Issuu on Google+

2011 m. gegužės 7 d., šeštadienis • Nr. 36 (9055) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Kur veda platūs emigracijos vartai?

Architektų byloje – nemokamas spektaklis

Nuo gegužės 1-osios Lietuvai ir kitoms naujosioms ES valstybėms plačiai atsivėrė vartai į Vokietijos ir Austrijos darbo rinkas. Dabar Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Lietuvos ir kitų šalių piliečiai jau galės nesislapstydami plušti vokiečiams ir austrams, didinti jų valstybių biudžetus.

Vadinamosios architektų bylos nagrinėjimas, kurioje trys architektai iš UAB „Senojo miesto architektai“ kaltinami dokumentų klastojimu, pradeda priminti gerai surežisuotą spektaklį. Žurnalistai įrodė, kad vienas kaltinamųjų tik imituoja sunkią ligą, tačiau teisėjui tai nepadarė įspūdžio.

Apie tai – 4 p.

Šiandien VL su priedu

Šeštadienis • Apie operos solistą Edmundą Seilių ne itin besidomintieji muzika sužinojo iš televizijos projekto „Triumfo arka“. Atlikėjui tai kelia šypseną, nes jis ir žmona Kristina Zmailaitė – jau seniai ne scenos naujokai.

Apie tai – 21 p.

Lietuva produkciją eksportuos, o darbininkus importuos Po krizės atsigaunantis stambusis verslas jau artimiausiais metais planuoja savo produktus ir paslaugas pardavinėti užsienyje, o iš ten įsivežti pigią darbo jėgą. Albinas Čaplikas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Sodyba • Kitos tokios gyvenvietės, kur žmonės namus pasiektų tik vandens ar ledo keliu, nelygu metų laikas, Lietuvoje nėra.

• Burbiškio dvaro sodyba jau vienuoliktą kartą džiugina lankytojus žydinčių tulpių žiedais.

Sveikata • Atšilus orams, mėgstame iškylauti gamtoje, ant laužo kepti dešreles, šašlykus ir kitus mėsos produktus. Tačiau ar visada saugu valgyti ant atviros liepsnos keptą mėsą? Lietuvos duomenys prasti vertinant darbo užmokestį. Per pastaruosius metus Lietuvoje jis padidėjo tik apie 0,2 proc. (Latvijoje – 3,4 proc., o Estijoje – 3,9 proc.). Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Sostinės tabore įstatymai negalioja Gediminas Stanišauskas VL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Sostinės valdžia kuria planą, kaip iš miesto pakraščio į Vilniaus rajoną iškeldinti čigonų taborą. Romai tikina, kad mielai išsikeltų kitur, jei valdžia pastatytų namus ir duotų žemės.

Trečiadienį VL su priedu Ūkininkų žinios

Vilniaus čigonų taboras jau seniai tapo piktžaizde, kurioje klesti prekyba narkotinėmis medžiagomis, vykdoma kita nusikalstama veika, nepaisoma įstatymų. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (VPK) pripažįsta, kad „romų taboras Vilniuje yra didžiausia narkotikų prekyvietė sostinėje“. Nukelta į 3 p.

(Užs. 170)


2

2011 m. gegužės 7 d. • Nr. 36 (9055) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Lietuva produkciją eksportuos, o darbininkus importuos

Darbo birža trimituoja apie tariamus savo laimėjimus – pirmą kartą per pastaruosius trejus metus pagaliau praKlaudijaus Driskiaus nuotrauka dėjo mažėti bedarbių gretos. Gal ši struktūra pradėjo efektyviai dirbti? Nesitikėkite!

Albinas Čaplikas VL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Lietuvos ekonomika lyg ir atsispyrė nuo dugno, kai kurios įmonės jau skaičiuoja pelną, tačiau eiliniai darbuotojai ir vartotojai vidaus rinkoje ekonomikos atsigavimo ženklų šįmet dar nepajaus. Pramonininkai tikina, kad darbo našumo augimas dar nekompensuoja energijos šaltinių brangimo, todėl produktai ir paslaugos brangs, o atlyginimai bus keliami tik aukščiausios kvalifikacijos darbuotojams. Likusieji rinksis arba vegetavimą Lietuvoje, arba emigraciją į kitas šalis, o vidaus rinkoje juos pakeis pigi darbo jėga iš Rytų.

Užmaskuotas nedarbo mažėjimas Statistikos departamentas paskelbė apie 6,9 proc. pirmą šių metų ketvirtį šoktelėjusį bendrąjį vidaus produktą. Šis augimas buvo didesnis, nei prognozavo kai kurie Lietuvos ekonomistai ir, pavyzdžiui, gerokai viršijo „Bloomberg“ naujienų agentūros skelbtą ekonomistų prognozuotą vidurkį (5,1 proc.). Darbo birža trimituoja apie tariamus savo laimėjimus – pirmą kartą per pastaruosius trejus metus pradėjo mažėti bedarbių gretos. Gal ši struktūra pagaliau pradėjo efektyviai

Kaip vertinate valdančiųjų pasipriešinimą opozicijai pašalinti iš Seimo konservatorių Mantą Adomėną už tai, kad jis laiku neatsisakė kitų pareigų, ėmė atlygį už lietuvių kalbos ugdymo koncepcijos kūrimą ir paskaitas? Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt. Iš šio parlamentaro tikrai turėjo būti atimtas mandatas

81 proc.

Tai nelabai didelis pažeidimas ir nereikėjo jo šalinti iš Seimo

11 proc.

Nežinau

8 proc.

dirbti? Nesitikėkite! Kaip ir anksčiau Darbo birža iš esmės užsiima tik bedarbių registravimu, bet ne, pavyzdžiui, ES Globalizacijos fondo lėšų panaudojimu. O bedarbių sumažėjo dėl visiems žinomų priežasčių – atsivėrė Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos darbo rinkų vartai, todėl tūks-

nėtų priežasčių ne tik negerės, bet net prastės. Lietuvos duomenys prasti vertinant darbo užmokestį. Per pastaruosius metus Lietuvoje jis padidėjo tik apie 0,2 proc. (Latvijoje – 3,4 proc., o Estijoje – 3,9 proc.). Estijoje jis siekė net 814 EUR, Latvijoje – 647 EUR, o Lietuvo-

Ekspertai sako, kad labai greitai darbuotojų trūkumą pajaus ir pramonės įmonės bei stambieji ūkininkai. „Nekvalifikuotiems darbuotojams darbdaviai neketina didinti atlyginimo, todėl tokie žmonės emigruoja, o mums teks ieškoti darbuotojų pigesnėse rinkose“, – sako LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas. Kokie potencialūs taikiniai? Į krizę klimpstanti Baltarusija, Ukraina, Moldova ir, žinoma, Rytų Azijos šalys. Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka sako, kad norėtų kai kuriuos verslininkus palikti po pamokų, kad jie pakartotų ekonomikos pradmenis. Profesorius neabejoja, kad už gerą kainą pramonininkų pasamdyti ekspertai tyrimų išvadas padaro užrištomis akimis. „Man jau nusibodo jiems aiškinti, kad darbo rinka irgi yra tokia pati laisvoji rinka. Kai darbdaviai kalba apie darbo rinką ir sako, kad trūksta darbuotojų, tai jie paprastai nekalba apie toje rinkoje esamą kainą. Gyvename ne vergovės laikais, todėl žmonės nedirbs, jeigu jiems neapsimokės dirbti“, – tvirtina R.Lazutka.

Suskaičiuoja ir emigruoja Pramonininkai atkerta, kad negali didinti atlyginimų, nes tokiais atve-

Vyriausybė viliasi, kad darbo vietų daugės, tačiau pramonininkai kalba atviriau – gamybai didinti prireiks naujų darbo vietų, tačiau jos bus siūlomos ne tiek vidaus rinkai, kiek pigiai darbo jėgai iš trečiųjų šalių. tančiai lietuvių bandys susirasti darbo šiose ekonomiškai galingose šalyse. Ta proga Vyriausybė suspėjo sau iškelti užduotį 20 proc. sumažinti nedarbą. Gudriai sugalvota, juk niekas nesuskaičiuos, kiek nedarbas sumažėjo dėl naujos emigracijos bangos ir kiek dėl atsigaunančios ekonomikos. Tačiau ekspertai su šypsenėle vertina Vyriausybės planus sukurti apie 60 tūkst. naujų darbo vietų.

Atlyginimas augs tik simboliškai Ekspertai, analizuodami namų ūkių situaciją Lietuvoje, padarė išvadą, kad realioms gyventojų pajamoms augti šįmet kliudys augančios maisto ir energijos kainos. Ne tik kliudys – namų ūkių buitis dėl mi-

Orai Jaunatis. Saulė teka 5.29, leidžiasi 21.04.

je – tik 614 EUR. Gal Lietuvoje darbo užmokestis greičiau augs šįmet? Norėtumėte! Vyriausybė tikisi, kad augs, tačiau verslininkai galvoja kitaip. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), atlikusi 130 svarbiausių įmonių vadovų apklausą, prognozuoja, kad vidutinis atlyginimas per artimiausius metus didės tik simboliškai – apie 3–4 proc. Tačiau iš tikrųjų žmonių uždirbtų pinigų vertė bus mažesnė nei yra dabar dėl didėjančios infliacijos. SEB grupės ekspertų duomenimis, palyginti su mažiausiu buvusiu darbo vietų skaičiumi 2010-ųjų I ketvirtį, darbo rinka praėjusių metų pabaigoje Estijoje padidėjo 7,1 proc., Latvijoje – 3,8 proc., Lietuvoje – tik 2,9 proc. Didiesiems prekybos tinklams jau dabar sunku surasti darbuotojų. Siūlomi atlyginimai lietuvių nevilioja.

Šiandien

Rytoj

Poryt

Dieną: +10 +15°

Dieną: +11 +16

Dieną: +14 +19°

Naktį: +1 +6°

Naktį: +2 +7°

Naktį: +4 +9°

Artimiausiomis dienomis šalto oro židinys lėtai trauksis į rytus, orai palaipsniui šils. Šiandien orus Lietuvoje lems anticiklonas, slenkantis nuo Skandinavijos. Slėgis kils, numatomi ramūs, daugelyje rajonų mažai debesuoti ir sausi orai, tik kur ne kur rytiniuose rajonuose gali trumpai palynoti. Vidurdienį temperatūra pakils iki 10–15 laipsnių. Sekmadienį vietomis, daugiausia rytiniuose rajonuose, turėtų palyti. Šiek tiek sustiprės šiaurės rytų vėjas. Temperatūra naktį vyraus teigiama, nuo 2 iki 7 laipsnių šilumos, tik vietomis, didesnė tikimybė Žemaitijoje, numatomos šalnos – 0–2 laipsniai šalčio. Dieną temperatūra pakils iki 11–16 laipsnių šilumos. Pirmadienį anticiklonas tebelems orus Lietuvoje. Kritulių nenumatoma. Šiaurės rytų vėjas pūs 5–10 m/sek. greičiu. Temperatūra naktį bus 4–9 laipsniai šilumos, o dieną pajusime tikrą pavasarišką šilumą, oras įšils iki 14–19 laipsnių. Antradienio naktį bus be žymesnių kritulių, dieną kai kur, daugiausia pietiniuose rajonuose, gali šiek tiek palynoti. Temperatūra mažai keisis. Trečiadienį turėtų būti dar šilčiau, kai kur galimi trumpi lietūs.

Natalija Nikolajenko

jais nepajėgtų konkuruoti su kitų šalių gamintojais. Ne paslaptis, kad Lietuvos ekonomiką kol kas gaivina tik eksportas. Lietuviai savo produktus užsienyje parduoda brangiau nei vidaus rinkoje. „Tačiau jie „užmiršta“, kad darbo jėgos kaina pas mus mažesnė. Taigi Lietuvos įmonės turi pranašumą. Jeigu net esant tokioms sąlygoms įmonė negali konkuruoti, tai ji turi pasitraukti iš rinkos“, – sako R.Lazutka. Pasak profesoriaus, tokių pačių dėsnių, net nežinodami, laikosi ir žmonės. Jeigu darbuotojui siūlo 800 Lt atlyginimą, tai jis suskaičiuoja pajamas ir išlaidas ir pasitraukia iš tokio darbo. Jis ieško naujų galimybių – arba emigruoja, arba dirba nelegaliai.

Kišeninės profsąjungos Neseniai Lietuvoje viešėjo keli verslininkai iš JAV. Jie domėjosi investavimo galimybėmis Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje. Susitikime jie teiravosi, kaip lietuviai verslininkai bendrauja su profsąjungomis. Nors lietuviai skundėsi, kad profsąjungos trukdo verslui, tačiau iš tikrųjų padėtis yra kitokia. „Apie profsąjungų įtaką galime kalbėti tik analizuodami streikus. Kiek jų Lietuvoje buvo? Vienetai. Taigi tokia ir profsąjungų įtaka. Mūsų verslininkai sugeba profsąjungas padaryti kišeninėmis. Jų vadovams paberiama

šiek tiek lėšų, jie premijuojami kelionėmis, vadinamaisiais pasitobulinimo kursais egzotinėse šalyse, kelialapiais poilsiauti“, – sako R.Lazutka. Taip užgesinami gaisrai, tačiau problema iš esmės neišsprendžiama. Niekas negali priversti žmogaus dirbti, jeigu darbo sąlygos jam nepriimtinos. Pribrendus jis pasitraukia iš darbo. Amerikiečiai verslininkai pasidalijo patirtimi. Jie neslėpė, kad stengiasi, jog JAV įmonėse profesinių sąjungų nebūtų arba kad joms neliktų veiklos. „Jeigu profsąjunga pareikalauja padidinti darbo atlyginimą 2 proc., tai mes padidiname 3,5 proc. Tiesą sakant, mes net nelaukiame, kol jie paprašys. Taip elgtis apsimoka“, – sako Džeimsas Betsvortas.

Verslininkai visų problemų neišspręs Vytautas Vidmantas Zimnickas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos tarybos narys.

Po ekonomikos pakilimo mūsų darbo jėga išpuiko. Net nekvalifikuoti darbininkai uždirbdavo per 1 000 EUR. Jie ir dabar norėtų gauti tokius atlyginimus. Todėl manau, kad mums teks įsivežti „pigesnių“ darbuotojų iš kitų šalių. Geriausiu atveju atlyginimai paaugs tik tiek, kad kompensuotų infliaciją. Suprantu, kad minimalus atlyginimas yra per mažas, todėl mes ir siūlome padidinti ne tik atlyginimą, bet neapmokestinamąjį minimumą. Tada žmogus pajaustų realų atlyginimo augimą, pagyvėtų vidaus rinka, atsirastų paslaugų poreikis. Verslas pasiruošęs ieškoti galimybių, tačiau Vyriausybė ir Seimas neprisideda. Štai prieš dvejus metus Seimui pateiktas Socialinių garantijų įstatymo projektas užstrigo. Mes norėtume, kad iš pelno būtų galima žmones paremti, pavyzdžiui, skiriant lėšų reabilitaciniams reikalams, maitinimui, poilsiui, medicinos priežiūrai. Nereikia tikėtis, kad verslininkai didins atlyginimus ir taip išspręs visas problemas.

Jeigu norėtų, galėtų padėti Algirdas Sysas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys.

Praėjusią kadenciją aš pateikiau Socialinių garantijų įstatymo projektą dėl įmonių lengvatų darbuotojams teikiant maitinimą. ES šalyse tokie dalykai paplitę – įmonėse galioja lengvai kontroliuojama talonų sistema. Tačiau mūsų verslininkai nepritarė. Apkaltino mane tariama tarnyste prekybos tinklams. Tada mano idėja buvo atmesta, o jie pasakė, kad patys parengs projektą. Ir parengė Bronislovui Lubiui palankų grobuonišką projektą, pagal kurį galėtų apvaginėti valstybę ir visus mokesčių mokėtojus. Pavyzdžiui, pagal šį įstatymą jie galėtų kompensuoti išlaidas už furšetus, priėmimus, įmonių savininkai ir jų šeimų nariai ar giminaičiai poilsiautų sanatorijose, beje, jiems patiems priklausančiose, jų vaikai mokytųsi brangiausiuose pasaulio universitetuose. Ir visa tai turėtų apmokėti valstybė. Jeigu verslininkai norėtų, tikrai galėtų padėti savo darbuotojams.


2011 m. gegužės 7 d. • Nr. 36 (9055) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

3

Sostinės tabore įstatymai negalioja e Atkelta iš 1 p. Antrasis Vilniaus mero A.Zuoko bandymas? Kol kas nei pareigūnai, nei kitos institucijos įvesti čia tvarkos nesugeba. Vilniaus meras Artūras Zuokas tikina, kad ir anksčiau buvo dedama daug pastangų mėginant romus integruoti į Lietuvos visuomenę, bandoma įgyvendinti ne vieną projektą, bet geri norai nuėjo perniek. „Čigonų taboras – vieta, kur įstatymai praktiškai negalioja“, – yra teigęs A.Zuokas. Neseniai, po savivaldybių tarybų rinkimų, šis politikas vėl tapo Vilniaus miesto meru. Valdžios koridoriuose šnabždamasi, kad netrukus A.Zuokas pradės antrą „kryžiaus žygį“ į taborą, kuris esą bus sėkmingesnis už pirmą. Taborą ketinama perkelti į Vilniaus rajoną.

Romų bendruomenės taborų teritorijos ribojasi su mišku. Tai strategiškai ideali vieta narkomanijos verslui.

Šiomis dienomis sostinės miesto taryboje turėjo būti svarstomas klausimas dėl čigonų taborų perspektyvų, bet politikai jį atidėjo. „Sprendimas dėl taborų perkėlimo į kitą rajoną bent jau kol kas nėra priimtas“, – pridūrė Vilniaus m. savivaldybės Rinkodaros ir viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė Inga Simanonytė.

Barono namuose aptiko narkotikų Čigonų taboro baronu vadinamas Vilniaus romų bendruomenės „Čigonų laužas“ pirmininkas Josifas Tyčinas, kalbėdamas su „Valstiečių laikraščiu“, nusistebėjo, kad sostinės valdininkai taborą ketina iškeldinti į Vilniaus rajoną. „Mes neprieštarautume tokiam sprendimui, jei valdžia pastatytų namus, parodytų juos žmonėms ir paklaustų, ar romai norėtų juose gyventi. Pirmiausia reikia kalbėtis su žmonėmis“, – tikino J.Tyčina. Romų barono teigimu, kažkam naudinga, kad tabore nėra tvarkos. „Yra Romų visuomenės centras, kurio direktorė net ne romų tautybės, jie gauna iš valdžios pinigus, įgyvendina visokius projektus, bet konkrečios naudos taborų gyventojai nemato. Tad klauskite centro vadovų nuomonės“, – pyktelėjo J.Tyčina. Beje, šių metų balandį J.Tyčinos namuose policija aptiko 13 maišelių su kanapėmis ir jų dalimis, du polietileninius maišelius heroino ir daugiau kaip 32 tūkst. litų įvairiomis kupiūromis. J.Tyčina atmeta kaltinimus teigdamas, kad negali atsakyti už sūnų ir podukrų elgesį.

Narkomanų irštva 2004 m. tabore įrengus policijos postą, šis po piktavalių išpuolio buvo sudegintas. Tais pačiais metais įrengtos ir vaizdo stebėjimo kameros, bet ir jos problemos neišsprendė. Vilniaus policija reguliariai rengia reidus, per kuriuos kiekvieną kartą į taborą neįleidžiama nuo 40 iki 120 narkomanų.

viskas buksuoja“. „Net būsto skyrimas nieko nepakeistų, kaip ir taboro iškėlimas į rajoną“, – neabejoja Seimo narys A.Lydeka. Jis mano, kad taboras Vilniaus pakraštyje veiks dar kelis dešimtmečius. Kultūros ministro patarėjas Imantas Melianas dažnai pasigenda ryžtingesnių pačių romų pastangų išsivaduoti iš atsilikimo ir skurdo. „Tačiau būtina suprasti, kad didelė dalis Lietuvos romų bendruomenės narių jau nėra pajėgi savarankiškai ištrūkti iš ydingo rato. Nebaigę mokyklos arba apskritai neraštingi romai nesugeba įgyti profesijos, dėl to dauguma jų metų metais yra bedarbiai, o neturėdami legalaus darbo jie užsiima neteisėtais „verslais“, – akcentuoja I.Melianas. Anksčiau svarstyta taborą perkelti į Mažeikių, Naujosios Akmenės, Ukmergės rajonus, bet šiems mėginimams pasipriešindavo vietos valdžia.

Romų gyvenvietę reikėtų legalizuoti Henrikas Mickevičius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius

Kuriama nauja integracijos programa Čigonų taboro baronu vadinamas Josifas Tyčinas stebisi, kad sostinės valdininkai taborą ketina iškeldinti į Vilniaus rajoną. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Šių metų sausio–kovo mėnesiais per policijos reidus į taborą neįleista apie 900 narkomanų, o už narkotikų platinimą ir vartojimą pareigūnai sulaikė 356 asmenis. „Romų bendruomenės taborų teritorijos ribojasi su mišku, o į taborus veda daug miško kelių, – pasakojo policijos atstovė Evelina Pagounis. – Tai strategiškai ideali vieta narkomanijos verslui.“

Už komunalines paslaugas nemoka Elektros tiekimo bendrovė LESTO akcentuoja netvarką taboruose.

laužas“ Aukštutiniu ir Žemutiniu taborais sudarytomis elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartimis, bet susidarius skolai už neapmokėtą elektros energiją LESTO kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo“, – pasakojo LESTO atstovė spaudai Edita Sirutienė. Teismai bendrovės ieškinius atmetė motyvuodami tuo, kad čigonų bendruomenė nėra juridinis asmuo. Reidų metu LESTO darbuotojai dėl neteisėto elektros energijos vartojimo faktų pernai surašė 11 protokolų, o šiemet – jau 21. Kadangi romai neturi turto ar pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti skolų išieškojimą,

„Šiuo metu savivaldybė peržiūri „Romų bendruomenės integracijos į visuomenę programą 2005–2010 m.“ Naują projektą planuojame pateikti svarstyti artimiausiuose Vilniaus miesto tarybos posėdžiuose“, – sakė savivaldybės Kalbos kontrolės ir administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Tamošiūnas. Kas yra toje programoje, kol kas niekas nežino. Nėra aišku, ar joje numatyta sutvarkyti žemės reikalus romams, sukuriant savotišką rezervatą. Po 2010 m. Seimo kontrolierės išvadų Vilniaus m. savivaldybė buvo įpareigota skirti žemės romų bendruomenei dabartinių taborų teritorijoje. „Į taborą buvo atvažiavę valdininkai, matavo žemę, bet iš 6 hektarų atmatavo tik 3 hektarus, į kuriuos ro-

Šiuo metu tabore gyvena 388 romai. Tai mažiau nei prieš metus, nes maždaug ketvirtadalis romų išvyko uždarbiauti į Didžiąją Britaniją. Kasmet taborų gyventojai neteisėtai sunaudoja elektros energijos už maždaug 100 tūkst. Lt, o ir iš sudariusiųjų sutartis LESTO nepavyksta išieškoti skolų. „Nuo 2001 iki 2002 metų pabaigos elektros energija romų taborui buvo tiekiama vadovaujantis su Vilniaus romų bendruomenės „Čigonų

Taksi neretai atveža į taborą narkotikų ieškančius keleivius.

priteistos skolos lieka neišieškomos. Šiuo metu taborų gyventojų skola už sunaudotą elektros energiją sudaro apie 145 tūkst. Lt. Už šiukšlių išvežimą romai irgi nemoka.

mai tikrai nesutilps“, – kalbėjo Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja. Šiam centrui išlaikyti Kultūros ministerija kasmet skiria apie 200 tūkst. Lt.

Mėgino nugriauti neteisėtai suręstas lūšnas

Būta ir kitų siūlymų

Pirmą kartą su romais A.Zuokas mėgino susitvarkyti 2004-aisiais. Tuomet Vilniaus m. savivaldybė, sukvietusi žurnalistus, demonstratyviai griovė romų lūšnas, nors žmogaus teisių gynėjai ragino to nedaryti. Praėjusių metų rugsėjį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad tąkart Vilniaus m. savivaldybė viršijo savo kompetenciją. Romų bendruomenė prisiteisė 55 tūkst. litų neturtinės žalos. Ji, žinoma, buvo sumokėta iš mokesčių mokėtojų kišenės.

Šiuo metu tabore gyvena 388 romai. Tai gerokai mažiau nei prieš metus, nes maždaug ketvirtadalis romų išvyko uždarbiauti į Didžiąją Britaniją. Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka tikina, kad Vilniaus taboro problema, palyginti su romų keliamomis problemomis Vakarų Europoje, yra niekinė. „Lietuvoje net nėra problemos, nes mūsų romai yra sėslūs ir jų tikrai nėra daug“, – sakė A.Lydeka. Parlamentaro teigimu, valstybė kuria romų integracijos programą, „bet

Skirtingai nuo Vakarų Europos romų, mūsų romai yra sėslūs. Juos tokiais 1956 m. pavertė SSRS valdžia. Tais metais buvo uždrausta romams keliauti iš vietos į vietą. Lietuvoje romų tada buvo nedaug, todėl jiems leista apsistoti Kirtimuose, kur jie gyveno viename barake tuo pačiu adresu. Kalbos, kad romai Kirtimuose apsistojo neteisėtai, yra laužtos iš piršto, nes būtent valdžia juos padarė sėslius. Turint politinės valios romų problemą būtų galima išspręsti. Reikėtų legalizuoti jų gyvenvietę ir leisti žmonėms gyventi. Tai tik lėšų klausimas. Reikia kalbėtis su romais. Prieš jų valią ką nors daryti būtų netoliaregiška. Tai parodė ir teismai. Aišku, galima romams skirti socialinį būstą, bet vargu ar jie jį išlaikytų: į darbą neraštingų žmonių niekas nepriims. Romai yra sakę, kad norėtų ūkininkauti, tai pirmiausia bent išsiaiškinkime, kiek tokių šeimų galėtų būti.

Taboro iškėlimas situacijos nepagerintų Marija Rekst, Vilniaus rajono merė

Vilniaus miesto valdžia pernelyg dažnai mėgina į rajoną iškelti viską, kas yra negatyvu ir neparanku jai. Praėjusiais metais Vilniaus miestas norėjo iškelti iš sostinės į Vilniaus rajoną Lukiškių tardymo izoliatorių, todėl man keista, kad vis atsiranda pagundų į rajoną perkelti tik tai, kas trukdo miestui. Sostinė privalo spręsti problemas, o ne perkelti jas kam nors kitam. Romai yra tautinė mažuma, į kurios problemas valdžia pirmiausia turi įsigilinti ir įsiklausyti į jų nuomonę ir tik paskui priimti sprendimus. Be to, neabejoju, kad net iškėlus taborą kitur problemos, susijusios su juo, niekur nepradingtų ir tas perkėlimas neduotų jokio efekto.


4

2011 m. gegužės 7 d. • Nr. 36 (9055) Valstiečių laikraštis

Komentarai

Atverkite duris Kristui!

Atvelykio sekmadienį Romoje palaimintuoju buvo paskelbtas popiežius Jonas Paulius II. Šio popiežiaus pontifikatas prasidėjo šaltojo karo tarp Rytų ir Vakarų metu. Rytuose viešpatavo komunistinis režimas, o Vakarų pasaulis daug kur buvo pasirinkęs laukinio kapitaliz-

Vakaruose. Popiežius kalbėjo: „Nebijokite! Atverkite, ne, – atlapokite duris Kristui!“ Popiežius neatsitiktinai pakvietė atidaryti duris Kristui. Evangelijoje skaitome: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas“ ( Jn 3, 16–17). Jono Pauliaus II pakvietimas atverti duris Kristui nebuvo kas nors visiškai nauja. Popiežius tik nurodė aiškų kelią iš aklavietės, kurioje

nas Paulius II Kaune, S.Dariaus ir S.Girėno stadione, kalbėjo tūkstančiams Lietuvos jaunuolių: „Lietuvos jaunime! Atidarykite duris Kristui! Būkite pirmieji šaukliai naujosios evangelizacijos, kurios dabar taip stinga jūsų Tėvynei, Europai ir visam pasauliui. Kristus pažįsta žmogaus širdį. Kristus jus pažįsta ir myli. Vien tik jis gali visiškai patenkinti esminius žmogaus dvasios poreikius ir troškimus. Evangelija, ši tikro atsinaujinimo ir vilties naujiena, tebėra svarbi kiekvienai epochai ir kiekvienam asmeniui. Priimkite ją kaip išganymo dovaną. Paverskite ją kasdienio gyvenimo norma. Ją

Jei sunkiai sirgdami turėtume vaistų, užtikrinančių mums gyvybę ir sveikatą, bet jais nepasinaudotume, kuo tai būtų galima pateisinti? mo kelią, svarbiausiu prioritetu laikydamas ekonominę gerovę ir sekuliarizmą. Vienoje stovykloje su tikėjimu buvo kovojama valstybinėmis priemonėmis, kitoje – krikščioniškos vertybės buvo ignoruojamos teigiant, kad nėra ir negali būti vienos aiškios tiesos ir moralės, kad viskas priklauso nuo žmonių susitarimo. Ne tik mes, pavergtieji Rytų žmonės, bet ir Vakaruose gyvenantys tikintieji į ateitį žvelgė su nerimu ir baime. Vos išrinktas naujuoju popiežiumi Jonas Paulius II pasakė žodžius, kuriuos įsiminė visi – Rytuose ir

buvo atsidūręs pasaulis, Europa ir pavienės krikščionių bendruomenės. Jei sunkiai sirgdami turėtume vaistų, užtikrinančių mums gyvybę ir sveikatą, bet jais nepasinaudotume, kuo tai būtų galima pateisinti? Jėzus Kristus yra vienintelis, kuris gali išgelbėti tiek pavienį žmogų, tiek pasaulį, tik reikia leisti jam veikti. Reikia tik pasinaudoti Evangelijos rodomu keliu. Per ilgą pontifikatą popiežius apvažiavo visą pasaulį, susitiko su milijonais žmonių; visur ir visiems jis primindavo būtinybę atsigręžti į Kristų. 1993 m. rugsėjo 6 d. Jo-

skelbkite ir liudykite. Būkite Kristaus liudytojai!“ Tąkart, kalbėdamas Lietuvos jaunimui, popiežius perspėjo neklausyti klaidingų pranašų, neiti vartotojiškos kultūros bei pašlijusios doros keliu ir nebūti abejingus religijai, nes šiuose klystkeliuose augantys vaisiai baisiai apkars. Popiežius kalbėjo: „Kai kurie šiuolaikinio jaunimo bruožai – sakykim, narkotikų platinimas ir vartojimas, dirbtinio rojaus paieškos, sekso ir pornografijos turgus, nepilnamečių savivalė ir nusikaltimai, rasizmo siautėjimas, savižudystės – slepia gilią ir siaubin-

gą tuštumą, vertybių krizę, kuri neišvengiamai veda į moralinę suirutę. Kas geriau, jei ne Kristus, atidavęs už žmogų savo gyvybę, gali pasakyti, kur rasti tikrosios laimės kelią.“ Šią vasarą, kaip ir kiekvienais metais, dešimtys tūkstančių jaunuolių priims Sutvirtinimo sakramentą. Prieš tai jie rūpestingai ruošiasi ir, atnaujindami Krikšto pažadus, ryžtasi gyventi pagal Kristaus Evangeliją. Tačiau jie visi girdės mūsų dienų klaidingus pranašus, kurie bandys įteigti, kad kelias su Kristumi yra nuobodus, senamadiškas ir jaunuoliui nepriimtinas, kad jaunam žmogui reikia tik pramogų, sekso ir alaus. Jeigu šis jaunimas turės išminties ir drąsos kasdien laikyti atvertas širdies duris Kristui, mes greitu laiku turėsime visiškai naują Lietuvą. Svarbus klausimas: kaip pats palaimintasis Jonas Paulius II sugebėjo subrandinti savyje tokią dvasią ir tokį ryžtą, kad galėjo ilgus metus vaisingai tarnauti Bažnyčiai ir atnešti daug gerų vaisių? Į šį klausimą atsakė popiežius Benediktas XVI per beatifikacijos Mišių homiliją: „Palaimintas tu, mylimas popiežiau Jonai Pauliau II, nes tikėjai!“ Iš tikrųjų Jonas Paulius II buvo gilaus tikėjimo vyras. Šis tikėjimas nebuvo tradicinis ir paviršutinis. Toks tikėjimas subręsta jį maitinant kasdieniu bendravimu su Dievu, reguliaria išpažintimi ir nuolatiniu nusistatymu daryti tik gera ir nedaryti nieko, kam nepritartų sąžinė.

Savaitės komentaras

Kur veda dar plačiau atsivėrę emigracijos vartai?

Stasys Jokūbaitis Nuo gegužės 1-osios Lietuvai ir kitoms naujosioms Europos Sąjungos valstybėms plačiai atsivėrė vartai į Vokietijos ir Austrijos darbo rinkas. Dabar Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Slovėnijos ir kitų šalių piliečiai jau galės nesislapstydami, be jokių apribojimų, plušti vokiečiams ir austrams, didinti jų valstybių biudžetus. Tiesa, dirbti šiose šalyse Europos Sąjungos valstybių piliečiai galėjo ir iki šiol, tik reikėjo gauti darbdavio vokiečio ar austro kvietimą. Šiuo metu visi užkardai jau pakelti, todėl manoma, kad iš Rytų Europos į Vokietiją dirbti plūstelės nuo 400 tūkstančių iki milijono žmonių. Dabar jie galės darbo rinkoje vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitais Europos Sąjungos piliečiais ir dirbti tokius darbus, kuriems net nebūtinas specialus išsilavinimas ar įgūdžiai. Kaip visa tai atsilieps Lietuvai? Pastarųjų dienų vaizdeliai Lietuvos oro uostuose, į Vokietiją plaukian-

čiuose keltuose, geležinkelio ir autobusų stotyse rodo, kad jau kyla nauja emigracijos banga. Kai kurie politologai ir ekspertai prognozuoja, kad ši emigracijos banga bus skausmingesnė Lietuvai nei ankstesnės, nes paskui nekvalifikuotą darbo jėgą iškeliaus ir aukštąjį išsilavinimą bei profesinę patirtį turintys specialistai. Galima neabejoti, netrukus lagaminus pradės krautis inžinieriai, informacinių technologijų specialistai, gydytojai, kurių trūksta Rytų Vokietijoje, slaugytojos. Ekonomiškai stiprios Vokietijos pietinės Bavarijos žemės visuomenė sparčiai sensta, todėl jai būtinai

kvalifikaciją ir gauti už tai tikrai to vertą atlyginimą, pataisyti savo varganą gyvenimą. Tik kas artimiausiais metais gali laukti Lietuvos? Mūsiškė darbo birža šiuo metu trimituoja, kad Lietuvoje nedarbas mažėja, kad jau atseit liko tik apie 271 tūkstantis bedarbių, maždaug tiek, tarsi nedirbtų visa Klaipėda, ir nedarbas siekia vos dvylika su puse procento. Tačiau labai džiaugtis iš tiesų nėra ko: juk iš Lietuvos išvyksta tūkstančiai gerų specialistų, darbingiausio, kūrybiškiausio amžiaus žmonių. Dar pernai į Vokietiją išrūko apie 3 800 mūsų šalies gyventojų. Ši valstybė emigrantams iš Lietuvos buvo

mis taip pat nebuvo galima gauti. Į Kylį pūškuojančiuose keltuose bilietai išpirkti visam gegužės mėnesiui, beveik neįmanoma jų gauti ir kelionei į Vokietiją autobusu. Gerokai padaugėjo besimokančiųjų vokiečių kalbos kursuose. Taigi oficialus nedarbas mūsų šalyje netrukus gali dar labiau sumažėti. Tik ar tuo džiaugsimės? Lietuvos gydytojų sąjunga susirūpinusi dėl medikų, nes išvažiuos geriausi specialistai. Šiuo metu 30–40 procentų medikų yra pensinio amžiaus arba arti jo, tad jų trūkumas pasijus jau po kelerių metų. Daugelio specialistų, gerų statybininkų Lietuvoje trūksta jau dabar, nors darbo biržose apstu užsiregistravusių bedarbių, kurių dažnai nesigvieši nei mūsų šalies, nei užsienio verslininkai. Vieni jų neturi reikiamos kvalifikacijos, kitiems siūlomi tokie

Prognozuojama, kad ši emigracijos banga bus skausmingesnė Lietuvai nei ankstesnės, nes paskui nekvalifikuotą darbo jėgą iškeliaus ir aukštąjį išsilavinimą bei profesinę patirtį turintys specialistai. reikia naujų žmonių, galinčių užimti atsilaisvinančias darbo vietas. Tikimasi, kad darbo rinkos atvėrimas šiai Vokietijos žemei bus naudingas, tad jau pradėta net internetu kviesti žmones iš naujųjų Europos Sąjungos šalių, ypač inžinierius ir specializuotų techninių profesijų atstovus. Lyg ir galėtume džiaugtis, kad mūsų piliečiams atsivėrė tokios didelės galimybės geriau panaudoti įgytas žinias, patirtį, sugebėjimus,

ketvirta pagal populiarumą šalis po Didžiosios Britanijos, Airijos ir Ispanijos. Ar ne per didele kaina mokame už tai, kad mūsų valdžia galėtų pasigirti: nedarbas Lietuvoje jau mažėja? Nors visiems aišku, kodėl jis mažėja. Dabar dauguma mūsų tautiečių perka bilietus į vieną pusę. Autobusai į Vokietiją išvyksta pilni, o grįžta tušti. Lėktuvų bilietų į šios šalies didmiesčius pastarosiomis dieno-

atlyginimai, už kuriuos dirbti nėra jokios prasmės – vis viena neišgyvensi. Matyt, Lietuvos žmonės nepatikėjo mūsų valdžios tikinimais, kad krizė Lietuvoje jau baigėsi, todėl jie ir toliau traukia į svečias šalis, kurios daugeliui tapo socialiai saugesnės ir sotesnės negu Tėvynė. Ir ne vien krizė čia kalta. Valstybė, kuri nebrangina savo piliečių, yra pasmerkta išnykti. Kaip ir valdžia, nuvairavusi ją į tokią aklavietę. Ar tikrai to norime?

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis

Administratorė

(8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Meilė Taraškevičienė

Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, SODIETĖ, BIČIŲ AVILYS Irma Dubovičienė

(8 5) 210 0112

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys

(8 5) 210 0090

SVEIKATA Meilė Jančorienė

(8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė

(8 5) 210 0044

ŠEŠTADIENIS Nijolė Baronienė

(8 5) 210 0035

PRIEBLANDOS Vismantas Žuklevičius

(8 5) 210 0042

Dizaineriai

(8 5) 210 0113

Fotokorespondentas

(8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI: KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524 Gediminas Stanišauskas (8 37) 20 88 42 Saulius Tvirbutas (8 37) 20 88 42 PANEVĖŽYS Vida Tavorienė

8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė

(8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJA Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281. El. paštas redakcija@krastospauda.lt. SKELBIMAI PRIIMAMI: Vilniuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukštas), nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090. Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spausdina UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Ofsetinė spauda. 8 sp. lankai. Tiražas 30 116 egz. Indeksas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 563. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova Administratorė

(8 5) 210 0110

Reklama pardavimai@krastospauda.lt Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060 Buhalterija (8 5) 210 0045 Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110 Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070


2011 m. gegužės 7 d. • Nr. 36 (9055) Valstiečių laikraštis

5


6

2011 m. gegužės 7 d. • Nr. 36 (9055) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Pasaulis

Teroristų vadeivos žūtis atskleidžia vis daugiau paslapčių

JAV prezidentas Barakas Obama penktadienį susitiko su kariais, dalyvavusiais O.bin Ladeno likvidavimo operacijoje. Jis lankėsi armijos bazėje Fort Kempbele, Kentukio valstijoje. Baltųjų rūmų duomenimis, prezidentas asmeniškai padėkojo kai kuriems kariams. Už sėkmingą operaciją Pakistane jis jau trečiadienį padėkojo JAV specialiųjų pajėgų vadui admirolui Viljamui Makreivenui.

Nukauti du „Al Qaeda“ vidutinio rango lyderiai

Pakistano valdžia kruopščiai ištirs priežastis, kodėl šalies specialiosios tarnybos taip ir neįstengė rasti tikslios Osamos bin Ladeno buvimo vietos. Tai pareišEPA-Eltos nuotraukos kė Pakistano ambasadorius JAV H.Hakanis. Tuo tarpu dalis Pakistano gyventojų meldėsi už O.bin Ladeną ir degino Amerikos vėliavas.

Pirmadienį JAV per vykdomą operaciją nukovė Osamą bin Ladeną. Šis įvykis sukėlė daug diskusijų, ir Pakistano valdžia atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje dėl to, kad teroristų vadeiva tiek metų slėpėsi visiškai šalia Karo mokyklos. Tai pablogino ir taip jau nekokius JAV ir Pakistano santykius.

Ginkluotas buvo tik vienas Per O.bin Ladeno likvidavimo operaciją JAV gynybos šaltinių duomenimis, ginkluotas buvo tik vienas iš penkių nukautų asmenų. Aukštas Gynybos departamento pareigūnas ketvirtadienį agentūrai AP sakė, kad tik šis vienas asmuo šaudė. Be to, jis buvo nukautas jau pirmomis operacijos minutėmis. Pradžioje teigta, kad pastate Pakistano Abotabado mieste naktį į pirmadienį vyko ilgai trukęs susišaudymas. Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir vadybos fakultetas nuo šių metų rugsėjo siūlo naujas bakalauro ir magistro studijų programas bei suteikia galimybę įgyti dvigubą bakalauro laipsnį. „Iki šiol rengėme specialistus dviejose pagal Ekonomikos ir Vadybos studijų programas. Tačiau sparčiai besikeičianti situacija darbo rinkoje ir auganti konkurencija tarp aukštųjų mokyklų paskatino mus keistis“, – teigia KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė prof. Gražina Startienė.

Naujos bakalauro studijų programos Praėjusiais metais KTU Ekonomikos ir vadybos fakultete sukurtos dvi naujos bakalauro studijų programos – Finansai ir Viešojo sektoriaus ekonomika, taip pat iš esmės atnaujintos Ekonomikos ir Vadybos studijų programos – įsigyta naujausių metodinių priemonių ir pasaulinio lygio mokslo žurnalų, sukurtos prieigos prie naujausių duomenų bazių ir kt. Reaguojant į besikeičiančius darbdavių reikalavimus specialistams, nuo šių metų rugsėjo moksleiviams siūloma rinktis dar 3 naujas studijų programas – Apskaitą, Marketingą ir Žmonių išteklių vadybą. Apskaitos studijų bakalaurams

Kai amerikiečių elitinių pajėgų kariai priartėjo prie O.bin Ladeno slėptuvės, pradėjo šaudyti jo pasiuntinys Abu Ahmedas el Kuvaitis, pasakojo departamento pareigūnas. Kariai tada taip pat atsakė ugnimi ir nukovė pasiuntinį bei netoli jo buvusią moterį. Pakistanas pripažino, kad žvalgyba padariusi klaidų, nes nesusekė O.bin Ladeno buvimo vietos. Pradėtas tyrimas. Laikraščio „The News“ teigimu, Islamabadas dabar nori sučiupti Talibano vadovą mulą Omarą ir antrą pagal rangą „Al Qaeda“ narį Aimaną el Zavahirį, kurie, kaip spėjama, taip pat gali slapstytis Pakistane.

10-as Rugsėjo 11-osios išpuolių metines planavo surengti teroro aktus traukiniuose ir kituose objektuose Jungtinėse Valstijose. Praėjus kelioms dienoms po O.bin Ladeno likvidavimo operacijos Pakistane,

apie tai paskelbė Krašto apsaugos departamentas, kurį cituoja agentūra AFP. Šaltinių duomenimis, atitinkama informacija rasta O.bin Ladeno slėptuvėje konfiskuotuose kompiuteriuose.

Planavo teroro aktus JAV traukiniuose Teroristų tinklas „Al Qaeda“, JAV žvalgybos duomenimis, per

Praėjus kelioms dienoms po teroristų tinklo „Al Qaeda“ lyderio Osamos bin Ladeno likvidavimo akcijos JAV prezidentas B.Obama apsilankė Rugsėjo 11-osios išpuolių vietoje Niujorke, kur pagerbė aukų atminimą.

Puiki galimybė įgyti dvigubą bakalauro laipsnį bus suteikiamos naujausios apskaitos ir audito žinios, ugdomi gebėjimai spręsti finansinės, mokestinės apskaitos ir audito problemas nacionalinėse bei tarptautinėse organizacijose. Apskaitos programos studijas pasirinkę studentai studijuos apskaitos sistemos funkcionavimo principus bei verslo procesų apskaitymo metodus, mokysis formuoti ir įgyvendinti organizacijos apskaitos politiką, spręs su apskaitos funkcija susijusius kompleksinius uždavinius. Būsimieji marketingo specialistai gilinsis į šiuolaikines verslo, vadybos ir marketingo teorijas, mokysis taikyti marketingo tyrimų ir rinkos analizės metodikas, žinių ir gebėjimų įgys studijuodami prekės ženklo valdymo klausimus, kainodarą, marketingo kanalų parinkimo ir įvertinimo metodus bei marketingo komunikacijos sprendimus. Marketingo bakalaurams suteikiamos tarpasmeninės komunikacijos ir derybų, viešųjų ryšių, grafinio dizaino, socialinės žiniasklaidos, kūrybiškumo technikų taikymo reklamoje žinios ir įgūdžiai.

Studijuojantieji Žmonių išteklių vadybos studijų programą gilinsis į modernias žmonių išteklių vadybos teorijas, mokysis taikyti įvairias metodikas ir priemones, sprendžiant žmonių išteklių motyvavimo, darbo apmokėjimo ir kompensavimo, žmonių išteklių pritraukimo, išlaikymo, adaptavimo ir mokymo, pasiekimų vertinimo klausimus. Žmonių išteklių vadybos bakalaurai įgys komandinio darbo, konfliktų valdymo, taikomosios psichologijos praktinėje veikloje gebėjimų, atliks tyrimus ir analizuos organizacijose vykstančius žmonių išteklių vadybos procesus.

Taps ir ekonomistu, ir finansininku KTU Ekonomikos ir vadybos fakultete studijas nuo 2010 metų pradėjusiems studentams suteikiama galimybė gauti dvigubą bakalauro laipsnį (diplomą). Studentai trečiame kurse, be pagrindinės studijų programos, galės rinktis ir gretutinę studijų programą – Finansų, Marketingo, Apskaitos,

Žmonių išteklių vadybos ir kt. Baigus studijas, jiems suteikiamas pagrindinės studijų krypties ir gretutinės krypties dvigubas bakalauro laipsnis (diplomas). Pavyzdžiui, studentas studijuoja ekonomikos studijų programą ir pasirenka gretutinę finansų programą. Baigus studijas, jam bus suteiktas ekonomikos ir finansų bakalauro kvalifikacinis laipsnis. „Galimybę įgyti dvigubą bakalauro laipsnį (diplomą) palankiai vertina ir studentai, ir darbdaviai. Studentams sudaromos sąlygos įgyti kvalifikaciją dviejose srityse, o darbdaviams užtikrinama didesnė specialistų kompetencija“, – sako fakulteto dekanė prof. G.Startienė.

Magistrantūros studijų programos dirbantiesiems versle Jos skirtos versle dirbantiems specialistams. KTU Ekonomikos ir vadybos fakultetas glaudžiai bendradarbiauja su verslo sektoriaus

Ketvirtadienį atokioje Jemeno provincijoje, O.bin Ladeno gimtinėje, per oro išpuolį žuvo du „Al Qaeda“ vidutinio rango lyderiai. Jemeno saugumo ministerija patvirtino, kad du vidutinio rango „Al Qaeda“ lyderiai žuvo provincijoje, kurioje kovotojai yra ypač aktyvūs. Žuvusieji buvo broliai. „Jie važiavo automobiliu per Abdano regioną į Šabvos provinciją, kai į juos pataikė raketa. Automobilis sudegė visiškai. Mes tik vėliau sužinojome, kad automobilyje buvo du vyrai“, – teigė liudininkas, nepanoręs atskleisti savo tapatybės. Jemeno saugumo ministerija žuvusiuosius apibūdino kaip labai pavojingus. Saugumo pajėgos juos sekė ir norėjo areštuoti. Jemeno valdžia kaltino juos organizavus neseniai įvykusias bombų atakas. Jau tris mėnesius Jemene vyksta protestai prieš prezidento Ali Abdulos Saleho valdžią. Praėjusią savaitę A.A.Salehas atsisakė pasirašyti susitarimą, pasitraukti iš posto ir nutraukti krizę šalyje. Ketvirtadienį Jemeno valdžios atstovai teigė, kad derybos tebevyksta. VL, Eltos inf. atstovais – kartu tobulina studijų dalykų turinį, įgyvendina bendrus projektus, kuriuose dalyvaujantys studentai įgyja vertingų praktinių įgūdžių. Atsižvelgiant į verslo atstovų poreikius, parengtos dvi naujos magistrantūros studijų programos, orientuotos į versle dirbančius specialistus, – Verslo ekonomika ir Organizacijų vadyba, kurių trukmė – 1,5 metų. Pasak fakulteto dekanės prof. G.Startienės, naujos magistrantūros studijų programos skirtos motyvuotiems, versle dirbantiems diplomuotiems specialistams, siekiantiems įgyti naujausių organizacijos vadybos ar verslo ekonomikos mokslo ir praktinių žinių. Šiuo metu laukiama Studijų kokybės vertinimo centro rezultatų apie naujas magistrantūros studijų programas: Apskaitą ir auditą, Finansus, Marketingo valdymą, Žmonių išteklių vadybą.

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS Laisvės al. 55, 44309 Kaunas; tel. (8 37) 300 550; el.p. rastvf@ktu.lt; www.ekonomika.evf.ktu.lt; facebook: KTU Ekonomikos ir vadybos fakultetas. (Ka. 153)


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis Žinomų dainininkų duetas pavyduolių ir intrigų nebijo

Bekraščių miestų ir žalių slėnių šalis

Apie operos solistą Edmundą Seilių ne itin besidomintieji muzika sužinojo iš televizijos projekto „Triumfo arka“. Atlikėjui tai kelia šypseną, nes jis ir žmona Kristina Zmailaite – jau seniai ne scenos naujokai.

Alytiškis Vilius Lampickas Japonija susidomėjo daugiau nei prieš septynerius metus. Jo tėvas žinomas tautodailininkas, medžio drožėjas, skulptorius Saulius Lampickas kelis dešimtmečius augina bonsus, tad sūnus nuo mažens buvo apsuptas Rytų kultūros auros.

Nijolė Baronienė

Nijolė Baronienė

11 p.

19 p.

Sodyba Centrinė gatvė – almanti Vaiguva

Kitos tokios gyvenvietės, kur žmonės namus pasiektų tik vandens ar ledo keliu, nelygu metų laikas, Lietuvoje nėra.

Lietuviškų vynuogių sostinė liko Juodupė

Savo sodui rinkdamiesi vynuoges, daugelis pirmenybę teikia lietuviškoms veislėms. Antanas Ryliškis

Lilija Valatkienė

7 p.

7 p.

Sveikata Iš mirties glėbio gali išplėšti tik donorai

Būti geram labai nesunku, o to gerumo rezultatas – stulbinamas. Juk atiduodamas gauni daugiau: prasmingą buvimą šioje žemėje, žinojimą, kad tavo dėka kažkas liko gyventi nuostabiame pasaulyje. Meilė Jančorienė

Ant laužo keptos dešrelės – nitritų bombos Atšilus orams, mėgstame iškylauti gamtoje, ant laužo kepti dešreles, šašlykus ir kitus mėsos produktus. Tačiau ar visada saugu valgyti ant atviros liepsnos keptą mėsą?. Rita Kuprytė

23 p.

23 p.


Valstiečių laikraštis 2011 05 07