Issuu on Google+

2010 m. gruodžio 22 d., trečiadienis • Nr. 101–102 (9016–9017) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Džiaugsmas ir įpareigojimas

Kad šventės neatneštų skausmo

Betliejaus Kūdikis yra Brolis kiekvieno silpno žmogaus: prievartaujamo vaiko, sekso vergovėn įkliuvusios merginos, alkoholyje paskendusio jaunuolio ar mirties neprisišaukiančio vargdienio.

Šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams jau beveik nutūpus ant namų slenksčio, dažnas iš mūsų neatsispiria pagundai šventes paįvairinti žaižaruojančiais ugnies efektais. Tačiau būkime atsargūs!

Apie tai – 4 p.

Apie tai – 13 p.

Įsileiskime į save tylą Kodėl žmonės taip skuba, lekia, murkdosi triukšmuose ir begalinėse šventėse? „Todėl, kad bijo tylos, kurioje pamato save tokius, kokie yra, kokie sau nepatinka“, – įsitikinęs kunigas Valerijus Rudzinskas. Virginija Barštytė. Išsamiau skaitykite 2 p.

Linksmų šventų Kalėdų!

(Ka. 754)

Šiandien VL su priedais:

Šeštadienis • Edita Mildažytė – TV laidos „Bėdų turgus“ vedėja, labdaros ir paramos fondo „Bėdų turgus“ vadovė – žmonių pagarbą pelno nesaugodama savęs.

Ūkininkų žinios • Nuo senų laikų vienu pagrindinių lietuvių valgių buvusi ruginė duona išgyvena atgimimą.

Sodyba • Kultūros tradicijai neabejingi žmonės Naujamiestyje šiemet kūrė kankorėžių eglę.

Sveikata

Raimundo Šuikos nuotrauka

Mistinis bendrovės „airBaltic“ akcininkas iš Bahamų salų

Kitas VL numeris išeis trečiadienį, gruodžio 29 d.

Lengvatinėje mokesčių zonoje registruota įmonė su neaiškia kapitalo kilme investavo į latvių aviakompaniją, o prieštaringai vertinamas Latvijos verslininkas Bertoldas Flikas įkeitė jos prekės ženklus. Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 5 p.

• Jei laikytumėmės paprastų ir visiems žinomų tiesų, ligų ir nelaimių būtų kur kas mažiau.

(Užs. 170)


2

2010 m. gruodžio 22 d. • Nr. 101–102 (9016–9017) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Įsileiskime į save tylą

gelbėti, tiksliau – kiek žmonių gyvena blaiviai. Atrodo, apie dvidešimt. Tiesa, vertinant pastaruosius metus (reabilitacija trunka metus arba pusantrų), galima tvirtinti, kad blaiviai gyvenančiųjų yra absoliuti dauguma, bet tikrą blaivybę galima vertinti tik tada, kai žmogus baigia gyvenimą. Nes šį virusą pagavusiajam išsigelbėjimo beveik nėra. Jei nesilaikysi 12 žingsnių programos, jei nutrauksi ryšį su anonimais, prapulsi. Anksčiau ar vėliau atkrisi, kibs sunkios ligos, mirtis. Kunigo Valerijaus darbas panašus į Sizifo – jis kantriai ir sunkiai ritina į kalną akmenį, o akmuo rieda atgal. „Na, argi ne skaudu?“ – klausiu misionieriaus. „Aš įžvelgiu du teigiamus dalykus. Pirma, žmogus susipažįsta su tikėjimu. Ne sykį jiems kartojau, na, jeigu neatsilaikysite, bent jau šaukitės Dievo gailestingumo. Antra, man svarbu jaunuolio, kartais visai vaiko, šiandiena. Šiandien jis blaivus, šiandien jis čia, dieviškoje aplinkoje, vadinasi, visuomenei sutaupyta daug pinigų, nes jei jis trinsis mieste, gatvėje, tai ką nors apvogs ar ką nors dar blogiau padarys. Tad ačiū Dievui bent už vieną tų nelaimingųjų blaivią dieną.“

Pasak kunigo Valerijaus, jei atvira širdimi skelbi žodį ir kalbi tai, ką dvasia įdėjo į lūpas, visada pataikai.

Kiekvienas nešame savo kryžių

Virginija Barštytė VL žurnalistė, virginija.barstyte@krastospauda.lt

Už Merkinės, netoli Panaros kaimo, nuo sniego baltame lyg pasaka miške įsikūrusi Pilnų namų bendruomenė. Ji gyvuoja jau trylika metų. Mus pasitikęs kunigas Valerijus Rudzinskas pirmiausia pakvietė užeiti į naują, dar medžiu kvepiančią bažnyčią, kuri per šias Kalėdas mini vienų metų gyvavimo sukaktį.

Padėjo bendruomenė Neseniai čia buvo atvira miško aikštelė. Joje – vos keletas medinių pastatėlių, kuriuose kunigas Valerijus gyveno ir meldėsi kartu su beviltiškais alkoholikais bei narkomanais. Sekmadienio mišias laikydavo atviroje erdvėje, nuo lietaus drauge su minia čia nuolat plaukiančių žmonių slėpdamasis po polietileno plėvele. Šalia bažnyčios išdygo dar vienas pastatas, išsiplėtė bendruomenės veikla. Ir visa tai vieno žmogaus darbas. „Paprasti žmonės padėjo, aukojo, nes matė, kad reikia. Dievas, matyt, irgi tą vietą pamilo, mums liko tik leisti jam veikti“, – šypsodamasis aiškino kunigas.

Orai Pilnatis. Saulė teka 8.40, leidžiasi 15.54.

Kunigas, kitaip nei mes, pasauliečiai, nesureikšmina nei kalėdinio, nei velykinio laikotarpio. Jam svarbus laikas, kai jis pradėjo savo misiją su priklausomybių turinčiais jaunuoliais ir giliai širdyje atrado žodžių Dievo gailestingumas tikrąją prasmę.

Padeda sugrįžti į teisingą gyvenimo kelią Šalia šių jaunų žmonių, kuriems labiausiai reikia gailestingumo ir atra-

Dvasiškis įsitikinęs, kad žmogui sugrįžti į teisingą gyvenimo kelią gali padėti malda, dvasinis ugdymas, į kurį įeina 12 žingsnių programa ir darbas. „Vasarą auginame, renkame vaistažoles, žiemą kapojame malkas, kasame sniegą, statome. Mėgstu kartoti, kad darbų turime šimtui metų šimtui žmonių. Deja, kai kurie jauni žmonės visiškai neturi darbo įgūdžių, peilio ir šakutės nemoka laikyti, negeba nebarškindami puodelio pasimaišyti cukrų arbatoje, sunku jiems

Priklausomybių turintys žmonės neretai vadinami apsėstaisiais. „Piktųjų jėgų gundymai, aišku, veikia. Vis dėlto nemanau, kad kaltas tik velnias, juk žmogus turi laisvą valią rinktis, ką jam daryti, o ko ne. Velniui žmonės nurašo ne tik jaunuolių, bet ir jų tėvų, visuomenės atsakomybės stoką. Jau seniai ėmiau melstis užtarimo malda. Šito nepadarysi be meilės, be gailesčio nelaimingajam. Melsdamasis prašau:

Kunigas, kitaip nei mes, pasauliečiai, nesureikšmina nei kalėdinio, nei velykinio laikotarpio. Jam svarbus laikas, kai jis pradėjo savo misiją su priklausomybių turinčiais jaunuoliais ir giliai širdyje atrado žodžių Dievo gailestingumas tikrąją prasmę. mos, čia gyvena ir dirba keletas brolių vienuolių, švelniai vadinamų broliukais. Besikurianti vienuolija – tai įžanga į tikrą vienuolyną, tačiau bendruomenė neskubina šio proceso, nes jos tikslas – darbas su priklausomybių turinčiais žmonėmis, pagalba jiems. Broliai patys atranda šią nuošalią vietą, o prie jų prisijungia ir vienas kitas jaunuolis po reabilitacijos. Visi jaučia geranorišką vyskupų, Bažnyčios palaikymą.

Šiandien

Rytoj

Poryt

Dieną: -3 -8°

Dieną: -1 -5°

Dieną: ~0°

Naktį: -7 -12°

Naktį: -7 -12°

Naktį: 0 -5°

nesikeikti, nešaukti vienam ant kito. Iš pradžių pats kantriai mokiau elementarių dalykų, dabar įsijungė komanda – psichologai, mokytojai, o svarbiausia – anoniminiai alkoholikai ir narkomanai.“

Sunkiai įveikiamas virusas Sunku tiksliai pasakyti, kiek žmonių per tuos metus pavyko iš-

„Jėzau, atsistok mano vietoje ir per mane padaryk stebuklą.“ Ir stebuklas įvyksta. Kiekvieną sekmadienį jaukioje miško bažnytėlėje. Prasiveržia nemažai paliudijimų apie įvykusį stebuklą. Žmonės laukia eilutėje, ketindami asmeniškai pasikalbėti su kunigu, apsakyti savo išgijimus ar pasiguosti užslinkus juodam debesiui. Neseniai viena moteris papasakojo, kad po bendros

maldos už ją ji staiga praregėjo, nors laukė rimta akių operacija. „Manau, gelbsti žmogaus tikėjimas ir Dievo malonė. Mes kiekvienas nešame savo kryžių. Kristus sakė mokiniams: imk savo kryžių ir sek mane. Jis nesakė: imk malonumus. Vis dėlto ieškodami Dievo gailestingumo ir patys stenkimės palengvinti savo kryžių. Ypač kai susiduriame su prakeikimu, užkalbėjimu, spiritizmu, burtais. Ar tai egzistuoja? Žinoma. Išsivaduoti padeda speciali užtarimo malda, tik to nevalia painioti su egzorcizmu. Aš nesu egzorcistas, tik turiu vyskupo leidimą atlikti bendras užtarimo pamaldas, meldžiant išgydymo, išlaisvinimo. Pradedame nuo atgailos. Ne veltui atgailos sakramentas dar vadinamas mažuoju egzorcizmu. Daugelis atvyksta nėję išpažinties 10–30 metų, gyvenimo sunkumai šiuos žmones stumia ieškoti Dievo, atlikti atgailą. Ypač jei yra neišpažintos sunkios nuodėmės: abortai, į kuriuos daugelis žiūri pro pirštus, nors yra atsakingi abu – vyras ir moteris, mintys apie savižudybę ar mėginimas žudytis, spiritizmas, kitokie burtai. Visa tai yra tarsi siūliukas, už kurio velnias prisiriša žmogaus gyvenimą.“

Mistika nublanksta „Bet žmogus tiesiasi į nežinomybę galbūt dėl to, kad neatranda atsakymo į savo klausimus bažnyčioje?“ – klausiu. „Galiu kalbėti tik apie save. Aš kiekvienąkart iš naujo skaitau Bibliją ir atrandu tokias gelmes, kad atsiveria širdis. Ir jei tokia atvira širdimi skelbi žodį ir kalbi tai, ką dvasia įdėjo į lūpas, visada pataikai, nes žmonėms reikia dvasinio maisto. Prieš pamaldas dažnai tariu: imk, Dieve, mano lūpas, mano protą, širdį ir per mane pasakyk tai, kas žmogui reikalingiausia. Kai taip atsitinka, sujuda žmonių širdys, jie patiria, kad krikščionybė – tai pilnatvė, joje yra viskas. Tada nublanksta visos mistikos. Bet jei esi pavargęs, nepasiruošęs, kalbi formaliai, perpasakoji, tada viskas ir lieka tik graži kalba. Ne visada įvyksta tie maži stebuklai, nes esu tik žmogus.“ Atsisveikindamas kunigas Valerijus dar užsimena apie tylą. „Malda lygu tylai, – sako jis. – Buvimas tyloje atveria gelmes. Kodėl žmonės skuba, lekia? Nes bijo tylos, kurioje sutinka save tokį, koks yra, koks sau nepatinka. Tik tyloje gimsta ramybė, tik tyloje nusileidžia į širdį Dievo malonė. Todėl nepaverskime švenčių triukšminga puota, įsileiskime į save tylą.“

Bėga paskutinės advento dienos. Kalėdų laukimo džiaugsmas mainosi su nerimu, ar nesutrukdys nepalankūs orai susitikti su toliau gyvenančiais artimaisiais. Po gausesnio pirmadienio sniego, antradienį į Lietuvą atslinko ramūs, daugiausia sausi, bet šalti orai. Temperatūra svyruos tarp 6–10 laipsnių šalčio. Antroje savaitės pusėje link Lietuvos artinsis smarki šilumos banga. Ketvirtadienį vėl daug kur pradės nestipriai snigti. Ims stiprėti pietryčių, rytų vėjas. Dieną šiltajam frontui pasiekus pietinį šalies pakraštį gali prasidėti lijundra. Temperatūra naktį numatoma nuo 7 iki 12 laipsnių šalčio, šiauriniame pakraštyje vietomis atšals iki 15 laipsnių šalčio, dieną temperatūra svyruos nuo 8 laipsnių šalčio šiaurės Lietuvoje iki 3 laipsnių šalčio pietuose, pačiame pietiniame pakraštyje gali pasiekti nulį laipsnių. Kalėdų išvakarėse, penktadienį, šiauriniuose rajonuose daugiausia išplis nestiprios šlapdribos, pietiniuose – lis lietus. Bus didelė lijundrų grėsmė. Pietiniuose ir didelėje dalyje rytinių rajonų prasidės nesmarkus atodrėkis. Pirma šv. Kalėdų diena numatoma su krituliais, vietomis galima lijundra. Temperatūra svyruos apie nulį. Antrą Kalėdų dieną bus sausesni, truputį šaltesni orai. Po Kalėdų vėl nusistovės žiemiški, šaltesni orai.

Alva Nagelytė

Paprasti žmonės padėjo pastatyti bažnyčią, nes matė, kad čia jos reikia.

Martyno Vidzbelio nuotraukos


2010 m. gruodžio 22 d. • Nr. 101–102 (9016–9017) Valstiečių laikraštis

Sveikinimai

Palydėdami senuosius metus nutieskime šviesių vilčių tiltą į naujuosius, kuriuo galėtume atsinešti tik tai, kas buvo gera ir prasminga praeinančiuose. Pradėkime Naujuosius metus tikėdami, kad jie bus sėkmingesni, darbingesni ir mums nebus pašykštėta tarpusavio supratimo, meilės, kantrybės asmeniniame gyvenime ir pasiryžimo, atkaklumo bei stiprybės, siekiant užsibrėžtų tikslų darbuose. Tegul šventų Kalėdų nakties šviesa apgaubia Jus ir Jūsų artimuosius ramybe, meile, gerumu. Tegul Naujieji metai nešykšti laimės, džiaugsmo ir švelnumo. Tegul visus Jūsų darbus ir sumanymus lydi pasitikėjimas ir sėkmė!

Gražių, šiltų ir prasmingų švenčių Jums linki Darbo partijos pirmininkas, Europos Parlamento narys Viktoras Uspaskich

Visiems geradariams, ,,Valstiečių laikraščio“ labdaros fondo „Kaimo vaikai“ rėmėjams Teišsipildo visos šviesios viltys, Težydi vien tik geras žodis, Tedžiugina kiekvienas darbas, Tegul prasmingos būna dienos, O laimė – dažnas Jūsų svečias... Gerų švenčių linki ,,Valstiečių laikraščio“ labdaros fondas ,,Kaimo vaikai“

3


4

2010 m. gruodžio 22 d. • Nr. 101–102 (9016–9017) Valstiečių laikraštis

Komentarai

Džiaugsmas ir įpareigojimas „Šviesybė šiandien užtvino mus, nes gimė mums Viešpats. Jis vadinasi Nuostabusis, Dievas, Ramybės Kunigaikštis, Ateities Tėvas. Jo viešpatavimui nebus galo“ (plg. Iz 9) – šiais viltingais ir džiaugsmo sklidinais pranašo Izaijo žodžiais pradedame švęsti šv. Kalėdas. Keturias savaites maldoje budėjome ir ruošėmės paminėti patį džiaugsmingiausią ir reikšmingiausią įvykį pasaulio istorijoje. Dievo Žodis, įsikūnijęs Šv. Mergelės Marijos įsčiose, tapo žmogumi ir gimė Betliejuje. Dievo ir Marijos Sūnus tapo mūsų Broliu ir Gelbėtoju. Dieviškasis Betliejaus Kūdikis pakvietė žmones į naują gyvenimą, kuriame negali būti vietos blogiui, kuriame viešpatauja tiesa, meilė ir taika. Trapus Betliejaus Kūdikis pažadino pasaulyje meilės revoliuciją, kurios tikslas – išgelbėti ir išaukštinti žmogų. Dievas nusižemino, priimdamas žmogaus kūną, kad šis būtų išaukštintas iki dangaus. Todėl apaštalas Paulius labai taikliai pastebi: „Atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, <...> kad mes įgytume įsūnystę. Dievas atsiuntė į

mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba, Tėve!“ (Gal 4, 4–6). Ši įsūnystė yra pati svarbiausia mūsų džiaugsmo versmė. Tiesa, mes nesame apsaugoti nuo galimų nelaimių ar ligų, bet, būdami net didžiausiame varge, niekuomet nesijaučiame vieniši – su mumis yra dangaus Tėvas ir mūsų Brolis Jėzus Kristus. Šis žinojimas – tarsi uola, į kurią atsirėmę galime saugiai statyti savo gyvenimo namą, drauge neužmiršdami, kad mūsų laukia amžinieji namai danguje. Kristaus Gimimas Betliejuje – ne tik džiaugsmingas ir greitai praeinantis įvykis, bet drauge didžiulis ir nuolatinis įpareigojimas – nešti į dabarties pasaulį meilės ir gyvybės šviesą. Šis įpareigojimas skirtas mums, Betliejaus Kūdikio sekėjams. Visai nesvarbu, kur būtume ir kokias pareigas užimtume, Betliejaus Kūdikis įpareigoja mus gyventi ne vadovaujantis savo susikurtomis tiesomis, bet vienybėje su Dievo Žodžio tiesa, įpareigoja skleisti meilę, matomą ne žodžiuose, bet geruose darbuose. Pagerbti Betliejaus Kūdikį galima tik prisiimant šiuos įsipareigojimus. Be jų mūsų tikėjimas liktų tuščias, o viltys – be pamato. Betliejaus Kūdikis kviečia mus atsigręžti ir ginti visus, kurie yra silpni ir patys negali apsiginti. Kas tie nepajėgiantieji apsiginti? Visų pirma tai pradėtos, bet dar negimusios žmogiškos būtybės. Bažnyčia visuomet buvo

ir lieka nuosekli žmogaus gyvybės gynėja. Gindama gyvybę nuo jos užsimezgimo momento, Bažnyčia gina kiekvieną žmogų, sukurtą pagal Dievo paveikslą ir atpirktą Jėzaus Kristaus krauju. Jei neginama vos pradėta žmogiškoji gyvybė, savo vertės netenka ir kiekvienas žmogus. Kai negimusieji pradedami laikyti kliūtimi gyviesiems, netrunka ateiti metas, kai

piežius Benediktas XVI neseniai kalbėjo: „Marija mums kalba su Dievo Žodžiu, kuris jos įsčiose tapo kūnu. Marijos „žinia“ nėra kita, kaip tik pats Jėzus. Marijos žvilgsnis yra Dievo žvilgsnis. Ji žvelgia į mus su ta pačia Dievo Tėvo meile ir mus laimina. Ji yra mūsų gynėja. Net jei visi kalbėtų apie mus blogai, ji, būdama Motina, kalbėtų gerai, nes jos Nekalčiausioji

Betliejaus Kūdikis yra Brolis kiekvieno silpno žmogaus: prievartaujamo vaiko, sekso vergovėn įkliuvusios merginos, alkoholyje paskendusio jaunuolio ar mirties neprisišaukiančio vargdienio. ir gimusieji pradedami laikyti kliūtimi kuriant savanaudiškumu ir hedonizmu grįstą gyvenimą. Betliejaus Kūdikis yra Brolis kiekvieno silpno žmogaus: prievartaujamo vaiko, sekso vergovėn įkliuvusios merginos, alkoholyje paskendusio jaunuolio ar mirties neprisišaukiančio vargdienio. Šiam Kūdikiui nesvarbūs žmonių turimi aukšti postai ar milijonai. Jam svarbu tik tai, kas yra žmonių širdyse: ar jos atsigręžusios į Dievą, visokio gėrio šaltinį. Šis Kūdikis visus myli ir visus trokšta išgelbėti. Šalia Betliejaus Kūdikio matome jo Motiną Mariją ir skiriame jai didžiausią savo pagarbą ir meilę. Po-

Širdis yra susiklausiusi su Dievo gailestingumu.“ Baigdami švęsti Kristaus Gimimą, tęsime šio slėpinio minėjimą per visus 2011 metus, kuriuos Lietuvos vyskupai yra paskelbę Dievo Gailestingumo metais. Dievo meilė ir gailestingumas ryškiai suspindėjo pirmųjų Kalėdų naktį. Sveikindamas džiaugsmingosios Jėzaus Kristaus Gimimo šventės proga, linkiu visiems būti atsigręžusiems į Betliejaus Kūdikį ir supamiems gailestingosios Dievo meilės.

Kaip geriau kaupti pensiją? Vyresni žmonės pasitiki valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) ir norėtų, kad visa pensija būtų mokama tik iš jos, o dauguma jaunesnių nei 39 metų gyventojų – kad jų pensija būtų sudaryta iš kelių pakopų, rodo tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. 44,1 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad bent dalis pensijos turi būti kaupiama privačiai: 19,8 proc. visų apklaustųjų norėtų dalį pensijos kaupti pensijų fondų sąskaitose, o 24,3 proc. gyventojų mano, kad jų pensija turėtų priklausyti nuo jų pajamų, todėl pensijas reikia kaupti tik pensijų fonduose. Visą pensiją gauti tik iš vieno šaltinio – „Sodros“ – norėtų 34,9 proc. Lietuvos gyventojų. Nuomonės šiuo klausimu neturi 21 proc. gyventojų. Daugiausia „Sodra“ pasitiki vyriausi žmonės: vien iš šio fondo pensiją gauti norėtų maždaug pusė vyresnių nei 50 metų gyventojų. Tačiau su tuo sutiktų tik 16,5 proc. jaunesnių nei 29 metų respondentų ir 25,1 proc. 30–39 metų amžiaus apklaustųjų.

Savaitės komentaras

Akiplėša – žavus žodis

Lina Pečeliūnienė VL žurnalistė, lina.peceliuniene@krastospauda.lt

Daug kas priklauso nuo požiūrio. Optimistas pasakytų, kad 2010-ieji Lietuvai buvo geri. Buvo vienas kitas pavasarinis potvynis, viena kita audra per vasaros karščius išvartė medžius, bet jokių didelių nelaimių nepatyrėme. Eižėjo valdžia, nyko frakcijos, šlaistėsi politiniai perbėgėliai, kūrėsi naujos partijos ir judėjimai, opozicija vis baudėsi nuversti valdžią, bet neturėjo nei jėgų, nei tikro noro. Na, taip, mūsų politinė sistema vis dar silpna ir nesusitupėjusi, skausmingai netenkanti rinkėjų pasitikėjimo, bet jau tikrai ne toks demokratijos užribis kaip Baltarusijoje. Vasarį įvyks savivaldos rinkimai, ir jų rezultatų niekas nepuls įtvirtinti smurtu. Civilizuotai pasikeis valdžia. Ekonomikoje šiemet jau nebebuvo taip baisu, kaip 2009-aisiais, kai 15 proc. smuko bendrasis vidaus produktas. Šiemet vienu procentu paaugo. Tebesame duobėje, bet Prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, kad „Lietuva jau stojasi ant kojų“. Žinoma, ge-

riau ant kojų negu veidu dumble. Atsigauna mūsų eksportas ir pramonės gamyba. Valdžia, aišku, pasigiria, kad stojamės dėl jos sprendimų. Opozicija pasakys, kad tai vyksta nepaisant blogų valdžios sprendimų. Tegul ginčijasi. Ginčas – demokratijos esmė. O jei išmoktume ginčytis be riksmų, be melo ir demagogijos, jau galėtume džiaugtis aukštesne demokratijos pakopa. Realistas supranta, kad tai dar nebus greitai. Dar ilgai klaidžiosime kaltindami vieni kitus. Verslas turės skausmingų praradimų eidamas užkulisiniais keliais su pretenzijomis pirkti partijas ir žodžio laisvę, kol vis

Blogiausia, kad tarp mūsų, lietuvių, per daug yra pesimistų (net daugiau negu Latvijoje). Jeigu smaugi pats save sakydamas, kad nebus nieko gero, tai nieko gero ir būti negali. Į pesimizmo taurę ką tik įpilta: britų žurnalo „The Economist“ žurnalisto Edvardo Lucaso tinklaraštyje mūsų Prezidentė Dalia Grybauskaitė pavadinta „metų akiplėša“, o Estijai paskirtas „metų valstybės“ įvertinimas. Jei nebūtume kompleksuoti, galėtume tik pasidžiaugti, kad Estijos ekonomikos skaičiukai geriausiai atitinka Mastrichto kriterijus. Pagal valstybės skolą ir pagal biudžeto deficitą Estija kartu su Liuksembur-

Blogiausia, kad tarp mūsų, lietuvių, per daug yra pesimistų (net daugiau negu Latvijoje). Jeigu smaugi pats save sakydamas, kad nebus nieko gero, tai nieko gero ir būti negali. tiek kada nors supras: daug naudingiau investuoti į darbuotoją ar socialinius projektus negu pirkti valdžią. Daug naudingiau eiti pro paradines duris ir išmokti civilizuoto lobizmo negu mėtyti pinigus užkulisiuose, kur pralaimi visi: ir politika, ir verslas, ir žiniasklaida, ir visuomenė. Paprastas žmogus irgi ilgai turės žingsniuoti iki supratimo, kad nei verslininkai, nei politikai nėra jo priešai. Toks supratimas padėtų oriau ginti žmogaus teises, kontroliuoti valdžią ir visiems susikalbėti.

gu aukščiausiai stovi iš visų Europos Sąjungos valstybių. Nuo sausio 1-osios estai jau vartys eurus savo rankose. Juk Estija – mūsų Baltijos sesė. Smagu, kad stojasi į stipriausiųjų gretą. Mums iš to tik nauda, juk pasaulis į Baltijos valstybes žiūri kaip į vieną regioną. Bet ar daug tarp mūsų besidžiaugiančiųjų? Daugiau turbūt pavydinčiųjų. O dar daugiau tokių, kurie vėl plieks Lietuvos valdžią manydami, kad Estijoje iš kažkur nukrito nuostabi valdžia. Žinoma, apmaudu, kad

2007-aisiais jau beveik laikėme eurą už uodegos, bet purptelėjo jis kaip paukščiukas ir ilgam nuo Lietuvos nuskrido. Na, tai reikėjo protestuoti, kai mūsų valdžia rublinius indėlius kompensavo, kai atvėrė pragaištingą ilgiausių ir brangiausių pasaulyje motinystės atostogų skrynią. Būtume laikę privatizavimo pinigus suspaudę Stabilizavimo fonde, būtume dabar turėję, iš ko kaišyti krizės skyles. Estijos premjeras Andrus Ansipas yra prasitaręs, kad Estijos sėkmės priežastis ta, jog politikai turi valios pasakyti „ne“ piliečių lūkesčiams. Pas mus tos valios mažai. Bet estai dabar su baime žiūri į tą savo eurą. Ne tik dėl to, kad kainos kyla. Dar labiau dėl to, kad Graikija, Airija, Portugalija ir Ispanija tiek daug bėdų sukėlė ES. Ir kitąmet didžiausias iššūkis: ar domino principu negrius visa euro zona. Estijai dabar ne tiek džiaugsmo, kiek atsakomybės gelbstint euro garbę. O iš tos mums tekusios akiplėšos nominacijos galėtume visi kartu su savo Prezidente pasijuokti, jeigu turėtume humoro jausmą. Aišku, Dalia Grybauskaitė padarė užsienio politikos klaidų. Ji aikštingai atmetė vakarienę Prahoje su JAV prezidentu Baraku Obama, o paskui dar apkaltino Ameriką mūsų interesų sąskaita susitarus su Rusija. Bet visos klaidos ištaisomos. O galbūt „akiplėša“ turėjo įtakos, kad NATO parengė planus Baltijos šalių gynybai. 1990-aisiais atkūrusi nepriklausomybę Lietuva irgi buvo pasaulio akiplėša. Ir tai tikrai geriau negu iš baimės tirtanti pelytė. Palinkėjimas kitiems metams: nesigraužkime ir nesiraukime plaukų. Tada ims sektis.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

15 proc. apklaustųjų mano, kad politikai, spręsdami šiandienines „Sodros“ problemas ir negalvodami, kaip reikės pensijas mokėti didėjančiam pensininkų skaičiui ateityje, elgiasi teisingai. 34,7 proc. respondentų atsakė, kad pirmiausia turi būti galvojama apie būsimų pensininkų ateitį, o dauguma, 49,3 proc. gyventojų, tikina, kad planuojant ateitį neturi būti pamiršta ir šiandienos situacija. Mažiausiai ateitimi rūpinasi vyresni gyventojai, taip pat neturintieji vidurinio išsilavinimo – 30 proc. vyresnių nei 70 metų gyventojų ir 26 proc. vidurinės mokyklos nebaigusiųjų atsakė, kad pirmiausia, sprendžiant „Sodros“ problemas, reikia rūpintis dabartimi. VL inf.

Ar, Jūsų nuomone, pagrįsti Lenkijos priekaištai Lietuvai dėl švietimo sistemos, lenkiškų pavardžių rašymo, reikalavimo, kad gatvių pavadinimai būtų rašomi valstybine kalba? Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt. Ne, Lietuva suvereni valstybė, visi jos piliečiai yra lygiteisiai ir privalo lakytis tų pačių įstatymų Taip, lenkai Lietuvoje jaučiasi diskriminuojami Pirmiausia pati Lenkija turėtų sudaryti ten gyvenantiems lietuviams tokias sąlygas, kokių reikalauja iš Lietuvos

52 proc.

5 proc.

43 proc.


2010 m. gruodžio 22 d. • Nr. 101–102 (9016–9017) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Mistinis bendrovės „airBaltic“ akcininkas iš Bahamų salų Gediminas Stanišauskas VL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Latvijos skrydžių bendrovės „airBaltic“, kurios paslaugomis priversti naudotis ir Lietuvos piliečiai, prezidentas B.Flikas įkeitė jo kompanijai „Baltijos aviacijos sistemos“ (BAS) anksčiau priklausiusį „airBaltic“ prekės ženklą Bahamuose registruotos kompanijos naudai. Šie pasikeitimai daug kam pasėjo nerimą ir netikrumą.

Netikėta žinia Žinia apie bendrovės „airBaltic“ prekės ženklų įkeitimą lyg žaibas iš giedro dangaus sukrėtė Latvijos vyriausybę. Latvijos valstybė valdo 52,6 proc. bendrovės „airBaltic“ akcijų, o 47,2 proc. priklausė iki šiol B.Fliko valdytai BAS. B.Flikui bendrovė BAS priklausė iki praėjusio ketvirtadienio. Tą dieną Rusijos verslininko Stanislavo Kovtuno kompanija „Taurus Asset Managament Fund Limited“, registruota Bahamų salose, už 50 proc. bendrovės BAS akcijų paketą sumokėjo 9,654 mln. latų. Kitą bendrovės BAS kapitalo dalį (akcijų už 9,653 mln. latų) B.Flikas, kuris yra ne tik bendrovės „airBaltic“ prezidentas, bet ir BAS vykdomasis direktorius, išlaikė savo rankose. Tuoj po sandorio anksčiau bendrovei BAS priklausę bendrovės „airBaltic“ ženklai buvo įkeisti. Kol kas neaišku, ar bendrovės „airBaltic“ ženklai buvo parduoti „Taurus Asset Managament Fund Limited“, ar įkeisti už paskolą. Yra tik nurodoma, kad ženklai įkeisti Bahamuose registruotos bendrovės naudai, o jų įkeitimo vertė siekia 25,53 mln. eurų (88,1 mln. litų).

Įkeisto turto vertė – 150 mln. litų Be bendrovės „airBaltic“ įkeistų ženklų, bankuose „Snoras“ ir „Latvijas Krajbanka“ yra įkeistas ir visas B.Flikui priklausantis kapitalas, taip pat BAS turtas, nors Komercinės hipotekos registre yra du formalūs įkeitimo įrašai, kurių kiekvieno vertė siekia 43,31 mln. eurų (apie 149,5 mln.

litų). Viename įraše skolininku figūruoja pats B.Flikas, kitame – BAS. Latviai kelia versijas, kas paskatino B.Fliką prekės ženklų įkeitimo išvakarėse parduoti 50 proc. BAS akcijų kompanijai „Taurus Asset Management Fund Limited“. Gali būti, kad prieštaringai vertinamas B.Flikas turi rimtų finansinių problemų arba tiesiog siekė prisivilioti investuotoją BAS plėtrai. Be to, B.Flikui nėra palanki dabartinė Valdžio Dombrovskio vyriausybė, todėl jis esą nusprendė nutraukti su ja ryšius. Bendrovės „airBaltic“ prekės ženklų įkeitimas yra antras B.Fliko antausis Latvijos vyriausybei, kai 2009 m. pabaigoje BAS slapta nuo visuomenės už 45 mln. Lt įsigijo šešis bendrovės „airBaltic“ prekės ženklus.

ja skrydžių bendrovė, kuri Lietuvos piliečius į Europos miestus skraidins tiesiogiai, o ne per Rygą, nuo to bus tik geriau“, – kalbėjo ministras E.Masiulis.

Ministras nesijaučia kaltas E.Masiulio vadovavimo Susisiekimo ministerijai laikotarpiu bankrutavo jau dvi Lietuvos skrydžių bendrovės. 2009-aisiais Lietuvoje liūdnas likimas ištiko oro vežėją „flyLAL“, o

šių metų spalį bankroto link nusirito „Star1 Airlines“. Susisiekimo ministrui E.Masiuliui politikai priekaištavo, kad Lietuvoje nėra bendros skrydžių politikos, o be nacionalinio vežėjo Lietuvai bus sudėtinga 2013 m. perimti pirmininkavimą ES, kai šalis taps vienu svarbiausių Europos politikos centrų. B.Flikui nesutariant su Latvijos vyriausybe, atrodo, kaimyninės šalies verslininkai susikalba su Lietuvos valdžia. Dar prieš porą mėne-

5

sių „Valstiečių laikraštis“ klausė E.Masiulio, ar jis nesijaučia tapęs ginčo tarp B.Fliko ir Latvijos vyriausybės įkaitu. „Situacija domiuosi, tačiau įkaitu nesijaučiu“, – kalbėjo E.Masiulis. Jo taip pat tada klausėme, ar ministrą sieja kokie nors asmeniniai interesai su naująja B.Fliko bendrove, kuri žada pradėti skrydžius iš Vilniaus. „Atmetu visus įtarimus, nes jiems tiesiog nėra jokio pagrindo“, – teigė E.Masiulis. Po nacionalinių oro vežėjų bankroto Lietuva prarado šimtus milijonų litų, kuriuos šalyje būtų palikę turistai.

Bendrovių valdymą perėmė rusai Vyriausybės situaciją apsunkina tai, kad ji negali atleisti B.Fliko iš bendrovės „airBaltic“ prezidento pareigų, nes ankstesniu susitarimu tarp bendrovės „airBaltic“ akcininkų kompanijos prezidentą gali atleisti tik BAS. Manipuliuodamas jam priklausančiomis bendrovės „airBaltic“ akcijomis bei susitarimais su ankstesniuoju Latvijos susisiekimo ministru Ainaru Šlesersu, B.Flikas faktiškai užvaldė bendrovės „airBaltic“ turtą. Paskutinė žinia apie bendrovės „airBaltic“ ženklų įkeitimą Bahamuose registruotos bendrovės naudai tarsi parodo nuoseklius B.Fliko žingsnius galutinai sužlugdyti bendrovę „airBaltic“. Naujasis BAS bendraturtis S.Kovtunas yra žinomas Latvijoje. Jam priklauso 75 proc. bendrovių grupės „Multikapitals“ akcijų. Šios grupės įmonė „Multikapitals Marina“ neseniai iš Juodkalnijos vyriausybės už 2,2 mln. eurų (7,6 mln. litų) Viduržemio jūros pakrantėje nusipirko 54,3 proc. prabangių jachtų uosto akcijų paketą. Per penkerius metus „Multikapitals Marina“ į uostą įsipareigojo investuoti 12,2 mln. eurų (42,1 mln. litų). Sandorį finansavo jau minėtas bankas „Latvijas Krajbanka“, kurio savininkai yra maskviečių Antovonų šeima.

Bankrutuos ar nebankrutuos?

Rugsėjo mėnesį B.Flikas ir Lietuvoje užregistravo skrydžių bendrovę BAS. Spaudos konferencijoje jis pareiškė, esą keleivius ji pradės skraidinti 2011 m. balandį. Civilinės aviacijos administracijos (CAA) direktoriaus Kęstučio Aurylos teigimu, B.Fliko įmonė jau pateikė visus dokumentus licencijai gauti. „Sprendimas dar nepriimtas, bet jau svarstomas“, – sakė K.Auryla. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis tikina, kad ministerija irgi stebi įvykius Latvijoje bei galimas pasekmes bendrovės „airBaltic“ veiklai Lietuvoje. „Kol kas tikrai būtų per drąsu saEsant E.Masiuliui susisiekimo ministru kyti, kad bendrovė „airBaltic“ yra jau bankrutavo dvi aviakompanijos. Martyno Vidzbelio nuotrauka ties žlugimo riba. Jeigu atsiras nau-

(Užs. 1176)


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis Nykštukinės karalystės karalienė Tik užmiršus senuosius galima pereiti į naujus metus Iš žmonių, per dešimtį metų sutiktų televizijos laidose, istorijų Edita Mildažytė galėtų parašyti ne vieną graudų, ašarą spaudžiantį romaną.

Japonijoje Naujųjų sutikimas – šeimos šventė. Šios tradicijos šventai laikomasi, nes paskutinę naktį į namus sugrįžta protėvių sielos.

Virginija Barštytė, VL žurnalistė

Asta Bendoraitė

17 p.

15 p.

Sodyba

Sveikata

Kūčios senajame Dzūkijos kaime Lietuvių tautosakos ir etnografinės medžiagos pateikėjo Petro Zalansko (1900–1980), gyvenusio Varėnos rajono Mardasavo kaime, autentiškas pasakojimas dzūkų tarme.

Gyventi sveikai – ir lengva, ir sunku

Jei laikytumėmės paprastų ir visiems žinomų tiesų, ligų ir nelaimių būtų kur kas mažiau. Aušra Pocienė, VL žurnalistė

7 p.

31 p.

Ūkininkų žinios Naminė duona – šventiniam stalui Paukštienos paklausa džiugina ūkininkus Nuo senų laikų vienu pagrindinių lietuvių valgių buvusi ruginė duona išgyvena atgimimą. Vida Tavorienė, VL žurnalistė

Prieš Kalėdas ančių, žąsų, kalakutų augintojai sulaukia pirkėjų gausos. Daugėja ir auginančiųjų paukščius savo reikmėms. Nijolė Petrošiūtė, VL žurnalistė

25 p.

25 p.


Valstiečių laikraštis 2010 12 22