Issuu on Google+

2011 m. rugpjūčio 10 d., trečiadienis

Nr. 63 (9082)

Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais

Londoną šiurpina riaušės ir plėšimai

Vaikus globojančios šeimynos tapo našta

Riaušės praėjusį savaitgalį Didžiosios Britanijos sostinėje Londone prasidėjo po to, kai aktyvistai protestuodami reikalavo teisingumo dėl ketvirtadienį Totenhame policijos pareigūno nušauto 29-erių Marko Dugano.

Valdžia oficialiai deklaruoja siekianti, kad be tėvų priežiūros likę vaikai būtų globojami ne vaikų globos namuose, o kitose šeimose, tačiau sudaryti tam palankių sąlygų neskuba. Daugybė vaikų šalyje skursta, yra skriaudžiami.

Apie tai – 7 p. f

Apie tai – 18 p. f

Valstybę sukompromitavę ministrai kratosi atsakomybės Baltarusijos režimui atskleidę „Vesnos“ lyderio A.Beliackio sąskaitų Lietuvos bankuose duomenis, Teisingumo ir Užsienio reikalų ministerijų pareigūnai net neįspėjo jo apie gresiantį pavojų.

Kaina 1,89 Lt

Šiandien VL su priedu

Ūkininkų žinios • Dažnėjančios gamtos stichijos menkina sodų derlių ir didina produkcijos kainas.

• Svetimšalis Sosnovskio barštis dėl gajumo, vešlumo, sėklų gausumo Lietuvoje sparčiai plinta, visiškai užgožia greta augančius augalus ir kelia pavojų žmonių sveikatai.

Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Moters pasaulis • Apie kiekvieną sodyboje augantį augalą Angelė Kiaušienė gali papasakoti istoriją. Visi jie moteriai primena mylimą vyrą.

• Skara – tai aksesuaras, kurį moterys nepelnytai pamiršta. Įvairių medžiagų, ilgių, raštų ir spalvų skaros pagyvina bet kokį įvaizdį. Jomis moterys puošėsi nuo seno. Seimo opozicijos raginimai R.Šimašiui trauktis iš posto D.Grybauskaitės palaikymo nesulaukia. Tačiau šalies vadovė neslepia mananti, kad už informacijos Baltarusijai suteikimą atsakingi Teisingumo ministerijos pareigūnai negali likti nenubausti. Eltos nuotrauka

Sunegalavęs doleris gali susargdinti ir eurą, ir litą Albinas Čaplikas VL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Europos šalių ekonomika pamažu pradeda atsigauti, tačiau, krizei įsisiautėjus JAV, sunkumų neišvengtų nei Europos Sąjunga, nei vis daugiau produkcijos eksportuojanti Lietuva.

Ar Lietuva bei ES gali kaip nors išvengti ekonomikos krizės, jeigu ji kiltų JAV? Finansų analitikai kalba vienu balsu – praktiškai krizės būtų neįmanoma išvengti. Priežastys labai paprastos, nes Lietuva dabar labiau priklausoma nuo užsienio rinkų negu buvo priklausoma prieš krizę, pavyzdžiui, 2007-aisiais.

Lietuviai buvo kantrūs Garsusis Nobelio premijos laureatas amerikietis Jozefas Stiglicas neatsitiktinai šiomis dienomis pagyrė europiečius, iš esmės sugebėjusius susitarti dėl pagalbos į didelę bėdą patekusiai Graikijai. Nukelta į 3 p. f

Šeštadienį VL su priedu Šeštadienis


2

2011 m. rugpjūčio 10 d. • Nr. 63 (9082) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Valstybę sukompromitavę ministrai kratosi atsakomybės Vaida Vincevičiūtė. O užsienio reikalų ministro patarėja Renata Lazdin sakė, kad ministras A.Ažubalis dėl skandalo atsistatydinti neketinąs, nes „nieko blogo nepadarė“. „Teisingumo ministerija pati nesikreipė į Užsienio reikalų ministeriją patarimo, todėl Teisingumo ministerija tik mėgina pasiteisinti dėl savo klaidų“, – teigė R.Lazdin.

Saugumiečių patarimo neklausė

Teisingumo ministerijos atstovai teisinosi, kad duomenys apie organizacijos „Vesna“ ir kitų asmenų turimas sąskaitas Lietuvos bankuose Baltarusijai perdavė, vadovaudamiesi dar 1992 m. pasirašyta teisinės pagalbos sutartimi. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gediminas Stanišauskas VL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Žaibus į Austrijos teisėsaugą už KGB pulkininko Michailo Golovatovo paleidimą svaidžiusi Lietuva dabar priversta prikąsti liežuvį. Per Teisingumo ministerijos klerkų žioplumą, o gal ir piktą valią, diktatoriškam Aleksandro Lukašenkos režimui Lietuva įdavė vieną Baltarusijos opozicijos lyderių organizacijos „Vesna“ vadovą A.Beliackį.

Įskundė opozicionierių

Šiuo metu A.Beliackis yra suimtas. Jam gresia iki 7 metų nelaisvės.

Skandalas dėl Baltarusijos opozicionierių sąskaitų duomenų išdavimo kilo praėjusį ketvirtadienį, kai Baltarusijos saugumas sulaikė organizacijos „Vesna“ lyderį A.Beliackį. Jis įtariamas mokesčių slėpimu. Kaltinimai jam sukurpti vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktais organizacijos „Vesna“ sąskaitų Lietuvos bankuose duomenimis. Šiuo metu A.Beliackis yra suimtas. Jam gresia iki 7 metų nelaisvės. Pirmadienį dešimt Lietuvos intelektualų kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę klausdami, ar jai ne gėda dėl tokių Lietuvos valdžios veiksmų. „Lietuvos pareigūnai viešai patvirtino, kad jie suteikė duomenis Baltarusijos režimui apie baltarusių pilietinių organizacijų ir jos narių turimas bankų sąskaitas Lietuvoje. Pasak pareigūnų, tai yra „įprasta procedūra“, – rašoma kreipimesi. Vytautas V.Landsbergis, Valdas Papievis, Kornelijus Platelis ir kiti visuomenės veikėjai teigia, kad „save gerbiančioje valstybėje tokį apgailėtiną sprendimą priėmę pareigūnai privalo būti įvardinti, o prie jo prisidėję politikai prisiimti politinę atsakomybę“.

nistro Remigijaus Šimašiaus ir užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio atsistatydinimo. „Abu ministrai turėtų tiesiog padėti pareiškimus ant stalo, – įsitikinęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis. Pasak jo, tokios gėdos Lietuva dar neturėjo, nors visai neseniai „Europos Sąjungą ir Austriją peikė dėl M.Golovatovo paleidimo“. „Kokie demokratijos veikėjai Rusijoje arba Baltarusijoje pasitikės tokia Lietuvos valdžia, kuri nedraugiškiems režimams išduoda opozicijos lyderius?“ – retoriškai klausė V.Mazuronis.

Reikalauja ministrų atsistatydinimo Kai kurie Seimo valdantieji ir opozicija reikalauja teisingumo mi-

www.oko.by. nuotrauka

Baltarusijos opozicijos pavadinimas reiškia tą patį, ką ir indulgencija. Tarsi joks opozicionierius, kad ir demokratiškas, negali nusikalsti“, – sako J.Karosas. Jo nuomone, šio incidento nuodugnus tyrimas atsakytų į visus klausimus, o bet kokios pirminės išvados yra pernelyg ankstyvos.

Ministrai ramiai atostogauja Po A.Beliackio arešto Lietuva nutraukė teisinės pagalbos teikimą Baltarusijai, tačiau plykstelėjęs skandalas nesutrikdė nei R.Šimašiaus, nei A.Ažubalio atostogų.

Teisingumo ministro R.Šimašiaus patarėja V.Vincevičiūtė tikino, kad ministerija jokios klaidos nepadarė. Be to, jokių pastabų nepateikė ir Valstybės saugumo departamentas (VSD), kuris paprastai ministerijai rekomenduoja, kaip reikėtų elgtis vienu ar kitu atveju. Tačiau „Valstiečių laikraštis“ išsiaiškino, kad A.Beliackio atveju Teisingumo ministerija į VSD net nesikreipė. „Šia galimybe pasinaudoti ministerija tikrai galėjo, nors tai ir nėra privaloma. Mes tokios užklausos negavome“, – kalbėjo VSD atstovas spaudai Vytautas Makauskas. Jo teigimu, Teisingumo ministerija į VSD su panašiomis užklausomis paprastai kreipiasi kelis kartus per metus. Reaguodama į visuomenės nuomonę, kruopščiai ištirti Teisingumo ministerijos veiksmus ministrą R.Šimašių paragino ir Prezidentė D.Grybauskaitė. „Vyriausybė pavedė Užsienio reikalų ir Teisingumo ministerijoms pateikti informaciją, susijusią su Baltarusijoje sulaikyto nevyriausybinės organizacijos „Vesna“ vadovo Alesio Beliackio banko duomenų perdavimu Baltarusijai. Šios institucijos turi išsiaiškinti, kodėl taip atsitiko, ir užkirsti kelią, kad tokie atvejai nepasikartotų ateityje“, – pirmadienį teigė D.Grybauskaitė. Jos žodžiais, dėl savo darbuotojų atsakomybės „sprendimus turi priimti teisingumo ministras“.

Teisingumo ministerijos atstovai teisinosi, kad šių metų sausį Baltarusija, vadovaudamiesi dar 1992 m. pasirašyta teisinės pagalbos sutartimi, paprašė duomenų apie organizacijos „Vesna“ ir kitų asmenų turimas sąskaitas Lietuvos bankuose. „Kovo mėnesį šie duomenys buvo pateikti ir tik birželį URM rekomendavo neteikti duomenų šiai šaliai. Formaliai esame teisūs ir tikrai joks vidinis tyrimas nereikalingas“, – aiškino teisingumo ministro patarėja

Net neįspėjo A.Beliackio apie pavojų Darius Kuolys, Pilietinės visuomenės instituto direktorius

Mes, visuomenės veikėjai, reikalaujame politinės atsakomybės, tai yra, pirmiausia klaidos pripažinimo ir atsakingų pareigūnų, kurie arba kažko nepadarė, arba talkino Baltarusijos valdžiai įduodant žmogaus teisių gynėjus, atsistatydinimo. Nuo A.Beliackio suėmimo praėjo jau daug dienų, o Lietuvos piliečiai iki šiol net nežino, kada mūsų pareigūnai Baltarusijos valdžiai perdavė duomenis apie opozicijos veikėjus. Todėl labai svarbu, kad išsiaiškintume, ar perdavus tuos duomenis, Lietuva stengėsi kaip nors ištaisyti klaidą ir įspėti A.Beliackį apie jam gręsiantį pavojų. Kodėl negalėjome A.Beliackio įspėti, kad žmogus sugebėtų pasislėpti nuo Baltarusijos režimo? Šiuo atveju privalome kelti šiuos klausimus, kad kitos šalys ir jų piliečiai nepagalvotų, jog Lietuva yra valstybė, kuria negalima pasitikėti. Dabar reikia kalbėti apie tai, kad nepadoriai pasielgė valdžia, o ne valstybė.

Mėginama pakirsti Lietuvos moralinį autoritetą Mantas Adomėnas, Seimo narys

N.Radina: „Kaltinimai A.Beliackiui sufabrikuoti“ Neseniai politinio prieglobsčio Lietuvoje paprašiusi žinoma Baltarusijos žurnalistė Natalija Radina „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad

„Kokie demokratijos veikėjai Rusijoje arba Baltarusijoje pasitikės tokia Lietuvos valdžia, kuri nedraugiškiems režimams išduoda opozicijos lyderius, žmogaus teisių gynėjus?“ – klausė Valentinas Mazuronis. Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys sakė, kad jau pasirašė raštą, kuriuo reikalauja URM pasiaiškinimo. „Teisingumo ministras padarė žioplą klaidą, bet jeigu kas ir turi atsistatydinti, tai pirmiausia A.Ažubalis, nes būtent URM kitoms institucijoms privalo teikti rekomendacijas“, – sakė V.Gapšys. Socialdemokratas Justinas Karosas buvo ne toks kategoriškas. „Mane jau pradeda nervinti tendencija, kai

nės valstybės, o A.Beliackio atveju Lietuva suteikė pagalbą diktatoriškam režimui, kuris siekia susidoroti su demokratijos šalininkais“, – sakė N.Radina. Jos teigimu, visi kaltinimai A.Beliackiui yra sufabrikuoti. „Negalime kalbėti apie tai, kad girdi, jis nemokėjo mokesčių, bet ar Lietuvos partizanai pokariu mokėjo mokesčius sovietų valdžiai arba per karą naciams? Juk ne“, – teigė N.Radina. Jai asmeniškai Baltarusijoje gresia iki 15 metų nelaisvės. Vakar dėl A.Beliackio sulaikymo ir Lietuvos vaidmens šioje istorijoje į neeilinį posėdį susirinko Seimo Užsienio reikalų komitetas. Į posėdį buvo kviečiami ir Užsienio reikalų bei Teisingumo ministerijų vadovai.

buvo sukrėsta dėl Lietuvos veiksmų Baltarusijos opozicijos atžvilgiu. „Taip, nerimą jaučiu, bet tikiuosi, kad nuo šiol Lietuva kur kas atsargiau vertins Baltarusijos prašymus, nukreiptus prieš demokratijos šalininkus“, – sakė N.Radina. Ji taip pat mano, kad neįmanoma lyginti Austrijos akibrokšto Lietuvai ir Lietuvos valdžios keliaklupsčiavimo Baltarusijai. „Tai skirtingi dalykai, nes dėl M.Golovatovo paleidimo santykius aiškinosi dvi demokrati-

Reikia labai tiksliai išsiaiškinti, kas vis dėlto įvyko, ir tik tuomet atsakingas asmuo privalo prisiimti politinę atsakomybę. Reikia išsiaiškinti, kur buvo neapsižiūrėjimas, kur – pikta valia, o kur – draugiškumas nedraugiškam mums režimui. Ši istorija mus jau kai ko pamokė. Visos valstybės institucijos turi būti labai atsargios bendraudamos su nedraugišku ir autoritariniu režimu, kuris persekioja kitaip mąstančiuosius. Juk kalbame su laisvės ir demokratijos idealų priešu! Tad jokie kaimyniniai santykiai negali nustelbti įtarumo ir pagrįsto atidumo Baltarusijos atžvilgiu. Nesu sąmokslo teorijų kūrėjas, bet beveik neabejoju, kad pasinaudojant Lietuvos silpnumu gavus informacijos apie Baltarusijos opozicijos veikėjus, buvo mėginama pakirsti Lietuvos moralinį autoritetą, kad tie mūsų kaltinimai Austrijos valdžiai paleidus KGB pulkininką M.Golovatovą neatrodytų pagrįsti. Ar tai tiesa, matyt, sužinosime tik po daugelio metų.


2011 m. rugpjūčio 10 d. • Nr. 63 (9082) Valstiečių laikraštis

Po konservatorių valdymų – skolų šleifai Seimo Darbo partijos frakcijos atlikta analizė rodo, kad nuo 1995 m. didžiausią skolų naštą ateinančioms vyriausybėms palikdavo konservatoriai, mat jų valdymo laikotarpiais valstybės skola išaugdavo daugiausia. Iš šiuo metu esančios 36 mlrd. 113 mln. Lt skolos 24 mlrd. 910 mln. Lt pasiskolino konservatoriai. Tad nors nuo 1995 m. valdžioje jie buvo tik 6 metus, tai yra 37 proc. viso laiko, per tą laiką sugebėjo sukurti 69 proc. visos Lietuvos skolos. Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys įsitikinęs, kad jeigu šie pinigai būtų naudojami efektyviai, Lietuvai pavyktų ne tik lengviau išgyventi krizės laikotarpį, bet ir smarkiai padidinti Lietuvos žmonių gerovę. „Šiuo metu valstybės skola beveik dvigubai viršija valstybės biudžetą. Šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad tauta turi pažinti savo didvyrius, tačiau vargu ar konservatoriai, kurie valdė Lietuvą nuo 1997 iki 2000 metų ir nuo 2008 m. iki šiol bei sukūrė du trečdalius valstybės skolos, verti didvyrių vardo. Taip susiklosto, kad sunkiaisiais Lietuvos gyvenimo laikotarpiais žmonės labiausiai pasitiki populistiniais konservatorių šūkiais ir dirbtinai kuriamais baubais, tačiau vos tik dešinieji gauna valdžią, visus savo pažadus pamiršta ir tampa paprasčiausiais mokesčių mokėtojų pinigų švaistytojais. Europos, JAV ir viso pasaulio patirtis rodo, kad žaidimai su paskolomis yra labai skausmingi, o rezultatas – nenuspėjamas“, – sako V. Gapšys.

V.Gapšys įsitikinęs, kad jeigu šie pinigai būtų naudojami efektyviai, Lietuvai pavyktų ne tik lengviau išgyventi Eltos nuotrauka krizės laikotarpį.

Seimo opozicijos lyderis teigia, kad vien dėl konservatorių besaikio skolinimosi kiekvienas Lietuvos gyventojais yra skolingas per 8 tūkst. Lt. „Padalijus konservatorių pasiskolintų pinigų sumą iš Lietuvos gyventojų skaičiaus, gausime nei daug, ne mažai – 8 303 Lt. Blogiausia, kad visi šie pinigai yra ne investuoti, o pravalgyti, ir konservatorių Vyriausybė ketina dar skolintis. Koks protingas žmogus norėtų tempti tokią skolą? Ypač kai sprendimą dėl skolinimosi priima ne visa tauta, o keli žmonės. Tad natūralu, kad dauguma žmonių tiesiog išvažiuoja iš šalies, nenorėdami prisiimti neteisingų konservatorių sprendimų naštos ant savo pečių“, – mano Seimo opozicijos lyderis. VL inf.

Sunegalavęs doleris gali susargdinti ir eurą, ir litą e Atkelta iš 1 p.

Buvo suvokta, kad tai ne tik Graikijos, G ikij bet b t ir i kiekvienos ki k i ES šalies problema. Matyt, įžymusis ekonomistas taip savo tautiečiams parodė galimybę, kurią amerikiečiai turėtų pasirinkti, t.y. skubiai susitarti dėl valstybės skolos limito padidinimo. Kitaip, pasak JAV prezidento Barako Obamos, šaliai gali iškilti bankroto pavojus, pasaulį sudrebintų dar viena finansų krizė. Tačiau skolos limitas sumažintas. Kai kurie ekonomistai amerikiečius ragina mažinti išlaidas, kaip tai darė

bių šalyje daugiau gaminti, taigi ir sukurti daugiau darbo vietų. Kai pasaulinėje rinkoje bus ekonomikos pakilimas, kili Lietuvos Li t ekonomika k ik galės lė augti sparčiau. Tačiau Lietuvos ekonomika daug priklauso ir nuo vartojimo vidaus rinkoje – daug daugiau nei kaimyninių Baltijos šalių. Štai, „Swedbank“ analitikų duomenimis, Estijos BVP namų ūkio vartojimas sudaro apie 50 proc., o Lietuvos– apie 65 proc. Kita vertus, Lietuva vis dar nesugeba eksportuoti daugiau nei importuoti. Kokios priežastys? Importuojame visus gamtinius išteklius, todėl, net eksportui sparčiai

Amerikiečių ekonomistai siūlo per recesiją investuoti, o pelningu laiku – taupyti. Lietuva viską darė atvirkščiai – ekonomikos pakilimo metais išlaidavo, o užklupus krizei taupė tokiais tempais, kad net nustebino Briuselį. kai kurios ES šalys, pavyzdžiui, Lietuva, Latvija ir šiuo keliu pradedanti eiti Graikija, tačiau J.Stiglicas siūlo ne tik taupyti: „Pirmiausia mes turėtume amerikiečiams duoti daugiau darbo – taip į biudžetą surinktume daugiau mokesčių.“ Būtent 2000-aisiais, kai J.Stiglicas dirbo JAV vyriausybėje, amerikiečiai laikėsi tokios ekonominės politikos: per recesiją valstybė turi investuoti, o pelningais laikais – taupyti. Kaip žinome, Lietuva viską darė atvirkščiai – ekonomikos pakilimo metais išlaidavo, o užklupus krizei taupė tokiais tempais, kad net nustebino Briuselį. Lietuva pasirinko sunkesnį, gyventojus ir verslą kankinantį ekonomikos gaivinimo būdą. Lietuviai buvo kantrūs, tačiau amerikiečiai šia savybe nepasižymi.

Daugiau eksportuosime, daugiau ir importuosime Dabar eksportas siekia naujų rekordų, todėl susvyravusi paklausa pasaulinėse rinkoje skaudžiai smogtų ir Lietuvai. Tačiau nesiraukime plaukų anksčiau laiko. Negerai, kad esame pažeidžiami pasaulinės ekonomikos svyravimų, tačiau didėjantis eksportas leidžia Lietuvai kurti konkurencingesnę ekonomiką, atsiranda galimy-

3

Aktualijos

augant, ne mažiau sparčiai kyla ir importas, juk reikia įsivežti ne tik žaliavų, naftos, bet ir įrengimų, mašinų, padedančių gaminti produkciją eksportui.

Silpniesiems – ne vieta eurozonoje ES finansų ekspertai atkreipia dėmesį, kad ES spauda demonstruoja visuotinį džiūgavimą, o apie tai, kad priekyje dar laukia didžiulis darbas, kalbama tik užkulisiuose. Tik Vokietijos užsienio reikalų ministras G.Vestervelis atsargiai užsimena, kad tikrasis darbas dar tik prasideda. Pirma būtina sąlyga – finansinė drausmė planuojant valstybės išlaidas. O juk su drausme, ypač finansine, euro zonoje visada buvo problemų. Vokietijos ekonomikos tyrimų instituto skaičiavimais, Graikijai, Airijai ir Portugalijai paskelbus defoltą (bankrotas, kai valstybė nebegali išmokėti skolų), vokiečių mokesčių mokėtojai prarastų beveik 71 mlrd. eurų. Tiesa, tyrėjai rėmėsi prielaida, kad antroji pagalbos Graikijai programa sudarys 120 mlrd. eurų. Ekonomistai apskaičiavo, kad net ir tuo atveju, jeigu skolininkai visiškai atsiskaitytų su savo kreditoriais, Vokietija prarastų beveik 13 mlrd. eurų.

Pasak Investuotojų asociacijos valdybos nario Artūro Milevskio, šiandien praktiškai nė viena išsivysčiusi šalis negalėtų išgyventi be naftos, todėl šios žaliavos kainų pokyčiai labai

smarkiai veikia pasaulio infliacinius lūkesčius. Daugelis mano, kad pingant doleriui brangsta degalai. Nebūtinai. Jeigu doleris pinga euro atžvilgiu, bet tuo pačiu metu nafta, kuri skaičiuojama JAV doleriais, pabrangsta, tai mes, pirkėjai, parduodami brangesnius eurus ir pirkdami pigesnius dolerius, kad galėtume nusipirkti naftos, galime nepajausti jokio pokyčio. Kitaip yra JAV – kai doleris pinga, amerikiečiams nafta brangsta. Neigiama naftos priklausomybė nuo JAV dolerio kainų ryškiausiai pastebėta 1970-aisiais, kai smunkantis JAV doleris paskatino naftos gamintojus tiesiog perskaičiuoti jos kainas. Taip siekta išlaikyti pinigų, gautų iš naftos pardavimo, perkamąją galią. Pingantis JAV doleris skatino naftos kainų augimą, tai „užsukdavo“ infliacinę spiralę ir galiausiai ekonomikos nuosmukį, arba recesiją. Siekdamas kovoti su infliacija, JAV federalinis rezervų bankas didindavo bazines palūkanų normas, o tai anksčiau ar vėliau vėl grąžindavo JAV dolerio patrauklumą, ir pastarasis pradėdavo brangti.

Mums naudingiausia stabili pasaulinė rinka

Žlugus doleriui sunkumų neišvengtų ir Lietuva

Jekaterina Rojaka, DnB Nord banko vyriausioji ekonomistė

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas

Per pastaruosius kelis mėnesius po ilgos pertraukos ES prekybos balansas tapo neigiamas. Itin baimintis dar nevertėtų, padėtį galima pataisyti. Tačiau jeigu šis deficitas pradėtų augti, tai ir ES tektų suvaržyti vartojimą, o tai atsilieptų ir Lietuvai, nes mes vis daugiau eksportuojame. Jeigu mažės vartojimas visame pasaulyje, tai pamažu turės mažėti ir žaliavų, taigi ir naftos kainos. Daugelis apsidžiaugtų, tačiau neužmirškime, kad dėl šios priežasties gerokai sumažėtų ir eksporto apimtis. Be to, sumažėjus naftos kainai, ir mūsų kaimynai, NVS šalys, patektų į sudėtingą padėtį. Jos nevykdė ir nevykdo reformų, kurios leistų produktyviai didinti gamybos apimtį. Taigi ir joms tektų mažinti išlaidas, o toks pasirinkimas Lietuvos eksportuotojams nebūtų naudingas. Mums naudingiausia, kai pasaulinėje rinkoje yra stabili padėtis. JAV neturi kito pasirinkimo – tik padidinti skolinimosi limitą. Tačiau visi supranta, kad ateityje teks smarkiai mažinti išlaidas.

Koks doleris naudingesnis Lietuvos ekonomikai – silpnas ar stiprus? Dabar, kai Lietuvos pramonės augimas paremtas eksportu, mums naudingiau, jeigu euras silpnėtų dolerio atžvilgiu. Tada mums būtų lengviau eksportuoti už ES ribų. Tačiau kai euras silpnesnis – brangesni ir gamtiniai ištekliai, kuriuos importuojame, taigi ir didesnė infliacija šalyje. Gamintojams tokiu atveju lyg ir gerai, jie konkurencingesni pasaulinėje rinkoje, tačiau blogai vartotojams, nes jie perka brangesnę užsienio produkciją. Šįmet JAV prognozuojamas10 proc. biudžeto deficitas yra vienas didžiausių pasaulyje, o JAV – didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo. Taigi artimiausioje ateityje JAV tikriausiai bus didinami mokesčiai. Tikėtina, kad amerikiečiams teks susiveržti diržus, kaip tai 2009-aisiais patyrė Lietuva ir Latvija ir per artimiausius dvejus metus turės išgyventi Graikija.

Bonos universiteto profesorius M.Neumanas mano, kad silpnosios šalys turėtų palikti euro zoną. Į euro glėbį jos galėtų sugrįžti tik atkūrusios savo ekonomiką ir finansus. Profesoriaus nuomone, tokiu atveju graikai, išstoję iš euro zonos, vėl įsivestų savo senąją drahmą, ją devalvuotų ir taip padidintų graikiškų prekių konkurencingumą. Gyventojai patirtų nuostolių, tačiau padidėtų gamyba, atsirastų naujų darbo vietų, daugiau įplaukų patektų į biudžetą.

Daug ką lemia jos didenybė nafta

Priešpilnis. Saulė teka 5.45, leidžiasi 21.03.

Šiandien

Rytoj

Poryt

Dieną: +17 +19

Dieną: +14 +16

Dieną: +19 +21

Naktį: +9 +11

Naktį: +8 +10

Naktį: +10 +13

Paskutinio vasaros mėnesio danguje vis dažniau šeimininkauti linkę debesys. Šią savaitę orai bus nepastovūs. Šiluma nelepins, dažnai sulauksime tai gausesnio, tai mažesnio lietaus, o saulė protarpiais paspruks iš debesų apsupties. Šiandien lietaus sumažės, vietomis pasirodys saulė. Išliks pietvakarių vėjas. Dieną mažai debesuota, palis, sušils iki 19 laipsnių. Ketvirtadienis žada negausų lietų, danguje dažniau svečiuosis saulė. Tačiau šiluma nelepins. Naktį nelis, temperatūra sieks 10 laipsnių, dieną pakils iki 16 laipsnių, negausiai palis. Penktadienį taip pat sulauksime lietaus, tiesa, negausaus. Naktį sušils iki 13 laipsnių. Dienos metu debesų gretos išliks tokios pat, sušils iki 21 laipsnių.

(Užs. 541)


4

2011 m. rugpjūčio 10 d. • Nr. 63 (9082) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Tiesiai šviesiai

Svarbiausia – savas

Stasys Jokūbaitis Beveik po kiekvienų rinkimų, keičiantis valdžiai, ministerijose, įvairiose žinybose ir savivaldybėse kurį laiką tvyro nerimo, savotiško sutrikimo ir laukimo nuotaikos. Kodėl – jokia paslaptis. Daugelis puikiai supranta, kad naujai išrinktieji rinksis ir naujus darbuotojus. Nebūtinai geresnius, tačiau savus, lojalius, iš savo partijos narių ar rėmėjų rato. Būdų, kaip atsikratyti senųjų darbuotojų, yra įvairiausių. Vienas populiariausių – reorganizacija. Reorganizuoti galima viską ir visaip: sujungti, atskirti, pakeisti įstaigų pavadinimus, funkcijas ir taip toliau. Tačiau iš tiesų tai, kaip neseniai pripažino vienas Seimo dabartinės valdančiosios daugumos politikas, yra ne kas kita kaip „politinis valymas“ siekiant atsikratyti ankstesnės valdžios į įvairius postus susodintų žmonių. Niekas nesidomi, kaip jie dirbo, kokia jų kvalifikacija, sugebė-

jimai. Svarbiausia, kad jie – ne savi, vadinasi, ir nepatikimi. O ką reiškia būti nepatikimam? Gali opozicijai nutekinti, švelniai tariant, negerą informaciją, trukdyti naujai atėjusiesiems vykdyti savo partijos politinę programą ir netgi juos sabotuoti. Tokių atvejų iš tiesų gali būti, tačiau šiuo atveju niekas nesigilina: ne savas – vadinasi, nereikalingas. Apmaudžiausia, kad tokie „reformatoriai“ nieko bloga savo veiksmuose neįžvelgia net tada, kai į svarbius postus skiria draugus, pažįstamus, dažnai neturinčius nei reikiamos kvalifikacijos, nei patirties. Taip nutiko energetikos sektoriuje. „Na, ir kas, kad jie yra draugai ar giminaičiai, – tikina kai kurie „reformatoriai“ . – Svarbiausia – rezultatas. Jie juk privalės vykdyti paskirtas užduotis, o už klaidas ir nesėkmes atsakys juos paskyrę politikai.“ Ar verta paskui stebėtis, kad Lietuvoje taip sunkiai sekasi įveikti korupciją, piktnaudžiavimą tarnyba, kad niekaip neišvengiama pažeidimų derinant valstybės ir asmeninius interesus, kad nepavyksta atsikratyti kitų jau du dešimtmečius šalį kamuojančių blogybių? Atėjusieji į valdžią dažniausiai planuoja joje likti amžiams, todėl paprastai žvelgia toli į ateitį – į kitus rinkimus, kai paslėptai politinei rinkimų agitacijai reikės pasitelkti savivaldybių administratorius, seniūnus, departa-

mentų, skyrių vadovus, stambias valstybines ar savivaldybių įmones. Per rinkimų kampaniją juk visko reikia – ir žmonių, ir transporto, ir finansinių bei materialinių resursų. Kas tada padės, jei ne savi, ant trumpo partijos pavadėlio laikomi darbuotojai? Todėl kiekviena partija ir stengiasi pasistatyti kuo aukštesnę valdžios piramidę – nuo seniūnų ar net seniūnaičių, savivaldybių iki Seimo. Galime pasiguosti nebent tuo, kad šia liga serga ne tik Lietuvos politika ir valdžia. Blogiausia, kai, anot parlamentaro Kęstučio Masiulio, administracija

nių vadovais, užleisdami vietas kitiems partijai reikalingiems žmonėms. Kurį laiką jie gali būti ramūs, net apsnūdę, neiniciatyvūs, nes saviškiai, esantys politinėje viršūnėje, jų neskriaus – juk padėjo laimėti rinkimus. Socialdemokratai savo valdymo metais buvo sumąstę savotišką sistemą, kaip išsaugoti kuo didesnę dalį valdžios ir įtakos ministerijose, jei valdžia atitektų kitoms partijoms. Buvo įsteigti ministerijų sekretorių etatai. Juos užėmę žmones buvo nepolitinio pasitikėjimo specialistai. Tad jie, kaip karjeros tarnautojai, galėjo likti postuose, nesvarbu, kokios būtų rinkėjų nuotaikos. Ne viena ministerija tada turėjo net iki penkių tokių sekretorių. Po dešimtmečio pertraukos į valdžią sugrįžę konservatoriai iškart pareiškė, kad kairieji jau tiek sustiprino savo įta-

Būdų, kaip atsikratyti senųjų darbuotojų, yra įvairiausių. Vienas populiariausių – reorganizacija. susitapatina su politikais ir pradeda veikti kaip politinė grupė, siekianti, kad rinkimus laimėtų būtent jos politinė partija. Logika paprasta – jeigu jos partija laimės, dauguma ir toliau išsaugos šiltas kėdes, į kurias buvo susodinti. Ne vienoje savivaldybėje artėjant rinkimams seniūnai, kultūros, švietimo ir kitų įstaigų vadovai įrašomi į partijos sąrašus ir verčiami agituoti už partijas. Jei juos per rinkimus išrenka, jie dažniausiai atsisako mandatų ir lieka toliau dirbti seniūnais, mokyklų direktoriais, kultūros centrų ar įmo-

Labiausiai nepasitikima Vyriausybe ir Seimu Vasarą visuomenės veikėjų rikiuotė beveik nepakito. Prezidentė Dalia Grybauskaitė neužleidžia pirmos pozicijos, premjeras Andrius Kubilius – paskutinės. Pablogėjo tik vieno politiko vertinimas – po iššūkių prieš lietuvius 5 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, nepalankiai vertinančių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininką europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį. Kiti per visuomenės nuomonės apklausą vertinti veikėjai išliko savo pozicijose arba tik menkai „persistumdė“ vietomis.

ką ministerijose, kad, norint ką nors nuveikti konservatoriško, būtina kuo skubiau grįžti prie politinio pasitikėjimo pavaduotojų – viceministrų. Taip ir sukasi valdininkų kaitos ratas. Šį rudenį Seime žadama svarstyti naują Valstybės tarnybos įstatymą. Akivaizdu, kad dabartinis, ne sykį lopytas ir taisytas, jau neatitinka nūdienos reikalavimų, neužkerta kelio „švogerizmui“ ir įvairiems piktnaudžiavimams. Tačiau kad ir kaip stengtumėmės viską reglamentuoti, vargu ar tai pavyks, nes gyvenimas margesnis už visus mūsų įstatymus.

Šoktelėjo Seimo pirmininkės reitingas Per pastaruosius kelis mėnesius labiausiai – 9 procentiniais punktais – pagerėjo Seimo pirmininkės I.Degutienės ir krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės vertinimai. Vasaros viduryje, kai stipriai sumažėjo politinis aktyvumas, trijų politikų – „darbietės“ Loretos Graužinienės, Č.Juršėno ir E.Masiulio – vertinimai pagerėjo 8 procentiniais punktais, 7 procentiniais punktais gyventojai pradėjo palankiau vertinti Vilniaus merą Artūrą Zuoką, 6 procentiniais punktais padaugėjo palankiai vertinančiųjų G.Nausėdą, A.Paulauską ir J.Veselką, 5 procentiniais punktais – V.Blinkevičiūtę, A.Kubilių ir A.Valinską, o dar 4 procentiniais punktais pagerėjo gyventojų nuomonė apie V.Landsbergį, R.Paksą ir V.Uspaskichą.

Politikų viršūnėje – Prezidentė

Vietos valdžia – artimesnė

Lietuvos gyventojai palankiausiai vertino Prezidentę D.Grybauskaitę (84 proc.), Seimo pirmininkę Ireną Degutienę (69 proc.), Prezidentą Valdą Adamkų (65 proc.) ir Socialdemokratų partijos vadovą Algirdą Butkevičių (57 proc.). Šiuos 4 politikus palankiai vertina daugiau nei pusė suaugusių šalies gyventojų, o dar 5 visuomenės lyderius gyventojai įvertino labiau palankiai nei nepalankiai. Tai europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, Liberalų sąjūdžio vadovas ir susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, europarlamentaras Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, Seimo vicepirmininkas

Labiausiai šalies gyventojai nepasitiki Lietuvos Seimu (85 proc.) ir Vyriausybe (76 proc.). Kitos institucijos, kuriomis nepasitiki daugiau nei pusė suaugusių šalies gyventojų, yra teismai (69 proc.), prokuratūra (65 proc.), muitinė (59 proc.), komerciniai bankai (57 proc.) ir savivaldybės (53 proc.). Per pastaruosius du mėnesius labiausiai – 5 procentiniais punktais – padaugėjo gyventojų, pasitikinčių savivaldybėmis. Nuo šių metų gegužės mėnesio 3 procentiniais punktais padaugėjo pasitikinčiųjų Konstituciniu Teismu ir policija. Pasitikėjimas kitomis institucijomis liko toks pat ar pakito nesmarkiai. VL, Eltos inf.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Česlovas Juršėnas ir parlamentaras „tvarkietis“ Julius Veselka. Likusius visuomenės veikėjus gyventojai vertina labiau nepalankiai nei palankiai.

Nepopuliariausieji – tie patys Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu liepos 14–22 dienomis atliktos apklausos duomenimis, nepalankiausiai liepos mėnesį gyventojai verti-

no premjerą A.Kubilių (81 proc.) ir Seimo narį Tautos prisikėlimo partijos vadovą Arūną Valinską (75 proc.). Daugiau nei pusė respondentų nepalankiai įvertino europarlamentarą Vytautą Landsbergį (70 proc.), V.Tomaševskį (69 proc.), Lietuvos liaudies partijos pirmininkę Kazimirą Prunskienę (67 proc.), Seimo narį Petrą Gražulį (59 proc.), Naujosios sąjungos (socialliberalų) vadovą Artūrą Paulauską (54 proc.) ir europarlamentarą, partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovą Rolandą Paksą (50 proc.).

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis

Administratorė

(8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Meilė Taraškevičienė

Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė

(8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys

(8 5) 210 0090

SVEIKATA Daiva Šalc

(8 5) 210 0044

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė

(8 5) 210 0044

MOTERS PASAULIS Eglė Valionienė

(8 5) 210 0035

ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė

(8 5) 210 0035

PRIEBLANDOS, UŽSIENYJE Vismantas Žuklevičius (8 5) 210 0042 Dizaineriai

(8 5) 210 0113

Fotokorespondentas

(8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI: KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524 Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043 Saulius Tvirbutas 8 655 38 128 PANEVĖŽYS Vida Tavorienė

8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė

(8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJA Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281. El. paštas redakcija@krastospauda.lt. SKELBIMAI PRIIMAMI: Vilniuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukštas), nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090. Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spausdina UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Ofsetinė spauda. 6 sp. lankai. Tiražas 15 780 egz. Indeksas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 959. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova Administratorė

(8 5) 210 0110

Reklama pardavimai@krastospauda.lt Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060 Buhalterija (8 5) 210 0045 Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110 Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070


6

2011 m. rugpjūčio 10 d. • Nr. 63 (9082) Valstiečių laikraštis

Sportas

Žinių sprintas Lietuvos irkluotojos – pasaulio jaunių čempionės. Didžiojoje Britanijoje surengto pasaulio jaunių (iki 18 metų) irklavimo čempionato auksą iškovojo lietuvės Milda Valčiukaitė ir Ieva Adomavičiūtė. Jos sekmadienį triumfavo porinių dviviečių valčių varžybų pagrindiniame finale.

Eltos nuotrauka

Sirgalių centrą atidarė A.Sireika. Šeštadienį Šiauliuose buvo sutiktas akcijos „Varom už Lietuvą“ kamuolys. Jis liko prekybos centre „Iki“, kur atidarytas Sirgalių centras. Į šį centrą kviečiami visi krepšinio gerbėjai. Jie čia galės pamatyti ne tik per Lietuvą keliavusį kamuolį, bet ir ant stogo užridentą didžiausią krepšinio kamuolį Lietuvoje. Šeštadienį Šiauliuose visus pasitiko 5 tokie kamuoliai. Sirgalių centrą, prastumdydamas kamuolius, atidarė 2003 m. Europos čempionų treneris Antanas Sireika. Tokie centrai bus visuose miestuose, kuriuose vyks Europos čempionatas.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Kaune – NATO šalių šachmatų čempionatas. Kauno įgulos karininkų ramovėje nuo pirmadienio prasidėjo XXII NATO šachmatų čempionatas. Jame dalyvauja 14 komandų iš Belgijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, JAV, Kanados, Lenkijos, Olandijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Turkijos, Vengrijos, Vokietijos ir Lietuvos. Savaitę truksiančiame čempionate komandos, kuriose – ne daugiau kaip po šešis dalyvius, sužais po septynias partijas. Kaip teigiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime, bus žaidžiama asmeninėje ir komandinėje įskaitose. Tai jau septintas NATO šachmatų čempionatas, kuriame dalyvauja Lietuva. Jaunieji Lietuvos futbolininkai sutriuškino suomius. Lietuvos jaunių (iki 17 metų) futbolo rinktinė šeštadienį draugiškose rungtynėse Kaune 4:1 (1:1) sutriuškino Suomijos futbolininkus. Tris įvarčius nugalėtojams pelnė panevėžietis Gratas Sirgėdas, vieną – Lukas Artimavičius. 1994 m. gimusių futbolininkų rinktinė atstovaus Lietuvai Europos jaunimo (iki 19 metų) čempionato finaliniame etape, kuris mūsų šalyje vyks 2013 m. Lietuvos šaulė – septyniolikta. Serbijos sostinėje Belgrade vykstančio Europos šaudymo čempionato moterų pistoleto rungtyje sekmadienį Lietuvos atstovė Lina Zajančkauskienė užėmė 17-ą vietą. Lietuvė, kuriai ateinantį sekmadienį sukaks 30 metų, šaudymo iš 25 metrų atstumo atrankos varžybose surinko 577 taškus. Šioje rungtyje kovojo 48 šaulės. Į finalą pateko aštuonios. Nugalėjo šveicarė Heidi Dythelm. Sidabras atiteko Rusijos, o bronza – Prancūzijos atstovėms.

Eltos, KAM inf.

Panevėžiečiai neįveikė tauragiškių Lietuvos futbolo A lygos čempionate sekmadienį sužaisti trys 20-o turo mačai. Pirmenybių lyderis Panevėžio „Ekranas“ namie sužaidė 0:0 su Tauragės „Tauru“. Vilniaus „Žalgiris“ Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadione 3:1 pranoko Marijampolės „Sūduvą“. O trenerį praėjusią savaitę pakeitę „Šiauliai“ priėmė Alytaus „Dainavą“ ir pralaimėjo 1:3. Panevėžyje pusę rungtynių lijo smarkus lietus, tad futbolininkams buvo sunku pademonstruoti meistriškumą. Svečiai nė kiek nenorėjo nusileisti tituluotiems aikštės šeimininkams ir baigiantis pirmam kėliniui sukūrė puikią progą įmušti, bet Dmitrijus Borisovas pataikė į virpstą. Antrame kėlinyje daugiau atakavo panevėžiečiai ir grėsmingos situacijos prie „Tauro“ vartų kilo ne kartą. Tačiau „Ekrano“ futbolininkams taip ir nepavyko palaužti varžovų, tad komandos išsiskyrė taikiai. Čempionate pirmaujantis „Ekranas“ po 19 rungtynių turi 47 taškus. Antroje pozicijoje žengiantis Vilniaus „Žalgiris“ (20 rungtynių) nuo lyderio atsilieka trimis taškais. Vilniaus klubas sekmadienį savo aikštėje 3:1 (1:1) nugalėjo Marijampolės „Sūduvos“ futbolininkus. „Sūduva“ po 20 rungtynių turi 39 taškus. Jau pirmomis rungtynių tarp „Žalgirio“ ir „Sūduvos“ minutėmis po Andriaus Urbšio realizuoto 11 metrų baudinio marijampoliečiai išsiveržė į priekį. Tačiau vilniečiai

Lietuvos futbolo A lygos čempionate Panevėžio „Ekranas“ dar nepralaimėjo.

jau pirmame kėlinyje išlygino rezultatą – pasižymėjo Nerijus Astrauskas. Žalgiriečiai į priekį išsiveržė antrame kėlinyje, kai suklydus Nerijui Radžiui prieš vartus iššokęs Deividas Matulevičius smūgiavo taikliai. Paskutinėmis rungtynių minutėmis „Žalgiriui“ pavyko įtvirtinti savo persvarą. Evaldas Grigaitis savo baudos aikštelės prieigose nugriovė varžovą ir buvo pašalintas iš aikštės. Baudos smūgį puikiai realizavo Mario Grgurovičius. Dar viename sekmadienio mače Alytaus „Dainava“ svečiuose 3:1 (1:0) nugalėjo Šiaulių „Šiaulius“. Nugalėtojų gretose pasižymėjo Arsenijus Buinickis (42 min., iš 11 m), Saulius Laibinis (70) ir Virginijus Miknevičius (88). Vienintelį „Šiau-

Nugalėta Čekija

lių“ ekipos įvartį įmušė Žuvenalis (77, iš 11 m). Šiauliuose svečiai į priekį išsiveržti galėjo susitikimo pradžioje, bet geros galimybės neišnaudojo Virginijus Miknevičius. Aikštės šeimininkai taip pat surengė pavojingų išpuolių, bet baigiantis kėliniui į priekį išsiveržė „Dainava“, kai 11 metrų baudinį realizavo Arsenijus Buinickis. Antroje mačo pusėje aktyviau rungtyniavo šiauliečiai ir sukūrė keletą pavojingų momentų. Tačiau dzūkams pavyko surengti pavojingą išpuolį, ir Saulius Laibinis padvigubino savo komandos persvarą. Net ir praleidę įvartį „Šiauliai“ nenuleido rankų ir po 11 metrų baudinio rezultatą sušvelnino Žuvenalis. Aikštės šeimininkai ir toliau spaudė varžovus, bet

Europos vyrų krepšinio čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė antrose kontrolinėse rungtynėse šeštadienį Klaipėdos „Švyturio“ arenoje 94:73 (24:16, 21:23, 24:21, 25:13) įveikė Čekijos komandą. 18-ą min. lietuviai buvo įgiję 14 taškų persvarą – 41:27. Tačiau baigiantis antram kėliniui čekai sumažino skirtumą. Po 20 min. kovos Lietuvos rinktinė pirmavo 45:39. Įpusėjus trečiam kėliniui, lietuviai vėl atitrūko. 26-ą min. mūsiškiai pirmavo 62:44. Po trečio kėlinio komandas skyrė 9 taškai – 69:60. 33-ią min. čekai buvo sumažinę skirtumą iki 7 taškų – 66:73, tačiau Lietuvos krepšininkai vėl pabėgo ir iškovojo pergalę 21 taško skirtumu.

Kęstučio Kemzūros treniruojamai Lietuvos rinktinei 26 taškus pelnė Jonas Valančiūnas, 12 – Marijonas Petravičius, po 11 – Donatas Motiejūnas ir Šarūnas Jasikevičius. Mūsų šalies komandoje šį kartą nežaidė broliai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai, Rimantas Kaukėnas, Mantas Kalnietis ir Robertas Javtokas. Kitas kontrolines rungtynes lietuviai žais šiandien Maskvoje su Rusijos komanda. Po kontrolinių rungtynių su Čekijos ekipa liko 14 kandidatų – treneriai išrinko 3 žaidėjus, kuriems tenka atsisveikinti su nacionaline komanda. Už darbą buvo padėkota Donatui Motiejūnui, Renaldui Seibučiui ir Martynui Gecevičiui. VL, Eltos inf.

Rezultatyviausi A lygos žaidėjai: 1.

A.Buinickis („Dainava“) – 11 2–4. T.Eliošius („Sūduva“), S.Žigalovas „Mažeikiai“), D.Matulevičius („Žalgiris“) – 8 5–6. A.Nagumanovas („Žalgiris“), A.Lipskis („Banga“) – 7

baudos smūgiu tašką rungtynėse padėjo Virginijus Miknevičius. „Šiauliai“ su 31 tašku po 20 rungtynių turnyro lentelėje užima ketvirtą vietą, o 30 taškų surinkusi „Dainava“ žengia penkta. Parengta pagal Eltos, sportas.lt, penalty.lt inf.

Lietuvos tenisininkai praranda taškus Geriausias Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis (nuotraukoje) pirmadienį paskelbtoje Teniso profesionalų asociacijos (ATP) reitingų lentelėje iš 114-os vietos nukrito į 134-ą. O lyderė tarp šalies moterų – tenisininkė Lina Stančiūtė (nuotraukoje) – Moterų teniso asociacijos (WTA) reitingų lentelėje iš 302-os vietos smuktelėjo į 308-ą.

26 taškus pelnęs ir 10 kamuolių atkovojęs J.Valančiūnas sėkmingai debiutavo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje. Eltos nuotrauka

balsas.lt nuotrauka

21 metų lietuvio R.Berankio taškų kraitis per savaitę sumažėjo nuo 477 iki 417, o 25 metų lietuvė L.Stančiūtė turi 170 taškų. Sekmadienį 20-ą gimtadienį švęsiantis Laurynas Grigelis (212 tšk.) iš 237-os vietos nukrito į 239-ą. 19-metis Dovydas Šakinis (3 tšk.) iš 1118-os pozicijos nukrito į 1319-ą. ATP lyderiu išlieka serbas Novakas Džokovičius (12 860 tšk.). Antrą vietą užima ispanas Rafaelis Nadalis (11 770 tšk.), o trečią – šveicaras Rodžeris Federeris (9 710 tšk.). Latvijos tenisininkas Ernestas Gulbis (850 tšk.) išliko 55-as.

Vienintelė 16-metė Joana Eidukonytė pakilo tarptautiniame reitinge. Mergina (11 tšk.) iš 1012-os pozicijos pakilo į 1009-ą. Reitingo lydere išlieka danė Karolina Vozniaki (9 915 tšk.). Antrą vietą užima belgė Kim Kleisters (7 625 tšk.), trečią – rusė Vera Zvonariova (7 045 tšk.). Estė Kaja Kanepi (1 632 tšk.) išliko 30-a, o Latvijos atstovė Anastasija Sevastova (934 tšk.) iš 68-os pozicijos pakilo į 66-ą. Kazanėje (Rusija) vykstančio Tarptautinės teniso federacijos (ITF) moterų turnyro „Tatarstan Open 2011“, kurio prizų fondą sudaro 50 tūkst. JAV dolerių, vienetų varžybų pirmajame rate (1/16 finalo) pirmadienį Lina Stančiūtė 6:2, 6:2 nugalėjo 1222-ą pasaulio raketę rusę Aną Smoliną. Patekdama į aštuntfinalį, L.Stančiūtė užsitikrino 12 WTA reitingo taškų ir 760 dolerių (apie 1 850 litų) premiją. Parengta pagal Eltos, wtatennis.com inf.

Martyno Vidzbelio ir Eltos nuotraukos


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Ūkininkų žinios Sodininkai šį rudenį lietuviškų obuolių gausos nežada Dažnėjančios gamtos stichijos menkina sodų derlių ir didina produkcijos kainas. Vida Tavorienė

Kaip gyveni, ūkininke? Po dviejų savaičių atostogų į darbą grįžęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius Kaune susitiko su socialiniais partneriais apskritojo stalo diskusijoje. Joje buvo pristatyti birželio pabaigoje pakeisti naujieji Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai, išklausytos ūkininkų nuomonės dėl įvairių patikrų jų ūkiuose, siūlymai dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos įgyvendinimo, diskutuota kitais aktualiais žemės ūkio klausimais.

9 psl.

9 psl.

Moters pasaulis Tapo pamiškės vilke Apie kiekvieną sodyboje augantį augalą Angelė Kiaušienė gali papasakoti istoriją. Visi jie moteriai primena mylimą vyrą.

Skara tinka ne tik plaukams pridengti Tai – aksesuaras, kurį moterys nepelnytai pamiršta. Įvairių medžiagų, ilgių, raštų ir spalvų skaros pagyvina bet kokį įvaizdį. Jomis moterys puošėsi nuo seno. Šilkinė, vėjyje besiplaikstanti skarelė ir akiniai nuo saulės net Holivude tapo elegancijos simboliu.

Eglė Valionienė

15 psl.

Užsienyje

Londoną šiurpina riaušės Riaušės praėjusį savaitgalį Didžiosios Britanijos sostinėje Londone prasidėjo po to, kai aktyvistai protestuodami reikalavo teisingumo dėl ketvirtadienį Totenhame policijos pareigūno nušauto 29-erių Marko Dugano. Vismantas Žuklevičius

15 psl.

Prieblandos

Naudoti automobiliai toliau plūsta į Lietuvą Lietuviai vėl perka tiek pat automobilių, kiek iki prasidedant ekonomikos krizei 2008-aisiais, tik vietoj naujų mašinų dažniau renkasi naudotas. Mažėjant pirkėjų srautui iš Rytų, mažėja ir automobilių kainos, tačiau šalies turguose jos nesikeičia. Vismantas Žuklevičius

7 psl.

6 psl.


Valstiečių laikraštis 2011 08 10