Geriau juos statyti dieną – iki vakaro išgaruos visi kvapai. Žvėreliai gaudomi greitai, jų takus rasti nesunku, o vieną kurmį sugavus dingsta ir kiti.“ Kitas S.Šaduikio išradimas – kurklių gaudyklės. Kol kas vyras jas išbandė tik savo sklype. Tačiau netrukus ketina užpatentuoti ir imtis dar vieno darbo – gelbėti augalų mylėtojus nuo kurklių, kurie žalos pridaro daugiau nei kurmiai.

Rudeninės avietės niekada nebūna kirmėliuotos. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Geriausios iš geriausių Remdamasi ilgamečių tyrimų duomenimis, dr. L.Buskienė nustatė, kad aviečių derlingumas priklauso nuo meteorologinių sąlygų vegetacijos metu, pakankamo stiebų skaičiaus ploto vienete ir kitų genotipo savybių. „Gausiausiai derėjo standartinė aviečių veislė 'Polana' – 6,25 t/ha. Šiek tiek mažesnis derlius 'Polka' veislių aviečių – 4,97 t/ ha. Įvertinant remontantinių veislių aviečių vidutinę uogos masę, nustatyta, kad 'Polka' veislės aviečių uo-

gos (3,38 g) stambumu prilygo standartinei veislei 'Polana' (3 g), o kitų veislių uogos buvo iš esmės stambesnės. Uogų stambumu išsiskyrė aviečių veislė 'Pokusa' (5,02 g), kurios vidutinė uogos masė 67 proc. viršijo standartinės veislės aviečių uogos masę“, – sakė mokslininkė. Degustacijos metu paaiškėjo, kad skaniausios – 'Polka' veislės avietės. Be to, jos atrodė patraukliausiai ir pelnė aukščiausią įvertinimą.


VALSTIEČIŲ LAIKRAŠTIS

Sportas

Šeštadienis Moteris su durklu VL žurnalistė, ruta.klisyte@valstietis.lt

Lengvai įsivaizduoju ją gerame humoro seriale (nors Laura užsiminė nesanti lietuviško humoro gerbėja). Kas sakė, kad graži moteris nepajėgi pralinksminti? Laura gali, ir dar kaip! Serialas galėtų vadintis „Ištekėjusi ir norėjusi 4 vaikų“ arba „Stovyklautojų nuotykiai“. Mat Laura, pasišovusi atsakyti į klausimus, padarė tai tiktai išleidusi paskutinę stovyklos Ignalinoje pamainą.

Užkietėjusi stovyklautoja Bene gražiausia Lietuvos moteris jau ne vieną savo vasarą parduoda vaikų stovyklai, tarsi neturėtų už ką nusipirkti kosmetikos… Kodėl? Stovykla „Ignalina“ yra rojus vaikams – tuo esu visiškai įsitikinusi. Pati augau joje, ir dar keli dabartiniai jos vadovai. Iš tikrųjų turi sirgti stovyklavimo liga, tik tuomet gali sukurti tobulą stovyklą, į kurią bus gera vėl ir vėl sugrįžti. Vos išvažiuoja paskutinė jos pamaina, o jau kuriame planus kitai vasarai... Nostalgijai užpuolus tą ir darau. Tai mane taip įtraukė, kad trečius metelius ten darbuojuosi. Sezono imu laukti jau nuo Naujųjų. Mūsų, tokių išprotėjusių bendraminčių, daug, tad kuriami planeliai puikiai susidėlioja į tobulą stovyklos veiklos planą. Vasara

netrunka ateiti ir praeiti, tad mūsų kolekt y vas brangina kiekvieną dieną ir stengiasi kiekvieną stovyklos pamainą padaryti vaikams nepamirštamą. Sekasi kuo puikiausiai: susitinkame plačiai šypsodamiesi, o atsisveikiname su ašaromis akyse. Kokias stipriąsias ir silpnąsias jaunosios kartos puses pastebėjote? Labiausiai jaudinamės dėl vaikų saugumo, o kovojame su žalingais įpročiais ir tinginyste, kuri it koks maras puola jaunimą, jos užkratas plinta per TV ir kompiuterius. Stengiamės išjudinti visus, atkapstyti kiekvieno snaudžiančias kūrybines galias, užkrėsti energija ir ieškojimais. Žinoma, ne visi vaikai vienodi, bet yra tokių gabių... Širdis dainuoja tokius sutikus! Mane įkvepia žmonės, gebantys nuspalvinti gyvenimą taip, kaip patys nori, nepaisydami kliūčių, nekreipdami dėmesio į apsimetėlius ir prisiplakėlius, amžinai ieškančius naudos. Mane įkvepia tie,

Gyvenimo būdo ir laisvalaikio priedas Išeina šeštadieniais Redaktorė Rūta Klišytė ruta.klisyte@valstietis.lt

O, tų norų vis atsiranda... Gerai būtų pramokti dalykų, kuriais galėčiau pasidalyti vasaros stovyklose su vaikais. Tarkime, vaizdo medžiagos montažo meno. Kirba mintys ir dėl meditacijos paslapčių, Tibeto masažo gudrybių…

Tokia jau gražuolių laimė: joms gali pasiūlyti puikų darbą vien dėl nuostabių akių. Tačiau Laura Imbrasienė traukia ne tik išoriniu grožiu. Rūta Klišytė

2011 m. rugsėjo 10 d. • Nr. 36 (188)

Pasakojote, kaip kartą stovyklos vadovas jus, dar penkiolikmetę, išgydė nuo žvaigždžių ligos. Anksti persirgote, bet ar ilgam įgijote imunitetą? Visam gyvenimui. Tai buvo vienas iš labiausiai mane paveikusių pokalbių su suaugusiu žmogumi.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Vargas dėl grožio

Kaip pakomentuotumėte Fiodoro Dostojevskio teiginį „Grožis išgelbės pasaulį“? Vien išoriniu grožiu toli nenuvažiuosi. Be proto, gėrio, juoko jis nieko nereiškia. Tik būdami darbštūs, protingi, kūrybingi ir kantrūs galime išgelbėti pasaulį nuo pražūties. Turėdami visa tai, pradedame spinduliuoti vidiniu grožiu. Spindulys prie spindulio ir visa tai tampa didžiule jėga. Toks grožis yra galingas! kurie geba atsitiesti po piktų žodžių lavinos, šmeižto ir netiesos, kurie lyg naivūs vaikai tiki gėriu ir galimybe pakeisti pasaulį.

Edukologijos studijų, atrodo, ant kupros nenešiojate. Ko dar norėtumėte išmokti?

Užsienyje dirbote modeliu, tačiau pabėgote. Ar mados pasaulyje įmanoma iškopti į viršūnes su niekuo nepermiegojus? Viskas priklauso nuo to, kokį kelią renkiesi – lengvesnį ar sunkesnį. Nors pastarasis irgi ganėtinai rizikingas net su netuščia galva ant pečių, nes gali ne į tas duris pasibelsti... O jei rimtai, man sunku tvirtinti, juk pati iš ten pabėgau. Nelabai man patiko ta mados pasaulio virtuvė, kurią išvydau. Ar teko rungtis su seserimi, kuri gražesnė? Su sese jau seniai dėl nieko nesipešame, tai likę tik prisiminimuose. Seni geri paauglystės laikai! O pasivaržyti būdavo įdomu – pradedant moksleivių poilsio stovyklų konkursais „Mis stovykla“ ir baigiant „Mis Lietuvos“ rinkimais. Niekada nebuvau ypač pasitikinti savimi, ir net dalyvavimas grožio rungtyse smarkiai nepakeitė mano požiūrio į save. Ir grožio varžytuvėse atrandu perliukų, kurie iki šiol mane džiugina – turiu galvoje mielus žmones, su kuriais ir dabar palaikau ryšius. Nukelta į 12 p. f

Eteris

Žiuri narių šou apšildo šokiai? Rūta Klišytė VL žurnalistė, ruta.klisyte@valstietis.lt

Dvi stambiausios mūsų televizijos kompanijos naujuosius savo sezonus pradėjo varžybomis, kuri kurią nušoks. Nuo rugsėjo šeštadienio vakarais prie televizoriaus prisėdę žiūrovai priversti rinktis: arba

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

LNK „Kviečiu šokti“, arba TV3 „Šok su manim“. Abi programos transliuojamos tuo pačiu laiku. Atviras galynėjimasis dėl publikos dėmesio ir reitingų. Ir taip kiekvieną mielą šeštadienį... Ar toks skurdus televizijos „meniu“ neprimena žuvies dienos sovietmečiu, kai valgyklose tvyrodavo žuvies kvapas? Taigi šeštadienis šiose televizijose – visuotinė šokių diena! Šoka politikai ir verslininkai, namų šeimininkės ir policininkai... Tačiau šie LNK ir TV3 šou gali tikti ir žiūrovui, visiškai nesidominčiam šokiais, o mėgstančiam, tarkime, saviveiklinį cirką. „Po šokėjų poros pasirodymo turiu perjungti kanalą, kad įspūdžio nesugadintų žiuri narių šou“, – piktinosi viena inteligentiška šokio meno žinovė ir gerbėja. Kai kurie komisijų nariai, nieko neišmanantys apie šokio meną, net išsijuosę „vertina“ šokėjus, patarinėja jiems ir žodžio kišenėje neieško. Dažnai atrodo, kad šokiai čia tik tarp

kitko, svarbiausia – komisija su savo lėkštais bajeriais. Kita vertus, kažin ar tinka tokią žiuri vadinti gerbiama (gal čia irgi pašmaikštavimas), kai jos nariai lipa ant stalo, bando šokti, laido įžeidžiamas replikas? Tai pamatysi nebent baliaus tipo vestuvėse, ir tai tik gal trečią dieną. Žaviosioms renginių vedėjoms dažnai belieka nenusisekusių bajerių glaistytojų vaidmuo. Jurgitai Jurkutei TV3, atrodo, tenka pabūti psichologe V.Šapranauskui ir J.Smoriginui, besiaiškinantiems kone šeimyniniais tapusius santykius. Suprask, čia toks humoras... Tik labai dažnai visai nejuokingas. Dabar jau tapo aišku, kodėl LNK šou vedėjui Rolandui Vilkončiui į porą parinkta iki tol mažai kam žinoma Rasa Velijavaitė: turbūt ne tiek dėl aukšto intelekto lėkštam humorui atsverti, kiek dėl medikės profesijos. Šokiai ant stalo – rizikinga, buitinis santykių aiškinimasis – dar labiau, ne-

Šokėjams dažniau tenka klausytis ne dalykinių komisijos narių pastabų, o plepalų. Eltos nuotrauka

duokdie prireiks skubios chirurginės pagalbos! Ko gero, žiūrovas labai nenustebtų, jei šokių maratonams pasibaigus

stambus piniginis prizas būtų įteiktas labiausiai išsišokusiam komisijos nariui. Prašom balsuoti jau dabar!


12

Šeštadienio žmogus

Šeštadienis

2011 m. rugsėjo 10 d. • Nr. 72 (9091) Valstiečių laikraštis

O kaip jums svetimų baltinių skalbimas televizijų kanaluose? Ar sutiktumėte imtis gerai mokamo gražiosios skalbėjos darbo ? Kol žiūrovai išsižioję stebės skalbimo procesą, tol bus reikalingos skalbėjos ir skalbėjai. Šiaip dažnokai laikau rankose skalbinius. Tačiau vulgari laida – ne man. Pikti liežuviai plaka, kad esate žvejo ligonio žmona. Kuo gi ypatingi vyrai, kurių aistra – bebalsės šaltakraujės vandenų gyventojos ? Oi, jie beveik tobuli! Juk pati pastebėjote: bebalsės, šaltos... Taigi dėl savo vyro laisvalaikio galiu būti visiškai rami. Koks begali būti saugesnis? Šeima man svarbiau už... Pabaikite. Beprasmiška vardyti – tai viena svarbiausių mano gyvenimo vertybių.

Itin populiaraus „Triumfo arkos“ konkurso vedėja L.Imbrasienė nenusileido patyrusiam G.Masalskiui. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Moteris su durklu e Atkelta iš 11 p. Ką patartumėte riestanosėms jaunoms gražuolėms, įsivaizduojančioms, kad jos deivės tarp mirtingųjų? Užsiklijuoti ant nosies pleistrą, kol nevėlu. Nes kai nosytė pasieks debesis, niekas nebepadės. Linkėčiau joms neprarasti paprastumo. Puikybę lydi vienatvė: nė nepastebėsi, kaip liksi be draugų viena priešais veidrodį, iš kurio į tave bukai žvelgs gražus veidelis, nieko paaiškinti negalintis. Su vyru ir sūnumi mėgstate pasprukti į vienkiemį netoli Zarasų. Ten ką nors sėjate, ravite, skinate … Grožio atostogos gamtoje? Būdama toli nuo miesto šurmulio, įsiklausydama į kalbančią gamtą, gulėdama ant kvepiančios žolės, kurioje šmirinėja gyvybė, jusdama vėjo, saulės ar lietaus prisilietimus, jaučiuosi ypač tikra: tik čia galiu atsipalaiduoti, atsigauti nuo senokai sugadinto, purvino pasaulio. Gamtoje net kvėpuoji giliau, mintys nuskaidrėja... Tas, kuris niekada nebandė apkabinti medžio, pakelti rankų į žvaigždėtą dangų ar įkvėpti sodraus ką tik pražydusių bijūnų kvapo, manęs nesupras. Nors kartą gyvenime tai reikia patirti, kad suprastum, kokią galią turi gamta. Be jos prarasčiau spalvas, nupilkėčiau. Atleiskite, bet nesuprantu moterų, kurios tikina ravėdamos patiriančios ekstazę. Ką ypatingo juntate įleidusi nagus į žemę? Raganos anuomet, sako, taip semdavusios galių. Ne tik anuomet. Stovykloje kai kurie kolegos vadino mane ragana… Šit kodėl nekerpate plaukų! Ir nesakykite, kad vyras neleidžia. Praeiviai stoviniuoja prie žymios prancūzų kosmetikos kompanijos „Garnier“ reklamos stendų su jūsų atvaizdu, o čia, pasirodo, kerai. Ar

žinote, kad užkerėti vyrai rekomenduoja žmonoms dažytis plaukus tuo pačiu atspalviu? Šis atspalvis artimiausias natūraliai mano plaukų spalvai. Ilgą laiką plaukų visiškai nedažiau. Laura, ar tikite būrėjomis? Tiesa, klausti to jūsų ne itin etiška. Nė viena būrėja manęs neįtikino ir, manau, neįtikins.

Cirkas, kinas ir televizija Esate pabandžiusi ir kino aktorės duonos. Kaip jums mūsiškis kinas? Kokį vaidmenį rinktumėtės – ledi Makbet ar Ofelijos?

niai besišypsančią šalia vedėjo. Ar sutiktumėte dalyvauti humoro šou? Kodėl gi ne, humoras man net labai tinka! Jau vien todėl, kad puikiai dirba pilvo presiukas, o kur dar teigiamas poveikis gyvenimo trukmei. Vieni pliusai! Į televiziją daugumą atvilioja savimeilę glostantis publikos dėmesys. Jūs viena iš nedaugelio pripažinote tai, užuot kalbėjusi ką nors apie saviraišką. Ar to dėmesio moteriai gali būti per daug? Dar ir kaip gali! Ypač jei to dėmesio išraiška nepriimtina, jei jo reiškėjas įkyrus ar vulgarus. Visai kas kita

Gražus žmogus yra stebimas priekabiau, apžiūrinėjamas pro storesnį didinamąjį stiklą, mat vis tikimasi įrodyti: „Grožio davė, o smegenų pagailėjo.“ Tačiau gera tai, kad esu priversta daugiau dirbti ir daugiau padaryti. Man įdomesnė klastinga, tvirtą stuburą turinti ledi Makbet nei jaunutė naivuolė Ofelija. Nesu aktorė, bet pasvajoti niekas nedraudžia. Tiek to ir bandymo: užuodžiau už puskilometrio verdamos gardžios uogienės kvapą. Galėčiau girtis ragavusi tos uogienės, tačiau tai būtų melas. Todėl lietuviško kino vertinti negaliu. Šiaip ar taip, jo padangėje neabejotinai yra šviesulių, vertinamų ir už Lietuvos ribų. O ar įsivaizduojate save cirke? Laisvai! Pasicirkinti labai mėgstu, kitaip gali itin greitai iškvakti. Vasarą su vaikais dirbdama tiek prisicirkinu, prisikvatoju, kad baterijos pasikrauna visiems metams! Esate pašėlusi, o televizijoje iš jūsų bandė padaryti madoną, klus-

subtilūs komplimentai, tylūs, malonūs žvilgsniai, subtilios šypsenos. Tuomet, ką čia slėpti, jautiesi ypatingai. Nepatyrusi nesuprasi. Tačiau išvaizda jums gali būti ir kliuvinys, tarkime, užimti, švietimo ministrės postą: Seime atsirastų rėkaujančių apie plauko ir proto ilgumo santykį. Politika manęs netraukia. O dideliems ir aiškiems siekiams niekas sukliudyti negali. Užsibrėžk ir tikslingai siek! Tada jau nebesvarbu, gražus esi ar nelabai, plonas ar storas. Tiesa, gražus žmogus yra stebimas priekabiau, apžiūrinėjamas pro storesnį didinamąjį stiklą, mat vis tikimasi įrodyti: „Grožio davė, o smegenų pagailėjo.“ Tačiau gera tai, kad esu priversta daugiau dirbti ir daugiau padaryti.

Rodos, norėjote didelės šeimos, keturių vaikų. Liovėtės siekusi idealo? Gali siekti idealo kiek tinkama, tačiau netrukus išgirsti, kaip kažkas kikena iš tavo planų. Susigėdusi nukiši gyvenimo planą ir pasuki kita kryptimi, o ten – kaip bus, taip bus. Ar esate skaičiusi filosofinių veikalų? Tiek, kiek studijuojant reikėjo. Dabar paskaitinėju priebėgomis Zygmunto Baumano „Likvidi meilė: apie žmonių ryšių trapumą“. Mėgstu įvairių žanrų literatūrą, fantastiką. Miegamajame ant grindų eilėje laukia išrikiuotos 4 knygos: kai tik pabaigsiu „Silva rerum II“, judėsiu toliau. Norėčiau išlėkti kokiai savaitei kur nors su knyga. Kuri iš graikų deivių jums simpatiškiausia? Jei iš kelių galima būtų sulipdyti vieną… Tai būtų teisingumo, išminties deivės, amatų bei mokslo globėjos Atėnės, meilės ir grožio deivės Afroditės bei Harmonijos, santarvės deivės, darinys. Beveik tobula deivė. Štai ir patikrinau: esate harmoninga asmenybė. O ko labiausiai bijote? Susijuokti scenoje rimto renginio ar pokalbio metu. Mat užkrečiu kitus, o tai gali liūdnai baigtis. Jei rimtai, labai bijojau mirties, bet kai per keletą mėnesių palaidojau tėtį ir dėdę, supratau, kad ir mirtis tėra gyvenimo dalis, niekur nuo jos nepabėgsi. Susigyvenau su šia baime, galbūt naujai įvertinau lekiantį gyvenimą. Ko negalėtumėte atleisti sau ir kitiems ? Negaliu pakęsti melagių ir išdavikų, dviveidžių, kai esu neteisingai juodinama arba kaltinama. Tačiau laikui bėgant tampu vis atlaidesnė. Matyt, suprantu, kad laikyti pyktį beprasmiška, tai kenkia tik tau pačiam. Grožis, kaip žinia, moters ginklas, o jūs gimėte su durklu dantyse. Ar susimąstote apie laiką, kai jis atšips? Manasis ginklas ypač geros kokybės. Ačiū tėveliams, pasistengė. Žinoma, brangius ginklus reikia prižiūrėti, nuolat tuo užsiimu. Na, o paskui... Tikiuosi, visa, kas gerai tarnavo, pamiršta nebūna. Sudėsiu savo ginklus ir į gyvenimą pažvelgsiu kitu kampu.

Trys tenorai koncertuos su „Trimitu“ Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“ pristato išskirtinį projektą, kuriame dalyvauja trys jauni charizmatiški solistai – Edmundas Seilius, Merūnas Vitulskis ir Vaidas Vyšniauskas. Iki šiol šie atlikėjai kartu nedainavo. „Trimito“ ir trijų solistų koncertų spalio mėnesį galės klausytis Kauno, Alytaus, Šiaulių ir Širvintų gyventojai (Vilniuje šio projekto premjera buvo pristatyta birželio mėnesį). M.Vitulskio gerbėjai turėtų pasinaudoti galimybe dar pamatyti jį Lietuvos scenoje, mat perspektyviu lietuvių solistu susidomėjo garsi operos agentūra, taigi išskirtinio balso savininkas išvyks į užsienį. Gros valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“, diriguojamas maestro Ugniaus Vaiginio. Skambės laiko patikrintos dainos: A.Lara „Granada“, „Quando, quando“, populiariojo A.L.Vėberio kūriniai. Klausytojus lietuviai solistai pradžiugins ir operų arijomis iš garsių tenorų – Plačido Domingo, Lučiano Pavaročio, Chosė Karero – repertuarų. Renginius ves populiari vedėja Sigita Stankevičiūtė. Koncertai numatomi spalio 4 d., antradienį, 18.00 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje, 7 d., penktadienį, 18.00 val. Alytaus kultūros ir komunikacijos centre,11 d., antradienį, 18.00 val. Šiaulių koncertų salėje „Saulė“, 12 d., trečiadienį, 18.00 val. Širvintų kultūros centre.

VL inf.

Organizatorių nuotrauka

P.Abukevičiaus premija – filmui apie gandrus Garsaus režisieriaus ir operatoriaus, gyvosios gamtos dainiaus Petro Abukevičiaus premija, įsteigta 1998-aisiais, kasmet pagerbiami geriausių filmų apie Lietuvos gamtą kūrėjai. Šiais metais ji atiteko filmo „Gandrai visada grįžta namo“ autoriui Mantui Jancevičiui. 7,5 tūkst. Lt premijos teikimo iškilmės surengtos rugsėjo 8-ąją (P.Abukevičiaus gimtadienį) Lietuvos radijo ir televizijos klube. Tapti geriausiu metų filmu šiemet pretendavo 7 dokumentikos darbai. Pirmas P.Abukevičiaus premija buvo apdovanotas žinomas dokumentinių filmų apie gamtą autorius Vytautas Jankevičius, šį apdovanojimą vėliau pelnęs net keturis kartus.

Eltos inf.


Šeštadienis

2011 m. rugsėjo 10 d. • Nr. 72 (9091) Valstiečių laikraštis

Gyvenimas

13

Padėk sau

Su šykštuoliu gyvenimo nebus „Draugauju su simpatišku vyriškiu, tačiau nerimą kelia jo taupumas, kurį veikiau pavadinčiau šykštumu. Jis man jau pasipiršo, tačiau vestuvių nenori, neva tai tik pinigų švaistymas. Gal ištekėjusi pajėgsiu vyrą perauklėti?“ – klausia molėtiškė Janina. Pataria psichologė Rūta Bubelienė Gerbiama Janina, jums ši jūsų draugo yda užkliuvo, matyt, ne šiaip sau – suveikė moteriška intuicija. Kaip pastebėjo psichologai, vyrai dažniausiai moterų paliekami dėl šių priežasčių: girtuoklystės, neištikimybės ir... šykštumo. Šykštumas, godumas, gobšumas – neretos, tarpusavyje susijusios,

tačiau retai pripažįstamos žmogiškos ydos. Tiesa, kartais jos laikomos netgi pranašumu: šykštiesiems pavydima susikrautų turtų, „mokėjimo gyventi“. Tačiau pavydintieji vargu ar įsivaizduoja tokio gyvenimo kainą: štai legendinio turtuolio Rotšildo dukterys garsėjo kaip itin kuklios nuotakos, o iš tikrųjų jos bijojo viešumos, mat mūvėjo kelis kartus sulopytas kojines. Šykštumą, gobšumą neišvengiamai lydi nerimas, įtarumas, baimė, pavydas. Šykštumas trukdo skleistis kitiems asmenybės bruožams ir ją skurdina: jei nieko neatiduodi, nepalieki vietos kažkam atsirasti. Todėl ši yda žaloja santykius su artimaisiais, giminėmis, šykštuoliui gresia vienatvė. Neretai šykš-

tumas įspėja apie rimtą psichikos patologiją. Giminėje vis atsiranda toks, kurio nagai labiau į save lenkti. Iš kartos į kartą sekamos istorijos apie vienišą senelį, kuris kažkur užkasė pinigus ir juos supūdė, apie tetą, kuri savo motiną palaidojo su skylėta suknele, mat gailėjo padoraus drabužio. Pasikėsinimą į turtą šykštuolis vertina kaip kėsinimąsi į gyvastį, nes jis susitapatinęs su savo turtu. Šykštuolis gaili atiduoti, nes atidavęs jaučiasi sumenkęs, tarsi praradęs dalį gyvasties. Jis nejaučia, kad skaudina kitus, nes nėra užmezgęs ryšio ne tik su kitais, bet ir su savimi. Kas gali tokiam padėti? Draugų šykštuolis neturi, vidinio balso negirdi. Mylinti moteris? Abejoju, nes nesulaukdama atsako meilė ilgai netveria. Meilė ir šykštumas yra nesuderinami, naikina vienas kitą. Meilės esmė yra dalijimasis, o šykštumas ir atsiranda iš nesugebėjimo mylėti. Dalytis ir mylėti vaiką išmoko motina beatodairiškai jį mylėda-

Liaudies išmintis sako, kad šykštuolis blogiau už girtuoklį ar mergišių: girtuoklis dar gali liautis gėręs, mergišius galiausiai pasensta, o šykštuolio kuprą tik karstas ištiesins.

Margininkų bendruomenė tęsia kultūrinių renginių ciklą

Margininkų bažnyčioje koncertavo tarptautinių ir nacionalinių konkursų laureato saksofonisto Kęstučio Vaiginio vadovaujamas džiazo kvartetas. Autorės nuotrauka

Daiva Bagdžienė Gausus būrys džiazo mylėtojų susirinko į Kauno rajone esančią Margininkų bažnyčią paklausyti tarptautinių ir nacionalinių konkursų laureato saksofonisto Kęstučio Vaiginio vadovaujamo džiazo kvarteto koncerto. Jo metu skambėjo originalios džiazo kompozicijos, kurias atliko Eugenijus Kanevičius – kontrabosas, Dimitrijus Golovanovas – klavišiniai ir Darius Rudis – mušamieji. Tai – Margininkų bendruomenės suorganizuotas kultūrinis renginys Margininkų, Dobilijos, Piliuonos ir Vainatrakio kaimų gyventojams. Į jį atvyko ir nemažai džiazo gerbėjų iš Kauno. Bendruomenės pirmininkas dr. Justinas Rimas sakė, kad jau ta-

riasi su Kauno filharmonijos vadovais dėl Margininkų bažnyčios įtraukimo į 2012 m. Pažaislio muzikos festivalio programą. Tai būtų puiki galimybė ne tik Margininkų, bet ir aplinkinių kaimų žmonėms pasiklausyti puikių klasikinės muzikos koncertų, populiarinti daugiau kaip prieš 300 metų statytą bažnyčią, unikalų medinės architektūros statinį, kuris yra įrašytas į kultūros paveldo objektų sąrašą. Šiai įdėjai pritaria ir ją remia Margininkų bažnyčios klebonas Virginijus Gražulevičius. Margininkių bendruomenės iniciatyva šių metų rugsėjo 24 d. 12 val. šioje bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios už Margininkų kaime gyvenusius ir gyvenančius žmones. Jose dalyvaus Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Igulos) bažnyčios choras, o po šv. Mišių įvyks šio choro koncertas.

Šykštuoliai dažniausiai lieka viengungiais, o veda iš išskaičiavimo – taupumo sumetimais. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

ma, juo besirūpindama. Šykštumas ir yra motiniškos meilės trūkumo vaikystėje pasekmė. Tėviška meilė to kompensuoti nepajėgi, mat šios esmė – teisingumas: ji moko vaiką teisingų dalybų ir davimo pagal nuopelnus. Liaudies išmintis sako, kad šykštuolis blogiau už girtuoklį ar mergišių: girtuoklis dar gali liautis gė-

ręs, mergišius galiausiai pasensta, o šykštuolio kuprą tik karstas ištiesins. Šykštuoliui žmona – nemokama darbo jėga, o santuoka – pigesnis pragyvenimo būdas. Toks žmogus praregėti gali nebent patyręs stiprų sukrėtimą – visišką finansinį krachą arba mirties alsavimą į veidą. Tik paprastai šis praregėjimas ateina per vėlai.


14

Laisvalaikis

Šeštadienis

Kryžiažodis

2011 m. rugsėjo 10 d. • Nr. 72 (9091) Valstiečių laikraštis

Horoskopai Aviną lydės sėkmė, jeigu jis sugebės pasinaudoti atsivėrusiomis galimybėmis verslo srityje. Partneriai užsieniečiai praneš, kad jie yra pasirengę toliau bendradarbiauti su jumis. Savaitės pabaigoje laukite svarbių susitikimų. Jauni Avinai išgirs trokštamą atsakymą iš žmogaus, kurį jie yra beprotiškai įsimylėję.

Svarstyklės gali prarasti verslo partnerius ir pražiopsoti naudingą sandorį. Dėl visko bus kaltas pernelyg didelis jūsų pasitikėjimas savo jėgomis ir įžūlus elgesys su aplinkiniais. Kol nevėlu, keiskite bendravimo būdą. Bylinėjimasis baigsis jūsų naudai. Su savo antrąja puse nerasite bendro problemos sprendimo, ir tai gali ilgam sukelti įtampą.

Jaučiams puikiai seksis tvarkyti verslo reikalus ir bendradarbiauti su partneriais. Įvyks svarbus susitikimas, per kurį parengsite tolesnę savo kompanijos strategiją. Nepražiopsokite progos ir padarykite visa, kad turėtumėte kuo daugiau naudos. Jaunų Jaučių laukia susitikimas su įdomiu asmeniu.

Skorpionas turės rimtai apsvarstyti pasiūlymus dėl naujo darbo. Jie bus ne tokie viliojantys, kaip tikėjotės. Valstybės tarnautojams astrologas nepataria mesti darbo dėl karjeros verslo srityje. Toks žingsnis dabar pridarytų didelių nemalonumų. Planetos kuriam laikui nusigręžė nuo jūsų, ir tai atsiliepia. Artimi žmonės netikėtai pradės skleisti nemalonius gandus apie jus.

Dvyniai turės padvigubinti budrumą. Žiūrėkite, kad kas nors nepasinaudotų jūsų užimtumu darbe ir nepridarytų nemalonumų namuose. Valstybės tarnautojai gali būti paskirti į sunkų darbų barą. Naudingą bičiulių pasiūlymą gaus tie, kurių veikla susijusi su elektroninėmis žiniasklaidos priemonėmis. Jaunoms moterims astrologas pataria vengti naujų pažinčių.

Atsakymai – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Juos sužinosite rugsėjo 17 d. numeryje.

Parengė gė žurnalo lo „Oho“ o“ redakcija..

Kryžiažodžio, spausdinto rugsėjo 3 d., atsakymai: Vertikaliai: Varpas. Apgamas. Ant. Auka. Astatis. Apsagas. Irk. Ai. Diskas. Latai. Sakai. Los. Davatka. Po. Aktorius. Varis. Trivagis. Taurė. Ratas. Kulka. Ta. Svaras. Sąsiauris. Horizontaliai: Vaidilutis. Bakas. Saira. Papkė. Kvar. Sa. Tata. Valas. Dogas. G. Saris. Vaga. Avis. As. Sakau. Ką. Atstus. Pasilik. Ali. Antra. Avuka. Stakta. Arau. Rė. Ožiai. Pi. Ti. Si. Kostas. Pažymėtuose langeliuose: TANKLAIVIS.

Vėžys pirmiausia turėtų užbaigti pradėtą darbą, o tik po to imtis naujo. Pasieksite užsibrėžtus finansinius tikslus. Bet susilaikykite nuo rizikingų verslo ir prekybos operacijų. Jaunuoliai netrukus realizuos svajonę apie kelionę į kitas šalis arba mokslą užsienio koledže. Santykiai su artimaisiais išliks nuoširdūs. Su mylimu žmogumi galite planuoti kelionę šiaurės arba vakarų kryptimi.

Ožiaragiui kitą savaitę neverta tikėtis daug pinigų. Bet bus galima imtis naujo projekto, kurio realizavimas duos didelių dividendų. Žurnalistų, rašytojų ir kitų menininkų laimėjimai sukels visuotinį susižavėjimą. Įsigis nuosavą būstą tie Ožiaragiai, kurie dabar glaudžiasi po svetimu stogu.

Liūtai kitą savaitę išspręs savo finansines problemas ir apsvarstys naujus dalykinius partnerių pasiūlymus. Netrukus išsipildys jūsų planai išvykti į kelionę. Dabar būtų geriausia kuriam laikui palikti darbovietę, kur galimos įvairios permainos. Romantiškiems santykiams su vienu žmogumi gali iškilti grėsmė.

Vandenių laukia aukštas apdovanojimas už profesinius laimėjimus. Gausite seniai laukiamą laišką su vertingais dalykiniais pasiūlymais. Naujas sutartis pasirašys tie, kurių darbas susijęs su krovinių pervežimu. Valstybės tarnautojai gali turėti nemalonumų darbe, bet astrologas jiems nepataria ieškoti naujos vietos.

Mergelei duos pajamų trumpalaikis sandoris, kurio nevertėtų atsisakyti. Astrologas teigia, kad turėsite kažkokių problemų. Netrukus reikės visą dėmesį skirti jų sprendimui. Planetos jau sudarė sąlygas naujo verslo projekto pradžiai, tačiau jo įgyvendinimas pareikalaus daug lėšų.

Žuvys pasirašys verslo sutartį, kuri netolimoje ateityje duos didelių dividendų. Sėkmingai baigsis derybos dėl svarbaus prekybos sandorio. Kai kurioms Žuvims reikės plaukti į užsienį dirbti arba mokytis. Ypatingų laimėjimų pasieks kūrybinių profesijų atstovai. Daug rūpesčių turės namų šeimininkės.

(Užs. 621)

Anekdotai

Dienos nuotrauka Ruduo. Dvi meškos sėdi miške. Viena sako: – Žinai ką, kada nors aš atsisakysiu žiemos miego, kad pažvelgčiau į tą tipą, kuris pavasarį visus lapus vėl sukabina ant medžių.

☺☺☺ – Mama, duok sulčių... – Ne, neduosiu, gerk ką turi. – Mama, na labai prašau... – Neduosiu. – Mama, juk žinai, kad negaliu grynos degtinės gerti.

☺☺☺

Policininkas sustabdo vairuotoją: – Gėrėt? – Gėriau. – Papūskit. Vairuotojas papučia. – Dar kartą. – O kam dar kartą? – Šiaip, kvapas patinka.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Šauliai imsis naujo projekto, kurio įgyvendinimas duos gerų rezultatų. Kitą savaitę jūsų verslas tiesiog suklestės, bet tai bus tik partnerių nuopelnas. Jus gali apimti nepasitikėjimas savo jėgomis, abejonės trukdys tvarkyti reikalus. Esant tokiai padėčiai, būtų geriausia pailsėti ir nepulti į paniką. Leiskite kitiems priimti svarbius sprendimus.

☺☺☺ – Sakykite, kas yra tas šlykštus prie sienos sėdintis žmogus? – Na, žinote, tai mano brolis. – Oi, atleiskite. Turėjau suprasti iš karto.

☺☺☺

Šefas darbininkui: – Dabar tai jau pakaks, jūs atleistas. Darbininkas: – Atleistas? Aš visada maniau, kad vergai yra parduodami.

☺☺☺

Skyriaus viršininkas nudistų paplūdimyje sutinka savo sekretorę: – Nuoširdžiai džiaugiuosi, jus čia matydamas. – Tą ir aš matau.

☺☺☺

Bendradarbis klausia savo kolegos: – Ar tavo žmona taip pat kalbasi su savimi? – Taip, bet ji to nepastebi. Jai atrodo, kad kalbasi su manimi.

(Užs. 622)


Šeštadienis

2011 m. rugsėjo 10 d. • Nr. 72 (9091) Valstiečių laikraštis

Eteris

LTV2

Rugsėjo 10, šeštadienis

„Maloningoji ponia Kimdžia“.

„Snaiperis 2“.

„Viskas ore!“

Tarp miesto ir kaimo.

8.30 Gimtoji žemė. 9.00 „Pašėlę Tornberiai“. 9.25 „Kurmis ir ...“ 9.35 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 10.00 Gustavo enciklopedija. 10.30 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 12.00 Pulsas. 12.30 „Nebylys“. TV filmas. 13.45 Juokis. 15.30 Sveikinimų koncertas. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.). 16.10 Sveikinimų koncertas. 17.45 Drama „Duburys“. (N-7) 20.15 Myliu krepšinį. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Simono Donskovo jubiliejinis koncertas „Laiko ratas“. 23.15 Premjera. Trileris „Maloningoji ponia Kimdžia“ (2005 m., Pietų Korėja). (N-14)

6.30 Animac. f. „Didysis filmukų šou“. 6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“. 7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris III“. 7.45 „Ogis ir tarakonai“. 8.10 „Kas naujo, Skūbi Dū?“ 8.35 Animac. f. „Detektyvas Drupis“. 9.00 Neišgalvoti gyvenimai (k.). 9.30 Girių horizontai. 10.00 Kino pusryčiai. Animac f. „Peliukas Stiuartas Litlis 3. Gamtos šauksmas“ (2006 m., JAV). 11.35 Nuotykių komedija „Bukas ir Bukesnis“ (1994 m., JAV). 14.55 „Eva Luna“. 17.00 Auksinė širdis. 17.45 Nuo... Iki... (k.). 18.45 Žinios. 19.00 Kviečiu šokti 2. 22.30 Veiksmo f. „Snaiperis 2“ (2002 m., JAV). (N-14) 0.20 PREMJERA. Romantinė drama „Saugant reputaciją“ (2005 m., JAV). (N-14)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 Animac. serialas. „Alergija monstrams“. 7.30 „Gormitai“. 8.00 „Hana Montana“. 9.00 Mados reidas. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Beatos virtuvė. 11.00 Komedija „Skaityk ir verk“ (2006 m., JAV). (N-7) 12.45 Romantinė komedija „Pabėgusi nuotaka“ (1999 m., JAV). (N-7) 15.05 Animac. f. „Ilja Muromietis ir Lakštingala Galvažudys“ (2007 m., Rusija). 16.40 „Kastlas“. 17.40 Didieji pokyčiai. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Šok su manimi 2011. 22.30 Romantinė drama „Viskas ore!“ (2009 m., JAV). (N-14) 0.40 „EuroBasket 2011“. Vaizdo įrašas. 2.20 „EuroBasket 2011“. Vaizdo įrašas.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 7.40 Ekstrasensų mūšis (k.). 8.40 „Nuomininkai“ (k.). 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Amerikos talentai V (k.). 13.30 „Linksmasis ekspresas 2003“. Humoristinis, muzikinis šou. 15.15 To dar nebuvo... (k.). 15.50 Nesėsi – nepjausi. 16.20 Tarp miesto ir kaimo. 16.50 Atvirai su žvaigžde (k.). 17.50 „Srautas II“. 18.50 „Nacionalinio saugumo agentas VI“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Auksinis talentas 2011. 23.20 Komedija „Pašėlusios medžiotojos“ (2010 m., JAV). (N-14) 1.20 Bamba. (S)

8.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas. 8.45 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė. 9.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 9.15 Krikščionio žodis. 9.30 Šventadienio mintys. 10.00 Mažųjų žvaigždžių valanda. 10.55 Gyvenimas yra gražus (k.). 11.45 Etnokultūros ratas. Nuo Karvaičių iki Karaliaučiaus. 12.15 Kulinarinės kelionės. 12.40 Keliaukim! 13.05 Šoka Sankt Peterburgo valstybinio teatro baleto artistai. 14.00 Iškilmingas minėjimas, skirtas atkurtos Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo ir diplomatinių santykių atnaujinimo 20-mečiui paminėti. Tiesioginė transliacija iš Seimo Kovo 11-osios salės. 15.30 Teatro popietė. Justino Marcinkevičiaus „Mindaugas”. 17.40 „Triukas“. Veiksmo komedija. (N-7) 19.15 Kuluarai (k.). 19.55 Pasaulio dokumentika. „Su hidžabu ir aukštakulniais“. 20.25 Trakų festivalis 2000. Choreografinės miniatiūros. „Naktis su Karmen“. 21.00 „Avys žudikės“. Siaubo komedija. (N-14) 22.30 Panorama. 23.00 Lietuvos balsai. Nacionalinis chorų konkursas. 2009 m. (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Menininkų portetai. Poetas Valdemaras Kukulas. 9.10 Sveikatos ABC (k.). 10.00 „Ol Pedžetos kronikos”. Dok. serialas.

Žinios šeštadienį ir sekmadienį – 24.00, 1.00, 2.00, 3.00, 4.00, 5.00, 6.00, 7.00, 07.31, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00, 23.00. 5.05 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis.

LTV2

(Užs. 420)

Rugsėjo 11, sekmadienis 8.30 Kaimo akademija. 9.00 „Sandokanas, Malaizijos tigras“. 9.25 „Kurmis ir...“ 9.35 „Pašėlę Tornberiai“. 10.00 „Gustavo enciklopedija“. 10.30 Dok. f. „Šaolino vienuolynas. Kung fu istorija“. 12.00 Šiluvos atlaidai. Šv. Mišių tiesioginė transliacija. 13.30 Dok. f. ciklas „Šiaurietiškas būdas“. 14.00 Auksinė Agatos Kristi kolekcija. „Mis Marpl. Žmogžudystės vizija“. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.). 16.15 Gamtos kodas. 16.45 Pradėk nuo savęs. 17.15 Dok. serialas „Ekologiškiausi pasaulio namai“. 17.45 Popietė su Algimantu Čekuoliu. 18.15 Žingsnis po žingsnio. 18.30 Stilius. 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Romantinis trileris „Lemties palytėta“ (2009 m., JAV). 23.00 Elito kinas. Komedija „Pasaulis yra didelis ir išsigelbėjimas slypi už kampo“ (2007 m., Slovėnija, Vengrija, Vokietija). (N-7)

6.25 Animac. f. „Didysis filmukų šou“. 6.50 Animac. f. „Ozis ir Driksas“. 7.15 „Mažieji Tomas ir Džeris III“. 7.40 „Ogis ir tarakonai“. 8.05 „Kas naujo, Skūbi Dū?“ 8.30 „Detektyvas Drupis“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai. Animac f. „Skūbis Dū Zombių saloje“ (1998 m., JAV). 11.35 Nuotykių komedija „Šv. Triniano mokykla 2. Direktorės aukso legenda“ (2009 m., D. Britanija). (N-7) 13.50 „F. T. Budrioji akis“. 14.55 „Eva Luna“. 17.00 Ne vienas kelyje. 17.45 Teleloto. 18.45 Žinios. 19.00 Savaitės įvykių TOP 5. 19.30 Komedija „Dviračio šou vasara“. 21.50 Super KK2. (N-7) 21.00 Rugsėjo 11-osios dešimtmečiui. Veiksmo trileris „93-iasis reisas“ (2006 m., D. Britanija, JAV, Prancūzija). (N-7) 0.05 Drama „Amerikietiški žaidimai“ (2007 m., JAV). (N-7)

6.45 Teleparduotuvė. 7.05 Animac. serialas „Alergija monstrams“. 7.30 „Gormitai“. 8.00 „Hana Montana“. 9.00 Sveikas žmogus. 10.00 Svajonių sodai. 11.00 Nuotykių f. „Lesė“ (1994 m., JAV). 12.55 Nuotykių f. „Romanas su brangakmeniu“ (1984 m., JAV, Kanada). (N-7) 15.00 Drama „Skrydis 93“ (2006 m., JAV). (N-7) 16.40 „Kastlas“. 17.40 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Lietuvos talentai 2011. 20.30 „EuroBasket 2011“ apžvalga. 21.00 „EuroBasket 2011“. Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. 23.00 Drama „Pasaulio prekybos centras“ (2006 m., JAV). (N-14) 1.25 „EuroBasket 2011“. Vaizdo įrašas. 3.05 „EuroBasket 2011“. Vaizdo įrašas.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 8.00 „Apie žūklę“. Laida žvejams. 8.30 Tauro ragas. 9.00 Autopilotas 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Sveikatos kodas. 12.00 Nuotykių f. „Pirato širdis“ (2006 m., Ispanija). (N-7) 13.45 Smagiausios akimirkos. 14.15 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654). 16.15 Tarp miesto ir kaimo (k.). 16.50 Atvirai su žvaigžde (k.). 17.50 „Srautas II“. (N-7) 18.50 „Nacionalinio saugumo agentas VI“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Auksinis talentas 2011. 23.20 Siaubo f. „Fonas“ (2008 m., D. Britanija). (S) 1.10 Bamba. (S)

8.00 Gimtoji žemė. 8.30 Gyvenimo ratu. Paskutinė Žemaitijos patriūbočių šeima (k.). 9.10 Šalia mūsų. Vilniaus Švento Jono bažnyčia (k.). 9.30 Mokyklos langas. 10.00 Miesto kodas. 10.50 Mūsų miesteliai. Šiaulėnai (k.). 11.40 Muzika gyvai. Vienos filharmonijos simfoninio orkestro vasaros koncertas Šėnbrune (k.). 13.10 Algis Latėnas skaito Antano Strazdo eiles (k.). 13.10 Sietynas (k.). 13.40 Būtovės slėpiniai. 14.30 „Duburys“. Drama. (N-7) 16.50 Dalia Kutraitė kalbina... Ulrichą Rosengarteną. 1998 m. (k.). 17.15 Krašto garbė. 18.05 Valstybės kino metraštis. „Paveldas. Tarptautinis protokolas“ (k.). 18.55 „Mūsų krepšinis“ (2–3). Dok. f. 20.40 Sąskambiai. Skulptorius S.Kuzma. 1996 m. 21.00 „Užuojauta Keršto poniai“. Trileris. (N-14) 23.00 Panorama. 23.15 Baigiamasis „Sostinės dienų 2011” koncertas „Bohemiečių svajonės”.

TV 1

TV6 9.05 9.20 9.50 10.20 11.00 12.00 12.30 13.35 13.35 14.55 16.00 17.00 18.00 19.00 21.00 22.00 23.00 23.55 0.50 6.03 6.30 7.05 7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30 17.03

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Ryto garsų savaitė. Muzikinė kelionė. Tetos Betos viktorina.

Teleparduotuvė. Universitetai.lt. Vienam gale kablys. Dar pažiūrėsim... Gordono Ramzio virtuvės košmarai. Mados reidas. „Kulinarijos meistras“. Realybės šou. Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. Jokių kliūčių! Aukščiausia pavara. „X mutantai“. Jokių kliūčių! „Aiškiaregys“. Kriminalinė komedija. „Siaubingas tornadas Niujorke“. Veiksmo f. (N-7) „Kaltės kaina“. (N-7) „Kalėjimo bėgliai“. (N-14) „Liudininkai“. Kriminalinė drama. (N-14) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. „Nerealus seksas“. Erotinis f. (S) Rytas su muzika. Gamta – visų namai. Spaudos apžvalga. Ryto garsai. Kultūros savaitė. Sveikata. Sudie, XX amžiau. Lietuvos diena. Baladės. Kaip žmonės gyvena. Laida rusų kalba. Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena.

16.00 „Dešimčia metų jaunesni per 10 dienų”. Realybės šou. 17.00 „Sumažink mane”. Realybės šou. 18.00 „Turtuolių privilegijos”. Humoro serialas. (N-7) 19.00 „Ratuotas riteris”. Veiksmo serialas. (N-7) 20.00 „Farų šeima” (2). (N-7) 21.00 SEKMADIENIO ROMANTIKA. Iš Utos Danielos kolekcijos. „Meilė rugsėjį“. (N-7) 22.50 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 23.50 „Turtuolių privilegijos” (k.).

TV6 9.05 9.20 9.50 10.20 11.00 12.00 12.40 13.10 13.35 14.05 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00

8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Menininkų portetai. Keramikė Liucija Šulgaitė. 9.10 Ekomitas. 10.00 „Ol Pedžetos kronikos“. Dok. serialas. 11.00 „Išgelbėti šunys”. Dok. serialas. 12.00 „Garfildas”. 12.30 „Kidas Padlis”. 12.50 Kitokie? 13.00 „Degrasis. Naujoji karta”. Serialas jaunimui. 14.05 „Policijos akademija”. Humoro serialas. 14.55 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. (N-7)

5.05 5.45 6.03 8.03 9.03 10.03

11.00 „Išgelbėti šunys“. Dok. serialas. 12.00 „Garfildas“. Animac. serialas. 12.30 „Kidas Padlis”. Animac. serialas. 13.00 „Degrasis. Naujoji karta”. Serialas jaunimui. (N-7) 14.05 „Policijos akademija”. Humoro serialas. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. Humoro serialas. (N-7) 16.00 „Dešimčia metų jaunesni per 10 dienų”. Realybės šou. 17.00 „Sumažink mane”. Realybės šou. 18.00 „Turtuolių privilegijos”. Humoro serialas. 19.00 „Ratuotas riteris”. 20.00 „Farų šeima” (1). 21.00 „Džo butas“. Komedija. (N-7) 22.30 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 23.30 „Turtuolių privilegijos” (k.).

21.30 22.00 23.00 23.55 0.50

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. Vienam gale kablys. Dar pažiūrėsim... „Kulinarijos meistras“. Realybės šou. Mados reidas. „Viena už visus“. Komedija. Topmodeliai. Pakvaišęs sportas. Jokių kliūčių! „Aiškiaregys“. Kriminalinė komedija. (N-7) „X mutantai“. Fantastinis nuotykių serialas. Jokių kliūčių! „Viena už visus“. Komedija. „Formulės-1” pasaulio čempionato Didžiojo Italijos prizo lenktynės. Vaizdo įrašas. „Šeimos bičas“. Animac. serialas. „Kalėjimo bėgliai“. (N-7) „Išvaduotojas“. (N-14) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. „Nerealus seksas“. Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.00

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Teletabiai. Namų daktaras. Griūk negyvas!

11.03 12.10 13.03 13.36 14.03 14.28 16.30 17.03 17.30 18.10 19.03

Muzika Tau. Lietuvos diena. Radijo teatras. Retro. Septynios sporto dienos. Gera girdėti. Laida rusų kalba. Literatūros akiračiai. Atsiliepk dainoj. Laisvai! Vudstoko vaikai.

15

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.00 10.00 10.45 11.30 12.00 13.00

15.00 16.00 16.05 16.10 17.00 17.10 18.00 18.05 18.10 19.00 21.00 21.30 23.30 1.30 2.00 2.10

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Teletabiai. Padėkime augti. Griūk negyvas! Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Ekovizija. Žalioji idėja. Reporteris (k.). Skonio reikalas. Dok. serialas „Didžiausios pasaulio katastrofos”. „Ekstremalūs orai”. „Miškų gaisrai”. (N-7) Super L.T. Žinios. Orai. Nauda ūkiui. Kas tu toks? Žinios. Orai. Ilgai ir laimingai (k.). Žinios. Orai. Krepšinio karštligė Griūk negyvas! TV serialas „Merdoko paslaptys”. (N-7) Reporteris. Orai. Šeštadienio detektyvas. „Inspektorius Luisas”. (N-7) Piktas kinas. Siaubo f. „Vilkolakės gimimas”. (S) „Pora kaip tvora”. (N-7) Naujienošana. Krepšinio karštligė.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 7.10 7.25 7.55 8.00 8.45 9.00 9.20 10.00 11.00 11.20 14.30 17.00 17.25 18.30 20.00 20.20 21.35 22.10 0.10 1.25 1.50

Naujienos. Top-shop. Noriu žinoti. Animacinis f. Grok, armonika! Ganytojo žodis. Naujienos. Skanėstas. Liusjena Ovčinikova. Naujienos. Linksmųjų ir išradingųjų klubas. Vaidybinis f. „Atgal į TSRS”. Naujienos. Filmo tęsinys. Didžiosios olimpinės lenktynės. Laikas. „Operos vaiduoklis”. Paris Hilton prožektorius. Vaidybinis f. „Kelios nerealios dienos”. Vaid. f. „Gerai sėdime!” Tykūs namai. Naktinis eteris.

18.10 19.03 20.03 20.34 20.45 21.00

Sveikinimų ratas. Auksinės kolekcijos. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Europos vyrų krepšinio čempionatas: C/D grupės rungtynės. Tiesioginė transliacija. 22.30 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. V.Bogutaitė. 23.58 LR himnas.

9.30 VIII tarptautinis Vilniaus maratonas. Tiesioginė transliacija. 12.30 Šiandien kimba. 13.00 „Inspektorius Luisas” (k.). 15.00 Super L.T. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Griūk negyvas! 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ekovizija. Žalioji idėja. 18.00 Žinios. Orai. 18.05 Krepšinio karštligė. 18.10 Gongo Gangas. 19.00 Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynės: Panevėžio „Ekranas”– Kauno „Kaunas”. Tiesioginė transliacija iš Panevėžio. 21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. 22.15 TV serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai”. (N-7) 23.15 Nuotykių drama „Arnas: riteris tamplierius” (k.). (N-7) 1.55 TV serialas „Pora kaip tvora”. (N-7) 2.25 Naujienošana. 2.35 Krepšinio karštligė.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 7.10 7.25 7.55 8.20 9.00 9.20 9.40 10.35 11.00 11.20 13.05 13.50 14.55 15.45 17.35 18.40 20.00 21.10 22.00 22.30 23.40 1.35 20.03 20.33 20.45 21.00 22.30 23.48 23.58 24.00

Naujienos. Top-shop. Laida kariams. Noriu žinoti. Sveikata. Naujienos. Padriki užrašai. Kol visi namie. Fazenda. Naujienos. Vaidybinis f. „Baltoji dykumos saulė”. „Jeralaš”. Didelis skirtumas. „Jeralaš”. Linksmųjų ir išradingųjų klubas. „Didelio skirtumo” užkulisiai. Šlovės minutė. Laikas. Šlovės minutė. Nona, pirmyn! Didelis skirtumas. Vaidybinis f. „Nevykėlio prisiminimai”. Naktinis eteris. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Europos vyrų krepšinio čempionatas: A grupės rungtynės. Tiesioginė transliacija. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. R.Burokas. LR himnas. Nakties programa.


16

Šeštadienis

Eteris

LTV2

Rugsėjo 12, pirmadienis

8.00 8.30 9.00 11.30 12.00 13.00 13.30 14.20 14.35

„Rugsėjo 11-oji. Diena, pakeitusi pasaulį“.

KK2.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Stilius (k.). 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.00 Trembita. 12.15 Sveikinimų koncertas (k.). 14.15 Klausimėlis.lt (k.). 14.30 Savaitė (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Elžbieta I – skaisčioji karalienė“. 19.45 Vieša paslaptis. 20.15 Myliu krepšinį. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 „Rugsėjo 11-oji. Diena, pakeitusi pasaulį“. Pertraukoje – 22.10 loterija „Perlas“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Dingę. Likimas šaukia“.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.). 6.50 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.20 Pričiupom! 7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 Animac. f. „Skūbis Dū Zombių saloje“ (k.). 10.25 Nuotykių komedija „Šv. Triniano mokykla 2. Direktorės aukso legenda“ (k.). 12.40 Misija – grožis (k.). 13.10 „Tomas ir Džeris“. 13.40 „Drakonų kova Z“. 14.40 Pasaulio Gineso rekordai. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 24 valandos. 17.40 Būk mano meile. 18.45 Žinios. 19.10 Nuo... Iki... 20.00 „Saldi nuodėmė“. 21.00 KK2. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 „Specialioji Los Andželo policija“. (N-7) 23.30 „Bręstantis blogis“. (N-14) 0.30 „Grožio peilis“. (N-14) 1.30 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. (N-7)

Gyvenimas yra gražus.

6.40 6.55 7.25 7.55 8.55 10.00 10.30 11.00 12.40 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 17.40 18.35 18.45 19.10 19.40 20.30 21.00 21.35 22.00 23.10 0.10 1.50 3.25

Teleparduotuvė. „Be žodžių“. „Simpsonai“. „Kol mirtis išskirs“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Svetimi“. (N-7) „Drąsos kaina“. Komedija „Skaityk ir verk“ (2006 m., JAV). Norite – tikėkite, norite – ne! „Katašunis“. „Slaptasis agentas Konoras“. „Heraklis“. „Simpsonai“. „Aurora“. (N-7) „Marinela“. (N-7) Ką manai? Susitikime virtuvėje. TV3 žinios. „Naisių vasara“. Kodėl? Gyvenimas yra gražus. „Moterys meluoja geriau“. TV3 vakaro žinios. „Viešbutis „Babilonas“. „CSI Majamis“. (N-7) „EuroBasket 2011“. Vaizdo įrašas. „EuroBasket 2011“. Vaizdo įrašas „Eureka“. (N-7)

2011 m. rugsėjo 10 d. • Nr. 72 (9091) Valstiečių laikraštis

„Samdinys“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos (k.). 8.15 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“. 9.15 „Miesčionys II“ (k.). 10.45 To dar nebuvo… (k.). 11.15 Tarp miesto ir kaimo. 12.15 Televitrina. 12.45 Sveikinimų koncertas (k.). 14.45 Smagiausios akimirkos. 15.10 Baimės faktorius III. 16.10 Nerealios namų šeimininkės. 16.50 „Miesčionys II“. 18.15 „Sniego skonis“. 19.20 To dar nebuvo... 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“. 21.30 Geras filmas. Trileris „Samdinys“ (2006 m., JAV). (N-14) 23.35 Baimės faktorius (k.). 0.35 „Nacionalinio saugumo agentas VI“ (k.). 1.35 Bamba. (S)

15.00 15.50 16.15 16.40 17.50 18.35 19.05 20.45 21.40 22.10

24.00 0.45

Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinės muzikos vakaras (k.). Mažųjų žvaigždžių valanda (k.). Etnokultūros ratas. Nuo Karvaičių iki Karaliaučiaus (k.). „Makleodo dukterys“. Tūkstantmečio akimirkos. Teatro instinktas. Dalia Kutraitė kalbina... Ulrichą Rosengarteną. 1998 m. (k.). Miesto kodas (k.). Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. „Šaolino vienuolynas. Kung fu istorija“. Dok. f. „Likimo valsas“. Sietynas. Auksinė Agatos Kristi kolekcija. „Mis Marpl. Sitafordo paslaptis“. (N-7) „Sabas“ (2). Dok. f. Dok. filmų ciklas „Šiaurietiškas būdas“ . Elito kinas. „Pasaulis yra didelis ir išsigelbėjimas slypi už kampo“. Komedija. (N-14) Panorama. Pasaulio dokumentika „Saulės dovanos“ (1).

TV1 8.05 8.40 9.40 10.05 10.30 11.00 11.30 12.30 13.30 14.30 15.25 16.00

Žinios šiokiadieniais – 24.00, 1.00, 2.00, 3.00, 4.00, 5.00, 5.30, 6.00, 6.31, 7.00, 7.30, 7.45, 8.00, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00, 23.00. 5.05 Su aušra.

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30

„Dingę“.

Dviračio šou.

Prieš srovę.

„Hanteriai – turto medžiotojai“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Neskubėk gyventi“ (k.). 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Vilniaus albumas. 12.15 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k.). 12.45 Mūsų dienos – kaip šventė (k.). 14.30 Vieša paslaptis (k.). 15.00 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 16.05 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Elžbieta I – skaisčioji karalienė“. 19.45 Ypatingas atvejis. 20.15 Myliu krepšinį. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Naujojo sezono atidarymo koncertas „Yra šalis...“ Pertraukoje – 22.10 loterija „Perlas“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Dingę“.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.). 6.50 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.20 Pričiupom! 7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 Būk mano meile. 9.50 Saldi nuodėmė. 10.20 Valanda su Rūta. 11.40 Kažkas atsitiko. 12.10 Mano puikioji auklė. 13.10 „Tomas ir Džeris“. 13.40 „Drakonų kova Z“. 14.40 Pasaulio Gineso rekordai. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 24 valandos. 17.40 „Būk mano meile“. Pasimatymų šou. (N-7) 18.45 Žinios. 19.10 Abipus sienos. 20.00 „Saldi nuodėmė“. 20.30 Neišgalvoti gyvenimai. 21.00 KK2. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Krepšinio misterijos. 22.34 „Mentalistas“. (N-7) 23.30 „Taikinys“. (N-7) 0.30 „Grožio peilis“. (N-14) 1.30 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. (N-7)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Slaptasis agentas Konoras“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Kol mirtis išskirs“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7) 10.00 „Svetimi“. (N-7) 10.30 „Drąsos kaina“. 11.00 Beatos virtuvė. 12.00 Gyvenimas yra gražus. 12.40 Norite – tikėkite, norite – ne! 13.40 „Katašunis“. 14.10 „Slaptasis agentas Konoras“. 14.40 „Heraklis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Prieš srovę. 20.30 „Dar pažiūrėsim... Atodangos“. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 22.00 „Vilko bilietas“. 23.00 „CSI kriminalistai. (N-7) 24.00 „Liudininkai“. 1.00 „Herojai“. 1.50 „Pinklės“. (N-14) 2.40 „Eureka“. (N-7)

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos (k.). 8.15 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“. 9.15 „Miesčionys II“ (k.). 10.45 To dar nebuvo... (k.). 11.15 „Sniego skonis“. 12.15 Televitrina. 12.45 „Linksmasis ekspresas 2003“. Humoristinis, muzikinis šou. 14.40 Smagiausios akimirkos. 15.10 Baimės faktorius. 16.10 Nerealios namų šeimininkės. 16.50 „Miesčionys II“. 18.15 „Sniego skonis“. 19.20 To dar nebuvo... 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“. 21.30 Geras filmas. Nuotykių komedija „Hanteriai – turto medžiotojai“ (2008 m., JAV). (N-7) 23.20 Baimės faktorius (k.). 0.20 Rugsėjo 11-oji. Nusikaltimo vietos tyrimas (k.). 1.20 Bamba. (S)

12.00 12.55 13.30 14.20 15.05 16.00 16.25 16.35 17.00 17.50 18.35 19.05 20.40

21.15 23.00 23.30 24.00 0.45

Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“ „Pašėlę Tornberiai“. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės. Koncertuoja „Senas kuinas”. Miesto kodas (k.). Sietynas (k.). „Makleodo dukterys“. „Neskubėk gyventi“. „Sabas“. Dok. f. (k.). Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“ „Pašėlę Tornberiai“. Gyvenimas yra gražus. „Likimo valsas“. Kaimo akademija. LTV aukso fondas. „Žaibo nušviesti“. Vaid. f. Veidai. Lietuvių dokumentikos meistrai. Henrikas Šablevičius. Atspindžiai. Auksinio balso konkursas „Triumfo arka”. 2010 m. Pasaulio dokumentika. „Gamtos formos“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinės muzikos vakaras. Panorama. Pasaulio dokumentika. „Saulės dovanos“.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Benas Tenas”. Animac. serialas. 9.10 „Betmenas ir narsuolių komanda”. Animac. serialas. 9.40 „Blogiukai ir Pabaisa”. Animac. serialas. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Deksterio laboratorija”. Animac. serialas. 11.00 „Superdidvyrių komanda”. Animac. serialas. 11.30 „Jos vardas Nikita”. 12.30 „Keršto bučiniai“. Telenovelė. 13.30 „Indiškos aistros”. Telenovelė.

5.05 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31

TV6 9.25 9.40 10.10 11.10 12.05 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 23.15

Teleparduotuvė. Ekomitas (k.). „Blogiukai ir Pabaisa“. „Supermergaitės”. „Deksterio laboratorija”. „Superdidvyrių komanda”. „Jos vardas Nikita“. Nuotykių serialas. „Keršto bučiniai“. Telenovelė. „Indiškos aistros”. Telenovelė. „Meilė ir kančia”. Teleparduotuvė. „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”.

LTV2

Rugsėjo 13, antradienis

17.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 18.00 „Nauja pradžia” (1–2). Serialas. 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. 21.00 Pirmadienio romantika. Iš Utos Danielos kolekcijos. „Šeimos paslaptys”. 22.55 „Draugai V“. 23.55 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”.

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Laida „112“.

0.15

Teleparduotuvė. Universitetai.lt. „Angelas“. „Flešas Gordonas“. Drama. (N-7) „Kaulai“. Kriminalinis serialas. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. Komedija. Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. Teleparduotuvė. Gordono Ramzio virtuvės košmarai. „Angelas“. „Flešas Gordonas“. „Kaulai“. „CSI kriminalistai“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. Komedija. „Viena už visus“. Komedija. (N-7) „Žudymo teorija“. Siaubo trileris. (N-14) Gordono Ramzio virtuvės košmarai. „CSI kriminalistai“.

Lietuvos ryto TV 7.54 7.10 7.40 8.35 9.30 10.30 11.00 12.05 13.00 13.30 15.25 16.00 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

TV parduotuvė. Teletabiai. Gongo Gangas. Ilgai ir laimingai. Skonio reikalas. Šiandien kimba. „Protų mūšis“. TV žaidimas. 24/7. TV parduotuvė. „Inspektorius Luisas”. „Pora kaip tvora”. Žinios. Orai. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Laida „112“. Tarp Rytų ir Vakarų. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Auksinės kolekcijos. Atsiliepk dainoj. Laida rusų kalba. Antra pavara. Europos vyrų krepšinio čempionatas 2011.

14.30 „Meilė ir kančia”. 15.25 Teleparduotuvė. 16.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. 17.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 18.00 „Nauja pradžia”. Serialas. 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. (N-7) 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 „Įstatymo tarnai”. Veiksmo f. (N-7) 23.40 „Draugai V”.

TV6 9.25 9.40 10.10 11.10 12.05 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.35

23.40 0.35

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. „Angelas“. „Flešas Gordonas“. „Kaulai“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. Komedija. „Viena už visus“. Komedija. Teleparduotuvė. Gordono Ramzio virtuvės košmarai. „Angelas“. „Medikopteris“ (1). Veiksmo drama. „Kaulai“. „CSI kriminalistai“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. Komedija. „Viena už visus“. Komedija. UEFA Čempionų lygos rungtynės. „Chelsea FC”–„Bayer 04 Leverkusen”. Tiesioginė transliacija. Gordono Ramzio virtuvės košmarai. „CSI kriminalistai“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.05 8.50 9.55 10.30

TV parduotuvė. Teletabiai. Griūk negyvas! Reporteris (k.). Negaliu tylėti (k.). Super L.T. TV serialas „Pora kaip tvora”. (N-7) 11.05 Griūk negyvas! 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Ant svarstyklių. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Litas prie lito. Trišalis susitarimas. Laida rusų kalba. Antra pavara. Europos vyrų krepšinio čempionatas 2011. 18.30 Kultūra ir religija.

16.05 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 17.50 „Naujienošana“. Humoro laida. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Super L.T. 18.55 „Negaliu tylėti“. Pokalbių laida. 20.00 Žinios. Orai. 20.10 Krepšinio karštligė. 20.25 Griūk negyvas! 20.50 Naujienošana. 21.00 Reporteris. Orai. 21.40 Lietuva tiesiogiai. 22.10 Super L.T. 22.45 TV serialas „Pora kaip tvora”. (N-7) 23.25 Griūk negyvas! 23.50 Naujienošana. 24.00 Reporteris. Orai. 0.40 TV serialas „Merdoko paslaptys” (k.). (N-7) 1.40 Krepšinio karštligė.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Žurnalas moterims. 14.45 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 15.50 Susituokime. 17.00 Naujienos. 17.45 Animacinis f. 17.55 Žurnalas moterims. 18.05 Detektyvai. 19.00 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 Sporto naujienos. 21.10 TV serialas „Šiek tiek sutrikusi”. 22.25 TV serialas „Draugai policininkai”. 23.30 Naujienos. 23.55 Lietuvos „Laikas”. 0.05 Liudytojai. 1.00 Naktinis eteris. 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.00 22.10 23.48 23.58 24.00

11.30 12.20 13.00 13.30 15.25 16.00 16.05 17.00 17.20 17.50 18.00 18.20 18.55 20.00 20.10 20.25 20.50 21.00 21.40 0.40 1.40

Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Europos vyrų krepšinio čempionatas: C/D grupės rungtynės. Tiesioginė transliacija. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. H.Radauskas. LR himnas. Nakties programa.

Kas tu toks? Reporteris (k.). TV parduotuvė. TV serialas „Merdoko paslaptys” (k.). (N-7) „Pora kaip tvora”. (N-7) Žinios. Orai. Ilgai ir laimingai. Žinios. Orai. Lietuva tiesiogiai. Naujienošana. Žinios. Orai. Super L.T. „Negaliu tylėti“. Pokalbių laida. Žinios. Orai. Krepšinio karštligė. Griūk negyvas! Naujienošana. Reporteris. Orai. Grožio konkursas „Mis Visata 2011”. Transliacija iš San Paulo (Brazilija). TV serialas „Merdoko paslaptys” (k.). Krepšinio karštligė.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Žurnalas moterims. 14.45 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 15.50 Susituokime. 17.00 Naujienos. 17.55 Žurnalas moterims. 18.05 Detektyvai. 18.55 Tegu kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 Sporto naujienos. 21.10 TV serialas „Šiek tiek sutrikusi”. 22.20 TV serialas „Draugai policininkai”. 23.30 Naujienos. 23.50 Lietuvos „Laikas”. 0.00 Vėlai vakare. 0.05 Laisvė ir teisingumas. 1.50 TV serialas „Pėdsakas”. 1.20 Naktinis eteris. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gamta – visų namai (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Ant svarstyklių (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. R.Graibus. LR himnas. Nakties programa.


2011 m. rugsėjo 10 d. • Nr. 72 (9091) Valstiečių laikraštis

Šeštadienis

Eteris

LTV2

Rugsėjo 14, trečiadienis

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30 11.45 13.30 14.20 15.10 15.45

„Makleodo dukterys“.

„Juodasis Džekas“.

„EuroBasket 2011“.

„Mirties taškas – Berlynas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Bėdų turgus (k.). 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.00 Rusų gatvė. 12.15 Duokim garo! (k.). 14.00 „Šiaurietiškas būdas“ (k.). 14.30 Ypatingas atvejis (k.). 15.00 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 16.05 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Europos vidury. 19.45 Krašto spalvos. 20.15 Myliu krepšinį. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Teisė žinoti. 22.10 Loterija „Perlas“. 22.15 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. Dalyvauja Vilniaus universiteto ir LR Seimo narių komandos. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Elžbieta I – skaisčioji karalienė“.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.). 6.50 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.20 Pričiupom! 7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 Būk mano meile (k.). 9.50 „Saldi nuodėmė“. 10.20 Speciali tema (k.). 12.10 „Mano puikioji auklė“. 13.10 „Tomas ir Džeris“. 13.40 „Drakonų kova Z“. 14.40 Pasaulio Gineso rekordai. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 24 valandos. 17.40 Būk mano meile. 18.45 Žinios. 19.10 FTB. 20.00 „Saldi nuodėmė“. 20.30 Farai. (N-7) 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo f. „Juodasis Džekas“ (1998 m., JAV, Kanada). (N-7) 0.35 Pasaulio Gineso rekordai (k.). 1.35 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. (N-7)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Slaptasis agentas Konoras“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Kol mirtis išskirs“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7) 10.00 „Svetimi“. (N-7) 10.30 „Drąsos kaina“. 11.00 100 000 grynais. 12.10 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 12.40 Norite – tikėkite, norite – ne! 13.40 „Katašunis“. 14.10 „Slaptasis agentas Konoras“. 14.40 „Heraklis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Naisių vasara“. (N-7) 19.40 Akistata. (N-7) 20.30 „EuroBasket 2011“ apžvalga. 21.00 „EuroBasket 2011“. Tiesioginė transliacija iš Kauno. Pertraukoje – „Vikingų loto“. 23.00 „EuroBasket 2011“. Vaizdo įrašas. 0.40 „Herojai“. 1.35 „Pinklės“. 2.25 „Eureka“. (N-7)

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos (k.). 8.15 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“. 9.15 „Miesčionys II“ (k.). 10.45 To dar nebuvo... (k.). 11.15 „Sniego skonis“. 12.15 Televitrina. 12.45 „Pirato širdis“ (k.). 14.40 Smagiausios akimirkos. 15.10 Baimės faktorius III. 16.10 Nerealios namų šeimininkės. 16.50 „Miesčionys II“. 18.15 „Sniego skonis“. 19.20 To dar nebuvo... 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“. 21.30 Geras filmas. Veiksmo drama „Mirties taškas – Berlynas“ (2009 m., Vokietija). (N-7) 23.35 Baimės faktorius 0.35 „Srautas II“. 1.35 Bamba. (S)

16.00 16.25 16.35 17.00 17.50 18.35 19.05 20.30 21.15 22.10 22.40 22.50 23.00 23.30 24.00 0.45

Tele bim-bam. „Kurmis ir...“ „Pašėlę Tornberiai“. Labas rytas. Istorinė atmintis. Reformacijos pamokos (1). Auksinio balso konkursas „Triumfo arka” (k.) „Makleodo dukterys“. Būtovės slėpiniai (k.). Veidai (k.). Tūkstantmečio akimirkos. Teatro instinktas (k.). Tele bim-bam. „Kurmis ir...“ „Pašėlę Tornberiai“. Be pykčio. „Likimo valsas“. Brydė. Rašytojas Romas Gudaitis. 1996 m. Čekiška animacija. Animacijos klasika. Gyvenimo ratu. Lynežerio profesionalės. Spanguoliavimo tradicija. Valstybės kino metraštis. Lietuvos teatrai-2007. Šou pramogos. Dalia Kutraitė kalbina... V.Staniulį. 1998 m. Šalia mūsų. Per senovės žilą srovę. Prisiminkime. Skambina A.Juozapėnaitė. Pasaulio dokumentika. „Nepatikėtum, kad čia galima gyventi“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras. Panorama. Gyvenimas yra gražus (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Benas Tenas prieš ateivius”. Animac. serialas. 9.10 „Betmeno nuotykiai”. Animac. serialas. 9.40 „Blogiukai ir Pabaisa”. Animac. serialas. 10.05 „Supermergaitės”. Animac. serialas. 10.30 „Deksterio laboratorija”. 11.00 „Superdidvyrių komanda”. 11.30 „Jos vardas Nikita”. 12.30 „Keršto bučiniai“. 13.30 „Indiškos aistros”. 14.30 „Meilė ir kančia”.

5.05 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Laida „112“. Toks gyvenimas su Zita

LTV2

(Užs. 420)

Rugsėjo 15, ketvirtadienis 6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Teisė žinoti (k.). 11.00 Forumas. 12.00 Menora. 12.15 Naujojo sezono atidarymo koncertas „Yra šalis...“ (k.). 13.45 Gustavo enciklopedija (k.). 14.15 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“ (k.). 15.00 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 16.05 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Jaunųjų talentų konkursas „Vunderkindai.lt“. 20.15 Myliu krepšinį. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.10 Loterija „Perlas“. 22.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.45 „Šiaurietiškas būdas“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Elžbieta I – skaisčioji karalienė“ (k.).

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.). 6.50 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.20 Pričiupom! 7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 Būk mano meile (k.). 9.50 „Saldi nuodėmė“ (k.). 10.20 Komedija „Seni bambekliai 2“ (1995 m., JAV). 12.10 „Mano puikioji auklė“. 13.10 „Tomas ir Džeris“. 13.40 „Drakonų kova Z“. 14.40 Pasaulio Gineso rekordai. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 24 valandos. 17.40 Būk mano meile. (N-7) 18.45 Žinios. 19.10 Valanda su Rūta. 20.30 Misija – grožis. 21.00 KK2. (N-14) 21.30 Dviračio žinios. 22.00 Žinios. 22.30 Premjera. Veiksmo trileris „Slenkstis“ (2006 m., JAV). (N-14) 0.20 Pasaulio Gineso rekordai (k.). (N-7) 1.20 Sveikatos ABC (k.).

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Slaptasis agentas Konoras“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Kol mirtis išskirs“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7) 10.00 „Svetimi“. (N-7) 10.30 „Drąsos kaina“. 11.00 Lietuvos talentai 2011. 12.40 Norite – tikėkite, norite – ne! 13.40 „Katašunis“. 14.10 „Slaptasis agentas Konoras“. 14.40 „Heraklis“. Animac. serialas. 15.10 „Simpsonai“. (N-7) 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Paskutinė instancija. 20.30 Žvaigždė policininkas. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 22.00 „Pagrindinis įkaltis“. 23.00 „EuroBasket 2011“. Vaizdo įrašai.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 8.15 „Šaolino vaikai“. 9.15 „Miesčionys II“ (k.). 10.45 To dar nebuvo (k.). 11.15 „Sniego skonis“. 12.15 Televitrina. 12.45 Nuotykių komedija „Hanteriai – turto medžiotojai“ (k.). 14.25 Smagiausios akimirkos. 15.10 Baimės faktorius III. 16.10 Nerealios namų šeimininkės. 16.50 „Miesčionys II“. 18.15 „Sniego skonis“. 19.20 To dar nebuvo... 20.00 Žinios. 20.20 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 23.40 Baimės faktorius 0.40 „Srautas II“ (k.). (N-7) 1.40 Bamba. (S)

8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Sandokanas, Malaizijos tigras“. Animac. f. 9.00 Labas rytas. 11.00 Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių įteikimo Pasaulio Tautų Teisuoliams ceremonija Prezidentūroje. Tiesioginė transliacija. 11.45 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras (k.). 12.15 Valstybės kino metraštis. Lietuvos teatrai-2007. Šou pramogos (k.). 13.05 Kaimo akademija. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Krašto garbė (k.). 15.15 Gyvenimo ratu. Lynežerio profesionalės. Spanguoliavimo tradicija (k.). 15.45 Tūkstantmečio akimirkos. Teatro instinktas (k.). 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.30 „Sandokanas, Malaizijos tigras“. 17.00 Mūsų miesteliai. Marcinkonys (1). 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Mokyklos langas (k.). 19.05 Lietuvos balsai. Nacionalinis chorų konkursas. 2009 m. 21.00 „Neskubėk gyventi“. 21.45 Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių įteikimo Pasaulio Tautų Teisuoliams ceremonija Prezidentūroje (k.). 22.30 Baleto solistas Igor Yebra. Rečitalis. 22.50 Pasaulio dokumentika. „Prisiminimai apie didįjį Pekino operos meistrą“. 23.35 Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinės muzikos vakaras. 24.00 Panorama. 0.45 Be pykčio (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Benas Tenas prieš ateivius”. Animac. serialas. 9.10 „Betmeno nuotykiai”. 9.40 „Blogiukai ir Pabaisa”. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Deksterio laboratorija“. 11.00 „Superdidvyrių komanda”.

5.05 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Laida „112“.

15.25 Teleparduotuvė. 16.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. 17.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 18.00 „Nauja pradžia”. Serialas. 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 „Vyrai juodais drabužiais”. Veiksmo komedija. (N-14) 22.50 „Draugai V”. 23.50 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”.

TV6 9.55 Teleparduotuvė. 10.10 „Angelas“. 11.10 Medikopteris (1). Veiksmo drama. (N-7) 12.05 „Kaulai“. 13.00 „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. 14.00 „Viena už visus“. Komedija. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Gordono Ramzio virtuvės košmarai. 16.00 „Angelas“. 17.00 Medikopteris (2). Veiksmo drama. (N-7) 18.00 „Kaulai“. 19.00 „CSI kriminalistai“. 20.00 „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. Komedija. 21.00 „Viena už visus“. Komedija. 21.35 UEFA Čempionų lygos rungtynės. „SL Benfica”– „Manchester United FC”. Tiesioginė transliacija. 23.40 Gordono Ramzio virtuvės košmarai 0.35 „CSI kriminalistai“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.05 8.50 9.52 9.55 10.30 11.05 11.30 12.20

TV parduotuvė. Teletabiai. Griūk negyvas! Reporteris (k.). Negaliu tylėti. Saugus eismas. Super L.T. „Pora kaip tvora”. Griūk negyvas! Kas tu toks? Reporteris (k.).

Kelmickaite. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Muzikinė kelionė. Žinių amžius. Laida rusų kalba. Antra pavara. Europos vyrų krepšinio čempionatas 2011. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas.

12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

11.30 12.30 13.30 14.30 15.25 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.30 23.30

„Jos vardas Nikita”. „Keršto bučiniai”. „Indiškos aistros”. „Meilė ir kančia”. Teleparduotuvė. „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. „Nauja pradžia”. „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. Ketvirtadienio detektyvas „Pavojingasis Deivisas”. (N-14) „Trauma”. „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

TV6 9.55 10.10 11.10 12.05 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 20.30 21.00 21.30 24.00 0.55

Teleparduotuvė. „Angelas“. „Medikopteris“. „Kaulai“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. „Viena už visus“. Teleparduotuvė. Gordono Ramzio virtuvės košmarai. „Angelas“. „Medikopteris“. Veiksmo drama. „Kaulai“. „CSI kriminalistai“. „Vedęs ir turi vaikų“. Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. (N-7) „Viena už visus“. (N-7) „Indiana Džounsas ir mirties šventykla“. Nuotykių f. (N-7) Gordono Ramzio virtuvės košmarai. „CSI kriminalistai“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.05 8.50 9.55 10.30 11.05 11.30 12.20 13.00 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

TV parduotuvė. Teletabiai. Griūk negyvas! Reporteris (k.). Negaliu tylėti (k.). Super L.T. „Pora kaip tvora”. Griūk negyvas! Kas tu toks? Reporteris. TV parduotuvė.

Forumas. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Sveikata (k.). Atsiliepk dainoj. Laida rusų kalba. Antra pavara. Europos vyrų krepšinio čempionatas 2011. 18.30 Gera girdėti.

17

13.00 TV parduotuvė. 13.30 Drama „Širdies stebuklas”. (N-7) 15.15 Griūk negyvas! 15.25 „Pora kaip tvora”. (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Griūk negyvas! 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 17.50 Naujienošana. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Super L.T. 18.55 Negaliu tylėti. 20.00 Žinios. Orai. 20.10 Krepšinio karštligė. 20.25 Griūk negyvas! 20.50 Naujienošana. 21.00 Reporteris. Orai. 21.40 Lietuva tiesiogiai. 22.10 Super L.T. 22.45 „Pora kaip tvora”. (N-7) 23.25 Griūk negyvas! 23.50 Naujienošana. 24.00 Reporteris. Orai. 0.40 TV serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai” (k.). 1.40 Krepšinio karštligė.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Žurnalas moterims. 14.45 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 17.00 Naujienos. 17.55 Žurnalas moterims. 18.05 Detektyvai. 18.55 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 Sporto naujienos. 21.10 TV serialas „Šiek tiek sutrikusi”. 22.25 TV serialas „Draugai policininkai”. 23.30 Naujienos. 23.55 Lietuvos „Laikas”. 0.05 Laisvė ir teisingumas. 1.00 Gyvenamoji aplinka. 1.05 TV serialas „Pėdsakas”. 1.35 Naktinis eteris. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Žinių amžius (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika J.Janavičius. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

13.30 Drama „Šeimos gydytojas”. (N-7) 15.15 Griūk negyvas! 15.25 „Pora kaip tvora”. (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 17.50 Naujienošana. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Super L.T. 19.00 Gongo Gangas. 19.55 Kaimo diena. 20.00 Žinios. Orai. 20.10 Krepšinio karštligė. 20.25 Griūk negyvas! 20.50 Naujienošana. 21.00 Reporteris. Orai. 21.40 Lietuva tiesiogiai. 22.10 Super L.T. 22.45 „Pora kaip tvora”. (N-7) 23.25 Griūk negyvas! 23.50 Naujienošana. 24.00 Reporteris. Orai. 0.40 Siaubo f. „Vilkolakės gimimas” (k.). (S) 2.40 Naujienošana. 2.50 Krepšinio karštligė.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Žurnalas moterims. 14.45 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 15.45 Animacinis f. 15.50 Susituokime. 17.00 Naujienos. 17.55 Žurnalas moterims. 18.50 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 Sporto naujienos. 21.10 TV serialas „Šiek tiek sutrikusi”. 22.25 TV serialas „Draugai policininkai”. 23.30 Naujienos. 23.55 Lietuvos „Laikas”. 0.10 Žmogus ir įstatymas. 1.55 Žvaigždėlaivis. 2.25 Naktinis eteris. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Literatūros akiračiai (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Forumas (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. K.Inčiūra. LR himnas. Nakties programa.


18

Šeštadienis

Eteris

Rugsėjo 16, penktadienis

2011 m. rugsėjo 10 d. • Nr. 72 (9091) Valstiečių laikraštis

LTV2

„Ginklas MR 73“.

„Holivudo žmogžudysčių skyrius“.

„Neįmanoma misija 3“.

Nerealios namų šeimininkės.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Europos vidury (k.). 11.00 Akiračiai. 12.00 Vilniaus sąsiuvinis. 12.15 Gustavo enciklopedija (k.). 13.15 Pulsas (k.). 14.00 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.). 15.00 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 16.05 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.15 Myliu krepšinį. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.15 Duokim garo! 23.15 Premjera. Trileris „Ginklas MR 73“ (2008 m., Prancūzija). (N-14)

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.). 6.50 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.20 Pričiupom! 7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 Būk mano meile (k.). 9.50 Kviečiu šokti 2 (k.). 13.10 „Tomas ir Džeris“. 13.40 „Drakonų kova Z“. 14.40 Pasaulio Gineso rekordai. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 24 valandos. (N-7) 17.40 Būk mano meile. (N-7) 18.45 Žinios. 19.10 Slavianskij bazar 2011. 21.00 Kriminalinė komedija „Holivudo žmogžudysčių skyrius“ (2007 m., JAV.). (N-7) 23.25 Romantinė komedija „Meilė Niujorke“ (2009 m., Rusija). (N-7) 1.15 Siaubo trileris „Negyvi paukščiai“ (2005 m., JAV). (N-14)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Slaptasis agentas Konoras“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Kol mirtis išskirs“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7) 10.00 „Svetimi“. (N-7) 10.30 „Drąsos kaina“. 11.00 Šok su manimi. 2011. 14.30 „Heraklis“. Animac. serialas. 15.00 „Simpsonai“. (N-7) 15.30 „Aurora“. (N-7) 16.30 „Meilės triumfas“. (N-7) 17.30 „EuroBasket 2011“. Tiesioginė transliacija iš Kauno. 18.15 Rungtynių pertraukoje – Susitikime virtuvėje. 19.30 100 000 grynais. 20.30 „EuroBasket 2011“ apžvalga. 21.00 „EuroBasket 2011“. Tiesioginė transliacija iš Kauno. 23.00 Trileris „Neįmanoma misija 3“ (2006 m., JAV). (N-14) 1.25 „EuroBasket 2011“. Vaizdo įrašas.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 8.15 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“. 9.15 „Miesčionys II“ (k.). 10.45 To dar nebuvo... (k.). 11.15 „Sniego skonis“. 12.15 Televitrina. 12.45 Drama „Asmeniniai Pipos Li gyvenimai“ (k.). 15.00 Baimės faktorius III. 16.00 Nerealios namų šeimininkės. 16.45 „Miesčionys II“. 18.00 „Nuomininkai“. 19.20 To dar nebuvo... 20.00 Žinios. 20.20 „Amerikos talentai V“. 23.00 „Tauras“. Lietuvos galiūnų čempionatas 2011. I etapas, Trakai. 24.00 Veiksmo drama „Mirties taškas – Berlynas“ (k.). 1.55 Bamba. (S)

8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija (k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). 12.00 Be pykčio (k.). 12.50 Prisiminkime. Aktorė T.Vaičiūnienė. 13.00 Brydė (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Savęs link. Jeigu akmenys kalbėtų. 15.05 Negali būti. 15.30 Mokyklos langas (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija (k.). 17.00 Kuluarai. 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Laida S. 19.00 „Sabas“ (2). Dok. f. (k.). 19.55 LNOBT spektaklis. A.Šenderovo baletas „Dezdemona”. 21.20 Prisiminkime. A.Miškinis skaito savo eiles. 21.30 „Mirties viliotinis“. Trileris. (N-14) 23.00 Pasaulio dokumentika. „Į gamtą“. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Fortepijoninės muzikos vakaras. 24.00 Panorama. 0.45 LTV aukso fondas. „Gaisrininkų legendos Žaibo nušviesti“. Vaid. f. (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Benas Tenas prieš ateivius”. 9.10 „Betmeno nuotykiai”. 9.40 „Blogiukai ir Pabaisa”. 10.05 „Laslo stovykla”. Animac. serialas. 10.30 „Deksterio laboratorija”. Animac. serialas. 11.00 „Superdidvyrių komanda”. 11.30 „Jos vardas Nikita”. 12.30 „Keršto bučiniai”. 13.30 „Indiškos aistros”. 14.30 „Meilė ir kančia”.

5.05 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Sankryža.

LTV2

Rugsėjo 17, šeštadienis

„Vasara baigiasi rudenį“.

„Laiškanešys skambina du kartus“.

„Pametę galvas Las Vegase“.

„Drakonų tiltas“.

8.15 Kelias. Laida evangelikams. 8.30 Gimtoji žemė. 9.00 „Sandokanas, Malaizijos tigras“. 9.25 „Pašėlę Tornberiai“. 9.50 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 10.15 „Kurmis ir...“ 10.30 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 11.30 Durys atsidaro. 12.00 Pulsas. 12.30 Dok. f. „Žmogaus kūno gelmėse. Pradžia“. 13.30 Detektyvo popietė. Premjera. „Frosto prisilietimas“. 15.30 Sporto panorama. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.). 16.10 Sveikinimų koncertas. 18.45 „Yra šalis...“ Patriotinių dainų konkursas. 2011 m. 20.15 Myliu krepšinį. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 „Yra šalis...“ Patriotinių dainų konkursas. 2011 m. 22.00 „Inteligentai“. Intelektualaus humoro laida pagal Juozo Erlicko kūrinius. 22.30 Kine kaip kine. 23.00 Vaid. f. „Vasara baigiasi rudenį“.

6.30 Animac. f. „Didysis filmukų šou“. 6.55 Animac. f. „Kaukė“. 7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris III“. 7.45 „Ogis ir tarakonai“ 8.10 „Kas naujo, Skūbi Dū?“ 8.35 Animac. f. „Detektyvas Drupis“. 9.00 Neišgalvoti gyvenimai (k.). 9.30 Girių horizontai. 10.00 Kino pusryčiai. Animac f. „Monstrų namai“ (2006 m., JAV). 11.50 Veiksmo komedija „Specialiosios agentės (D.E.B.S.)“ (2005 m., JAV). (N-7) 13.45 „F. T. Budrioji akis“. 14.55 „Eva Luna“. 15.54 Kitokie? 16.00 „Eva Luna“. 17.00 Auksinė širdis. 17.50 Nuo... Iki... (k.). 18.45 Žinios. 19.00 Kviečiu šokti 2. 22.30 PREMJERA. „SEL Grand Show“. Koncertas Klaipėdos vasaros estradoje. 0.25 Kriminalinis trileris „Laiškanešys skambina du kartus“ (1981 m., JAV, Vokietija). (N-14)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 Animac. serialas. „Alergija monstrams“. 7.30 „Gormitai“. 8.00 „Hana Montana“. 9.00 Mados reidas. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Beatos virtuvė. 11.00 Nuotykių f. „Tiltas į Terabitiją“ (2007 m., JAV). (N-7) 12.50 Nuotykių f. „Polė“ (1998 m., JAV). 14.40 Nuotykių komedija „Briliantinė ranka“ (1968 m., Rusija). 16.40 „Kastlas“. 17.40 Didieji pokyčiai. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Šok su manimi. 2011. 22.30 Romantinė komedija „Pametę galvas Las Vegase“ (2008 m., JAV). (N-7) 0.25 „EuroBasket 2011“. Vaizdo įrašas. 2.00 „EuroBasket 2011“. Vaizdo įrašas.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 8.00 Ekstrasensų mūšis (k.). 9.00 Autofanai. 9.30 Nesėsi – nepjausi. 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Amerikos talentai V (k.). 13.35 Lietuvos komiko vakaras, 2002. 15.30 „Neskubėk ištart sudie“. Koncertuoja Kastytis Kerbedis 16.20 Tarp miesto ir kaimo. 16.50 Atvirai su žvaigžde (k.). 17.50 „Srautas II“. 18.50 „Nacionalinio saugumo agentas VI“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Ekstrasensų mūšis. 21.20 Veiksmo f. „Drakonų tiltas“ (1999 m., JAV, Honkongas). (N-14) 23.15 Trileris „Samdinys“ (k.). 1.15 Bamba. (S)

8.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas. 8.45 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė. 9.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 9.15 Šventadienio mintys. 9.40 Mažųjų žvaigždžių valanda. 10.35 Kulinarinės kelionės. 11.00 Gyvenimas yra gražus (k.). 11.50 Etnokultūros ratas. Sostapiliai viduramžių Lietuvoje. 12.20 Kelias. 12.35 Keliaukim! 13.00 „Neskubėk gyventi“. 13.45 Tūkstantmečio akimirkos. Teatro instinktas (k.). 14.00 Teatro popietė. G.Kanovičiaus „Nusišypsok mums, Viešpatie”. 16.30 Sietynas (k.). 17.00 Lietuvos priėmimo į Jungtinių Tautų Organizaciją dvidešimtmečiui. Jungtinės Tautos ir Lietuva. 1997 m. 17.50 Pasaulio dokumentika. „Į gamtą“. 18.20 Kuluarai (k.). 19.00 Muzika gyvai. Vilniaus festivalis 2011. Švedijos mušamųjų instrumentų ansamblio „Kroumata” koncertas. 20.15 Linksma akimi. Humoreskas skaito aktorius J.Čepaitis. 1982 m. 21.00 „Ginklas MR 73“. Trileris. (N-14) 23.00 Panorama. 23.30 Lietuvos balsai. Nacionalinis chorų konkursas. 2009 m. (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Menininkų portretai. Dailininkė R.Vėliuvienė. 9.10 Sveikatos ABC (k.). 10.00 „Ol Pedžetos kronikos”. Dok. serialas.

5.05 5.45 6.03 6.30 7.05 7.30

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Gamta – visų namai. Spaudos apžvalga. Ryto garsai.

15.25 Teleparduotuvė. 16.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. 17.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 18.00 „Nauja pradžia”. 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 Penktadienio detektyvas „Tagartas XXIII. Daugiabutis”. (N-14) 22.30 „Teisingumo vykdytojas”. Veiksmo serialas. 23.30 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

TV6 10.00 10.15 11.10 12.05 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.00 23.00 23.55 0.50

Teleparduotuvė. „Angelas“. „Medikopteris“. (N-7) „Kaulai“. Kriminalinis serialas. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. Komedija. „Viena už visus“. Teleparduotuvė. Gordono Ramzio virtuvės košmarai. „Angelas“. „Medikopteris“. Veiksmo drama. „Kaulai“. (N-7) „CSI kriminalistai“. „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. Komedija. „Kaltės kaina“. Kriminalinė drama. (N-7) „Kalėjimo bėgliai“. Nuotykių serialas. (N-14) „Liudininkai“. Krimin. drama. (N-14) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. Fantastinis nuotykių serialas. „Nerealus seksas“. Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.05 8.50 9.20

TV parduotuvė. Teletabiai. Griūk negyvas! Reporteris (k.). Padėkime augti (k.). Namų daktaras (k.).

11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Akiračiai. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Auksinės kolekcijos. Gyvoji istorija. Laida rusų kalba. Antra pavara. Europos vyrų krepšinio čempionatas 2011. 18.30 Gera girdėti.

11.00 „Išgelbėti šunys“. Dok. serialas. 12.00 „Garfildas“. 12.30 „Kidas Padlis”. Animac. serialas. 13.00 „Degrasis. Naujoji karta”. Serialas jaunimui. (N-7) 14.00 „Policijos akademija”. Humoro serialas. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 Alchemija XIX. Mano Milošas. 16.00 „Dešimčia metų jaunesni per 10 dienų”. Realybės šou. 17.00 „Sumažink mane”. Realybės šou. 18.00 „Turtuolių privilegijos”. Humoro serialas. 19.00 „Ratuotas riteris”. 20.00 „Farų šeima”. 21.00 „Mano milžinas“. Komedija. (N-7) 23.05 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 0.05 „Turtuolių privilegijos” (k.).

TV6 9.05 9.20 9.50 10.20 11.00 12.00 12.30 13.00 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 21.00 22.00 23.00 23.55 0.50

Teleparduotuvė. Universitetai.lt. Vienam gale kablys. Dar pažiūrėsim... Gordono Ramzio virtuvės košmarai. Mados reidas. „Viena už visus“. „Kulinarijos meistras“. Realybės šou. Jokių kliūčių! Aukščiausia pavara. „X mutantai“. Jokių kliūčių! „Aiškiaregys“. Kriminalinė komedija. „Absoliutus nulis“. Drama. (N-7) „Kaltės kaina“. (N-7) „Kalėjimo bėgliai“. (N-14) „Liudininkai“. Kriminalinė drama. (N-14) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. „Nerealus seksas“. Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV

9.55 10.30 11.05 11.30 12.20 13.00 13.30 14.30 15.25 16.00 16.05 17.00 17.05 18.00 18.05 18.10 19.00 19.55 21.00 21.30 23.45 1.45 1.55

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Animacinis f. 14.25 Žurnalas moterims. 14.50 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 15.50 Lauk manęs. 17.00 Naujienos. 17.55 TV žaidimas „Stebuklų laukas”. 18.55 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 Parodijų festivalis Odesoje. 23.50 Vaidybinis f. „Mokyklinis valsas”. 1.50 Naktinis eteris. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gyvoji istorija (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Akiračiai (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. A.Ambrasas. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

7.40 8.30 9.00 10.00 10.45 11.30 12.00 13.00

15.00 16.00 16.05 16.10 17.00 17.10 18.00 18.05 18.10 19.00 21.00 21.30 23.30 1.25 1.35

Teletabiai. Padėkime augti. Griūk negyvas! Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Ekovizija. Žalioji idėja (k.). Reporteris (k.). Skonio reikalas. Dok. serialas „Didžiausios pasaulio katastrofos”. „Visa griaunančios nuošliaužos”. „SOS Japonija”. (N-7) Super L.T. Žinios. Orai. Nauda ūkiui. Kas tu toks? Žinios. Orai. Ilgai ir laimingai (k.). Žinios. Orai. Krepšinio karštligė Griūk negyvas! TV serialas „Merdoko paslaptys”. (N-7) Reporteris. Orai. Šeštadienio detektyvas. „Inspektorius Luisas”. (N-7) Piktas kinas. Siaubo f. „Saimonas sako”. (S) Naujienošana. Krepšinio karštligė.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 7.10 7.25 8.00 8.45 9.00 9.20 10.00 11.00 11.20 12.30 17.00 17.20 18.15 20.00 20.20 21.35 22.20

6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.).

0.30

9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30 17.03

19.03 20.03 20.41 20.45

Kultūros savaitė. Sveikata. Sudie, XX amžiau. Lietuvos diena. Baladės. Kaip žmonės gyvena. Laida rusų kalba. Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena. 18.10 Sveikinimų ratas.

Super L.T. „Pora kaip tvora”. Griūk negyvas! Kas tu toks? Reporteris (k.). TV parduotuvė. TV serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai” (k.). Skonio reikalas (k.). „Pora kaip tvora”. (N-7) Žinios. Orai. Griūk negyvas! Žinios. Orai Gongo Gangas. Žinios. Orai. Krepšinio karštligė. Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras. Ilgai ir laimingai. „Protų mūšis“. TV žaidimas. Reporteris. Orai. Tas kinas. „Šalis, kurios niekada nebuvo”. Drama. (N-14) Vertas kinas. „Dvi dienos Paryžiuje”. Romantinė komedija. (N-14) Naujienošana. Krepšinio karštligė.

21.03 23.48 23.58 24.00

Naujienos. Top-shop. Animacinis f. Grok, armonika! Ganytojo žodis. Naujienos. Skanėstas. Aleksandras Rozenbaumas. Naujienos. Gyvenamoji aplinka. TV serialas. „Prisiminimai apie Šerloką Holmsą”. Naujienos. Filmo tęsinys. Sezono premjera.Didžiosios olimpinės lenktynės. Laikas. „Operos vaiduoklis”. Paris Hilton prožektorius. Vaidybinis f. „Prisimink mane”. Vaidybinis f. „Romansas apie įsimylėjėlius”. Auksinės kolekcijos. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. Just. Marcinkevičius. LR himnas. Nakties programa.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.


2011 m. rugsėjo 10 d. • Nr. 72 (9091) Valstiečių laikraštis

Šeštadienis

Kelionė į pasaulio kraštą Jei artimas žmogus jums pasiūlys kartu vykti nors ir į pasaulio kraštą, sutikite. Tik priminkite jam, kad pasaulio krašto vardas yra Portugalija, ir nedelskite, nes ši šalis įstabi bet kokiu metų laiku. Tokia įstabi, kad būti joje vienam, nesidalijant jos grožiu, tiesiog nepakeliama. „Tai tinkamiausia pasaulyje šalis ir numirti, ir praleisti medaus mėnesį, – tikino lietuvių pora Miglė ir Giedrius, pasirinkę antrąjį variantą. – Tik šitaip, paradoksaliai, galima nusakyti Portugalijos žavesį.“

Portugalijos krantą skalauja Atlantas, o vakariausias yra Kabo Verdės kyšulys, vadinamas pasaulio kraštu.

Rūta Klišytė VL žurnalistė, ruta.klisyte@valstietis.lt

Kukli šalis su nepraprastai turtinga istorija. Maža tauta, kadaise valdžiusi trečdalį pasaulio. Su Portugalija baigiasi Europa ir prasideda bekraštis Atlantas. Tačiau Portugalijos romantika kaip reta autentiška, o jaunavedžių atostogoms peršama Lisabona visiškai neprimena vestuvinio torto. „Šitame mieste viskas kalba apie meilės ir likimo galią, – tvirtino Miglė. – Apie tai dainuojama ir fado. Neįsivaizduoju žmogaus, kuris šių dainų pasiklausęs liktų abejingas šiai šaliai.“

Tauta su charizma Pasak tikros lisabonietės Fatimos, neapsilankę vadinamuosiuose fado namuose Lisabonoje nepažinsite portugalo sielos. Tokių

namų, kur susirenkama pasiklausyti fado meistrų, čia ne vienas. „Vakare užsukite į Senor Vino, kur kuklioje aplinkoje (jaukumas vietoj prabangos) prietemoje liejasi vynas ir fado garsai, kupini šviesaus liūdesio... Tik neikite ten, kur muzikuojama specialiai turistams. Fado namų adreso paklauskite gatvėje sutikto vietinio žmogaus, geriau kuo vyresnio“, – patarė Miglė. Anot jos, net ir nemokėdami užsienio kalbos portugalai pasistengs jums padėti. Lietuvių pora tikino nėkart čia nesusidūrusi su abejingumu, pasipūtimu ar suktumu. „Santūrus vietinių svetingumas glostė širdį visur, kur tik keliavome. Užeigose ar viešbutukuose labai maloniai ir oriai aptarnauja garbaus amžiaus senukai“, – sakė Miglė. „Ši tauta turi charizmą ir nė lašo chamizmo“, – pritardamas šmaikštauja Giedrius. Jis pridūrė, kad jų bičiulė Fatima nesuprato jų nuostabos. Anot jos, portugalai, išplaukioję visą pasaulį, nuo seno gerai žino, ką reiškia gyventi svetur, ir nepamiršta, kad visi mes – tik svečiai šioje žemėje. „Mūsų draugė Fatima yra tikra portugalė – melancholiška, tačiau drąsi ir šmaikšti“, – sakė lietuvis. Anot Fatimos, jos tautos charakterį formavo du dalykai: Atlanto alsavimas tiesiai į veidą ir kraupus 1755 m. žemės drebėjimas. Vaizdžiai tariant, portugalai yra pasaulio krašto gyventojai, patyrę pasaulio pabaigos jausmą. Todėl jie nepasiduoda urbanizacijai ir globalizacijai, dėl šventos ramybės visoms nehumaniškoms naujovėms atkakliai suka nugarą. Jų nesugundysi ekonominiu klestėjimu, kuris reiškia žmoniško, ramaus, tegu neprabangaus, gyvenimo pabaigą.

didelį įspūdį paliko entradas (portugališkai – įvadas), tarsi užkandis prieš valgį. „Pilna lėkštė jūrų ar kitokių gėrybių atnešama dar nieko ne-

Kelionės ti man trūksta žodžių“, – teisinosi Giedrius aiškindamas, kad už jį geriau tai padarė Džordžas Baironas, Erichas Marija Remarkas. Iš tikrųjų tik keli pasaulio miestai yra pelnę tokią išskirtinę plunksnos meistrų meilę. Garsaus portugalo Fernando Pesoa poezija neatskiriama nuo gimtosios Lisabonos, kaip ir Nobelio premijos laureato portugalo Chosė Samarančo. Anot šio rašytojo, čia ypač jaučiamas gyvenimo žavesys ir trapumas. Rūmai ir sodai čia dygsta vidury uolų, balansuodami virš tarpeklių, vienuolynai įsikūrę beprotiškame aukštyje. Vinstonas Čerčilis pavadino jį geriausiu miestu pasitikti mirtį. Kiekvienas skersgatvis Lisabonoje alsuoja gyva istorija. Šis miestas gyvavo jau finikiečių laikais, patyrė romėnų invaziją, ilgametį maurų viešpatavimą, tačiau labiausiai, anot pašnekovų, čia jauti didžių jūros kelionių bei geografinių atradimų epochos dvasią. „Šis miestas – per du aukštus, neskaičiuojant neseniai atkasto požeminio, – aiškino Giedrius. – Iš viršutinės Lisabonos atsiveria širdį gniaužiantis vaizdas į žemutinės čerpių stogus. Smulkiais nupoliruotais akmenėliais grįstos gatvelės kyla į stačias kalvas arba srūva žemyn įgriūdamos į dailias aikštes. Jas supa Azuležuš stiliaus namai su verandomis ir bal-

19

erzelio, bedvasių verslo rajonų iš stiklo ir betono. „Dangoraižių čia nestato dėl didelio seismingumo, bet ir ačiū Dievui. Šis miestas skirtas ne pinigams daryti ar juos leisti, o mėgautis gyvenimu ir mąstyti apie mirtį“, – filosofiškai apibendrino Giedrius, turėdamas galvoje katastrofą, ištikusią šį nuostabų miestą XVIII amžiuje.

Lemties išbandymas Didysis Lisabonos žemės drebėjimas, įvykęs Visų Šventųjų dieną 1755 m., nusiaubė Lisaboną ir supurtė beveik visą šalį. Mieste neliko akmens ant akmens, mat kartu su žemės drebėjimu (dabartiniais skaičiavimais, 9 balų stiprumo) siautėjo cunamis ir gaisras. Ši nelaimė ne tik palaužė kolonijines Portugalijos ambicijas, bet sukrėtė visą Europą. Lietuvių keliautojų pora nė nebandė aprašyti kitų Portugalijos miestų, miestelių, kurie savaip nuostabūs, tačiau paminėjo Evorą, kur aplankė bažnyčią, sumūrytą iš... žmonių kaulų, puoštą jų kaukolėmis. „Tokių bažnyčių šalyje ne viena. Mirusiųjų palaikų panaudojimas vietoj plytų likimo užgrūdintų portugalų, matyt, netrikdė. Nepasakyčiau, kad mums ten buvo kraupu. Veikiau džiugu, kad esame dar gyvi. Ypač perskaičius lotynišką užrašą

Portugalai yra pasaulio krašto gyventojai, patyrę pasaulio pabaigos jausmą. Todėl jie nepasiduoda urbanizacijai ir globalizacijai, o visoms nehumaniškoms naujovėms atkakliai suka nugarą. užsisakius, tik pargauti, dažnai netgi nemokamai, – aiškino Miglė. – Ak, tos šviežios rožinės krevetės, jūrų ir sausumos gėrybės, alyvuogės, įdaryti duonos kepalėliai! Puiki kava po sočių pietų ir, žinoma, madera, portveinas... Labiau man patiko jaunas pilstomas vynas užeigose. O Giedrius maršrutą rinkosi pagal „Suareš“ vyno krautuvėlių tinklą kartodamas: „In vino vertas, judame teisinga kryptimi!“ Lietuvių pora dūsauja prisiminusi su vyno taure palydėtus saulėlydžius Lisabonos kavinės terasoje arba tiesiog ant juodos olos, laižomos Atlanto bangų.

konėliais. Aukštus jungia funikulieriai, o išilgai siuva tramvajai.“ Anot pašnekovo, mieste nėra komercinio

virš durų: „Mūsų kaulai laukia jūsų kaulų“. Dar palauks!“ – šmaikštavo Giedrius.

Poetų apdainuota Lisabona „Apie Portugaliją galėčiau kalbėti be galo, o Lisabonai apsaky-

Bažnyčios liekanos mena didijį 1755 m. žemės drebėjimą Lisabonoje.

Entradas į portugalų virtuvę

Gražuolė Lisabona naktį.

Lietuvių porai vietinė virtuvė pasirodė itin sveika. „Riebaluotą keptuvę atstoja grotelės. Ant jų kepama ir mėsa, ir žuvis. Mane vis dar persekioja keptų sardinių aromatas. Sardinėmis kvepia visa Portu miesto krantinė (nieko bendra su žuvų turgaus dvoku)“, – aiškino Miglė. Jai

Tris amžius trukusi arabų viešpatystė paliko Portugalijai maurų stiliaus pilių.

VL archyvo nuotraukos


20

2011 m. rugsėjo 10 d. • Nr. 72 (9091) Valstiečių laikraštis

Sportas Lietuvos rinktinė, pademonstravusi gražų žaidimą, nugalėjo amžinąjį savo varžovą – Serbijos komandą.

Lietuvos krepšininkų žaidimas vis gerėja Robertas Sabaliauskas Įspūdingai nugalėję amžinus varžovus serbus lietuviai praktiškai užsitikrino vietą finaliniame aštuntuke. Vakar apie vidurnaktį mūsiškiai baigė varžybas su prancūzais, o rytoj susitiks su Vokietijos nacionaline komanda. Taip pat vakar žaidė: Ispanija–Serbija, Vokietija–Turkija. Šiandien rungtyniauja Gruzija– Suomija, Makedonija–Slovėnija, Graikija–Rusija.

Prancūzų liaupsės Lietuvos perlui Prancūzijos žiniasklaida daugiausia dėmesio skiria Jonui Valančiūnui, kurį vadina Lietuvos perlu. Straipsnyje teigiama, kad J.Valančiūnas yra vienas iš labiausiai šiame čempionate dėmesį traukiančių krepšininkų. Jaunasis Lietuvos rinktinės „centras“, kuris šią vasarą dominavo jaunimo

iki 19 metų pasaulio čempionate, bus atidžiai prižiūrimas Prancūzijos krepšininkų. Lietuvių komandoje taip pat yra legendinis Šarūnas Jasikevičius, kuris, pasak prancūzų trenerio Vincento Kolė, atrodo esantis vėl savo geriausio žaidimo lygio. Toks Šaras dominavo Eurolygoje prieš 3–4 metus. V.Kolė pergalę prieš lietuvius vadina žygdarbiu, o publikos palaikymą – fantastišku. Jam pritaria ir prancūzų rinktinės kapitonas Borisas Diavas, kuris tikisi, kad arenoje nebus jokio aistruolių priešiškumo. „Atletiškasis Mantas Kalnietis taip pat yra nuodas varžovams. Lietuva gali pasikliauti įspūdinga devynių žaidėjų kolekcija, kurie per šį čempionatą kiekvienose rungtynėse pelno po vidutiniškai daugiau nei penkis taškus“, – rašoma eurosport.fr straipsnyje. Tačiau pavardė, kuri nuo šios vasaros traukia dėmesį, vis dėlto yra J.Valančiūnas.

A.Kirilenka gali būti ramus – jo komanda jau užsitikrino kelialapį į kitą etapą.

Visi šio 19 metų „centro“ pasirodymai aikštėje yra atidžiai stebimi. Mažiausi jo veiksmai ir gestai analizuojami. Tačiau jis nebijo ir atsako į visos tautos lūkesčius, kuri yra įsitikinusi, kad turi būsimą aukso grynuolį tarp „centrų“. Mažiau išnaudotas turnyro pradžioje, J.Valančiūnas scenos priešakyje atsidūrė po Marijono Petravičiaus ligos. Per trejas sužaistas rungtynes jis pasirodė puikiai.

Fantastiški aistruoliai „Lietuvių sirgaliai fantastiški, be jokio agresyvumo. Tai, kad Pran-

cūzija jau pateko į ketvirtfinalį, yra raminanti perspektyva pažvelgus į tai, kas laukia penktadienio vakarą karštoje Vilniaus krosnyje, rašo dienraštis „Le parisien“, išspausdinęs straipsnį „Lietuva– Prancūzija, žalio milžino urve“. Pripažįstama, kad pernai bronzą pasaulio čempionate iškovoję lietuviai tampa beveik neįveikiami. Atvykusi į Vilnių Lietuvos komanda serbus nugalėjo rezultatu 100:90, ir pamatėme, ką gali entuziastingai 11 tūkst. žaliai pasidabinusių žiūrovių „Siemens arenoje“ palaikoma „Lietuva“, kur triukšmas yra pragariškas. „Jie buvo tarsi apsėsti. Jaučiasi, kad jie įgijo dar kažką daugiau, o atvykimas į Vilnių, atrodo, jiems suteikė papildomos gyvybės. Aš esu labai laimingas galėdamas žaisti tokioje aplinkoje..., o ypač po to, kai laimėjome prieš turkus“, – sako prancūzų rinktinės strategas. Prancūzijos rinktinės pergalė prieš Turkiją jai garantavo vietą ketvirtfinalyje. „Prancūzijoje nėra tokios vietos, kur būtų toks karštis. Lietuvos publika neturi jokio agresyvumo, fantastiška matyti taip palaikant savo ekipą, o kartu ir krepšinį“, – kalbėjo V.Kolė. „Nebus jokio priešiškumo, nes čia žmonės nėra chuliganai“, – sakė Prancūzijos rinktinės kapitonas B.Diavas, kuris, nors prancūzų komanda yra savotiškai izoliuota, nes visos rinktinės gyvena viešbutyje maždaug 20 km nuo Vilniaus, jaučia lietuvių aistrą krepšiniui. „Viešbučio personalas žino visų krepšininkų vardus ir pavardes“, – sako krepšininkas. „Čia futbolą jie žaidžia nuo balandžio iki liepos. Likusį laiką aikštelės būna apšalusios. Tai pasmerkia sportus, kuriems reikia treniruočių gryname ore. Taigi taip krepšinis čia tapo tarsi institucija“, – savo versiją išdėstė V.Kolė.

Serbus pervažiavo buldozeriu Lietuvos rinktinė 37-ojo Europos vyrų krepšinio čempionato antro etapo rungtynėse E grupėje Vilniaus „Siemens“ arenoje 100:90 (26:24, 28:20, 24:24, 22:22) nugalėjo Serbijos komandą. Prieš ilgąją pertrauką dviženklį pranašumą (54:44) įgiję lietuviai,

Sostinėje palaikančių Lietuvos krepšininkus – tūkstančiai.

nepaisant visų serbų pastangų, išsaugojo iki finalo sirenos. Lietuviai dabar savo sąskaitoje turi dvi, o serbai – vieną pergalę. Lietuvos rinktinei Mantas Kalnietis pelnė 19 taškų (tritaškiai 5/7, 7 rez. perd.), Jonas Valančiūnas – 18, Šarūnas Jasikevičius (7 rez. perd.) – 14, Martynas Pocius ir Paulius Jankūnas (7 atk. kam.) – po 13. Serbijos komandoje rezultatyviausiai žaidė Nenadas Krstičius. Jo sąskaitoje – 21 taškas. Lietuvos krepšininkai pataikė 11 tritaškių iš 20 (55 proc.), laimėjo kovą dėl atšokusių kamuolių 34:29 ir atliko net 25 rezultatyvius perdavimus. Prieš rungtynes tylos minute buvo pagerbti žuvusieji per lėktuvo katastrofą Rusijoje. Susitikimą „Siemens“ arenoje stebėjo Prezidentai Dalia Grybauskaitė ir Valdas Adamkus bei Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.

„Žaidėme gerą krepšinį“ Lietuvos rinktinės strategas Kęstutis Kemzūra buvo nusiteikęs optimistiškai. „Labai džiaugiuosi, kad iškovojome pergalę. Nugalėjome labai stiprią ir gerai parengtą komandą. Manau, kad žaidėme gerą krepšinį. Mano nuomone, labiausiai laimėti padėjo tai, kad visas dėmesys buvos skirtas tik žaidimui. To pasimokėme iš rungtynių su ispanais“, – spaudos konferencijoje sakė Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra. Treneris pažymėjo, kad buvo sunku stabdyti varžovus. „Nežaidėme puikiai gynyboje, nes varžovai pelnė 90 taškų. Kita vertus, komandą, kuri gerai žaidžia baudos aikštelėje, turi daug gerų metikų ir yra gerai pasirengusi taktiškai, sunku sulaikyti. Turėjome nemažai problemų su Nenadu Krstičiumi, bet, baigiantis rungtynėms, didžiulį darbą stabdant jį atliko Robertas Javtokas. Jam nebereikėjo didelės pagalbos“, – sakė K.Kemzūra. Lietuvos rinktinės vadovas pasidžiaugė, kad komanda žaidė savo ritmu, puikiai pataikė ir po krepšiais laimėjo mūšį dėl kamuolių. Anot K.Kemzūros, visų žaidėjų indėlis į pergalę buvo svarus. „Rungtynės buvo sunkios. Visus keturis kėlinius žaidėme iš širdies. Labai dėkingas sirgaliams, sukūrusiems puikią atmosferą. Jie buvo lyg šeštas žaidėjas aikštelėje. Manau, kad du svarbiausi dalykai, lėmę pergalę, buvo 25 rezultatyvūs perdavimai ir net 55 procentų tritaškių taiklumas“, – teigė 18 taškų per 20 minučių surinkęs Lietuvos rinktinės vidurio puolėjas J.Valančiūnas.


2011 m. rugsėjo 10 d. • Nr. 72 (9091) Valstiečių laikraštis

21

Sportas Žinių sprintas

Rungtynes su Serbija stebėjo mūsų šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

E grupės lentelė po pirmo turo (vieta, komanda, pergalės, pralaimėjimai, taškų skirtumas) 1. Prancūzija 2. Ispanija 3. Lietuva 4. Serbija 5. Turkija 6. Vokietija

3 2 2 1 1 0

0 1 1 2 2 3

16 13 5 0 -3 -31

F grupės lentelė po pirmo turo (vieta, komanda, pergalės, pralaimėjimai, taškų skirtumas) 1. Rusija 2. Makedonija 3. Graikija 4. Slovėnija 5. Gruzija 6. Suomija

„Sveikinu lietuvius. Jie nusipelnė pergalės. Pirmiausia, Lietuvos komanda puikiai pataikė. Jie žaidė labai gerai, – sakė serbų žaidėjas M.Tepičius. – Turime stengtis gerinti savo žaidimą ir išlaikyti pakeltas galvas. Mūsų pozicijos lieka geros ir galime kovoti su kiekviena komanda.“ „Lietuvos komanda žaidė geriau ir nusipelnė pergalės. O mums buvo bloga diena. Turime pasimokyti iš šių rungtynių, reikia rimtos analizės, kad gerai pasirengtumėme rungtynėms su ispanais“, – kalbėjo Serbijos rinktinės vyriausiasis treneris Dušanas Ivkovičius.

3 3 2 1 0 0

0 0 1 2 3 3

27 18 15 2 -21 -41

Graikijos rinktinė 69:60 įveikė Slovėnijos ekipą. Graikai turi dvi, slovėnai – vieną pergalę, o gruzinai ir suomiai pergalių neturi. Į atkrintamąsias varžybas pateks 1–4 vietas grupėje užimsiančios komandos.

Disko metikas V.Alekna – „Deimantinės lygos“ varžybų nugalėtojas. Lietuvos disko metikas Virgilijus Alekna tapo šio sezono Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (IAAF) „Deimantinės lygos“ varžybų nugalėtoju. 39 m. lietuvis galutinėje įskaitoje surinko 17 taškų. Antras liko pasaulio čempiono titulą neseniai apgynęs vokietis Robertas Hartingas. Jo sąskaitoje – 16 taškų. Trečią vietą užėmė estas Gerdas Kanteris. Jis surinko 9 taškus. Už pirmą vietą V.Aleknai atiteko 40 tūkst. JAV dolerių (apie 98 tūkst. litų). Paskutinis, 14-as, „Deimantinės lygos“ varžybų etapas vyks rugsėjo 16 dieną Briuselyje (Belgija), tačiau disko metikai ten nebekovos. Disko metimo varžybos vyko septyniuose etapuose. Ciūriche (Šveicarija) surengto 13-o „Deimantinės lygos“ etapo vyrų disko metimo varžybose ketvirtadienį V.Alekna užėmė antrą vietą ir pelnė 4 įskaitinius taškus. Dukart olimpinis čempionas diską numetė 66 m 69 cm. Lietuviui už pergalę atiteko 6 tūkst. JAV dolerių (beveik 15 tūkst. litų) čekis. Sėkmingiausias buvo pirmasis V.Aleknos bandymas.

Eltos nuotraukos

Simbolinio penketo prizai atspindės medalius Prizai, kuriuos gaus simbolinio Lietuvoje vykstančio Europos vyrų krepšinio čempionato penketo žaidėjai, primins jiems apie siektus medalius. „Prizo dizaino idėja kilo iš unikalių „Eurobasket 2011“ medalių, – sakė dizaineris Nerijus Treinys, sukūręs ir medalius. – Tai tas pats „saldus“ jausmas, kai kamuolys skrodžia tinklelį ir jau iš krepšio nebeiškris.“ „Prizas, kaip ir medaliai, yra meno kūrinys, kuris susideda iš aštuonių atskirų ir tarpusavyje sujungtų detalių: pagrindas, „FIBA Europe“ simbolika, pagrindinės jungiamosios dalys, kamuolys, tinklelis, apskritimas ir užrašas „Eurobasket 2011“, – aiškino N.Treinys. Prizus iš žalvario skardos pagamino Lietuvos bendrovė „Alpera“, pagaminusi ir „Eurobasket 2011“ medalius. Prizų aukštis – 260 mm, o plotis – 110 mm. Prizo įpakavimas pagamintas iš odos pakaitalo, ant jo yra įspaudas su „Eurobasket 2011“ simbolika.

E grupė Turkija

EPA-Eltos nuotrauka

Ispanija Lietuva Serbija Prancūzija Vokietija

F grupė Makedonija

Rusai ir makedonai jau ramūs

Mūsų komandos strategas K.Kemzūra liko patenkintas puolimu rungtynėse su Serbija.

Po pirmų antro etapo rungtynių F grupėje kelialapius į ketvirtfinalį pelnė Rusijos ir Makedonijos rinktinės. Abi jos turi po tris pergales. Makedonai ketvirtadienį 65:63 įveikė Gruzijos krepšininkus, o be pralaimėjimų žengiantys rusai 79:60 nugalėjo Suomijos komandą. Dar vienose F grupės rungtynėse

Graikija Suomija Slovėnija Rusija Gruzija

Tarptautinis bušido turnyras SWAT’24 „Saulės mūšis“

Visa tai ir dar daugiau jau rugsėjo 23 d. Šiauliuose, „Šiaulių arenoje“. Daugiau informacijos apie artėjantį bušido turnyrą www.bushido.lt. VL inf.

Jau tradiciniu tapęs bušido turnyras „Saulės mūšis“ rugsėjo 23 dieną sugrįžta į Šiaulius. Šiaulių arenoje vyksiančios kovos yra skirtos Saulės mūšio 775 metinėms paminėti. Turnyro metu laukia įspūdingos, kvapą gniaužiančios kovos, kuriose vienas prieš vieną susitiks geriausi bušido SWAT kovotojai. Kiekvienas atstovaus savo kovos stiliui, savo šaliai. Čia susipins viskas – garbė,

charakteris, interesai, šlovė... Pažiūrėti šio nepakartojamo reginio susirinks tūkstančiai žmonių. Kaip ir viskas šiame pasaulyje, taip ir bušido turnyrai tobulėja neapsakomu greičiu. Artėjantis bušido turnyras ketina visus nustebinti aukšto meistriškumo kovomis. Tai ne tik įspūdingos kovos, kurių neįmanoma pakartoti. Į bušido atėję sirgaliai gali stebėti nenutrūkstamą, įspūdingą, nesuvaidintą dra-

mą – tikrą pergalės džiaugsmą, nusivylimą, ašaras, garbę, pasitikėjimą savimi, įtampą. Šiame turnyre susikaus kovotojai iš Lenkijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Lietuvai atstovaus ne tik jauni talentai, bet ir gerai žinomi bušido kovotojai Tomas Pakutinskas, Tadas Šapoka, Michailas Kočiurovas, Henrikas Vikšraitis, Žygimantas Chadevičius, Paulius Virbašius, Gediminas Šurmaitis ir kiti.

Dvi lietuvių nesėkmės. Lietuvos vyrų futbolo rinktinės treneris Raimondas Žutautas po išvykoje pralaimėtų 2012 m. Europos čempionato atrankos varžybų I grupės rungtynių su Škotijos komanda (0:1) džiaugėsi, kad jo auklėtiniai kovojo iš visų jėgų, tačiau pripažino, jog dėl žaidimo technikos mūsiškiai dažnai nusileidžia varžovams. Pergalingą įvartį 50-ą min. įmušė Škotijos rinktinės puolėjas Stivenas Neismitas. Škotai turėjo puikią galimybę išsiveržti į priekį pačioje pirmo kėlinio pabaigoje, kai po Tado Labuko žaidimo ranka baudos aikštelėje buvo skirtas 11 m baudinys, tačiau Dareno Flečerio smūgį atrėmė Lietuvos rinktinės vartininkas Žydrūnas Karčemarskas. „Kiekvienose rungtynėse keliame maksimalius tikslus, bet ne visada pavyksta juos įgyvendinti. Turime mokytis iš klaidų, galbūt įlieti į komandą jaunų žaidėjų. Reikia geriau palaikyti kamuolį. Visgi esame fiziškai stipri komanda, tačiau trūksta technikos, – sakė R.Žutautas. – Ar įžvelgiu savo klaidų? Laimi komanda, o pralaimi treneris. Nors nebeturime šansų užimti aukštesnę vietą, tačiau paskutinėse rungtynėse su Čekija stengsimės šimtu procentų.“ Po šio pralaimėjimo škotams lietuviai prarado galimybę kovoti dėl kelialapio į Europos čempionato finalinį etapą. Priminsime, kad lietuviai sužaidė lygiosiomis 0:0 namuose su Lichtenšteinu. „Rezultatas neigiamas, nepasisekė, todėl nuotaikos prastokos. Rungtynių pradžioje žaidėme kiek išsigandę. Antras kėlinys buvo geresnis, daugiau atsivėrėme ir atakavome. Rungtynės su čekais nieko iš esmės nebelems, tačiau tikrai eisime kovoti ir stengsimės laimėti“, – teigė saugas Deividas Česnauskis. Paskutines „Euro-2012“ atrankos rungtynes lietuviai žais spalio 11 dieną Kaune su Čekijos komanda.

VL, Eltos inf. EPA-Eltos nuotrauka


22

2011 m. rugsėjo 10 d. • Nr. 72 (9091) Valstiečių laikraštis

ES parama

Europos Sąjungos paramos lėšos – geriausiems projektams Pagal populiariausias Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemones surinkti projektai šiemet buvo vertinami pagal nustatytus pirmumo kriterijus, vėliau sudaryta jų pirmumo gauti paramą eilė. Lina Rainytė Į prioritetines eiles šiemet surikiuoti pateikti projektai pagal penkias KPP pirmos krypties priemones. Šiose eilėse projektų užimama vieta priklauso nuo atitikties pirmumo kriterijams, kurie nustatyti priemonių įgyvendinimo taisyklėse. Sąrašai, kuriuose yra nurodytos paraiškos ir jų vieta prioritetinėje eilėje, yra skelbiami Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje www.nma.lt (Kaimo plėtros 2007–2013 m. programa/ Paramos gavėjai ir pareiškėjai). Atkreiptinas dėmesys, kad pateiktos pirmumo vertinimo eilės nėra galutinės ir gali keistis, jeigu jose nurodytų pareiškėjų paramos paraiškos bus atmestos ar išregistruotos.

Milžiniška konkurencija Kaip ir ankstesniais metais, viena populiariausių KPP priemonių yra „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Pagal pirmąją šios priemonės veiklos sritį, skirtą Nitratų direktyvai įgyvendinti, surinktose paraiškose prašoma tiek paramos lėšų, kiek ir buvo skirta metams. O antrojoje KPP priemonės veiklos srityje susidarė milžiniš-

430 tūkst. Lt. Surinktose paraiškose prašoma 158 mln. Lt paramos. Vandentvarkos projektai vertinti pagal nustatytus tris pirmumo kriterijus. Pirmenybė teikta projektams, įgyvendinamiems aplinkosaugos požiūriu jautriose karstinio regiono ir Nemuno deltos teritorijose. Daugiau galimybių gauti paramą turėjo pareiškėjai, dar negavę Bendrijos paramos pagal šią veiklos sritį, ir tie, kurie numatė vykdyti mažesnės likutinės statinio vertės (procentais) melioracijos sistemų ir jų hidrotechnikos statinių rekonstrukcijos projektus.

Atitiko kelis pirmumo kriterijus Kadangi pagal KPP priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį prašoma paramos suma šiemet viršijo skirtąją, buvo atliekamas projektų pirmumo gauti paramą vertinimas. Pirmiausia paramos galėjo tikėtis ES investicinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai dar negavę pareiškėjai. Pirmenybė teikta ir mažesnių ūkių, kurių valdos dydis iki 150 ha ŽŪN arba laikoma iki 75 SGV, savininkams. Trečias pirmumo kriterijus – pareiškėjo amžius iki 40 metų. Daugiau galimybių gauti paramą turėjo ir mažesnio paramos intensyvumo prašantys pareiškėjai, taip pat tie, kurių ūkiuose diegiamos naujovės. Privalumas yra ir tai, jei paramos gavėjas yra žemės ūkio kooperatyvo narys arba pripažintas žemės ūkio kooperatyvas, veikiantis ne mažiau kaip 18 mėnesių. Pirmenybė teikta turintiesiems „žaliąjį diplomą“, taip pat iš emigracijos grįžusiems ūkininkams. Paskutinis pirmumo kriterijus – didesnė projektų turto grąža. S.Klumbys paramos gavėju tapo, nes atitiko kelis svarbiausius pirmumo kriterijus. Jis dar nebuvo gavęs ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, dėl laikomų gyvulių kiekio

Reitinguoti ir miškininkystės projektai

Kęstutis Izokaitis tikisi, kad su nauja pieno perdirbimo įranga padidins įmonės gamybos našumą. Asmeninio albumo nuotrauka dinimo taisyklėse nustatytus šešis pirmumo kriterijus. Pirmas pirmumo kriterijus taikytas pareiškėjams, kurie dar nėra gavę Bendrijos investicinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai. Antras kriterijus numatytas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, trečias – labai mažoms įmo-

„Per pastaruosius metus, lengvindami ir paprastindami paramos teikimo sąlygas, kartu skyrėme ir didelį dėmesį skaidraus paramos administravimo mechanizmo diegimui. Iniciatyva susilaukė atgarsio – Lietuva finansinės paramos skirstymo skaidrumo lentelėje iš sąrašo galo šoktelėjo į ketvirtąją vietą“, – teigia žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. ka konkurencija dėl paramos lėšų. Šiai veiklos sričiai įgyvendinti šiemet skirta 148 mln. 570 tūkst. Lt. Ūkininkų pateiktose 180 paraiškose prašoma 363 mln. 540 tūkst. Lt paramos lėšų. Vienas iš paraišką gauti paramą gauti šiemet pateikusių ūkininkų – Saulius Klumbys iš Žygaičių miestelio (Tauragės r.). Jis ūkininkauja jau keliolika metų. Vyras puoselėja gyvulininkystės ūkį. Šiuo metu S.Klumbys augina apie 50 galvijų. ES paramos jis kreipėsi norėdamas modernizuoti ūkį ir įsigyti naujos žemės ūkio technikos. Pagal parengtą projektą žygaitiškis yra numatęs pirkti priekabą, kratytuvą, šienapjovę, grėblį, žaliosios masės rinktuvą. „Kad dirbti būtų lengviau, patogiau ir pigiau“, – paaiškina jis.

ūkininkas atitiko ir antrą pirmumo kriterijų. S.Klumbiui – 37 metai, todėl jis atitiko trečią pirmumo kriterijų. Kadangi ūkyje planuojamos diegti naujovės, vyro projektas atitiko penktą pirmumo kriterijų.

Prašė daugiau, nei skirta Populiari ir KPP priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmoji veiklos sritis „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“. Šiemet jai įgyvendinti skirta 127 mln. Lt. Per du paraiškų rinkimo etapus buvo surinkta 81 paraiška. Jose perdirbėjai prašė 188 mln. 790 tūkst. Lt paramos. Todėl visi projektai buvo reitinguojami pagal priemonės įgyven-

nėms. Pranašumą kitų pareiškėjų atžvilgiu turėjo ir mažesnio paramos intensyvumo prašantys pareiškėjai. Penktu pirmumo kriterijumi vertintos ūkyje diegiamos naujovės. Paskutinis – šeštas – kriterijus palankus projektams, kurių turto grąža yra didesnė. Pirmumo kriterijai išdėstyti mažėjančios svarbos tvarka.

Jau įgyvendina projektą Uždaroji akcinė bendrovė „Varėnos pienelis“ – viena iš daugiau nei šimto žemės ūkio produkcijos perdirbimu užsiimančių šalies įmonių ir žemės ūkio kooperatyvų, kurie nuo 2007 m. buvo patvirtinti ES paramos gavėjais. Paraišką gauti paramą „Varėnos pienelis“ pateikė prieš kelerius

metus. Veiklos modernizavimo projektą bendrovė planavo įgyvendinti vos patvirtinta paramos gavėja. Tačiau planus sujaukė užklupęs ekonomikos sunkmetis. Ekonominei situacijai gerėjant, gaminių pardavimui augant, įmonė jau įgyvendina numatytą projektą. Pasak „Varėnos pienelio“ vykdomojo direktoriaus Kęstučio Izokaičio, per kelis artimiausius mėnesius ketinama baigti statyti sandėlį, vėliau planuojama sutvarkyti kelius, pakeisti kanalizacijos vamzdynus. Taip pat numatoma pirkti produktų šaldymo įrangą. K.Izokaitis tikisi, kad visi darbai įmonėje bus baigti iki metų pabaigos. Jis džiaugiasi, kad naujame sandėlyje bus galima laikyti daugiau produkcijos, jame bus užtikrintas reikiamas temperatūros režimas. Įdiegta nauja pieno perdirbimo įranga padidins gamybos našumą. „Tai labai pagerins įmonės veiklos sąlygas“, – tvirtina vykdomasis direktorius. „Varėnos pienelis“ planuoja, kad projekto įgyvendinimas atsieis apie 13 mln. Lt. ES lėšomis bus kompensuota 40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

Vandentvarkai remti – 81,4 mln. Lt

Nemaža konkurencija dėl ES paramos lėšų šiemet ir tarp pateiktų miškininkystės projektų. KPP priemonei „Miškų ekonominės vertės didinimas“ įgyvendinti skirta 24 mln. 692 tūkst. Lt. Pagal pateiktas paraiškas miškų savininkai prašo 30 mln. 492 tūkst. Lt. Projektai, skirti miškų ekonominei vertei didinti, buvo reitinguojami pagal 6 pirmumo kriterijus. Didesnę tikimybę gauti paramą turėjo ES investicinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai negavę miškininkai, taip pat tie, kurių projektuose numatytos investicijos jaunuolynams ugdyti. Pirmenybė taip pat teikta fiziniams asmenims, investuojantiems į didesnes nei 5 ha nuosavybės teise valdomas savo miško valdas. Pagal ketvirtą pirmumo kriterijų, didesnes galimybes gauti paramą turėjo miško savininkų asociacijos arba kooperatyvo nariai. Privalumas ir projekte numatytos diegti naujovės bei tai, kad projektui įgyvendinti prašoma mažesnės paramos sumos.

Skaidrus paramos administravimas Taigi, visos paraiškos buvo įvertintos remiantis griežtai apibrėžtais kriterijais, taip užtikrinant skaidrų paramos administravimą. Be to, parama buvo skirta tiems, kuriems ji labiausiai reikalinga, pavyzdžiui, vienas svarbiausių prioritetinių kriterijų yra dar nė karto parama nepasinaudoję asmenys. „Per pastaruosius metus, lengvindami ir paprastindami paramos teikimo sąlygas, kartu skyrėme ir didelį dėmesį skaidraus paramos administravimo mechanizmo diegimui. Iniciatyva susilaukė atgarsio – Lietuva finansinės paramos skirstymo skaidrumo lentelėje iš sąrašo galo šoktelėjo į ketvirtą vietą“, – teigia žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Pasak žemės ūkio ministro, tokia aukšta vieta dar kartą įrodo, kad abejonių dėl paramos skirstymo mechanizmo neturėtų kilti.

KPP priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sričiai „Žemės ūkio vandentvarka“ įgyvendinti šiemet skirta daugiau nei 81 mln. (Užs. 232)


VALSTIEČIŲ LAIKRAŠTIS

Sveikata

2011 m. rugsėjo 10 d. • Nr. 72 (9091) Redaktorė Daiva Šalc daiva.salc@valstietis.lt

Auksinė bakterija puola iš pasalų Vis didesnį pavojų sveikatai kelia infekcijas sukeliančios bakterijos. Per pastaruosius dešimtmečius jos tapo atsparios net įprastiems antibiotikams. Daiva Šalc VL žurnalistė, daiva.salc@valstietis.lt

Per pastarąjį dvidešimtmetį itin išaugo auksinio stafilokoko sukeltų infekcijų skaičius. Pasak gydytojo infektologo Arvydo Ambrozaičio, šių bakterijų turi beveik 80 proc. ką tik gimusių šalies vaikų. Auksinis stafilokokas vis dažniau tampa pavojingų infekcijų priežastimi.

Bakteriją „prikėlė“ higienos pažeidimai Prieš mėnesį Druskinin-kų „Saulutės“ sanatorijoje susirgo septyni 3–13 metų vaikai: visi jie vėmė, kai kurie viduriavo. Vaikams buvo diagnozuotas skrandžio ir žarnų uždegimas. Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maistoo skyriaus vyriausiosios gydytojos ojos higienistės Ritos Sadūnaitės, vaikai skundėsi dėl mažų porcijų irr neska neskanaus maisto, tačiau patikrinti „Saulutei“ maistą tiekusią VšĮ „Kretingos maistas“ paskubino tik po maitinimo pablogėjusi vaikų savijauta. „Buvo aptikta nemažai šiurkščių maisto tvarkymo saugos ir higienos reikalavimų pažeidimų: žali maisto produktai laikyti šalia paruoštų virtų, keptų patiekalų, nekokybiškai išvalytos gamybinės patalpos, sandėliai, nepakankamai apsirūpinta rankoms plauti ir dezinfekcijai skirtomis priemonėmis. Atlikus plovinių tyrimus

Stafilokokų nešiotojų dažniau pasitaiko tarp darželinukų, sporto komandos narių, kareivių, kalinių, senelių pensionuose, šeimos narių. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

papa aiš aiškėjo, kad nu nuo dviejų virtuvirtu vės darbuotojų švarių rankų išaugo auksinis stafilokokas“, – protrūkio atvejį komentavo R.Sadūnaitė. Praėjus daugiau nei savaitei po pirmų susirgimų, sunegalavo dar penki vaikai. Kaip paaiškėjo iš pasėlių tyrimų, keturių susirgusiųjų ligos priežastimi nebuvo paprastas uždegimas: dviem vaikams išaugo pavienės auksinio stafilokoko kolonijos, trims – žarnyno lazdelės bakterija E. coli (vieno vaiko tyrimuose buvo nustatytos abi bakterijos).

„Visų sanatorijoje apsistojusių vaikų imunitetas buvo susilpnėjęs, jie gydėsi nuo kitų ligų, todėl ir bakterijos lengviau galėjo sukelti negalavimus. Auksinis stafilokokas buvo aptiktas pavienėmis kolonijomis: jos organizmui negalėjo padaryti didelės žalos, tačiau šie vaikai, priešingai nei kiti, ne tik vėmė, bet ir viduriavo. Šiandien jie jau sveiki, o infekcijos šaltinis atsirado dėl higienos pažeidimų maisto tvarkymo skyriuje“, – sakė Alytaus visuomenės sveikatos centro Druskininkų filialo skyriaus vyr. specialistė Zita Gaidytė.

Daugiausia nešiotojų kolektyvuose Dėl žarnyno infekcijos protrūkio Druskininkų „Saulutės“ sanatorijoje buvo kaltinamos virėjos – esą vaikams negalavimų sukėlė ne tik hi-

gienos pažeidimai valgykloje, bet ir auksinio stafilokoko nešiotojos. Bakterija, patekusi į produktus, kuriuose gausu cukraus, baltymų ir krakmolo, užteršia maistą kenksmingomis medžiagomis. Žmogus, suvalgęs tokio maisto, apsinuodija, tačiau, pasak Vilniaus universiteto infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos vedėjo A.Ambrozaičio, tokie atvejai yra labai reti. „Ligoniui pasidaro labai silpna, skauda pilvą, krinta kraujo spaudimas, jis vemia, stipriai, bet trumpai karščiuoja, rečiau viduriuoja. Būdinga, kad suserga grupė žmonių, kurie valgė tą patį maisto produktą, dažniausiai – toksinais užterštus pieno ar konditerijos gaminius. Liga trunka tik 1–3 dienas, ir žmonės greitai pasveiksta. Nukelta į 25 p. f

Kaip sustabdyti kraujavimą iš nosies Kraujavimą iš nosies gali sukelti ne tik padidėjęs arterinis kraujospūdis, bet ir vartojamų vaistų šalutinis poveikis.

Almutė Blaževičiūtė Tik kartais tarsi be priežasties iš nosies plūstelėjęs kraujas paprastai didelių rūpesčių nesukelia. Tačiau pasitaiko atvejų, kai nuolat pasikartojantį kraujavimą iš nosies tenka rimtai gydyti.

Vargina nuo vaikystės

Kraujavimas iš nosies dažniausiai stabdomas prideginant pažeistą nosies vietą su elektrokauteriu arba tamponuojant. VL archyvo nuotrauka

Kėdainiškė Marina Čepienė su kraujavimu iš nosies kovoja nuo vaikystės. Iš pradžių nemalonus kraujo kapsėjimas nebuvo itin dažnas, tačiau šiandien ji savadarbių tamponų, padedančių sulaikyti kraujavimą, griebiasi bent 2–3 kartus per savaitę. „Kartais – ir kasdien. Dažniausiai nosis kraujuoja neilgai – apie 5 minutes, tačiau pasitaiko dienų, kai kraujo sustabdyti negaliu ir 10–15 minučių. Šeimos gydytoja sakė, kad dėl to kalti silpni nosies kapiliarai, tačiau jokių vaistų nepasiūlė. Tiesa, bent penkis kartus buvo prideginta kraujuojanti vieta, tačiau kraujavimas vis tiek po

kurio laiko atsinaujindavo“, – pasakojo 23-ejų M.Čepienė. Moteris spėja, kad tam įtakos turi ir nuovargis – pervargus darbe pakyla kraujospūdis, jaučiamas spaudimas kaktos srityje. Vilniaus Centro poliklinikos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Daiva Berškienė stebėjosi, kad kėdainiškei nebuvo pasiūlytas joks gydymas. M.Čepienės atveju dažnai taikomas kraujagysles stiprinantis gydymas – askorutino, vitamino C vartojimas. Dažno kraujavimo iš nosies kamuojamas žmogus turi vengti kraujospūdžio kilimo, įvairių karščio šaltinių, pavyzdžiui, kaitinimosi pirtyje. „Keli kraujavimo iš nosies atvejai per savaitę yra tikrai per daug. Gal dėl tokio dažnumo mažakraujystė ir neturėtų išsivystyti, tačiau kraujavimas iš nosies nėra normalus“, – pabrėžė šeimos gydytoja. Nukelta į 24 p. f

Trumpai Utėles šalinkite nesigėdydami Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai vis daugiau gauna klausimų dėl utėlėtumo ir utėlių naikinimo priemonių. Gyventojai dėl šio susirgimo paprastai vengia kreiptis į savo šeimos gydytoją ir bando gydytis patys, todėl šių susirgimų yra gerokai daugiau, negu jų užregistruojama. Utėlėtumas ypač plinta vaikų kolektyvuose ir tarp neįgalių gyventojų. Utėlėtumą sukelia trijų rūšių utėlės: galvinės, drabužinės ir gaktinės. Jomis apsikrečiama, kai kontaktuojama su utėlėtais asmenimis, naudojamasi jų drabužiais ar daiktais arba lytinio kontakto metu. Siekiant efektyviai išnaikinti utėles, naudojami 2 utėlių šalinimo būdai: cheminis ir mechaninis. Jeigu pasirenkamas cheminis būdas, geriausia vaistus pirkti vaistinėje. Jei pasirenkamas mechaninis utėlių šalinimo būdas, naudojamos specialios tankios šukos. Tėvai turėtų būti suinteresuoti, kad mokymo ar ugdymo įstaigose dirbantys visuomenės sveikatos priežiūros specialistai galėtų profilaktiškai patikrinti šių įstaigų vaikus dėl utėlėtumo bei laiku rekomenduoti priemones utėlėms naikinti.

Erkės dar nemiega Per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota 113 erkinio encefalito ir 791 Laimo ligos atvejis. Pernai daugiausia erkinio encefalito atvejų buvo užfiksuota rugsėjo ir spalio mėnesiais. Kadangi šiemet grybų sezonas vėluoja, specialistai tikisi, kad susirgimų bus mažiau. Viena sunkiausių erkių platinamų ligų – erkinis encefalitas. Iki 60 proc. pacientų, persirgusių šia sunkia centrinės nervų sistemos liga, kenčia dėl liekamųjų ligos reiškinių. Jie gali kamuoti keletą savaičių, metus, o kartais ir visą likusį gyvenimą. Šiuo virusu žmonės dažniausiai užsikrečia Kauno, Panevėžio ir Šiaulių, Laimo liga – Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių apskrityse. Norint apsisaugoti nuo erkių, reikėtų apsirengti šviesiais drabužiais: tiek ilgos rankovės, tiek kelnių klešnių apačia turėtų būti gerai prigludusios prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę. Tačiau viena veiksmingiausių erkinio encefalito profilaktikos priemonių – skiepai. Pasiskiepijus, imunitetas paprastai įgyjamas po mėnesio.

VL, SAM inf.

VL archyvo nuotraukos


24

2011 m. rugsėjo 10 d. • Nr. 72 (9091) Valstiečių laikraštis

Sveikata

Dėl patyčių apkarsta kasdienybė Mokykloje užgauliojamam vaikui dažnai tenka kovoti ir su sveikatos problemomis. Dėl nuolatinės streso būsenos mokykloje susilpnėja vaiko imunitetas. Toks vaikas paprastai skundžiasi dažnais galvos, pilvo skausmais, miego sutrikimais. Be to, patiriantieji patyčias gali susirgti depresija, juos ima kankinti nerimas, jie menkiau save vertina, o kai kurie pradeda galvoti ir apie savižudybę.

Kaip turi elgtis vaikų tėvai

Kaip atpažinti skriaudžiamą vaiką Dažniausiai toks vaikas puolamas atvirai – pravardžiuojamas, bauginamas, mušamas, gadinami jo daiktai. Vis dėlto patyčios gali būti ir užslėptos. Vaikas socialiai atskiriamas, ignoruojamas, jam siunčiamos bauginamos žinutės el. paštu ar mobiliuoju telefonu. Tėvai turėtų sunerimti, jeigu pastebi vaiko sužalojimus, mėlynes, apiplėšytus drabužius ar sugadintus, sulaužytus mokyklinius daiktus – paprastai užgauliojami vaikai negali to paaiškinti. Jeigu vaikas bijo ar nenori eiti į mokyklą, rytais jam skauda galvą, jis neramiai miega, atrodo nelaimingas, tėvai taip pat gali įtarti patyčias.

Jeigu vaikas bijo ar nenori eiti į mokyklą, rytais jam skauda skrandį, galvą, neramiai miega, atrodo nelaimingas, Klaudijaus Driskiaus nuotrauka galima įtarti patyčias.

Kaip įveikti patyčias mokykloje Pirmiausia mokytojai turi susitarti dėl tinkamos priežiūros pamokų metu ir per pertraukas. Mokykloje galima sukviesti ir tėvų bei mokyklos pedagogų susirinkimą, kuriame būtų

pristatyta literatūra patyčių klausimais, aptariamas veiksmų planas. Kiekvienas mokytojas turi suformuluoti konkrečias klasės elgesio taisykles. Jos turi būti išaiškintos agresyviems mokiniams, nes šie ne visada iki galo suvokia, kiek žalos ir kančių sukelia kitam jų elgesys. Taisyklių be-

Patyčių kaltininkas privalo suprasti, kad mokykloje patyčios nepriimtinos ir suaugusieji pasirūpins, kad jos baigtųsi.

silaikantys mokiniai mokytojo turi būti giriami, o agresyviai besielgiantiesiems turi būti taikomos bausmės. Vaikai turi būti skatinami dirbti grupėmis, lankyti bendrus užsiėmimus – vakarėlius, šeštadienines išvykas, stovyklas, šokius. Mokytojas, išsiaiškinęs skriaudžiamą vaiką ir skriaudėją, turi su kiekvienu atskirai pasikalbėti. Patyčių kaltininkas privalo suprasti, kad mokykloje patyčios nepriimtinos ir suaugusieji pasirūpins, kad jos baigtųsi, o skriaudžiamajam turi būti už-

Kaip sustabdyti kraujavimą iš nosies Kraujuojant iš nosies REIKIA: • atsisėsti, o galvą šiek tiek palenkti į priekį. Patariama prasegti apykaklę ir drabužius, atverti langą ir giliai kvėpuoti – įkvėpti per nosį, o iškvėpti per burną. Tai pagerina kraujo apytaką ir padidina kraujo krešumą; • virš nosies uždėti pūslę su ledu arba šaltame vandenyje sudrėkintą rankšluostį, ant kojų – šildyklę. Tai sutraukia nosies kraujagysles, o kojų – išplečia, tad kraujas nuteka iš galvos; • pirštais užspausti nosį arba į šnerves įkišti sterilios vatos tamponus – taip užspausite kraujuojančius kapiliarus.

Tamponuoti ar prideginti? Anot šeimos gydytojos D. Berškienės, kraujavimą iš nosies gali sukelti ir Klaudijaus Driskiaus nuotrauka intensyvus lašų nuo slogos naudojimas.

e Atkelta iš 23 p. Reikia ieškoti priežasties Dėl pasikartojančio kraujavimo iš nosies pirmiausia reikia kreiptis pas savo šeimos gydytoją. Šis turi ištirti kraują dėl galimos mažakraujystės ir krešėjimo sutrikimų. „Kraujavimą gali sukelti pažeidimai nosies gleivinėje. Ilgą laiką naudojant lašus nuo slogos, sutrinka nosies gleivinės mityba ir kraujagyslės tampa labiau pažeidžiamos. Kraujavimui iš nosies įtakos gali turėti ir padidėjęs kraujagyslių laidumas, arterinis kraujospūdis arba nuo kitų lėtinių organizmo uždegimų – sąnarių, reumato – vartojamų vaistų šalutinis poveikis. Kraujagyslės susilpnėja ir būna linkusios plyšti“, – galimas kraujavimo iš nosies priežastis nurodė D.Berškienė. Skatinti kraujavimą gali net ir anatominiai ypatumai. Kai kurių

tikrinta nuolatinė apsauga nuo puldinėjimo. Mokytojui derėtų sukviesti jų tėvus, nuodugniai išsiaiškinti esamą padėtį ir susitarti dėl problemos sprendimo būdų. Jeigu nepaisant visų pastangų, situacija negerėja, patyčių kaltininkas turi būti perkeltas į kitą klasę ar mokyklą.

žmonių kraujagyslės būna arčiau odos paviršiaus, todėl patyrus nedidelę traumą, pučiant nosį ar čiaudėjant, nosies kapiliarai yra labiau linkę neatlaikyti kraujo spaudimo. Tokiu atveju žmogui mažai kuo padėsi, bet jeigu iš nosies kraujuoja dėl vaistų šalutinio poveikio, krešėjimo sutrikimų ar per didelio arterinio kraujospūdžio, išgydžius tikrąją negalavimo priežastį, kraujavimas iš nosies turėtų liautis.

Pasak Santariškių klinikų gydytojo otorinolaringologo Raimondo Pliaukštos, šeimos gydytojas ne visada gali padėti, todėl būtina kreiptis į specialistus. „Pas mus atsiduria visi, kuriems nuolat kraujuoja iš nosies. Mes pirmiausia nustatome kraujavimo vietą, dažniausiai tai – priekinė nosies pertvaros dalis. Jeigu matome pažeistą nosies vietą, prideginame ją su elektrokauteriu, tačiau jeigu kraujavimo šaltinio nematyti, atliekame tamponavimą – į nosies ertmę įkiša-

Kraujuojant iš nosies NEGALIMA: • gultis į lovą be pagalvės ir aukščiau laikyti kojų. Tokioje padėtyje į galvą priplūsta daugiau kraujo, tad kraujavimas gali sustiprėti; • atlošti galvos. Dėl to susilpnėja kraujo tekėjimas kaklo venomis ir sustiprėja pats kraujavimas. Be to, kraujas gali patekti į trachėją ir žarnyną, sukeldamas vėmimą arba plaučių uždegimą; • valgyti bei gerti kavos, kakavos arba arbatos, vos tik sustojus kraujavimui. Bet koks maistas ir minėti gėrimai kelia kraujospūdį, plečia kraujagysles, dėl to kraujavimas gali vėl prasidėti.

me tamponus taip, kad jie užspaustų plyšusią kraujagyslę ir neleistų kraujui bėgti nei į gerklę, nei iš nosies“, – apie darbo specifiką kalbėjo gydytojas otorinolaringologas. Nosyje tamponai paliekami parai arba dviem. Jeigu ir tada kraujavimas neaprimsta, pasitelkiami maitinančios kraujagyslės perrišimas, elektrokoaguliacija (išdeginimas) ir embolizacija. „Prideginimas šiuo atveju daromas jau operacinėje – giliai nosyje ieškoma pažeistos kraujagyslės. Embolizaciją atlieka kardiologai: jie per kitas kraujagysles pasiekia kraujuojančią vietą ir ją tiesiog užkiša iš vidaus. Tokie atvejai yra labai sudėtingi ir net pavojingi gyvybei, tačiau jie pasitaiko labai retai“, – išskirtinius atvejus paminėjo R.Pliaukšta. Paprastas prideginimas Santariškių klinikose atliekamas bent 5 kartus per savaitę, tačiau, anot gydytojo otorinolaringologo, su elektrokoaguliacijomis nereikėtų persistengti: deginant iš vienos ir iš kitos pusės nosies pertvarą, laikui bėgant joje gali atsirasti skylė.

Skriaudiko tėvai turi pasakyti savo vaikui, kad žiūri į patyčias rimtai. Tėvų ir mokyklos nuoseklus reagavimas leidžia tikėtis, kad vaikas pakeis savo netinkamą elgesį. Tėvai turi negailėti pagyrų už taisyklių laikymąsi ir bausti, jei taisyklių nesilaikoma. Svarbu pasidomėti, ką jų vaikai veikia laisvalaikiu su draugais. Atsiradęs tarpusavio pasitikėjimas padeda vaikams įsiklausyti į tėvus, o tėvai lemia geresnį vaiko elgesį. Skriaudžiamo vaiko tėvai turi informuoti mokytoją apie patyčias, jeigu šis nemato ar neatpažįsta joms būdingų požymių. Tėvai turi padėti atžalai „geriau prisitaikyti“ – drąsinti jį, ugdyti jo potencialius talentus, teigiamas savybes, pavyzdžiui, jei skriaudžiamasis silpnesnis fiziškai, tėvai turi skatinti vaiką treniruotis, mankštintis. Jeigu vaikui nepavyksta užmegzti draugystės su kokiu nors mokiniu, pavyzdžiui, turinčiu bendrų pomėgių, moksleiviui reikia sudaryti sąlygas lankyti naujus būrelius ir taip padidinti galimybę susirasti draugų. Tėvai taip pat turi nepamiršti, kad perdėta jų globa gali tik pakenkti vaikui – jis gali liguistai prisirišti prie suaugusiojo ir nesusirasti draugų. SMLPC inf.

Gamtos vaistinėlė

Inkstus išgelbės rykštenė Jadvyga Balvočiūtė Žolininkė Rykštenė – tiek paprastoji, tiek kanadinė – švelniai ir veiksmingai veikia organizmą, tinka gydyti įvairioms ligoms. Liaudies medicinoje šis augalas buvo naudojamas kraujavimui stabdyti, o dabar jis dažniausiai vartojamas nuo šlapimo pūslės ir šlapimo takų uždegimo bei nuo tokių gana sunkių ligų kaip inkstų uždegimas. Paprastoji rykštenė veši kalvose, kelkraščiuose, retuose miškuose ir šlaitų pievose, kanadinė – pamiškėse, ežerų pakrantėse. Rugsėjo pabaigoje rykštenė jau bus peržydėjusi, todėl reikia skubėti jau dabar skinti sodriai geltonus žiedus kartu su maždaug 20–25 cm ilgio kotu. Juos šiek tiek pasmulkinkite ir išdžiovinkite. Jeigu rykštenė bus labai sužydėjusi, tinkamai neišdžius – iš žiedų gausis pūkai. Iš sudžiovintos rykštenės verdama arbata, padedanti sergant ne tik šlapimo takų infekcijomis, bet ir viršutinių kvėpavimo takų uždegimu, gripu, laringitu, inkstų akmenlige. Antpilas taip pat turi šlapimo skyrimąsi ir prakaitavimą skatinančių savybių, o kanadinės rykštenės ir jonažolių derinio arbata padeda moterims nuo šlapimo nelaikymo.

VL archyvo nuotrauka


2011 m. rugsėjo 10 d. • Nr. 72 (9091) Valstiečių laikraštis

Sveikata

25

Kaip pasirinkti dantų pastą? Auksinė bakterija Dantų pastą reikėtų rinktis atidžiai – joje gali būti mažiausiai trys kenksmingos medžiagos, galinčios turėti įtakos sveikatai. Fluoras itin pavojingas mažamečiams Tikriausiai sutriktumėte perskaitę žinią, kad populiariausia dantų pasta per 2–4 valandas gali numarinti mažametį? Jei vaikas iki 6 metų nuris didelį dantų pastos kiekį, gali kilti rimtų komplikacijų – nuo skrandžio spazmų ir vėmimo iki paralyžiaus, širdies nepakankamumo ar mirties. Tokių negalavimų priežastis yra fluoridas, kurio yra daugumoje dantų pastų, skirtų tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Nors fluoridai yra puiki prevencinė priemonė nuo ėduonies, didelis jų kiekis pažeidžia dantis, susilpnina imunitetą, sutrikdo vaikų dantų formavimąsi. Pastą su fluoru turėtų naudoti tik tie žmonės, kuriems tokią burnos priežiūros priemonę pasirinkti pataria gydytojai, nes ne visi turi polinkį į ėduonį ar dantenų uždegimą. Dantų pastą su fluoru reikia naudoti tik tada, kai gyvenamosios aplinkos vandenyje fluoro yra 0,5–0,8 mg/l, o

puola iš pasalų

Pagalba dantims iš gamtos • Asiūklis – jame yra silicio dioksido, gyvybiškai reikalingo, kad dantys ir dantenos būtų sveiki. • Ežiuolė – kovoja su infekcijomis. • Mira – padeda nuslopinti dantenų uždegimą. • Šalavijas – stimuliuoja gleivinės membranas ir dantenas, suteikia dantims baltumo. • Mėtos, petražolės, peletrūnas ir pankolis – panaikina blogą burnos kvapą. • Kardamonas ir kmynų sėklos – valo gomurį, žudo bakterijas. • Gvazdikėlis – dezinfekuoja, gydo grybelį. • Arbatmedis – naikina mikrobus, skatina žaizdų gijimą. • Propolis – natūralus antibiotikas, gydantis burnos opas ir dantenų uždegimus. • Alijošius – mažina kraujavimą iš dantenų.

ėduonis – labai išplitęs. Kitais atvejais pirmenybę reikėtų teikti dantų pastoms, į kurių sudėtį neįeina fluoras.

Gali sukelti onkologines ligas Daug abejonių kelianti medžiaga yra ir natrio laurilsulfatas. Tai putojimą skatinanti medžiaga, kuri nau-

dojama ne tik dantų pastos, bet ir šampūnų, grindų valymo priemonių gamybai. Ši medžiaga sudirgina burnos gleivinę, burnos ertmėje gali atsirasti nedidelių opelių. Be to, ji dirgina odą, akis ir kvėpavimo takus, gali pažeisti kepenis, plaučius ir imuninę sistemą. Yra įrodymų, kad natrio laurilsulfatas gali turėti neigiamą poveikį vaisingumui. Patariama rinktis dantų pastas, kuriose ši medžiaga būtų pakeista labiau burnos gleivinę tausojančiu natrio laurilsarkozinatu. Sveikatai pavojinga ir antibakterinė medžiaga triklozanas. JAV aplinkos apsaugos agentūra jį užregistravo kaip pavojingą pesticidą. Triklozanas kaupiasi organizme, gali sukelti vystymosi sutrikimus ar net onkologines ligas. Kad ir kokią dantų pastą pasirinktumėte, atsiminkite, kad suaugusiems žmonėms pakanka pupelės dydžio dantų pastos kiekio. Niekada burnos priežiūros priemonių nepirkite turguje, iš privačių asmenų ar tiesiog iš gatvėje prekiaujančių pardavėjų – dantų pastą rekomenduojama įsigyti tik prekybos centruose, parduotuvėse ar vaistinėse. ©Įveikligą.lt

Gydytojas infektologas A.Ambrozaitis auksinį stafilokoką vadina loterija – žmogus niekada nežino, ar turi šią bakteriją ir kada gali susirgti jos sukeMartyno Vidzbelio nuotrauka liama infekcija.

e Atkelta iš 23 p. Labai svarbu, kad maisto negamintų asmenys, sergantys tokiomis ligomis kaip tonzilitas, ausų uždegimas, nes jie yra pagrindinis stafilokokų šaltinis“, – aiškino habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytojas. Stafilokokų nešiotojų dažniau pasitaiko tarp darželinukų, sporto komandos narių, kareivių, kalinių, senelių pensionuose, šeimos narių. Bakterijos nešiotojų gausu ir ten, kur mažiausiai tikimasi – ligoninėse tarp medikų. „Jeigu gydytojas po kiekvieno ligonio apžiūros neplauna rankų, jis gali pernešti auksinį stafilokoką, nes bakterija plinta tiesiogiai kontaktuojant. Dažniausiai ji aptinkama nosyje ir ryklėje, odos paviršiuje, pa-

Kai auksinio stafilokoko bakterija patenka į kraują, pažeidžiami įvairūs organai. žastyse, kirkšnyse, tarpvietėje, žarnyne, tiesiojoje žarnoje, taip pat makštyje“, – bakterijos nešiojimo vietas vardijo profesorius A.Ambrozaitis.

Galima net numirti Receptai problemiškai burnai

Dantų pastoje esančios medžiagos gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų – nuo imuniteto susilpninimo ir opelių burnoje iki plaučių pažeidimo ir vėžio. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Žmogaus organizme būna milijonai bakterijų, tarp jų – ir auksinis

Jeigu kamuoja kraujuojančios dantenos ir uždegimai, 2–3 lašus miros tinktūros įlašinkite į stiklinę vandens ir skalaukite burną du tris kartus per dieną. Kitas būdas – 3–4 lašus arbatmedžio aliejaus ištirpinkite 150 ml vandens. Šios priemonės dezinfekuos burnos ertmę ir neleis plisti bakterijoms. Galite pasigaminti ir dantų pastą atstojančių miltelių. Jums reikės šviežių šalavijo arba asiūklio lapų: susmulkinkite juos, padžiovinkite orkaitėje ir sutrinkite su jūros druska.

Klausiate – atsakome

(Ka. 305)

Dėl sveikatos – niurkt į šaltą vandenį „Visi kalba, kad reikia grūdinti organizmą. Noriu sužinoti, kaip geriausia tai daryti. Ar galima rudenį tęsti maudynes ežeruose, upėse ir kituose vandens telkiniuose?“ – klausia laikraščio skaitytojas Arminas iš Ukmergės. Pataria Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos gydytojas Gediminas Urbonas.

stafilokokas. Kai kurie nešiotojai šia infekcija nesuserga visą gyvenimą, nes viskas priklauso nuo žmogaus genetikos, polinkio sirgti infekcija ir nuo kitų ligų, kuriomis sergama. „Auksinis stafilokokas nepavojingas, kol yra sveikos odos paviršiuje, nosyje ar kitur, tačiau nešiotojas visuomet gali užkrėsti kitą žmogų. Jeigu šio imunitetas nusilpęs, žmogus pervargęs ar serga kokia kita liga, pavyzdžiui, diabetu, organizmas gali neatsilaikyti. Kai bakterija patenka į kraują, pažeidžiami įvairūs organai“, – įspėjo gydytojas infektologas A.Ambrozaitis. Auksinis stafilokokas gali sukelti tiek odos, tiek sunkias vidaus organų ligas. Žmogus gali susirgti širdies vožtuvų uždegimu, sutrikdančiu širdies veiklą, ar pūlingu kaulų uždegimu. Pastarasis dažniau pasitaiko vaikams, ypač berniukams, nes šie patiria traumų ir per žaizdas užsikrečia auksiniu stafilokoku. Vaikams dėl tų pačių priežasčių būdingesnis ir bakterijos sukeltas sąnarių uždegimas. „Per pastaruosius 20 metų auksinio stafilokoko infekcijų padaugėjo. Bėda, kad 65 proc. susirgimų atvejų bakterija yra atspari įprastiniam vaistui – penicilinui, ir tokių pacientų nuolat daugėja. Tuomet taikomi kiti antibiotikai, vieni – ypač brangūs“, – apie šios infekcijos, galinčios pasibaigti net mirtimi, gydymą kalbėjo A.Ambrozaitis. Žmogaus galimybės pasveikti priklauso ir nuo jo amžiaus, imuniteto stiprumo, kitų ligų bei minėto bakterijos atsparumo vaistams.

Organizmą grūdinti reikia paprastais būdais: stengtis būti gryname ore, nuolat vėdinti gyvenamąsias ir darbo patalpas bei, žinoma, kuo daugiau judėti. Vyresnio amžiaus žmonėms patariama bent valandą per dieną pasivaikščioti lauke, o jaunesnieji gali rinktis tai, ką mėgsta – sporto klubą, šokius ir pan. Fizinis krūvis itin svarbus tiems žmonėms, kurie dirba sėdimą darbą. Rugsėjis dar yra gana šiltas, vanduo ežere –

taip pat, tad kol žmogus nejaučia jokio diskomforto dėl vandens temperatūros, gali drąsiai maudytis.

Esant žemesnei nei 18 laipsnių temperatūrai maudytis gali būti nemalonu, tačiau jeigu organiz-

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

mas prie žemėjančios temperatūros pratinamas palaipsniui, jis gali tinkamai pasiruošti žiemos maudynėms. Jei žmogus neturi patirties, žiemą maudytis eketėje nereikėtų: jis ne tik nežino, kaip tai daryti tinkamai, bet ir nėra tam pasiruošęs fiziškai ir psichologiškai. Maža to, netreniruotam organizmui tai gali atnešti rimtų sveikatos bėdų: pabloginti kvėpavimo takų sistemos būklę, sukelti sąnarių skausmus.


26

2011 m. rugsėjo 10 d. • Nr. 72 (9091) Valstiečių laikraštis


2011 m. rugsėjo 10 d. • Nr. 72 (9091) Valstiečių laikraštis

PARDUODA Žemės ūkio techniką ir padargus

PARDUODAME www.litechnija.lt

Gauta nauja siunta iš Japonijos! Įvair us as kim pasirin amos prikabinikos techn

IEŠKOKITE mūsų nauju adresu Jaunystės g. 20, Vilnius (Daniliškės).

Tel.: (8-5) 264-50-22, (8-698) 1-22-10, (Užs. 614)

Traktorius T-25, bulvių kombainą ANNA, kasamąsias, plūgus, kultivatorius, lėkštes, kratytuvus (4 t), krautuvus ir kitą žemės ūkio techniką. Skambinti tel.: (8 315) 42 399, 8 685 58 025, Alytus. (Aln. 98)

Parduodame mobilųjį juostinį gaterį. Skambinti tel. 8 682 17 009.

(P. p)

Traktorių MTZ-52.1 (1982 m., su frontaliniu krautuvu), MTZ-82 (1988 m.), bulvių kombainą ANNA, lėkštes KVERNELAND ir SEGDIM (2,50 ir 3 m), plūgus (3 korpusai), mėšlo kratytuvą (4 t), volus (3 m). Skambinti tel. 8 612 25 150. (Aln.96)

Naujas lenkiškas rotacines šienapjoves, purkštuvus (1 450 Lt), vartytuvus (900 Lt), bulviasodes (1 400 Lt), barstytuvus (750 Lt), plūgus, kultivatorius (1 100Lt), purkštuvus (su TA), bulvių kasamąsias (3 000 Lt), kauptuvus (650 Lt). Pristatymas nemokamas. Skambinti tel. 8 611 60 531. (Ka. 299)

Skelbimai

27

Inkubatorių, galingą piemenį, akumuliatorių kroviklį, užvediklį. Taiso. Užsirašyk–prireiks! Skambinti tel. 8 673 01 122. (Pa. 237)

Naują techniką (atitinkančią ES programas, taikome lanksčias finansavimo sąlygas), priekabas, puspriekabes (5–36 t, labai įvairi komplektacija), mėšlo kratytuvus PTU (5–36 t), diskines, pneumatines ir mechanines sėjamąsias (su dirbimu ir be), frezas, mulčiuotuvus, purkštuvus (200– 3 000 l), trąšų barstytuvus, šieno ir šiaudų presus, vyniotuvus, diskinius plūgus PD, lėkštes, plūgus, germinatorius, kultivatorius, šienapjoves, vartytuvus (iki 7,8 m), pašarų dalytuvus, šluotas, frontalinius krautuvus, sniego peilius. Vievis, Statybininkų g. 9A, tel. 8 699 68 814, Šiauliai, Lingailių g. 5, tel. 8 699 54 941. www.agrotaka.lt.

(Užs. 566)

(Užs. 607)

(P. p)

Vartomuosius plūgus KVERNELAND (5, 6, 7, 8 k.), OVERUM (4, 5, 6, 7 k.), RABEWERK (5 k.). Skambinti tel. 8 650 49 269. (P. p)

Naujas ir patikimas švediškas miško priekabas VRETEN (7–15 t, kranai nuo 5 iki 8,1 m). Skambinti tel. 8 699 68 814. (P. p)

Germinatorių GENYS (3,6–7 m), diskinius skutiklius VADERSTAD CARRIER, JOHN DEERE, KWERNELAND (2,5–6,5 m). Skambinti tel. 8 699 49420. (P. p)

MTZ-82, RŽ-1,8, 1-PTS-9, 2-PTS-4, BDT diskines akėčias. Skambinti tel. 8 603 74 080. (An. 26)

Parduodu traktorių 892, švedišką kultivatorių (4 m), sėjamąją SP43, purkštuvą HARDI (600 l), grūdų valomąją PETUS GIGANT, čekišką motobloką (komplekte). Skambinti tel. 8 687 97 621. (P. p.)

(Užs. 603)

(Užs. 604) (Užs. 10)

Naudotą teleskopinį krautuvą MLT626 (30 000 Lt), mobiliąją džiovyklę (24 t, 70 000 Lt), naują puspriekabę (18 t, 25 000 Lt), naują srutvežį (10,4 m3, 30 000 Lt). Skambinti tel. 8 685 37 562. (K. 77)

Parduodu kombainą. Skambinti tel. 8 686 79 659.

(SM. 802)

Gerą techniką iš Švedijos. Traktorius: NEW HOLLAND-8770, TM150, -8700, CASE -7130, -7110, -5130, -956, -785, JOHN DEERE-4350, -2130, MASSEY FERGUSON-8160, -6170, kombainus: JOHN DEERE-1085, -930, CLAAS DOMINATOR-85, -76, -38, NEW HOLLAND-TF44, -8080, -8070, -8060, -1550, LAVERDA-3700, -3400, DEUCHFAHR-1320, SAMPO-650, -410, MASSEY FERGUSON-307, -206, DRONNINBORG -3000, -7000, VOLVO-830, -900, -800, plūgus (paprasti ir vartomieji, 2–8 korp.), KVERNELAND, OVERUM, sėjamąsias: VADERSTAD, NORDSTEN, STENGSTED, TUME, JUKO (2,5–6 m su trąšomis ir be jų), lyginimo volus, kultivatorius, diskinius skutiklius, germinatorius, trąšų barstytuvus, šieno ir šiaudų presus (ryšulinius ir ritininius) CLAAS, NEW HOLLAND, JOHN DEERE, WELGER, plėvelės vyniotuvus, šienapjoves, vartytuvus, pašarų dalytuvus, mėšlo kratytuvus, srutvežius, purkštuvus, priekabas, miško priekabas, šakų smulkintuvus, atsargines plūgų, sėjamųjų, traktorių dalis ir kt. Vievis, Statybininkų g. 9A, tel.: (8 5) 282 5181 (8–17 val.), 8 699 68 814 (technika), 8 699 68 813 (atsarginės dalys). Šiauliai, Lingailių g. 5, tel.: (8 41) 51 91 16 (8–17 val.), 8 699 49 420 (technika), 8 681 33 309 (atsarginės dalys). www.agrotaka.lt.

UAB „Mototecha“ – įvairaus galingumo melžimo agregatus, mobilias nerūdijančio plieno 200–1 200 l pieno talpyklas tiesiogiai melžti, mobilias (tandemo tipo) melžimo aikšteles, siurblius (vandens, purvo, cheminius), varomus traktoriaus darbiniu velenu, 2–75 kW generatorius, benzininius ir dyzelinius variklius. Dėmesio! Jei turite pieno aušintuvą, taupykite elektros energiją, įsigydami mūsų naujieną – vandens katilą (60–1 000 l talpos). Vandenį šildo pieno šaldytuvo kompresoriaus išskiriama šiluma. Montuoja melžimo linijas. Parduoda ir montuoja saulės kolektorius. Remontuoja dyzelinius ir benzininius variklius, generatorius, siurblius. Tiekia atsargines dalis. Prekes pristato nemokamai visoje Lietuvoje. Skambinti tel.: 8 699 97 517, (8 45) 553 418. www.agregatai.lt, el. paštas agregatai@yahoo.com.

Parduodu žolės smulkintuvą ORKAN, 2–ų vagų bulvių kasamąją ir arpus. Skambinti tel. 8 687 82 297.

(Pa. 210)

(Aln. 81)

PARDUODAMI nauji vežimėliai kombainų pjaunamosioms ir rapsų Tel. 8 670 34 352 stalai. (Užs. 613)

(Ka. 270)

Naują ir naudotą techniką: traktorius FARMTRAC (34–110 AG), frontalinius krautuvus, kombainus, frezas AKPIL, plūgus, lėkštinius skutiklius, kultivatorius, volus, sėjamąsias (2–6 m), bulviasodes, bulviakases, JARMET, AKPIL chemikalų purkštuvus su TA (200–3 000 l), trąšų barstytuvus (1–2 diskų), šienapjoves (1,35–2,1 m), grėblius-vartytuvus, presus, ritinių vyniotuvus, srutvežius, priekabas, traktorius (10–270 AG). Pristatome. Atliekame purkštuvų TA. Skambinti tel.: 8 685 54 521, 8 699 73 969, Margučiai, Panevėžio r. www.marguciai.lt. (Pa. 199)

Bulvių kombainą, kasamąją, T-25, grūdų pūtiką, lėkštes, kultivatorių, plūgus, MTZ-82, šieno presą, kratytuvą, frezą. Skambinti tel.: (8 315) 75 195, 8 698 43 290. Grūdų beicavimo mašinos, naujos sunkiosios diskinės lėkštės BDT-3 ir BDT-7, šiaudų smulkintuvai kombainams DON ir NIVA, dalginių šienapjovių KSF atsarginės dalys. Remontuojame, balansuojame šiaudų smulkintuvų velenus. Skambinti tel. 8 687 15 183. (Užs. 459)

(P. p)

Parduodu vienfazius ir trifazius grūdų malūnus. Galiu atvežti. Skambinti tel.: 8 620 78 048, 8 685 76 177.

(Užs. 539)

(SM 805)

Parduodu dviejų vagų bulvių kasamąją (geros būklės, kaina 2 200 Lt), mažam traktoriui plūgą, kultivatorių, bulvių kauptuką. Galiu atvežti. Skambinti tel. 8 645 59 550. (Ka. 300)

Parduodu 4 korpusų vartomą plūgą KVERNELAND, priekabą PTS-12, diskinį skutiką VADERSTAD CARRIER-650 (2006 m.). Skambinti tel. 8 686 95 549. (K. 76)

(Užs. 593)

NEMOKAMAI IŠMOKITE NAUDOTIS KOMPIUTERIU TAI JUMS TIKRAI PRAVERS! Organizuojami mokymai: • informacijos paieška internete. Elektroninė komunikacija (pradžiamokslis), 20 val.; • kompiuterinis raštingumas pagal ECDL Start (pradedantiesiems), 60 val. Registracija tel.: 8 389 31 341, 8 677 95 978. Mokymai vyks: Utenoje, Rokiškyje, Jonavoje, Dieveniškėse (Šalčininkų r.), Cirkliškyje (Švenčionių r.), Alytuje, Panevėžyje, Visagine. Projektas VP1-1.1-SADM-07-K-01-029 „Kompiuterinio raštingumo įgūdžių ugdymas Pietryčių, Vidurio ir Šiaurės Rytų Lietuvos regionuose“. (Užs. 617)


28

2011 m. rugsėjo 10 d. • Nr. 72 (9091) Valstiečių laikraštis

Skelbimai

M I A V A S D ! R !! A P Š I S I N I N E D U R Tankinimo volai TVLL-6 (6,3 m) Diskinis skutikas DSL-4 (4 m) Diskinis skutikas DSL-6 (6 m) Priešsėjinis dirvos įdirbimo agregatas KLG-4 (4 m) Priešsėjinis dirvos įdirbimo agregatas KLG-6 (6 m) Kultivatorius KLL-4 (4 m) Traktorinė puspriekabė PTL-10 (10 t) Traktorinė puspriekabė PTL-15 (15 t) Traktorinė puspriekabė PTL-18 (18 t) Traktorinė puspriekabė PTL-20 (20 t) Traktorinė puspriekabė PTL-30 (30 t)

– 32 000 Lt = 28 – 55 000 Lt = 50 – 79 000 Lt = 71 – 19 000 Lt = 18 – 32 000 Lt = 28 – 6 900 Lt = 6 – 24 000 Lt = 21 – 42 000 Lt = 38 – 55 000 Lt = 50 – 62 000 Lt = 56 – 99 000 Lt = 84

900 Lt 500 Lt 000 Lt 000 Lt 900 Lt 400 Lt 500 Lt 000 Lt 500 Lt 000 Lt 900 Lt

UAB LAUMETRIS Tel. 8 347 42390 arba 8 656 91419 Kainos nurodytos be PVM. Prekių kiekis ribotas. Yra papildomų sąlygų. (Ka. 301)

PARDUODA Žemės ūkio techniką ir padargus 2–7 korpusų plūgus KVERNELAND, universalias sėjamąsias, purkštuvus HARDI (800–2 400 l), trąšų barstytuvus BOGBALLE, AMAZONE, šieno presus (ritininius ir ryšulinius), žolės smulkintuvus, kultivatorius, volustankintuvus, lėkštes, siloso pjovimo peilį, srutvežį (6,5 t), ekologines akėčias, traktorius CASE -5150, JOHN DEERE -3040, MX -209, javų kombainus DRONNINGBORG -3000, -7000, -8500, JOHN DEERE-985, CLAAS DOMINATOR-98, -108, SAMPO -500, -600, -690, VOLVO-800, -830, -1110, -1130, kombainus dalimis DRONNINGBORG, CLAAS DOMINATOR-76, -108, NEW HOLLAND-1540, JOHN DEERE, VOLVO. Kaišiadorys, tel.: 8 687 77 448, 8 612 19 775. www.gudienostechnika.lt. (P. p)

Pigiai – frezas, krautuvus, lėkštes, kultivatorius, plūgus, barstytuvus, purkštuvus (300–1 000 l), grūdų ir šieno pūstuvus, valomąsias, malūnus, traiškytuvus, bulvių sodinamąsias, kasamąsias, srutvežius, rūšiuotuvus, šutintuvus, dalgines ir rotacines žoliapjoves, žolės smulkintuvus, įvairius presus ir jų adatas, vartytuvus, plėvelės vyniotuvus, mėšlo kratytuvus, špagatą, elektrinius piemenis, atsargines dalis, agregatus japoniškiems traktoriams, plūgą KVERNELAND (vartomas, 5 korpusų su lingėmis), traktorių MTZ ir T-25 kabinas. Pristatome. Tvarkome dokumentus gautai ES paramai. Skambinti tel.: 8 682 38 101, 8 346 60 092, 8 674 87 028. (P. p)

Naujus ir naudotus: žolės smulkintuvus, šienapjoves, grėblius-vartytuvus, šieno rinktuvus, traktorius T-25, mėšlo kratytuvus, plūgus, kultivatorius, volus, frezas, lėkštines akėčias, bulviasodes, bulviakases, bulvių kombainus ANNA, rūšiuotuvus, kauptuvus, elektrinius piemenis, atsargines dalis ir kitą žemės ūkio techniką. Pristatome. Skambinti tel. 8 682 94 733. (Ka. 182)

Traktorius iš Vokietijos: MTZ920, MTZ-820, MTZ su krautuvu, MTZ-82UK, MTZ-80UK, MTZ-82, MTZ-80, MTZ-550, MTZ-52, MTZ50, svorius prie MTZ, frontalinį krautuvą prie MTZ, daržinius ratus, variklį. Galime atvežti. Skambinti tel. 8 608 77 432. (Ka. 238)

Pigiai – įvairią suvirinimo įrangą KEMP, SVARK, TIG, INVERT ir kt. (superka, keičia, konsultuoja, atvyksta). Skambinti tel.: 8 657 88 851, 8 602 66 666. www.kempai.visiems.lt. (P. p)

Įmonė parduoda naudotus: 3–6 m pločio diskinius ir noraginius skutiklius, trąšų barstytuvus, javų bei kukurūzų sėjamąsias, tankinimo volus, vartomuosius ir paprastus plūgus, įvairaus galingumo traktorius, kombainus, pakabinamus, prikabinamus ir savaeigius purkštuvus, rotacines šienapjoves su plaušintuvais ir be jų, plėvelės vyniotuvus, ritininius presus šienui, šiaudams ir žaliajai masei, prikabinamus žolės ir kukurūzų smulkintuvus, mėšlo kratytuvus, ritinių vežimo priekabas bei kitą techniką. Pristato į bet kurią Lietuvos vietą savo transportu. Skambinti tel. 8 620 66 089, Joniškėlis, Pasvalio r. Internete: www.agrarines.lt. (Ka. 178)

Parduodu vokišką techniką: mėšlo kratytuvus (3,4,5,7 t), grūdų sėjamąsias (2,5–3 m), vartomuosius plūgus (2–3 k.), šieno rinktuvą, šieno vartytuvą, pieno šaldytuvus (100–160 l), 4 k. plūgą, malūną 5,5 kW, šieno grėblį-vartytuvą, padangas R24-9. Skambinti tel. 8 614 53 529. (Aln. 83)

Dėmesio! Prekiaujame žemės ūkio technika: Kombainais CLAAS DOMINATOR, COMMANDOR, LEXION ir jų dalimis, DRONNINGBORG, Massey Ferguson, rapsapjovėmis, šienapjovėmis, žolės smulkintuvais TAARUP, CLAAS JAGUAR-690, vyniotuvais, vartytuvais, rinktuvais, priekabomis, presais, sėjamosiomis VADERSTAD, NORDSTEN, STEGSTED, tręštuvais, purkštuvais, plūgais, tankinimo volais, skutikliais, traktoriais: FENDT, JOHN DEERE, CASE, JCB, teleskopiniais krautuvais, ekskavatoriais,. Tiekiame naujas ir naudotas atsargines dalis. Skambinti tel.: 8 687 96 308, 8 614 51 015. www.agrolasmuo.lt. (P. p) Nebrangiai traktorines: bulviakases, bulviasodes, trąšų barstytuvus, šienapjoves, šieno vartytuvus. Arklines: bulviakases, akėčias, pakinktus arkliams, svarstykles, arpus, šutintuvus. Skambinti tel.: (8 346) 59 144, 8 612 20 892. (P. p)

Augalus Pašarines morkas, bulves (0,15 ct/ kg), kvietrugius (800 Lt/t). Skambinti tel. 8 687 54 968. (P. p) Parduodu antro atsėlio beicuotus žieminius kviečius ADA. Skambinti tel. 8 699 31 409. (P. p) Parduodu ekologišką, sertifikuotą žieminių kviečių ŠIRVINTA-1 ir kvietrugių C sėklą. Skambinti tel. 8 612 35 483. (SM. 799)

Žieminius kviečius TORAS (atsparūs iššalimui). Skambinti tel. 8 614 40 857. (P. p)

Parduodu ekologiškų kviečių (spelta) FRANCKEN KORN. Skambinti tel. 8 610 08 609. (M. 37)

Žieminių kviečių ADA C3, SCAGEN C3 sėklas, vasarinių salyklinių miežių QUENCH C2 sėklas. Skambinti tel.: 8 686 59 545, 8 686 79 507. (Pa. 227)

Aukštos kokybės žieminių kviečių OLIVIN veislės ūkinę sėklą (beicuota arba nebeicuota). Kaina priklauso nuo kiekio. Skambinti tel. 8 682 45 607, Radviliškio r. (P.p)

Gerai žiemojančius kvietrugius PIGMEJ, GRANADA, rugius FEMANDO, EVOLO, GONELA, VISĖLA, BALISTIK. Skambinti tel.: 8 698 76 649, 8 612 83 977.

Parduodu 4 kambarių butą Mažeikiuose, Ventos gatvėje (2 aukštas iš 5, mūrinis namas, 70 kv. m, tvarkingas, yra balkonas, rūsys, kaina 69 000 Lt). Skambinti tel. 8 612 84 867.

UAB „ Dzūkijos miškas“ Lietuvos miško savininkų asociacija

Pigiai parduodame plienines (spalvotas, cinkuotas) stogų, sienų dangas,lygią skardą. Skardos lankstinių gamyba. Skambinti tel.: 8 684 08 343, 8 686 37 722.

z Darome miškotvarkos projektus z Rėžiame biržes z Konsultuojame miško savininkus

(P.p)

(Pa. 235)

Parduoda antenas televizijai (skaitmeninei, palydovinei), interneto 3G, GSM ryšio stiprintuvus. Pristatymas, montavimas. Skambinti tel.: 8 (45) 465 791, 8 656 44 250. (Pa. 232)

Pilką putų polistireną (neoporą) nuo 148 Lt už m3. Skambinti tel. 8 616 50 351. (Ka. 254)

Stogų dangas (nuo 14,40 Lt už m2). Didžiausias pasirinkimas. Skambinti tel. 8 615 13 921. (Ka. 255)

Klinkerines ir apdailos plytas (nuo 0,99 Lt už vienetą). Skambinti tel. 8 663 53 820. (Ka. 256)

Tvoras BETAFENCE (kaina nuo 5 Lt už m2). Skambinti tel. 8 615 13 925.

PERKAME MIŠKĄ SU ŽEME ARBA IŠKIRTIMUI

Kreiptis tel. : 8-686 57593. Faksas 8-37 200787, El. paštas ausra@dzukijosmiskas.lt (Užs. 20)

Pirties krosneles (kieto kuro su vandens talpykla ir nerudijančias). Galime atvežti. Kaina nuo 699 iki 999 Lt. Skambinti tel. 8 647 29 620. (P. p)

PERKA Žemės ūkio techniką ir padargus Jaunasis ūkininkas pirktų BELORUS markės traktorius (2 vnt.), priekabą, mėšlo kratytuvą, plūgą KVERNELAND, T-25. Skambinti tel. 8 675 84 103. (Ka. 302)

Perku javų kombaino CLAAS CORSAR ir vienvagio runkelių kombaino STOLL dalis. Skambinti tel. 8 682 46 283.

(Ka. 257)

(M. 38)

(Pa. 207)

Gyvulius Parduodama karvė (6 metų) ir vienų metų telyčia (Kaunas). Skambinti tel. 8 684 79 082. (Ka. 303)

Parduodu juodmargę, šviežiapienę karvę ir 10 telyčių. Skambinti tel. 8 613 14 896.

(Uk. 203)

Išparduodame dedekles vištaites MORAVIA (10 Lt). Didesnį kiekį pristatome. Skambinti tel. 8 686 79 659. (SM. 801)

Parduodu šviežiapienes juodmarges karves (Panevėžio r.). Skambinti tel. 8 (455) 59 683. (SM. 806)

Parduodame HEREFORDŲ ir ŠAROLĖ veislių mėsinius bulius. Skambinti tel. 8 615 49 181.

(SM. 812)

Parduodu avis veislei ir skersti (Kauno r.). Skambinti tel. 8 616 12 139.

(Užs. 454)

z PGM ratų dvigubinimo sistemos. z Siauri ratai tarpueilių dirbimui. z Ratlankiai. z Padangos: žemės ūkio, miško, golfo laukų, komunalinei ir industrinei technikai. z Originalios dalys „Perkins“ varikliams.

www.pgmtechnika.lt

UAB PGM technika. Plento g. 6, Užliedžiai, Kauno r, LT-46333 tel.: +370 656 82777, +370 683 24140, faks.: +370 37 215101 el. paštas: info@pgmtechnika.lt (Ka. 250)

(SM. 813)

Parduodu pirmaveršę DANIJOS JUODMARGIŲ veislės karvę (apsėklinta, pieno duoda 16–17 l, kaina 2 600 Lt), Kauno r., Garliava. Skambinti tel. 8 683 80 464. (SM. 800)

Parduodu LIMUZINŲ veislės grynaveislius buliukus ir bulius kergimui, yra kilmės dokumentai, įvertinti. Skambinti tel. 8 698 46 025. (P.p)

Įvairūs Dėvėtus drabužius maišuose (apie 100 kg, kaina 60 Lt su pristatymu). Skambinti tel. 8 647 05 805. (VB.)

Skubiai parduodu fermas. Skambinti tel. 8 686 79 659.

(SM. 803)

Metalinį garažą. Atvežame nemokamai. Kaina 1 800 Lt. Skambinti tel. 8 645 79 484. (SM. 809)

Rudeninis automatinių inkubatorių išpardavimas! Telpa 63 vištų arba 42 žąsų, arba 143 putpelių kiaušiniai. Buvusi kaina 750 Lt. Akcinė kaina 450 Lt. Siunčiame po visą Lietuvą. Skambinti tel. 8 674 20 669. (P. p)

(Užs. 619)


2011 m. rugsėjo 10 d. • Nr. 72 (9091) Valstiečių laikraštis

Skelbimai

29

Pirksiu sodybą ar žemės sklypą prie vandens telkinio ar miške su teise statyti. Skambinti tel. 8 698 51 269. (P. p) Perkame mišką su žeme visoje Lietuvoje. Skambinti tel. 8 640 39 920. (P. p) Brangiai perkame mišką. Pigiai rengiame miškotvarkos projektus. Skambinti tel.: 8 610 08 437, 8 655 29 683. (Pa. 233)

(Ka. 293)

Karves, jaučius, telyčias. Moka PVM, sveria, atsiskaito vietoje. Skambinti tel.: 8 699 90 758, 8 685 51 635. (Pa. 195)

(Užs. 562)

Galvijus. Sveria, moka už gyvą svorį. Atsiskaito iš karto. Skambinti tel.: 8 687 59 906, 8 686 07 974, 8 611 27 965. (Vr. 35)

Skerdykla – bulius, telyčias, karves. Sveria, moka priedus. Pasiima. Skambinti tel. 8 612 08 756. (Pa. 196)

Brangiai įmonė – karves, bulius, telyčias. Sveria, moka priedus. Skambinti tel. 8 616 24 730. (Pa. 197)

Įmonė nuolat superka įvairaus įmitimo arklius, pasiima savo transportu, moka PVM. Skambinti tel: (8 440) 73 535 8 686 40 593.

PASLAUGOS Gamina, montuoja įdėklus, pristatomus apšiltintus kaminus. Valo kaminus, naudoja 0,5 ir 0,8 mm skardą. Skambinti tel.: 8 617 62 969, 8 694 01 529. (Pa. 238)

Gaminame įvairias plienines stogų, sienų dangas, tvorų elementus. Skambinti tel. 8 698 14 485.

sėjame su ražienine sėjamąja, sukame šiaudų ritinius. Skambinti tel. 8 675 36 668. (SM. 810)

Iš įmonių ir ūkininkų surenka, nemokamai išveža didmaišius nuo trąšų, plastikinę tarą, įvairią plėvelę, išrašo atliekų deklaracijas. Skambinti tel. 8 612 45 594, 8 686 85 914. (P.p)

(P. p)

Brangiai bulius, telyčias ir karves. Mokame 6-21 proc. Atsiskaitome iš karto. Skambinti tel. 8 614 57 417. (RŽ. 35)

Įvairūs (Užs. 405)

PERKA

(Pa. 242)

Žemės ūkio techniką ir padargus

Juostiniais gateriais (elektra, benzinu, dyzelinu) pjauname medieną pas klientą. Parduodame naudota juostinį mobilų gaterį. Skambinti tel.: 8 685 69 805, 8 652 42 961. (Ka. 294)

Motobloko NEVA reduktorių (100 Lt), pigiai motorolerį MURAVEJ (neveikiantį). Skambinti tel. 8 689 19 039. UAB „Dagmedis“ perka mišką su žeme arba išsikirsti. Skambinti tel. 8 698 24 238.

Stalinių gręžimo (tipo 2M112), universalių tekinimo, frezavimo staklių remontas, atsarginės dalys. Tekiname, viriname ir frezuojame metalą. Parduodame metalo pjovimo įrankius (sriegpjoves, sriegiklius, grąžtus ir t.t.). Skambinti tel. 8 688 93 757. (P.p)

(P. p)

Pirksiu savaeigę šienapjovę FORTSCHRITT E-302, E-303. Skambinti tel. 8 624 55 232. (SM. 804)

Perku rusų gamybos motociklą DNIEPR arba URAL, DNIEPR dokumentus. Skambinti tel. 8 688 53 223.

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Atsiskaitome iš karto. Teikiame miškavežio paslaugas. Skambinti tel. 8 687 77 425. (P. p)

(Ka. 298)

Perku senus rusiškus motociklus EMKA su priekabomis, jų detales, dokumentus. Skambinti tel. 8 698 35 783. (Aln.86)

Superkame obuolius (krituolius, nuo 20 t), pasiimame savo transportu, atsiskaitome iš karto. Skambinti tel. 8 653 49 779 (Valdas).

Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje (nebrandų, malkinį, rąstus). Rengiame projektus. Skambinti tel. 8 677 42 222. (P.p)

Augalus

(SM. 808)

TRĄŠAS :

z Azotines, z Kompleksines, z Fosforo, z Kalio.

Mob. tel.: 8 650 19 864, Kėdainių r., 8 685 15 598, Šiaulių ir Panevėžio r., Tel. 8 37 45 80 98. El. p. trasos@imlitex.lt 8 655 05 543 Marijampolės r. (Ka. 288)

Kilnojamuoju gateriu pjauna medieną. Atvyksta į namus. Padeda įsigyti medienos. Parduoda pjautą statybinę medieną. Priima užsakymus. Skambinti tel. 8 687 30 551. (K. 74) VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje ištisus metus! Garantija, priežiūra. Skambinti tel.: 8 616 08 020 Linas, 8 686 83 265, Rolandas. www.melkerlita.lt. (Ka.100) Nauju kombainu kuliame javus, rapsus. Skambinti tel. 8 675 36 668. (SM. 811)

Kilnojamuoju gateriu kokybiškai pjauname medieną. Kokybę ir gerą kainą garantuojame. Skambinti tel. 8 603 97 608 (K. 75) Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus EKOvata, termoputa, polistireno granulėmis. 1 kv. m–nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Skambinti tel. 8 689 68 528. (Vr. 37) E.Bundausko gamybinė komercinė įmonė perka miškus, biržes išsikirsti. Atlieka kirtimo ir traukimo paslaugas. El. p. e.bundauskas@gmail.com. Tel. 8 698 06 554, faks. (8 448) 43 268.

Panevėžys, Janonio g. 12

Pasvalys, Geležinkeliečių g. 9

Kviečiai Ekstra Kviečiai I kl. Kviečiai II kl. Kviečiai pašariniai III kl. Kviečiai pašariniai IV kl.

740 720 690 650 620

730 710 680 640 610

Kviečiai pašariniai IV kl.

540

530

(kritimo sk. min. 160 s.)

Visos kainos nurodytos su pristatymu į AB „Amilina“ elevatorius Panevėžyje ir Pasvalyje.

(Pl. 91)

Papildomos informacijos prašome teirautis mūsų grūdų supirkimo skyriuose telefonais: Panevėžyje: 8 (45) 463360, mob. 8 (687) 75000; Pasvalyje: 8 (451) 34070, mob. 8 (687) 97416. Pagal atskirą susitarimą, įmonė atsiskaito per 5 darbo dienas. (Užs. 553)

www.agrotaka.lt info@agrotaka.lt

PREKYBA ŽEMĖS ŪKIO IR MIŠKO TECHNIKA

(P. p)

(Ka. 273)

Gyvulius Nuolat superkame arklius. Mokamas PVM priedas. Skambinti tel.: 8 686 75 170, 8 (45) 526 187. (Pa. 240)

Įmonė perka arklius, galimas keitimas į jaunus arklius. Skambinti tel. 8 699 08 840.

(Užs. 609)

(P. p)

Superkame geromis (ŽŪKB KREKENAVOS MĖSA kainomis) ir lieso įmitimo galvijus Kauno apskrityje. Skambinti tel. 8 616 43 646.

Traktorius BELARUS-920, -952, -1025, -1221, -1523 Frontalinius krautuvus VRETEN F12, F14, F16 ir priedus Puspriekabes LMR (5, 7, 10, 14, 16, 18, 24 t) Mėšlo kratytuvus PTU (5, 8, 10, 14, 17, 20, 26 t) Srutvežius T-11C (11 kub. m), T-17V (17,5 kub. m) Purkštuvus AGS (talpa 200-3000 l, plotis 6-24 m) Mechanines diskines sėjamąsias su trąšų įterpimu ir be UD2000-4000 (2-4 m) Pneumatines sėjamąsias 3M, 4M, 6MT, 8MV (3-8 m) Trąšų barstytuvus FS600-FS3000 (0,6-3 t) Plūgus CMA (3, 4, 5 korpusų, linginė apsauga, KVERNELAND dalys) Kultivatorius CONCEPT AEROMATE (2,5-7 m) Ekologines akėčias (2,5 m-9 m) Germinatorius GENYS (3,6-7 m) Diskinius skutiklius PD (2,2-3,3 m), AGN (4,2-7,2 m) Žemės dirbimo frezas CONCEPT (1-8 m) Mulčerius-smulkintuvus CONCEPT (1-8,2 m) Presus ir vyniotuvus WOLAGRI Šienapjoves BELLON D6, D7, D8 (2,05-3,2 m) Grėblius-vartytuvus GR300-720 (3-7,2 m) Pašarų smulkintuvai-dalintuvai nuo 1 m3 iki 20 m3 Savikroves miško priekabas VRETEN (7-14 t) Šakų smulkintuvus SKORPION – (smulkina 150-350 mm skersmens) Rugsėjo mėn. 4 metrų Komunalines šluotas BELLON TSPP (plotis 1,2-2,3 m) universali ali li diskinė SĖJAMOJI ŠIAULIAI, Lingailių g. 5., – a in a K tel. 8 41 519116, mob. tel. 8 699 49420. 000 Lt 4 2 VIEVIS, Statybininkų g. 9 a., tel. 8 528 25181, mob. tel.: 8 699 68814.

AKCIJA

(Ka. 295)

Įvairaus įmitimo arklius (galimas keitimas). Skambinti tel. 8 611 16 161. (Ka. 249)

Parduodame

Nuolat SUPERKAME GRŪDUS

Brangiai perkame avižas, kvietrugius, rugius ir kitus grūdus. Pasiimame savo transportu, atsiskaitome greitai. Siūlyti ne mažiau kaip 20 t. Skambinti tel. 8 683 48 709. Superku krienų šaknis. Skambinti tel. 8 680 70 927.

(Užs. 393)

(Pa. 239)

(Užs. 616)

(Užs. 215)

(Užs. 615)


30

2011 m. rugsėjo 10 d. • Nr. 72 (9091) Valstiečių laikraštis

Skelbimai Ūkininko ūkyje reikalingi moteris, mokanti melžti karves, ir vyras – pagalbinis darbininkas. Aprūpiname gyvenamuoju plotu, maistu, mokame atlyginimą. Skambinti tel. 8 616 10 911, Raseinių r. (P. p)

Pieno ūkyje (Kelmės r.) reikalingi traktorininkas-ūkio darbininkas, šėrikas, mokantis melžti karves. Tik legalus darbas. Skambinti tel. 8 652 47 721. (P. p)

Sodyboje reikalinga moteris, kuri galėtų padėti dirbti ūkio darbus ir pasilikti ją prižiūrėti. Skambinti tel. 8 (455) 59 683. (SM. 807)

(Užs. 577)

ĮVAIRŪS (Užs. 115)

Brangiai perkame mišką išsikirsti arba su žeme. Miškovežio paslaugos. Skambinti tel.: 8 685 16 221, 8 635 30 367, 8 37 291 255. (Ka. 280)

(Užs. 557)

GRŪDAI: Superkame grūdus ir rapsus.

(SM. 793)

Reikalinga melžėja, šėrikas, traktorininkas. Apgyvendiname, suteikiame socialines garantijas. Skambinti tel. 8 674 41 484. (P.p)

SIŪLO DARBĄ

Reikalinga moteris galinti padėti dirbti ūkio darbus sodyboje ir mokanti melžti karvę. Priimame gyventi. Skambinti tel. 8 678 50 287.

(Pa. 220)

Reikalinga moteris, mokanti melžti karvę, arba nedidelė šeima gyventi kaime, yra žemės. Skambinti tel. 8 685 41 408.

Galime išsivežti patys.

Nuolatinė darbo vieta avių ūkyje darbščiam, patikimam, žalingų įpročių neturinčiam asmeniui. Avių kirpti nereikės. Skambinti tel. 8 685 14 100.

Tel. : 8 650 19 864 Kėdainių r., 8 685 15 598 Šiaulių ir Panevėžio r., 8 655 05 543 Marijampoles r. El. paštas: grudai@imlitex.lt

Priimsiu neturintį kur gyventi vyriškį, kuris padėtų dirbti ūkyje. Skambinti tel. 8 602 10 603.

(Aln. 99)

(Ka. 304)

(Užs. 593)

(P. p)

Ūkyje reikalingas darbininkas. Skambinti tel. 8 698 89 657.

Perkame grikius, lubinus, kviečius, žirnius, rapsus. Parduodame 500 t rapsų išspaudas. Skambinti tel.: 8 671 64 368, 8 683 48 679.

(Ud. 29)

(Ka. 288)

Reikalingas vyras padėti ūkio darbuose sodyboje, pageidautina išmanantis mechanizatoriaus darbus, mokantis skersti kiaulę. Priimame gyventi. Skambinti tel. 8 678 50 287.

(P. p)

PAŽINTYS 38 metų 175 cm ūgio, juodaplaukis, paprastas, nuoširdus, nevartojantis alkoholinių gėrimų ir nerūkantis, gyvenantis nuosavame name gražioje vietoje, prie Nemuno, materialiai pakankamai apsirūpinęs vyras ieško merginos (iki 35 metų) rimtai draugystei. Adresas: P/d. 17, Prienai, LT51916. (P.p) (Užs. 391)


2011 m. rugsėjo 10 d. • Nr. 72 (9091) Valstiečių laikraštis

Spyglys

Nepajėgė sustoti

31

Anupro Dirvelės nuotykiai Rimanto Dovydėno piešiniai, Stasio Varnecko žodžiai

Milda Medžiokalnytė

Anupro Dirvelės dvieiliai

„Nesustojau, nes buvau labai girtas“, – taip trumpai pareigūnams pasiaiškino šiaulietis Juozapas Jokubauskas. Juk ne juokas nebepastovint ant kojų sustabdyti kamazą, kurio nė vairuoti nemoki ir vairuotojo pažymėjimo neturi. J.Jokubauskas šiandien jau žino, kad jo, jei būtų mokėjęs vairuoti, pareigūnai nė nebūtų stabdę, o jei jis būtų mokėjęs sustabdyti, į jį ne-

būtų reikėję šaudyti. O dabar – nuo vieno kelkraščio iki kito, tai iškart jį ir pamatė Meškuičiuose patruliavę pareigūnai. Bet J.Jokubauskui ir jo draugeliui tuo metu labai reikėjo į Joniškį. O čia, kelyje, jį ir sustabdė pareigūnai. Tiesa, nelengvai, net pašaudyti teko. Už iššaudytas kulkas pareigūnai iš J.Jokubausko dabar tikisi gauti 4–5 tūkst. litų. Vairuotojo pažymėjimo šįsyk neatims, nes jis jo paprasčiausiai neturi.

••• – Ar žinai, kas toks oligarchas, Vaičiau? – Tai žmogus iš didžiojo skaičiaus.

Tų euforijų – lyg smėlio Palangos paplūdimy, Nes oranžinį stebuklą Myli mažiai ir seni.

Kempė džiaugėsi kaip vaikas Ir po pergalių kelių Statė butelį ant stalo Ir miegojo po stalu.

Ričkus barzdą nusirovė, Kai sumirkčiojo staiga Televizoriaus ekranas. – Oi! Pasaulio pabaiga.

Jam Dirvelė taip pareiškė: – Ričkau, nedraskyk barzdos. Tas pasaulis gali baigtis, Bet krepšinis – niekados.

••• Štai ką pasakysiu, kaimyne: Geriausia pinigus dėti į piniginę. ••• Sunkiai sekasi mokslai, Arminai? Pasiduok į armiją... ••• Komplimentas Ingai: – Tu šiandien atrodai lyg būtum protinga. ••• Prisikasęs iki teisybės naujos, Neužsikask vietoj jos. ••• Moteris – paslaptis, Rimai. Degtinė – jos įminimas. ••• Moterys apkalba, Gracijau, O vyrai dalijasi informacija. ••• – Sakyk, ar galima moterim tikėti, Mikai? – Galima. Tegu tiki. ••• Zoologijos sode senelė vos neužduso: – Petriuk, neliesk liūto, jis gali turėti blusų. ••• – Jau išeini? – Taip. – O kodėl taip lėtai? ••• Jauni specialistai nemoka dirbti. Patyrę – moka nedirbti. ••• Štai ką aš tau pasakysiu: Įpilk, nes kitaip užrūkysiu. ••• Nuoširdžiai jūsų, Ada, Bet tik pirmadieniais. ••• Apie mirusiuosius arba nieko, arba gerai. Pavyzdžiui: „Jis numirė, ir tai gerai.“ ••• Jeigu moters ilgai nekankinsi nors kiek, Pradės ji pati kankintis, tikėk. ••• Kelnės – ne reitingas: Nusmuko – pakelk greitai. ••• Gausu gerų minčių išties... Kamasutra teigia: „Nėra padėties be išeities“. ••• Lietuviai! Prisiminkite, kol lindite internete, Kinai dauginasi visur, net tualete. ••• Siela mūsų kaip ir rusų plati. Tik biudžetas siaurokas. Ar supranti?

Jonas Mačiukevičius

Pašilių naujienos

Skerstuvės Stasys Daugėla Ši istorija prasidėjo ne vakar ir ne užvakar, o praeitą rudenį, kada Anskaičiai paskerdė meitėlį. Didumo jis buvo kaip pavasarinis veršis, o svėrė apie du šimtus kilogramų. Žodžiu, geras buvo meitėlis: lašiniai – per plaštaką, o užpakalinio kumpio senoji Anskaitienė nė nemėgino pakelti. – Bus mėsytės, bus dešrytės! – džiaugėsi sodietė. – Tik duok, Dieve, sveikatos visą šį kalną suvalgyti. Anskaitis, šiaip jau su žmona ilgų kalbų nevarinėjantis, pareiškė: – Ne tu viena jį valgysi. Štai Giedrius į Dubliną važiuos – negi neįdėsi kokios palties ar pusės kumpio? Ir klebono negalima apeiti – mišiomis ir mišparais žmogus sotus nebus. O mano sesuo, kuri miestely gyvena? Oi, kaip apsidžiaugs senutė, česnakinę užuodusi. Anskaitienė lenkė pirštus ir skaičiavo, kam dar teks bryzas lašinių ar

rinkelė dešros. Kai Anskaitis stabtelėjo, ji pateikė savo sąrašėlį: – O kaimynai? Banaitis, Marmokas, Starkus, bibliotekininkė Vanda?.. – Pakaks, – sustabdė žmoną senis Anskaitis. – Visų nesušelpsi. Gana bus Marmokus pagerbti. Jiems plaučių, kepenų nunešk. Mes jų vis tiek nevalgysim, kai tokia krūva šonkauliukų ir nugarinės. Na ir prisiklausė Anskaičiai padėkos žodžių! Ačiū jiems sakė ne tik klebonas, gavęs pusę kumpio, bet ir artimiausias kaimynas Marmokas. Už gabalą kepenų ir vieną inkstą. Kitą, Anskaitienė sakė, pasiliko savo vyreliui – nuo pilvo sopulių gelbsti. Deja, laikas negailestingas. Jis užtušuoja ne tik tai, kas bloga, bet ir kas gera. Taip atsitiko ir šį kartą: praėjo vos mėnuo kitas, ir niekas Anskaičiams ačiū nebesako. Niekas. O taip norisi girdėti tą nuostabų žodį. Štai susitinka jis aną dieną kaimyną Marmoką ir užveda tokią šneką: – Pameni, Juozai, tą inkstą ir kepenis, kur aš tau rudenį dovanojau? Juk skanu buvo?

– O kaipgi, kaimynėli, – atsako Marmokas. – Ačiū tau, ačiū. Pastarieji žodžiai taip švelniai paglostė senio Anskaičio savimeilę, kad po dviejų dienų, sutikęs Marmoką parduotuvėje, vėl šnekina: – Kepenys, jeigu pameni, buvo pirmos rūšies. Ir inkstas neblogas. Argi ne taip? – Tikrai taip, Anskaiti. Dar kartą ačiū. Ir vėl Anskaičio širdį maloniai nutvilkė tas trumpas žodelis. Tarsi šimtas gramų degtinėlės būtų nuvinguriavęs per krūtinę. – Visi gali paliudyti, – tęsė Anskaitis, – kad mano meitėlis buvo nusisekęs. Beveik du šimtus svėrė. O jau kepenys! Argi ne taip, Marmokai? Tu tai jau žinai... Mažne dvi dienas valgei. ...Marmokas nebelaukė, kol pardavėja Inga suskaičiuos grąžą. Skersas, keistai susikūprinęs jis išslinko iš parduotuvės ir pasileido namo. Daugiau į parduotuvę Marmokas nebeina. Jei ko būtinai reikia, anūkėlį Petriuką siunčia.

Kam milijonų?

Irena Žagminienė Mes jau seniai susitaikėme, kad esame kiečiausių aferistų tauta. Išgirdus apie kokią nors aferą paaiškėja, kad lietuvaičiai čia nagus prikišo. Net eurą sugebėjome padirbti dorai jo nė nematę. Bet ne vien lietuviai tokie gabūs. Štai pakruojietis Jonas J. gavo elektroninį laišką su džiugia žinia, kad tarptautinėje britų loterijoje laimėjo 500 tūkst. svarų sterlingų. Jono toks menkas prizas nė kiek nesužavėjo, nes jis jau buvo gavęs Ugandos prezidento dukters laišką, kuriame buvo prašoma priglausti 80 mln. JAV dolerių, nes jos šalyje – labai nestabili padėtis. Už tą paslaugą „prezidento duktė“ jam žadėjo net 8 mln. JAV dolerių atlygį. Jonui tereikėjo atidaryti sąskaitą, įnešti ten 20 tūkst. dolerių ir sąskaitos numerį pranešti „prezidento dukrai“, kad ši žinotų, kur milijonus pervesti... Jonas tikriausiai taip ir būtų padaręs, bet pasvarstė, kur jis tuos milijonus padės, jei ir Lietuvoje padėtis nėra stabili? Geriau jau trąšų už tuos 20 tūkst. nusipirks, nes žemė dar niekada žemdirbio neapgavo.


32

2011 m. rugsėjo 10 d. • Nr. 72 (9091) Valstiečių laikraštis

Lietuva per savaitę

Prasidėjo Šilinės

Diplomatinių santykių dvidešimtmetis Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis Lietuvos ir Lenkijos diplomatinių santykių atkūrimo 20-mečio minėjimo renginyje garbės ženklus „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“ įteikė pirmajam Lenkijos ambasadoriui Lietuvoje Janui Vidackiui ir pirmajam Lenkų instituto Vilniuje vadovui Voicechui Vroblevskiui.

Trečiadienį Šiluvoje prasidėjo didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai, vadinamosios Šilinės. Į atlaidus susirinkusius maldininkus ir piligrimus džiugina atgimusi Apsireiškimo koplyčia, kurioje baigiami išorės tvarkymo darbai.

Pasikeitė rektoriai

Ilgametį Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorių Romualdą Ginevičių šiame poste pakeitė Alfonsas Daniūnas. Doc. dr. A.Daniūnas VGTU rektoriumi išrinktas ketvirtadienį vykusiame uždarame universiteto tarybos posėdyje.

Elektroniniai parašai

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ir ministrai trečiadienį padėjo pirmuosius elektroninius parašus ant Vyriausybės priimtų teisės aktų. Taip Lietuva žengė svarbų žingsnį vystant el. sprendimus ir prisijungė prie pirmaujančių Europos šalių.

Vilniuje – ekologiški autobusai

Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius ir „Vilniaus autobusų parko“ direktorius Gintaras Nakutis pristatė naujus Vilniaus senamiesčiu važinėsiančius ekologiškus autobusus. Parengė Rimantas Dovydėnas, VL, EPA-Eltos inf. ir nuotraukos

(Užs. 612)


Valstiečių laikraštis 2011 09 10