Issuu on Google+

2011 m. birželio 8 d., trečiadienis

Nr. 45 (9064)

Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais

Kaina 1,89 Lt

Šiandien VL su priedu

Ūkininkų žinios • Šią savaitę nustatytuose klasikinio kiaulių maro židiniuose bus likviduoti visi gyvuliai.

Rusų bankai skverbiasi į Lietuvą Į viešumą prasiskverbė informacija, kad stambiausias Rusijos bankas „Sberbank“ tiria veiklos galimybes Rytų Europoje, ypatingą dėmesį skirdamas būtent Pabaltijo šalims. Albinas Čaplikas. Išsamiau skaitykite 2 p.

• Uždaryti cukraus fabrikai, sumažinti cukrinių runkelių plotai, kvotos ir išaugusios cukraus kainos – tokie saldžiosios reformos padariniai.

• Ekologinių ūkių asociacijos sutarė vienyti jėgas ir kurti šios veiklos skatinimo programą.

• Staigūs oro temperatūros pokyčiai gali sukelti papildomų rūpesčių tiek gyvūnų laikytojams ir vežėjams, tiek veterinarijos gydytojams.

Sodietė • Šiandien populiari mada kartu leisti laisvalaikį užsiimant rankdarbiais Lietuvoje prasidėjo nuo skiautinių klubų. VL archyvo nuotrauka

Mįslinga ir mirtinai pavojinga bakterija sujaukė daržovių rinkas Kol Europoje aiškinamasi, kas sukėlė E. coli bakterijų protrūkį, augintojai gendančias daržoves priversti vežti į sąvartynus. Vida Tavorienė VL žurnalistė, vida.tavoriene@valstietis.lt

Raimundo Šuikos nuotrauka

Su ispaniškais agurkais iš pradžių susieta mirtiną baimę pasėjusi žarnyno infekcija galėjo būti

palanki vietos augintojams. Tačiau Rusijai uždraudus į savo rinką įvežti šviežių vaisių ir daržovių iš Europos Sąjungos ir mūsų šalies verslas patyrė smūgį. „Jei tokia situacija užsitęs, ir daržovių augintojai, ir prekybininkai

neišvengs didžiulių nuostolių“, – tvirtino Lietuvos vaisių ir daržovių prekybos įmonių asociacijos „Vaisiai ir daržovės“ prezidentė Laimutė Grybauskaitė. Nukelta į 3 p. f

Šeštadienį VL su priedu Šeštadienis


2

2011 m. birželio 8 d. • Nr. 45 (9064) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Rusų bankai skverbiasi į Lietuvą iš šiuo metu Lietuvoje veikiančių Skandinavijos šalių bankų? „Naujasis Lietuvos banko vadovas jau ne tik žodžiais įrodė, kad griežčiau viską prižiūrės, todėl neleis pernelyg rizikingai skolinti. Pasimokyta iš krizės. Lengvas paskolų išdavimas gali suformuoti naują burbulą“, – sakė R.Rudzkis. Tačiau šiuo metu pigių paskolų poreikis yra didelis. Eksportas auga rekordiniu greičiu. Eksportuojančios įmonės nori investuoti. Juo labiau kad per pastaruosius dvejus metus įmonės labai nedaug investavo gamybai, technologijai tobulinti, nes neinvestuojant augti neįmanoma. Todėl ir rusiški bankai mato veiklos galimybes. Tačiau jeigu skandinaviški bankai išsijudins, naujiems bankams tikrai nebus ką veikti šioje rinkoje.

Albinas Čaplikas VL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas neseniai be užuolankų pasisakė už didesnę komercinių bankų konkurenciją, už naujų bankų atėjimą į Lietuvą. Įdomus atsitiktinumas – beveik tuo pat metu pasklido informacija apie stambiausio Rusijos banko susidomėjimą Pabaltijo šalių finansine rinka. Ar Rusijos bankams yra vietos Lietuvoje?

Tiria galimybes Gegužės pabaigoje „Financial Times“ paskelbė, kad stambiausio Rusijos banko „Sberbank“ naujasis stebėtojų tarybos narys Alessandro Profumo (buvęs banko „UniCredit“ Italijoje vadovas) šiuo metu tiria „Sberbank“ galimybes dirbti Rytų Europoje, ypatingą dėmesį skirdamas būtent Pabaltijo (ne Baltijos) šalims, taip pabrėždamas buvusią priklausomybę. „Sberbank“ neslepia planų, atsiradus gerai progai, Rytų ir Centrinėje Europoje pirkti nuo užsitęsusios krizės dar neatsigavusius bankus. Pirmasis pirkinys jau žinomas – tai Austrijos bankas „Volksbank International“. Iki krizės Rusijos kapitalo pinigai Baltijos šalyse dažniausiai sukdavo per Latviją. Ryga net su pasitenkinimu bandė kurti Baltijos šalių Šveicarijos įvaizdį. Tačiau per pastaruosius metus, ypač po „Parex“ banko žlugimo, šis įvaizdis labai susvyravo. Kokie apskritai veiksniai lemia bankininkystės plėtrą, ar Lietuva galėtų perimti nutrūkusias Latvijos viltis? „Labai abejoju. Jeigu visus lietuvius perkeltume į Šveicariją, bankininkystė šioje šalyje, ko gero, sugriūtų, o jeigu į Lietuvą atkeltume šveicarus, tai ir čia atsirastų pasaulinių bankų. Lemia ne

Planai ir realybė

Rimanto Dovydėno piešinys

Rytuose ketinimais. Kita vertus, kol kas kalbama tik apie galimybes. „Ekonomikos ir bankų politikoje jau atgyveno principas – aukšta tvora tarp kaimynų. Ant banknotų neparašyta, iš kokio banko jie gauti – iš vakarietiško, iš rytietiško“, – juokavo K.Glaveckas. Tačiau parlamentaras pastebi, kad šiais laikais svarbu, koks banko patikimumas, pinigų ir investicijų skaidrumas ir, žinoma, privalomų taisyklių laikymasis. „Nesergu įtarumo liga, ekonomikoje apskritai tokiomis ligomis sirgti negalima. Tačiau kai kurie kolegos serga, todėl savo politiką grindžia kraštutinumais – arba į kairę,

Priklausys ir nuo skandinavų aktyvumo „Dnb NORD“ banko vyriausiojo finansų analitiko Rimanto Rudzkio nuomone, bankininkystės sektoriuje vietos visada galima surasti. „Ekonomika vėl įgauna papildomą kvėpavimą, galime tikėtis, kad per artimiausius trejus metus ekonomika augs, taigi augs ir paskolų poreikis, ypač eksportuojančiam verslui. Šiuo metu noras plėsti verslą išaugęs, o vakarietiški bankai pirmiausia stengiasi būti maksimaliai patikimi. Tačiau kai laimi vienoje pusėje, pralaimi kitoje. Jeigu bankas yra labai patikimas, iš jo sunkiau gauti paskolas perspekty-

„Jeigu visus lietuvius perkeltume į Šveicariją, bankininkystė šioje šalyje, ko gero, sugriūtų, o jeigu į Lietuvą atkeltume šveicarus, tai ir čia atsirastų pasaulinių bankų“, – sakė Seimo narys K.Glaveckas. pastatai ir turtas, bet mentalitetas, išprusimas ir tradicijos“, – sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas.

Įtarumo liga neserga Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas nesistebi bankų

arba į dešinę. Žinoma, neužmiršta praeitis, nešvarūs dalykai. Visa tai reikia žinoti, įvertinti ir versti naują ekonomikos puslapį, ypač krizės laikais“, – sako K.Glaveckas. Komiteto pirmininkas sakė, kad stambus bankas didžiausią dėmesį turėtų skirti stambiajai pramonei, energetikos ar kitiems projektams.

viam, bet kartu ir pakankamai rizikingam verslui. Jeigu lyginsime Rusijos, Švedijos ir Danijos ekonomikų ypatumus, pastebėsime, kad Rusijoje daug mažiau stabilumo, tačiau daugiau veržlumo. Jie daugiau rizikuoja“, – pasakoja R.Rudzkis. Ar rizikingai veikiantis bankas turi galimybių atkovoti klientus

Vyrauja nuomonė, kad Rytų bankai gali teikti pigesnes paslaugas, pasiūlyti didesnes terminuotųjų indėlių palūkanas. Tačiau lazda turi du galus. „Nors Rytų bankai siūlo pigesnes paslaugas, tačiau iš tikrųjų rinkoje viskas kainuoja vienodai, todėl pigumas yra santykinis. Jie turi kažkur kitur sutaupyti – mažiau mokėti savo darbuotojams, kitais būdais dempinguoti. Bet labai abejoju, ar gali būti toks tikslas eiti į mūsų rinką“, – svarsto Investicijų valdymo bendrovės „Sindicatum Capital International“ generalinis direktorius Saulius Racevičius. Kokios rusų kapitalo banko galimybės? „Jeigu tai būtų „Sberbank“, tai jis turi labai didelius finansinius resursus. Toks bankas orientuotųsi į rusų kapitalą, rusų klientus ar kartu su Rusija dirbančius verslininkus, o tokių Lietuvoje yra nemažai, todėl galėtų rasti savo nišą“, – mano Finansų analitikų asociacijos prezidentas Mindaugas Vaičiulis. VL kalbinti bankininkai vengė šnekėti apie rusų banko galimo investavimo Lietuvoje politinius aspektus. Tai – politikų duona. „Sberbank“ yra vienas stambiausių bankų ne tik Rusijoje, bet ir Rytų Europoje. Jo aktyvai siekia net 25 proc. visų Rusijos bankinės sistemos finansų. Neoficialiai kalbama, kad Rusijos komercinių bankų sistemą sudaro dvi dalys: „Sberbank“ ir visi likusieji bankai. Praktiškai per šį banką Rusijoje vykdomos visos socialinės programos, dauguma valstybės projektų ir išmokama absoliuti dauguma atlyginimų.

Ne visi ketinimai išsipildo Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, vyriausiasis ekonomistas

Ar gali į Lietuvą šiuo metu ateiti dideli bankai? Vargu, nors visko gali būti. Paprastai tokios diskusijos kyla neatsitiktinai. Matyt, kažkokių planų yra, tačiau nebūtinai tokie ketinimai išsipildo. Ne kartą veiklos galimybėmis Lietuvoje domėjosi įvairių šalių bankai, tačiau rezultatų taip ir nesulaukėme. Jeigu kalbėtume apie rusų bankų ketinimus, tai jie gali priklausyti nuo rusiškojo kapitalo arba rusiškų įmonių aktyvumo Lietuvoje. Ir anksčiau buvo kalbama apie rusiškojo kapitalo galimą invaziją į Lietuvą, pavyzdžiui, dėl Mažeikių naftos perdirbimo įmonės, tačiau ji lieka lenkų rankose. Ne paslaptis, kad ir daugelis kitų bankų į Lietuvą atėjo paskui verslą, kapitalą, o rusiški bankai dažnai laikosi būtent tokios taktikos. Taigi šia prasme galimybės Lietuvoje atsirasti naujam bankui dar neišsemtos.

Galios vienodi reikalavimai Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas

Yra tekę bendrauti su Rusijos bankų asociacijos vadovais, todėl žinau, kad jie labai atsargiai žiūri į Europos bankų susitarimą dėl reikalavimų bankų kapitalo struktūrai sugriežtinimo įgyvendinimą. Jeigu jie iš tikrųjų planuotų veiklą Lietuvoje, manau, steigtų ne filialą, bet antrinį banką. Jis turėtų būti su kapitalu ir prižiūrimas pagal Lietuvos ir Europos Sąjungos standartus. Turiu omenyje ne reguliavimo klausimus. ES bankų federacija siekia, kad bendri principai būtų suderinti ir galiotų visose ES šalyse vienodai, kad nebūtų didelių iškraipymų, nes tai ir yra didžiausia rizika. Iki šiol rusiškasis kapitalas ėjo per Rygą. Rusijos bankai Latvijoje buvo orientuoti daugiau į fizinių asmenų aptarnavimą. Jeigu į Lietuvos rinką planuotų ateiti Rusijos bankas, jis siektų aptarnauti Rusijos įmones, pavyzdžiui, „Gazprom“, „Lukoil“ ir kitas, arba įmones, susijusias su veikla Rusijoje.

Viešuosius interesus pažeidusiam D.Kreiviui teismas parodė duris Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nesustabdė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo dėl buvusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio viešųjų ir privačių interesų. Buvęs ūkio ministras D.Kreivys prašė teismo panaikinti kovo 8 dienos VTEK sprendimą, kuriuo etikos sargai pripažino jį supainiojus viešuosius ir privačius interesus, kai skyrė Europos Sąjungos lėšų dviem sostinės mokykloms renovuoti. Renovavimo konkursus buvo laimėjusi ministro motinos iš dalies valdoma įmonė.

VTEK tada taip pat konstatavo, kad D. Kreivys įstatymą pažeidė ir nustatytu laiku nepateikdamas privačių interesų deklaracijos bei netiksliai nurodydamas deklaruotinus duomenis bei nenurodydamas duomenų, dėl kurių galėjo kilti interesų konfliktas. Kaip žinome, po šio komisijos sprendimo D. Kreivys kitą dieną parašė atsistatydinimo pareiškimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas balandžio 14 dieną taip pat nepatenkino buvusio ministro prašymo laikinai, kol skundas bus išnagrinėtas iš esmės, sustabdyti VTEK sprendimo galiojimą.

Jaunatis. Saulė teka 4.47, leidžiasi 21.48.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Visi šie faktai nesutrukdė premjerui Andriui Kubiliui D.Kreivį paskirti savo visuomeniniu konsultantu ekonomikos ir investicijų klausimais. VL inf.

Šiandien

Rytoj

Poryt

Dieną: +25 +30°

Dieną: +27 +32°

Dieną: +25 +30°

Naktį: +14 +19°

Naktį: +12 +17°

Naktį: +13 +18°

Šiandien nepastovūs orai apims Vakarų Lietuvą. Čia formuosis kamuoliniai lietaus debesys, daugelyje rajonų trumpai palis, nugriaudės perkūnija. Pūs vidutinio stiprumo pietryčių vėjas. Kaitra daugelyje šalies rajonų sieks 30 laipsnių ar net daugiau, tik vakariniame šalies pakraštyje bus truputį gaiviau – apie 27 laipsnius. Ketvirtadienį trumpo lietaus galimybės išliks taip pat vakariniuose ir kai kuriuose pietiniuose rajonuose. Šiaurės rytų Lietuvos žemdirbiai toliau galės ramiai džiovinti šieną. Vėjas krypties ir intensyvumo dar nekeis. Temperatūra naktį svyruos tarp 14–19 laipsnių, dieną kils iki 27–32 laipsnių. Penktadienio ir šeštadienio dienomis lietaus jau galima tikėtis ir šiaurės rytiniuose rajonuose. Vėjas bus nepastovios krypties, silpnas. Temperatūra naktimis svyruos tarp 13–18 laipsnių, dienomis kils iki 25–30 laipsnių, vakariniuose rajonuose bus gaiviau – nuo 19 iki 24 laipsnių.

Alva Nagelytė


2011 m. birželio 8 d. • Nr. 45 (9064) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Mįslinga ir mirtinai pavojinga bakterija sujaukė daržovių rinkas

Nors pavojus dėl ispaniškų agurkų atšauktas, o įtarimai dėl mirtinos infekcijos krito ant įvairių rūšių daigų, išaugintų Žemutinėje Saksonijoje (Vokietija), sukelta panika smarkiai nusmukdė daržovių kainas ir pardavimą. Raimundo Šuikos nuotrauka

e Atkelta iš 1 p. Utilizuoja agurkus Kai kurių stambiųjų šalies prekybos tinklų atstovai tikina, kad daržovių perkamumas nėra sumažėjęs, o vartotojai tik aktyviau domisi jų kilme. Tačiau augintojai neslepia, kad „agurkų krizė“ prilygsta trage-

nyje liko didžiulis ispaniškų, olandiškų, lenkiškų pomidorų kiekis. Už simbolinę kainą jie buvo parduoti Lenkijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Daržovių perteklius smarkiai numušė kainas. Pomidorų kaina krito beveik perpus“, – aiškino bendrovės „Agro Neveronys“ vadovas. Anot asociacijos „Vaisiai ir daržovės“ prezidentės, dabar olandai pomidorus siūlo iki 2,5 karto pigiau,

Nors ispaniški agurkai jau išteisinti, pasėta panika veikia vartotojus. „Gali būti, kad žmonės dar ilgai nepatikliai žiūrės į daržoves ir jų mažiau pirks“, – samprotavo asociacijos „Vaisiai ir daržovės“ prezidentė L.Grybauskaitė. dijai. Didžiulių nuostolių patiria visos Europos daržovių augintojai. Nors pavojus dėl ispaniškų agurkų atšauktas, o įtarimai dėl mirtinos infekcijos krito ant įvairių rūšių daigų (lęšių, liucernos sėklų, vaistinės ožragės ir azuki pupelių), išaugintų Žemutinėje Saksonijoje (Vokietija), sukelta panika smarkiai nusmukdė daržovių kainas ir pardavimą. Stambūs augintojai priversti utilizuoti pūvančias daržoves. Šiltnamių bendrovė „Agro Neveronys“ skaičiuoja, kad patirti nuostoliai jau gali siekti 200–300 tūkst. litų. Anot bendrovės vadovo Giedriaus Visockio, per daugiau nei savaitę teko utilizuoti apie 20 tonų agurkų. Pasak Lietuvos šiltnamių asociacijos vadovo Antano Šležo, sugedusius agurkus išmeta ir kiti šalies šiltnamiai. „Ir kainos krito, ir dar reikia išmesti. Bus dideli nuostoliai“, – neabejoja A.Šležas. Smulkesni daržovių augintojai savo išaugintą produkciją išparduoda, bet skaičiuoja gerokai sumenkusias pajamas. „Agurkų pirkimas sumažėjo, o kainos krito perpus. Pernai tokiu metu agurkus parduodavome po 2 Lt/kg, dabar tik už litą“, – sakė Anykščių rajono daržovių augintojas Audrius Juška.

o agurkams iš viso nenurodo kainos – svarbu, kad būtų parduoti. L.Grybauskaitė teigė, kad praėjusią savaitę rinkoje buvo chaosas. Į Rusiją vežtos daržovės sustojo pakeliui, o tiekėjai ieškojo, kur jas iškrauti. Į didžiulę šios valstybės rinką iš ES šalių kasmet įvežama daržovių už 3–4 mlrd. dolerių. Tad daržovių importuotojos iš Europos neišvengs didelių nuostolių, o Rusijoje prognozuojamas daržovių ir vaisių brangimas. „Tokios situacijos dar nėra buvę. Jei Rusijos draudimas įvežti vaisus ir daržoves užsitęs, ir augintojai, ir prekybininkai patirs didžiulių nuostolių“, – neabejoja Lietuvos vaisių ir daržovių prekybos įmonių asociacijos vadovė. Šiltnamių atstovai pastebi, kad

rinką jau užpildo ir smulkūs augintojai, tad daržovių perteklius tik auga. Nors ispaniški agurkai jau išteisinti, pasėta panika veikia vartotojus. „Gali būti, kad žmonės dar ilgai nepatikliai žiūrės į daržoves ir jų mažiau pirks“, – samprotavo L.Grybauskaitė.

Prašys kompensacijų Pasak Lietuvos šiltnamių asociacijos vadovo, „agurkų krizė“ dar labiau pablogins šiltnamių padėtį. Dotacijų energetinių išteklių sąnaudoms padengti nuo 2007 m. negaunantys šiltnaminių daržovių augintojai bėdoja, kad dėl brangstančių energetinių išteklių ir nekonkurencingo pridėtinės vertės mokesčio jiems darosi vis sudėtingiau išgyventi. Vartotojus išgąsdinęs mirtinos žarnyno infekcijos protrūkis tik padidins šiltnamių nuostolius. A.Šležas tvirtino, kad augintojai kreipsis į Vyriausybę, jog būtų ieškoma galimybių patirtiems nuostoliams kompensuoti. „Ispanai reikalauja, kad jiems būtų atlyginta žala. Ir mes apie tai galvojame“, – sakė Lietuvos šiltnamių asociacijos vadovas. Ispanijos vyriausybė pareiškė, kad dėl užkrato mesti kaltinimai padarė didžiulę žalą šalies reputacijai, ir pareikalavo kompensacijos iš Vokietijos. Apie nuostolių atlyginimą kalba ir olandai. A.Šležas svarsto, kad ateityje ši krizė turėtų išeiti į naudą vietos augintojams, nes vartotojai gali dar labiau pirkti lietuviškus produktus.

3

Europarlamentaras sieks priartinti valdžią prie žmonių Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas atidarė savo priimamąjį sostinėje. Imtis šios iniciatyvos politiką paskatino gana didelis vilniečių pasitikėjimas per savivaldybių tarybų rinkimus ir siekis įgyvendinti rinkėjams duotus pažadus. „Į Darbo partijos sąrašą buvau įrašytas pirmuoju numeriu, sulaukiau didžiausio vilniečių pasitikėjimo, bet Vilniuje mūsų sąrašas liko tik ketvirtas, todėl negalėjau užsitikrinti pakankamai paramos, kad tapčiau Vilniaus meru. Nors ir teko atsisakyti tarybos nario mandato, tačiau nenoriu nuvilti vilniečių, o ypač tų, kurie balsavo už mane ir Darbo partiją. Prisiimu visą atsakomybę už Vilniaus miesto savivaldybės darbą. Todėl šiandien skelbiu apie savo priimamojo atidarymą. Į jį galės kreiptis visi vilniečiai tais klausimais, kurie atitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos kompetenciją“, – priimamojo atidarymui skirtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Darbo partijos pirmininkas. Darbo partijos pirmininkas tikisi išplėsti šios atstovybės funkcijas ir pavadinti šį projektą „Atvira miesto valdžia“, kuris ateityje bus įgy-

vendintas visoje Lietuvoje. Darbo partijos nariai kviečia savivaldybės gyventojus kreiptis su savo pasiūlymais, prašymais ir nusiskundimais. „Pirma atstovybė Vilniuje jau pradėjo veikti, o dėl kitų miestų spręsime kiek vėliau. Planuojame įgyvendinti projektą „Atvira miesto valdžia“ Kaune, Klaipėdoje ir kituose miestuose“, – sakė V.Uspaskichas. Projektą planuojama vykdyti visą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos kadenciją. „Šiuo projektu siekiame sulaužyti nusistovėjusį stereotipą, kad politikai neatsižvelgia į visuomenės pageidavimus ir priima tik sau naudingus sprendimus. Užsibrėžėm tikslą įrodyti, kad valdžia tarnauja rinkėjams, tad ir toliau stengsimės pasiekti šį tikslą. Kitą savaitę asmeniškai prižiūrėsiu sostinės atstovybės veiklą, tad galiu užtikrinti, kad pasistengsiu, jog kiekvienas laiškas ar telefono skambutis būtų ne tik priimti, bet ir į juos deramai atsakyta. Tikiu, kad ši iniciatyva ne tik turėtų pakeisti gyventojų nuomonę apie savivaldybių tarybų narius, bet ir panaikinti barjerą tarp politikų ir rinkėjų“, – įsitikinęs europarlamentaras.

VL inf.

Darbo partijos pirmininkas V.Uspaskichas atidarė savo priimamąjį Vilniuje. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Sukėlė sąmyšį Sąmyšį rinkose sukėlė Rusijos sprendimas užverti savo sienas visiems šviežiems vaisiams ir daržovėms iš ES šalių. Toks draudimas galioja nuo birželio 2 d. iki atskiro sprendimo. Savaitę anksčiau rusai buvo uždraudę daržovių importą iš Vokietijos ir Ispanijos. „Rusijai išleidus tokį įsakymą, pasie(Užs. 408)


4

2011 m. birželio 8 d. • Nr. 45 (9064) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Tiesiai šviesiai

Iš kitų atimti lengviau Stasys Jokūbaitis Daugelis turbūt dar prisimena karštas kai kurių dabartinių mūsų politikų kalbas: ateisime į valdžią, panaikinsime visas privilegijas, tarnausime tik savo žmonėms, tikriesiems mūsų darbdaviams. Ar išsipildė šie pažadai? Dažnas tikriausiai papurtytų galvą – ne. Atsisakyti tam tikrų privilegijų, susivaržyti savo gyvenimą ne taip paprasta, ypač kai tai reikia daryti patiems parlamentarams, pripratusiems gyventi gerai ir laisvai. Kitiems ką nors nurėžti, sumažinti pensijas, socialines išmokas, padidinti mokesčius – prašau. O sau – šiukštu. Neseniai Seime užregistruotas naujas Seimo narių veiklos garantijų įstatymas, kuriuo užsimota sugriežtinti parlamentarų veiklą, labiau ją reglamentuoti. Tikrųjų revoliucijų čia ne tiek daug. Priėmus naująjį įstatymą, Seimo nariai būtų paprasčiausiai priversti dalyvauti posėdžiuose. Ar tai revoliucija įtvirtinti

įstatyme nuostatą, kad parlamentaras privalo, kaip ir visi paprasti žmonės, ateiti į darbą ir atlikti jame tai, ką privalo? Juk nyku matyti Seimo posėdžių salę, kai joje sėdi, diskutuoja ir balsuoja vos pusė parlamentarų. O kur kiti? Kodėl jiems už praleistus posėdžius net atlyginimas mokamas? Be to, Seimo narių veiklos garantijų įstatymo projekte pagaliau numatytos parlamentarų atostogos, kad kuriam nors seimūnui nekiltų pagunda per patį sesijos įkarštį viską metus pasilepinti Tailande ar Haityje, kaip jau yra buvę. Dabar atostogauti parlamentarai

už parlamentinei veiklai skirtas lėšas nuomotis automobilių, kurie vėliau dažniausiai tampa parlamentarų nuosavybe iš esmės už tuos pačius mokesčių mokėtojų pinigus. Siūloma vėl sugrąžinti tvarką, kai parlamentarai naudojosi Seimo kanceliarijos automobilių parku. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko Algimanto Salamakino skaičiavimais, tokia tvarka maždaug perpus atpigintų bendras Seimo išlaidas transportui. Kai kurie Seimo nariai tikrai turėtų mažiau galimybių už mokesčių mokėtojų pinigus važiuoti grybauti,

kitus įstatymus, pasirašo parlamento vadovas, o ne Prezidentas. Taigi, ką jau parlamentarai nutarė savo labui, nesustabdys dekretu net šalies vadovė. O šio naujojo įstatymo iniciatorius – Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas. Tiesa, projektą rengė ne pats parlamentaras, o jo pasiūlymu sudaryta darbo grupė. Į ją buvo pakviesti žinomi teisės specialistai, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris, profesorius Vytautas Sinkevičius, Etikos ir procedūrų komisijos patarėjos, kurios žino daugelį problemų, susijusių su parlamentarų darbu. Ir nė vieno Seimo nario, kad darbo grupė būtų nepriklauso-

Priėmus naująjį įstatymą, Seimo nariai būtų priversti dalyvauti posėdžiuose. Ar tai revoliucija įtvirtinti įstatyme nuostatą, kad parlamentaras privalo eiti į darbą ir daryti tai, ką jame privalo? galėtų ne bet kiek ir ne bet kada, o 45 dienas ir ne sesijų, o pertraukų tarp jų metu. Tiesa, dėl tų 45 dienų dar galima būtų suabejoti. Kažkaip neatrodo, kad mūsų parlamentarai dirbtų labai kenksmingomis sveikatai sąlygomis ir labiau pavargtų nei kiti mūsų valstybės piliečiai, kurie gauna perpus trumpesnes atostogas. Ir dar vienas skaudus smūgis – priėmus šį įstatymą, nebūtų leidžiama

ilsėtis prie jūros ar ežerų ar lankyti kitame šalies krašte gyvenančią uošvę, visas išlaidas priskiriant „parlamentinei veiklai“. Ar visa tai blogai? Oi, kaip blogai, jau aimanuoja kai kurie mūsų tautos išrinktieji. Ir netgi piktinasi: kas visa tai sugalvojo? Juk yra Seimo statutas, kam reikia dar vieno įstatymo? Tačiau, pasirodo, reikia, nes Seimo statutas, nors ir turi įstatymo galią, bet jį, skirtingai nei

ma, neveikiama įstatymų leidėjų, kurių veiklai reglamentuoti ir skiriamas šis įstatymas. Ar šis įstatymas tikrai išvys dienos šviesą? Tuo labai suabejočiau, net ir tuo atveju, jei jis įsigaliotų kitos kadencijos Seimo nariams. Juk maždaug pusė dabartinių parlamentarų vėl bandys laimę Seimo rinkimuose ir šakos, ant kurios sėdi, tikriausiai nepjaus.

Prezidentė atliko savo konstitucinę pareigą Vakar Prezidentės Dalios Grybauskaitės Seime skaitytame metiniame pranešime bene daugiausia aistrų sukėlė teiginys, kad tauta turi pažinti ne tik savo didvyrius, bet ir įvairius niekdarius, nemokšas, o ypač parsidavėlius, nes korupcija yra skaudžiausia, giliausiai įsišaknijusi ir sunkiausiai gydoma mūsų valstybės negalia. Šalies vadovė sakė reginti tam tikrų padėties gerėjimo požymių, tačiau pabrėžė, kad laisvėje kyšininkų vis dar yra daugiau nei už grotų. Pasak šalies vadovės, už korupcines veikas buvo pradėta per 700 ikiteisminių tyrimų, bet nė vienas kyšininkas nenuteistas laisvės atėmimu. Prezidentė padėkojo Seimui už išgirstą pernykštį kreipimąsi, palaikytas

pastangas pradėti nuoseklią sisteminę kovą. Iš esmės pritarta visiems jos siūlymams, kuriais siekta, kad šalyje būtų sukurta aplinka, kurioje sukčiauti ir vogti būtų ne tik negražu, bet ir nepelninga. D.Grybauskaitė priminė, kad jos pasiūlyti ir Seimo priimti pailginti senaties terminai susiaurins landas siekiant išvengti pelnytos bausmės. Be to, nebelieka paskatų vilkinti bylas. Palankiai D. Grybauskaitė atsiliepė ir apie iš esmės padidintas baudas už ekonominius nusikaltimus ir Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis įteisinta atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą nuostata ir įtvirtinta išplėstinio turto konfiskavimo galimybė. Pradėjus atsigauti ekonomikai, šalies vadovė paragino atsigręžti į tuos, kam sunkiausia – rimtai svars-

Valstybėje reikia daugiau tvarkos Valdas Adamkus, kadenciją baigęs Prezidentas Galiu pasveikinti, kad Prezidentė yra ryžtinga ir pastovi savo nusistatytoje linijoje išrauti korupciją iš valstybės bet kokia kaina. Tą ji patvirtino ir šiandien. (....) Jos yra aiškus ir tvirtas nusistatymas, kad valstybėje reikia daugiau tvarkos, (...) ir tas buvo pabrėžta. D.Grybauskaitės dėmesys skirtas panaikinti visas negeroves valstybėje, ypač korupciją, be to, Prezidentė pažymėjo, kad būtinos permainos teisėsaugos srityje. Tai sveikintina ir, Dieve, jai padėk.

Stasys Jokūbaitis

Administratorė

(8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Meilė Taraškevičienė

Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, SODIETĖ, BIČIŲ AVILYS Irma Dubovičienė

(8 5) 210 0112

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys

(8 5) 210 0090

SVEIKATA Meilė Jančorienė

(8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė

(8 5) 210 0044

ŠEŠTADIENIS Nijolė Baronienė

(8 5) 210 0035

PRIEBLANDOS Vismantas Žuklevičius

(8 5) 210 0042

Dizaineriai

(8 5) 210 0113

Fotokorespondentas

(8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI: KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524 Gediminas Stanišauskas (8 37) 20 88 42 Saulius Tvirbutas (8 37) 20 88 42 PANEVĖŽYS Vida Tavorienė

8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė

(8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJA Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281. El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

„Tesėkime pažadą atkurti pensijas. Socialinė sistema laukia realių reformų, o ne popierinių koncepcijų ar gairių“, – ragino Prezidentė. Eltos nuotrauka

tyti minimalaus darbo užmokesčio klausimą. „Tesėkime pažadą atkurti pensijas. Socialinė sistema laukia realių reformų, o ne popierinių koncepcijų ar gairių.“ Šalies vadovė tikino, kad kiti metai jau bus lengvesni šalies ekonomikai. Tačiau politikoje – paženklinti Seimo rinkimų. „Todėl kreipiuosi į politikus: raginu kovoti ne dėl valdžios, o dėl vals-

tybės. Dėl žmonių, kurie ją kuria savo kasdieniu darbu. Sugrąžinkime pasitikėjimą, sukurkime tvirtą visuomenę. Atsparią korupcijai ir nepakančią melui. Turinčią aiškias vertybes ir mokančią jas ginti. Kurkime Tėvynę, kurios niekas nenorėtų palikti. Tėvynę, kurios ilgimės išvykę ir į kurią skubame sugrįžti“, – ragino valstybės vadovė. VL, Eltos inf.

SKELBIMAI PRIIMAMI: Vilniuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukštas), nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090. Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spausdina UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Ofsetinė spauda. 6 sp. lankai. Tiražas 16 189 egz. Indeksas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 730. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Liko ištikima sau

Ar tikrai mūsų valstybė tokia korumpuota?

Andrius Šuminas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto doktorantas

Algirdas Butkevičius, Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, skaitydama savo metinį pranešimą, liko ištikima savajai griežtai kalbėjimo retorikai. Lakoniškoje ir abstrakčioje kalboje šalies vadovė susikoncentravo į save ir priminė gerą mokytoją, atėjusią vesti pamokos į neklaužadų klasę. Metinio pranešimo formatas daug kuo nuo praėjusių metų pranešimo nesiskiria. Įdomus dalykas, kad labai buvo akcentuojamas praėjusių metų pranešimas. Jis buvo pateikiamas tarsi tąsa, parodymas nuveiktų darbų, kurie buvo realiai padaryti. Kelis kartus, man atrodo tris, buvo pabrėžtinai grįžtama prie praėjusių metų pranešimo ir sakoma, kas buvo padaryta. Tačiau pranešime pasigedau aiškumo, jis buvo gana trumpas ir abstraktus. Dažnai kalbėta pirmuoju asmeniu– „aš darau“, „aš siūlau“. Užsienio vadovų metiniuose pranešimuose taip pat kalbama pirmuoju asmeniu, tačiau koncentruojamasi į daugiskaitą, siekiama susitapatinti su liaudimi, išgyventi bendrumo jausmą. Tuo tarpu D.Grybauskaitė, priešingai, siekia save išskirti.

Man, kaip Seimo nariui, šiek tiek buvo nemalonu klausytis tokių pasakymų kaip kyšininkai, vos ne vagys, korumpuoti. Žinote,eina ketvirta kadencija, bet kad kažkas siūlytų čia kyšius – tokių žmonių praktiškai nesutinku. Šis klausimas buvo per daug sudramatizuotas. Nereikėtų apie savo valstybę kalbėti vartojant tokius epitetus, nes tai gali neigiamai paveikti ir užsienio investuotojus. Prezidentės pranešimo klausosi ir jį analizuoja užsienio valstybės, užsienio investuotojai, kurie ruošiasi į Lietuvą atvykti. Man pasidarytų šiek tiek šiurpoka, ir aš tikrai pagalvočiau, ar čia verta ateiti į tokią korumpuotą valstybę. Iš dalies nenorėčiau sutikti, kad mūsų valstybė yra tokia korumpuota, tiek daug kyšininkų arba kitokių blogiukų. Prezidentės metiniame pranešime galėjo būti dar griežtesnis reikalavimas Vyriausybei spręsti demografines, emigracijos, regionines problemas.

Vyriausiasis redaktorius

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova Administratorė

(8 5) 210 0110

Reklama pardavimai@krastospauda.lt Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060 Buhalterija (8 5) 210 0045 Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110 Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070


2011 m. birželio 8 d. • Nr. 45 (9064) Valstiečių laikraštis

Lauko diena

„Lytagros“ lauko dienoje – žolinių pašarų ruošos technikos gausa „Lytagros“ įmonių grupės surengtoje lauko dienoje reikiamą techniką galėjo išsirinkti ir stambių, ir mažesnių ūkių savininkai.

5

Lauko dienoje parodyta, kaip supresuotą ritinį plėvele apvynioja „Wolagri FW 35“ vyniotuvas. Jis užkelia ryšulį ant platformos, pagal kompiuteryje nustatytą sluoksnių skaičių apvynioja plėvele ir ritinį saugiai nuleidžia ant pievos. Ritinius sutvarkyti gali manevringi įvairių dydžių ir modelių JCB teleskopiniai krautuvai. „Lytagra“ gali pasiūlyti vieną geriausių šienainio pakavimo plėvelių „Polycrop“, kuri jau patikrinta mūsų oro sąlygomis. Penkių sluoksnių plėvelė pasižymi dideliu atsparumu, yra tampri ir lipni. Be to, turi maksimalią apsaugą nuo UV spindulių. Įmonė turi kokybiškos, įvairaus pločio plėvelės ir tranšėjoms uždengti. Siūlomi specialūs maišai plėvelei tranšėjose prispausti.

Padidėjo primilžiai

Stambiame ūkyje nepakeičiamas derinys – savaeigis „Krone“ pašarų smulkintuvas „Big X 650“ ir „Fliegl“ puspriekabė „Gigant ASW 268“.

Vida Tavorienė VL žurnalistė, vida.tavoriene@valstietis.lt

Kuršėnų žemės ūkio bendrovės laukuose vykusiame renginyje daugiausia dėmesio skirta žolinių pašarų ruošai, nuo kurios priklauso pašarų kokybė ir galvijų produktyvumas. Žemdirbių akys krypo ir į demonstruotą neariminės žemdirbystės techniką, kuri vis plačiau naudojama ir gyvulininkystės ūkiuose.

Svarbu paisyti technologinių reikalavimų Profesionali „Lytagros“ atstovų komanda nuosekliai ir informatyviai pristatė pašarų ruošos, žemės dirbimo ir kitos technikos galimybes, o iš įvairių šalies vietovių atvykę žemdirbiai galėjo įsitikinti jų pranašumais ir apsispręsti, kas tinka jų ūkiui. Ne vieną pirkinį iš šios įmonės įsigijusi Šiaulių rajono ūkininkė Rasa Astrauskienė nuoširdžiai dėkojo „Lytagros“ vadovui Adomui Balsiui už tiesioginį bendravimą ir rūpestį kiekvienu žemdirbiu, nesvarbu, ką jis renkasi – galingą techniką ar tik atsarginę dalį. A.Balsys patvirtino, kad įmonių grupės apyvarta auga, vadinasi, žemdirbiai modernizuoja ūkius, diegia naujas technologijas ir pasitiki „Lytagros“ prekėmis bei paslaugomis. „Šio renginio tikslas – dar kartą priminti žemdirbiams žinomą tiesą, kaip svarbu gyvulininkystės ūkiams paruošti aukštos kokybės žolinius pašarus, kurie nulemia galvijų produktyvumą ir mažesnes išlaidas. Tai galima pasiekti gerinant pašaro kokybę, o ne didinant kiekius“, – pabrėžė „Lytagros“ viešųjų ryšių atstovas Juozas Kalinauskas. Žolės pjovimo laikas turi didžiausią įtaką pašarų kokybei. Anksti pradėjus pašarų ruošą, susidaro galimybė nupjauti dar 3–4 atolus. Tačiau ne mažiau svarbu ruošiant pašarus išlaikyti technologinius reikalavimus. To padaryti neįmanoma be patikimos ir našios technikos.

Bet kokio dydžio ūkiams galima išsirinkti šimtametes tradicijas turinčios ir žolinių pašarų gamybos technologijomis garsėjančios vokiečių kompanijos „Krone“, kuriai atstovauja „Lytagra“, techniką. „Lytagra“ gali pasiūlyti įvairių „Krone“ kompanijos žoliapjovių: pakabinamųjų, prikabinamųjų ir frontalinių. Jų darbinis plotis apima nuo 2 iki 6,2 m, per valandą gali nušienauti nuo 2 iki 8 ha. Prikabinamosios žoliapjovės gaminamos su traiškintuve ar plaušintuve. Pastaroji gali būti ir prie pakabinamosios žoliapjovės. Plaušinta žolė kur kas greičiau džiūsta. Tik tokią žolę reikėtų paskubėti sutvarkyti, kad jos neužlytų. Lauke demonstruotos AMT ir EASY CUT modelio žoliapjovės. Jų pranašumas tas, kad pjovimo aparato korpusas yra visiškai suvirintas, o dideli krumpliaračiai užtikrina sklandų jėgos perdavimą kitoms dalims. Dėl to žoliapjovės kur kas ilgiau dirba, sumažėja jų vibracija, traktorius sunaudoja mažiau degalų. Dar vienas svarus „Krone“ žoliapjovių pranašumas – įdiegta diskų apsaugos sistema „SafeCut“. Ji apsaugo diską, jei pasitaiko kliūtis. Tokiu atveju nukertamas apsauginis kaištis, kurį lengva pakeisti lauke, o diskas ir visas pjovimo aparatas lieka nepažeisti.

Vartytuvai ir grėbliai Ruošiant kokybiškus pašarus neapsieinama be vartytuvo. „Krone“ kompanija gamina prikabinamuosius KW T ir pakabinamuosius KW vartytuvus, kurie pasižymi dideliu našumu ir pritaikyti dirbti pačiomis sunkiausiomis sąlygomis su ilgalaikėmis apkrovomis. Jų darbinis plotis gali siekti nuo 4,6 iki 11 m. Kuršėnų ŽŪB įsigytas „Krone“ „Swadro 807“ grėblys, tiksliai kopijuodamas žemės paviršių, švariai sugrėbė žolę į sąvalką. „Swadro“ grėbliai – vieni patikimiausių ir populiariausių rinkoje. Jie gali būti nuo 1 iki 6 rotorių (kiekvienas jų turi atskirą važiuoklę), kurių užgriebio pločiai siekia nuo 3,5 iki 20 m.

„Krone“ žoliapjovė „Easy Cut 3200“ per valandą gali nupjauti iki 5 ha žolės.

Technika stambiam ūkiui Renginio dalyvių dėmesį prikaustė vienas galingiausių „Krone“ savaeigių pašarų smulkintuvų „Big X 650“. Kai kurių modelių variklio galingumas viršija net 1 000 AG. Jo transportinis greitis – 40 km/h, o rinktuvo darbinis plotis – 3–3,8 m. Prie jo galima montuoti rinktuvę ar kukurūzų pjaunamąją. Stambiame ūkyje nepakeičiamas derinys – savaeigis smulkintuvas „Big X“ ir firmos „Fliegl“ krovinį išstumianti ASW tipo puspriekabė. Ja galima pervežti kone dvigubai daugiau smulkintos masės nei paprasta tokios talpos priekaba. Ji išsiskiria tuo, kad krovinys ne išverčiamas, o išstumiamas. Išstūmimo sistemą sudaro paslanki priekinė sienelė, kuri slinkdama, esant uždarytam užpakaliniam priekabos dangčiui, pakrautą masę suspaudžia. „Ši puspriekabė nepakeičiama ruošiant pašarus tranšėjose. Dėl žemai esančio svorio centro galima iškrauti net ir ant labai nelygaus grindinio paviršiaus ar šlaitų, nėra rizikos, kad apvirs“, – aiškino J.Kalinauskas. Be to, šią priekabą galima plačiai pritaikyti ūkyje. Masei paskleisti tranšėjoje, jai suslėgti ir išlyginti nepamainomi JCB „Farm Master“ frontaliniai krautuvai. Lauko dienoje pasirodė ir „New Holland FX 50“ modelio savaeigis parašų smulkintuvas, jau 7 sezonus atidirbęs stambiame ūkyje, tačiau ir da-

bar jis sėkmingai veikia pašarų ruošimo baruose.

„Krone“ presai įvertinti medaliu Vidutiniuose ir smulkiuose ūkiuose naudojama ritininė pašarų ruošimo technologija. Tad tokių ūkių savininkai atidžiai stebėjo, kaip veikia pristatomi presai ir ritinių vyniotuvai. Jiems „Lytagra“ gali pasiūlyti tokią techniką pagal poreikį ir galimybes. Lietuvoje vieni populiariausių Vakarų Europoje ritininių presų gamybos lyderės „Krone“ presai. Jie patrauklūs tuo, kad yra našūs ir kokybiški, tačiau reikalauja mažai galingumo ir, palyginti su kitų tipų presais, sunaudoja mažiau degalų. „Krone“ – viena iš pirmųjų, pradėjusi gaminti kombinuotus ritininius presus „Combi pack“. Jie pašarą susmulkina, supresuoja ir apvynioja plėvele. Modernūs „Krone“ firmos presai – „Comprima“. Juose įdiegta nauja „NovoGrip“ ritinių presavimo sistema. Šis presas parodoje „Agritechnica“ buvo įvertintas aukso medaliu. Novatoriškas sprendimas leido net iki 25 proc. labiau sutankinti žolės masę ir ritinyje ketvirtadaliu daugiau suslėgti pašaro. Dėl to atitinkamai sunaudojama mažiau plėvelės ir patiriama mažiau išlaidų. Lauko dienoje buvo pademonstruotas ir firmos „New Holland“ ritinių preso BR 6090 darbas.

Didelio susidomėjimo sulaukė firmos „Keenan“ pašarų maišytuvas-dalytuvas „Mech fiber“. Ne viena bendrovė ir ūkininkai jau įsitikino šios technikos pranašumais. Šis maišytuvas-dalytuvas nemaigo, o susmulkina pašarą taip, kad jis tiktų atrajojantiems gyvūnams. Tai gerokai padidina pašaro įsisavinimo efektyvumą ir karvių produktyvumą. Gyvūnai tampa sveikesni – mažėja išlaidos medikamentams įsigyti. Šią techniką įsigiję žemdirbiai įsitikino, kad pastebimai padidėja pieno primilžiai panaudojus naują pašarų maišytuvą-dalytuvą, o pašarų suvartoja mažiau. Tai patvirtino renginyje dalyvavęs ūkininkas Romualdas Astrauskis.

Gali sėti į ražieną Žemdirbiai išvydo, kaip veikia neariminei technologijai skirta technika. Lauke puikiai veikė „Horsch“ skutikliai „Terrano 4FX“, „Tiger 3MT“, „Amazone“ skutikliai „Catros 4001“, „Cenius 4002“. Juos tempė galingi „New Holland“ traktoriai. Šiuolaikiniai šių firmų skutikliai net 25–35 cm gylyje įdirba žemę, tad juos galima naudoti ir gyvulininkystės ūkiuose įterpiant mėšlą. „Skeptiškai vertinau diskinius skutiklius, nes jie sunkiu rėmu suspaudžia dirvą. Nuomonė pasikeitė, kai į Lietuvos rinką atėjo „Horsch“ ir „Amazone“ skutikliai, kurių rėmai yra lengvi“, – tvirtino renginyje dalyvavęs Lietuvos žemės ūkio universiteto docentas Vytautas Liakas. Savo pranašumais išsiskiria ir šių firmų sėjamosios. Dėmesį atkreipė itin naši „Horsch“ 4 m pločio sėjamoji „Pronto 4DC“, „Amazone“ sėjamoji „Primera DMC 602“, sėjanti į ražieną. Buvo pristatyti ir „Amazone“ trąšų barstytuvai, purkštuvai. Be gausios ir įvairios žemės ūkio technikos, padargų, lauko dienoje buvo galima apžiūrėti ir atsarginių dalių ekspoziciją. Dalyviai apžiūrėjo medžiagas, būtinas ruošiant žolinius pašarus: ritinių ir tranšėjų dengimo plėveles, tinklelį, špagatą. Visus sudomino specialūs maišai tranšėjų dengimo plėvelei prispausti.

Nustebino žoliapjovių pranašumai Lauko dienoje pristatytos dvi žolinių pašarų technologijos – pašarų ruošimas tranšėjose ir ritiniuose, apvyniotuose plėvele. Pastarasis būdas tinkamas vidutiniams ir smulkesniems ūkiams, o tranšėjos įrengiamos stambiuose ūkiuose ar bendrovėse.

Naujasis „Krone“ kompanijos presas „Comprima CF 155XC“ ritinyje ketvirtadaliu daugiau suslegia pašaro.

Noraginė firmos „Amazone“ sėjamoji „Primera DMC 602“ sėja į ražieną. Nerijaus Markevičiaus nuotraukos (Užs. 420)


6

2011 m. birželio 8 d. • Nr. 45 (9064) Valstiečių laikraštis

Pasaulis

Pirmalaikiai rinkimai: vieniems – džiaugsmas, kitiems – kartėlis Makedonijoje rinkimus laimėjo valdantieji

Praėjęs savaitgalis pasižymėjo pirmalaikiais rinkimais. Jie įvyko ekonominės krizės kamuojamoje Portugalijoje ir ne mažiau politinių ir ekonominių problemų turinčioje Makedonijoje. Vienur parlamento rinkimus laimėjo opozicija, kitur – valdantieji.

Pirmalaikius Makedonijos parlamento rinkimus laimėjo Makedonijos vidinė revoliucinė organizacija-Demokratų partija už makedonų nacionalinę vienybę (MVRO-DPMNV). Preliminariais duomenimis, ji gaus maždaug 55 mandatus. Prioritetiniai MVRO-DPMNV programos uždaviniai – šalies prisijungimas prie ES ir įstojimas į NATO. Makedonijos piliečiai išrinko 123 parlamento deputatus. Sprendimą surengti pirmalaikius Susirinkimo (parlamento) rinkimus balandžio 15 d. paskelbė jo pirmininkas Traikas Veljanovskis, kai dauguma deputatų balsavo už parlamento paleidimą.

Portugalijoje valdžią perims socialdemokratai Sekmadienį Portugalijoje įvykusius pirmalaikius parlamento rinkimus laimėjusi Socialdemokratų partija (SDP) pažadėjo greitai sudaryti naują daugumos vyriausybę. Pedras Pasos-Koeljas, iš esmės tapęs naujuoju probleminės euro zonos šalies premjeru, taip pat pažadėjo kruopščiai vykdyti susitarimą, kurį gegužės mėnesį ankstesnė vyriausybė pasirašė su kreditoriais iš ES ir TVF. „Mes padarysime visa, ką galėsime, kad mūsų įsipareigojimai būtų įvykdyti“, – pažymėjo jis, turėdamas galvoje skausmingas reformas, kurias Portugalija turės įgyvendinti, kad gautų ES ir TVF pažadėtus 78 mlrd. eurų. Būsimasis ministras pirmininkas pripažino, kad šalies laukia didžiuliai sunkumai.

Socialistams teks trauktis į opoziciją Nugalėjusios partijos lyderiui P. Pasos-Koeljui šalies prezidentas turėtų patikėti sudaryti vyriausybę. SDP per rinkimus iškovojo 38,6 proc. balsų. Tai jai suteikia galimybę gauti parlamente mažiausiai 105 vietas iš 230 (iki šiol ji turėjo 81 vietą).

Ispanai reikalaus kompensacijos

Ispanijos vyriausybė vykusiame specialiame Europos Sąjungos susitikime dėl EHEC krizės reikalaus „šimtaprocentinės kompensacijos“ savo daržovių augintojams, praneša agentūra AFP. Augintojams už nuostolius turi būti kompensuota 100 proc., per televiziją pareiškė Ispanijos žemės ūkio ministrė Rosa Agilar. Anot jos, bus pateikti tikslūs skaičiai, kiek bendrų nuostolių patyrė ūkininkai, kai ispaniški agurkai buvo įvardyti kaip galimas Vokietijoje plintančios mirtinos žarnyno infekcijos šaltinis. „Mes pasakėme Vokietijai, kad ji turės atlyginti jos pridarytus nuostolius, – kalbėjo ministrė. –Jei mūsų reikalavimai bus įvykdyti 100 proc., aferą laikysime baigta. Jei ne, svarstysime teisinius žingsnius“. Kartu R.Agilar apkaltino ES nepakankamai suvaldžius krizę.

Peru prezidento rinkimus laimėjo buvęs kariškis

Nugalėjusios partijos lyderiui P. Pasos-Koeljui šalies prezidentas turėtų patikėti sudaryti vyriausybę. SDP per rinkimus iškovojo 38,6 proc. balsų. EPA-Eltos nuotrauka

Absoliuti dauguma įmanoma, jeigu socialdemokratai sudarys koaliciją su dešiniąja Liaudies partija, kuri surinko 11,7 proc. balsų ir naujos sudėties parlamente turės 24 deputatus. Buvusi valdančioji Socialistų partija surinko 28,1 proc. balsų ir turės 72 vietas (iki šiol ji turėjo 97 vietas). Partijos lyderis, dabar jau buvęs

premjeras Žozė Sokratešas, pareiškė ketinąs pasitraukti iš generalinio sekretoriaus posto nepaprastajame suvažiavime artimiausiomis dienomis. Nors Portugalija išgyvena didžiausią ekonominę ir socialinę krizę šiuolaikinėje istorijoje, jos gyventojų aktyvumas buvo rekordiškai mažas – balsuoti neatėjo 41,1 procento rinkėjų.

Dar vieni reikšmingi rinkimai įvyko Peru. Čia, preliminariais duomenimis, sekmadienį įvykusius šalies prezidento rinkimus laimėjo kairysis radikalus nacionalistas, buvęs kariškis 48 metų amžiaus Oljanta Humala, surinkęs maždaug 51,4 proc. balsų. Jo šalininkai jau išėjo į šalies miestų gatves švęsti pergalės. O.Humalos varžovė kovoje dėl prezidento posto, dešinioji konservatorė 36 metų Keiko Fuchimori paragino savo šalininkus ramiai laukti, kol Nacionalinė rinkimų komisija (NRK) paskelbs oficialius rezultatus. VL, Eltos inf.

Branduolinių ginklų grėsmė vis dar didelė Pasaulyje dislokuota daugiau nei 5 tūkst. branduolinių ginklų, toliau plėtojamos branduolinės energijos programos, nepaisoma nusiginklavimo pastangų. Aštuonios branduolinių ginklų savininkės – Rusija, JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Kinija, Indija, Pakistanas ir Izraelis – turi daugiau nei 20 500 branduolinių ginklų. „Dislokuota daugiau nei 5 tūkst. paruoštų naudojimui branduolinių ginklų, iš jų beveik 2 tūkst. gali būti panaudoti tik pavojaus atveju“, – rašoma pranešime, kurį parengė Švedijos Stokholmo tarptautinio taikos tyrimo institutas. Nuo 2011 metų sausio Rusija turi 11 tūkst. branduolinių ginklų, iš kurių dislokuota 2 427, o JAV turi 8 500 branduolinių ginklų, iš

VL archyvo nuotraukos

jų dislokuota 2 150. 2010 metų balandį Rusija ir JAV pasirašė naują ginkluotės apribojimo sutartį, pagal kurią Rusija ir JAV gali turėti ne daugiau kaip 1 550 branduolinių užtaisų. Sutartyje apribojimai yra „nedideli“ ir teigiama, kad „abi šalys šiuo metu dislokuoja naujas branduolinių ginklų pristatymo sistemas ir yra pasiryžusios išlaikyti

branduolinį arsenalą neribotam laikui.“ „Naujoji JAV ir Rusijos sutartis yra žingsnis branduolinio nusiginklavimo link, nes jų branduolinių pajėgų dislokacija, kaip suplanuota, turėtų užtrukti dešimtmečius. Be to, šalys saugumo politikoje pirmenybę teikia branduolinei modernizacijai“, – teigė Stokholmo tarptautinio taikos tyrimo instituto tyrėjas.

Pasaulio pulsas Užėmė miestą kalnuose. Libijos sukilėliai pirmadienį įžengė į Jafrano miestą ir išstūmė Muamaro Kadafio pajėgas. Tai ženklas, kad NATO antskrydžiai regione duoda naudos. M.Kadafio pajėgos buvo užėmusios Vakarų kalnuose esantį Jafraną ilgiau nei mėnesį. Mieste buvo besibaigiančios maisto, geriamo vandens ir vaistų atsargos. Sukilėlių pajėgos dabar valdo šalies rytus, vakarinį Misratos miestą ir kalnų regioną prie Libijos sienos su Tunisu. Susirėmimas Golano aukštumose.Izraelis apkaltino Siriją mirtinų konfrontacijų iki tol buvusioje ramioje pasienio zonoje organizavimu, siekiant nukreipti dėmesį nuo žiauraus Damasko protestų malšinimo. Sirija informavo, kad per susirėmimą Golano aukštumose sekmadienį, kai Izraelio kariai pradėjo šaudyti į Palestiną remiančius protestuotojus, žuvo 23 žmonės, įskaitant moterį ir vaiką. Teigiama, kad buvo sužeista 350 žmonių. Protestas sekmadienį surengtas minint 44 metų sukaktį nuo 1967 metų Artimųjų Rytų karo. Izraelis per karą užėmė Golano aukštumas, Vakarų krantą ir Gazos ruožą, kur palestiniečiai nori įkurti valstybę.

Išves daugiau karių. JAV svarsto galimybę netrukus išvesti iš Afganistano gerokai daugiau karių nei iki šiol skelbta. Pasak laikraščio „New York Times“, prezidento Barako Obamos patarėjai tai aiškina didėjančiomis karo išlaidomis ir Osamos bin Ladeno žūtimi. Manoma, kad B.Obama apie atitinkamą savo sprendimą gali paskelbti kreipimesi į tautą šį mėnesį. Planuojamas laipsniškas JAV karių išvedimas iš Afganistano turėtų prasidėti liepą ir būti baigtas iki 2014 metų pabaigos. Šiuo metu Afganistane dislokuota beveik 100 tūkst. amerikiečių kareivių. Kaltinamajam išmokėjo pensiją. Karo nusikaltimais kaltinamam buvusiam Bosnijos serbų armijos vadui Ratko Mladičiui išmokėta 5 mln. dinarų (50 tūkst. eurų) susikaupusios pensijos. Už savo tėvą pinigus paėmė sūnus Darkas. Dėl slapstymosi po Bosnijos karo pensijos mokėjimas R. Mladičiui 2005-aisiais buvo įšaldytas. R. Mladičius gegužės 26-ąją buvo suimtas Serbijoje, o 31 dieną perduotas Hagos tribunolui. Jis slapstėsi beveik 16 metų.

VL inf.

Komendanto valanda Egipte bus panaikinta Egipto žinybos nusprendė birželio 15-ąją panaikinti daugiau kaip keturis mėnesius kai kuriuose miestuose galiojusią komendanto valandą. Atitinkamas sprendimas grindžiamas padėties šalyje stabili-

zavimusi. Buvęs Egipto prezidentas Hosnis Mubarakas sausio 28-ąją, kai gyventojų protesto demonstracijos virto masinėmis riaušėmis, paskelbė komendanto valandą Kaire, Aleksandrijoje ir Suece. Vasario 11 die-

ną H.Mubarakas atsistatydino. Nuo sausio pabaigos Egipte žuvo 800 žmonių, tūkstančiai buvo sužeisti. Pastaruoju metu komendanto valanda galiojo nuo 2.00 iki 5.00 val. VL,Eltos inf.

EPA-Eltos nuotraukos


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Ūkininkų žinios Kiaulių maras smogė iš pasalų

Saldžios reformos vaisiai – kartūs

Šią savaitę nustatytuose klasikinio kiaulių maro židiniuose bus likviduoti visi gyvuliai.

Uždaryti cukraus fabrikai, sumažinti cukrinių runkelių plotai, kvotos ir išaugusios cukraus kainos – tokie saldžiosios reformos padariniai.

Albinas Čaplikas

Vida Tavorienė

9 psl.

9 psl.

Sodietė Atsigaivinti namine gira – malonumas

Panašūs pomėgiai suartina tarsi gimines Šiandien populiari mada kartu leisti laisvalaikį užsiimant rankdarbiais Lietuvoje prasidėjo nuo skiautinių klubų.

Joks kitas gėrimas taip negaivina, kaip naminė gira. Jai iš tolo negali prilygti jokie pirktiniai gazuoti gėrimai. Gira yra ne tik gardi, bet ir naudinga sveikatai. Vincentas Sakas

Nijolė Petrošiūtė

15 psl. Sportas

16 psl. Prieblandos

Robertas Javtokas žais „Žalgiryje“

Užuovėja smurtaujančių tėvų vaikams – globos namai

Lietuvos krepšinio čempionas Kauno „Žalgirio“ klubas sudarė sutartį su Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kapitonu 31 m. 211 cm ūgio vidurio puolėju Robertu Javtoku.

Birželio pradžioje, minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną, dėmesio centre atsiduria kone jautriausia socialinių asmenų grupė – vaikai. Deja, statistika negailestinga: kasmet vaikų globos namuose užuovėją randa tūkstančiai vaikų, augusių smurtaujančiose šeimose. Smurtas prieš vaikus šeimoje – vis dar visuomenės ignoruojama problema. Vismantas Žuklevičius

8 psl.

19 psl.


Valstiečių laikraštis 2011 06 08