Page 1

2010 rugsėjo 1, trečiadienis

Nr. 69 (8984)

Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais

M.Kadafis ragina atsiversti į islamą

Kad kelias į mokyklą būtų saugus

Skandalingasis Libijos lyderis Italijoje vėl pasinėrė į islamo propagandą. Jis prognozuoja, kad ateityje Senasis žemynas taps musulmonų gyvenama erdve, o prie to labiausiai prisidės galimas Turkijos priėmimas į Europos Sąjungą.

Kiekvienais metais Lietuvoje užregistruojama daugiau nei 2 000 eismo įvykių, į kuriuos patenka pėstieji. Per metus jų žūsta net apie 240. Skaudi realybė – tarp nukentėjusiųjų nemažai nepilnamečių, mažųjų Lietuvos gyventojų.

Apie tai – 5 psl. f

Apie tai – 8 psl. f

Vyriausybė kyla į beviltišką kovą su vėjo malūnais Rytoj Ūkio ministerijoje bus karšta – smulkieji ir vidutiniai verslininkai bei ūkininkų interesus ginančios organizacijos žada čia užkurti pirtį Nelegalaus darbo įstatymo projekto autoriams.

Kaina 1,89 Lt

Šiandien VL su priedu

Ūkininkų žinios • Dėl permainingų orų nukentėjo uogynų derlius, o dalis uogų nepasiekė vartotojų.

• Rudenį pasaulinė rinka, tikėtina, pajus grūdų trūkumą, tada supirkėjai griebs ir tuos grūdus, kurių hektolitro masė mažesnė.

Albinas Čaplikas. Išsamiau skaitykite 2 psl.

• Po gamtos kataklizmų sodininkai ir daržininkai susirūpino draudimo galimybėmis.

Sodietė • Profesionalai žino šimtus būdų, kaip vartoti ir paruošti bičių produktus.

• Mokykla, nors ir gražiai vadinama antraisiais namais, vaikui tampa ir pirmąja tuštybės muge. Nelegalus darbas – gajus. Kartą šia liga užsikrėtusios, jos sunkiai nusikrato net ekonomiškai išsivysčiusios šalys.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Rėkyvos durpynas stumia ežerą į pražūtį Vietos bendruomenė kovoja su danų kapitalo įmone „Rėkyva“, dėl kurios veiklos gresia ekologinė nelaimė. Nijolė Petrošiūtė VL žurnalistė, nijole.petrosiute@valstietis.lt

Rėkyvos ežerą gina tik visuomenininkai.

Autorės nuotrauka

Rėkyvos bendruomenės kova su danų kapitalo įmone „Rėkyva“, čia kasančia durpes, tampa vis aštresnė. Visuomenininkai atidžiai stebi durpininkų veiksmus, fiksuoja jų skleidžiamas melagystes ir į pagalbą šaukiasi žurnalistus. Nelie-

ka skolinga ir danų kapitalo įmonė. Rugpjūčio 19 d. prie bendrovės „Rėkyva“ vartų buvo užpulta bei prilupta vienos populiarios TV laidos komanda, kuri rengė laidą apie dėl durpių kasimo įmonės veiklos kylančią grėsmę Rėkyvos ežerui ir bandė gauti durpių kasimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Nukelta į 3 psl. f

Šeštadienį VL su priedu Šeštadienis


2

2010 rugsėjo 1 • Nr. 69 (8984) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Vyriausybė kyla į beviltišką kovą su vėjo malūnais VL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Don Kichotas stojo į kovą su vėjo malūnais, laikydamas juos milžinais. Į tokią beprasmišką kovą kyla ir valdžia, vėl planuodama žiaurias akcijas nelegaliam darbui naikinti. Ji skelbia kovą ne su priežastimis, kurias pati sukūrė, bet su dėl jos kaltės kilusiomis pasekmėmis, kurios pradeda deginti akis.

Bausmių rinkinys Įstatymo projekte siūloma, kad nelegalų darbą leidusiam darbdaviui (verslininkui ar ūkininkui) turi būti skirta ne tik iki šiol galiojusi bauda – jis turės nelegaliai įdarbintam asmeniui sumokėti ne mažesnį kaip LR nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžio atlyginimą ir ne mažiau kaip už tris mėnesius bei nuo šių sumų sumokėti gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Be kita ko, siūloma iš padalinio, kuris naudojo nelegalų darbą, atimti licenciją 12 mėnesių arba visam laikui nutraukti jo veiklą. Dar siūloma uždrausti tokiems darbdaviams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose bei konkursuose, panaikinti teises gauti subsidijas, išmokas ar kitą valstybės pagalbą, o galimybę pasinaudoti ES finansinės paramos lėšomis atimti net iki penkerių metų. Maža to, nustačius nelegalų darbą iš darbdavių bus atimtos per pastaruosius 12 mėnesių gautos subsidijos, išmokos ar kita valstybės pagalba, įskaitant ir ES finansinę paramą. Tenka tik nusistebėti, kad Vyriausybė nesumanė tokių darbdavių įpareigoti panaikinti valstybės biudžeto deficitą. Jeigu jau reikalauti, tai iš peties, kad maža nepasirodytų.

Nori sunaikinti pėdsakus Statistika negailestinga – po ketverių metų pertraukos didžiausias ekonomikos priešas nelegalusis darbas vėl kelia galvą – per pastarąjį pusmetį jis išaugo net 45 proc. Štai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos klerkai ir sumanė sukurpti įstatymą, kuriuo remdamiesi galėtų sunaikinti ne nelegalų darbą, bet savo nevykusios veiklos pėdsakus. Akivaizdu, kad nelegalų darbą būtina naikinti. Tačiau reikia mokėti tai daryti. Nepaklausę smulkiųjų verslininkų ir ūkininkų nuomonės valdininkai nusprendė stipriai griežtinti teisinį reguliavimą. Iki šiol pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnį už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį darbdaviams buvo galima skirti nuo 3 iki 10 tūkst. Lt baudą pirmą kartą ir nuo 10 iki 20 tūkst. Lt baudą pakartojus pažeidimą. Dabar klerkai atsivertė ES direktyvas ir nurašė viską pažodžiui, ką Briuselis rekomendavo, tiesa, nepamatė pastabos, kad pasiūlymus būtina koreguoti pagal šalyje susidariusias aplinkybes.

Valdžia pasirinko ne tą kelią Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako nepritarianti nelegaliam darbui, tačiau ir suprantanti, kad kai kurie verslininkai darbdaviai jo imasi ne iš gero gyvenimo. „Ketvirtadienį Ūkio ministerijoje vyksiančiame posėdyje siūlysime pirmiausia pasvarstyti, dėl kokių priežasčių išaugo nelegalus darbas. Paprasčiausiai jau ne visi darbdaviai gali pakelti išaugusią mokesčių naštą. Jie skaičiuoja ir mato, kad tiek neuždirba. Tada lieka pasirinkimas – arba likviduoti savo verslą, arba jo dalį paslėpti ir dirbti nelegaliai“, – sako Z.Sorokienė. Griežtins bausmes? O iš kokių šaltinių verslas sumokės tas baudas? Atims licencijas? Tokiu atveju valstybė pjaus šaką ant kurios sėdi, nes užkirs

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas sako, kad visiškai išgyvendinti nelegalaus darbo nepavyks. VL archyvo nuotrauka

Nelegalus darbas ekonominės veiklos sektoriuje nuo 2010 01 01 iki 2010 07 31* (procentais) 23,8

Statybos sektorius

1,09

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

15,03

Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė Transporto sektorius Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla Nekilnojamojo turto operacijos

2,11 6,05 6,05 5,64 10,23

Kiti 0

Elena Žilinskienė, UAB „Luksnėnų sodai“ vadovė

Tokiems niekams klerkai paprastai neturi laiko. Jie net nepasidomėjo, kodėl prieš 3–4 metus nelegalus darbas šalyje buvo retenybė.

Albinas Čaplikas

Apdirbamoji gamyba

Legaliai dirbti neapsimoka

5

10

15

20

25

*Iš viso atlikti 959 inspektavimai, patikrinti 232 ūkio subjektai, nustatyti 479 nelegaliai dirbę asmenys, iš kurių 8 užsieniečiai. Šaltinis: Valstybinė darbo inspekcija

Aš noriu ir galiu žmones legaliai įdarbinti sezoniniam darbui, tačiau valdžia sudaro tokias sąlygas, kad normaliam žmogui pas mane laikinai dirbti neapsimoka. Paskaičiuokime. Jeigu neturintis darbo žmogus pas mane laikinai padirbės du mėnesius, uždirbs mažiausiai po 1 000 litų ir sumokės valstybei mokesčius, jis visą ketvirtį praras socialinę paramą. Štai žmogus ir skaičiuoja – padirbėjęs pas mane legaliai (kitaip aš nepriimu), jis per du mėnesius uždirbs 2 000 litų, tačiau per ketvirtį praras net 3 780 litų valstybės paramos (keturių asmenų šeima). Ar jam apsimoka pas mane dirbti? Ne. Jis nedirbs. Taigi valstybė ne tik negaus mokesčių, bet pati turės jam mokėti pašalpą. Ar tai normalu? Štai todėl tas žmogus ir ieško, kur jam nelegaliai padirbėti. Ir aš jį suprantu. Tačiau valdininkai nesupranta

Vyriausybė griežtins bausmes? O iš kokių šaltinių verslas sumokės tas baudas? Atims licencijas? Tokiu atveju valstybė pjaus šaką ant kurios sėdi. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Per pusmetį nelegalus darbas išaugo net 45 proc., nes vis daugiau darbdavių nebegali pakelti padidėjusios mokesčių naštos. Tenka pasirinkti – arba likviduoti savo verslą, arba jo dalį paslėpti ir dirbti nelegaliai. kelią užsidirbti, dar daugiau atsiras bedarbių, kuriems valstybė turės skirti pašalpas. „Kol valdžia nesupras, kad smulkiajam ir pradedančiam verslui turi būti suteiktos galimybės išsilaikyti rinkoje, tol mūsų ekonomika šlubuos. Valstybė vien tik iš stambiojo verslo neišsilaikys“, – sako Z.Sorokienė.

Reikalaus asmeninės atsakomybės Nelegalus darbas – gajus. Kartą šia liga užsikrėtusios, jos sunkiai nusikrato net ekonomiškai išsivysčiusios šalys. Štai lietuviai darbo migrantai pirmiausia išbandė nelegalią ES darbo rinką. Tokių darbų rasdavo ne tik Ispanijoje, bet ir civilizuotoje Vokietijoje. Tačiau paprastai kuo šalis labiau ekonomiškai išsivysčiusi, tuo nelegalaus darbo yra mažiau. Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas sako, kad visiškai išgyvendinti nelegalaus darbo nepavyks, tačiau Vyriausybei jis pasiūlys pasinaudoti kai kurių Vakarų Europos šalių patirtimi. „Mes siūlysime didesnę atsakomybę nustatyti konkretiems asmenims. Ne įmonėms, bet jų vadovams arba kitiems konkretiems asmenims, nuo kurių priklauso nelegalus darbas. Dabar būna, kad pridirbęs vadovas palieka darbą, o įmonė kenčia. Tegul atsako vadovas. Be to, siūlysime bausti ir sutinkančiuosius nelegaliai dirbti. Tik tokiu atveju galima sumažinti nelegalų darbą“, – tikina D.Arlauskas.

Pramonininkai irgi diskutuos Stambiojo kapitalo interesus ginančios Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo socialinės politikos ir teisės departamento direktorė Dovilė Baškytė sako, kad ir ši organizacija turės pastabų parengtam projektui. „Kai kurios sankcijos tikrai diskutuotinos. Buvusių baudų neužtenka, tačiau dabar irgi tikriausiai perlenkta lazda. Ko gero, projekto autoriai įteisintomis galimybėmis griežtai bausti nori atbaidyti potencialius pažeidėjus“, – svarsto D.Baškytė. Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas pasipiktinęs nelegalaus darbo paplitimu statybos sektoriuje. „Nelegalus darbas žlugdo rinką. Mano žiniomis, net sudaromos nelegaliai dirbančios statybininkų brigados. Apmaudu, kad joms vadovauja ne kokie apsišaukėliai, bet net statybos organizacijų vadovai. Štai vienas man papasakojo, kad buvo galimybė dirbti legaliai, steigti bendrovę, tačiau jis pasirinkęs dirbti nelegaliai ir dabar nuolat turi užsakymų trejiems metams“, – pasakoja A.Šeštakauskas. A.Šeštakauskas atmeta įtarimus, kad kai kurios įmonės, pasinaudodamos įstatymu, bandys vienos su kitomis susidoroti specialiai pas konkurentus nusiųsdamos dirbti „nelegalus“. „Teoriškai tai padaryti įmanoma, tačiau jeigu įmonė neužsiima nelegaliu darbu, tai niekas jai neįpirš to „nelegalo“, o jeigu užsiima, tai pati ir kalta“, – sako A.Šeštakauskas.

ES paramos atimti negalima Bronius Markauskas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas

Normalūs ūkininkai savo darbuotojus įdarbina laikydamiesi įstatymų, tačiau įdarbindami žmones jie turi problemų, nes sezoninė žemės ūkio darbų specifika labai skiriasi nuo kitų ūkio šakų. Manau, kad sankcijos buvo gana griežtos, todėl labai abejoju, ar jas reikia dar griežtinti. Nesuprantu, kodėl nustačius nelegaliai dirbančiuosius iš darbdavio ketinama atimti ES paramą – juk tai skirtingi dalykai. Paramą skiria ES, o ne valstybė. Kita vertus, ES paramą daugiausia gauna žemdirbiai, taigi galime manyti, kad įstatymas tarsi kuriamas išskirtinai ūkininkams bausti.

Pirmiausia pašalinkime priežastis Dalia Matukienė, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė

Vyriausybė turėtų labai pasverti savo veiksmus ir tik tada imtis bausmių. Aš nepritariu nelegaliam darbui, tačiau manau, kad pradėti reikėtų ne nuo sankcijų griežtinimo, o nuo nelegalaus darbo priežasčių šalinimo. Dabar reikia sugrįžti prie mokesčių tobulinimo, skatinti legaliai užsiimti verslu. Tik vėliau galėsime bausti visu griežtumu. Jeigu toks projektas būtų priimtas, pasekmės būtų liūdnos. Dar labiau išaugtų emigracija, o verslas uždustų. Vyriausybė sklando kažkur labai aukštai – tegul nusileidžia ant žemės, tada gal pamatys, kad verslo padėtis Lietuvoje yra labai bloga. Žmonės ne bausmėmis turi būti suinteresuoti dirbti legaliai.


2010 rugsėjo 1 • Nr. 69 (8984) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

3

Rėkyvos durpynas stumia ežerą į pražūtį technikos taip sugadintas, kad net visureigiu nenuvažiuosi. Belieka kateris, kurį, aišku, turi toli gražu ne kiekvienas.

e Atkelta iš 1 psl. Yra ko nerimauti Rėkyvos bendruomenės pirmininkė Nijolė Malakauskienė sako, kad pilietinė visuomenė šiandien pakilo į kryžiaus žygį ne tik dėl galinčios bet kada įvykti ekologinės katastrofos, jei nebus sustabdyta durpių kasyba Rėkyvos ežero prieigose, bet ir dėl mūsų šalies institucijų, kurioms pirmiausia turėtų rūpėti tie klausimai, abejingumo ar net suinteresuotumo nieko neveikti. Šiuos savo įtarimus pirmininkė grindžia ne spėjimais, o STT pažyma, kurioje yra netgi taip parašyta: „2008 01 25 AB „Rėkyva“ paaukojo lėšų politinės kampanijos finansavimui (...) Nuo 2008 02 01 iki 2008 12 10 šios partijos pirmininkas Artūras Paulauskas buvo Aplinkos ministras.“ „2007 01 29 AB „Rėkyva“ paaukojo lėšų politinės kampanijos finansavimui savivaldybių tarybų rinkimuose. Naujosios sąjungos Šiaulių miesto apygardos kandidatų sąrašui paaukota 25 tūkst. litų“ ir t. t. Ar ne todėl, kaip rašoma STT pažymoje, „2008 05 23 Lietuvos energetikos institutas, AB „Rėkyva“ užsakymu atlikęs tiriamąjį darbą, nustatė, kad durpyno eksploatacija neturėjo reikšmingos įtakos vandens lygių kaitai.“ Tuo pat metu Geologijos ir geografijos instituto ataskaitoje apie tą patį kalbama priešingai ir rekomenduojama durpyną uždaryti, nes gali būti padaryta žala visiems miesto vandens telkiniams. Mokslininkai konstatavo, kad 270 metrų durpių riba, skirianti ežerą nuo karjero, bet kada gali būti pralaužta ežero bangų, nes karjero dugnas yra septyniais metrais gilesnis nei ežero vandens ly-

Tik linkčioja galvomis

Pro AB „Rėkyva“ vartus žurnalistai neįleidžiami, į jų klausimus niekas neatsako.

mus laimino. Net techninis durpių kasimo projektas yra. Rodos, 2007 m. buvome prispyrę paruošti naują, šias dienas atitinkantį, bet jo, mūsų žiniomis, niekas nepatvirtino. Taip ir gyvename“, – kalbėjo pilietinės visuomenės atstovė Irena Vasinauskaitė.

Mokslininkai siūlo uždaryti durpyną Politikams ir danų milijonams atsparūs mokslininkai pabrėžia, jog Rėkyvos ežeras, didžiausias Lietuvoje vandenskyrinis ežeras, pasižymintis mažu santykiniu baseinu, mažu gyliu ir nestabiliais durpingais krantais, yra ypač jautrus aplinkos pokyčiams. „Jis neturi intakų, tačiau turi keletą dirbtinių ir periodiškai blokuojamų ištakų. Jis yra ypatingai svarbus Šiaulių

Kasa jau antrą dešimtmetį Danų kapitalo įmonė AB „Rėkyva“, užsiimanti durpių gavyba ir jų substratų gamyba, čia kasa durpes jau antrą dešimtmetį. Tai yra viena didžiausių šios veiklos srities įmonių Lietuvoje, didžiąją dalį produkcijos išvežanti iš Lietuvos. Jau rašėme, kad danų įmonės proteguotojai kartais bando prisidengti tuo, kad durpininkai moka mūsų valstybei mokesčius. Tačiau mokslininkai mano, kad tie mokesčiai yra juokingai maži – už 1 kub. m sumokama iki 50 centų, o durpių prekybos centre 1 kub. m jau kainuoja apie 130 Lt. Specialistai apskaičiavo, kad skandinavai durpių kasėjai mūsų valstybei per metus sumoka apie 200 tūkst. Lt, o norint

Specialistai apskaičiavo, kad skandinavai durpių kasėjai mūsų valstybei per metus sumoka apie 200 tūkst. Lt, o norint atkurti gamtai padarytą žalą, atsiradusią dėl danų veiklos, prireiktų gerokai per 60 mln. Lt. gis. Jei taip atsitiktų, jau ir taip seklėjantis Rėkyvos ežeras paprasčiausiai ištekėtų, o tuomet sunyktų ir Prūdelis, ir Talšos ežeras, į kurį, beje, jau sudėta daug milijonų puoselėjant viltį, kad jis liks ne tik ateities kartoms, bet ir šiandien vilios turistus bei investuotojus. Mokslininkai teigia, kad nenutraukus įmonės veiklos padidėtų pavojus ir durpynų gaisrams kilti bei išnyktų visas unikalus draustinis. „Nusipirko politikus ir daro ką nori. Ne vien Paulauskas, bet ir Kundrotas tokius veiks-

miesto bei gretimų vandens telkinių sistemai regione, stokojančiame kokybiškų telkinių. Svarbus jis ir rekreacinių, ir kitų resursų požiūriu, nes yra didelio masto teritorijoje“,– rašoma mokslininkų tyrimo įvade. Mokslininkai siūlo palaipsniui uždaryti durpyną, nutraukti durpių kasybą, užtvenkti visus kanalus, kuriais vanduo teka iš Rėkyvos ežero prieigų bei draustinio, nes tik taip, jų nuomone, galima išgelbėti unikalų ežerą ir nykstantį draustinį.

atkurti gamtai padarytą žalą, atsiradusią dėl danų veiklos, prireiktų gerokai per 60 mln. Lt. Tokia suma susidarytų tik per 300 metų. Tačiau taip ilgai Rėkyvos durpynuose danai neužsibus, nes durpių gali nebelikti jau po dešimtmečio, po dviejų – tai tikrai. O kas toliau? Svarbus ir kitas klausimas: jei danai, nelikus durpių, paskelbtų savo bendrovės bankrotą, kas tuomet rekultivuotų baigtą eksploatuoti durpyną? Kur reikėtų ieškoti kaltų dėl ekologinės katastrofos?

Svarbiausi naujojo politinio sezono darbai Svarbiausiais naujojo politinio sezono darbais Premjeras Andrius Kubilius įvardija kitų metų valstybės biudžetą, energetikos sektoriaus darbus ir valstybinių įmonių

valdymo pertvarką. Tai Vyriausybės vadovas pabrėžė vakar po jo ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimo, kuriame kalbėta apie naująjį politinį sezoną. Pasak A. Kubiliaus, kitų metų valstybės biudžete radikalių permainų nenumatoma. „Toliau išlieka taupaus gyvenimo biudžetas, ir sprendimai, susiję su įvairių išlaidų mažinimu, ypač socialinėje srityje, iš esmės yra priimti dar pavasario sesijoje. Galėčiau paminėti, kad yra labai aiškus įsipareigojimas šio sezono metu, bent jau Vyriausybės lygiu, užbaigti svarstymus dėl ilgalaikės „Sodros“ per-

tvarkos, kuri taip pat susijusi su ilgalaikiu ir taupiu gyvenimu“, – kalbėjo A.Kubilius. Jis pažadėjo atsižvelgti į šalies vadovės išsakytas pastabas dėl tokių kultūros objektų kaip Gedimino kalnas ir pilis, Nacionalinės Martyno Mažvydo biblioteka finansavimo. Prezidentės atstovas Linas Balsys sakė, kad D.Grybauskaitė norėtų matyti visą „Sodros“ pertvarkos paketą, o ne atskirus reformos aspektus. Kalbėdama apie energetiką, šalies vadovė akcentavo elektros, ir ypač dujų, rinkos kūrimą. Eltos inf. ir nuotrauka

Nijolės Petrošiūtės nuotrauka

Patys liksime be durpių Valstybės kontrolė tyrė, kaip naudojami šalies gamtos ištekliai. Jos išvados neguodžia. „Pasak kontrolierių, palyginti su išsivysčiusiomis šalimis, mums tenka penkiskart mažiau gamtinių išteklių. Bet ir tuos pačius atiduodame kitiems. O durpių išvežame apie 80 proc. Galima neabejoti, kad netolimoje ateityje jas pirksime patys. Tik už kiek? Per metus iš mūsų šalies eksportuojama durpių beveik už 100 mln. Lt, o mokesčių surenkama tik apie 20 mln Lt. „Monkės“ biznis, jau nekalbant apie tai, kad bet kada galime sulaukti ekologinės nelaimės“, – kalbėjo Rėkyvos bendruomenės pirmininkė Nijole Malakauskienė. Bendruomenės pirmininkė neseniai įsitikino, kad padėtis katastrofiškai prastėja. Šiųmetę liepą ji, padedama katerį turinčių gamtos mylėtojų ir į talką pasikvietusi žurnalistus, apžiūrėjo siauriausią vietą, skiriančią Rėkyvos ežerą nuo rausiamo durpyno. „Iki tol mums „Rėkyvos“ generalinio direktoriaus pavaduotoja Edita Aperavičienė sakė, kad vienu „pravažiavimu“ į gylį iškasama vos 15–30 cm durpių, o siauriausia vieta esanti 500 m. Tačiau savo akimis pamatėme, kad jos rausiamos maždaug metro gylyje, o ežerą nuo durpyno jau skiria vos kokie 200 m. Tada ir supratome, kodėl ši ponia mus vis atkalbinėjo vykti į durpyną.“ N.Malakauskienė sako, kad durpininkams pūsti miglą visuomenininkams į akis nesunku, nes pasiekti labiausiai pavojų keliančią vieta nėra paprasta: kelias durpių kasimo

Orai

Šiandien

N.Malakauskienė sako negalinti suvokti, kodėl Lietuvos institucijos, užuot gynusios savo valstybės turtus, keistai linkčioja galvomis, tarsi nežinodamos, ką reikia daryti. Juk Geologijos ir geografijos instituto mokslininkų išvadas, kad kasamas durpynas neigiamai veikia draustinį ir Rėkyvos ežerą, dar kartą patvirtino Valstybinis žemėtvarkos institutas. Jis atliko dar vieną studiją ir parengė specialų botaninio zoologinio draustinio tvarkymo planą. Siekdami išsaugoti Rėkyvos ežerą ir visą draustinį, visuomenininkai jau kreipėsi į aukščiausius šalies pareigūnus, teisėsaugininkus, aplinkosaugininkus. Pareigūnai vis konstatuoja, kad durpes kasanti bendrovė privalo atlikti poveikio aplinkai vertinimą, bet bendrovės veikla nestabdoma, nors toks vertinimas ir neatliktas. Gal ir pareigūnai bijo, kad jų, priartėjusių prie bendrovės vartų, neištiktų TV žurnalistų dalia?

Prokuratūra turėtų imtis tyrimo Rimantas Braziulis, Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas

Stebiuosi, jog mūsų šalies institucijos, atlyginimus gaunančios už tai, kad saugotų mūsų šalies gamtą, tik imituoja darbą. O kartais ir to nedaro, kol neparagini. Šalyje jau sunaikinta 80 proc. pelkių, todėl senka ežerai, džiūsta upeliai, nepajusime, kaip nebeliks ir gėlo vandens, nes durpynai veikia kaip filtrai. Svetimšaliai, mūsų krašte radę naudą, iš mūsų tiesiog tyčiojasi, elgiasi kaip su aborigenais. Jiems visai nesvarbu, kad dar vienas mūsų ežeras nuseks ir dėl to neliks dar kelių. O taip atsitiks. Apie tai kalbama ir mokslininkų studijoje, joje konstatuojama kylanti grėsmė Rėkyvos ežerui bei visam draustiniui. Matau tik vieną išeitį – kuo skubiau reikalauti prokuratūros imtis viešojo intereso gynimo, nutraukti durpių gavybą ir atlyginti jau padarytą gamtai žalą.

Rytoj

Poryt Dieną: +11 +16°

Dieną: +13 +18° Dieną: +9 +14° Delčia. Saulė teka 6.25, leidžiasi Naktį: +7 +12° Naktį: +7 +12° Naktį: +7 +12° 20.11. Rugsėjis mus pasitinka rudeniškai lietingais orais. Atėjus kalendoriniam rudeniui didesnių orų pasikeitimų nebus. Šiandien lis rytiniuose ir pietiniuose rajonuose, kai kur gausiai. Pradės stiprėti šiaurės rytų vėjas. Oras jau tesušils iki 13–18 laipsnių. Iš pietų atslinkęs ciklonas atneš lietų į mūsų šalį ketvirtadienį. Tiek naktį, tiek dieną lis visoje Lietuvoje, vietomis smarkiai. Vėjas pasisuks iš šiaurės ir jo gūsiai sieks 15–20 m/sek. Žemiausia temperatūra naktį bus 7–12, o debesuotą ir lietingą dieną tesušils iki 9–14 laipsnių. Lietus tęsis ir naktį į penktadienį. Kai kur prilyti gali labai daug, t. y. daugiau nei 15 litrų į kvadratinį metrą per mažiau nei 12 valandų. Gausiausi lietūs bus rytiniuose rajonuose. Vėjas vis dar išliks smarkus. Temperatūra numatoma 7–12 laipsnių. Penktadienio dieną ciklonui slenkant toliau į šiaurę jau bus daugiau pragiedrulių. Vis dar išliks didelė trumpo lietaus tikimybė. Vėjas pradės rimti ir oras sušils iki 11–16 laipsnių. Savaitgalį saulę išvysime taip pat retai, daugiausia bus debesuota. Daug kur palis. Naktys bus vėsios – 4–9 laipsniai šilumos. O dienomis numatoma apie 13–18 laipsnių.

Judita Liukaitytė


4

2010 rugsėjo 1 • Nr. 69 (8984) Valstiečių laikraštis

Aktualijos Tiesiai šviesiai

Partija kaip keiksmažodis

Lina Pečeliūnienė VL žurnalistė, lina.peceliuniene@valstietis.lt

Valdžia džiūgauja, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) auga. Jei premjeras Andrius Kubilius nebūtų nudaužtas dėl škvalo, dabar dar garsiau girtųsi: Lietuvos ekonomikos augimas didžiausias Europos Sąjungoje (ES). Bet opozicinės Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius mano, kad vis tiek blogai. Gauta keli šimtai milijonų viršplaninių pajamų tik todėl, kad biudžetas buvo blogai suplanuotas. O dar gali būti, kad Vyriausybė ką nors toje bendroje piniginėje slepia. Tautai ta bendra piniginė mažai rūpi, kiekvienas žiūri tik į savąją ir visąlaik ja nepatenkintas. Ir dėl to kaltina politikus. Toks vaizdas, kad jie nieko neveikia, tik šoka televizijų programose. Nepasitikėjimas Seimu ir partijomis taip smukęs, kad net nepadoru skelbti tuos kelis procentus paskutiniųjų, kurie dar pasitiki. Apklausose reikėtų kokių nors papildomų klausimų. Jei nepasitiki tautos atstovybe, tai gal nori diktatūros? Jei nepasitiki savo išrinktaisiais, tai gal pats savimi nepasitiki? Nusibodo nepriklausomos demokratinės Lietuvos projektas? Ką siūlai? Siūlymų būna. Vienas toks paplitęs: noriu balsuoti už asmenybes, ne už partijas. Modeliuojama taip: partijos – nešvarios savanaudiškos gaujos, o iš asmenybių išsirinktume pačias tyriausias ir protingiausias. Bet juk pusę Seimo renkame balsuodami už asmenybes, tačiau jie jokia tobulybe neišsiskiria. Dažniausiai ir atstovauja toms pačioms partijoms. Dabar bus galima asmenybes rinkti ir į savivaldybių tarybas. Partijos jau rūpinasi jomis: ap-

simesk nepriklausomu, po rinkimų prisijungsi prie frakcijos. Ką mes čia apgaudinėjame? O ką daryti, jei piliečiai nekenčia partijų, bet politinio proceso be interesų ir idėjų grupių tiesiog nebūna? Asmenybės, kurių niekas nejungia, anarchiškai išsilakstys. Gal blogos dabartinės partijos? Reikia kurti kokias nors sąžiningas naujas? Bet ir taip kiekvieniems rinkimams sukuriama naujų partijų. Ir dažniausiai tos naujos būna dar blogesnės negu senos. Dar labiau susikibusios su verslu, dar mažiau atsakingos. Jau yra pavyzdžių, kad įmonių vadovai į kuriamą partiją suvaro visus savo darbuotojus. Apie kokias pažiūras ir idėjas galima kalbėti, kai tampi partijos nariu vien iš baimės likti bedarbiu? Gal laikas visai nurašyti partijas ir pereiti prie judėjimų? Į visuomeninius judėjimus žmonės sueina patys, ne varu suvaromi. Dažniausiai juos jungia koks nors teisybės ieškojimas. Bet greitai pasirodo, kad tą teisybę kiekvienas suvokia savaip, prasimuša ambicijos ir įtarumas. Sąjūdį pakartoti pretendavę judėjimai skyla dar net nepradėję judėti arba tyliai išsivaikšto. Mums tikrai nepasisekė, kad į demokratijos kelią stojome tuo metu, kai pasaulyje ėmė tirpti senųjų ideologijų ribos. Nespėjome net išmokti dešiniųjų ir kairiųjų ekonominių sistemų, tradicijų saugojimas netapo konservatizmu, nes nebuvo ko saugoti, reikėjo reformų. Suformavome savo pažiūras tik pagal požiūrį į sovietmetį ir į okupantą. Nekenti sovietmečio ir ruso – tu dešinysis, bandai pateisinti arba ilgiesi – kairysis. Per dvidešimt metų natūralu, kad tos skirties nebeliko. Ir nebežinome, ko norime. Ir neduodame partijoms jokio ideologinio užsakymo. Politologė Ainė Ramonaitė teigia, kad po atlikto tyrimo išryškėjo tokia žmonių nuostata: tegul išrinktieji padaro ką nors, kad visiems būtų geriau gyventi. Visiškai natūralu, kad tokį užsakymą gavę politikai priversti meluoti: žadėti mažus mokesčius ir dideles socialines garantijas.

Savivaldybė milijonų lengvai grąžinti nežada Nijolė Petrošiūtė VL žurnalistė, nijole.petrosiute@valstietis.lt

Valstybės kontrolieriai, atlikę patikrinimą Šiaulių miesto savivaldybėje, nusprendė, kad vietos valdžia privalo grąžinti į biudžetą 2,3 mln. litų, ne pagal paskirtį panaudotų mokinio krepšelio pinigų. Miesto valdžia su tuo nesutinka ir teisybės ieškos teisme.

Išleido ne tam, kam skirta Valstybės kontrolė, tikrinusi, kaip Šiaulių miesto savivaldybė praeitais metais panaudojo daugiau nei 95 mln. litų valstybės biudžeto lėšų, daugiausia priekaištų turėjo dėl mokinio krepšeliui skirtų valstybės biudžeto lėšų ir Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo. Kontrolieriai konstatavo, kad savivaldybės mokyklose ir gimnazijose daugiau nei 2,3 mln. litų iš mokinio krepšelio, skirto mokytojų darbo užmokesčiui ir ugdymui reikalingoms priemonėms įsigyti, panaudota ne pagal tikslinę paskirtį. Didždvario gimnazijoje per 584 tūkst. litų išleista autoriniams atlyginimams ir konsultavimo paslaugoms apmokėti bei su moksleivių ugdymu nesusijusių darbuotojų atlyginimams. Neradę įrodymų, kurie patvirtintų, kad direktorius ir trys šios gimnazijos vadovaujamas pareigas einantys darbuotojai tikrai mokiniams teikė indi-

Manoma, kad daugiau nei 1,7 mln. litų mokinio krepšelio lėšų Šiaulių miesto ugdymo įstaigos neteisėtai panaudojo mokyklų ūkinėms išlaidoms apmokėti. Martyno Vidzbelio nuotrauka

durines mokyklas, miesto savivaldybė „skaldė“ rekonstrukcijos projektus ir taip apėjo įstatymą, pagal kurį reikėjo skelbti atvirą viešąjį konkursą. Įprastos komercinės praktikos ir apklausos būdais ji pasirinko rangovus darbams, kurie kainavo daugiau kaip 700 tūkst. litų, nors Viešųjų pirkimų įstatymas draudžia taip skaldyti pirkimus. Auditoriams užkliuvo ir tai, kad savivaldybė už 2009 metų gruodžio mėnesio šildymą ir karštą vandenį „Šiaulių energijai“ netgi avansu su-

Dėl kontrolierių pareikalautų į biudžetą sugrąžinti milijonų laukia bylinėjimasis teisme. vidualią pagalbą, auditoriai negalėjo įvertinti, ar daugiau nei 18 tūkst. litų panaudoti tinkamai. Kontrolieriai mano, kad daugiau nei 1,7 mln. litų mokinio krepšelio lėšų Šiaulių miesto ugdymo įstaigos neteisėtai panaudojo mokyklų ūkinėms išlaidoms apmokėti. Valstybės kontrolė nurodė savivaldybei ne pagal paskirtį panaudotus 2,3 mln. litų grąžinti į valstybės biudžetą.

mokėjo per milijoną litų, o paskui, kai šilumos tinklai savivaldybei pateikė realią gruodžio mėnesio sąskaitą, paaiškėjo, jog buvo permokėta 567 tūkst. litų. Nustatyta pažeidimų ir tvarkant pasitikėjimo teise valdomo 350 tūkst. litų vertės valstybės turto apskaitą.

Apėjo įstatymą

Šiaulių miesto meras Genadijus Mikšys tikina, kad su daugeliu kontrolierių išvadų sutikti negali, todėl Valstybės kontrolės sprendimus skundžia Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pirmiausia, mero įsi-

Kontrolieriai taip pat nustatė, kad ne kartą buvo pažeistas ir Viešųjų pirkimų įstatymas. Rekonstruodama S.Šalkauskio ir S.Daukanto vi-

Meras pažeidimų nepripažįsta

tikinimu, yra pasiklysta tarp sąvokų „mokymo reikmės“ ir „švietimo reikmės“. Ankstesniuose teisės aktuose buvo vadinama „mokymo reikmėmis“, dabartiniuose – „švietimo reikmėmis“. Pasak mero, su švietimo reikmėmis yra siejamos ir mokyklų aplinkos lėšos, todėl sutaupytos krepšelio lėšos gali būti ir buvo panaudotos kreditoriniams įsiskolinimams apmokėti. Pasak savivaldybės juristų, nėra net teisinio sąvokų išaiškinimo, todėl viliamasi, kad dabar tai padarys teismas. Savivaldybė nesijaučia pažeidusi ir Viešųjų pirkimų įstatymo, kuris yra užprogramuotas pažeidimams. Anot mero, kaip galima neskaidyti pirkimų ir elgtis pagal įstatymą, jei mokyklų renovacijai skirti pinigai trupinami metų metus. Antai S.Šalkauskio gimnazija renovuojama kone dešimtmetį. Kiek gauna pinigų, už tiek darbų ir padaro. O avansu pervestos lėšos „Šiaulių energijai“ už šilumą ir karštą vandenį, mero supratimu, irgi ne pažeidimas, o tik gelbėjimasis iš padėties. Jei jie taip nebūtų padarę, likusias lėšas būtų tekę grąžinti į valstybės biudžetą. Būtų buvę pagal įstatymą, tačiau sausio mėnesį jie tam nebebūtų turėję lėšų. Dėl kitų valstybės audito išvadų savivaldybėje pradėti tarnybiniai patikrinimai skyriuose ir Didždvario gimnazijoje, o dėl kontrolierių pareikalautų į biudžetą sugrąžinti milijonų laukia bylinėjimasis teisme.

Vėl pakvietė mokyklos skambutis

Rugsėjo 1-oji „Šviesos“ pradinėje mokykloje visada džiugi šventė.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Šiandien, Mokslo ir žinių dieną, vėl nuskambo mokyklinis skambutis ir paskelbė 2010–2011 mokslo metų pradžią. Šiais mokslo metais duris atvers daugiau kaip 1 300 mokyklų. Ne visas jas spėta atnaujinti, kad tinkamai būtų sutikti mokiniai. Kai kurių mokyklų mokiniams ir mokytojams mokslo metų pradžioje vis dar teks matyti remonto darbus baigiančius statybininkus arba laikinai glaustis kitose patalpose. Mokslo metus šiemet pradės

418 500 mokinių, iš jų 29 tūkstančiai – pirmokų. Mokinių pagausėjo tose mokyklose, prie kurių prijungtos pradinės ar pagrindinės. Tačiau apskritai šiais mokslo metais Lietuvoje bus 6 mokyklomis ir 34 bazinių mokyklų skyriais mažiau negu pernai. Mokslo metai prasidės 45 aukštosiose mokyklose. Į Lietuvos profesines mokyklas įstojo 14 918 jaunuolių. Tai gerokai mažiau negu planuota. Tikimasi, kad dar šio mėnesio pradžioje moksleivių jose pagausės. VL inf.


2010 rugsėjo 1 • Nr. 69 (8984) Valstiečių laikraštis

Pasaulis

M.Kadafis ragina atsiversti į islamą

5

Estai neteko aštunto kario

Skandalingasis Libijos lyderis Italijoje vėl pasinėrė į islamo propagandą. Jis prognozuoja, kad ateityje Senasis žemynas taps musulmonų gyvenama erdve, o prie to labiausiai prisidės Afganistane pirmadienį žuvo galimas Turkijos priėmimas į Europos Sąjungą (ES). Estijos karys – dvidešimtmetis Dr. Manvydas Vitkūnas šarvuočio vairuotojas Šį kartą ugningų Muamaro Kadafio prakalbų klausytojomis tapo tapo ant kelio keli šimtai specialiai atrinktų merpadėtos savadarbės ginų, daugiausia italių, kurios į pulkininko laipsnį turinčio Libijos minos auka. lyderio paskaitą buvo specialiai atrinktos ir už dalyvavimą joje gavo neblogus honorarus.

Pakvietė apie 500 merginų Šiemet jau ketvirtą kartą į Italiją atvykusio M.Kadafio paskaitos Romoje praėjusį sekmadienį buvo pakviestos išklausyti apie 500 merginų. Libijos vadovas tikino susirinkusiąsias, kad joms, galvojančioms apie savo ateitį, jau dabar verta tapti musulmonėmis. „Atsiverskite į islamą, tikrąją religiją“, – ragino M.Kadafis. Oficialus jo vizito tikslas buvo paminėti antrąsias tarpvalstybinės Libijos ir Italijos sutarties pasirašymo metines, tačiau skandalingasis pulkininkas ir šį kartą pavertė savo vizitą didžiuliu šou. Kaip ir prieš metus, jis pavedė Libijos ambasadoriui Italijoje surengti „švietėjiško pobūdžio susitikimą su jaunomis, gražiomis merginomis“. Ambasada pasamdė agentūrą, užsiimančią būsimųjų stiuardesių atranka, ir ši surinko beveik penkis šimtus jaunų merginų, kurių dauguma buvo italės. Į susitikimą atvyko studentės, vyresniųjų licėjaus klasių mokinės ir, anot M.Kadafio, „paprastos merginos“. Jos kantriai laukė Libijos vadovo, kuris į susitikimą tradiciškai vėlavo kelias valandas. Pakviestąsias neabejotinai masino ne tik smalsumas, bet ir, anot laikraščio „Co-

Per vizitus užsienyje ekstravagantiškąjį M.Kadafį nuolat lydi gražuolės apsaugininkės.

kad, jų nuomone, islamas yra vienintelė teisinga religija, o visos kitos religijos esą nesvarbios. Naujosios islamo išpažintojos, kaip ir kitos salėje buvusios merginos, iš Libijos lyderio rankų gavo dovanų – po musulmonų šventraščio Korano tomelį italų kalba. Šiųmetis M.Kadafio susitikimas su italų moterimis savo užmoju nusileido pernykščiam renginiui. Tada susitikime dalyvavo net 700 italių, tarp kurių buvo ir kelios pirmo plano garsenybės – Milano merė Leticija Morati, Italijos lygių galimybių ministrė Mara Karfanija.

jos lyderis į buvusią metropoliją atvyko vos prieš dvejus metus. Iki to laiko pulkininkas, kaltintas įvairiais tarptautiniais nusikaltimais, vengė vizitų į Europą, o dabar čia laisvai skleidžia savo propagandą. Kaip visada užsienio vizitų metu, M.Kadafis neapsistojo viešbutyje, bet įsakė pastatyti tradicinę klajoklių beduinų palapinę, kuri iškilo Libijos ambasados Romoje sode. Iš gimtinės jis atsigabeno trisdešimt rinktinių žirgų ir raitelių, surengė jų pasirodymą, kuriame dalyvavo 800 italų politikų ir verslo atstovų. Paskui M.Kadafis ir „geriausiu draugu“

Ilgą laiką M.Kadafis buvo laikomas tarptautinės politikos atskalūnu ir netgi nusikaltėliu. Dar prieš dešimtį metų buvo galima tikėtis išvysti jį ne besipuikuojantį gražuolių kompanijoje vienos iš ES šalių sostinėje, bet kabantį kartuvėse, kaip nutiko Sadamui Huseinui. riere della Sera“, nemenkas 150 eurų (518 Lt) honoraras. Atvykusios ne iš Romos, bet iš tolimesnių Italijos regionų arba užsienio šalių, renginio dalyvės gavo 200 eurų (690 Lt) atlygį. Italų dienraštis „La Republica“ pavadino M.Kadafio teologinę paskaitą „Šou, skirtu stiuardesėms“. Anot laikraščio, „ryžtingas ir aiškus M.Kadafio kreipimasis tapo kvietimu, įžvalga ir palinkėjimu.“ „Islamas bus visos Europos religija. Tai pareikalaus laiko, bet šis procesas labai paspartės, priėmus Turkiją į ES“, – susirinkusiąsias tikino M.Kadafis.

Žadėjo surengti paskaitą ir vyrams M.Kadafio paskaita pasiekė apogėjų, kai Libijos lyderis pakvietė pakelti rankas tas merginas, kurios norėtų priimti islamą. Iš publikos pakilo ir prie scenos atėjo trys musulmoniškus apdarus dėvinčios merginos – dvi italės ir viena ispanė. Jos musulmonėmis nusprendė tapti po pernykščio susitikimo su M.Kadafiu. Merginos sakė,

Tokie Romoje rengiami M.Kadafio propagandiniai šou Italijos visuomenėje kelia nevienareikšmiškas emocijas. Italijos parlamento pirmininkė Demokratų partijos atstovė Roza Bundi pareiškė, kad „M.Kadafis dar kartą pažemino Italijos moterų orumą. Premjeras Silvijus Berluskonis neturėtų suteikti scenos žmogui, kuris propagandiniais tikslais nori pasisakyti gražių moterų draugijoje“. Gražias moteris M.Kadafis išties mėgsta. Jo asmeninėje apsaugoje yra net keturiasdešimt gerai parengtų gražuolių, savo kūnais pasirengusių bet kada pridengti Libijos lyderį. M.Kadafis žadėjo surengti paskaitą ir grupei italų vyrų, tačiau vėliau pranešė, kad pavargo ir susitikimas neįvyks.

Romoje pasistatė beduinų palapinę Libijos lyderis Italijoje jaučiasi visiškai laisvai, elgiasi kaip tinkamas ir yra aiškiai laukiamas šioje šalyje. Pirmą kartą buvusios italų kolonijos Libi-

jį vadinantis premjeras S.Berluskonis kartu valgė Ramadano vakarienę. S.Berluskonio ir M.Kadafio draugystė tokia stipri, kad netrukus Libijos piliečių pasuose bus dedama nuotrauka, kurioje abiejų šalių lyderiai vienas kitam spaudžia rankas. Italijos ir Libijos santykiai labai atšilo, prieš dvejus metus pasirašius tarpvalstybinę sutartį. Remiantis ja, metropolija buvusiai kolonijai pasižadėjo sumokėti 5 milijardų JAV dolerių dydžio kompensacija už kolonizatorių padarytą žalą. Libija Italijai strategiškai svarbi kaip dujų ir naftos tiekėja. Prieš šešerius metus iš Libijos Viduržemio jūros dugnu į Siciliją nutiestas 520 kilometrų ilgio dujotiekis. Gamtiniais ištekliais turtingoje Libijoje sudarytos itin palankios sąlygos italų verslininkams. Tačiau Italijos opozicijos atstovai, žmogaus teisių gynėjai aršiai kritikuoja S.Berluskonį už beribį pataikavimą M.Kadafiui. Šių metų balandį Italijos premjeras, anot spaudos, „pasiekė pataikūniškumo viršūnę“ ir susitikimo metu pabučiavo M.Kadafiui ranką.

gazeta.ua nuotrauka

Opozicija primena S.Berluskoniui, kad už 68-erių Libijos diktatoriaus pečių – daugybė tarptautinių skandalų ir nusikaltimų. Nuo 1969 metų šaliai vadovaujantis pulkininkas kaltinamas terorizmo rėmimu, karų su kaimyninėmis valstybėmis kurstymu, žiauriu elgesiu su opozicija bei į Libiją iš Italijos grąžinamais nelegaliais migrantais.

Blogiukas tapo geru Ilgą laiką M.Kadafis buvo laikomas tarptautinės politikos atskalūnu ir netgi nusikaltėliu. Dar prieš dešimtį metų buvo galima tikėtis išvysti M.Kadafį ne besipuikuojantį gražuolių kompanijoje vienos iš ES šalių sostinėje, bet kabantį kartuvėse, kaip nutiko Sadamui Huseinui, ar uždarytą Hagos tarptautinio tribunolo kalėjime, kaip nutiko Slobodanui Miloševičiui. M.Kadafio vadovaujama Libija aktyviai kišosi į pilietinį karą Čade, išprovokavo karą su Egiptu, rėmė įvairias tarptautines teroristines organizacijas. 1986 metais amerikiečių karo laivai ir aviacija apšaudė Libijos miestus, kuriuose, Vašingtono teigimu, buvo įkurtos teroristų mokymo stovyklos. Per bombardavimus žuvo M.Kadafio įdukra, o žmona ir du sūnūs buvo sužeisti. 2003 metais Libija prisiėmė atsakomybę už keleivinio lėktuvo susprogdinimą virš Škotijos miestelio Lokerbio 1988 metais. Ši katastrofa nusinešė 270 gyvybių. M.Kadafis buvo nesutaikomas Vakarų priešas iki 2003 metų. Tada jis radikaliai pakeitė savo kursą – nutraukė branduolinę programą, prisiėmė kaltę dėl Lokerbio tragedijos, pasiūlė dideles kompensacijas žuvusiųjų artimiesiems, išdavė tarptautiniam Hagos tribunolui kelis terorizmu kaltinamus asmenis. Visa tai leido Libijos lyderiui tapti „geruoju diktatoriumi“ tarptautinės bendruomenės akyse. JAV atšaukė ekonomines sankcijas Libijai, o Italija, Rusija ir kai kurios kitos šalys pradėjo su M.Kadafiu atvirą flirtą.

Kaip pranešė Estijos gynybos pajėgų spaudos tarnyba, pėstininkų padalinio „Estcoy-10“ jaunesnysis seržantas Herdis Sika žuvo vidudienį, vykdydamas kovinę užduotį. Susprogusio šarvuotojo transporterio, užvažiavusio ant savadarbės minos, 20 metų vairuotojas žuvo per Estijos pėstininkų kuopos atsakomybės zonos netoli Vahidžio patrulių bazės patruliavimą. Jam buvo tučtuojau suteikta pirmoji medicinos pagalba, paskui jis buvo nugabentas sraigtasparniu į ligoninę Kemp Bastiono bazėje. Tačiau gydytojai negalėjo išgelbėti Estijos kario gyvybės. Kiti kariai per incidentą nenukentėjo. Padalinys „Estcoy-10“ toliau vykdo užduotis savo atsakomybės zonoje. Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas, vyriausybės nariai ir šalies ginkluotosios pajėgos pareiškė nuoširdžią užuojautą H.Sikos giminaičiams. „Aš lenkiu galvą gedėdamas ir atmindamas narsų estų karį, Afganistane žuvusį jaunesnįjį seržantą Herdį Siką“, – sakoma prezidento užuojautoje kareivio giminaičiams. Šiuo metu Estijos kontingentą Afganistane sudaro 160 karių. NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) misijoje Afganistane Estijos gynybos pajėgos dalyvauja nuo 2003 metų. Per šį laikotarpį čia žuvo aštuoni Estijos gynybos pajėgų kariai. Hilmendo provincija, kurioje tarnauja estų kariai, skirtingai nei lietuvių kontingento atsakomybės zonoje esanti Goro provincija, yra viena iš neramiausių Afganistano sričių. Daugumą Nimrozo provincijos gyventojų sudaro puštūnai, čia aktyviai veikia talibų sukilėliai. Lietuva 2008 metais Afganistane neteko vieno kario – seržanto Arūno Jarmalavičiaus. Latviai pernai Afganistane neteko dviejų karių. Be to, dar du latvių kariai žuvo misijoje Irake. VL, BNS inf.

mil.ee nuotrauka


6

2010 rugsėjo 1 • Nr. 69 (8984) Valstiečių laikraštis

Sportas

Dvikovoje su škotais tikisi sirgalių paramos Arvydas Jockus

dai liko paskutinės atrankos rungtynės rugsėjo 3 dieną Anglijoje. Vėliau stengsimės po truputį įtraukti vieną kitą žaidėją“, – teigė R.Žutautas. Į trijų dienų treniruočių stovyklą Marijampolėje Lietuvos rinktinė susirinko rugpjūčio 30 d. Rungtynių išvakarėse komanda persikels į Kauną.

VL žurnalistas, arvydas.jockus@valstietis.lt

Prieš artėjančią 2012 m. Europos futbolo čempionato atrankos ciklo pradžią Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės vyriausiasis treneris Raimondas Žutautas prisipažino turintis vilties, kad kovoti dėl pergalės padės pilnas stadionas žiūrovų. Šį penktadienį (rugsėjo 3 d. ) 21.15 val. Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadione Lietuvos futbolo rinktinė susitiks su Škotija. Tikimasi, kad beveik 9 500 vietų stadionas bus pilnas. Apie tris tūkstančius bilietų jau įsigijo Škotijos rinktinės sirgaliai, o tūkstantį bilietų federacija rezervavo jauniesiems mūsų šalies futbolininkams.

Turės daugiau laiko Lietuvos futbolo federacijos (LFF) būstinėje Vilniuje pristatydamas rinktinės tikslus ir komandos sudėtį prieš atrankos ciklo startą R.Žutautas sakė, kad, nors draugiškų rungtynių rezultatai nedžiugina, ruošiantis atrankos startui pavyko įgyvendinti kitus tikslus. Primename, kad R.Žutauto vadovaujama Lietuvos futbolo rinktinė iš viso sužaidė ketverias rungtynes: svečiuose 0:4 pralaimėjo Ukrainai, Kaune 0:2 nusileido Baltarusijai, pasiekė lygiąsias 0:0 su Latvija ir 2:0 nugalėjo Estiją. „Kai turėjome tikslą iškovoti Baltijos taurę, komanda susitelkė ir įrodė, kad gali pasiekti rezultatą. Kontrolinėje dvikovoje su Ukraina turėjome kitų tikslų – išbandėme nemažai naujų žaidėjų. Dalis jų jau įrodė, kad yra verti nacionalinės rinktinės. Rungtynės su Baltarusija nepavyko – laiko pasiruošti joms buvo mažai, žaidėjai saugojosi traumų. Susižeidę jie prarastų vietas klubuose. Tai būtų nenaudinga ir rinktinei, nes neturime daug futbolininkų su žaidimo praktika“, – aiškino strategas. Jo teigimu, svarbiausia, kad ko-

„Premier“ lygos žaidėjai

R.Žutautas jau išanalizavo škotų rinktinės pranašumus ir trūkumus. Eltos nuotrauka

Kalendorius Lietuvos rinktinės varžybų tvarkaraštis 2012 metų Europos čempionato atrankos I grupėje. Data 2010 m. rugsėjo 3 d. 2010 m. rugsėjo 7 d. 2010 m. spalio 8 d. 2011 m. kovo 29 d. 2011 m. birželio 3 d. 2011 m. rugsėjo 2 d. 2011 m. rugsėjo 6 d. 2011 m. spalio 11 d.

manda tinkamai nusiteiktų dvikovai su Škotija. Šioms rungtynėms Lietuvos rinktinė jau galės rengtis penkias dienas, o stadione galės tikėtis ir žiūrovų pagalbos: „Tikiuosi, kad Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadionas rugsėjo 3 dieną bus pilnas ir sirgaliai padės komandai kovoti dėl pergalės. Neturime teisės namuose prarasti taškų“, – sakė R.Žutautas.

Vaikams – nemokamai LFF sudarė galimybę stebėti šias rungtynes beveik tūkstančiui vaikų, kurie dalyvavo Lietuvos futbolo federacijos programos „Sugrąžinki-

Rungtynės namie su Škotija išvykoje su Čekija išvykoje su Ispanija namie su Ispanija išvykoje su Lichtenšteinu namie su Lichtenšteinu išvykoje su Škotija namie su Čekija

me vaikus į stadionus“ projektuose. LFF taip pat kviečia visus vaikus iki 7 metų kartu su artimaisiais, kurie yra įsigiję rungtynių bilietą arba abonementą, į Lietuvos rungtynes su Škotija eiti nemokamai. „Šį penktadienį visų futbolo sirgalių laukia neeilinė futbolo šventė. Vaikams, kurie jau dabar domisi šia sporto šaka, o ateityje galbūt svajoja tapti profesionaliais futbolininkais, pamatyti stipriausius Lietuvos ir Škotijos futbolininkus yra svajonės išsipildymas, – sakė LFF projektų skyriaus vadovas Edvinas Eimontas. – Tokią galimybę federacija įvairiuose futbolo renginiuose dalyvaujantiems vaikams ir jų treneriams bei mokytojams suteikia nebe pirmą kartą.“

Išanalizavo varžovus

Šį penktadienį Lietuvos sirgalių laukia neeilinė futbolo šventė. Raimundo Šuikos nuotrauka

Ruošdamasis būsimai kovai su Škotija rinktinės trenerių štabas jau analizavo varžovų neseniai žaistas draugiškas rungtynes Švedijoje. „Pamatėme Škotijos rinktinės privalumus ir trūkumus. Galima sakyti, kad beveik pusė komandos yra „Manchester United“ saugas Darenas Flečeris. Jis atliko labai daug tikslių perdavimų. Teks imtis tam tikrų veiksmų prieš jį. Pamatėme, kad škotų dešinysis kraštas silpnesnis, todėl padarysime atitinkamas išvadas. Čekijos rinktinę analizuosime vėliau, dabar visas dėmesys – škotams“, – kalbėjo treneris. Dvikovoms su Škotija ir Čekija sudarytas išplėstinis žaidėjų sąrašas – iš viso 23 žaidėjai. Trys iš jų atstovauja Lietuvos klubams. „Jei kuris nors žaidėjas susižeis – greitai pakviesime jam pamainą iš Lietuvos klubų. Jaunimo rinktinę kol kas paliekame ramybėje, nes šiai koman-

LFF praneša, kad Škotijos nacionalinės futbolo rinktinės kandidatų sąraše rungtynėms su Lietuva ir Lichtenšteinu bus daugiau kaip pusė Anglijoje rungtyniaujančių žaidėjų, iš kurių devyni atstovauja „Premier“ lygos klubams. Škotų rinktinės lyderiu laikomas saugas D.Fletčeris, kuris visą savo profesionalo karjerą atstovauja daugkartiniam Anglijos čempionui „Manchester United“. Būtent šis futbolininkas prieš septynerius metus rungtynėse prieš Lietuvą įmušė savo pirmą įvartį rinktinėje. Po nesėkmingų draugiškų rungtynių su Švedija škotų rinktinės sudėtis gerokai pakeista. Į komandą po pertraukos pakviesti du veteranai – gynėjas Deividas Veiras ir saugas Polas Hartlis. „Draugiškose rungtynėse išbandėme įvairius žaidėjus, tačiau dabar atėjo laikas rimtoms kovoms“, – motyvavo savo pasirinkimą rinktinės treneris Kreigas Leveinas. Jo teigimu, Škotijos rinktinė rungtynėms teikia didelę svarbą, nes nori pradėti atrankos ciklą pozityviu rezultatu. „Žinau, kad prieš kelerius metus jau įveikėme Lietuvą, tačiau ji reitinguose šoktelėjo į viršų ir lipa mums ant kulnų. Galbūt žmonės tikisi, kad įveiksime lietuvius namuose, tačiau varžovai to paties tikisi savo aikštėje. Mažiau galvoju apie būsimas dvikovas su ispanais, nes jos išsispręs savaime. Lemtingos grupėje bus rungtynės su čekais ir lietuviais“, – neseniai škotų žiniasklaidai teigė K.Leveinas.

Ispanai paskelbė rungtynių vietą Ispanijos futbolo federacija pagaliau oficialiai pranešė, kad „Euro 2012“ atrankos ciklo rungtynes spalio 8 d. su Lietuva žais Salamankoje. Pagal UEFA taisykles apie namų rungtynių vietą ir laiką šeimininkų atstovai turi pranešti prieš du mėnesius, tačiau vasarą pasaulio futbolo čempionais tapę ispanai delsė tai padaryti ir už tai net sulaukė UEFA Drausmės komiteto dėmesio. Toks delsimas sukėlė rūpesčių ir Lietuvos nacionalinės rinktinės vadovams organizuojant treniruočių stovyklą Ispanijoje, ir rinktinės sirgaliams, kurie planuoja vykti palaikyti komandos. Vis dėlto praėjusį trečiadienį Ispanijos futbolo federacija neoficialiai atsiprašė ir paskelbė, kad rungtynės spalio 8-ąją vyks maždaug 17 tūkst. žiūrovų talpinančiame Salamankos „Helmantico“ stadione. Rungtynių pradžia – 22 val. vietos laiku (23 val. Lietuvos laiku). Ispanijos rinktinei tai bus pirmos namų rungtynės po triumfo Pietų Afrikos Respublikoje vykusiame pasaulio čempionate. Teigiama, kad vos 160 tūkstančių gyventojų turinčiame mieste rungtynes nuspręsta surengti kaip padėką komandos strategui Visentei del Boskei, kuris yra kilęs iš Salamankos.

Žinių sprintas Kelialapiai. Sekmadienį baigėsi 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato atrankos varžybos, po kurių paaiškėjo, kad kelialapius į kitų metų rugsėjo 3–18 d. Lietuvoje vyksiantį 37-ąjį Europos čempionatą pelnė Juodkalnijos, Belgijos, Makedonijos ir Izraelio krepšininkai. Jau anksčiau vietą pirmenybėse užsitikrino Didžiosios Britanijos komanda. Atrankos varžybose dalyvavo 15 komandų, suskirstytų į tris grupes. Tiesiogiai į Europos čempionatą pateko grupių nugalėtojos ir dvi geriausios iš antrąsias vietas užėmusių ekipų. Likusios rinktinės dėl vienintelio likusio kelialapio kovos papildomame atrankos turnyre. 2011 m. Europos čempionate taip pat žais nugalėtojos titulą ginsianti Ispanija, Serbija, Graikija, Slovėnija, Prancūzija, Kroatija, Vokietija, Rusija, Turkija ir pirmenybių šeimininkė Lietuva. Turnyrai. Naujam sezonui besiruošiantys Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkai išmėgins jėgas dviejuose turnyruose Lenkijoje. Rugsėjo 19–20 dienomis Draženo Anzulovičiaus auklėtiniai dalyvaus turnyre Vroclave. Galimi vilniečių varžovai – Gdynės „Asseco Prokom“, Tel Avivo „Maccabi“ ir Zgorzelečo „Turow“. Spalio 2–3 dienomis Lietuvos sostinės atstovai vyks į Gdynę. Be turnyro šeimininkų „Asseco Prokom“ krepšininkų, turnyre dalyvaus dar dvi Eurolygos komandos – Italijos čempionė Sienos „Montepaschi“ ir Slovėnijos vicečempionė Liublianos „Olimpija“.

Martyno Vidzbelio nuoMartyno Vidzbelio nuotrauka

Legionierius. Pirmadienį į Lietuvą atvyko naujasis Kauno „Žalgirio“ ekipos atakų organizatorius Dechuanas Kolinsas (DeJuanas Collinsas). Po dvejų metų pertraukos į Kauną grįžtantis amerikietis atviravo, kad pasiilgo komandos, sirgalių ir miesto. „Tai buvo lengvas pasirinkimas, nes gavau puikią progą grįžti į ekipą, kurioje jaučiausi tikrai ypatingai. Manau, kad mūsų laukia daug gerų rungtynių. Žinau, kad ir keliami tikslai išlieka tokie pat. Tęsiu savo prieš keletą metų pradėtą darbą“, – vos nusileidęs Vilniaus oro uoste sakė krepšininkas. Kartu su Mantu Kalniečiu įžaidėjo pozicijoje žaisiantis D.Kolinsas iš karto prisidėjo prie Palangoje sportuojančių komandos draugų.

Vaidoto Grigo nuotrauka

Pralaimėjo. Palangoje ir Kretingoje vykusio tarptautinio Lietuvos futbolo federacijos (LFF) jaunių taurės turnyro finale daugiausia iš Nacionalinės futbolo akademijos auklėtinių sudaryta Lietuvos rinktinė po 11 m baudinių serijos nusileido Ukrainos komandai. Europos jaunių čempionato atrankos varžybų 8 grupės turnyras bus žaidžiamas rugsėjo 22–27 dienomis Kaune ir Marijampolėje. Lietuvos rinktinė vienoje grupėje rungtyniaus su Belgijos, Velso ir Danijos komandomis.

VL inf.


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Ūkininkų žinios

Sodietė

Gamtos stichijos pakoregavo Bitininkės namuose uogininkų lūkesčius ir uogienė su medumi

Dėl permainingų orų nukentėjo uogynų derlius, o dalis uogų nepasiekė vartotojų.

Profesionalai žino šimtus būdų, kaip vartoti ir paruošti bičių produktus.

Vida Tavorienė VL žurnalistė

Daiva Červokienė

15 psl.

9 psl.

Grūdų kokybė prasta, bet dar ne viskas prarasta Aplinkos ministerijos patvirtintame nutarime numatoma apkrauti žemdirbius mokesčiais už požeminio vandens tyrimus.

Vertės matas – tėvų piniginė Mokykla, nors ir gražiai vadinama antraisiais namais, vaikui tampa ir pirmąja tuštybės muge. Vaikas pradeda suprasti, kad bendraamžių požiūriui į jį turi įtakos tai, kokiu rašikliu jis rašo, kokią kuprinę nešioja. Tėvai turėtų padėti savo sūnui ar dukrai suvokti šią situaciją, išmokyti vertinti kitus žmones ne pagal piniginės storį. Asta Bendoraitė

Albinas Čaplikas VL žurnalistas

9 psl.

15 psl. Prieblandos

Išvengti didelių nuostolių padės lankstumas

Kad kelias į mokyklą būtų saugus

Neįprastos ir sudėtingos klimato sąlygos visą pavasarį bei vasarą persekiojo šalies žemdirbius. Dar nebaigti kulti rapsai ir javai, laukia ne mažiau sudėtingi cukrinių runkelių ir bulvių derliaus dorojimo darbai. Dr. Virgilijus Paltanavičius `Albinas Šiuliauskas

12 psl.

Kiekvienais metais Lietuvoje užregistruojama daugiau nei 2 000 eismo įvykių, į kuriuos patenka pėstieji. Per metus jų žūsta net apie 240. Skaudi realybė – tarp nukentėjusiųjų nemažai nepilnamečių, mažųjų Lietuvos gyventojų. Į ką tėveliams atkreipti dėmesį, kaip ir ko išmokyti savo vaikus, kad kelias į mokyklą jiems būtų saugus, kalbamės su Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniąja specialiste komisare inspektore Aiste DIJOKAITE.

Virginija Mačėnaitė VL žurnalistė

8 psl.

Valstiečių laikraštis 2010 09 01  

Valstiečių laikraštis 2010 09 01

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you