Issuu on Google+

2011 m. liepos 9 d., šeštadienis • Nr. 53–54 (9072–9073) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Šiandien VL su priedais:

Šeštadienis • Rolandas Kazlas per beveik dvidešimt metų užsitarnavo ypač mėgstamo aktoriaus vardą, pasižymėjo daug kur – teatre, televizijos ekrane, kabarete.

Dujų monopolio čiuptuvai žmones smaugia vis labiau Mūsų Vyriausybė tik kumščių daužymu į stalą bando pažaboti dujų tiekėjo apetitą, o jos siūlomos išeitys nelabai aiškios ir lėtai įgyvendinamos. Saulius Tvirbutas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Ūkininkų žinios • ES parama Lietuvos žemdirbiams nuo 2013-ųjų padidės, tačiau liks gerokai mažesnė nei skiriama turtingosioms šalims.

Sodyba • Jurga Petkevičienė – išskirtinio likimo moteris. Įveikusi nepagydomą ligą ir išgyvenusi vyro netektį, šiandien ji prižiūri didžiulę dvaro teritoriją.

Lietuva šiuo metu už dujas moka daugiausia iš visų Europos Sąjungos šalių. Po Seimo rinkimų naujai iškepta Energetikos ministerija pažadėjo taisyti šią padėtį, tačiau vietoje derybų ir realių argumentų buvo pasukta atviros konfrontacijos keliu. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Milijonai išleisti, o kapinių neregėti Šiauliuose jau penkmetį verda aistros dėl naujos amžinybėn išėjusiųjų laidojimo vietos parinkimo. Nijolė Petrošiūtė VL žurnalistė, nijole.petrosiute@valstietis.lt

Buvusiame Šiaulių apskrities administracijos pastate vienu metu buvo projektuojamos kapinės ir tvarkomi nuosavybės į būsimų kapinių žemę Autorės nuotrauka atkūrimo dokumentai.

Dar 2009-ųjų rudenį Šiaulių miesto savivaldybės politikai susiginčijo dėl paskolos, kuri būtų panaudota kapinėms reikalingai žemei iš privačių asmenų išpirkti, dydžio. Iš pradžių buvo ketinama imti 6 mln. Lt ilgalaikę paskolą, iš kurios apie 4,5 mln. Lt būtų skirta kapinių žemei pirkti. Už tiek

ketinta išpirkti apie 40 ha, nes iš viso kapinėms su privažiavimu ir apsauginiais grioviais, sakė, reikia beveik 64 ha. Paskui tapo aišku, kad visai reikiamai žemei iš savininkų išpirkti reikia kur kas daugiau – 8,6 mln. Lt. Aistros dar labiau įkaito paaiškėjus, jog auksine tapusioje Daušiškių žemėje yra įspaustos ir aukščiausios miesto valdžios pėdos. Nukelta į 3 p. f

Sveikata • Specialistai pataria: susiruošus į tolimą kelionę būtina imtis specialių apsaugos priemonių.

2

2011 m. liepos 9 d. • Nr. 53–54 (9072–9073) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

lima tikėtis tik malonių. Tuo ir naudojasi mūsų kaimynai: Estija sutiko neskubėti įgyvendinti ES direktyvos, reikalaujančios atskirti magistralinius vamzdynus nuo dujų tiekėjo, Latvija turi dujų saugyklas, kurias nuomoja koncernui „Gazprom“. O mes dar neturėdami dujų terminalo, taigi ir jokių alternatyvų ar kitų poveikio svertų, iš anksto ėmėme erzinti Rusijos koncerną. Vargu ar galima gauti naudos tampant liūtą už ūsų“, – mano akademikas.

Šnekos nevirsta darbais

Daugumai šilumos įmonių pagrindinis kuras yra dujos, todėl gyventojams gali brangti šildymas. Dar ir dabar VL archyvo nuotraukos žmonės, įmonės ir savivaldybės šilumos tiekėjams skolingi apie 200 mln. Lt.

Dujų monopolio čiuptuvai žmones smaugia vis labiau Saulius Tvirbutas VL žurnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Šios kadencijos Vyriausybė geriausiai demonstruoja ryžtą ten, kur sumano ką nors sunaikinti ar sukelti konfrontaciją, bet daug vangiau įgyvendina savo užmojus. Tai pripažino ir iš esmės valdančiąją koaliciją palaikanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Valdžios užmojis sutramdyti dujų monopolininkę „Gazprom“ taip pat kol kas duoda tik tiek, kad už dujas mokame daugiausia iš Baltijos šalių. Žadamas monopolio suardymas jau dvejus metus tėra tik vizija.

Griauti lengviau Vyriausybė parodė sugebėjimus gana greitai sugriauti, bet įgyvendinti visuomenei pateiktas strategijas jai sekasi sunkiai. Energetikos srityje valdžia lyg uraganas sunaikino išties abejotiną darinį „Leo LT“, bet vietoje to sukūrė naują energetinį monstrą, iš kurio nauda kol kas tik valdantiesiems, nes ten padidėjo jų įtaka. Lėtai vyksta ir suskystintų dujų terminalo statyba, kol kas rengiami tik dokumentai. Kantrybės, atrodo, netenka ir D.Grybauskaitė. „Vertinant šios Vyriausybės darbą energetikos srityje, galima sakyti taip: sugebėjo sugriauti „Leo LT“, ir tam aš pritariau, bet sukurti ar pastatyti kažką naują kol kas nesugebėjo. Vyriausybė moka griauti efektyviai, o kurti kol kas – ne“, – sakė ji žiniasklaidai. Jos nuomone, Vyriausybė dvejus metus tuščiai vilkino laiką dėl dujų terminalo statybos, nors tai nėra labai sudėtingas objektas. D.Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas irgi ne kartą yra sakęs, kad terminalo buvimas padėtų derėtis su dujų monopolininku, nes dujų kainos būtų galima nesieti su naftos rinkos verte kaip yra pagal dabartinę dujų tiekimo sutartį.

Lėtai vyksta ir suskystintų dujų terminalo statyba, kol kas rengiami tik dokumentai. Kantrybės, atrodo, netenka ir mūsų šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Energetikos ministras A.Sekmokas pareiškė, kad koncernas „Gazprom“ nepagrįstai didindamas kainas pažeidžia „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutartį ir dėl to bus bylinėjamasi.

Iškasė karo kirvį

kinį), dujų kainos kyla kaip ant mielių. Dujos, pernai Lietuvos pasienyje kainavusios 306 JAV dolerius už 1 tūkst. kubinių metrų, šiemet pavasario pabaigoje perkopė 400, o iki rudens gali pasiekti ir 489 JAV dolerius. Daugumai šilumos įmonių pagrindinis kuras yra dujos, todėl gyven-

Lietuva šiuo metu už dujas moka daugiausia iš visų ES šalių. Po Seimo rinkimų naujai iškepta Energetikos ministerija pažadėjo taisyti šią padėtį, tačiau vietoje derybų ir realių argumentų buvo pasukta atviros konfrontacijos keliu. Kol kas rezultatas tik toks: mokame net 15 proc. brangiau nei mažiau gyventojų turinčios Latvija ir Estija. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pareiškė, kad koncernas „Gazprom“ nepagrįstai didindamas kainas pažeidžia „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutartį ir dėl to bus bylinėjamasi. Lietuvos Vyriausybei priklauso 17,70 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų, Rusijos koncernui „Gazprom“ – 37,06 proc., Vokietijos „E.ON Ruhrgas International“ – 38,9 proc. Vyriausybė teigia, kad dalis „Lietuvos dujų“ vadovų proteguoja tik „Gazpromą“, todėl jie turi atsistatydinti. Ministerija numatė 14 mln. Lt samdyti teisininkus būsimam teismo procesui. Tačiau viešasis konkursas buvo sustabdytas dėl sąlygų tikrinimo Viešųjų pirkimų tarnyboje.

Brangs šildymas Kol Energetikos ministerija rengiasi bylinėtis (pavasarį jau įteikė ieš-

Trišalės tarybos Energetikos komiteto pirmininkas Algirdas Jaruševičius kritikuoja visų kadencijų Vyriausybes. „Per 20 metų visos valdžios sugebėjo tik kalbėti apie suskystintų dujų terminalą, – stebėjosi jis. – Kelia nerimą tai, kad nežinia, ar pavyks gauti ES lėšų terminalo statybai. Jeigu ne, ar neatsitiks taip, kad dujų negalėsime piginti vien dėl to, jog objektas brangiai kainavo? Pasigendu skaičiavimų ir aiškių ekonominių argumentų. Apskritai pastebiu, kad Energetikos ministerijoje nėra apie energetiką išmanančių specialistų.“ Šiuo metu derinama terminalo statybos dokumentacija. Skaičiuojama, kad objektas kainuos 200 mln. eurų. Jį tikimasi pastatyti iki 2014 m. J.Vilemas mano, kad terminalas Lietuvai būtinas. „Gaila, kad Baltijos šalims nepavyko susitarti dėl vieno bendro terminalo, – apgailestavo akademikas. – Geriausia vieta tam būtų Ryga, kur jau yra dujų saugykla, tad projektas taptų pigesnis. Bet jei nepavyko, tenka statyti atskirai. Tai ne tiek ekonominis, kiek politinis reikalas, nes nebūsime priklausomi nuo vieno tiekėjo.“

Nuo didelių kainų neišgelbės Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius įsitikinęs, kad vien dujų terminalas neišvaduos nuo didelių mokesčių už šilumą ir elektrą. „Kol daugumai šilumos gamintojų pagrindinis kuras bus dujos, tol gausime dideles sąskaitas, nes vis tiek būsime priklausomi nuo pasaulio dujų rinkos. Juk kiti dujų tiekėjai neparduos kur kas pigiau nei „Gazpromas“, – aiškino jis.

kuro panaudojimo plėtra.“ Pasak jo, skandinavų patirtis rodo, kad vietinio kuro kaina visada būna stabilesnė. Pavyzdžiui, dujos gali brangti vien dėl didesnės jų paklausos Kinijoje, o biokuras yra gaminamas vietoje ir ten pat parduodamas, todėl jo kaina visada yra mažesnė. Seimo Ekonomikos komiteto narys Kęstutis Daukšys pastebi, kad Aplinkos ir Energetikos ministerijos turėtų rodyti didesnę iniciatyvą plėtojant biokuro panaudojimą. „Energetikos strategijoje nėra įtvirtinta, kad būtent šildymui biokuru būtų numatyti konkretūs pinigai, parengta valstybės investicijų programa, – stebėjosi K.Daukšys. – Juk gautume ES pinigų, biokuru pakeistume iškastinę energiją ir nepadidiname energijos tarifų. O dabar savivaldybės nėra pajėgios pereiti prie kitos kuro rūšies, nes tai daug kainuoja, o ateityje tai atsilieptų vartotojams.“

Nėra ekonominių skaičiavimų Vytenis Andriukaitis, Seimo narys

ES direktyva numato net tris galimus dujų sektoriaus pertvarkos būdus. Deja, niekas realiai nei svarstė, nei lygino, kuris būdas būtent Lietuvos vartotojams būtų naudingesnis. Seimo Europos reikalų komitetas, kuriam 2004–2008 m. vadovavo Andrius Kubilius, pasipriešino tuometės Vyriausybės siūlymui taikyti pereinamąjį laikotarpį šios direktyvos įgyvendinimui. Tokią poziciją tuomet išsiderėjo Suomija, Estija ir Latvija. Konservatoriai padarė viską, kad visi Lietuvos žmonės mokėtų už dujas gerokai brangiau nei suomiai, estai ir latviai. Dar daugiau, dujų sektoriaus pertvarka neabejotinai pareikalaus didelių sąnaudų. Akivaizdu, kad šios sąnaudos bus įskaičiuotos į atitinkamus tarifus ir guls ant dujų ir šilumos vartotojų pečių. Iki šios dienos Seimo nariams nebuvo pateikti jokie ekonominiai skaičiavimai ir pagrindimas, kokia bus pertvarkos įtaka galutinėms dujų ir šilumos kainoms. Taigi jie arba apskritai neatlikti, arba nepatvirtina teiginių apie numatomą kainų mažėjimą.

Mokame Maskvai Vytautas Stasiūnas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas

Dujos gali brangti vien dėl didesnės jų paklausos Kinijoje, o biokuras yra gaminamas vietoje ir ten pat parduodamas, todėl jo kaina visada yra mažesnė. tojams gali brangti šildymas. Dar ir dabar žmonės, įmonės ir savivaldybės šilumos tiekėjams skolingi apie 200 mln. Lt. Šilumos tiekėjų asociacija tikina, kad šilumos kainos augs dar labiau, ir siūlo žmonėms tam rengtis bei neišlaidauti per atostogas.

Neturime, kuo spausti Akademikas energetikas Jurgis Vilemas mano, kad konfliktuodami su koncernu „Gazprom“ nepasieksime jokių nuolaidų. „Lietuva yra pasirašiusi ilgalaikę dujų tiekimo sutartį, kurioje numatyta tarptautinė kainos apskaičiavimo formulė. Ga-

Taip pat V.Lukoševičius pastebi, kad patenkinti dabartinį dujų poreikį vien terminalo nepakaktų, todėl „Gazpromas“ vis tiek turėtų didelę įtaką. „Planuojama terminalo galia būtų apie 2 mlrd. kubinių metrų. Šalis suvartoja apie 3 mlrd., bet labai netolygiai – žiemą dujų poreikis šokteli penkis kartus, o tada terminalo pajėgumų neužtektų, nebent turėtume talpias saugyklas“, – svarstė V.Lukoševičius. Pasak specialisto, energetikos kainas pažaboti gali tik kompleksiniai valdžios sprendimai. „Vien masinė renovacija leistų sutaupyti 30 proc. išlaidų, – teigė V.Lukoševičius. – Kita kryptis – bio-

Šilumos gamintojai yra gamtinių dujų tiekėjų įkaitai, nes ilgai nieko nedaryta ieškant kitų būdų apsirūpinti šiluma. Valstybė turi koordinuoti biokuro panaudojimo katilinėse diegimą, remti renovaciją. Turime galimybių deginti medienos atliekas, šiaudus, energetinius augalus. Skandinavijoje iš biokuro pagaminama 80 proc. visos sunaudojamos šilumos, o kaina yra stabili – 18 ct už kW. Lietuvoje irgi už šilumą mažiausiai mokama tose savivaldybėse, kur įrengtos biokuro katilinės. Tačiau dauguma įmonių naudoja dujas, o jos vis brangsta. Jeigu šiandien už savo buto šildymą mokate 600 litų, net 500 litų iš šios sumos iškeliauja į Maskvą.

2011 m. liepos 9 d. • Nr. 53–54 (9072–9073) Valstiečių laikraštis

Milijonai išleisti, o kapinių neregėti

Rimanto Dovydėno piešinys

e Atkelta iš 1 p. Nuosavybė kapinėse Šiaulių rajono savivaldybė 2006 m. vienbalsiai pritarė kapinių pasirinktai vietai Daušiškių kaime ir sudarė sąlygas dokumentams ruošti. Tais pačiais metais rajono žemėtvarkininkai gavo savivaldybės prašymą kapinių teritorijos detaliojo plano rengimo sąlygoms išduoti. Prasidėjo kapinių detaliojo plano rengimo procedūros, miesto savivaldybė ėmė skaičiuoti, kiek reikės pinigų trūkstamai žemei išpirkti iš privačių asmenų, nes laisvos valstybinės žemės buvo tik dalis reikiamo ploto. Tuo pat metu Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai, vadovaujami Reginos Rimeikienės, radę laisvos valstybinės žemės, pradėjo rengti žemėtvarkos projektą, kuriuo laisva žemė būtų atiduota pretendentams atkurti žemės nuosavybės teises. Taigi vienu metu buvo derinamas kapinių detalusis planas ir tvarkomi to paties sklypo dokumentai, reikalingi naujam žemės savininkui. Kapinių teritorijoje atkurtą nuosavybę palaimino ir tuometinis Šiaulių apskrities viršininkas Alvydas Šedžius. Įdomu tai, kad apskrities viršininkas įsakymą atkurti nuosavybės teises keturiems iš šešių sklypų pasirašė tuomet, kai jau buvo patvirtintas kapinių detalusis planas. Beje, abi įstaigos – rajono Žemėtvarkos skyrius ir viršininko administracija – įsikūrusios viename pastate. Tačiau vienądien, kad kapinėms numatyta žemė turi naujus savininkus, sužinojo miesto savivaldybės Ar-

chitektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Rasa Budrytė. Tada apskrities viršininkas Alvydas Šedžius susizgribo ir puolė stabdyti savo paties pasirašytą atkurtos nuosavybės teisinę registraciją, paprašė prokurorų, kad šie gintų viešąjį interesą ir naikintų jo paties įsakymus. Tačiau kapinėse žemę atgavę žmonės taip pat manė turį teisę ginti savo interesus. Ir taip kapinių žemės byla atsidūrė teisme. Ji narpliojama iki šiol.

neskundžiamą teismo sprendimą, kuris patenkino privačių asmenų skundą ir panaikino Daušiškių kaimo detalųjį planą, nes kapinėms numatyta daugiau žemės, nei leidžiama teisės aktuose. Šiaulių miesto savivaldybė, rengdama detalųjį planą, neatsižvelgė į 2009 m. kovą įsigaliojusį įstatymą, kuriame nurodoma, jog kapinės turi būti ne didesnės kaip 40 ha. Tačiau tuo metu žemė jau buvo išpirkta ir buvusiems jos savininkams jau

Taigi daugiau nei penkmetį trukusios naujų Šiaulių kapinių paieškos grįžo į pradinį tašką, nors tam išleisti milijonai. Šioje byloje šmėžuoja ir buvusio Šiaulių mero Genadijaus Mikšio pavardė. Mat aistros dar labiau įkaito paaiškėjus, kad Daušiškių kaime net 11 ha nuosavybės teise priklausė miesto mero G.Mikšio artimiesiems ir 6 ha iš to ploto pateko į kapinėms išperkamų žemių teritoriją. Vieno aro kaina ten buvo skaičiuojama nuo 1 230 iki 1 370 Lt, tad vien mero artimiesiems reikėjo išmokėti per 800 tūkst. Lt. Pats meras G.Mikšys nuo bet kokio intereso iškart atsiribojo: taip, ten esanti jo uošvija, bet uošviai juk ne giminės.

Skyrė per daug žemės Prieš 2010-ųjų Kalėdas Šiaulių miesto savivaldybė gavo galutinį ir

buvo sumokėta beveik 9 mln. Lt. Be reikalo, kaip paaiškėjo, buvo išleista apie 3 mln. Lt. Detalųjį kapinių planą per teismus panaikino vienas kaunietis. Jo žemė pateko į kapinių sanitarinę zoną ir jam nebuvo išmokėta kompensacija, nors jo žemė, savininko teigimu, dėl tokios kaimynystės nuvertėjo. Būtent ši byla ir atskleidė, kad detalusis planas neatitinka įstatymų reikalavimų, o suplanuota teritorija yra net 20 ha didesnė, nei leidžiama. Teismo panaikintam detaliajam planui rengti buvo išleista daugiau nei 200 tūkst. Lt. Tiek jų reikės ir rengiant naują planą. Be to, dar neaišku, kaip pasielgs kiti žemės savininkai, kurių žemės patenka į sanitarinę zoną. Šiaulių politikai buvo apsisprendę už tai kompensacijų nemokėti. Tad minėtam kauniečiui laimėjus bylą, labai tikėtina, kad kvailio vietoje nepanorės likti ir kiti savininkai. O ir savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius jau ketina susitikti su žemių savininkais ir viską aptarti. Iki šiol savivaldybė nematė reikalo išpirkinėti žemės, kuri patenka į sanitarinę zoną.

Susipainiojo interesuose

Iš tuometinio miesto mero G.Mikšio artimųjų buvo išpirkta per 6 ha žemės ir sumokėta per 800 tūkst. Lt. Nijolės Petrošiūtės nuotrauka

3

Aktualijos

Iškilus viešumon, kad iš tuometinio miesto mero G.Mikšio artimųjų buvo išpirkta per 6 ha žemės ir sumokėta per 800 tūkst. Lt, G.Mikšys turėjo reikalų su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija (VTEK), kuri pripažino, kad G.Mikšys pažeidė Viešųjų

ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, nes dalyvavo priimant sprendimus, susijusius su savo šeima. Tokį etikos teismų sprendimą G.Mikšys skundė teismams, kol galop Vilniaus apygardos administracinis teismas paliko galioti VTEK sprendimą. Aktyviai Daušiškių kapinių istorijoje dalyvavo ir pilietiškai nusiteikusi Šiaulių visuomenė, kuri organizavo akciją „Į dausas – per Daušiškes“, kurios metu atmatuotose kapinėse palaidojo korupciją. Į laidotuves buvo pakviesti ir visi Tarybos nariai, juos pilietininkai vežė parodyti, kur iš tiesų yra tos Daušiškės, už kurias jie balsuoja. Viena šios akcijos organizatorių Irena Vasinauskaitė primena, kad šiam vieninteliam kapinių „numirėliui“ dar ilgai lemta vienam ten gulėti.

Siekė savo tikslų Tačiau Šiaulių politikai nenuleido rankų. Dabartinis meras Justinas Sartauskas ir administracijos direktorius V.Damulevičius, lydimi Seimo nario Valentino Mazuronio, nuvyko į Seimą, kur Seimo Sveikatos reikalų komiteto narius bandė įtikinti, kad būtina įteisinti Daušiškių kapinių pažeidimus. Bet balsų dauguma nebu-

Priešpilnis. Saulė teka 4.54, leidžiasi 21.54.

vo pritarta įteisinti įstatymų pažeidimus atgaline data (šiauliškiai mėgino prastumti dvigubai didesnę kapinių teritoriją, negu reikia). Seimo Teisės departamento ir Prezidentūros atstovės pozicija sujaukė visus atvykėlių ir Šiauliuose jų laukiančiųjų norus – įstatymai atgaline data nepriimami. Juolab kad nei šiauliškis meras, nei administracijos direktorius Seime taip ir negebėjo įtikinamai argumentuoti, kodėl nuo 30 ha per kelerius planavimo metus kapinių teritorija prasiplėtė iki 60 ha. Po tokio antausio pakvipo restitucija: išpirktų sklypų savininkai dabar turėtų grąžinti pinigus savivaldybei. Tarp jų – ir G.Mikšio artimieji, kuriems sumokėta per 800 tūkst. Lt. Teismo sprendimas niekais pavertė ir planus sudaryti koncesijos sutartį. Priminsime, jog Daušiškių kapinių statybą ketinta vykdyti viešosios ir privačios partnerystės būdu, t.y. už privataus investuotojo įrengtas ir administruojamas kapines savivaldybė jam kasmet mokėtų mažiausiai po 2 mln. Lt. Ir taip 25 metus. Taigi daugiau nei penkmetį trukusios naujų kapinių paieškos grįžo į pradinį tašką, nors joms išleisti milijonai.

Naudojasi abejingumu Irena Vasinauskaitė, pilietininkė

Blogai, kad mūsų žmonėms dar trūksta pilietiškumo ir jie leidžia valdininkams daryti, ką tik šie nori. Visą penkmetį jau gąsdinami žmonės, kad tuoj nebeliks kur laidoti, kad skubiai reikia naujų kapinių. O ar kuris nuvažiavo pasižiūrėti, kur tos kapinės bus? Jie būtų pamatę, jog jos yra labai prastoje vietoje, be jokios infrastruktūros. Žmonės net nesidomėjo, kodėl ten esančios žemės tokia kosminė kaina. Valdžia mus mulkina tiek, kiek mes jai leidžiame tai daryti, o jei patys žmonės nemato toliau savo namų slenksčio, tai juos kartais ir ištinka pasakos našlaitėlės likimas žarijų duobėje. Be to, valdininkai klesti, nes valdo informaciją. Jie žinojo, kur bus kapinės, galėjo ten už skatikus prisipirkti iš ankstesnių savininkų žemės. Pirmiausia reikia būti aktyvesnei pačiai visuomenei, o tuomet ir valdininkai ims elgtis kitaip.

Šiandien

Rytoj

Poryt

Dieną: +23 +28°

Dieną: +23 +28°

Dieną: +22 +27°

Naktį: +13 +18°

Naktį: +11 +16°

Naktį: +11 +16°

Šeštadienį per mūsų šalį praslinks atmosferos frontas. Daug kur numatomi trumpi lietūs, vietomis griaudės perkūnija. Vėjas nepastovios krypties, 3–8 m/sek. Temperatūra naktį bus 13–18 laipsnių, dieną oras įšils iki 23–28 laipsnių, tik prie jūros bus vėsiau – 20–22 laipsniai. Sekmadienį slėgis kils, lietaus nenumatoma. Vėjas silpnas. Temperatūra naktį bus 11–16, dieną kaip ir šeštadienį – 23–28 laipsniai. Pirmadienį per Lietuvą slinks nauja debesų juosta. Naktį vietomis, dieną daug kur prognozuojami trumpi lietūs, vietomis su perkūnija. Išliks ramūs orai, bet griaudint perkūnijai vėjas gali būti gūsingas. Temperatūra mažai skirsis nuo sekmadienio, tik vakariniame šalies pakraštyje bus vėsiau – 20–22 laipsnių šilumos. Antradienį orus lems ciklonas, kurio centras laukiamas ties Pietų Baltija. Naktį lis, vietomis smarkiai, dieną daug kur numatomi trumpi lietūs, galima perkūnija. Vėjas besikeičiančios krypties, 3–8 m/sek. Temperatūra naktį bus 13–18, dieną – iki 19–24 laipsnių. Trečiadienį lietaus tikimybė maža, išliks vidutiniškai šilti orai.

Natalija Nikolajenko

Ar verta grįžti iš privačių pensijų fondų į „Sodrą“? Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt. Taip, nes sudaryta galimybė papildomai užsidirbti Ne, nes fondų veikla neefektyvi

24 proc. 16 proc.

Abejoju, nes kažin, ar „Sodra“ išbris iš skolų Nerūpi

44 proc. 16 proc.

4

2011 m. liepos 9 d. • Nr. 53–54 (9072–9073) Valstiečių laikraštis

Komentarai

Krikščioniškų Šeimų Karalienė Vyriausiasis redaktorius

Arkivyskupo S.Tamkevičiaus homilija Žemaičių Kalvarijos atlaiduose.

Šiandienėje Lietuvoje madinga ginti kieno nors teises. Šiam tikslui net institutai kuriami. Ginamos moterų, tautinių mažumų, netradicinės lytinės orientacijos žmonių ir net kalinių teisės. Tuo pačiu metu podukrų vaidmenyje lieka institucijos, kuriomis visais laikais rėmėsi visuomenė ir tauta. Visų pirma mintyje turiu šeimą. Mes šiandien dar turime, kuo pasidžiaugti – yra sąmoningų piliečių, sąžiningų valdininkų ir vers-

mus, kaip žmonės nebrangina tėvynės. Tai vaisiai, kuriuos užaugina kuo nors sužeistos šeimos. Koks prasmingas ir šiuolaikiškas žemaičių pamiltos Švč. Mergelės Marijos – Krikščioniškų Šeimų Karalienės – titulas. Kas gali išgelbėti šeimą? Vyriausybė? Pačiu geriausiu atveju ji gali tik medžiagiškai padėti šeimoms, jei valstybės finansai leidžia tą padaryti. Seimas gali tik priimti įstatymus, kurie remtų ir skatintų kurti tradicines geras šeimas. Bet ar tų įstatymų bus laikomasi? Iš tikrųjų šiandien beveik vienintele šeimos gynėja yra likusi Bažnyčia. Ir jai reikia atlaikyti visus smūgius bei kaltinimus, kad yra beširdė suirusioms ar nenusisekusioms šeimoms. Šis kaltinimas yra

juk gyvename ne viduramžiais ir t. t. Taip, laisvame krašte yra daugiau galimybių skleistis gėriui, bet nemažiau ir blogiui. Blogis yra išradingas ir į jo spąstus lengvai pakliūva dabarties kultūroje bręstantis jaunimas. Jis leidžiasi įtikinamas, kad galima drauge gyventi net be civilinės santuokos, užtenka meilės. Tačiau meilė be atsakomybės yra ypač pavojingas melas. Šiandien, kai meldžiamės už krikščioniškas šeimas, labai svarbu surasti atsakymą į esminį klausimą: ko gi reikia, siekiant sukurti gerą, patvarią šeimą? Švč. M. Marija yra pavyzdys, į kurį reikia įsižiūrėti, jei norime, kad Lietuvoje gausėtų gerų krikščioniškų šeimų. Marija atėjo į šeimą, būdama visiškai nekalta. Moralinis

Laisvame krašte yra daugiau galimybių skleistis gėriui, bet nemažiau ir blogiui. Blogis yra išradingas ir į jo spąstus labai lengvai pakliūva dabarties kultūroje bręstantis mūsų jaunimas. lininkų, kilnaus jaunimo, tėvus ir mokytojus gerbiančių vaikų. Jie visi, su mažomis išimtimis, kilo iš tradicinių krikščioniškų šeimų. Tiesa, sutinkame gražių išimčių, kai vaikų namuose užaugę ir tėvų meilės nepatyrę vaikai sugeba užsigydyti žaizdas ir aplink save skleisti dvasinę šviesą ir gėrį. Bet kiekvienas jų galėtų paliudyti, kiek prisikentėjo ir prarado, stokodami tėvų meilės. Šiandien stebimės ir dejuojame, kokie pikti ir žiaurūs yra paaugliai, kaip jaunuoliai taip lengvai įklimpsta į narkotikus ir nusikalti-

visiškai neteisingas, nes Bažnyčiai žmogus rūpi kaip niekam kitam. Bažnyčia išduotų savo Mokytoją ir Viešpatį, jei nemylėtų net ir žemiausiai puolusio žmogaus ar net labiausiai sužeistos šeimos. Tačiau ta pati Bažnyčia niekada nepasakys „taip“ nuodėmei, kuri prisidengusi angelo išvaizda siūlosi gelbėti šeimą, o iš tikrųjų ją žudo. Šiandien tokių netikrų angelų apstu. Jie sako, kad santuokinis įsipareigojimas visiškai nereikalingas, užtenka meilės ir galima gyventi kartu. Jie pateisina skyrybas ir sako:

tyrumas yra sėkmingo šeimos gyvenimo pagrindų pagrindas. Ir vargas santuokai, jei ji kuriama prieš tai iššvaisčius savo sielos turtus. Duok, Dieve, kad laiku būtų padaryta atgaila ir į santuokinį gyvenimą rimtai būtų pakviestas Viešpats. Su giliu liūdesiu galime patvirtinti tai, ką žinote jūs visi – šiandien jaunimo pramogos, kinas ir internetas yra perpildyti nesveiko erotiškumo, kuris jaunus žmones ugdo egoistais, net plėšriais žvėrimis, bet neugdo savigarbos, noro dalyti save kitiems, aukotis, jei ne

dėl visuomenės, tai bent dėl pačių mylimiausių asmenų. Šiai amoralumo bangai gali pasipriešinti tik geros, sąmoningos šeimos, kuriose ne žodžiais, o kasdieniu gyvenimu liudijamos krikščioniškos vertybės. Diskotekų karta liks be galo nuskriausta, jeigu ji neturės atramos tėvų namuose. Laimingas vaikas, kuris su savo tėvais yra kalbėjęs rožinį, dalyvavęs gegužinėse pamaldose, vykęs į Žemaičių Kalvariją, Šiluvą ar Aušros Vartus. Evangelija pasakoja, kaip gimė Jėzus, kaip bėgo į tremtį ir augo Nazarete. Nors tos žinios yra fragmentiškos, bet jų pakanka, kad suvoktume pačią esmę: šioje šeimoje buvo Dievas. Tiek Marija, tiek Juozapas buvo labai ištikimi Dievo įstatymui. Jėzus su gimdytojais, kaip reikalavo Įstatymas, kasmet keliaudavo į Jeruzalę ir kartą ten pasimetė. Jis liko šventykloje ne tam, kad gimdytojams suteiktų rūpesčio: jam labai rūpėjo dangaus Tėvo reikalai ir dėl jų užmiršo visa kita. Šitaip mylėti dangaus Tėvą Jėzus išmoko savo motinos mokykloje. Ruošdamasis didelei misijai, jis brendo teisiojo Juozapo artumoje. Jėzus mokėsi pažinti ir vertinti pasaulį savo motinos Marijos akimis ir širdimi. Štai ko reikia mūsų vaikams ir paaugliams, jei nenorime, kad jie taptų amoralaus pasaulio aukomis. Net Bažnyčia bus bejėgė padėti šeimai surasti ir pamilti Jėzų, jei pati šeima neatidarys durų ir neįsileis Dievo į savo santuokinį gyvenimą. Ne be reikalo palaimintasis Jonas Paulius II, keliaudamas po pasaulį, visur skelbė: „Atidarykite duris Kristui!“

Savaitės komentaras

Gal dar po šimtą?

Tomas Čyvas Vėl atsirado šimtas entuziastų, norinčių skubiai keisti Konstituciją ir leisti tiesiogiai rinkti merus bei taip sutverti daugiau demokratijos. Jei ponai išgertų dar po šimtą, demokratijos matytų daugiau.

Vaizdas pro butelį „Renkant merus tiesiogiai bus daugiau skaidrumo“, – pasakoja užsikirtusios plokštelės principais veikianti propaganda, ir pasiginčyti nelengva. Juk visi atsimename reklamą, kurioje pro degtinės butelį eina katinas ir lieka nematomas – tiesiog jo kūno vaizdas išsitęsia. Juk nenuginčysi, kad ano butelio

turinys labai skaidrus, nors vaizdą ir pakeičia. Bet ar nuo to mainosi katino kūno tankis arba savijauta? Vargu. Taip ir su merais. Įsivaizduokite, kad pro degtinės butelį praeina Artūras Zuokas, kurio formalūs įgaliojimai, be savivaldos tarybos sprendimo, tarkime, yra tik karpyti kaspinėlius atsidarančiuose objektuose ir pasirašinėti kalėdinius sveikinimus. Galbūt atvirukai atrodys ryškesni, o kaspinėliai – ilgesni, A.Zuoko pirštai labiau ištįs. Iškabą „Abonentas“ bus galima skaityti kaip „A b o n e n t a s“. Tiek to ir skirtumo.

Tyčinis jaukimas? Sunku patikėti, kad šimtas parlamentarų ir dar velniai žino kiek visokių darbo grupių bei ekspertų, daugelį metų tęsiantis diskusijai, kaip įforminti mero išrinkimą, nesupranta elementaraus dalyko. Nukirpus antklodės gabalą ir prisiuvus jį kitoje pusėje bendras ilgis nelabai keičiasi. Neišsprendus mero ir tarybos įgaliojimų balanso klausimų, nesu-

kūrus realios bendruomeniškos savivaldos su bent kiek savarankišku biudžetu, nepasiekus, kad didmiesčiuose egzistuotų ne viena savivaldos pakopa (ne kažin kiek bendro tarp Karoliniškių ir Naujosios Vilnios bendruomenių aktualijų), pagaliau logiškai nesutvarkius teritorinių savivaldybių ribų, klausimas, kaip renkame merą, tiesiog nėra nė kiek svarbus. Šūkiai apie tikresnį pasirinkimą ir politinio koalicijų turgaus eliminavimą yra tik šūkiai. Turgus išliks, nes sutarčių su šilumos tie-

Žala gali būti didesnė Partijų, kurioms priklauso ir dauguma tos šimtinės Seimo narių, vadai nėra tokie naivūs, kad nesuprastų, apie ką iš tiesų kalbame. Jau ne kartą sakyta, kad kovoje dėl valdžios jos sugeba savo struktūras kurti bendruomeniniu (kad ir seniūnijų) lygmeniu. Bet tai tik tol ir tik tiek, kol laimimas norimas valdžios gabalas. Ką laimėsime, jei nesant tikros savivaldos pakeisime Konstituciją ir pamaitinsime tautiečius

Nukirpus antklodės gabalą ir prisiuvus jį kitoje pusėje bendras ilgis nelabai keičiasi. kėjais, metro statymo ar nestatymo ir kiti brangūs klausimai, kuriems reikia politinių sprendimų, niekur nedings. Į argumentą, kad renkant asmenybę bus būtinai išrinktas geriausias – nepatogu net atsakinėti. Pakanka peržiūrėti Seimo vienmandatininkų rinkimų istoriją. Vienintelis klausimas, kylantis stebint vėl primestą ginčą apie nieką – kam to reikia? Norima tyčia viską jaukti ir niekada neprieiti prie esmės?

dar viena viltimi, kad tiesiogiai rinktas „Abonentas“ yra kitoks, negu įgaliotas abonentauti netiesiogiai? Tik tiek, kad eilinį kartą bus nusivilta demokratija kaip vertybe ir bus dar viena dingstis pasakyti, jog prie sovietų buvo geriau, o dabar lieka tik emigruoti. Tiesą sakant, tokių reformų atrajotojai galėtų mažiau dirbti. Geriau išgertų dar po šimtą ir baigtų Seimo sesijos kančias gera nuotaika.

Stasys Jokūbaitis

Administratorė

(8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Meilė Taraškevičienė

Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė

(8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys

(8 5) 210 0090

SVEIKATA Aurelija Meškaitė

(8 5) 210 0044 (8 5) 210 0044

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė

(8 5) 210 0044

ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė

(8 5) 210 0035 (8 5) 210 0035

PRIEBLANDOS Vismantas Žuklevičius

(8 5) 210 0042

Dizaineriai

(8 5) 210 0113

Fotokorespondentas

(8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI: KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524 Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043 Saulius Tvirbutas 8 655 38 128 PANEVĖŽYS Vida Tavorienė

8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė

(8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJA Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281. El. paštas redakcija@krastospauda.lt. SKELBIMAI PRIIMAMI: Vilniuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukštas), LT-08105, nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 2421281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090. Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spausdina UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Ofsetinė spauda. 10 sp. lankų. Tiražas 29 135 egz. Indeksas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr.860. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova Administratorė

(8 5) 210 0110

Reklama pardavimai@krastospauda.lt Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060 Buhalterija (8 5) 210 0045 Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110 Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070

5

2011 m. liepos 9 d. • Nr. 53–54 (9072–9073) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Naujoji tvarka atveria daugiau galimybių tėvams

Būsimiems dvynukų ar trynukų tėveliams reikėtų nepamiršti ir to, kad gimus daugiau nei vienam vaikui, jų priežiūros atostogų gali išeiti abu tėvai. Tokiu atveju motinystės (tėvystės) pašalpą gaus tiek mama, tiek tėtis.

Nuo liepos 1-osios pasikeitusi motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo tvarka tėvams atriš rankas ir leis anksčiau ar pamažu sugrįžti į darbo rinką, nuosekliai didinti darbo krūvį, gauti papildomų pajamų, tačiau neprarasti ir „Sodros“ mokamos pašalpos.

Nauja tvarka – tik naujoms pašalpoms

Sprendimas dėl atostogų trukmės – iš anksto Iki šiol vaiko priežiūros atostogose buvę tėvai turėjo rinktis: gauti motinystės (tėvystės) pašalpą arba kitų draudžiamųjų pajamų. Tokia dilema iškildavo, nes papildomos draudžiamosios pajamos mažindavo išmokamos pašalpos dydį. Remiantis nuo liepos 1-osios įsigaliojusiu Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymu, vaiko priežiūros atostogų išeinantys tėvai turės apsispręsti dėl motinystės (tėvystės) pašalpos gavimo trukmės. Savo pasirinkimą tėveliai turi nurodyti prašyme skirti pašalpą. Pasirinkus pašalpos mokėjimo variantą, vėliau jo keisti nebus galima. Jei vienas iš tėvų nuspręs motinystės (tėvystės) pašalpą gauti iki vaikui sueis vieni metai, jam bus mokama 100 proc. kompensuojamojo užmokesčio siekianti pašalpa. Jei vaiką auginantis tėtis ar mama apsispręs minėtą pašalpą gauti iki vaikui sueis dveji metai, pirmais vaiko gyvenimo metais bus mokama 70 proc. kompensuojamojo užmokesčio siekianti pašalpa, o antrais – 40 proc. kompensuojamojo užmokesčio dydžio pašalpa. Pasirinkus pastarąją pašalpos gavimo trukmę antrais vaiko auginimo metais tėtis ar mama jau galės pradėti dirbti ir gauti draudžiamųjų pajamų, tačiau dėl to „Sodros“ mokama pašalpa nemažės.

Galimybė derinti vaiko priežiūrą ir darbą Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis mažės tais atvejais, jei šią pašalpą gaunantis asmuo dirbs ir gaus draudžiamųjų pajamų pirmais vaiko priežiūros atostogų metais. Tokiais atvejais žmogui bus mokamas pašalpos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas. Tarkime, moteris pasirinko pašalpą gauti vienus metus. Jai paskirta 100 proc. jos kompensuojamojo uždarbio dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa, siekianti 3 000 Lt per mėnesį. Tačiau moteris nusprendžia dirbti ir gauna 800 Lt per mėnesį dydžio darbo užmokestį. Tokiu atveju šiai mamai bus priskaičiuotas 2 200 Lt per mėnesį dydžio pašalpos skirtumas. Jeigu ši moteris pasirinktų vaiko priežiūros atostogose būti dvejus metus, tuomet pirmais vaiko auginimo metais jai bus paskirta 2 100 Lt, o antrais – 1 200 Lt per mėnesį pašalpa. Jei moteris dirbs ir gaus 800 Lt per mėnesį atlyginimą, pir-

Pagal naująją tvarką, tėveliai pasirinkę motinystės (tėvystės) pašalpą gauti iki vaikui sueis dveji metai, antrais metais galės dirbti ir gauti draudžiamųjų pajamų, tačiau dėl to „Sodros“ mokama pašalpa nemažės.

mais metais jai bus mokama 1 300 Lt, o antrais – 1 200 Lt per mėnesį dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa. Kaip matyti iš pavyzdžio, antrais

giau nei vieno vaiko ir pretenduos į kelias motinystės ir/ar motinystės (tėvystės) pašalpas. Nuo liepos 1-osios įsigalioja įstatymo nuostata,

Naujos įstatymo nuostatos galios tik nuo š. m. liepos 1 d. skiriamoms pašalpoms. metais gaunamas darbo užmokestis pašalpos dydžiui įtakos neturi.

Gera žinia netekusiesiems darbo Naujoji tvarka palanki tiems tėveliams, kurie neteko darbo. Nuo liepos 1-osios atleisti iš darbo, tačiau turintys reikiamą stažą žmonės galės pretenduoti tiek į motinystės, tiek į motinystės (tėvystės) pašalpas, nepriklausomai nuo to, kokia yra darbo sutarties nutraukimo priežastis. Tokią teisę turės ir tie, kurie buvo atleisti iš darbo, tačiau augindami vaiką iki 3 metų susilaukė dar vieno. Tarkime, moteris nuo 2009 m. kovo 1 d. dirbo pagal darbo sutartį. Jos prašymu 2011 m. liepos 31 d. atleista iš darbo. Nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. iki 2011 m. gruodžio 17 d. šiai moteriai suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos. Tokia moteris turės teisę gauti motinystės pašalpą už visą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį. Taip pat ji turės teisę gauti ir motinystės (tėvystės) pašalpą.

Pašalpos priklauso abiem dvynukų tėvams Vienas esminių pakeitimų nustatytas skiriant pašalpas tiems tėvams, kurie laukia gimstant dau-

kuri sako, kad bendra tokių pašalpų suma negali viršyti 100 proc. gavėjui palankesnio kompensuojamojo uždarbio dydžio. Taigi, motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį mokama 100 proc. apdraustosios kompensuojamojo uždarbio dydžio, neatsižvelgiant į gimusių vaikų skaičių. Jei moteris ar vyras, gimus daugiau nei vienam vaikui, po

liepos 1-osios išeina jų priežiūros atostogų, motinystės (tėvystės) pašalpa didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių, tačiau mokama bendra pašalpų suma negali būti didesnė kaip 100 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tarkime, gimus dvynukams, moteriai suteiktos vaikų priežiūros atostogos. Prašyme ji nurodė, kad motinystės (tėvystės) pašalpą pageidauja gauti iki vaikams sukaks 2 metai. Jai skiriama 70 proc. ir 40 proc. kompensuojamojo užmokesčio dydžio pašalpa, kuri didinama priklausomai nuo vaikų skaičiaus. Taigi pirmais metais jai priklausytų 100 proc., o antrais – 80 proc. (40 proc. × 2) jos kompensuojamojo uždarbio dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa.

Naujos įstatymo nuostatos galios tik nuo š. m. liepos 1 d. skiriamoms pašalpoms. Taigi iki birželio 30 d. skirtos motinystės (tėvystės) pašalpos nebus perskaičiuojamos ir bus mokamos anksčiau galiojusia tvarka, t.y. iki vaikui sukaks vieni metai – 90 proc., o iki sukaks dveji – 75 proc. asmens kompensuojamojo uždarbio dydžio. Jei asmuo dirbs ir turės draudžiamųjų pajamų, pagal iki birželio 30 d. galiojusią tvarką abejus metus bus mokamas paskirtos pašalpos ir priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų skirtumas. Iki liepos 1-osios paskirtos pašalpos nebus peržiūrimos (mažinamos) ir tuo atveju, jei gimus dar vienam vaikui asmuo po liepos 1-osios įgis teisę į naują motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpą. Atkreipiame dėmesį, kad atsižvelgiant į pasirinktą pašalpos mokėjimo trukmę nustatyto dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa skiriama ir mokama visiems, kurie teisę ją gauti įgijo po 2011 m. liepos 1 d. Kai asmeniui suteikiamos pakartotinės vaiko priežiūros atostogos ir jis turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, atnaujinamas anksčiau paskirtos pašalpos mokėjimas. Tarkime, moteriai nuo š. m. kovo iki 2014 m. sausio suteiktos vaiko, gimusio 2011 m. sausį, priežiūros atostogos. Motinystės (tėvystės) pašalpa paskirta taikant iki 2011 m. birželio 30 d. galiojančias įstatymo nuostatas (iki vaikui sukaks vieni metai – 90 proc., o iki vaikui sukaks dveji –75 proc. jos kompensuojamojo uždarbio dydžio). Ši moteris nutraukia vaiko priežiūros atostogas ir apsisprendžia į jas grįžti nuo 2012 m. sausio. Tokiu atveju jai suteikiamos vaiko priežiūros atostogos, o motinystės (tėvystės) pašalpa mokama pagal iki 2011 m. birželio 30 d. galiojusias įstatymo nuostatas.

„Sodros“ inf.

Plačiau apie motinystės (tėvystės) pašalpas „Sodros“ svetainės gyventojų portale adresu: http://www.sodra.lt/lt/pasalpos. Apsilankius šiuo adresu, kairėje pusėje esančiame meniu galima pasirinkti dominančią pašalpos rūšį ir sužinoti viską apie šiuo metu galiojančią motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo ir skaičiavimo tvarką, dokumentus, kuriuos reikia pateikti kreipiantis dėl pašalpos. Konkrečių klausimų turintys būsimi ir esami tėveliai kviečiami kreiptis tiesiogiai į teritorinius „Sodros“ skyrius ir konsultuotis su pašalpų specialistais.

Klaudijaus Driskiaus nuotraukos (Užs. 471)

6

2011 m. liepos 9 d. • Nr. 53–54 (9072–9073) Valstiečių laikraštis

Pasaulis

Korumpuotoji Venesuela švenčia jubiliejų

Socialistų lyderiui H.Čavezui buvo pašalintas vėžinis auglys, tačiau neaišku, ar piktybinės ląstelės toliau plinta.

Vismantas Žuklevičius VL žurnalistas,

Sergantis prezidentas šnekėjo itin trumpai

vismantas.zuklevicius@valstietis.lt

Antradienį Venesuelos sostinėje Karakase vyko iškilmingi renginiai, skirti šalies nepriklausomybės 200-ioms metinėms paminėti. Nepriklausoma Venesuela pasižymėjo ypatingu politiniu nestabilumu: perversmais, karinėmis diktatūromis, pilietiniais karais, o pastarąjį dešimtmetį korupcijos išvarginta visuomenė skundžiasi diktatoriška valdžia.

Surengtame kariniame parade dalyvavo ne tik Venesuelos kariuomenė, bet ir skirtingų šalyje gyvenančių bendruomenių atstovai. Į iškilmes atvyko Venesuelos sąjungininkių – Kubos ir Bolivijos – lyderiai Raulis Kastras ir Evo Moralesas. Sėkmingai pakėlęs vėžio operaciją Kuboje, Venesuelos prezidentas Hugo Čavesas antradienį pasveikino savo tautiečius 200-ųjų nepriklausomybės metinių proga.

Surengtame jubiliejiniame kariniame parade dalyvavo ne tik Venesuelos kariuomenė, bet ir skirtingų šalyje gyvenančių bendruomenių atstovai. EPA-Eltos nuotraukos

Paprastai tokia proga 56-erių prezidentas stebi karinius paradus, tankų ir naikintuvų pasirodymus, bet šį kartą, pažymėdamas ispanų valdymo pabaigos 200-ąsias metines, jis pasakė itin trumpą kalbą savo rūmuose. „Štai ir aš, jau atsigavęs, bet vis dar sveikstantis“, – pasakė H.Čavesas. Jis užsiminė tikįs, kad valdys dar daug metų, ir paragino savo rėmėjus prisijungti prie „naujo, ilgo žygio“ kitų garsaus mūšio dušimtųjų metinių 2021 m. link. Venesuelos prezidentas teigė, kad jo socialistinė politika yra tos pačios kovos, kurią kovojo

ir nepriklausomybės kovų didvyris Simonas Bolivaras, dalis. Sugrįžimas iš Havanos H.Čavesui leido dar kartą įtvirtinti Venesuelos politinę kontrolę. Tačiau tai neišsklaidė susirūpinimo, kad prezidento liga gali suvaržyti jo gebėjimą valdyti ar dalyvauti kitąmet įvyksiančiuose prezidento rinkimuose. Socialistų lyderiui buvo pašalintas vėžinis auglys, tačiau neaišku, ar piktybinės ląstelės toliau plinta. H.Čavezui būtina „griežta“ gydytojų priežiūra, bet jis prisiekė laimėti kovą dėl sveikatos.

Korupcijos skandalai Pirmi europiečiai, 1498 m. pasiekę dabartinę Venesuelą, buvo Kristupas Kolumbas ir jo vadovaujama ekspedicija. Ilgos ir sunkios kelionės išvarginta ispanų ekspedicija, priplaukusi prie dabartinės Venesuelos krantų, ramioje įlankoje iš tolo pamatė ant aukštų polių pastatytą mažą kaimelį. Kažkuris iš jūreivių šūktelėjo, kad tai mažutė Venecija (isp. Venezuela). „Mažoji Venecija“ ilgainiui apėmė vis didesnį ir didesnį plotą, o XIX a. čia suformavus valstybę, jai buvo duotas Venesuelos vardas. Ilgus amžius Venesuela buvo palyginti nereikšminga Ispanijos kolonija, nes kolonistus labiau domino kiti, aukso turtingesni Pietų Amerikos kraštai. XIX a. pr. Venesueloje gyvenę ispanų kolonistų palikuonys save suvokė jau kaip atskirą nuo ispanų visuomenę. Pasinaudodami Napoleono įsiveržimu į Ispaniją 1810 m., tų metų balandį Karakase susirinkę Venesuelos kreolų elito atstovai įvykdė revoliucinį perversmą, po kurio Venesuelos provincijos valdžia perėjo į Revoliucinės chuntos rankas, o 1811 m. liepą buvo paskelbta ir Venesuelos nepriklausomybė. Dar tų metų pavasarį prasidėjo I Nepriklausomybės karas, kurio metu žuvo iki pusės baltųjų Venesuelos gyventojų. XIX a. Venesuelos gyvenimas pasižymėjo ypatingu politiniu nestabilumu. Karinės diktatūros keitė viena kitą, šalį vargino valstybės perversmai ir pilietiniai karai. XX a. I pusėje Venesuela buvo valdoma autoritarinių režimų, kurie nedaug kuo skyrėsi nuo XIX a. karinių diktatūrų. Iš esmės demokratine valstybe, tiesa, nuolat krečiama korupcijos skandalų, Venesuela tapo tik 1959 m. (Užs. 458)

Svarbus šalies ekonominio ir socialinio gyvenimo lūžis įvyko netrukus po I pasaulinio karo, kai žemės ūkio produktų gamybą Venesuelos ekonomikoje nustelbė naftos verslas. Iki intensyvios pramoninės eksportui skirtos naftos gavybos pradžios 96 proc. šalies ekonomikos sudarė kavos ir kakavos auginimas. 1989 m. šalį sukrėtė masinių demonstracijų ir riaušių banga, tuomet šalies sostinėje, o kai kuriuose gretimuose miestuose vykusių „Karakaso neramumų“ metu žuvo keli tūkstančiai civilių. Masinės demonstracijos buvo dalies venesueliečių atsakas į krizę, kurią sukėlė prezidento Karloso Andreso Pereso inicijuota „laisvosios prekybos“ politika.

Populiarus tarp neturtingųjų 1998 m. prezidento rinkimus Venesueloje laimėjo pasaulyje itin kontroversiškai vertinamas H.Čavesas. Jis 2000 m. perrinktas naujai kadencijai. Opozicija kaltino Venesuelos prezidentą žmogaus teisių pažeidimais, Kubos valdžios finansavimu ir finansinėmis machinacijomis. 2002 m. balandžio 12–13 d. prieš H.Čavesą buvo surengtas perversmas, tačiau su armijos pagalba sužlugdytas. Tuomet H.Čavesas dar labiau sustiprino ryšius su F.Kastru ir ėmė telkti sąjungininkus kovai prieš imperializmą. Į koaliciją „Gėrio ašis“ įtrauktas Bolivijos vadovas E.Moralesas, Nikaragvos prezidentas D.Ortega, Ekvadoro prezidentas R.Korea. Taip pat pradėtas aktyvus bendradarbiavimas su Baltarusijos, Vietnamo, Irano, Šiaurės Korėjos, Afrikos valstybių vyriausybėmis. 2004 m. opozicija surengė referendumą nuversti H.Čavesą, tačiau to padaryti nepavyko. 2006 m. indėniškos kilmės prezidentas perrinktas trečiai kadencijai. H.Čavesas smerkia „imperialistinę“ JAV užsienio politiką (karus Afganistane ir Irake, kišimąsi į Irano ir kitų šalių politiką) bei JTO bejėgiškumą. Naftą eksportuojančių šalių organizacijai (OPEC) priklausančios šalies prezidentas išlieka populiarus tarp neturtingųjų, kurie sudaro gyventojų daugumą, nes už naftą gaunamas lėšas skiria klinikų ir mokyklų statybai. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį šalyje smarkiai padidėjo įtampa, o daugelis Venesuelos gyventojų skundžiasi, kad H.Čavesas sutelkė savo rankose per daug valdžios ir gali tapti diktatoriumi.

VALSTIEČIŲ LAIKRAŠTIS

Sodyba

Gyvenimas dvare pilnas džiaugsmų ir rūpesčių Jurga Petkevičienė – išskirtinio likimo moteris. Įveikusi nepagydomą ligą ir išgyvenusi vyro netektį, šiandien ji prižiūri didžiulę dvaro teritoriją. Inteligentiška moteris ne tik sėkmingai ūkininkauja, bet ir nevengia itin nemalonių, sunkių darbų.

Už saugumą ir ramybę J.Petkevičienės dvare atsakingas vilkšunis Mauras.

Nijolė Baronienė

Netikėtas sprendimas

VL žurnalistė, nijole.baroniene@valstietis.lt

Praėjo treji metai po vyro Leono mirties, tačiau nė vienas negalėtų pasakyti, kad ponia Jurga palūžo ar likimo valiai paliko tai, ką daugiau nei per du dešimtmečius Alekniškio dvare (Širvintų r.) sukūrė jos vyras.

„Turėjau nepaprastai gerą vyrą. Viskas šiame ūkyje laikėsi ant plačių jo pečių. Jo dėka dvaras pakilo naujam gyvenimui, buvo gražiai sutvarkyta aplinka, susodinti reti ir brangūs augalai, įveistas sodas, pasodinta uogakrūmių. Dabar čia visko yra“, – pasakojo ponia Jurga. Ji

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

prisipažino, kad po vyro, kuris buvo ne tik puikus architektas, bet ir labai nagingas meistras, mirties likti vienai buvo baisu. O su sutuoktiniu ji išgyveno 44 metus. Tačiau aplinkinius moteris nustebino ne tik tuo, kad sugebėjo nepalūžti po vyro mirties, bet ir daug kam netikėtu sprendimu imtis dar vienos ūkininkavimo krypties.

2011 m. liepos 9 d. • Nr. 53–54 (9072–9073) Redaktorė Nijolė Baronienė nijole.baroniene@valstietis.lt

„Kai Leonui atgavus iš tėvelio paveldėtą dvarą nusprendėme jame apsigyventi, pamačiau, kaip sunkiai verčiasi vietiniai žmonės. Mane glumino išgriuvusios tvoros, girtuoklystė. Aplinkiniai žmonės čia labai geri, bet jiems reikia postūmio, pavyzdžio, kad galima gyventi ir kitaip. Manau, labai svarbu burtis į bendruomenes ir palaikant vieniems kitus judėti į priekį“, – tikino ponia Jurga. Asmeniniu pavyzdžiu ji įrodė, kad reikia ne dejuoti, o dirbti. Vienais metais iš draugų atsivežusi pradinės sodinamosios medžiagos moteris įveisė braškyną. „Išdauginome 1 000 braškių daigų. Vienas daigas – litas. Visiems norintiesiems neužteko, nes prekiavome ankstyvos ir skanios `Polka` veislės daigais. Dabar auginu mėsines vištaites, turiu ir kalakutų. Viską, ką užauginu, sėkmingai parduodu“, – džiaugėsi ūkininke nusprendusi tapti Alekniškio dvaro šeimininkė. Ir čia pat pridūrė, kad turi nuostabų sūnų, kuris padeda, kiek gali. TV žurnalistas Rokas Petkevičius rūpinasi, kad tėvo įveisto sodo nepultų ligos ir kenkėjai, iš motinos namų į sostinę dažnai skuba vežinas kiaušiniais ar išskirtinio skonio naminėmis vištomis. Viską, kas užauginta Alekniškyje, mielai perka jo kolegos. Tiesa, kai sužinojau, jog ponia Jurga pati vištai nukerta galvą – nepatikėjau. Tačiau, kai pamačiau, kaip moteris tai daro, supratau, kad viskas įmanoma. „O kas čia tokio? Reikia mokėti visus darbus. Nejaugi kiekvieną kartą turiu bėgti į kaimą ir prašyti pagalbos. Galiu ir pati, – su šypsena tikino ponia Jurga. – Pagaunu vištelę, suvynioju į maršką, ant trinkos prispaudžiu po dubeniu, kad tik galvelė kyšotų ir viskas. Paukštelis nei spurda, nei blaškosi, nei po kiemą be galvos laksto.“ Nukelta į 8 p. f

Nereikliausių žydinčių krūmų penketukas

Forzitija džiugina ryškiai geltonais žiedeliais. VL archyvo nuotrauka

Rapolas Tamošiūnas Daugelis nori, kad pasodinti dekoratyviniai augalai džiugintų puošniais žiedais. Tačiau ne visi turi laiko jais rūpintis. Ypatingos priežiūros nereikalauja žydintys krūmai, tačiau jei norite, kad vieną žydintį krūmą keistų kitas, turite tinkamai juos parinkti. Žinoma augalų kolekcininkė Onutė Čeponienė nesunkiai įvardija nereikliausių žydinčių lapuočių krūmų penketuką. „Anksčiausiai, tik nutirpus sniegui, pražysta forzitijos (Forsythia intermedia), – sakė pašnekovė. – Šie krūmai džiugina ryškiai geltonais žiedeliais. Jų žydėjimas įspūdingas, nes žiedai pražysta dar nepasirodžius lapams. Krūmai užauga maždaug iki 2 m aukščio. Puikiai tinka kaip fonas. Nereikalauja ypatingos priežiūros. Tik po žydėjimo galima apkarpyti netinkamai išaugusias šakas.“ Nukelta į 9 p. f

Karkasinis namas – pigus, šiltas, jaukus Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, karkasiniai mediniai pastatai sudaro didelę individualios gyvenamosios statybos dalį. Pasak specialistų, tokie namai turi daug pranašumų. Laimutė Giedraitytė Atsisakydami sunkių ir masyvių sienų iš mūro, betono ar blokelių, pasak specialistų, sukuriame sveikesnę gyvenimo aplinką, o šlapius tinkavimo procesus keisdami sauso tinko plokštėmis greitiname statybas.

Paprastas statybos būdas „Lengvos atitvaros nesugeria šilumos energijos iš patalpų oro ir leidžia laisvai reguliuoti pastato vidaus temperatūros režimą. Sumažinus tiekiamos šilumos kiekį, vakare per trumpą laiką pasiekiama pageidaujama patalpų oro temperatūra, – sakė statybų verslu užsiimantis UAB „BUKRA LT“ vadovas Rokas Radvilavičius. – Karkasinius pastatus galima daug greičiau ir pigiau pertvarkyti

lengvai keičiant patalpų vidaus planavimą.“ Karkasinė statyba yra pigus, patogus ir paprastas statymo būdas. Tačiau statybų kaina priklauso ir nuo medžiagų kokybės bei darbo kultūros, o tai statant šiuos namus ypač svarbu. Yra keli konstrukciniai reikalavimai, kurių negalima pažeisti. Mediena turi būti išdžiovinta ir impregnuota tiek, kiek reikalaujama, nes kitaip ji pradės suktis ir geriausiu atveju sugadins visą apdailą, o blogiausiu – persikreips ir pats namas. Šilumos, drėgmės ir vėjo izoliacijos turi būti įrengtos nepriekaištingai, jei ne, lengvos skydinės dangos išsipūs, į gyvenamas patalpas sklis aplinkos triukšmas arba paprasčiausiai bus šalta. Būtina įrengti gerą ventiliaciją, kitaip mikroklimatas bus panašus į tą, koks būtų gyvenant užrištame polietileniniame maišelyje. Nukelta į 10 p. f

Karkasas – svarbiausias namo struktūros elementas, nuo kurio priklauso pastato ilgaamžiškumas, stiprumas. Roko Radvilavičiaus nuotrauka

8

2011 m. liepos 9 d. • Nr. 53–54 (9072–9073) Valstiečių laikraštis

Sodyba

Gyvenimas dvare pilnas džiaugsmų ir rūpesčių e Atkelta iš 7 p. Ilgaamžiškumo tabletės Tiesa, moteris prisipažino, kad iš pradžių jai buvę nesmagu imti pinigus. Vėliau suprato, kad reikia vertinti ir didžiuotis įdėtu darbu. Kai atvažiavome, pati, ne kas kitas, kapojo vištoms dilgėles. „Gyvybę, kuria rūpinuosi, vadinu tabletėmis. Dabar suprantu, kodėl kaimo žmonės ilgiau gyvena. Juk gali negali, skauda ar ne, nori ar nenori, žiema ar vasara, turi eiti ir palesinti višteles, surinkti kiaušinius, laiku pasodinti ar nuskinti. O

kuo daugiau judame, tuo esame sveikesni“, – tikino ponia Jurga. Leonas Petkevičius buvo žinomas augalų kolekcininkas. Jo sukauptos vilkdalgių ir viendienių kolekcijos – išskirtinės. Važinėdamas po pasaulį, bendraudamas su kitais gėlininkais, Leonas surinko rečiausias jų veisles, kuriomis pasigrožėti ar įsigyti sodinukų šiandien į Alekniškį važiuoja ne tik Lietuvos augalų mylėtojai. „Jei Leono kolekcijai trūko kokios nors veislės gėlės, jis nepaisė kainos. Sunku būtų pinigine išraiška įvertinti tai, ką jis mums su sūnumi paliko. Be abejo, po jo mirties atsirado gudrutis, norėjęs nupirkti visą kolekciją už juokingai mažą sumą. Turbūt manė, kad esu labai naivi ar kvaila. Kai atsipeikėjau po netekties, daviau sau žodį, kad saugosiu ir puoselėsiu tai, ką mano vyras per ilgus metus sukaupė. Neabejoju, kad matydamas tokias pastangas jis džiaugtųsi“, – pasakojo valia ir energija stebinanti moteris.

Prireikė žinių

Namo užuovėjoje auga ginkmedis.

Anksčiau kitoje vietoje, arčiau dvaro, augę vilkdalgiai ir viendienės, padauginti ir perkelti į erdvesnę vietą. „Susodinau augalėlius taip, kaip mačiau auginant viename Amerikos augalų centre, kur rengiami aukcionai. Tarp vingiuotais spinduliais išdėsty-

Vilkdalgiai ir viendienės, padauginti ir perkelti į erdvesnę vietą.

Lauko aptvare geriau nei narvelyje

Leono Petkevičiaus dėka dvaras pakilo naujam gyvenimui, buvo gražiai sutvarkyta aplinka. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

tų eilių – platūs tarpai. Man patogu pjauti žolę, o atvykusiems svečiams ir pirkėjams – apžiūrėti kolekcijas ir išsirinkti patikusį augalą“, – sakė ponia Jurga. Kai buvo gyvas vyras, ji ne itin domėjosi augalais, tačiau jam mirus suprato, jog turi žinoti ne mažiau nei jis, kad galėtų sudominti pirkėjus ir paaiškinti, kaip įsigytu augalėliu rūpintis. Tad ėmė vartyti knygas, o jei ko nerasdavo jose, klausdavo patarimo Leono draugų gėlininkų.

VL archyvo nuotrauka

Rapolas Tamošiūnas Ne pirmus metus laikanti putpeles Lina sakė, jog seniai kirbėjo mintis auginti putpeles lauke, tačiau neteko sutikti putpelininkų, praktikuojančių šį auginimo būdą.

„Esu girdėjusi, kad bandžiusiems putpeles laikyti lauko aptvaruose ar kartu su vištomis, nustodavo dėti kiaušinėlius. Bet pasiryžome eksperimentui ir septynias putpelytes apgyvendinome kilnojamame lauko aptvare ant žolės. Mums pavyko!“ – tikino moteris. Nukelta į 10 p. f

Labiausiai ponią Jurgą neramina žmonių pesimizmas, nenoras imtis iniciatyvos. „Aš džiaugiuosi kiekviena diena. Kodėl žmonės gėrisi žydinčiomis gėlėmis? Todėl, kad patiria emocinį išgyvenimą, numalšina dvasinį alkį. Beje, dvasinis turtas – neapmokestinamas. Man rūpi, kad Lietuvoje, laikui bėgant ir padedant

Vilkdalgių kolekcija – viena įspūdingiausių šalyje.

valstybei, formuotųsi naujas žmogus, kad jis jaustųsi oriu šeimininku, kuris didžiuojasi savo užaugintu ar sukurtu produktu. Juk didžiausia vertybė – žmogus“, – tikino ponia Jurga. Pasak jos, didesni ar mažesni Lietuvos dvarai buvo savotiški žinių ir kultūros centrai. Ir Alekniškyje visada buvo auginamos naujausios veislės, taikomi pažangiausi ūkininkavimo būdai, vyravo pagarbus požiūris į samdomą žmogų. Tokių principų laikosi ir J.Petkevičienė.

Asmeninio archyvo nuotrauka

Klausiate – atsakome

Kaip darže apsieiti be chemijos Nėra metų, kad dalies daržovių derliaus neprarasčiau dėl augalų ligų. Cheminių augalų apsaugos priemonių naudoti nenoriu. Laikausi ekologinės daržininkystės principų, tačiau kuo toliau, tuo aiškiau suprantu, kad reikia labai daug žinoti, nes augalus puola ligos, kurias reikia atpažinti. Žinau, kad galima purkšti įvairiomis augalų ištraukomis, nuovirais. Norėčiau tai pabandyti. Renata Konsultuoja agronomė Joana Giedraitytė

Putpelytės labiau bijo besiartinančio žmogaus nei gyvūno.

Didžiausia vertybė – žmogus

Iš visų augalų ligų didžiausią dalį (per 80 proc.) sudaro grybinės ligos. Laiku apsaugoję savo daržoves nuo ligas sukeliančio grybelio, sulauksite gausaus derliaus. Grybeliai lengvai patenka į nusilpusių augalų audinius. Pastebėję, kad ant augalų atsirado grybinės ligos požymių, skubiai nuskinkite pažeistus lapus ir naudokite biologinius preparatus, į kurių sudėtį įeina lecitinas. Galima paruošti organinių trąšų. Pvz., svogūnų ir česnakų ištrauka neleis plisti grybeliams. Tokiam nuovirui paruošti imkite 500 g svogūnų ir česnakų, užpilkite juos 10 l vandens ir kurį laiką palikite, kad pritrauktų. Paskui paruoštą ištrauką praskieskite 10 dalių vandens ir palaistykite dirvą. Veiksminga priemonė

nuo grybinių ligų yra dirvinių asiūklių nuoviras. Norint išsaugoti sveikus augalus, labai svarbu juos tinkamai prižiūrėti. Nepatartina pertręšti azoto trąšomis, nes nuo jo pertekliaus augalų audinių sienelės tampa porėtos, o tai leidžia grybelio sporoms lengvai patekti į augalo audinius. Jei netaupote vietos ir daržovių nesusodinote pernelyg tankiai, tai po lietaus ar laistymo greičiau išdžiūva lapai, nesusidaro palankios sąlygos ligai plisti. Laistant reikia stengtis nesudrėkinti lapų, stiebų, žiedų ar vaisių. Geriausias laikas laistyti – pavakarys, o vanduo turi būti drungnas.

Kartą per mėnesį daržovių daigus nupurkškite augalų nuovirais. Jei norite, kad dirva kuo ilgiau išliktų drėgna, tarpus tarp daržovių būtinai mulčiuokite smulkintais lapais, nupjauta žole ar šiaudais. Vietoje daug azoto turinčių trąšų naudokite kalio trąšas, augalams gali būti naudingas žaliosios piktžolių masės nuoviras. Dirvinių asiūklių nuoviras turi daug silicio rūgšties. Jis stiprina augalų audinius, todėl grybelio sporoms sunku prasiskverbti. 1 kg šviežių arba 150 g džiovintų asiūklių užpilkite 10 l vandens ir palaikykite parą. Tada nuovirą pavirkite pusę valandos. Jį atvėsinkite ir sumaišykite su 5 dalimis vandens. Vėliau juo nupurkškite augalus.

Rimanto Dovydėno piešinys

2011 m. liepos 9 d. • Nr. 53–54 (9072–9073) Valstiečių laikraštis

9

Sodyba

Nereikliausių žydinčių krūmų penketukas e Atkelta iš 7 p. Antrasis penketuko augalas, pasak O.Čeponienės, veigelė (Weigela). Jų yra begalė rūšių ir veislių. Dominuoja rausvai žydinčios veislės. Visos krūmų veislės ir rūšys pasižymi ypač gausiu žydėjimu. Retai auginamos baltažiedės ir margalapės veigelės. Jos šiek tiek jautresnės šalčiams, tačiau po žiemos apkarpius apšalusių ūglių galus puikiai auga ir žydi. „Į vasarą mus palydės įspūdingas pilkųjų lanksvų 'Grefsheim' žydėjimas. Baltais žiedeliais pasidabinusios ilgos, nulinkusios šakos papuoš kiekvieną dekoratyvinių augalų kompozi-

ciją. Tai vienas tinkamiausių krūmų nekarpomoms, laisvos formos gyvatvorėms. Užauga iki 3 m aukščio. Visiškai nereiklūs. Po žydėjimo galima apkarpyti ne vietoje išaugusias šakas“, – aiškino augalų kolekcininkė. Lanksvą O.Čeponienė išskiria kaip ypač vertą dėmesio augalą. Vasarą, pasak jos, džiugina japoninių lanksvų (Spirea japonica) žiedai. Dažniausiai auginama 'Little Princess' veislė. Visos japoninės lanksvos priskiriamos žemesnių krūmų grupei. Jos užauga iki 50–80 cm aukščio ir puikiai papildys nereiklių žydinčių krūmų kompoziciją. Japoninės lanksvos yra nereiklios ir atsparios šalčiams, – pastebi

Į vasarą palydi įspūdingas pilkųjų lanksvų 'Grefsheim' žydėjimas.

O.Čeponienė. – Apkarpyti nužydėjusius žiedynus galima tiek rudenį, tiek pavasarį. Per žiemą palikti nužydėję žiedynai atrodo gana dekoratyviai.“ Penketuko pabaigoje – sidabrakrūmiai (Potentila fruticosa). Pašnekovė tikino, kad jie išskirtinai nereiklūs ir ilgai žydi. „Sidabrakrūmiai žydi visą vasarą – nuo birželio iki pat šalnų. Jų veislės stebina spalvine žiedų įvairove: nuo baltų, dramblio kaulo, įvairių atspalvių geltonų iki oranžinių ar rausvų. Vienintelis reikalavimas – kad būtų saulėta vieta. Kuo daugiau saulės, tuo gausiau sidabrakrūmiai žydės. Svarbu nepamiršti nukarpyti bent trečdalį visų šakų kovo pabai-

Dominuoja rausvai žydinčių veigelių veislės.

goje–balandžio pradžioje“, – perspėjo pašnekovė. Pasirinkę šiuos krūmus ir susodinę į bendrą kompoziciją, savo sodybos

Sidabrakrūmiai žydi visą vasarą.

Japoninių lanksvų žiedai.

Medienos apsauga visus metus dviejų blogybių reikia rinktis mažesnę. Rinkdamiesi medienos apsaugos priemonę atidžiai skaitykite etiketę: jeigu joje nėra riziką ar toksiškumą žyminčių ženklų, vadinasi, nėra ko bijoti. Tinkamai ir pagal instrukciją naudojami medienos antiseptikai nekenkia medienos mechaninėms, fizinėms savybėms, žmonių, gyvūnų sveikatai ir aplinkai. Ir praktiškiau, ir sveikiau apdoroti antiseptiku šviežią medieną iš karto nei užklupus bėdai vėliau bandyti „gydyti“ ją cheminiais preparatais.

Išgelbės baliklis Tačiau jeigu atsitiko taip, kad mediena papelijo ar pajuodo, ją būtina nuvalyti. Tam tikslui skirtas antiseptinis medienos baliklis „Beržas“. Jis naikina medienos grybelį, atnaujina patamsėjusią medieną, sustabdo ardantį mikroorganizmų poveikį, išbalina tamsias dėmes. Baliklyje esančios antiseptinės medžiagos giliai įsiskverbia į medieną ir užtikrina ilgalaikę apsaugą.

Marius Tulevičius Svajodami apie naują medinį namą, pirtį ar terasą svarstome, ko daugiau: medienos pranašumų ar trūkumų? Viena, medinis statinys yra malonesnis, šiltesnis nei silikatinis, akmeninis ar plastikinis. Medinės konstrukcijos net ir mūriniam namui suteikia jaukumo, kurio trokštame. Tačiau daugelis abejoja dėl medinio statinio patvarumo, nes jis daugeliu atvejų priklauso nuo medienos rūšies ir eksploatavimo sąlygų. Ar medinis namas gali tarnauti daug metų ir atrodyti kaip naujas? Tikrai taip.

Tykantys pavojai Mediena – organinė statybinė medžiaga, kurią veikia atmosfera: lietus,

saulė, sniegas, vėjas. Tyko ir kiti pavojai. Nesnaudžia kenkėjai, puola pelėsiai, grybai. Po žvarbios lietuviškos žiemos, saulėto pavasario ir drėgnos vasaros fizinės medienos savybės ima kisti: ji patamsėja, suskilinėja, ima pelyti ar pūti. Norint ilgiau išlaikyti medinį statinį patvarų, jį būtina impregnuoti medienos antiseptikais. Nors teoriškai ši sąlyga žinoma, tačiau praktiškai susidūrus su mediniu statiniu ir vėl klausiama: ar būtina jį impregnuoti?

Tarnauja ilgiau Jau įrodyta, kad lauke eksploatuojama mediena, kuri liečiasi su gruntu, yra drėgnoje aplinkoje, apdorota antiseptiku tarnauja bent penkis kartus ilgiau. Medienos antiseptikas „Asepas-2“

apsaugo lauko medieną nuo grybelio, pelėsio, kitų kenkėjų. Dažniausiai antiseptikais impregnuojama šviežia, ką tik išpjauta ir išdžiovinta mediena, bet galima apdoroti ir jau baigtą statinį.

Pavojai sveikatai Kartais nepagrįstai vengiama bet kokių medienos cheminės apsaugos priemonių, nes yra įsitikinimas, kad jos kenkia sveikatai. Žmonės dažnai teiraujasi, o kas būtų, jeigu namo mediena būtų natūrali? Atsakymas labai paprastas: nenaudojant medienos apsaugos priemonių kartais galima labiau pakenkti sveikatai. Antiseptiku neapdorotoje medienoje įsiveisia grybelis, sveikatai pavojingi pelėsiai, sukeliantys kvėpavimo takų ligas, alergiją. Taigi iš

VL archyvo nuotraukos

aplinką puoselėjantys žmonės galės nuo pavasario iki rudens gėrėtis žydėjimu ir džiaugtis, kad penketuke išvardytiems augalams nereikia ypatingos priežiūros.

Remontas brangiau Vasara – tinkamiausias metas dažyti ar perdažyti medinį statinį. Tada jis teiks džiaugsmą mažiausiai penkerius metus. Verta prisiminti, kad reikia laikytis tokio eiliškumo: impregnuoti, nudažyti, prižiūrėti. Antiseptiko ir dažų naudojimas užkerta kelią lignino ir celiuliozės irimui – vienai pagrindinių medienos dūlėjimo priežasčių. Nuomonė, kad užtenka medieną uždažyti dekoratyviniais dažais ar laku ir ji bus apsaugota – klaidinga. Dažai ar lakas – tik paviršinė plėvelė, kuri dėl atmosferos poveikio dažnai įtrūksta, įplyšta. Tada medienos kenkėjams visi keliai tampa atviri. Po kelerių metų remontas gali kainuoti brangiau. Svajojantiesiems apie sveikesnį namą

rekomenduojame rinktis natūralesnes statybines medžiagas, pavyzdžiui, linų sėmenų aliejaus dažus „Linosepas“ be aplinkai kenksmingų organinių tirpiklių. Jie netoksiški, lengvai įsigeria, nesudaro paviršiaus plėvelės ir išryškina natūralų medienos grožį. Lauko sąlygomis rinkitės spalvotus dažus, nes bespalviai neapsaugo nuo saulės spindulių poveikio, todėl jau po metų mediena pradeda pilkėti, tamsėti.

Geriau netaupyti Pastato vidaus medienai impregnuoti skirti specialūs bekvapiai antiseptikai be organinių tirpiklių. Toks yra vidaus medienos antiseptikas „Asepas-1“, kuris naikina pelėsių, grybų sporas, profilaktiškai apsaugo medieną nuo graužiančių vabzdžių. Specialistai rekomenduoja netaupyti, apdoroti antiseptiku visą naują statybinę medieną, net ir „nematomą“: stogo konstrukcijas, gegnes, pertvarų karkasus ir kitą. Dažnai pageidaujama, kad namo viduje iškaltos dailylentės ar vidinės rąstų sienos išliktų natūralios medienos spalvos, tokiu atveju rekomenduojama nutepti jas bespalviu antiseptiku „Asepas-3“ ir nudažyti bespalviais linų sėmenų aliejaus dažais „Linosepas“.

Ekspertų pagalba Įgyvendinkite savo svajonę gyventi jaukiame mediniame name, vasaros rytais gerti kavą terasoje ar žiemos vakarais kaitintis nuosavoje pirtyje! Kurdami planus statyti medinį statinį ar jį restauruoti, nebijokite pasitarti su medienos apsaugos ekspertais, kurie padės kiekvienu individualiu atveju. UAB „Retrorega“ jau beveik dvidešimt metų Lietuvoje kuria ir gamina medienos apsaugos priemones, nemokamai konsultuoja, sprendžia kitas medienos apsaugos problemas.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 260 2938. (Užs. 468)

10

2011 m. liepos 9 d. • Nr. 53–54 (9072–9073) Valstiečių laikraštis

Sodyba

Karkasinis namas – pigus, šiltas, jaukus e Atkelta iš 7 p. Reikia apskaičiuoti lėšas Pasak R.Radvilavičiaus, statybos būdai dažnai susipina. Laikanti konstrukcija gali būti mūrinė arba dujų silikato, perdanga – gelžbetoninė, o apdaila ir apšiltinimas – iš karkaso. „Karkasinė statyba ypatinga dar ir tuo, kad tokių namų negalima palikti porai metų pastovėti be langų ir durų. Todėl prieš statant reikia gerai apskaičiuoti lėšas, – perspėjo pašnekovas. – Ši statyba yra lanksti. Esant poreikiui, pastatytą namą ateityje galima praplėsti naujomis patalpomis. Šiuolaikinės medžiagos ir aukšta gamybos technologija leidžia pasiekti puikių techninių ekonominių namo eksploatavimo rodiklių. Šio namo sienų varža yra ne mažesnė kaip 5 m2C°/W, o stogo – 7 m2C°/W. Išorinis triukšmas namo viduje sumažinamas 4 kartus.“

Būtina planuoti Rangovo vykdoma namo statyba susideda iš etapų, kurie, anot R.Radvilavičiaus, turi būti kruopščiai suplanuoti ir suderinti.

„Vidutinio dydžio (apie 150 m2) karkasinio namo statybos etapai: brėžinių parengimas, finansavimas ir leidimų tvarkymas, pastato suplanavimas, žemės darbai ir pamatų kasimas, pamatų ir rūsio sienų išliejimas, drenažo įrengimas, karkaso statyba, durų ir langų, vandentiekio ir kanalizacijos, šildymo ir elektros instaliacijos įrengimas, namo išorės apdailos darbai, šilumos, oro ir drėgmės izoliacijos, namo vidaus apdailos darbai, dažymas, namo vidaus įrangos montavimas ir paskutinis etapas – baldų parinkimas bei sustatymas“, – vardijo pašnekovas.

Karkasinius pastatus galima daug greičiau ir pigiau pertvarkyti lengvai keičiant patalpų vidaus planavimą. Roko Radvilavičiaus nuotrauka

Koks karkasas – toks namas Kalbėdamas apie karkasinius namus, R.Radvilavičius pabrėžė, kad karkasas – svarbiausias namo struktūros elementas, nuo kurio priklauso pastato ilgaamžiškumas, stiprumas, patvarumas. Svarbu gerai jį sumontuoti, nes nuo to priklausys namo eksploatacijos kokybė. „Jeigu rūsio perdanga medinė, namo karkaso montavimas pradedamas nuo grindis laikančios konstrukcijos įrengimo, t.y. medinio perdengimo. Jis metalinėmis detalėmis

Astilbėms priežiūros nereikia

tvirtinamas prie gulekšnio (skersinis, ant kurio dedama kita karkaso detalė), o šis – inkariniais varžtais prie pamatų. Jeigu pamatų paviršius nėra horizontalus, jį būtina išlyginti, – perspėjo specialistas. – Gulekšnis turi būti pritvirtintas taip, kad netrukdytų išorės apdailai ir papildomo izoliacinio sluoksnio įrengimui. Po gulekšniu būtinai turi būti įrengta horizontali hidroizoliacija, o pats gulekšnis (kaip ir visos kitos medinės pastato konstrukcijos) impregnuotas nuo puvimo apsaugančiomis medžiagomis.“

Rūta Laukaitytė Vilkdalgiams nužydėjus sodybą papuošia grakščios astilbių šluotelės. Įvairiomis spalvomis žydintys jų kereliai puikiai dera prie tuo pat metu besiskleidžiančių viendienių ir lelijų žiedų. Astilbės priklauso uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimai. Ši nereikli gėlė yra kilusi iš Tolimųjų Rytų. Natūraliose augimvietėse Kinijoje ar Japonijoje jos išauga iki 60–100 cm aukščio. Mėgsta drėgnas pavėsingas vietas. Puošniausia augalo dalis – stačias šakotas žiedynas. Lapai plunksniški, tamsiai žaliu arba rausvu blizgančiu paviršiumi. Smulkūs balti, rožiniai, raudoni, purpuriniai, violetiniai žiedai sutelkti į purų 20– 30 cm ilgio šluotelės pavidalo žiedyną. Žydi liepos–rugpjūčio mėnesiais. Astilbių rūšių yra labai daug, tačiau ne visos turi dekoratyvinę vertę.

(Ka. 235)

Biologė Regina Kazlauskienė sako, kad astilbėmis galima apsodinti lysvių pakraščius, taip atskiriant, pavyzdžiui, daržo zoną nuo vejos ar sodo, šios gėlės puikiai tinka klomboms. „Ypač puošniai astilbės atrodo susodintos grupėmis. Tinka ir puokštėms. Astilbių šluotelės suteikia lengvumo, grakštumo. Astilbes galima vadinti tinginio gėlėmis, nes yra nereiklios, – tikina R.Kazlauskienė. – Jų nekamuoja kenkėjai ir ligos. Tačiau kaitrią vasarą astilbių kereliai atrodys ne kaip, jei augintojas pamirš jas palaistyti.“ Gerai auga lengvame pavėsyje, daug puvenų turinčioje dirvoje. Žiemoja nepridengta. Nepersodintos, vienoje vietoje astilbės gali augti 5–6 metus. Pasak biologės, šios daugiametės gėlės dauginamos dalijant kerą ir sėklomis. Keras dalijamas pavasarį arba rudenį. Sėklomis astilbės dauginamos retai ir dažniausiai tik norint išvesti naujas veisles. Sėklos sėjamos pavasarį arba rudenį į lėkštes ar vazonėlius. Sudygę daigai laikomi pusiau pavėsyje, nuolatos drėkinant žemę. Pirmaisiais metais išsodintus į lysves daigus žiemai reikia pridengti medžių lapais arba durpėmis.

Medinės perdengimo sijos naudojamos tada, kai atstumai tarp laikančių sienų yra palyginti dideli. Dažniausiai naudojamos ištisinės arba klijuotos (gali būti sukaltos) sijos. Jei sijos galas yra įleistas į pamate padarytą ertmę, jis būtinai turi būti padengtas apsaugine danga, o tarp pamato ir sijos reikia palikti oro tarpą medžiui „kvėpuoti“. Sija jungiama su gulekšniu metaline plokštele. Jeigu atstumai tarp sienų nedide-

li, R.Radvilavičius pataria naudoti ilginių (išilginė atraminė stogo sija) konstrukcijas. Ilginiai dažniausiai yra vientisa medinė konstrukcija, išdėstyta tankiau nei sijos. Pamatų išoriniu perimetru šios konstrukcijos yra sujungiamos vadinamuoju išoriniu ilginiu. Be to, bendram visų ilginių patvarumui užtikrinti yra naudojami horizontalūs tvirtinimai. Jie gali būti tiek mediniai, tiek metaliniai. Patartina ilginius ar sijas išdėstyti taip, kad medienoje esantys defektai (plyšiai, šakos) būtų viršutinėje jų dalyje.

Lauko aptvare geriau nei narvelyje e Atkelta iš 8 p.

Astilbes galima vadinti tinginio gėlėmis, nes yra nereiklios. VL archyvo nuotrauka

Defektus galima paslėpti

Putpelytės, anot jos, ir toliau dėjo kiaušinius. Jie savo skoniu nė iš tolo negalėjo prilygti pirktiems putpelių kiaušiniams. „Ypatingas skonis. Manyčiau dėl gryno oro, judėjimo laisvės, gyvo maisto – žolės bei į aptvarą užklystančių lauko vabalų ir vikšrų. Didžiausias kilnojamo aptvaro privalumas – jo nereikia valyti, dezinfekuoti. Kadan-

Kilnojamo putpelių aptvarėlio gamyba Jums reikės: medinių tašelių karkasui (tinka medis, plastikas. Svarbu, kad konstrukcija būtų kuo lengvesnė), medsraigčių, metalinių kampučių, faneros plokščių nameliui, tinklelio (puikiai tinka plastikinis), kabių tinklui prie karkaso prisegti, uždangalo.

gi konstrukcija lengva, perstumti į kitą vietą gali vienas žmogus, nes tuo metu putpelės slepiasi „namelyje“. Mūsų atveju „namelis“ aptvare labai pasiteisino. Ten paukšteliai subėga kaskart, kai jaučia pavojų arba kai atidengi uždangalą. VL archyvo nuotraukos

Patarimai besiruošiantiems auginti putpeles lauke Kiekvieną kartą perkėlę aptvarą į kitą vietą apeikite perimetru ir patikrinkite, ar nėra apačioje plyšelių, per kuriuos putpelės galėtų išlįsti. Pasitaiko, kad žemės paviršius yra nelygus ir kažkuri aptvaro vieta yra pasikėlusi nuo žemės. Jei turite Virdžinijos putpelių, palikite lopinė-

Kilnojamas aptvaras patogus tuo, kad jo nereikia valyti ir dezinfekuoti. Asmeninio archyvo nuotrauka

lį neuždengtą, pro kurį galėtų prasiskverbti saulės spinduliai. Pastebėta, kad būtent šios putpelytės mėgsta pasišildyti saulės atokaitoje. Jei putpelė išsprūdo į lauką – nepaleiskite jos buvimo vietos iš akių. Eikite ramiai link jos ir pritūpę staigiai sučiupkite. Paprastai jos skrenda, kai prisiartini labai arti, priešingu atveju tupi susigūžusios žolėje. Putpelės skrenda gana aukštai, bet trumpus atstumus. Įrenkite šėryklą aptvarėlio viduje. Geriausia, kai paukščiai neturi galimybės iškišti galvų į išorę (tinklelis turi būti pakankamai tankus). Už aptvarėlio ribų putpelių gali tykoti katės arba kiti plėšrūnai. Iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti, kad putpelytės labiau bijo besiartinančio žmogaus nei gyvūno. Jei turite apipešiotų putpelių su plika oda, nelaikykite jų lauko aptvare. Į neapsiplunksnavusią vietą gels uodai. Tokias putpelytes palaikykite atskirai narvelyje, kol užaugs plunksnos, o tuomet paleiskite į lauko aptvarą.

VALSTIEČIŲ LAIKRAŠTIS 2011 m. liepos 9 d. • Nr. 27 (166)

Ūkininkų žinios Briuselis neatsisako dviejų greičių politikos ES parama Lietuvos žemdirbiams nuo 2013-ųjų padidės, tačiau liks gerokai mažesnė nei skiriama turtingosioms šalims. Albinas Čaplikas VL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Nebeliko abejonių, kad finansinę paramą žemės ūkiui ES skirs ir pasibaigus 2013-iesiems. Tačiau naujųjų ES narių žemdirbiai nebepasitenkina Europos Komisijos pažadais net šiek tiek padidinti paramą, o siekia maksimalaus tikslo – visoms ES šalims narėms paramą mokėti taikant vienodus kriterijus. Tačiau turtingosios ES šalys tokiai idėjai nepritaria.

vykdamas automobiliu iš Vilniaus į Kauną, kur vyko Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) surengta tarptautinė konferencija daug sakančiu

pavadinimu: „Bendroji žemės ūkio politika: kiek realūs ES naujųjų šalių žemdirbių lūkesčiai?“ „Kodėl tokiuose dideliuose laukuo-

Priedas apie žemės ūkį, ekonomiką, rinką Išeina trečiadieniais Redaktorė Meilė Taraškevičienė meile.taraskeviciene@valstietis.lt

se ganosi tiek nedaug galvijų?“ – dairydamasis į šalia magistralės plytinčius laukus klausė svečias jį lydinčio žemės ūkio viceministro Aušrio Macijausko. Šiam beliko raudonuoti ir beprasmiškai šypsotis. Aukštas pareigas EK užimančio tarnautojo priekaištas nustebino ne tik viceministrą – iki šiol daugelis manėme, kad Briuselis net suinteresuotas, kad lietuviai kuo mažiau ūkininkautų. O štai T.Hanijotis, matyt, nujausdamas klausimų krušą konferencijoje, pataikė į skaudžiausią mūsų vietą – norite daugiau uždirbti, o neišnaudojate visų galimybių. Nukelta į 12 p. f

Svečias stebėjosi tuščiais laukais Europos Komisijos (EK) Žemės ūkio generalinio direktorato Ekonominės analizės, perspektyvų ir vertinimo skyriaus direktorius Tasas Hanijotis viešėdamas Lietuvoje išklausė ne tik ūkininkų organizacijų, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) valdininkų nuomonę, bet ir akis į akį pasikalbėjo su ES paramos gavėjais ūkininkais. Pirmąjį įspūdį svečias susidarė

Vaisių ir uogų augintojams – klimato išbandymai Obuolių ir braškių šiemet prirenkama mažiau, bet kainos augintojų jau nevaro į neviltį. Saulius Tvirbutas VL žurnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Sodai ir šiais metais nukentėjo nuo klastingos žiemos, surinkti mažesni derliai. Guodžia tik tai, kad ne ką geresnė situacija Lenkijoje, todėl didmeninės obuolių supirkimo kainos prognozuojamos palankesnės augintojams. Mažesnio derliaus sulaukė ir braškių augintojai, bet juos guodžia tai, kad lietuviškų uogų paklausa gan didelė. Dėl prastų supirkimo kainų ir konkurencijos šalyje beveik neliko didesnių slyvų, serbentų augintojų, šalčiai pribaigė trešnes, kriaušes. Todėl Lietuvos augintojai daugiausia augina obuolius, braškes ir avietes.

Žiema atnešė bėdų

Kodėl tokiuose dideliuose laukuose ganosi tiek nedaug galvijų, stebisi net svečiai iš Briuselio. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Konfliktai dėl purškimo be atomazgos Bitininkai apmaudauja, kad yra bejėgiai kovoti su ūkininkais, kurie laukus purškia chemikalais.

Vida Tavorienė VL žurnalistė, vida.tavoriene@valstietis.lt

Bene kasmet Lietuvoje įsiplieskia ūkininkų ir bitininkų konfliktai. Pastarieji kaltina žemdirbius, kad dėl esą jų naudojamų chemikalų žūsta nemažai bičių. Tačiau išsireikalauti kompensacijų už patirtus nuostolius greičiausiai nė vienam bitininkui dar nepavyko.

plytinčių rapsų, jo augintinės darbuojasi sveikos. E.V.Galinis tvirtino, kad kritusių bičių panašiu metu randa jau keletą metų iš eilės. Su tuo susiduria ir jo kolegos. Bitininkai sako, kad juos bėdos užklumpa, kai pradeda žydėti rapsai. Nukelta į 13 p. f

Asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktorius Darius Kviklys sakė, kad ir šiemet daug sodų nukentėjo nuo permainingos žiemos. „Galutinai sušalo nemažai dar užpraėjusią žiemą paveiktų vaismedžių, todėl galime sakyti, kad dvi žiemas iš eilės sodininkus lydėjo nuostoliai“, – sakė D.Kviklys. Šiais metais pavasarį žydintys vaismedžiai teikė nemažai vilčių, tačiau vėliau dėl užplūdusių karščių vasaros pradžioje nubyrėjo daug užsimezgusių vaisių. „Tad šiemet sulauksime mažesnio derliaus nei vidutinis“, – mano direktorius. Nukelta į 13 p. f

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Renka kritusias bites

Bitininkai sako, kad juos bėdos užklumpa, kai pradeda žydėti rapsai. Martyno Vidzbelio nuotrauka

„Valstiečių laikraščio“ redakciją pasiekė bitininkų skundai, kad per patį medunešį jiems tenka rinkti negyvas bites. „Pamačiau daugybę prikritusių bitučių prie lakų, aviliuose ant dugno. Leisgyvės bitės voliojosi ant kelio, net nuo namo stogo krito – matyt, apsinuodijusios nebepajėgė nuskristi iki avilių. To dar nėra buvę“, – sielojosi Pasvalio bitininkas Ernestas Vitolis Galinis. Bitininkas įtaria, kad jo augintinės apsinuodijo chemikalais, kuriais ūkininkai purškė laukus. Pasvalietis teigė, jog bitės žuvo tik viename bityne, kuris įkurtas Pasvalio miesto parke. O kitoje vietoje, kur arti nėra (Užs. 268)

Ūkininkų žinios

12 Naujienos trumpai Universitetas pakeitė pavadinimą Seimas pritarė naujam Lietuvos žemės ūkio universiteto pavadinimui – ši akademinė įstaiga vadinsis Aleksandro Stulginskio universitetu. Pasak universiteto rektoriaus prof. Antano Maziliausko, svarstant pagrindines universiteto strategines nuostatas tapo akivaizdu, kad universiteto pavadinimas nevisiškai atitinka šiandienines realijas, universiteto misiją ir vykdomą veiklą tiek studijų, tiek mokslo srityse, neatspindi visų sričių, kuriose realiai yra dirbama. Be žemės ūkio mokslų, kuriems yra skiriamas ypatingas dėmesys, taip pat labai svarbios yra maisto, vandens, miško, dirvožemio, gamtos išteklių darnaus naudojimo ir plėtros, klimato kaitos, visų rūšių alternatyvios energetikos, ypač biomasės inžinerijos, ir kitos sritys.

Briuselis neatsisako dviejų greičių politikos turėtų būti skiriama aktyviems ūkininkams, kurie rinkai teikia žemės ūkio arba maisto produktus, o vadinamiesiems sofos ūkininkams paramą derėtų mažinti. P.Volšas prisipažino neremiantis dviejų greičių ES paramos. „Tai neteisinga. Negalima ES skirstyti į senąsias ir naująsias šalis. Lėšos turi būti skiriamos pagal objektyvius kriterijus, taikomus visoms šalims“, – liejo lietuviams malonius žodžius P.Volšas. COPA-COGECA Prekybos ir produkcijos skyriaus direktorius Arnaudas Petitas irgi nedrąsiai tikino, kad jo atstovaujama organizacija prašė Europos Komisijos, jog ES būtų taikoma bendra žemės ūkio politika. Tačiau svečiui netrūko ir realybės jausmo: „Mes siekiame kompromiso, nes suprantame, kad daugiau galimybių turėsime tik tuo atveju, jeigu bus patvirtintas didesnis ES biudžetas.“

Dar vienas kiaulių maro atvejis Jonavos rajone liepos 3 d. nustatytas dar vienas klasikinio kiaulių maro atvejis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, klasikinio kiaulių maro židinys nustatytas Jonavos rajono Bukonių seniūnijos Liutkūnų kaime esančioje UAB „Miva“ fermoje, kurioje laikomos 2 045 kiaulės. Ši ferma yra priežiūros zonoje apie 5 km atstumu nuo Blauzdžių kaime buvusio kiaulių maro židinio. „Mivos“ fermoje mėginiai buvo paimti atliekant kiaulių užkrečiamųjų ligų stebėsenos tyrimus. Paimtuose mėginiuose nustatytas kiaulių reprodukcinis respiratorinis sindromas. Papildomai pertyrus mėginius Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute nustatytas ir patvirtintas klasikinis kiaulių maras.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Grūdų importas ir eksportas nesustoja Grūdų importas į Lietuvą šių metų gegužės mėnesį buvo 2,7 karto didesnis, o eksportas – 63 proc. mažesnis negu analogišku 2010 m. laikotarpiu. Iš viso Lietuvos grūdų supirkimo įmonės 2011 m. gegužės mėnesį importavo 33,862 tūkst. t grūdų. Didžiąją jų dalį sudarė miežiai (18,618 tūkst. t), kurie importuoti iš Latvijos, Estijos, Olandijos ir Suomijos (vidutinė kaina – 662,87 Lt už t). Iš Latvijos, Danijos ir Vokietijos įvežta 11,508 tūkst. t kviečių. 2011 m. gegužės mėnesį eksportuota 30,846 tūkst. t grūdų, iš jų – 26,022 tūkst. t kviečių. Jie buvo išvežti į Latviją, Lenkiją, Daniją ir Vokietiją (vidutinė kaina – 871,25 Lt už t). Miežiai (4,702 tūkst. t) eksportuoti į Latviją, Estiją, Olandiją ir Baltarusiją (vidutinė kaina – 729,89 Lt už t). Rapsai (2,492 tūkst. t) eksportuoti į Latviją, Lenkiją ir Ukrainą (vidutinė kaina – 1 646,89 Lt už t).

Eltos, VL inf.

VL archyvo nuotrauka

2011 m. liepos 9 d. • Nr. 53–54 (9072–9073) Valstiečių laikraštis

„Bet kokiu atveju bendras ES paramos lygis Baltijos šalims gerokai padidės. Aš jūsų vietoje džiaugčiausi“, – sako T.Hanijotis. Albino Čapliko nuotrauka

e Atkelta iš 11 p. Parama didės, bet išliks skirtinga Aukštasis EK atstovas tikino, kad rengiamas naujasis ES paramos modelis Lietuvai bus naudingesnis nei galiojantis šiuo metu ir suteiks galimybių pasivyti turtingesnes valstybes. „Bet kokiu atveju bendras ES paramos lygis Baltijos šalims gerokai padidės. Aš jūsų vietoje džiaugčiausi. Dabar vienos šalys prie vidurkio turės artėti nuo viršaus, o kitos, tokios kaip Lietuva, Latvija, Estija ir kt. – nuo apačios. Turite suprasti, kad turtingosios ES šalys nenori, jog mažintume joms skiriamą paramą“, – pripažino T.Hanijotis. Svečias pabrėžė, kad ES biudžetas yra ribotas ir į tai teks atsižvelgti. „Mes išnagrinėjome daugiau nei 20 variantų, kaip teisingiau nustatyti tiesioginių išmokų dydį – pagal pajamas vienam gyventojui, pagal perkamąją galią, pagal įvairius darbo jėgos, žemės kainos lygius ir kt., tačiau visada matydavome, kad sprendimas suvienodinti išmokas visoje ES sukeltų dar daugiau klausimų ir naujų problemų, pavyzdžiui, kai kuriose ES

šalyse stipriai pasikeistų žemės vertė“, – aiškino T.Hanijotis. Taigi Baltijos šalių ūkininkams svečias iš esmės nesuteikė vilčių, kad tiesioginės išmokos bus mokamos vienodos. Didžiausia viltis, kad paramos skirtumas šiek tiek sumažės.

Lietuvių pasiūlymai ir nusivylimai Vienas aktyviausių diskusijų dalyvių Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas, praradęs viltis, kad skirtingų ES paramos lygių bus atsisakyta, pasiūlė naują variantą: „Jeigu mums tiesioginės išmokos išliks mažesnės, gal reikėtų mums sumažinti ir reikalavimus,

vienodų konkurencijos sąlygų. Būtų blogai, jeigu ES rinkoje vienos šalys būtų „lygesnės“ už kitas. Supraskime, kad aplinkybės rinkoje jau pasikeitė – darbo jėga, energetiniai ištekliai, trąšos, žemės ūkio technika visoje ES rinkoje kainuoja beveik vienodai, o parama skiriasi net kelis kartus. Esant tokioms sąlygoms mes niekada nepriartėsime prie ES vidurkio.“ Tačiau T.Hanijotis lietuviams pateikė Jungtinės Karalystės pavyzdį, kai Airijoje ir Anglijoje buvo mokamos skirtingos tiesioginės išmokos – nuo minimalios 80 EUR/ha iki maksimalios 220 EUR/ha. Pasak T.Hanijočio, toks metodas pasiteisino.

Lenkijos reikalavimai sušvelnėjo Žemės ūkio viceministras A.Macijauskas pasisukęs į Lenkijos pusę pareiškė, kad šios šalies ūkininkai protestus turėjo rengti ne Briuselyje, o Varšuvoje, prie Lenkijos žemės ūkio ministerijos, nes jos atstovai netikėtai atsisakė reikalavimų suvienodinti tiesiogines išmokas. Kodėl taip atsitiko? Kodėl iki šiol ir COPA-COGECA, ir kitose ūkininkų interesus ginančiose organizacijose Lenkijos atstovai kalbėjo vienaip, o Vyriausybė nusprendė kitaip? Gal Lenkija siekia ES leidimo paramą 2013–2020 m. naudoti liberaliau, kaip tai daro kai kurios senosios ES šalys, kai parama skirstoma net nereikalaujant projektų. Lenkai negalėjo pakeisti iki šiol buvusios itin griežtos nuomonės be kokių nors priežasčių. Deja, Lietuvos žemės ūkio viceministras A.Macijauskas

EK išnagrinėjo daugiau nei 20 variantų, kaip teisingiau apskaičiuoti tiesioginių išmokų dydį, tačiau padarė išvadą, kad nustačius vienodas tiesiogines išmokas visoje ES kiltų dar daugiau klausimų ir naujų problemų. Sofos ūkininkams paramos neliks Vilčių nesuteikė ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Padraigas Volšas: „Daug sprendimų lems ES biudžeto dydis. Klaidingai manoma, kad bus galima išsiversti su tokiomis pat lėšomis žemės ūkiui. Jeigu BŽŪP bus skirta net mažiau lėšų nei iki šiol, maisto produktų gamyba ES rinkoje sumažės. Tokiu atveju išaugtų importas. Ar tai būtų naudinga ES? Manau, kad gamybos lygį reikėtų išlaikyti.“ Abu EK atstovai palaikė lietuvių ūkininkų norą, kad ES parama

pavyzdžiui, padidinti gyvūnų gerovės, gamtos apsaugos ir kt. reikalavimų pereinamąjį laikotarpį. Juk tai logiška – gaudami mažesnę paramą turėsime ir mažiau galimybių įgyvendinti šiuos reikalavimus.“ T.Hanijotis pažadėjo šį pasiūlymą perduoti Europos Komisijai. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis, be kita ko, pasiūlė, kad valstybėms būtų suteikta daugiau lankstumo identifikuojant jų kaimo plėtros procesams palaikyti būtinas kaimo plėtros priemones. Bet LŪS pirmininkas Jonas Talmantas neslėpė nusivylimo: „Lietuvos ūkininkai siekia ne išskirtinių lengvatų, o lygių teisių,

Tiesioginės išmokos išlieka Šią savaitę pateikusi 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos pasiūlymus, Europos Komisija (EK) žengė bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateičiai svarbų žingsnį. Dabartinėmis ekonominių ir biudžetinių apribojimų sąlygomis EK siūlo, kad BŽŪP išlaidos išliktų tokios pat, kokios numatytos 2013 m., t. y. 371,7 mlrd. eurų. Be jų, būtų galima papildomai skirti 15,2 mlrd. eurų. Taigi iš viso žemės ūkiui būtų galima Iš viso žemės ūkiui numatyta skirti 386,9 mlrd. eurų. Martyno Vidzbelio nuotrauka numatyti 386,9 mlrd. eurų. bus skirstoma racionaliau, o didelė mos, pagal kurias bus skiriama nuoTiesioginių išmokų sistema ir to- jos dalis bus skirta žemės ūkio sekto- sekli parama, išliks esmine būsimos liau bus pagrindinė žemės ūkio fi- riaus konkurencingumui ir tvarumui BŽŪP dalimi. Bus iš naujo apibrėžti nansinio rėmimo priemonė. Parama didinti. Be to, kaimo plėtros progra- keli aspektai, nesusiję su BŽŪP biu-

nieko negalėjo paaiškinti apie naują kaimyninės šalies taktiką. „Nuolaidos? Šiandien apie tai kalbėti dar per anksti. Kol kas vyksta tik diskusijos“, – tikino A.Macijauskas. Vilčių nedaug, tačiau oficiali Lietuvos pozicija nesikeis ir po šios konferencijos. Lietuvos netenkina aiškinimai, kad nuo šiol ES parama bus skiriama „labiau teisingai“ nei buvo skiriama iki šiol. Lietuva sieks, kad visoms ES narėms žemės ūkio finansavimas būtų skirstomas remiantis objektyviais ir konkrečiais kriterijais. Šiuo metu gauname tiesiogines išmokas, kurios apskaičiuojamos remiantis akivaizdžiai pasenusiais ir neteisingais istoriniais rezultatais. džetu, visų pirma sanitarijos ir veterinarijos priemonės (2,2 mlrd. eurų). Ir toliau bus įgyvendinama pagalbos labiausiai nepasiturintiems asmenims programa (2,5 mlrd. eurų), finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis. Perskirsčius šias sumas į kitas ES biudžeto išlaidų kategorijas, bus galima panaudoti papildomus 4,7 mlrd. eurų, kurie nenumatyti dabartiniame lėšų pakete. Komisija svarsto galimybę įsteigti krizių rezervą (500 mln. eurų per metus), skirtą nenumatytoms problemoms, susijusioms su klimato kaita, rinkų krizėmis ir kitomis grėsmėmis mūsų ūkininkavimo ir maisto gamybos pajėgumui, spręsti. Šis rezervas sudarytų 3,5 mlrd. eurų per 7 metus. EK inf.

2011 m. liepos 9 d. • Nr. 53–54 (9072–9073) Valstiečių laikraštis

Ūkininkų žinios

13

Konfliktai dėl purškimo be atomazgos

Prognozės

Pateiks trumpalaikes rinkos tendencijas Lietuvos žemės ūkio universitete ketvirtadienį VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (Centras) sukvietė ūkininkus, perdirbėjus, mokslo bei valdžios atstovus į konferenciją „Pasaulinės žemės ūkio ir maisto produktų gamybos vystymosi tendencijos, jų įtaka Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtrai: situacijos studija ir prognozės iki 2015 m.“ Konferencijoje pristatyta rinkos prognozavimo modelio koncepcija. „Įvairiuose susitikimuose su žemdirbiais dažniausiai užduodami klausimai susiję su rinkų prognozėmis. Šalies ūkininkus ypač domina artimiausios rinkos perspektyvos, pvz., 1–3 mėnesių prognozės, – akcentavo Centro generalinis direktorius Sigitas Puodžiukas. – EK ir kitų institucijų parengtose ilgalaikėse prognozėse pateikiamos tik bendros tendencijos. Žemės ūkio rinkos dalyviams šios informacijos nepakanka.“ Centras atliko galimybių studiją virtualiai atviros prieigos ekspertinei prognozavimo sistemai sukurti. Rezultatas – pieno, mėsos, kviečių, miežių, rugių ir kitų produktų Lietuvos, Europos Sąjungos ir pasaulinės rinkos prognozės trumpajam ir ilgalaikiam laikotarpiui. „Kol kas tai tik galimybių studija. Gauti rezultatai – tik siekiamo tikslo pradžia. Vadovaujantis šiuo modeliu, būtų galima sukurti tokią ekspertinę

prognozavimo sistemą, kada kiekvienas internete prisijungęs, galėtų pasirinkti norimą sektorių, produktą, laikotarpį ir gauti realius statistinius rezultatus ir prognozes apie dominantį produktą“, – aiškino projekto „Pasaulinės žemės ūkio ir maisto produktų gamybos vystymosi tendencijos, jų įtaka Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtrai: situacijos studija ir prognozės iki 2015 m.“ vadovas Aleksandras Savilionis. Pagal pristatytą koncepciją sukurtas prognozavimo modelis leistų ūkininkams bei konsultantams siekti racionaliai ir darniai organizuoti verslą artimiausioje ateityje bei patirti mažiausius nuostolius, priimant svarbius sprendimus. Konferencijoje dalyvavusios Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkės Genutės Staliūnienės nuomone, tai yra puikus rezultatas. „Tačiau nereikėtų sustoti – gautų rezultatų nepadėti į stalčių. Būtina tęsti darbus ir visoms institucijoms bei organizacijoms sutelktai siekti, kad būtų sudarytos visos sąlygos šiai sistemai, kurioje patys ūkininkai turės galimybę rasti rinkos kainų bei kitų rodiklių prognozes, sukurti ir įdiegti“, – G.Staliūnienę palaikė renginio dalyviai. Juos ypač domino šio modulio praktinio panaudojimo galimybės. Kaip informavo projekto vykdytojai, nuo šiol informaciniuose leidiniuose „Agro RINKA“ jau bus pateikiama ne tik statistinė informacija, bet ir Lietuvos rinkos trumpalaikės prognozės.

ŽŪM inf.

Rimanto Dovydėno piešinys

e Atkelta iš 11 p. „Parke turiu 23 bičių šeimas. Labiausiai nukentėjo stiprios šeimos, o silpnesnės – menkiau. Kas per mada – purkšti per žydėjimą. Anksčiau to niekas nedarė“, – apmaudavo bitininkas.

Jaučiasi bejėgiai Pasvalio bitininkų draugijos pirmininkas Gediminas Bauža VL patvirtino, jog bitininkų problemos rapsų ir sodų žydėjimo metu – ne naujiena. Taip yra buvę ir ankstesniais metais. Dabar vėl nukentėjo ne vieno bitininko bičių šeimos. „Šiemet veiksime griežčiau – kiek galima kentėti. Per žydėjimą ūkininkai negali purkšti, be to, prieš dvi dienas privalo raštiškai įspėti bitininkus. Tik kaip dabar įrodyti, kas ir kur purškė. Pasiūliau bitininkams nufotografuoti, kad būtų įrodymai“, – sakė G.Bauža. Dėl kritusių bičių sielojasi ne tik pasvaliečiai. Kretingos bitininkų draugijos vadovas Augustas Latakas teigė, jog ūkininkų ir bitininkų konfliktai kyla kone kasmet. Šiemet, sako, užfiksuoti jau trys tokie atvejai.

Rūpi derlius

Ūkininkai ateityje turės galimybę sužinoti ne tik žemės ūkio produkcijos kainų Martyno Vidzbelio nuotrauka pokyčius rinkoje, bet ir kitų rodiklių prognozes.

Bitynų šeimininkai bando tartis su ūkininkais ir ieškoti išeičių, tačiau šiems labiau rūpi geras derlius, nei bitininkų interesai.

„Ūkininkai sako, kad visai nenori nuodyti bičių, tačiau turėdami nemažai žemių, nespėja rekomenduojamu metu nupurkšti“, – svarstė bitininkas A.Latakas. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Pasvalio skyriaus vadovas Vilhelminas Janušonis VL teigė, jog bendravo su šio krašto bitininkų draugijos pirmininku. „Sunku pasakyti, kas čia kaltas. Ūkininkai turi žinoti tvarką ir reikalavimus. Gal kas paskubėjo, gal pritrūko atsakomybės“, – svarstė augalininkystės ūkio savininkas. V.Janušonis tvirtino, jog prie bitynų, kur žuvo bitės, plyti laukai tų rapsų augintojų, kurie nepriklauso LŪS. „Jie nėra nariai, tad nieko jiems negaliu ir pasakyti. Mes su broliu laikomės reikalavimų ir purškiame prieš žydėjimą. Būna, kad ūkininkai laikraštyje informuoja, kada purkš, arba asmeniškai bitininkus įspėja. Geriausia susitarti geranoriškai – juk vienoje vietoje gyvename. Manau, kad bus pasimokyta, ir tokių problemų daugiau neiškils“, – sakė ūkininkams atstovaujančios organizacijos pirmininkas. Bitininkų minėtas pasvalietis ūkininkas Algis Ubavičius neneigė, kad purškė rapsus. „Visi purškia, ir aš purškiau. Kas žino, nuo ko jos nugaišo. Aš purškiau mikroelementų trąšas“, – tikino ūkininkas. A.Ubavičius užtikrino, kad ruošdamasis apdoroti pasėlius asmeniškai informuoja bitininkus. Vieno esą ieškojo kelias dienas

ir nepradėjo darbų, kol neįspėjo. „Bitininkai taip pat galėtų susisiekti su ūkininku ir pranešti, kur turi bityną. Iš kur dabar žinoti, kad miške stovi aviliai“, – nuo kaltinimų gynėsi ūkininkas.

Siūlo susitarti Taigi išsiaiškinti, dėl ko žuvo bitės, turi patys bitininkai. Toks įspūdis susidarė, pakalbinus ir augalų apsaugos specialistą. Pasvalio bitininkų iškviestas Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) prie Žemės ūkio ministerijos atstovas Radviliškyje Vaidotas Šleinius patarė bitininkams ir ūkininkams susitarti. „Nustatyti, nuo ko nugaišo bitės, galima tik atlikus laboratorinius tyrimus. Mes jų neatliekame, bitininkai tuo turėtų pasirūpinti patys. Mes imamės priemonių, jei nustatome, kad purkšta piktybiškai, ne laiku panaudoti produktai“, – pareiškė VAT Augalų apsaugos produktų kontrolės skyriaus specialistas. V.Šleinius patvirtino, jog žydinčių augalų negalima apdoroti chemikalais. Tačiau rapsams, anot jo, yra išlygos. „Kai kuriais produktais juos galima purkšti, bet ant tų produktų užrašyta, kad jie nekenksmingi bitėms“, – sakė VAT atstovas. Be to, augalų apsaugos specialistai ūkininkus nubaudžia kelių šimtų litų bauda, o bitininkams dėl patirtų nuostolių tektų kreiptis į teismą. Taigi bitės krenta, o atsakingi pareigūnai skėsčioja rankomis.

Vaisių ir uogų augintojams – klimato išbandymai e Atkelta iš 11 p. Todėl prognozuojama, kad didmeninė supirkimo kaina, palyginti su pernai, irgi nemažės – bus vidutiniškai apie 1,5 Lt už kg.

Sodininkų draudimai nesaugo Pernai po šaltos žiemos, kai sodininkai patyrė 6 mln. Lt nuostolių, prabilta apie sodų draudimo galimybę, buvo sudaryta darbo grupė. „Tačiau kol kas dar neparengta metodika drausti vaismedžius nuo iššalimo, turime vilties, kad galbūt bus spėta tai padaryti iki rudens“, – kalbėjo D.Kviklys. Pasak jo, šiuo metu galima drausti tik krušos padarytą žalą. „Šis draudimas nesudomino augintojų, turime apdraustą tik vieną 6 ha sodą“, – teigė D.Kviklys. Pasvalio rajone esančio sodinin-

kystės ūkio „Naradava“ direktorius Aloyzas Grigalis apgailestavo, kad sodininkystė apskritai palikta likimo valiai. „Nei Žemės ūkio ministerijoje, nei Žemės ūkio rūmuose nėra specialistų, kurie būtų atsakingi už sodininkystę, – piktinosi A.Grigalis. – Esame podukros vietoje, skirtingai nei kitų ūkio sričių atstovai. Todėl

ir žadėtų kompensacijų dėl patirtų nuostolių nesulaukėme.“

Braškių sezonas sutrumpėjo Pasak D.Kviklio vasario šalčiai pakenkė ir braškėms. „Tie, kurie neturėjo laistymo sistemų, dar nuken-

tėjo nuo sausros“, – teigė asociacijos vadovas. Taip pat šiemet padaugėjo braškių kenkėjų tripsų. Ypač jie gausiai apniko Anykščių, Panevėžio rajonų braškių augintojus. Kaune turguje prekiaujantis Prienų rajono braškių augintojas Adolfas Sasnauskas sakė, kad jo laukų nepa-

Nors buvo žadėta, tačiau metodika drausti vaismedžius nuo iššalimo iki šiol neparengta.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

veikė sausra. „Mano žemės drėgnos, todėl joms labiau kenkia gausūs lietūs, – pasakojo jis. – Iki balandžio buvau uždengęs laukus plėvele, todėl išvengiau ir nušalimo.“ A.Sasnauskas sakė, kad kauniečiai mielai perka jo augintas braškes. Šios savaitės pradžioje uogas jis pardavinėjo po 10–14 Lt už kg. Šiaulių rajono uogų augintojas ir keliose prekyvietėse savo derliumi prekiaujantis Dainius Serva irgi džiaugėsi gera braškių paklausa. „Per 10 veiklos metų įgijau nuolatinių klientų, todėl nesunkiai realizuoju savo produkciją“, – džiaugėsi jis. Šiemet braškių sezonas daug trumpesnis. „Dėl sausų ir karštų dienų bei šaltų naktų tiek ankstyvos, augintos po plėvele, tiek vėlyvos braškės sunoko beveik tuo pat metu, todėl bendras sezono laikas sutrumpėjo apie dvi savaites“, – pasakojo ūkininkas.

Ūkininkų žinios

14

2011 m. liepos 9 d. • Nr. 53–54 (9072–9073) Valstiečių laikraštis

Specialistai pataria

Paskutinė proga padidinti javų derlingumą Gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje dėl karščių bei sausros augalai augo bei vystėsi prasčiau. Vėliau dėl dažnesnių kritulių pasėliai gražiai suvešėjo, tačiau daug kur liko išretėję jų plotai. Gresia ligų protrūkiai

Šiuo metu orų sąlygos yra labai palankios augalams augti, todėl žieminius javus vertėtų papildomai patręšti per lapus. Raimundo Šuikos nuotrauka

Andrius Lukoševičius AB „Linas Agro“ vadybininkas,

prof. Albinas Šiuliauskas Praėjusią savaitę lankytasi Raseinių, Jurbarko, Radviliškio ir Panevėžio rajonų ūkiuose. Pasėlių būklė juose nuosekliai gerėja, nes lietūs jau prisotino dirvas drėgme, o dienomis oro temperatūra optimali (20–25 0C) augalams augti. Pakanka ir saulės energijos, nes lietūs tik trumpalaikiai. Todėl net šiauriniuose šalies rajonuose ankstyvesnės sėjos žieminiai javai jau pieninės brandos, t. y. savaite anksčiau nei visada.

brandos pradžios vieno grūdo svoris vidutiniškai padidėdavo 0,65–1,0 mg per parą (o tai atitiktų 1 000 grūdų svorio didėjimą 0,65–1,0 g), o visą pieninės brandos tarpsnį vieno grūdo svoris per parą vidutiniškai padidėdavo 1,25–1,50 mg. Šią vasarą pirmame grūdų augimo etape (iki pieninės brandos) grūdų svoris vidutiniškai padidėjo net 0,8–1,2 mg per parą, arba 20–25 proc. daugiau nei įprastai. Žinant, kad pieninės grūdų brandos tarpsnis yra intensyviausias grūdų derliaus au-

gimo metas (vaškinės brandos metu grūdų svorio didėjimas sumažėja net 2–4 kartus), būtina išnaudoti šios vasaros paskutinę galimybę padidinti žieminių javų derlingumą, ypač žinant, kad per ateinančias dvi tris savaites pakaks šilumos, drėgmės ir saulės. Ūkininkams reikia tik optimaliai aprūpinti augalus maisto medžiagomis. Vadinasi, tręšimas per lapus pieninės brandos pradžioje šią vasarą gali padėti padidinti žieminių javų derlingumą bent 0,4–0,5 t/ha-1.

Žieminių kviečių papildomo tręšimo per lapus įtaka jų grūdų derliui ir jo struktūrai Ekspediciniai tyrimai 2007–2010 m. Grūdų Derliaus struktūra derlius, Grūdų skai- 1 000 grū- Varpos Baltymų t/ha-1 čius varpo- dų svoprodukty- kiekis, je, vnt. ris, g vumas, g proc.

Tikrai gera pradžia

Tręšimo variantai

Grūdus žieminių kviečių varpose skaičiavome visuose Lietuvos regionuose. Rezultatai labai skyrėsi. Grūdų skaičius varpose priklausė nuo auginimo agrotechnikos, dirvų našumo ir veislės ypatumų. Tačiau šią vasarą kviečių varpoje rasime vidutiniškai 35–37 grūdus, arba 2–4 grūdais daugiau už daugiamečius rodiklius. Vilčių teikia ir grūdų svorio didėjimo tempai. Mūsų daugiamečių tyrimų duomenys rodo, kad nuo apsivaisinimo iki pieninės

IŠRETĖJĘ PASĖLIAI (apie 300–350 vnt. m-2) Be papildomo tręšimo (foninis tręšimas N150P60K90) Karbamidas 30 kg/ha-1 plaukėjimo pradžioje Tręšta du kartus: plaukėjimo pradžioje + 10 dienų po žydėjimo po 30 kg/ha-1 karbamido Tręšta tris kartus: plaukėjimo pradžioje + 10 dienų po žydėjimo + pieninės brandos pradžioje po 30 kg/ha-1 karbamido VIDUTINIO TANKUMO PASĖLIAI (apie 400–450 vnt. m-2) Be papildomo tręšimo (foninis tręšimas N150P60K90) Karbamidas 30 kg/ha-1 plaukėjimo pradžioje Tręšta du kartus: plaukėjimo pradžioje + 10 dienų po žydėjimo po 30 kg/ha-1 karbamido Tręšta tris kartus: plaukėjimo pradžioje + 10 dienų po žydėjimo + pieninės brandos pradžioje po 30 kg/ha-1 karbamido

4,15 4,86 5,26

30,5 34,8 35,0

40,3 41,5 44,8

1,23 1,44 1,56

12,70 12,84 13,02

5,67

35,3

47,5

1,68

13,62

5,33 6,06 6,66

31,0 34,3 34,9

40,1 41,0 44,5

1,24 1,41 1,55

12,47 12,72 12,91

7,14

34,8

47,7

1.66

13,15

95

98

dyz.

dujos

4,45

4,12

2,16

4,58 4,55

– 4,61

4,28 4,25

2,29 –

Negailestingi bulvių naikintojai

Lito ir užsienio valiutų santykiai Lietuvos bankas nuo 2011 metų liepos 8 dienos nustato tokius lito ir užsienio valiutų santykius. * – oficialus lito kursas – 3,4528 lito už 1 eurą, galiojantis nuo 2002 m. vasario 2 d., patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Žin., 2002, Nr.12-417) ir Lietuvos banko valdybos (Žin., 2002, Nr.12-453) nutarimais.

Pavadinimas

Kodas

Euras* Baltarusijos rublis Didžiosios Britanijos svaras sterlingų JAV doleris Latvijos latas Lenkijos zlotas Rusijos rublis Ukrainos grivina

EUR* BYR GBP USD LVL PLN RUB UAH

Valiutos kiekis 1 10 000 1 1 1 10 100 10

Artėja karščiai Stebėdami ligų paplitimą pasėliuose, visada atkreipkite dėmesį ir į juose esančius kenkėjus. Jei jų žalingumo riba viršyta, į fungicidų tirpalą įmaišykite ir insekticidą. Ypač sparčiai pasėliuose dauginasi ieviniai ir javiniai amarai, kenkiantys visam augalui, taip pat pjūkleliai, muselės. Lapus labai žaloja lemai. Naudotini insekticidai Eforija – 0,4 l/ha-1 arba Karate Zeon – 0,2 l/ha-1. Rapsų pasėliuose nuo ankštarinių paslėptastraublių, gumbauodžių, vėlyvos sėjos vasarinių rapsų pasėliuose nuo žiedinukų galima naudoti Karate Zeon – 0,15 l/ha-1, Proteus – 0,75 l/ ha-1 arba Mavrik – 0,3 l/ha-1. Prognozuojama, kad liepos mėnesį temperatūra bus aukštesnė už daugiametį vidurkį, tačiau mėnesio pabaigoje, kai prasidės žieminių rapsų pjūtis, kritulių kiekis turėtų būti didesnis už daugiametį vidurkį. Aukštų temperatūrų sukelti trumpalaikiai, bet stiprūs škvalai, kelias dienas besitęsiantys lietūs, ypač su dideliu vėju, gali padaryti labai didelių nuostolių rapsų derliui dar nespėjus į laukus įvažiuoti kombainams. Todėl skubame priminti, kad šią savaitę prasideda ir žieminių rapsų purškimo lipnių medžiagų Aventrolis – 0,75-1 l/ha-1 arba Spodnam – 0,75 l/ha-1 ir karbamido – 20 kg/ha-1 mišiniais optimalus laikas. Bandymų duomenys rodo, kad toks purškimas padidina žieminių rapsų sėklų derlingumą ne mažiau kaip 0,25–0,35 t/ha-1, o vėliau pradėjus jų pjūtį, derliaus priedai gali ir padvigubėti. rapsai.lt

Klausiate – atsakome

Šios savaitės degalų kainos (Lt) Degalinės

Žieminių kviečių pasėlių tręšimas per lapus karbamido (30 kg/ha-1) tirpalais jų pieninės brandos pradžioje padidino grūdų derlių 0,41–0,48 t/ha-1. O palyginę tris kartus per lapus tręštų pasėlių ir netręštų per lapus derlingumą matome, kad patręšus derliai padidėjo net 1,52–1,81 t/ha-1. Įspūdingas derliaus padidėjimas. Išsamesnė tyrimų duomenų analizė rodo, kad ankstyvasis tręšimas per lapus labiau didina grūdų skaičių varpoje, o vėlesnis tręšimas didina grūdų svorį ir baltymų kiekį juose. Šilti ir drėgni orai yra palankūs ne tik augalams augti, bet ir įvairioms ligoms plisti. Kai susidaro optimalios sąlygos ligoms plisti, jų protrūkis būna staigus ir neretai padaro daug žalos ne tik pasėlių derlingumui, bet ir jo kokybei. Todėl vėlyvesnės sėjos vasarinių javų pasėliuose, kuriuose dar nenaudoti fungicidai juos išpurškiant ant varpos, būtina kuo skubiau tai padaryti, kad apsaugotume vėliavinį lapą ir ypač augalo varpą. Tam puikiai tinka fungicidai: Taspa – 0,5 l/ha-1, Orius – 1 l/ha-1, Folikur – 1 l/ ha-1. Labai geruose ir didelį potencialą turinčiuose javų pasėliuose rekomenduojame naudoti ilgą apsauginį poveikį ir žalinimo efektą turinčio fungicido Amistar – 0,4 l/ha-1 ir Taspa – 0,3 l/ha-1 mišinį. Taip galima

pailginti augalų vegetaciją ir atitolinti jų pjūtį (jei tai yra naudinga) dėliojant javų laukų pjūties planą. Miežių pasėliuose reikėtų naudoti gerą gydomąjį ir ilgą apsauginį poveikį turinčių fungicidų mišinį iš Amistar – 0,4 l/ha-1 ir Tilt – 0,3 l/ ha-1 arba Duett Ultra – 0,3 l/ha-1. Žydinčius vasarinių rapsų pasėlius, jeigu dar nenaudoti fungicidai nuo baltojo puvinio (sklerotinia) arba juodosios dėmėtligės (alternaria), reikia purkšti vienu iš fungicidų: Amistar – 0,5 l/ha-1, Cantus – 0,5 l/ha-1 arba Orius – 1 l/ha-1.

Santykis 3,4528 4,8557 3,8485 2,4075 4,8690 8,7463 8,6047 3,0135

Lervos purškiamos, kai užauga 3–8 mm ilgio.

„Koks tinkamiausias bulvių nuo kolorado vabalų purškimo laikas?“ – klausia skaitytoja iš Ukmergės r. Konsultuoja agronomė Asta Mažeikaitė

Gausiai paplitę kolorado vabalai gali sunaikinti daugiau kaip pusę bulvių derliaus. Žmonės neretai klausia,

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

kodėl lauką nupurškus fungicidais, kolorado vabalų lervos nežūva. Suaugėliai bulvių lapais maitinasi tik papildomai, apgrauždami tik jų kraštus. Iš tikrųjų lervų apetitas gerokai didesnis. Jos nugraužia visą lapiją iki stambiųjų bulvės virkščių. Bulvių gumbai, netekę maisto šaltinio iš žalumos, nustoja

augti. Tad nėra ko stebėtis, kad bulvių derlius būna labai menkas. Kolorado lervas nesunku sunaikinti, nes jos gyvena augalo paviršiuje. Jų purkšti nereikia skubėti. Lervos purškiamos, kai užauga 3–8 mm ilgio. Insekticidai veikia gerai, tačiau reikia atsižvelgti į purškimo sąlygas. Dažnai yra tekę matyti, kad žmonės, ypač kolektyviniuose soduose, bulves purškia vidudienį, kai oro temperatūra būna apie 30 laipsnių karščio. Todėl preparato efektyvumas smarkiai sumažėja. Optimali purškimo temperatūra – 10–20 laipsnių šilumos, todėl purkšti geriausia ryte arba vakare. Kitas labai svarbus veiksnys – lietus. Po purškimo insekticidai būtinai turi nudžiūti, todėl svarbu, kad nupurškus bulves nelytų bent 2–3 valandas.

VALSTIEČIŲ LAIKRAŠTIS 2011 m. liepos 9 d. • Nr. 27 (179)

Šeštadienis

Irena Kamičaitienė Rolandas Kazlas per beveik dvidešimt metų užsitarnavo ypač mėgstamo aktoriaus vardą, pasižymėjo daug kur – teatre, televizijos ekrane, kabarete. Jam įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija, krūtinę puošia du „Auksiniai scenos kryžiai“, asmeninėje sąskaitoje – kelių spektaklių režisūra ir gausybė vaidmenų. Tačiau, pradėjęs nuo teatro, šiandien Rolandas, palikęs visa kita, apsiribojo teatro scena. Kodėl? Pokalbis su juo apie populiarumo kainą, žmogiškąjį smalsumą, nuojautą, mažus džiaugsmus ir gyvenimo išmintį. Dažnai sakoma, kad esi populiarus tiek, kiek šmėžuoji televizijoje ar spaudoje. Atrodo, kad jums ši taisyklė negalioja. Populiarus man asocijuojasi su žo-

džiu „vulgarus“. Išpopuliarėti yra tam tikra prasme susivulgarinti. Kiek teko skaityti, Kalifornijos indėnai nepažįstamiems žmonėms nesakydavo savo tikrojo vardo bijodami, kad tai jiems gali pakenkti ir užtraukti nelaimę. Jeigu kas nors vis tiek sužinodavo, jie vardą pasikeisdavo. Mano akimis, iš tiesų populiarumas yra žmogaus nelaimė. Visi žmonės kaip žmonės, o čia: „Žiūrėkit, TAS!“ Ir visi sužiūra į TĄ tarsi į raupsuotąjį ar laisvo elgesio merginą. Nelinkėčiau to niekam. Kol esi nežinomas, tu – nematomas ir pats valdai pasaulį, tačiau kai tampi visų atpažįstamas, pasaulis virsta tavo kalėjimu. Baisu net įsivaizduoti, kaip jaučiasi Bekhemas, Obama ar Bredas Pitas... Siaubas. Jauti nuolatinę įtampą, kontrolę, nenatūralią būseną. Štai Bilas Klintonas bandė kažką slapta daryti Ovaliojoje salėje ir kas iš to išėjo? Dabar vargšas, be žmonos turbūt net

Kaip manote, kodėl žmonės taip mėgsta stebėti – jei ne teatre, tai pro langą, jei ne pro langą, tai pro rakto skylutę. Už smalsumą, kaip žinoma, ir iš rojaus išvaroma. Matyt, žmogus jau taip sukurtas, kad jam atrodo, jog kitur geriau, kad kitas turi už jį daugiau, kad kitam labiau sekasi ir t. t. Daugeliui turbūt pažįstamas jausmas, kai sužinai, kad pasiturinčiam kaimynui ar kokiai įžymybei atsitinka nedidelė nelaimė, nuostolis – mums bent trumpam pasidaro kažkaip geriau. Ir paties gyvenimas ne toks nevykęs pasirodo, ir linksmiau gyventi tampa.

Redaktorė Rūta Klišytė ruta.klisyte@valstietis.lt

Ką, jūsų nuomone, gyvenime sunkiausia ištverti? Galbūt žmogus gali iškęsti skaudžiausius dalykus, sunkiausius išbandymus, o kokia nors smulkmena gali pribaigti ar kankinti visą gyvenimą. Kiekvieno skausmas asmeniškas. Koks nors defektas, pavyzdžiui, karpa, randas ar praeities prisiminimas, košmaru gali paversti visą gyvenimą. Asmeniškai man šiais laikais sunkiausia ištverti kepintų kukurūzų smarvę kino teatre. O jeigu šalia atsisėda kukurūzininkas su popieriniu kibiru, nešu kudašių per kokias dešimt eilių nuo jo arba iš viso bėgu iš salės. Dar sunku ištverti televizijos anonsus su mobiliojo ryšio nemokamų pokalbių reklamomis. Tai viršija sveiko proto ir saiko ribas. Tiesiog norisi tuos Ozius su Markais uždaužyti seno modelio mobiliuoju, o pačiam paskui pasikarti ant įkroviklio laido.

Valstybinio jaunimo teatro archyvo nuotrauka

į paprasčiausią aktų salę bijo eiti, kad kas nors ko nors nepagalvotų. Geriau jau būti paprastam, pilkam, niekam nežinomam žmogeliui. Nevilioja tokia dalia? Na, gerai, patobulinsiu – paprastam, niekam nežinomam milijonieriui. Dabar geriau, tiesa?

Išeina šeštadieniais

vilizaciją kuria idiotai, visi kiti srebia privirtą košę.“ Ta košė yra iš mūsų pačių kaulų, kraujo, ašarų, sudaužytų vilčių ir svajonių. Tų idiotų niekas nenubaus, nes jie nepakaltinami ir labai gerbiami. Kaip sakoma: „Už ką nėra atleidimo, už tą labiausiai ir gerbia.“

Aktorius populiarumą laiko žmogaus nelaime

Monospektaklyje „Geležis ir sidabras“ aktorius atlieka išpažintį Vlado Šimkaus eilėmis.

Gyvenimo būdo ir laisvalaikio priedas

Visada esi tarsi tikrinamas ir kito nelaimė yra tarsi ant kabliuko pamautas jaukas tau. Tačiau kitą kartą, žiūrėk, pats esi ištiktas to paties. Todėl geros intencijos, supratingumas, užuojauta kitam grįžta ir tau. Filosofas Vasilijus Rozanovas yra gražiai pasakęs: „Ar žvaigždės užjaučia? Ne. O motina užjaučia. Todėl tebūna jos širdis aukščiau už žvaigždes.“ Ar iš tiesų tikite, kad gyvenime „nė vienas širdies virpesys nepražus“ – taip rašė poetas Vladas Šimkus, pagal kurio eiles pastatėte spektaklį. Šiandien žmonėms dažnai atrodo, kad naujieji laikai nubraukia patirtį, nes ji pernelyg greitai sensta. Atsakysiu trumpai – viskas blogėja. Dvasios ubagystė didėja, daiktų ir žmonių kokybė prastėja. Rašytojas Stanislavas Lemas yra pasakęs: „Ci-

Kokie dalykai jums teikia daugiausia džiaugsmo? Ir, jei galima paklausti, dažniau jaučiatės laimingas ar nelaimingas? Mintis, kuri nuolat tūno manyje, yra: „Ar kiti irgi taip prastai jaučiasi, kaip aš?“ Pažįstu žmonių, kurie visada yra geros nuotaikos, žvalūs ir patenkinti, o aš nuolatinės prislėgtos būsenos. Viską darau prisiversdamas, vadinamą kūrybinį džiaugsmą, kaip ir gyvenimo, visą laiką užgožia kažkoks amžinas nepasitenkinimas, lengvumo ir aiškumo ilgesys. Būna momentų, kai lyg ir pašviesėja nuotaika, trumpam pralinksmėju, bet, matyt, to linksmumo išgąsdintas tuoj pat grįžtu į sau normalią surūgusią būseną. Atvirai pasakysiu, daugiausia džiaugsmo man teikia paprasta, pilka, niekuo neįsimenama diena, kai nieko neįvyksta, niekas neskambina, neieško. Koks nors paprastas pirmadienis. Ar atkreipėte dėmesį, kad pirmadieniais nedirba tik turgus ir teatras? Tai va, kad ir kaip mes, teatralai, savo meną keltume į padanges, nuo senovės vis dar esame pramoga parduodantiesiems ir perkantiesiems. Nukelta į 16 p. f

Eteris

TV3 eteryje prasideda serialas „Svotai“ TV3 pristato dar vieną vasaros sezono naujieną – gyvenimiškų situacijų, nesusipratimų ir iki ašarų juokingų kuriozų kupiną kultinį ukrainiečių serialą „Svotai“. Jis bus rodomas šiokiadieniais 17.40 val. nuo liepos 8 dienos. Liudmila Artemjeva, Anatolijus Vasiljevas ir kitos Ukrainos televizijos žvaigždės įsijaučia į komišką herojų pasaulį, kuris sukasi aplink mažą mergaitę Ženią. Kaip ir bet kuris kitas XXI a. vaikas, ji

negali gyventi be mobiliojo telefono ir kabelinės televizijos. Protinga mergaitė svajoja valdyti savo šalį ar mažų mažiausiai tapti pirmąja šalies dama, o tam tereikia vienos smulkmenos – ištekėti už prezidento. Ženios tėvai nori bent trumpam užmiršti kasdienius rūpesčius ir ištrūkti pailsėti į Italiją, tačiau kas prižiūrės mergaitę? Iš pradžių itin spyriojęsi dėl anūkės priežiūros, netikėtai pasirūpinti mažąja Ženia sutinka seneliai. Nors susaistytos giminystės ry-

šiais, senelių poros skirtingos kaip diena ir naktis: vieni – manieringi sostinės inteligentai, kiti – paprasti kaimo žmonės. Kaip seksis auklėti vienintelę anūkę visiems kartu? Ar senosios kartos atstovai ištvers XXI a. vaiko jiems ruošiamus išbandymus? Visi atsakymai ir daugybė gyvenimiškų, komiškų situacijų, ne kartą priminsiančių mūsų pačių kasdienybę – nuotaikingame ir smagiame ukrainiečių seriale. balsas.lt

Vasarą TV3 pristato humoristinį ukrainiečių serialą.

TV3 nuotrauka

16

Šeštadienio žmogus

Šeštadienis

Aktorius populiarumą laiko žmogaus nelaime

Valstybės apdovanojimas už kūrybą – iš Prezidentės rankų.

e Atkelta iš 15 p. Nors aš čia, be abejo, sarkastiškai juokauju. Matyt, trumpalaikis prašviesėjimas užėjo... Iš esmės, kad ir kaip žmogus keiktum dabartį, praėjus laikui pasirodo, kad buvo labai neblogai, daug geriau negu dabar. O jeigu ir po mirties taip? Numirsi su viltimi, kad bus geriau, o ten kas nors ims ir pasakys: „Ko dabar nori? Gerai jau buvo, dabar, brangusis, bus blogai.“ Nieko nėra stabilaus – taip dažnai gyvena menininkai. Šiandien daug kas atsidūrė tokioje būsenoje. Gal galėtumėte patarti, kaip gyventi nežinioje ir dėl to nesikankinti? Kad ir kaip gyventum, kad ir nuo ko apsidraustum, visuomet gyveni nežinioje ir bijai. Bijau ir aš, tačiau gal tas nerimas yra variklis. Be to, į savo darbą žiūriu kaip į pomėgį, mėgstamą žaidimą, už kurį dar ir moka, apdovanojimus teikia. Tad galima sakyti, jau beveik dvidešimt metų nedirbu, o žaidžiu, kaip žaidžiau dvidešimt metų dar prieš tai. Kiemo draugus pakeitė scenos par-

tneriai, pažymių knygelę – žiūrovai. Koks tas žaidimas? Greičiausiai – slėpynės, slepiuosi pats ir tuo pat metu savęs ieškau. Kadaise vienas jūsų kolega papasakojo anekdotą apie aktoriaus kaukes: „Karalienė liepia aktoriui pasimylėti su ja tarsi jis būtų Don Žuanas, Otelas, Kazanova, Cezaris. Ir viskas puikiai pavyksta. Tačiau kai galiausiai valdovė paprašo pasimylėti be vaidmenų, paaiškėja, kad aktorius... negali...“ Ilgas klausimas, bet kaip pats manote, labiau pozityvi ar negatyvi toji kaukių jėga? Na, po tokio anekdoto sunku ką nors ir pridurti. Bet ir drąsus tas kolega pasakodamas tokius anekdotus. Dar moterys pamanys ką nors ar supras tiesmukai. Įsivaizduoju – eina aktorius vakare Gedimino prospektu, o vienišos moterys jį atpažįsta, lydi žvilgsniais, dūsauja ir spėlioja: „Įdomu, kas jis šiąnakt būtų? Don Žuanas? Otelas? O gal Kazanova?! Cezaris? Ar tiesiog kaip tame anekdote... aktorius.“ Manau, aktorius yra tas, kuris ma-

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

žiausiai už kitus vaidina, jo paslaptis – tikėjimas. Tikėjimas aplinkybėmis, situacijomis, kurios sukurtos dramaturgo, tikėjimas personažo žodžiais, jo egzistavimu, jo tiesa. Iš tiesų aktorius stebėtinai gali pavirsti kitokiu žmogumi, jei jis pats ir personažo gyvenimas jį jaudins labiau. Tačiau, grįžtant prie anekdoto, kas tinka scenai, negalioja gyvenime ir jokiomis kaukėmis jo neapgausi. Ar esi aktorius, ar politikas, ar superžvaigždė, tam tikra prasme esi nuogas. Nuogas ir silpnas. Galbūt aktorius aktoriumi lieka visada, kaip gydytojas, davęs Hipokrato priesaiką? Gydytojas visada lieka gydytoju, o aktorius visada turi grįžti iš visų savo vaidmenų į nieką. Juk iš nieko mes sukuriame iliuziją, kurios realiai nelieka. Aktorius – tai viskas, bet kartu ir niekas. Princas ir elgeta vienu metu, o scenos menas – pasakiški turtai rampos šviesoje ir absoliutus skurdas nusileidus uždangai. Daug kas jus apibūdina kaip puikų komiką. Kaip manote, kiek

2011 m. liepos 9 d. • Nr. 53–54 (9072–9073) Valstiečių laikraštis

teisinga nuomonė, kad humoras ir lengvumas lietuviams sunkiai pasiekiami? Tokia nuostata, manau, kuriama dirbtinai. Turi lietuviai ir to humoro, ir lengvumo, ir džiaugsmo, tik jis santūrus, savitas, ne visada ir ne visiems rodomas. Tuo ir gražus pasaulis, kad įvairus ir visokių žmonių bei tautų yra. Mes – ne italai, ne prancūzai, ne ispanai ir ne indai. Geografinės ir klimato sąlygos, teritorijos ir tautos mažumas, noras išlikti, nepasiduoti priešams, meilė gimtam kraštui, dievams, ryšys su žeme iš kartos į kartą formavo santūrų, stiprų, valingą, negandoms atsparų lietuvio charakterį. Galbūt dėl tokių savybių mes ir sugebėjome išlikti. Tačiau ar sugebėsime? Dabar apie lietuvius kalbama, kad jie netolerantiški, homofobai, ksenofobai, ne patriotai ir t. t. Tik kaip čia staiga taip atsitiko per kelerius metus? Man visada atrodė atvirkščiai – kad lietuviai tolerantiški, per daug nuolankūs, kuklūs ir per daug besižavintys kitais, užuot vertinę tai, kuo išskirtini patys. Juk mūsų istorija ir pastangos išlikti vertos pagarbos. Dauguma aktorių sako, kad gero aktoriaus niekas nesugadina – net pinigai. Kiek jums svarbus materialus atlygis? Mano atsakymas šiuo atveju sutaps su žymaus aktoriaus Rodo Steigerio nuomone šiuo klausimu. Jis yra pasakęs: „Aš nelabai galvoju apie pinigus, bet žinau, kad jeigu uždirbsiu mažai, gyvenimas mane sutrins į miltus. Aš „degiau“ ne vieną sykį. Bet labiausiai už viską nekenčiu reikalauti, kas iš tiesų man priklauso.“ Atsimenate Forestą Gampą, kuris bėgdamas išsprendė visas problemas? Gal ir jūs maratonuose išsprendžiate ką nors, kas kasdienybei nepasiduoda? Gampas? Kas čia toks? Nepažįstu.

Sprendžiant iš vardo, kažkoks miškinis ar iš miško. Bent jau tokio bėgiko pavardės Lietuvos bėgimo varžybų protokoluose neužtikau. Užtinku Garmaus, Griniaus, Gorskio, Zarankos, Zubės, Rakštiko, Korsako, Čirbos, Trinkos, Trubilos, Totilo, o Gampo – ne. Tai realūs žmonės, kaip ir daugybė kitų, kurių nepaminėjau, skirtingo amžiaus, profesijų, tačiau kiekvienas, matyt, bėgdamas sprendžia sau aktualius klausimus. Aš, matyt, taip pat. Nepasakyčiau, kad bėgimas teikia man tokį jau didelį pasitenkinimą. Atvirkščiai. Nežinau, ką galima pasakyti apie žmogų, kuris keliasi penktą valandą ryto, automobiliu važiuoja penkis šimtus kilometrų į gretimą šalį, ten už dalyvavimą sumoka nemažą starto mokestį, nubėga dvidešimt vieną arba keturiasdešimt du kilometrus ir nieko nelaimėjęs grįžta, o kitą dieną žvalus ir pailsėjęs eina į darbą. Kaip paaiškinti šitą fenomeną, nežinau. Kaip pasakytų „X failų“ herojai: „Tiesa yra kažkur anapus...“ Tiesiog stengiuosi save disciplinuoti, keliu sau uždavinius treniruotėse, varžybose. Galiu tik pasakyti, kad kiekviena greitesnė sekundė trasoje ar prasmingesnė scenoje turi savo kainą. „Ieva“

Komedijos žanrą Rolandas „pakelia“ nesunkiai. VL archyvo nuotrauka

Kristupo vasaros festivalis užtvindys Lietuvą muzika Daugiau kaip pusę šimto koncertų dviem vasaros mėnesiams parengęs Kristupo vasaros festivalis žada aukščiausios kokybės programą, tačiau tradiciškai pasigenda valdžios dėmesio šiam renginiui. Šįmet festivalis žada naujovių. Klausytojus kvies Valdovų rūmų didžioji salė ir Vilniaus universiteto botanikos sodas Kairėnuose. Nors po metų pertraukos atgijo gitaros muzikos ciklas „Kristupo gitaros“, tačiau buvusiam ciklui „Kristupo klavyrai“ tęsti vis pritrūksta lėšų. Vis dėlto rengėjai džiaugiasi nenutrūkstančiu festivalio ciklu „Sakralinės muzikos valandos“, kurį ištikimai remia Juozo Kazicko paramos fondas, todėl visi šio ciklo koncertai Šv. Kazimiero bažnyčioje nemokami. Bus naujovių ir festivalio programoje – pirmą kartą skambės senoji muzika, grigališkasis choralas, nebus užmirštas ir džiazas. Klausytojai turės progos pirmą kartą išgirsti „kišenine“ vadinama kla-

„Mūsų festivalis pagimdytas ieškant aukštos kokybės, įdėta labai daug darbo jį kuriant“, – kalbėjo Donatas Katkus. Martyno Vidzbelio nuotrauka

sikinę gitarą čarangą ir ja atliekamas „Kreolų mišias“. Tarp šių metų festivalio svečių bus ir greičiausiu pasaulio gitaristu pripažįstamas virtuozas Jošas Stefanas, ir jo kvartetas iš Vokietijos, lygių pasau-

lyje neturintis fado gitaristas Rikardas Pareira iš Portugalijos, paskutinis Mstislavo Rostropovičiaus mokinys violončelininkas Ivanas Monigetis, vienas profesionaliausių grigališkojo choralo ansamblių „Trecanum“ iš

Prancūzijos, autentiškais viduramžių instrumentais grojantis senosios muzikos ansamblis „L’Incantari“ iš Ispanijos, senas tradicijas puoselėjantis mažųjų dainininkų choras iš Prancūzijos, per daugiau kaip pusę šimtmečio jau apkeliavęs daugiau nei 90 valstybių. Dramatiško kūrybinio likimo smuikininkės Elenos Strazdaitės-Bekerienės gimimo šimtmetį festivalis prisimins koncertu „Vilniaus smuiko legendos“, kuriame grieš ir smuikininkės vaikaitis Martynas Švėgžda fon Bekeris. Festivalio koncertai vyks Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus mokytojų namų kiemelyje, Vilniaus paveikslų galerijos kieme, Šv. Kazimiero bažnyčioje, LDK valdovų rūmuose, VU botanikos sode Kairėnuose, Šešuolėlių (Širvintų r.) ir Bistrampolio (Panevėžio r.) dvaruose. „Mūsų festivalis pagimdytas ieškant aukštos kokybės, įdėta labai daug darbo

jį kuriant. Tarnaujame publikai, žmonėms – Vilnius vasarą nėra užkampis, atvyksta daug kultūringų žmonių, ieškančių kokybiškų renginių. Tačiau valdantieji, politikai tokio produkto nevertina – dabar mes esame prašytojai, nors tai mūsų turi prašyti, o ne mes!“ – emocingai spaudos konferencijoje kalbėjo Kristupo vasaros festivalio meno vadovas profesorius Donatas Katkus. Festivalio direktorė Jurgita Murauskienė antrina, kad į daug metų rengiamą ir puikiai vertinamą festivalį valdžios žmonės žiūri ne kaip į atsiperkančią investiciją, bet kaip į „ubagėlius“, nors festivalis galėtų pritraukti turistų, temine linija sujungti prikeltus Lietuvos dvarus. Pasak direktorės, Kultūros ministerija šių metų festivaliui atriekė 100 tūkst. Lt, Vilniaus miesto savivaldybė – per 30 tūkst. Lt, nors tokios programos, trukmės ir kokybės festivaliui reikėtų apie pusę milijono litų. VL inf.

Šeštadienis

2011 m. liepos 9 d. • Nr. 53–54 (9072–9073) Valstiečių laikraštis

Gyvenimas

Padėk sau

Menas neduoti pinigų „Mano jaunėlis brolis prisimena mane tik pritrūkęs pinigų. Paskolinu, nors žinau, kad pinigų negrąžins, o mano patarimų jis nė nemano paisyti. Kiek kartų sakiau sau, kad tai paskutinis kartas, bet broliui esu vienintelis artimas žmogus.“ Milda iš Molėtų „Bičiulis manęs nuolat prašo paskolinti pinigų. Net kai nenoriu ar negaliu to padaryti, randa būdą pinigams išgauti. Ką daryti?“ Jonas, 37 metų

Pataria psichologė Rūta Klišytė Abu laiškai apie piniginę pagalbą, tačiau problemos vis dėlto gana skirtingos. Iš Mildos laiško aišku viena: pinigai – kaip į kiaurą maišą, patarimai – it žirniai į sieną. Kuo dažniau šelpiate, tuo neatsakingiau brolis elgiasi, kuo labiau reiškiatės kaip gelbėtoja, tuo bejėgiškesniu jis tampa. Tai tik palaiko įsisenėjusius vaidmenis, kurių galbūt buvote išmokyti vaikystėje. Tačiau ką turėtumėt daryti dabar? Nusisukti nuo brolio? Ramia širdim leisti jam pražūti? Visų pirma derėtų grąžinti broliui prisiimtą atsakomybę už jo gyvenimą, taigi liaukitės dalijusi pinigus ir patarimus. Žinoma, sunku išlaikyti gerus santykius su tuo,

Kartais tenka pasirinkti – skolinti pinigus arba draugauti. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

kuris apmaudauja nutrūkus finansinei pagalbai. Tačiau prisiminkite, kad jos prašantysis labiau nei gelbėtojus mėgsta tuos, kurie jam nepadeda, mat lygiaverčiai santykiai palaiko pažeistą jo savigarbą. Derėtų kartą pasakyti broliui: „Norėčiau tau padėti, tačiau nepajėgiu, todėl pykstu ir ant savęs, ir ant tavęs. Nebeprašyk pinigų skolon, jei neketini jų grąžinti, ir nebeklausk patarimų, jei nė nesiruoši keisti savo gyvenimo.“ Pradžioje, žinoma, grauš sąžinė, ieškosite priežasties sugrįžti į senas vėžes, tačiau judviejų su broliu

Gražiausia naktį – Zapyškio bažnyčia

santykiai taps tikresni, teisingesni. Susilaikiusi nuo jo problemų sprendimo sulauksite rimtų permainų. Jis galbūt susiras kitą šelpėją, tačiau gali pagaliau susirūpinti savo gyvenimu ir imti kepurnėtis. Tik tokiu atveju verta ištiesti ranką: padėti įmanoma tam, kuris mėgina padėti pats sau. Turbūt suprantate, Jonai, kad bičiulis jumis manipuliuoja. Manipuliacija – toks poveikio būdas, kuriuo nejučia esate priverčiamas pasielgti taip, kaip naudinga kitam tarsi savo paties noru. Manipuliuojamasis mano, jog taip pasielgė laisva valia,

VL archyvo nuotrauka

Tradicinės kultūros šventės „Tebūnie naktis!“ metu fotografo Vytauto Kandroto pristatytoje naktinių bažnyčių fotografijų parodoje „Bažnyčių šviesa“ lankęsi vilniečiai bei miesto svečiai ne tik grožėjosi nakties skraiste apgaubtais maldos namų siluetais, bet ir rinko labiausiai jiems patikusią bažnyčią. Susumavus parodos lankytojų balsus paaiškėjo, kad gražiausia pripažinta Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia – iš 1 042 balsų šiai nedidelei Kauno rajone esančiai bažnyčiai buvo atiduoti 263. Antroje vietoje su 109 balsais liko Jiezno Šv. Arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia, o trečia vieta atiteko Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčiai (97 balsai). Naktinės parodos metu savo palankumą vienai ar kitai fotografijai

buvo galima išreikšti įmetant bet kokio nominalo monetą į aukos dėžutę, stovinčią prie kiekvienos nuotraukos. Viena moneta prilyginta vienam balsui. Suskaičiavus visus balsus-aukas paaiškėjo, kad išreikšdami savo nuomonę parodos lankytojai paaukojo 358,46 lito. Daugiausia buvo paaukota Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčiai – 82,70 lito. Visos surinktos aukos bus įteiktos fotografijose įamžintoms bažnyčioms. Fotografijų parodą „Bažnyčių šviesa“ galima aplankyti virtualiai socialiniame tinkle „Facebook“ profilyje „153 graži Lietuva“ (čia galite rasti ir visus balsavimo rezultatus), ją bus galima pamatyti Šv. Onos bažnyčioje iki Oninių šventės (liepos 31 dienos). Planuojama, kad dar šią vasarą paroda aplankys Zapyškį ir Jiezną. balsas.lt inf.

Jaunimo teatro vadovas nepasikeitė Kultūros ministerijoje pasibaigė konkursas eiti Valstybinio jaunimo teatro vadovo pareigas. Konkursą laimėjo vienintelis kandidatavęs ir iki šiol teatrui vadovavęs aktorius bei režisierius Algirdas Latėnas (nuotraukoje). Pretendentas turėjo parengti Valstybinio jaunimo teatro penkerių metų perspektyvinę kūrybinės veiklos programą, atspindinčią teatro nuostatuose numatytų tikslų bei uždavinių įgyvendinimą. Kūrybinėje programoje turėjo būti aptarti teatro struktūros formavimo, veiklos principai, teatro nuostatuose numatytų uždavinių įgyvendinimo būdai ir veiklos perspektyva, šalies kultūros ir meno pristatymas užsienio šalims ir analogiškos srities užsienio šalių kultūros ir meno pristatymas Lietuvos visuomenei (numatomi bendri projektai ar dalyvavimas teatrui aktualiuose projektuose). Eltos inf.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Indėlis juodai dienai Receptas tiems, kurie taupo netikėtiems gyvenimo atvejams. „Atsargumas gėdos nedaro“, – šią patarlę prisimename nuolat ir taupome ne tik atostogoms ar šventėms, bet ir juodai dienai. Jei netikėtai užklumpa liga, patiriama trauma ar netenkama darbo, finansinė pagalba tokiu atveju tiesiog būtina. Tačiau taupydamas netikėtiems gyvenimo atvejams, niekada negali žinoti, kada šių santaupų prireiks. Mūsų pakalbinti pašnekovai pasiūlė visokių receptų.

Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčiai iš 1042 balsų atiduoti 263.

nors iš tikrųjų jo teisės buvo pažeistos, o manipuliuotojas, regis, tėra prašytojas, nors iš tikrųjų griebėsi subtilios prievartos. Manipuliuoti galima įvairiai: galbūt bičiulis pasinaudoja jūsų silpnybe, pavyzdžiui, noru atrodyti geresniu nei esate, ir šitaip priverčia pakratyti piniginę. Arba sėkmingai taiko vadinamąjį neigiamo atsakymo metodą. Prašo: „Ar galėtum paskolinti man tūkstantį litų?“ Atsakote, kad tokios sumos neturite, tada jis nusiminęs klausia: „Tai gal paskolintum bent penkiasdešimt iki rytojaus?“ – „Žinoma!“ – skubate pradžiuginti. Šio triuko esmė: pirma pateikiamas pernelyg didelis, įžūlus ir dėl to nepriimtinas prašymas, o paskui paprašoma kukliau (būtent tiek ir siekiama išpešti). Ir tai bene visuomet suveikia! Jeigu bičiulis būtų paprašęs penkiasdešimties litų, vargu ar būtų juos iš jūsų gavęs. Nuspręskite, kas jums svarbiau – pinigai ar draugystė, ir ramiai praneškite apie tai bičiuliui: „Nusprendžiau daugiau nebeskolinti tau, nes piniginiai reikalai kenkia mūsų draugystei.“ Nebūkite pernelyg dosnūs kitiems: net ir čia svarbu saikas. Nemanykite, kad parodyti pernelyg dosnią širdį jums nieko nekainuos. Jei darote paslaugą tik tam, kad pasijustumėte geresnis, nesistebėkite, jog už tai turėsite susimokėti. Nesistenkite atrodyti labiau pasiturintis ar dosnesnis nei esate. Neabejokit, tuoj atsiras, kas tuo pasinaudoja.

17

„Kaupiu pinigus juodai dienai namuose. Žinau, kad tai ne pats saugiausias būdas, bet taip jaučiuosi ramiau, jei jų skubiai prireiktų man ar mano vaikams susirgus, kokiai kitai nelaimei nutikus. Svarbiausia, niekam nesakyti, kur paslėpti pinigai, ir viskas.“ Rita, 52 metų „Neseniai mūsų šeimą aplankė gandrai – susilaukėme dukrytės. Suprasdamas, kad esu šeimos galva ir atsakau už artimųjų gerovę, nutariau atsidėti šiek tiek pinigų nenumatytiems atvejams. Žinoma, apie nelaimes geriau iš viso negalvoti, bet aš mėgstu būti pasiruošęs netikėtumams. Pinigus laikau banko sąskaitoje – saugu ir bet kada galiu pasiimti.“ Rimvydas, 36 metai

„Norėčiau taupydamas dar ir šiek tiek papildomai uždirbti, bet tenka rinktis trumpo laikotarpio terminuotuosius indėlius – mėnesio ar trijų. Juk jei padėsiu indėlį dvejiems metams ir prireikus nutrauksiu sutartį anksčiau, prarasiu visas palūkanas.“ Algis, 41 metai Dabar yra dar vienas būdas taupyti netikėtiems atvejams – nuo šiol SEB banke galima padėti indėlį juodai dienai: įvykus nepaprastam gyvenimo atvejui, šį indėlį galima atsiimti prieš terminą neprarandant sukauptų palūkanų. Tai galima padaryti įvykus traumai, susirgus kritine

liga, kilus gaisrui būste, praradus darbą, įvykus eismo įvykiui, vagystei iš buto ar netekties (mirties) atveju. Įvykus vienai iš minėtų nelaimių, SEB banko skyriuje tereikės pateikti prašymą nutraukti indėlio sutartį ir reikiamus įvykį patvirtinančius dokumentus (pavyzdžiui, iš policijos ar gydymo įstaigos). Indėlį juodai dienai galima padėti pasirinkus vieną iš dviejų indėlių tipų – terminuotąjį arba terminuotą kaupiamąjį. Trumpiausias tokio indėlio terminas yra 18 mėnesių (540 dienų). Indėlį juodai dienai galima padėti bet kuriame SEB banko skyriuje arba internetu. Už šiuos indėlius, padėtus iki šių metų rugsėjo 11 dienos, bankas mokės 0,2 proc. didesnės palūkanas negu už įprastą terminuotąjį ar terminuotą kaupiamąjį indėlį. Taigi dabar galima taupyti netikėtiems gyvenimo atvejams ir būti užtikrintiems, kad ypatingu gyvenimo atveju bus išsaugotos jau sukauptos palūkanos. Ar tai svarbu ir jums? Užsukite į artimiausią SEB banko skyrių ir sužinokite daugiau apie indėlį juodai dienai. (Užs. 470)

18

Laisvalaikis

Šeštadienis

Kryžiažodis

2011 m. liepos 9 d. • Nr. 53–54 (9072–9073) Valstiečių laikraštis

Horoskopai (liepos 11–17 d.) Avinai turės ginti savo dalykinius pasiūlymus, kurių kažkas nenori priimti savanaudiškais sumetimais. Jūsų nuomonei bus pritarta, bet planą vis dėlto reikės pakoreguoti. Finansiniu požiūriu savaitė bus nuostabi. Verslininkai gali atidaryti naują biurą. Didžiulis populiarumas tarp priešingos lyties atstovų – garantuotas. Valstybinėje įstaigoje dirbantys Jaučiai gaus papildomų įpareigojimų ir svarbią užduotį. Nuo to, kaip ją įvykdysite, priklausys jūsų karjera. Tie, kurie planavo kelionę, gali leistis į ją kartu su giminėmis ir bičiuliais. Romantiškas susižavėjimas virs kažkuo daugiau, bet elkitės garbingai. Jeigu negalvojate apie rimtus santykius, taip ir pasakykite savo draugui. Jaunimo laukia kelionė į kalnus. Dvyniai turės sutelkti dėmesį į naują projektą. Daug naudos gali duoti tarpininkavimas sudarant verslo sandorius. Komersantai turėtų priimti savo partnerių pasiūlymus. Prekybos operacijos žada gražaus pelno. Šiuos pinigus reikėtų investuoti į vertybinius popierius. Valdininkai bus paaukštinti. Asmeniniame gyvenime bus įdomių įvykių. Vėžys galės atsigriebti už neišnaudotas galimybes verslo srityje. Einamuosius reikalus turite sutvarkyti kuo anksčiau, kad gautumėte didelį pelną. Valstybės tarnautojai gali būti paaukštinti ir paskirti dirbti kitame mieste. Daug žadantys santykiai su priešingos lyties atstovu sukels aistrų audrą ir jausmų potvynį. Liūtai gaus lėšų savo įmonei atidaryti. Dailiosios lyties atstovėms, svajojančioms apie karjerą reklamos srityje, bus pateiktas įdomus pasiūlymas. Planetos užtikrins įspūdingas pergales sportininkams. Dar turite galimybių išvykti į įdomią kelionę – į ją leisitės artimiausiu metu su mylimu žmogumi ar giminaičiais. Santykiai su artimaisiais pasidarys tvirti ir nuoširdūs. Puikią naujieną sužinos tie, kurie dar tik svajoja sukurti šeimą. Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Atsakymai – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Juos rasite liepos 16 d. numeryje. Kryžiažodžio, spausdinto liepos 2 d., atsakymai: Vertikaliai: Orinokas. Airenas. Ravelinas. Džibutis. Sadatas. Ėsi. Esu. Jausmas. Alebarda. Ilga. Sirano. Taboras. Entimema. Mm. Piata. Okeanas. Asiurė. Atsainus. Horizontaliai: Kondoras. Liepa. Pilis. Ernis. Batai. Noru. Manitu. Katė. „Romar“. Lavis. Sesija. Mo. Taka. Maistu. Et. Ina. Sėbras. Radom. Na. Lesa. Airiai. Tesla. Sn. Magas. GSM. Sula. Mes. Pažymėtuose langeliuose: Kardoksas.

Anekdotai ☺ ☺ ☺ Autobuse sėdintis keleivis plūstasi: – Šiais laikais jaunimas toks neišauklėtas ir nemandagus! – Kaip, juk šis vaikinas iš karto užleido jums vietą! – Na ir kas. Mano žmona juk vis dar stovi. ☺ ☺ ☺ Po sekso. Jis: – Ar tu norėtum būti vyru? Ji: – Ne, o tu? ☺ ☺ ☺ Personalo vadovas kandidato teiraujasi apie šeimyninę padėtį. – Aš nevedęs, – atsako šis. – Tai nieko nebus, – tęsia vadovas. – Mes įdarbiname tik tuos žmones, kurie yra įpratę paklusti! ☺ ☺ ☺ Škotas parduotuvėje išragauja visas sūrių rūšis ir galiausiai apsisprendžia, kurią pirks. Pardavėjas teiraujasi: – Kiek pasverti? – Tik labai mažytį gabaliuką. Aš jį dėsiu į pelėkautus. ☺ ☺ ☺ Bankų plėšikas eilinį kartą stojo prieš teismą. Teisėjas klausia jo: – Kodėl jūs visada laužiatės į bankus? – Nes ten visada saugomi pinigai. ☺ ☺ ☺ Mėlynių nusėta moteris ateina pas gydytoją ir pasakoja, kad ją mušė vyras. Gydytojas stebisi: – Aš maniau, kad jis išvykęs? – Aš irgi maniau...

Naujos sutarties realizavimas Mergelei duos didelių dividendų. Drąsiai imkitės ilgalaikių projektų – astrologas garantuoja nemažą pelną. Bendradarbiavimas su verslo partneriais apsaugos nuo daugelio nesėkmių ir išgelbės nuo žlugimo. Tiems, kurie svajoja apie karjerą valstybinėje įstaigoje, pavyks įgyvendinti savo planus. Jeigu dabar dėsite visas pastangas savo reputacijai pagerinti, ateityje pasieksite didelių laimėjimų ir aukštai užkopsite karjeros laiptais.

Ateinanti savaitė bus labai sėkminga Svarstyklėms, dirbančioms didelėse organizacijose. Jos bus paskirtos į svarbų postą ir galės įgyvendinti savo svajones. Galima kelionė į užsienį. Žurnalistams jau paruoštas apdovanojimas, o verslininkams parengtas svarbus valstybinis užsakymas. Teks pasirūpinti savarankišką gyvenimą pradedančių vaikų likimu ir padėti jiems kopti karjeros laiptais. Savaitės pabaigoje kažkas gali sugadinti nuotaiką. Skorpionas gaus gerą darbą, apie kurį seniai svajojo. Sėkmė lydės tuos, kurie sportuoja ir tebesimoko. Pagerės darbo sąlygos. Visuotinio dėmesio centre atsidurs žiniasklaidos priemonių darbuotojai, bankų ir reklamos agentūrų tarnautojai. Savaitgalis žada daug džiugių įvykių ir linksmų švenčių, kurios suteiks malonių akimirkų. Šauliai vietoj partnerio laikinai apsiims vadovauti verslui. Komersantai ir valdininkai gaus daug pajamų. Bet per tuos reikalus nepamirškite savo sveikatos. Keldami sunkius daiktus, galite pasitempti nugarą arba susižeisti peties sąnarį. Atidėkite su rizika susijusius darbus geresniems laikams ir mėgaukitės poilsiu. Romantiški nuotykiai gali pažadinti rimtus jausmus, bet būkite atsargūs ir nekurkite rožinių ateities planų. Ožiaragiui teks atsisakyti poilsio ir praleisti savaitę sunkiai dirbant. Daugiausia dėmesio reikės skirti finansiniams klausimams spręsti, kelionėms ir politikai. Giminaičiai viską supras ir bus jūsų pusėje. Atminkite, kad be jų pagalbos nieko nepasieksite. Abiturientai įstos į prestižinę aukštąją mokyklą, o sportininkai laimės svarbias varžybas. Vandenis užbaigs verslo projektą ir gaus už tai gerą atlyginimą. Nemalonių staigmenų žada bylinėjimasis su kažkuriuo giminaičiu. Knygų leidėjai ir rašytojai pasirašys svarbią sutartį. Valstybės tarnautojai sužinos, kad keičiasi vyresnybė, bet dėl to neverta mesti darbo. Audringi romantiški jausmai užsimegs su kažkuriuo pavaldiniu, beje, kur kas jaunesniu už jus. Žuvims bus pasiūlyta imtis verslo projekto, kuris netrukus gali duoti didelių dividendų. Jūs tuo labai susidomėsite, bet reikia būti atsargiems. O apskritai ateinančią savaitę būtų geriausia pailsėti nuo reikalų. Jaunimas gali važiuoti į sporto stovyklą. Rekomenduojamas aktyvus poilsis ir tinkama mityba. Santykiuose su mylimu žmogumi gali iškilti problemų.

Dienos nuotrauka

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

2011 m. liepos 9 d. • Nr. 53–54 (9072–9073) Valstiečių laikraštis

Šeštadienis LTV2

Liepos 9, šeštadienis

„Bostoniečiai“.

8.30 9.00 9.25 9.35 10.00 10.30 12.00

13.30 15.30 16.00 16.10 18.00

18.30 19.00

20.25 20.30 21.00

23.15

Gimtoji žemė. „Pašėlę Tornberiai“. „Aviukas Šonas“. „Ragai ir kanopos sugrįžta“. Gustavo enciklopedija. Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. TV filmas „Raudonmedžio rojus“ (5). Juokis. Sveikinimų koncertas. Žinios (su vertimu į gestų k.). Sveikinimų koncertas. Vasaros ritmu. Geriausios LRT melodijos (k.). Kine kaip kine. Drama „Mano vaikystės ruduo“ (1977 m.). Loterija „Perlas“. Panorama. Skirmanto Sasnausko jubiliejinis koncertas. Melodrama „Bostoniečiai“ (1984 m., JAV, D. Britanija). (N-7)

Eteris

„Godzila“.

„Drąsiaširdis“.

„Tiesioginis kontaktas“.

6.30 Animac. f. „Muča Luča“. 6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“. 7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris II“. 7.45 Animac f. „Šiupininis“. 8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“. 8.35 Animac. f. „Antinas Dafis“. 9.00 Kažkas atsitiko (k.). 9.30 Girių horizontai. 10.00 Kino pusryčiai. Komedija „Trys nindzės. Pusdienis pramogų parke“ (1998 m., JAV). 12.05 Veiksmo komedija „Jeigu žvilgsniu galėtum nužudyti“ (1991 m., JAV). (N-7) 13.55 „Nepaprastoji istorija“. 14.55 „Eva Luna“. 15.54 Kitokie? 16.00 „Eva Luna“. 17.00 Neišgalvoti gyvenimai. 17.30 Valanda su Rūta. 18.45 Žinios. 19.00 Geriausi LNK koncertai. „Žvaigždžių duetai 5“. Geriausios dainos. 21.00 Veiksmo f. „Godzila“ (1998 m., JAV). (N-7) 23.50 Veiksmo f. „Snaiperis“ (1993 m., Peru, JAV). (N-14)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 Animac. serialas „Perla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai. Metalinė kova“. 9.00 Mistinė drama „Paviršius“ (2005 m., JAV). 10.00 Nuotykių f. „Mažojo indėno nuotykiai“ (1997 m., Kanada). 12.20 Komedija „Linkėjimai iš pakrantės“ (2007 m., JAV). 14.45 Šok su manimi. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Žaliosios vienybės koncertas. 21.20 Fantastinis veiskmo f. „Drąsiaširdis“ (2003 m., JAV). (N-7) 23.30 Komedija „Daug vargo dėl mokslo“ (2002 m., JAV). (N-7) 1.05 Komedija „Rinkimai“ (1999 m., JAV). (N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 8.00 Ekstrasensų mūšis (k.). 9.00 „Tauras“. Lietuvos galiūnų čempionatas 2011. I etapas, Trakai (k.). 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Amerikos talentai V (k.). 12.50 Baimės faktorius (k.). 13.50 „Dainos mamai“. Koncertas 15.10 Smagiausios akimirkos. 15.45 Nesėsi – nepjausi. 16.50 Atvirai su žvaigžde (k.). 17.50 „Srautas I“. 18.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Ekstrasensų mūšis. (N-7) 21.20 Veiksmo f. „Tiesioginis kontaktas“ (2009 m., JAV). (N-14) 23.15 Drama „Berlyno stebuklas“ (2008 m., Vokietija). 1.55 Bamba. (S)

8.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas. 8.45 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė. 9.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 9.15 Kelias. 9.30 Šventadienio mintys. 10.00 Mažųjų žvaigždžių valanda. 10.55 Gyvenimas gražus. 11.45 Etnokultūros ratas. „Ramuvos” judėjimas. 12.15 Kulinarinės kelionės. 12.40 Keliaukim! 13.05 Čiurlionio kodas (k.). 14.00 Aktoriaus Algimanto Masiulio 80-osioms gimimo metinėms. Teatro popietė. „Gintarinė vila”. 16.15 „Čiauškanti mašina“. Muzik. f. 16.35 Kuluarai (k.). 17.15 Savęs link. Parapsichologija karo pramonėje (k.). 17.45 Pasaulio dokumentika. „Keliaujantys namų dailintojai“ (k.). 18.45 Muzika gyvai. Valstybinio choro „Vilnius” 40-mečio koncertas. 20.20 Veidai. Arti toli. 21.00 „Lemtinga klaida“. Trileris. (N-14) 22.30 Panorama. 23.00 Lietuvos balsai. Nacionalinis chorų konkursas. 2009 m. (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Retrospektyva. „Kino režisierius A.Grikevičius”. 9.10 Sveikatos ABC (k.). 10.05 „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu”. Dok. serialas. 11.05 „Šunys darbininkai“. Dok. serialas. 12.10 „Mano puikioji auklė”. 12.40 „Šnipų žaidimai“. Nuotykių serialas.

Žinios šeštadienį ir sekmadienį – 24.00, 1.00, 2.00, 3.00, 4.00, 5.00, 6.00, 7.00, 07.31, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00, 23.00. 5.05 Su aušra.

LTV2

(Užs. 420)

Liepos 10, sekmadienis 8.30 Kaimo akademija. 9.00 „Sandokanas, Malaizijos tigras“. 9.25 „Kurmis ir...“ 9.35 „Pašėlę Tornberiai“. 10.00 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 10.30 Gustavo enciklopedija. 11.00 „Aviukas Šonas“. 11.15 Festivalis „Benai, plaukiam į Nidą 2011“. Vaikų koncertas „Mūsų šventė“. 1 d. 12.30 Pasaulio dokumentika. „Civilizacijų paslaptys. Ramzis. Dievo ar žmogaus rūstybė?“ 13.30 Dok. filmų ciklas „Šiaurietiškas būdas“. 14.00 „Prisiminimai apie Šerloką Holmsą“. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.). 16.15 Gamtos kodas. 17.00 Septynios Kauno dienos. 17.45 Popietė su Algimantu Čekuoliu. 18.15 Žingsnis po žingsnio. 18.30 Stilius. 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Trileris „Po apokalipsės“ (2004 m., Vokietija). (N-7) 23.30 Elito kinas. Romantinė drama „Morisas“.

6.30 Animac. f. „Muča Luča“. 6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“. 7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris II“. 7.45 „Šiupininis“. 8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“. 8.35 „Antinas Dafis“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai. Veiksmo f. „Žūtbūtins mūšis“ (1995 m., JAV). 12.00 Nuotykių komedija „Beveik didvyriai“ (1998 m., JAV). (N-7) 13.50 „Nepaprastoji istorija“. 14.55 „Eva Luna“. 17.00 Farai. 17.45 Įvykiai, sukrėtę Lietuvą (k). (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Teleloto. 20.00 Super KK2. (N-7) 21.00 Veiksmo trileris „Kruvinas deimantas“ (2006 m., JAV, Vokietija). (N-14) 23.55 Trileris „Tobula žmogžudystė“ (1998 m., JAV). (N-14)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 Animac. serialas „Perla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai. Metalinė kova“. 9.00 „Paviršius“. 10.00 Komedija „Skola tėtušiui“ (1994 m., JAV). 12.10 Fantastinė drama „Edvardas žirkliarankis“ (1990 m., JAV). 14.15 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 15.20 „Choras“. 16.20 Nuodėmių dešimtukas. 17.00 Tik tarp mūsų. 17.40 „Kobra 11“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Oranžinė manija. Krepšinio apžvalga. 19.30 Lietuvos talentai 2010. 22.35 Trileris „Iksmenai. Žūtbūtinis mūšis“ (2006 m., JAV, D.Britanija). (N-7) 0.45 Nuotykių filmas „Leidimas žudyti“ (1989 m., JAV). (N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 8.00 Ekstrasensų mūšis (k.). 9.00 Tauro ragas. 9.30 Laida apie žūklę ir medžioklę. 9.30 Statybų TV. 10.00 Sekmadienio rytas. 10.50 Melodrama „Laimės iliuzija“ (2007 m., Indija). 14.00 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654). 15.45 Nesėsi – nepjausi. 16.15 Tarp miesto ir kaimo (k.). 16.50 Atvirai su žvaigžde (k.). 17.50 „Srautas I“. (N-7) 18.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Ekstrasensų mūšis. 21.20 Melodrama „Granlundos palikimas“ (2009 m., Vokietija). (N-7) 23.15 Romantinė komedija „Išsiskyrimo miestas“ (k.). (N-14) 1.20 Bamba. (S)

8.00 Gimtoji žemė. 8.30 Rytas su ... žurnaliste Ligita Žakevičiene. 9.20 Vienas eilėraštis. 9.30 Mokyklos langas. 10.00 Miesto kodas. 10.50 Mūsų miesteliai. Liškiava (k.). 11.40 Muzika gyvai (k.). 13.15 Būtovės slėpiniai. 14.05 Kine kaip kine. 14.30 Aktoriaus Algimanto Masiulio 80-osioms gimimo metinėms. „Mano vaikystės ruduo“. Drama. 15.45 Aktoriaus Algimanto Masiulio 80-osioms gimimo metinėms. 15.55 Dalia Kutraitė kalbina ... Aloyzą Sakalą (k.). 16.25 Krašto garbė. 17.15 Sietynas (k.). 17.45 Dok. filmų ciklas „Senieji Lietuvos vienuolynai”. 18.55 Auksinės melodijos. Koncertas „Ar jauti mano meilę?” 20.30 Melodrama „Bostoniečiai“. (N-7) 22.30 Panorama. 22.45 LNOBT spektaklis. Dž. Verdžio opera „Kaukių balius”.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Etnos. 9.10 „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu”. Dok. serialas. 11.05 „Šunys darbininkai”. Dok. serialas. 12.10 „Mano puikioji auklė”. 12.40 Kitokie? 12.46 „Šnipų žaidimai”. 13.40 Makaliaus kelionės. 14.05 „Senosios Kristinos nutikimai“. Humoro serialas. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. (N-7) 16.00 „Gražiosios melagės”. Serialas. (N-7) 17.00 „Liežuvautoja“. (N-7)

5.05 5.45 6.03 8.03 9.03

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Ryto garsų savaitė. Mes, moterys (k.).

13.40 Sąžinės balsas. 14.05 „Senosios Kristinos nutikimai”. Humoro serialas. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. Humoro serialas. (N-7) 16.00 „Gražiosios melagės”. Serialas. (N-7) 17.00 „Liežuvautoja”. (N-7) 18.00 „Skaičiai”. Kriminalinis serialas. (N-7) 19.00 „Gailestingumo ligoninė”. (N-7) 20.00 „Rubikonas”. (N-7) 21.00 „Lengvi pinigai“. Drama. (N-7) 22.50 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 23.50 „Senosios Kristinos nutikimai“.

TV6 9.15 9.30 10.00 11.15 12.10 12.40 13.35 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 21.30 22.00 23.00 23.55 0.50

Teleparduotuvė. Vienam gale kablys. Robinzonai. Lietuva. „Heraklis. Legendinės kelionės“. „Kol mirtis išskirs“. Komedija. (N-7) „Gordono Ramzio virtuvės košmarai“. Kulinarinis šou. Pakvaišęs sportas. Jokių kliūčių! Aukščiausia pavara. „X mutantai“. Jokių kliūčių! Norite – tikėkite, norite – ne! „Diena po rytojaus“. Veiksmo f. (N-7) „Simpsonai“ (1). Animac. serialas. „Po uragano“. (N-7) „Vilko bilietas“ (2). „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. „Ledi Čaterli istorijos“. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 8.10 Filmas visai šeimai „Ačiū, užteks”. Komedija. 5.45 6.03 6.30 7.05 7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30

Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Gamta – visų namai. Spaudos apžvalga. Ryto garsai. Kultūros savaitė. Sveikata. Sudie, XX amžiau. Lietuvos diena. Baladės. Kaip žmonės gyvena. Laida rusų kalba.

18.00 „Skaičiai”. (N-7) 19.00 „Gailestingumo ligoninė”. Serialas. (N-7) 20.00 „Rubikonas”. (N-7) 21.00 Sekmadienio romantika. „Iš Utos Danielos kolekcijos. Tobulos vestuvės“. Romantinis f. (N-7) 22.55 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 23.55 „Senosios Kristinos nutikimai”.

TV6 8.45 9.00 9.30 10.00 11.15 12.10 12.40 13.35 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00

21.30 22.00 23.00 23.55 0.50

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. Vienam gale kablys. Robinzonai. Lietuva. Gordono Ramzio virtuvės košmarai. „Kol mirtis išskirs“. Komedija. (N-7) Topmodeliai. Pakvaišęs sportas. Jokių kliūčių! „Iš peties“. Realybės šou. „X mutantai“. Fantastinis nuotykių serialas. Jokių kliūčių! Norite – tikėkite, norite – ne. „Formulės-1” pasaulio čempionato Didžiojo Didžiosios Britanijos prizo lenktynės. Vaizdo įrašas. „Šeimos bičas“. „Po uragano“. (N-7) „Vilko bilietas“. (N-14) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. „Ledi Čaterli istorijos“. Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.30 10.00 10.30

TV parduotuvė. Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Girių takais. Dok. serialas „Gimę žudyti“. 11.00 Šiandien kimba. 11.30 Reporteris (k.). 10.03 11.03 12.10 13.03 13.47 14.03 14.28 16.30 17.03 17.30

Tetos Betos viktorina. Muzika Tau. Lietuvos diena. Radijo teatras. Retro. Septynios sporto dienos. Gera girdėti. Laida rusų kalba. Literatūros akiračiai. Atsiliepk dainoj.

19

10.00 Dok. serialas „Katastrofų tyrimai“. (k.). Namų daktaras. Griūk negyvas! Skonio reikalas. Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.). (N-7) 14.00 „Mitų griovėjai”. 15.00 „Pora kaip tvora” (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras. 18.10 Žinios. Orai. 18.05 Gongo Gangas. 19.00 2011 m. pasaulio jaunimo krepšinio (vaikinų iki 19 m.) čempionatas. 1/2 finalo. Tiesioginė transliacija iš Rygos. Pertraukoje – Žinios. 20.45 Žinios. Orai. 21.15 2011 m. pasaulio jaunimo krepšinio (vaikinų iki 19 m.) čempionatas. 1/2 finalo. Tiesioginė transliacija iš Rygos. Pertraukoje – Žinios. 23.00 „Senelės berniukas”. Komedija. (N-14) 1.00 „Zona”. (N-14) 11.00 11.30 12.05 13.00

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 7.10 7.25 7.35 8.45 9.00 9.20 10.00 11.00 11.25 14.30 17.20 19.05 20.00 20.20 22.30 0.15 1.25

Naujienos. Top-shop. Animacinis f. Gudruolės ir gudruoliai. Ganytojo žodis. Naujienos. Skanėstas. Gyvenimo skonis. Naujienos. Vaidybinis f. „Kriminalinis talentas”. TV serialas „Šeimos namai”. Vaidybinis f. „Jauna žmona”. Viengungystės vainikas. Laikas. Šlovės minutė. Linksmųjų ir išradingųjų klubas. Vaidybinis f. „Meilės nuojauta”. Muzikinis kanalas.

17.03 Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena. 18.10 Sveikinimų ratas. 19.03 Auksinės kolekcijos. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.33 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. V.Bložė. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

12.00 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Sugrįžimas į pitono urvą”. (N-7) 13.00 „Mis Lietuva 2011” (k.). 15.00 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ekovizija (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.05 Ilgai ir laimingai. 19.00 2011 m. pasaulio jaunimo krepšinio (vaikinų iki 19 m.) čempionatas. Rungtynės dėl 3 vietos. Tiesioginė transliacija iš Rygos. Pertraukoje – Žinios. 20.45 Žinios. Orai. 21.15 2011 m. pasaulio jaunimo krepšinio (vaikinų iki 19 m.) čempionato finalas. Tiesioginė transliacija iš Rygos. Pertraukoje – Žinios. 23.15 Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai”. (N-7) 0.20 Du karaliai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 7.10 7.25 7.50 8.20 9.00 9.20 9.35 10.30 11.00 11.25 13.20 16.35 18.05 20.00 21.10 22.25 0.20 1.10 18.10 19.03 20.03 20.24 21.03 23.48

Naujienos. Top-shop. Laida kariams. Grok, armonika! Sveikata. Naujienos. Padriki užrašai. Kol visi namie. Fazenda. Naujienos. Vaidybinis f. „Rudens maratonas”. TV serialas „Šeimos namai”. V.Dobrynino koncertas. TV serialas „Paslaptingomis aplinkybėmis”. Laikas. Didelis skirtumas. Vaidybinis f. „Laiškai Džuljetai”. Yesterday live. Muzikinis kanalas.

Laisvai! Vudstoko vaikai. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. B.Pūkelevičiūtė. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

20

Šeštadienis

Eteris

LTV2

Liepos 11, pirmadienis

8.00 8.30 9.00 11.30 12.00 13.00 13.30 14.20 14.35

„Snaiperio taikinyje“.

Farai.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Teisė žinoti (k.). 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.00 Sveikinimų koncertas (k.). 14.15 Žingsnis po žingsnio (k.). 14.30 Savaitė (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. 19.45 Klausimėlis.lt. 20.00 Myliu krepšinį. 2011 m. Europos krepšinio čempionatui artėjant. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Bėdų turgus. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Keliaukime po Lietuvą. 22.30 Vasaros ritmu. Geriausios LRT melodijos. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Snaiperio taikinyje“.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 KK2. (N-7) 9.50 Super KK2 (k.). (N-7) 10.50 Nuotykių komedija „Beveik didvyriai“ (k.). 12.40 Farai (k.). 13.10 „Superdidvyrių komanda“. 13.40 „Policijos akademija“. 14.10 „Tomo ir Džerio pasakos“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 Premjera „Elenos paslaptis“. 17.40 Serialas „Dabar ir visada IV“. 18.45 Žinios. 19.10 Farai. 19.40 „Pavogta laimė“. 20.10 „Aš myliu Lietuvą“. Realybės šou. (N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 „Specialioji Los Andželo policija“. 23.35 „Karališkos kančios“. (N-7) 0.35 „Vampyro dienoraščiai“. (N-14) 1.35 „Ozas“.

„Simpsonai“.

6.55 7.25 7.55 8.55 10.00 10.30 11.10 13.15 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00 21.00 21.40 22.00 23.10 1.45 2.35

„Hana Montana“. „Simpsonai“. „Mano vaikinai“. „Meilės sūkuryje“ (N-7). „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. Komedija „Skola tėtušiui“ (1994 m., JAV). Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. „Futurama“. „Hana Montana“. „Legenda apie Tarzaną“. „Simpsonai“. „Aurora“. (N-7) „Marinela“. (N-7) TV3 žinios. Prieš srovę. Vasara pagal Rūtą. Pasirink mane. Pasimatymų šou. (N-7) TV3 žinios. „Viešbutis „Babilonas“. (N-7) Veiksmo f. „Delta“ būrys“ (1986 m., JAV, Izraleis). (N-14) „Kaltės kaina“. (N-7) „Biuras“. (N-7)

„Ašmenys“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos. „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ 10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 Tarp miesto ir kaimo. 12.15 Televitrina. 12.45 Sveikinimų koncertas (k.). (N-7) 14.30 Smagiausios akimirkos. 15.15 Baimės faktorius. 16.20 „Dapkai ir Butkai II“. 16.50 „Linksmasis našlys“. 17.35 „Miesčionys I“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Veiksmo drama „Ašmenys“ (2010 m., D.Britanija). (N-14) 22.55 Baimės faktorius (k.). 23.55 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 1.05 Karštas vakaras. 1.40 Bamba. (S)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Skirmanto Sasnausko jubiliejinis koncertas (k.). 13.45 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.). 14.30 Myliu krepšinį. 2011 m. Europos krepšinio čempionatui artėjant (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Stilius. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu. Geriausios LRT melodijos. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „24 valandos“.

Aš myliu Lietuvą.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Tomo ir Džerio pasakos“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“ 8.50 KK2. (N-7) 9.50 FTB (k.). 10.40 „Pavogta laimė“ (k.). 11.40 Farai (k.). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k). 13.10 „Superdidvyrių komanda“. 13.40 „Policijos akademija“. 14.10 „Tomo ir Džerio pasakos“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 Premjera „Elenos paslaptis“. 17.40 „Dabar ir visada V“. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. 19.40 „Pavogta laimė“. (N-7) 20.10 Aš myliu Lietuvą. (N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo trileris „Galutinis tikslas 2“ (2003 m., JAV, Kanada). (N-7) 1.05 „Išrinktieji“.

„Pasikeisti vietomis“.

6.40 6.55 7.25 7.55 8.55 10.00 10.30 11.10 12.05 12.40 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00 21.00 21.40 22.00 23.00

1.20 2.10

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Mano vaikinai“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. Vasara pagal Rūtą. Pasirink mane. Pasimatymų šou. Norite – tikėkite, norite – ne! „Futurama“. „Hana Montana“. „Legenda apie Tarzaną“. „Simpsonai“. „Aurora“. (N-7) „Marinela“. (N-7) TV3 žinios. Farai. (N-7) Ūkininkas ieško žmonos. Pasirink mane. Pasimatymų šou. (N-7) TV3 vakaro žinios. „Vilko bilietas“. (N-7) Komedija „Pasikeisti vietomis“ (1983 m., JAV). (N-7) „CSI Majamis“ (N-7) „Biuras“. (N-7)

15.05 16.00 16.30 17.00

17.50 18.35 19.05 20.50 21.30 22.00 0.15 0.45

Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). Mažųjų žvaigždžių valanda (k.). Etnokultūros ratas (k.). „Makleodo dukterys“. Iš kultūros istorijos. „Reformacija ir švietimas“. Dalia Kutraitė kalbina... Aloyzą Sakalą. 1998 m. (k.). Miesto kodas (k.). Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Pasaulio dokumentika. „Civilizacijų paslaptys. Ramzis. Dievo ar žmogaus rūstybė?“ „Likimo valsas“. Sietynas. Detektyvo klasika. „Prisiminimai apie Šerloką Holmsą“. Septynios Kauno dienos. Dok. f. ciklas „Šiaurietiškas būdas“ (2). Elito kinas. „Morisas“. Romantinė drama. (N-14) Panorama. „Snaiperio taikinyje“. (N-7)

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. 9.10 „Edas, Edis ir Edys”. Animac. serialas. 9.40 „Antinas Gudruolis“. 10.05 „Supermergaitės”. 10.30 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi”. 11.00 „San Francisko raganos“. 12.00 „Gilmoro merginos“. Serialas šeimai. 13.00 „Velniūkštė“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI“. 15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”.

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00. 5.05 Spaudos apžvalga.

LTV2

Liepos 12, antradienis

„Komisaras Reksas“.

2011 m. liepos 9 d. • Nr. 53–54 (9072–9073) Valstiečių laikraštis

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30

„Rameno mergina“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos. „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“. 10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Romantinė drama „Granlundos palikimas“ (k.). (N-7) 14.35 Smagiausios akimirkos. 15.15 Baimės faktorius. 16.20 „Linksmasis našlys“. 16.50 „Dapkai ir Butkai II“. 17.35 „Miesčionys I“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Romantinė komedija „Rameno mergina“ (2008 m., JAV, JAponija). (N-7) 23.10 Baimės faktorius (k.). 0.10 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 1.20 Karštas vakaras (k.). 1.55 Bamba. (S)

12.00 12.55 13.30 14.20 15.10 15.50 16.00 16.25 16.35 17.00 17.50 18.35 19.05 20.15 21.10 23.00 23.30

24.00 0.30

Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“ „Pašėlę Tornberiai“. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). Miesto kodas (k.). Sietynas (k.). „Makleodo dukterys“. Čiurlionio kodas. (k.). Septynios Kauno dienos. Vienas eilėraštis. Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“ „Pašėlę Tornberiai“. Gyvenimas gražus. „Likimo valsas“. TV serialas. Kaimo akademija. LTV aukso fondas. „Dviese sūpuoklėse“ (1). TV filmas. Veidai. Auksinio balso konkursas „Triumfo arka”. 2010 m. „Lemtingi metai“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Koncertuoja M.Sogny fondo jaunieji pianstai. 2 d. Panorama. Valstybinio choro „Vilnius” 40-mečio koncertas (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. Animac. serialas. 9.10 „Edas, Edis ir Edys”. Animac. serialas. 9.40 „Antinas Gudruolis”. Animac. serialas. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi”. Animac. serialas. 11.00 „San Francisko raganos II”. 12.00 „Gilmoro merginos”. Serialas šeimai. 13.00 „Velniūkštė“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI“. Humoro serialas. (N-7) 15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai“. 18.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. 21.00 „Kosminis krepšinis“. Komedija. 22.40 „Detektyvė Džonson” (k.). 23.40 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Angelas“. 11.00 „Kobra 11“. Nuotykių serialas. (N-7) 12.00 „Keliautojas į praeitį“. Fantast. serialas. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Rezidentai“. (N-14) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Keliautojas į praeitį“. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Rezidentai“. Komedija. (N-14) 21.30 „Žurnalistai“. Humoro laida. 21.35 „Prisikėlęs iš pragaro VI“. Siaubo trileris. (N-14) 23.25 „Pietų parkas“. 23.55 „CSI Niujorkas“. 0.50 „Heraklis. Legendinės kelionės“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Dok. serialas „Katastrofų tyrimai”. „Irano įkaitų drama” (k.). 8.40 Griūk negyvas! 8.50 Super L.T. (N-7) 9.20 „Pora kaip tvora”. 9.45 Kas tu toks? (k.) 10.10 Teletabiai. 10.40 Šiandien kimba. 11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 12.05 Griūk negyvas! 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30

Su aušra Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai Spaudos puslapiai. Laida „112“. Tarp Rytų ir Vakarų. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Namai namučiai. Atsiliepk dainoj. Laida rusų kalba.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos” (1). Veiksmo serialas. (N-7) 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 „Garbingi žmonės“. Trileris (N-14) 23.20 „Detektyvė Džonson” (k.). 0.20 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.). (N-7)

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 21.35 0.05 0.30 1.25

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. „Angelas“. „Kobra 11“. „Keliautojas į praeitį“. Fantast. serialas. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija. Teleparduotuvė. „Heraklis. Legendinės kelionės“. Mitologinis fantast. f. „Angelas“. „Kobra 11“. „Keliautojas į praeitį“. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija. „Žurnalistai“. Humoro laida. „Pakvaišę dėl Merės“. Komedija. (N-7) „Pietų parkas“ „CSI Niujorkas“. „Heraklis. Legendinės kelionės“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 8.50 9.20 9.45 10.40 11.10

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai. Super L.T. „Pora kaip tvora” (k.). „Kas tu toks?” Namų daktaras (k.). Šeimų dvikova „Akropolio” turnyras (k.). Laida „112“. Ant svarstyklių. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Litas prie lito. Duetai. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Mažoji studija. Kultūra ir religija.

12.30 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Sugrįžimas į pitono urvą” (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Gongo Gangas (k.). 14.50 Griūk negyvas! 15.00 Super L.T. (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora”. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.15 „Sodo detektyvės”. (N-7) 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 „Zona”. (N-14) 23.15 „Sodo detektyvės” (k.). 0.20 „Pora kaip tvora” (k.). 0.50 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.25 Animacinis f. 16.30 Federalinis teisėjas. 16.40 Detektyvai. 17.20 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.15 Tegul kalba. 19.20 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Chiromantas. Likimų linijos”. 22.10 Paskutinis Amerikos daugkartinio naudojimo kosminis laivas. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.30 TV serialas „Užburta apylinkė”. 0.35 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 1.40 Naktinis eteris. 17.03 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Tarp Rytų ir Vakarų (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika A.Jonynas. LR himnas. Nakties programa.

12.05 13.00 13.30 14.00 14.40

Skonio reikalas (k.). Reporteris (k.). TV parduotuvė. Lietuva tiesiogiai. „Sodo detektyvės”. (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). Žinios. Orai. Kas tu toks? Žinios. Lietuva tiesiogiai. Žinios. Orai. „Sodo detektyvės”. TV serialas. (N-7) Super L.T. 20 minučių. Orai. Griūk negyvas! Reporteris. Lietuva tiesiogiai. „Zona“. (N-14) „Sodo detektyvės” (k.). „Pora kaip tvora” (k.). Reporteris.

15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.20 18.00 18.15 19.25 20.00 20.25 21.00 21.35 22.15 23.15 0.20 0.50

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.40 Detektyvai. 17.20 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.15 Tegul kalba. 19.20 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Chiromantas. Likimų linijos”. 22.05 Valentina Tolkunova. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.30 TV serialas „Užburta apylinkė”. 0.35 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 1.40 Naktinis eteris. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gamta – visų namai. Mažoji studija. Dievo žodis. Ant svarstyklių (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. E.Kunavičius. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

Šeštadienis

2011 m. liepos 9 d. • Nr. 53–54 (9072–9073) Valstiečių laikraštis

LTV2

Liepos 13, trečiadienis

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30 11.45

Nacionalinė paieškų tarnyba.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai (k.). 13.30 Gustavo enciklopedija (k.). 14.00 Pasaulio dokumentika. „Keliaujantys namų dailintojai“ (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu. Geriausios LRT melodijos. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „24 valandos“.

„Energingas žmogus“.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Tomo ir Džerio pasakos“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 KK2. (N-7) 9.50 Nuo... Iki... (k.). 10.40 „Pavogta laimė“ (k.). 11.40 Farai (k.). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k). 13.10 „Superdidvyrių komanda“. 13.40 „Policijos akademija“. 14.10 „Tomo ir Džerio pasakos“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 Premjera „Elenos paslaptis“. 17.40 „Dabar ir visada V“. 18.45 Žinios. 19.10 Farai. (N-7) 19.40 „Pavogta laimė“. 20.10 Aš myliu Lietuvą. (N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo trileris „Energingas žmogus“ (1992 m., JAV). (N-14) 0.15 „Vampyro dienoraščiai“ 1.15 „Ozas“.

„Kruvinas atlygis“.

6.40 6.55 7.25 7.55 8.55 10.00 10.30 11.10 12.05 12.40 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 17.40 18.45 19.10 20.00 21.00 21.40 22.00 22.05 23.05 0.45 2.30

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Mano vaikinai“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. Ūkininkas ieško žmonos. Pasirink mane. Pasimatymų šou. Norite – tikėkite, norite – ne! „Futurama“. „Hana Montana“. „Legenda apie Tarzaną“. „Simpsonai“. „Aurora“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Svotai“. TV3 žinios. Prieš srovę. Didieji pokyčiai. Realybės šou. Pasirink mane. Pasimatymų šou. TV3 žinios. Vikingų loto. „Melo teorija“. Trileris „Kruvinas atlygis“ (2008 m., JAV). (N-14) „CSI Majamis“. (N-7) „Biuras“. (N-7)

Eteris

13.30 14.20 15.10 16.00 16.25 16.35 17.00 17.50 18.00

„Kietakaktis“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos. „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“. 10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Drama „Berlyno stebuklas“ (k.). 14.45 Smagiausios akimirkos. 15.15 Baimės faktorius. 16.20 „Linksmasis našlys“. 16.50 „Dapkai ir Butkai II“. 17.35 „Miesčionys I“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Komedija „Kietakaktis“ (2010 m., JAV). (N-7) 23.05 Baimės faktorius (k.). 0.05 „Srautas I“. 1.05 Karštas vakaras (k.). 1.40 Bamba. (S)

18.45 19.05 20.45 21.20

22.30 23.00 23.30 24.00 0.30 1.20

Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Pašėlę Tornberiai“. Labas rytas. Kultūros paveldas. „Pietizmas. Kas tai?“ (1). Auksinio balso konkursas „Triumfo arka”. 2010 m. (k.) „Makleodo dukterys“. Būtovės slėpiniai. Veidai. Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Pašėlę Tornberiai“. Be pykčio. Vienas eilėraštis. Tarptautinės šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius’11” atidarymas. Iš kultūros istorijos. „Reformacija ir švietimas“ (k.). Europos kinas. „Mano mielas kaimelis“. Komedija. (N-7) Brydė. Literatūriniai ryšiai su Lenkijos lietuviais. Dok. f. ciklas „Senieji Lietuvos vienuolynai”. „Tytuvėnų bernardinų vienuolynas ir bažnyčia“. Dalia Kutraitė kalbina. Menininkai... 1999 m. Pasaulio dokumentika. „Į gamtą“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras. Panorama. Gyvenimas gražus (k.). „24 valandos“.

TV1 8.00 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. Animac. serialas. 9.10 „Edas, Edis ir Edys”. 9.40 „Antinas Dafis“ (1). Animac. serialas. 10.05 „Supermergaitės”. Animac. serialas. 10.30 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi”. 11.00 „San Francisko raganos II”.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

LTV2

(Užs. 420)

Liepos 14, ketvirtadienis 6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai 13.30 Dok. f. „Žalios girios ainiai“. 14.05 „Šilko kelias“ (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Dok. serialas „Šilko kelias“. 19.30 Pramoginė informacinė laida „Vasaros spalvos“. Tiesiogiai iš pajūrio. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.07 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.45 Dok. f. ciklas „Šiaurietiškas būdas“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Pasaulio dokumentika. „Keliaujantys namų dailintojai“.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Tomo ir Džerio pasakos“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 KK2. 9.50 Abipus sienos. 10.40 „Pavogta laimė“. 11.40 KK2 (k). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k.). 13.10 „Superdidvyrių komanda“. 13.40 „Policijos akademija“. 14.10 „Tomo ir Džerio pasakos“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 17.40 „Dabar ir visada V“. 18.45 Žinios. 19.10 Įvykiai, sukrėtę Lietuvą. (N-7) 20.10 Farai. (N-7) 20.50 Aš mylių Lietuvą. 21.30 Pričiupom! (N-7) 22.00 Žinios. 22.30 Kriminalinis trileris „Karas be taisyklių“ (1998 m., JAV). (N-14) 0.20 „Vampyro dienoraščiai“. 1.20 Sveikatos ABC (k.).

6.40 6.55 7.55 8.55 10.00 10.30 11.10 12.05 12.40 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00 21.00 22.00 21.40 22.00 23.00

1.00 2.45

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Mano vaikinai“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) Didieji pokyčiai. (N-7) Pasirink mane. Pasimatymų šou. Norite – tikėkite, norite – ne! „Futurama“. „Hana Montana“. „Legenda apie Tarzaną“. Animac. serialas. „Simpsonai“. (N-7) „Aurora“. (N-7) „Marinela“. (N-7) TV3 žinios. Prieš srovę. (N-7) Nuodėmių dešimtukas. „Pasirink mane“. Pasimatymų šou. Drama „Pagrindinis įkaltis“. (2011 m., JAV). (N-7) TV3 žinios. „Pagrindinis įkaltis“ Romantinė komedija „Tokie jau tie vyrai“ (2005 m., JAV) (N-7) „CSI Majamis“. (N-14) „Biuras“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos. „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ 10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Romantinė komedija „Rameno mergina“ (k.). (N-7) 14.45 Smagiausios akimirkos. 15.15 Baimės faktorius. 16.20 „Linksmasis našlys“. 16.50 „Dapkai ir Butkai II“. 17.35 „Miesčionys I“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Drama „Mulan“ (2009 m., JAV, Kinija). (N-14) 23.30 Baimės faktorius. 0.30 „Srautas I“ (k.). (N-14) 1.30 Karštas vakaras. 2.05 Bamba. (S)

8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Sandokanas, Malaizijos tigras“. Animac. f. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras (k.). 12.00 Dok. filmų ciklas „Senieji Lietuvos vienuolynai” (k.). 13.05 Kaimo akademija. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Krašto garbė (k.). 15.15 Kasdienybės aitvarai (k.). 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.30 „Sandokanas, Malaizijos tigras“. 16.55 Mūsų miesteliai. Liškiava (2). 17.45 „Likimo valsas“. 18.30 Mokyklos langas (k.). 19.05 UEFA Europos lygos 2 kvalifikacinio etapo pirmosios rungtynės. Tauragės „Tauras”– „Den Haag” (Olandija). Tiesioginė transliacija iš Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadiono. 20.55 Kuluarai. 21.40 „Dainuoja Nijolė Ambrazaitytė“. Muzik. f. 22.10 Savęs link. Mįslingi reiškiniai. NSO (1). 22.45 Pasaulio dokumentika. „Striomsio viloje“. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Orkestrinės muzikos vakaras. 24.00 Panorama. 0.30 Be pykčio. 1.20 „24 valandos“.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. 9.10 „Edas, Edis ir Edys”. Animac. serialas. 9.40 „Antinas Dafis”. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“. 11.00 „San Francisko raganos II”. 12.00 „Gilmoro merginos“. Serialas šeimai. 13.00 „Velniūkštė”.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

12.00 „Gilmoro merginos”. Serialas šeimai. 13.00 „Velniūkštė”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI”. 15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (1). Nuotykių serialas. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. Veiksmo serialas. 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 „13 rajonas”. Veiksmo komedija. (N-7) 22.40 „Detektyvė Džonson” (k.). 23.40 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 21.35 23.20 23.55 0.50

Teleparduotuvė. „Angelas“. „Kobra 11“. (N-7) „Keliautojas į praeitį“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija. Teleparduotuvė. „Heraklis. Legendinės kelionės“. „Angelas“. „Kobra 11“. (N-7) „Keliautojas į praeitį“. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija. „Žurnalistai“. „Fantastinis būrys“. Veiksmo f. (N-14) „Pietų parkas“. „CSI Niujorkas“. „Heraklis. Legendinės kelionės“.

Lietuvos ryto TV 6.34 7.10 7.40 8.10 8.50 9.20 9.45 10.40

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai. Super L.T. „Pora kaip tvora” (k.). Kas tu toks? Girių takais.

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Mes, moterys. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 19.03 Sveikinimų ratas.

14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI”. 15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (2). Nuotykių serialas. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. Telenovelė. (N-7) 18.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. Veiksmo serialas. 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 Ketvirtadienio detektyvas „Pavojingasis Deivisas”. (N-14) 22.35 „Detektyvė Džonson” (k.). 23.35 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.). 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 21.35 23.40 0.10 1.05

Teleparduotuvė. „Angelas“. „Kobra 11“. „Keliautojas į praeitį“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Teleparduotuvė. „Heraklis. Legendinės kelionės“. „Angelas“. „Kobra 11“. „Keliautojas į praeitį“. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija. „Žurnalistai“. „Konfeti“. Romantinė komedija. (N-7) „Pietų parkas“. (N-14) „CSI Niujorkas“. „Heraklis. Legendinės kelionės“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 8.50 9.20 9.45 10.40 11.10

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30 19.03

11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras. 12.05 Gongo Gangas (k.). 13.00 Reporteris. 13.30 TV parduotuvė. 14.00 „Sodo detektyvės” (k.). 15.00 Super L.T. (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora”. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.15 „Sodo detektyvės”. (N-7) 19.25 Super L.T. (N-7) 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 21.35 Festivalis „Tamsta muzika”. „Antis”. 22.15 Ekovizija. Žalioji idėja. 23.40 Saugus eismas. 23.05 „Sodo detektyvės” (k.). 0.05 Du karaliai. 1.10 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.40 Detektyvai. 17.15 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.15 Tegul kalba. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Chiromantas. Likimų linijos”. 22.10 Liudytojai. 23.25 Lietuvos „Laikas”. 23.35 TV serialas „Užburta apylinkė”. 0.40 TV serialas „Pėdsakas”. 1.10 Detektyvai. 1.45 Naktinis eteris. 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

12.05 13.00 13.30 14.00 14.57 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.20 18.00 18.25 19.25 20.00 20.25 21.00 21.35 22.15 23.15

TV6

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai. Super L.T. „Pora kaip tvora” (k.). Kas tu toks? Griūk negyvas! Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Laida 112. Forumas. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Sveikata (k.). Žalioji banga. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti. Sveikinimų ratas.

21

0.15 0.45

Vakaro pasaka. Žinių amžius (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. S.Jonauskas. LR himnas. Nakties programa.

Ilgai ir laimingai (k.). Reporteris (k.). TV parduotuvė. „Sodo detektyvės” (k.). Saugus eismas. Super L.T. (k.). (N-7) Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). Žinios. Orai. Kas tu toks? Žinios. Orai. Lietuva tiesiogiai. Žinios. Orai. Ilgai ir laimingai. Super L.T. 20 minučių. Orai. Griūk negyvas! Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Dok. serialas „Katastrofų tyrimai”. „Kelto „Estonia” tragedija”. (N-7) Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.). (N-7) „Pora kaip tvora”. Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.35 Federalinis teisėjas. 16.40 Detektyvai. 17.20 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.15 Tegul kalba. 19.20 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Chiromantas. Likimų linijos”. 22.05 Žmogus ir įstatymas. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.35 TV serialas „Užburta apylinkė”. 0.35 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 1.40 Žvaigždėlaivis. 1.55 Naktinis eteris. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Literatūros akiračiai (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Forumas (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. R.Graibus. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

22

Šeštadienis

Eteris

Liepos 15, penktadienis

„Makleodo dukterys“.

„Prieš pakratant kojas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Pramoginė informacinė laida „Vasaros spalvos“ (k.). 11.00 Akiračiai. 12.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 13.30 Dok. f. „2000 km istorijos. Žygis žirgais iki Juodosios jūros“. (k.). 14.30 Keliaukime po Lietuvą (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai“. Finalas. Susitinka ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto ir Vilniaus universiteto komandos. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.09 Duokim garo! 22.45 Trileris „Deimantų medžioklė“ (2005 m., JAV, Kanada).

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „ Tomo ir Džerio pasakos“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 KK2. 9.50 Įvykiai, sukrėtę Lietuvą (k.). (N-7) 10.50 Geriausi LNK koncertai. „Žvaigždžių duetai 5“ (k). 13.10 „Superdidvyrių komanda“. 13.40 „Policijos akademija“. 14.10 „Tomo ir Džerio pasakos“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 17.40 „Dabar ir visada V“. 18.45 Žinios. 19.00 Geriausi LNK koncertai. „Kai švenčia Jaučiai“. 21.25 Nuotykių komedija „Prieš pakratant kojas“ (2002 m., JAV). (N-7) 23.20 Veiksmo f. „Rolerbolas“ (2001 m., JAV, Japonija, Vokietija). (N-7) 1.25 Kriminalinis trileris „Paslaptingas langas „ (2004 m., JAV). (N-7)

„Alvinas ir burundukai“.

6.40 6.55 7.25 7.55 8.55 10.00 10.30 11.10 12.05 12.40 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 17.40 18.45 19.10 20.00

21.50

0.05

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Mano vaikinai“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) Nuodėmių dešimtukas. „Pasirink mane“. Pasimatymų šou. Norite – tikėkite, norite – ne! „Futurama“. „Hana Montana“. „Legenda apie Tarzaną“. Animac. serialas. „Simpsonai“. (N-7) „Aurora“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Svotai“. TV3 žinios. Prieš srovę. Komedija šeimai „Alvinas ir burundukai“ (2007 m., JAV). (N-7) Komiška drama „Gera kompanija“ (2004 m., JAV). (N-7) Kriminalinė drama „Lemiamas taškas“ (2005 m., JAV, D.Britanija). (N-14)

2011 m. liepos 9 d. • Nr. 53–54 (9072–9073) Valstiečių laikraštis

LTV2

Smagiausios akimirkos.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos. „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“. 10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Komedija „Kietakaktis“ (k.). 14.45 Smagiausios akimirkos. 15.15 Baimės faktorius. 16.20 „Linksmasis našlys“. 16.50 „Dapkai ir Butkai II“. 17.35 „Miesčionys I“. 18.20 Mano šaunioji sodyba. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 Amerikos talentai V. 22.10 „Tauras“. Lietuvos galiūnų čempionatas 2011. II etapas, Alytus. 23.10 Veiksmo drama „Ašmenys“ (k.). (N-14) 1.05 Bamba. (S)

8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija (k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). 12.00 Be pykčio (k.). 12.55 Brydė. Literatūriniai ryšiai su Lenkijos lietuviais (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Savęs link. Mįslingi reiškiniai. NSO (k.). 14.50 Kultūros paveldas. „Pietizmas. Kas tai?“ (k.). 15.05 Negali būti. 15.30 Mokyklos langas (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija (k.). 17.00 Čiurlionio kodas. 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Laida S. 19.05 Gruzijos kino klasika. „Meilė iš pirmo žvilgsnio“. Melodrama. (N-7) 20.35 Iškilmingas jubiliejinis Žalgirio pergalės metų baigiamasis koncertas „Žalgirio atodangos”. 21.50 Būtovės slėpiniai. „Tebeieškant Žalgirio“ (1). 22.30 Pasaulio dokumentika. „Keliaujantys namų dailintojai“. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinės muzikos vakaras. 24.00 Panorama. 0.30 LTV aukso fondas. „Dviese sūpuoklėse“ (k.).

„Nemirtinga mylimoji“.

„Savas žmogus“.

„Gilus sukrėtimas“.

„Lemiamas koncertas“.

8.30 Gimtoji žemė. 9.00 „Pašėlę Tornberiai“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.35 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 10.00 Gustavo enciklopedija. 10.30 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 12.00 „Kaimynai“ (1). 13.15 Juokis. 15.30 Sveikinimų koncertas. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.). 16.10 Sveikinimų koncertas. 18.00 Kine kaip kine. 18.30 Drama „Skrydis per Atlantą“ (1983 m.). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Jūros šventė 2009. Grupės „Rondo“ koncertas. 22.30 Biografinė drama „Nemirtinga mylimoji“ (1994 m., JAV, D. Britanija). (N-7)

6.30 Animac. f. „Muča Luča“. 6.55 „Ozis ir Driksas“. 7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris II“. 7.45 „Šiupininis“. 8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“. 8.35 Animac. f. „Antinas Dafis“. 9.00 Kažkas atsitiko (k.). 9.30 Girių horizontai. 10.00 Kino pusryčiai. Animacinis f. „Kriminalinė raudonkepuraitės istorija“ (2005 m., JAV). 11.30 Veiksmo komedija „Bėgimas naktį“ (1988 m., JAV). 14.00 „Nepaprastoji istorija“. 14.55 „Eva Luna“. 17.00 Neišgalvoti gyvenimai. 17.30 Valanda su Rūta. 18.45 Žinios. 19.00 Geriausi LNK koncertai. „Žvaigždžių duetai 5. Geriausios dainos“. 21.00 Veiksmo trileris „Savas žmogus“ (2006 m., JAV). (N-7) 23.40 Trileris „Bebaimis“ (2000 m., JAV). (N-14) 1.45 Kriminalinis trileris „Žakas Merinas. Mirties instinktas“ (2008 m., Vokietija, Kanada, Prancūzija). (N-14)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 Animac. serialas. „Perla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai. Metalinė kova“. 9.00 Mistinė drama „Paviršius“ (2005 m., JAV). 10.00 Drama „Loch Nesas“ (1996 m., D. Britanija, JAV). (N-7) 12.05 Romantinė komedija „Undinės“ (1990 m., JAV). 14.20 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 14.55 Šok su manimi. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Naisių vasaros festivalis 2011. 21.10 Veiksmo f. „Gilus sukrėtimas“ (1998 m., JAV). (N-14) 23.30 Nuotykių f. „Raudonojo Spalio medžioklė“ (1990 m., JAV). (N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 7.30 Ekstrasensų mūšis (k.). 8.30 Autofanai. 9.00 „Tauras“. Lietuvos galiūnų čempionatas 2011. II etapas, Alytus (k.). 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Amerikos talentai V (k.). 12.50 Baimės faktorius (k.). 13.50 „Mylimam Tėveliui“. Koncertas. 15.40 Nesėsi – nepjausi. 16.15 Tarp miesto ir kaimo. 16.50 Atvirai su žvaigžde (k.). 17.50 „Srautas I“. 18.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Ekstrasensų mūšis. (N-7) 21.20 Veiksmo drama „Lemiamas koncertas“ (2009 m., JAV). (N-14) 23.20 Drama „Kelios dienos rugsėjį“ (2006 m., Italija, Prancūzija, Portugalija). 1.45 Bamba. (S)

9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.00 23.00 24.00

8.05 8.40 9.10 9.40 10.05

0.50

Teleparduotuvė. „Tazmanija”. „Edas, Edis ir Edys”. „Antinas Dafis”. „Supermergaitės”. Animac. serialas. 10.30 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi”. Animac. serialas. 11.00 „San Francisko raganos II”.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai.

8.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas. 8.45 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė. 9.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 9.15 Krikščionio žodis. 9.30 Šventadienio mintys. 10.00 Mažųjų žvaigždžių valanda. 10.55 Gyvenimas gražus. 11.45 Etnokultūros ratas. „Lietuvių dievų panteonas”. 12.15 Kulinarinės kelionės. 12.40 Keliaukim! 13.05 Čiurlionio kodas (k.). 14.00 Teatro popietė. Klaipėdos dramos teatro spektaklis „Kelias į Damaską” (1, 2). 16.50 Kuluarai (k.). 17.30 Savęs link. „Mįslingi reiškiniai. NSO“ (k.). 18.00 Pasaulio dokumentika. „Keliaujantys namų dailintojai“ (k.). 19.00 Muzika gyvai. Specialus labdaros koncertas „Musica liberat”. 21.00 „Geri laikai man pražūtingi“. Drama. (N-7) 22.30 Panorama. 23.00 Lietuvos balsai. Nacionalinis chorų konkursas. 2009 m. (k.).

TV1

5.05 5.45 6.03 6.30 7.05 7.30

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Gamta – visų namai. Spaudos apžvalga. Ryto garsai.

Teleparduotuvė. „Angelas“. „Kobra 11“. „Keliautojas į praeitį“. „Vedęs ir turi vaikų“. Pakvaišęs sportas. Teleparduotuvė. „Heraklis. Legendinės kelionės“. „Angelas“. „Kobra 11“. „Keliautojas į praeitį“. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Pretendentas”. Drama. (N-7) „Po uragano“. Krimin. serialas. (N-7) „Vilko bilietas“. Krimin. drama. (N-14) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. Fantastinis nuotykių serialas. „Ledi Čaterli istorijos“. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai.

10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Spaudos puslapiai. Sankryža. Akiračiai. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Auksinės kolekcijos. Gyvoji istorija. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema.

12.10 „Mano puikioji auklė”. Humoro serialas. 12.40 „Šnipų žaidimai“. Nuotykių serialas. 13.40 Sąžinės balsas. 14.05 „Senosios Kristinos nutikimai”. Humoro serialas. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. Humoro serialas. (N-7) 16.00 „Gražiosios melagės”. Serialas. (N-7) 17.00 „Pasitikėk manim” (1). 19.00 „Gailestingumo ligoninė”. (N-7) 20.00 „Rubikonas”. (N-7) 21.00 „Jeigu žvilgsniu galėtum nužudyti“. Veiksmo komedija. (N-7) 22.45 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 23.45 „Senosios Kristinos nutikimai“.

TV6 9.15 9.30 10.00 11.15 12.10 12.40 13.35 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00

8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Retrospektyva. „Dailininkas M.Skudutis”. 9.10 Sveikatos ABC (k.). 10.05 „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu”. Dok. serialas. 11.05 „Šunys darbininkai“. Dok. serialas.

8.50 9.20 9.45 10.40 11.10 12.05 13.00 13.30 14.00 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.25 19.25 20.00 20.25 21.00 21.35

TV6

TV1

LTV2

Liepos 16, šeštadienis

12.00 „Gilmoro merginos”. Serialas šeimai. 13.00 „Velniūkštė”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI”. 15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. Telenovelė. (N-7) 18.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 Penktadienio detektyvas „Tagartas XXI. Išpranašauta mirtis”. (N-14) 22.35 „Detektyvė Džonson” (k.). 23.25 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

21.30 22.00 23.00 23.55 0.50 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30 17.03

Teleparduotuvė. Vienam gale kablys. Robinzonai. Lietuva. „Heraklis. Legendinės kelionės“. „Kol mirtis išskirs“. Komedija. (N-7) „Džeimis Oliveris Amerikoje“ (1). Kulinarinis šou. Pakvaišęs sportas. Jokių kliūčių! Aukščiausia pavara. „X mutantai“. Jokių kliūčių! Norite – tikėkite, norite – ne! „Aš – robotas“. Mokslinės fantastikos filmas. (N-7) „Simpsonai“. Animac. serialas. „Po uragano“. (N-7) „Vilko bilietas“. „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. „Ledi Čaterli istorijos“. (S)

Kultūros savaitė. Sveikata. Sudie, XX amžiau. Lietuvos diena. Baladės. Kaip žmonės gyvena. Laida rusų kalba. Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena. 18.10 Sveikinimų ratas.

23.55 0.55 1.25

Super L.T. „Pora kaip tvora” (k.). Kas tu toks?” Griūk negyvas! Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Skonio reikalas. Reporteris (k.). TV parduotuvė. „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.). Super L.T. „Pora kaip tvora”. (N-7) Žinios. Orai. Kas tu toks? Žinios. Orai. Ilgai ir laimingai. Žinios. Orai. Gongo Gangas. Super L.T. 20 minučių. Orai. Griūk negyvas! Reporteris. Orai. Vertas kinas. „Pasienio miestas” . Kriminalinė drama. (N-14) „Policijos nuovada”. (N-7) „Pora kaip tvora“ (k.). (N-7) Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.05 Animacinis f. 14.15 Susituokime. 15.25 Detektyvai. 16.05 Lauk manęs. 17.10 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.10 Tegul kalba. 19.05 A.Malachovo šou. 20.00 Laikas. 20.35 A.Malachovo šou. 21.40 G.Lepso koncertas. 23.15 Vaidybinis f. „16 kvartalų”. 1.05 Naktinis eteris. 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gyvoji istorija (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Akiračiai (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. H.A.Čigriejus. LR himnas. Nakties programa.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 10.00 11.00 11.30 12.05 13.00 15.00 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 18.50 21.00 21.15 23.20 0.20

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Teletabiai. Griūk negyvas! Dok. serialas „Mitų griovėjai”. Namų daktaras. Reporteris (k.). Skonio reikalas. Dok. serialas „Katastrofų pamokos”. „Tuneliai”. „Traukiniai”. „Pora kaip tvora” (k.). Žinios. Orai. Super L.T. Žinios. Orai. Gongo Gangas. Žinios. Orai. Griūk negyvas! Šeštadienio detektyvas. „Pagrindinis įtariamasis”. (N-7) Žinios. Orai. „Bonevilis”. Romantinė komedija. (N-7) „Policijos nuovada”. „Zona”. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 7.10 7.25 7.55 8.00 8.45 9.00 9.20 10.00 11.00 11.20 15.40 16.55 17.05 18.55 20.00 20.20 22.35 0.15 2.00 19.03 20.03 20.37 20.45 21.03 23.48 23.58 24.00

Naujienos. Top-shop. Noriu žinoti. Animacinis f. Grok, armonika! Ganytojo žodis. Naujienos. Skanėstas. Jūrmala. Naujienos. TV serialas „Palikimas”. Rusų keliautojų pėdsakais. „Jeralaš”. Vaidybinis f. „Afonia”. Paveldėtojų mūšiai. Laikas. Šlovės minutė. Linksmųjų ir išradingųjų klubas. Vaidybinis f. „Avarija – mento duktė”. Naktinis eteris. Auksinės kolekcijos. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. J.Aistis. LR himnas. Nakties programa.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

2011 m. liepos 9 d. • Nr. 53–54 (9072–9073) Valstiečių laikraštis

Šeštadienis

Kelionės

Prie Kinijos priprasti neįmanoma Retam tautiečiui pasitaiko proga išvysti neturistinę Kiniją. Elenai Sakalauskaitei pasisekė – į tolimą ir nepigią kelionę šį pavasarį pakvietė draugė, Nandžingo mieste studijuojanti kaligrafijos meną ir jau šiek tiek mokanti kinų kalbą.

23

vimo. Naktį mane su drauge į autobusų stotį negyvenama dykviete vedė du nepažįstami vyrukai – kitoje šalyje tokiam nuotykiui nesiryžtumėme“, – prisimena lietuvė. Jai nuostabu, kad itin tankiai gyvenamoje šalyje taip maža agresijos, egoizmo. „Žmonių visur kaip skruzdžių, tačiau jokių pykčių, rietenų, nesusipratimų. Laikomasi devizo: „Gyvenk ir leisk gyventi kitiems.“ Norėtųsi šito iš jų pasimokyti“, – kinų pakantumu žavisi lietuvė. Jai pasirodė, kad oficialioji „vieno vaiko“ šeimos politika čia tyliai apeinama, o atžalas meiliai niurko ir motinos, ir tėvai.

Prasta Vakarų įtaka

Guilino parkai žymūs savo peizažais. Plaukiant švariausia Kinijoje Liczian upe iš rūkų išnyra slėnį supanti kalvų virtinė.

Rūta Klišytė

rėti nuosavą miegmaišį, nes keturių žvaigždučių viešbutyje patalynę galite rasti nekeistą. Pagaliau lietuvės pasiekė kurortinį Guiliną. Čia tekanti Liczian upė yra švariausia šalyje, o peizažai išties įstabūs. „Gamta čia itin mylima, branginama, gal dėl to, kad miestuose jos labai mažai. Už pasigrožėjimą peizažu sumokėsite kur kas daugiau nei už įėjimą į muziejų. Man labai patiko parkai, kurių čia daug. Kad atsipalaiduotų, kinai gamtoje ne alkoholį vartoja, o šoka ir dainuoja, užsiima tai či. Susigėdome – buvome čia vienintelės su alaus buteliukais“, – prisimena lietuvė.

VL žurnalistė, ruta.klisyte@valstietis.lt

Kinija lietuvę pavergė trimis dalykais: grožiu, saugumu ir neišsemiamomis staigmenomis.

Kultūrinis šokas lėktuve 13-os valandų tiesioginį skrydį Helsinkis–Šanchajus Elena vertina dešimčia balų, tačiau jau lėktuve sako patyrusi kultūrinį šoką. „Į saloną sugužėjo tuntas kinų ir įkūrė čia mini Kiniją su jos kvapais, klegesiu, papročiais. Tik svetur kinai tylūs ir kuklūs, o tarp savų tampa net labai triukšmingi. Stebėjausi, kad jie viską darė kartu: visiems vienu metu prabudo apetitas, o susiruošę gulti užmigo tarsi pagal komandą. Kai vienas „vertėjas“ kalbino mane, bene vienintelę keleivę iš Vakarų, pokalbio klausėsi visas salonas. Nuo kvapų maišalynės ne juokais svaigo galva, mat kinai nesureikšmina gamtinių reikalų: priešais mane mamytė sodino sūnelį „ant puoduko“, t. y. ant kelių patiestos servetėlės. Šanchajuje išlipau jau užsigrūdinusi, tačiau didžiausias šalies miestas pasirodė labai vakarietiškas, kosmopolitinis“, – pasakoja Elena. Šanchajus, turintis 13,27 milijono gyventojų, kaip šalies prekybos, pramonės, turizmo centras rungiasi su sostine Pekinu. Megapolyje yra įvairiausių tautų, aukštų dangoraižių gausa primena Niujorką, tačiau yra ir egzotikos: vien žymusis Šanchajaus turgus, šurmuliuojantis šalia Mingo dinastijos laikų šventyklos, ko vertas! Per parą čia apsilanko daugiau nei 200 000 žmonių.

Kinai – smulkučiai, bet valgo daug Elena pataria į skelbiamas ar užrašytas kainas turguje, parduotuvėje ar nedideliame viešbutyje nekreipti dėmesio. „Privalote kantriai žodžiais arba gestais derėtis, ir sumokėsite trigubai mažiau, – tikina patyru-

Įėjimas į stalaktitų olą Gulino parke kainuoja nepigiai.

si keliautoja. – Čia įprasta be jokių skrupulų pelnytis iš patiklių vakariečių. Labai gerai, kad mano draugė mokėjo kinų kalbą ir išmanė tradicijas, kitaip keliaudamos būtume išleidusios nepalyginti daugiau. Taksistai stengėsi sutaupyti neprivežę iki sutarto objekto, taigi dažnai tekdavo pėdinti dar ir pėsčiomis. Taip pasielgė net simpatiškas senučiukas. Jis pasisiūlė mopedu pavėžinti iki stoties ir sustojo nuo jos per puskilometrį, neva toliau jo transporto priemonė nepravažiuos“, – šypsosi Elena. Tačiau maistas Kinijoje palyginti nebrangus. „Smulkučiai kinai labai daug valgo, jiems įprastas porcijas sunkiai įveikdavome, – prisimena pašnekovė. – Maistas – tik garintas, virtas arba keptas. Kaip konservantas naudojamas cukrus, patiekalams suteikiantis būdingo salsvumo. Visi ingredientai patiekiami vienoje lėkštėje, smulkiai supjaustyti, tad ne visada supranti, ką valgai. Deriniai keistoki: tarkime, ragavome kinų mėgstamus ryžių makaronus, kur primaišyta mėsos su žuvimi.“

rortą šalies pietuose, kur lietuvės ketino apsistoti. Kinijoje įprasta stovėti ilgiausioje eilėje ir negauti bilietų į traukinį ar autobusą. Tai nutiko ir lietuvėms. Tačiau būtent ilga ir varginanti kelionė leido joms pamatyti neparadinę šalį, tikrą eilinių kinų gyvenimą. „Keliavome neįtikėtinais „miegamaisiais“ autobusais su gultais, į kuriuos įsispraudi tik susirietęs, apsistodamos mažuose miesteliuose“, – sako Elena. Tokioje kelionėje ji pataria tu-

Menotyrininkei Elenai į akį krito ryškūs kinų mados skirtumai. „Vyresnės moterys dėvi stilizuotus nuostabių spalvų ir ornamentų tautinius drabužius iš šilko ar medvilnės, o jaunoji karta seka Vakarų mada. Džinsai, marškinėliai, sportiniai bateliai – tipiška jaunų išsilavinusių merginų „uniforma“, tačiau nustelbia turgaus „mada“: timpės po mini sijonėliais, smailakulniai, pigūs papuošalai ir blizgučiai, vienodos trumpos šukuosenos“ , – pastebi Elena. Pasak jos, Vakarų įtaka čia pasireiškia blogiausia prasme, darko Kinijos grožį. Net parkuose retai išvysi natūralų kraštovaizdį – visur prikabinėta spalvotų lempelių, prikaišiota dirbtinių gėlyčių. Komunistinis režimas pakeitė kinų santykį su religija. „Kinai nėra religingi. Budizmo šventyklose svarbiausia yra susimokėti už įėjimą. Tačiau ši šalis nepaliauja stebinti. Jos negali nei perprasti, nei priprasti prie jos“, – apibendrina lietuvė ir tikisi dar kada nors aplankyti šią šalį.

Gyvena be pykčio Kinija Eleną pavergė trimis dalykais: grožiu, saugumu ir neišsemiamomis staigmenomis. Mergina tikina, kad dviem jaunoms užsienietėms keliauti po šalį visiškai nepavojinga. „Gintis teko tik nuo įkyrių turgaus prekeivių. Vyrai čia paslaugūs, peršasi padėti net nemokėdami užsienio kalbos, atvirai reiškia smalsumą ir simpatiją. Jų kūno kalba labai natūrali, jokio šiurkštaus vyriškumo demonstra-

Komunizmo palikimas ant Nandžingo tilto.

Ilga kelionė į šalies gilumą Iš Vilniaus patekti į Šanchajų pasirodė paprasčiau nei iš Šanchajaus nuvykti į Guiliną, žymų ku-

Tipiški senovės kinų architektūrai būdingi bokštai puošia šalies pietų gamtovaizdį.

Asmeninio archyvo nuotraukos

24

2011 m. liepos 9 d. • Nr. 53–54 (9072–9073) Valstiečių laikraštis

Sportas

Aiškūs Eurolygos turnyro varžovai Rytis Burneckas Ispanijoje ištraukti Eurolygos turnyro burtai Kauno „Žalgiriui“ lėmė „mirtininkų“ grupę,o Vilniaus „Lietuvos rytui“ – atrankos barjero varžovus.

„Žalgiris“ kausis itin pajėgioje grupėje Lietuvos krepšinio čempionas Kauno „Žalgiris“ Eurolygos varžybų pirmame etape žais B grupėje su nugalėtojos titulą ginančiu klubu Atėnų „Panathinaikos“ (Graikija) ir Maskvos CSKA (Rusija), Malagos „Unicaja“ (Ispanija), Bambergo „Brose Basket“ (Vokietija), Zagrebo „Zagreb“ (Kroatija) komandomis. Taip lėmė Barselonoje (Ispanija) ištraukti Eurolygos varžybų burtai. Pirmame etape dalyvaus 24 komandos, suskirstytos į keturias grupes. Į kitą etapą pateks po keturias ekipas. A grupėje žais Pirėjo „Olympiacos“ (Graikija), Vitorijos „Caja Laboral“, Bilbao „Bizkaia Basket“ (abu – Ispanija), Stambulo „Fenerbahce Ulker“ (Turkija), Kantu NGC (Italija) ir Nansi SLUC (Prancūzija) klubai. C grupėje rungtyniaus Madrido „Real“ (Ispanija), Tel Avivo „Macca-

bi Electra“ (Izraelis), Belgrado „Partizan“ (Serbija), Stambulo „Anadolu Efes“ (Turkija), Milano „EA7 Emporio Armani“ (Italija) ir atrankos varžybų A grupės nugalėtoja. D grupėje kovos Barselonos „Regal FC Barcelona“ (Ispanija), Sienos „Montepaschi“ (Italija), Kazanės „Uniks“ (Rusija), Gdynės „Asseco Prokom“ (Lenkija), Liublianos „Union Olimpija“ (Slovėnija) ir atrankos varžybų B grupės nugalėtoja. Burtų traukimo ceremonijoje dalyvavo ir Lietuvos krepšininkas Šarūnas Jasikevičius. 2010–2011 m. Eurolygos varžybos prasidės spalio 17 d.

Būtinos dvi pergalės Lietuvos vicečempionas Vilniaus „Lietuvos rytas“ Eurolygos atrankos varžybų A grupės pirmame etape žais su Podgoricos „Budučnost“ ( Juodkalnija) krepšininkais. Įveikus šį varžovą, vilniečių kitame etape lauktų kova su Zagrebo „Cibona“ (Kroatija) ir „Cholet Basket“ (Prancūzija) poros nugalėtoja. Atrankos varžybose, kurios vyks nuo rugsėjo 29-os iki spalio 2 d., dalyvaus 16 komandų. Kelialapius į pagrindines varžybas iškovos tik grupių nugalėtojos.

Kauno „Žalgiris“ ateinančiame Eurolygos sezone žais vienoje grupėje su labai pajėgiais varžovais. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Sutartys su amerikiečiais Artėjant naujam LKL ir Eurolygos sezonui Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio komandą papildys amerikietis Tairesas Raisas. Su 24-erių 185 cm ūgio įžaidėju sutartis pasirašyta vienam sezonui su galimy-

Lietuvos vicečempionas Vilniaus „Lietuvos rytas“ sieks prasimušti į pagrindinį Eurolygos turnyrą. Raimundo Šuikos nuotrauka

be pratęsti dar metams, pranešama Vilniaus klubo interneto svetainėje. T.Raiso asmeninis rezultatyvumo rekordas žaidžiant NCAA lygoje – 46 taškai per rungtynes su Šiaurės Karolinos universiteto ekipa 2008-aisiais. T.Raisas į Vilnių persikels iš Vokietijos. Praėjusį sezoną jis atstovavo Kvakenbriuko „Artland Dragons“ ekipai ir Bundeslygos čempionate per rungtynes pelnydavo vidutiniškai po 17,2 taško bei atlikdavo po 5,1 rezultatyvaus perdavimo. „Tikimės, kad T.Raisas įžaidėjų grandyje sudarys gerą duetą su Aleksandru Rašičiumi. Serbas – kitokio stiliaus žaidėjas nei mūsų naujokas kairiarankis amerikietis, kuris yra fiziškai stiprus, greitesnis, aštresnis, mėgsta veržtis po krepšiu“, – sakė „Lietuvos ryto“ klubo direktorius Martynas Purlys. O Kauno „Žalgiris“ pasirašė sutartį su NBA Toronto „Raptors“ puolėju Soni Vimsu.

Žinių sprintas „Ekrano“ futbolininkai kovos su Maltos klubu. Europos futbolo klubų Čempionų lygos atrankos varžybų antrame etape Lietuvos čempionas Panevėžio „Ekranas“ žais su „Valletta“ (Malta) komanda. Maltos klubas pirmame atrankos etape eliminavo „Tre Fiori“ (San Marinas) futbolininkus. Pirmas rungtynes svečiuose „Valletta“ laimėjo 3:0, o atsakomajame susitikime namuose šventė pergalę minimaliu skirtumu 2:1. Nuo antro atrankos etapo kovas Čempionų lygoje pradedantis „Ekranas“ su „Valletta“ klubu žais liepos 12 d. išvykoje ir liepos 19 d. namuose. Lietuvės laimėjo Baltijos taurės turnyrą. Šventupėje (Ukmergės r.) vykusio Baltijos merginų futbolo taurės turnyro jaunių (iki 17 metų) varžybų nugalėtoja tapo Lietuvos rinktinė. Ji paskutinėse rungtynėse 3:0 (2:0) nugalėjo bendraamžes iš Estijos ir iškovojo antrą pergalę iš tiek pat galimų. Pirmose rungtynėse lietuvės net 5:0 (2:0) nugalėjo latves. Latvijos futbolininkės su trimis taškais užėmė antrą vietą, o pergalių neturinti Estijos komanda liko trečia. Lietuvos jaunių (iki 19 metų) rinktinė 1:0 (0:0) įveikė estes. Pergalingą įvartį 48-ą min. įmušė Sonata Vanagaitė.Turnyro nugalėtojomis tapo latvės (4 tšk.), lietuvės (3 tšk.) užėmė antrą, o estės (1 tšk.) – trečią vietas. 2018 m. žiemos olimpinės žaidynės vyks Pjončane. Teisė rengti 2018 m. žiemos olimpines žaidynes suteikta favoritu laikytam Pietų Korėjos miestui Pjončanui. Tai 123ioje Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) sesijoje Durbane (PAR) paskelbė šios organizacijos prezidentas Žakas Rogas. Rengti 2018 m. „baltąją olimpiadą“ taip pat pretendavo Miunchenas (Vokietija) ir Anesi (Prancūzija). Rinkimuose dalyvavo 95 IOC nariai iš 76 šalių. Pjončanas nugalėjo jau pirmame balsavimo ture. Jis gavo 63 balsus. Miunchenui atiteko 25, o Anesi – 7 balsai. Pjončanas rengti žiemos olimpines žaidynes pretendavo trečią kartą iš eilės. Prieš tai jis pralaimėjo Vankuveriui (Kanada) ir Sočiui (Rusija).

Lietuva UEFA komitetuose R.Berankis tikisi grįžti turės savo atstovus į geriausiųjų šimtuką Europos futbolo sąjungos (UEFA) paskelbtose naujos dvejų metų kadencijos (iki 2013 m. birželio) UEFA komitetų sudėtyse Lietuvai atstovaus trys nariai. Lietuvos futbolo federacijos (LFF) pranešime spaudai, federacija turės atstovų UEFA „HatTrick“ komitete, Futbolo komitete ir Žiniasklaidos komitete. Dar vienas atstovas artimiausiu metu turėtų būti paskirtas į UEFA specialistų grupę, todėl mūsų šalis turės 4 atstovus. „Dėl vietų UEFA komitetuose konkuruoja visos 53 šalys. Malonu, kad įvertintos mūsų pastangos bei darbas ir ne tik išsaugojome turimas vietas, bet ir gavome papildomą poziciją. UEFA parama Lietuvos futbolui tikrai neateina savaime. Kaip ir futbolo aikštėje, ją reikia iškovoti sunkiu darbu“, – sakė LFF prezidentas Liutauras Varanavičius. Septynerius metus UEFA komitetuose dirbantis LFF vadovas paskirtas antruoju vicepirmininku UEFA „HatTrick“ programos komitete, kuris nustato programos prin-

cipus ir prižiūri jos įgyvendinimą. Pagrindinė programos veikla – infrastruktūros projektų įgyvendinimas, mokymai ir kursai UEFA nariams. UEFA Futbolo komiteto nariu ir toliau bus LFF generalinis direktorius Julius Kvedaras. Praėjusį mėnesį LFF generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas pradėjęs eiti Edvinas Eimontas tapo UEFA Žiniasklaidos komiteto nariu. Pastarasis komitetas pateikia pasiūlymus dėl darbo su žiniasklaida UEFA renginiuose, UEFA rengiamų publikacijų ir informacijos, svarsto pokyčius ir iššūkius žiniasklaidai. Būrys teisėjų, delegatų ir inspektorių taip pat atstovauja Lietuvai UEFA varžybose. UEFA paskelbtose aikštės teisėjų kategorijose 2011–2012 m. pirmai sezono daliai turėtas aukštas pozicijas išsaugojo kauniečiai Gediminas Mažeika ir Aušra Tvarijonaitė-Kancė. Abu lietuviai patenka į pirmos kategorijos sąrašus (tarp vyrų – trečia pagal pajėgumą, tarp moterų – antra). VL, Eltos inf.

Daugiau nei tris mėnesius dėl sveikatos problemų nežaidęs pajėgiausias Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis (nuotraukoje) tikisi iki metų pabaigos sugrįžti į geriausiųjų pasaulio tenisininkų šimtuką.

Eltos nuotrauka

21 metų lietuvis sausio 31 d. buvo pakilęs į 73-ią Teniso profesionalų asociacijos (ATP) reitingo

vietą, o šiuo metu pajėgiausių planetos tenisininkų klasifikacijoje užima 115-ą poziciją. „Sveikata jau daug geresnė, jokių skausmų nebejaučiu, šią savaitę pradėjau sportuoti visu pajėgumu. Aišku, visiškai atsigauti ir įgyti geriausią sportinę formą dar prireiks laiko“, – surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo R.Berankis. Lietuvos tenisininkas pateikė paraišką dalyvauti liepos 18 d. Atlantoje prasidėsiančiame „World Tour 250“ serijos teniso turnyre. „Treniruojamės beveik 100 procentų pajėgumu. Žaidimo technikai atgauti papildomo laiko nereikia, tačiau atsigauti fiziškai dar gali prireikti maždaug mėnesio. Tikimės geriausią formą pasiekti iki atvirojo JAV teniso čempionato. Po 2–3 sužaistų turnyrų Ričardas jau turėtų pajusti žaidimo ritmą, – sakė R.Berankio treneris Remigijus Balžekas. – Didelių tikslų nekeliame, sieksime iki metų pabaigos sugrįžti į geriausiųjų tenisininkų šimtuką“. VL, Eltos inf.

E.Jankauskas dirbs Maskvos „Lokomotiv“ klube. Buvęs Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas Edgaras Jankauskas dirbs Maskvos „Lokomotiv“ trenerių štabe. Jis padės Rusijos klubo vyriausiuoju treneriu tapusiam 48-erių portugalui Žozė Koseirui. Ž.Koseiras 2008–2009 m. treniravo Lietuvos rinktinę. 36-erių E.Jankauskas pastaruoju metu žaidė Rusijos nacionalinės futbolo lygos čempionate (antrame pagal pajėgumą) dalyvaujančioje Voronežo „Fakel“ komandoje. „Lokomotiv“ Rusijos čempionate užima aštuntą vietą. Jis po 16 rungtynių turi 22 taškus.

VL, Eltos inf.

VL archyvo ir Eltos nuotraukos

VALSTIEČIŲ LAIKRAŠTIS

Sveikata

2011 m. liepos 9 d. • Nr. 53–54 (9072–9073) Redaktorė Aurelija Meškaitė aurelija.meskaite@valstietis.lt

Kelionės – išbandymai sveikatai Specialistai pataria: susiruošus į tolimą kelionę būtina imtis specialių apsaugos priemonių.

Keliautojas Donatas Puzaras mėgsta turistų mažai lankomas vietas, bet ir pavojus sveikatai jose didesnis. Asmeninio archyvo nuotrauka

Aurelija Meškaitė

Sunkiausia – Afrikoje

VL žurnalistė, aurelija.meskaite@valstietis.lt

Dauguma žmonių per atostogas keliauja, o kai kurie išvyksta į itin egzotiškus kraštus. Šiuo metu Londone gyvenantis kaunietis Donatas Puzaras aplankė 60 pasaulio šalių: keliavo po Europą, Afriką, Viduriniuosius Rytus, Aziją. Kelionių metu jis neretai susiduria su įvairiomis sveikatos problemomis, bet kuo daugiau keliauja, tuo daugiau patirties įgyja.

Keliaudamas po Afriką Donatas ne kartą pasijuto prastai, užvalgęs netinkamo maisto ar išgėręs nešvaraus vandens. Ypač sunku jam buvo keliaujant po atokias vietoves, mažus miestelius. Maistas, kurį tose vietose tekdavo valgyti, niekuo neišsiskirdavo ir neatrodydavo pasenęs, bet pavalgius, po kelių valandų pasijusdavo prastai. „Pamenu, Malyje pavalgęs vienoje užeigoje tęsiau kelionę, bet kelyje staigiai supykino, pasidarė bloga, aptemo akyse. Dar sugebėjau nu-

mesti kuprinę ant šaligatvio ir suklupau. Po kelių valandų atsigavau vaikų namuose. Netikėtai pro šalį ėjęs vaikų namų darbuotojas pamatė mane, merdintį gatvėje, ir nusprendė man padėti“, – prisiminimais dalijasi keliautojas. Dabar jis į maistą žiūri atsargiau, į kelionę įsideda vaistų nuo apsinuodijimo. Vaikinas stengiasi pirkti tik sandariai uždarytuose buteliuose pardavinėjamą vandenį, nes įsitikino: nors vietiniams šulinio ar vandentiekio vanduo neigiamo poveikio neturi, tačiau europiečiams gali būti labai pavojingas.

Keliaudamas po Vakarų Afriką vaikinas žinojo, kad būtent ten yra didžiausia rizika susirgti maliarija, todėl vartojo specialius vaistus. Tačiau jam, kaip ir daugeliui, pasireiškė šalutinis poveikis: „Atsirado miego sutrikimai, sulėtėjo judesių koordinacija. Sapnai ir košmarai būdavo tokie ryškūs, kad pabudęs tik po kurio laiko suvokdavau realią situaciją. Po ilgesnio vaistų vartojimo labai išsekau, bet tik taip galėjau apsisaugoti nuo maliarijos.“ Vaikinas apgailestauja, kad vakcina nuo šios ligos dar neišrasta. Didesnės rizikos šalyse Donatas pataria atsargiems būti ir sveikatos priežiūros įstaigose: sanitarinės sąlygos daug kur labai prastos. Mauritanijoje sutiktas prancūzas gydytojas jam papasakojo, kad kai kurios gydymo įstaigos taupymo sumetimais vienkartinius švirkštus naudoja kaip daugkartinius. Todėl apsilankymas vietos ligoninėje tyrimams, ar neužsikrėtei maliarija, gali pridėti ir kitą ligą, kad ir hepatitą B. „Iš vietinių žmonių pasakojimų supratau, kad jei turi pažinčių ar giminystės ryšių su vietos politikais tokiose šalyse kaip Nigerija ar Togas, be jokio medicinos išsilavinimo gali dirbti gydymo įstaigose“, – apie pavojų sveikatai perspėja keliautojas.

Donatas dažniausiai keliauja po turistų mažai lankomas vietas, kur didesnė ligų, infekcijų rizika, todėl stengiasi pasidomėti informacija apie ligas ir sveikatos sistemą tose šalyse, pasiskiepija. Tačiau vaikinas pripažįsta: kelionėms pasiruošęs geriau, daugelio probleminių situacijų jis galėjo ir nepatirti. Nukelta į 26 p. f

Vaistininkas, liaudies medicinos žinovas Virgilijus Skirkevičius teigia, kad pasveikti mums padeda ir vaistažolės, ir cheminiai vaistai. Vasara – tinkamiausias laikas rinkti ir džiovinti vaistažoles. Tačiau, anot V.Skirkevičiaus, gydymosi vien tik žolelėmis nepakanka. Šiuolaikiniai žmonės dėl cheminių vaistų vartojimo gyvena ilgiau, nes ūmiems procesams

Asmeninio archyvo nuotrauka

malšinti imasi skubių priemonių. Žolelės veikia daug lėčiau ir švelniau, todėl labiau tinka chroniškiems negalavimams arba lengvesnėms ligoms gydyti.

Gesiname ligos simptomus „Kai manęs klausia, kokiomis žolėmis reikia gydyti vėžį, sakau, kad geriausiai jį žudo mūsų medicina – nei rupūžės, nei gyvatės, nei kurpelės nepadės, labiausiai padeda skalpelis, chemija ir spinduliavimas“, – neslepia vaistininkas. Vis dėlto jis pripažįsta, kad dabartiniai vaistai dažniausiai yra tik „gesintuvai“: jie „užgesina“ ligos simptomus, bet tikrosios negalavimų priežasties neišgydo. Nukelta į 26 p. f

Atlikta nauja procedūra Kauno klinikose atlikta aortos vožtuvų implantacijos procedūra – dviem garbaus amžiaus pacientėms aortos vožtuvai implantuoti per kirkšnies arteriją. Aortos vožtuvai implantuojami be operacijos, per specialų kateterį. Pasak procedūrai vadovavusio gydytojo kardiologo doc. Ramūno Uniko, nors pasaulyje atliekama jau kelerius metus, Lietuvoje ši procedūra nauja, jai buvo ruoštasi apie pusmetį. „Pasirinktos dvi pacientės, kurių negalima buvo operuoti atviruoju būdu, o aortos vožtuvas buvo per siauras. Nieko nedarant metus išgyvena tik pusė tokios būklės žmonių. Jei implantuojame vožtuvus per kateterį, išgyvenamumo galimybė gerokai didesnė. Todėl ir ryžomės tokiai procedūrai“, – pasakojo doc. R.Unikas.

Kauno klinikų inf.

Nauja laboratorija – itin pavojingų infekcinių ligų tyrimams

Problemų galima išvengti

Ligą kaip medį užsiauginame patys Ieva Giedraitytė

Trumpai

Gaurometis – nepelnytai pamirštas vietinis augalas.

VL archyvo nuotrauka

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Birželio pabaigoje Lietuvoje įrengta pavojingų ligų sukėlėjų tyrimams skirta laboratorija. Tai pirma šalyje laboratorija, kurioje galima tirti III lygio retus mikroorganizmus, susijusius su pavojingais žmonių susirgimais. „Tokio aukšto saugos lygio laboratorijos įrengimas reiškia geresnį Lietuvos pasiruošimą operatyviai tirti ir užkirsti kelią pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimui šalyje. Kartu ši laboratorija sudarys sąlygas Lietuvoje plėtoti biomedicinos mokslą bei Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos institucijoms lygiomis galimybėmis dalyvauti ES ir kitose tarptautinėse sveikatos apsaugos programose, skirtose infekcinių ligų profilaktikai, prevencijai ir diagnostikai“, – sakė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos direktorius Romualdas Brusokas. Tyrimai tokio saugos lygio laboratorijoje vykdomi esant susirgimams, tokiems kaip juodligė, maras, tuliaremija, bruceliozė, Ku karštligė, Dengė karštligė, geltonoji karštligė, Vakarų Nilo karštligė ir kitoms bakterinėms bei virusinėms infekcijoms, taip pat biologinio terorizmo atvejais. „Rengiant laboratoriją dirbome atsižvelgdami į Roberto Kocho instituto specialistų, atsakingų už III ir IV biologinio saugos lygio laboratorijų priežiūrą, įrengimą ir statybą, rekomendacijas. Laboratorija projektuota ir įrengta taip, kad joje būtų užtikrinta saugi darbo aplinka specialistams, bei užkirstas kelias bet kokiam galimam užkrėtimo pasklidimui į išorę“, – tvirtino III biologinio saugos lygio laboratorijos generalinio rangovo „Fima“ projekto vadovas Jonas Jablonskis.

UAB „Fima“ inf.

26

2011 m. liepos 9 d. • Nr. 53–54 (9072–9073) Valstiečių laikraštis

Sveikata

Kelionės – išbandymai sveikatai e Atkelta iš 25 p. Pavyzdžiui, jei nebūtų taupęs: „Galėjau pirkti brangiau kainuojantį maistą, kur sanitarinės sąlygos atrodė padoresnės, arba negerti bet kokio vandens.“ Daug naudingos informacijos, kaip apsisaugoti, anot Donato, galima sužinoti bendraujant su vietiniais gyventojais. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėja Rūta Babravičienė teigia, kad norint išvengti virškinimo problemų kelionių metu reikia valgyti reguliariai, o svarbiausia – kokybišką maistą. Keliaujantiesiems patariama negerti nevirinto vandens, nevalgyti neplautų ir neluptų vaisių ar daržovių, rinktis gerai iškeptą ir išvirtą maistą, vartoti pakankamai skysčių. Anot jos, dažnai kelionėse pasitaikantis virškinimo sutrikimas – viduriavimas. „Užsienyje mūsų virškinimo traktą staiga užplūsta galybė jam svetimų

R.Babravičienė teigia: norint mėgautis kelione, užtenka šiek tiek ja pasirūAsmeninio archyvo nuotrauka pinti iš anksto.

la temperatūra, vemiate ar išmatose pastebite kraujo – tai ženklas, kad būtina kreiptis į gydytoją. Grįžus iš užsienio ir pajutus kokius nors ne-

lionės pobūdį, trukmę, keliautojo sveikatos būklę, infekcijų riziką. Ligų, nuo kurių verta pasiskiepyti, sąrašas ilgas: hepatitas A, hepatitas

Keliaujantiesiems Europoje naudinga bet kurioje teritorinėje ligonių kasoje užsisakyti Europos sveikatos draudimo kortelę. mikroorganizmų, tarp jų pasitaiko ir ligų sukėlėjų. Organizmas nuo jų ginasi jam įprastu būdu – viduriavimu“, – aiškina specialistė. Viduriuojant patariama vartoti daugiau skysčių, geriausiai tinka negazuotas mineralinis vanduo. Trumpas viduriavimas dažniausiai nieko bloga nereiškia ir yra natūralus organizmo valymasis. Tačiau jei viduriavimas užsitęsia ilgai – 48–72 valandas, blogėja savijauta, atsiranda mieguistumas, svaigsta galva, paky-

galavimus, gydytoją būtina informuoti, kad buvote išvykęs.

Apsaugo skiepai Vykstant į egzotiškas šalis, R.Babravičienė pataria pagalvoti apie skiepus: tai padaryti reikėtų likus bent 4–6 savaitėms iki kelionės. Keliaujant su vaikais, jiems gali prireikti papildomų skiepų. Kur, kada ir nuo ko skiepytis, gali pasakyti gydytojas specialistas. Jis įvertins ke-

B, vidurių šiltinė, difterija, pasiutligė, stabligė, cholera ir kt. Specialistė aiškina, kad pavojinga liga maliarija susergama, jei įkanda šį parazitą pernešantis uodas. Ypač didelė tikimybė ja užsikrėsti yra Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Afrikoje, Pietų Azijoje, Vidurio Rytuose. Reikėtų vengti maliarinių uodų įkandimų, o profilaktiškai galima vartoti vaistus, tačiau, anot R.Babravičienės, labai svarbu laikytis šių vaistų vartojimo instrukcijos.

Specialistės rekomenduoja į kelionę pasiimti vaistinėlę, kurioje prireikus rastumėte bet kurioms aplinkybėms tinkamų priemonių. Su savimi reikėtų turėti vaistų nuo skausmo, priemonių nuo sumušimų ar patempimų, elastinio tvarsčio, pleistro. Jei nuolat vartojate kokius nors vaistus – pasiimkite ir jų, nepamiršdami gydytojo recepto. Preparatų nuo alergijos vertėtų turėti net tiems, kurie nėra alergiški, nes organizmas bet kada gali alergiškai sureaguoti į egzotišką maistą, augalus, vabzdžių įkandimus. „Kelionių metu galime emociškai persitempti, pavargti fiziškai, kartais patiriame stresą ir nervinę įtampą, todėl naudinga su savimi pasiimti silpno poveikio raminamųjų tablečių, širdies raumenį stiprinančių lašų“, – pataria R.Babravičienė. Kelionėje praverstų ir repelentai nuo vabzdžių, priemonės nuo saulės, vaistai nuo virškinimo sistemos sutrikimų. Savo sveikata ypač atidžiai turėtų pasirūpinti vyresnio amžiaus žmonės, būtina prižiūrėti ir vaikus, nes jie labai jautrūs aplinkos pokyčiams. Būsimoms mamoms R.Babravičienė išvykas pataria tik antrojo nėštumo metu, kai kūnas jau pripratęs prie pasikeitimų, mažesnė persileidimo tikimybė, o pilvas dar nėra toks didelis, kad trukdytų judėti, ir sumažėja priešlaikinio gimdymo rizika. Nėščiosioms rekomenduojama atsisakyti kelionių į tolimas šalis, nes nepatartina skiepytis. Išsiruošus į bet kokią kelionę pravers papildomas sveikatos draudimas, o keliaujantiesiems Europoje naudinga bet kurioje teritorinėje ligonių kasoje užsisakyti Europos sveikatos draudimo kortelę. Apsidraudusiesiems privalomuoju sveikatos draudimu ji išduodama nemokamai.

Ligą kaip medį užsiauginame patys

Dažnai cheminiai vaistai malšina ligos simptomus, bet negydo pačios ligos.

e Atkelta iš 25 p. Juk šiuolaikinis žmogus neturi laiko ilgam gydymui. „Bet kokia liga yra ženklas keistis – keisti savo gyvenimą, elgesį, mitybą, santykius su žmonėmis. Tik dažniausiai žmogus to nenori daryti“, – samprotauja V.Skirkevičius. Kaip teigia liaudies medicinos žinovas, ligą mes užauginame kaip medį. Pajutę nemalonius simptomus, bandome iš karto jų atsikratyti, neįsigilinę į tai, ką jie galėtų reikšti. „Pakilo spaudimas, nes galbūt sutriko mityba, kraujotaka, limfos sistema. Tokiu atveju skubame jį mažinti, nors iš tikrųjų

tai tik apsauginė organizmo reakcija. Taigi pašalinę simptomą mes jaučiamės geriau, bet toliau taip gydytis yra kvaila. Kodėl? Atsakymas paprastas – nuo vaistų visam gyvenimui tapsite priklausomi“, – konstatuoja jis. Anot specialisto, viskas, kas vyksta mūsų organizme, rodo, kad jis nori gyventi. Jei beria odą, prakaituojame, vadinasi, organizmas valosi ir nereikėtų to stabdyti.

Gydymas vaistažolėmis – lėtas procesas Vaistininko teigimu, dabar klesti „romantizmo“ laikotarpis, kai už-

Martyno Vidzbelio nuotrauka

puolus kokiems nors negalavimams atsigręžiame į vaistažoles, tikime, kad jos labai sveika, bet iš tiesų nežinome, kaip jas vartoti. Vaistažolių arbatas reikėtų gerti ne kelias dienas, kaip įprasta cheminiams vaistams, ir ne nuolat, kaip vartojame paprastą arbatą, o ciklais. Būtent per tiek laiko pasikeičia kraujas: 21 dieną geri, 21 dieną pauzė, 21 dieną vėl geri. Tada, anot vaistininko, jos gali turėti teigiamą poveikį. Kad organizmas išsivalytų, pravartu pabadauti arba sukelti viduriavimą, paskatinti šlapimo išsiskyrimą. Svarbu ne tik, kokias vaistažoles ir kaip vartoti, bet ir kada. Pavyzdžiui, inkstų veiklai gerinti skirtos

arbatos turėtų būti geriamos nuo 17 iki 19 valandos, kai aktyviausi inkstai, kepenims skirtos arbatos – vakaro valandomis, kai aktyviausios būtent jos. Nederėtų pamiršti ir vaistažolių kokybės – kur jos rinktos, kokiu metu, nes mieste surinktuose augaluose pilna sunkiųjų metalų, todėl gali ne tik nepadėti, bet dar ir pakenkti. Be to, vaistažolių vartojimas labai priklauso ir nuo konkretaus žmogaus savybių. „Norima augalą paversti vaistu, bet gyvosios gamtos veikimas, skirtingai nei mirusio pasaulio – naftos, akmens anglies, iš kurių daroma didžiausia dalis vaistų, ne visiems tinka, reikia žiūrėti, koks žmogus“, – atskleidžia vaistininkas. Pavyzdžiui, jonažolė gali pakenkti strazdanotiems, nuolat karštį jaučiantiems žmonėms, ženšenis – stambiems, turintiems aukštą kraujospūdį, ežiuolė – žemą kraujospūdį turintiems žmonėms, kuriems dažnai šąla galūnės ir t. t.

Geriausia gerti mišinius Jei nesate tikri, ar kokia nors vaistažolė tinka, geriausia ją vartoti mišinyje, kad sumažintumėte galimą šalutinį poveikį. Rytų medicina teigia, kad šalia tų augalų, kuriuos norima naudoti gydymui, prie pagrindinių

Klausiate – atsakome Magnis, kad netrauktų mėšlungis

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Skaitytoja Ugnė A. iš Utenos klausia, kuo mūsų organizmui naudingas magnis ir ar reikėtų dėl jo susirūpinti vasarą. Į klausimą atsako Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė. Magnis yra svarbus angliavandenių, riebalų ir energijos apykaitai, termoreguliacijai ir baltymų sintezei. Šis mikroelementas tiesiogiai pagerina periferinę kraujotaką ir slopina trombocitų sulipimą, stabilizuoja širdies ritmą, atpalaiduoja lygiuosius ir skersaruožius raumenis bei garantuoja ląstelių aprūpinimą energija. Stingant magnio, gali sulėtėti vaiko augimas, atsirasti blyškumas, silpnumas, raumenų ir nervų dirglumas. Apskritai magnio stoka didina jautrumą stresui. Kai šilta, dalį magnio prarandame su prakaitu, todėl vertėtų nepamiršti vartoti daugiau jo turinčių produktų. Vasarą magnis svarbus dar ir dėl to, kad esant jo trūkumui, gali sutraukti mėšlungis, o tai ypač pavojinga plaukiojant. Magnio koncentracija kraujyje sumažėja sergant cukriniu diabetu, sutrikus absorbcijai žarnyne. Magnio stoka gali pasireikšti ne tik dėl su maistu gaunamo mažesnio jo kiekio, bet ir dėl blogesnio įsisavinimo, dėl skysčių, elektrolitų praradimo ar inkstų funkcijos sutrikimo. Pagrindiniai magnio šaltiniai: kakava, grikiai, pupelės, žirniai, džiovinti baravykai, špinatai, duona, petražolės, rūgštynės, krapai. Mineralinis vanduo, praturtintas magniu, irgi gali būti jo šaltinis. Magnio norma per parą suaugusiam žmogui – 300 mg. Jei žmogaus mityba visavertė, magnio trūkumo požymių atsirasti neturėtų.

dviejų turi būti dedamas trečias, kuris slopina. Pavyzdžiui, naudojant prakaitą skatinančius liepžiedžius ir aviečių lapus, į mišinį reikėtų įmaišyti ir priešingą poveikį turinčios mėtos arba medaus. Nežinant, kaip tiksliai kuri vaistažolė veikia, žolininkas pataria naudoti ramunėles – jos tinka visiems mišiniams. Anot V.Skirkevičiaus, žmonės dažnai nežino, kokie augalai iš tiesų suteikia daug naudos. Pavyzdžiui, kaip itin vertingą jis išskiria gaurometį, kuris turi stiprių antivėžinių savybių, o skonis panašus į žaliąją arbatą: „Visą laiką sakau, kad pilni miškai žaliosios arbatos, bet mes jos nevartojame, perkame kinišką.“ Jo teigimu, gaurometis prikaupia medžiagų, kurios padeda prisitaikyti prie kintančios aplinkos, o sumaišytas su medumi yra gera priemonė cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti. Neįvertiname mes ir mėlynių arba šaltalankių – nors jų uogos maistingos, tačiau šių augalų lapai ir stiebai gali duoti netgi daugiau naudos. Šias vaistažoles galima drąsiai maišyti su kitomis, nebijant šalutinio poveikio. Vaistininkas skatina pasidairyti savo aplinkoje, o ne domėtis egzotika, ypač idėjomis, kurios ateina iš Rusijos: „Žmogus, išsekintas onkologinės ligos, turėtų pavartoti paprasčiausių medetkų, gysločių, kurie gali padėti atkurti jėgas, o ne pulti prie visokiausių „ūsų“, kurie atvežami vazonuose ir yra augalai-žudikai.“

2011 m. liepos 9 d. • Nr. 53–54 (9072–9073) Valstiečių laikraštis

Sveikata

Grybelis gali prikibti ilgam Vasarą pėdų ir nagų grybeliui sąlygos plisti – itin palankios.

Prakaituojame, kad neperkaistume Aurelija Meškaitė VL žurnalistė, aurelija.meskaite@valstietis.lt

Pastebėjus pakitusį nagą, reikia nedelsiant kreiptis į odos ligų specialistą.

Asta Mikelevičiūtė Tyrimai rodo, kad nagų grybelis sudaro trečdalį visų grybelinių odos ir apie pusę nagų ligų. Kaip apsisaugoti nuo šios lengvai plintančios infekcijos, pasakoja Kauno Gedimino klinikos gydytoja dermatovenerologė Jolanta URBŠTIENĖ.

balsas.lt nuotrauka

Nagų grybelinė infekcija lengvai plinta ir sukelia ne tik medicininių, bet ir psichologinių, profesinių problemų. Kas sukelia šią infekciją? Šią ligą sukelia dermotofitai, mielės arba pelėsiai. Jie „apsigyvena“ nagų keratine, dauginasi ir pažeidžia nagą. Ligos sukėlėjų gali būti ir ant lygios odos, dažniausiai kojų tarpu-

galima sunaikinti skalbiamosiomis priemonėmis, šarminiais milteliais. Beje, patekęs ant kilimo ar į kitą palankią aplinką, grybelis gyvybingas gali išlikti iki 5 metų. Svečiuose geriau likite su savo avalyne. Jei lankote baseiną, einate į pirtį, mūvėkite savo guminę avalynę. Ar pakitęs nagas visuomet yra grybelinio susirgimo požymis? Nagų grybeliui plisti ypač palankios drėgnos patalpos – dušai, baseinai, persirengimo kambariai ir kt. Dažniau infekcija plinta ten, kur nesilaikoma higienos. Jeigu šia liga užsikrėtė vienas šeimos narys, iškyla pavojus užsikrėsti ir kitiems. Ypač tada, jei šeima naudojasi bendrais rankšluosčiais, plaušinėmis, kai vaikšto po kambarius basomis ar avi tas pačias šlepetes. Nago pažeidimo laipsnis gali būti įvairus. Esant pradinei ligos stadijai nagas pakeičia spalvą, patamsėja, netenka blizgesio. Vėliau jis sustorėja, pradeda trupėti. Tačiau sustorėjimas ne visada yra susijęs su grybeline infekcija. Kartais nagas būna trau-

Jeigu pėdų grybeliu užsikrėtė vienas šeimos narys, iškyla pavojus šia liga užsikrėsti ir kitiems. pirščiuose, ant pėdų, rečiau – ant kitų kūno odos vietų. Dėl skirtingo inkubacinio periodo kurį laiką ligos požymių gali ir nepasireikšti, todėl daugelis net neįtaria, kad serga grybeline liga. Grybeliui atsirasti ir plisti padeda prakaitavimas. Laiku pastebėta ir neįsisenėjusi liga išgydoma greičiau, todėl tik pastebėjus ką nors įtartino delsti nereikėtų. Ar įmanoma apsisaugoti nuo infekcijos ir kaip apsaugoti savo šeimos narius? Norėdami apsisaugoti nuo grybelinės infekcijos, laikykitės švaros ir naudokitės individualiu rankšluosčiu, plaušine, neskolinkite savo avalynės, nevaikščiokite po namus basomis. Įtarę, kad „įsimetė“ nagų grybelis, pirmiausia specialiu tirpalu (tinka 40 proc. formalino skiedinys) išdezinfekuokite avalynę, medvilnines kojines, puskojines. Prieš skalbdami patalynę, ją 15 minučių pavirinkite, o praustuvus, vonią, vonios kilimėlius ir grindis plaukite karštu vandeniu su dezinfekuojamąja priemone. Kilimus valykite putomis arba atiduokite į valyklą. Ant grindų ar kojinėse užsilikusias grybelio sporas

muotas arba nuspaustas avalynės. Todėl pastebėję pakitusį nagą (pasidarė nelygus, sustorėjo ir kt.) kreipkitės į odos ligų specialistą. Teko girdėti, kad tai labai sunkiai išgydoma infekcija. Ar įmanoma išsigydyti pačiam? Draugų, giminaičių ar pažįstamų patarimų gydant šią ligą nevertėtų klausyti, nes nustatyti infekcijos tipą ir skirti gydymą gali tik gydytojas dermatologas. Paprastai nagų grybelis gydomas ambulatoriškai. Jei pažeistos tik kojų pėdos, tinka naudoti įvairius tepaliukus ar kremus, kurių be recepto galima įsigyti vaistinėse. Gydymas kremais, trunkantis 14 dienų, nėra brangus ir neturi šalutinio poveikio. Tačiau jei grybelis pažeidė nagą, gydomasi tik tabletėmis, kurių skiria gydytojas. Esant nagų pakitimams, gydymo tepalais, kremais ar tabletėmis nepakanka – tada nagai neskausmingai pašalinami. Tai bene efektyviausias nagų grybelio gydymas (to nereikėtų bijoti, nes atliekamas vietinis nuskausminimas). Jeigu pažeistos nagų plokštelės šalinamos chirurginiu būdu, tokiu atveju skiriama perpus mažesnė vaistų

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

dozė. Tačiau nesisaugant net ir pats geriausias gydymas nepadės išvengti naujo užsikrėtimo, o negydant grybelio pradeda skaudėti pėdas, darosi nepatogi avalynė, vasarą atsiranda ir kosmetinė problema, kada pažeistus nagus sunku paslėpti, liga gali pažeisti ir rankų nagus, išplisti į kitas odos vietas (veidą, krūtinę, nugarą ir kt.). Ar yra liaudiškų būdų, kuriais galima išgydyti grybelį? Sergantiesiems kojų nagų grybeliu būtina laikytis švaros, kojas dažnai plauti natūraliu muilu, mūvėti tik natūralaus pluošto (medvilnines ar geros vilnos) kojines, avėti natūralios odos ar kitokios natūralios medžiagos avalynę. Norint sumažinti pėdų prakaitavimą, galima daryti ąžuolo žievės nuoviro voneles, kojas mirkyti pieno išrūgų vonelėje, į kojines įberti boro rūgšties miltelių. Mūsų senoliai šią infekciją dažniausiai gydė stiprios koncentracijos actu. Liaudies medicina siūlo net keletą gydymo būdų. Pavyzdžiui, galima kruopščiai išplautas pėdas panardinti į stiprų vyno actą, paskui švarias kojines suvilgyti vyno actu ir užsimauti nakčiai. Tokias procedūras kartoti ilgai ir reguliariai. Taip pat galima sumaišyti vienodas dalis stipraus acto, vandens ir kaimišką kiaušinį; iš vieno šaukštelio medetkos žiedų, stiklinės vandens ir trupučio glicerino sumaišyti tepalą ir juo tepti pažeistas vietas. Tačiau praktika rodo, kad greičiausiai grybelį išsigydyti padės gydytojas. balsas.lt

27

Norime to ar ne, bet kai karšta – prakaituojame smarkiau. Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktorė doc. dr. Matilda Bylaitė aiškina, kad prakaitavimas – labai reikalinga organizmo funkcija. Anot jos, prakaituojant ne tik pašalinamos organizme susidariusios toksinės medžiagos, druskos, bet ir išsiskiria kai kurie vaistai, prieskoniai, reguliuojama organizmo temperatūra. Pasitaiko žmonių, kurie turi mažiau prakaito liaukų, negali normaliai prakaituoti, todėl aktyvesnė fizinė veikla karštą dieną juos gali privesti prie peršilimo, karščio šoko.

Gydytojos patarimai: • Karštą dieną gerkite daug vandens, geriausia mineralinio, kad atsikurtų vandens ir natūralių druskų kiekis organizme. Tačiau valgomosios druskos nevertėtų padauginti. • Budriai stebėkite mažų vaikų, kūdikių aktyvumą ir prakaitavimą. Jų termoreguliacinė sistema nėra iki galo susiformavusi, todėl organizmo vandens balansas labai greitai sutrinka. • Dėvėkite natūralaus pluošto medvilninius, neprigludusius drabužius, avėkite natūralią, atvirą avalynę. • Norėdami išvengti nemalonaus kvapo, venkite stimuliuojančių gėrimų, alkoholio, pikantiškų aštrių prieskonių. • Dažnai prauskitės drungnu vandeniu, ypač labiau prakaituoti linkusias vietas. • Naudokite prakaito kvapą mažinančius dezodorantus ir jį stabdančius antiperspirantus. • Prakaituojant dėl streso, pravartu užsiimti joga, išmokti kontroliuoti emocijas.

Intensyviau prakaituoja žmonės, kurie sportuoja, gyvena aktyviai, patiria stresą ar yra genetiškai tai paveldėję. Jei žmonės vartoja aštresnį maistą, geria tonizuojančius, alkoholinius gėrimus, stiprią kavą, arbatą, tuomet ir prakaitas gali būti aštresnio, nemalonaus kvapo. Medikė pataria visada laikytis asmens higienos ir naudoti dezodorantus: „Nereikia pamiršti, kad tose pačiose patalpose dirba kolegos, yra žmonių, važiuojančių tuo pačiu autobusu ar troleibusu, todėl reikėtų gerbti aplinkinius. Žmonės yra jautrūs kvapams, ypač per karščius.“ Esant gausesniam prakaitavimui, vertėtų išbandyti ir antiperspirantus. Gydytoja atkreipė dėmesį, kad prakaituoja ne tik pažastys, bet ir delnai, padai, visas kūnas. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti padams: kasdien drungnu vandeniu plauti kojas, dėvėti kuo natūralesnę, ne sintetinę avalynę, galima naudoti antiperspirantus, specialius kremus. Jei prakaitavimas itin didelis ir jokios priemonės nepadeda, pacientams siūlomos botulino toksino injekcijos, kurios pusę metų efektyviai suvaldo prakaitavimą. Tiesa, ši procedūra nepigi, tačiau labai veiksminga. Vis dėlto itin gausiai prakaituojant reikėtų susimąstyti apie to priežastis. „Atkreipkite dėmesį, ar nepadidėjo fizinis aktyvumas, nepasikeitė hobis, nepervargstate, ar nepadaugėjo streso šeimoje, įtampos darbe“, – galimas priežastis vardija M.Bylaitė. Jei prakaitavimo negalite paaiškinti, tai gali būti ne tik endokrininių liaukų patologijos, cukrinio diabeto ženklas, bet ir rimtos ligos, pavyzdžiui, kraujo vėžio, pirmas požymis. Sunerimti reikėtų, jei smarkiai prakaituojate naktimis, atsibundate šlapias. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją, kad jis nustatytų tikslią diagnozę.

Karštą dieną reikėtų gerti daugiau skysčių.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

(Užs. 460)

28

2011 m. liepos 9 d. • Nr. 53–54 (9072–9073) Valstiečių laikraštis

Prieblandos

Sostinės architektų byloje – išteisinamieji nuosprendžiai Nukentėjusysis nusivylė teismu, kuris neįžvelgė tyčios kaltinamųjų veiksmuose klastojant dokumentus.

TEO LT. 2007 m. jis pastebėjo, kad TEO LT statinio brėžinys yra suklastotas. Planavimo dokumentus TEO LT užsakymu tvarkė UAB „Senojo miesto architektai“. Brėžinyje buvo padidintas ne tik statinio aukštingumas, bet ir požeminė automobilių stovėjimo aikštelė buvo pakeista į antžeminę. Per vieną susitikimų UAB „Senojo miesto architektai“ reikalavo V.Petrausko pasirašyti po brėžiniu, nes priešingu atveju bus apsieita be jo parašo. Ginčas persikėlė į teismus.

Gediminas Stanišauskas

Kovos iki pabaigos

VL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas konstatavo, kad trys sostinės architektai netyčia trimis aukštais padidino telekomunikacijų bendrovės TEO LT administracinį pastatą, todėl projektuotojai esą yra nekalti. Dėl tokios „netyčios“ TEO LT turtas padidės maždaug 10 mln. litų, o dar didesnę sumą bendrovė mėgins išieškoti iš nukentėjusiuoju pripažinto vilniečio.

Kaltinamuosius architektus Dianą Sabaliauskienę (apačioje) ir Ireną Kliobavičiūtę bei Darių Bagdonavičių teismas išteisino.

gali būti kalbama apie „tyčia–netyčia“, – svarstė A.Chudenkovas. Nukentėjusysis V.Petrauskas irgi stebėjosi, kad teismas išteisino kaltinamuosius. „Nė vienas vairuotojas nenori pėsčiųjų perėjoje partrenkti močiutės, bet jeigu jau taip įvyksta, visuomet būna atsakomybė“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė V.Petrauskas. Jis ketina skųsti teisėjo O.Zaicevo sprendimą Vilniaus miesto apygardos teismui, o jei sprendimas bus nepalankus, kreipsis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.

Kaltinamieji lengviau atsikvėpė „Puikus nuosprendis.., gaila prarasto laiko...“ – taip praėjusią savaitę po Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjo Olego Zaicevo paskelbto nuosprendžio kalbėjo baudžiamojoje byloje dokumentų klastojimu kaltinti architektai. UAB „Senojo miesto architektai“ vadovė Diana Sabaliauskienė ir jos pavaldiniai Irena Kliobavičiūtė bei Darius Bagdonavičius buvo kaltinami 2006 m. sąmoningai trimis aukštais padidinę Vilniaus Lvovo gatvėje suprojektuoto TEO LT biurų pastatą. Teismas kaltinamuosius išteisino. Po nuosprendžio paskelbimo architektai atrodė taip, lyg būtų nusikratę ant kaklo kabėjusių akmenų, bet nebuvo linkę daugžodžiauti. „Asmuo gali būti apkaltintas tik tuo atveju, jeigu būtų buvusi padaryta tyčinė veika, o tyčios teismas nenustatė“, – nuosprendžio motyvus dėstė teisėjas O.Zaicevas. Nuosprendyje akcentuojama, kad statinys tik dėl techninės klaidos buvo paaukštintas nuo 52 iki 54 metrų, o detalųjį planą patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Nors teisėjas vartojo terminus „tyčia“ ir „netyčia“, vis dėlto daugiau nei dvidešimties puslapių nuosprendyje nėra nė užuominos apie tai, ar

Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

architektų „netyčia“ kaip nors susijusi su neteisėtumu.

Nustebino nuosprendžio motyvai Teismo sprendimu nusivylė tiek nukentėjusiuoju byloje pripažintas vilnietis Vytautas Petrauskas, tiek jo advokatas Andrius Chudenkovas. „Aišku, kad sprendimą skųsime ir motyvuotam skundui turime 20 dienų“, – teigė A.Chudenkovas. Jis pasigedo išsamesnių motyvų, kurie būtini skelbiant nuosprendį, o juo labiau nustatant teisėtumo problemą. „Tikėjomės tikrai ne tokio sprendimo, nes vylėmės, kad teismas konstatuos dokumentų parengimo teisėtumą arba neteisėtumą ir tik vėliau

Greitai sueis senaties terminas Lietuvos Respublikos vardu paskelbtas O.Zaicevo nuosprendis iš esmės užkerta kelią realiomis laisvės atėmimo bausmėmis nubausti dokumentų klastojimu kaltintus architektus. Šių metų spalį vis tiek sueitų bausmės taikymo senaties terminas. Kadangi apygardos teisme bylos paprastai išnagrinėjamos ne anksčiau nei per 2 mėnesius, geriausiu atveju nuosprendis būtų paskelbtas rugsėjo pabaigoje. „Jeigu ir jo sprendimas būtų nepalankus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas nebūtų taikytinas, nes jau įsigaliotų senatis“, – pasakojo V.Petrauskas. „Valstiečių laikraštis“ jau rašė, kad V.Petrauskas vienintelis iš Lvovo gatvės gyventojų kilo į kovą su

„Architektų bylos“ sprendimas yra itin svarbus V.Petrauskui. Visas jo turtas yra areštuotas kitoje – civilinėje – byloje. Gindamas savo šeimos interesus vilnietis „architektų bylos“ išvakarėse apskundė bendrovės TEO LT biurų pastato statybas teismui. Tai įvyko per patį nekilnojamojo turto kainų brangymetį. Teismas patenkino jo prašymą ir laikinai sustabdė minėto bendrovės pastato statybas. TEO LT pagrasino, kad iš vyriškio prisiteis 12,3 mln. Lt, bet kreiptis dėl tokių nuostolių bendrovė galėjo tik tuo atveju, jei „architektų byloje“ projektuotojai sulauktų išteisinimo. Teisėjo O.Zaicevo sprendimu architektai buvo išteisinti. „Dar ne viskas prarasta, kovosiu toliau“, – neslėpė ryžto V.Petrauskas. Jo teigimu, geriau patirti nuostolių, nei turėti priekaištų sau, kad negynė šeimos. „Visada yra geriau, kai prie kapo apie žmogų kalba, jog jis turėjo savigarbos ir nepasidavė pinigams“, – tikino V.Petrauskas. Du nepilnamečius vaikus auginantis vilnietis teigė, kad jam svarbu, ką apie jį kalbės užaugusios jo atžalos. Nors teismo sprendimas nepalankus, V.Petrauskas siekia parodyti Lietuvos teismų sistemos trūkumus. „Kai vienas kaltinamųjų V.Bagdonavičius „susirgo“ plaučių uždegimu, aš pats jį pamačiau tą dieną picerijoje, bet teisėjas į antstolio užfiksuotus įrodymus pažiūrėjo pro pirštus, dar prieš tai teisėjas, vilkindamas bylą, skyrė ekspertizę, kurios išvadomis nė nepasinaudojo“, – vardijo V.Petrauskas. Vyriškis birželio pradžioje apskundė teisėjo veiksmus Teisėjų garbės teismui ir Teisėjų etikos bei drausmės komisijai. Kai kuriems posėdžiams teisėjas O.Zaicevas skirdavo mėnesius trunkančias pertraukas, o po jų kai kurie posėdžiai trukdavo tik valandą.

Jaunuosius plėšikus demaskavo kinologų šuo Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre organizuojamų daugiakovės pirmenybių nugalėtojas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kinologų ugdytinis Natas savo profesionalumą pademonstravo realybėje – sekdamas kioską apvogusių asmenų pėdsakais, jis pareigūnus atvedė prie poilsio bazės namelio, kuriame vienas įsibrovėlių su kompanija šventė savo 18-ą gimtadienį.

VL archyvo nuotrauka

Pusantro kilometro įsibrovėlių pėdsakais sekęs Natas patrulius atvedė prie buvusios Šiaulių universiteto poilsio bazės, kurioje yra vasaroti skirti poilsio nameliai. Prie vieno jų belgų aviganis sustojo.

Pro langą buvo matyti pakampiais guolius susiradę miegantys jaunuoliai. Policijos pareigūnams teko ilgokai belstis, kol vienuolikos asmenų kompanija pakirdo iš pagiringo miego. Įėjusius į vidų patrulius pašiurpino atsivėręs vaizdelis – ant stalo, grindų, pakampiais mėtėsi buteliai, prakąstų šokoladų gabalai, pradėtų valgyti ištižusių ledų porcijos. Tai buvo iš parduotuvės pasivogtų vaišių likučiai. Pareigūnų vizitas vienuolikės neišgąsdino, tik sukėlė situacijoje nesusivokiančių jaunuolių juoką – ką čia jie tokio padarė, kad pareigūnai net su šunimi pas juos atlėkė. Pamanyk, kelias dėžes alaus, šokoladų, traškučių, ledų pasiėmė – juk gimtadienis!

Įvykiai trumpai Pajūryje – neįprastas radinys. Baltijos jūroje ir kranto smėlyje prie Šventosios aptikta dešimtys Antrojo pasaulinio karo minų be sprogdiklių. Šią teritoriją tebesaugo pasieniečiai ir policijos pareigūnai. Spėjama, kad nuo karo dešimtis metų gulėjusios minos galėjo „pajudėti“, kai buvo gilinamas Šventosios uostas ir kai šių darbų metu kito jūros dugno reljefas bei slinko kranto smėlis. Bažnyčioje siautėjo jaunuolis. Aštuoniolikmetis Bezdonių gyventojas, siautėjęs miestelio bažnyčioje, sulaikytas. Jis įtariamas pasikėsinimu apvogti Šv. Mergelės Marijos Aušros Vartų Gailestingumo Motinos bažnyčią. Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnams gerai žinomam vaikinui nustatytas 4,25 promilės girtumas. Sprendžiamas klausimas dėl jo suėmimo. Trečiadienio naktį Vilniaus rajono policijos komisariato budėtojai gavo pranešimą, kad kažkas išdaužė lango stiklą, įsibrovė į bažnyčios vidų ir skambina varpais. Į įvykio vietą buvo išsiųsti net keli policijos ekipažai. Pareigūnai bažnyčios viduje sulaikė jaunuolį. Jis neneigė, kad skambino varpais ir, suradęs bakelį su žibalu, juo apipylė liturginius drabužius, zakristijos grindis, sugadino arnotą, suvalgė kalėdaičius ir išgėrė apie 350 g mišių apeigoms skirto vyno.

Narkotikai platinami ir greituoju paštu. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Narkotikų kontrolės skyriaus pareigūnai, nuolat analizuodami ir tikrindami informaciją apie įvairius narkotikų gabenimo ir platinimo būdus, nustatė narkotikų siuntimo naudojantis pašto, kurjerių, pasiuntinių pašto, siuntų pristatymo paslaugomis atvejus. Šių metų birželio mėn., surinkus informaciją apie galimą narkotikų siuntimą greituoju paštu, liepos 2–4 d. atliktos tikslinės policijos operacijos, kurių metu sulaikyti J.S. (gim. 1974 m.), M.S. (gim. 1991 m.) ir D.O. (gim. 1984 m.). Per greitojo pašto paslaugas teikiančią bendrovę jie išsiuntė siuntinį su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Siuntinį sulaikę pareigūnai jame aptiko augalinės kilmės medžiagos, įtariama, kanapių ir jų dalių; psichotropinės medžiagos – metamfetamino, rado įdėtą nemažą pinigų sumą.

VL, Eltos, Vilniaus aps. VPK inf.

Eltos nuotraukos

Pasak Natą dresuojančio kinologo Arūno Petrošiaus, su tokiu jaunuolių neadekvačiu situacijai elgesiu jam dar nėra tekę susidurti – jų manymu, nieko blogo jie nepadarė, o apie jų laukiančią atsakomybę net neįsivaizdavo. Už tokį nusikaltimą Baudžiamasis kodeksas numato baudą arba areštą arba laisvės apribojimą arba net laisvės atėmimą iki penkerių metų. Dėl Šiaulių rajone, Pašvinio kaime, padarytos vagystės iš parduotuvės, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Išėmus langą, buvo pavogta įvairių gaiviųjų gėrimų, alaus, tabako gaminių ir maisto prekių, kurių bendra vertė siekia beveik 1,5 tūkst. Lt. Įtarimai vagyste pareikšti 18-ą gimtadienį šventusiam šiauliečiui A.M. ir jo 15-mečiui draugui G.M. VL, Šiaulių aps. VPK inf.

2011 m. liepos 9 d. • Nr. 53–54 (9072–9073) Valstiečių laikraštis

Ūkis

29

Renkantis stogo dangą suklysti nesunku Tadas Klimavičius Rinkdami namui stogo dangą pirkėjai labiausiai nerimauja dėl jos ilgaamžiškumo ir patikimumo. Įvairių apklausų duomenimis, būstą statantys ar rekonstruojantys asmenys linkę išleisti daugiau, jei jiems bus garantuota, kad pasirinktoji danga tarnaus gerokai ilgiau.

Lakšto kainą lemia jo sudėtis „Namą statau ne vieniems ir net ne dešimčiai metų, todėl stogas turi būti ilgaamžis. Nemanau, kad norėčiau ir turėčiau lėšų jį keisti, pavyzdžiui, po 20 metų“, – vienoje didžiausių Lietuvos statybinių prekių parduotuvių žurnalistui sakė iš didmiesčio į kaimą gyventi išsikraustęs Vaidas Kučinskas. Vyriškis tvirtino iš anksto pasidomėjęs įvairių stogų dangų pranašumais ir nusprendęs pasirinkti banguotuosius lakštus. Atėjęs į parduotuvę jis pirmiausia pastebėjo akivaizdų lakštų skirtumą – kainą. „Lakšto kaina labiausiai priklauso nuo to, kokia jo sudėtis, nes tai garantuoja ilgaamžiškumą, ekologines savybes ir netgi išvaizdą. Juk svarbu ne tik, kaip atrodys naujas stogas, bet koks jis bus praėjus dešimtmečiams“, – paaiškino aštuonerius metus statybinių prekių konsultantu dirbantis Gražvydas Palaitis. Anot jo, banguotieji lakštai itin primena šiferį – yra tokie pat ilgaamžiai ir tvirti. Tačiau Lietuvoje gaminami banguotieji lakštai nuo šiferio skiriasi esminiu bruožu – yra be sveikatai kenksmingo asbesto. Naujos kartos lakštuose jis pakeistas PVA pluoštu, sąlygojančiu ne tik lakštų elastingumą, bet ir mechaninį atsparumą. „Nors banguotieji lakštai išoriškai ski-

riasi tik spalva, juos renkantis reikia žinoti daugybę svarbių niuansų“, – perspėjo G.Palaitis. Tyrimais nustatyta, kad silpnoji kai kurių importuojamų banguotųjų lakštų vieta – PVA pluošto kiekis sudėtyje. Tarptautinėje sertifikuotoje „ReDCo“ laboratorijoje tirtose stogo dangose, lygintose su europinius standartus atitinkančiomis gaminamomis Lietuvoje, nustatytas gerokai mažesnis sintetinio pluošto kiekis, kuris pakeičiamas cementu. Išoriškai lakšto išvaizda nepakinta, bet PVA pluošto trūkumas suteikia lakštui trapumo. Laboratorijoje nustatytas ir silpnesnis atvežtinių lakštų sluoksnių sukibimo niuansas, kuris daro įtaką mažesniam produkto atsparumui šalčiui. Šaldymo ir šildymo testo metu, kada lakštai šimtą kartų išbando staigią temperatūrų kaitą, išaiškinta – stabilumą užtikrinančio silano juose yra mažiau.

kodamas apie bangų aukštį, pardavėjas paaiškino, kad kuo žemesnės jos bus, tuo labiau lakštai primins ne tvirtą stogo, o ploną sienos dangą“, – su šypsena palyginimą prisiminė V.Kučinskas. Jo nuomonę patvirtino ir G.Palaitis, pridurdamas, kad lakštai su mažesnėmis bangomis įprastai yra pigesni. „Bet ar verta skrupulingai taupyti perkant daiktą, kuris turės tarnauti ne vienus metus?“ – perspėjo statybinių prekių parduotuvės konsultantas. Patyręs darbuotojas pirkėjams visuomet rekomenduoja atkreipti dėmesį į gaminio garantijos laikotarpį. Yra banguotųjų lakštų, kuriems teikiama tik trumpalaikė pardavėjo garantija, tačiau yra ir tokių, kurių gamintojai užtikrina ne trumpesnį nei 30 metų garantijos terminą. „Teikti daugiametę garantiją gali tik savo produkcija pasitikintis gamintojas“, – įsitikinęs pašnekovas.

Bangų aukštis suteikia tvirtumo

Svarbus ir grožis

Tyrimus atlikę specialistai taip pat nustatė tiesioginį ryšį tarp dangos bangų aukščio ir jos tvirtumo. „Kuo bangos aukštesnės, tuo geriau. Nuo to priklauso dangos stiprumas. Man labai patiko vienas palyginimas – pasa-

lakštai, turintys daug aukštesnes bangas, sukuriančias dailų šešėlių žaismą ant stogo. Lietuviai pamėgo jau seniai Lietuvoje gaminamus „Gotika“ lakštus, kurie dėl aukštų bangų ir mažo lakšto dydžio sukuria čerpių imitaciją. Norintiesiems dailaus stogo ir negalintiesiems daug investuoti į stogo konstrukciją, tai idealus variantas. Dažai, kuriais nudažyti lakštai, nebūtinai turi būti blizgūs. Nėra įrodyta, kad graži išvaizda užtikrina lakštų ilgaamžiškumą. Kartais šis parametras siejamas ne tik su techninėmis gaminio savybėmis. Pavyzdžiui, manoma, kad dangos patvarumą sustiprina organiniai dažai, kuriais ji būna nudažyta. Tokie dažai yra tarsi „kvėpuojantys“.

Moderniausi pasaulyje „Savo produkcijai suteikiame 30 metų garantiją. Mūsų žiniomis, kitiems Lietuvoje parduodamiems banguotiesiems lakštams ji teikiama gerokai trumpiau“, – sakė vieną moderniausių gamyklų pasaulyje turinčios ir beasbestinius banguotuosius lakštus gaminančios UAB „Enernit Baltic“ marketingo specialistas Vytautas Miniotas. Kompanijos „Eternit Baltic“ gaminami banguotieji lakštai – tai didelio atsparumo ir ilgaamžiškumo stogo danga. Kad lietuviški beasbestiniai banguotieji lakštai yra kokybiški, nustatyta atlikus

G.Palaičio tvirtinimu, daugelis klientų itin atidžiai renkasi stogo dangas ir pageidauja, kad jos būtų ne tik tvirtos, ilgaamžės, ekologiškos, bet ir gražios. Todėl beasbestinių banguotųjų lakštų gamintojai juos siūlo įvairių dydžių. Yra gaminami netgi vakarietiško profilio

(Užs. 469)

Kiaulių augintojui teko kovoti dėl teisės apsaugoti gyvulius nuo maro Rita Valaitė „Neseniai Lietuvoje praūžęs kiaulių maras mūsų fermas aplenkė tik dėl mūsų pačių įdėtų pastangų į infekcijų prevenciją“, – sakė kiaulių augintojo UAB „Saerimner“ technikos direktorius Vaidotas Židanavičius, užsimindamas apie kuriozišką „koridoriaus“ istoriją, sukėlusią ant kojų prokuratūrą ir kitas institucijas, o „Saerimner“ palikusią tik situacijos stebėtoju, kurioje viena jos veiklą reglamentuojančių institucijų – Marijampolės apskrities viršininko administracija – pamiršo ant reikiamo dokumento pasirašyti. Savaitės pradžioje per šalį nuvilnijo žinia, kad kiaulių maras įsisuko į dar vieną – kauniečių bendrovės „Miva“ – fermą. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas žiniasklaidai teigė, kad šio naujo židi-

nio teritorijoje buvo spragų, galėjusių sudaryti sąlygas plisti pavojingai gyvulių ligai: teritorija neaptverta tvora, nėra specialiai pritaikytų darbuotojų persirengimo patalpų, dėl to ir plinta pavojingi užkratai. Gyvulių fermose koridoriai, jungiantys administracinius ir ūkinius pastatus, būtent ir yra prevencinė priemonė, apsauganti gyvulius nuo tokių infekcinių ligų kaip maras. Darbuotojai, nusiprausę, atlikę dezinfekcijos procedūras ir persirengę administracinėse patalpose, į fermas patenka per koridorių ir taip išvengia sąlyčio su aplinka. „Moksliniais tyrimais įrodyta, kad prausimasis sumažina bakterijų ir virusų pernešimo tikimybę iki minimumo. Darbuotojai dušu pasinaudoja du kartus per dieną – prieš įeidami į fermą ir išeidami iš jos. Tokiu būdu ne tik apsaugome savo gyvulius nuo infekcijų, bet ir užtikriname, kad iš mūsų fermų jokie virusai ir bakterijos, jei-

Raimundo Šuikos nuotrauka

gu jie būtų, nepatektų į išorę“, – sakė vyriausiasis „Saerimner“ veterinarijos gydytojas Renatas Nedzinskas. Tokio koridoriaus, esančio Jusevičių fermoje, rekonstrukcijai „Saerimner“ iš Kalvarijos savivaldybės administracijos statybų leidimus ir kitus dokumentus gavo dar 2007 m. Po metų rekons-

Negalėjusi ramiai stebėti tokios situacijos, 2010 m. „Saerimner“ iš valstybės įsigijo tą žemės sklypą, kurio savininkas neva nebuvo davęs sutikimo rekonstrukcijos darbams atlikti.

dešimties skirtingų produktų tyrimus nepriklausomoje ir sertifikuotoje pasaulyje žinomoje „ReDCo“ laboratorijoje. Jų metu išaiškinta, kad neretai atvežtinė produkcija neatitinka nurodytai klasei keliamų reikalavimų. Įprastai žemesnės nei parašyta klasės gaminiai neatlaiko techninėse charakteristikose nurodytų apkrovų. Tai kelia abejonių, ar žiemą gausiai sningant namo stogas gautą krūvį ištvers ir danga neįlūš. O „Eternit Baltic“ banguotieji lakštai ne tik atsparūs smūgiams ir kitiems mechaniniams pažeidimams, bet ir yra nedegūs, nejautrūs temperatūros svyravimams, užtikrina kokybišką poilsį (nebarška lietui lyjant), išlaiko šiluminę varžą, yra atsparūs drėgmei ir korozijai. „Eternit Baltic“ beasbestiniai banguotieji lakštai – puikus pasirinkimas tiek dengiantiesiems naują stogą, tiek planuojantiesiems seną dangą keisti nauja. Moderniausia pasaulyje gamykla siūlo dviejų profilių lakštus – penkių ir aštuonių bangų. Pastarieji atitinka senojo šiferinio lakšto profilį. Banguotieji lakštai yra greitai ir paprastai montuojami, nereikalauja didelių medienos sąnaudų. „Svarbu ne tik stogo dangos, bet ir sumontavimo kokybė. Mūsų įmonės specialistai patys klientui produkciją pristato į norimą vietą ir atlieka visus darbus“, – tvirtino UAB „Eternit Baltic“ atstovas V.Miniotas.

truotą koridorių priėmė Marijampolės apskrities viršininko administracijos sudaryta komisija – koridorius pripažintas tinkamu naudoti. Tačiau jau 2009 m. ta pati leidimą išdavusi Marijampolės apskrities viršininko administracija, kuri neilgai trukus dėl apskričių reformų neteko savo įgaliojimų, prokurorų paprašė užginčyti jos pačios priimtą aktą. Pretekstu nugriauti koridorių ji laikė savo pačios „pamirštą“ pasirašyti sutikimą, leidusį iš jos žemę besinuomojančiai „Saerimner“ valstybiniame sklype atlikti statybų darbus. „Tačiau naujų pastatų

sklype niekas nestatė – mes turėjome leidimą pastatų rekonstrukcijai, kurie stovėjo ten nuo 1976-ųjų“, – sakė V.Židanavičius. Vykdydama savo funkcijas, Kauno apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą, prašydama statybų dokumentus pripažinti negaliojančiais. Jeigu prokuroro ieškinys būtų buvęs patenkintas, „Saerimner“ dėl Marijampolės apskrities viršininko administracijos užmaršumo dedant parašus būtų turėjusi nugriauti rekonstruotą koridorių, skirtą užkirsti kelią baisioms ligoms, tokioms kaip kiaulių maras. „Mes patys byloje dalyvavome kaip trečiasis asmuo. Stebėjome ir laukėme, ar mūsų investicijoms į infekcijų prevenciją bus leista gyvuoti, o gal visgi mūsų geri norai rūpi tik mums patiems“, – aiškino įmonės technikos direktorius. Negalėjusi ramiai stebėti tokios situacijos, 2010 m. „Saerimner“ iš valstybės įsigijo tą žemės sklypą, kurio savininkas neva nebuvo davęs sutikimo rekonstrukcijos darbams atlikti. Išnykus ieškinio aplinkybėms ir suvokus kitų argumentų nepagrįstumą, teismas bylą nutraukė paties prokuroro prašymu. „Nenuostabu, juk prokuroras švaistė savo laiką aiškindamasis absurdiškus valdininkų tarpusavio santykius“, – pasakojimą užbaigė V.Židanavičius. Nuo 2010 m. liepos 1 d. apskrities viršininko administracijos yra panaikintos. Dalis jų vykdytų funkcijų yra deleguotos ministerijoms, dalis – savivaldybėms. (Užs. 472)

30

2011 m. liepos 9 d. • Nr. 53–54 (9072–9073) Valstiečių laikraštis

Emigracija

Nepavydėkime išvykusiesiems Rimai Girniuvienei, prieš daugelį metų atsidūrusiai Amerikoje, skaudžiausią smūgį smogė naujoji nepriklausomos Tėvynės valdžia, atimdama iš jos ir dukters Monikos Lietuvos pilietybę. Meilė Jančorienė

Dabar su artimaisiais susitinkame kartą per kelerius metus. Ilgiausiai Lietuvoje nebuvau aštuonerius metus.

Apie pilietybę, gyvenimą emigracijoje kalbamės su Rima Girniuviene (Girnius), JAV lietuvių bendruomenės Bostono apylinkės pirmininke, JAV lietuvių bendruomenės tarybos nare ir ansamblio „Jaunos širdys“ vadove. Kaip atsidūrėte Amerikoje? Ištekėjau už „amerikono“ – Amerikos lietuvio, matematikos mokslų daktaro Tomo Girniaus, kuris tuo metu gyveno Lietuvoje ir dirbo Vytauto Didžiojo universitete. Buvo 1992 m., aš dirbau Lietuvos radijo žurnaliste. Kartu su kolegomis rengėme laidą studentams „Juventus“. Mano būsimasis vyras buvo atvykęs į Lietuvą ieškoti savo lietuviškų šaknų. Rado, bet mes vis tiek išvykome gyventi į JAV. Kodėl? Jei Fortūna tau duoda galimybę – pasinaudok ja, nes kaprizinga deivė gali antrą kartą jos nebepasiūlyti. Taigi kartu su 7 mėnesių dukrele Monika atvykome į JAV 1994 metų kovo 14 dieną – tą datą prisimenu geriau nei savo vestuvių dieną, nes tai buvo didžiausias mano gyvenime lūžis.

Ką malonaus prisimenate iš tų laikų, kai dar gyvenote Lietuvoje? Geriausi prisiminimai – nors gal ir sunku pavadinti juos maloniausiais – mūsų kova už nepriklausomybę. Tada, kai siekėme atsiskirti nuo Sovietų Sąjungos, visai kitaip jautėme gyvenimo prasmę. Buvome geri vieni kitiems, dvasingi. Mylėjome vieni kitus ir Lietuvą.

2006 m. R.Girniuvienė apsigynė magistro diplomą iš taikomosios sociologijos.

tes. Gyvename Masačusetso valstijoje, Kvinsio mieste, šalia Bostono. Mūsų namas stovi gražioje vietoje, prie pat vandenyno. Pragyvenimas čia kainuoja brangiai, juk Masačusetsas yra viena iš pirmųjų JAV valstijų pagal pragy-

Rima Girniuvienė sako, kad pasakoti apie save nėra taip paprasta. Reikia nutraukti tą nuolatinį amerikietiškąjį bėgimą, sustoti ir pagalvoti. Kokia buvo Jūsų gyvenimo svetimoje šalyje pradžia? Gyvenimo pradžią Amerikoje (manau, ir bet kurioje kitoje svečioje šalyje) labai tiksliai atspindi anekdotas, kurį amžinatilsį Vytautas Kernagis atvežė į Bostoną: „Numirė žmogelis ir pateko į dangų. Ateina velnias ir sako: „Gal pageidautum ekskursijos po pragarą?“ Žmogus nuvyksta į pragarą, pamato ten linksmybes – skamba muzika, šokiai, liejasi šampano upeliai, aplink pilna gražių moterų. Velnias jam sako: „Gal norėtum nuolat čia gyventi? Pasirašyk.“ Žmogus pasirašo. Grįžta į dangų, pasako „čiau“ ir lekia gyventi į pragarą. Atsidaro pragaro vartai – ir žmogus atsiduria smalos katile. Iškišęs galvą, įkvepia oro ir sušunka: „Kodėl mane apgavai, juk visai ne tai anksčiau rodei?“ O velnias jam ir sako: „Skirk turizmą nuo emigracijos.“ Panaši ir yra gyvenimo emigracijoje pradžia. Reikia viską pradėti nuo nulio. Su mažu vaiku ant rankų, be kalbos ir abu – be darbų. Juk mano vyras Lietuvoje pragyveno trejus metus, tad po tiek laiko grįžus į JAV viską reikėjo pradėti iš naujo – darbą, gyvenimą, pažintis. Man susirasti darbą kliudė kalbos barjeras ir kultūrinis šokas: viskas, ką ten pamačiau, atrodė blogai, nes viskas – kitaip nei Lietuvoje. Kaip Jūsų šeimai sekasi dabar, praėjus beveik dvidešimčiai emigracijos metų? Taip ir esame trise – vyras Tomas, duktė Monika ir aš, dar turime dvi ka-

venimo brangumą. Tačiau čia gyvena labai daug išsilavinusių ir kultūringų žmonių. Bostone daug universitetų (garsiausias – Harvardo), garsių ligoninių, vaistų gamybos įmonių. Skaičiau spaudoje, kad net Niujorko Brodvėjaus teatras savo šou programas pirmiausia atveža parodyti Bostone – jeigu šio miesto publika priims, Niujorke irgi viskas bus gerai. Mano vyras baigęs Harvardo universitetą, jis – matematikos mokslų daktaras. Aš analizuoju duomenų bazes sveikatos draudimo kompanijoje, naudojuosi pasaulyje žinomomis statistinėmis kalbomis SPSS ir SAS. Mano darbe gal kiek trūksta kūrybiškumo, tad jo stoką kompensuoju bendruomenine veikla – esu JAV lietuvių bendruomenės Bostono apylinkės pirmininkė ir vadovauju ansambliui „Jaunos širdys“, kuriame jauni žmonės, pritardami gitaromis, gieda bažnytines giesmes. Ansamblį sukūrėme, kad būtų išgelbėta Bostono lietuvių bažnyčia – jau buvo pradėjusi nykti dėl jaunosios kartos nesilankymo. Neseniai išleidome kompaktinį diską su giesmėmis ir Lietuvos Atgimimo laikotarpio dainomis. Mūsų duktė Monika šiemet baigia vidurinę mokyklą, ji jau įstojo į Makgilio universitetą Kanadoje, Monrealio mieste. Kodėl nenorėjo studijuoti šalia namų, Bostone? Juk ten tiek daug universitetų! Todėl, kad Makgilio universitetas – labai geras ir mokslas čia kainuoja perpus pigiau nei JAV univer-

sitetuose. JAV aukštasis mokslas ir gydymas pasidarė tokie nežmoniškai brangūs, kad gali sužlugdyti valstybę ir jos jaunus (ir nelabai jaunus) žmones. Juk dabar, jei kas nors rimtesnio atsitinka su sveikata, neturėdamas draudimo gali prarasti namus ir visą turtą – gydymas kainuoja šimtus tūkstančių dolerių. Aukštasis mokslas – taip pat: jeigu nori gauti bakalauro diplomą neblogame universitete, už mokslą per ketverius metus turi sumokėti apie 150–200 tūkst. dolerių, maždaug tiek, kiek kainuoja namas. Mažai kas pajėgia tokias sumas sumokėti, o jauni žmonės dažniausiai įklimpsta į skolas visam gyvenimui. Ar pasiilgstate Lietuvos? Dažnai apsilankote čia? Lietuvoje liko mano tėvai, brolis su šeima, draugai. Pirmą kartą sugrįžau į Tėvynę po metų. Kaip jau minėjau, pirmieji metai man labai prailgo. Draugė patarė: parvažiuok namo, pamatysi, kad Lietuvoje dar blogiau, gal tada nebesijausi taip blogai. Taip ir padariau. Kita draugė pasakė, kad man blogai dėl to, jog staiga nukirtau lietuviškas šaknis. Pasiūlė aplankyti Lietuvos bažnyčias. Aplankiau, gal kiek ir padėjo. Aš ir dabar mėgstu Lietuvoje lankyti bažnyčias, jose labai daug dvasingumo. Sugrįžusi į Ameriką, pasijutau kiek geriau.

O kokie nemaloniausi prisiminimai, susiję su Lietuva? Kai man ir mano dukrai, kaip kokioms nusikaltėlėms, buvo atimta Lietuvos pilietybė. Man – dėl to, kad 1998 m. tapau JAV piliete, nežinodama ir net nenujausdama, kad dėl to galiu netekti Lietuvos pilietybės. Įstatymas dėl pilietybės praradimo buvo pritaikytas atgaline data, įsigaliojo gerokai vėliau, apie 2006 m. Dukrai pilietybę atėmė dėl to, kad gimdama ji tapo JAV piliete – juk tėvas pilietis. Lietuvai kažkodėl atrodo, kad lietuvių yra per daug. Amerika nemėto savo piliečių, atvirkščiai, juos susirenka iš svetimų kraštų. Kaip tokia maža šalis gali šitaip elgtis? Kaip gali išbraukti iš savo sąrašų šimtus tūkstančių emigrantų ir atimti jiems pilietybes, kartu atimdama galimybę kada nors sugrįžti atgal į Lietuvą? Kodėl mes turėjome priimti JAV pi-

lietybę? Todėl, kad, nebūdami JAV piliečiais, neturėtume lygių galimybių gyvenime, negalėtume dirbti daugelio darbų ir pan. Kitas nemalonus dalykas įvyko pernai, kai Lietuvos Prezidentė D.Grybauskaitė atsisakė susitikti su JAV prezidentu Baraku Obama. JAV lietuviams, kaip ir kai kuriems pasaulio spaudos atstovams, tai neatrodė labai diplomatiškas žingsnis. Šis faktas lyg ir buvo atitaisytas 2011 m. pavasarį, gegužės 28 d., bet nuosėdų vis tiek liko. Palyginkite lietuvius Amerikoje ir lietuvius Lietuvoje. Lietuviai sako: „Visur gerai, kur mūsų nėra.“ Amerikiečiai turi panašų posakį: „Grass is greener on the other side“ (Kitoje pusėje žolė yra žalesnė). Lietuviai turbūt išverstų taip – kaimyno žolė žalesnė, tai eisiu ir sutrypsiu. Ir dar vienas pastebėjimas: Lietuvoje žmonės greičiau sensta. Kai kurie lietuviškų laikraščių skelbimai mus, čia gyvenančius, pritrenkia. Pavyzdžiui: „Moterys virš 35 metų dėl šio darbo prašome nesikreipti.“ Arba: „Autobusas partrenkė 50 metų senutę.“ Man jau gerokai „virš 35-erių...“ Ką manote apie mus, likusius Tėvynėje? Ką norėtumėte patarti? Aš negalvoju blogai, nes Lietuva – mano pačios dalis, o aš vis tiek tebesu dalis Lietuvos. Su vyru planuojame gyvenimo pabaigai sugrįžti į Lietuvą – žinoma, jei priims. Jei ne – tiek jau to. Ką patarti? Nebūti tokiems ant visų supykusiesiems. Nepavydėti išvykusiesiems. Priimti atgal tuos, kurie svetimos duonos atsikando ir sugrįžo. Susirinkti visus lietuvius, po pasaulį išsibarsčiusius. Neapvaginėti Lietuvos.

Rima ir Tomas Girniai per jų dukters Monikos diplomo įteikimo ceremoniją.

Bostono lietuvių bendruomenė visuomet mini gimtinei svarbias datas.

Asmeninio archyvo nuotraukos

2011 m. liepos 9 d. • Nr. 53–54 (9072–9073) Valstiečių laikraštis

Miesteliai

Viešintų miestelio gyventojai mėgsta puošti savo sodybas Vaizdingas apylinkių kraštovaizdis vietos gyventojus įkvepia puoselėti savo aplinką, domėtis krašto istorija ir jo žmonėmis. Vida Tavorienė VL žurnalistė, vida.tavoriene@valstietis.lt

Šalia poilsiautojų pamėgto Viešinto ežero įsikūręs miestelis garsėja sodybų gražinimo tradicijomis ir kraštotyrininkų darbais. Pernai išleista Tautvilio Užos kraštotyros knyga „Iš širdies – viešintiškiai“ – dar vienas indėlis į Viešintų krašto istoriją. Leidinyje sugulė žmonių pasakojimai apie praeitį, papročius, šventes, buitį, pokario, kolūkinių laikų bei dabarties aprašymai.

Skendi gėlynuose „Tai skola gimtinei. Nors jau nemažai laiko gyvenu toliau nuo gimtųjų Viešintų, šis miestelis, jį supantys kaimai man iki šiol artimi ir brangūs. Gal dėl to ir kilo noras įamžinti jį nuotraukose, žmonių atsiminimuose. Troškimas nepamiršti praeities liudija mūsų pastovumą, pagarbą istorijai“, – sako Panevėžyje gyvenantis, bet iki šiol nuo tėviškės nenutolęs ir jai atsidavęs kraštotyrininkas, fotografas T.Uža. Miestelis yra įsikūręs šalia Viešinto ežero, apie 23 kilometrus nutolęs nuo Anykščių ir Kupiškio miestų. Viešintų dvaras minimas nuo XVI a. 1591 m. jo savininkas Francas Kulvietis gavo privilegiją steigti miestelį ir rengti turgus. Iki XX a. pradžios Viešintų dvaras priklau-

Viešintų krašto žmonės nuo seno gražina sodybas.

nas gėlynas, gražiai tvarkomas parkas. Anot seniūnės, tarp viešintiškių plinta „grožio virusas“, kuris pakeičia jų gyvenimo būdą ir padeda sukurti rojaus kampelius savo kiemuose. Bemaž šimto ne tik Viešintų krašto gyventojų, bet ir kitur gyvenančių kraštiečių gražiausių sodybų vaizdai sudėti į prieš keletą metų T.Užos išleistą albumą „Viešintiškių pražydinta žemė“.

Garsina talentingi režisieriai Kultūrinį Viešintų gyvenimą gaivina nuo 1984 m. miestelyje apsigyvenę talentingi režisieriai Galina ir Vytautas Germanavičiai, išgarsinę šį kraštą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Atsidavęs kraštotyrininkas Tautvilis Uža knygų apie gimtąjį kraštą leidybai paaukojo už paveldėtą žemę gautas pajamas. sė Petkevičiams, paskui Komarams. Mirus paskutiniam savininkui, dvaras buvo įkeistas bankui ir dalimis išparduotas keliems ūkininkams. 1734 m. miestelyje tebuvo 33 sodybos. Dabar Viešintos – seniūnijos centras. Miestelyje ir prie jo prisišliejusiame Viešintėlių kaime gyvena daugiau nei pusė tūkstančio gyventojų. Sena viešintiškių tradicija – gražiausiai tvarkomų sodybų konkursas. Pavyzdingas sodybas tenka rinkti iš daugiau nei pusšimčio išpuoselėtų ir gėlynuose skendinčių sodybų, kurių kasmet atsiranda vis daugiau. „Darželių puoselėjimo paprotys mūsų krašte itin gajus. Ir dabartiniai miestelio gyventojai, ir kitur gyventi išvykę viešintiškiai linkę puošti savo sodybas ir kiemus“, – pastebėjo aktyvus miestelio bendruomenės narys T.Uža. Jis dalyvauja ir renkant gražiausias sodybas. Sodybų puoselėjimo tradicijas palaiko nuo 2000 m. Viešintų seniūnijai vadovaujanti aistringa gėlininkė Janė Každailienė. Jos ir aktyvių moterų pastangomis miestelyje įrengtas ne vie-

V.Germanavičius įkūrė Viešintų klojimo teatrą, į kurį sutelkė įvairaus amžiaus ir profesijų miestelio gyventojus. Per daugiau nei du dešimtmečius klojimo teatras yra surengęs daug gastrolių po šalį, nuolat dalyvauja mėgėjų teatrų festivaliuose Lietuvoje ir Lenkijoje. G.Germanavičienė mažuosius viešintiškius subūrė į vaikų folkloro teatrą „Žaginys“. Jos režisuoti spektakliai,

Autorės ir Tautvilio Užos nuotraukos

kuriuose susipina pantomima, šokiai, lėlės ir kaukės, rodyti Lietuvos teatrų scenose, tarptautiniuose festivaliuose. Be režisierės neapsieina įvairūs Anykščių krašto renginiai. 2007 m. ant Vorutos piliakalnio buvo parodytas pagal Antano Vienuolio kūrybą G.Germanavičienės sukurta ir pastatyta istorinė misterija „Vorutos runų bylės“. „Žaginys“ ir Viešintų klojimo teatras ne kartą yra nuskynę įvairių teatrų švenčių ir konkursų laurus, o jų vadovai yra pelnę apdovanojimų.

Neįkainojamas šviesuolių indėlis Viešintiškiai gali didžiuotis kraštotyrininko, senosios Lietuvos istorijos sergėtojo Povilo Jurkšto palikimu. Kelis dešimtmečius jis rinko etnografines senienas ir kaupė jas savo sodyboje. Į kiemą pervežė kelias senovines klėtis. Tūkstančius senienų sukaupęs P.Jurkštas buvo įkūręs privatų muziejų, kurį lankydavo turistai. Dalį savo rinkinio viešintiškis yra padovanojęs Anykščių rajone įsikūrusiam Arklio muziejui. Kraštotyrininkui išėjus anapilin, jo surinkti daiktai dulka gyvenamajame name ir klėtyse. Dabar miestelyje planuojama įsteigti jo vardo etnografinį muziejų. Neįkainojamas miestelio šviesuolio, Viešintų klojimo teatro aktoriaus Algimanto Bekenio indėlis į kraštotyrą ir tautosaką. Pasakojimus, legendas apie gimtąjį kraštą ir kitus žmonių

Knygoje „Iš širdies – viešintiškiai“ įdėtas gėlių mėgėjos Adelės Raišelienės pasakojimas apie senovėje švęstas šventes.

31

nųjų gyventojų pasakojimai apie tarpukario gyvenimą. A.Bekenis ir Jurgis Malinauskas prisimena, kad miestelyje buvo pieninė, kurioje pagamintas kokybiškas sviestas pasiekdavo Vokietiją ir Angliją. Per savaitę pieninėje prisukdavo apie 6 t sviesto, kurį sudėdavo į medines statines ar dėžes ir iš Surdegio bei Subačiaus geležinkelio stočių gabendavo į Klaipėdos uostą. Vakarų rinkai viešintiškiai augino ir bekonus. Juos veždavo į Kupiškio geležinkelio stotį, kur pirkėjai atsirinkdavo tik pačius geriausius. Viešintas garsino brolių Mato ir Mykolo Strolių raudonų plytų malūnas. Vienomis girnomis buvo malami grūdai gyvuliams šerti, kitomis – duonai kepti. Čia sumalti miltai buvo aukštos kokybės, dėl to malūnas pelnė gerą vardą. Malūnas veikė ir sovietmečiu, tačiau buvusios kokybės neišlaikė. Atkūrus nepriklausomybę paveldėtojas susigrąžino malūną ir suremontavo įrenginius. Iki šių dienų neišliko pietinėje miestelio pusėje ant kalniuko stovėjęs vėjo malūnas. Viešintiškė Gertrūda Tvaskutė tik mena, kaip šį malūną 1940 m. įsigijo jos tėvas Kazimieras. Amerikoje pinigų užsidribęs vyras pirkiniu džiaugėsi tik kelis mėnesius. Užėjusi sovietų valdžia malūną nusavino, o šeimininkus įtraukė į tremiamųjų sąrašą.

Dvasinė skola gimtinei

Viešintų krašto metraštininkas Tautvilis Uža pasiryžęs gimtajam kraštui atiduoti dvasinę skolą.

prisiminimus jis sudėjo į kraštotyros leidinį „Viešintos“, kurį išleido kartu su istoriku Raimondu Guobiu. Į dviejų dalių knygą „Viešintiškių pamėgtos dainos“ sugulė jo surinktos dažniausiai šio krašto žmonių dainuojamos dainos. A.Bekenis – aistringas bibliofilas, paveldėjęs nemažą biblioteką iš tėvo ir nemažai knygų pats surinkęs. Per šimtą savo kolekcijos leidinių, išleistų iki 1940 m., viešintiškis padovanojo Anykščių rajono savivaldybės L. ir S.Didžiulių viešajai bibliotekai.

Sviestą ir bekonus vežė į Vakarus T.Užos kraštotyros knygoje „Iš širdies – viešintiškiai“ sudėti įdomūs se-

„Mes, praėjusio šimtmečio vaikai, gimtajam kraštui turime atiduoti dvasinę skolą. Trokštame, kad nors maža Viešintų krašto kaimų bei atskirų šeimų istorijų dalis taptų gimtinės atminimo ženklu ateities kartoms“, – sako Viešintų metraštininkas. Atsidavęs kraštotyrininkas knygų apie gimtąjį kraštą leidybai paaukojo už paveldėtą žemę gautas pajamas. Ne vieno Viešintų krašto gyventojo biografiją knygoje parašęs T.Uža nuosekliai domisi savo giminės istorija, organizuoja giminių susitikimus. Jis yra surinkęs septynių kartų tėvo giminės ir šešių kartų iš Kupiškio krašto kilusios mamos giminės duomenis genealoginiam medžiui. Vyras pildo ir uošvio giminės genealoginį medį. Maždaug prieš dešimtmetį Viešintų miestelis vos sutalpino plačią T.Užos kelių kartų tėvo giminę. Kupiškyje dažniau susitinka mamos giminaičiai. „Nepaprastai gražu, kai suvažiuoja kelių kartų giminaičiai, atsiveža vaikus. Kai kurie tik susitikę sužinojo, kad yra giminės. Antros trečios kartos pusbroliai ir pusseserės jau pametę giminės saitus. Tokių susitikimų labai reikia jaunimui, kad domėtųsi praeitimi ir išlaikytų savo šaknis“, – įsitikinęs T.Uža.

Išpuoselėti gėlynai – Viešintų miestelio veidas.

2011 m. liepos 9 d. • Nr. 53–54 (9072–9073) Valstiečių laikraštis

PARDUODA Žemės ūkio techniką ir padargus Parduodu žolės smulkintuvą ORKAN, 2 vagų bulvių kasamąją ir arpus. Skambinti tel. 8 687 82 297. (Ka. 196)

Juodųjų serbentų nuėmimo kombainą. Kaina sutartinė. Skambinti tel. 8 658 12 181. (M. 2641)

T-25, DT-75, MTZ-50, GAZ-66, 3–4 m kultivatorius, 2-3-4-5 korpusų plūgus, ekskavatorių JUMZ-6, GAZ-52, 4–6 t priekabas, ZIL-130, 4 vagų didelę bulvių sodinamąją, suomišką grėblį-vartytuvą, ryšulinį presą VELGER (sugedęs), GAZZIL dalimis. Skambinti tel. 8 675 30 002. (UD. 24)

Skelbimai

Grūdų valomąją PETKUS-531 (mažai naudota yra atsarginiai sietai), sandėlio diržą, grūdų valomosios naujas priekabas. Skambinti tel. 8 672 57 883. (UD. 23) Automobilį VOLKSWAGEN-PASAT (techninė apžiūra iki 2013 06 01, draudimas), traktoriaus priekabą 1 PTS-3 (drausta, techn. apžiūra), aparatą gazuotam vandeniui gaminti (naujas, kaina 200 Lt), automobilių UAZ ir GAZ-69 atsarginius agregatus ir daug atsarginių dalių, keltuvą (tinka visiems traktoriams, kaina 1 200 Lt), varikliuką PD-10 su reduktoriumi. Kainos sutartinės. Skambinti geriausia vakare tel.: 8 670 24 247, 8 642 93 500, Vievis.(P. p) Javų kombainą FORSTRIT-512 dalimis (mėlynas, yra dvi pjaunamosios), grūdų sėjamąją SZ-3,6, priekabą 1 PTS-9. Skambinti tel. 8 630 93 471. (M. 2637)

(Užs. 463)

33

Šiaudų briketavimo presą BIOMASSER DUO BS-207 (2 vnt.) ir šiaudų smulkintuvą-malūną TOMAHAWAK-505 M. Bendra kaina 14,250 EUR + PVM. Skambinti tel. 8 690 01 015. (Ka. 240) Kombainą NEW HOLLAND-8070 (hidrostatinė pavara, 5,2 m, ,,dubliai“, kabina, šiaudų smulkintuvas, techn. tvarkingas, kaina sutartinė). Skambinti tel.: 8 699 46 772, 8 655 04 888. (Ka. 239) Grėblį DOBILAS-3, 9 t priekabos dokumentus, naują PRT reduktorių. Skambinti tel. 8 630 38 181. (UD. 22) Traktorių MTZ-82 UK (techniškai tvarkingas, 1991 m., kaina 18 000 Lt). Skambinti tel. 8 688 30 326. (UK. 193) Inkubatorių, galingą piemenį šernams, galvijams, avims, žąsims ganyti. Taisome visų rūšių piemenis. Skambinti tel. 8 673 01 122. (Pa. 177) Traktorius iš Vokietijos: MTZ920, MTZ-820, MTZ su krautuvu, MTZ-82UK, MTZ-80UK, MTZ-82, MTZ-80, MTZ-550, MTZ-52, MTZ-50, svorius prie MTZ, frontalinį krautuvą prie MTZ, daržinius ratus, variklį. Galime atvežti. Skambinti tel. 8 608 77 432.(Ka. 238) Šienapjovę su plaušintuvu KRONE AM-241 (kardanas, kaina 6 000 Lt). Skambinti tel. 8 688 02 140. (P. p) Javų kombainą JOHN DEERE-1177, pjaunamąją 4,25, smulkintuvą, rapsų stalą (paruoštas darbui). Skambinti tel. 8 610 11 958, Šakiai. (SM. 608)

Parduodu pirminio grūdų valymo mašiną. Skambinti tel. 8 686 79 659. (SM. 612) Elektrinį rapsų peilį. Skambinti tel. 8 645 23 296.

Traktorius T-25, LTZ-55 (su krautuvu, 1997 m.), MASSEY FERGUSON (88 AG, su krautuvu, 1978 m.), presą VELGER-45, kasamąsias, kombainus ANNA, BOLIK, kratytuvus, krautuvus, plūgus, kultivatorius, kombainus FAHR ir kitą žemės ūkio techniką. Skambinti tel.: (8 315) 42 399, 8 685 58 025. (Aln.)

(Ka. 221)

Vokišką techniką: šieno rinktuvą (3 200 Lt), šieno grėblį, šieno vartytuvą, grūdų pūstuvą, sėjamąsias (2,5-3 m), mėšlo kratytuvus (3, 4, 5, 7 t), trąšų barstytuvą, pieno šaldytuvus (100, 160, 850 l), vartomuosius plūgus (2–3 k.), plūgus (4 k.), malūnus (5,5 kW), kultivatorių su voliukais (2,2 m), traktoriaus varomuosius ratus su padangpmis 9-R24 ir diskais. Skambinti tel.: 8 614 53 529.

(SM. 616)

(Aln. 68)

(Ka. 223)

informuoja:

(Užs. 440)

1390

SKELBIMAI TRUMPUOJU NUMERIU

Neturite laiko? Siųskite asmeninį skelbimą „Valstiečių laikraščiui“ mobiliuoju telefonu neišeidami iš namų ar darbo vietos!

1

Rašykite žinutę:

VL PARDUODU SODINUKUS. ALMA 8 XXX XXXXX

2

Siųskite numeriu 1390.

3

Apie skelbimo priėmimą būsite informuoti SMS žinute. Žinutės kaina – 10 Lt.

Pastaba: skelbimo tekstas siunčiamas viena žinute, iki 160 simbolių. Paslauga veikia „Omnitel“, „Bitė“ ir „Tele2“ tinkluose.

34

2011 m. liepos 9 d. • Nr. 53–54 (9072–9073) Valstiečių laikraštis

Skelbimai

Technika pagal žemės ūkio ir miškininkystės programas! NAUJOS PREKĖS:

Kreditai Lizingass Garantija Kreditai

Kreditai Lizingas g Garantija

Kred Kr Kreditai edit ed itai it aii Lizingass Garantijaa Kred Kr edit itai ai Li i Lizingas Garantija Kreditai Lizingas Garantija Kreditai Lizingas Garantija Kreditai Lizingas

HORO MECHANIKA, J.Basanavičiaus g. 101a, Šiauliai. Kontaktinis telefonas 8 611 41466. www.horomechanika.lt (Užs. 8)

PARDUODA Žemės ūkio techniką ir padargus Didelį ir našų arpą grūdams, sėkloms valyti ir rūšiuoti. Skambinti tel. 8 687 66 870. (Ka. 174) T-25 pavarą (bortinė), DT-75 vikšrus ir dalis, priekabos ratus (8,25x15) Skambinti tel. 8 617 07 304. (P. p) (Užs. 251)

PREKYBA LENKIŠKA ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKA. Plūgais, šienapjovėmis, bulvių kasamosiomis, sodinamosiomis, purkštuvais, kaupikais, grėbliais, vartytuvais, žemės dirbimo frezomis.

Skambinti tel. 8 604 92 019. (P. p.)

(Užs. 392)

(Užs. 115)

Pigiai naujus lėkštinius, noraginius, giluminius skutiklius. Atitinka ES standartus. Pristatome. Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 10 487. (P. p) Traktorių FENDT-615 (185 AG, 1993 m., Lietuvoje neeksploatuotas, kaina 59 000 Lt). Skambinti tel. 8 606 10 487.

Naujas pakabinamas ir prikabinamas 1,5-32 m itališkas tręštuves (trąšų dėžės 500-5 000 l). Rašome pasiūlymus ES paramai gauti. Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 10 487. (P. p)

(P. p)

Kombainą JOHN DEERE-1188 (1993 m, 2000 darboval., 220 AG, hidraulinė pavara, 5 m pjaunamoji, papildoma pjaunamoji-rinktuvas, kondicionierius, vežimėlis, grūdų nuostolių kontrolė, labai geros būklės, Lietuvoje neeksploatuotas, kaina 120 000 Lt). Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 10 487. (P. p)

Traktorių NEW HOLLAND-7840 su frontaliniu krautuvu (1993 m., 110 AG, Lietuvoje neeksploatuotas, kaina 55 000 Lt). Skambinti tel. 8 606 10 487. (P. p)

Kombainą CLAAS DOMINATOR-76 (3,9 m pjaunamoji, MB variklis, Lietuvoje neeksploatuotas, kaina 55 000 Lt). Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 10 487. (P. p)

UAB „Jualdė“ PARDUODA naudotą techniką iš Vokietijos 1. Traktorius 125–200 AJ; 2. Teleskopinius krautuvus JCB, MAMTOU; 3. Priekabas 8–10 t; 4. Prikabinamus purkštuvus HARDI, RAU; 5. Skutikus 3-6 m; 6. Lekštines akėčias 3-6 m; 7. Sėjamąsias VADERSTAD 3–4 m; 8. Germinatorius 5–6 m; 9. Grėblius 3–7 m; 10. Šienapjoves, žolės smulkintuvus 1,5–5 m; Tel. 8 685 10 262, info@jualde.lt

www.jualde.lt

puspriekabė PALMS 2226, 3-jų ašių, 26 t – 1650 Lt/mėn.; mechaninės sėjamosios Erkul 300, 3 m, diskinės, – 471 Lt/mėn., su technologinėmis vėžiomis mechaninės sėjamosios BM 28, 4,0 m, – 318 Lt/mėn., prikabinamosios, diskinės, su trąšų įterpimu trąšų barstytuvas GS2 1200 – 196 (plotis – 16-24 arba 24-36 m, talpa – 1200 l) Traktoriai Belarus 320.4, 820, 892, 952.4, 952.3, 1221.4, 1025.4, 1523.4 – nuo 680 Lt/mėn., traktoriai Foton 254, 404 – nuo 465 Lt/mėn., frontaliniai krautuvai FAUCHEUX (kaušai, šakės, griebtuvai) prie BELARUS, CASE, JOHN DEERE, VALTRA ir kitų traktorių – 470 Lt/ mėn., puspriekabė Palms 307 (7 t, 11 m3, verčia į 3 puses, galima eksploatuoti ir kaip platformą) – 354 Lt/mėn., puspriekabė Palms 125 (10 t, 13 m3, galima eksploatuoti ir kaip platformą) – 354 Lt/mėn., puspriekabė Palms 150 (13 t, 16 m3, galima eksploatuoti ir kaip platformą) – 617 Lt/mėn., puspriekabė Palms 190 (15 t, 19 m3, galima eksploatuoti ir kaip platformą) – 820 Lt/mėn., puspriekabė Palms 1217 (14 t, 18 m3, hidraulinis galinis bortas) – 656 Lt/mėn., puspriekabė Palms 1620 (21 t, 27 m3, hidraulinis galinis bortas) – 850 Lt/mėn., priekabos HM 2-6 ir HM 2-10 (6 t ir 10 t, 9 m3 ir 13 m3, verčia į 3 puses) – nuo 482 Lt/mėn., mėšlo kratytuvai RUR-60, tinka ganykloms (6 t, 14 m) – 744 Lt/mėn., vartomieji plūgai VOGEL&NOOT (3, 4, 5 korp.) – 440 Lt/ mėn., sėjamosios Berestje-4 MD, 4 m, diskinės, su techn. vėž. – 431 Lt/ mėn., sėjamosios Berestje-6 MD, 6 m, diskinės, su techn. vėž. – 527 Lt/ mėn., sėjamosios Berestje 4 MD, 6 MD su trašadėžėmis – 623 Lt/ mėn., germinatoriai (darbinis plotis 3, 3, 6, 4, 5, 6, 7, 8 m) – nuo 372 Lt/mėn., tankinimo volai 6 ir 10 m pločio – 431 ir 628 Lt/mėn., diskiniai skutikliai TL 3,0 – 280 Lt/mėn., TL 4,0 – 324 Lt/mėn., žemės dirbimo frezos „Tonutti“ (2 m) – 218 Lt/mėn., cisternos vandeniui 10 t – 765 Lt/mėn, 15 t – 942 Lt/mėn., šienapjovės EXACT (darbinis plotis – 241, 283, 325 cm) – nuo 311 Lt/mėn., grėbliai „Repossi“ (darbinis plotis – 350, 460, 650 cm) – nuo 215 Lt/ mėn., šienui, žaliajai masei, sniego buldozeris (nuo 2,5 m) – 80 Lt/mėn., augalinių atliekų smulkintuvas (mulčeris) Orsi – nuo 230 Lt/mėn., augalinių atliekų smulkintuvas (mulčeris) Maxio (plotis 2-3,6 m) – nuo 221 Lt/mėn., savikrovės miško priekabos PALMS (10 t, siekis – 6,7 m) – 763 Lt/mėn., medienos atliekų smulkintuvai FARMI CH 160, CH 260 (šakų storis – iki 16/26 cm) – 215 Lt/ mėn., traktorinė malkų skaldyklė „Farmi Mastersplit“ – nuo 458 Lt/mėn., purkštuvai MOSKIT (talpa – nuo 400 iki 4000 l, plotis – 10-24 m) – nuo 186 Lt/mėn., medžių persodinimo technika – nuo 514 Lt/mėn., prikabinamas greideris žvyrkeliams Stark TL4030 – 2167 Lt/mėn. pašarų dalytuvai ALIMIX (talpa – nuo 5 iki 24 kub.m) – nuo 943 Lt/mėn., ekologinės akėčios (nuo 2,5 iki 9 m) – nuo 275 Lt/mėn., rulonų presas – nuo 750 Lt/mėn.

Dėmesio! Kas savaitę nauja kombainų siunta: JOHN DEERE-1085, -1075, -930, CLAAS DOMINATOR-85, -76, -75, -38, NEW HOLLAND-TF44, -8080, -8070, LAVERDA-3700, -3400, DEUCHFAHR-1320, SAMPO-650, -410, MASSEY FERGUSON-307, -206, DRONNINBORG -3000, -7000, VOLVO-830, -900, -800, traktorius: NEW HOLLAND-8770, TM150, -8700, LAMBORGINI-1506 (krautuvas), CASE -7130, -7110, -5130, -785, JOHN DEERE-4640, -4450, -4350, -2130, MASSEY FERGUSON-8155, -6170, plūgus (paprasti ir vartomieji, 2–8 korp.), KVERNELAND, OVERUM, sėjamąsias: VADERSTAD, NORDSTEN, STENGSTED, TUME, JUKO (2,5–6 m su trąšomis ir be jų), lyginimo volus, kultivatorius, diskinius skutiklius, germinatorius, trąšų barstytuvus, šieno ir šiaudų presus (ryšulinius ir ritininius) CLAAS, NEW HOLLAND, JOHN DEERE, WELGER, plėvelės vyniotuvus, šienapjoves, vartytuvus, pašarų dalytuvus, mėšlo kratytuvus, srutvežius, purkštuvus, priekabas, miško priekabas, šakų smulkintuvus, atsargines plūgų, sėjamųjų, traktorių dalis ir kt. Vievis, Statybininkų g. 9A, tel.: (8 5) 282 5181 (8–17 val.), 8 699 68 814 (technika), 8 699 68 813 (atsarginės dalys). Šiauliai, Lingailių g. 5, tel.: (8 41) 51 91 16 (8–17 val.), 8 699 49 420 (technika), 8 681 33 309 (atsarginės dalys). www.agrotaka.lt. (P. p)

(Užs. 467)

(Užs. 405)

UAB „ Dzūkijos miškas“ Lietuvos miško savininkų asociacija

PERKAME MIŠKĄ SU ŽEME ARBA IŠKIRTIMUI

z Darome miškotvarkos projektus z Rėžiame biržes z Konsultuojame miško savininkus Kreiptis tel. : 8-686 57593. Faksas 8-37 200787, El. paštas ausra@dzukijosmiskas.lt (Užs. 20)

Šiaudų smulkintuvai kombainams DON ir NIVA, naujos sunkiosios diskinės lėkštės BDT-3 ir BDT-7, grūdų beicavimo mašinos, dalginių šienapjovių KSF atsarginės dalys. Remontuojame, balansuojame šiaudų smulkintuvų velenus. Skambinti tel. 8 687 15 183. (Užs.386)

2011 m. liepos 9 d. • Nr. 53–54 (9072–9073) Valstiečių laikraštis

(Ka. 244)

PARDUODAME

žemės ūkio paskirties žemės sklypus Šiaulių, Kelmės, Rokiškio, Kupiškio, Utenos, Ukmergės r. 1 ha kaina – 8 000 Lt. Tel.: +370 615 60 026, +370 686 80 867. (Užs. 410)

Naujas lenkiškas rotacines šienapjoves, purkštuvus (1 450 Lt), vartytuvus (900 Lt), bulviasodes (1 400 Lt), barstytuvus (750 Lt), plūgus, kultivatorius (1 100 Lt), purkštuvus (su TA), bulvių kasamąsias (3 000 Lt), kauptuvus (650 Lt). Pristatymas nemokamas. Skambinti tel. 8 611 60 531. (Ka. 191)

(Užs. 397)

PARDUODA Žemės ūkio techniką ir padargus

Kombainą CLAAS DOMINATOR-106 (5,4 m pjaunamoji, 220 AG, MB variklis, hidraulinė pavara, kondicionierius, Lietuvoje neeksploatuotas, kaina 78 000 Lt). Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 10 487. (P. p) Traktorius FENDT-615 (185 AG), tradicinius ir vartomus 2, 3, 4, 5 korpusų plūgus KVERNELAND, FRAUGDE,OVERUM, 3 m frezą, kultivatorius, skutiklius, tankintuvus, grumstų trupinimo-tankinimo volus, 3, 4, 5, 6 m sėjamąsias: AMAZONE, NORDSTEN, STEG- STED, FIONA, 1–2 diskų tręštuves: AMAZONE, BOGBALLE, pakabinamus 12 ir 16 m purkštuvus HARDI, grėblius, vartytuvus, prikabinamas ir pakabinamas šienapjoves, kombainus: CLAAS DOMINATOR-76, -106, JOHN DEERE-1188, ritininį presą CLAAS, savivartes 16, 18 t priekabas, mini krautuvą BOBCAT. Taip pat prekiaujame naujais lėkštiniais, noraginiais, giluminiais skutikliais, rapso stalais ir peiliais, itališkomis trąšų barstomosiomis, traktorinėmis betono maišyklėmis. Pristatome. Kalnelio Gražionys, Radviliškio r. Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 10 487. (P. p)

35

Skelbimai

Dėmesio! Prekiaujame žemės ūkio technika: žolės smulkintuvais, presais, šienapjovėmis, žolės vyniotuvais, tankinimo volais, tręštuvėmis, priekabomis ir kita žemės ūkio technika. Naudota technika: kombainais CLAAS DOMINATOR-96, -98, -108, -116, -118, LEXION-460, -480, -560, -580, -600 ir jų dalimis, DRONNINGBORG, MF-27, -31, -36RS, -38, -40RS, NEW HOLLAND, rapsapjovėmis, šienapjovėmis, žolės smulkintuvais TAARUP, CLAAS JAGUAR-690, -695, vyniotuvais, vartytuvais, rinktuvais, priekabomis, presais, sėjamosiomis VADERSTAD, NORDSTEN, STEGSTED, tankintuvais, tręštuvais, purkštuvais, plūgais, tankinimo volais, skutikliais, traktoriais: FENDT, JOHN DEERE, CASE, JCB, krautuvais, ekskavatoriais, teleskopais. Tiekiame naujas ir naudotas atsargines dalis. Skambinti tel.: 8 687 96 308, 8 614 51 015. www.agrolasmuo.lt. (P. p)

MTZ-920, MTZ-1025, MTZ-82 UK, MTZ-80 UK, MTZ-55, T-25, T-40, ekskavatorių JUMZ, frontalinius krautuvus. Skambinti tel. 8 656 42 963. (P. p)

Parduodami melžimo aparatai ir jų detalės. Remontuojame. Skambinti tel. 8 685 26 204.

(P. p)

Javų kombainus: CLAAS DOMINATOR-78, -88, -96, -98, DRONNINGBORG-1250, -1650, -7500. Traktorius: FENDT-615 (185 AG), FENDT-614 (165 AG), FENDT-309 (90 AG), FENDT-310 (100 AG, su krautuvu), IH-1445 XL (145 AG), IH-574 (60 AG), BELARUS-50, -82 FORD-4000 (60 AG). Mini traktorius: JANMAR, ISEKI (12–18 AG, su frezomis). Ekskavatorius FORD-655, -675. 2 eilių naujas ir naudotas bulvių sodinamąsias, mėšlo kratytuvus (6, 8 t), ryšulinius ir ritininius presus (diržinius, būgninius), grėblius-vartytuvus, žoliapjoves (naujas ir naudotas), žolės ir šiaudų smulkintuvus, kultivatorius (4–6 m), ekologines akėčias (6, 12 m), germinatorius (5, 6 m), 2–7 korpusų plūgus (paprastus ir apverčiamuosius, su apsaugomis), javų sėjamąsias (3, 4, 5 ir 6 m, su žemės dirbimu ir be žemės dirbimo), kukurūzų sėjamąsias (4–8 eilių), volus-tankintuvus, purkštuvus HARDI (600–3 500 l), 1 ir 2 diskų tręštuvus, 3, 4, 5 ir 6 m skutiklius, 3, 6 t srutvežius, 2 ir 3 ašių traktorines puspriekabes ir priekabas, 1 ir 2 vagų bulvių kombainus, kitą žemės ūkio techniką bei įvairią naują lenkišką žemės ūkio techniką. Javų kombainus: CLAAS, DRONNINGBORG, FORTSCHRITT, kukurūzų smulkintuvą NEW HOLLAND-375 (dalimis). Pakiršinys, Baisogalos sen., Radviliškio r. Mob. tel. 8 685 27 800, tel. (8 422) 65 200, www.auridana.lt. (P. p)

Buldozerį STALINEC T-170, K-701 pavarų dėžę ir atsargines dalis, K-700 naujas padangas (2 vnt.), MAZ variklius (6 ir 8 cilindrų). Skambinti tel.: 8 698 84 685, 8 670 68 821. (P. p) Parduodami čekų gamybos PANTER motoblokai su įvairiais priedais (žoliapjovė, kultivatorius, sniego valytuvas ir t. t.), savaeigės diskinės žoliapjovės (tinka aukštai žolei pjauti), moduliaciniai agregatai (našumas 0,1–0,9 ha/val.) Daugiau informacijos tel.: (8 37) 33 1073, 8 618 79 433 arba www.juolaina.lt. (P. p) Įmonė parduoda naudotus: 3–6 m pločio diskinius ir noraginius skutiklius, trąšų barstytuvus, javų bei kukurūzų sėjamąsias, tankinimo volus, vartomuosius ir paprastus plūgus, įvairaus galingumo traktorius, kombainus, pakabinamus, prikabinamus ir savaeigius purkštuvus, rotacines šienapjoves su plaušintuvais ir be jų, plėvelės vyniotuvus, ritininius presus šienui, šiaudams ir žaliajai masei, prikabinamus žolės ir kukurūzų smulkintuvus, mėšlo kratytuvus, ritinių vežimo priekabas bei kitą techniką. Pristato į bet kurią Lietuvos vietą savo transportu. Skambinti tel. 8 620 66 089, Joniškėlis, Pasvalio r. Internete: www.agrarines.lt. (Ka. 178)

A R B I N A S – priemonė laukinių žvėrių atbaidymui Sukurta natūralių aliejų ir riebalų pagrindu. Saugo žemdirbystės, sodininkystės, daržininkystės, miškininkystės ir dekoratyvinių augalų plotus nuo briedžių, elnių, stirnų, šernų, kiškių ir kitų laukinių žvėrių. Į sudėtį įeina įvairios žvėrims nemalonios lakios aromatinės medžiagos, kurios viena po kitos garuoja. Mob. tel. 8 685 21 688, El paštas info@graderlitas.lt www.graderlitas.lt (Užs. 465)

(Užs. 464)

(Užs. 438) (Užs. 444)

Naujus ir naudotus: žolės smulkintuvus, šienapjoves, grėblius-vartytuvus, šieno rinktuvus, traktorius T-25, mėšlo kratytuvus, plūgus, kultivatorius, volus, frezas, lėkštines akėčias, bulviasodes, bulviakases, bulvių kombainus ANNA, rūšiuotuvus, kauptuvus, elektrinius piemenis, atsargines dalis ir kitą žemės ūkio techniką. Pristatome. Skambinti tel. 8 682 94 733. (Ka. 182)

Pigiai – įvairią suvirinimo įrangą KEMP, SVARK, TIG, INVERT ir kt. (superka, keičia, konsultuoja, atvyksta). Skambinti tel.: 8 657 88 851, 8 602 66 666. ww.kempai.visiems.lt. (P. p)

Naują techniką (atinkančią ES programas, taikome lanksčias finansavimo sąlygas), priekabas, puspriekabes (5–36 t, labai įvairi komplektacija), mėšlo kratytuvus PTU (5–36 t), diskines, pneumatines ir mechanines sėjamąsias (su dirbimu ir be), frezas, mulčerius, purkštuvus (200–3 000 l), trąšų barstytuvus, šieno ir šiaudų presus, vyniotuvus, diskinius plūgus PD, lėkštes, germinatorius, kultivatorius, šienapjoves, vartytuvus (iki 7,8 m), pašarų dalyntuvus, šluotas, frontalinius krautuvus, sniego peilius. Vievis, Statybininkų g. 9A, tel. 8 699 68 814 Šiauliai, Lingailių g. 5, tel. 8 699 54 941. www.agrotaka.lt. (P. p)

(Užs. 191)

Meistrų g. 12, Vilnius. Tel. (8 698) 21 755, (8 5) 216 10 61.

Puspriekabės Priekabos PTS-6 ir PTS-4 (kitos iki 30 t)

(nuo 3 iki 30 t)

Augalų smulkintuvai

www.galuotas.lt Sėjamosios: mechaninės SZ-3,6 ir SZ-5,4

Traktoriai: KIOTI (nuo 20 iki 90 AG)

Mėšlo kratytuvai (nuo 3 iki 20 t)

pneumatinės SPU-4 ir SPU-6

Srutvežiai ir BELARUS

(nuo 3 iki 25 t) (Užs. 357)

(Užs. 388)

36

2011 m. liepos 9 d. • Nr. 53–54 (9072–9073) Valstiečių laikraštis

Skelbimai www.agrotaka.lt info@agrotaka.lt

PREKYBA ŽEMĖS ŪKIO IR MIŠKO TECHNIKA Traktorius BELARUS-920, -952, -1025, -1221, -1523 Frontalinius krautuvus VRETEN F12, F14, F16 ir priedus Puspriekabes LMR (5, 7, 10, 14, 16, 18, 24 t) Mėšlo kratytuvus PTU (5, 8, 10, 14, 17, 20, 26 t) Srutvežius T-11C (11 kub. m), T-17V (17,5 kub. m) Purkštuvus AGS (talpa 200-3000 l, plotis 6-24 m) Mechanines diskines sėjamąsias su trąšų įterpimu ir be UD2000-4000 (2-4 m) Pneumatines sėjamąsias 3M, 4M, 6MT, 8MV (3-8 m) Trąšų barstytuvus FS600-FS3000 (0,6-3 t) Plūgus CMA (3, 4, 5 korpusų, linginė apsauga, KVERNELAND dalys) Kultivatorius CONCEPT AEROMATE (2,5-7 m) Germinatorius GENYS (3,6-7 m) Diskinius skutiklius PD (2,2-3,30), AGN (4,2-7,2 m) Žemės dirbimo frezas CONCEPT (1-8 m) Mulčerius-smulkintuvus CONCEPT (1-8,2 m) Presai ir vyniotuvai WOLAGRI Šienapjoves BELLON D6, D7, D8 (2,05-3,2 m) Grėblius-vartytuvus GR300-720 (3-7,2 m) Pašarų smulkintuvai-dalytuvai (nuo 1 m3 iki 20 m3) Savikroves miško priekabas VRETEN (7-14 t) Šakų smulkintuvus SKORPION (smulkina – 150-350 mm skersmens) Komunalines šluotas BELLON TSPP birželio mėn. b (plotis 1,2-2,3 m) MULČERIS M ŠIAULIAI, Lingailių g. 5., ET.220 tik E tel. 8 41 519116, mob. tel. 8 699 49420. VIEVIS, Statybininkų g. 9 a., 9300 Lt tel. 8 528 25181, mob. tel.: 8 699 68814.

AKCIJA

WILD SHWEIN

REPELENTAS

(Užs. 446)

Produktą galima įsigyti UAB „Explore Baltija“ parduotuvėje „Prisiekusiems medžiotojams“, esančioje A.Juozapavičiaus pr. 38, Kaune (tel./faks. +370 37 33-14-43, mob. 8 686 15 700) bei UAB „Litagros prekyba“ prekybos taškuose. Prekyba internete ir platinimas www.mkds.lt tel. 370 5 272 6727. (Užs. 448)

Statybos įmonė nebrangiai atlieka žemės ūkio pastatų statybos ir remonto darbus (mėšlidės, rezervuarai, lagūnos, srutų kanalai, siurblinės, siloso tranšėjos ir kt.), teikiame konsultaciją. Turime didelę patirtį. Dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 41 55 79 33, mob. tel. 8 670 27 674.

PARDUODA Žemės ūkio techniką ir padargus 2–7 korpusų plūgus KVERNELAND, universalias sėjamąsias, purkštuvus HARDI (800–2 400 l), trąšų barstytuvus BOGBALLE, AMAZONE, šieno presus (ritininius ir ryšulinius), žolės smulkintuvus, kultivatorius, tankintuvus, volus-tankintuvus, lėkštes, siloso pjovimo peilį, srutvežį (6,5 t), ekologines akėčias, traktorius NEW HOLLAND-8670, JOHN DEERE-7800, javų kombainus DRONNINGBORG-1200, -3000, -4000, -4500, -7000, -7500, JOHN DEERE-985, -1188, -1072, CLAAS DOMINATOR-98, -108, -88, -78, SAMPO-680, -690, VOLVO-800, -830, -1110, -1130, LAVERDA-3650, kombainus dalimis DRONNINGBORG, CLAAS DOMINATOR-76, -108, NEW HOLLAND-1540, JOHN DEERE, VOLVO.Kaišiadorys, tel.: 8 687 77 448, 8 612 19 775. www.gudienostechnika.lt. (P. p)

(Ka. 202)

MTZ-82 UK, MTZ-820 (2005 m.) (tvarkingi, iš Vokietijos), MTZ-80 UK (su krautuvu), MTZ-80 varikliai, MTZ varomas priekinis tiltas. Skambinti tel. 8 699 48 991. (P. p) Pigiai – frezas, krautuvus, lėkštes, kultivatorius, plūgus, barstytuvus, purkštuvus (300–1 000 l), grūdų ir šieno pūstuvus, valomąsias, malūnus, traiškytuvus, bulvių sodinamąsias, kasamąsias, srutvežius, rūšiuotuvus, šutintuvus, dalgines ir rotacines žoliapjoves, žolės smulkintuvus, įvairius presus ir jų adatas, vartytuvus, plėvelės vyniotuvus, mėšlo kratytuvus, špagatą, elektrinius piemenis, atsargines dalis, agregatus japoniškiems traktoriams, plūgą KVERNELAND (vartomas, 5 korpusų su lingėmis), traktorių MTZ ir T-25 kabinas. Pristatome. Tvarkome dokumentus gautai ES paramai. Skambinti tel.: 8 682 38 101, 8 346 60 092, 8 674 87 028. (P. p)

NAUDOKIS DABAR,

sumokėk gavęs paramą Aukštos kokybės šienavimo technika:

„ Šienapjovės „Exact“ (245, 285, 325 pločio) – nuo 17 900 Lt „ Mulčeriai „Maxio“ (2,2, 4, 2,8, m) – nuo 12 000 Lt „ Grėbliai „Repossi“ (3,6, 4,2, 4,6, 6,5 m) – nuo 9 500 Lt „ Presai „Wolagri“ – nuo 52 000 Lt „ Vyniotuvai „Wolagri“ – nuo 29 000 Lt „ Priekabos „Palms“ – nuo 17 000 Lt

Gerus presus ir kombinuotus presus CLAAS-255, -250, -46, WELGER -200, JOHN DEERE -550, -580, KRONE-1250, -130, NEW HOLLAND-644, -650. Skambinti tel. 8 699 49 420. (P. p) Naujas švediškas miško priekabas (7–15 t). Skambinti tel. 8 699 68 814. (P. p) Vartomus plūgus KUHN CHELENGER (10 k.), KWERNELAND (6, 7, 8 k.), OVERUM (5, 6 k.). Skambinti tel. 8 699 30 380. (P. p)

Gyvulius

www.horomechanika.lt

HORO MECHANIKA, J.Basanavičiaus g. 101 a, Šiauliai. Kontaktinis telefonas 8 611 41466. (Užs. 276)

Pigiai plienines (spalvotas, cinkuotas) stogų, sienų dangas. Lygi skarda. Skardos lankstinių gamyba. Skambinti tel.: 8 684 08 343, 8 686 37 722. (Pa. 167)

ŽAIBOLAIDŽIŲ ĮRENGIMAS 8 672 61423 www.antstogo.lt (Užs. 445)

Pirties krosneles (kieto kuro su vandens talpykla ir nerudijančias). Galime atvežti. Kaina nuo 699 iki 999 Lt. Skambinti tel. 8 647 29 620. (P. p) Darbo kėdes SOLO (ant ratukų, kaina 200 Lt), stačiakampius darbo stalus (ant 4 metalinių kojų, kaina 400 Lt), lenktus darbo stalus (kairinius ir dešininius, ant metalinių kojų, kaina 650 Lt). Skambinti tel. 8 652 64 141, Vilnius. (P. p) Metalinį garažą nusikelti (išardomas, 3x6 m). Atvežame. Skambinti tel. 8 646 79 187. (P. p) Parduodamas dviejų kambarių butas Palangoje. Skambinti tel. 8 675 43 362.

(Užs. 215)

PERKAME žemės ūkio paskirties sklypus visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto, be banko paskolų. Tel. 8-655-05365. Nemokama linija: 8-800-11050. (Užs. 324)

(P. p)

Ramią Lietuvos sunkiųjų kumelę (3 m.). Skambinti tel. 8 600 18 451. (SM. 618) Veršingas telyčias. Skambinti tel. 8 620 80 915.

PASĖLIŲ APSAUGAI NUO ŠERNŲ.

STOPP

Naujas ir naudotas lenkiškas rotacines šienapjoves (2 140 Lt), bulviasodes (1 400 Lt), grėblius-vartytuvus (900 Lt), kauptuvus (650 Lt), plūgus, kultivatorius (1 100 Lt), purkštuvus (1 450 Lt), voliukus (900 Lt), barstytuvus (750 Lt), kasamąsias (3 000 Lt). Pristato nemokamai. Skambinti tel. 8 636 69 711. (K. 53)

(AN. 21)

Išparduodu dedekles vištaites MORAVIA (po 10 Lt). Didesnį kiekį pristatome. Skambinti tel. 8 686 79 659. (SM. 614) Pirmą kartą veršingą karvę (4 mėn., kaina 1 900 Lt). Skambinti tel. 8 605 37 879, Kazys, Biržų r., Kirdonių k. (SM. 615)

Įvairūs Naudotas vokiškas cinkuotas metalines grūdų saugojimo talpyklas (25 t talpa, kaina 3 500 Lt). Skambinti tel. 8 656 86 150. (P. p) Žemės ūkio bendrovę. Skambinti tel. 8 626 14 709. (R. 559) 1 000 l plastikines talpyklas (konteinerius) vandeniui, degalams laikyti. Atvežame. Skambinti tel. 8 620 51 489. (SM. 610) Skubiai parduodu fermas. Skambinti tel. 8 686 79 659.(SM. 613)

Antenas skaitmeninei ir palydovinei televizijai, 3 G interneto, GSM ryšio stiprintuvus. Pristatome, montuojame. Skambinti tel.: (8 45) 465 791, 8 656 44 250. www.erksa.lt. (Pa. 164)

PERKA Žemės ūkio techniką ir padargus MTZ-82, -952 arba kitą MTZ markės traktorių, frontalinį krautuvą, mėšlo kratytuvą, priekabą, plūgą KVERNELAND, T-40 AM. Skambinti tel. 8 612 72 617. (Ka. 241) Presą KIRGISTAN, šienapjovę FORTSCHRITT-E302, -E303, traktorių MTZ-80, -82 (didelėmis kabinomis, gali būti su frontaliniu krautuvu). Skambinti tel. 8 683 52 144. (Ka. 187)

Gyvulius Brangiai perkame SIMENTALŲ veislės veršingas telyčias. Atsiskaitome pakrovimo dieną. Skambinti tel.: 8 601 95 530, 8 672 24 323. (P. p)

(Užs. 436)

Įvairaus įmitimo arklius (galimas keitimas). Skambinti tel. 8 611 16 161.(Ka. 232) Karves, jaučius, telyčias. Moka PVM, sveria, atsiskaito vietoje. Skambinti tel.: 8 699 90 758, 8 685 51 635. (Pa. 172) Galvijus. Sveria, moka už gyvą svorį. Atsiskaito iš karto. Skambinti tel.: 8 687 59 906, 8 686 07 974, 8 611 27 965. (Vr. 32) Skerdykla – bulius, telyčias, karves. Sveria, moka priedus. Pasiima. Skambinti tel. 8 612 08 756. (Pa. 170)

2011 m. liepos 9 d. • Nr. 53–54 (9072–9073) Valstiečių laikraštis

Skelbimai Iš įmonių ir ūkininkų surenka, nemokamai išveža didmaišius nuo trąšų, plastikinę tarą, įvairią plėvelę, išrašo atliekų deklaracijas. Skambinti tel.: 8 612 45 594, 8 686 85 914. (P. p) Kilnuojamuoju juostiniu gateriu pjauna medieną pas klientą. Skambinti tel. 8 698 26 625. (K. 62) Kilnojamoji lentpjūvė jūsų kieme. Kilnojamuoju juostiniu gateriu pjauname medieną. Garantuojame kokybę ir gerą kainą. Skambinti tel. 8 603 97 608. (K. 56) Gaminame įvairias plienines stogų, sienų dangas, tvorų elementus. www.plieniniaistogai.lt. (Pa. 169) (Užs. 462)

PERKA

PASLAUGOS

Keičiame rąstinių namų sudulėjusius vainikus. Statome karkasinius pastatus, pavėsines, šlaitinių stogų konstrukcijas, dengiame stogus. Skambinti tel. 8 674 46 159. (SM. 611) Remontuoja: FORD, FENDT, K-701, MAZ, DON, SMD, T-40, JBC ir kitokius variklius, pavarų dėžes, vairo kolonėles, degalų, tepalo siurblius, purkštuvus, starterius. Parduoda: MAZ variklius, priedus MAZ varikliams įdėti į T-150K, hidraulinius vairus T-150K, K-701, stūmoklines grupes, velenus, T-150K greitinimo dantračius, kitas dalis, galime atsiųsti. Restauruoja: sunkvežimių, traktorių, automobilių vairo traukių lankstus; visų markių kombainų pobūgnių, būgnų, sraigių remontas. Skambinti tel.: 8 614 01 994, 8 614 80 026. www.meistrema.lt. (Pa. 101)

Montuojame kaminų įdėklus, pristatomus ir šildytus kaminus. Platiname angas. Skambinti tel. 8 650 58 480. (SM. 617)

Kilnojamuoju juostiniu gateriu pjauna medieną kliento namuose. Skambinti tel.: 8 685 08 325, 8 687 98 923. (K. 65)

Gyvulius Brangiai įmonė – karves, bulius, telyčias. Sveria, moka priedus. Skambinti tel. 8 616 24 730. (Pa. 171) Įmonė nuolat superka įvairaus įmitimo arklius, pasiima savo transportu, moka PVM. Skambinti tel: (8 440) 73 535 8 686 40 593. (P. p)

Įvairūs Perkame mišką su žeme visoje Lietuvoje. Skambinti tel. 8 640 39 920. (P. p) UAB „Dagmedis“ perka mišką su žeme arba išsikirsti. Skambinti tel. 8 698 24 238. (P. p)

Gręžiniai. Geoterminis šildymo nuotekų, drenažų sistemos įrangos pardavimas, montavimas. Skambinti tel. 8 600 60 409. (P. p) VANDENS GĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje ištisus metus! Garantija, priežiūra. Skambinti tel.: 8 616 08 020 Linas, 8 686 83 265, Rolandas. www.melkerlita.lt. (Ka.100) Kilnojamuoju gateriu pjauna medieną (atvyksta į namus). Padeda įsigyti medienos. Parduoda pjautą statybinę medieną (priima užsakymus). Skambinti tel. 8 687 30 551. (K. 64) Gamina, montuoja įdėklus, pristatomus apšiltintus kaminus. Valo kaminus, naudoja 0,5 ir 0,8 mm skardą. Skambinti tel.: 8 617 62 969, 8 694 01 529. (Pa. 178)

VILKIJOS ŽEMĖS ŪKIO MOKYKLA KVIEČIA MOKYTIS ŠIŲ SPECIALYBIŲ Baigusius 10 klasių: • VIRĖJO • PADAVĖJO-BARMENO • AUTOMOBILIŲ ELEKTROMECHANIKO • SEKRETORIAUS • AUTOMOBILIŲ MECHANIKO • DAILIŲJŲ TEKSTILĖS DIRBINIŲ GAMINTOJO Mokslo trukmė – 3 metai. Baigus mokyklą, įgyjamas vidurinis išsilavinimas ir profesinė kvalifikacija. Baigusius 12 klasių: • VIRĖJO • PADAVĖJO-BARMENO (1,5 metų) • SEKRETORIAUS • AUTOMOBILIŲ MECHANIKO • DAILIŲJŲ TEKSTILĖS DIRBINIŲ GAMINTOJO Mokslo trukmė – 2 metai. Baigus mokyklą, įgyjama profesinė kvalifikacija. Nebaigusius pagrindinės mokyklos asmenis, bet turinčiuosius 14 ar daugiau metų: • TECHNIKOS ŠALTKALVIO-REMONTININKO • SIUVĖJO Mokslo trukmė dveji arba treji metai. 14–16 metų asmenys pirmus metus mokosi pagal pagrindinio ugdymo, likusius – pagal profesinio mokymo programas. Suteikiama galimybė įgyti B, C kategorijų transporto priemonių vairuotojo bei TR1, SZ kategorijų traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojo (traktorininko) pažymėjimus. Mokiniai aprūpinami mėnesiniais bilietais važiuoti į mokyklą, gyvenamuoju plotu bendrabutyje, suteikiama galimybė pietauti mokyklos valgykloje. Pažangiems mokiniams mokama stipendija, o mokiniams, iš mažas pajamas gaunančių šeimų, du kartus per metus skiriama materialinė parama. Informacija teikiama telefonu (8 37) 556 241. Adresas: Čekiškės g. 128, Vilkija, Kauno rajonas. El. paštas vilkijosm@mail.lt. (Užs. 461)

ĮVAIRŪS Aukščiausios kokybės ekologiški SHERWIN WILLIAMS dažai, medienos apsaugos priemonės, MIUWAX bucai, lakai (JAV). Garantija iki 30 metų. Panevėžys, Marijonų g. 27, parduotuvė SETTA. Skambinti tel. 8 699 68 612. (VB) Dailės mokytojas išmokys mokinį piešti aukštos vertės paveikslus Vilniuje. Skambinti tel. 8 690 50 052. (P. p) Brangiai perku mišką su žeme, arba iškirsti. Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Skambinti tel.: 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. (Ka. 173)

(Užs. 379)

37

Brangiai perkame mišką. Pigiai rengiame miškotvarkos projektus. Skambinti tel.: 8 610 08 437, 8 655 29 683. (Pa. 175) E.Bundausko gamybinė komercinė įmonė perka miškus, biržes išsikirsti. Atlieka kirtimo ir traukimo paslaugas. El. p. e.bundauskas@gmail.com. Tel. 8 698 06 554, faks. (8 448) 43 268. (Pl. 91)

SIŪLO DARBĄ Siūlome darbą agronomui, turinčiam panašaus darbo patirtį. Darbas Raseinių rajone. Konkurencingas atlyginimas ir geros darbo sąlygos, suteikiančios galimybę įvairiapusiškai tobulėti. Be profesinio pasirengimo, užsienio (anglų) kalbos mokėjimas būtų privalumas. Skambinti tel. 8 656 22 144. (Ka. 242)

(Užs. 455)

Ūkininkui reikalingas traktorininkas, mokantis dirbti lauko darbus (arti, sėti) Skambinti tel.: 8 603 59 938, (8 463) 21 552. (P. p) Reikalingi melžėja ir šėrikas. Skambinti tel. 8 616 73 745.

(P. p)

UAB „Agaras“ siūlo darbą gyvulių supirkėjams. Skambinti tel.: (8 450) 31 458, 8 698 19 237. (Pa. 179) Kelmės r. pieno ūkiui reikalingi traktorininkas-ūkio darbininkas ir šėrikas, mokantis melžti karves. Tik legalus darbas. Skambinti tel. 8 652 47 721. (P. p) Nedideliame ūkyje reikalingas vyras, mokantis melžti karves rankomis. Skambinti tel. 8 678 38 668. (SM. 609) Sodyboje reikalingas patyręs statybininkas renovuoti pastatą. Apgyvendiname. Skambinti tel. 8 616 12 129, Valentina, Kauno r. (SM. 596) Pieno ūkyje, Kelmės r., reikalingi melžėja ir šėrikas. Suteikiame socialines garantijas. Skambinti tel. 8 699 17 065. (P. p)

(Užs. 10)

Pieno ūkyje reikalinga gera melžėja, šėrikas, traktorininkas. Apgyvendiname, visos socialinės garantijos. Skambinti tel. 8 682 49 787. (P. p) Ūkyje reikalinga šeima, pageidautina be vaikų, mokanti dirbti žemės ūkio darbus. Apgyvendiname. Skambinti tel. 8 698 86 648. (P. p) Reikalinga moteris, mokanti melžti karves, ir vyras (pagalbinis darbininkas). Apgyvendiname. Skambinti tel. 8 678 50 287. (P. p) Pieno ūkyje įvairiems darbams reikalingas darbininkas, mokantis dirbti traktoriumi ir melžėja turinti patirties. Apgyvendiname. Skambinti tel.: 8 671 85 899, (8 381) 42 734. (P. p) Restorane Kaune reikalingi padavėjai, padavėjos ir valytoja. Skambinti tel. 8 614 82 307. (Ka. 243)

PAŽINTYS Rimtas, nuoširdus vaikinas ieško gyvenimo draugės. Skambinti tel. 8 624 29 501. (SM. 619)

(Užs. 391)

(Užs. 457)

38

2011 m. liepos 9 d. • Nr. 53–54 (9072–9073) Valstiečių laikraštis

Skelbimai

TELELOTO lošimo Nr. 795 (2011 07 03)

15 73 24 40 32 66 33 64 54 23 44 22 53 60 13 10 28 67 74 29 26 14 68 43 61 65 31 07 20 35 41 34 70 45 71 – keturi kampai 08 19 48 25 30 – eilutė 27 02 59 46 58 – įstrižainės 39 03 05 52 36 42 – visa lentelė

Visa lentelė – 68 279 (1 x 68 279) Lt Įstrižainės – 13 Lt Eilutė – 4 Lt Keturi kampai – 2 Lt Prognozė: Aukso puode bus – 800 000 Lt.

Papildomi prizai: Pretendentas į butą (300 000 Lt) 0479330 Nissan Juke (TV) Bronislava Mizgirienė Peugeot 206+ (TV) Algirdas Raišys Nissan Juke 0484478 Renault Thalia 0528278 1000 Lt 0282111 Kelialapis į Maljorką 0448715 Kelialapis į Graikiją 05814 25 Kelialapis į Turkiją 0127410 Porinis kelialapis į Palangą 0064432, 0164382, 0117536, 0031977, 0151792 Motoroleris „Mosca Fava“ 0365804, 0387399, 0190824 Dviračiai „Panther“ 041*711

LED televizoriai „Orion“ 005*144 Muzikos centrai su DVD „Lenco“ 043*539 Fotokameros „Kodak“ 000*070 Cikloninės krosnelės „LR“ 055*537 Keptuvės „Hot Pan“ 049*891 TV priedėliai „TV STAR T1000“ 008*511 GPS navigatoriai „Prestigio“ 031*251 Kompiuteriai „Samsung“ 014*482

Pakvietimai į TV: 002*510, 055*135, 041*880. * – bet koks skaičius

10 000 Lt (tel. 1634, birželio 27 d.) – Elena Andriuškevičienė iš Klaipėdos 10 000 Lt (tel. 1634, birželio 27 d.) – Janina Tendzegolskienė iš Jurbarko 10 000 Lt (tel. 1634, birželio 27 d.) – Simonas Tamošauskas iš Klaipėdos

PRANEŠIMAI 2011 m. liepos 23 d., 11 val., Pavilnio Sodų 3-ioji g., Vilnius (prie vandens bokšto) įvyks SB „Tėvynė“ visuotinis susirinkimas, nesusirinkus kvorumui, pakartotinis susirinkimas įvyks 2011 m. rugpjūčio 6 d., 11 val., Pavilnio Sodų 3-ioji g., Vilnius (prie vandens bokšto). Darbotvarkė: 1. Naujų įstatų tvirtinimas, 2. Bendrijos valdybos ir revizijos komisijos darbo reglamentų tvirtinimas, 3. Sodų bendrijos „Tėvynė“ 2011 metų sąmata, 4. Žemės

privatizavimo klausimai, 5. Bendrijos nario ir stojimo į bendriją mokesčio keitimas, 6. Dėl bendrijos teritorijoje esančių kelių geodezinių matavimų, 7. Bendrijos teritorijoje gyvenančių ne bendrijos narių, mokesčio nustatymas, 8. Diskusijos bei kiti siūlymai ir jų svarstymas. Dėl sprendimų projektų galite kreiptis į valdybos pirmininką tel. 8 677 87 615, el. paštu sbtevyne@gmail. com. (P. p) Dėmesio! 2011 m. liepos 16 d., 13 val., šaukiamas pakartotinis visuotinis sodininkų bendrijos „Ramunė“ narių susirinkimas. Susirinkimo vie-

ta – Vilniaus r., Balsiškių k., Ramunės 1-oji g., prie ąžuolo. Darbotvarkė: 1. Bendrijos valdybos pirmininko atleidimas iš užimamų pareigų, 2. Bendrijos valdybos narių atšaukimas, 3. Bendrijos valdybos pirmininko rinkimai, 4. Bendrijos valdybos rinkimai. Bendrijos narių grupė. (P. p) Pranešame, kad Ukmergės rajono apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2-866-759/2011 pagal pareiškėjos Onos Stremeckienės pareiškimą suinteresuotam asmeniui – VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Ukmergės ir Širvintų skyriams,

dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Nekilnojamasis turtas, kuriam prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, yra malūnas, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų plane pažymėtas 1711/ž, statybos metai – 1940, unikalus numeris: 81945011-1082, esantį Mokyklos g. 33, Petronių k., Siesikų sen., Ukmergės r. Byla paskirta nagrinėti 201108-16, 14.30 val. Ukmergės rajono apylinkės teisme (2 aukštas, 5 kabinetas) adresu: Kęstučio a. 1, Ukmergė. Suinteresuoti asmenys ne vėliau

kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimais dėl jų įtraukimo dalyvauti procese.(UK. 194)

(Užs. 466)

2011 m. liepos 9 d. • Nr. 53–54 (9072–9073) Valstiečių laikraštis

Sužaibavo Irena Žagminienė Ir kokių tik pavadinimų savo renginiams laisvalaikio organizatoriai neprigalvoja. Vieni taikliai atitinka temos pavadinimą, o kiti paliekami pačių dalyvių interpretacijai. Ir tuomet jie interpretuoja... Telšių rajone organizuotas renginys „Kilkim žaibu“ akivaizdžiai parodė, iki ko gali privesti improvizacijos, kai dalyviai pavadinimą supranta tiesiogiai ir ima

Anupras Dirvelė vakaroja ••• Nesusilaikantieji, susilaikykite, Visko iškart neišgerkite... Net meilėje, kaip ir mokykloje, Įdomiausia – pertraukos. ••• Protingų neatsivesk, Vakaras bus dingęs. Protingesnis už tave Man per daug protingas. ••• Ak buvo, buvo... Dainos skambėjo... Juk buvo, buvo... Juk buvo, Simai? Gyvenimas – tai ne tos dienos, kurios praėjo, O tos, kurias atsimeni. ••• Šiek tiek paprotinau Vytą, – Gyvens ateity naudingiau. Kad ir kiek pinigų taupytum, Vis tiek pragersi daugiau. ••• Jis jai į šoną gnybė, Klykino. Jis jautė jai silpnybę... Lytinę.

Bausmė Petras Šiūtė Žemaitis Augustinas sako daug visokių valdžios keistenybių regėjęs ir su daug kuo jau susitaikęs, tačiau vis dar negali suprasti, kodėl reikia bausti gerai besimokantį studentą. Anksčiau, kol du jo vaikai buvo moksleiviai, jis kas mėnesį gaudavo po 315 litų pašalpos. Bet kai vaikai, baigę mokyklą, kibo į aukštesnius mokslus ir įgijo teisę į stipendiją, tėvui pašalpa buvo sumažinta daugiau nei perpus. Už tai ir mąsto žmogelis: jei mano vaikai

Spyglys žaibuoti: pirmiausia 1964 m. gimęs varniškis A.G. sulankstoma kėdute per galvą tvojo to paties miestelio gyventojui M.K. Taip tvojo, kad šiam akyse ne tik žaibai pasirodė, bet ir perkūnai sudundėjo. Vėliau medikai jam nustatė dešinės ausies kaušelio sumušimą, dviejų dantų praradimą ir... 2,49 promilės girtumo. Skolingas neliko ir M.K. Jis mušeikai taip davė į akį, kad ją gydyti teko net Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Trumpiau sakant, renginio dalyviai visiškai pateisino jo pavadinimą. būtų išėję šunims šėko pjauti, jei būtų kokių nusikaltimų pridarę, valstybė juos maitintų užsidariusi, prižiūrėtų. Jei jie nieko nedarytų, laikraščius lovoje skaitytų, televizorių žiūrėtų ar alų plemptų, jiems už tai pašalpas mokėtų. Bet jie, būdami prasčioko vaikai, išdrįso mokytis. Už tai būtina juos nubausti. Tiksliau, būtina nubausti tokį tėvą, kuris dorus vaikus išaugino. Tiesa, Seimas jau susizgribo, kad savo įstatymais įteisino nesąmonę, ir pritarė piniginės socialinės paramos įstatymo pakeitimams, tačiau jie bus taikomi tik nuo 2012-ųjų sausio, o kol kas gerai besimokantieji bus baudžiami.

Onės gryčioj sujudimas: Valentukas, Agnė, Simas – Anūkėliai išsvajoti Susirinko vasaroti.

Tų vargų – neapsakyti. Štai vienam įgėlė bitė. Kitas ožkos išsigando Ir už Onės slėptis bando.

Na, o trečias – pats vyriausias – Neseniai Anupro klausia: – Pasakyki man, seneli, Kur narkotikų skrynelė.

...Onė kalendorių varto. Jei galėtų, ji iš karto Verstų po penkis lapus Ir užbaigtų tuos vargus.

Šviežios bulvės

Tradicijos puoselėtojas

nislovas sėdo prie traktoriaus vairo, jis buvo „apsiforminęs“ – 2,39 promilės. Bet vos tik jo MTZ 80 kliudė kelkraštyje stovėjusį BMW 525, jis bemat prisiminė šiuos laikus ir spruko. Tik netoli tenubėgo. Pareigūnai jį greitai susirado ir parsivežę uždarė į laikinojo sulaikymo kamerą. Brangiai Stanislovui kainuos tradicijų puoselėjimas.

••• Pakylėti jausmai… Aišku, kalbėsime ne poterius… Vyručiai, gersime linksmai Ar kviesime moterų? ••• Gyvenkime sveikai ir prasmingai, Nes gyventi kitaip – kvailystė. Beje, alkoholis naudingas... Juk milijonai vyrų negali klysti.

Jonas Mačiukevičius

Rimanto Dovydėno piešiniai, Stasio Varnecko žodžiai

Stasys Daugėla

••• Leido dienas ir po truputį seno, Keikė politikus, marčią... Ir nuolat norėjo Pasaldinti gyvenimą Gerdamas karčiąją...

••• Skirtingos tautos ir skirtingos rasės. Noriu suprasti ir pamilti. Štai Rusijos protu nebesuprasi. Geriau įpilk.

Anupro Dirvelės nuotykiai

Pašilių naujienos

••• Man kaimynas sako: „Jonai, Kur teisybė? Reikia karo... Sunkiai taip nedirba ponai, Kaip mes sunkiai geriam.“

••• Žinau, ne kartą kauksi Išėjęs iš namų. Degtinė sielos skausmą Padeda paverst galvos skausmu.

39

Milda Medžiokalnytė Sovietmečiu buvo toks pasakymas: „Blaivus kaip kolchozo traktoristas“. Ir nereikėjo jokių alkotesterių, jokių kraujo tyrimų – visiems būtų aišku, kaip tas „blaivininkas“ atrodo.

Šiandien, kai seniai neliko kolūkių, pasikeitė ir traktorininkai. Tik kartais jie dar bando susigrąžinti savo prarastą šlovę, stengiasi išsaugoti tradicijas. Bet, kaip rodo Stanislovo iš Rudiškių k. ( Joniškio r.) patirtis, vos tai padarę, jie bėga kuo toliau. Kai 61 m. Sta-

Vasara. Brandos ir vilčių metas. Sirpsta vyšnios Suvalkijoj, žydi bulvės Žemaitijoj, o Pašiliuose sodietis Bindokas, dvasiškai pakylėtas, nori iš tų nuostabių žiedų nupinti vainiką. Tik dar neaišku, kur jį kabins. Jonai, Petrai, Povilai jau praeitis, o iki šventos Onos, Jėzaus močiutės, dar visas gabalas. Gal dėl to, o gal ir dėl kitokių priežasčių sodietis Bindokas kol kas nieko nepina. Tik vaikšto po sodžių, trina rankas, lyg pyrago laukdamas, ir postringauja: – Atsigavėsiu. Dabar tai atsivalgysiu. Bobulė Agota, išgirdusi tokią kalbą, nusprendė paprieštarauti: – Ką tu šneki, Antanai? Kanapinis jau seniai nugeibo. Velykos, Sekminės, Devintinės, Joninės – negi dar neatsigavėjai? – Atsivalgysiu, – atkakliai kartoja Bindokas, visai nekreipdamas dėmesio į bobulės pamokslavimus. Visi žino, kad ji šventa dvasia ir savo ožkelės pieneliu gyva, o normaliam žmogui, kokiu save laiko Bindokas, to nepakanka. Jam reikia ir šviežių bulvių. – Jeigu kas išgelbės sodžiaus pensininkus, – tęsia Bindokas, – tai tik šviežios bulvės. Žinoma, su šviežių grybu užkulu. Visiems bus linksma. Ir tada tetraukia nelabasis tas perlines kruopas, kurių

kaina kyla greičiau negu balandos mano darže. Šitaip atsižadėjęs kruopų, mūsų sodietis ėmėsi duonos kasdieninės, be kurios dažnas neįsivaizduoja savo stalo. – Šventos Agotos duonelė, kuri saugo ir nuo gaisrų, vakar vėl pabrango. Šį kartą dvidešimt penkiais centais. Aš tavo vietoje, Agot, protestuočiau, nes žmonės tavo brangų vardą su dulkėmis maišo. Ar nečiaudai? Ar nežagsi? Jei sužagsėsi, trauk teisman visą valdžią ir pareikalauk dvasinės bei turtinės kompensacijos. Tikrai gausi. Bobulė apgailestavo, kad vis dar nežagsėjo, todėl kompensacijų reikalauti negali. O Bindokas jau skuba į lauką, kur violetiniais, baltais ir mėlynais žiedais žiba jo bulvės – antroji pensininkų duona. Išsigelbėjimas ir viltis. Šviežių bulvių nelaukia gal tik vienas Marmokų senolis, mat prieš pat Velykas jis nukeliavo pas felčerę Moniką ir paklausė: – Tu man pasakyk teisybę: ar aš dar trauksiu iki šviežių bulvyčių? Kažko strėnas suka, širdis kleba. Felčerė Monika pasiklausė senuko širdies, plaučių ir pasakė: – Iki šviežių bulvių... Kad jos pradėtų derėti kuo vėliau, Marmokų senolis ilgai ieškojo pačių vėlyviausių ir sodino jas birželio vidury. Jeigu visai neužderės, bus dar geriau.

40

2011 m. liepos 9 d. • Nr. 53–54 (9072–9073) Valstiečių laikraštis

Pasaulis margas

Ir karalienės taupo pinigus

Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II, norėdama parodyti solidarumą su ekonominius sunkumus išgyvenančios savo šalies piliečiais, apkarpė monarchijos metines išlaidas daugiau nei penkiais nuošimčiais, rašo „London Evening Standard“. Praėjusiais biudžetiniais metais savo pavaldiniams karalie-

Žmonas nešti moka ir lietuvių vyrai

nė kainavo 2 mln. eurų mažiau nei metais anksčiau. Monarchė įšaldė personalo atlyginimus, atidėjo planuotą karališkųjų rūmų remontą ir sumažino savo išlaidas. Taip pat buvo paskelbta, kad vyriausybė vienu milijonu svarų sterlingų sumažino Bakingemo rūmų ir Vindzoro pilies restauracijai skirtas lėšas. Pranešama, kad tokiu būdu buvo sutaupyta 1,8 mln. svarų sterlingų mokesčių mokėtojų pinigų. Tačiau paaiškėjo, jog karalienės išlaidos kelionėms išaugo iki 6 mln. Tai nulėmė valstybinis vizitas į Viduriniuosius Rytus ir monarchės vizitas į Kanadą. Taip pat brangiai atsiėjo princo Čarlzo ir Kamilos dalyvavimas Britanijos tautų sandraugos sporto žaidynėse Delyje. Praėjusiais metais karalienė Elžbieta II finansavo 387 priėmimus ir 57 išvykas į užsienį bei linksmino 41 tūkstantį žmonių septyniuose sodo pobūviuose.

Suomijoje surengtame 16-ame pasaulio žmonų nešimo čempionate Lietuvos atstovai marijampoliečiai Vytautas ir Neringa Kirkliauskai užėmė trečią vietą. Ši lietuvių pora pernai pasaulio pirmenybėse buvo penkta. Trečius metus iš eilės pasaulio čempionais tapo suomiai Taisto Mietinenas ir Kristyna Hapanen. Jie 253,5 m distanciją su kliūtimis įveikė per 1 min. 0,73 sek. Lietuviai nugalėtojams pralaimėjo 1,88 sek. Antrą vietą užėmė 2008 m. pasaulio čempionai estai Alaras Vogla ir Kristi Viltrop, nugalėtojams pralaimėję 0,79 sek. Pasaulio čempionate dalyvavo 39 poros iš Didžiosios Britanijos, Estijos, Izraelio, JAV, Lenkijos, Pietų Korėjos, Suomijos, Vokietijos ir Lietuvos. Šiose varžybose žmonos turi būti ne jaunesnės kaip 17 metų ir sverti ne mažiau kaip 49 kilogramus.

Britė neteko darbo dėl nenoro dažytis Penkerius metus 24 metų Melanė Stark uoliai dirbo prabangiame Londono „Harrods“ prekybos centre ir sulaukė pagyrimų už klientų aptarnavimą. Anot Melanės, viršininkai nusprendė, kad jos veidas tokiam darbui netinkamas, o ji atsisako dažytis. Kaip rašo dienraštis „The Daily Mail“, jauna moteris išėjo iš darbo, nes du kartus buvo išsiųsta namo už aprangos taisyklių nesilaikymą. Kartą ji buvo paskirta dirbti sandėlyje, kad klientai jos nematytų. Melanei buvo pasiūlyta pasimokyti makiažo. „Pamatysi, kaip atro-

dai pasidažiusi“, – sakė jai. „Man buvo pasakyta, kad taip aš pagerinsiu savo išvaizdą, – teigė moteris. – Žinau, kaip atrodau pasidažiusi. Esu dažiusis, tačiau niekada to nedariau eidama į darbą. Niekaip nesu-

prantu, kaip šiais laikais „Harrods“ gali atimti iš manęs teisę dažytis ar ne. Man ten patiko dirbti, tačiau buvau išguita“, – guodžiasi pietų Londone gyvenanti Melanė. Atėjus į darbą jai buvo įteiktos 13 puslapių apimties aprangos taisyklės. Ji laikėsi visų, išskyrus reikalavimą būti pasidažiusiai. Vadovybė nesiėmė priemonių priversti darbuotojas dažytis. Vėliau moteriai buvo liepta rinktis – arba dažaisi, arba eini lauk. Jai buvo siūloma tik pasiryškinti akis ir lūpas, tačiau darbuotoja kategoriškai atsisakė. Galiausiai Melanė nusprendė savo noru išeiti iš darbo.

Indijos šventykloje rastas įspūdingas lobis

Vienoje XVI a. Pietų Indijos induistų šventykloje rastas aukso, deimantų ir brangakmenių lobis, kurio

K.Midlton aukštakulniai nesutrukdė Žavingoji Kembridžo hercogienė Ketrina Midlton, jaunoji princo Viljamo žmona, nepabūgo nepatogumų. Avėdama aukštakulnius ir plačiai šypsodamasi ji pasodino medelį, tuo dar kartą patvirtindama savo gerbėjams, kad yra šiltas ir paprastas žmogus. Trečią viešnagės Kanadoje dieną princas Viljamas su žmona Ketrina, laikydamiesi tradicijų, dviese sodino medelį. Hercogienė kasė duobę, o jos vyras į darbą kibo iš peties. Nors Ketrina tądien avėjo aukštakulnius ir vilkėjo siaurą klasikinę suknelę, tačiau paėmė į rankas kastuvą.

vertė gali siekti iki 14 mlrd. svarų sterlingų, rašo telegraph.co.uk. Kolekcija buvo įvertinta 10–

14 mlrd. svarų sterlingų, tačiau randama vis naujų dirbinių. Antikvarinių daiktų žinovai lobio vertę apibūdino kaip „astronominę“. Dėl aptikto lobio ši šventykla atsidūrė turtingiausių Indijos maldos namų sąraše. Vertingieji radiniai buvo rasti mažiausiai penkiose požeminėse Šri Padmanabhasvamio šventyklos saugyklose. Šią šventyklą prieš šimtus metų pastatė Travankoro karalius. Nuo jo valdymo laikų šventykloje buvo paslėptos tikinčiųjų suaukotos brangenybės.

Dainininkę Rihaną sumušusiam K.Braunui skaudžiai atsirūgo

Dvidešimt dvejų Krisą Brauną nuo to laiko, kai prieš porą metų jis užpuolė popžvaigždę Rihaną ir paliko ją su praskelta lūpa, žaizdomis ir mėlyn��mis, persekioja nesėkmės ir skandalai. Neseniai jis sukėlė visuomenės nepasitenkinimą įžeidęs gėjų bendruomenę. Krisas atsiprašė ir prašo žmonių leisti jam gyventi ramiai. Jis rašė: „Jei aš jums nepatinku, tai mano muzikos galite nesiklausyti. Kritikuojate kiekvieną mano žodį, tarsi jaustumėte kažkokį troškulį. Aš net negaliu ramiai nueiti

į tualetą be kokių nors nusiskundimų. Įsivaizduokite, kaip aš jaučiuosi. Asmuo neturėtų atsiprašinėti kiekvieną gyvenimo sekundę.“ Už dvidešimt trejų metų dainininkės Rihanos užpuolimą Krisas buvo nuteistas penkeriems metams lygtinai ir šešeriems mėnesiams viešųjų darbų. Palaikymą Krisui išreiškė britų reperis Čipmankas. „Aš būsiu už Krisą, kaip talentingą menininką, iki tol, kol mirsiu. Jis yra mano draugas, todėl jį visada paremsiu“, – sakė reperis.

Pozuoja Rusijos elito atžalos Vokietijos rusų šeimoje gimusi fotografė Ana Skladman Rusijos visuomenės pokyčius užfiksavo fotonuotraukose – ji fotografavo kylančio Rusijos elito atžalas. Rusijos visuomenės pokyčius A.Skladman atskleidė fotografijos parodoje. Čia prieš fotoobjektyvą Rusijos elito vaikai demonstruoja tai, ko sieks ateityje. Ne veltui projektas pavadintas „Užaugę vaikai“. Kelionių į Rusiją metu, talkinant pasaulio žiniasklaidos milžinams, fotografė tyrinėjo Maskvos elito atžalų gyvenimą. „Ši nuotraukų serija rodo, ką reiškia būti privilegijuotu vaiku Rusijoje, šalyje, kur radikali istorija vis dar daro įtaką kasdieniam gyvenimui, – britų dienraščiui

„The Independent“ pasakojo A.Skladman. – Tai naujojo Rusijos elito apraiškos.“ Maskvos šiuolaikinio meno muziejaus vadovė Irina Čmyreva leidiniui sakė, kad „tai yra vaikai, žinantys savo vietą pasaulyje ir tuo išskirtini. Jie žino savo misiją ir yra aukščiausio elito atstovai.“ VL, Eltos, balsas.lt inf. ir nuotraukos


Valstiečių laikraštis 2011 07 09