Issuu on Google+

2011 m. gegužės 21 d., šeštadienis • Nr. 40 (9059) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Trys ar ne trys milijonai?

Žalgiriečiai susišlavė visus titulus

Per savaitgalį surašymo duomenys pasipildė maždaug puse milijono žmonių. Tarsi kas nors iš aukščiausiųjų šalies pareigūnų Statistikos departamente būtų trinktelėjęs kumščiu į stalą ir pareikalavęs: užteks virkauti, kad Lietuva baigia išsivaikščioti.

Laimėjęs finalinę seriją 4:1, Kauno „Žalgiris“ tryliktą kartą tapo šalies čempionu. Penktosiose finalo rungtynėse „Žalgiris“ namuose 95:69 sutriuškino praėjusių metų nugalėtojo titulą gynusį Vilniaus „Lietuvos rytą“ ir pergalingai baigė didžiojo finalo varžybas.

Apie tai – 4 p.

Apie tai – 22 p.

Šiandien VL su priedu

Šeštadienis • Aktorius Arūnas Sakalauskas, vaidindamas apšviestoje teatro scenoje ir žvelgdamas į salėje sėdinčius žiūrovus, mąsto apie tai, kad teatras ir realus gyvenimas – neatskiriami, kad mes visi – labai panašūs, nes mus valdo tie patys troškimai ir jausmai.

Mažiau šalyje gyventojų – gal mažiau reikia ir valdžios Lietuvoje sparčiai mažėjant gyventojų, kol kas tik žodžiais karpomos valstybės aparato išlaidos. Kur vis dėlto šalis galėtų sutaupyti, o kur gyventojams vėl gali tekti veržtis diržus? Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Sodyba • Adelė ir Jonas Miškiniai prieš trisdešimt penkerius metus pirmi gyvenvietėje bulvių ir daržovių lysves pavertė žydinčia oaze.

Sveikata • Atgijusi gamta kviečia ne tik pasėdėti ant švelnaus žolės kilimėlio ir pasigrožėti pavasariniais žiedais, bet ir daugiau pajudėti.

Po Saulėlydžio komisijos sprendimų valdininkų nesumažėjo, panaikinta tik apie 3 tūkst. laisvų etatų, kurie ir iki tol nebuvo užimti.

Raimundo Šuikos nuotrauka

jų pagamintus patiekalus laikėme tradiciniu lietuvišku maistu, tačiau dabar bulvių vietą vis dažniau užima ryžiai.

Slapta prekyba žmonėmis klesti Albinas Čaplikas VL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Teismą pasiekiančios bylos dėl prekybos žmonėmis tėra nedidelė matoma milžiniško ledkalnio viršūnė – tikrasis šio organizuoto nusikaltimo mastas stulbina. Oficialiai per metus Lietuvoje nustatomi tik keli ar keliolika prekybos žmonėmis atvejų,

Trečiadienį VL su priedais: Ūkininkų žinios Tėviškės šviesa

tačiau nevyriausybinės organizacijos skambina pavojaus varpais ir tikina, kad prekyba žmonėmis klesti. Šie teiginiai daugelį šokiruoja, atrodo neįtikėtini, tačiau tokia yra skaudi realybė – įvairių šalių legaliuose ar nelegaliuose viešnamiuose tarnauja šimtai ar net tūkstančiai parduotų jaunų merginų iš Lietuvos. Nukelta į 3 p.

• Nuo senų laikų bulves ir iš

(Užs. 170)


2

2011 m. gegužės 21 d. • Nr. 40 (9059) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Mažiau šalyje gyventojų – gal mažiau reikia ir valdžios

Lietuvoje Seimo narių skaičius, atsižvelgiant į išankstinius surašymo duomenis, galėtų sumažėti nebent keliais Raimundo Šuikos nuotrauka parlamentarais, bet tikrai ne ketvirtadaliu ar penktadaliu.

Gediminas Stanišauskas VL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Premjeras Andrius Kubilius neseniai pasigyrė, kad Europos Komisija šiemet Lietuvai prognozuoja didžiausią ekonominį augimą Europos Sąjungoje, tačiau kartu jis begėdiškai nutylėjo, kad Lietuva šiemet bus ir viena labiausiai prasiskolinusių ES šalių, atsižvelgiant į valstybės skolą, tenkančią vienam gyventojui, kurių katastrofiškai kasmet mažėja. Taigi pradėti taupyti gali tekti ir valdžiai.

Ar reikia tiek parlamentarų? Surašymo duomenys, pagal kuriuos Lietuvoje liko tik 3,05 mln. gyventojų, paakino politikus vėl prabilti apie Seimo narių mažinimą. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas pritartų tokiam sprendimui, bet abejoja, ar Seimas pats kirs šaką, ant kurios sėdi. „Reikėtų keisti Konstituciją, kurioje aiškiai įvardijamas Seimo narių skaičius – 141, – kalbėjo K.Glaveckas. – Už Konstitucijos pakeitimą reikėtų balsuoti du kartus, kartą darant pusės metų pertrauką. Sumažinimui reikėtų gauti bent jau dviejų trečdalių (94

parlamentarų) Seimo narių pritarimą ir tai, mano galva, nelabai realu.“ Seimo narių mažinimui nepritaria Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vadovas Vytautas Kurpuvesas: „Jei sumažės Seimo narių, sumažės ir narių skaičius komitetuose ir darbas bus šiek tiek sunkesnis.“ Jo nuomone, sumažėjus gyventojų skaičiui, reikėtų pirmiausia mažinti tiesiogiai juos aptarnaujančių valdininkų skaičių.

Savivaldybėse politikų krūviai nevienodi Gyventojų mažėjimas jau padarė įtaką savivaldybių politikams. Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. liepos 1 d. Lietuvoje buvo 3,29 mln. gyventojų. Būtent pagal šiuos duomenis Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šiemet paskirstė savivaldybių taryboms mandatus. „Jau kuris laikas atskirose savivaldybėse mandatų skaičius mažėja, nes

mažėja gyventojų“, – aiškino VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Šiemet savivaldybėse išdalyta 24 mandatais mažiau nei 2007 m. rinkimuose. Net 6 tarybos narių neteko Neringa, po 4 – Birštono, Ignalinos,

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt. Pirma reikėjo grąžinti nusavintas pensijas

50 proc.

Dar vienas valdžios akibrokštas žmonėms

Pilnatis. Saulė teka 5.04, leidžiasi 21.29.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Rietavo ir Zarasų savivaldybės, po 2 – Šiaulių rajono ir Tauragės savivaldybės. „Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos rajone gyventojų daugėjo, ši savival-

Šiuo metu valstybės skolą sudaro 42,2 mlrd. Lt, arba ji yra beveik tris kartus didesnė nei 2008 m. (17,3 mlrd. Lt).

Ką manote apie jau didinamas valdininkų algas?

Krizė jau iš tiesų pasibaigė

„Jau kuris laikas atskirose savivaldybėse mandatų skaičius mažėja, nes mažėja gyventojų“, – aiškino VRK pirmininkas Z.Vaigauskas.

į išankstinius surašymo duomenis, „galėtų sumažėti nebent keliais parlamentarais, bet tikrai ne ketvirtadaliu ar penktadaliu“. „Paprastai vadovaujamasi XX amžiaus praktika, kai politikų skaičius nustatomas ištraukiant kubinę šaknį iš gyventojų skaičiaus“, – sakė Z.Vaigauskas. Kitaip tariant, jei 1 mln. gyventojų valstybėje (kuri parlamente turi 100 narių ir iš kurių vienas atstovauja iki 10 tūkst. gyventojų interesams) piliečių netikėtai sumažėtų 80 tūkst., tai formaliai būtų laikoma, kad jų sumažėjo tik 20 tūkst. Tad parlamentas sumažėtų 2 nariais (iki 98). VRK pirmininkas akcentuoja, kad gyventojų sumažėjimas labiausiai pakoreguotų balsavimo aktyvumo rodiklį, kuris šiemet turėjo būti gerokai aukštesnis. „Formaliai rinkėjų gyvena mažiau, bet mes rėmėmės Statistikos departamento duomenimis“, – paaiškino Z.Vaigauskas. Seimo narys K. Glaveckas neatmeta galimybės, kad surašymo duomenys leis politikams manipuliuoti statistika mėginant įteigti, neva didėja BVP vienam gyventojui (nors iš tiesų jis didės dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus) ir tai esą lemia ekonominės situacijos gerėjimą. „Tarp politikų gali pasitaikyti panašių vertinimų, bet bent jau man toks noras ciniškai kalbėti niekada nekils“, – teigė K.Glaveckas. Atsitiktinumas ar ne, bet trečiadienį per Vyriausybės valandą premjeras A.Kubilius gyrėsi, kad Europos Komisija šiemet Lietuvai prognozuoja didžiausią ekonominį augimą ES, tačiau kartu premjeras begėdiškai nutylėjo, kad Lietuva šiemet bus ir viena labiausiai prasiskolinusių ES šalių, atsižvelgiant į valstybės skolą, tenkančią vienam gyventojui.

43 proc. 7 proc.

dybė gavo du papildomus mandatus“, – aiškino Z.Vaigauskas. Šiuo metu daugiausia rinkėjų atstovauja vienas Vilniaus ar Kauno miestų savivaldybės narys, kuriam tenka nuo 4 563 iki 8 726 rinkėjų. Mažiausiai apkrauti yra Neringos, Rietavo, Pagėgių, Kazlų Rūdos, Kalvarijos ir Birštono politikai, kuriems vidutiniškai tenka nuo 236 iki 529 rinkėjų.

Vadovaujamasi sena praktika

Šiandien

Rytoj

Poryt

Dieną: +21 +26°

Dieną: +22 +27

Dieną: +15 +20°

Naktį: +8 +13°

Naktį: +7 +12°

Naktį: +7 +12°

Šiandien vietomis trumpai palis, galima perkūnija. Vėjas nepastovios krypties, 4–9 m/s. Temperatūra naktį 8–13, dieną 21–26, pajūryje 16–19 laipsnių šilumos. Sekmadienį dieną kai kur trumpai palis. Vėjas pietinių krypčių, 4–9 m/s. Temperatūra naktį 7–12, dieną 22– 27, pajūryje 17–20 laipsnių šilumos. Nuo pirmadienio laukiamos orų permainos. Per Lietuvą slenkantys frontiniai debesys pirmadienį į šalį atgabens lietaus, vietomis su perkūnijomis. Naktį temperatūra kažin ar nukris žemiau 10 laipsnių šilumos, tačiau dieną bus jau vėsiau, bet gana šilta – 15-20 laipsnių šilumos. Antradienį trumpam stiprėjant aukštesnio slėgio laukui, lietaus nežadama.

Ieva Nariūnaitė

VRK pirmininkas pabrėžė, kad „mažesnis politikų skaičius dar nereiškia, kad jie geriau atstovaus rinkėjų interesams“. „Praktika rodo, kad kuo didesnė valstybė, tuo pigiau jai kainuoja išlaikyti valdžią, – kalbėjo Z.Vaigauskas. – Tarkime, Estijos parlamente yra 100 narių, Latvijos, kurioje yra beveik 2 mln. rinkėjų, Seime dirba 101 parlamentaras.“ Pasak VRK vadovo, Lietuvoje Seimo narių skaičius, atsižvelgiant

Šiuo metu valstybės skolą sudaro 42,2 mlrd. Lt, arba ji yra beveik tris kartus didesnė nei 2008 m. (17,3 mlrd. Lt).

nasi, atėjo laikas antrai atleidimų bangai“, – sakė K.Glaveckas.

Tarnautojų armija per didelė Šiuo metu Lietuvoje yra 72,9 tūkst. valstybės tarnautojų, neskaitant bibliotekininkų, medikų ir kitų biudžetininkų. Vienam valdininkui tenka apie 40 piliečių. Vidaus reikalų ministerijai pavaldaus Valstybės tarnybos departamento direktorė Laima Tuleikienė tikino, kad neturi vienareikšmio atsakymo, ar reikėtų atleisti dalį valdininkų atsižvelgiant į tai, kiek sumažėjo šalyje gyventojų. „Nei pritariu, nei nepritariu, nes tai nėra paviršutiniškas klausimas. Juolab kad valdininkų pastaraisiais metais šiek tiek mažėjo“, – sakė L.Tuleikienė. Lietuvos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininkės pavaduotoja Rima Kisielienė „Valstiečių laikraščiui“ pripažino, kad kai kuriose institucijose dirba per daug valstybės tarnautojų. „Akivaizdu, kad per daug yra muitininkų, mokesčių inspekcijoje tarnautojų irgi dirba per daug, todėl, jei mažėja gyventojų, turėtų mažėti ir valstybės tarnautojų“, – neabejoja R.Kisielienė.

Pakaktų perpus mažiau Seimo narių Grasilda Makarevičienė, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė

Seime visiškai pakaktų 71 parlamentaro, nes iš dabartinių 141 vis tiek paprastai tik maždaug pusė dalyvauja posėdžiuose. Nedidelei Lietuvai, ypač kai taip sumažėjo gyventojų, užtektų ir pusės Seimo narių, nes dauguma jų vis tiek neatlieka savo pareigų. Kai buvo daugiau nei 3 milijonai piliečių, vienam Seimo nariui tekdavo apie 20 tūkstančių žmonių, o dabartiniams apskritai nėra ką veikti. Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas neseniai pareiškė, kad jam reikia dar apie 200 tarnautojų, bet toks prašymas yra visiška nesąmonė. Jei dabar ten dirbantieji normaliai atliktų savo pareigas, tokių užmojų nebūtų.

Išvyks dar daugiau Vidmantas Žiemelis, Seimo narys

Ragina atleisti dalį valdininkų Profesorius Romas Lazutka neatmeta galimybės, kad A.Kubilius mėgins girtis ir kitais veiksniais, susijusiais su didele emigracija, bandys ją išnaudoti politiniams dividendams kaupti. „Pirmiausia tai pasakytina apie našumo didėjimą ekonomikoje, nes sumažėjus gyventojų ir perskaičiavus, kiek BVP sukuria vienas dirbantysis, atrodys, neva dirbame beveik taip pat, kaip ir Vokietijoje“, – sakė R.Lazutka. Seimo narys K.Glaveckas mano, kad būtų kur kas naudingiau, jei vietoj kalbų prasidėtų realus valdininkų mažinimas. „Po Saulėlydžio komisijos sprendimų valdininkų nesumažėjo, panaikinome tik apie 3 tūkst. laisvų etatų, kurie ir iki tol nebuvo užimti. Vadi-

Norint sumažinti Seimo narių skaičių, reikėtų keisti ir Konstituciją. Aišku, mažėjant gyventojų, reikėtų mažinti ir valstybės valdymo aparatą, ir išlaidas. Bet turime atkreipti dėmesį į tai, kad jeigu ekonomika ims augti ir gyventojai pradės grįžti į Lietuvą, valdymo išlaidas teks vėl didinti. Todėl neabejoju, kad mažinimas būtinas, bet tai reikėtų daryti protingai, įvertinus Lietuvos vystymosi perspektyvas. Kai premjeras A.Kubilius pristatė pensijų reformos metmenis, gerai prisimenu jo ištartus žodžius: „Jeigu Lietuvoje liks 2,5 milijono gyventojų, tokia sistema tiks šaliai.“ Vadinasi, pati Vyriausybė prognozuoja, kad iš šalies išvyks dar daugiau žmonių ir čia grįžti niekas net neketina.


3

2011 m. gegužės 21 d. • Nr. 40 (9059) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Slapta prekyba žmonėmis klesti

Oficialūs ir žiniasklaidos teiginiai skiriasi

e Atkelta iš 1 p. Nusikaltėliai ieško naujų metodų Dažniausiai parduodamos merginos, nors pastaraisiais metais vis dažniau parduodami ir vyrai. Jie kartais net nežino, kad tapo preke. Sužino vėliau ir dažniausiai – per vėlai. Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Eugenijaus Žalnieriūno, tobulėja ne tik tyrėjai – nusikaltėliai irgi ieško naujų metodų. „Pastaraisiais metais nusikaltėliai rečiau naudoja smurtą, aukas vilioja gudrumu, panaudodami psichologinę prievartą – neretai net parduotoms merginoms susidaro įspūdis, kad viskas vyko abiem pusėms susitarus“, – pasakoja E.Žalnieriūnas. Pasak pareigūnų, šiais laikais nusikaltėliai nevilioja bet kurių atsitiktinai į jų akiratį patekusių merginų. Veikia kruopšti aukų atrankos sistema. Šiame užslaptintame organizuotų nusikaltėlių versle „juda“ milžiniškos nelegalių pinigų sumos.

Nelinksmos aukų istorijos Jauna vieniša motina Asta M. Kaune prarado darbą, todėl su šešerių metų sūneliu grįžo pas tėvus į kaimą. Tačiau pagalbos iš girtaujančių tėvų nesulaukė. Netrukus sūnus susirgo, teko skolintis pinigų, artėjo rugsėjis – sūnelį reikėjo parengti į pirmąją klasę. Pajamų nebuvo, motina vėl skolinosi. Paskui – netikėta pažintis ir pasiūlymas padirbėti Vokietijoje. Darbas nelengvas, tačiau padirbėjusi pusmetį galėtų grąžinti visas skolas ir dar liktų. Tik Hamburge likusi be paso Asta suprato, kokį darbą teks dirbti. Per vėlai suprato. Kita istorija dar liūdnesnė. Viename Lietuvos miestelyje asocialioje šeimoje augo dvi 15 ir 16 metų mergaitės. Alkoholizmo liūne skęstanti motina dukromis nesirūpino, jos pačios turėjo užsidirbti pinigų drabužiams, maistui ir net malkoms. Vakarais prie namų sustodavo automobiliai, ir paauglės išvažiuodavo su įkaušusiais vyrais. Po metų jos pabėgo iš namų, apsigyveno Panevėžyje, o šiame mieste susipažino su kažkokiu Benu. Vyrukas joms padėjo – nupirko drabužių, maisto, vaišino alkoholiniais gėrimais. Po mėnesio abi merginos išvyko užkariauti Madrido. Tačiau jau pirmą viešnagės dieną jos buvo par-

Pastaraisiais metais nusikaltėliai rečiau naudoja smurtą, aukas vilioja gudrumu, panaudodami psichologinę prievartą. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

duotos ir perparduotos, pateko į sutenerių albanų rankas. Tada sužinojo, kad nemokamas sūris būna tik pelėkautuose. Už Beno pagalbą suviliotos merginos sumokėjo šimteriopai.

Tarptautinis verslas Neseniai Norvegijos policija atskleidė 15–18 prostitučių tinklą, kuris buvo valdomas iš Vilniaus priemiesčio. Jaunos merginos iš Lietuvos dirbo

baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 2 dalį (pelnymasis iš kito asmens prostitucijos) ir dabar gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų. Jelenos šeima gali prarasti savo prabangų namą, nes akivaizdu, kad jis pastatytas už prostitučių uždirbtus pinigus.

Nuteistas užsienietis Šių metų balandžio mėnesį Panevėžio apygardos teismas už merginų

Pastaraisiais metais itin užslaptintame prekybos žmonėmis versle pastebimos milžiniškos nelegalių pinigų sumos. Osle, o jų sutenerė 28 m. Jelena ir jos giminaičiai kiekvieną savaitę iš pašto pasiimdavo pinigines perlaidas. Per metus Jelena ir jos kompanija gavo apie 250 tūkst. Lt perlaidų. Norvegijos policija susidomėjo tokiu pinigų srautu ir netrukus nustatė priežastis. Paaiškėjo, kad merginos Jelenai pervesdavo apie 70 proc. uždirbamos sumos, o ši iš Vilniaus rūpinosi jų reklama internete, klientų paieška ir apsauga. Kaip Jelena surinko nemažą merginų komandą, kas jos, ar jos dirbo savo noru? Paaiškėjo, kad šios merginos Lietuvoje nesėkmingai bandė tapti „Oliala“ mergaitėmis. Atrankos neįveikusios merginos sudomino Jeleną. Ikiteisminio tyrimo metu sutenerė tikino, kad merginų ilgai įkalbinėti nereikėjo. Tačiau vilnietei vis dėlto buvo pateikti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos

pirkimą dirbti prostitutėmis Jungtinėje Karalystėje aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme nuteisė 34-erių Albanijos pilietį J.O. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai šią savaitę apygardos teismui perdavė dar vieną didelės apimties (24 tomai) nusikaltimų žmogaus laisvei, dorovei, vaikui ir šeimai baudžiamąją bylą, kurioje 36 metų R.V. įtariamas prekyba žmonėmis, vaiko pardavimu, įtraukimu į prostituciją ir pelnymusi iš prostitucijos. Pasak Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro Justino Pupkos, kaltinimai prekyba žmonėmis jau yra pateikti devyniolikai asmenų. Jie įtariami jaunų merginų, tarp kurių yra ir nepilnamečių, įtraukimu į prostituciją, pelnymusi iš prostitucijos ir prekyba žmonėmis.

gina atsakė, kad kartais tai darydavo savo noru. Matau, kad tyrėjas jau užrašo šiuos merginos žodžius. Tada skubiai paklausiu, kaip mergina supranta „savo noru“? Ir ji atsako: „Kai sakydavau, kad nenoriu to daryti, tai mane mušdavo, todėl aš kartais sutikdavau savo noru“, – tyrėjų „profesionalumu“ stebisi J.Juškevičienė. Marijampolės rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras Rimas Bradūnas būtent šioje srityje turi patirties – jam vadovaujant buvo ištirtas pirmasis prekybos žmonėmis atvejis Lietuvoje, o nusikaltėliai buvo nuteisti: „Lietuvoje tikrai labai trūksta tyrėjų, kurie dirbtų būtent šioje srityje. Todėl taip ir yra – žmogus tiria dviračių vagystes, o staiga jam skiriama nagrinėti prekybą žmonėmis. Jis nežino, kaip atlikti tokius tyrimus.“ O štai nusikaltėlius ginantys advokatai pasiruošia labai gerai. VšĮ Psichoterapijos konsultacijų centro gydytoja psichiatrė Živilė Paulauskienė dažnai bendrauja su iš nelaisvės ištrūkusiomis merginomis: „Nukentėjusias merginas iki teismo pačių intymiausių aplinkybių klausinėja tyrėjai, tačiau didžiausias išbandymas merginų laukia teisme. Gerai išmanydami psichologinius dalykus advokatai specialiai nukentėjusiosioms užduoda gniuždančius klausimus ir šios neretai palūžta, atsisako parodymų. Auka jaučia gėdą, o nusikaltėliai triumfuoja.“

Vladimiras Kakoškinas, Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras

Į žmonėmis prekiaujančių nusikaltėlių tinklus dažniausiai patenka žemą išsilavinimą turinčios merginos, dažniausiai iš probleminių šeimų. Tirti tokius atvejus sudėtinga, nes merginos dažnai keičia parodymus, kartais jos paperkamos, todėl tyrimai subliūkšta. Be to, nukentėjusieji ir įtariamieji nusikaltimu dažnai gyvena kitose šalyse, slapstosi, todėl ES arešto orderiai neveiksmingi. Ar šie nusikaltimai paplitę? Niekas neįrodė, kad Vakarų Europos šalių viešnamiuose yra šimtai ar tūkstančiai nupirktų merginų ar moterų iš Lietuvos, nors tą teigia žiniasklaida. Mes pradedame tyrimą tik tada, kai į mus kreipiamasi pagalbos. Todėl oficialūs duomenys yra tokie – pernai Kauno apygardos prokuratūroje dėl prekybos žmonėmis buvo tirta 14 baudžiamųjų bylų. Teismą pasiekė 7 bylos, o šešios buvo nutrauktos pritrūkus įrodymų.

Tikroji padėtis labai bloga Kristina Mišinienė, Lietuvos „Carito“ projekto „Pagalba prekybos moterimis ir prostitucijos aukomis“ koordinatorė

Iškeltos ir teismą pasiekiančios bylos dėl prekybos žmonėmis tėra nedidelė milžiniško ledkalnio viršūnė. Tikroji padėtis yra labai bloga. Duomenys, kad įvairių šalių legaliuose ar nelegaliuose viešnamiuose prievarta laikoma tūkstančiai merginų iš Lietuvos, yra neišgalvoti, juk apie tai rašo rimti Vakarų šalių leidiniai, jie tą informaciją tikrai patikrina. Kodėl tiek mažai iškeliama bylų Lietuvoje? Todėl, kad tyrimai atliekami labai neprofesionaliai – neretai aukos ne tik neginamos, bet net apkaltinamos. Tyrėjai kartais nesuvokia, kaip tos merginos jaučiasi ištrūkusios iš nusikaltėlių rankų, kad jos bijo jų keršto, o Lietuvoje šių aukų rėmimas dažnai paliekamas nevyriausybinėms organizacijoms.

Tyrėjų brokas

Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo Eugenijaus Žalnieriūno, pastaraisiais metais žmonėmis prekiaujantys nusikaltėliai aukas vilioja gudrumu, panaudodami psichologinę prievartą. Albino Čapliko nuotrauka

Lietuvos „Carito“ projekto „Pagalba prekybos moterimis ir prostitucijos aukoms“ socialinė darbuotoja Jolita Juškevičienė gali papasakoti šimtus tokių istorijų. Tačiau policiją, prokurorus ir teismus kasmet pasiekia tik keliolika bylų. Kokios priežastys? Trūksta patyrusių tyrėjų. Tokius, kaip kaunietis E.Žalnieriūnas, Lietuvoje galima ant pirštų suskaičiuoti. Kartais nukentėjusias merginas pas tyrėjus atlydi ir joms padeda „Carito“ atstovės. Štai J.Juškevičienė prisimena vieną tokios merginos apklausą. „Tyrėjas klausia, ar suteneris ją versdavo priiminėti klientus, ar ji kartais tuo užsiimdavo savo noru. Mer-

(Ka. 167)


4 „Aš – pasaulio šviesa“ Komentarai

Homilija, pasakyta 2011 m. gegužės 18 d. Kaune, Švč. Trejybės (seminarijos) bažnyčioje, švenčiant Eucharistiją ir minint 20 vyskupo tarnystės metų. „Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą“ ( Jn 8, 12). Kunigas ar vyskupas yra tas vyras, kuris privalo sekti paskui Kristų ir, Viešpaties žodžiais tariant, turėti gyvenimo šviesą. Ar taip yra? Gal visa tai tik graži seminarijos laikų svajonė? Leiskite pasidalyti savo kunigystės patirtimi, ką radau joje per 49 kunigystės, o drauge – ir per 20 vyskupo tarnystės metų. Pirmiausia – sutikau daug gerų kunigų, kuriuose mačiau meilę Dievui, Bažnyčiai ir Lietuvai; mačiau jų uolią tarnystę. Atmintyje išlikęs vienas iš pirmųjų mano klebonų, kuris turėjo didelių sveikatos bėdų, bet dirbo nepaprastai uoliai, už du, ir tiesiog spinduliavo savo vidine giedra. Panašių kunigų savo aplinkoje mačiau daug. Jie skyrėsi vienas nuo kito charakteriu, sumanumu, drąsa, bet juos visus jungė rūpestis Bažnyčios reikalais. Jie vieni su kitais bendravo ne prie stikliuko, ne prie kortų, ne medžioklėje: juos jungė Dievo reikalai. Svarbiausia – jiems net nereikėjo, kad vyskupas vienytų, skatintų, toks buvo jų vidinis poreikis. Šie visi kunigai mano gyvenime ir kunigiškoje tarnystėje buvo

ir yra didelė Dievo dovana. Todėl šiandien visi Bažnyčios oponentai per visas komunikacijos priemones gali šaukti, kad yra tik vienas kitas geras kunigas, o visi kiti niekai. Iš savo patirties žinau, kad tai melas. Taip, vienam kitam nepasiseka, parpuola, keliasi – visko pasitaiko, bet

pasirinktą idealą eiti į kalėjimą, net į ugnį. Kartą vienas čekistas mane pavadino laimingu avantiūristu. Paklausiau, kodėl vadina „laimingu“, nes tuomet buvau už grotų. Saugumietis paaiškino, kad turėjau labai ištikimus bendradarbius, kurie tardymo metu net pažaliavę gynė mane. Šis pašaliečio, net ne draugo liudijimas yra labai autentiškas. Šitai sakydamas saugumietis tikrai nepataikavo ir neveidmainiavo. Tiesiog liudijo tai, kas buvo surašyta tuose tomuose, kuriuos prieš teismą jo akivaizdoje skaičiau. Kai kam atrodo, kad celibatas yra sunki, tiesiog nepakeliama naš-

Neįsivaizduoju savo kunigystės be šių žmonių – kunigų, seserų vienuolių ir pasauliečių, su kuriais bendravau, dirbau, rizikavau, dalijausi laimėjimais ir sunkiais išgyvenimais. daugumos sutiktų kunigų tarnystėje mačiau Kristaus žadėtą gyvenimo šviesą. Per ilgus kunigystės metus sutikau ne tik daug gerų kunigų ir seserų vienuolių, bet dar daugiau pasauliečių – labai gerų draugų ir bendradarbių; jų turiu ir dabar. Neįsivaizduoju savo kunigystės be šių žmonių – kunigų, seserų vienuolių ir pasauliečių, su kuriais bendravau, dirbau, rizikavau, dalijausi laimėjimais ir sunkiais išgyvenimais. Šalia savęs turėjau žmones, galėjusius už

ta. Net pavojinga našta, galinti pastūmėti kunigą į nusikaltimus. Tai netiesa. Celibatas suteikia galimybę dalyti meilę daugeliui, kuriuos kunigui patiki Bažnyčia. Celibatas padeda suburti aplink save bendruomenę. Bėda ištinka tik tuos, kurie užsidaro ir užmiršta savo misiją – būti su žmonėmis, tarnauti žmonėms ir dalyti tai, ką tau, kunigui, Dievas per Bažnyčią yra davęs. Kunigystės kelyje radau daug skaidrios šviesos ir džiaugsmo, kuris neapleido net tuomet, kai reikėjo

2011 m. gegužės 21 d. • Nr. 40 (9059) Valstiečių laikraštis

dirbti gamykloje, melioracijoje, net būnant už grotų ir Sibiro tremtyje. Atrodo, tie ilgi kunigystės metai buvo vienas gražus nuotykis su daugybe nepakartojamų scenų. Ir ta šviesa nebuvo kažkokių neeilinių pastangų vaisius, bet tikrų tikriausia dovana Dievo, kuris vedė, kur norėjo, ir kurio negalėjau nepaklausyti. Nebūčiau objektyvus teigdamas, kad kunigystės kelyje buvo tik šviesa ir džiaugsmas. Buvo daug išbandymo valandų, kai žmogiškai žvelgiant atrodė sunku, bet ir tuomet jaučiau lydinčią Viešpaties ranką. Turėjau ne tik draugų, bet ir priešų, už kuriuos meldžiausi. Kai kurie iš jų padarė daug blogio ir, žinoma, neatsiprašė, bet man atsiprašymo nereikėjo. Esu visiems atleidęs ir tiems, kurie labiausiai yra įskaudinę. O jei aš ką nors įskaudinau, prašau atleidimo. Apie vyskupo tarnystę sunkiau kalbėti. Bažnyčioje ji reikalinga, bet tai yra tik kryžius ir nieko daugiau. Kai prieš dvidešimt metų iš Romos sugrįžęs kardinolas pasakė, jog esu nominuotas vyskupu, nė iš tolo nenujaučiau, kas laukia. Atrodė, bus daugiau galimybių padaryti ką nors gero. Ir neklydau. Vyskupo tarnystė tokių galimybių suteikia, tačiau dar daugiau padovanoja sunkumų, kai reikia daryti nepopuliarius sprendimus, kai reikia ne tik priglausti, bet ir pasakyti karčią tiesą, kai būni kaltinamas tuo, ko net nesapnavai. Padėkokite drauge su manimi už kunigo ir vyskupo tarnystės metus. Ir jūsų tarnystės metus. Visi drauge atsiprašykime, kur neatlaikėme, kur įskaudinome mus mylintį Tėvą.

Savaitės komentaras

Trys ar ne trys milijonai?

Stasys Jokūbaitis Iš statistikų rūmų pasklidusi žinia, kad mūsų jau nėra net trijų milijonų, kuriuos gražiai yra apdainavęs Marijonas Mikutavičius, atrodo, buvo tarsi bombos sprogimas centrinėje sostinės aikštėje. Kokių tik nepasipylė komentarų. Kad surašymo duomenys tik dar kartą akivaizdžiai parodė, jog emigracijos mastas išaugo tiek, kad valstybė jau artėja prie išnykimo. Kad būtini neatidėliotini ir kardinalūs sprendimai, kad toliau delsti jau nebegalima ir t. t. Europos Parlamento narys Rolandas Paksas netgi paragino Prezidentę skubiai sukviesti Valstybės gynybos tarybą, nes valstybės išlikimui kilęs pavojus dėl emigracijos šiandien yra ne ką menkesnis negu bet kokia kita galima grėsmė Lietuvos Respublikai. Todėl, jo nuomone, būtina priimti tokius sprendimus, kurie įpareigotų Vyriausybę ir Seimą, kitas valstybės valdžios institucijas per kuo trumpesnį laiką parengti Lietuvos valstybės išsaugojimo programą.

„Įvairių programų per Lietuvos tuštėjimo metus prirašyta daug. Tačiau ši turėtų išsiskirti tuo, kad jai įgyvendinti būtų numatytos konkrečios lėšos ir terminai, o Valstybės gynimo taryba galėtų patvirtinti ir asmenis, atsakingus už tos programos įgyvendinimą, bei pareikalauti iš jų atsakomybės. Jaunų žmonių išlikimą tėvynėje, gimstamumą, nacionalinio pasididžiavimo dalykus reikia skatinti ne kosmetinėmis priemonėmis, bet radikaliais sprendimais“, – sakė nušalintasis prezidentas R.Paksas. Nerimo balsų pasigirdo ir iš kitų politinių partijų, įvairių organizacijų bei

riba labai trapi. Gali atsitikti taip, kad kol bus paskelbti oficialūs surašymo duomenys, tie penkiasdešimt keli tūkstančiai žmonių jau bus išvykę iš Lietuvos. Todėl oficialiai, matyt, ir toliau dainuosime, kad mūsų – trys milijonai, o iš tiesų pagal gyventojų skaičių artėsime prie savo kaimynų latvių ir jau nesistebėsime, kad jų tiek mažai. Tarsi išsigandę, kad jau tikrai gali nebūti trijų milijonų gyventojų, kai kurie politikai, sociologai, mokslininkai skubiai puolė raminti visuomenę. Bene įdomiausi čia savotišku teisinimusi dvelkiantys premjero Andriaus Kubiliaus argumentai. „Esame ne tik

sybė, dabartinė Seimo valdančioji dauguma? Juk emigracija smarkiai šoktelėjo ne prieš dvidešimtmetį, o pastaraisiais metais. Vaikų gimstamumas irgi ėmė kristi po tos pačios liūdnai pagarėjusios naktinės reformos, kai šeimos, turinčios vaikų, buvo įstumtos į kampą, o motinoms buvo atimta bet kokia galimybė papildomai užsidirbti ir prisidurti vieną kitą litą prie varganos pašalpos. Beveik pusė milijono žmonių dingo iš Lietuvos ir dalis jų jau tikrai nesugrįš į Tėvynę. Tai skaudi netektis, bet valdžia galės pasidžiaugti: mažėja nedarbas (paprasčiausiai tuoj neliks, kam dirbti), didėja bendrasis vidaus produktas skaičiuojant vienam gyventojui. Bet tai juk ne laimėjimai, o skaičiais maskuojami skaudūs pralaimėjimai.

Nerimo balsų pasigirdo iš politinių partijų, įvairių organizacijų ir institucijų, tarsi iki šiol niekas nematė ir nežinojo, kas dedasi Lietuvoje, kiek žmonių palieka Lietuvą, kurlink veda tautą dabartinės vadžios politika. institucijų, tarsi iki šiol niekas nematė ir nežinojo, kas dedasi Lietuvoje, kiek žmonių palieka Lietuvą, kurlink veda tautą dabartinės vadžios politika. Ir staiga – kita žinia: mūsų visgi dar yra trys milijonai. Per savaitgalį surašymo duomenys pasipildė maždaug puse milijono žmonių. Tarsi kas nors iš aukščiausiųjų šalies pareigūnų Statistikos departamente būtų trinktelėjęs kumščiu į stalą ir pareikalavęs: užteks virkauti, kad Lietuva baigia išsivaikščioti. Tiesa, toji dabartinė trijų milijonų

išsivažinėjanti, bet ir išmirštanti tauta“, – paguodė ar pasiguodė Ministras Pirmininkas. Pasak jo, įtakos šalies gyventojų skaičiaus mažėjimui turėjo ne tik emigracija, bet ir sumenkęs gimstamumas. Pavyzdį Vyriausybės vadovas pasiūlė imti iš Airijos, kuri prieš keletą dešimtmečių buvo susidūrusi su panašiomis problemomis, bet sėkmingai jas įveikė. Tai kodėl neimame to pavyzdžio, kodėl viską darome priešingai negu airiai? Ir ar už tai nėra atsakinga būtent premjero vadovaujama Vyriau-

Sociologas Vladas Gaidys mus ramina. Jis sako tikįs, kad lietuvių iš viso yra apie 4 milijonus. Visai gali būti, tik visa bėda, kad tas daugiau kaip milijonas gyvena ne Lietuvoje ir tai neturi nieko bendro su šalies gyventojų skaičiumi. Tačiau ir sociologas sutinka, kad galbūt emigraciją pavyktų sumažinti, jei Lietuvoje žmogus būtų „savo gyvenimo šeimininkas“. Juk tų pačių lietuvių emigrantų šeimose vaikų gimsta daugiau dėl geresnių gyvenimo sąlygų. Tad lietuvių gali ir daugėti, tik visa drama, kad ne Lietuvoje.

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis

Administratorė

(8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Meilė Taraškevičienė

Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113 SODYBA, SODIETĖ, BIČIŲ AVILYS Irma Dubovičienė (8 5) 210 0112 TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys

(8 5) 210 0090

SVEIKATA Meilė Jančorienė

(8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė

(8 5) 210 0044

ŠEŠTADIENIS Nijolė Baronienė

(8 5) 210 0035

PRIEBLANDOS Vismantas Žuklevičius

(8 5) 210 0042

Dizaineriai

(8 5) 210 0113

Fotokorespondentas

(8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI: KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524 Gediminas Stanišauskas (8 37) 20 88 42 Saulius Tvirbutas (8 37) 20 88 42 PANEVĖŽYS Vida Tavorienė

8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė

(8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJA Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281. El. paštas redakcija@krastospauda.lt. SKELBIMAI PRIIMAMI: Vilniuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukštas), nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090. Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spausdina UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Ofsetinė spauda. 8 sp. lankai. Tiražas 30 113 egz. Indeksas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 627. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova Administratorė

(8 5) 210 0110

Reklama pardavimai@krastospauda.lt Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060 Buhalterija (8 5) 210 0045 Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110 Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070


2011 m. gegužės 21 d. • Nr. 40 (9059) Valstiečių laikraštis

Ūkis

5

Žoliapjūtė „Lytagros“ žemės ūkio bendrovėje Žemės ūkio technika prekiaujanti ir didelę žemės ūkio bendrovę turinti įmonių grupė „Lytagra“ pakvietė žemdirbius į didžiąją lauko dieną.

Savaeigis KRONE pašarų smulkintuvas BIG-X 650 su FLIEGL priekaba ASW 393 – puikus komplektas pašarams ruošti.

Žoliapjovė EASY CUT 320.

Grėblys SWADRO 46 formuoja pavytintos žolės sąvalkas.

Saulius Tvirbutas VL žurnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Į tradicinę didžiąją „Lytagros“ lauko dieną susirinko keli šimtai žemdirbių, apsilankė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, Kauno rajono vicemeras Petras Mikelionis, Kaišiadorių rajono meras Romualdas Urmilevičius, Valstybinės mašinų bandymų stoties direktorius Rimgaudas Rimošaitis, Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos prezidentas Andriejus Jakas, Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) mokslininkai – Inžinerijos fakulteto dekanas Rolandas Domeika, Agronomijos fakulteto docentas Vytautas Liakas, kitų organizacijų atstovai.

Susipažįsta su naujovėmis Įmonių grupės „Lytagra“ vadovas Adomas Balsys akcentavo, kad didėjantis pardavimas, kuris jau pranoksta netgi buvusį iki sunkmečio, rodo žemdirbių profesionalumą ir sugebėjimą gauti pakankamai pajamų net ir po nepalankios augalininkystei žiemos. K.Starkevičius pasidžiaugė, kad lankydamasis „Lytagros“ lauko dienose susipažįsta su technologijų naujovėmis, kurių ne visada pavyksta pamatyti netgi tarptautinėse parodose. Šiemet „Lytagra“ pristatė savo gausios ir įvairios žemės dirbimo technikos galimybes, o daugiausia dėmesio skyrė žolinių pašarų ruošai. Lauko dienos metu buvo akcentuojama būtinybė ruošti geros kokybės žolinius pašarus, o jų kiekybę pasiekti sudorojant 3–4 atolų žolę. „Lytagros“ žemės ūkio

bendrovės vadovo Viliaus Viskonto įsitikinimu, žolinių pašarų ruošimą reikia pradėti kiek galima anksčiau.

Kokybiškos ir našios žoliapjovės Bernatoniuose esančiuose „Lytagros“ žemės ūkio bendrovės laukuose auginama žolė šią savaitę jau buvo sodri ir tinkama ruošti pašarus. LŽŪU docentas V.Liakas aiškino, kad žemės ūkio bendrovė tręšė lauką įvairiais elementais, todėl sulaukė tokio gero rezultato. „Tai sudaro santykinai nedideles sąnaudas, bet pašaro kokybė ir gaunamas jo kiekis tikrai atsiperka“, – teigė V.Liakas. Šiame žolių lauke įmonė pristatė visą pašarų ruošimo grandinę. „Lytagra“ atstovauja kokybe ir pažangiomis žolės dorojimo technologijomis garsėjančiai vokiečių kompanijai „Krone“. Ūkininkai susipažino su šios firmos „AM“ ir „Easy Cut“ modelio žoliapjovėmis. Jos gerai kopijuoja dirvos paviršių, yra patikimos ir ilgaamžės. Taip pat mašinos išsiskiria našumu. „Kartą matydami, kokiu greičiu dirba „Krone“ mašina, manęs ūkininkai paklausė, ar ši žoliapjovė šiuo metu išvežama iš lauko, ar vis dar pjauna žolę“, – šypsojosi „Lytagros“ viešųjų ryšių atstovas Juozas Kalinauskas. „Krone“ žoliapjovės, priklausomai nuo jų dydžio, per valandą gali nušienauti nuo 2 iki 8 ha.

Specialistai tvirtina, kad plaušinta žolė daug sparčiau džiūsta. Antra vertus, taip apdorotą žolę reikia kuo greičiau sutvarkyti, nes užklupęs lietus gali išplauti maisto medžiagas. Šių žoliapjovių pjovimo aparato korpusas yra visiškai suvirintas, pavaroje dideli krumpliaračiai, kurie užtikrina sklandų jėgos perdavimą kitoms dalims. Tai užtikrina žoliapjovės ilgaamžiškumą, sumažina jos vibracijas, mažėja traktoriaus sunaudojamų degalų kiekis. „Krone“ „Easy Cut“ žoliapjovės gali būti komplektuojamos su skersiniais transporteriais, kurie gali žolę sumesti į vieną sąvalką iš dviejų pradalgių. „Krone“ žoliapjovėse yra įdiegta diskų apsaugos sistema „SafeCut“. Tarptautinėje parodoje „Agritechnica“ ši sistema buvo įvertinta sidabro medaliu. Ji neleidžia kliūčiai pažeisti disko, nes nukirtus apsauginį kaištį diskas pakyla aplenkdamas kliūtį.

Nupjautą žolę būtina vartyti Nupjautoje žolėje yra apie 80 proc. drėgmės. Džiūdama natūraliomis sąlygomis, ji toliau kvėpuoja, per valandą išgaruoja iki 2 proc. drėgmės. Maistinę nupjautos žolės vertę mažina lietūs, saulė. Norint išvengti nuostolių, žolę patartina kuo greičiau paskleisti visame dirvos paviršiuje. Lauko dienoje tai atliko „Krone KW“ serijos vartytuvai, kurie pasižymi dideliu našumu. Jų darbinis plotis gali būti nuo 3,2 iki 11 m. Lauko dienoje apvytintą žolę į sąvalkas grėbė „Krone“ „Swadro“ grėbliai. Šie grėbliai tiksliai kopijuoja dirvos paviršių ir švariai sugrėbia žolę į sąvalkas. Jų rotoriai yra uždari, nereikalauja techninės priežiūros. Kiekvienas rotorius turi atskirą važiuoklę, kuri užtikrina kokybišką grėblio darbą.

pų. „Krone“ universalūs presai išsiskiria efektyvumu, nesudėtinga konstrukcija. Vienas moderniausių ir naujausių šio gamintojo presų – „Comprima“. Hanoverio parodoje „Agritechnica“ šis presas bei jame įdiegta ritinių presavimo sistema „NovoGrip“ buvo įvertinti aukso medaliu. Palyginti su ankstesnės kartos mašinomis, žolės masė net 25 proc. labiau sutankinama, ritinyje suslegiama ketvirtadaliu daugiau pašaro. Atitinkamai mažiau sunaudojama tinklelio, plėvelės. COMPRIMA CF ir CV presai yra kombinuoti – ne tik suformuoja ritinius, bet ir apvynioja plėvele. Turint paprastą presą, suformuotus ritinius galima apvynioti plėvele su vyniotuvu „Wolagri FW 35“. Lauko dienoje taip pat pristatytas diržinis presas „New Holland BR7070“. Didelio susidomėjimo sulaukė savaeigis „Krone“ smulkintuvas „Big X“. Jo darbinis greitis yra iki 22 km/h, transportavimo – iki 40 km/h. Darbiniai pločiai pasirinktinai – 3–3,8 m. Galima montuoti ir kukurūzų pjaunamąją. Paruoštą pašarą padės sutvarkyti ir sukrauti patikimi ir manevringi JCB krautuvai. Jų yra įvairiausių modelių ir dydžių. Teleskopinis krautuvas „JCB 531-70 Agri Super“ kelia daugiau kaip 3 tonas į 7 m aukštį, yra ir kompaktiškų krautuvų, kuriuos galima panaudoti senų statybų gyvulininkystės pastatuose.

Kokybiški kratytuvai Lauko dienoje pristatytos savo novatoriškais sprendimais pasaulyje garsios kompanijos „Fliegl“ priekabos. Tai labai universalios priekabos, kurias, apart krovinių pervežimo, nesunkiai galima pertvarkyti mėšlui kratyti. Iškratymo įrenginys su dviem vertikaliais velenais užtikrina didžiulį našumą paskleidžiant mėšlą. Šis mėšlo kratytuvas

laukuose paskleidžia mėšlą nuo 10 iki 22 metrų pločio juostoje. „Fliegl“ priekaba puikai gali atstoti ir kompensatorių su primontuota iškrovimo sraige. Kompensatoriumi tapusi priekaba padeda išspręsti daug problemų javapjūtės metu. Ją galima panaudoti ir sėjamosioms užpildyti sėjos metu. Šios priekabos universalumą patvirtina galimybė sumontuoti cisterną ir panaudoti ją srutoms pervežti.

Laukuose – „New Holland“ galiūnas Didžiojoje „Lytagros“ lauko dienoje buvo demonstruota ir kita žemės ūkio technika, kuri nuosekliai atskleidė neariminės augalininkystės technologijos ypatumus. Ypač dalyviai susižavėjo užtikrintai lauke dirbančiu 6 m pločio giluminiu „Horsch Tiger“ 6MT skutikliu, kurį tempė net 535 AG „New Holland T9060“ traktoriaus. Demonstruoti „Amazone“ ir „Horsch“ skutikliai pasižymi našumu ir itin kokybišku darbu. Tuo įsitikino lauko dienos dalyviai stebėdami šių mašinų darbą po praėjusios lietingos nakties. Daug pranašumų turi ir šių firmų sėjamosios. Lauko dienoje buvo demonstruojami dirbantys trąšų barstytuvai. „Amazone“ trąšų barstytuvai išsiskiria tuo, kad nežaloja trąšų granulių, todėl jos ilgiau išlieka veiksmingos dirvoje, nes lėčiau atiduoda naudingąsias medžiagas. Pristatyti ir purkštuvai. Įspūdingai atrodė prancūzų kompanijos savaeigis purkštuvas „Caruelle“. Jis turi 1,15 m prošvaisą, o darbinis mašinos plotis – net 36 m. Pademonstruotas ir UG3000 purkštuvas. Susirinkusieji domėjosi tikslaus išsėjimo „Amazone ED602“ sėjamosios darbu. Taip pat žemdirbiai galėjo apžiūrėti gausią technikos parodą: kombainus, žemės ūkio padargus, atsarginių dalių ekspoziciją, gyvulininkystės įrangą.

Lauko dienos dalyvius sudomino naujojo KRONE COMPRIMA CF 155XC preKlaudijaus Driskiaus nuotraukos so konstrukcija.

„Krone“ presai ir JCB teleskopiniai krautuvai Labai svarbu, kad presas turėtų žolės smulkinimo funkciją. Ji lemia masės sutankinimą, mažiau lieka oro tar-

Naujasis diskinis skutiklis AMAZONE CATROS+ 4001.

Didelė įvairovė „Lytagra“ siūlo daug įvairių žoliapjovių: pakabinamąsias, prikabinamąsias ir frontalines. Jų darbinis plotis gali būti nuo 2,0 iki 6,2 m. Prikabinamosios žoliapjovės gaminamos su plaušintuve ar traiškintuve.

Žemdirbius stebino traktoriaus NEW HOLLAND T9060 ir HORSCH skutiklio TIGER 6MT galimybės. (Užs. 353)


6

2011 m. gegužės 21 d. • Nr. 40 (9059) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Jubiliejus

Gyvenimo siekis – tarnystė Lietuvai Rytoj, gegužės 22 d., įžymiam lietuvių veikėjui, Tautos fondo tarybos (JAV) pirmininkui, ištikimam „Valstiečių laikraščio“ bičiuliui, emeritui Jurgiui Valaičiui sukanka 90 metų. Stasys Jokūbaitis „Valstiečių laikraščio“ vyriausiasis redaktorius, stasys.jokubaitis@valstietis.lt

Jau 10 metų J.Valaitis bendradarbiauja su „Valstiečių laikraščiu“, padeda leisti švietimui skirtą laikraščio priedą „Tėviškės šviesa“, rašo įvadinius straipsnius, nuoširdžiai globoja Lietuvos mokyklas, rūpinasi patriotiniu ir tautiniu jaunosios kartos ugdymu. Valstybė aukštai įvertino jo veiklą: 2005 m. vasario 16 d. Prezidentas Valdas Adamkus jam įteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžių. Net ir gyvendamas toli nuo Tėvynės, jis nuolat domisi jos gyvenimu, mielai su laikraščio skaitytojais dalijasi savo dvasiniais lobiais, rodo tarnystės Lietuvai pavyzdį.

Erškėčiuoto gyvenimo vieškeliais J.Valaitis gimė Marijampolėje. Pradžios mokyklą lankė Klaipėdoje, ten, prieš pat Hitlerio okupaciją, 1939 m.

baigė gimnaziją. Nenorėdamas tarnauti okupantui, pabėgo į Kauną, įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Statybos fakultetą. 1944 m. apgynė diplominį darbą, tapo tiltų statybos inžinieriumi. Tačiau vis dėlto vokiečių okupantai jį pagavo. Dvi savaites teko dėvėti „Luftwaffe“ uniformą, kol pavyko ištrūkti. Po ketverių metų, praleistų Vokietijoje, 1949 m. jis išvyko į JAV, kur gyvena iki šiol. Sukūręs šeimą su lietuvaite Nijole Mačiūnaite, užaugino du sūnus. Jaunesnysis Andrius, baigęs pedagogikos mokslus Amerikoje, ten kurį laiką mokytojavęs, vėliau sugrįžo į Lietuvą, sukūrė lietuvišką šeimą ir dirba pedagoginį darbą. Pasibaigus karui, J.Valaitis Amerikoje vadovavo daugiaaukščių ir ypatingų konstrukcijų statyboms. Visur jis profesionaliai atliko savo pareigas, pelnydamas didelį autoritetą, pasitikėjimą ir pagarbą.

Įsijungė į lietuvišką veiklą Besimokydamas gimnazijoje, J.Valaitis buvo skautas, priklausė

studentų technikų draugijai. Vokietijoje Tiubingene jo pastangomis buvo įsteigtas „Šviesos“ sambūris. J.Valaitis buvo jo skyriaus ir centro valdybos narys. Persikėlęs į JAV, tęsė veiklą šiame sambūryje.

Įsteigus Niujorke Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjungą, buvo jos centro valdybos narys. Net vienuolika metų jis dirbo Vyriausiajame Lietuvos išlaisvinimo komitete (VLIK). Būdamas jo vicepirmininku, daug jėgų skyrė Lietuvos išlaisvinimui iš sovietinės okupacijos. Iš VLIK jo kelias nusitiesė į Tautos fondą, kuriame dirba iki šiol. Ilgą laiką buvo šio fondo tarybos pirmininku. Jo iniciatyva Tautos fondas užmezgė draugystę su „Valstiečių laikraščiu“, pradėjo leisti švietimui skirtą priedą „Tėviškės šviesa“, kurio leidybos nenutraukė net ekonomikos krizė.

Išeiviai remia, ministerija tyli „Jurgio Valaičio dėka maža pradinė lietuviška mokyklėlė išaugo į

Gerbiamas Jurgi Valaiti, „Valstiečių laikraščio“ skaitytojų, redakcijos kolektyvo vardu sveikinu Jus sulaukus garbingo 90 metų jubiliejaus. Savo nuoširdžia ir aktyvia veikia Jūs tapote žinomas visai Lietuvai. Rūpinimasis mūsų valstybės švietimu, Tautos fondo globojamų mokyklų įdukrinimas – tai tik maža dalelė reikšmingų Jūsų darbų. Tautos fondas, teikdamas materialinę ir moralinę paramą, padėjo krašto mokykloms tapti tautinės dvasios, demokratijos ugdymo židiniais. Ačiū Jums už nuolatinę paramą leidžiant VL priedą „Tėviškės šviesa“. Tik Jūsų dėka šiuo metu priedas pasiekia skaitytojus. Mokytojai pamėgo „Tėviškės šviesą“, į kurios leidybą Jūs įdedate nemažai širdies. Tai liudija mūsų skaitytojų laiškai, atsiliepimai į aktualiausias priedo

stambią pagrindinę, o dabar statomas priestatas ir mokykla žada tapti gimnazija“, – savo laiške rašo Lavoriškių pagrindinės mokyklos direktorė Ramunė Katinauskienė. „Tėviškės šviesa“ ne kartą rašė apie šį Rytų Lietuvos krašto lietuvybės žiburėlį. Gaila kad nei Vilniaus rajono valdžia, nei Švietimo ir mokslo ministerija neskuba paremti mokyklos užmojo tapti vidurine mokykla, o vėliau – gimnazija. Tautos fondas net du kartus siuntė materialinę paramą, kad būtų baigtas statyti priestatas. Tačiau nieko nedaroma iki šiol. Tai labai skaudina J.Valaitį ir Tautos fondą. Norėtųsi tikėti, kad Vyriausybė kartu su Švietimo ir mokslo ministerija pagaliau atsibus ir atsisuks į Eitminiškių mokyklą. Juk negražu, kai užjūryje gyvenantiems mūsų tautiečiams net ir mažos mokyklėlės rūpi labiau negu šalies valdžiai.

publikacijas. Mums rašo mokytojai, mokslininkai, kiti skaitytojai, kuriems rūpi Lietuvos ateitis. Didžiausia vertybė – Jūsų sukauptas ir išsaugotas tėvų ir protėvių dešimtmečiais kurtas ir puoselėtas lietuviškasis paveldas, baltų dvasia. Jūsų sūnus Andrius, grįžęs į Lietuvą ir sukūręs lietuvišką šeimą – puikus pavyzdys tam mūsų jaunimui, kuris, ieškodamas geresnio gyvenimo, ruošiasi palikti ir užmiršti Tėvynę. Telydi Jus stipri sveikata ir nuoširdus darbas Tėvynės labui! Linkime Jums sulaukti šimtmečio ir toliau likti Tėvynės patriotu!

Pagarbiai Stasys Jokūbaitis „Valstiečių laikraščio“ vyriausiasis redaktorius

Pasaulis

Izraelis nenori atiduoti užgrobtų žemių Palestinai

Apie 300 tūkst. izraeliečių įsikūrė gyvenvietėse Vakarų Krante, esančiame už 1967-ųjų sienos. Pagal tarptautinę teisę, gyvenvietės yra nelegalios, bet Izraelis su tuo nesutinka. EPA-Eltos nuotrauka

Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu prieštarauja JAV prezidento Barako Obamos siūlymams, kad būsima Palestinos valstybės siena turi būti nustatyta pagal 1967 m. sienas. Kalbėdamas valstybės departamente, prezidentas B.Obama sakė: „abipusiai mainai“ padėtų sukurti „perspektyvią Palestiną ir saugų Izraelį“. Vis dėlto Izraelio ministras pirmininkas B.Netanjahu teigia, kad tokios sienos, kokios buvo prieš 1967-ųjų Artimųjų Rytų karą, yra „neapginamos“. Apie 300 tūkst. izraeliečių, nepaisydami palestiniečių protestų ir tarptautinės bendruomenės perspėjimų, remiami savo valdžios, įsikūrė gyvenvietėse Vakarų Krante, esančiame už 1967-ųjų sienos. Pagal tarptautinę teisę, gyvenvietės yra nelegalios, bet Izraelis su tuo nesutinka. B.Netanjahu ruošiasi susitikimui su B.Obama Baltuosiuose rūmuose. VL, Eltos inf.

Ispanijoje – nauji protestai prieš nedarbą Ispanijoje penktą dieną iš eilės tūkstančiai žmonių protestavo prieš ekonomikos krizę ir didelį nedarbą. Didžiausias mitingas ketvirtadienio vakarą vyko Madrido centre. Čia demonstrantai laiko užėmę Puerta del Solio aikštę. „Jie tai vadina demokratija, tačiau jos nėra“, – skandavo protestuotojai. Protestai taip pat vyko Barselonoje, Valensijoje ir Bilbao. Į juos per internetą žmones sukvietė protesto judėjimas „Tikra demokratija dabar!“, kuris praktiškai per naktį išgarsėjo, kai praėjusį penktadienį surengė mitingus 50 miestų. Ispanijos ministras pirmininkas Chosė Luisas Rodrigesas Sapateras teigė suprantąs demonstrantus. Politikai esą turėtų juos išgirsti. Kartu socialistų premjeras paragino žmo-

nes dalyvauti sekmadienį vyksiančiuose vietos valdžios rinkimuose. „Tik kas eina balsuoti, gali ką nors pakeisti“, – pabrėžė jis. Netrukus po to Ispanijos rinkimų komisija uždraudė visas savaitgalį šalyje organizuojamas demonstracijas. Mitingai esą gali sutrikdyti rinkimų eigą ir daryti įtaką rinkėjams. Protesto judėjimas paragino piliečius ir šeštadienį išeiti į gatves reikalauti socialinių ir politinių reformų. Ispanijoje kas penktas darbingo amžiaus žmogus neturi darbo. Jaunimo nedarbas siekia net 40 proc. Dėl didelių skolų vyriausybė vykdo griežtą taupymo politiką: buvo sumažintos valdininkų algos, įšaldytos pensijos, palengvintas atleidimas iš darbo. VL, Eltos inf.

Dairomasi naujo Valiutos fondo vadovo Dominikas Strosas Kanas ketvirtadienį pranešė apie atsistatydinimą iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovo posto dėl sekso skandalo. Jis buvo sulaikytas praėjusį šeštadienį Niujorke. D.Strosas Kanas neigia kaltinimus. Tačiau po teismo Niujorke jis paleistas už 1 mln. dolerių užstatą. Šiuo metu intensyviai ieškoma, kas galėtų pakeisti D.Strosą Kaną.

Europos Komisija norėtų, kad ir kitas TVF vadovas būtų iš Europos Sąjungos. „Tautybė nėra sėkmės kriterijus. Tiesiog ES šalys nusprendė, kad naujas vadovas turėtų būti puikiai susipažinęs su ES šalių reikalais bei pagrindinėmis tendencijomis, – teigė Europos Komisijos atstovė. – Aš esu tikra, kad dabar padaugės diskusijų, kas galėtų kandidatuoti į TVF vadovo postą.“

Daugiausia galimybių užimti TVF vadovo postą turi Prancūzijos finansų ministrė Kristina Lagard. Buvusiam TVF banko vadovui bus taikomas namų areštas jo žmonos namuose Niujorke. Teisėjas taip pat nurodė D.Strosui Kanui įsigyti 5 mln. dolerių užstato draudimą, dėvėti elektroninę sekimo apyrankę ir atiduoti visus kelionės dokumentus. Niujorko didžioji žiuri patvirtino visus septynis kaltinimus, ku-

D.Strosas Kanas neigia kaltinimus. Tačiau po teismo Niujorke jis paleistas už 1 mln. dolerių užstatą. EPA-Eltos nuotrauka

rie buvo suformuluoti, kai 62 metų TVF vadovas praėjusį šeštadienį buvo suimtas dėl įtariamos lytinės

prievartos prieš kambarinę prabangiame viešbutyje „Sofitel“. VL, Eltos inf.


2011 m. gegužės 21 d. • Nr. 40 (9059) Valstiečių laikraštis

19


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis Mus visus valdo tie patys jausmai

Savanorystė – galimybė pažinti save ir plėsti akiratį

Aktorius Arūnas Sakalauskas, vaidindamas apšviestoje teatro scenoje ir žvelgdamas į salėje sėdinčius žiūrovus, mąsto apie tai, kad teatras ir realus gyvenimas – neatskiriami, kad mes visi – labai panašūs, nes mus valdo tie patys troškimai ir jausmai.

Dažnas mūsų nori kuo daugiau pamatyti, pabuvoti tolimose šalyse. Vilnietė Rūta Kuzminskaitė tai padaryti nusprendė kiek neįprastu būdu – dirbdama savanore. Nijolė Baronienė

Meilė Jančorienė

11 p.

20 p.

Sodyba mėnesį į šiltnaTinkamai suformavus, Gegužės mį baigiami sodinti šilumą mėgstančių augalų daigai. gausiau derės Svarbu juos pradėti for-

Sodybą puošiantis kedras primena tremtį

muoti laiku. Bendra taisyklė tokia: kuo mažiau ūglių, tuo greičiau bręsta pirmasis derlius, tačiau augalas užaugina mažiau vaisių, trumpesnis derėjimo periodas. O formuojami augalai kompaktiškesni, juos galima sodinti tankiau, todėl iš tokio pat ploto gaunamas didesnis derlius.

Adelė ir Jonas Miškiniai prieš trisdešimt penkerius metus pirmi gyvenvietėje bulvių ir daržovių lysves pavertė žydinčia oaze. Vida Tavorienė

Janina Augulytė

8 p.

7 p.

Sveikata Jokie vaistai nepakeis judėjimo

Atgijusi gamta kviečia ne tik pasėdėti ant švelnaus žolės kilimėlio ir pasigrožėti pavasariniais žiedais, bet ir daugiau pajudėti. Juk kai kurias ligas kasdieninė mankšta gali išgydyti geriau už bet kokias piliules.

Kas naudingiau – ryžiai ar bulvės?

Nuo senų laikų bulves ir iš jų pagamintus patiekalus laikėme tradiciniu lietuvišku maistu, tačiau bulvių vietą vis dažniau užima ryžiai. Meilė Jančorienė

Meilė Jančorienė

23 p.

23 p.


Valstiečių laikraštis 2011 05 21