Issuu on Google+

2011 m. rugpjūčio 31 d., trečiadienis

Nr. 69 (9088)

Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais

Dėl krepšinio išprotėjusi šalis pradeda siausti

Ar saugus vaiko kelias į mokyklą?

Šiandien keturiuose Lietuvos miestuose – Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje – startuoja Europos krepšinio čempionatas. Renginio šeimininkai lietuviai rungtyniaus vienoje grupėje su Ispanija, Turkija, Didžiąja Britanija, Lenkija ir Portugalija.

Rugsėjį mūsų šalies gatvėse ir keliuose gerokai suaktyvėja eismas. Iš atostogų grįžta moksleiviai, iki tol su savo atžalomis poilsiavę tėvai, padidėja automobilių srautas. Be to, dar prasideda krepšinio čempionatas. Pėsčiųjų perėjos, kelkraščiai tampa pavojingesni.

Apie tai – 6 p. f

Apie tai – 7 p. f

Storiausia kainų pyrago riekė – prekybininkams

Kaina 1,89 Lt

Šiandien VL su priedais:

Ūkininkų žinios • Mokesčių inspektoriai susigriebė, kad iš žemės ūkio sektoriaus surenkama per mažai mokesčių.

• Nuo kitų metų Briuselis ragins ūkininkus aklai nepasitikėti chemikalus gaminančių ir jais prekiaujančių firmų konsultantų patarimais.

Vartotojai piktinasi dideliais būtiniausių maisto produktų antkainiais, o prekybininkai tikina, kad yra atvirkščiai – antkainiai esą tokie maži, jog prekybos įmonės dirba nuostolingai. Albinas Čaplikas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Tėviškės šviesa • Rytoj Rugsėjo 1-oji – daugelio jaunuolių lūkesčių metas.

Moters pasaulis • Buvusi personalo vadovė ryžosi iš esmės pakeisti veiklą – tapo vaikiškų drabužių mezgėja.

Vartotojai paprastai nesigilina į produktų mažmeninės kainos struktūrą, t. y. kiek kam sumoka. Atėjo laikas tai padaryti.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Seimas remontuojasi Gediminas Stanišauskas

Apsiribota vienu aukštu

VL žurnalistas, gediminas.stanisauskass@valstietis.lt

Seimo I rūmus galutinai baigti tvarkyti planuojama iki 2013 metų, kai Lietuva pirmininkaus ES Tarybai. Raimundo Šuikos nuotrauka

Pritrūkusi pinigų statyboms, Seimo kanceliarija per Turto banką parduoda tarnybinius butus, kuriuos graibsto juose gyvenantys kanceliarijos darbuotojai.

Seimo kanceliarija iškilmingai baigia Seimo I rūmų remonto darbus, už kuriuos bendrovei „Irdaiva“ atseikės iš viso 4,49 mln. litų. Tiesa, kol kas bus baigtas tvarkyti tik šių rūmų ketvirtasis aukštas ir istorinė Seimo salė. Šiame aukšte iš viso yra

68 kabinetai. Juose dirbs 38 Seimo nariai ir apie 80 kitų tarnautojų. Ketvirtąjį aukštą skubama sutvarkyti iki Seimo rudens sesijos pradžios (rugsėjo 10-osios), kad du vasaros mėnesius kituose aukštuose glaudęsi parlamentarai rudenį galėtų patogiai dirbti suremontuotuose kabinetuose. Nukelta į 3 p. f

Šeštadienį VL su priedais: Šeštadienis Sodyba Sveikata

2

2011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 69 (9088) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Storiausia kainų pyrago riekė – prekybininkams

Ruginės duonos kilogramas kainuoja 5,81 Lt. Etiketėje parašyta tik tiek. Ką pirkdami galvojame? Plėšikai tie ūkininkai ir duonos kepėjai! Tačiau nežinome, kad iš 5,81 Lt ūkininkams, malūnininkams ir duonos kepėjams tenka Klaudijaus Driskiaus nuotrauka tik 2,15 Lt, t.y. 37 proc. visos kainos.

Albinas Čaplikas VL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Pastaraisiais metais maisto produktų kainos smarkiai šoktelėjo į viršų. Daugelio nuostabai jos sparčiai didėja ir toliau, tarsi mūsų nebūtų užgriuvusi ekonominė krizė, tarsi nuolat didėtų dirbančių žmonių atlyginimai ir nė centu nebūtų sumažėjusios pensijos. Kas augina maisto produktų kainas? Šį kartą mūsų dėmesys krypsta ne į gamintojus ir perdirbėjus, bet į prekybininkus, kurių taikomi antkainiai neretai peržengia sveiko proto ribas.

Atlyginimai skirtingi, o kainos panašios Į Lietuvą atostogų sugrįžę mūsų tautiečiai darbo emigrantai stebisi mūsų sugebėjimu išgyventi. Štai Briuselyje dirbanti šiaulietė Agnė Tautvydė bando lyginti: „Uždirbu tiek eurų, kiek mano sesuo Lietuvoje uždirba litų. Suprasčiau, jeigu toks

Ruginės duonos mažmeninės kainos struktūra 2011 m. birželio mėn. (proc.) Gamyba (ūkininkai ir perdirbėjai)

37 proc. 45,6 proc.

Prekyba PVM

17,4 poc. Šaltinis: VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras

Didžiausią kainos dalį nurėžia prekybininkai VL pakalbinti prekybininkai tikina, kad jie labai stengiasi didinti apyvartą, todėl pagrindinių maisto produktų antkainiai yra mažiausi, jie dirbantys nuostolingai, tiesa, dalį nuostolių kompensuojantys padidindami antkainius kitoms prekių grupėms. Konkrečių skaičių nė vienas prekybos tinklas mums nepateikė, esą tai yra konfidenciali informacija, kurią medžioja konkurentai. Tačiau VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro mums

tikėti, kad antkainis šiai prekei yra vienas mažiausių ir prekybininkams net nuostolingas.

Vyriausybė nepritarė antkainių reguliavimui Grupė Seimo narių jau ne kartą bandė pramušti antkainių paslapties skydą – vieni siūlė antkainius reguliuoti, t.y. nustatyti maksimalią ribą ( J.Stanevičius, V.Mazuronis, M.Zasčiurinskas ir kt.), kiti – viešai skelbti kainos struktūrą (S.Stoma, A.Čaplikas ir kt.), t.y. kokia produkto kainos dalis atitenka gamintojams, o kokia – prekybininkams.

Pradėjus reguliuoti vaistų antkainius, jų kaina sumažėjo daugiau nei 10 proc. Deja, pažaboti prekybininkų apetitus ribojant antkainius maisto produktams Seimui pritrūksta valios. būtų ir maisto produktų kainų skirtumas (3,458), tačiau daugelio produktų kainos yra panašios, gal šiek tiek didesnės, Briuselyje.“ Agnė Lietuvoje pabuvo savaitę ir per tą laiką savo kailiu patyrė, kad čia jai gyventi būtų per brangu: „Nusiperki produktų trijų asmenų šeimai už 80–100 litų, o kitą dieną žiūri, kad vėl reikia eiti į parduotuvę. Brangu.“ Per metus drastiškiausiai išaugo aukščiausios rūšies kvietinių miltų kaina – net 123 proc., jogurtai pabrango iki 83 proc., spagečiai – 68 proc., aliejus – 40 proc., sviestas – 22 proc., pienas – 17 proc. ir t.t. Vartotojai paprastai nesigilina į produktų mažmeninės kainos struktūrą, t.y. kiek kam sumoka. Atėjo laikas tai padaryti.

pateikti duomenys paneigia prekybininkų teiginius. Štai perkame ruginę duoną, kurios kilogramas kainuoja 5,81 Lt. Etiketėje parašyta tik tiek. Ką galvojame? Plėšikai tie ūkininkai ir duonos kepėjai! Tačiau nežinome, kad iš 5,81 Lt ūkininkams, malūnininkams ir duonos kepėjams tenka tik 2,15 Lt, t.y. 37 proc. visos kainos. Dar 17,4 proc. sumokame valstybei PVM (1,01 Lt), o didžiausią kainos dalį nurėžia prekybininkai – net 45,6 proc., arba 2,65 Lt. Taigi nei sėja, nei pjauna, tačiau už pardavimo paslaugą ima beveik pusę galutinės kainos. Ar ne per daug? Bandome aiškintis, kokias išlaidas patiria prekybininkai. Nepavyksta. Tai – konfidenciali informacija. Tačiau turime

Praėjusią savaitę Vyriausybė atmetė net gerokai apkarpytą ketvirtą Seimo narių parengtą projektą. Štai prieš dvejus metus didmeninei prekybai buvo siūloma taikyti ne didesnius kaip 15 proc., o mažmeninei – 20 proc. antkainius. Dabar – ne didesnius nei 25 proc. , o kai mažmenininkas perka iš gamintojo, tai antkainis negali būti didesnis nei 50 proc. Tačiau Vyriausybė nepritarė ir šiam pasiūlymui. Po Vyriausybės posėdžio pakalbintas ūkio ministras Rimantas Žylius kalbėjo be užuolankų: „Ūkio ministerija mano, kad antkainių reguliavimo, kaip rinkos santykių reguliavimo priemonės, įvedimui šiuo metu nėra pakankamo pagrindo.“ Štai taip – nors antkainiai nere-

tai siekia 100 proc., tačiau ministras mano, kad nėra pagrindo juos reguliuoti.

Seimui pritrūko valios Antkainiai pjauna ūkininkų ir perdirbėjų pelną. Ūkininkai piktinasi – žalio pieno supirkimo ir geriamo pieno pardavimo vartotojui kaina skiriasi 3 kartus. Ar pagrįstas toks pabrangimas? Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis mums sako, kad antkainių dydį turi reguliuoti ne Vyriausybė, bet laisvoji rinka: „Jeigu pradėsime reguliuoti antkainius, tai prekybininkai sugalvos, pavyzdžiui, logistikos mokesčius. Ar ir juos turėsime reguliuoti?“ Ar antkainių dydžiai nekelia abejonių? „Turi būti įvertintos išlaidos ir palikta tam tikra pelno marža. Neužmirškime, kad nepopuliarioms prekėms antkainis yra nedidelis, taigi padidinę antkainį populiarioms prekėms prekybininkai taip kompensuoja savo nuostolius“, – aiškina E.Pupinis. Tačiau prekybininkai kalba kaip tik atvirkščiai. Jie sako, kad pagrindinių, taigi populiariausių, prekių antkainiai yra mažiausi, o didžiausi kitų prekių grupių antkainiai. Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Jonas Stanevičius rėžia tiesiai šviesiai: „Seimo nariai, kurie tikina, kad reguliuoti antkainių negalima, nes tai darydami pažeistume laisvos rinkos dėsnius, iš tikrųjų begėdiškai meluoja. Štai pavyzdys – juk vaistų antkainius mes reguliuojame. Buvo daug triukšmo, nepasitenkinimo, tačiau matome, kad vaistų kainos sumažėjo daugiau nei 10 proc. Deja, pažaboti prekybininkų apetitus ribojant antkainius maisto produktams Seimui pritrūksta valios.“

Atmesti Prezidentės teiginiai Prieš metus Prezidentė Dalia Grybauskaitė mus beveik įtikino, kad ji nelinkusi toleruoti maisto produktų brangimo, o Prezidentės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos reikalais Nerijus Udrėnas vanojo Konkurencijos tarybą: „Konkurencijos taryba neatliko iki galo tyrimo, ar kainos buvo keliamos susitarus ir pažeidžiant konkurencijos įstatymus.“ Praėjo metai. Kas pasikeitė? Pakeistas Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas sako: „Norint įtvirtinti kainų reguliavimą, būtina turėti konkrečius skaičiavimus, įrodančius, kad prekybos maisto produktais srityje konkurencija neveikia. Tuo tarpu abstraktūs teiginiai, kad

E.Pupinis sako, kad antkainių dydį turi reguliuoti ne Vyriausybė, bet laisvoji rinka. VL archyvo nuotrauka

produktai yra neįperkami daugeliui gyventojų, tokios kainų reguliavimo būtinybės nepagrindžia.“ Taigi Konkurencijos tarybos vadovas iš esmės atmeta ir Prezidentės teiginį. Kita vertus, kas kitas, jeigu ne Konkurencijos taryba ir turėtų atlikti konkrečius skaičiavimus bei tyrimus ir išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių taip sparčiai kyla maisto produktų kainos. Šiai tarnybai prekybininkai turėtų pateikti ir antkainių struktūrą. Tačiau to nedaroma.

Žmonių išnaudojimas bado akis Valentinas Mazuronis, Seimo narys, antkainių reguliavimo įstatymo projekto autorius

Sakoma, kad antkainių reguliavimas yra politinis klausimas. Taip, tai – politinis klausimas, nes manau, kad artėjant rinkimams kai kurie politikai viliasi iš prekybininkų gauti finansinę paramą, todėl tyli, nors žmonių išnaudojimas jau bado akis. Juk akivaizdu, kad jie įžūliai apiplėšinėjami, o mums aiškina – tai yra laisvoji rinka ir ji pati teisingiausiai nustatys antkainių dydį. Tačiau matome, kad yra kitaip. Kitose šalyse tokio dydžio antkainių nėra, todėl ir nėra poreikio nustatyti sveiku protu suvokiamą ribą. Vyriausybei siūlėme iš įvairių institucijų sudaryti darbo grupę, kuri atliktų maisto produktų kainų monitoringą ir išsiaiškintų kainų augimo priežastis – ar kainų augimas pagrįstas, ar jį sukelia antkainio didinimas, ar kitos priežastys. Aiškinkimės. Deja, šis pasiūlymas buvo atmestas. Tiesiog nenorima viešumo. Keista ir naujojo Konkurencijos tarybos vadovo nuomonė. Jis sako, kad trūksta skaičiavimų, analizės. Tai atlikite tuos skaičiavimus ir analizuokite, juk tai jūsų darbas.

Prekybininkai nori mažinti kainas Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius

Kainas formuoja paklausa ir pasiūla pasaulinės gamybos ir perdirbimo rinkose, o ne mažmeninės prekybos sektoriuje. Štai politikai tikina, kad reikia riboti maisto produktų antkainius. Galiu pasakyti, kad būtent pagrindinėms maisto prekėms taikome mažiausius antkainius. Kokius? Tai – konfidenciali informacija. Galiu pridurti, kad šiuo metu vartojimo lygis nukritęs iki 2004-ųjų lygio, taigi kaip tik prekybininkai labiausiai suinteresuoti, kad kainos neaugtų, kad būtų kuo didesnė apyvarta. Be to, kaip tik mes, prekybininkai, neretai net sumažiname savo dalį siekdami padidinti apyvartą. Patikėkite – mes labiausiai esame suinteresuoti, kad kainos nedidėtų. Politikai, prieš pateikdami pasiūlymus reguliuoti antkainius, galėtų susitikti su prekybininkais ir pasitarti. Mes visada esame pasiruošę politikams paaiškinti, iš ko susideda kaina, gal kai kuriems politikams trūksta žinių, tiesa, konkrečių duomenų jiems negalėtume pateikti, nes tai, kaip jau minėjau, yra konfidenciali informacija. Tokių duomenų negalime skelbti viešai ir vartotojams.

3

2011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 69 (9088) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Seimas remontuojasi

Krikščionių partijos nariai rinkosi į pirmą sąskrydį

e Atkelta iš 1 p. Remontuoti Seimo I rūmų ketvirtąjį aukštą užsimota todėl, kad jie esą nebuvo atnaujinti nuo 1981 metų. Pro nesandarius langus ir sienas žiemą „išgaruodavo“ apie 30–40 proc. šilumos. Bėdų atsirasdavo ir vasarą. Per karščius kabinetuose oro temperatūra įkaisdavo esą iki 35 laipsnių, nes 1979 metais įrengti langai neatsidarydavo.

Atnaujins ir baldus Kad Seimo nariams būtų jaukiau, į kai kuriuos kabinetus atkeliaus nauji baldai, bus pakabintos ir naujos užuolaidos. „Galiu pasakyti, kad naujų baldų nepirkome, jų turėjome įsigiję anksčiau“, – tikino Seimo kancleris Jonas Milerius. Jo teigimu, nebuvo pirkta ir nauja organizacinė technika. Parlamentarai esą naudosis senais spausdintuvais ir kompiuteriais.Seimo I rūmuose bus atnaujinti ir minkštieji baldai. Konkursą laimėjusi bendrovė nauju gobelenu aptrauks 28 minkš-

Šiam grandioziniam remontui Seimo kanceliarija pinigų neturi, o kaip greitai bus įgyvendinami nauji statybų užmojai, priklausys nuo to, kaip Turto bankui pavyks parduoti kanceliarijai priklausantį turtą. Turto bankas iš Seimo kanceliarijos perėmė 44 tarnybinius butus Vilniaus mieste – Fabijoniškių ir Pilaitės mikrorajonuose. Lėšų planuojama gauti ir pardavus kanceliarijos poilsio namus „Viešnagė“ Palangoje bei relaksacijos centrą Švenčionių rajone, prie Siaurio ežero.

Turtą pardavinėja aukcione Turto banko atstovas Dainius Juozėnas patikino, kad Seimo kanceliarijos tarnybinių butų pardavimas vyksta itin sėkmingai. Pirmasis aukcionas vyko trečiadienį. „Iš 44 butų 26 jau turi pirkėjus, – kalbėjo D.Juozėnas. – Dėl kai kurių butų bus varžomasi, o kitiems pirkti užsiregistravo tik po vieną dalyvį.“ Jis patvirtino, kad didžioji dalis pir-

Seimo rūmų remontui dabartinė valdžia negaili pinigų.

„Noriu pasakyti, kad visus statybos darbus vykdome neprašydami pinigų iš biudžeto“, – aiškino J.Milerius. Jis teigė, kad visoms statyboms užbaigti neplanuojama parduoti ir 2006 metais prie Seimo iškilusio 7 aukštų pastato, kuriam statyti

Seimo valdyba leido leidyklai „Valstybės žinios“ paimti apie 5 mln. litų kreditą iš „Danske“ banko. „Tos paskolos liko sumokėti tik šiek tiek daugiau nei 1 mln. Lt, o

šių metų pabaigoje kredito likutis bus tik apie 400 tūkst. Lt“, – sakė J.Milerius. Minėtas statinys 2005 m. įklampino į skolas Seimo kanceliarijai pavaldžią leidyklą „Valstybės žinios“, kuri „Danske“ banko kreditą privalo grąžinti iki 2012 metų liepos. Pati įstaiga buvo nepajėgi grąžinti tokio dydžio paskolos. „Grąžinus kreditą, pastatas tikrai nebus parduotas, nes tiesiog neturėtume kur sutalpinti visų kanceliarijos darbuotojų“, – tikino J.Milerius. Seimo kanceliarija 2007 metais pastatė dar ir naują Seimo posėdžių salę, kurios statyba kainavo 55 mln. litų. Seimo kanceliarijoje dirba per 1000 įvairių valstybės tarnautojų.

Neįžvelgiu nieko blogo

Įstatymai nebuvo pažeisti

Julius Veselka, Seimo narys

Loreta Graužinienė, Seimo narė

Mano kabinetas yra Seimo III rūmuose, todėl jo niekas neremontuoja. Be to, man ir nereikia, kad jis būtų remontuojamas, nes man jis tinka toks, koks yra. O dėl butų pardavimo Seimo kanceliarijos darbuotojams, tai visiškai pritariu tokiam žingsniui. Žmonėms kažkada buvo pažadėta, kad jie galės išsipirkti tarnybinius butus už investicinius čekius. Kadangi to jiems nebuvo leista padaryti, dabar valstybė tarsi ištaiso klaidą. Nieko blogo čia neįžvelgiu.

Audito komiteto nariai posėdžiaudami patys jausdavo, kaip pro langus žiemą pučia vėjas, todėl šias statybas pateisinu. Be to, komitetas atidžiai prižiūri ne tik statybas, bet ir tarnybinių butų pardavimą. Seimo kanceliarijos darbuotojai norėtų butus įsigyti ir pigiau, bet jie buvo įvertinti rinkos kaina. Ten namas senas, galbūt todėl butai įvertinti pigiau. Kalbant iš esmės, Seimo kanceliarijai parduodant butus, įstatymai nebuvo pažeisti.

Dar neprasidėjus I rūmų ketvirtojo aukšto remontui, Seimo kanceliarija paskelbė viešųjų pirkimų konkursą visam I rūmų rekonstrukcijos projektui parengti. Tikėtina, kad rūmų remontas atsieis apie 12 mln. Lt. tuosius krėslus. Vieno jų sutvarkymas kainuos ne daugiau nei 200 litų.

Statybų užmojai gerokai didesni Dar neprasidėjus Seimo I rūmų ketvirtojo aukšto remontui, Seimo kanceliarija paskelbė viešųjų pirkimų konkursą visam I rūmų rekonstrukcijos projektui parengti. Tikėtina, kad tada rūmų remontas atsieis ne 4,5 mln., o apie 12 mln. litų. „Seimo I rūmus galutinai baigti tvarkyti planuojama iki 2013 metų, kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai“, – pripažino Seimo kanceliarijos atstovė Eglė Trembo. Seimo patalpose esą vyks iki 10 svarbių tarptautinių renginių, kuriuose dalyvaus ES šalių parlamentarai, todėl lietuviai nenori patirti gėdos dėl nesuremontuotų patalpų. „Lietuva ruošiasi krepšinio čempionatui, o mes lygiai taip pat ruošiamės šalies pirmininkavimui ES“, – pridūrė Seimo kancleris J.Milerius.

Jaunatis. Saulė teka 6.23, leidžiasi 20.14.

kėjų yra minėtų butų nuomininkai, dirbantys Seimo kanceliarijoje. Aukcionas negali būti nesėkmingas, nes 39 butai Fabijoniškėse parduodami už gana žemą kainą. Pavyzdžiui, už vieno kambario butą Turto bankas tikisi gauti nuo 87 iki 106 tūkst. Lt, dviejų kambarių – nuo 121 iki 141 tūkst. Lt, o trijų kambarių – nuo 135 iki 166 tūkst. Lt. Kanceliarijos butai Pilaitėje, I.Kanto alėjoje ir Papilėnų gatvėje, įvertinti nuo 104 iki 160 tūkst. Lt. D.Juozėnas patikino, kad Turto bankas kol kas neperėmė abiejų Seimo kanceliarijos poilsinių, todėl jos esą bus parduodamos vėliau. Galbūt Seimo kanceliarija lūkuriuoja, kol baigsis vasaros sezonas ir poilsinėse suspės paatostogauti tautos išrinktieji.

Naujo statinio neparduos? Seimo kancleris J.Milerius patikino, kad, sutvarkiusi Seimo I rūmus, jokių kitų statybų kanceliarija neplanuoja.

Šiandien

Rytoj

Poryt

Dieną: +16 +21o

Dieną: +17 +19o

Dieną: +17 +19o

Naktį: +8 +13o

Naktį: +10 +12o

Naktį: +9 +11o

Šiandien Lietuvoje vietomis trumpai palis. Temperatūra naktį – 8–13, pajūryje – iki 16, dieną –16–21 laipsnis šilumos. Pirmąją naujų mokslo metų dieną išsilaikys panašūs orai: naktį bus 10–12, dieną – 17–19 laipsnių šilumos. Penktadienį bus rudeniškai saulėta, naktį – vietomis palis. Naktį prognozuojama 9–11, dieną – 17–19 laipsnių šilumos. Šeštadienį naktis bus dar šaltesnė, bet giedra, o diena bus saulėta ir šilta. Naktį numatoma 7–9, dieną – 18–20 laipsnių šilumos. Rugsėjo mėnesio vidutinė temperatūra nesiskirs nuo vidutinės daugiametės (vidutinė daugiametė 11,9 °C), o mėnesio kritulių kiekis prognozuojamas šiek tiek mažesnis už vidutinį daugiametį (vidutinis daugiametis 68 mm).

VL, meteo.lt inf.

VL archyvo nuotrauka

Paskutinį vasaros savaitgalį Krikščionių partijos nariai rinkosi į pirmą partijos sąskrydį. Rugpjūčio 27–28 dienomis šalia Daugų miestelio (Alytaus r.) vykusiame sąskrydyje įvyko ir tarybos posėdis. Jame buvo aptarti partijos veiksmai ruošiantis Seimo rinkimams. Kaip teigė Krikščionių partijos pirmininkas ekspremjeras Gediminas Vagnorius, partijos narių laukia itin įdomūs metai, per kuriuos jie dar kartą įrodys, kad yra puiki alternatyva dabartinei valdančiajai daugumai. „Mes stengsimės suvienyti centro dešinės jėgas ir sieksime sukurti patikimą politinę alternatyvą valdančiosioms jėgoms“, – teigė Krikščionių partijos lyderis G.Vagnorius. Tarybos posėdyje taip pat nuspręs-

Krikščionių partijos frakcijos Seime nariai Vidmantas Žiemelis, Ligitas Kernagis ir partijos pirmininkas ekspremjeras G.Vagnorius. Natalijos Gavrilovos nuotrauka

ta visose vienmandatėse apygardose kelti savo kandidatus arba dalytis jas su galimais koalicijos partneriais. Tokioms perspektyvoms vieningai pritarė ir beveik 500 sąskrydyje dalyvavusių Krikščionių partijos narių iš visos Lietuvos. Šiuo metu partija vienija per 10 tūkstančių žmonių, yra įsteigti 48 skyriai, 4 iš jų – už Lietuvos ribų. Krikščionių partija atspindi ne religines, bet krikščioniškosios kultūros vertybes. Vakarų Europoje centro dešinės politinės partijos tradiciškai vadinamos krikščioniškais pavadinimais. Krikščionių partijos tikslas – puoselėti tautos dvasines ir moralines vertybes bei kultūros tradicijas, kurti demokratinę visuomenę su moderniu piliečiams pavaldžiu valstybės valdymu, skatinti ekonomikos plėtrą ir privačią verslo iniciatyvą, kaip visuomenės socialinio saugumo ir asmeninės gerovės būdą, visiems gyventojams užtikrinti ekonomikos plėtros lygį atitinkančią minimalią gerovę, principingai ginti Lietuvos ir visų bendrapiliečių teisėtus interesus šalyje ir užsienyje. balsas.lt inf.

PERKAME MAISTINES AVIŽAS Pasiimame savo transportu visoje Lietuvoje * Supirkimo kainas galite rasti www.malsena.lt Dėl kitų kultūrų informacija tel.: 8 686 30 664, 8 614 07 543 UAB „Malsena plius“ Stoties g. 65, Vievis

* – (ne mažiau 25 t) Užs. 571)

4

2011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 69 (9088) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Tiesiai šviesiai

Ar valstybė gali statyti efektyviau ir be skandalų?

Prof. Kęstutis Masiulis Valstybė yra neūkiška statytoja. Sunku rasti nors vieną šalies ar savivaldybių institucijų užsakytą objektą, dėl kurio būtų neplykstelėję skandalai, įtarimai, teismai, įvairūs tyrimai – nuo Valdovų rūmų, Gedimino prospekto Vilniuje rekonstrukcijos, Užsienio reikalų ministerijos priestato statybos, Nacionalinio stadiono iki kaimo kelių žvyravimo Kelmės rajone. Kodėl taip yra? Ogi todėl, kad valstybės misija yra ne statyti, o rūpintis viešaisiais reikalais. Tarnautojai gali būti labai profesionalūs biurokratai, bet vargu ar jie gerai nusimano apie statybas ir jų aplinkybes, o jeigu tokių specialistų ir yra, tai jie ne geriausiai atlyginami, nes valstybė nekonkuruoja atlyginimais su stambiomis privačiomis kompanijomis. Valstybėje nėra vieno šeimininko – atsakomybė dažniausiai kolektyvinė, o tai apsunkina efektyvią kontrolę. Valstybinės institucijos yra labai biurokratizuotos, viską iki smulkmenų nustato įvairūs reglamentai ir šūsnys teisės aktų, todėl labai sunku deramai reaguoti į kintančias aplinkybes, o už netinkamą ir ne laiku reagavimą reikia mokėti. Bandymai viešąjį sektorių efektyvinti pasitelkiant vadybos patir-

tį Lietuvoje dažnai dūžta į politinių sprendimų bei viešosios nuomonės rifus. Tai įrodė „Visuomio“ nesėkmė. Geroji patirtis, kurią buvo siūloma perimti iš Švedijos, buvo išjuokta žiniasklaidoje, nesulaukė net Seimo valdančiosios daugumos palaikymo. O galiausiai ją pribaigė egoistinis kai kurių ministrų interesas – nenoras „savo“ įmonių paleisti iš politinės kontrolės. Matant minėtą viešųjų projektų neefektyvumą buvo sugalvotos koncesijos. Jų esmė: valstybė užsako kažką pastatyti ar rekonstruoti, modernizuoti, tačiau visos statybos detalės, valdymas ir priežiūra atitenka privatininkui. Vienas iš tokių pavyzdžių – Vilniaus Balsių mokykla.

pinigus, vėl dažniausiai neapsieinama be skandalų ir įtarimų neskaidrumu. Todėl koncesija yra greitas, bet gana brangus būdas, kaip neturint pinigų greitai pastatyti vieną ar kitą viešąjį objektą. 1992 m. Jungtinėje Karalystėje pradėtas taikyti naujas modelis, pavadintas PPP (angl. Public Private Partnership). Privatininkas ne tik savo jėgomis pastato visuomenei reikalingą objektą, bet ir pasirūpina, kad jis atsipirktų, o valstybei nereikėtų mokėti nė cento. Populiariausia tokį verslo ir valstybės bendradarbiavimą taikyti susisiekimo srityje. Tokie projektai gali būti ir visai neapmokestinami tiesiogiai, pavyzdžiui, įrengiama požeminė perėja, o joje – prekybos

pratimo bei noro dirbti išvien su verslininkais. Klaipėdos universitetas, dideliais vargais palaužęs biurokratų pasipriešinimą, pasistatė modernias auditorijas, tačiau leido prekybininkams šalia įrengti prekybos centrą. Jeigu ne šis PPP bendradarbiavimas, auditorijų universitetas turbūt būtų nesulaukęs dar dešimtmetį. Viešoji ir privati partnerystė yra būdas pritraukti investicijas valstybei neprisiimant finansinių įsipareigojimų. Tuo šis būdas yra daug patrauklesnis už koncesiją. Lietuvoje yra daug objektų, kurie dėl lėšų stokos nebus pastatyti dar dešimtmečius, tačiau ar būtų blogai, jei jie atsirastų jau dabar, bet už pasinaudojimą jais reikėtų susimokėti? Daliai lietuvių tokia mintis būtų sunkiai priimtina, nes nesame pratę mokėti už viešuosius objektus. Tačiau vien dėl to daug kur neturime gerų kelių, tiltų, viadukų, tunelių, perėjų. Pavyzdžiui, Vilniaus Balsių mikrorajono gyventojai juk nepraloštų, jei kas nors pastatytų, kad ir mokamą tiltą per Nerį. Taip atsirastų naujas

Bandymai viešąjį sektorių efektyvinti pasitelkiant vadybos patirtį Lietuvoje dažnai dūžta į politinių sprendimų bei viešosios nuomonės rifus. Pagrindinis koncesijos trūkumas, kad valstybė vis tiek vienaip ar kitaip turi atsilyginti koncesininkui. Palangos aplinkkelį tiesia privatininkai, tačiau valstybė įsipareigoja 25 metus už jį mokėti. Tas pat pasakytina ir apie Vilniaus Balsių mokyklą. Iš esmės koncesija – tai savotiška paskola, už kurią reikia mokėti su palūkanomis. Iš koncesijos uždirbs ir verslas, ir bankai, ir draudimo bendrovės, o už viską sumokės mokesčių mokėtojai. Jeigu apskaičiuotume, kiek per 20 metų kainuos Balsių mokykla, tai pamatytume, kad reikės sumokėti dviejų ar net trijų tokių mokyklų kainą. O kadangi valstybei būtina mokėti

paviljonai. Taip atsiranda nemokama perėja, o už ją sumoka tie, kas įsigyja joje prekybos paviljonus. Tiesioginis apmokestinimas už PPP būdu sukurtą viešąją gėrybę beveik visada galimas tik tada, kai yra nemokama alternatyva. Lenkijoje, Prancūzijoje, Italijoje galima rinktis mokamą magistralinį kelią, tačiau galima važiuoti ir nemokamu, tačiau prastesniu keliu. Rostoke (Vokietija) galima mokamu tuneliu pralįsti po sąsiauriu arba galima važiuoti gerokai ilgesnį kelią aplink jį nemokamai. Lietuvoje PPP modelis sunkiai skinasi kelią. Trūksta patirties, politinės valios ir viešojo sektoriaus su-

kelias į Antakalnį, Nemenčinę. Toks tiltas buvo suplanuotas dar sovietmečiu, tačiau savivaldybė neturi lėšų ir jo nežada statyti dar kelis dešimtmečius. PPP būdu galėtų atsirasti ne tik vienas kitas tiltas, kelių, bet net ir metro Vilniuje, naujas terminalas oro uoste. Ar atsakingi politikai pasiruošę atverti duris PPP iniciatyvai? Andrius Kubilius prieš užimdamas premjero postą buvo didelis tokio statybų metodo šalininkas ir entuziastas, tačiau dabar, matydamas politikų pasipriešinimą, atrodo, nuleido rankas. Tačiau nesinaudoti pasaulio patirtimi Lietuvai yra didelė nesėkmė.

Dėl gatvių užrašų vėl kreiptasi į antstolį Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Jurgis Jurkevičius pakartotinai kreipėsi į antstolį, kad šis padėtų įvykdyti teismo sprendimą Vilniaus rajono savivaldybės administracijai pakeisti visų teismo sprendime nurodytų gatvių lenteles į užrašus valstybine kalba. J. Jurkevičiaus teigimu, Vilniaus rajono savivaldybė ėmėsi aktyvių veiksmų konkrečiose gyvenvietėse pakeičiant gatvių užrašus remiantis Valstybinės kalbos įstatymo bei poįstatyminių teisės aktų reikalavimais. Nors savivaldybės pastangomis nemažai gatvių lentelių jau yra pakeista, sprendimas nėra iki galo įgyvendintas.

Pasak J. Jurkevičiaus, Lietuva yra teisinė valstybė, todėl laikytis teisinių procedūrų ir vykdyti teismo sprendimus yra privaloma visiems Lietuvoje gyvenantiems asmenims. Siekdamas užtikrinti tolesnį teismo sprendimų vykdymą, Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje pakartotinai kreipėsi į antstolį, pateikdamas jam teismo išduotą vykdomąjį raštą, ir dar kartą atkreipė Vilniaus rajono savivaldybės dėmesį dėl jo vykdymo. „Tikimės ir toliau geranoriško bendradarbiavimo su savivaldybe įgyvendinant teismų sprendimus“, – sakė Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje. Eltos inf.

Nors savivaldybės pastangomis nemažai gatvių lentelių jau yra pakeista, sprendimas nėra iki galo įgyvendinamas. vilniausdiena.lt nuotrauka

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis

Administratorė

(8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Meilė Taraškevičienė

Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113 SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė

(8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys

(8 5) 210 0090

SVEIKATA Daiva Šalc

(8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė

(8 5) 210 0044

MOTERS PASAULIS Eglė Valionienė

(8 5) 210 0035

ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė

(8 5) 210 0082

PRIEBLANDOS, UŽSIENYJE Vismantas Žuklevičius (8 5) 210 0092 Dizaineriai

(8 5) 210 0113

Fotokorespondentas

(8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI: KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524 Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043 Saulius Tvirbutas 8 655 38 128 PANEVĖŽYS Vida Tavorienė

8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė

(8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJA Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281. El. paštas redakcija@krastospauda.lt. SKELBIMAI PRIIMAMI: Vilniuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukštas), nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Visą vasarą olandų bendrovės atrakcionai Palangoje veikė nelegaliai. Eltos nuotrauka

Olandai sprunka Su savo nelegaliai veikusiais atrakcionais sparnus pakėlę olandai įstrigo Palangoje. Visus išvažiavimo kelius apgulė policijos pareigūnai ir neleido be leidimo važiuoti sunkiasvoriu transportu J.Basanavičiaus gatve „Leander LTU“ vilkikams. Olandams išsivežti atrakcionus iš Palangos gali sutrukdyti ir teismas. Rugpjūčio 17 dieną atrakcione „Move it“ įstrigusių keturių vaikų tėvams atstovaujanti vilnietė advokatė Simona Selelionytė vakar kreipėsi į teismą prašydama laikinai areštuoti „Leander LTU“ atrakcionus.

Taip siekiama, kad įrenginius eksploatuojanti bendrovė tikrai sumokėtų kompensacijas šoką ir sveikatos sutrikdymų patyrusių nepilnamečių tėvams. Šiuo metu pagal keturių tėvų prašymus teismui ruošiamas 46 tūkst. litų civilinis ieškinys. Tačiau prašomų priteisti kompensacijų suma padidės, nes artimiausiu metu savo ieškinius ruošiasi pateikti ir kitų nukentėjusių vaikų tėvai. Be to, kol kas nėra galutinai nustatyti per nelaimę labiausiai nukentėjusios trylikametės patirti sveikatos sutrikimai. VL, Eltos inf.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spausdina UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Ofsetinė spauda. 6 sp. lankai. Tiražas 15 801 egz. Indeksas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 1082. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova Administratorė

(8 5) 210 0110

Reklama pardavimai@krastospauda.lt Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060 Buhalterija (8 5) 210 0045 Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110 Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070

2011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 69 (9088) Valstiečių laikraštis

Užsienyje

Uraganas Irena nusiaubė JAV

Pasaulio pulsas

Apie 370 tūkst. Niujorko gyventojų, kuriems buvo nurodyta palikti namus, sekmadienio vakare jau galėjo grįžti, tačiau dar daugybė tiltų ir tunelių neveikė. Metropolitenas ir autobusai jau važinėja, tačiau metropoliteno šiaurinė linija ir priemiestinis Long Ailendo geležinkelis lieka uždaryti, todėl šiaurinių ir rytinių Niujorko priemiesčių gyventojams sunku pasiekti miesto centrą. Niujorko meras Maiklas Blūmbergas pirmadienį žiniasklaidai sakė, kad „važiuoti į darbą bus sunku“, tačiau metropoliteno sistemai didesnės žalos nepadaryta.

Milijardiniai nuostoliai Vėtra JAV šiaurės vakarų miestams padarė milijardinės žalos.

Vismantas Žuklevičius VL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@valstietis.lt

Galingas uraganas savaitgalį purtė rytinę Amerikos pakrantę, o sekmadienį praslinko virš Manhatano. Tačiau labiausiai savo galią jis pademonstravo JAV šiaurės vakarų miestuose, kur smarkios liūtys ir vandenyno potvyniai apsėmė namus ir milijonus žmonių paliko be elektros.

Paralyžiavo Niujorką Savaitgalį Irenos vardu pavadintas uraganas slinko palei rytinę pakrantę. Galinga vėtra nusinešė mažiausiai 40 žmonių gyvybes, be elektros liko apie 5 mln. namų ir verslo įmonių. Irena sukėlė didelius potvynius ir išvartė tūkstančius medžių. Labiausiai nukentėjo Naujasis Džersis ir kaimiškos Vermonto vietovės. Dėl uragano teko uždaryti Niujorko viešojo susisiekimo sistemą. Taip pat buvo atšaukti tūkstančiai skrydžių, kurių tik dalis atnaujinti. Dar ilgiau nekursuos priemiestiniai traukiniai, vežiojantys gyventojus į darbą iš atokių rajonų. Niujorke gyvenanti lietuvė Agnė sakė, kad uraganas jai pridarė rūpesčių. „Žinoma, daug nepatogumų: nevažiavo traukiniai, metro, uždaryti tiltai, tačiau dabar jau vėl viskas stojasi į vietas“, – pirmadienio naktį sakė 29 m. moteris. JAV prezidentas Barakas Obama apgailestavo, kad uragano nusiaubtame regione problemos dar nesibaigė. „Daugeliui amerikiečių dar gali ding-

ti elektra, tebegresia ir potvyniai, kurie ateinančiomis dienomis gali tapti smarkesni, kai upės išsilies iš krantų“, – nurodė jis, žadėdamas federalinės vyriausybės paramą. Nuo sekmadienio popietės uraganas Irena, susilpnėjęs iki atogrąžų audros, toliau niokojo šešias Naujosios Anglijos valstijas. Audrai priartėjus

kompensuos padarytą žalą. Amerikiečiai abejoja, ar pakaks federalinės vyriausybės pagalbos nukentėjusiesiems nuo potvynių, ypač kai Vašingtonas ir visos valstijos yra priverstos smarkiai susiveržti diržus. Pagal gyventojų skaičių didžiausias (8,5 mln.) Šiaurės Amerikos miestas retai kada akis į akį susiduria su

Dėl uragano teko uždaryti Niujorko viešojo susisiekimo sistemą, kuri jau atnaujina darbą. prie Kanados, jos vėjo greitis tebesiekė 80 kilometrų per valandą, nurodė JAV nacionalinis uraganų centras. Kanados Toronto Pirsono tarptautiniame oro uoste sekmadienį buvo atšaukta daugiau nei 100 skrydžių, praneša Toronto laikraštis „Star“. Buvo atšaukti skrydžiai į ir iš Niujorko, Vašingtono, Filadelfijos, Bostono. Artėjanti audra taip pat sutrikdė oro uostų veiklą Otavos, Monrealio ir Halifakso miestuose. „Irenos padaryta žala finansiškai dar neįvertinta, tačiau tikėtina, kad vien Naujajame Džersyje, kuriame gyvena beveik 9 mln. gyventojų, ši audra sukėlė nuostolių už milijardus dolerių“, – žiniasklaidai sakė šios valstijos gubernatorius.

gamtos stichijomis. Niujorke uraganai – labai reti, o miesto infrastruktūra pasenusi, todėl daug ekspertų pastarosiomis dienomis skelbė itin niūrias prognozes dėl galimų artėjančios audros padarinių. Pareigūnai ėmėsi precedento neturinčių priemonių, įskaitant privalomą evakuaciją ir viešojo transporto sistemų uždarymą, kurios veikiausiai taip pat taps sunkia našta ekonomikai.

Meras džiaugėsi, kad per audrą mieste niekas nežuvo ir nebuvo sužeistas, nors pasitaikė kai kurių pavojingų epizodų. „Stateno saloje laivais atplaukę ugniagesiai iš 21 namo išgelbėjo daugiau nei 60 žmonių, tarp kurių buvo ir trys kūdikiai. Į gyvenamuosius namus daužėsi net pusantro metro aukščio bangos“, – skelbė CNN. Uraganas Irena, prieš pasiekdamas Niujorką, susilpnėjo, tačiau kai kuriuose rajonuose vis tiek padarė nemažai žalos, ypač žemame Rokavėjaus pusiasalyje Atlanto vandenyno pakrantėje, pietinėje miesto dalyje. Prieš audrą pareigūnai uždarė tris tiltus, vedančius į šį pusiasalį. „Jaučiausi tarsi laivo triume“, – pasakojo 42 m. Patricija Kein, kuri buvo pasilikusi savo name Rokavėjuje. Per audrą buvo dingusi elektra, tačiau moteris įjungė atsarginius generatorius. Jie elektra aprūpino jos ir keturių kaimynų namus. Rytinėje Amerikos pakrantėje po praūžusio uragano buvo pradėti tvarkymosi darbai, vertinama žala, pirmadienį pranešė BBC. Susilpnėjusi iki tropinės audros, Irena pirmadienį dar siautė Kanados šiaurės rytuose.

Precedento neturinti evakuacija Naujajame Džersyje potvyniai užliejo tūkstančius namų. Gyventojai nerimauja ir suka galvas, ar draudikai

5

Apie 370 tūkst. Niujorko gyventojų, kuriems buvo nurodyta palikti namus, EPA-Eltos nuotraukos sekmadienio vakare jau galėjo grįžti.

V.Putinas pradėjo savo partijos rinkimų kampaniją. Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas Novorosijsko uoste, kur minimas miesto per Antrąjį pasaulinį karą išvadavimas, pasirodė ant motociklo baikerių kolonos priešakyje ir taip pradėjo vadovaujamos partijos „Vieningoji Rusija“ rinkimų kampaniją. V.Putino partija tikisi surinkti du trečdalius balsų per gruodį vyksiančius rinkimus parlamento žemuosiuose rūmuose – Dūmoje. Jei taip įvyktų, partija turėtų galimybę pakeisti konstituciją. Rinkimų kampanija buvo pradėta, kai Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pirmadienį pasirašė dekretą, pagal kurį rinkimai vyks gruodžio 4 dieną. Per šiuos rinkimus taip pat paaiškės daugiau detalių apie prezidento rinkimus, kurie vyks 2012 m. kovą. V.Putinas ir D.Medvedevas dar nepranešė, kuris varžysis dėl prezidento posto.

Alžyras priglaudė M.Kadafio šeimą. Sukilėliai Libijoje apkaltino kaimyninį Alžyrą agresija dėl to, kad jis priėmė besislapstančio Libijos lyderio M.Kadafio žmoną ir tris vaikus. Diktatoriaus buvimo vieta vis dar neaiški. Alžyro užsienio reikalų ministerija informavo, kad M.Kadafio žmona Safija, duktė Aiša ir sūnūs Hanibalas ir Mohamedas pirmadienio rytą atvyko į Alžyrą. Dėl to dabar tarp šių dviejų kaimynių gali kilti diplomatinė nesantaika. Pasak Nacionalinės pereinamosios tarybos atstovo, valdžia sieks M.Kadafio šeimos ekstradicijos. Sirijos kariai vėl šaudė į protestuotojus. Pasibaigus ramadanui visoje Sirijoje prasidėjo antivyriausybinės demonstracijos, skelbia BBC. Tūkstančiai žmonių išėjo į gatves ir reikalauja nuversti prezidento Bašaro Al Asado vyriausybę. Aktyvistai pranešė, kad saugumo pajėgos keliose vietovėse šaudė į protestuotojus. Yra žuvusiųjų ir sužeistų. JAV nepripažįsta Abchazijos prezidento rinkimų. JAV pareiškė, kad neseniai vykę vadinamojo prezidento rinkimai separatistiniame Gruzijos regione Abchazijoje yra neteisėti, ir dar kartą pakartojo, jog palaiko Gruzijos teritorijos vientisumą ir suverenumą. Abchazijos prezidento rinkimus, vykusius rugpjūčio 26 dieną, laimėjo Aleksandras Ankvabas. Jis surinko 54,86 proc. balsų. 1990 m. Abchazija po pilietinio karo atsiskyrė nuo Gruzijos. 2008 m. Rusija pripažino Abchaziją ir dar vieną Gruzijos autonominę sritį – Pietų Osetiją – nepriklausomomis valstybėmis po penkias dienas trukusio karo, kuris kilo Gruzijai bandžius susigrąžinti Pietų Osetijos kontrolę.

VL, Eltos, BBC inf., EPA-Eltos nuotrauka (Užs. 608)

6

2011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 69 (9088) Valstiečių laikraštis

Sportas

Dėl krepšinio išprotėjusi šalis pradeda siausti

Iškilmingas Europos krepšinio čempionato atidarymo momentas – Amberiuko šuolis iš sraigtasparnio.

Robertas Sabaliauskas Šiandien keturiuose Lietuvos miestuose – Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje – startuoja Europos krepšinio čempionatas. Renginio šeimininkai rungtyniaus vienoje grupėje su Ispanija, Turkija, Didžiąja Britanija, Lenkija ir Portugalija.

siančios Lietuvos krepšinio rinktinės kovos. Rugsėjo 5 d. vyksiantis susitikimas Lietuva–Portugalija dėl areno-

je prasidėjusio pasiruošimo antrajam čempionato etapui, nebus rodomas. „Kol kas esame suplanavę tik Lietuvos krepšinio rinktinės kovų tiesiogines transliacijas iš Panevėžio, tačiau jeigu mūsų rinktinė pateks į antrąjį čempionato etapą ir jame sėkmingai pasirodžiusi žengs į finalines kovas Kaune, planuojame transliacijas tęsti“, – teigia „SEVEN Entertainment“ direktorius Vidmantas Šiugždinis. „Siemens“ arenoje nevaržomai lieti savo emocijas – palaikyti savo komandą, drauge daryti bangas, skanduoti bei kelti kuo didesnį triukšmą – galės daugiau nei 8 tūkst. krepšinio aistruolių.

Treneris paskelbė atstumtuosius Lietuvos nacionalinės komandos vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra apsisprendė. Į rinktinės dvyliktuką nepateko Darjušas Lavrinovičius ir Mindaugas Lukauskis. D.Lavrinovičius Senojo žemyno pirmenybėse šeimininkams neatstovaus dėl traumos. Pastaruoju metu priekinės linijos žaidėją kamavo Achilo sausgyslių skausmai. „Priimti sprendimą šiek tiek padėjo situacija, nes paūmėjo Darjušo trauma. Jam reikia daugiau laiko pasigydyti, o jo mes neturime. Viskas nėra taip baisu, tačiau tai palengvino sprendimą“, – kalbėjo treneris K.Kemzūra. Kalbėdamas apie M.Lukauskį, K.Kemzūra prasitarė, kad jo neglumina spraga lengvųjų puolėjų grandyje: „Pasitarę nusprendėme dirbti su šešiais aukštaūgiais ir šešiais mažesniais krepšininkais. Mindaugas nėra tikras lengvasis puolėjas.“ K.Kemzūra taip pat užsiminė apie įdomius eksperimentus. „Dabar netgi yra minčių Paulių Jankūną panaudoti lengvuoju puolėju. Galbūt tai atneš mums naudos. Ne visas rungtynes, bet bent dalį jų. Matėme problemų, pavyzdžiui su Rusija, kai varžovai turi krepšininkų, žaidžiančių per 2–3 pozicijas. Mums reikės pasiruošti žaisti su tokiais priešininkais.“

Milžiniškas ekranas Vilniuje Vilniaus „Siemens“ arena krepšinio aistruolius, negalinčius Lietuvos rinktinės krepšininkų palaikyti Panevėžyje, kviečia burtis krepšinio sirgalių namais virsiančios „Siemens“ arenos viduje ir lietuviams svarbiausias 1-ojo Europos krepšinio čempionato etapo kovas stebėti tiesiogiai didžiausiame vaizdo ekrane mieste. Ekranas, kurio dydis net 20x10 metrų, visų sirgalių lauks jau šiandien, rugpjūčio 31 d., kai Lietuvos krepšinio rinktinė žais pirmąsias Europos krepšinio čempionato rungtynes su Didžiąja Britanija. „Siemens“ arenos didžiajame ekrane bus tiesiogiai transliuojamos keturios Panevėžyje vyk-

GALUTINIS LIETUVOS RINKTINĖS DVYLIKTUKAS: Mantas Kalnietis, Šarūnas Jasikevičius, Tomas Delininkaitis, Martynas Pocius, Rimantas Kaukėnas, Simas Jasaitis, Paulius Jankūnas, Darius Songaila, Kšyštofas Lavrinovičius, Robertas Javtokas, Marijonas Petravičius ir Jonas Valančiūnas.

Tiesiogiai iš Panevėžio transliuojamų Lietuvos rinktinės varžybų tvarkaraštis: • rugpjūčio 31 d. 21 val. – Lietuva–Didžioji Britanija • rugsėjo 1 d. 21 val. – Lietuva–Lenkija • rugsėjo 2 d. 21 val. – Lietuva–Turkija • rugsėjo 4 d. 21 val. – Lietuva–Ispanija • rugsėjo 5 d. 21 val. – Lietuva–Portugalija

Inžinerijos bendrovė „TP engineering“ tapo nauja generaline Europos čempionatui besirengiančios Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės ir Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) rėmėja. Per pristatymą Lietuvos komandos kapitonas R.Javtokas „TP engineering“ valdybos pirmininkui Artūrui Gudynui įteikė rinktinės marškinėlius. Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas įsitikinęs, kad naujos rėmėjos atsiradimas prieš pat Europos čempionato pradžią yra labai reikšmingas. Anot M.Balčiūno, minėtoji kompanija parems šalies krepšinį septynženkle suma. „TP engineering“ gimė sujungus dviejų lietuviško kapitalo įmonių – „Techniniai projektai“ ir NTSG – inžinerinių, techninių ir informacinių technologijų sprendimų žinias bei patirtį. Beje, bendrovės NTSG savininko Antano Guogos įkurta lošimų bendrovė „TonyBet“ traukiasi iš Lietuvos krepšinio rėmėjų gretų. „Tiesiog susiklostė mums nepalanki situacija. Lietuvoje mums neleidžiama konkuruoti su užsienio lažybų bendrovėmis. Nebenorime kovoti su vėjo malūnais. Bet tikiuosi, kad netolimoje ateityje situacija pasikeis“, – teigė A.Guoga. Anot M.Balčiūno, „TonyBet“ per dvejus metus Lietuvos krepšiniui skyrė apie 2,5 mln. litų.

Eltos nuotraukos

Dar čempionatui neprasidėjus... šiemet Dirkas tapo NBA čempionu ir buvo pripažintas finalinėje serijoje geriausiu. Jam taip pat priklauso du naudingiausio Europos pirmenybių žaidėjo titulai – 2001 ir 2005 metais. • Belgijos vyrų krepšinio rinktinė pirmoji atvyko į Klaipėdą, kur pradėjo treniruotes bei rengimąsi startuosiančiam Europos vyrų krepšinio čempionatui. Belgai, kaip ir kitos D grupės nacionalinės komandos, įsikūrė „Amberton“ viešbutyje. Tiesa, apgyvendinimo vieta ir jos „kaimynai“ kiek nustebino Belgijos rinktinės „centrą“ Tomą van den Spiegelį. „Lietuviai tikrai žino, ką pasiūlyti krepšininkams – mūsų pastate yra

Ralis „Aplink Lietuvą“. Tris dienas vykusį tradicinį automobilių ralį „Aplink Lietuvą“ laimėjo Liutauras Paulauskas su šturmanu Viliumi Strazdausku, važiavę „Subaru Impreza“ automobiliu. Vilniuje, S.Daukanto aikštėje, 80metį mininčio ralio nugalėtojus pasveikino Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji L.Paulauskui ir V.Strazdauskui įteikė Prezidentės taurę. Šalies vadovė taip pat pasveikino jauniausią ralio dalyvį – 11-metį Roką Gricių.

Naujas krepšinio rinktinės rėmėjas

Lietuvoje pasiektas pasaulio kamuolio mušinėjimo rekordas – vienu metu tai darė daugiau nei 60 tūkst. žmonių.

• Vienam geriausių pasaulyje Vokietijos krepšininkui Dirkui Novickiui (ūgis – 213 cm, svoris – 111 kg) Berlyne įteiktas aukščiausias šalies sporto apdovanojimas. Priminsime, kad

Žinių sprintas

Eltos nuotraukos

naktinis klubas, boulingo takeliai ir striptizo klubas! Na, susikaupk, Tomai!“ – juokavo aukštaūgis.

VL, Eltos inf.

Belgijos lenktynes laimėjo vokietis S.Fetelis. Pasaulio „Formulės–1“ automobilių lenktynių čempionato 12-ąjį etapą – Belgijos „Grand Prix“ lenktynes – laimėjo iš pirmosios pozicijos startavęs sezono lyderis, „Red Bull–Renault“ komandos pilotas vokietis Sebastianas Fetelis. Tai – septintoji 24 metų Vokietijos autolenktynininko pergalė šį sezoną ir 17-oji per visą karjerą. Antras finišavo nugalėtojo komandos draugas australas Markas Veberis, trečias – iš tryliktosios pozicijos startavęs britas Džensonas Batonas. Nugalėtojo titulą ginantis S.Fetelis turi 259 taškus. Antrąją vietą užimantis M.Veberis nuo lyderio atsilieka 92 taškais. Į trečiąją vietą su 157 taškais pakilo F.Alonsas.

Pirmauja vilniečiai. Lietuvos futbolo A lygos čempionato 24-ojo turo rungtynėse nugalėtojo titulą ginantis Panevėžio „Ekranas“ svečiuose net 5:1 (2:1) nugalėjo Alytaus „Dainavos“ futbolininkus. „Ekranas“, po 22 rungtynių turintis 53 taškus, turnyro lentelėje užima antrąją vietą. Jis nuo pirmaujančio Vilniaus „Žalgirio“ atsilieka trimis taškais. Tiesa, sostinės klubas yra sužaidęs dviem mačais daugiau. „Žalgiris“ išvykoje 1:0 (1:0) įveikė devintąją vietą užimančius Mažeikių „Mažeikius“. Trečiojoje pozicijoje žengianti Marijampolės „Sūduvos“ komanda svečiuose 1:2 (1:1) pralaimėjo Kauno „FBK Kauno“ futbolininkams. „Sūduva“ po 23 rungtynių turi 43 taškus. Europos čempionate – trys lietuvių medaliai. Lietuvos boksininkas Ričardas Kuncaitis iškovojo Europos jaunimo (17–18 metų) čempiono titulą. 18-metis marijampolietis Dubline (Airija) vykusių Senojo žemyno jaunimo pirmenybių svorio kategorijos iki 64 kg (31 dalyvis) finale 20:14 nugalėjo Rusijos atstovą Zaūrą Abdulajevą. Edgaras Skurdelis svorio kategorijoje iki 60 kg (24 dalyviai) iškovojo sidabro medalį. 18-metis šilutiškis finale 8:11 pralaimėjo Pervizui Bagirovui iš Azerbaidžano. Šilutiškis Viktoras Komkovas (svorio kategorija iki 49 kg; 15 dalyvių) pelnė bronzos medalį. UEFA supertaurė – „FC Barcelona“ futbolininkams. UEFA supertaurę iškovojo praėjusio sezono Europos futbolo klubų Čempionų lygos nugalėtoja „FC Barcelona“ (Ispanija), Ji Monake vykusiame mače 2:0 (1:0) įveikė Europos lygos varžybų nugalėtoją „FC Porto“ (Portugalija) ekipą.

VL, Eltos inf. EPA–Eltos nuotraukos

2011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 69 (9088) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Šeštoji pavara

Ar saugus vaiko kelias į mokyklą? Uteniškiai pareigūnai dirbs aktyviai

Kasmet prasidedant mokslo metams mūsų šalies policijos pareigūnai prašo moksleivių prisiminti saugaus eismo taisykles, vairuotojų – būti atidesniems. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Vismantas Žuklevičius VL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@valstietis.lt

Rugsėjį gatvėse ir keliuose gerokai suaktyvėja eismas. Iš atostogų grįžta moksleiviai, iki tol su savo atžalomis poilsiavę tėvai, padidėja automobilių srautas. Pėsčiųjų perėjos, kelkraščiai tampa pavojingesni.

Skiria daugiau dėmesio saugiam eismui Kasmet prasidedant mokslo metams policijos pareigūnai prašo moksleivių prisiminti saugaus eismo taisykles, vairuotojų – būti atidesniems. Artėjant rugsėjo 1-ajai, kiekvienam eismo dalyviui primenama, kad tiek kelyje, tiek ir viešosiose vietose mes esame ne vieni – kasdien gatvėse vis

daugės į mokyklas skubančių moksleivių, į miestus sugužės daugiau žmonių, padidės transporto eismas. „Tauragėje naujų šviesoforų prieš mokslo metų pradžią neatsiras, tačiau, kaip ir kiekvieną rugsėjį, bus sustiprintas policijos patruliavimas keliuose. Dvi pirmas savaites pareigūnai budės prie mokyklų, pėsčiųjų perėjų, vietose, kuriose renkasi moksleiviai. Viešos saugaus eismo akcijos vyks ne tik Tauragės mieste, bet ir mažesniuose miesteliuose, kaimuose, kur intensyvesni automobilių srautai“, – sakė Tauragės apskrities VPK laikinai einanti Valdymo organizavimo skyriaus specialistės pareigas Simona Šniaukštaitė. Pasak S.Šniaukštaitės, rugsėjo prevencinėms akcijoms papildomų lėšų policijos komisariatas negaus. „Pareigūnai dirbs įprastu režimu, ta-

čiau didesnį dėmesį skirs eismo saugumui, ypač vaikų bei viešajai tvarkai užtikrinti jaunimo pamėgtose vietose. Taip bus siekiama atkreipti visuomenės dėmesį, kad į gatves rudenį išeina daugiau vaikų ir visiems

Utenos apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio nepilnamečių reikalų veiklos grupės vyresnysis specialistas Rimgaudas Valiulis pasidžiaugė pamatęs ryškinamas pėsčiųjų perėjas, prieš jas atsiradusius „geltonus vaikus"– specialius ženklus, priminsiančius, kad į gatves vėl grįžo vaikai. „Ryte prie kiekvienos pėsčiųjų perėjos budės policininkai, kad vaikai galėtų saugiai pasiekti švietimo įstaigas. Daugiau pareigūnų budės ir prie mokyklų bei vakare numatomo koncerto metu kultūros centre. Stengsimės, kad pirmoji mokslo metų diena Utenoje būtų be eismo įvykių ir viešosios tvarkos pažeidimų“, – sakė su paaugliais dirbantis R.Valiulis. Kauno apskrities policija kartu su UAB „Sostena“ dar rugpjūčio

Per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje žuvo 11 vaikų, beveik dukart daugiau nei pernai. reikia būti atidesniems“, – sakė atstovė spaudai ir pridūrė, kad policijos pareigūnas gatvėje drausmina, tad tokios akcijos yra naudingos. „Vairuotojai rugsėjį paprastai būna atidesni ir dėl policijos vykdomų akcijų. Galima pasidžiaugti, kad gatvėse pagausėjus vaikų eismo įvykių nedaugėja“, – sakė Tauragės apskrities VPK atstovė spaudai.

23 dieną pakvietė atostogaujančius moksleivius į prevencinį renginį „Saugu, smagu, įdomu“. Jaunieji policijos rėmėjai ir Dainavos mikrorajone gyvenantys vaikai buvo mokomi saugiai pereiti gatvę, kaip tamsiuoju paros metu nešioti atšvaitus, kur juos prisisegti. Rugsėjį Kaune taip pat vyks įvairios saugaus eismo akcijos. Vaikams

Informacinė visuomenė Lietuvoje: nuo provincijos iki didmiesčio Prieš dešimt metų pagal interneto vartojimo mastą Lietuva buvo viena iš Europos autsaiderių, o šiandien informacinės ir ryšių technologijos mūsų šalyje jau tapo neatsiejama daugelio žmonių kasdienybės dalimi. Palyginti su 2001 m., interneto vartotojų Lietuvoje padaugėjo 8 kartus. Planuojama, kad besinaudojančiųjų informacinėmis ir ryšių technologijomis toliau daugės – iki 2013 m. galimybę naudotis modernaus plačiajuosčio interneto ryšio paslaugomis turės 98 proc. šalies kaimiškųjų vietovių gyventojų, o elektroninės paslaugos sparčiai augs.

Internetas – ne tik pramoga 2001 m. „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, Lietuvoje internetu reguliariai naudojosi tik 7,4 proc. gyventojų, prie jo buvo prisijungę vos 2,5 proc. šalies namų ūkių. Internetu prekes arba paslaugas pirko 3 proc., elektroninėmis viešosiomis paslaugomis naudojosi tik 5 proc. Lietuvos gyventojų. Prabėgus dešimtmečiui, situacija iš esmės pasikeitė. Rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT atliktos apklausos duomenimis, 2011 m. pradžioje internetu jau naudojosi

63,5 proc. šalies gyventojų ir net 100 proc. 15–19 metų amžiaus Lietuvos jaunimo. Beveik 60 proc. namų ūkių turi interneto ryšį, 35 proc. gyventojų naudojasi elektroninėmis viešosiomis paslaugomis. Lietuviai dažniausiai naudojasi paieškos sistemomis (82 proc. interneto vartotojų), elektroniniu paštu (78 proc.), interneto portalais (71 proc.), interneto forumais ir pokalbių svetainėmis (59 proc.), ieško konkrečios informacijos duomenų bazėse (56 proc.), naudojasi e. bankininkystės paslaugomis (52 proc.). Europos Komisijos „Europos skaitmeninės darbotvarkės“ ataskaitos duomenimis, Lietuva Europos Sąjungos (ES) kontekste šiuo metu užima geras pozicijas pagal tokius rodiklius, kaip fiksuotos plačiajuosčio ryšio linijos (10 Mbps ir didesnio pralaidumo), mobiliojo plačiajuosčio ryšio skverbtis, gyventojų, skaitančių naujienas internetu ir internete skelbiančių savo pačių sukurtą turinį, skaičius.

Populiarėja elektroninės paslaugos Informacinių ir ryšių technologijų vartojimas itin sparčiai pradėjo augti nuo 2001 m. Tais pačiais metais prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo įkurtas šiemet dešimtme-

tį minintis Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK). Nuo 2010 m. prie Susisiekimo ministerijos veikiantis komitetas dalyvauja formuojant valstybės informacinės visuomenės plėtros politiką, koordinuoja jos įgyvendinimą. Jis taip pat yra atsakingas už ES struktūrinių fondų paramos, skiriamos informacinės visuomenės plėtros projektams, administravimą. Būtent šios iš ES struktūrinių fondų gaunamos ir sėkmingai naudojamos lėšos nemažai prisideda prie to, kad Lietuvos žmonės pajustų informacinių ir ryšių technologijų teikiamus privalumus. Pasinaudojant ES lėšomis, dauguma tradiciniu būdu teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų perkeliamos į elektroninę erdvę, taip didinamas viešojo administravimo institucijų veiklos efektyvumas, taupomas kiekvieno Lietuvos gyventojo laikas ir suteikiama galimybė gauti kokybiškesnes paslaugas. Internetu galima naudotis „Sodros“, „Regitros“, Registrų centro, Darbo biržos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Statistikos departamento ir daugelio kitų įstaigų teikiamomis elektroninėmis paslaugomis, taip pat kreiptis pagalbos į Policijos departamentą, t. y. žmogus internetu gali informuoti pareigūnus apie nusikalstamą veiką, eismo įvykį ar kitokį teisės pažeidimą. Skait-

meninėje erdvėje galima rasti vis daugiau kultūros lobynų – suskaitmenintų knygų, muziejų eksponatų, kino dokumentikos, televizijos ir radijo archyvinių įrašų. Nors Lietuva jau dabar yra ES lyderė pagal šviesolaidinio interneto paplitimą, miesto ir kaimo galimybės naudotis plačiajuosčiu internetu vis dar gerokai skiriasi. Planuojama, kad iki 2013 m. balandžio mėnesio, įgyvendinus projektą „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra“ (RAIN-2), kuris finansuojamas Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ lėšomis, 98 proc. šalies kaimiškųjų vietovių gyventojų turės galimybę naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis. „Svarbu, kad šis projektas sudarys sąlygas kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms internetu naudotis tokiomis pačiomis kainomis, kaip ir mieste. Tai sukurs konkurencinę aplinką – prie šviesolaidinių linijų galės jungtis visi operatoriai, o gyventojai galės rinktis, kurio paslaugomis naudotis“,– tvirtina IVPK direktorius Valdas Kišonas.

7

bus rodomi filmai, organizuojamos paskaitos, žaidimai, viktorinos.

Šiemet daugiau žuvo vaikų Renginys „Saugiai į mokyklą, saugiai į namus“ rugsėjo 1-ąją 12 val. prie „Akropolio“ sukvies Saulės miesto vaikus. „Priminsime saugaus eismo taisykles, rengsime dviratukų slalomo varžybas. Renginyje dalyvaus kinologai su šunimis bei Lietuvos policijos simbolis – šuniukas Amsis“, – apie būsimą saugaus eismo šventę pasakojo Šiaulių apskrities VPK Valdymo organizavimo skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio viršininkas Artūras Šliavas. Virvė saugiam gatvės perėjimui – pavasarį pristatytas, tačiau vis dar mažai žinomas prevencinis metodas vaikams. „Mažieji įsikimba į specialią virvę, turinčią iš abiejų pusių rankenėles, atšvaitus, ir visi drauge pereina gatvę. Į gyvatę panaši virvė bus dovanojama darželiams, ji gerai matoma vairuotojams“, – pasakojo viršininkas. Kėdainiuose policijos pareigūnai vaikus patys ves per pėsčiųjų perėjas. Nebus pamirštos ir mažesnės gyvenvietės. „Kasmet rugsėjo 1-ąją policijos automobilis pasirodo ir mūsų kaime. Mokytojai klasėse praveda saugaus eismo pamokėlę. Tėvai patys rūpinasi, kad vaikai saugiai pasiektų mokyklą. Nepamenu, kad rugsėjį būtų skaudžių eismo įvykių“, – sakė Kėdainių rajono Lančiūnavos pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja. Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko Gintaro Aleksandravičiaus teigimu, per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje žuvo 11 vaikų, beveik dukart daugiau nei pernai. Remiantis bendrais statistikos duomenimis, eismo įvykių, kuriuose nukentėjo vaikai, sumažėjo nuo 421 iki 361.

Kabelis po Kuršių mariomis pasiekė Neringą RAIN-2 yra jau užbaigto projekto RAIN-1 tęsinys. RAIN-1 projekto metu buvo sukurta plačiajuosčio ryšio infrastruktūra 468 Lietuvos kaimiškosiose seniūnijose. Šiuo metu įgyvendinamo projekto RAIN2 metu bus nutiesta dar 4400 km šviesolaidinių kabelinių linijų, kurios pasieks ne mažiau kaip 770 šalies miestelių ir kaimų. Šių metų birželio mėnesio pabaigoje baigtas vienas iš technologiškai pačių sudėtingiausių projekto etapų – šviesolaidinis kabelis Kuršių marių dugnu nutiestas iš Klaipėdos į Neringos miestą. 1,7 km ilgio gręžinys kabeliui padarytas 40 metrų žemiau marių vandens lygio. Anot V.Kišono, IVPK strateginis tikslas – savo veiksmais ir pastangomis prisidėti prie informacinės visuomenės, kurios nariai savo veiklą grindžia informacija, žinojimu ir naujausių informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis, plėtros. Nuo informacinių technologijų sklaidos tiesiogiai priklauso ne tik įvairių ūkio sektorių vystymasis ir šalies verslo įmonių konkurencingumas tarptautinėse rinkose, bet ir kiekvieno mūsų galimybės, sėkmingai pasinaudojant ES paramos lėšomis kuriamais sprendimais, tapti pažangios informacinės visuomenės dalimi.

(Užs. 606)

8

2011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 69 (9088) Valstiečių laikraštis

ES parama

Deklaravimo neatitikimų mažėja Eleonora Kazlienė Pasibaigus pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaracijų teikimui, pastebėti paraiškose dažniausiai pasitaikantys neatitikimai. Palyginti su ankstesniais metais, šiemet ūkininkai pateikė tikslesnes deklaracijas, o neatitikimų užfiksuota gerokai mažiau.

Klaidų daroma mažiau Kasmetinis pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas, taip pat paraiškų pagal kai kurias su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemones teikimas, šiemet vyko nuo balandžio 4-osios iki birželio 15-sios, tačiau pavėluotai paraiškas dar buvo galima teikti iki liepos 11 d. Šiemet kaip ir pernai deklaravimas vyko elektroniniu būdu, tačiau, pasak Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) specialistų, pareiškėjai prie to jau įprato, todėl deklaravimas vyko dar sklandžiau nei prieš metus. Per šiemetinį deklaravimą pateikta kiek mažiau paraiškų nei pernai – 167 698, lyginant su pateiktomis 2010 metais (172 065). Tačiau bendras deklaruotas plotas šiemet beveik 50 tūkst. ha didesnis – jis siekia 2 736 503,3 ha. Tai rodo šalies ūkių stambėjimo tendenciją. Įvertinę pateiktas paraiškas, NMA specialistai pastebėjo ir dažniausiai pasitaikiusias deklaracijose klaidas. Užfiksavus neatitikimus ūkininkai išmokas gauna vėliau nei tie pareiškėjai, kurių deklaravimo paraiškose neatitikimų nenustatyta. Per šiuos metus įvairaus pobūdžio klaidų sumažėjo apie 60–70 proc. NMA specialistai tikisi, kad ateityje ši mažėjimo tendencija taip pat turėtų išlikti. Tam įtakos turėjo tiek tam tikri priimti palengvinimai, tiek ilgiau trukęs pasiruošimas deklaravimo procesui. 2011-ųjų deklaravimui pradėta ruoštis dar praėjusių metų spalį, kai buvo sudarytos galimybės pataisyti tais metais užfiksuotus neatitikimus. NMA Tiesioginės paramos departamento direktorė Sonata Miškinienė pasakoja, kad dažniausiai pasitaikę deklaravimo neatitikimai išliko tokie patys kaip pernai, tačiau jų skaičius gerokai pasikeitė. Aktualiausi išlieka dvigubo deklaravimo, viršdeklaravimo ir viršytų ražienų laukų plotų klausimai.

Per šiemetinį deklaravimą pateikta šiek tiek mažiau paraiškų nei pernai – 167 698. 2010-aisiais – 172 065. Tačiau bendras deklaruotas plotas šiemet beveik 50 tūkst. ha didesnis – jis siekia 2 736 503,3 ha. Autorės nuotrauka

Plotų neatitikimai ištaisyti iš anksto Vienas dažniausių neatitikimų – dvigubo deklaravimo atvejai. Jie fiksuojami tada, kai analogiškas plotas yra deklaruotas ir kito pareiškėjo paraiškoje. Tokiu atveju išmokos sulaikomos abiem pareiškėjams, kurių paraiškose deklaruotas tas pats laukas. Daugiausia dvigubo deklaravimo atvejų užfiksuota Klaipėdos rajone – 219, Vilniaus rajone – 88, o Švenčionių rajone – 81 tokio pobūdžio neatitikimas. Mažiausiai dvigubo deklaravimo atvejų šiemet aptikta Akmenės rajone, jame užfiksuotas vos vienas toks atvejis, Skuodo ir Zarasų rajonams teko po 2, o Pakruojo rajonui – 3 atvejai.

Dalyvaujančiųjų veikloje „Ražienų laukai per žiemą“ dėmesiui! Dalyvaujantys Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 programos „Kraštovaizdžio tvarkymas��� veikloje „Ražienų laukai per žiemą“ po derliaus nuėmimo privalo ne tik sutvarkyti šiaudus, juos surišant į ryšulius (ritinius), bet ir lengvai kultivuoti paviršių. Šis lengvas paviršiaus kultivavimas reikalingas, siekiant mažinti pasėlių užžėlimą piktžolėmis. Taip pat supurenus suslėgtą dirvą paskatinamas išsibarsčiusių sėklų sudygimas. Paviršių kultivuoti leidžiama iki rugsėjo 30 d. Neatlikus kultivavimo bei šį faktą užfiksavus patikros vietoje metu, pareiškėjui taikoma sankcija – išmoka mažinama 10 proc., t.y. vietoje 500 Lt/ha bus mokama 450 Lt/ha. atsiminti, kad atsisakymas lemia tam tikras sankcijas ir išmokos dydį. Tad galbūt verčiau tiesiog išspręsti neatitikimus pateikus NMA dokumentų

dar ką nors pakeičia. Šiemet tai daryta rečiau: pareiškėjai stengėsi iš karto deklaruoti plotą tiksliai ir jo nebetaisyti“, – pasakoja S. Miškinienė.

Per šiuos metus įvairaus pobūdžio klaidų sumažėjo apie 60–70 proc. NMA specialistai tikisi, kad ateityje ši mažėjimo tendencija taip pat turėtų išlikti. Tam įtakos turėjo tiek tam tikri priimti palengvinimai, tiek ilgiau trukęs pasirengimas deklaravimui.

kopijas, užuot lengva ranka atsisakius ploto“, – sako S. Miškinienė. Specialistė primena, kad atsisakius ploto po to, kai neatitikimas jau užfiksuotas, gresia tam tikros sankcijos. Dvigubo deklaravimo atvejų per metus sumažėjo net 70 proc. Anot S. Miškinienės, daug įtakos tam turėjo galimybė iš anksto šį neatitikimą ištaisyti ir patikslinti įbraižyto lauko duomenis. Atvykusiems į seniūniją pareiškėjams buvo sukuriama 2011 metų deRajonai, kuriuose užfiksuota daugiausia dvigubo klaravimui skirta, tačiau deklaravimo neatitikimų (2011 m. duomenys) dar nepatvirtinta paraiška, kurią, prasidėjus deklaravimui, tereikėjo tik patvirtinti. Tokiu būdu neatitikimas buvo pašalintas dar iki deklaracijų teikimo laikotarpio pradžios. Pastebima ir dar viena tendencija – ankstesniais metais pareiškėjai buvo linkę kelis kartus tikslinti deklaruotus plotus po paraiškos pateikimo, dėl to kartais įsiveldavo klaidų. „Būdavo, kad pareiškėjai deklaruoja lauką, vėliau paslenka jo plotą į šoną ar Dvigubo deklaravimo neatitikimą galima ištaisyti pateikus žemės valdymo dokumentus ir įrodžius, kad plotas yra dirbamas. Pasak S. Miškinienės, šis neatitikimas buvo dažnas ir pernai, o dalis ūkininkų, kurių paraiškose jis buvo užfiksuotas, nusprendė tiesiog atsisakyti deklaruoto ploto. „Kartais žmonėms atrodo, kad atsisakyti ploto yra paprasčiau nei susirasti dokumentus. Tačiau reikia

Išlieka aktuali ir viršdeklaravimo problema, kai nustatytas plotas kontroliniame žemės sklype viršija paramai skirti tinkamą plotą. Tai vienintelis neatitikimas, kurio atvejų per metus padaugėjo 11 proc. Viršdeklaravimas kartais atsiranda pareiškėjui suklydus nurodant deklaruotą plotą, todėl NMA specialistai primena, kad užfiksavus neatitikimą reikėtų nedelsiant patikslinti deklaraciją.

Pasikeitęs sėjomainos reikalavimas Nuo šiol sėjomainos reikalavimo privaloma laikytis tik tiems žemės ūkio subjektams, kurie augina rapsus. Rapsai tame pačiame lauke gali būti auginami ne ilgiau kaip 3 metus iš eilės. Žieminių ir vasarinių rapsų augalų pasėliai laikomi skirtingomis augalų rūšimis. deklaruojamame plote gali užimti ne daugiau kaip 30 proc. visų ražienų laukams tinkamų augalų rūšių ploto. Kai šis plotas viršijamas, fiksuojamas neatitikimas. Visgi per metus tokio neatitikimo atvejų sumažėjo 28 proc. – iš viso užfiksuoti 456 atvejai. „Manau, kad šį sumažėjimą galėjo lemti informacinės priemonės, – sako S. Miškinienė. – Šis neatitikimas atsiranda tik dėl pareiškėjo kaltės, nes jis pats turi susiskaičiuoti, kokį plotą gali palikti ražienoms. Šiemet su ūkininkais apie tai nemažai kalbėjome seminaruose, todėl matome ir pagerėjusius rezultatus.“ Įspūdinga valdų duomenų atnaujinimo neatitikimų statistika. 2010-aisiais šis neatitikimas buvo užfiksuotas 59 458 paraiškose, o šiemet – vos 200. NMA atstovė S. Miškinienė paaiškina, kas padėjo beveik visiškai pašalinti tokį neatitikimą: „Šiais metais buvo įvestas naujas techninis sprendimas – duomenys valdų registre buvo atnaujinami automatiškai deklaruojant pasėlius. Anksčiau būdavo dvi atskiros elektroninės sistemos, tad prie valdų registro tekdavo prisijungti atskirai.“

Neatitikimų ir toliau mažės Tikimasi, kad tolesnių deklaravimų statistika bus dar palankesnė ir neatitikimų turėtų būti dar mažiau. Tokias išvadas daryti leidžia neseniai įsigalioję Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pakeitimai ir sušvelninimai. Pareiškėjams, kurių paraiškose buvo nustatyti neatitikimai, buvo išsiųsti laiškai, kuriuose nurodyta, kaip neatitikimus ištaisyti. Kaip teigia S. Miškinienė, suskubus pašalinti neatitikimus, galima išvengti sankcijų ir išmokų sumažėjimo. „Svarbu atskirti, kuris neatitikimas tėra akivaizdi klaida, o kuris reiškia, kad pareiškėjas neatitinka deklaravimo tinkamumo kriterijų. Pavyzdžiui, jeigu pareiškėjas trejus metus deklaruoja pievą vienoje vietoje, o ketvirtus – kitame plote, akivaizdžiai matyti, kad tai yra įbraižymo klaida. Tokią klaidą galima ištaisyti dar nepritaikius sankcijų“, – sako NMA Tiesioginės paramos departamento direktorė. Anot jos, šiais metais NMA specialistai stengsis daugiau bendrauti su pareiškėjais ir paaiškinti jiems, kaip jie gali ištaisyti savo klaidas.

Padėjo informacinės priemonės ir techniniai sprendimai Tarp šiemet aptinkamų deklaravimo neatitikimų – ir ražienų ploto viršijimas. Pagal reikalavimus ražienos (Užs. 232)

VALSTIEČIŲ LAIKRAŠTIS 2011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 35 (174)

Ūkininkų žinios Mokesčių tikrintojai ieškos paslėptų milijonų Mokesčių inspektoriai susigriebė, kad iš žemės ūkio sektoriaus surenkama per mažai mokesčių. Vida Tavorienė

Specialistai turi įtarimų

VL žurnalistė, vida.tavoriene@valstietis.lt

Po darbymečio kai kurie šalies ūkininkai sulauks tikrintojų – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) susirūpino, ar žemdirbiai neslepia mokesčių. Be to, bus nusitaikyta ir į žemę nuomojančius savininkus. Skelbiama, kad jie galbūt kasmet į biudžetą nesumoka apie 20 mln. litų mokesčių.

VMI informuoja, kad dar šį pavasarį mokesčių inspektoriai pradėjo vykdyti projektą „Žemės ūkis“. Buvo susipažinta su šio sektoriaus mokamais mokesčiais ir pažeidimais. Kaip skelbia VMI, atlikta analizė parodė, kad gali būti slepiamos pajamos teikiant žemės ūkio paslaugas, ūkiuose įdarbinami nelega-

lūs darbuotojai, neteisėtai naudojami žymėtieji degalai. Be to, gali būti, kad už ūkininkų žemės nuomos sandorius kasmet nesumokama 20 mln. litų mokesčių. „Pradiniais skaičiavimais, bendras ūkininkams išnuomotos žemės plotas šalyje sudaro apie 1 mln. ha. Manoma, kad gyventojai, išnuomodami šią žemę, kasmet gauna per 100 mln. litų pajamų, nuo kurių nesumokama apie 20 mln. litų mokesčių. Be to, mokesčiai slepiami ir tuomet, kai ūkininkai neva veltui (panaudos pagrindais) naudojasi kitiems gyventojams priklausančia

Priedas apie žemės ūkį, ekonomiką, rinką Išeina trečiadieniais Redaktorė Meilė Taraškevičienė meile.taraskeviciene@valstietis.lt

žeme, tačiau realiai jos savininkams moka nuompinigius“, – teigė projekto „Žemės ūkis“ vadovas, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (PAVMI) viršininko pavaduotojas Vidas Osipovas. Analizuodami ūkininkų 2006– 2010 m. veiklos rodiklius, VMI specialistai įtarė, kad žemės ūkio sektoriuje gali būti „šešėlinių“ paslaugų. Traktorių registro duomenimis, apie 35 proc. stambiųjų ūkių (per 300 ha) turi savo javų kombainus, o kiti (65 proc.) ūkiai javų derlių nuima skolinta ar nuomota technika. Bendra paslaugų vertė už javų derliaus nuėmimą metams – apie 108 mln. litų. VMI specialistai įtarimų turi ir dėl nelegalaus darbo ūkininkų ūkiuose. Pasak V.Osipovo, nustatytas atvejis, kai 500 ha ūkyje dirba tik vienas darbuotojas – pats ūkio savininkas. Nukelta į 10 p. f

Į parodų centrą taikosi pirkėjai Rugsėjo 16–17 d. Algirdiškyje (Panevėžio r.) rengiama veislinių gyvūnų paroda-mugė.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Albinas Čaplikas VL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Anot parodos organizatorių, veislinių gyvūnų paroda organizuojama tikintis paskatinti Lietuvos ūkininkus auginti daugiau veislinių gyvūnų ir juos dauginti. Tikimasi ateityje Lietuvoje rengti visų trijų Baltijos šalių veislinių gyvūnų parodas ir taip pritraukti dar daugiau pirkėjų iš kitų šalių.

Mokys uždirbti daugiau

Po rudens darbų ūkininkai gali sulaukti tikrintojų iš VMI.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Pasak parodos organizatoriaus Arūno Rutkausko, paroda Algirdiškyje skirta ne tik profesionalams, bet ir paprastiems žmonėms – galvijų augintojai nori parodyti, ką jie gyventojams galėtų pasiūlyti ne tik parodų metu. Be to, parodos organizatoriai tikisi sulaukti paramos iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kurios atstovai miestiečiams papasakotų apie pieno kokybę. Nukelta į 12 p. f

Žemės ūkis be chemikalų – tolima svajonė Nuo kitų metų Briuselis ragins ūkininkus aklai nepasitikėti chemikalus gaminančių ir jais prekiaujančių firmų konsultantų patarimais.

VL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Chemikalus reikės tausoti tamento direktorius Saulius Jasius gauti tiesiogines išmokas bus kontdar praėjusių metų kovą Lietuvos roliuojami, kaip laikosi saugos reipagal ES direktyvą

Remiantis Europos Komisijos direktyva dėl tausaus pesticidų naudojimo, chemikalus bus galima naudoti tik tada, kada būtinai reikia, ir tik tiek, kiek reikia.

Nesilaikantieji nustatytų reikalavimų bus baudžiami ir, tikėtina, rizikuos prarasti tiesiogines išmokas. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Išteklių ir kokybės politikos depar-

Albinas Čaplikas

Dalis chemikalų tikrai įvežama nežinia iš kur, niekas nekontroliuoja jų kokybės.

grūdų perdirbėjų asociacijos tarybos posėdyje grūdų augintojams priminė, kad nuo 2011 m. visi norintieji

kalavimų.

Nukelta į 11 p. f

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka (Užs. 268)

Ūkininkų žinios

10 Naujienos trumpai Džiugina šių metų derlius Vasara – į pabaigą, derlius – į namus. Šiemet lietus ir saulė išaugino puikų derlių. Darbštuoliai juo džiaugiasi, o sėdintieji laukia, kas išties ranką su bulve ar duonos pluta. „Derlius neįleis bado į namus, kuriuose dirbama“, – tiki Šiaulių krašto žemdirbiai. Dabar jau gerą dešimtmetį ūkyje dirbantis Gintaras Tomkevičius kulia pašarinius. Ūkininkas iš hektaro šiemet kulia po 6,5 tonos. Už pašarinių grūdų toną supirkėjai moka 570 litų, už aukščiausios klasės kviečių – nuo 720 iki 825 litų. Žieminiai kviečiai iššalo, teko atsėti vasariniais. Pasėliai buvo drausti, draudimas šaltos žiemos nuostolius atlygino. Deja, duona ir šiemet nepigs. Gintaras juokdamasis liepia klausti A.Kubiliaus, kodėl net ir tais metais, kai grūdų kainos mažos, duonos kaina parduotuvėje išlieka stabiliai didelė. „Mums, auginantiems javus, dabar gera gyventi, tik valgantiesiems mūsų užaugintą duoną blogai – ji vis brangsta“, – teigia Gintaras.

Mokesčių tikrintojai ieškos paslėptų milijonų

ŽŪR, Eltos inf.

Susiklosčiusios nelygios konkurencinės sąlygos yra nepalankios tiems žemės ūkio subjektams, kurie kuria legalias darbo vietas ir moka mokesčius. Martyno Vidzbelio nuotraukos

Rugsėjo viduryje ketinama atrinkti 100 ūkininkų ūkių. Tačiau mokestiniai tyrimai bus atliekami tik maždaug trečdalyje jų.

e Atkelta iš 9 p. Mokesčių tikrintojams užkliuvo ir galimi piktnaudžiavimai žymėtaisiais degalais, kai jie naudojami ne pagal paskirtį. VMI informuoja, kad žemės ūkio veikla besiverčiantys gyventojai sudaro daugiau kaip pusę (55,7 proc.) visų mokesčius mokančių fizinių asmenų. Tačiau mokesčių ūkininkai pernai sumokėjo apie 65 mln. litų – tik 23 proc. visų mokesčių, kuriuos sumoka gyventojai.

Tikrins rizikingiausius ūkius

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

darbuotojų. Jei ūkyje moderni vakarietiška technika, ir mažiau darbo rankų reikia. Štai 100 ha ūkyje pakanka įdarbinti vieną žmogų, 500 ha – 3–4 darbuotojus. Ūkininkai kraipo galvas, kaip mokesčiais sureguliuoti kaimyniškus ir giminiškus santykius. „Kokius mokesčius mokėti, jei kaimynui nukūliau kelis ha javų, o jis man paskolino mašiną? Ar tėvas sūnui, brolis broliui negali panaudos sutartimi išnuomoti žemės?“ – tokie ir panašūs klausimai kyla ne vienam žemdirbiui.

Nelygios konkurencinės sąlygos

Per daug patikrų? Į Žemės ūkio rūmus (ŽŪR) kreipėsi žemdirbiai dėl įvairių tikrinančiųjų institucijų patikrų dubliavimosi. Jie pastebi, kad atvykę į ūkį skirtingų institucijų atstovai tikrina tuos pačius dalykus. Žemdirbiai supranta, kad vykdant veiklą patikros yra reikalingos. Tačiau nuostabą kelia faktas, kad tą patį žemdirbį dėl to paties dalyko tikrina kelių skirtingų institucijų tikrintojai. Tai atima laiko ir žemdirbiui, ir patiems tikrintojams. Kaip pastebėta, labiausiai dubliuojasi Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų patikros (mėšlo ir srutų tvarkymas, mineralinės trąšos, apsauginės zonos ir t. t.). ŽŪR kreipėsi raštu į Žemės ūkio ministeriją prašydama organizuoti apskritojo stalo diskusiją kartu su Aplinkos ministerijos ir žemdirbių atstovais dėl institucijų patikrų dubliavimosi.

2011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 69 (9088) Valstiečių laikraštis

PAVMI viršininko pavaduotojas teigė, kad daugiausia dėmesio sulauks Panevėžio, Šiaulių ir Marijampolės apskričių ūkininkai, kurie valdo trečdalį visos šalyje dirbamos žemės.

Lito ir užsienio valiutų santykiai

„Per patį darbymetį ūkininkių netrukdysime. Mūsų specialistų atrinkti ūkiai sulauks ketvirtą ketvirtį. Apie tai pagal visas taisykles jie bus įspėti“, – sakė V.Osipovas. Rugsėjo viduryje ketinama atrinkti 100 ūkininkų ūkių. Tačiau mokestiniai tyrimai bus atliekami tik maždaug trečdalyje jų. V.Osipovas tikino, kad jei bus rasta klaidų ūkyje, ūkininkų neskubės bausti. Jiems bus teikiami siūlymai, kaip tas klaidas ištaisyti. Kita projekto „Žemės ūkis“ dalis – žemės nuomos sandoriai. Mokesčių inspektoriai rinks informaciją, iš ko ūkininkai nuomojasi žemę ir ar žemės savininkai moka mokesčius.

Stebina inspektorių žygiai Kai kuriuos ūkininkus tokie mokesčių inspektorių žygiai stebina,

tačiau žemdirbiai tvirtina, kad numatytų vizitų nebijo. „Valdininkams reikia gerų atlyginimų ir dar visokių priedų, tad ir ieško, iš kur dar paimti“, – taip VMI vykdomą projektą supranta ne vienas ūkininkas. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kupiškio skyriaus vadovas Antanas Dobrovolskis įsitikinęs, kad tie 20 mln. Lt, kurių ieško mokesčių inspektoriai, bus paimti ne iš žemės savininkų, o ūkininkų kišenės. „Žemės savininkai pakels nuomos kainas ir sumokės mokesčius. Taigi tie milijonai guls ant žemdirbių pečių“, – neabejoja Kupiškio rajono ūkininkas. LŪS Pasvalio skyriaus pirmininkas Vilhelminas Janušonis tvirtino, kad ūkininkai yra pripratę prie visokių patikrų, todėl be baimės ir be nuostatų yra pasirengę priimti mokesčių inspektorius. „Visi rimti ūkininkai registruoja nuomos sutartis, moka mokesčius. Kitaip ir būti negali, nes įgyvendindami melioracijos, europinėmis lėšomis remiamus investicinius projektus privalo turėti 5 metus galiojančias žemės nuomos sutartis. „Sodrai“, sveikatos draudimą mokame, PVM sąskaitos griežtai tvarkomos. Jei turime pelno, mokame ir pelno mokestį. Tik šiemet jo gali nebūti – po lietaus grūdai bus tik pašariniai“, – dėstė pasvalietis. Anot ūkininkų, mokesčių inspektorių neturėtų stebinti tai, kad dideliuose ūkiuose suranda nedaug

Grūdų kokybės tyrimus galima kartoti

Lietuvos bankas nuo 2011 metų rugpjūčio 30 dienos nustato tokius lito ir užsienio valiutų santykius. * – oficialus lito kursas – 3,4528 lito už 1 eurą, galiojantis nuo 2002 m. vasario 2 d., patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Žin., 2002, Nr.12-417) ir Lietuvos banko valdybos (Žin., 2002, Nr.12-453) nutarimais. Pavadinimas

Kodas

Euras*

EUR*

Valiutos kiekis 1

Baltarusijos rublis

BYR

10 000

4,7017

Čekijos krona

CZK

10

1,44326

Santykis 3,4528

Didžiosios Britanijos svaras sterlingų GBP USD JAV doleris

1

3,9031

1

2,3819

Latvijos latas

LVL

1

4,8665

Lenkijos zlotas

PLN

10

8,3087

Rusijos rublis

RUB

100

8,2389

Ukrainos grivina

UAH

10

3,9805

Švedijos krona

SEK

10

3,7739

Norvegijos krona

NOK

10

4,4447

VMI planus pradėti rizikingiausių ūkininkų ūkių mokestinius patikrinimus palankiai sutinka didelius dirbamos žemės plotus valdančios bendrovės. Pasak žemės ūkio paskirties žemės ir statinių valdymo paslaugas teikiančios bendrovės „Agro Management Team“ direktoriaus Mariaus Žutauto, jei apeinami įstatymai, rinkos sąlygos tampa nevienodos juridiniams ir fiziniams asmenims. Juridiniai asmenys moka mokesčius į valstybės biudžetą, o gali būti, kad dalis ūkininkų jų išvengia. Dėl šios priežasties žemės nuomos kaina mokesčius mokantiems asmenims tampa 15 proc. didesnė nei tiems, kurie žemės valdymą registruoja panaudos pagrindais. Kaip pavyzdį M.Žutautas pateikia duomenis: AB „Agrowill Group“ per 2010-uosius metus už nuosavybės ir nuomos teise valdomus žemės plotus sumokėjo 543 682 Lt gyventojų pajamų mokesčio. „V idutiniškai AB „Agrowill Group“ už nuomojamą žemę 2010-aisiais mokėjo 230 Lt už ha, nors oficialiuose Lietuvos šaltiniuose skelbiama, kad vidutinė nuomos kaina siekė vos 139 Lt. Galima teigti, kad toks didelis – net 60 proc. – skirtumas tarp oficialiai pateikiamos vidutinės kainos ir realiai sumokamos sumos rodo, jog ūkininkų mokami nuompinigiai yra neoficialūs ir nurodoma ne visa žemės savininko gaunama nuomos kaina“, – pabrėžė M.Žutautas. Anot bendrovės „Agro Management Team“ vadovo, žemės ūkyje susiklosčiusios nelygios konkurencinės sąlygos yra nepalankios tiems žemės ūkio subjektams, kurie kuria legalias darbo vietas ir moka mokesčius.

Į VAT pristatyti grūdų ėminius galima asmeniškai ar pasinaudoti pašto paslaugomis.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Nuimant derlių ir parduodant grūdus daugėja ginčų ir nepasitenkinimo atvejų tarp grūdų pirkėjų ir pardavėjų dėl grūdų kokybės vertinimo ir atsiskaitymo teisingumo. Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) prie Žemės ūkio ministerijos informuoja, kad, siekiant išvengti ne-

sutarimų dėl grūdų kokybės įvertinimo tarp grūdų pirkėjo ir pardavėjo, grūdų pardavėjas ar jo atstovas, atvežęs grūdus į grūdų supirkimo įmonę, turėtų dalyvauti imant grūdų ėminį. Jo paėmimas iš transporto priemonės turi būti atliekamas vadovaujantis standarto „Grūdai ir jų produktai. Ėminių ėmimas“ reikalavimais.

Jeigu pirkėjas ir pardavėjas nesutaria dėl superkamų grūdų kokybės įvertinimo, tyrimai kartojami dalyvaujant pardavėjui. Kai pardavėjui nepriimtini pakartotinų tyrimų rezultatai, jis per parą (laiką skaičiuojant nuo kitos paros 0:00 val.) grūdų laboratorinį ėminį, įformintą aktu su dalyvavusių pusių parašais, įpakuotą į polietileno maišelį ir uždarytą taip, kad maišelyje liktų kuo mažiau oro, užplombuotą bei apsaugotą nuo išorinių pažeidimų, pateikia VAT prie Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorijai (Ozo g. 4A, Vilnius, tel. 8 5 276 0342, el. p. vida.timinskiene@vatzum.lt). Pristatyti grūdų ėminius galima asmeniškai ar pasinaudoti pašto paslaugomis. Siunčiant grūdų ėminį paštu, būtina pridėti prašymą dėl kokybės tyrimų atlikimo. VAT inf.

2011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 69 (9088) Valstiečių laikraštis

Ūkininkų žinios

11

Žemės ūkis be chemikalų – tolima svajonė e Atkelta iš 9 p. Taigi metai persirito į antrąją pusę – kada Lietuvoje bus pradėta laikytis minėtos direktyvos veiksmų plano? Pasak S.Jasiaus, toks veiksmų planas yra jau parengtas, artimiausiu metu dėl jo bus diskutuojama su socialiniais partneriais bei su suinteresuotomis institucijomis. „Jis bus patvirtintas žemės ūkio ministro įsakymu iki šių metų pabaigos, tada ir įsigalios, taigi mes nevėluojame“, – sako S.Jasius. Tačiau reikalavimų reikia laikytis ir dabar. „Minėta direktyva veda prie vadinamojo integruoto augalų apsaugos produktų naudojimo, o tai reiškia – chemikalus naudok tada, kai būtinai reikia, ir tik tiek, kiek reikia, aklai nepasitikėk kiekvienu suinteresuotos firmos konsultanto patarimu“, – priduria S.Jasius.

Laukuose neliko nei zuikių, nei kurapkų Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos (LEŽA) tarybos narys profesorius Antanas Svirskis linkęs ūkininkams kelti griežtesnius reikalavimus. Profesorius pastebėjo, kad kai kurie ūkininkai apskritai nesilaiko reikalavimų ir likus savaitei ar net kelioms dienoms iki derliaus nuėmimo susigundo nupurkšti bebaigiančius bręsti javus glifosato ar glufosinato preparatais (dažniausiai populiariausiu raundapu). Ar tikrai taip yra? Pakalbintas profesorius pridūrė: „Jei kas mano, kad išsigalvoju nebūtus dalykus, tegul apsidairo. Štai nuo praėjusios žiemos Dotnuvos apylinkių laukuose nebematau nei zuikių, nei kurapkų. Kokios priežastys? Manau, taip yra dėl ražienų purškimo raundapu.“ Pasak profesoriaus, ūkininkai, nupurškę raundapu ražienas, be jokios rizikos gali jas palikti rudenį neartas ir gauti tiesiogines išmokas.

Mirtys dėl netinkamo pesticidų naudojimo Kodėl niekas negirdi profesoriaus žodžių? „Manau, lemia dideli pinigai. Pesticidų pramonė bei prekyba uždirba itin didelius pinigus, o nelegalūs gamintojai ir nelegalių chemikalų tiekėjai uždirba dar daugiau. Štai jums ir atsakymas“, – sako A.Svirskis. Dalis chemikalų tikrai įvežama nežinia iš kur, niekas nekontroliuoja jų kokybės. Štai neseniai prie sienos buvo sulaikytos 39 tonos standartų neatitinkančio glifosato. Tiek tik sulaikyta, o kiek įvežama iš viso? Apie šios pramonės šakos galybę yra kalbėjęs ir Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) direktorius Evaldas Čijauskas: „Pesticidų verslas pagal pelningumą yra antras po narkotikų. Kinijoje, Argentinoje, Čilėje yra daug nelegalių gamyklų, kurios gamina pesticidų falsifikatus. Daug šių produktų patenka į Europą.“ Neatmetama tikimybė, kad tokie pesticidai pasiekia ir Lietuvą. Nelegaliai atgabentuose chemikaluose gali būti itin dideli kiekiai kancerogeninių medžiagų, kurios gali sukelti vėžį ir kitas nepagydomas ligas, galimi apsigimimai ir išsigimimai. Štai kasmet dėl netinkamo pesticidų naudojimo pasaulyje registruojama apie 18 tūkst. mirčių.

Purkšk, jeigu nori gero derliaus Profesorius A.Svirskis kritikuoja ne tik naudojančiuosius nelegalius chemikalus.

ninkui – jeigu nori pasiekti 5 t/ha, purkšk ne mažiau kaip penkis kartus. Tai aš ir klausiu – mums reikia grūdų ar nuodų?“ – piktinasi A.Svirskis. Tačiau profesorius tikisi, kad nuo 2014 m. ES šalyse pesticidų naudojimas bus apribotas, o gal tai įvyks net anksčiau.

Ar išgyventume be chemikalų?

Kai kurie ūkininkai apskritai nesilaiko reikalavimų ir likus savaitei ar net kelioms dienoms iki derliaus nuėmimo susigundo nupurkšti bebaigiančius bręsti javus glifosato ar glufosinato preparatais. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

žolėmis. Vėliau, sukūrus genetiškai modifikuotas sojas ir kitas augalų rūšis, atsparias minėtiems herbicidams, jie pradėti masiškai naudoti kultūrinių augalų pasėliuose. Viskas būtų gerai, jei glifosatas ir glufosi-

Profesoriui net šiurpas per nugarą eina, kai parodose girdi chemikalais prekiaujančių atstovų raginimus maksimaliai naudoti pesticidus. „Juk čia vieša paslaptis – dalyvavusieji parodose žemdirbiams girdėjo

Prof. A.Svirskiui net šiurpas per nugarą eina, kai parodose girdi chemikalais prekiaujančių atstovų raginimus maksimaliai naudoti pesticidus. „Glifosato ir glufosinato pagrindu sukurti herbicidai nuo seno naudojami priešsėjinei kovai su pikt-

natas būtų nekenksmingi žmogui, gyvūnams ir dirvožemio mikroorganizmams“, – tikina A.Svirskis.

chemikalais prekiaujančių firmų atstovų siūlymus purkšti pasėlius penkis ir daugiau kartų. Taip ir sako ūki-

Lietuvos žemdirbystės instituto (LŽI) Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja Roma Semaškienė sako negavusi informacijos apie tai, kad artimiausiais metais ES bandytų riboti ar net uždrausti naudoti raundapą. ŽŪR Augalininkystės skyriaus vedėjas Rimantas Lipskas net nustebo, kad gali būti ribojamas glifosato naudojimas: „Juk glifosatas palyginti labai greitai suskyla. Pasvarstykime šalta galva – uždrausti nesunku, bet yra ir kenksmingesnių preparatų, gal į Lietuvą pateks dar baisesnių? Kita vertus, blogai, kad netiriame jų poveikio, pasitikime rekomendacijomis. Bet jeigu Briuselis svarsto ir tuo klausimu priims kokį nors nutarimą, tada mes žinosime, kaip elgtis“. Valstybinės augalininkystės tarnybos Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus vedėjas Jonas Grigaliūnas irgi tikina žinių apie draudimus negirdėjęs: „Naujų apribojimų nėra. Anksčiau glifosatą buvo galima naudoti plačiau, net purkšti melioracijos griovius. Dabar taip daryti nebegalima. Tačiau paliktas ražienas galima purkšti, jeigu naikinami varpučiai. Tokie darbai galimi, tačiau ar apsimoka? Juk chemikalai nepigūs, todėl abejoju, ar ūkininkai taip švaisto pinigus.“ Vedėjas primena, jog ūkininkai turi laikytis nustatytų reikalavimų. „Jeigu ūkininkai chemikalais purškia, kaip teigiama, iki derliaus nuėmimo likus mažiau kaip dviem savaitėms, jie akivaizdžiai pažeidžia reikalavimus“, – sako J.Grigaliūnas.

Patarimai

Investicijas atperka didesnis derlius

Labiausiai augalų augimui, vystymuisi ir derlingumui įtakos turi subalansuotas tręšimas NPK trąšomis. Raimundo Šuikos nuotrauka

Andrius Lukoševičius AB „Linas Agro“ vadybininkas

prof. Albinas Šiuliauskas Žieminių rapsų pasėlių priežiūra prasideda iš karto po jų sėjos. Be to, jau metas pradėti ruošti ir žieminių javų sėklą sėjai.

Sunkesnėse dirvose, kuriose daug garstukų, rugiagėlių, trikerčių žvaginių, žieminių rapsų pasėliuose rekomenduojama naudoti dirvinio veikimo herbicidą Brasa – 2–2,5 l/ha-1. Drėgnose dirvose plataus veikimo spektro herbicidai Butizan ir Butizan Star, panaudoti tuoj po sėjos iki rapsams sudygstant, labai veiksmin-

gai naikina kibiuosius lipikus, veronikas, dirvines aguonas ir daugelį kitų piktžolių. Taip pat iki 70 proc. sunaikina garstukus. Esant sausesnei dirvai tirpalo kiekį reikėtų padidinti iki 300–400 l/ha-1. Purkšti geriau tuoj po sėjos. Ne mažiau svarbūs ir kiti darbai: dirvų rudeninis dirbimas, aišku,

pirmiausia žiemkenčių sėjai. Svarbiausia – optimaliu laiku nuskusti ražienas. Kiti dirvų dirbimo darbai tiesiogiai priklauso nuo numatytų sėti kultūrinių augalų rūšių. Labiausiai augalų augimui, vystymuisi ir derlingumui įtakos turi subalansuotas tręšimas NPK trąšomis. Šių trąšų naudojimas rudenį, jas įterpiant 5–7 cm gylyje prieš sėją, sudaro optimalias sąlygas augalams augti per visą augalų vegetaciją, o svarbiausia, kad jiems padeda geriau pasiruošti žiemojimui. Rudeniniam žieminių kultūrų tręšimui tinkamiausios NPK trąšos yra N5P15K30 ir kitos panašaus santykio trąšos, kurios užtikrina optimalias sąlygas augalams augti. Rekomenduojamos tręšimo normos planuojant gauti 3 t/ha-1 žieminių rapsų ir 5 t/ha-1 žieminių kviečių yra N5P15K30 – 300 kg/ha-1. Žiemkenčiams sėkmingai peržiemojus, kad gautume planuojamą žieminių rapsų ir žieminių kviečių derlingumą, pavasarį turime išberti trūksta-

mą P ir K trąšų kiekį N16P16K16 – 150 kg/ha-1. Siekiant aukštesnio pasėlių derlingumo šių trąšų normas reikia didinti. Labai svarbu sėjai tinkamai pasiruošti. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį: • geriausia įsigyti sertifikuotą sėklą, nes tik tokią sėklą sėjant galima ne tik 15–25 proc. sumažinti išsėjimo normas, bet ir beveik visada ji tolygiau sudygsta, o pasėliai būna aukštesnio žiemkentiškumo. Kai kurie ūkininkai teigia, kad sertifikuota sėkla atsiperka – užtikrinamas 200–300 Lt/ha-1 didesnis pelnas; • jei vis dėlto dalį numatytų žieminių javų plotų teks užsėti savame ūkyje išauginta sėkla, reikės prisiminti, kad sėklai nenaudojami grūdai, gauti iš stipriau išgulusių ar vėlyvos pjūties pasėlių. Iškūlus sėklai skirtus grūdus, juos skubiai reikia atskirti nuo įvairių šiukšlių, piktžolių sėklų ir grūdinių priemaišų. Drėgnesnius nei 16 proc. grūdus džiovinkite, paskui rūšiuokite pagal sėklų storį ir beicuokite; • sėjos dieną grūdai negali būti drėgnesni nei 14–15 proc., o geriausiai sudygsta 13 proc. drėgmės grūdai.

Ūkininkų žinios

12 Rinka Grikiai kainuos pigiau

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Pernai gerokai pabrangę grikiai šiemet pigs, prognozuoja tiek prekybininkai, tiek grūdų perdirbėjai. Praėjusiais metais grikių kainas labiausiai pakėlė juos supirkinėję lenkai. „Šiemet prognozuojamas geras grikių derlius, todėl „Maximos“ prekybos tinklo parduotuvėse žadame mažinti grikių kainas rugsėjį–spalį, tačiau kol kas anksti prognozuoti, kiek tiksliai jie pigs“, – teigė prekybos tinklo atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė. Šiuo metu 800 gramų grikių „Maximos“ parduotuvėse kainuoja nuo 6,49 iki 9,99 lito. Tai yra beveik dukart brangiau nei pernai prieš kainų kilimą. Per tą laiką grikių perkamumas sumažėjo apie 10 proc. Apie grikių pigimą nedrąsiai kalba ir Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos konsultantas Raimondas Guobis. „Kainos kasdien kinta. Pavyzdžiui, šią dieną moka vieną kainą, o dar lenkai atvažiuoja, superka ir kainas keičia. Manyčiau, kad kaina bus bent jau ne didesnė nei pernai, o gal ir mažesnė“, – sakė R.Guobis. „Lenkai iš mūsų išsiveža žaliavinius grikius ir pakelia kainas, nes jie moka brangiau negu mokėdavo Lietuvos supirkėjai. O kai lenkai kėlė, ir mūsiškiai pakėlė supirkimo kainas. Nieko nepadarysi – konkurencija, taip ir pabrango produktai“, – aiškino R.Guobis.

Galvijienos rinkos prognozės

Raimundo Šuikos nuotrauka

2011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 69 (9088) Valstiečių laikraštis

Į parodų centrą taikosi pirkėjai e Atkelta iš 9 p.

jos bei Turkijos. Kaip žinome, į Turkijos rinką eksportuojama labai daug Lietuvoje užaugintų gyvulių. Šia proga ŽŪR pirmininkas A.Stančikas primena ūkininkams, kad neverta parduoti veršelių: „Paauginkite ir tik tada parduokite. Be to, kai daugiau užauginsite, tada turėsite ir daugiau galimybių galvijus eksportuoti pelningiau.“ Pasak E.Gedgaudo, vien Turkijos poreikiai yra milžiniški, todėl apmaudu, kad lietuviai galvijų augintojai nepasinaudoja tokia galimybe. „Perspektyvos yra labai didelės, tačiau mes labai atsiliekame. Mums reikia naudoti kuo geresnę genetiką, plėsti bandas ir tapti Vakarų Europos šalių konkurentais bei partneriais“, – sako E.Gedgaudas.

Kaip žinome, šiuo metu daugelio ūkininkų pajamas lemia pieno supirkimo kainos, tačiau neretai užmirštama, kad daugelis ūkininkų savo pajamas papildo ir dar daugiau gali papildyti augindami veislinius gyvulius. „Keista, kad ši galimybė neretai yra užmirštama. Juk ūkininkai galėtų gauti nemažai papildomų pajamų. Tikėkimės, kad paroda paskatins kai kuriuos ūkininkus tuo užsiimti“, – viliasi Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos vadovas Edvardas Gedgaudas. Parodoje bus ne tik rimtų kalbų – rengėjai neužmiršo parengti ir atrakcijų. Pasak Žemės ūkio rūmų pirmininko Andriejaus Stančiko, viena jų – galimybė nusipirkti aviną mėsai. Pasirenki, parodai pirštu, jis čia pat skerdykloje paskerdžiamas, o mėsa pristatoma pirkėjui ar pirkėjams.

Baiminamasi privatizavimo

Rengs aukcioną Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos vadovas Darius Dzekčiorius akcentuoja ketinimą parodos metu surengti galvijų aukcioną. Tiesa, šiemet veisliniai galvijai bus tik parodos eksponatai, jų nebus galima įsigyti. Šį kartą aukcione bus galima nusipirkti mėsinių galvijų ir įvairių kitų gyvūnų. „Tai ne tik labai veiksminga populiarinimo priemonė, bet ir galimybė ūkininkams brangiau nei vidutiniškai rinkoje parduoti savo gyvulius“, – sako D.Dzekčiorius. Kokia galima nauda? „Neseniai dalyvavau veislinių gyvulių aukcione Airijoje. Prisimenu, pradinė galvijo kaina siekė 2 500 EUR, o aukcione išaugo iki 5000 EUR. Mums tai – sektinas pavyzdys“, – sako galvijų augintojas Nikolajus Dubnikovas. Kaimyninėje Latvijoje įkurtas Baltijos mėsinių galvijų aukcionų centras. Pasak D.Dzekčioriaus, šiame aukcione mėsinių galvijų gyvojo svorio kilogramo kaina būna net apie 1 latą (4,86 Lt) didesnė nei vidutiniškai rinkoje.

Rengėjai neužmiršo ir atrakcijų. Pasak A.Stančiko, viena jų – galimybė nusipirkti aviną mėsai. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Kokia bus pasiūla Algirdiškyje? Tikimasi, kad augintojai pasiūlys 30–50 bulių, iki 20 veršių (iki 400 kg) ir kt.

Mintyse – aukcionų centro steigimas Žinoma, vienas ar keli aukcionai per metus įtakos rinkai nepadarys.

pritraukti pirkėjų. Latvijoje aukcionai rengiami kas tris savaites. Lietuvoje rinka didesnė, todėl tikimasi, kad ateityje aukcionai Lietuvoje vyks net dažniau. Apskritai aukcionų centro idėja sklando jau ne pirmus metus. Dabar tai bus bandoma daryti pasitelkus Žemės ūkio rūmų specialistus. Be to, parodoje mugėje pirkė-

Algirdiškyje parodų centras veikė dar sovietiniais laikais. Veikė, tačiau ateityje gali nebeveikti – gyvulių augintojai baiminasi galimo parodų centro privatizavimo. „Žemdirbiams būtų labai skausminga prarasti tokį parodų centrą“, – sako D.Dzekčiorius. Į Algirdiškio parodų centrą taikosi pinigingi pirkėjai, kurie net neplanuoja čia rengti parodų ar gyvūnų aukcionų. Parodų centras yra strategiškai geroje vietoje – yra geležinkelio atšaka, magistraliniai ke-

Parodoje galvijų aukcionas bus rengiamas pirmą kartą. Jeigu bus paklausa, ūkininkai ketina Algirdiškyje steigti aukcionų centrą. Parodoje aukcionas bus rengiamas pirmą kartą. Jeigu bandymas pavyks, bus paklausa, ūkininkai ketina Algirdiškyje steigti aukcionų centrą ir rengti aukcionus dažnai. Kiek? Tai lems paklausa ir pasiūla. Pasiūlą ūkininkai garantuoja, lieka tik sužadinti paklausą. Anot N.Dubnikovo, daug lems aukciono organizatorių sugebėjimas

jai galės ir ne aukciono būdu įsigyti smulkiųjų gyvūnų, pavyzdžiui, ožkų, avių, žąsų, dekoratyvinių vištų ir kt.

Laukiama pinigingų svečių Parodoje, ypač aukcione, laukiama svečių iš Italijos, Graiki-

liai, įmanoma pasinaudoti net oro uostu Šiauliuose. Taigi Algirdiškis – ideali vieta ne tik galvijų aukcionams rengti. Štai todėl į šį kompleksą taikosi ne vienas pinigingas stambiojo verslo atstovas. Šiuo metu 97 proc. Algirdiškio parodų komplekso akcijų priklauso Žemės ūkio ministerijai.

Klausiate-atsakome ES 2011 m. antrą ketvirtį galvijienos gamyba šiek tiek padidėjo, tačiau trečią ketvirtį dėl aukštų pašarų kainų bei didelio karvių skerdimų skaičiaus 2010 m. ir 2011 m. pirmą pusmetį galvijienos gamyba ES neturėtų augti. Galvijienos eksportas pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 180 proc. Tai daugiausia lėmė atsivėrusi Turkijos rinka ir kitų tiekėjų nepakankama galvijienos pasiūla. Padidėjusi ES galvijienos eksporto apimtis turėtų išlikti ir ateinantį laikotarpį. O importas pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su 2010 m. pirmu ketvirčiu, sumažėjo 20 proc. ir dėl nepakankamos pasiūlos iš Pietų Amerikos neturėtų didėti artimiausiu metu. ES šalyse dėl didėjančio galvijienos eksporto, nepakankamos gamybos ir mažėjančio importo galvijienos kainos antrą šių metų ketvirtį, palyginti su pirmu, padidėjo 4,2 proc., o palyginti su 2010 m. antru ketvirčiu, – 10,5 proc. Galvijų supirkimo pagal skerdenas kaina atitinkamai padidėjo 1,6 ir 11,5 proc. Dėl mėsos kainų augimo 2011 m. ES prognozuojamas 1 proc. mažesnis galvijienos suvartojimas.

ŽŪMPRIS, Eltos inf.

Staigūs pokyčiai – pavojingiausi „Kokios ligos labiausiai gadina aruodan supiltų bulvių derlių?“ – klausia jaunoji ūkininkė iš Panevėžio r. Konsultuoja dr. Kęstutis Rainys Bulvių išsilaikymas priklauso nuo tinkamo saugyklų fitosanitarinio paruošimo. Labai svarbu, kad saugyklos ir rūsiai būtų švarūs, nes bulvių puvinių sukėlėjai laikosi sugedusiose bulvėse, žemėse ir kitose atliekose. Bulvių sausasis puvinys – viena labiausiai paplitusių bulvių sandėliavimo ligų. Ją sukelia įvairūs Fusarium genties grybai. Šie grybai – žaizdų parazitai. Todėl pirmiausia pažeidžiami mechaniškai sužaloti, sudaužyti, spragšių, graužikų pažeisti, apkrėsti maru, rauplėmis ir kitomis ligomis gumbai, kurių žaizdos neužsitraukusios, nepasidengusios dengiamuoju audiniu. Ligos vystymąsi skatina didelė santykinė drėgmė ir

aukšta temperatūra saugykloje. Ypač neigiamai veikia staigūs temperatūros ir drėgmės svyravimai. Šlapiuoju puviniu gumbus pūdo įvairios bakterijos ir grybai. Gumbai bakterijomis užsikrėsti gali tiek augdami lauke, tiek ir derliaus nuėmimo

metu arba sandėliuojant. Ypač sparčiai bulvės genda nesilaikant tinkamų sandėliavimo sąlygų, t.y. kai temperatūra būna aukštesnė nei 10 0C, o santykinė drėgmė didesnė nei 90 proc., kai bloga ventiliacija. Didžiausia bulvių puvimo tikimy-

Bulvių sausasis puvinys – viena labiausiai paplitusių bulvių sandėliavimo ligų.

bė – kaupo ar aruodo paviršiuje (20–30 cm), kur gumbai kvėpuoja intensyviausiai. Čia susidaro vandens kondensatas. Šlapiuoju puviniu sergančios bulvės apkrečia šalia esančias sveikąsias, ir taip susidaro puvimo židiniai. Sandėliavimo metu puvinys gali išplisti ant kitų gumbų, jiems susiliečiant su ligotais ir esant aukštai santykinei drėgmei.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

VALSTIEČIŲ 2009 lapkričio 25 •LAIKRAŠTIS Nr. 93 (8904)

13

KraštoReportažas naujienos Sodietė 2011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 8 (235)

Valstiečių laikraštis

Tėviškės šviesa

Priedas apie švietimą Išeina kartą per mėnesį

Redaktorius Bernardas Šaknys

bernardas.saknys@valstietis.lt

Remia Tautos fondas

Darbščių ir laimingų naujų mokslo metų!

Jurgis Valaitis Tautos fondo tarybos pirmininkas, emeritas

Mieli „Valstiečių laikraščio“ skaitytojai, brangūs švietimui skirto priedo „Tėviškės šviesa“ bičiuliai! Sveiki sulaukę naujų mokslo metų. Jau dešimtus metus bendradarbiaujame, tariamės, ginčijamės. Lietuvos mokykla Tautos fondui tapo sava, artima. Man teko garbė kiekvieną „Tėviškės šviesos“ laidą palydėti įvadiniu straipsniu, sveikinimo ar paraginimo žodžiu, atsakyti skaitytojams į jų atsiųstus klausimus, kurie aprėpė pačias opiausias švietimo problemas.

Malonu, kad viešojoje erdvėje visuomet yra svarūs kadenciją baigusio Prezidento Valdo Adamkaus, buvusio švietimo ir mokslo ministro dr. Algirdo Monkevičiaus, mokyklų, gimnazijų vadovų, mokytojų žodžiai. Visi jie man reikšmingi, svarbūs, palengvino mokyklos žingsnius į brandą. Tautos fondas nuo pirmųjų bendradarbiavimo su „Valstiečių laikraščiu“ dienų siekia, kad mokyklose būtų plėtojamas tautinis ugdymas, jaunimo sąmonėje ir gyvenime būtų įtvirtinama demokratija. Daug kartų dėkojau mokytojams už nuoširdų darbą, už atkaklumą puoselėjant ilgaamžes lietuvių tradicijas, gynėme (ir ginsime ateityje!) Pietryčių Lietuvos mokyklas nuo Lenkijos kišimosi į mūsų valstybės reikalus, kovosime su Lietuvoje tebekaraliaujančių Lenkijos okupacijos palikuonių piktais išpuoliais. Neseniai išplatinta menkavertė Lenkijos užsienio reikalų ministro Radislavo Sikorskio brošiūra – įžūlus ir neteisingas mūsų istorijos iškraipymas. Tai turėtų būti atitinkamai įvertinta. Negali būti didesnės nesąmonės, kokia skleidžiama minėtoje knygiūkštėje, kad Vilnių okupavo lietuviai. Kas nežino, kad iš tiesų Len-

kija buvo okupavusi Vilnių ir tokiu žingsniu visiems laikams suteršė savo garbę. Kiek per šią okupaciją buvo išžudyta lietuvių, kiek armija Krajova sušaudė nekaltų žmonių. To negalima pamiršti, ypač dabar, kai ant Lietuvos valstybės pilamas bjaurus purvas. Neseniai „Tėviškės šviesoje“ pasirodė nauja rubrika „Skaitiniai mokytojams“. Čia mokslininkų žodžiais atskleidžiama visa tiesa apie mūsų praeitį. Tikiuosi, kad mokytojai šiuos straipsnius panaudos pamokose, kaip priešnuodį mūsų valstybės niekintojams. Todėl kviečiu mokytojus, mokslininkus ir toliau rašyti priedui, tęsti pradėtas temas ir ginti savo valstybę. Šiuo metu negalime pasigirti mokinių pagausėjimu Lietuvos švietimo įstaigose, todėl neverkšlename ir dėl mokyklų mažėjimo. Suprantama, kiekvienos švietimo įstaigos uždarymas turi būti labai apgalvotas, atitikti gyventojų poreikius. Visų mūsų naujais mokslo metais laukia dideli darbai. Išeivija ir toliau padės, kiek įstengs. Būkime kartu! Džiugiai „Rytoj pradėsime 2011–2012 mokslo metus“, – susimąstė mokiniai. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Mokinių vasaros atostogos

Meilę Lietuvos istorijai reikia skiepyti ne tik pamokose Bernardas Šaknys VL žurnalistas, bernardas.saknys@valstietis.lt

Žinoma šalies pedagogė Andželika Laužikienė įsitikinusi, kad meilę Lietuvos istorijai geriausia ugdyti popamokinėje veikloje, todėl Suginčių vidurinėje mokykloje ji įsteigė jaunųjų archeologų būrelį, į kurį susibūrė nemažai mokinių.

Šią vasarą A.Laužikienė su mokiniais vykdė vaikų sociologizacijos projektą „Vasaros archeologijos mokykla“. Buvo planuota dalyvauti Dubingiuose vykstančiuose archeologiniuose kasinėjimuose, bet negavus reikiamo finansavimo teko apsiriboti dviem edukacinėmis ekskursijomis. Pirmosios metu jaunieji archeologai aplankė Trakų pusiasalio ir salos pilį, Senuosius Trakus,

Archeologijos muziejų Vilniuje ir Medininkų pilį. Per antrąją išvyką mokiniai visą dieną praleido Kernavėje „Gyvosios archeologijos dienose“ . Ten jie lipdė puodus, pynė juosteles, jodinėjo žemaitukais, šaudė iš lanko ir dalyvavo įvairiuose konkursuose. Visur jiems buvo įdomu, vaikai stengėsi kuo daugiau pamatyti, išgirsti. Mokiniai įsitikino, kokia turtinga mūsų tautos praeitis, kokie

Suginčių mokyklos jaunieji archeologai ir jų vadovė Andželika Laužikienė (viduryje) svajoja kitąmet dirbti kartu su tikrais archeologais. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

įvairūs buvo amatininkų darbai, kokie skambūs ir saviti senųjų muzikantų instrumentai. Į namus jie išsivežė daug įspūdžių, kuriuos kartu su mokytoja aptars jau rudenį grįžę į mokyklą. „Kiekviena išvyka su mokiniais į Lietuvos istorijos ir kultūros objektus labai padeda ne tik sudominti mokinius, bet ir ugdyti jų pilietiškumą, patriotiškumą. Kartais pastebiu, kaip vaikai nenoriai mokosi istorijos. Jiems ji atrodo nereikalinga, nes mokykloje programos ir taip perkrautos faktų, datų, pavardžių, žemėlapių. Tačiau jei sugalvoji, kaip pamoką padaryti gyvesnę, kaip panaudoti netradicinius metodus, pradedi atsilikti nuo privalomos programos. Dėstant vyresnėse klasėse mokytojų kūrybingumą labai varžo ir brandos egzaminų programa, pasirengimas jiems. Todėl istorijos mokymas daugeliui mokinių tampa neįdomus ir sausas. Net ir sėkmingai išlaikę istorijos egzaminą, jie jau kitą dieną arba geriausiu atveju po kelių mėnesių nieko neatsimena. Vienintelė išeitis, kaip pagyvinti Lietuvos istorijos mokymą, – popamokinė veikla, įdomūs projektai, edukacinės išvykos. Stengiuosi taip ir dirbti“, – sakė pedagogė. Jaunųjų archeologų būrelio vadovė nuolat studijuoja, ieško atsakymų į sudėtingiausius dabarties ir praeities politikos, gyvenimo būdo klausimus. Ji net kelių istorijos vadovėlių mokykloms bendraautorė. A.Laužikienės darbo patirtis – nemažas lietuviškos pedagogikos turtas, kurį reikėtų kuo plačiau propaguoti. „Mokinius reikia vesti į tautos istorijos gelmes, ieškoti ten mūsų paveldo, ant kurio reikėtų kurti savo ateitį“, – sakė A.Laužikienė.

Kriaunų mokiniai ilsėjosi prie jūros

Kriaunų pagrindinės mokyklos mokiniai, projekto „Ant bangos“ dalyviai ne tik pailsėjo prie jūros, bet ir pasisėmė daug gyvenimiškos išminties. Daivos Steponavičiūtės nuotrauka

Jau ketvirtus metus Rokiškio r. Kriaunų pagrindinės mokyklos mokiniai važiuoja ilsėtis prie jūros. „Dėkojame Rokiškio r. savivaldybei, tėvams, sveikatos centro „Energetikas“ Šventojoje atstovams, o ypač mūsų buvusiai mokyklos mokinei Ritai Barštytei-Matulevičienei, kurių dėka mokiniai turiningai praleido vasaros atostogas: pailsėjo, maudėsi, draugavo su kitų mokyklų mokiniais“, – sakė projekto „Ant bangos“ vadovė mokytoja Daiva Steponavičiūtė. Pasak mokytojos, tai buvo puikios ir turiningos atostogos. VL inf.

Tėviškės šviesa

14

2011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 69 (9088) Valstiečių laikraštis

Pedagoginiai pašnekesiai

Neverkšlenkime

Viltį reikia pasėti ir išauginti Viktorija Sliesoraitienė Filosofijos mokslų daktarė

Mane sukrėtė įvykiai Lietuvoje, kai mokinės nužudė mergaitę, supjaustė, išmėtė kūno dalis. Negaliu priprasti prie žinių apie vaikų pasikėsinimą į gimdytojus ar tėvų į vaikus. Kas atsitiko? Kur tos amžinosios dvasinės vertybės, kur tas amžiais lietuvių augintas gėris ir grožis?

Pradėkime nuo savęs Praradau viltį gyventi, laukti geresnių laikų – tokią išvadą daro vis daugiau mūsų jaunos šalies piliečių. Kaip atsakyti į tuos šiandienos nerimo ir žmonių skausmo atšvaitus? Kaip išmokyti vaikus gyvenimo? Juk dauguma tų žiaurių atžalų auginti vaikų lopšeliuose ir darželiuose. Šie klausimai verčia mus rimtai susimąstyti. Išauginau dvi dukras. Su didžiule atsakomybe nuo pirmųjų gyvenimo dienų joms daviau tai, ką vaikystėje man buvo davę tėvai, seneliai, giminės. Pirmiausia turtingą dvasinį pasaulį, šviesų ir kupiną vilties, kuo

Žaidimai vaikams teikia daug džiaugsmo.

gūdu ir pavojinga, nes lauži savo giminės šaką, skurdini ją, atimdama gyvenimus ir įžengdama į gilią vienatvės duobę.

Tautos pedagogikos ištakos Man teko giliau domėtis senosios lietuvių pedagogikos ištakomis, kurios atskleidė daugelio kartų kelią

taisyklėse nerasi. Ypač saugomas nėščios moters, būsimos motinos, pasaulis. Ir ne šiaip sau, o dėl būsimos atžalos. Kodėl mes tai „pamiršome“? Kodėl leidome mergaitėms imti cigaretę dar paauglystėje? Kas tai: tariamos laisvės, nepriklausomybės išraiška? Traukia jaunos merginos dūmus, net nesusimąstydamos, kuo visa tai gali baigtis. Dar daugiau,

Baisiausia šių laikų liga – nuolatinis aimanavimas dėl dabarties. Tik ir girdi, kaip blogai gyvename, skundžiamės sveikata, artimaisiais. Rodos, gyvenimas be išeities. kilnesnių siekių. Išaugo mergaitės stropios. Sėkmingai baigė mokslus, tapo mokslininkės. Niekada nesigailėjau, kad pagimdžiau mergaites ir atidaviau joms savo bene pačią brandžiausią gyvenimo dalį. Vaikus auginti labai sunku, bet likti be jų –

į „žmogaus būtį“. Šimtai nerašytų nuorodų, dar vaikui negimus, lydėjo mergaitę, vėliau paauglę, merginą, moterį. Jos visas gyvenimas buvo apipintas elgesio normomis. Kas gali laukti tekančios, vėliau ištekėjusios moters? Mažmožių tose

koks pavojus gali kilti būsimiems vaikams? Kai pašnekini, bandydama sukelti nors kokį baimės jausmą, išgirsti valiūkišką atsakymą, kad kalbu senamadiškai. Atseit, dabar tokie laikai, kai merginos turi tokias pat teises kaip ir vaikinai.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Dorovinę sąmonę reikia ugdyti Žinomas lietuvių edukologas Leonas Jovaiša ypač pabrėžia dorybių svarbą žmogaus brandoje. Mokslininkas rašo: „Dorybėms reikštis būtina sąlyga – dorovinė asmens sąvoka. Ji savaime neatsiranda, ją reikia išsiugdyti. Ugdymas trunka ilgesnį laiką, nes nuolat daromi dorovės normų pažeidimai. Tai trukdo doros elgesio įpročiams susiformuoti.“ Taigi ne per dieną, ne per mėnesį išugdysi gerą, nuoširdų vaiką, tam reikia daugelio metų. Motina, mano nuomone, turi pranokti bet kurį pedagogikos mokslininką, juo labiau mokytoją, ir sugebėti nuo pat pirmų vaiko žingsnių tiesti jam kelią į šį pasaulį, o vėliau į brandos pakopas – vaikystę, paauglystę, jaunystę. Tada į senatvę jis nueis jau susiformavęs kaip žmogus ir asmenybė. Nueis kaip Dievo kūrinys, atlikęs Žemėje savo pareigą, pramynęs taką būsimoms kartoms.

Baisiausia šių laikų liga – nuolatinis aimanavimas dėl dabarties. Tik ir girdi, kaip blogai gyvename, skundžiamės sveikata, artimaisiais. Rodos, gyvenimas be išeities. Man tenka kovoti su labai sunkia liga, bet stengiuosi kuo mažiau apie ją galvoti, o juo labiau kitiems savuoju pavyzdžiu kartinti gyvenimo akimirką. Gyvenimas šiandien mūsų Žemėje savotiškas stebuklas, tik suvokime jo prasmę, grožį, kurį neša besikeičiančios dienos. Ir saulė, ir vėjas kupini įstabių paslapčių. Gyventi jų apsuptyje – laimė. Nepaprasta. Mirsiu? Taip, mirsime visi, atėję į pasaulį, bet savo siela, savo žvilgsniu sugerti Dievo kūrinijos žavesį – nuostabu. Ir tai reikia daryti šiandien. Ypač to mokykime savo vaikus, kad jie brangintų gyvenimą, paneigdami mirties baimę, ištrindami jos juodumą iš savo nuojautų. Kad niekada nesikėsintų į svetimą pasaulį, gerbtų jį. Kad būtų branginama gyvybė, Žmogaus gyvybė. Ir šį jausmą reikia ugdyti, kol vaikas būna mažutėlis, tik ką atėjęs pas mus.

Kurkime ateitį patys Latvija paleido Seimą. Gerai ar blogai? Lietuvoje artėja Seimo rinkimai. Nuo išsirinktų žmonių išminties, triūso priklausys visų gerovė ir valstybės stiprybė. Iki šiol nesisekė – vis ne tuos pasodindavome į kėdes. Jose sėdėjo nemažai nesąžiningų, atėjusių ne tvarkyti mūsų Tėvynės, o kiek įmanoma pasipelnyti. Pamąstykime, prieš mesdami balsą į urną, kam patikime valdžią, ko iš jų norime sulaukti. Ar jie kurs, ar grobs, ar tik kartins mūsų gyvenimus? Taigi savo pavyzdžiu, sava šviesa auginkime viltį ne tik savyje, bet ir vaikuose, šeimoje, visuomenėje. TŠ: Viktorijos Sliesoraitienės straipsniu pradedame naują skyrelį „Pedagoginiai pašnekesiai“. Tai – dorovinio mūsų jaunimo ugdymo klausimų įžvalgos, dalijimasis patirtimi.

Rugsėjo pirmoji. Viltys ir darbai

Atsinaujiname ir stiprėjame

Mokysime ir talkinsime gydytojams Jadvyga Dautartienė

Vitalija Dovydėnienė Trakų r. Paluknio „Medeinos“ vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja

Šiais mokslo metais mūsų mokykla minės lietuviškų klasių atidarymo Paluknyje 50-metį. 1961 m. rugsėjo 1 d. tuometinėje trikalbėje Paluknio vidurinėje mokykloje mokytoja Gražina Židelienė pradėjo mokyti pradinukus, kurių tada tebuvo 7. Nuo 1994 m. lietuviškoji ugdymo įstaiga sutvirtėjo, tačiau dabar, mokyklų tinklo optimizavimo ir nuolatinio mokinių mažėjimo laikais, iškilo grėsmė prarasti vidurinį ugdymą teikiančios mokyklos statusą. Juo labiau kad prieš trejus metus

Trakų rajono savivaldybės užsibrėžtas siekis sujungti dvi šalia esančias vidurines mokyklas nebuvo įgyvendintas. Šiemet tęsiame 1997 m. pradėtą bendradarbiavimą su šv. Jono kongregacija. Pradinio ir pagrindinio ugdymo klasėse mokysis šeši kongregacijos globotiniai iš Gojaus ir Jalovės kaimų. Muzikinių gabumų turintys mokiniai galės lankyti nuo 2003 m. mūsų mokykloje veikiančius Rūdiškių muzikos mokyklos akordeono ir fortepijono skyrius. Liepos 14 d. buvo pasirašyta sutartis abiejų Paluknio mokyklų pastatų rekonstravimo ir modernizavimo techniniam projektui parengti, rengiamas techninis projektas sporto aikštynui sutvarkyti. Perdažėme pirmojo aukšto koridorių, laiptinę, vieną pradinių klasių kabinetą. Geografijos kabinete pakeista grindų danga. Mokyklos bendruomenės narių bendravimą ir bendradarbiavimą grįsdami geranoriškumu, laikysimės savo filosofijos: „Iš daugiatautės Paluknio krašto kultūros einame į giluminį savęs, Tėvynės Lietuvos ir pasaulio pažinimą“.

Vilniaus Santariškių konsultacinio mokymo centro direktorė

Mūsų centrą žmonės paprastai vadina Santariškių ligoninės mokykla. Ir tai tiesa. Jau daug metų ši savita švietimo įstaiga padėjo šimtams nelaimingų, sergančių ir besigydančių vaikų neatsilikti moksle. Pačių vaikų, jų tėvų laiškuose mokytojams parašytos padėkos liudija, kad esame reikalingi. O ir gydytojai pripažįsta, kad mokytojai labai dažnai paremia jų pastangas, padeda vaikui gyti, stiprėti.

Ko sieksime šiais mokslo metais? Padėti sergančiam vaikui rasti savyje jėgų ir stiprybės kuo greičiau pasveikti.

Nemažai vaikų negalių tiesiogiai susijusios su sveikata. Dienos, praleistos ligoninėje, neturi daryti neigiamos įtakos jų asmenybės brandai. Visi mokytojai, atsižvelgdami į vaiko susirgimą, stengiasi pateikti vaikui kuo daugiau atskirų dalykų žinių, kuo šviesesnio požiūrio į save, padėti jam atskleisti gyvybines galias. Tai mūsų siekis, kuris labai sunkus ir atsakingas. Kreipiuosi į visus mokytojus: būkite atidesni į mokslo vieškelį įžengusiems mažiems ir dideliems. Mokykloje sukurta gera ir darbinga nuotaika telydi mokinius nuo pirmosios klasės.

Ugdysime toleranciją Vilija Lukauskienė Klaipėdos r. Lapių pagrindinės mokyklos direktorė

Mes neskirstome vaikų į daugybę grupių (gabius, ne tokius gabius, turinčius negalią ir t. t.). Tolerancijos principas siekia išmokyti gerbti žmones tokius, kokie jie yra. Vienas svarbesnių principų skiepijant toleranciją yra moksleivių tarpusavio pagarbos ugdymas. Visi privalo turėti galimybę išbandyti savo jėgas. Kiekvienas moksleivis turi patirti, ką

reiškia būti pastebėtam. Taip moksleiviai išmoksta pasitikėti savimi, o jų draugai įpranta juos gerbti. Kai moksleiviai mato, girdi ar skaito tai, kas sukurta jų draugų, jie turi būti mokomi pripažinti tai kaip požiūrį, kaip nuomonę. Išgyvename didelių pasikeitimų ir ieškojimų laiką. Nuo šių mokslo metų bandysime elektroninio dienyno pranašumus. Svarbiausias mokyklos tikslas yra ne tik teikti žinių, bet ir ugdyti sugebantį pažinti žmogų. Globos grupėje gyvenančius vaikus stengiamės

ugdyti kaip asmenybes, padėti kiekvienam suprasti save, suvokti savo tapatybę, rasti gyvenimo tikslą. Tikiu, kad nauji mokslo metai mums bus kūrybingi ir prasmingi. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

2011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 69 (9088) Valstiečių laikraštis

Tėviškės šviesa

Liublino unija Lietuvai – ešafotas

Dr. Algimantas Liekis Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mokslotyros centro direktorius

Daug metų lenkai švenčia 1569 m. liepos 1 d. Liubline pasirašytos unijos tarp Lenkijos ir Lietuvos metines. Tik Lietuvoje ta diena daugeliui dorų lietuvių asocijuojasi su tautos ir Lietuvos valstybės žlugimu, ypač nuodingo lenkiškojo viruso įsigalėjimu pirmiausia valdančiųjų sąmonėje – nuo tų metų Lietuva jau nebeminima Europos ir pasaulio istorijose, žemėlapiuose kaip savarankiška valstybė. Tik kaip Lenkija. Pagal tą pasirašytą unijos aktą, Lietuva tapo Lenkijos provincija, neturinti teisės ir savo valdovo rinktis, nieko spręsti be lenkų ponų ir hierarchų sutikimo.

Šalis prarado savarankiškumą Unijos akto 3 paragrafe nurodyta, kad Lenkija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tapo „vienalytis kūnas, taip pat viena bendra neišskiriama valstybė, kuri iš dviejų valstybių ir tautų susidarė ir susijungė į vieną tautą.“ O pagal to akto 4 paragrafą karaliaus rinkimai jau galėjo vykti tik Lenkijoje ir jis „vainikuojamas tik Krokuvoje“. Dar daugiau, akte nurodyta, kad Lietuvoje lenkai gali įsigyti žemių (iki tol svetimšaliams dirbti ir įsigyti žemės draudė Lietuvos Statutas, nors formaliai jis liko veikti ir po Liublino unijos pasirašymo). Aktas baigiamas grasinimais, kad kas pasisakytų prieš tą aktą ar siektų jį pa-

keisti, tokį laikyti „sujungtųjų tautų priešu“ ir t. t. Savo esme Liublino unijos aktas panašus į Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos valstybių, tariamus savanoriško įstojimo į SSRS „tautų šeimą“ aktus, kuriuose taip pat skelbta, kad visa tai padaryta tik dėl pačios Lietuvos (kaip ir kitų okupuotų valstybių) labo. Matyt, ir dėl to šiandien kai kurie istorikai, kaip neseniai bolševikiniai, liaupsina Liublino aktą, tarsi džiaugiasi, kad Lietuva prarado savarankiškumą ir buvo įjungta į kitos valstybės sudėtį.

Kas nulėmė šį susijungimą? Kol kas nėra rimtesnių tyrimų, ar lietuvių tautai ir jos valstybei susijungimas su lenkais ir Lenkija tebuvo tada vienintelė išeitis, užuot savarankiškai plėtojus savo valstybingumą ir gyvenus geroje kaimynystėje, laikantis lygiapartnerystės principų. Kas nulėmė, kad Lietuva, iki tol buvusi viena galingiausių Rytų Europos valstybių, susidėjusi su lenkais nusmuko, tapo Lenkijos provincija, o pati lietuvių tauta buvo atsidūrusi ant pražūties ribos? Beje, jau ir Liubline Lietuvos atstovai buvo ne kaip lenkų partneriai, o labiau jų malonės prašytojai. Tai paliudija tų derybų dokumentuose minimas faktas, kad vienas Lietuvos atstovų vadovų, žymus karys Jeronimas Chodkevičius, net ant kelių parpuolęs prieš karalių Žygimantą Augustą (1520–1572 m. Lietuvoje daugiau žinomas kaip našlės Barboros Radvilaitės vyras) maldavo neskriausti savo tėvų krašto. Netrukus suklupo ašarodami ir kiti Lietuvos atstovai. Tada karalius ir kai kurie lenkų ponai ėmė raminti lietuvius sakydami, kad tas abiejų valstybių susijungimas reikalingas tik... Lietuvos labui. Liepos 4 d. paskutinis iš galingojo Lietuvos valdovo Gedimino palikuonių Lenkijos karalius Žygimantas Augustas, patvirtindamas unijos aktą, patvirtino ir savo tėvynei, Lietuvos valstybei, kelią pražūtin. Nors ir iš garbingiausios Lietuvos valdovų giminės kilęs, bet jis buvo tiek apsi-

krėtęs lenkiškosiomis bacilomis, kad, matyt, nebesuvokė savo išsigimimo; jis iš paskutiniųjų stengėsi geruoju ir piktuoju priversti lietuvius pasirašyti lenkų šovinistų padiktuotą unijos aktą, nes priešingu atveju lenkų hierarchai ir ponai grasė pašalinti iš sosto; suprato, kad ir lietuviai neberinks jo didžiuoju savo kunigaikščiu.

Suspausta tarp dviejų ordų Tai, kad Lietuvos valdantieji neturėjo savo tautinio pasididžiavimo, lėmė, jog Lietuvos valstybė nuo pradžių buvo priversta kurtis ne kaip

Klaidas, kurias padarė jis ir jo pirmtakai, užsileisdami lenkus ant savo galvų, ypač senatvėje ėmė suvokti Vytautas Didysis. Pasiekti Lietuvos savarankiškumą jis vylėsi karūnuodamasis karaliumi ir paskelbdamas Lietuvą karalyste, nes karalystė negali būti pavaldi kitai. Tas Vytauto Didžiojo sumanymas sukėlė didžiausią nerimą ne tik Lenkijai, bet ir Romos popiežiui. Lietuvos atsiskyrimas grėsė prarasti ne tik Lenkijos galybę, bet ir lenkų Katalikų bažnyčios valdžią Lietuvoje (Vilniaus ir Žemaičių vyskupijos buvo pavaldžios Gniezno arkivyskupams). Vytautas siekė atkurti

15 dalyvauti tokiame niekšingame lenkų sąmoksle ir paskelbė savo karūnavimą 1430 m. rugsėjo 8 d. Lenkai, pamatę, kad Lietuvos valdovas nenusileis, daugiausia Gniezno arkivyskupo Zbignevo Olesnickio pastangomis (to, kuris popiežiams ir pasauliui ėmė skelbti, kad tik lenkai išgelbėjo lietuvius nuo pagonybės, kad didžiausia apaštale buvo karalienė Jadvyga ir už tai ji turi būti paskelbta šventąja) suorganizavo iš imperatoriaus Zigmanto Liuksemburgiečio vežamos karūnos Vytautui pagrobimą. Jos Vytautas nebesulaukė. Jis mirė 1430 m. spalio 27 d. Vytauto siekį išlaisvinti Lietuvą nuo smaugiančių ryšių su Lenkija mėgino Jogailos brolis Švitrigaila. Bet Lenkija pasiuntė didelę savo kariuomenę ir, tal-

Graudi tiesa: pagal pasirašytą Liublino unijos aktą Lietuva tapo Lenkijos provincija, neturinti teisės rinktis savo valdovą, nieko spręsti be lenkų ponų ir hierarchų sutikimo. tautinė, sujungiant pirmiausia giminingas baltų tautas, o kaip imperija, kurioje nebuvo vienos kalbos ir religijos. Taigi tai lėmė, kad lietuvių tauta buvo suspausta tarp dviejų nuožmiųjų ordų – kalavijuočių, įsikūrusių brolių latvių žemėse, ir kryžiuočių. Rytų slavų tautos Lietuvos valstybės sudėtyje toliau gyveno kaip gyvenusios. Lietuvos valdovo paskirti vietininkai rusų, gudų, ukrainiečių ir kituose kraštuose greitai perimdavo vietinių kalbą, religiją, dėl to net Lietuvos valstybės klestėjimo metais, kai ji tęsėsi nuo Baltijos iki Juodosios jūros, nepadaugėjo lietuviškai kalbančiųjų, o dar mažėjo. Kaip minėta, Jogaila, tapęs ir Lenkijos karaliumi, leido lietuviškai nemokantiems lenkų kunigams ir vienuoliams kurtis Lietuvoje, steigti lenkiškas parapijas, mokyklas. O lenkų ponai bei dvasininkai atvykę į Lietuvą tik lenkiškai kalbėdavo, kaip ir lietuviai Lenkijoje. Lenkai ir Lietuvos didžiuosius kunigaikščius, išrinktus savo karaliais, priversdavo tik lenkiškai kalbėti, tik lenkų ir Lenkijos labu rūpintis. Kitaip sakant, lietuviai karaliavo Lenkijoje, bet jos nevaldė. O praradus savo kalbą, tautinę savimonę, prarandamas ir suvokimas ginti savo valstybės savarankiškumą.

ir minėtą Lietuvos bažnytinę provinciją, įsteigtą dar karaliaus Mindaugo laikais.

Vytautui siūlė užimti Jogailos sostą Už atsisakymą karūnuotis lenkų hierarchai ir ponai slapta Vytautui Didžiajam siūlė užimti Jogailos sostą. Bet Vytautas griežtai atsisakė

kinant Lietuvos kariuomenės dalims, 1435 m. mūšyje netoli Ukmergės (Pabaiske) Švitrigailos vadovaujama kariuomenė buvo įveikta, o jis pats buvo priverstas bėgti į savo pilis Gudijoje, vėliau Ukrainoje. Daugelis tų, kurie rėmė Švitrigailą, pasisakė už savarankišką Lietuvą, buvo išžudyti, ištremti iš savo žemių, uždaryti į kalėjimus. Nukelta į 16 p. f

Štai kas liko iš galingos Lietuvos valstybės, kai su lenkų šovinistais 1569 m. buvo pasirašytas Liublino unijos aktas.

Susitiko beveik po pusšimčio metų Alfonsas Vaičiulis Budraičių kaime esančioje žemės ūkio mokykloje susirinko buvusio Tytuvėnų žemės ūkio technikumo absolventai. Jie prieš 45 metus iš čia į gyvenimą išėjo turėdami agronomų diplomus rankose. Tai buvo 1966 m. sausis, o atrodo, kad viskas vyko tik vakar. Iš 35 tada baigusiųjų technikumą atvyko 16. Suvažiavo iš įvairių Lietuvos kampelių, kas galėjo, kam leido aplinkybės, kas norėjo po tiek metų susitikti, pasikalbėti, prisiminti kartu praleistus mokymosi metus. Buvusi auklėtoja Danguolė Burdulytė nuvedė susirinkusiuosius į auditoriją, kur visą gyvenimą mokė moksleivius gimtosios kalbos, skieIšėję į gyvenimą su buvusio Tytuvėnų žemės ūkio technikumo agronomų diplomais rankose kurso draugai susitiko pijo meilę savo kraštui. Džiaugėmės, kad atvyko mūsų kurso sepo 45 metų. Autoriaus nuotrauka

niūnas Antanas Račas. Kaip visada veržlus, energingas, nesiskiriantis su sportu. 10 metų jis vadovavo tam pačiam technikumui, kuriame pats mokėsi. Kartu su žmona Elena, šio technikumo auklėtine, užaugino 2 sūnus. Aldona Vaičiuvienė – rūpestinga visų mūsų renginių organizatorė. Ilgus metus ji dirbo Raseinių valstybinėje sėklų inspekcijoje, puoselėjo grožį gamtai, vadovavo sodų bendrijai Stonų kaime. Net nežinodamas adreso ją surasi pagal gėlių ir kitos augmenijos gausą daugiabučio laiptinėje. Kartu su vyru Steponu užaugino dvi dukras. Milda Platukienė – kurso jaunėlė. Ištekėjo už dzūko Petro, gero ir nuoširdaus žmogaus. O kaip ją lamdė gyvenimas! Baigiantis susitikimui, kuris prabėgo tarsi viena sutrumpinta pamoka, apsikeitėme dovanomis, knygomis. Paaukojome vaikams, sergantiems kraujo vėžiu, uždegėme atminimo žvakutes išėjusiems į amžinybę kurso draugams.

16

Tėviškės šviesa

Komisijų labirintuose

Prof. Antanas Kiveris Vilniaus pedagoginio universiteto Studijų skyriaus vedėjas

Rytoj Rugsėjo 1-oji, daugelio jaunuolių lūkesčių metas. Tačiau naujų mokslo metų pradžią aiškiai gožia šiandien Lietuvoje prasidėjęs Europos krepšinio čempionatas. Tai leidžia manyti, kad Lietuva – tikrai krepšinio kraštas, kur beveik kiekvienas gyventojas (nuo darželinuko iki pensininko) yra aukšto lygio krepšinio ekspertas.

me šiuos darinius) tinklas, kaip visą Europą ‒ automagistralės ir geležinkeliai. Niekas gerai nežino, kiek ir kur tokių komisijų pristeigta, niekas jų neregistruoja, net nenutuokia, ar jos tikrai yra būtinos, ar jų veikla nėra imitacinė, paprastai sakant, skirta akims dumti. Nėra teisės aktų tokioms komisijoms sudaryti, jų veiklos nuostatų teisiniam statusui ar reglamentavimui. Pavyzdžiui, aplinkos ministro įsakymu sudarytoje vienoje apeliacinėje komisijoje (2005-08-24 įsakymu Nr. D1-414) pasirodė, kad jos nariai dirba visuomeniniais pagrindais, nors priima rimtus, juridines pasekmes turinčius sprendimus. Taigi net asmens visuomeninę veiklą ministerijos jau pradėjo reglamentuoti savo sukurtais nuostatais. O už visuomeniniais pagrindais atliekamą veiklą joks darbo užmokestis žmogui nepriklauso. Tuomet įtvirtinama kita tokiems komisijos nariams atlygio už darbą sistema,

Niekas gerai nežino, kiek ir kur įvairių komisijų pristeigta, niekas jų neregistruoja, net nenutuokia, ar jos tikrai yra būtinos, ar jų veikla nėra imitacinė, paprastai sakant, skirta akims dumti. Sunku nuginčyti abejonę Bet vienas mano kolega pastaruoju metu pradėjo tuo abejoti. Jo manymu, Lietuva yra ne krepšinio, o komisijų kraštas. Kodėl? Ogi todėl, kad beveik kiekvienoje valstybinėje įstaigoje, neišskiriant ir švietimo institucijų, pristeigta įvairiausių darbo ginčų, kontrolės, apeliacinių, atestacinių, ekspertų, audito, etikos, rinkimų ir kitokių komisijų, įvairiausių projektų rengimo, vidaus, tarpžinybinių ar tarptautinio bendradarbiavimo darbo ir priežiūros grupių, dažnai dubliuojančių viena kitos veiklą, nelabai net žinančių, kada jos buvo įsteigtos ir kokiu tikslu, ar jų veiklos nuostatai dera su kitais Lietuvos teisės arba norminiais aktais. Žodžiu, visą Lietuvą yra apraizgęs tankus komisijų (taip apibendrintai pavadinki-

kuri yra neoficiali, neskelbtina, nes ji konfidenciali, niekam neatskaitinga ir jokia Valstybinė darbo inspekcija tuo nesidomi ir nenori apie tai nieko girdėti, nes tokios veiklos nereglamentuoja jokie darbo įstatymai.

Už darbą neatlyginama Šiuo metu Lietuvoje iš viso yra 2 509 valstybinės, savivaldybių ir nevalstybinės švietimo bei mokslo institucijos: 47 aukštosios mokyklos (universitetai ir kolegijos, iš jų viena – užsienio universiteto filialas) su fakultetais, institutais, centrais ir filialais, 19 mokslinių tyrimų įstaigų, 92 profesinio mokymo įstaigos, 1 332 bendrojo lavinimo mokyklos (gimnazijos, konservatorijos, vidurinės, pagrindinės, jaunimo ir pradinės mokyklos), 945 neformaliojo

švietimo mokyklos (darželiai, lopšeliai-darželiai, neformaliojo vaikų ar suaugusiųjų švietimo mokyklos), 84 švietimo pagalbos įstaigos, todėl sunku net įsivaizduoti ar suskaičiuoti, kiek panašių komisijų sudaroma, atnaujinama ir patvirtinama. Tokiose komisijose dirbti vieniems asmenims yra kompetencijų ir prestižo reikalas, kitiems – tuščias laiko gaišimas, nes labai dažnai už darbą nėra atlyginama. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis nurodo, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, tačiau gyvenime yra kitaip. Todėl pedagogai, ketinantys įsijungti į įvairių komisijų veiklą, turi elgtis labai apdairiai ir atsargiai, nes už darbą jose nebus atlyginama, jei nebus sudarytos darbo ar paslaugų sutartys tam darbui atlikti. Antraip dirbsite nelegaliai, sugaišite daug brangaus laiko, kurį galėtumėte panaudoti tikslingiau, praleisti su šeima, draugais, praturtinti savo laisvalaikį kitais pomėgiais. Pagal minėtą Konstitucijos straipsnį, niekas negali jus priversti tokiose komisijose dirbti be jūsų sutikimo – nei mokyklos, nei savivaldybės ar ministerijos vadovybė. Be to, nepakanka mokyklos vadovo teikimo ar nurodymo įtraukti į tokias komisijas, turi būti raštiškas žmogaus sutikimas veikti konkrečioje komisijoje.

2011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 69 (9088) Valstiečių laikraštis

teikusi sudaryti su juo paslaugų sutartį, atsiuntė sutarties blanką, kurį reikėjo užpildyti ir pateikti ministerijai. Kolega taip ir padarė, kaip buvo prašomas – užpildė ir išsiuntė. Tačiau atėjus ekonomikos sunkmečiui sutartis su juo nebuvo sudaryta, nors komisijos nuostatuose buvo nurodyta, kad komisijos nariams gali būti mokama. Vadinasi, vien jau dėl to darbo ar paslaugų sutartis turėjo būti privaloma. Akivaizdu, kad ši komisija veikė ne visuomeniniais pagrindais, kaip aukščiau minėtoje Aplinkos ministerijos komisijoje. Ir ką jūs manote? Kolegai išeinant į pensiją, jis paprašė ministerijos pažymos, kiek jam ir „Sodrai“ buvo sumokėta už darbą toje komisijoje. Ministerijos atsakyme buvo nurodyta, kad ji tokių duomenų apie sumokėjimą už atliktą darbą neturi. Tada kolegai pasakiau, jog praneštų Lietuvos vyriausiajam darbo inspektoriui, kad dirbo, kad tas darbas neįformintas, todėl buvo nelegalus, kad buvo pažeistos konstitucinės teisės į teisingą atlygį už darbą. Žmogus panašiai ir pasielgė, bet gautas atsakymas iš vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojo V.Mačiulaičio, laikinai vykdančio vyriausiojo inspektoriaus

Geros nuotaikos!

Nelaukite chamų padėkos Kaip tipinį pavyzdį galima pateikti anksčiau minėtą kolegą, su kuriuo ginčijomės dėl Lietuvos kaip komisijų krašto. Kolega, dirbantis mokykloje, švietimo ir mokslo ministro įsakymu buvo įtrauktas į vieną apeliacinių komisijų, tačiau raštiško sutikimo joje dirbti niekas net negalvojo jo paprašyti, užteko mokyklos vadovo teikimo. Kolegos manymu, jis šioje komisijoje dirbo labai kruopščiai ir atsakingai, nes tų apeliacijų būdavo ne taip jau mažai, vieną mėnesį jų buvo išnagrinėta net 25, o kitais – po 5–10. Dėl šio darbo ministerija buvo nusi-

Rimanto Dovydėno piešinys

Liublino unija Lietuvai – ešafotas e Atkelta iš 15 p. Pergalę prie Pabaisko kai kurie lenkų metraštininkai ėmė skelbti kaip galutinę pergalę prieš pagonybę (ir vėliau lenkai kovotojus dėl lietuvių tautos ir jos nepriklausomo savarankiškumo dažnai vadino pagonimis). Dar mėgino už Lietuvos savarankiškumą pasisakyti Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Kęstutaitis (1350–1440 m.). Bet jis 1440 m. kovo 20 d. sąmokslininkų buvo nužudytas. Pagal kai kuriuos šaltinus, tą sąmokslą organizavo lenkai ir Bažnyčios hierarchai.

Apsiginti sekėsi vis sunkiau Stiprėjant Maskvos kariuomenės puolimams, Lietuvai buvo vis sun-

kiau apsiginti. Lenkai žadėjo lietuviams padėti tik tuo atveju, jei Lietuva susijungs su Lenkija ir bus abi vieno valdovo valdomos. Apie būtinumą valstybėms susijungti skelbta ir beveik iš visų lenkų valdomų Katalikų bažnyčių sakyklų Lietuvoje. Toks susijungimas daugeliui lenkų hierarchų

funkcijas, kolegą taip pribloškė, kad net medikų įsikišimo prireikė. Formuluotės gautame atsakyme labai gudrios, net labiau slidžios, nes nurodoma, kad dalyvavimas apeliacinės komisijos veikloje laikytinas pareigų, kurias jis ėjo savo pagrindinėje darbovietėje, vykdymu. Nors nei pareigybių sąrašas mokykloje, kurioje jis dirbo, nėra pakeistas, nei veikdamas ministerijos komisijoje vykdė savo pagrindines pedagogo pareigas. Darbo inspekcija pasiūlė ginčą spręsti teisme. O kaip sukasi teismų karuselė, Lietuvos piliečiai žino gerai. Teismas, gavęs tokias išvadas iš Valstybinės darbo inspekcijos, tikrai negalės spręsti kitaip, nei nurodė ekspertinė įstaiga. Taigi nėra ko eiti į teismą, nes jis tikriausiai kitaip nenuspręs ir nurodys, kad tai „laikytina pagrindinių pareigų vykdymu“. Na, gerai, sako kolega, bet ministerija galėjo man išeinant nors padėkoti už tą darbą komisijoje, šitiek sugaišau laiko visokioms analizėms, apibendrinimams, gilindamasis į apeliantų pateiktus dokumentus, balsuodamas. Tada kolegai sakau: „Džiaukis, kad kokie nors chamai tau nepadėkojo, pamąstyk, kaip tu jaustumeisi, jei jie būtų tau padėkoję?“

ir kunigų atrodė kaip išsigelbėjimas nuo sparčiai Lietuvoje, ypač Vilniuje ir Žemaitijoje, įsigalinčio protestantizmo. Daugeliui lietuvių protestantizmas atrodė kur kas mielesnis negu ponų religija – „lenkų viera“: pamaldos vyko lietuviškai, kunigai ir vyskupai buvo ne feodalai, kaip katalikų, o tokie pat paprasti ir lengvai prieinami, be to, ir lietuviškas mokyklas steigė, ir knygas lietuvių kalba leido. Lenkų dvasininkai ir šiaip lenkų šnipeliai „visu pajėgumu“ dirbo ir Lietuvos kariuomenėje, karinėse stovyklose aiškindami, kad susijungus su lenkais ir turint vieną valdovą ne tik būtų įveikti „maskoliai“, bet ir Lietuvoje gyvenimas būtų geresnis. Paveikti tos agitacijos, daug kur net karinių žygių metu atskiri kariuomenės daliniai atsisakydavo vykdyti vadų įsakymus, reikalaudami „susijungimo“.

Valstybę pakirto pačių lietuvių abejingumas Susidarius tokiai situacijai, 1568 m. pabaigoje Liublino Seime ir buvo pradėti svarstymai dėl unijos tarp abiejų valstybių pasirašymo. Bet LDK atstovai nesutiko su lenkų reikalavimais ir 1569 m. vasario pabaigoje jie paliko Seimą. Tada lenkų kariuomenė ir okupavo beveik visas į Lietuvos žemes Ukrainoje. Lietuvoje kai kurie didikai – savarankiškos valstybės šalininkai, dėl tokios lenkų niekšystės ėmė telkti kariuomenę karui su Lenkija, kad išvaduotų lenkų okupuotas žemes, bet karalius Žygimantas Augustas lietuviams griežtai uždraudė rengtis karui prieš lenkus okupantus, pažadėdamas, jog visi ginčai bus išspręsti taikiai Seime. Lietuviai pakluso, ir dalis jų atsto-

vų, vadovaujamų Žemaičių seniūno Jeronimo Chodkevičiaus, birželio pabaigoje vėl nuvyko į Seimą Liubline. Lenkai džiūgavo ir jų „dauguma“ nubalsavo už Lietuvos įjungimą į Lenkijos „karūnos“ sudėtį (ir iki tol Europoje kunigaikštystė, kad ir didžioji, būdavo traktuojama kaip karalystės dalis). Pagal Liublino aktą jungtinę Lenkijos ir Lietuvos valstybę imta vadinti Lenkijos karalyste, nors nebuvo uždrausta ir toliau neoficialiai vadintis didžiąja kunigaikštyste. Buvo leista savarankiškai spręsti kai kuriuos vidaus klausimus. Tai, kad galingoji Lietuvos valstybė žlugo, o jos kūrėja lietuvių tauta buvo nustumta ant pražūties ribos, lėmė ne pralaimėjimai mūšių laukuose, ne vien tik lenkų ir jų Katalikų bažnyčios šovinizmas ir imperializmas, bet ir pačių lietuvių, jų valdančiųjų abejingumas savo kalbai, kultūrai, savo tautos ir jos valstybės likimui, susitaikėliškumas ir savų egoistinių tikslų iškėlimas aukščiau tautos ir valstybės.

VALSTIEČIŲ LAIKRAŠTIS

Moters pasaulis

Mezginiai gyvenimą apvertė aukštyn kojomis Buvusi personalo vadovė ryžosi iš esmės pakeisti veiklą – tapo vaikiškų drabužių mezgėja. Nuo to laiko dvynius auginanti moteris laisvo laiko nebeturi.

VL žurnalistė, egle.valioniene@valstietis.lt

Prieš keletą metų vieną sunkiausių gyvenimo laikotarpių išgyvenusi Asta Mackevičienė šiandien švyti iš laimės. Jos gyvenimas apvirto aukštyn kojomis daugiau nei prieš metus gimus dvyniams. Pasikeitė ir keliones po pasaulį mėgusios moters profesija: personalo vadovės pareigas jauna moteris lengva širdimi išmainė į virbalus rankose. Rugpjūčio viduryje ji pristatė megztų drabužėlių kolekciją vaikams.

Nebetikėjo, kad susilauks vaikų Minkštų, jaukių ir šiltų vaikiškų drabužėlių mezgimas

Redaktorė Eglė Valionienė egle.valioniene@valstietis.lt

Tačiau brangiai kainavusios pagalbinio apvaisinimo procedūros ne tik nedavė rezultatų, bet ir išsunkė emociškai. Šio gyvenimo etapo A.Mackevičienė nebenori prisiminti. „Tai buvo juodos dienos, mėnesiai, metai“, – šypsenos moters veide nebeliko. Nesėkmių išvarginta pora nusprendė daugiau nesikankinti ir gyventi dviese.„Planavome daug dirbti, keliauti ir tapti žaviais pensininkais“, – nesenus pamąstymus prisiminė Asta. Tačiau gyvenimas pasišaipė ir iš šių planų. Praėjus metams po paskutinio bandymo pastoti, lyg kažką nujausdama, A.Mackevičienė ryžosi dar kartą nueiti į apvaisinimo kliniką. Ketvirtas bandymas virto stebuklu. Šiandien Astos ir Vyčio namuose laksto du išdykę dvejų metukų neturintys dvyniai – Pranas ir Algis. „Berniukai mums – didžiausia gyvenimo dovana ir palaima“, – neabejodama kalbėjo moteris.

Tarp siūlų ir virbalų Nėštumas nebuvo lengvas, daug laiko Asta praleido gulėdama. Tada ir prisiminė savo šeimos moterų pomėgį – mezgimą. Pasivaikščiojusi po vaikiškų drabužėlių parduotuves moteris suvokė, kad jų pasirinkimas Lietuvoje nedidelis. Tai buvo dar vienas postūmis pradėti kurti pačiai. Stilingai atrodanti moteris taip rengti norėjo ir savo vaikus. „Mezgiau, mezgiau ir primezgiau. Tačiau tada apie jokį verslą dar negalvojau“, – pasakojo A.Mackevičienė. Pirmoji nedrąsi mintis apie tai, kad mezgimas galėtų tapti pragyvenimo šaltiniu, Astą aplankė po apsilankymo vienoje vaikiškų drabužėlių parduotuvėje. Megztais miniatiūriniais rūbeliais aprengtus du kūdikius pamačiusi parduotuvės savininkė dvynių mamos nebepaleido.

Būdama mama A.Mackevičienė gerai žino, kokių drabužėlių Klaudijaus Driskiaus nuotrauka vaikams labiausiai reikia.

Eglė Valionienė

2011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 69 (9088)

A.Mackevičienei yra daug daugiau nei pomėgis ar būdas pragyventi. Megzti ji išmoko dar vaikystėje, tačiau rimčiau tuo užsiimti pradėjo tik laukdamasi dvynių. „Mezgimas yra glaudžiai susijęs su mano asmeniniais išgyvenimais, jausmais“, – neslepia jauna moteris. Šiandien žvelgdamas į spindinčias iš laimės Astos akis nė neįtartum, kokių sunkių išgyvenimų ji spėjo patirti. Daugiau nei ketverius metus kartu su vyru Vyčiu stengė- Mezginiai yra natūralių žemės spalvų ir paprastų konstrukcijų. si susilaukti vaikų. Urtės Baranauskaitės nuotrauka

Nukelta į 19 p. f

Muilo burbulai grąžins į vaikystę Milžiniški muilo burbulai džiugina ne tik vaikus, bet ir jų tėvus bei senelius. Liepa Buitkutė Vaikų vasaros atostogos pasibaigė, tačiau tai nereiškia, kad teks pamiršti visas linksmybes. Žinoma, kartu su vaikais plaukioti ežere, statyti smėlio pilis ar basomis lakstyti po vešlią žolę rugsėjį jau bus per šalta. Tačiau įdomiai leisti laiką kartu su visa šeima galima visus metus. Interjero dizainerė Gerda Sutkienė rado neįprastą ir itin vaikus džiuginantį linksminimosi būdą. Visi kartu jie gaudo vėją ir leidžia milžiniškus spalvotus muilo burbulus.

Gigantiškiems muilo burbulams leisti ypač tinka rugsėjis. Šio mėnesio oro sąlygos tam itin palankios. Asmeninio archyvo nuotrauka

Gigantiškais burbulais moteris susižavėjo naršydama po interneto svetaines. „Juos pamačiusi tiesiog nete-

kau amo. Burbulai buvo tokie gražūs ir nematyti, kad ilgai nesvarsčiusi nusprendžiau juos išbandyti“, – pirmąją pažintį su netradicinio dydžio muilo burbulais prisiminė G.Sutkienė. Specialaus jų gaminimo skysčio ji parsisiuntė iš užsienio, tačiau greitai suvokė, kad jei ir toliau jį pirks, piniginėje ims švilpauti vėjai. Moteris nusprendė skysčio pabandyti pasigaminti pati. Nuo tada milžiniškais burbulais džiaugiasi ne tik jos vaikai Silvija ir Gustavas, bet ir draugai bei kiti žmonės. „Taip leisti laiką labai smagu. Ši pramoga tinka visiems: ir vaikams, ir jų tėvams ar seneliams. Muilo burbulai grąžina į vaikystę“, – neabejojo išradingoji mama. Nukelta į 18 p. f

Trumpai Lieknos blondinės nebemadingos

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Vyrauja nuomonė, kad vyrai pirmenybę teikia blondinėms. Tačiau apklausos, kurioje dalyvavo 2 tūkst. britų, rezultatai atskleidė, kad iš tikrųjų idealiomis moterimis vyrai laiko brunetes. Britų buvo klausiama, kokie moterų bruožai juos traukia labiausiai. Beveik 60 proc. apklaustųjų pareiškė, kad jiems patraukliausios tamsiaplaukės. Blondinėms teko tenkintis tik antrąją vieta – jomis žavisi 29,5 proc. apklaustųjų. Raudonplaukėms pirmenybę teikia vos 8,8 proc. apklaustų britų. Kalbant apie moters figūrą, paaiškėjo, kad vyrams nepatinka nei labai lieknos manekenės, nei labai apkūnios moterys. Dažniausiai jie renkasi vidutinio sudėjimo dailiosios lyties atstoves. Apklausos rezultatai taip pat atskleidė, kad stipriosios lyties atstovams labiausiai patinka mėlynakės.

Vyrai kalbėtis bijo Psichologai nustatė, kad frazė „Brangusis, mums reikia pasikalbėti“ vyrams kelia paniką. JAV Misūrio valstijos universiteto ekspertai atliko socialinį eksperimentą ir išsiaiškino, kad dauguma vyrų pokalbius apie santykius laiko keistais, nepatraukliais ir paprasčiausiai neturinčiais prasmės. Vyras prašymą pasikalbėti interpretuoja kaip kritiką. Tačiau šeimų konsultantai ir toliau tvirtina, kad kalbėtis apie santykius poroms būtina. Pokalbiai apie jausmus moteris ramina, o vyrai jų metu jaučia net fizinį diskomfortą. Stipriosios lyties atstovų organizme išsiskiria daugiau streso hormono kortizolio, į raumenis priteka daugiau kraujo. Tuo tarpu moterys mano, kad vyrai jų nesiklauso. Dar vaikystėje berniukai ir mergaitės skirtingai reaguoja į stresą. Pavyzdžiui, mergaitė, išgirdusi triukšmą, pradeda jaudintis ir skuba savo nerimu pasidalyti su kitais. Tuo tarpu berniukas aktyviai reaguoja į triukšmą, pradeda dairytis aplink, ieškodamas jo sukėlėjo.

VL archyvo nuotrauka

VL inf.

18

2011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 69 (9088) Valstiečių laikraštis

Moters pasaulis

Vynuogės naudingos ne tik širdžiai Karamelizuotos vynuogės 1 kg raudonųjų arba žaliųjų vynuogių, 450 g grietinės, 100 g baltojo cukraus, 100 g rudojo cukraus, 2 šaukštų vanilės, 100 g sviesto. Vynuoges nuskinkite nuo šakelių, jas nuplaukite ir nusausinkite. Grietinę sumaišykite su baltuoju cukrumi ir vanile. Gauta mase apipilkite vynuoges, viską išmaišykite ir paskleiskite didelėje keptuvėje. Puode ištirpinkite sviestą ir rudąjį cukrų. Kai sviestas ir cukrus užvirs, karštu skysčiu apipilkite vynuoges. Apipiltų vynuogių nemaišykite. Palaukite 3–4 valandas, kol atšals.

kite vandeniu ir virkite. Kai užvirs, pavirkite dar 5–8 minutes. Į puodą supilkite cukrų, išmaišykite ir palaukite, kol atvės. Atvėsusias vynuoges perkoškite per sietelį, vis pagrūsdamos šaukšteliu, kad kompotas būtų tirštesnis. Žieveles su sėklomis išmeskite, o kompotą supilkite į stiklainius arba ąsotį.

Pelėsinio sūrio ir keptų vynuogių salotos

Vynuogių, apelsinų ir svogūnų padažas Vynuogės mažina riziką susirgti vėžiu.

Vynuogės ne tik skanios, bet ir labai naudingos sveikatai. Be to, jos puikiai tinka norinčiosioms sulieknėti. Nors jos kaloringos, mitybos specialistai šias uogas dažnai įtraukia į įvairias dietas. Apie gydomąsias vynuogių savybes žinoma jau seniai. Net Biblijoje rašoma, kad pirmasis augalas, pasodintas ant Ararato kalno šlaitų iškart po didžiojo tvano, buvo vynuogė. O garsusis graikų gydytojas Hipokratas teigė, kad vynuogių sultys ir motinos pienas yra lygiaverčiai produktai savo maistingumu ir nauda žmogaus organizmui. Tai išties unikalios uogos. Jose gausu mikroelementų ir lengvai pasisavinamų mineralinių druskų: cinko, kalcio, geležies, vario, mangano, magnio. Dėl didelio kalio kiekio vynuogės ypač rekomenduojamos širdies ligo-

Raimundo Šuikos nuotrauka

Gaivios vynuogių salotos

mis sergantiems žmonėms. Jos plečia kraujagysles, stiprina širdies raumens susitraukimus, normalizuoja kraujo ląstelių santykį, didina eritrocitų kiekį kraujyje, skatina medžiagų apykaitą. Vynuogės tinka ir tiems, kurie skundžiasi mažakraujyste. Vynuogių sultys ne tik sumažina riziką susirgti vėžiu, bet ir slopina vėžio ląstelių augimą bei dauginimąsi. Na, o džiovintos vynuogės – razinos – jau seniai vadinamos saldžiosiomis tabletėmis, tinkančiomis vartoti sergant plaučių, kepenų, inkstų ligomis. Tačiau šių uogų ir jų sulčių turėtų vengti nutukę žmonės, sergantieji cukralige, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige ar lėtiniu plaučių uždegimu. taip pat nepatariama valgyti daug mėlynųjų vynuogių, nes jos gali išprovokuoti galvos skausmą. VL inf.

1 kg žaliųjų vynuogių, 1 kg raudonųjų vynuogių, 250 g grietinės, 250 g lydyto tepamo sūrio, 100 g cukraus, 1 šaukštelio vanilės ekstrakto, 200 g rudojo cukraus, 200 g smulkintų graikinių riešutų. Vynuoges atskirkite nuo šakelių ir nuplaukite. Dubenyje sumaišykite grietinę, lydytą sūrį, baltąjį cukrų ir vanilę. Tada į dubenį supilkite vynuoges ir gerai išmaišykite. Apibarstykite smulkiais riešutais ir ruduoju cukrumi. Palikite pastovėti per naktį.

Vynuogių kompotas Mėlynųjų sodo vynuogių, 3 l vandens, 1 kg cukraus. Vynuoges nuplaukite, nuimkite nuo šakelių, sudėkite į puodą, užpil-

Muilo burbulai grąžins į vaikystę

Didelių muilo burbulų skysčio receptai Tai tik keli iš daugelio receptų. Pabandykite juos tobulinti ir rasti geriausią. ŠŠŠ 2,5 l minkšto vandens (tinka distiliuotas ir geriamas vanduo), 0,5 l indų ploviklio, 100 g glicerino, 0,5 šaukšto sodos, 2 šaukštai kukurūzų krakmolo, 5 g vandens lubrikantų. „Burbulienė“ Užvirinkite 4 l vandens. Į puo-

dą įpilkite 1 l citrinų kvapo indų ploviklio „Fairy“. Įdėkite 5 didelius šaukštus cukraus. Viską maišykite, kad stipriai neputotų. Į masę įmaišykite du šaukštus kepimo miltelių ir 100 g glicerino. „Burbulienę“ atvėsinkite ir leiskite burbulus.

5 vidutinio dydžio apelsinų, 1,5 kg mėlynųjų vynuogių, 4 vidutinio dydžio svogūnų, 300 g cukraus, 50 ml balzaminio acto, 1 česnako skiltelės, 2 šaukštų tarkuoto imbiero, 0,5 šaukštelio cinamono, žiupsnelio druskos. Šis padažas tiks prie kiaulienos, vištienos patiekalų ir prie dešrelių. taip pat jo galite užsitepti ant duonos riekės. Apelsinus nulupkite ir supjaustykite gabaliukais. Vynuoges atskirkite nuo šakelių ir nuplaukite. Svogūnus smulkiai supjaustykite. Česnako skiltelę sutrinkite. Visus ingredientus sudėkite į puodą ir maišydami užvirkite. Virkite apie valandą, arba tol, kol gausis tiršta masė. Padažą supilstykite į paruoštus stiklainius ir sandariai uždarykite.

Vynuogių paruošimui reikės: 500 g raudonųjų arba mėlynųjų vynuogių, 2 šaukštų alyvuogių aliejaus, žiupsnelio šviežių arba džiovintų čiobrelių, 0,5 šaukštelio druskos. Salotoms reikės: 2 kuokštų salotų lapų, 100–150 g pelėsinio sūrio, 60 g kepintų riešutų (tinka lazdyno, migdolų). Padažui reikės: 3 šaukštų alyvuogių aliejaus, 1 šaukšto balzaminio acto, žiupsnelio druskos, juodųjų pipirų. Vynuoges nuskinkite nuo šakelių, nuplaukite, perpjaukite pusiau ir išimkite kauliukus. Jas sumaišykite su alyvuogių aliejaus, čiobrelių bei druskos mišiniu ir paskleiskite ant kepimo popieriumi išklotos orkaitės skardos. Vynuoges kepkite apie 30 minučių iki 200º C temperatūros įkaitintoje orkaitėje. Keptas vynuoges sumaišykite su kitais produktais ir užpilkite aliejaus, balzaminio acto, druskos ir pipirų padažu.

Klausiate–atsakome

e Atkelta iš 17 psl.

Nerimą perduodate vaikams

Turbūt neatsiras nė vieno suaugusiojo, kuris vaikystėje nebūtų pūtęs mažų spalvotų burbuliukų. Dabar juos pučia mūsų vaikai, o mes jiems dažnai slapčia pavydime to nuoširdaus džiaugsmo. Tačiau juk galime grįžti į vaikystę ir burbulais mėgautis kartu. G.Sutkienė mano, kad kiekvieno mūsų viduje tūno vaikas. „Aš ir dabar laidau burbulus iš balkono. Tai pakelia nuotaiką ir pripildo gerų emocijų“, – sako moteris. Ji prisimena ne vieno vaiko iš nuostabos išpūstas dideles akis ar paskui paslaptingus burbulus juokingai lakstantį šunį. „Paprasti dalykai džiugina labiausiai“, – sakė interjero dizainerė. Rugsėjis – ypač tinkamas metas tokiems burbulams leisti. Tereikia, kad nekrapnotų lietus ir pūstų silpnas vėjelis. Būdų, kaip pasigaminti skysčio, yra daugybė. G.Sutkienė pataria eksperimentuoti ir rasti sau tinkamiausią. Specialias burbulų leidimo lazdeles pasigaminti taip pat nesudėtinga, tereikia medinio pagaliuko ir medžiagos juostos. Svarbiausia – nebijoti eksperimentuoti.

„Artėjant rugsėjo 1-ajai vis stipriau kausto nerimas. Mūsų trejų metukų dukrytė pradės lankyti darželį. Bijau, kad jai ten nepatiks, kad ja per mažai rūpinsis. Kaip šiuo svarbiu momentu padėti dukrytei ir sau?“ –- klausia Rugilė V. iš Domeikavos (Kauno r.). Pataria psichologė Roma Jusienė.

Danieliaus Leiliono nuotrauka

Svarbiausia – kalbėtis. Didžiausia tėvų klaida yra ta, kad, norėdami vaiką apsaugoti nuo nemalonių dalykų, jie apie tai nešneka. Pasikalbėti yra visada geriau. Jei jaučiate stresą,

nerimą, vaikas jį taip pat jaučia. Tam žodžių nereikia, jus išduoda pakitęs balso tembras, judesiai. Mokslininkai įrodė, kad net kūdikiai jaučia tėvų nuotaikas. Dažnai tėvai ima nerimauti dar iki tam tikro įvykio. Tuo tarpu vaikai stresą patiria tik tada, kai atsiduria jiems neįprastoje situacijoje. Tačiau jei labai nerimausite, tikriausiai anksčiau panikuoti pradės ir vaikas. Jei stresą suvaldyti sunku, prisiminkite savo pačios patirtį darželyje ar pirmojoje klasėje. Pabandykite apie tai pasikalbėti su vaiku. Pasakykite mažyliui, kad jums labai įdomu, kaip jam seksis. Prisipažinkite, kad nerimaujate. Paaiškinkite, kodėl mažylė eis į darželį, o jūs – į darbą. Tokie trumpi pokalbiai bus naudingi ne tik vaikui, bet ir jums pačiai. Venkite sakyti, kad visais atvejais viskas bus tik gerai. Geriau pasakykite, kad jei iškils problemų, ieškosite sprendimų. Šią ypatingą dieną surenkite savo vaikui nedidelę šventę. Nupirkite mažą tortą ar kitaip palepinkite dukrytę. Taip ji supras, kad šis naujas gyvenimo etapas yra reikšmingas ir gražus.

2011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 69 (9088) Valstiečių laikraštis

Moters pasaulis

19

Mezginiai gyvenimą apvertė aukštyn kojomis

Daugelis A.Mackevičienės draugų nė neįtarė, kad moteris moka megzti.

e Atkelta iš 17 psl.

Nustebino pasirinkimas

Astos mezginiai taip ją sužavėjo, kad paprašė jų atnešti ir parduotuvės lankytojams. „Iš pradžių pasimečiau, bet paskui atsisėdau ir rimtai savęs paklausiau: o kodėl gi ne?“ – prieš daugiau nei metus vykusius įvykius prisiminė mezgėja. Toliau viskas vystėsi kosminiu greičiu. Užsakymai pabiro vienas po kito, A.Mackevičienė pasinėrė į siūlų ir virbalų pasaulį, o mažyliams prižiūrėti pasamdė auklę. „Iki šiol nesuprantu, kokie hormonai tuo metu siautėjo mano galvoje. Juk berniukams buvo vos daugiau nei trys mėnesiai. Nesuvokiu, kaip viską spėjau“, – Asta abejoja, ar būtų tokia drąsi dabar.

Solidžias vienos bendrovės personalo vadovės pareigas ėjusi dvynių mama turėjo įveikti visus savo kompleksus. Visuomenės požiūris į mezgėjas yra gana neigiamas, todėl reikė-

jo išmokti nekreipti į tai dėmesio. „Iš pradžių jaučiausi labai keistai. Pasitikėjimo savimi įkvėpė klientai. Būtent jų vertinimas ir geri atsiliepimai galutinai įtikino, kad galiu tai daryti gerai. Juk svarbiausia, kad mėgstu šią veiklą ir kad žmonėms patinka mano darbai. Kai tik suvokiau šią paprastą tiesą, dingo visi kompleksai ir baimės“, – prisipažino vaikiškų drabužėlių mezgėja. Toks moters sprendimas labiausiai nustebino gerai ją pažįstančius draugus. Daugelis jų nė neįtarė, kad Asta moka megzti. „Esu labai aktyvi, nenustygstanti vietoje. Draugams sunku mane įsivaizduoti ramiai sėdinčią ir mezgančią“, – apie priešingus savo charakterio polius kalbėjo A.Mackevičienė. Tiesa, dviejų mažylių mama pripažįsta, kad suderinti vaikų auginimą ir mezgimą yra sunku. Iki šiol laisvo laiko ji neturi ir daugiausia mezga naktimis. Dieną tenka atlikti įvairius veiklos organizavimo darbus, bendrauti su klientais, kurti tolesnes strategijas. Vakarus moteris skiria vaikams ir vyrui. Mezgimui telieka

A.Mackevičienė pataria Vaikų aprangai mada visai nesvarbi. Svarbiausia, kad drabužiaia būtų kokybiški, praktiški ir patogūs. Megztuką apsivilkęs vaikas turi laisvai kilnoti rankas, ant jo turi būti patogu apsivilkti striukę. Gražu, kai drabužis yra paprastas, lygus, be sudėtingų raštų ar konstrukcijų. Vaiko drabužis neturi būti apkrautas įvairiais personažais, detalėmis ar pan. Geriau tegul jo vidinis pasaulis, svajonės ir įspūdžiai būna spalvingi. Spalva gali būti ryški, bet nepretenzinga. Stilingai atrodo tarpusavyje suderintos spalvos. Vaikams itin tinka siauri drabužėliai, išryškinantys skirtingas jų figūras. Juos galima derinti su plačiais apdarais.

Mezgėja nemano, kad vaikų drabužiai turėtų linksminti. Svarbiausia – koDovilės Dagienės ir Urtės Baranauskaitės nuotraukos kybė ir praktiškumas.

naktis. Tačiau toks įtemptas grafikas jos negąsdina. „Šiuo metu esu be galo laiminga. Turiu nuostabią šeimą, užsiimu mėgstama veikla, esu vertinama. Ko gi dar galėčiau norėti?“ – klausė Asta. Žinoma, planų ji turi daug. Nors vaikiškų drabužių rinkoje Lietuvoje dar galima daug ką nuveikti, verslo plėtrą moteris sieja tik su užsieniu. Ten didesnė rinka ir daugiau galimybių. Planų ji turi ir Lietuvoje. Netrukus megztais praktiškais aksesuarais A.Mackevičienė žada pradžiuginti ne tik vaikus, bet ir moteris.

Nevaikiški vaikų drabužiai Astos megztus vaikiškus drabužėlius daugelis pavadintų netradiciškais. Čia nėra nei ryškių akį rėžiančių spalvų, nei animacinių filmu-

kų personažų, nei gyvūnų ar kitokių „vaikiškų“ atributų. Jos kurti drabužiai yra natūralių žemės spalvų ir paprastų konstrukcijų. Beveik visi jie megzti iš natūralių siūlų. Sintetinius priedus moteris naudoja tik tada, kai jie neišvengiami. „Drabužis žmogaus nelinksmina. Jei taip būtų, visi žmonės vaikščiotų apsivilkę ryškiaspalviais apdarais ir šypsotųsi nuo ausies iki ausies. Bet juk taip nėra. Todėl ir vaikų drabužėliai nebūtinai turi būti „vaikiški“, – savo požiūrį į spalvas dėstė kūrėja. Visus drabužėlių modelius moteris pirmiausia išbando ant savo nenuoramų vaikų. Būdama mama ji gerai žino, kokių drabužėlių mažyliams labiausiai reikia šaltuoju metų laiku. Ypač populiarūs iš merinosų vilnos megzti drabužėliai: kelnės, liemenės, megztukai, suknelės. A.Mackevičienė iki šiol stebisi maža vaikiškų rudeninių ar žieminių kepurių pasiūla Lietuvos parduotuvėse. Jų ji mezga daugiausia, nes tai – pati paklausiausia prekė.

Rudenį būkime drąsios ir ryškios Artėjant rudeniui, visai nebūtina blaškytis po drabužių parduotuves ir ieškoti naujų, madingų ir, neslėpsim, dažniausiai brangių apdarų. Praėjusių metų rudens sezono garderobas atrodys šviežiai ir naujai, jei prie jo priderinsite ryškius aksesuarus. Ypač daug dėmesio šį sezoną skiriama papuošalams. Jų įvairovė tokia plati, kad sau tinkamą pritaikysite, net jei nesate didelė apyrankių, kaklo vėrinių ar auskarų gerbėja. Papuošalu gali virsti net laikrodis. Kuo didesnis ir masyvesnis aksesuaras, tuo jis madingesnis. Jei labai knieti įsigyti kažką naujo, vietoj naujų drabužių geriau nusipirkite naujus batus ar rankinę. Juk jų niekada nebūna per daug! Šį rudenį įprastų juodų, rudų ar pilkų spalvų avalynę ir rankines palikite nuošaly. Šiemet dairy-

kitės ryškių spalvų ir gyvatės odos imitacija puoštų aksesuarų.

Apyrankės Jei negalite apsispręsti, kurią apyrankę užsidėti, užsidėkite jas visas! Penkios ar šešios įvairiaspalvės apyrankės ne tik suteiks papildomo žavesio, bet ir džiugins jus maloniu skambėjimu. Šį rudenį patariama nebijoti puoštis dideliu kiekiu papuošalų. Auksines rankų apyrankes ar grandinėles galite nešioti kartu su sidabrinėmis, masyvias – su plonomis, ryškias – su neutraliomis. Iš pa-

prasto metalo pagamintus rankų riešų papuošalus derinkite su odinėmis ar medžio detalių turinčiomis apyrankėmis. Ypač populiarūs vintažinio stiliaus rankų aksesuarai. Tačiau nepamirškite, kad jei pasirinkote puoštis apyrankėmis, kiti aksesuarai neturėtų būti labai pastebimi. Svarbiausia – nebijokite derinti tarpusavyje iš pažiūros nederinamų aksesuarų. Rezultatas nustebins ne tik jus, bet ir aplinkinius.

Auskarai Ilgi, pečius siekiantys auskarai – šio rudens viršūnė. Tokie auskarai neliks nepastebėti. Rinkitės ryškius, įvairiais akmenukais ar kitomis detalėmis puoštus auskarus. Dažnai ilgi auskarai sveria daugiau. Todėl prieš pirkdamos įsitikinkite, kad su jais jausitės patogiai. Nutįsę ausų speneliai ne tik gadina vaizdą, bet ir sukuria diskomfortą.

Kaklo papuošalai Šį sezoną vyrauja daugiasluoksniai kaklo papuošalai. Iš įvairiaspalvių karoliukų suverti skirtingų ilgių karoliai bet kokiam garderobui suteiks spalvingumo ir originalumo. Jei pasipuošite tarpusavyje susimaišiusiomis aukso ir sidabro grandinėlėmis, atrodysite rafinuočiau. O jei jas visas užsidėsite vienu metu, neabejotinai išsiskirsite iš minios ir atrodysite labai originaliai. Stilinga būsite, jei ant kaklo pasikabinsite grandinėlę su stambiu pakabučiu. Tai gali būti senovinis medalionas, įvairūs akmenys ar kiti įdomių formų ar medžiagų pakabučiai. Nebijokite puoštis masyviais aksesuarais, tai ypač madinga šį sezoną.

Batai ir rankinės Šį rudenį būtina turėti bent vieną aksesuarą, kuris būtų su krokodilo, smauglio, gyvatės ar roplio odos imitacija. Ypač stilingai atrodysite avėdamos tokius batus. Jų spalvos

VL archyvo nuotraukos

gali būti įvairiausios. Rudens avalynei būdingi įvairūs akcentai: kutai, kaspinėliai, dirželiai. Žemakulnius vasaros batelius rudenį pakeičia aukštakulniai storapadžiai batai. Ypač stilingai atrodysite, jei gyvatės ar kitų roplių odos imitacija aptrauktus batelius suderinsite su tokia pačia rankine. Rudenį madingos įvairaus dydžio, spalvų ir medžiagų rankinės. Tačiau jų rankenos turėtų būti kaip grandinės. Parengta pagal fashionbeautyscene.wordpress.com

20

2011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 69 (9088) Valstiečių laikraštis

Skelbimai

Žemės ūkio techniką ir padargus Javų kombainus: CLAAS DOMINATOR -78, -88, -98, -108, DRONNINBORG-8500. Traktorius: FENDT-615 (185 AG), FENDT-614 (165 AG), FENDT-309 (90 AG), FENDT-310 (100 AG, su krautuvu), FENDT-311 (115 AG, su krautuvu), IH-1445 XL (145 AG), IH-574 (60 AG), BELARUS-50, -82, FORD-4000 (60 AG). Mini traktorius: JANMAR, ISEKI (12–18 AG, su frezomis). Ekskavatorius FORD-655, -675. 2 eilių naujas ir naudotas bulvių sodinamąsias, mėšlo kratytuvus (6, 8 t), ryšulinius ir ritininius presus (diržinius, būgninius), grėblius-vartytuvus, žoliapjoves (naujas ir naudotas), žolės ir šiaudų smulkintuvus, kultivatorius (4–6 m), ekologines akėčias (6, 12 m), germinatorius (5, 6 m), 2–7 korpusų plūgus (paprastus ir apverčiamuosius, su apsaugomis), javų sėjamąsias (3, 4, 5 ir 6 m, su žemės dirbimu ir be žemės dirbimo), volus-tankintuvus, purkštuvus HARDI (600–3 500 l), 1 ir 2 diskų tręštuvus, 3, 4, 5 ir 6 m skutiklius, 3, 6 t srutvežius, 2 ir 3 ašių traktorines puspriekabes ir priekabas, 1 ir 2 vagų bulvių kombainus, kitą žemės ūkio techniką bei įvairią naują lenkišką žemės ūkio techniką. Javų kombainus: CLAAS, DRONNINGBORG, FORTSCHRITT, kukurūzų smulkintuvą NEW HOLLAND-375 (dalimis). Pakiršinys, Baisogalos sen., Radviliškio r. Mob. tel. 8 685 27 800, tel. (8 422) 65 200, www.auridana.lt. (P. p)

(SM. 759)

Parduodu traktoriaus T-40 variklį (po kapitalinio remonto). Skambinti tel. 8 652 51 940. (SM. 761) Teleskopinį krautuvą (1998 m.), keliamoji galia- 2,7 t, aukštis- 6 m. Skambinti tel. 8 612 04 570. (SM. 768) Traktorių T-25A (1993m., originalus), dvivagį plūgelį, kultivatorių su akėčiomis, 2PTS4 priekabą su dokumentais. Skambinti tel. 8 627 11 266. (SM. 771) Parduodu sėjamąją SZ-3,6, T-25-16 šonines pavaras, 10 t priekabos dokumentus. Skambinti tel. 8 630 38 181. (Ud. 28) DON-1500. Dalimis kombainus: DJ1085, DON-1500, JENISEJ ,SENATOR, FORTSCHRIT-514, -516. Traktorius dalimis: KARPATEC, DJ-7810, NEW HOLLAND TM-140, FERGUSON-3670, ZETOR-9540, K-701. Skambinti tel. 8 698 05 909. (Pa. 222) Traktorius T-25, MTZ-92, MASSEY FERGUSON (su krautuvu, 1978 m., 80 AG), kombainą FAHR-2,7, smulkintuvą ORKAN, bulvių kombainą ANNA, kasamąsias, plūgus, kultivatorius, lėkštes, kratytuvus, krautuvus ir kitą žemės ūkio techniką. Skambinti tel.: (8 315) 42 399, 8 685 58 025, Alytus. (Aln. 91) Traktorius T-25A, bulvių kasamąsias, žolės smulkintuvus ORKAN, ritininius ir ryšulinius, šieno- šiaudų presus (tinka žaliai masei) ir kitą žemės ūkio techniką. Skambinti tel.: 8 696 31 654, 8 624 90 324. (P.p) Krautuvą prie BELARUS T-150 (6 m, 3 t, kabinamas prie trikampio). Skambinti tel. 8 611 22 413. (Pa. 224)

(Užs. 235)

(Užs. 515)

(Užs. 10)

Šiaudų smulkintuvai kombainams DON ir NIVA, naujos sunkiosios diskinės lėkštės BDT-3 ir BDT-7, grūdų beicavimo mašinos, dalginių šienapjovių KSF atsarginės dalys. Remontuojame, balansuojame šiaudų smulkintuvų velenus. Skambinti tel. 8 687 15 183. (Užs.386)

PERKAME

MIEŽIUS, KVIEČIUS, KVIETRUGIUS. Tel. 8 383 44 105. (Užs. 589)

(Užs. 531)

Meistrų g. 12, Vilnius. Tel. (8 698) 21 755, (8 5) 216 10 61.

Puspriekabės Priekabos PTS-6 ir PTS-4 (kitos iki 30 t)

(nuo 3 iki 30 t)

Augalų smulkintuvai

www.galuotas.lt Sėjamosios: mechaninės SZ-3,6 ir SZ-5,4

Traktoriai: KIOTI (nuo 20 iki 90 AG)

Mėšlo kratytuvai (nuo 3 iki 20 t)

pneumatinės SPU-4 ir SPU-6

Srutvežiai ir BELARUS

(nuo 3 iki 25 t)

Technika pagal žemės ūkio ir miškininkystės programas! puspriekabė PALMS 2226, 3-jų ašių, 26 t – 1650 Lt/mėn.; mechaninės sėjamosios Erkul 300, 3 m, diskinės, – 471 Lt/mėn., su technologinėmis vėžiomis mechaninės sėjamosios BM 28, 4,0 m, – 318 Lt/mėn., prikabinamosios, diskinės, su trąšų įterpimu trąšų barstytuvas GS2 1200 – 196 Lt/mėn., (plotis – 16-24 arba 24-36 m, talpa – 1200 l) Traktoriai Belarus 320.4, 820, 892, 952.4, 952.3, 1221.4, 1025.4, 1523.4 – nuo 680 Lt/mėn., traktoriai Foton 254, 404 – nuo 465 Lt/mėn., frontaliniai krautuvai FAUCHEUX (kaušai, šakės, griebtuvai) prie BELARUS, CASE, JOHN DEERE, VALTRA ir kitų traktorių – 470 Lt/ mėn., puspriekabė Palms 307 (7 t, 11 m3, verčia į 3 puses, galima eksploatuoti ir kaip platformą) – 354 Lt/mėn., puspriekabė Palms 125 (10 t, 13 m3, galima eksploatuoti ir kaip platformą) – 354 Lt/mėn., puspriekabė Palms 150 (13 t, 16 m3, galima eksploatuoti ir kaip platformą) – 617 Lt/mėn., puspriekabė Palms 190 (15 t, 19 m3, galima eksploatuoti ir kaip platformą) – 820 Lt/mėn., puspriekabė Palms 1217 (14 t, 18 m3, hidraulinis galinis bortas) – 656 Lt/mėn., puspriekabė Palms 1620 (21 t, 27 m3, hidraulinis galinis bortas) – 850 Lt/mėn., priekabos HM 2-6 ir HM 2-10 (6 t ir 10 t, 9 m3 ir 13 m3, verčia į 3 puses) – nuo 482 Lt/mėn., mėšlo kratytuvai RUR-60, tinka ganykloms (6 t, 14 m) – 744 Lt/mėn., vartomieji plūgai VOGEL&NOOT (3, 4, 5 korp.) – 440 Lt/ mėn., sėjamosios Berestje-4 MD, 4 m, diskinės, su techn. vėž. – 431 Lt/ mėn., sėjamosios Berestje-6 MD, 6 m, diskinės, su techn. vėž. – 527 Lt/ mėn., sėjamosios Berestje 4 MD, 6 MD su trašadėžėmis – 623 Lt/ mėn., germinatoriai (darbinis plotis 3, 3, 6, 4, 5, 6, 7, 8 m) – nuo 372 Lt/mėn., tankinimo volai 6 ir 10 m pločio – 431 ir 628 Lt/mėn., diskiniai skutikliai TL 3,0 – 280 Lt/mėn., TL 4,0 – 324 Lt/mėn., žemės dirbimo frezos „Tonutti“ (2 m) – 218 Lt/mėn., cisternos vandeniui 10 t – 765 Lt/mėn, 15 t – 942 Lt/mėn., šienapjovės EXACT (darbinis plotis – 241, 283, 325 cm) – nuo 311 Lt/mėn., grėbliai „Repossi“ (darbinis plotis – 350, 460, 650 cm) – nuo 215 Lt/ mėn., šienui, žaliajai masei, sniego buldozeris (nuo 2,5 m) – 80 Lt/mėn., augalinių atliekų smulkintuvas (mulčeris) Orsi – nuo 230 Lt/mėn., augalinių atliekų smulkintuvas (mulčeris) Maxio (plotis 2-3,6 m) – nuo 221 Lt/mėn., savikrovės miško priekabos PALMS (10 t, siekis – 6,7 m) – 763 Lt/mėn., medienos atliekų smulkintuvai FARMI CH 160, CH 260 (šakų storis – iki 16/26 cm) – 215 Lt/ mėn., traktorinė malkų skaldyklė „Farmi Mastersplit“ – nuo 458 Lt/mėn., purkštuvai MOSKIT (talpa – nuo 400 iki 4000 l, plotis – 10-24 m) – nuo 186 Lt/mėn., medžių persodinimo technika – nuo 514 Lt/mėn., prikabinamas greideris žvyrkeliams Stark TL4030 – 2167 Lt/mėn. pašarų dalytuvai ALIMIX (talpa – nuo 5 iki 24 kub.m) – nuo 943 Lt/mėn., ekologinės akėčios (nuo 2,5 iki 9 m) – nuo 275 Lt/mėn., rulonų presas – nuo 750 Lt/mėn.

NAUJOS PREKĖS:

Parduodu kombainą. Skambinti tel. 8 686 79 659.

PARDUODA

Kreditai Lizingass Garantija Kreditai

Kreditai Lizingas g Garantija

Kred Kr Kreditai edit ed itai it aii Lizingass Garantijaa Kred Kr edit itai ai Li i Lizingas Garantija Kreditai Lizingas Garantija Kreditai Lizingas Garantija Kreditai Lizingas

HORO MECHANIKA, J.Basanavičiaus g. 101a, Šiauliai. Kontaktinis telefonas 8 611 41466. www.horomechanika.lt (Užs. 8)

UAB „Mototecha“ – įvairaus galingumo melžimo agregatus, mobilias nerūdijančio plieno 200–1 200 l pieno talpyklas tiesiogiai melžti, mobilias (tandemo tipo) melžimo aikšteles, siurblius (vandens, purvo, cheminius), varomus traktoriaus darbiniu velenu, 2–75 kW generatorius, benzininius ir dyzelinius variklius. Dėmesio! Jei turite pieno aušintuvą, taupykite elektros energiją, įsigydami mūsų naujieną – vandens katilą (60–1 000 l talpos). Vandenį šildo pieno šaldytuvo kompresoriaus išskiriama šiluma. Montuoja melžimo linijas. Parduoda ir montuoja saulės kolektorius. Remontuoja dyzelinius ir benzininius variklius, generatorius, siurblius. Tiekia atsargines dalis. Prekes pristato nemokamai visoje Lietuvoje. Skambinti tel.: 8 699 97 517, (8 45) 553 418. www.agregatai.lt, el. paštas agregatai@yahoo.com. (Pa. 210) Naują techniką (atinkančią ES programas, taikome lanksčias finansavimo sąlygas), priekabas, puspriekabes (5–36 t, labai įvairi komplektacija), mėšlo kratytuvus PTU (5–36 t), diskines, pneumatines ir mechanines sėjamąsias (su dirbimu ir be), frezas, mulčiuotuvus, purkštuvus (200–3 000 l), trąšų barstytuvus, šieno ir šiaudų presus, vyniotuvus, diskinius plūgus PD, lėkštes, plūgus, germinatorius, kultivatorius, šienapjoves, vartytuvus (iki 7,8 m), pašarų dalytuvus, šluotas, frontalinius krautuvus, sniego peilius. Vievis, Statybininkų g. 9A, tel. 8 699 68 814 Šiauliai, Lingailių g. 5, tel. 8 699 54 941. www.agrotaka.lt. (P. p)

Pigiai geros kokybės naujus lėkštinius, noraginius, giluminius skutiklius, kombinuotus žemės išdirbimo agregatus su hidrauline pakaba sėjamajai. Garantija. Atitinka ES standartus. Pristatome. Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 10 487. (P. p) Vartomus plūgus KWERNELAND (5, 6, 7, 8 k.), OVERUM (4, 5, 6, 7 k.), RABEWERK (5 k.). Skambinti tel. 8 650 49 269. (P. p) Naujas, patikimas švediškas miško priekabas VRETEN (7–15 t, kranai nuo 5 iki 8,1 m). Skambinti tel. 8 699 68 814. (P. p) Traktorių JOHN DEERE-6900 (1996 m.,130 AG, geros padangos, papildomi svoriai, Lietuvoje neeksploatuotas, kaina 67 000 Lt). Skambinti tel. 8 606 10 487. (P. p) Traktorių NEW HOLLAND-7840 su frontaliniu krautuvu (1993m., 110 AG, Lietuvoje neeksploatuotas, kaina 48 000 Lt). Skambinti tel. 8 606 10 487. (P. p)

KB „Vaisių sultys“ (Arimų g. 29, Vilnius),

dideliais kiekiais SUPERKA

obuolius, šaltalankių ir aronijų uogas. Tel.: (8 5) 267 0215, 8 685 11 720. (Užs. 588)

Naujas pakabinamas ir prikabinamas itališkas tręštuves AGREX (1,532 m, trąšadėžės 500–5 000 l). Teikiame pasiūlymus ES paramai gauti. Garantija. Pristatome. Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 10 487. (P. p) Naujus tradicinius 3, 4, 5 korpusų plūgus STALTECH su lingine apsauga. Garantija. Atitinka ES standartus. Pristatome. Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 10 487. (P. p) Diskinius skutiklius VADERSTAD CARRIER (5, 6 m), JOHN DEERE (4, 5 m), KWERNELAND (3, 6 m), kultivatorius VADERSTAD (8 m) ir VIBERG (5, 6 m). Skambinti tel. 8 650 49 269. (P. p)

Naują ir naudotą techniką: traktorius FARMTRAC (34–110 AG), frontalinius krautuvus, kombainus, frezas AKPIL, plūgus, lėkštinius skutiklius, kultivatorius, volus, sėjamąsias (2–6 m), bulviasodes, bulviakases, JARMET, AKPIL chemikalų purkštuvus su TA (200–3 000 l), trąšų barstytuvus (1–2 diskų), šienapjoves (1,35–2,1 m), grėblius-vartytuvus, presus, ritinių vyniotuvus, srutvežius, priekabas, traktorius (10–270 AG). Pristatome. Atliekame purkštuvų TA. Skambinti tel.: 8 685 54 521, 8 699 73 969, Margučiai, Panevėžio r. www.marguciai.lt. (Pa. 199)

(Užs. 357)

(Užs. 391)

2011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 69 (9088) Valstiečių laikraštis

(Užs. 436)

Skelbimai

Traktorines betono maišykles (pakabinamos, 1 200 l, sukamos nuo darbinio veleno). Teikiame pasiūlymus ES paramai gauti. Garantija. Pristatome. Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 10 487. (P. p) Įmonė parduoda naudotus: 3–6 m pločio diskinius ir noraginius skutiklius, trąšų barstytuvus, javų bei kukurūzų sėjamąsias, tankinimo volus, vartomuosius ir paprastus plūgus, įvairaus galingumo traktorius, kombainus, pakabinamus, prikabinamus ir savaeigius purkštuvus, rotacines šienapjoves su plaušintuvais ir be jų, plėvelės vyniotuvus, ritininius presus šienui, šiaudams ir žaliajai masei, prikabinamus žolės ir kukurūzų smulkintuvus, mėšlo kratytuvus, ritinių vežimo priekabas bei kitą techniką. Pristato į bet kurią Lietuvos vietą savo transportu. Skambinti tel. 8 620 66 089, Joniškėlis, Pasvalio r. Internete: www.agrarines.lt. (Ka. 178) Traktorius iš Vokietijos: MTZ920, MTZ-820, MTZ su krautuvu, MTZ-82UK, MTZ-80UK, MTZ-82, MTZ-80, MTZ-550, MTZ-52, MTZ50, svorius prie MTZ, frontalinį krautuvą prie MTZ, daržinius ratus, variklį. Galime atvežti. Skambinti tel. 8 608 77 432. (Ka. 238)

(Užs. 440)

(Užs. 456)

PARDUODA Žemės ūkio techniką ir padargus Traktorių FENDT-615 (185 AG,1993 m., Lietuvoje neeksploatuotas, kaina 57 000 Lt). Skambinti tel. 8 606 10 487. (P. p) Traktorius: FENDT-615 (185 AG), JOHN DEERE-6900 (130 AG), NEW HOLLAND-7840 su krautuvu, MTZ 952,3, tradicinius bei vartomuosius 2, 3, 4, 5 korpusų plūgus KVERNELAND, FRAUGDE, OVERUM, 3 m frezą, kultivatorius, skutiklius, tankintuvus, grumstų trupinimotankinimo volus, 3, 4, 5, 6 m sėjamąsias AMAZONE, NORDSTEN, STEG-STED, FIONA, 1-2 diskų tręštuves AMAZONE, BOGBALLE, pakabinamus 12 ir 16 m purkštuvus HARDI, grėblius, vartytuvus, kombainus CLAAS DOMINATOR-76, savivartes 16 ir 18 t, priekabas, mini krautuvą BOBCAT. Taip pat prekiaujame naujais: lėkštiniais, noraginiais, giluminiais skutikliais, itališkomis trąšų barstomosiomis, traktorinėmis betono maišyklėmis. Pristatome. Kalnelio Gražionys, Radviliškio r. Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 10 487. (P. p) Traktorių MTZ- 952,3 (2006 m., 1500 motovalandų, papildomi svoriai, kaina 42 000 Lt). Skambinti tel. 8 606 10 487. (P. p) Kombainą CLAAS DOMINATOR-76 (3,9 m pjaunamoji, MB variklis, Lietuvoje neeksploatuotas, kaina 55 000 Lt). Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 10 487. (P. p) Nebrangiai traktorines: bulviakases, bulviasodes, trąšų barstytuvus, šienapjoves, šieno vartytuvus. Arklines: bulviakases, akėčias, pakinktus arkliams, svarstykles, arpus, šutintuvus. Skambinti tel.: (8 346) 59 144, 8 612 20 892. (P. p)

Gerą techniką iš Švedijos: JOHN DEERE-1085, -930, CLAAS DOMINATOR-85, -76, -38, NEW HOLLAND-TF44, -8080, -8070, -8060, -1550, LAVERDA-3700, -3400, DEUCHFAHR-1320, SAMPO-650, -410, MASSEY FERGUSON-307, -206, DRONNINBORG -3000, -7000, VOLVO-830, -900, -800, traktorius: NEW HOLLAND-8770, TM-150, -8700, CASE -7130, -7110, -5130, -785, JOHN DEERE-4640, -4450, -4350, -2130, MASSEY FERGUSON-8155, -6170, plūgus (paprasti ir vartomieji, 2–8 korp.), KVERNELAND, OVERUM, sėjamąsias: VADERSTAD, NORDSTEN, STENGSTED, TUME, JUKO (2,5–6 m su trąšomis ir be jų), lyginimo volus, kultivatorius, diskinius skutiklius, germinatorius, trąšų barstytuvus, šieno ir šiaudų presus (ryšulinius ir ritininius) CLAAS, NEW HOLLAND, JOHN DEERE, WELGER, plėvelės vyniotuvus, šienapjoves, vartytuvus, pašarų dalytuvus, mėšlo kratytuvus, srutvežius, purkštuvus, priekabas, miško priekabas, šakų smulkintuvus, atsargines plūgų, sėjamųjų, traktorių dalis ir kt. Vievis, Statybininkų g. 9A, tel.: (8 5) 282 5181 (8–17 val.), 8 699 68 814 (technika), 8 699 68 813 (atsarginės dalys). Šiauliai, Lingailių g. 5, tel.: (8 41) 51 91 16 (8–17 val.), 8 699 49 420 (technika), 8 681 33 309 (atsarginės dalys). www.agrotaka.lt. (P. p)

Pigiai – frezas, krautuvus, lėkštes, kultivatorius, plūgus, barstytuvus, purkštuvus (300–1 000 l), grūdų ir šieno pūstuvus, valomąsias, malūnus, traiškytuvus, bulvių sodinamąsias, kasamąsias, srutvežius, rūšiuotuvus, šutintuvus, dalgines ir rotacines žoliapjoves, žolės smulkintuvus, įvairius presus ir jų adatas, vartytuvus, plėvelės vyniotuvus, mėšlo kratytuvus, špagatą, elektrinius piemenis, atsargines dalis, agregatus japoniškiems traktoriams, plūgą KVERNELAND (vartomas, 5 korpusų su lingėmis), traktorių MTZ ir T-25 kabinas. Pristatome. Tvarkome dokumentus gautai ES paramai. Skambinti tel.: 8 682 38 101, 8 346 60 092, 8 674 87 028. (P. p)

Pigiai – įvairią suvirinimo įrangą KEMP, SVARK, TIG, INVERT ir kt. (superka, keičia, konsultuoja, atvyksta). Skambinti tel.: 8 657 88 851, 8 602 66 666. www.kempai.visiems.lt. (P. p) Naujus ir naudotus: žolės smulkintuvus, šienapjoves, grėblius-vartytuvus, šieno rinktuvus, traktorius T-25, mėšlo kratytuvus, plūgus, kultivatorius, volus, frezas, lėkštines akėčias, bulviasodes, bulviakases, bulvių kombainus ANNA, rūšiuotuvus, kauptuvus, elektrinius piemenis, atsargines dalis ir kitą žemės ūkio techniką. Pristatome. Skambinti tel. 8 682 94 733. (Ka. 182)

21

(Užs. 596)

Parduodami čekų gamybos PANTER motoblokai su įvairiais priedais (žoliapjovė, kultivatorius, sniego valytuvas ir t. t.), savaeigės diskinės žoliapjovės (tinka aukštai žolei pjauti), moduliaciniai agregatai (našumas 0,1–0,9 ha/val.) Daugiau informacijos tel.: (8 37) 33 1073, 8 618 79 433 arba www.juolaina.lt. (P. p) Traktorius: MTZ-920, MTZ-1025, MTZ-82 UK, MTZ-80 UK, MTZ-55, T-25, T-40, ekskavatorių JUMZ, frontalinius krautuvus. Skambinti tel. 8 656 42 963. (P. p) Parduodu žolės smulkintuvą ORKAN, 2–jų vagų bulvių kasamąją ir arpus. Skambinti tel. 8 687 82 297. (Ka. 245)

Augalus

(Užs. 604)

Parduodu žieminių kviečių sėklą SV MAXI. Skambinti tel. 8 687 40 164. (P. p) Aukštos kokybės žieminių kviečių OLIVIN veislės ūkinę sėklą (beicuota arba nebeicuota). Kaina priklauso nuo kiekio. Skambinti tel. 8 682 45 607, Radviliškio r. (P.p)

Grūdų beicavimo mašinos, naujos sunkiosios diskinės lėkštės BDT-3 ir BDT-7, šiaudų smulkintuvai kombainams DON ir NIVA, dalginių šienapjovių KSF atsarginės dalys. Remontuojame, balansuojame šiaudų smulkintuvų velenus. Skambinti tel. 8 687 15 183. (Užs. 459)

(Ka. 279)

(Užs. 405)

2–7 korpusų plūgus KVERNELAND, universalias sėjamąsias, purkštuvus HARDI (800–2 400 l), trąšų barstytuvus BOGBALLE, AMAZONE, šieno presus (ritininius ir ryšulinius), žolės smulkintuvus, kultivatorius, volus-tankintuvus, lėkštes, siloso pjovimo peilį, srutvežį (6,5 t), ekologines akėčias, traktorius CASE -5150, JOHN DEERE -3040, MX -209, javų kombainus DRONNINGBORG -3000, -7000, -8500, JOHN DEERE-985, CLAAS DOMINATOR-98, -108, SAMPO -500, -600, -690, VOLVO-800, -830, -1110, -1130, kombainus dalimis DRONNINGBORG, CLAAS DOMINATOR-76, -108, NEW HOLLAND-1540, JOHN DEERE, VOLVO. Kaišiadorys, tel.: 8 687 77 448, 8 612 19 775. www.gudienostechnika.lt. (P. p)

(Užs. 593)

22

2011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 69 (9088) Valstiečių laikraštis

Skelbimai Briaunotas perdangos plokštes, 4 m3 ir 5 m3talpyklas, naudotą degalų pilstymo kolonėlę su automatiniu skaitikliu. Skambinti tel. 8 620 60 682. (SM. 769) Aukštadvaryje (šalia kelio Trakai– Marijampolė) parduodamos fermos su žeme. Patalpų dydis 2600 m2. Tinkamos ūkiui ir gamybai. Kaina 70 000 Lt. Skambinti tel. 8 685 84 748. (P.p)

PERKA Žemės ūkio techniką ir padargus Perku ZIL-131 padangas. Skambinti tel. 8 616 58 390.

(Ka. 187)

MTZ-82, -952 arba kitą MTZ markės traktorių, frontalinį krautuvą, mėšlo kratytuvą, priekabą, plūgą KVERNELAND, T-40 AM. Skambinti tel. 8 612 72 617. (Ka. 241) Brangiai perkame 1 kl, ir pašarinius kviečius (nuo 100 t, atsiskaitome iš karto, pasiimame savo transportu). Skambinti tel.: 8 671 64 368, 8 606 11 508. (Pa. 225)

Augalus

Gyvulius Parduodu žalmargę karvę. Skambinti tel. 8 685 14 103.

(R. 673)

Išparduodu dedekles vištaites MORAVIA (10 Lt). Didesnį kiekį pristatome. Skambinti tel. 8 686 79 659. (SM. 763) Parduodu 6 veršingas telyčias. Skambinti tel. 8 666 90 001, Petras.

(SM. 764)

(Ka. 262)

PARDUODA

Parduodu neapmokytą kumelaitę (3,5 m). Kaina sutartinė. Skambinti tel. 8 641 44 164. (P.p)

Įvairūs

Augalus Ūkininkas Jonas Pakalnis parduoda žieminių kviečių sėklą ADA. Skambinti tel. 8 612 98 071, Kupiškio r. (P.p)

Sertifikuotas C1 rugių sėklas BOJKO (vasariniai, galima sėti nuo rugsėjo iki gegužės mėn., nebeicuoti, tinka ekologiniams ūkiams), paprastas sėklas: rugių DUONIAI, kviečių ŠIRVINTA, žieminių rapsų. Skambinti tel. 8 683 48 709. (P.p) Gerai žiemojančius kvietrugius PIGMEJ, GRANADA, rugius FEMANDO, EVOLO, GONELA, VISĖLA, BALISTIK. Skambinti tel.: 8 698 76 649, 8 612 83 977. (Pa. 207)

Parduodu 20 cm storio, geros kokybės rąstinį namą išrinkimui (matmenys 6x12 m; 12x22 m, 10x10 m). Galimi įvairūs komplektacijos variantai. Kaina nuo 13 000 iki 78 000 Lt. Skambinti tel. 8 681 72 559. (P. p) Skubiai parduodu fermas. Skambinti tel. 8 686 79 659.

(SM. 762)

1 000 l plastikines talpyklas (konteinerius) vandeniui, degalams laikyti. Atvežame. Skambinti tel. 8 620 51 489. (SM. 767) Parduodu T-74 (vikšrus, pirštus), variklį SMD–14, Obodus , T-25 (užpakalinės , priekinės padangas), padangas (18 x 7–8), srutvežį (1,8 m3), talpą vandeniui (1,8 m3) su ratais, trifazius elektros variklius (1,5; 2,2; 3 kW), paleidimo variklį PD–10, voliukus (3 vnt.). Skambinti tel. 8 699 81 710. (Ka. 282)

DIDŽIAUSIAS PRIEKABŲ PASIRINKIMAS LIETUVOJE! Miško Priekabų kaina: priekabos nuo 17000 Lt

26 t

s

Lizinga

10 t, 13 t, 16 t

ai

Projekt

10 t

7t

a S param

Brangiai perkame avižas, kvietrugius, rugius ir kitus grūdus. Pasiimame savo transportu, atsiskaitome greitai. Siūlyti ne mažiau kaip 20 t. Skambinti tel. 8 683 48 709. (P. p) Brangiai perkame 1 kl, ir pašarinius kviečius (nuo 100 t, atsiskaitome iš karto, pasiimame savo transportu). Skambinti tel.: 8 671 64 368, 8 606 11 508. (Pa. 225) Visų rūšių ekologiškus grūdus: avižas, kviečius, žirnius, lubinus, rugius, kvietrugius, pupas ir kitus grūdus. Skambinti tel. 8 683 48 709. (P.p) Pašarinius kvietrugius, rugius, kviečius (gali būti padygę), miežius, avižas, žirnius, pupas, sėlenas. Atsiskaitome iš karto, galime pasiimti savo transportu. Skambinti tel. 8 687 98 682. (P.p) Kviečius, kvietrugius, rugius, salyklinius miežius, rapsus ir kitus grūdus. Skambinti tel.: 8 683 48 679, 8 656 76 628. (Pa. 192) Kviečius, miežius, kvietrugius, avižas. Galime išsivežti savo transportu. Atsiskaitome iš karto. Skambinti tel. 8 675 97 996. (Pa. 206) Ekologiškus grūdus: lubinus, rugius, kmynus, kviečius miežius, žirnius, avižas, grikius, juodąsias garstyčias. Skambinti tel. 8 671 64 368. (Pa. 208)

Gyvulius Brangiai bulius, telyčias ir karves. Mokame 6-21 proc. Atsiskaitome iš karto. Skambinti tel. 8 614 57 417. (RŽ. 35)

Įvairaus įmitimo arklius (galimas keitimas). Skambinti tel. 8 611 16 161. (Ka. 249)

Karves, jaučius, telyčias. Moka PVM, sveria, atsiskaito vietoje. Skambinti tel.: 8 699 90 758, 8 685 51 635. (Pa. 195) Galvijus. Sveria, moka už gyvą svorį. Atsiskaito iš karto. Skambinti tel.: 8 687 59 906, 8 686 07 974, 8 611 27 965. (Vr. 35)

Skerdykla – bulius, telyčias, karves. Sveria, moka priedus. Pasiima. Skambinti tel. 8 612 08 756. (Pa. 196)

E

Basanavičiaus 101a, LT 76136, Šiauliai Mob.: 8611 41466

www.horomechanika.lt

(Užs. 533)

UAB „ Dzūkijos miškas“ Lietuvos miško savininkų asociacija

(SM. 760)

Presą KIRGISTAN, šienapjovę FORTSCHRITT-E302, -E303, traktorių MTZ-80, -82 (didelėmis kabinomis, gali būti su frontaliniu krautuvu). Skambinti tel. 8 683 52 144.

(Užs. 592)

(Ka. 261)

(Užs. 516)

Brangiai įmonė – karves, bulius, telyčias. Sveria, moka priedus. Skambinti tel. 8 616 24 730. (Pa. 197) Įmonė nuolat superka įvairaus įmitimo arklius, pasiima savo transportu, moka PVM. Skambinti tel: (8 440) 73 535 8 686 40 593. (P. p)

PERKAME MIŠKĄ SU ŽEME ARBA IŠKIRTIMUI

z Darome miškotvarkos projektus z Rėžiame biržes z Konsultuojame miško savininkus Kreiptis tel. : 8-686 57593. Faksas 8-37 200787, El. paštas ausra@dzukijosmiskas.lt (Užs. 20)

Įvairūs 10 km spinduliu nuo Šilalės perku žemę nuo 20 ha (gali būti ir toliau). Skambinti tel. 8 629 16 664. (SM. 765) Perka geros būklės pieno aušintuvą, (iki 2 000 Lt). Skambinti tel. 8 699 97 517. (Pa. 219)

Perkame mišką išsikirsti arba su žeme, rąstus, tarmedį, popiermedžius. Skambinti tel. 8 655 57 358. (Ka. 272)

UAB „Dagmedis“ perka mišką su žeme arba išsikirsti. Skambinti tel. 8 698 24 238.

(P. p)

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Atsiskaitome iš karto. Teikiame miškavežio paslaugas. Skambinti tel. 8 687 77 425. (P. p)

(Užs. 557)

GRŪDAI: Superkame grūdus ir rapsus.

Galime išsivežti patys. Tel. : 8 650 19 864 Kėdainių r., 8 685 15 598 Šiaulių ir Panevėžio r., 8 655 05 543 Marijampoles r. El. paštas: grudai@imlitex.lt (Ka. 252)

2011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 69 (9088) Valstiečių laikraštis

Skelbimai

23

Savo ar kliento medžiagomis įrengiame ventiliacijos, ekonomiškas rekuperacines sistemas. Deimantinėmis „karūnomis“ gręžiame skyles. Skambinti tel. 8 673 06 342. (Vr. 36

PRANEŠIMAI

(Užs. 479)

Vėjo jėgainės, saulės kolektoriai. Hidrogeneratoriai. Tel. (8-698) 01901, www.prekybairankiais.lt

(Užs. 532)

PASLAUGOS Kilnojamuoju gateriu kokybiškai pjauname medieną. Kokybę ir gerą kainą garantuojame. Skambinti tel. 8 603 97 608 (K. 75) Iš įmonių ir ūkininkų surenka, nemokamai išveža didmaišius nuo trąšų, plastikinę tarą, įvairią plėvelę, išrašo atliekų deklaracijas. Skambinti tel.: 8 612 45 594, 8 686 85 914. (P. p) Juostiniais gateriais (elektra, benzinas, dyzelinas) pjauname medieną pas klientą. Parduodame juostinį mobilų gaterį. Skambinti tel.: 8 685 69 805, 8 652 42 961. (P. p) VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje ištisus metus! Garantija, priežiūra. Skambinti tel.: 8 616 08 020 Linas, 8 686 83 265, Rolandas. www.melkerlita.lt. (Ka.100)

Panevėžio miesto apylinkės teisme priimtas UAB „S. IMPERIJA Creditor.lt“ ieškinys atsakovui Egidijui Šumskui, gim. 1971-11-10, paskutinėmis žiniomis gyvenamoji vieta F. Vaitkaus g. 4-8, Panevėžys, dėl skolos priteisimo. Per 14 dienų nuo paskelbimo dienos atsakovas privalo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, atitinkantį CPK 142 str. 2 d. reikalavimus. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį teismas gali priimti sprendimą už akių. (P. p) 2011m. rugsėjo 17 d. (šeštadienį) 12.00val. šaukiamas sodininkų bendrijos ,,Santaka“ narių susirinkimas, kuris vyks bendrijos vidaus miško aikštelėje. DARBOTVARKĖ: 1. Bendrijos įstatų projekto svarstymas ir tvirtinimas. 2. Bendrijos 3-jų neišrinktų valdybos narių rinkimai. 3. Bendrijos vidaus tvarkos taisyklių projekto svarstymas ir tvirtinimas. 4. 2012m. sąmatos projekto svarstymas ir tvirtinimas. 5. Kiti klausimai. Pakartotinis bendrijos narių susirinkimas, neįvykus skelbtajam, vyks toje pačioje vietoje pagal tą pačią darbotvarkę 2011m. spalio 1d. (šeštadienį) 12.00val. Bendrijos valdyba. (P. p)

SIŪLO DARBĄ Nedideliame ūkininko ūkyje (Trakų r.) reikalingi (nuolatiniai) pagalbiniai darbininkai. Apgyvendiname, maitiname. Skambinti tel. 8 618 36 772. (P. p)

TELELOTO lošimo Nr. 803 (2011 08 28)

20 42 16 02 63 33 67 44 21 39 64 46 41 72 60 54 49 65 56 19 14 09 30 68 58 01 75 45 31 06 73 61 66 36 59 – keturi kampai 40 50 04 12 43 – eilutė 28 62 52 34 22 – įstrižainės 70 17 25 57 71 53 35 69 10 – visa lentelė

Visa lentelė – 58 718 (34 x 1 727) Lt Įstrižainės – 16 Lt Eilutė – 3 Lt Keturi kampai – 2 Lt Prognozė: Aukso puode bus – 600 000 Lt

Papildomi prizai: Škoda Fabia (TV) Eglė Švedaitė Chevrolet Spark 0300924 Fiat Grande Punto 0135437 Renault Thalia 0499273

Peugeot 206+ 0228858 Pakvietimai į TV: 009*708, 042*371, 024*958, * – bet koks skaičius

10 000 Lt (tel. 1634, rugpjūčio 22 d.) – Alfa Gerulaitienė iš Šilutės 10 000 Lt (tel. 1634, rugpjūč io 2 2 d.) – Vita Petraitienė iš Kauno 10 000 Lt (tel. 1634, rugpjūčio 22 d.) – Genė Ukrinienė iš Telšių

(Užs. 602)

BRANGIAI SUPERKA EKOLOGIŠKUS:

avižas, lubinus, žirnius, pupas, kviečius, kvietrugius, miežius, rugius. UAB „Agrokontraktas“ Tel.: Algis (8-699) 49558, Donatas (8-699) 46388, (8-347) 33166, el. paštas info@agrokontraktas.lt (Užs. 534) (Užs. 562)

Ūkyje reikalingas vidutinio amžiaus vyras, mokantis atlikti ūkio darbus (mokėti vairuoti ir išmanyti apie techniką). Skambinti tel. 8 686 70 517. (SM. 766) Pieno ūkyje (Kelmės r.) reikalingi traktorininkas-ūkio darbininkas, šėrikas, mokantis melžti karves. Tik legalus darbas. Skambinti tel. 8 652 47 721. (P. p) Reikalingas vienišas vyras padėti dirbti ūkyje. Skambinti tel. 8 608 51 108. (P.p) Nedideliame ūkyje reikalingas darbininkas (darbui su gyvuliais), mokantis melžti rankomis ir melžimo aparatais. Apgyvendiname, mokame atlyginimą. Skambinti tel. 8 676 27 505. (P.p) Reikalingas vyras padėti ūkio darbuose sodyboje, pageidautina išmanantis mechanizatoriaus darbus, mokantis skersti kiaulę. Priimame gyventi. Skambinti tel. 8 678 50 287. (P. p) Reikalinga moteris padėti dirbti ūkio darbus sodyboje ir mokanti melžti karvę. Priimame gyventi. Skambinti tel. 8 678 50 287. (P. p)

z PGM ratų dvigubinimo sistemos. z Siauri ratai tarpueilių dirbimui. z Ratlankiai. z Padangos: žemės ūkio, miško, golfo laukų, komunalinei ir industrinei technikai. z Originalios dalys „Perkins“ varikliams.

Didelis mechaninių ir pneumatinių S Ė JA M Ų J Ų PAS I R I N K I M AS su trąšų įterpimu Lizingas • ES parama • Projektai Prikabinamosios mechaninės sėjamosios BM – 4 m

Pakabinamosios Pakabinamosios mechaninės sėjamosios pneumatinės sėjamosios – ERKUL – 3 m 4 arba 6 m

Basanavičiaus g. 101a, LT 76136, Šiauliai. Mob. tel. 8 611 41466

www.horomechanika.lt (Užs. 524)

ĮVAIRŪS

Ūkyje reikalingas darbininkas ir melžėja. Skambinti tel. 8 616 73 745. (P. p)

www.pgmtechnika.lt

UAB PGM technika. Plento g. 6, Užliedžiai, Kauno r, LT-46333 tel.: +370 656 82777, +370 683 24140, faks.: +370 37 215101 el. paštas: info@pgmtechnika.lt (Ka. 250)

(Užs. 115)

Parduodu T-150K, K-701 hidraulinius vairus, priedus MAZ variklio įdėjimui į T-150K, MTZ-245 variklį .Remontuojame variklius, turbinas, pobūgnius, pavarų dėžes. Skambinti tel. 8 614 01 994. (SM. 770)

Brangiai perkame mišką išsikirsti arba su žeme. Miškovežio paslaugos. Skambinti tel.: 8 685 16 221, 8 635 30 367, 8 37 291 255. (Ka. 280)

Parduodame šiaudų briketavimo presą BIOMASSER DUO BS-207 (2 vnt.) , šiaudų smulkintuvą-malūną TOMAHAWAK-505 M (bendra kaina 14,250 EUR + PVM). Superkame šiaudų briketus. Skambinti tel. 8 690 01 015. (Ka. 278)

Perkame grikius, lubinus, kviečius, žirnius, rapsus. Parduodame 500 t rapsų išspaudas. Skambinti tel.: 8 671 64 368, 8 683 48 679. (Pa. 220)

24

2011 m. rugpjūčio 31 d. • Nr. 69 (9088) Valstiečių laikraštis

Pasaulis margas Prarijo brangakmenius Džordžijos valstijoje ( JAV) gyvenantis šuo, vardu Honey Bun, prarijo brangakmenius, kurių vertė – 10 tūkst. JAV dolerių. Incidentas įvyko juvelyrinėje parduotuvėje, priklausančioje šuns šeimininkui Čakui Robertsui. Vyras pasakojo, kad brangūs akmenys pradingo, kai į parduotuvę užėjo klientas. Kol parduotuvės savininkas bendravo su lankytoju, šuo užšoko ant stalo, o nuo jo pasiekė vitriną, kurioje gulėjo brangakmeniai. Grįžęs prie prekys-

talio Č.Robertsas pamatė, kad vitrina tuščia. Vyrui iš karto buvo aišku, kas dėl to kaltas. Netrukus Honey Bun buvo nuvestas į veterinarijos kliniką, kur padarė jo virškinimo sistemos rentgeno nuotrauką. Kitą dieną po incidento brangūs akmenys iš šuns organizmo pasišalino natūraliu būdu. Šuo nebuvo nubaustas. Šeimininkas pareiškė, kad visa atsakomybė tenka jam, nes pats brangakmenius paliko be priežiūros.

Naujas Gineso rekordas Lenkijoje gyvenanti pora, savo vestuves surengusi po vandeniu, pasiekė naują Gineso rekordą. Lenkai Eva ir Pavelas susituokė penkių metrų gylyje. Jų puotoje dalyvavo 275 svečiai. Ankstesnis vestuvių po vandeniu rekordas priklausė italų porai.

Tiksliausias laikrodis yra Londone Pats tiksliausias pasaulio laikrodis yra Didžiosios Britanijos sostinėje. Tačiau tai ne garsusis Big Benas, o Nacionalinėje fizikos laboratorijoje esantis atominis laikrodis. Paties tiksliausio laikrodžio titulą jam suteikė Tarptautinio matų ir svorių biuro leidžiamas žurnalas „Metrologija“. Tikrinimo duomenys parodė, kad atominis laikrodis viena sekunde gali atsilikti ar paskubėti tik kartą per 138 mln. metų. Nė vienas šiuo metu pasaulyje egzistuojantis laikrodis nėra toks tikslus. Būtent šis laikrodis yra laiko etalonas, pagal kurį tikslinami Jungtinės Karalystės ir daugelio kitų šalių laikrodžiai.

Energiją taupančios šukuosenos Bejonsė laukiasi

Viena Japonijos kompanija, siekdama sumažinti energijos suvartojimą, 2 700 darbuotojų nurodė vienodai apsikirpti plaukus. Statybų bendrovė pareikalavo, kad vyrai galvos šonuose ir pakaušyje plaukus nusikirptų trumpai, o galvos priekyje juos paliktų šiek tiek ilges-

nius. Moterims taip pat buvo liepta nusikirpti trumpai. „Kompanija labai stengiasi saugoti aplinką. Norime, kad mūsų darbuotojai nekenktų gamtai“, – tvirtina statybų bendrovės atstovė. Moteris įsitikinusi, kad trumpus plaukus ne tik lengviau prižiūrė-

Salotose – kvaksinti varlė Viename prekybos centre įsigijusios ekologiškų salotų rinkinį 29 m. prancūzės laukė staigmena. g Tarp lapų jauna moteeris aptiko gyvą varlytę. „Salotų maišelio turinį subėrėme į salotinę ir pradėjome me

ti, bet ir sunaudojama mažiau elektros energijos juos džiovinant plaukų džiovintuvu. Be to, mažėja ir vandens sąnaudos juos plaunant. Japonijos Vyriausybės nariai po nelaimės Fukušimos atominėje elektrinėje kreipėsi į šalies gyventojus ir prašė sumažinti energijos naudojimą.

Garsioji dainininkė Bejonsė Nouls per MTV muzikos įrašų apdovanojimus patvirtino, kad laukiasi pirmosios atžalos. Renginio metu pozuodama fotografams 29-erių žvaigždė išryškino savo apvalėjantį pilvuką. Pati dainininkė žurnalistams nieko nesakė, tačiau jos atstovas patikino, kad dainininkė yra nėščia. Tai bus pirmas Bejonsės ir jos vyro reperio Džei Zi kūdikis. Pora susituokė 2008 m. MTV muzikos įrašų apdovanojimui buvo nominuotas ir Bejonsės vaizdo klipas. Atlikėja yra pardavusi daugiau nei 75 mln. albumų.

Šuo parašiutininkas

valgyti. Netrukus tarp lapų pamatėme dar pusiau gyvą varlę“, – pasakojo j moteris. Kūdrų gyventoja buvo maK žiausiai 6 cm dydžio. ži Po tokio netikėto radinio prancūzė kreipėsi į medikus bijodama, kad galėjo apsinuodyti. ga

Striptizas lėktuve Girta rusė iš Maskvos į Londoną skrendančiame lėktuve išsirengė ir privertė lėktuvo pilotus sugrįžti į oro uostą Rusijos sostinėje. Incidentas įvyko vos lėktuvui pakilus. 39-erių apsvaigusi moteris atsistojo ir nusirenginėdama pradėjo šokti tarp keleivių sėdynių eilių. Jokie lėktuvo įgulos prašymai nustoti šokti erotinį šokį rusės nesustabdė, todėl buvo nuspręsta grįžti į oro uostą. Lėktuvui nusileidus, šokėja buvo nuvežta į blaivyklą.

Vienas Los Andžele laikomas šuo atliko 64 šuolius parašiutu. Iš lėktuvo jis šoko kartu su vienos parašiutininkų komandos nariu. Narsuolis šuo, vardu Otis, gyvena nedideliame Acampo aerodrome, kur jau nebe pirmus metus praktikuoja šunims neįprastą veiklą – šuolius parašiutu. Kai nešokinėja, jis mielai vaikosi lėktuvus ar kaulija maistą iš savo draugų parašiutininkų.

„Savo pirmą šuolį Otis atliko prieš keletą metų. Tuomet iš džiaugsmo jis ilgai negalėjo liautis loti“ – apie jau gerai žinomą augintinį kalbėjo parašiutininkai. Šuo parašiutininkas taip išpopuliarėjo, kad nebespėja atsiginti nuo visų norinčių kartu su juo iššokti parašiutu. Net ir po 64-o šuolio parašiutu Otis iš laimės vizgina uodegą. VL, Eltos inf. ir nuotraukos


Valstiečių laikraštis 2011 08 31