Issuu on Google+

2011 m. gegužės 28 d., šeštadienis • Nr. 42 (9061) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Šiandien VL su priedu

Šeštadienis • Nuolat į viešumą iškylantys skandalai ir asmeninio gyvenimo peripetijos kaip nieką kitą turėjo užgrūdinti dainininkę, laidų vedėją, o dabar ir aktore tapusią 27-erių Viliją Pilibaitytę-Mią.

Baltarusijoje siautėjanti krizė užkliudys ir Lietuvą Pesimistai jau skaičiuoja būsimus nuostolius ir ragina užmiršti kaimyninės šalies rinką, o optimistai pranašauja gerokai išaugsiantį šios šalies eksportą per Klaipėdos jūrų uostą. Albinas Čaplikas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Sodyba • Romantiškos sielos ūkininkas puoselėja viltį įsikurti gamtoje, kuo toliau nuo triukšmo.

Bičių avilys • Bitininko ūkyje bitės nektarą neša į tūkstantį avilių, kurie išskirstyti penkiuose šalies rajonuose.

• Darbščios, ramios, nespietlios, ligoms atsparios bitės – kiekvieno bitininko svajonė. Kaip pabrėžia specialistai, dėl šio tikslo verta pasistengti. Rizikingoje kaimyninėje rinkoje uodegas įmerkusiems mūsų verslininkams dabar nelengvos dienos. Baltarusijoje veikia per 400 lietuviško kapitalo įmonių. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Lietuva – Europos narkotikų kryžkelė Vismantas Žuklevičius VL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@valstietis.lt

Mūsų šalies piliečiai nelegalia narkotikų prekyba ir pervežimais garsėja jau ne vienus metus. VL archyvo nuotrauka

Lietuva tampa svarbiu narkotikų tranzito ir cigarečių kontrabandos centru – tai skelbiama Europolo parengtoje organizuoto nusikalstamumo metų ataskaitoje. Lietuvos

vardas dažniausiai minimas puslapiuose, kuriuose rašoma apie narkotikų platinimą. Teisėsaugos specialistai teigia, kad tokį vardą pelnėme dėl geros šalies geografinės padėties ir dėl aktyviai veikiančių nusikaltėlių grupuočių. Nukelta į 3 p. f

Trečiadienį VL su priedu Ūkininkų žinios


2

2011 m. gegužės 28 d. • Nr. 42 (9061) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Baltarusijoje siautėjanti krizė užkliudys ir Lietuvą

Per metus už žemės ūkio technikos pakrovimą Klaipėdos jūrų uoste Baltarusija sumoka apie 200 mln. Lt. Kol kas atsiskaitymai nesutrikę, o užsakymai tik auga. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Albinas Čaplikas VL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Kaimyninėje Baltarusijoje įsibėgėjusi krizė – naujas išbandymas Lietuvai. Nieko naujo – krizė ne pirma ir ne paskutinė. Plika akimi galime pastebėti, kad baltarusiai elgiasi taip pat, kaip prieš 17–20 metų elgėmės mes – nesirinkdami prekių tuština parduotuvių lentynas. O verslininkai prisiminė krizės laikais išbandytą prekybos metodą – natūrinius mainus.

Visi perka viską Neseniai mano kaimynas Pranas pasigyrė pagaliau baigęs naudoti 1993-iaisiais įsigytą ūkinį muilą ir skutimosi peiliukus „Leningrad“. Tačiau povandeninis šautuvas su strėlėmis taip ir liko nepanaudotas. Šiuos daiktus Pranas įsigijo Baltarusijoje. Prisimena, kaip traukiniu nuvykęs į Minską „iš po skverno“ išsikeitė 40 Vokietijos markių. Tiek užteko dideliems krepšiams užpildyti. O vakarop už likusią krūvą baltarusiškų „zaičikų“ (taip baltarusiai vadino savo laikinąją valiutą) nusipirko į akis kritusį povandeninį šautuvą, nors Pranas net plaukti nemoka.

Lietuvos užsienio prekyba su Baltarusija 2004–2010 m. (mln. Lt) 2004

2005

Importas Eksportas Balansas

669 823,5 154,5 753,6 1063 309,4

2006

944,7 1473,6 528,9

2007

1218,1 1733,4 515,3 1247,3

2008

2495,8 1248,5

2009

748,7 1923,5 1174,8 1037

2010

2841 1804 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės.

Panašiai dabar elgiasi ir baltarusiai – šluoja prekių lentynas ne tik savo šalyje, bet užsuka ir į Lietuvą. Ne mažiau problemų kyla ir rizikingoje kaimyninėje rinkoje uodegas įmerkusiems mūsų verslininkams. Baltarusijoje veikia per 400 lietuviško kapitalo įmonių. Prieš trejus metus siuvimo įmonę Novopolocke įkūręs kaunietis Vilius Jomantas neslepia, kad investicijos dėl gerokai pigesnės darbo jėgos ir ne itin išrankios rinkos Rytuose jau seniai atsipirko. „Dabar Baltarusijoje chaosas – visi perka viską, stengiasi kuo greičiau atsikratyti vietiniais rubliais, bet gamintojams džiaugtis nėra ko, nes nėra už ką pirkti žaliavų“, – sako V.Jomantas.

Atsiskaito natūra Baltarusijoje dirba ir nemažai stambių Lietuvos įmonių. Štai AB „Kauno grūdai“, o ir visa įmonių grupė „KG Group“, pastaraisiais metais į šią šalį ne tik didino eksportą, bet ir nemažai investavo, pavyzdžiui, pasistatė premiksų gamybos įmonę. „KG Group“ valdybos pirmininkas Tautvydas Barštys neslepia, kad Baltarusijoje jo vadovaujamos įmonės jau seniai susiduria su atsiskaitymo sutrikimais, tačiau labai nedejuoja – lietuviai rado išeitį, kuria žmonija naudojosi ilgus šimtmečius. „Baltarusijos įmonėms trūksta konvertuojamos valiutos, todėl prisiminėme natūrinius prekių mainus. Mes baltarusiams tiekiame vienas prekes, jie mums – kitas. O mes šias prekes parduodame Maskvoje“, – apie ankstesnių krizių laikais išbandytą prekybos metodą pasakoja T.Barštys. Ar neketina pasitraukti iš Baltarusijos? Apie tai verslininkas kol kas nesvarsto. „Jeigu nori išlikti rinkoje, turi augti, kitaip tave konkurentai tuoj pat suvalgys. Mielu noru dirbtume tik Lietuvoje, tačiau rinka per maža, neišsilaikytume“, – sako T.Barštys. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos departamento direktorius Sigitas Besagirskas mano, kad ekonomine prasme Baltarusija priklauso rizikingų šalių grupei. „Šioje šalyje dirbantys mūsų verslininkai žino, kad čia galima daug uždirbti, tačiau galima ir daug prarasti. Dabar visi atidžiai stebi padėtį ir stengiasi greitai reaguoti. Vis dažniau taikomi natūriniai mainai. Kar-

Sankcijos Baltarusijai smogtų ir Lietuvai

Bendradarbiavimas strigs

Justinas Karosas, LRS parlamentinės grupės „Už demokratinę Baltarusiją“ pirmininkas

Algimantas Kondrusevičius, Lietuvos ir Baltarusijos ekonominio bendradarbiavimo asociacijos verslo tarybos narys

Gerai, kad ne be mūsų įtakos ES nesiryžo Baltarusijai skirti dar ir ekonominių sankcijų. Taip būtų kenkiama ne valdžios viršūnei, bet pirmiausia paprastiems žmonėms. Be to, nukentėtų ir kaimyninės valstybės, ypač Lietuva, juk Klaipėdos uostas yra iš esmės Baltarusijos vartai į pasaulį. Susidaro įspūdis, kad sunkia Baltarusijos padėtimi suinteresuota net jos pagrindinė sąjungininkė Rusija. Matyt, teks paleisti privatizavimo mašiną. Kas toliau? Padėtis laikinai pagerės, tačiau tik laikinai. Mūsų parlamentinės grupės ryšiai su Baltarusijos parlamentu sudėtingi, nes ES teigiama, kad šis parlamentas išrinktas nelabai demokratiškai. Tačiau šią vasarą tikimės surengti susitikimą Druskininkuose.

Baltarusija yra ypač svarbi mūsų užsienio prekybos partnerė transporto srityje – stambi ne tik automobilių, bet ir geležinkelio bei jūrų uosto paslaugų užsakovė. Į Baltarusiją pastaraisiais metais daug vežėme automobilių, konteinerius iš jūrų uosto, o iš Baltarusijos daugiau prekių įvežama geležinkelio transportu. Pastarąjį pusmetį baltarusiai Lietuvoje daug pirko lengvųjų automobilių, tačiau vežėjai jau pajuto, kad šis pirkimo bumas praėjo. Akivaizdu, kad rinka jau prisotinta, baltarusių piniginėse baigėsi valiutos atsargos, o bankai neskolina. Taigi vežėjų srautai į Baltarusiją ir iš Baltarusijos pastaruoju metu gerokai sumažėjo. Manau, kad šįmet didelių lūkesčių dėl bendradarbiavimo su Baltarusija neverta turėti.

tais baltarusiai atsiskaito mums nereikalingomis prekėmis už nedidelę kainą – jiems svarbu, kad tik lietuviai jas imtų, o mūsų verslininkai neturi kitos išeities. Taigi artimiausiu metu Lietuvos rinkoje gali pasirodyti prekių, kurių anksčiau nematėme“, – sako S.Besagirskas. Gardine gamyklą turinti AB „Audėjas“ dalį savo produkcijos realizuoja Baltarusijoje. Net 56 proc. nuvertėjus vietinei valiutai produkcija vidaus rinkoje gerokai pabrangs, nes žaliavas reikia įsivežti. „Audėjo“ generalinis direktorius Jonas Karčiauskas dar svarsto visus galimus veiksmus: „Mūsų produkcijos užsakovai – baldininkai. Sunku pasakyti, kaip jie elgsis. Jiems nepatiks pabrangusi produkcija, tačiau ar jie gaus nusipirkti pigiau? Blogiausiu atveju gamybą nutrauktume.“ Krabų lazdeles, žuvų pirštelius ir kt. produkciją į Baltarusiją eksportuojanti įmonių grupė „Vičiūnai“ irgi skelbia apie patiriamus nuostolius.

zidentas Aloyzas Kuzmarskis: „Pernai Klaipėdos jūrų uoste buvo perkrauta per 8,2 mln. t, o šįmet tikimasi perkrauti net apie 10 mln. t krovinių iš Baltarusijos. Pernai per Klaipėdos jūrų uostą Baltarusija eksportavo apie 1 350 traktorių ir kitos žemės ūkio technikos, o šįmet jau per pirmą ketvirtį pakrauta apie 1 000 vienetų žemės ūkio technikos ir kalnakasybai skirtų sunkvežimių“, – vardija A.Kuzmarskis. Per metus už minėtos technikos pakrovimą Klaipėdos jūrų uoste Bal-

Padidės eksportas per Klaipėdą Optimistiškiau nusiteikęs Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos pre-

Delčia. Saulė teka 4.54, leidžiasi 21.39.

tarusija sumoka apie 200 mln. Lt. Kol kas atsiskaitymai nesutrikę, o užsakymai tik auga. Kokios prognozės? Klaipėdos jūrų uosto ir lietuvių vežėjų paslaugų įkainiai, palyginti su konkurentais, palankiausi. Pasak A.Kuzmarskio, gegužės pradžioje Druskininkuose įvykusio Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forumo metu kalbėta tik apie dar aktyvesnį bendradarbiavimą. Klaipėdiečius drąsina ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas: „Valiuta devalvuojama tikintis padidinti savo šalies eksporto galimybes. Per krizę taip darė daugelis pasaulio valstybių, pavyzdžiui, Lenkija. Ir Lietuvoje buvo kalbama apie galimybę devalvuoti litą. Valiuta devalvuojama ne todėl, kad nesugebama kontroliuoti padėties, bet atvirkščiai – kaip tik visai neblogai kontroliuojama padėtis, stengiamasi mažinti priklausomybę nuo importo“, – tikina D.Arlauskas. Taigi Baltarusijos eksportas per Klaipėdos jūrų uostą gali net išaugti, o Lietuva, teikdama paslaugas, papildomai gali uždirbti. Dėl Baltarusijos eksporto naudą gali pajusti ir eiliniai vartotojai – pigias, bet nekokybiškas prekes iš Kinijos gali išstumti geresnės kokybės baltarusių produkcija. Pasak S.Besagirsko, net jeigu Baltarusijai tektų privatizuoti kai kurias įmones, naujieji jų savininkai tikriausiai palaikytų ryšius su Lietuva – ir importuotų, ir eksportuotų per Klaipėdos jūrų uostą.

Prekybiniai ryšiai stiprėjo Lietuvos ir Baltarusijos prekybiniai ryšiai šiek tiek buvo sumažėję 2009-aisiais. Jau pernai ir importas, ir eksportas viršijo iki krizės buvusį lygį. Lietuvos verslininkai Baltarusijoje užsitarnavo itin patikimų partnerių vardą. Baltarusiai lietuviais pasitikėjo ir pasitiki, nes būtent Lietuva – vienintelė Baltarusijos kaimynė, išdrįsusi nepritarti planuotoms ES ekonominėms sankcijoms. Daugelis lietuvių net nežino, kad apie 10 mln. gyventojų turinti Baltarusija yra labai svarbi mūsų ekonomikos partnerė. Į Baltarusiją Lietuva 2010 m. eksportavo produkcijos už 2,8 mlrd. Lt. Daug ar mažai? Štai pagrindinei Lietuvos eksporto partnerei Vokietijai pernai pardavėme produkcijos tik už 1,5 mlrd. Lt daugiau, t. y. – 5,3 mlrd. Lt. Eksportas į Jungtinę Karalystę tesiekė 2,6 mlrd. Lt, o į JAV – 1,5 mlrd. Lt. Šįmet per pirmą ketvirtį eksportas į Baltarusiją išaugo dar daugiau – eksportavome produkcijos už 1,05 mlrd. Lt, taigi augimas akivaizdus. Krizė išbandys prekybinių ryšių tvirtumą ir atrinks stipriausius partnerius.

Šiandien

Rytoj

Poryt

Dieną: +15 +20°

Dieną: +16 +21°

Dieną: +19 +24°

Naktį: +4 +9°

Naktį: +5 +10°

Naktį: +6 +11°

Po lietingos praėjusios nakties šiandien trumpo lietaus taip pat sulauksime, tačiau jau tik vietomis. Kai kuriuose rajonuose lietų lydės perkūnija. Pūs vidutinio stiprumo, 5–10 m/sek. pietų, pietvakarių krypties vėjas. Įdienojus oras sušils iki 15–20 laipsnių šilumos. Sekmadienį trumpas lietus prognozuojamas vietomis, bus palankios sąlygos ir perkūnijai nugriaudėti. Pietys pūs 4–9 m/sek. greičiu. Naktį termometrai rodys 5–10 laipsnių šilumos, dieną oro temperatūra svyruos tarp 16–21 laipsnio šilumos. Pirmadienį drėgmės zona trauksis iš Lietuvos, tad lietaus tikimybė bus maža. Dvelks vos silpnas, nepastovios krypties vėjas. Naktį temperatūra – iki 6–11, dieną saulė orą spės įšildyti iki 19–24 laipsnių šilumos. Antradienį lietaus nenumatoma. Pietryčių krypties vėjas naktį pūs 3–8 m/sek. greičiu, o dieną sustiprės iki 6–11 m/sek. Bus labai šilta, naktį oro temperatūra tenukris iki 9–14 laipsnių šilumos, o įdienojus temperatūra šoktels ir iki 24–29 laipsnių karščio. Trečiadienį į Lietuvą sugrįš vasariškos liūtys ir perkūnijos. Naktis dar bus labai šilta, o dieną oras šiek tiek atvės.

Kristina Petraitytė


2011 m. gegužės 28 d. • Nr. 42 (9061) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

3

Lietuva – Europos narkotikų kryžkelė e Atkelta iš 1 p. Narkotikų gamybos centras įsikūrė Kaune Lietuvos nusikaltėliai tapo svarbiais tarpininkais, kurie rūpinasi, kad narkotikai iš Rusijos pasiektų kitas Europos šalis. Europolo ataskaitoje teigiama, kad lietuviai – pagrindinių sintetinių narkotikų žaliavos tiekėjai. Amfetaminui gaminti skirtą medžiagą BMK lietuviai gabena į Belgiją, Olandiją ir Skandinavijos šalis. Europolo pareigūnai taip pat neatmeta, kad amfetaminas ir jam skirtos žaliavos gali būti gaminamos Lietuvoje. Pasak Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Strategijos, stebėsenos ir analizės skyriaus vyriausiojo specialisto Rimanto Šagždavičiaus, Lietuva nuo seno garsėja kaip tranzito šalis, tad ne išimtis yra ir narkotikai. Šiuo metu Vilniuje teisiami 27 organizuotos grupuotės nariai, kurie išplatino ne mažiau kaip 63 kilogramus amfetamino ir metamfetamino. Gamyba vyksta įvairiose šalies vietose, o lyderė – laikinoji sostinė. „Kaunas tapo dideliu narkotikų gamybos centru. Tačiau narkotikai gaminami ne tik ten. Tokių „gamybininkų“ taip pat sulaikyta Alytuje, Vilniuje, Panevėžio krašte, kiek mažiau pajūryje ir kituose miestuose“, – narkotikų gamybos taškus įvardijo R.Šagždavičius. Lietuvos policijos pareigūnai neatskleidžia, kiek tiksliai organizuoto nusikalstamumo grupuočių šiuo metu veikia Lietuvoje, tačiau tikina, kad visos jos – žinomos ir kontroliuojamos.

Nereikėtų pamiršti, kad esame didžiausia Baltijos šalis, turime Klaipėdos uostą, esame arčiausiai Vakarų Europos. Visa tai sudaro palankias sąlygas Lietuvai būti ne tik narkotikų tranzito, bet ir gamybos šalimi“, – teigia R.Šagždavičius. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės specialistas tikina, kad organizuoto nusikalstamumo grupuotės Lietuvoje gerai atpažįstamos, tad nusikaltėliai jau ieško kitų erdvių. Lietuvaičiai yra palikę pėdsakų visoje Europoje. Jų mėgstamos šalys – Didžioji Britanija ir Ispanija. Tačiau nelabai sekasi įsitvirtinti Vokietijoje. Lietuviams labai trukdo griežta vietos vokiečių tvarka. Lietuvaičiai migruoja, darbuojasi Graikijoje, Slovėnijoje ir Bulgarijoje. Specialisto pasiteiravus, ar seniai mūsų šalis garsėja narkotikų gamyba, R.Šagždavičius pabrėžė, kad Lietuva jau ne pirmus metus garsėja chemine narkotinių medžiagų gamyba. „Vienais metais daugiau, kitais – mažiau, kai randamos ir uždaromos nelegalios narkotikų laboratorijos. Lietuvoje geros sąlygos narkotikų gamintojams, nes šalia – Rytų kaimynės. Tose šalyse taip pat aktyviai veikia nusikalstamos grupuotės“, – sakė R.Šagždavičius. Kaimyninių šalių nusikalstamos grupuotės turi gerus priėjimus prie cheminių medžiagų. Rytų šalyse, ypač Rusijoje, yra didelės chemijos gamyklos, iš kurių ir vežama žaliava. „Vienos medžiagos naudojamos narkotikų gamybai vietoje, o kitos keliauja į lietuvių laboratorijas ar į Belgiją, Olandiją, kitas šalis. Ten pagaminti narkotikai neretai grįžta į tą pačią Lietuvą arba platinami Rytų šalyse – lietuviai garsūs ir Maskvoje“, – sako narkotikų

tatas tabako, alkoholinių gėrimų bei narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo atžvilgiu. Buvo atlikta 15–64 m. Lietuvos gyventojų apklausa, kurioje dalyvavo 4 tūkst. 777 15–64 m. nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Paaiškėjo, kad bent vieną narkotiką nors kartą gyvenime yra bandę 12,5 proc. šalies gyventojų. Narkotikus bent kartą gyvenime nurodė vartoję daugiau vyrai (16,4 proc.) nei moterys (9,2 proc.), jaunesni (15–34 metų amžiaus) nei vyresni (35–64 metų amžiaus) respondentai, atitinkamai 22,1 ir 4,7 proc. Kaip ir 2004 m., labiausiai šalyje yra paplitęs kanapių vartojimas – bent kartą gyvenime kanapes yra vartoję 11,9 proc. Lietuvos gyventojų. Ekstazį bent kartą gyvenime vartojo 2,1 proc., kokainą – 0,5 proc. Lietuvos gyventojų. Europoje daugiausia narkotikus vartoja Čekija. Ši centrinė Senojo žemyno šalis beveik visose kategorijose užima pirmą vietą. Aukštas pozicijas pasididžiavimo neteikiančiame narkotikus vartojančių gyventojų sąraše užima ir Danija, Italija bei Ispanija.

Gabeno vandeniu Lietuvos policijos pareigūnai neatskleidžia, kiek tiksliai organizuotų nusikaltėlių grupuočių, užsiimančių narkotikų platinimu, šiuo metu veikia Lietuvoje, VL archyvo nuotrauka tačiau tikina, kad visos jos žinomos ir kontroliuojamos.

šalis labai daug padarė, tačiau dažniausiai tai būna ne vienų metų veiklos vaisiai“, – sakė R.Šagždavičius.

Populiariausios – kanapės 2011 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės specialistas tikina, kad organizuoto nusikalstamumo grupuotės Lietuvoje gerai atpažįstamos, tad nusikaltėliai jau ieško kitų erdvių. Lietuviai migruoja, darbuojasi Graikijoje, Slovėnijoje ir Bulgarijoje. Garsėjame cheminiais narkotikais „Kad Lietuva yra narkotikų tranzito šalis, įtakos turi ir geras Lietuvos tarnybų darbas. Daug išsiaiškiname, sulaikome, o tai rodo gerą prevencinį teisėtvarkos struktūrų darbą. Aktyviai bendradarbiaujama su Europos institucijomis, kitų šalių tarnybomis.

kontrolės specialistas. Paklaustas, kaip pareigūnams sekasi mažinti narkotikų gamybą ir tranzitą Lietuvoje, R.Šagždavičius sakė, kad tyrimai užtrunka ilgai, tad vertinti labai sunku. „Vienais metais gali vykti ilgi nusikaltėlių persekiojimo darbai, o kitais jau pasirodys rezultatai – konkretūs laboratorijų ar kontrabandos skaičiai. Tuomet atrodys, kad mūsų

duomenimis, dėl kanapių laikymo ar disponavimo jomis sulaikyti 337 asmenys, 299 – dėl heroino, 193 – dėl metamfetamino. Už kokaino ir amfetamino turėjimą sulaikyta mažiau – atitinkamai 73 ir 52 asmenys. Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo biuras, surinkęs nacionalinius šalių duomenis apie narkotikų vartojimą bendrojoje popu-

liacijoje, 2010 m. ataskaitoje nurodo, kad bent kartą narkotikus 2008 m. vartojo tarp 155 ir 250 milijonų pasaulio gyventojų (tai sudaro nuo 3,5 iki 5,7 proc. 15–64 metų amžiaus populiacijos). Pasauliniu mastu didžiausią narkotikų vartotojų dalį sudaro kanapių vartotojai (129–190 milijonų). Amfetamino grupės medžiagos pagal populiarumą užimą antrą vietą, po jų seka kokainas ir opiatai. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tyrimas Lietuvos populiacijoje 2008 m. buvo atliktas antrą kartą. Kaip ir pirmojo tyrimo (2004 m.), pagrindiniai tikslai buvo surinkti ir įvertinti duomenis apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą pagal lytį ir amžiaus grupes. Tyrimu siekta įvertinti Lietuvos gyventojų elgesio modelius ir nuos-

Mūsų šalies piliečiai nelegalia narkotikų prekyba ir pervežimais garsėja tikrai ne vienus metus. Prisiminkime prieš 4 metus įvykusį beprecedentį įvykį. Tuomet lietuviai Airijos istorijoje pagarsėjo kaip didžiausios narkotikų kontrabandos bylos dalyviai. 2007 m. Airijos policijos prašymu Ispanijoje buvo sulaikyti du Lietuvos piliečiai – 40 ir 50 metų vyrai. Lietuviai plaukė katamaranu „Lucky Day“, kuriuo gabeno narkotines medžiagas. 60 ryšulių, kuriuose buvo po 25 kilogramus kokaino, visiškai atsitiktinai buvo rasti plūduriuojantys vandenyje prie Korko miesto. Tai didžiausias rastas kokaino kiekis Airijos istorijoje. Juodojoje rinkoje narkotikų kaina siektų apie 108,5 mln. eurų. Lietuviai vandens transportu gabendavo narkotikus į Airiją ir Didžiąją Britaniją, o iš ten kvaišalai pasiekdavo kitas Europos šalis.

Dėl techninių neskalandumų 2011-05-25 VL publikacijoje „Milijonai – pro šalį“ įsivėlė apmaudi klaida. Prie naudotų automobilių įmonės vadovo Laimio Dūdos komentaro trečiajame puslapyje atspausdinta Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Mindaugo Dūdos nuotrauka. Atsiprašome Mindaugo Dūdos ir Laimio Dūdos. VL redakcija

Ką manote apie neseniai Seime pataisytą Miškų įstatymą, atveriantį kelius kai kuriems savininkams miškuose statytis namus? Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt. Tai nevykęs įstatymas, miškuose neturi būti leidžiamos jokios statybos Dabar savininkai turės daugiau galimybių naudotis savo mišku Neturiu nuomonės

79 proc.

18 proc.

3 proc. (Užs. 346)


4

2011 m. gegužės 28 d. • Nr. 42 (9061) Valstiečių laikraštis

Komentarai

Augimo ir didelių išbandymų metai

Šiandien minime Kauno arkivyskupijos, arba Kauno Bažnyčios, 85 metų sukaktį. Arkivyskupija buvo įkurta 1926 m. Šventojo Tėvo Pijaus XI apaštališkąja konstitucija Lituanorum gentes. Prieš tai buvusi didžiulė Žemaičių vyskupija buvo padalyta į mažesnes vyskupijas su centrine metropoline Kauno arkivyskupija.

daug katalikiškos spaudos, sėkmingai veikė Teologijos fakultetas, kūrėsi ir augo vienuolinės kongregacijos. Deja, karo audra šį augimą sustabdė; pats arkivyskupas kaip tremtinys mirė Austrijoje. Tik atkūrus Nepriklausomybę jo palaikus susigrąžinome į Kauno arkikatedrą. Pirmus trejus pokario metus arkivyskupijai vadovavo prel. Stanislovas Jokūbauskis. Vokiečių okupacijos metais jis padėjo išgelbėti daug žydų vaikų. Sovietinei valdžiai jis netiko dėl savo ištikimybės Bažnyčiai. 1947 m. mirė staiga, ir jo mirtį gaubia neišaiškintos aplinkybės. Paskui 18 metų arkivyskupijai vadovavo valdytojas kanauninkas Juoza-

Trumpiausiai, tik metus, arkivyskupijai tarnavo vyskupas Juozapas Preikšas. Lietuvai žengiant į Nepriklausomybę, popiežius Jonas Paulius II arkivyskupijai padovanojo kardinolą Vincentą Sladkevičių, kuris septynerius metus su meile tarnavo tikintiesiems. Tuo metu viskas buvo kuriama beveik nuo nulio. Mokyklose pradėta dėstyti tikybą, todėl reikėjo ruošti tikybos mokytojus. Kūrėsi Lietuvos Caritas, Šeimos ir Jaunimo centrai. Atsikūrė ateitininkai, skautai, Teologijos fakultetas. Beveik visų atsikūrusių Lietuvos bažnytinių struktūrų centrai buvo Kauno arkivyskupijoje. Pats didžiausias įvykis – palaimintojo popiežiaus Jono

Laisvės metai neatnešė vien džiaugsmo ir laimėjimų. Visi atėjome į laisvę daugiau ar mažiau sužeisti. Laisvė daug kam reiškė ne galimybę kurti ir tarnauti, bet vogti, griauti, skleisti neviltį, nesilaikyti tiesos ir teisingumo. 85 metai žmogaus gyvenime – daug, ir šią ribą ne visi pasiekia. Vyskupijai tai taip pat gana ilgas augimo ir brendimo laikotarpis. Pirmasis Kauno arkivyskupas, vadovavęs net 18 metų, buvo Juozapas Skvireckas. Tai buvo mokslo vyras, jis išvertė iš Vulgatos į lietuvių kalbą visą Šventąjį Raštą. Jo vadovaujama arkivyskupija visokeriopai augo: kūrėsi katalikiškos organizacijos, kunigų seminarija išleido daug kunigų, buvo leidžiama

pas Stankevičius. Po jo arkivyskupijai 14 metų vadovavo vyskupas Juozapas Matulaitis-Labukas ir 9-erius – arkivyskupas Liudas Povilonis. Abu jie buvo pažinę kalinio dalią, bet vadovavimas arkivyskupijai jiems buvo ne mažiau sunkus nei gyvenimas lageryje. Komunistų partija buvo davusi leidimą sovietiniam saugumui terorizuoti kunigus ir klierikus. Buvo siekiama Bažnyčios veiklą kontroliuoti iki smulkmenų.

Pauliaus II apsilankymas Lietuvoje ir Kaune, palikęs neišdildomus pėdsakus daugelio mūsų atmintyje. Kardinolui V.Sladkevičiui rūpėjo, kad visi buvusieji ir laisvės pažadinti žmonės vienytųsi dideliam darbui – prikelti Lietuvą. Prieš 15 metų kardinolui pasitraukus iš aktyvios veiklos Šventasis Tėvas pavedė man rūpintis arkivyskupija. Šis laikotarpis buvo viltingo augimo metai. Lietuvos II Eucharistinis kongresas, arkivyskupijos antrasis sino-

das, Marijos radijas, Šiluvos didysis jubiliejus – tai ryškesni ilgo kelio ženklai. Tačiau laisvės metai neatnešė vien džiaugsmo ir laimėjimų. Visi atėjome į laisvę daugiau ar mažiau sužeisti. Laisvė daug kam reiškė ne galimybę kurti ir tarnauti, bet vogti, griauti, skleisti neviltį, nesilaikyti tiesos ir teisingumo. Bažnyčiai Nepriklausomos Lietuvos laikotarpis tapo ne tik augimo, bet ir didelių išbandymų metais. Daug kur reikėjo ir reikia tiesiog ginti krikščioniškas vertybes, net pačią krikščionišką šeimą. Ačiū Dievui, kad į evangelizacijos darbą yra įsitraukę ne tik kunigai ir vienuoliai, bet ir gausus pasauliečių būrys. Jie ypač nuteikia viltingai. Įvairiose arkivyskupijos institucijose dirba apie 70 žmonių. Padėkokime Dievui už 85-erius arkivyskupijos metus, už visas gautas malones, už visus turėtus kunigus ir vyskupus, už vienuolius, tarnavusius Bažnyčiai pačiais sunkiausiais metais ir tarnaujančius dabar, už tėvus ir motinas, anuomet gynusius vaikus nuo ateizmo ir šiandien ugdančius jų širdyse meilę Dievui ir Lietuvai; padėkokime už jaunimą, nenuplaukusį pasroviui, bet saugojusį savo tikėjimą ir šiandien ne mažiau jį branginantį. Drauge atsiprašykime, kur klydome, kur buvome silpni, ir, vildamiesi Dievo gailestingumo, atleiskime vieni kitiems ir tiems, kurie galbūt nuskriaudė ar suteikė skausmo.

Savaitės komentaras

Merai nusipelnė gyventi geriau?

Albinas Čaplikas VL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Mėnesio pradžioje pasklidęs pasiūlymas savivaldybių merams skirti rentas atrodė atsitiktinis, nevertas dėmesio, per klaidą į viešumą patekęs užstalės pasvarstymas, gal kilęs padauginus, švenčiant pergales savivaldybių tarybų rinkimuose. Tačiau šią savaitę po susitikimo su Prezidente merai ir vėl mums priminė, į kurią pusę jų pirštai lenkiasi – nusipelnėme gyventi geriau, norime rentos ir didesnio atlyginimo, kuo mes prastesni už signatarus ir šalies prezidentus. Šiaip absoliuti merų dauguma yra tikrai protingi žmonės, todėl tokie pasiūlymai dar labiau glumina. Juo labiau kad jie išsakyti blogiausiu laiku – kai valstybė nesiryžo padidinti minimalų atlyginimą, o apie įsiskolinimus senjorams išgirdęs premjeras iš karto praranda nuotaiką. Štai savivaldybių asociacijos prezidentas sako, kad žmonės, dirbę keletą ar keliolika metų merais, galbūt praranda kvalifikaciją tame darbe, kuriame dirbo anksčiau, galbūt jau užimtos

jų buvusios darbo vietos. Tikrai neabejoju, kad darbo vietos merų nelaukia. Bet ar turėtų laukti? Tokiu atveju į šį rezervą reikėtų įrašyti ne tik merų buvusias darbo vietas, bet ir vicemerų, savivaldybių administracijų vadovų ir jų pavaduotojų, ministrų, jų patarėjų, padėjėjų ir visų Seimo narių buvusias darbo vietas. Paskui prabiltų tūkstantinė seniūnų minia. Ir tikrai – jie taip pat gali prarasti kvalifikaciją.

miestų garbės piliečiais paskelbtiems merams, tai neabejoju, kad kadencijos pabaigoje dauguma merų patektų į tokius sąrašus. Ne geresnė ir kita išeitis, kurią pasiūlė kai kurie merai – esą kiekvienas rajonas pats turėtų nuspręsti, kaip jam elgtis ir kur gauti lėšų rentoms mokėti. Neabejoju, kad tokiems reikalams merai surastų išteklių. Tačiau pinigai ant medžių neauga – tektų įteisinti papildomus mokesčius. Dabar daugelis merų ieško argumentų pasinaudoti Druskininkų patirtimi, kur miesto svečiams iš esmės ketinama įvesti pagalvės mokestį. Kyla pavojus, kad šį išmaldos būdą pasirinks ir kiti miestai. Štai kuris nors ims ir sumanys įteisinti mokestį – „litas merui“. Ir pradės rinkti

turėjo teisę gauti beveik 8 tūkst. Lt išeitinės kompensacijos. Ir neatsisakė! Būtų trenkęs kumščiu į stalą ir pasakęs – man nereikia jūsų trupinių. Nepasakė. Taip pat ir nepasiūlė tuos tūkstantėlius paaukoti, pavyzdžiui, vaikų namams. Todėl sunku pasitikėti ir kitais jo kastos nariais. Tačiau ne viena renta merai gali būti sotūs. Jie kelia ir kitus svarbius išlikimo klausimus. Štai kai kurie iš jų tikina dalyvavę rinkimuose net nenutuokdami, kad gaus gerokai mažesnį atlyginimą nei gaudavo iš savo verslo ar dirbdami kituose darbuose. Tačiau dantimis ir nagais kabinosi į naujas pareigas. Nebuvo lengva, nes į savivaldybes planavo patekti net 300 milijonierių armija, o iš viso į vieną

Šią savaitę merai ir vėl mums priminė, į kurią pusę jų pirštai lenkiasi – nusipelnėme gyventi geriau, norime rentos ir didesnio atlyginimo, kuo mes prastesni už signatarus ir šalies prezidentus. Tačiau pasvarstykime – juk į merus neturėtų būti renkamas atsitiktinis žmogus. Tokiu atveju logika paprasta – jeigu sugebėjo vadovauti rajonui ar miestui, tai ir pasitraukęs iš šios tarnybos toks gabus žmogus neturėtų likti be darbo. O jeigu į mero kėdę žmogelis atsisėdo tik laimingai susiklosčius aplinkybėms (tokių atvejų, kai merai renkami derantis 4–5 partijoms ateityje tik daugės), tai ar privalo mokesčių mokėtojai jį visą likusį gyvenimą penėti? Nustatyti išimtis? Gal ir galima, tačiau patirtis rodo, kad laikui bėgant išimtys paverčiamos privalomais sprendimais. Pavyzdžiui, jeigu nuspręstume rentas skirti rajonų ar

litukus į merų rentos fondą. Teoriškai beveik kiekviena iš 60 savivaldybių turėtų planuoti rentas 8–10 buvusių merų. Sakysite, kad ne visiems merams reikės rentų. Neskubėkite garantuoti, net jeigu žinote, kad į 60 merų kastą pateko 8 milijonieriai ir dar 7 turintys daugiau nei po pusę milijono litų. Jie atsisakys rentos? Labai abejoju. Toli pavyzdžių ieškoti nereikia. Štai vienas iš praėjusios kadencijos merų milijonierių buvo įtartas negražiais darbeliais ir net laikinai pateko į belangę. Tikrai be reikalo sakoma, kad kalėjimas žmogų pakeičia. Per tris milijonus litų turto ir pinigėlių turėjęs meras buvo atleistas iš pareigų, tačiau dėl netobulų įstatymų

vietą taikėsi daugiau nei 10 kandidatų. Manau, kad daugelis šių kareivių svajojo tapti generolais, t. y. merais. Tačiau tapo tik vienas iš 283 kandidatų. Toks konkursas į taip menkai apmokamas pareigas! Apskritai gal ir vertėtų merams padidinti atlyginimus, tačiau tik tada, kai valstybė atkurs pensijų dydžius. Be to, būtina merų atlyginimo dydį susieti su konkrečiais veiklos rezultatais. Jeigu dirbi gerai – gauni maksimalų mero atlyginimą. Jeigu tavo savivaldybės gatvės duobėtos, kaip Kaune, o biudžete švilpauja skolos, tai džiaukis gavęs minimalų mero atlyginimą. O jeigu nepatinka – užleisk vietą sugebančiajam dirbti geriau.

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis

Administratorė

(8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Meilė Taraškevičienė

Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, SODIETĖ, BIČIŲ AVILYS Irma Dubovičienė

(8 5) 210 0112

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys

(8 5) 210 0090

SVEIKATA Meilė Jančorienė

(8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė

(8 5) 210 0044

ŠEŠTADIENIS Nijolė Baronienė

(8 5) 210 0035

PRIEBLANDOS Vismantas Žuklevičius

(8 5) 210 0042

Dizaineriai

(8 5) 210 0113

Fotokorespondentas

(8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI: KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524 Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043 Saulius Tvirbutas 8 655 38 128 PANEVĖŽYS Vida Tavorienė

8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė

(8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJA Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281. El. paštas redakcija@krastospauda.lt. SKELBIMAI PRIIMAMI: Vilniuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukštas), LT-08105, nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 2421281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090. Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spausdina UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Ofsetinė spauda. 8 sp. lankai. Tiražas 30 042 egz. Indeksas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr.657. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova Administratorė

(8 5) 210 0110

Reklama pardavimai@krastospauda.lt Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060 Buhalterija (8 5) 210 0045 Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110 Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070


2011 m. gegužės 28 d. • Nr. 42 (9061) Valstiečių laikraštis

Sveikata

5

Ar dar rasime miestelyje slaugytoją? Rasa Anžimaitė Net ir per šventinius renginius – proziški klausimai apie sunkią kasdienę rutiną ir menką atlygį. Apie šiuos skaudulius ne kartą kalbėta per Tarptautinės slaugytojų dienos minėjimą, kuris gegužės 12-ąją prasidėjo šv. Mišiomis sostinės arkikatedroje, o vėliau tęsėsi iškilmingomis konferencijomis Vilniuje ir Kaune.

Senai profesijai – aukšti reikalavimai Pasaulio slaugytojai savo profesinę šventę – Tarptautinę slaugytojų dieną (nuo 1899 iki 1965 m. minėta kaip gailestingųjų seserų diena) – kasmet pažymi gegužės 12-ąją. Tarptautinė slaugytojų taryba 2011-ųjų tema paskelbė šūkį „Mažinkime atskirtį: didinkime prieinamumą ir lygiateisiškumą“. Tad svečių sveikinimai ir slaugos specialistų pasisakymai sukosi apie šią temą primindami niūroką realybę. Ir Seimo nariai, ir Sveikatos apsaugos ministerijos, ir sveikatos mokymų įstaigų atstovai ragino baigti šnekėti lozungais, kad slaugos specialistai – šalies aukso fondas, tačiau realiai mažai kas daroma, kad didėtų atlyginimai ar būtų užtikrinama daugiau socialinių garantijų. Dabar reikalavimai šiai profesijai dideli. Bendrosios praktikos slaugytojas kaime ar atokiame miestelyje – tai visų

pirma nedidelės bendruomenės gyvybingumo garantas. Paprastai slaugytojos profesiją pasirenka moterys – tai ne tik medicinos sesuo, kuri slaugo sergantįjį ir vykdo gydytojo nurodymus, bet ir daug platesnio profilio specialistas ar specialistė, turinti klinikinės slaugos, psichologijos, vadybos, socialinių bei pedagogikos žinių, be to, pašaukimą padėti, užjausti. Minėtos specialybės diplomas, įgytas aukštojoje mokykloje, suteikia teisę dirbti slaugytoju ir Europos Sąjungos (ES) šalyse. Ja mūsų šalies medicinos personalas gana aktyviai naudojasi.

Emigrantus suskaičiuoti sunku Kiek gydytojų ir slaugytojų pastaruoju metu, ypač atsivėrus Vokietijos ir Austrijos rinkai, emigruoja iš Lietuvos, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) statistikos neturi. Vis dėlto valdininkai pastebi, kad medikų emigracija iš galimos trumpalaikės jau virsta ilgalaike arba visiškai be kelio atgal ir labai priklauso nuo bendros ekonominės situacijos. Suskaičiuoti išvykstančias slaugytojas, kurios dažnai per agentūras arba pagal skelbimus važiuoja slaugyti ligonių ar senukų, neįmanoma, nes tokiam darbui licencijų ir pažymų nereikia. O gydytojai be pažymos užsienyje pagal specialybę įsidarbinti negali. Manoma, kad slaugos emigrantes galima skaičiuoti tūkstančiais. Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentės Danutės Margelienės duomenimis, prieš dešimt metų

Slaugytojos užsienyje turi padėjėjų, mūsų vadinamų sanitarais, kurių Lietuvos gydymo įstaigose beveik neliko. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Lietuvoje darbavosi apie 38 tūkst. slaugytojų, o dabar jų telikę apie 18 tūkstančių. SAM duomenys dar gana optimistiški: 100 tūkst. Lietuvos gyventojų tenka 743 slaugytojai, Latvijoje – 547, Estijoje – 655, ES vidutiniškai – 727 slaugytojai. Tad pagal oficialią statistiką Lietuvoje šiuo metu slaugos paslaugas teikia 24 tūkst. slaugos specialistų, iš jų sveikatos sistemoje dirba apie 22 tūkst., o socialinės apsaugos ir darbo, švietimo ir mokslo, krašto apsaugos bei vidaus reikalų sistemose – dar apie 3 tūkst. Vis dėlto kyla abejonių, ar minėti oficialūs skaičiai nėra pernelyg pasenę, nes ligoninių ir slaugos įstaigų palatose vyrauja daug liūdnesnis vaizdas. Štai renginyje dalyvavusios sveikos gyvensenos iniciatyvų įkvepėjos Jūratės Kulberkienės teigimu, jei viskas klostysis taip, kaip ligi šiol, greitai nebeliks, kam slaugyti Lietuvos žmonių. Užsienyje ligoninėje slaugytoja tenka vos ne kiekvienam ligoniui, o pas mus budi vos dvi visame nemažame skyriuje. Be to, slaugytojos užsienyje turi padėjėjų, mūsų vadinamų sanitarais, kurių Lietuvos gydymo įstaigose beveik neliko. Optimalus slaugytojų ir gydytojų santykis turėtų būti 2:1, o štai Skandinavijoje vienam gydytojui tenka net 3,5 slaugytojos, jų poreikis ir kitur yra didelis.

Trauka – didžiulis atlyginimų skirtumas J.Kulberkienės nuomone, pagrindinė priežastis, dėl kurios slaugės ir kitas medicinos personalas kraunasi lagaminus, – didžiulis atlyginimų skirtumas. Svečiose šalyse net ir nedideliuose miesteliuose slaugytojai, ką jau kalbėti apie gydytojus, sulaukia ypatingos pagarbos ir materialinio įvertinimo. Štai Vokietijoje gydytojui, priklausomai nuo kvalifikacijos, mokama 60–100 tūkstančių eurų, slaugytojui – 30–40 tūkst. eurų per metus. Vidutinis mėnesinis slaugytojo atlyginimas Lietuvoje siekia apie 1,5 tūkst. litų, o Vokietijoje – 8–11,5 tūkst. litų. Pas mus tokia alga – tik svajonė. Anot jos, natūralus nepasitenkinimas kyla ir dėl didelio, nereglamentuoto darbo krūvio. Be to, visuomenėje dar gaji samprata, kad slaugė – tai vos ne „gydytojo tarnaitė“. Tai žeidžia šiuolaikinio slaugos specialisto statusą. Štai viena slaugytojų, kuri per agentūrą įsidarbino Norvegijoje, teigė, kad dirbti Lietuvoje nemato perspektyvų, nors slaugytojų jau ima trūkti. „Į rajonus

Jūratė Kulberkienė: „Slaugos specialistams nedelsiant reikia kelti atlyginimus ir gerinti darbo sąlygas.“ jaunos specialistės nevyksta. Darbo sąlygos blogėja, o atlyginimai nekyla ir niekas nežada keistis“, – sakė ji. O lietuvių išsilavinimas atitinka norvegų poreikius, darbdaviai giria lietuvaičių darbštumą, nuovokumą. Slaugytojų, kaip ir gydytojų, Norvegijoje labai trūksta. Tai lemia visuomenės senėjimas, teigiamas požiūris į pagyvenusį žmogų ir ilgesnė nei pas mus vidutinė gyvenimo trukmė: vyrai gyvena vidutiniškai 76 metus, moterys – 4–6 metais ilgiau. Čia kiekvieno garbaus amžiaus žmogaus sveikatos priežiūra rūpinasi medicinos specialistas, sveikatos apsaugai didelį dėmesį skiria valstybė – šalyje 100 tūkst. gyventojų tenka net 2,5 tūkst. gydytojų.

Už mokslus moka patys J.Kulberkienė primena, kad dauguma slaugos mokslus studijuojančių studentų patys moka už studijas, tad įdėtą kapitalą reikia susigrąžinti. Dirbant Lietuvoje tai neįmanoma, dėl to nemažai absolventų išvyksta dirbti į Skandinavijos ar ES šalis. Jaunus specialistus vilioja ne tik didesni atlyginimai, bet ir tai, kad ten žmogaus darbas ypač vertinamas, laikomasi darbo valandų, turiningesnis poilsis.

Vilioja nepriekaištinga reputacija Tarptautinis klinikų tinklas „Novoye zreniye“ prieš metus atidarė savo filialą Vilniuje. Klinika „Novoye zreniye“ Europoje žinoma kaip nepriekaištingą reputaciją turinti gydymo įstaiga, prieinamomis kainomis teikianti oftalmologinę pagalbą. Daugiau kaip šešiolika metų klinikos „Novoye zreniye“ gydytojai sėkmingai padeda pacientams džiaugtis idealiu regėjimu, taip pagerinama jų gyvenimo kokybė. Per visus klinikų „Novoye zreniye“ veiklos metus atlikta apie 100 000 akių operacijų, trečdalis jų – pacientams iš užsienio, pavyzdžiui, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, JAE. Jau metus tokią galimybę turi ir vilniečiai. Pavyzdžiui, regėjimo korekcija lazeriu vokiška naujausios kartos įranga kainuoja nuo 777 litų. Tai Lietuvoje visiškai nauja kaina už korekciją lazeriu. Be to, klinika „Novoye zreniye“ yra sudariusi sutartis su teritorinėmis Vilniaus ir Alytaus ligonių kasomis. Išsamesnę informaciją apie medicininių paslaugų kompensavimą galima rasti klinikos interneto svetainėje.

Klinikoje „Novoye zreniye“ teikiamos visos oftalmologinės paslaugos įvairaus amžiaus žmonėms. Tai labai tiksli diagnostika (kiekvienam pacientui atliekami išsamūs regėjimo sistemos diagnostiniai tyrimai, kurie ne tik leidžia nustatyti refrakcijos pažeidimus bei tiksliai įvardyti diagnozę, bet ir įsitikinti, kad nėra jokių kliūčių lazerinei korekcijai atlikti), regėjimo korekcija lazeriu, lazerinė chirurgija. Lazerinė regėjimo korekcija yra viena populiariausių procedūrų šiuolaikinėje oftalmologijoje. Kiekvienais metais pasaulyje jų atliekama dešimtys milijonų. Taip pat naujos ir veiksmingos kataraktos, glaukomos ir tinklainės ligų gydymo technologijos, vaikų akių ligų gydymas ir daugelis kitų veiksmingų priemonių regėjimo problemoms spręsti. Bene svarbiausias aspektas nepriekaištingam rezultatui – tinkamai parinktas lazerinės regėjimo korekcijos metodas. Klinikų „Novoye zreniye“ specialistai viena efektyviausių ir saugiausių laiko eksimerinę-lazerinę korekciją, kuriai priskiriami LASIK ir REIKZ metodai. Abu šie metodai padeda pasiekti nepriekaištingų lazerinės korekcijos rezultatų. Lazerinė regėjimo korekcija atliekama vidiniuose

akies ragenos sluoksniuose ir leidžia pasiekti stabilų efektą bei, kiek įmanoma, maksimalų regėjimą pacientui. Klinikoje taikomos pažangiausios technologijos, naudojami naujausios

kartos vokiški ir japoniški prietaisai, kurie užtikrina aukščiausią kokybę ir saugumą. Klinikos vadovybė atnaujina ir keičia įrangą kartą per trejus metus.

Šokėjas A.Butkus savo akis patikejo klinikos „Novoye zreniye“ specialistams. „Novoye zreniye“ archyvo nuotrauka

„Sveikatos reforma ir sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacija Lietuvoje vyksta jau daugiau kaip du dešimtmečius. Daugelis slaugytojų per tą laiką išsimokslino, įgijo universitetų ir kolegijų diplomus, tačiau kad keistųsi šios profesijos prestižas, gerėtų darbo sąlygos ir užmokestis, deja, nesijaučia“, – teigia J.Kulberkienė. Vilniuje konferencijoje buvo minimi ir konkretūs pavyzdžiai iš kasdienės rutinos – ar gali viena slaugytoja naktinėje pamainoje, pavyzdžiui, gerontologijos skyriuje teikti normalias paslaugas 90 pacientų. O Jungtinėje Karalystėje slaugytojos vidutiniškai prižiūri po 6–7 ligonius, dirba slaugytojų padėjėjai, maisto tarnybos, o slaugytojams patikima daugelis darbų, kuriuos pas mus atlieka gydytojai. Tokių sąlygų ir pasitikėjimo, matyt, dar teks ilgai laukti. Greičiausiai iki tol, kol šalies duris uždarys paskutinė jaunųjų diplomuotų slaugytojų karta. Konferencijoje sveikatos mokslų specialistai minėjo, kad slaugos specialistų profesija nėra madinga, tačiau švelni ir kilni. Už tokį pasiaukojimą kelios dešimtys seselių buvo apdovanotos garbės ženklais ir garbės raštais. Klinikoje „Novoye zreniye“ dirbantys specialistai turi didžiulę patirtį, jie nuolat kelia savo kvalifikaciją ir įsisavina naujausias metodikas geriausiose Japonijos, Vokietijos, JAV, Rusijos klinikose. Visi chirurgai turi sertifikatus dirbti Europos Sąjungoje. Daugelis jų – medicinos mokslų daktarai arba rengiasi ginti disertacijas. Ilgametė gydytojų patirtis padeda užtikrinti puikų rezultatą. Geranoriškas personalo požiūris, jaukus interjeras ir šiltos arbatos puodelis padeda pacientui atsipalaiduoti ir pasijusti kaip svečiuose pas gerus draugus. Puiki paciento nuotaika ir tiksli diagnozė – pirmas ir svarbiausias žingsnis visaverčio regėjimo link. Šiuolaikinė geriausia JAV, Europos ir Japonijos gamintojų diagnostinė įranga leidžia greitai ir tiksliai nustatyti paciento problemas, paskirti optimalų gydymo būdą. Atvykę į kliniką „Novoye zreniye“ galite būti tikri, kad Jūsų akimis pasirūpins profesionalai. Čia užtikrinamas diagnostikos tikslumas, stabilus rezultatas ir visiškas saugumas. Atminkite, kad žmogaus regėjimą galima atkurti tik laiku kreipiantis į patyrusius specialistus. Klinika „Novoye zreniye“ įsikūrusi pačiame Vilniaus senamiesčio centre. Pacientų patogumui įrengta nemokama saugoma automobilių stovėjimo aikštelė.

(Užs. 336)


6

2011 m. gegužės 28 d. • Nr. 42 (9061) Valstiečių laikraštis

Sveikata

Insulinas – natūrali pagalba organizmui

Įspės apie kofeino kiekį

Anksčiau žmonėms žinia, kad jie serga cukriniu diabetu, reikšdavo ne ką kita, o mirties nuosprendį. Kol nebuvo atrastas gydymas insulinu, ši pavojinga liga per itin trumpą laiką nusinešdavo sergančiojo gyvybę. Tuomet ligonio gyvenimą geriausiu atveju pavykdavo pratęsti vos keleriais metais. Šiais laikais kovai su cukriniu diabetu pasitelkiamos pažangiausios priemonės. Jeigu sergantysis domisi savo būkle ir bendradarbiauja su medikais, gali ir toliau gyventi sau įprastu ritmu.

Kai baimė protą aptemdo Normuotas fizinis krūvis, antsvorio nebuvimas, tinkama mityba – atskirais atvejais tokios priežiūros gali užtekti, kad kai kuriems diabetu sergantiems pacientams gydymo medikamentais neprireiktų. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Mokslininkai įrodė, kad normalus kūno svoris, vidutinis fizinis aktyvumas ir dėmesys savo sveikatai gali užkirsti kelią 2 tipo diabetui išsivystyti. Normuotas fizinis krūvis, antsvorio nebuvimas, tinkama mityba – atskirais atvejais tokios priežiūros gali užtekti, kad kai kuriems diabetu sergantiems pacientams gydymo medikamentais neprireiktų. „Norint suvaldyti diabetą, yra be galo svarbūs vaistai, kuriuos skiria gydytojas, ypač – natūraliai organizme gaminamas insulinas. Jis ir šiandien yra vienintelis medikamentas, galintis išgelbėti paciento gyvybę, kai geriamieji vaistai nebeduoda reikiamo efekto“, – teigė A.Sirutavičienė. Pasak gydytojos, intensyvi insulino terapija visada taikoma sergant 1 tipo cukriniu diabetu. Sergantiems 2 tipo diabetu pradėti gydytis insulinu reikėtų tada, kai nepakankamai efektyviai veikia geriamieji vaistai, t. y. jais nepavyksta normalizuoti cukraus kiekio kraujyje. Ligonio nerimą pereinant nuo tablečių prie insulino injekcijų dažnai lemia kelios priežastys. Pirmiausia – injekcijų

baimė. Visi prisimename filmuką apie begemotą, kuris bijojo skiepų... Iš pirmo žvilgsnio jis gali atrodyti juokingai, tačiau daugeliui suaugusių žmonių toks jausmas taip pat nesvetimas. Antra, palyginus su tabletėmis, kurios veikia švelniai, tolygiai ir skirtingą laiką, insulinas greitai ir efektyviai sumažina cukraus kiekį kraujyje. Todėl sergančiojo pojūčiai vartojant tabletes ir insuliną gali skirtis. Adekvati insulino dozė parenkama kiekvienam pacientui individualiai, įvertinant jo mitybos režimą. „Labai daug žmonių, iš pradžių bijojusių šio preparato, vėliau džiaugėsi, kad susileidus insulino, savijauta pagerėja, sumažėja kojų skausmai, padidėja darbingumas. Insulino naudojimas ne apriboja žmogų, o tik jį įpareigoja, – pasakojo A.Sirutavičienė. – Ankstyvosiose ligos stadijose pacientai dažnai nejaučia jokių negalavimų. Cukrinis diabetas paprastai diagnozuojamas jau atsiradus jo sukeltoms komplikacijoms: regėjimo pablogėjimui, kojų skausmams, inkstų veiklos sutrikimams. Todėl labai norėčiau paraginti pacientus nuolat tirtis cukraus kiekį kraujyje.“

Nuo ligonio – iki profesoriaus Mūsų minėtas Jonas, susirgęs rimta liga, ilgai nesiryžo užsiimti savikontrole. Tai sveika bei saikinga mityba, fiziniai pratimai, rūkymo ir alkoholio vartojimo atsisakymas, sistemingi vizitai pas gydytojus, kurie nustato gliukozės, cholesterolio kiekius kraujyje, pamatuoja kraujo spaudimą. Deja, gydytojai mūsų šalyje, priiminėdami ligonį po ligonio, fiziškai negali skirti pakankamai laiko ne tik paciento fizinei sveikatai, bet ir jo psichinei būklei įvertinti. Jonui palengvėjo, kai jis apsilankė savo rajono diabetikų klube. Bendraudamas su sergančiaisiais ta pačia liga, jis pagaliau „apsišvietė“, jį persekiojusios baimės pamažu dingo. Šiandien jis drąsiai gydosi gydytojo pasiūlytu mišraus veikimo insulinu, sudarytu iš greitai ir ilgai veikiančių insulinų. Ir daugeliui kaip paslaptį pakužda: „Brolyti mielas, jei ne cukraligė, aš ir toliau kilnočiau stikliuką ir linkėčiau visiems sveikatos, o dabar kaip medicinos profesorius kitiems galiu paaiškinti, kas yra sveikata.“

(Užs. 363)

Penkiasdešimtmetis Jonas, nevengiantis ir taurelę pakelti, iš gydytojos endokrinologės išgirdęs, kad serga 2 tipo cukriniu diabetu, ilgai ignoravo šią žinią. O paskui puolė į neviltį. Paskirto insulino nesileido, vadino jį narkotiku. Esą jeigu pripras, ką darys vėliau. Sugėdintas giminių, kad nieko neišmano, įniko į medicininę literatūrą, tačiau jos prisiskaitęs susierzino dar labiau. Esą visi lyg susitarę gieda vieną giesmę. Nerimavo ilgokai, klausydamas nuogirdų, bet ne sveiko proto, kol ėmė temti akyse, kankino troškulys, skaudėjo visur ir viską, o apatija privertė atsiriboti nuo žmonių ir užsidaryti savyje. Cukrinis diabetas – tai liga, kai kasa išskiria mažiau insulino arba jo poveikis pasikeičia, dėl to kraujyje padaugėja gliukozės. Šiuolaikinė medicina pripažįsta, kad diabetas nėra visiškai išgydoma liga, tačiau tinkamai ją valdant pacientas gali išvengti pavojingų komplikacijų ir gyventi visavertį gyvenimą. Gydytoja endokrinologė Aušra Sirutavičienė teigė, kad pirmiausia sergantiesiems cukriniu diabetu reikia atsikratyti žalingų įpročių – rūkymo, alkoholio vartojimo – ir laikytis tinkamos dietos. Būtina išsiugdyti sveikos mitybos įpročius – valgyti saikingai ir subalansuotus maisto produktus.

Ženklinant daug kofeino turinčius gėrimus ir maisto produktus turės būti pateikiama rekomendacija jų nevartoti jautriems vartotojams. Toks reikalavimas numatytas sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio įsakyme, pakeičiančiame Lietuvos higienos normą HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“. Kofeinas vis dažniau naudojamas maisto produktų gamyboje. Vienas populiariausių daug kofeino turinčių maisto produktų pavyzdžių − energiniai gėrimai. Lietuvos higienos normoje HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ nustatyta, kad ženklinant daugiau kaip 150 mg/l kofeino turinčius gėrimus, etiketėse turi būti užrašas „Turi daug kofeino“. Po šio užrašo nurodomas kofeino kiekis mg/100 ml.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Kofeino poveikiui jautriems vaikams didesni šios medžiagos kiekiai gali sukelti laikinus elgesio pakitimus, nėščioms moterims gali padidėti savaiminio persileidimo rizika arba gimti per mažos kūno masės kūdikis. Siekiant užtikrinti aukštą šių jautrių vartotojų apsaugos lygį, Lietuvos higienos norma „Maisto produktų ženklinimas“ keičiama ir nustatomi papildomi daug kofeino turinčių gėrimų ir maisto produktų, į kuriuos įdėta kofeino, ženklinimo reikalavimai. Gėrimų, turinčių daugiau kaip 150 mg/l kofeino, etiketėse turės būti pateikiamas užrašas „Daug kofeino. Nerekomenduojama vaikams ir nėščioms moterims.“ Šis užrašas turės būti tame pačiame regėjimo lauke kaip ir gėrimo pavadinimas, po užrašo skliausteliuose nurodomas kofeino kiekis mg/100 ml. Kitų maisto produktų, į kuriuos kofeino įdėta mitybos ar fiziologiniu tikslu, etiketėse turės būti užrašas „Įdėta kofeino. Nerekomenduojama vaikams ir nėščioms moterims.“ Šis užrašas nurodomas tame pačiame regėjimo lauke kaip ir produkto pavadinimas, po užrašo skliausteliuose nurodomas kofeino kiekis mg/100 g arba 100 ml. Maisto papildų etiketėse nurodomas kofeino kiekis, tenkantis maisto papildo kiekiui, kurį rekomenduojama suvartoti per parą. Šie reikalavimai nebus taikomi kavai, arbatai ir jų pagrindu pagamintiems gėrimams. (Palyginimui: 200 ml kavos aparatu virtos kavos yra 115–175 mg kofeino, 60 ml espreso kavos – apie 100 mg kofeino, 200 ml juodos arbatos – 60 mg, o žaliosios arbatos – 40 mg kofeino.) Priimtas sveikatos apsaugos ministro įsakymas įsigalioja 2011 m. lapkričio 1 d. Įsakyme numatytas pereinamasis laikotarpis, kad maisto produktų tiekėjai galėtų pasiruošti reikalavimams įgyvendinti. SAM, VL inf.


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis Kas nenužudė Mios?

Nenumintais keliais į Jordaniją

Nuolat į viešumą iškylantys skandalai ir asmeninio gyvenimo peripetijos kaip nieką kitą turėjo užgrūdinti dainininkę, laidų vedėją, o dabar ir aktore tapusią 27-erių Viliją Pilibaitytę-Mią.

Mėgstančiuosius keliauti labiausiai žavi tai, kad vos po kelių valandų skrydžio prieš akis atsiveria visiškai kitas pasaulis. O jei svečioje šalyje laukia nepakartojami įspūdžiai, ar gali būti dar geriau?

Meilė Jančorienė

Nijolė Baronienė

11 p.

19 p.

Sodyba Svajonė – gyventi pelkėje Romantiškos sielos ūkininkas puoselėja viltį įsikurti gamtoje, kuo toliau nuo triukšmo. Nijolė Petrošiūtė

Mažos moliūgų auginimo paslaptys

Moliūgai, aguročiai, cukinijos, patisonai – visos šios vaisinės daržovės priklauso moliūginių šeimai ir mėgsta šilumą, trąšias purias dirvas, reguliarų laistymą. Tai žino visi augintojai. Tačiau kodėl toli gražu ne visada pavyksta užauginti gerą derlių? Janina Augulytė

8 p.

7 p.

Bičių avilys Ukmergės bičiulių šeima

Bitininkystės aistra užtikrino dabartį ir ateitį Bitininko ūkyje bitės nektarą neša į tūkstantį avilių, kurie išskirstyti penkiuose šalies rajonuose.

Šiemet savo penkiasdešimtmetį pasitinkanti bitininkų draugija gyvena pagal principą, kad rimtą praktinę veiklą reikia derinti su malonumu.

Irma Dubovičienė

Irma Dubovičienė

23 p.

25 p.


Valstiečių laikraštis 2011 05 28