Issuu on Google+

2011 m. birželio 29 d., trečiadienis

Nr. 51 (9070)

Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais

Kaina 1,89 Lt

Šiandien VL su priedais:

Ūkininkų žinios • 2011-uosius paskelbus pieno kokybės metais, griežtėja pieno supirkimo tvarka ir kokybės kontrolė.

Infliacija galanda aštrius dantis Brangesnių nei kitose šalyse drabužių, avalynės Lietuvoje galime ir nepirkti, tačiau be maisto produktų tikrai neišsiversime, o jų kainos pas mus kyla sparčiausiai Europos Sąjungoje. Albinas Čaplikas. Išsamiau skaitykite 2 p.

• Artimiausiais mėnesiais paaiškės, ar žemdirbiams pavyks susitarti, ar įsiplieskęs konfliktas susprogdins ilgai kurtą žemdirbių organizacijų vienybę.

• Žąsys nėra reiklios laikymo sąlygoms, tačiau dėl tam tikrų šių paukščių auginimo ypatumų žąsininkystė gali tapti nerentabili.

Tėviškės šviesa

VL atliko tyrimą ir paaiškėjo, kad iš 8 įvairių profesijų žmonių kukliausiai gyvenančio žmogaus metinė infliacija buvo 6,4 proc., likusių 7 tiriamųjų infliacija persirito per 10 proc., o didžiausia asmeninė metinė infliacija – beveik 15 proc. – buvo profesionalaus statybininko. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

• Vilniaus pedagoginis tapo Lietuvos edukologijos universitetu. Apie tai ir kitus švietimui aktualius dalykus pokalbis su Lietuvos edukologijos universiteto rektoriumi Algirdu Gaižučiu.

Tautiškoji giesmė pagal Tomaševskį Šimtmečius kartu gyvenusios Lietuvos ir Lenkijos tautos nešvarius apatinius mėgina išsiskalbti jau ir Europos Parlamente. Gediminas Stanišauskas

Įsikišo politikai

VL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Kai kurie Lietuvos politikai bando išpūsti „lenkų problemą“ ir Briuselyje. VL archyvo nuotrauka

Prezidentės pasirašytas naujasis Švietimo įstatymas papylė dar daugiau žibalo ant ir taip įkaitusių Lietuvos ir Lenkijos santykių, kurie yra vieni blogiausių per pastaruosius kelerius metus. Abiejų šalių Seimų bendradarbiavimas primena Šaltojo karo laikus, o Europos Parlamente abi šalys svaidosi ugningais pareiškimais.

Valstybės institucijų abejingumas Vilniaus kraštui ir jo problemoms sugrįžta nemalonumais pačiai Lietuvai. Per 2011 m. savivaldos rinkimus, kaip ir per ankstesniuosius, tuo pasinaudojo Europos Parlamento (EP) narys Valdemaras Tomaševskis. Tas pats politikas, kuris anksčiau viešai buvo išplaktas už lenko kortos turėjimą. Ji išduodama tik Lenkijai lojaliems lenkams. V.Tomaševskio

vadovaujama Lietuvos lenkų rinkimų akcija savivaldos rinkimuose ne tik nušlavė tradicines partijas ir beveik įgijo Vilniaus mero kėdę, bet ir toliau sėkmingai aplink save buria nepatenkintuosius. Šių metų kovo 17 d. priimtas Švietimo įstatymas, kurį neseniai pasirašė Prezidentė Dalia Grybauskaitė suteikė papildomos dingsties dirbtinai bloginti Lietuvos ir Lenkijos santykius. Nukelta į 3 p. f

Šeštadienį VL su priedu Šeštadienis


2

2011 m. birželio 29 d. • Nr. 51 (9070) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Infliacija galanda aštrius dantis Albinas Čaplikas

bus skirti anksčiau susikaupusioms skoloms padengti ir vartojimo reikmėms – atsirado gyventojų poreikis dvejus metus atidėliotiems pirkiniams įsigyti“, – daro išvadą SEB banko šeimos finansų ekspertė.

VL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Taupiesiems lietuviams iškilo nauja bėda – į krizės metais išsaugotas santaupas juodai dienai kėsinasi ne tik palūkanas, bet ir dalį indėlių naikinanti infliacija. Vyriausybės nariai skėsčioja rankomis – nieko negalime padaryti, nes infliaciją augina ne nuo mūsų veiklos priklausantys veiksniai. Tačiau ekonomistai tikina, kad kai kuriose srityse infliaciją dirbtinai sukuria ieškantys progos daugiau pelno užsidirbti gamintojai.

Sparčiausiai brango maistas

Galime paskaičiuoti patys Oficialiai teigiama, kad metinė infliacija siekia 5 proc., o nuo metų pradžios – 3,3 proc. Statistikos departamento duomenys apie infliaciją yra svarbūs, tačiau kiekvienam piliečiui vertėtų pačiam apskaičiuoti savo asmeninę infliaciją. Ją galima apskaičiuoti ir pačiam, tačiau patogiau tai daryti užsukus į Statistikos departamento tinklalapį (http://www.stat.gov.lt/lt/vki).

I.Šimonytė prasitarė apie kylantį dirbančiųjų spaudimą didinti darbo užmokestį. Raimundo Šuikos nuotrauka

Ministrė tik apgailestauja kolekcijomis. Iš esmės tai reiškia, Kovą, palyginti su vasariu, drabužiai pabrango 5,4 proc., o avalynė – 4,3 proc., balandį atitinkamai 3,4 proc. ir 5 proc. Gegužę drabužiai kainavo 1,2 proc., o avalynė

kad verslas, žinodamas geresnius žmonių lūkesčius, ypač kai jie apklausose patvirtina, jog ketina pirkti kažkokius didelius pirkinius ir daugiau išleisti, tiesiog naudojasi proga uždirbti daugiau pelno. Tai yra

Nors ir silpna paklausa, gegužės mėnesį maisto produktų kainos Lietuvoje buvo 11,1 proc. didesnės nei prieš metus ir gerokai viršijo maisto kainų augimą euro zonoje, siekusį 2 proc. Atlikome tokį tyrimą ir paaiškėjo, kad iš 8 įvairių profesijų žmonių kukliausiai gyvenančio žmogaus metinė infliacija buvo 6,4 proc., likusių 7 tiriamųjų infliacija persirito per 10 proc., o didžiausią tašką pasiekė viduriniajam visuomenės sluoksniui save priskiriantis profesionalus statybininkas, kurio asmeninė metinė infliacija buvo beveik 15 proc. Gal suklydome? Pabandėme skaičiuoti iš naujo, taikėme minimalias išlaidas, tačiau prie 5 proc. nepriartėjome. Neverta stebėtis. Statistikos departamentas minėtame tinklalapyje apdairiai įspėja: „Iš jūsų asmeninės infliacijos jokiu būdu nereikėtų spręsti apie šalies infliaciją.“ Belieka skaičiuoti trečią kartą ir galvoti apie efektyviausią išeitį – mažinti išlaidas ar jas didinti?

Delčia. Saulė teka 4.45, leidžiasi 22.00.

Atlyginimų augimą suryja infliacija

4,5 proc. daugiau nei balandį. Visus minėtus mėnesius gamintojų vaizduotė nebuvo plati – jie tikino, jog kainos augo tik todėl, kad vartotojams buvo siūlomi nauji gaminiai. Kartelinis susitarimas? Vargu. Labiau tikėtina, kad išgirdę prognozes gamintojai nusprendė „paskubinti“ ekonomikos atsigavimą. Banko „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio duomenimis, Baltijos šalyse drabužių ir avalynės kainos jau viršija ES vidurkį – Lietuvoje šių prekių kainos yra 7 proc., Latvijoje 8 proc., o Estijoje 2 proc. didesnės nei ES. Tyliai kainų augimą stebėjusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę pagaliau prarado kantrybę: „Trečią mėnesį besitęsiantis drabužių ir avalynės brangimas negali būti aiškinimas tik naujomis

Šiandien

Rytoj

Poryt

Dieną: +23 +28°

Dieną: +23 +28°

Dieną: +20 +25°

Naktį: +13 +18°

Naktį: +13 +18°

Naktį: +14 +19°

Po gana vėsių orų, vyravusių Lietuvoje pastaruoju metu, į mūsų kraštą vėl plūs šiluma. Per artimiausias dvi paras temperatūra gerokai pakils. Šiandien slėgis pradės kristi, prie mūsų šalies artės pietinis ciklonas, susiformavęs ties Juodąja jūra. Antroje dienos pusėje vietomis numatomi trumpi lietūs, didesnė jų tikimybė bus pietrytiniuose rajonuose. Šiaurės rytų vėjas pūs 4–9 m/sek. greičiu. Vidurdienį oras įšils iki 23–28 laipsnių. Ketvirtadienį ciklono įtaka mūsų orams sustiprės. Trumpi lietūs numatomi jau daugelyje rajonų, vietomis griaudės perkūnija. Pūs nestiprus rytų krypčių vėjas, tik perkūnijos metu jis gali būti gūsingas. Naktis bus debesuota ir labai šilta, temperatūra svyruos tarp 13 ir 18 laipsnių, dieną, kaip ir trečiadienį, pakils iki 23–28 laipsnių. Penktadienio naktį taip pat daug kur prognozuojami trumpi lietūs, dieną numatomas lietus, vietomis smarkus, griaudės perkūnija. Vėjas bus nepastovios krypties, 3–8 m/sek. Naktis bus tvanki, temperatūra sieks 14–19 laipsnių, diena numatoma jau vėsesnė negu praėjusi, temperatūra svyruos apie 20–25 laipsnius. Šeštadienį orai mažai keisis, tik turėtų būti dar vėsiau. Lis, vietomis smarkiai, galima perkūnija. Temperatūra naktį bus 13–18, dieną – 17–22, tik kai kur, daugiausia šiaurės rytiniame pakraštyje, pakils iki 24–25 laipsnių. Sekmadienį lis mažiau, numatomi gana vėsūs orai.

Natalija Nikolajenko

gana rizikinga strategija, tačiau ką galime padaryti laisvos rinkos sąlygomis?“ Ministrė prasitarė apie kylantį dirbančiųjų spaudimą didinti darbo užmokestį. „Tokiu atveju galime pakliūti į spąstus, kai infliacija didės dėl didinamo darbo užmokesčio, o darbo užmokestį teks didinti dėl didėjančios infliacijos“, – apgailestavo ministrė.

Išleido daugiau nei sukaupė Į kai kuriuos klausimus gali atsakyti prieš dvi savaites SEB banko paskelbta apžvalga „Namų ūkių finansinio turto barometras“. Joje teigiama, kad dvejus metus trukęs nuoseklus gyventojų bankuose laikomo finansinio turto augimas stabtelėjo. Paaiškėjo, kad per pirmą šių metų ketvirtį namų ūkiai išleido ar kitaip panaudojo net 216 mln. Lt daugiau negu sukaupė naujų santaupų. Taigi gyventojai atvėrė pinigines? SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė, skirtingai nei tikina Vyriausybė, teigia, kad šių metų pirmą ketvirtį vidutinis darbo užmokestis sumažėjo, nors prieš tai tris ketvirčius jis šiek tiek augo. „O vartojimo krepšelis brangsta jau daugiau kaip metus, vidutinio darbo užmokesčio perkamoji galia, palyginti su 2008 m. pinigų verte, sumažėjo 15 proc.“, – skaičiuoja J.Varanauskienė. Ar esant tokioms aplinkybėms gyventojai kaups santaupas? „Gyventojai netaupys, nes indėlių palūkanos yra mažesnės už infliaciją. Taigi šie pinigai veikiausiai

Pabrangusių drabužių gal ir galima nepirkti, tačiau be maisto produktų tikrai neišsiversi, o jų kainos Lietuvoje kyla sparčiau nei kurioje nors kitoje ES šalyje. Pasak banko „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto N.Mačiulio, nors ir silpna paklausa, gegužės mėnesį maisto produktų kainos Lietuvoje buvo 11,1 proc. didesnės nei prieš metus ir gerokai viršijo maisto kainų augimą euro zonoje, siekusį 2 proc. „Baltijos šalys šiuo aspektu išsiskiria iš kitų ES šalių – maistas per metus daugiau nei dešimtadaliu pabrango tik Vengrijoje ir Rumunijoje, o kitose šalyse maisto produktų infliacija daug mažesnė“, – daro išvadą N.Mačiulis. Didžiausi neatitikimai pastebimi tarp pieno produktų infliacijos Baltijos šalyse ir ES. Balandžio mėnesį Lietuvoje šių produktų kainos buvo 14,6 proc. didesnės nei prieš metus, nors euro zonoje per metus šie produktai pabrango tik 2,3 proc. Pieno produktų kainos jau viršijo 2008 m. aukštumas, nors pieno supirkimo kainos buvusių aukštumų dar nepasiekė.

Vidutinė metinė infliacija ES šalyse 2011 m. gegužės mėn. (proc.). Airija Švedija Nyderlandai Vokietija Čekija Latvija Prancūzija Italija Slovakija Slovėnija Austrija Danija Suomija Ispanija Malta Portugalija Lietuva Kipras Lenkija Belgija Liuksemburgas Jungtinė Karalystė Bulgarija Vengrija Estija Graikija Rumunija

-0,2 1,5 1,6* 1,7 1,8 1,9 1,9 2,1 2,1 2,2 2,4* 2,5 2,5 2,7 2,7 2,7 2,8 3,0 3,0 3,1 3,2 3,7 3,7 4,2 4,5 4,8

Algirdas Butkevičius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys

Įmonių rezultatai šįmet geri, jos skaičiuoja milijoninius pelnus, valdžia džiaugiasi optimistinėmis prognozėmis, tačiau paprasti žmonės ekonomikos augimo nejaučia, nes darbo užmokestis paaugo tik 1–2 proc. Tai net ne augimas, nes jis nekompensuoja infliacijos. Taigi daugelis įmonių naudojasi susidariusia padėtimi, o Finansų ministerija nesiima jokių priemonių. Augant infliacijai daugiausia nukenčia skurdžiausiai gyvenantys pensininkai. Jų pragyvenimo lygis pernai pablogėjo net 11 proc. – daugiau nei kurio nors kito gyventojų sluoksnio. Šių metų pirmą ketvirtį jų padėtis pablogėjo dar 6 proc. Akivaizdu, kad atėjo laikas kompensuoti pensijas ir galvoti, kaip pensininkus apsaugoti nuo infliacijos. Vienas būdų – taikyti infliacijos indeksą. Be to, Vyriausybė, ypač regionuose, turi skatinti smulkųjį verslą. Kodėl smulkiajam ir vidutiniam verslui skatinti skirtas milijardas litų tebeguli banke? Kita bėda, kad Vyriausybė nepastebi, jog pastaraisiais metais žemės ūkyje labai sparčiai mažėja gamyba. Kokia priežastis? Trūksta žaliavos, įmonės neišnaudoja visų savo galimybių ir net nesistengia, nes tikisi ES paramos. Tačiau ES lėšas reikia naudoti kitaip – ne tik išdalyti ūkininkams ir perdirbimo įmonėms, bet ir siekti, kad lėšos būtų naudojamos gamybai skatinti. Jeigu tokio tikslo nekelsime, įmonės neinvestuos į naujas technologijas, produktų savikaina augs, ir įmonės taps nekonkurencingos.

Investuokime, bet įvertinkime riziką Marius Dubnikovas, Finansų maklerių asociacijos prezidentas

7,5

* Išankstiniai duomenys. Vidutinė metinė infliacija – tai dvylikos paskutinių mėnesių ir atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidutinio kainų lygio santykinis pokytis. Vidutinei metinei infliacijai skaičiuoti naudojamas suderintas vartotojų kainų indeksas (SVKI), kuris yra pagal metodologiją su kitomis ES šalimis suderintas Laspeireso tipo „vartotojų infliacijos“ kainų indeksas, rodantis vidutinį kainų pokytį išlaikant bazinio laikotarpio namų ūkių vartojimo išlaidų struktūrą ir vartotojų populiacijos sudėtį. Šaltinis: Eurostat, 2011 06 16

Kaip elgtis žmonėms didelės infliacijos sąlygomis, kaip išsaugoti turimus ir uždirbamus pinigus? Nemažai investuotojų per krizę prarado daug lėšų ir nusivylė investavimu, nes neįvertino rizikos. Prieš krizę, ką žmonėms besakydavai, jie riziką suprasdavo tik taip: investuosiu ir daugiau ar mažiau uždirbsiu. Atsitiko kitaip – kai kurie ne tik neuždirbo, bet net prarado, o kai kurie net labai daug prarado. Ir daugiausia prarado tie, kurie, neįvertinę rizikos, tikėjosi labai daug uždirbti. Šiuo metu neverta tikėtis uždirbti investuojant trumpam laikotarpiui. Tiesa, kartais pasitaiko šuolių. Pavyzdžiui, pardavus „Sanitą“, jos akcijos per vieną dieną pabrango net 70 proc., tačiau tokie atvejai yra išimtiniai. Investuoti reikia nors 5 metams. Pasaulinėje rinkoje yra problemų, tačiau apskritai krizė baigiasi, valstybių ekonomikos atsigauna, todėl manau, kad ateina naujas ekonomikos augimo ciklas. Štai šią savaitę naujienų agentūra „Bloomberg“ paskelbė, kad JAV įmonių akcijos, palyginti jų kainą su įvairiais pelno ir pajamų rodikliais, yra pigiausios per pastaruosius 26 metus. Kokias išvadas galėtume daryti? Po krizės rinkoje dar neišnyko baimė, tačiau akcijos yra pigios ir ateina laikas jas pirkti. Stambusis kapitalas taip ir daro.


2011 m. birželio 29 d. • Nr. 51 (9070) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

3

Tautiškoji giesmė pagal Tomaševskį Apleido Vilnijos kraštą

Rimanto Dovydėno piešinys

e Atkelta iš 1 p. Paakinti įvykių Lietuvoje, EP priklausantys 26 Lenkijos europarlamentarai kreipėsi į Briuselį, ragindami Europos Sąjungą „apginti autochtoninės Lietuvos lenkų tautinės mažumos teises (...), imtis visų įmanomų veiksmų siekiant, kad Lietuvoje būtų baigtas lenkų tautinės mažumos diskriminavimas“.

Papiktino Švietimo įstatymas Kreipimosi autoriai nurodo, kad prieš 700 metų įsikūrusi lenkų tautinė mažuma šiuo metu kai kuriuose Lietuvos rajonuose sudaro daugumą (Vilniaus r. gyvena 61 proc., Šalčininkų r. – 79 proc. lenkų), o Lietuva ją diskriminuoja. Lenkai jau 20 metų siekia, kad Lietuvos valdžia nedraustų dokumentuose vardus ir pavardes, taip pat gatvių ir kitus pavadinimus Vilniaus krašte rašyti lenkų kalba, tai yra leistų naudoti „W“ ir kitas ne lietuviško raidyno raides. Šis nedidelis nesutarimas iki šiol buvo daugiau diskusijų, derybų tarp abiejų šalių klausimas ir netrukdė gerai valstybių kaimynystei. Įtampa pasiekė apogėjų kovo mėnesį Lietuvos Seimui priėmus Švietimo įstatymą. Pasak lenkų, įstatymas gerokai apriboja lenkų tautinės mažumos teises į mokymąsi gimtąja kalba. Lietuvos valdžią kaltinančius pareiškimus ES vadovams, JAV ambasadai Lietuvoje išsiuntė Lietuvos lenkų sąjunga, kitos organizacijos ir judėjimai. Galiausiai kreipimąsi į Briuselį pasirašė 26 iš 50 Lenkijos europarlamentarų.

Lenkai nutraukė santykius Lietuvos ir Lenkijos Seimų asamblėjos, kuri aptaria aktualiausius dvišalius klausimus ir problemas, narys parlamentaras Saulius Stoma apgailestauja, kad tik kadencijos pradžioje buvo surengtas vienintelis Seimų delegacijų narių susitikimas. „Po susitikimo Vilniuje eina jau treti metai, ir lenkai mūsų į Lenkiją net nekviečia, Seimų santykiai visiškai nutrūko, – lenkams priekaištavo S.Stoma. – Tai vienas pavyzdžių, kaip santykiai yra politizuoti vien dėl tokių veikėjų kaip V.Tomaševskis kaltės.“ Politiko teigimu, Lenkų rinki-

Skirtingai nuo Lietuvos lenkų Vilniaus krašte, Lenkijos lietuviai Punske gali, bet nesinaudoja jiems suteiktomis laisvėmis. mų akcija siekia įsitvirtinti Vilniaus krašte ir naudodama šovinistines bei nacionalistines priemones siekia suvienyti savo rinkėjus. „Tai pats šlykščiausias politinis elgesys, ir jiems tai pavyksta“, – pridūrė S.Stoma. LR Seimo narys nepatikslino, kodėl santykiai tarp šalių taip stipriai pablogėjo, nes, panašu, Lietuva iš tiesų nepadarė nieko, ką sutartimis įsipareigojo abiejų valstybių politikai. Skirtingai nuo Lietuvos lenkų Vilniaus krašte, Lenkijos lietuviai Punske gali, bet nesinaudoja jiems suteiktomis laisvėmis. Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Irena Gasperavičiūtė „Valstiečių laikraščiui“ pripažino, kad Lenkijos lietuviai gali naudotis teise dokumentuose vartoti lietuvišką raidyną. „Tiesa, tai padaryti neretai būna neįmanoma, nes lietuviško raidyno dažna valstybės institucija neturi, be to, nenorime būti įkaitais, kad girdi Lenkijoje lietuviai gali vardus ir pavardes rašyti lietuviškai, todėl ir Lietuvoje lenkams suteikite tokią teisę“, – teigė I.Gasperavičiūtė. Anot jos, visaverčiai savo teises į gimtąją kalbą lietuviai gali įgyvendinti tik Punsko valsčiuje, kuriame galima net gatvių pavadinimus užrašyti lietuviškai. Sykiu Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė pabrėžė, kad įtampa tarp Lietuvos ir Lenkijos eskaluojama dirbtinai.

Šioje knygelėje teigiama, kad lietuvių kalboje yra 22 raidės, bet svetimų kalbų vardai gali būti rašomi ir originalo kalba, taigi ir lenkų. „Kas kita yra vietovardžių ir gatvių pavadinimų rašymas, kurį reguliuoja tarptautinės sutartys, todėl juos reikėtų rašyti lietuviškai, jei mes gerbiame savo šalį ir laikome šią žemę sava“, – tikino VU Lietuvių kalbos katedros dekanas dr. A.Smetona. Jis neabejoja, kad jeigu neliks rašybos problemų, nacionalizmą propaguojantys politikai ras kitų būdų, kaip rinkimams suvienyti rinkėjus.

Seimo narys S.Stoma pripažįsta, kad po nepriklausomybės atkūrimo valdžia „pamiršo“ Vilnijos kraštą, todėl dabar ir skina rūgščius vaisius. „Sąjūdžio laikais ten retas žmogus pasisakydavo esąs lenkas, o dauguma save laikydavo tuteišais, tikrais Lietuvos piliečiais, bet dabar dalis žmonių pasuko kitu keliu“, – prisiminė S.Stoma. Valdžią kaltina ir EP narys V.Tomaševskis. „Nemanau, kad šis konfliktas kyla dėl lietuvių požiūrio į lenkus. Šis konfliktas kilo dėl dabartinės valdančiosios koalicijos Lietuvoje. Netgi sovietmečiu tautinėms mažumoms nebuvo taip smarkiai ribojamos galimybės mokytis gimtąja kalba“, – sako V.Tomaševskis. Lietuvos EP nariai laišku kreipėsi į ES vadovus teigdami, jog jie yra „didžiai nusivylę, kad Europos lyderiai yra klaidinami, bandoma įžiebti neapykantą tarp žmonių, kurie dešimtmečius taikiai gyvena vieni šalia kitų, ir nubrėžti naujas skiriamąsias linijas tarp vietos bendruomenių“. „Lietuva nepažeidžia jokių tarptautinių sutarčių, gerbia ir gerbs joje gyvenančių mažumų teises (...). Esame vieningi ir pasiryžę stabdyti bet kokius bandymus kurti naujas įtampas tarp Europos tautų“, – tikina Lietuvos atstovai. „V.Tomaševskis skelbia klaidingą informaciją ir pats kursto dviejų tautų nesantaiką, – įsitikinusi europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. – Juk Švietimo įstatymas Lietuvoje yra analogiškas veikiančiam Lenkijoje.“ Jos teigimu, pastaraisiais metais Lenkijos užsienio politika pasikeitė ir ši šalis ieško sąlyčio taškų su Rusija, siekdama patekti į didžiųjų ES valstybių gretas.

Pasiūlykime atvykti Algis Krupavičius, politologas

Dažniausiai iš tokių konfliktų išeinama dialogo keliu. Jeigu Lenkijos Seimas nerodo iniciatyvos, tai gal mes pasiūlykime jiems dar kartą atvykti į Vilnių. Viena vertus, tiesiog reikia kalbėtis, būtina diskusija, į kurią reikia įtraukti skirtingų lygių politikus, visuomenines grupes. Reikalingi lyderiai. Deja, V.Tomaševskis lyderiu yra labiau konfliktui eskaluoti, o ne dialogui palaikyti. Kita vertus, Vilniaus miesto taryboje lenkai prisijungė prie A.Zuoko koalicijos. Vadinasi, susitariama vien iš pragmatinių paskatų ir galima dirbti kartu.

Pakenks reputacijai Zigmantas Balčytis, Europos Parlamento narys

Konfliktas tarp lenkų mažumos ir Lietuvos valstybės yra eskaluojamas dirbtinai. Šiame nesantaikos kurstyme galima įžvelgti neatsakingą pavienių asmenų politinės naudos vaikymąsi, kuris, deja, gali labai rimtai apkartinti Lietuvos ir Lenkijos santykius bei pakenkti viso regiono reputacijai. Kai kas šiame konflikte įžvelgia ir trečiųjų šalių sąmoningą politiką, nes pašliję Lietuvos ir Lenkijos santykiai – tai ne tik neišspręsti tautiniai ir kultūriniai, bet ir galimai įstrigę strateginiai transporto bei energetikos projektai.

Rašyba aiškiai reglamentuota Vienas patriotiškiausių lietuvių kalbos sergėtojų Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros dekanas dr. Antanas Smetona teigia, kad lenkiškų pavardžių ir vietovardžių rašybos tema Lietuvoje eskaluojama dirbtinai, o iš abiejų šalių girdėti tik tuščios ambicijos. „Kažkam patogu kelti sumaištį, nors visi tie rašybos klausimai yra labai paprastai surašyti Lietuvių kalbos instituto 1997 metais išleistoje „Lietuvių kalbos gramatikoje“, – sako A.Smetona. (Užs. 381)


4

2011 m. birželio 29 d. • Nr. 51 (9070) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Tiesiai šviesiai

Valstybės pūva nuo galvų

Algirdas Brazauskas Lietuvos pasiuntinė Lenkijoje Loreta Zakarevičienė pasakė apie Lietuvos lenkus: „Nes dabar man kartais susidaro įspūdis, kad jie kaip ne Lietuvos piliečiai. Turime rusų, baltarusių, žydų, bet jie labiau save laiko Lietuvos piliečiais negu mūsų lenkai.“ Ar frazė yra svaičiojimas, priklauso nuo konteksto. Jeigu ambasadorės

„įspūdis“ būtų apgalvotas valstybinės propagandos dalykas, jeigu, tarkime, tuo pat metu vyktų represijos prieš Lietuvos lenkus, pavyzdžiui, priverstinis lenkų išvarymas iš Lietuvos arba iškeldinimas į stovyklas kur nors Lietuvos vidury, kaip per Antrąjį pasaulinį karą JAV valdžia pasielgė su japonų kilmės amerikiečiais, sakytume, jog pasiuntinė šaunuolė: ji bando įtikinti tarptautinę bendruomenę, kad Lietuvos lenkai nelojalūs. Panašiai turėtų kalbėti visi mūsų diplomatai. Bet jokių represijų prieš lenkus nevyksta. Priešingai – Lietuvos lenkų rinkiminė akcija (LLRA), kurią kai kas laiko veikiančia prieš Lietuvą, pakviečiama jungtis prie Vilnių valdančios koalicijos. LLRA atstovas taikosi būti Vilniaus vicemeru.

Tai kam tada pliurpti? Ir dar visai Europai? Kam kiršinti vietinius lenkus, kam duoti progos įsiterpti Lenkijos užsienio reikalų ministrui Radoslavui Sikorskiui? Šis atsikirto: „Nežinau, kas yra didesnė problema – ambasadorės pareiškimas ar tai, kad dauguma Lietuvos politikų iš tiesų tiki tuo, ką ji pasakė.“ Ne, premjeras Andrius Kubilius nepripažino, kad tiki savo buvusios patarėjos L.Zakarevičienė įspūdžiais. Paklaustas apie ambasadorės požiūrį į lenkus, premjeras bandė žongliruoti sąvokomis lyg būtų pats Vytautas Landsbergis: „Nežinau, kas yra lojalūs, kas yra nelojalūs. Jeigu lietuviai apie Lietuvą kalba kur nors nelabai tiesą ir nelabai pagarbiai, tai irgi galima kelti klausimą, ar jie elgiasi tinkamai, taip, kaip turi elgtis Lietuvos piliečiai.“ Premjero svarstymai apie „tinkamą elgesį“ skamba keistokai. Demokratinėje valstybėje piliečiai privalo laikytis įstatymų. Taškas. Įdomu, kad Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pranoko A.Kubilių. Jis pareiškė, jog Lietuvai turėtų rūpėti, kad nepasikartotų situacija, kada vienoje televizijos laidoje buvo parodyta,

kaip Eišiškėse nukabinama neteisėta gatvės pavadinimo lentelė su lenkišku užrašu. Neteisėtus užrašus privalo naikinti Lietuvos policija. Bet dabartinė mūsų valdžia niekada neduos tokio įsakymo. Ir štai kaimyninės valstybės vadovas nurodo, kad Lietuvos privačios televizijos neturėtų rodyti netgi panašaus siužeto. Beje, Lietuvos diplomatinio korpuso baubas pats (tiksliau, pati) nusišneka. Ir ne bet kokiais, o globaliais klausimais. Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pakomentavo NATO rekomendaciją ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto skirti krašto apsaugai: „Matote, kai nerašytos taisyklės, vadinasi, jų ir nėra.“ Ar jūs, ponia, norite, kad NATO įvestų griežtą normą? Nesumokėjai 2 proc. – lauk iš aljanso. Tai patriukšmaukite, ponia, pakovokite, kaip kad triukšmavote dėl Lietuvos apgynimo planų. O kol kas reikalai krypsta link to, kad knygai apie D.Grybauskaitės užsienio politiką puikiai tiktų viršelis, kuriame Prezidentė vaizduojama besišnypščianti į JAV vėliavą.

Apkartęs motinystės laukimas Nauja motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo tvarka kartina naujagimių besilaukiančių tėvų gyvenimą. Vida Tavorienė VL žurnalistė, vida.tavoriene@valstietis.lt

Būsimieji tėveliai raginami jau dabar susiplanuoti šeimos finansus ir vaiko priežiūros atostogų laiką, nes nuo liepos 1 d. įsigalioja nauji Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimai. Bet kaip tai padaryti, kol Vyriausybė nepatvirtino, kaip naujoji tvarka bus įgyvendinama?

Prarado pasitikėjimą Nuo liepos 1 d. naujagimių susilaukę tėvai galės pasirinkti vaiko priežiūros atostogų laikotarpį ir pašalpos dydį. Tvirtinama, kad nauja tvarka siekiama paskatinti vaikus auginančius tėvus greičiau grįžti į darbą. Tačiau kol nepatvirtintos naujos motinystės (tėvystės) pašalpų nuostatos, kūdikių laukiantys tėvai gyvena nežinioje. „Įstatymas pakeistas, bet Vyriausybės patvirtintų poįstatyminių nuostatų, kurie konkrečiai apibrėžtų naujos tvarkos įgyvendinimą, dar nėra. Tėvams jau dabar reikia apsispręsti, kokiomis sąlygomis prižiūrės vaiką, o „Sodra“ nesiima komentuoti ir paaiškinti konkrečių atvejų. Taigi ne vienoje šeimoje panika“, – sakė Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio valdybos narė Rasa Paulavičienė. „Sodra“ informuoja, kad vaiko priežiūros atostogas tėvai galės pasiimti vieniems arba dvejiems metams. Jei mama ar tėtis pasirinktų vienų metų laikotarpį ir neturėtų papildomo atlygio, gautų 100 proc. kompensuojamųjų pajamų dydžio išmoką. Apsisprendus vaiką auginti 2 metus, pirmaisiais metais būtų mokama 70 proc. buvusio kompensuojamojo užmokesčio dydžio pašalpa. Išmoka mažėtų, jei pašalpos gavėjas gautų papildomų pajamų. Antraisiais metais pašalpa siektų 40 proc. buvusių paja-

Stasys Jokūbaitis

Administratorė

(8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Meilė Taraškevičienė

Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė

(8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys

(8 5) 210 0090

SVEIKATA Aurelija Meškaitė

(8 5) 210 0044

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė

(8 5) 210 0044

ŠEŠTADIENIS

(8 5) 210 0035

PRIEBLANDOS Vismantas Žuklevičius

(8 5) 210 0042

Dizaineriai

(8 5) 210 0113

Fotokorespondentas

(8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI: KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524 Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043 Saulius Tvirbutas 8 655 38 128 PANEVĖŽYS Vida Tavorienė

8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė

(8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

mų, tačiau neliktų jokių apribojimų dirbti. Vadinasi, pagal naująją tvarką antraisiais metais dirbti pradėję tėvai gautų ir išmoką, ir darbo atlygį. „Deklaruojama, kad antraisiais metais mama ar tėtis išmoką gaus nepriklausomai nuo darbo pajamų. Tačiau įstatyme tokios nuostatos nėra. Mus tikina, kad tai bus įtvirtinta poįstatyminiuose aktuose. Ar gali tėvai dabar tuo tikėti, kai per pastaruosius metus buvo visiškai sugriaustas pasitikėjimas motinystės socialiniu draudimu?!“ – klausė R.Paulavičienė. Aktyvių mamų sambūrio atstovės tvirtinimu, dar vienas naujos motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo tvarkos trūkumas – nenumatyta galimybė keisti pasirinkimą.

REDAKCIJA Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281. El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

Nemoka ligos pašalpų Nuo liepos 1 d. įsigaliosiantys įstatymo pakeitimai sudrumstė besilaukiančių mamų gyvenimą. Norėdamos spėti pasinaudoti iki šiol galiojančia pašalpų mokėjimo tvarka, kuri yra finansiškai palankesnė, kai kurios būsimos mamos neima vadinamųjų dekretinių atostogų ir į darbą eina iki pat gimdymo. Šių atostogų trukmė yra 126 dienos, iš kurių 56 dienos – po gimdymo. Pasibaigus joms, prasideda vaiko priežiūros atostogos. Kad jos neprasidėtų vėliau, kai jau įsigalios nauja pašalpų mokėjimo tvarka, iki liepos 1 d. gimdyti turinčios mamos ryžtasi atsisakyti dekretinių atostogų. Tokiu atveju jos rizikuoja prarasti nedarbingumo pašalpą tuomet, kai liga yra nesusijusi su nėštumu. Tokia nėščiųjų situacija sudomino Seimo kontrolierių įstaigą. Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius aiškinasi, kodėl besilaukiančioms moterims, atsisakiusioms nėštumo ir gimdymo atostogų, nemokama ligos pašalpa.

Vyriausiasis redaktorius

Apsisprendus vaiką auginti 2 metus, pirmaisiais metais būtų mokama 70 proc. buvusio kompensuojamojo užmokesčio dydžio pašalpa. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Skatina greičiau grįžti į darbą Pasak banko „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Blažienės, naujosios tvarkos esmė – skatinti vaiko priežiūros atostogose esančius tėvelius greičiau grįžti į darbo rinką. Instituto atlikti skaičiavimai rodo, kad nauja tvarka finansiškai palankesnė tiems tėvams, kurie antraisiais vaiko priežiūros metais planuoja dirbti. Pagal iki šiol galiojančią tvarką, gaunant papildomų draudžiamųjų pajamų, kurios viršija išmoką, ji iš viso nemokama arba mokamas skirtumas tuo atveju, jei darbo atly-

gis mažesnis nei gaunama pašalpa. O.Blažienės tvirtinimu, ne tokia palanki naujoji tvarka bus tiems tėvams, kurie vaiko priežiūros atostogų metu dirbti neplanuoja. Dabar vaiko priežiūros atostogų išėjusiam vienam iš tėvų pirmaisiais metais mokama 90 proc. kompensuojamų pajamų, antraisiais – 75 proc. kompensuojamojo atlygio dydžio išmoka. Naujoji socialinio motinystės (tėvystės) draudimo tvarka nepalanki būsimiems dvynukų ar trynukų tėvams. Nors jie ant rankų sūpuos ir rūpinsis ne vienu vaikeliu, gaunama išmoka nebegalės viršyti 100 proc. kompensuojamųjų pajamų. Iki šiol išmokos buvo atitinkamai dauginamos.

Žodžiai nepaguos, nenuramins, gal tik tyliai primins, kad esame kartu liūdesio valandą. Dėl Vidos ŠŪKIENĖS mirties užjaučiame artimuosius. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojai

SKELBIMAI PRIIMAMI: Vilniuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukštas), LT-08105, nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 2421281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090. Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spausdina UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Ofsetinė spauda. 6 sp. lankų. Tiražas 16 066 egz. Indeksas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 815. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova Administratorė

(8 5) 210 0110

Reklama pardavimai@krastospauda.lt Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060 Buhalterija (8 5) 210 0045 Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110 Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070


2011 m. birželio 29 d. • Nr. 51 (9070) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

5

Dideli kainų ES narėse skirtumai

Martyno Vidzbelio nuotrauka

„Sodrą“ reikės informuoti Jeigu Seimas pritars atitinkamiems Vyriausybės teikiamiems Nelegalaus darbo draudimo įstatymo ir Darbo kodekso pakeitimo projektams, „Sodrą“ reikės informuoti prieš pradedant dirbti, o ne pirmą darbo dieną, kaip yra dabar. „Šiandien įstatymai numato galimybę informuoti pirmą darbo dieną. Pagal siūlomus pakeitimus pirmiausia turėtų būti informuojama, o po to tik pradedama dirbti. (...) Tai sumažina galimybes piktnaudžiauti tuo, kad žmogus, užtiktas nelegaliai dirbantis, arba darbdavys sako, kad šiandien tik pradedamas darbas ir informuojama „Sodra“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankaus-

kas pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo. Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, tokių priemonių imamasi, siekiant visu griežtumu kovoti su šešėline ekonomika. „Todėl, kad nelegalus darbas, kaip ir neskaidrus pajamų skaičiavimas arba darbo užmokesčio mokėjimas vokeliuose, yra sudėtinė šešėlinės ekonomikos dalis, su kuria mes privalome kovoti visu griežtumu. Numatytos priemonės aptartos ir su darbdaviais, ir su profesinėmis sąjungomis. Ir iš tiesų, mūsų manymu, yra reikalingos tam, kad viena iš skausmingų šešėlinės ekonomikos dalių, tai yra nelegalus darbas, būtų tinkamai užkardytas“, – sakė A.Kubilius. Eltos inf.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2010 metais vartojimo prekių ir paslaugų kainos ES šalyse narėse stipriai skyrėsi. Aukščiausias kainų lygis buvo Danijoje (143 proc. nuo ES vidurkio) ir Suomijoje (123 proc.). Kainų lygis, 10–20 proc. viršijantis ES vidurkį , nustatytas Liuksemburge ir Švedijoje (po 120 proc.), Airijoje (118 proc.), Belgijoje ir Prancūzijoje (po 112 proc.), o Austrijoje (107 proc.), Nyderlanduose (106 proc.), Vokietijoje ir Italijoje (po 104 proc.) nu-

statytas kainų lygis viršijo ES vidurkį maždaug 5 procentais. Didžiojoje Britanijoje nustatytas ES vidurkį atitinkantis kainų lygis (100 proc.). Ispanijoje (97 proc. nuo ES vidurkio) ir Graikijoje (96 proc.) kainų lygis yra nedaug mažesnis už ES vidurkį, Kipre (89 proc.), Portugalijoje (88 proc.) ir Slovėnijoje (84 proc.) kainų lygis yra 10–20 proc. mažesnis už ES vidurkį. 20–30 proc. mažesnis už ES vidurkį kainų lygis užfiksuotas Maltoje (79 proc.), Estijoje (75 proc.), Čekijoje (72 proc.) ir Slovakijoje (71 proc.), o 30–40 proc. mažesnis už ES vidur-

Maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos 2010 m. ES šalyse svyravo nuo 66 (Bulgarijoje) iki 136 proc. (Danijoje) nuo ES vidurkio. Martyno Vidzbelio nuotrauka

kį – Latvijoje (69 proc.), Vengrijoje (65 proc.), Lietuvoje ir Lenkijoje (po 63 proc.). Žemiausias kainų lygis nustatytas Bulgarijoje (51 proc.) ir Rumunijoje (59 proc.). Maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos 2010 m. ES šalyse svyravo nuo 66 (Bulgarijoje) iki 136 proc. (Danijoje) ES vidurkio. Prekių kainų skirtumai tarp ES narių buvo mažesni už paslaugų kainų skritimus. Žemiausios alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių kainos buvo Bulgarijoje ir Rumunijoje (po 64 proc. nuo vidurkio), aukščiausios – Airijoje (170 proc.) Drabužiai Bulgarijoje 2010 metais buvo pigiausi (75 proc. nuo ES vidurkio), Švedijoje – brangiausi (126 proc.). Elektronikos prekių kainų skirtumai tarp ES narių taip pat nebuvo labai ryškūs – nuo 89 proc. (nuo ES vidurkio) Bulgarijoje iki 115 proc. Švedijoje. Išskyrus Daniją (167 proc. nuo ES vidurkio), asmeninės transporto įrangos kainos taip pat nesmarkiai skyrėsi – nuo 88 proc. (nuo ES vidurkio) Bulgarijoje, Estijoje ir Rumunijoje iki 120 proc. Portugalijoje. Restoranų ir viešbučių kainų skirtumai 2010 metais užfiksuoti didesni – nuo 45 proc. (nuo ES vidurkio) Bulgarijoje iki 153 proc. Danijoje. VL, Eltos inf.

Įmones pertvarkyti bus paprasčiau Nuo liepos pradžios restruktūrizuoti įmones, kurių kreditoriai yra ir valstybės institucijos, bus paprasčiau. Europos Komisijai pritarus Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) parengtai Valstybės pagalbos teikimo mažoms ir vidutinėms įmonėms restruktūrizuoti schemai bei įsigaliojus VMI, Muitinės bei „Sodros“ bendram įsakymui, nebereikės dėl kiekvieno restruktūrizavimo atskirai kreiptis į Europos Komisiją, o ir įvairių dokumentų pateikti reikės mažiau. VMI primena, kad restruktūrizuojant įmones, tarp kurių kreditorių yra ir valstybinių institucijų, privaloma vadovautis ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos teisės aktais, pagal kuriuos taikomi griežti apribojimai įmonių, turinčių laikinų finansinių sunkumų, gelbėjimui ir veiklos atkūrimui, nes valstybės pagalba tokioms įmonėms gali iškreipti konkurenciją. Dabar valstybės pagalba bus teikiama Lietuvos institucijos sprendimu, todėl nereikės kiekvienu restruktūrizavimo atveju Europos Komisijai siųsti pranešimo, restruktūrizavimo plano ir kitų papildomų dokumentų bei ne mažiau nei 2 mėnesius laukti atsakymo. Eltos inf.

VL archyvo nuotrauka (Užs. 442)


6

2011 m. birželio 29 d. • Nr. 51 (9070) Valstiečių laikraštis

Pasaulis

Teisiami raudonųjų khmerų režimo lyderiai

Bylos svarstymo klausyti susirinkę žmonės, tarp jų – budistų vienuoliai ir vienuolės.

Vismantas Žuklevičius VL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@valstietis.lt

Prabėgo trys dešimtmečiai nuo kruvino raudonųjų khmerų valdymo pabaigos. Tačiau gražia gamta pasigirti galinti Kambodža iki šiol neatsitiesė po pilietinio karo ir neišsigydė žiauraus Pol Poto režimo žaizdų. Šį pirmadienį sostinėje Pnompenyje prasidėjo keturių vyriausiųjų dar gyvų žudikiško Kambodžos raudonųjų khmerų režimo vadovų teismas.

Neigia savo kaltę Atsakovai buvo dabar jau mirusio režimo vado Pol Poto artimiausios aplinkos žmonės, prezidentas ir trys ministrai. Prancūzijoje mokęsis architektas Pol Potas vadovavo revoliucijai, per kurią 1975–1979 metais buvo išžudyti milijonai Kambodžos gyventojų. Valdant raudoniesiems

Batambango provincijos valstiečiai, iš kurių buvo nusavinta žemė, sukilo prieš Sangkumo režimą. Šis incidentas istorikų vertinamas kaip raudonųjų khmerų ir įsteigtos Demokratinės Kambodžos atskaitos taškas. Po 1970 m. perversmo, kai buvo nuversta Sihanouko vyriausybė, khmerų komunistai suvienijo jėgas su nušalintais valstybės vadovais ir K.Samphanu. 1975–1979 m. jis užėmė aukštus postus Demokratinės Kambodžos judėjimo valdančiajame elite, 1982-aisiais paskirtas viceprezidentu. 1998 m. po Pol Poto mirties judėjimas degradavo ir K.Samphanas pasidavė Kambodžos vyriausybei. 2007 m. lapkričio 13 d., K. Samphanas patyrė insultą, kai sužinojo apie raudonųjų khmerų ministro pirmininko pavaduotojo ir užsienio reikalų ministro Jengo Sario ir jo žmonos suėmimą už karo nusikaltimus, kuriuos jie įvykdė būdami valdžioje. Po 4 dienų K.Samphanas, vos palikęs Pnompenio ligoninę, buvo suimtas Kambodžos teismo sprendimu ir apkaltintas nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais. 2008 m. balandžio 23 d. K.Samphanas pirmą kartą pasirodė Kambodžos genocido tribunole. Jo advokatas Džekas Vergesas gynybai iki šiol pateikia pranešimus, kad K.Samphanas kaip valsybės vadovas niekada nebuvo tiesiogiai atsakingas už Kambodžos žmonių žudymą.

Buvusi raudonųjų khmerų socialinių reikalų ministrė Jeng Thirit.

Buvęs raudonųjų khmerų valstybės vadovas Khieu Samphanas.

Kruvina agrarinė utopija

khmerams, nuo kankinimų, egzekucijų, bado ir išsekimo žuvo beveik ketvirtadalis vietos gyventojų. Keturi atsakovai teisiami už nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą, jiems pateikta daugybė kaltinimų pažeidus tiek tarptautinę teisę, tiek Kambodžos įstatymus, įskaitant žudymą, pavergimą, religinį ir politinį persekiojimą, nehumanišką elgesį ir neteisėtą kalinimą.

Manoma, kad visi keturi kaltinamieji, buvę raudonųjų khmerų lyderiai – socialinių reikalų ministrė Jengė Thiritė, užsienio reikalų ministras Jengas Saris, valstybės vadovas Khieu Samphanas ir Kampučijos komunistų partijos sekretoriaus pavaduotojas Nuonas Chea, Jungtinių Tautų ( JT) remiamam tribunolui pateiks paaiškinimus, grindžiamus kaltės nepripažinimu. Khieu Samphanas buvo vienas iš galingiausių raudonųjų khmerų karinio komunistų judėjimo pareigūnų. Nuo 1950 metų K.Samphanas Paryžiuje studijavo ekonomiką, 1959-aisiais apsigynė daktaro disertaciją „Kambodžos ekonomikos ir pramonės vystymasis“, kuriame kaltino turtingas Vakarų šalis trečiojo pasaulio skurdinimu. Jis buvo vienas Khmerų studentų asociacijos steigėjų. Asociacija pamažu išaugo į kairiojo sparno revoliucinį judėjimą.

Raudonieji khmerai – 1968 m. įkurtas Kambodžos karinis komunistų judėjimas, turėjęs apie 30 tūkst. narių. Išpopuliarėjo po 1970 m. amerikiečių įsiveržimo, siekiant suduoti smūgį iš užnugario Ho Ši Mino kariuomenei. Judėjimą daugiausia sudarė 12–15 metų vaikai, kurie prarado tėvus ir neapkentė miestiečių kaip „amerikiečių pagalbininkų“. 1975 m. partizanai užėmė valstybės sostinę Pnompenį ir įvedė diktatūrą. To pasekmės – mirties laukuose nužudyti apie 3 milijonai žmonių. Buvo uždraustas raštas, pinigai, užsienio kalbos. Visas valstybės ūkis buvo pertvarkytas į žemės ūkio komunas su 18–20 val. darbo diena. Mirtis grėsė už mažiausius nusižengimus ar net vaiko pagimdymą be komunos vadovybės leidimo. Kambodža (pervadinta į Demokratinę Kampučiją) buvo beveik izoliuota nuo išorinio pasaulio, kontak-

tus palaikė tik su Kinija ir Jugoslavija. Net valstybės vadovų Pol Poto, Jengo Sario ir Khiey Samfairio vardai ir portretai buvo laikomi paslaptyje nuo liaudies. Dėl nemokšiškos ekonominės politikos valstybės ūkis žlugo. Biudžetui papildyti buvo pradėtas karas su Vietnamu. Bet vietnamiečiai lengvai apsigynė ir perėjo į puolimą, be to, į jų pusę pereidavo didelės raudonųjų khmerų grupuotės. Po valdžios praradimo dėl kovos su vietnamiečiais, raudonieji khmerai kariavo prieš Heng Samrino ir Huno Seno vyriausybę. Judėjimą palaikė JAV, kurios jį laikė atsvara Vietnamui. Raudonieji khmerai JAV tiekė brangakmenius, o JAV raudoniesiems khmerams – ginklus.

Liberalams – vos dvi vietos Garsus amerikiečių intelektualas Noamas Chomskis tvirtino, kad pranešimai apie masines žmogžudystes yra ne kas kita kaip bandymas užmaskuoti amerikiečių įvykdytas taikių gyventojų žmogžudystes Kambodžoje prieš ateinant į valdžią Pol Potui. 1998 m. po Pol Poto mirties judėjimas degradavo. Paskutinis radikalus karo vadas buvo areštuotas 2000 m. kovo mėnesį. 2000–2005 m. atgautos paskutinės raudonųjų khmerų kontroliuotos teritorijos. 2006 m. liepos 21 d. mirė paskutinis raudonųjų khmerų vadas Ta Mokas. 2007 m. raudonųjų khmerų likučiai buvo fiksuojami tik Patanakirio ir Styngtraengo rajonuose. Dabartinė politinė sistema – konstitucinė monarchija – Kambodžoje veikia nuo 1993 m. Valstybės vadovas yra Kambodžos karalius Norodomas Sihamonas. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso dviejų rūmų parlamentui: 123 vietas turinčiai Nacionalinei Asamblėjai (NA) ir 61 vietos Senatui. Pirmų rūmų nariai renkami 5 metų kadencijai pagal proporcinę rinkimų sistemą, o antrųjų skiriami iš vietinių valdžios vienetų taip pat 5 metų laikotarpiui. Dominuojanti politinė partija – Kambodžos liaudies partija, turinti daugumą abiejuose parlamento rūmuose (90 vietų NA ir 43 vietas Senate). Pagrindinė opozicinė partija – liberalių pažiūrų „Sam Rainsy“ (pasisakanti už demokratiją ir žmogaus teises) turi tik 2 vietas Senate.

Suimtas ir fotografuotas nuogas

(Užs. 441)

Grįžęs iš Paryžiaus ekonomikos daktaras leido kairiųjų leidinį prancūzų kalba „Stebėtojas“ („L'Observateur“), kuriame buvo priešiškai atsiliepiama apie tuometinę vyriausybę. Pirmas jo svarbus konfliktas su antikomunistinės Kambodžos vyriausybės princu Norodomu Sihanouku kilo 1960 m., kai buvo uždrausta „Stebėtojo“ leidyba, o pats daktaras suimtas, prievarta nurengtas ir fotografuotas visuomenei. Nors ir pažemintas, K. Samphanas buvo pakviestas prisijungti prie Sihanouko Sangkumo vadovaujamo Nacionalinio judėjimo, kuris veikė kaip vieninga politinė partija šalyje. Partijai kairėjant, nuo 1963 m. pradėtos įgyvendinti K.Samphano ekonomikos teorijos. Su kairiaisiais buvo susidorota per 1967 m. Samlauto sukilimą, kuriame

Buvęs raudonųjų khmerų Kampučijos komunistų partijos sekretoriaus pavaduotojas Nuonas Chea.

Buvęs raudonųjų khmerų užsienio reikalų ministras Jengas Saris. EPA-Eltos nuotraukos

Turistams – kruvinojo režimo kelias Į Kambodžą atvykstantiems turistams siūlomi ne tik unikalūs vietiniai gėrimai, švarūs paplūdimiai ir šventyklų griuvėsiai, bet ir 14 vietų, susijusių su kruvinuoju režimu, lankymas. „Raudonųjų khmerų režimo maršrutas“ prasideda maždaug už 125 km į šiaurę nuo žymiųjų Angkoro piramidžių, vietovėje, vadinamoje Along Veng. Čia užsienio ir vietos turistai gali aplankyti Tuol Slengo genocido muziejų – seną mokyklą, khmerų paverstą kankinimų vieta, kalėjimą S-21, paskutinę jų slėptuvę džiunglėse, ir krematoriumą, kur buvo atsikratoma režimo aukų.


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Ūkininkų žinios Nelegalūs pieno supirkimo tarpininkai metami iš rinkos

Žemdirbių organizacijose bręsta skilimas

2011-uosius paskelbus pieno kokybės metais, griežtėja pieno supirkimo tvarka ir kokybės kontrolė.

Artimiausiais mėnesiais paaiškės, ar žemdirbiams pavyks susitarti, ar įsiplieskęs konfliktas susprogdins ilgai kurtą žemdirbių organizacijų vienybę.

Vida Tavorienė

Albinas Čaplikas

9 psl.

9 psl.

Padaugėjo deklaruotų plotų

Žąsų puotai sliekai netinka Žąsys nėra reiklios laikymo sąlygoms, tačiau dėl tam tikrų šių paukščių auginimo ypatumų žąsininkystė gali tapti ir nerentabili.

Nuo šių metų balandžio 4 iki birželio 15 d. paraiškas gauti tiesioginę paramą ir paramą pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemones pateikė 162 982 pareiškėjai, deklaruota 2 697 824,46 ha pasėlių ir žemės ūkio naudmenų.

Ieva Rupšytė

9 psl.

12 psl.

Tėviškės šviesa Vaiko kelias į gyvenimą Vilkaviškio r. Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės mokyklos direktorė Grita Launikonienė, pakvietusi „Valstiečių laikraščio“ žurnalistus į mokyklos šventę, pabrėžė: „Švenčiame dešimtmetį. Mokyklos vardo suteikimo sukaktį. Su mokyklos vardu prasideda vaiko kelias į mokslą ir gyvenimą.“ Bernardas Šaknys

15 psl.

Kas sukūrė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę? „Neseniai mane pribloškė Seimo signatarų klubo vadovė Birutė Valionytė, kad ne visada lietuviai vadinosi lietuviais. Kai kas iš jos neaiškių argumentų suprato, kad Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę sukūrė ne lietuviai, o baltarusiai. Ar ji teisi?“ Zigmas Zinkevičius

17 psl.


Valstiečių laikraštis 2011 06 29