Issuu on Google+

2011 m. kovo 23 d., trečiadienis

Nr. 23 (9042)

Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais

Lietuvos politikai charakirio nesirinks

Libijos karas – be tikslo laimėti

Lietuva ir Japonija politinės kultūros požiūriu – dvi tolimos planetos. Mūsų valdžios reakcija į branduolinę avariją rodo, kad Lietuvos valdantieji linkę ir toliau sekti pasakas. Taip siekiama užglaistyti nepasitikėjimą, kurį kelia energetinė Vyriausybės politika.

Amerikiečių, britų ir prancūzų ginkluotosios pajėgos nuo šeštadienio puola nuožmaus Libijos diktatoriaus Muamaro el Kadafio karinius dalinius. Bet Vakarų valstybės iki šiol nesutaria, kas operacijai turėtų vadovauti ir net koks yra jos pagrindinis tikslas.

Apie tai – 4 p. f

Apie tai – 6 p. f

Už žemę sumokės grašius, parduos už milijonus

Kaina 1,89 Lt

Šiandien VL su priedais:

Ūkininkų žinios • Aplinkosaugos reikalavimai ūkininkams yra pernelyg griežti – jeigu padėtis nepasikeis, negalėsime net svajoti apie ūkių plėtrą.

• Ūkininkai kasmet vis daugiau nuostolių patiria dėl užsikimšusių žemės sausinimo sistemų.

Vyriausybė užsimojo pusdykiai išpirkti miestuose sovietmečiu nacionalizuotą žemę ir ją brangiau pardavusi atkurti teisingumą – atsiskaityti su grąžintinų žemės sklypų savininkais. Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 p.

• Svarstydama, kokias valstybines įmones privatizuoti, Vyriausybė kol kas neparduos savo valdomų žemės ūkio įmonių, tačiau ateityje jos neišvengs permainų.

Tėviškės šviesa

Lietuvos miestuose yra 10,9 tūkst. ha valstybės išperkamos žemės, į kurią nuosavybės teises prašo atkurti 15,5 tūkst. piliečių.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

• Švietimo organizatoriai nuolat deklaruoja, kad vis intensyviau ir kryptingiau vykdoma visuotinė švietimo reforma, kad pagaliau pradėta aukštojo mokslo pertvarka, lyg tokios pertvarkos iki šiol net nebūtų buvę.

Norai – dideli, galimybės – miglotos Valdžia žada jau po ketverių metų beveik visus šalies gyventojus aprūpinti centralizuotomis vandentiekio ir nuotekų sistemomis, tačiau kol kas tai panašu į utopiją. Saulius Tvirbutas VL žurnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Nuo 2004 m. vandentvarkos plėtrai, nuotekų, geriamojo vandens įrenginiams statyti ir renovuoti skirta 3,7 mlrd. Lt ES ir valstybės paramos. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Vakar visame pasaulyje buvo minima Vandens diena. Prognozuojama, kad iki 2025 m. vandens suvartojimas išsivysčiusiose šalyse išaugs 18 proc., o besivystančiose –

net 50 proc. O kaip atrodome mes Lietuvoje? Mūsų valstybės strategijoje numatyta net 95 proc. šalies gyventojų būstų iki 2015 m. aprūpinti kokybišku viešuoju vandens tiekimu ir užtikrinti nuotekų surinkimą.

Nukelta į 3 p. f

Šeštadienį VL su priedu Šeštadienis


2

2011 m. kovo 23 d. • Nr. 23 (9042) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Už žemę valstybė sumokės grašius, parduos už milijonus „Kompensacijoms pagal rinkos vertę reikėtų 32 mlrd. litų, todėl nerealu, kad savininkams sumokėtume rinkos verte“, – tikino žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas. Valstybė pripažįsta, kad žmonėms už žemę sumokės 100 kartų mažiau, o lėšas sukaups pardavusi valstybinę žemę ir nuosavybės teisėms atkurti rezervuotus miškus. Išpardavusi rezervinius miškus (apie 55 tūkst. ha) ir žemės ūkio paskirties žemę (65 tūkst. ha) iki 2015 m. valstybė surinktų 1,14 mlrd. litų.

Hektaras sostinėje įkainotas 80 tūkst. litų

Už valstybės išperkamą žemės ūkio paskirčiai naudotą 0,5 ha žemę Vilniaus mieste piliečiui būtų atlyginama tik 10,9 tūkst. Lt. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gediminas Stanišauskas VL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Seime toliau skinasi kelią Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisos, kurioms audringai priešinasi žemės savininkai. Jie ragina politikus susivokti, nes už miestuose nusavintą žemę valstybė gyventojams sumokės grašius, o ją parduos už milijonus.

Šiaušiasi prieš Vyriausybės planus Sovietmečiu nuosavybės netekę žmonės priešinasi Vyriausybės pateiktiems Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimams, kuriems įsigaliojus buvusiems savininkams už turėtą miestuose žemę bus kompensuota pinigais pagal nominalią jų vertę. Praėjusią savaitę tokį atlyginimo būdą protokoliniu sprendimu pasiūlė įteisinti Vyriausybė, kuri mano, kad kompensuojant pinigais būtų galima greičiau ir skaidresniu būdu atsiskaityti su savininkais. „Kitaip nei nacionalizacija šių planų negaliu įvardyti, nes už nusavintą žemę žmonės gaus šimtus kartų mažesnę kompensaciją, nei galėtų už ją gauti rinkoje“, – sakė Lietuvos žemės savininkų sąjungos atstovas Kęstutis Mozeris. Šiuo metu piliečiams už mieste esančią valstybės išperkamą žemę atlyginama žemės ūkio paskirties

žeme kaimo vietovėse, vertybiniais popieriais, iki 20 arų sklypais mieste ir kitkuo. Visoje Lietuvoje miestuose yra 10,9 tūkst. ha valstybės išperkamos žemės, į kurią nuosavybės teises prašo atkurti 15,5 tūkst. piliečių.

Pardavė per vieną dieną K.Mozeris nurodė konkrečius atvejus, kaip valstybė yra apgavusi žmones. „Prieš 20 metų Užsienio reikalų ministerijos prašymu Vilniuje, įskaitant ir prestižinį Žvėryno mikrorajoną, buvo rezervuota apie 30 grąžintinų sklypų, kurie sovietmečiu iš savininkų buvo atimti, – pasakojo K.Mozeris. – Tuometinė Vilniaus miesto savivaldybė apsižiūrėjo, kad ambasadų ten nebus, ir iš sąrašo išbraukė 20 sklypų. Jie buvo parduoti per vieną dieną!“ Žemės savininkų atstovas neabejoja, kad panašiai įvyks ir dabar, kai Vyriausybė planuoja už žemę kompensuoti pinigais nominalia jos verte. „Vienas savininkas Žvėryne pretenduoja atgauti 1 ha sklypą, kurio rinkos vertė siekia apie 10 mln. Lt, bet pagal naująją tvarką jis gaus tik 10 tūkst. Lt ir tik per penkerius metus“.

„Kompensacijoms pagal rinkos vertę reikėtų 32 mlrd. litų, todėl nerealu, kad savininkams sumokėtume rinkos verte“, – tikino E.Raugalas. Raimundo Šuikos nuotrauka

K.Mozeris neatmeta galimybės, kad jeigu Seimas priims pataisas, dėl pažeisto lygiateisiškumo principo bus kreipiamasi į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

Valstybė spekuliuos turtu Valstybės išperkamos žemės kompensavimo metodiką rengia Nacionalinė žemės tarnyba, bet jau dabar aišku, kad valstybė žmones tiesiog apgaus. Visoms kompensacijoms per 5 metus prireiks beveik 330 mln. Lt, o pagal senąją tvarką, galiojančią nuo 1992 m., reikėtų gerokai daugiau.

Žemės vertę Vyriausybė apskaičiuos ir pagal 1999 m. lapkričio 9 d. Vyriausybės nutarimą, kuris nustato kompensuojamą pinigų dydį už arą. Vadovaujantis minėtu nutarimu, vieno aro vidutinė vertė Kaune siekia 768 Lt, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Marijampolėje – 576 Lt. Naujai siūloma metodika rengiama iš kelių dedamųjų. Žemės vertė bus apskaičiuojama net pagal iki 1940 m. nacionalizacijos buvusią vertę. „Už valstybės išperkamą 0,5 ha žemę, kuri iki 1940 m. nacionalizacijos buvo naudota kitai paskirčiai Vilniaus mieste, piliečiui būtų atlyginama 38,4 tūkst. Lt“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė Nacionalinės žemės tarnybos atstovė spaudai Kristina Chlynova-Žukovski. Už valstybės išperkamą žemės ūkio paskirčiai naudotą 0,5 ha žemę Vilniaus mieste piliečiui būtų atlyginama tik 10,9 tūkst. Lt. Tačiau kiekvienu atveju ši vertė skirsis priklausomai nuo sklypo vietos, dydžio ir paskirties. Žemės ūkio viceministras E.Raugalas teigia, kad net jei valstybė imtų atlyginti už žemę rinkos verte, kiltų bylinėjimosi banga tarp valstybės ir piliečių, kuriems anksčiau buvo kompensuota už nusavintą turtą. Jo žodžiais, negali būti nė kalbos apie tai, kad žmonėms už nusavintą žemę kompensacijos būtų skaičiuojamos pagal verčių žemėlapius, „nes tai jau būtų rinkos kaina“. K.Mozeris akcentuoja, kad savininkai niekada ir nesitikėjo gauti rinkos vertės dydžio kompensacijas. „Nesitikime net 50 proc. rinkos vertės atlyginimo, bet reikia suprasti,

Valstybė pripažįsta, kad žmonėms už žemę sumokės 100 kartų mažiau, o lėšas kompensacijoms sukaups pardavusi valstybinę žemę ir nuosavybės teisėms atkurti rezervuotus miškus. Orai Pilnatis. Saulė teka 6.15, leidžiasi 18.37.

(Užs. 141)

Šiandien

Rytoj

Dieną: +3 +8°

Dieną: +2 +7°

Dieną: +1 +5°

Poryt

Naktį: -1 -6°

Naktį: ~0°

Naktį: -1 -6°

Šiandien kritulių tikimybė bus maža ir visoje Lietuvoje švies saulė. Tik gūsingas šiaurės vakarų vėjas oro temperatūros kilimą pristabdys, popiet ji turėtų pasiekti 3–8 laipsnius šilumos. Ketvirtadienį per Lietuvą praslinks kelios kritulių zonos. Naktį gali dulksnoti ar iškristi šlapdriba, dieną trumpi krituliai numatomi daugelyje rajonų. Tai turėtų būti labiausiai vėjuota savaitės diena. Tuo metu šiluma lėtai slops, naktį termometrai rodys apie nulį laipsnių, dieną – 2–7 laipsnius šilumos. Penktadienį ir šeštadienį bus debesuota su pragiedruliais, kartkartėmis vienoje ar kitoje šalies dalyje pasitaikys trumpų kritulių. Šįkart didesnė sniego tikimybė. Naktimis temperatūra kris iki 1–6, šeštadienį kai kur iki 8 laipsnių šalčio, dienomis bus vos keli laipsniai šilumos. Silvestras Dikčius

kad negali būti ir šimtus kartų mažesnė vertė, kai tą žemę valstybė parduos keliasdešimt kartų brangiau“, – tikino K.Mozeris.

Pataisos sulaukė kritikos Seime mėginama prastumti ir kitas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas, kuriose numatyta už miestuose turėtą žemę savininkams atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Dokumentui nepritarė Seimo Antikorupcijos komisija, atsižvelgdama į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) rekomendacijas. Projektą sukritikavo ir Seimo teisininkai. „Nuostatos gali pažeisti piliečių interesus. Konstitucinis Teismas 2007 m. liepos 5 d. nutarime pažymėjo, kad teisėtų lūkesčių apsauga suponuoja „inter alia“ ir tai, jog valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus“, – teigia Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Vienintelis šioms pataisoms pritarė Petras Gražulis, kurio teigimu, geriau žmonėms už turtą atlyginti mišku, nei siūlyti centus.

Nevertėtų didinti nusivylimo valdžia Gitanas Nausėda, ekonomistas

Švelniai tariant, neapsiverčia liežuvis net komentuoti panašių Vyriausybės siūlymų. Jeigu valstybė šiuo metu neturi pinigų atsiskaityti su žmonėmis už žemę, geriau gal palaukti geresnių laikų, kada valstybė galės tai padaryti, o ne siūlyti grašius. Ne pirmą kartą valdžia pirmiausia numato lėšas, o vėliau mėgina prie jų pritaikyti apskaičiavimo metodikas. Kitaip tariant, viskas apverčiama aukštyn kojomis, o ne taip, kaip diktuoja protas. Valdžia mėgina medinį rublį įvertinti kažkokiais indeksais ir mano, kad tai būtų teisinga. Gal šiuo atveju reikėtų minėtą žemę parduoti rinkos kaina ir tokiu būdu atsiskaityti su žmonėmis, bet tikrai nevertėtų didinti nusivylimo valdžia ir už sklypus siūlyti šimteriopai mažesnes išmokas.

Mažesnė blogybė Daiva Rakauskaitė, Finansų analitikų asociacijos prezidentė

Siekdama atsiskaityti su žemę susigrąžinusiais asmenimis ir jiems sumokėti už ją ne rinkos kaina, Vyriausybė pasirinko mažesnę iš dviejų blogybių. Valstybės biudžete ir taip trūksta lėšų, todėl spaudimas biudžetui dar labiau padidėtų, jei būtų nuspręsta už žemę kompensuoti rinkos kaina. Juk šiandien pardavėjai sklypus siekia parduoti už gerokai aukštesnę kainą, nei pasirengę sumokėti pirkėjai. Todėl būtų neteisinga, jei valstybė skirtų rinkos vertės dydžio išmokas, nors parduoti tą žemę už rinkos kainą niekada nepavyktų. Kiti gyventojai valdžią apkaltintų neskaidriais sandoriais ir korupcija, todėl šiuo atveju vienareikšmiškai palaikau Vyriausybės siūlymą.


2011 m. kovo 23 d. • Nr. 23 (9042) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

3

Norai – dideli, galimybės – miglotos e Atkelta iš 1 p. Tai reikštų, kad ir mažiausiuose atokiuose kaimuose bus galima griauti lauko tualetus, šachtinius šulinius palikti vien daržams laistyti, o namuose visi turėsime dušus, vonias ir nesirūpinsime dėl nuotekų. Tačiau savivaldybių vandens tiekėjai ir seniūnijos tuo abejoja, o Valstybės kontrolė paskelbė, kad įgyvendinti skelbiamą siekį nepasirengta.

Atsiliekame nuo europiečių Europos Sąjungos statistikos agentūros duomenimis, 17,2 proc. Lietuvos gyventojų namuose neturi vidaus tualeto, 15,9 proc. gyvena be vonios ar dušo. Pagal šį rodiklį geriau atrodome tik prieš Rumuniją ir Bulgariją. Daugiau kaip trečdalis Lietuvos būstų savininkų turi patys sukti galvas, kaip pašalinti nuotekas iš septikų, o vandenį į savo dušus, vonias, kriaukles pumpuoja iš šachtinių šulinių, kurių didžioji dalis užteršti nitritais ir nitratais. Nuo 2004 m. vandentvarkos plėtrai, nuotekų, geriamojo vandens įrenginiams statyti ir renovuoti skirta 3,7 mlrd. Lt ES ir valstybės paramos. Tačiau, nepaisant valdžios pažadų, greičiausiai daugelis kaimų dar ilgai neturės galimybės gauti viešai tiekiamo vandens ir nuotekų surinkimo paslaugų.

Nepatikimi tinklai Netoli Kauno esančioje ir apie porą šimtų gyventojų turinčioje Netonių gyvenvietėje žmonės kasa šachtinius šulinius, nes nepasikliauja dažnai gendančiais, nuo kolūkių laikų likusiais vandentiekio įrenginiais ir į privačias rankas patekusiu vandens bokštu. Pasak Kauno rajono valdžios, vandentiekio plėtra šią gyvenvietę pasieks gal tik po 5 metų. Šalyje yra gausybė tokių gyvenviečių, kurioms vanduo tiekiamas susidėvėjusiais tinklais, o jų savininkais gali būti bet kas. „Blogai, kad vandens tiekėjai gali dirbti be licencijų, todėl šioje srityje daug netvarkos, neužtikrinama vandens kokybės kontrolė“, – pastebi Valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Milčiūnas.

Europos Sąjungos statistikos agentūros duomenimis, 17,2 proc. Lietuvos gyventojų namuose neturi vidaus tualeto, 15,9 proc. gyvena be vonios ar dušo. Pagal šį rodiklį geriau atrodome tik prieš Rumuniją ir Bulgariją. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Nuotekose mirksta ir daugiabučiai Kauno rajono Karmėlavos miestelyje nuotekų šulinių galima pamatyti ne tik nuosavų namų valdose, bet ir prie daugiabučių. Vasarą jų kiemuose tvyro nepakenčiamas dvokas. Centralizuoto vandentiekio ir nuotekų plėtra ten turėjo baigtis prieš kelerius metus. Tam buvo numatytos ES lėšos, bet įmonė „Kauno vandenys“ netikėtai pareiškė, kad

ki, kad iki 2015 m. pavyks į kone kiekvieną gyvenvietę nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklus. „Mūsų seniūnija aprėpia 80 kaimų, tik dviejose iš keturių didesnių gyvenviečių artimiausiu metu žadama pradėti vandentvarkos darbus, tačiau neįsivaizduoju, kaip aprūpinti viešuoju vandeniu kaimus, kur gyvena po 20–30 žmonių, o jų sodybos išsibarsčiusios toli viena nuo kitos. Tam reikėtų milžiniškų lėšų“, – mano seniūnas.

įgyvendinti Molėtų rajono parengtą planą reikėtų 360 mln. Lt. „O visas savivaldybės biudžetas tėra 60 mln. Lt, – kalbėjo jis. – Rajone daug mažų kaimų, tad neįsivaizduoju, kaip plėtra galėtų juos pasiekti.“ Panevėžyje veikiančios įmonės „Aukštaitijos vandenys“ plėtros direktorius Petras Narkevičius irgi abejoja, kad dabartinėmis sąlygomis įmanoma iki 2015 m. aprūpinti daugumą gyventojų centralizuotu vandeniu. „Panevėžio rajone tik 30 proc. gyventojų gauna vandentiekio vandenį ir tik 20 proc. yra prisijungę prie nuotekų tinklų, – tvirtino direktorius. – Mes daugiausia aptarnaujame miestą, priemiestį, o rajone veikia dvi komunalinės įmonės, kurių pajėgumai užtikrinti kokybiškas paslaugas nėra dideli.“ P.Narkevičiaus nuomone, miesto ir rajono savivaldybės turėtų tartis dėl bendro viešojo vandens tiekėjo steigimo, kad rajono gyventojai neliktų nuošalyje. Valstybės kontrolė taip pat pastebi, kad nė viena savivaldybė dar nėra parinkusi viešojo vandens tiekėjo. Taip pat dažnai nesilaikoma Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo. „Tačiau Vyriausybės atstovai apskrityse nesiima pakankamų priemonių, kad jis būtų įgyvendinamas, o Aplinkos ministerija pagal savo kompetenciją apsiriboja tik savivaldybių veiklos koordinavimu“, – sakė M.Milčiūnas.

Pažėrė pažadų Aplinkos ministerija redakciją raštu informavo, kad pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą ministerijos funkcija tėra koordinuoti savivaldybių darbus. Visgi ministerija optimizmo nestokoja. „Mūsų apskaičiavimais, kilometras vamzdynų krizės

Jei visa užsibrėžta vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo plėtros strategija būtų įgyvendinta, kubinis metras vandens kainuotų 30 litų. paramos pinigų pakaks tik miesto projektams. Tik po kelerių metų rajono valdžiai pavyko atnaujinti projektą kartu su kita įmone „Giraitės vandenys“. Gyventojams vėl sugrįžo viltis turėti civilizuotą kanalizaciją ir vandentiekį. Visgi Kauno rajone situacija dar neblogiausia. Miežiškių (Panevėžio r.) seniūnas Albinas Jacevičius neti-

Tiekėjai irgi abejoja Savivaldybės įpareigotos parengti bent specialiuosius planus, kuriuose būtų numatyta centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra. Tačiau trečdalis savivaldybių to dar nepadarė. O ir planai tėra gairės. Bendrovės „Molėtų vanduo“ direktorius Algirdas Kavalnis teigė, kad

metu kainavo beveik tris kartus mažiau. Anksčiau, 2007–2009 metais, Europos Sąjungos finansinę paramą gavusios savivaldybės gautus pinigus išnaudodavo visus, tai šiandien, esant sumažėjusiai darbų kainai, savivaldybės sutaupo lėšas ir jos perskirstomos rezerviniame sąraše esantiems projektams, – teigiama ministerijos rašte. – Visoms savivaldybėms nusta-

čius vandens paslaugų plėtros kryptis ir patvirtinus specialiuosius planus, kuriuose bus apskaičiuotos realios investicijos, tuomet bus galima pasakyti, kiek Lietuvos mastu reikės papildomai lėšų nustatytam tikslui pasiekti.“ Ministerija tikino, kad žada atsižvelgti į Valstybės kontrolės pastabas ir leisti tiekti vandenį tik licenciją turintiems tiekėjams, taip pat stambinti vandens tiekimo įmones, supaprastinti viešųjų vandens tiekėjų parinkimą.

Strategijos tikslai – lengvabūdiški Ričardas Malinauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Aplinkos ministerijos skelbiamas tikslas 95 proc. gyventojų aprūpinti viešai tiekiamu vandeniu ir to įtvirtinimas įstatymu yra, švelniai tariant, lengvabūdiškas. Taip pat neatsakinga kalbėti, kad tai turės įgyvendinti savivaldybės. Niekas nesiima skaičiuoti, ar tokia plačių užmojų ir brangi plėtra ekonomiškai pakeliama. Teko apie tai kalbėti su ekspertais, mokslininkais. Pasak jų, jei visa vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo plėtros strategija būtų įgyvendinta, kubinis vandens metras kainuotų 30 Lt. Tad žmonėms tiesiog neapsimokės jungtis prie brangių tinklų. Pavyzdžiui, Varėnoje po dalyje miesto įgyvendintos vandentiekio plėtros mokesčio tarifai už vandenį ir nuotekas tapo beveik trigubai didesni nei Druskininkuose, nes nebuvo įvertinta, kiek naujų vartotojų naudosis siūloma paslauga.

Vieši vandentiekiai turi pranašumų Alvydas Žibas, Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkas Centralizuotai tiekiamas vanduo pirmiausia pranašesnis dėl užtikrinamos kokybės. Iš šachtinio šulinio gaunamo vandens taršos parametrai gali dažnai keistis, o žmonės neturi galimybių to nuolat kontroliuoti. Centralizuotas nuotekų surinkimas užtikrina, kad nebus teršiama aplinka, atkrinta rūpestis dėl septikų ištuštinimo. Mažesniuose, atokesniuose kaimuose reikia galvoti apie nedidelius vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo įrenginius, nes tai būtų pigiau nei tiesti ilgas ir brangias trasas. Tačiau ir mažesni įrenginiai yra brangūs, dėl to būtina rasti paramos lėšų, kad gyventojams tai nebūtų finansinė našta.

(Užs. 58)


4

2011 m. kovo 23 d. • Nr. 23 (9042) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Tiesiai šviesiai

Lietuvos valdžios vyrai charakirio nesirinks Arūnas Brazauskas Kovo 11-osios katastrofa Japonijoje atskleidė šios šalies visuomenės bruožus. Po gamtos siautėjimo, kuris sukėlė labai sudėtingos ir pavojingos technikos avariją, piliečiai išliko itin drausmingi. Pasaulis žavisi japonų ištverme, savitarpio pagalba ir padorumu. Pranešimuose apie nukentėjusiuosius ir pabėgėlius pabrėžiama, kad bent jau pirmą savaitę po katastrofos nebūta skundų dėl jų palikto turto plėšimo. Japonų elgsena paremta savitarpio pasitikėjimu. Piliečiai pasitiki valdžia ir vieni kitais. Tik esant pasitikėjimui galimas susitelkimas. Branduoliniam saugumui Japonijoje skiriamas didžiulis dėmesys, bet cunamis pergudravo žmones, atsakingus už tai, kad taikus atomas nebūtų mirtinas. Jau esama ženklų, kad Japonijoje kaupiasi šioks toks nepasitenkinimas valdžia, bet vis dėlto vyriausybės autoritetas išlieka didelis.

Lietuva ir Japonija politinės kultūros požiūriu – dvi tolimos planetos. Mūsų valdžios reakcija į branduolinę avariją tolimoje šalyje rodo, kad Lietuvos valdžia linkusi ir toliau sekti pasakas. Daromi gana juokingi oficialūs pareiškimai, kuriais siekiama sunkiai pasiekiamo tikslo – svaičiojimais užglaistyti nepasitikėjimą, kurį kelia energetinė Vyriausybės politika. Po avarijos Japonijoje visos daugmaž sveiko proto valstybės pareiškė, kad bus iš naujo tikrinamas atominių elektrinių (AE) saugumas. Kai kur pristabdytos branduolinės programos. O Lietuva, Rusija ir Baltarusija deklaravo, kad statys naujas elektrines. Premjeras Andrius Kubilius negali numatyti cunamio, žemės drebėjimo ar uragano. Bet jo priedermė – vertinti tarptautinę padėtį, įspėti kaimynų kėslus. Šiandien jau galima neabejoti: kaimyninės valstybės – Baltarusija ir Rusija – pasistatys atomines elektrines anksčiau nei Lietuva. Ar galime pasiti-

kėti A.Kubiliumi ir energetikos ministru Arvydu Sekmoku, kurie ilgą laiką tikino tautą, kad rusų ir baltarusių ketinimai yra blefas? Ko verti A.Kubiliaus patikinimai, kad Lenkija nepirks elektros iš Kaliningrado AE? Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas pareiškė, kad tragiški įvykiai Japonijoje nesumenkins Lietuvos ryžto pasistatyti naują AE. Nebūnant branduolinės energetikos specialistu gana drąsu kalbėti visos Lietuvos vardu, juolab kad Lietuvos viešoji nuomonė dėl naujos AE nėra vieninga. Tačiau branduolinių lobistų užduotis paprasta: raiškiai pasakyti iš anksto išmoktą tekstą. Valdžios vyrų pareiškimai rodo, kad AE statyba mūsų krašte yra grynai politinis projektas, kuris reikalingas neįvardytiems naudos gavėjams. Rusija ir Baltarusija, forsuojančios AE statybą Lietuvos pasienyje, tuo pat metu augina savo svorį derybose

su Europos Sąjunga. Europiečiai, be abejo, nerimaus dėl tų objektų saugumo, rusai ir baltarusiai, be abejo, reikalaus kokių nors ekonominių ir politinių išlygų. Norite saugumo – mokėkite kreditais, politinėmis nuolaidomis ir panašiai. Lietuva su savo AE projektais turi nepalyginamai menkesnes galimybes spausti kaimynes nei šios gąsdinti Europą. Lietuvos valdžia serga gigantomanija ir dangsto tai kalbomis apie energetinę nepriklausomybę. Mažiau įspūdingi, bet pigesni dalykai tyčia ar netyčia ignoruojami. Specialistai sako, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai gali patenkinti iki trečdalio šalies elektros energijos poreikio. Miestams šildyti teoriškai galima atsisakyti dujų. Bet šias temas valdžia stumia į paraštes ir gundo tautą atominiu rytojumi. Kažkas planuoja pasipelnyti ar jau pelnosi iš dalykų, kurie niekada nebus įgyvendinti. Projektavimas juk irgi kainuoja. Japonijoje dėl įvykusios avarijos ir klaidų ją likviduojant galbūt jau niekas nesirinks charakirio – ne tie laikai. O Lietuvoje, kurios valdžios prisidirbo ir uždarant Ignalinos AE, ir pučiant miglas apie utopinius energetinius projektus, neišgirsime net atsiprašymų už svaičiojimus. Ne ta visuomenė, ne ta politinė kultūra.

Lietuva ir Japonija politinės kultūros požiūriu – dvi tolimos planetos. Mūsų valdžios reakcija į branduolinę avariją šioje šalyje rodo, kad Lietuvos valdžia linkusi ir toliau sekti pasakas.

Politikos arenoje – nauji žaidėjai Praėjusį savaitgalį Vilniuje įsteigta Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partija žada siekti mandatų artėjančiuose Seimo rinkimuose ir aktyviai kovoti prieš atominę energetiką Lietuvoje ir už jos ribų. rios kitos naujos partijos“, – tvirtino J.Dautartas. Prie naujos partijos neprisijungė visuomeninis Lietuvos žaliųjų judėjimas. „Dauguma tos partijos žmonių neturi nieko bendro su žaliaisiais ir spekuliuoja judėjimo vardu, klaidina Lietuvos žmones, – mano Žaliųjų judėjimo tarybos narys Aleksandras Kerpauskas. – Norint ginti gamtą, nebūtina steigti partiją.“ A.Kerpausko nuomone, kovojantys už ekologiškas idėjas žmonės politikoje neišvengiamai turės priimti kompromisus ar net išduoti savo ideologiją.

Saulius Tvirbutas VL žurnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Šalies politinėje padangėje atsirado dar viena partija – Lietuvos žaliųjų sąjūdis. Naujai iškepta politinė organizacija tikisi savo įtaka prilygti sėkmingai veikiantiems kolegoms Vakaruose. O visuomeninis Lietuvos žaliųjų judėjimas mano, kad naujai partijai suderinti politines ambicijas ir meilę gamtai bus neįmanoma.

Dalyvaus rinkimuose Steigiamajame Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partijos suvažiavime partijos pirmininku išrinktas Juozas Dautartas „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad partija jau sulaukė žaliųjų partijų iš kitų Europos šalių sveikinimų. „Turime daugiau kaip 2,4 tūkst. narių, – sakė pirmininkas. – Mūsų tikslas – keisti valstybės požiūrį į aplinką, žmonių gyvenseną, skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą.“ J.Dautarto teigimu, partija neturi išankstinio požiūrio, kurių kitų politinių jėgų pažiūros jiems artimiausios. „Socialiniais klausimais daugiau esame kairioji jėga, bet daug kur mūsų nuostatos artimos dešiniųjų pažiūroms, – kalbėjo pirmininkas. – Dirbsime abiem rankomis – ir dešine, ir kaire.“ Partijos lyderis tikino, kad partija būtinai dalyvaus artimiausiuose rin-

Partijos lyderis Juozas Dautartas tikino, kad partija būtinai dalyvaus artiEltos nuotrauka miausiuose rinkimuose į Seimą 2012 metais.

kimuose į Seimą 2012 m. J.Dautartas šiuo metu dirba Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoju.

Atominei energijai – ne Partija paskelbė, kad vienu svarbiausių tikslų jai bus kova prieš atominių elektrinių statybas Lietuvoje, Baltarusijoje ir Kaliningrade. „Visas savo jėgas sutelksime, kad tiek mūsų Vyriausybė, tiek užsienio žaliosios partijos, tiek Europos Parlamento žaliųjų frakcija imtųsi priemonių, jog tai neįvyktų“, – teigė J.Dautartas. Dėl to partija šalyje žada inicijuoti ir referendumą.

Lietuvos žaliųjų sąjūdžio pirmininko pavaduotojo Sauliaus Pikšio manymu, atominė energetika ne tik pavojinga, bet ir per didelė finansinė našta mūsų šaliai. „Vietoje jos turime plėtoti alternatyvius energijos šaltinius“, – įsitikinęs jis. Tai, kad partijos suvažiavimas surengtas būtent tada, kai abejonės dėl atominės energetikos perspektyvų po avarijos Japonijoje, Fukušimos atominėje elektrinėje, pasklido visame pasaulyje, partijos primininkas laiko sutapimu. „Nesame populistai, kurti politinę partiją rengėmės beveik dvejus metus, kruopščiai ruošėme įstatus, nes mums neužtenka tik paskelbti dešimt Dievo įsakymų, kaip darė kai ku-

Teks daug paplušėti Politologas Algis Krupavičius aiškino, kad žaliųjų partijos Vakaruose jau seniai turi savo nišą politikoje. „Vokietijoje jos nariai kartais dalyvauja valdančiosiose koalicijose, kitur taip pat sėkmingai konkuruoja rinkimuose ir gauna vietų parlamentuose, – kalbėjo politologas. – Lietuvoje dabar daug palankesnė situacija tokiai partijai įsteigti nei buvo prieš 20 metų. Tada įsteigta žaliųjų partija nesulaukė visuomenės palaikymo.“ Pasak A.Krupavičiaus, naujai politinei jėgai teks nelengva užduotis konkuruoti su daugybe kitų partijų. Šiuose savivaldos rinkimuose dalyvavo 23 partijos, o iš viso jų jau įregistruota 41.

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis

Administratorė

(8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Meilė Taraškevičienė

Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, SODIETĖ, BIČIŲ AVILYS Irma Dubovičienė

(8 5) 210 0112

ŽINIOS, POLITIKA, PASAULIS Lina Pečeliūnienė (8 5) 210 0042 TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys

(8 5) 210 0090

SVEIKATA Meilė Jančorienė

(8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė

(8 5) 210 0044

ŠEŠTADIENIS Nijolė Baronienė

(8 5) 210 0035

PRIEBLANDOS Vismantas Žuklevičius

(8 5) 210 0042

Dizaineriai

(8 5) 210 0113

Fotokorespondentas

(8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI: KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524 Gediminas Stanišauskas (8 37) 20 88 42 Saulius Tvirbutas (8 37) 20 88 42 PANEVĖŽYS Vida Tavorienė

8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė

(8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJA Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281. El. paštas redakcija@krastospauda.lt. SKELBIMAI PRIIMAMI: Vilniuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukštas), LT-08105, nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 2421281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090. Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spausdina UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Ofsetinė spauda. 6 sp. lankai. Tiražas 16 099 egz. Indeksas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 376. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinis direktorius Žanas Panovas Administratorė

(8 5) 210 0110

Reklama pardavimai@krastospauda.lt Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060 Buhalterija (8 5) 210 0045 Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110 Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070


2011 m. kovo 23 d. • Nr. 23 (9042) Valstiečių laikraštis

5


6

2011 m. kovo 23 d. • Nr. 23 (9042) Valstiečių laikraštis

Pasaulis

Libijos karas – be tikslo laimėti

naktį sugedęs nukrito JAV naikintuvas F-15, įgulos nariai katapultavosi.

smarkai sukritikavo JT Saugumo Tarybos rezoliuciją ir priemones, kurių buvo imtasi civiliams Libijoje apsaugoti. „Tai primena viduramžiškus raginimus pradėti kryžiaus žygius“, – rėžė V.Putinas. Jis pridūrė, kad jėgos naudojimas prieš kitas šalis tapo stabilia JAV politikos tendencija, priminė Jugoslavijos bombardavimą valdant prezidentui Bilui Klintonui, Iraką ir Afganistaną Džordžo V.Bušo prezidentavimo metais. „Dabar Libijos eilė. Ir visa tai daroma prisidengiant taikių gyventojų gynimu. Kur logika, kur sąžinė? Nėra nei vienos, nei kitos“, – piktinosi V.Putinas. Tačiau prezidentas D.Medvedevas patvirtino, kad jam liepus Rusija nevetavo JT Saugumo Tarybos rezoliucijos. „Aš manau, kad ši rezoliucija iš esmės atspindi mūsų suvokimą, kas vyksta Libijoje“, – teigė Rusijos prezidentas. Jis ir konkrečiai užsipuolė V.Putiną teigdamas, kad jo žodžiai apie kryžiaus karus yra civilizacijų susidūrimo kurstymas.

M. el Kadafis – taikinys ar ne?

Amerika kratosi vadovavimo

Pirmadienį Vokietijos turkų interneto portalas „Deutsch-tuerkische Nachrichten“ pranešė, kad Tripolio ligoninėje mirė M. el Kadafio sūnus Chamizas. Kaip informuoja portalas, remdamasis liudininkais, 32 metų Chamizas Kadafis nukentėjo šeštadienį per incidentą Bab al Azizijos kariniame miestelyje. Pasak portalo, Libijos karinių oro pajėgų lakūnas sąmoningai nukreipė savo lėktuvą į pastatą, kur buvo diktatoriaus artimieji. Per piloto kamikadzės ataką Ch.Kadafis smarkiai nudegė. Tai ir tapo jo mirties priežastimi. Belgijos premjero pareigas einantis Yvas Letermas pirmadienį pareiškė, kad operacijos Libijoje tikslas – nuversti M. el Kadafį. „Tarptautinė bendrija aiškiai suformulavo tikslą nušalinti pulkininką Kadafį nuo valdžios“, – sakė politikas. Anot jo, JT Saugumo Tarybos rezoliucija akivaizdžiai byloja, kad „Kadafis turi užleisti kelią demokratiškesniam režimui“. Bet šie žodžiai prieštarauja anksčiau nuskambėjusiam JAV gynybos sekretoriaus Roberto Geitso pareiškimui, kad operacijos Libijoje tikslas – ne nušalinti Kadafį nuo valdžios, o apginti taikius gyventojus.

JAV prezidentas Barakas Obama, pasiryžęs baigti visus Amerikos anksčiau pradėtus karus, dabar pats visai nenoriai pradėjo naują karą. Brazilijoje viešintis JAV prezidentas pareiškė, kad Libijoje „JAV imasi ribotų karo veiksmų“ ir taip prisideda prie pasaulinės koalicijos. „Negalime sėdėti sudėję rankų, kai tironas savo žmonėms pareiškia, kad pasigailėjimo nebus“, – tarsi teisinosi JAV prezidentas ir patvirtino, kad JAV sausumos pajėgos operacijoje Libijoje tikrai nedalyvaus. Turėdama karčią Irako ir Afganistano karo patirtį, Amerika nenorėjo veltis į Libijos reikalus, žinojo, kad daug kas pasaulyje užsipuls būtent Ameriką. JAV ilgai delsė ir pritarė JT rezoliucijai tik tada, kai Libijos sukilėliai maldavo pasaulį padėti. JAV visai nenori vadovauti operacijai Libijoje, su malonumu tą „garbę“ perleistų NATO, bet NATO irgi ne vienbalsiai pritaria kariniams veiksmams Libijoje. Ypač nuošalyje laikosi Vokietija, kuri kaip ir Rusija susilaikė balsuojant dėl JT Saugumo Tarybos rezoliucijos. Rezoliucijai pritarusi Arabų Lyga pirmadienį jau susvyravo manydama, jog antpuoliai per dideli, paskui vėl nusiramino įsitikinusi, kad sąjungininkai ypač saugo civilius gyventojus. Libijos režimas skelbia, kad žuvo 64 žmonės. Bet aukų skaičius oficialiai nepatvirtintas. Niekas nežino, kiek gali trukti operacija Libijoje, ar prireiks įvesti sausumos pajėgas. JT Saugumo Tarybos rezoliucija tik uždraudė okupuoti Libiją. Neaišku, koks bus tolesnis Libijos kelias. Politikos analitikai įspėja, kad gali prasidėti klanų tarpusavio kova, šalis gali ir skilti.

Vida Račaitė Amerikiečių, britų ir prancūzų ginkluotosios pajėgos nuo šeštadienio puola Libijos diktatoriaus Muamaro el Kadafio karinius dalinius, kad įgyvendintų Jungtinių Tautų (JT) rezoliuciją dėl skrydžių draudimo zonos ir užkirstų kelią naujoms diktatoriaus atakoms prieš savo tautą. Bet Vakarų valstybės nesutaria, kas operacijai turėtų vadovauti ir net koks yra jos pagrindinis tikslas.

Smūgiai karinėms pajėgoms Iš pradžių M. el Kadafis teigė, kad paklūsta JT rezoliucijai ir stabdo oro atakas prieš paskutiniu opozicijos bastionu tapusį Bengazio miestą. Tačiau Prancūzijos kariniai lėktuvai, vykdydami žvalgybinę misiją, šeštadienį pamatė, kad sprogimai tęsiasi. Paryžiuje Didžiosios Britanijos, JAV, Prancūzijos ir Arabų Lygos šalių vadovai sutarė, kad karinė operacija prieš jokių taisyklių nepaisantį M. el Kadafį neišvengiama. Ispanija, Norvegija, Danija, vėliau ir Belgija pranešė besijungiančios prie plataus masto karinės operacijos prieš diktatoriaus pajėgas. Pirmuosius šūvius Prancūzijos karo lėktuvas Libijoje paleido šeštadienio popietę. Per ataką sunaikinti keli kariniai automobiliai. Viduržemio jūroje esantys Jungtinių Amerikos Valstijų ir Didžiosios Britanijos povandeniniai laivai bei minininkai šeštadienį ir sekmadienį į Libijos teritoriją paleido iš viso 124 sparnuotąsias raketas „Tomahawk“. Sekmadienį prie bombardavimo prisidėjo ir koalicijos aviacija. Prancūzijos karinės oro pajėgos apšaudė M. el Kadafio ka-

Pirmuosius šūvius Prancūzijos karo lėktuvas Libijoje paleido šeštadienio popietę.

riuomenę Bengazyje. Koalicijos pajėgų raketos pataikė į Libijos oro gynybos objektus Tripolyje ir Misratore. O naktį iš sekmadienio į pirmadienį buvo apšaudomas M. el Kadafio pajėgų kontroliuojamas Tripolis, nugriaudėjo keli galingi sprogimai. Per antskrydį buvo sunaikintas M. el Kadafio štabas ir pajėgų kontrolės centras. Bet žymioji M. el Kadafio palapinė, kurią jis pasistatydavo net kitose šalyse vizitų metu, liko sveika. Po Vakarų koalicijos aviacijos smūgių M. el Kadafio armija pasitraukė nuo Bengazio 100 km netekusi daugybės tankų. Tačiau režimui ištikimos ginkluotosios pajėgos tebėra pasirengusios kovai ir pirmadienį atrėmė sukilėlių kontrpuolimą. Arabų stotis „Al Jazeera“ ankstų antradienio rytą pranešė apie antskrydžius prieš jūrų laivyną Tripolyje. Apšaudytos ir M. el Kadafio dalinių priešlėktuvinės pozicijos prie sukilėlių bastiono Bengazio, taip pat oro uostai Sirte ir Seboje. Antradienio

Prakeiksmai vakariečiams Sekmadienį Libijos diktatorius kreipėsi į tautą – 15 minučių trukusioje kalboje jis pareiškė, kad Libija pasirengusi ilgam karui. „Jūsų laukia Hitlerio ir Musolinio likimas. Jūs – agresoriai. Jūs – žvėrys. Visi tironai anksčiau ar vėliau neatlaiko visuomenės spaudimo“, – rėkė diktatorius, kreipdamasis į JAV, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vadovus. Jis pakvietė Libijos žmones stoti į kovą su „krikščioniškuoju“ priešu. „Atidaryti ginklų sandėliai, žmonės ginkluojasi, norėdami apginti Libijos nepriklausomybę, vienybę ir garbę“, – sakė Libijos diktatorius. Kelios dešimtys jo šalininkų Kaire užsipuolė JT generalinį sekretorių Pan Gi Muną. Incidentas įvyko Kairo Tahririo aikštėje, kurios pavadinimas visame pasaulyje tapo žinomas po neseniai Egipte nuvilnijusios revoliucijos. JT generalinį sekretorių apsupo beveik 50 demonstrantų, rankose laikančių M. el Kadafio portretus ir plakatus su lozungais, smerkiančiais JT ir JAV politiką. Pan Gi

Viduržemio jūroje esantys JAV ir Didžiosios Britanijos povandeniniai laivai bei minininkai paleido iš viso 124 sparnuotąsias raketas „Tomahawk“.

Munas į aikštę išėjo iš Arabų Lygos būstinės. Apsaugininkų padedamas jis grįžo atgal į pastatą. Apie 5 tūkstančius komunistų partijos šalininkų sekmadienį Graikijos sostinėje Atėnuose protestavo prieš Vakarų koalicinių pajėgų antskrydžius Libijoje. Nors Graikijos vyriausybė remia tarptautinės koalicijos antskrydžius Libijoje, demonstrantai laikė rankose plakatus su užrašais „Imperialistai, lauk iš Libijos“. „Jie nori pasiimti Libijos naftą. Už viso šito slepiasi JAV ir jų sąjungininkai Europoje“, – per nacionalinę televiziją pareiškė Venesuelos prezidentas Hugas Čavesas. Buvęs Kubos lyderis Fidelis Kastras taip pat viešai abejoja JT Saugumo Tarybos, uždegusios žalią šviesą kariniams veiksmams Libijoje, nauda.

Rusijos vadovų konfrontacija Pirmadienį kaip niekada aštriai susikirto Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir premjeras Vladimiras Putinas. Rusijos premjeras

Nepriteklių kamuojamoje Libijoje vis dar atsiranda žiauraus diktatoriaus Muamaro el Kadafio rėmėjų. EPA-Eltos nuotraukos


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Ūkininkų žinios Įmonės lieka po valstybės sparnu

Aplinkos ministerija – valstybė valstybėje? Aplinkosaugos reikalavimai ūkininkams yra pernelyg griežti – jeigu padėtis nepasikeis, negalėsime net svajoti apie ūkių plėtrą.

Svarstydama, kokias valstybines įmones privatizuoti, Vyriausybė kol kas neparduos savo valdomų žemės ūkio įmonių, tačiau ateityje jos vis tiek neišvengs permainų.

Albinas Čaplikas

Saulius Tvirbutas

9 psl.

9 psl.

Apsemtus laukus gelbsti patys Prie ožkos prileiskite tik pažįsti Ūkininkai kasmet vis daugiau nuostolių patiria dėl užsikimšusių žemės sausinimo sistemų.

Anksti pavasarį paprastai sulaukiama ožkų šeimynėlės pagausėjimo.

Nijolė Petrošiūtė

Birutė Zapasnikienė

9 psl.

12 psl.

Tėviškės šviesa Atsibuskime ir dirbkime

Kelią į ateitį tiesė mokytojai

Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodo vis daugiau publikacijų apie kitataučių, kai kuriose vietovėse laimėjusių savivaldybių tarybų rinkimus, pavojų. Net nuogąstaujama, kad Vilnius ir Klaipėda gali būti valdomi lenkų ar rusų. Beje, tai dar prieš rinkimus tvirtino ir europarlamentaras V.Tomaševskis.

Nuo pirmo šio skyrelio prof. Kazimiero Lukausko ir paskutinio rašytojo Kazio Sajos straipsnių skaitytojai išgirdo sakmes apie buvusius mokytojus, kurie dovanojo sparnus gyvenimo skrydžiui. Kas mes būtume be jų, tų nuostabių bitelių, pasėjusių mumyse gyvenimo išmintį ir siekius? Suspindi jų veidai, suskamba vardai kaip ypatinga šviesa.

Gintautas Šapoka

Vytautas Ažušilis

16 psl.

17 psl.


Valstiečių Laikraštis 2011 03 23