Issuu on Google+

2010 rugpjūčio 25, trečiadienis

Nr. 67 (8982)

Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais

Krepšinio rinktinei keliami kuklūs tikslai

Kremlius parinko sričiai naują vadovą

Rugpjūčio 28–rugsėjo 12 dienomis Turkijoje vyksiančiame pasaulio krepšinio čempionate Lietuvos vyrų rinktinei aukštų tikslų nekelia nei krepšinio vadovai, nei sirgaliai.

Rusijos prezidentas D.Medvedevas pateikė Kaliningrado srities Dūmai tvirtinti naujo regiono gubernatoriaus kandidatūrą. Kandidatas parinktas iš valdančiosios „Vieningosios Rusijos“ partijos gretų.

Apie tai – 6–7 psl. f

Apie tai – 8 psl. f

Kaina 1,89 Lt

Šiandien VL su priedais:

Ūkininkų žinios • Biodujų jėgaines statyti skatinami gyvulininkystės ūkių savininkai norėtų investuoti, tačiau juos stabdo daugybė kliūčių, pasitaikančių žaliosios energijos gamybos kelyje.

Kaip politikas milijonus žarstė „Esu šokiruotas prieš mane sąmoningai vykdomos šmeižto kampanijos“, – kalbėjo Utenos krašte žinomas vaistininkas ir politikas Gintaras Vidžiūnas. Ar tikrai ir už kokias nuodėmes, anot politiko, jis yra skriaudžiamas? Šarūnas Preikšas. Išsamiau skaitykite 2 psl.

• Aplinkos ministerijos patvirtintame nutarime numatoma apkrauti žemdirbius mokesčiais už požeminio vandens tyrimus.

• Prognozuojama, kad artimiausiu metu kiauliena neturėtų brangti.

Tėviškės šviesa • Po savaitės Rugsėjo pirmosios skambutis pakvies ne tik pirmokėlius, bet ir mokytojus, pirmąkart peržengsiančius mokyklos slenkstį.

Gintaro Vidžiūno sandoriai, kuriuos sudarius pasikeitė nekilnojamojo turto savininkai, kreditoriams kelia įtarimų, kad yra apsimestiniai, siekiant išvengti Vytauto Ridiko nuotrauka turto pardavimo ir skolų grąžinimo.

Prekyba moterimis – pelnus kraunantis nusikaltėlių verslas Organizuotos nusikalstamos grupuotės lobte lobsta – užsienyje milžiniškus pelnus jiems krauna prostitutėmis įdarbintos lietuvės. Virginija Mačėnaitė VL žurnalistė, virga.macenaite@valstietis.lt

Raimundo Šuikos nuotrauka

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Šiaulių rinktinės operatyvininkai praeitą savaitę išaiškino grupuotę, kuri vertėsi prekyba žmonėmis. Užsienyje dirbti prostitutėmis nusikaltėliai verbuodavo nepilnametes lietuvaites.

Nuo dokumentų klastojimo tai labai populiari veikla, jos mastas – milžiniškas“, – „Valstiečių laikraščiui“ iki prekybos žmonėmis „Viskas prasidėjo dar šių metų pradžioje, kai gavome informacijos apie grupę asmenų, kurie galimai užsiima lietuviškų asmens dokumentų gabenimu į užsienį ir taip aprūpina neteisėtai Vakarų Europoje gyvenančius trečiųjų šalių piliečius. Lietuvoje

sakė VSAT Šiaulių rinktinės vado pavaduotojas Gintautas Šarauskas. Anot jo, kiekvienais metais Lietuvoje prarandama, pavagiama apie 40 tūkst. asmens dokumentų, o iš neteisėtos apyvartos grąžinama vos 1 000. Nukelta į 5 psl. f

• Vilniaus rajonas – etniškai margiausias Lietuvos kraštas. Jo gyventojai turi ypatingas tradicijas, į kurias būtina atsižvelgti.

Šeštadienį VL su priedu Šeštadienis


2

2010 rugpjūčio 25 • Nr. 67 (8982) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Kaip politikas milijonus žarstė Šarūnas Preikšas VL žurnalistas, sarunas.preiksas@valstietis.lt

Prieš septyniolika metų Gintaras Vidžiūnas Utenoje atidarė pirmą privačią vaistinę ir išplėtė jų tinklą šiame krašte. Vietos gyventojams jis žinomas ne tik kaip vaistininkas, bet ir kaip Darbo partijos veikėjas, Utenos skyriaus vadovas.

Prekiavo be apskaitos dokumentų Garsindamas save, G.Vidžiūnas per valstybines ir religines šventes kraštiečius spaudoje sveikina bene dažniau negu valstybės ar rajono vadovai. Atsilygindami už dėmesį, nepagailėtas lėšas užsakytiems tekstams spausdinti, aukštaičiai rinkimų biuleteniuose vis dažniau palieka įsiminusią pavardę. G.Vidžiūnas nė vienu bandymu į trokštamas parlamentarų gretas nepateko, bet rajono tarybos nariu tapo ir įgijo galimybę spręsti kraštiečių bei savo gerovės reikalus. Gavusi žinių, kad individuali įmonė Gintaro Vidžiūno vaistinė kaimo ambulatorijose ir medicinos punktuose vaistais prekiauja ir neišduoda jokių apskaitos dokumentų, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atliko kontrolinius pirkimus. Jų metu gauti pinigai nė karto nebuvo apskaityti. VMI nustatė, kad G.Vidžiūno vaistinė pagal sutartį su VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centru vaistais prekiavo 20 Utenos rajono kaimo medicinos įstaigų. Jose pirkėjams nebuvo išduodami jokie apskaitos dokumentai. Tąkart G.Vidžiūnas prisiėmė atsakomybę, medicinos punktus aprūpino kasos pajamų orderiais ir buvo nubaustas simboliška minimalia administracine nuobauda – 100 Lt bauda. Bet tuo viskas nesibaigė. Kad išvaduotų kaimo medikes nuo lėšų už realizuojamus vaistus apskaitos, G.Vidžiūnas į Uteną pasiaiškinti išsi-

Keistų sutapimų šleifas

„Tiriame tokią vagystę, kokios per mano dešimties metų darbo praktiką Utenoje nėra buvę“, – sakė Utenos apskriAutoriaus nuotrauka ties vyriausiojo policijos komisariato (VPK) viršininko pavaduotojas Vytautas Vaiškūnas.

126 tūkst. Lt. Žiūrint į provincijos vaistininko užpildytas deklaracijas, kažkaip apgailėtinai atrodo Anykščių–Kupiškio apygardoje kandidatavusio istorijos mokslų daktaro arba Molėtų–Švenčionių apygardoje – profesorės pateikti iki tol solidžiais atrodę skaičiai, rodantys, kad jų metinės pajamos buvo atitinkamai 615 ir 373 tūkst. Lt.

Prieš rinkimus deklaravo milijonus

Dėl skolų verslininkas kaltino kreditorius, Vyriausybės naktines, verslą žlugdančias mokesčių reformas, apyvartinių lėšų trūkumą.

Bandydamas patekti į Seimą G.Vidžiūnas prisistatydavo vienu turtingiausiu Utenos regiono kandidatu. Per pastaruosius Seimo rinkimus vaistininkas buvo penktas – deklaravo turto už 1 mln. 925 tūkst. Lt, iš jų net 1 mln. 684 tūkst. Lt – pinigais. Pagal per metus gautas pajamas Utenos rinkimų apygardos kandidatas regione buvo antras – deklaravo 1 mln.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Pilnatis. Saulė teka 6.12, leidžiasi 20.28.

Šiandien

Rytoj

Poryt

Dieną: +15 +20°

Dieną: +15 +20°

Dieną: +15 +20°

Naktį: +11 +16°

Naktį: +10 +15°

Naktį: +10 +15°

Šiandien mūsų šalies orus lems žemo atmosferos slėgio sūkurys. Lietūs lis dažnai. Kai kur liūtys bus ir smarkios. Šėls smarkokas pietvakarių vėjas. Vietomis jo gūsiai sustiprės iki 15–20 m/s. Įdienojus termometrai rodys 15–20 laipsnių šilumos. Šiąnakt irgi protarpiais lis. Auštant oras atvės iki 10–15 laipsnių šilumos. Rytoj dieną vėjas po truputį rims. Atsiras daugiau pragiedrulių. Lietūs pasirodys vis rečiau. Įdienojus oras sušils iki 15–20 laipsnių. Penktadienį sulauksime dar vieno ciklono. Dangus bus apniukęs. Labai dažnai ir intensyviai lis. Naktį laikysis 10–15, dieną 15–20 laipsnių šiluma. Šeštadienį sūkurys pasislinks į žemyno gilumą. Tarp lietaus debesų atsiras vis daugiau pragiedrulių. Tačiau papūtęs vakarų, šiaurės vakarų vėjas atgins truputį vėsesnius orus. Naktį temperatūra nukris iki 14–19 laipsnių šilumos. Dieną sulauksime jau rudeniškos – 14–19 laipsnių šilumos. Sekmadienį į mūsų šalį brausis sausesni, tačiau dar vėsesni orai.

Vytautas Sakalauskas

Ta pati panelė, tik kita suknelė Sunku patikėti, kad į didžiąją politiką bandantis prasibrauti ir įspūdingas metinių pajamų bei grynųjų pinigų sumas deklaruojantis asmuo tuo pat metu būtų skolingas 2,8 mln. litų, vengtų juos grąžinti kreditoriams. Pasak jų, vien darbuotojams vaistinių savininkas skolingas beveik 60 tūkst. Lt, vaistų tiekėjams UAB „Limedika“ – 1,07 mln. Lt, UAB „Armila“ – 576 tūkst., UAB „Entafarma“ – 437 tūkst., UAB „Alaja ir Ko“ – 370 tūkst. bei UAB „Tamro“ – 130 tūkst. Lt. Su šiomis skolų sumomis pats G.Vidžiūnas nesutiko, vardijo kitas. Bet ir jų suma be delspinigių bei teismo išlaidų ne tokia jau ir maža – kiek daugiau negu 2 mln. 468 tūkst. Lt. Dėl skolų verslininkas kaltino kreditorius, Vyriausybės naktines, verslą žlugdančias mokesčių reformas, apyvartinių lėšų trūkumą. Bet tokiomis pat sąlygomis dirbo visi šalies vaistininkai. Išsirūpinę, kad teismas paskelbtų G.Vidžiūno įmonę bankrutuojančia, sandoriams įvykdyti areštuotų jai bei jos savininkui priklausantį turtą, kreditoriai situaciją komentuoja kitaip.

Įtaria neteisėtais sandoriais „Administruojant bankrutuojančią vaistinę kilo abejonių dėl kai kurių sandorių, įvykdytų iki bankroto paskelbimo, teisėtumo. Yra pagrindo įtarti, kad jie buvo apsimestiniai ir skirti išvengti turto pardavimo už skolas darbuotojams, valstybei ir

vaistų tiekėjams“, – teigė G.Vidžiūno vaistinės bankroto administratoriaus UAB „Administratoriai LT“ įgaliotas asmuo Gintaras Trepšys. „G.Vidžiūno vaistinės istorijos faktai leidžia manyti, kad šis įmonės bankrotas nėra tiesiog nesėkmingo verslo atvejis. Yra pagrindo įtarti, kad žinomas Utenos politikas, pasinaudojęs tiekėjų pasitikėjimu, sąmoningai iššvaistė turtą ir

Sutapimas ar ne, bet iki bankroto bylos iškėlimo likus vos devynioms dienoms, iš „Express vaistinei“ išnuomotų patalpų neva gruodžio 8 d. naktį per 3 minutes nuo signalizacijos suveikimo iki policijos atvykimo dingo didelė ir sunki seifu vadinama metalinė dėžė. Policija jau aštuonis mėnesius atlieka ikiteisminį tyrimą, aiškinasi įvairiausias versijas. Kriminalistai sakė žinantys, kad seifas dingo. Kas jį išgabeno, teigė, dar nežino, bet jau pirmą tyrimo mėnesį patvirtino G.Vidžiūno teigimą, kad dingusiame seife buvo ir su juo dingo beveik milijonas jam priklausiusių litų. „Tiriame tokią vagystę, kokios per mano dešimties metų darbo praktiką Utenoje nėra buvę. Seifo savininkas dokumentais patvirtino, kad pinigai seife buvo“, – sakė Ute-

kvietė Farmacijos departamento prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorių Liną Mažeiką ir kartu su atvykti nepatingėjusiomis kaimo medikėmis jį spaudė, kad šis stengtųsi, jog būtų supaprastinta apskaitos tvarka kaimo medicinos punktuose (įteisintas visiškas ar bent dalinis apskaitos panaikinimas). Tačiau pasiekti geidžiamo rezultato vaistininkui tada vis dėlto nepavyko.

VMI gavo žinių, kad G.Vidžiūno vaistinė kaimo ambulatorijose ir medicinos punktuose vaistais prekiauja ir neišduoda jokių apskaitos dokumentų.

Orai

bylą, G.Vidžiūnas tyliai uždarinėjo savo vaistines. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, G.Vidžiūno vaistinei ir jam asmeniškai priklausęs turtas (žemės sklypas) buvo perduotas Onai Adomėnienei. Ji yra bendrovės „Express vaistinė“ savininkė ir veiklą vykdo buvusioje G.Vidžiūno vaistinėje J.Basanavičiaus g. 68. Rugsėjo 10 d. G.Vidžiūnas įformino šios vaistinės pardavimą rokiškėnų farmacininkų Jasiulevičių šeimai. Ši po 10 dienų savo pirkinį pardavė giminaičiams Aušrai ir Laimučiui Raudoniams, kurie įformino patalpų nuomą „Express vaistinei“.

įmonę nuvarė į bankrotą“, – antrino bendrovės „Limedika“ direktorė Eglė Zulanienė. Abejonių dėl vaistininko veiklos skaidrumo neslėpė ir UAB „Entafarma“ vykdantysis direktorius Mindaugas Malinauskas. Jam nerimą kelia tai, kad buvusiose G.Vidžiūno vaistinės patalpose kitu pavadinimu sėkmingai veikia ir tą patį tinklą aptarnauja nauja vaistinė, joje darbą tęsia bankrutavusios vaistinės darbuotojai ir pats G.Vidžiūnas.

Žemę ir vaistinę tyliai perdavė kitiems Vaistininkas teigė, kad bankroto sąmoningai nesiekė, ketino atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau kompiuteriuose įdiegta kiekinės apskaitos programa farmacijos firmoms leido matyti finansines vaistinių operacijas, o Registrų centre sužinoję apie verslininko turto sandorius, kreditoriai sukruto, ėmė reikalauti grąžinti skolas. UAB „Limedika“, anot G.Vidžiūno, net siekė perimti jo vaistines ir tęsti verslą „Gintarinės vaistinės“ vardu. Neatgaudama pinigų už pateiktus vaistus, „Limedika“ pernai vasarą kreipėsi į teismą. Panevėžio apygardos teismas rugsėjo mėnesį ėmėsi laikinųjų apsaugos priemonių ir areštavo prasiskolinusios įmonės turtą. G.Vidžiūnas pareiškė negalįs vykdyti teismo nurodymo, nes „kreditorius netiksliai apskaičiavo reikalaujamą priteisti sumą ir protingumo kriterijų neatitinkančius delspinigius“. Kol buvo tikslinama ieškinio suma ir gruodžio 17 d. teismas kreditorių reikalavimu įmonei iškėlė bankroto

nos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) viršininko pavaduotojas Vytautas Vaiškūnas. Kokie dokumentai (seifą išgabenusiųjų duota pažyma, jų surašytas aktas apie išsigabentame seife rastą turinį ar kokie nors kiti) galėtų išsklaidyti visuomenėje sklandančius kitokius gandus, ir ji patikėtų, kad seifas dingo be savininkų žinios ir jame tuo metu tikrai buvo G.Vidžiūno nurodyta suma, nekalbama, nes „vyksta tyrimas“. „Tokiems nusikaltimams nusikaltėliai kruopščiai ir gerai pasiruošia. Juos atskleisti ir surinkti įrodymus būna sudėtinga. Dirbame daug, deja, kol kas kuo nors įspūdingesniu pasigirti negalime“, – sakė VPK kriminalistų vadas Andrejus Zelevas.

Teismas areštavo turtą Taip teigė ir į nemalonumų karuselę įsisukęs vaistininkas. Jam ne tik kreditoriai, bet ir juo tikėję bei savo lėšų reikalaujantys verslo partneriai blogi. Sudėtingoje byloje net advokatai jau tris kartus keitėsi. Ne tik nuo vasaros karščių vaistininkas prakaitą braukė ir tada, kai neseniai gavo kartu su kaitra atkeliavusią žinią, kad kantrybės nebetekusių verslo partnerių ir bankroto administratoriaus prašymu Panevėžio apygardos teismas paskyrė turto areštą vaistinės pastatui, butui ir žemės sklypams, kuriuos garsusis vaistininkas, save vadinantis nepelnytai skriaudžiamu, šmeižiamu ir žlugdomu verslininku, perleido kitiems asmenims prieš paskelbiant jo įmonės bankrotą.


2010 rugpjūčio 25 • Nr. 67 (8982) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

3

Laisvės kovotojai ir valdžia šventė atskirai Arvydas Jockus VL žurnalistas, arvydas.jockus@valstietis.lt

Pirmadienį šalies valdžia ir buvę disidentai atskirai minėjo Lietuvos išsivadavimą lėmusius įvykius. Laisvės kovotojai Vilniuje rinkosi prie Adomo Mickevičiaus paminklo, kur prieš 23 metus įvyko pirmas viešas protesto mitingas, kuriame buvo pasmerkti vadinamieji Molotovo ir Ribentropo protokolai. Jame kalbėję laisvės kovotojai ne tik prisiminė istoriją, bet ir negailėjo karčių žodžių dabartiniam valdžios, teismų ir žiniasklaidos elitui, kuriam esą tauta visai nerūpi. O disidentų susibūrimą ignoravę valstybės vadovai vidurdienį mūrijo vardines plytas statomoje simbolinėje sienoje, vaizduojančioje prieš 21 metus per tris valstybes nusidriekusį Baltijos kelią.

Nauji tautos išnaudotojai Lietuvos laisvės lygos lyderis Antanas Terleckas prisiminė, kad prieš 23 metus įvykusiame mitinge buvo mažai inteligentijos. „Lietuvos inteligentija per 50 okupacijos metų taip įprato pataikauti komunistams, kad nebeišdrįso atsitiesti. Nuosaikusis sąjūdis atidavė komunistams visą valdžią, o kolaborantams niekada nerūpėjo Lietuva“, – sakė laisvės kovotojas. Pasak A.Terlecko, per 23 metus susikūrė naujasis „elitas“, kuriam tauta nerūpi, o dėl to, kad dabar tauta kenčia savųjų eksploatatorių jungą, kalti bailūs Lietuvos inteligentai, kurie sužlugdė desovietizacijos įstatymo priėmimą. „Norime gyventi doresnėje, gražesnėje Lietuvoje ir kurti joje ateitį savo vaikams. Mus įpareigoja mūsų istorija, sukilimai prieš caro priespaudą, savanorių, pokario partizanų sudėtos aukos, mūsų tremtinių kapai. Taigi tik šimtiniais mitingais galime priversti mūsų valdžią skaitytis su tauta“, – ragino A.Terleckas.

Pociūnas, Kedys, Kusaitė Vienuolė Nijolė Sadūnaitė daugiausia kalbėjo apie rezonansines bylas. Ji tvirtino, kad saugumo karininkas Vytautas Pociūnas buvo užmuštas. „Už-mu-šė. Šimtaprocentiniai. Aš ir Adamkui tai sakiau po užmušimo. Tegul ima tuos kagėbistus baltarusius, teparodo, kaip jie jį stūmė per langą. Jis atsidaro tik tiek, kur 140 cm ūgio 50 kg svorio mergaitė išlįstų“, – piktinosi disidentė. Vienuolė neabejojo ir tuo, kad Drąsius Kedys taip pat buvo užmuštas (įtariamas dviem žmogžudystėmis, – red.), bei gynė terorizmu įtariamą Eglę Kusaitę. „Ją nuo trylikos metų apdirbinėjo kremliniai vėesdešnikai. O mes, kurie atėjome į teismą jos ginti, buvome išvadinti terorizmo garbintojais“, – piktinosi N.Sadūnaitė. Vienuolei bauginančiu balsu pradėjus pasakoti, kaip Rusijos premjeras Vladimiras Putinas išvietėje skandina čečėnus, susirinkusių minioje pradėjo verkti kūdikis.

„Kraujas šaukiasi kraujo“ Monsinjoras Alfonsas Svarinskas atkreipė dėmesį, kad valdžios vyrai

Atgimimo pradžia 1987 m. rugpjūčio 23 d. prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje disidentai Nijolė Sadūnaitė, Vytautas Bogušis, Petras Cidzikas, Antanas Terleckas, Robertas Grigas ir Vytautas Jančiauskas surengė mitingą, kuriame pirmą kartą tuometėje sovietų imperijoje viešai pasmerkė 1939 m. Vokietijos ir Sovietų Sąjungos pasirašytą nepuolimo sutartį ir slaptuosius protokolus, pagal kuriuos jos pasidalijo įtakos sferomis Europoje, o tai vėliau nulėmė Baltijos valstybių okupaciją. Mitinge dalyvavo apie tūkstantį žmonių, kurių dalis buvo renginį stebėję ir filmavę saugumiečiai. Tuometė Lietuvos TSR valdžia susirinkimo neišvaikė, tačiau po poros dienų vienas jo dalyvių J.Jančiauskas buvo pagrobtas, nuvežtas į mišką, primuštas iki sąmonės netekimo ir paliktas. Tai buvo pirmas viešas protesto mitingas sovietinėje Lietuvoje, turėjęs didžiulį atgarsį ir pasaulyje. Apie jį rašė didžiausi JAV dienraščiai „The New York Times“, „The Washington Post“ ir kiti. Nuo šio disidentų susirinkimo skaičiuojama Lietuvos atgimimo istorija.

Po 23 metų prie A.Mickevičiaus paminklo susirinkę disidentai kalbėjo apie naujojo elito ir paprastų žmonių atotrūkį.

A.Svarinskas piktinosi socialdemokratų sudaryta komisija velionio Prezidento Algirdo Brazausko atminimui įamžinti. Kunigas priminė A.Brazausko žodžius, pasakytus apie Lietuvos trispalvę: „Kol kabės šitas skurlius, aš nekalbėsiu.“ „Taigi va, žmogus, kuris peršamas į šventuosius, vėliavą vadina „skurliu“. Kodėl jie nori tą šventąjį padaryti. O todėl, kad jeigu bus šventasis, jo šešėlyje galės visi nusikaltėliai nepastebėti būti. Manau, kad nepavyks. Anksčiau ar vėliau už kiekvieną auką neš atsakomybę arba prieš istoriją, arba prieš Dievą. Ir niekur nepabėgs. Kraujas šaukiasi kraujo“, – Senojo Testamento žodžiais kalbėjo kunigas. Disidentų mitingą ignoravę valstybės vadovai vidurdienį rinkosi sostinės Konstitucijos prospekte, prie statomos skulptūros „Laisvės kelias“ Martyno Vidzbelio nuotraukos

nedalyvauja laisvės kovotojų susibūrimuose. „Įsigalėjo bolševikų patvirtintas suskirstymas. Vieni yra elitas, kurie turtingi, o kiti yra arba megztos beretės, arba runkeliai. Bet mes ne-

same runkeliai, esame lietuvių tautos sūnūs ir dukros. Tik nelaimė, kad po okupacijos buvome labai sužeisti ir per ilgai miegojome“, – teigė buvęs disidentas.

Plytos simbolinėje sienoje Disidentų mitingą ignoravę valstybės vadovai vidurdienį rinkosi sostinės Konstitucijos prospekte, prie statomos skulptūros „Laisvės kelias“, kur įvyko Lietuvos valstybės atkūrimo dvidešimtmečiui skirta ceremonija.

Skulptoriaus Tado Gutausko sumanytas kūrinys simbolizuoja gyvą žmonių grandinę, prieš 21 metus sujungusią tris nepriklausomybės siekusias Baltijos valstybes ir nusidriekusią beveik 600 kilometrų. Vardines plytas simbolinėje sienoje įmūrijo Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, premjeras Andrius Kubilius, buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, Prezidentas Valdas Adamkus, svečiai iš Latvijos ir Estijos, Sąjūdžio metraštininkė Angonita Rupšytė, dainininkas Algirdas Kaušpėdas. Skulptūrą „Laisvės kelias“ žadama oficialiai atidengti rugsėjo pabaigoje. Per keletą mėnesių pinigų memorialui surinko apie 20 tūkst. Lietuvos ir užsienio piliečių, susigundžiusių įsiamžinti simbolinėje sienoje. Įrašą su asmens arba šeimos pavarde skulptūroje galima įsigyti už 25 ir 50 litų. Projekto sumanytojai iš viso parduos 20 500 vardinių plytų.

Valstybinė darbo inspekcija primena

Dirbate nelegaliai – vagiate savo ateitį! Dirbate sezoninį ar kitą darbą žemės ūkyje, statybose, siuvykloje ar kavinėje, kertate mišką ar remontuojate automobilius?.. Jei dirbate be darbo sutarties ar kitaip oficialiai neįforminę savo darbo – dirbate nelegaliai! Todėl jūsų negina darbo įstatymai. Jei dirbate be darbo sutarties, darbdavys gali jums neatlyginti už darbą, susirgę negausite pašalpos, susižalojus darbe nebus atlyginama žala. Nelegaliai dirbančiajam žuvus darbo vietoje, artimieji ne tik netektų brangaus žmogaus, bet ir negautų piniginių išmokų. Dėl nelegalaus darbo valstybės, socialinio draudimo, savivaldybių biudžetai, kuriais taip pat kiekvienas iš mūsų naudojamės, negauna pajamų. Nelegalus darbas kenkia ir verslininkams, nes oficialiai neregistruotu darbu sukuriama nusikalstama konkurencija. Žinote, kur dirbama nelegaliai? Praneškite Valstybinės darbo inspekcijos pasitikėjimo telefonu Vilniuje 213 9750. (Užs. 689)

(Užs. 794)


4

2010 rugpjūčio 25 • Nr. 67 (8982) Valstiečių laikraštis

Komentarai

Vyriausybė – didžiųjų Nelengva mylėti bankų tarnaitė Lietuvą Tiesiai šviesiai

Gediminas Vagnorius

Lina Pečeliūnienė VL žurnalistė, lina.peceliuniene@valstietis.lt

Kiekvieną pavasarį pradėdama maudymosi sezoną Dubysoje prisimenu savo universiteto dėstytojos Birutės Baltrušaitytės eilėraštį „Dubysa, žalioji žemaičių upe...“ Man tai kaip koks ritualas. Kasmet pasisveikinu su savo upe eilėraščiu, kurio pabaiga tokia: „Tik spindės tavo tolimas langas seniai sugriuvusioj pirkioj, Maironi. Tu klausi, iš kur ta baltoji žara? Tai pražydo Ariogaloj sodai. Ak, sakai, vėl pavasaris? Vėl Dubysoje maudosi žąsys? Vėl per akmenis, žvyrą, per smiltį, per gyvenimą, meilę, per mirtį Ateini manęs apkabinti, Lietuva brangi, mano tėvyne.“ O šiemet atostogos prasidėjo pranešimais, kad Dubysa užkrėsta žarninėmis lazdelėmis. Kai kur pakrantėse net įkaltos lentelės su grėsmingu užrašu: „Maudytis griežtai draudžiama“. Vasara Ariogaloje be Dubysos – jei dar ne pasaulio pabaiga, tai jau tikrai gyvenimas kalėjime. Ir kaip graudu meilės kupiną eilėraštį deklamuoti mirštančiai (gal tik sergančiai?) upei. Daug kas nekreipė dėmesio į tuos draudimus ir maudėsi. Kažkokia nesąmonė, sovietų laikais niekas to Dubysos vandens nety-

jektas, skirtas Nemuno baseino upėms. Žadėta visuose miesteliuose įrengti nuotekų valymo sistemą. O kai Artūras Paulauskas tapo aplinkos ministru, buvo pranešta, kad gamtosaugos projektai žlunga. Savivaldybės jų nenori ir nemoka rengti. Kai ėmė brangti statybos, išsigąsta, kad tokiems projektams iš valstybės biudžeto reikės papildomo milijardo. Ariogaloje pusantros gatvės spėjo patekti į bendrą vandentiekio ir kanalizacijos projektą. Bet kas iš to, žmonės nenori jungtis. Dauguma turi savo šulinius ir nenori mokėti nei už centralizuotai tiekiamą vandenį, nei už nuotėkų valymą. Ir mano gatvėje gal tik kas penkta sodyba prisijungtų. Kiti neturi pinigų. Ir ne vien pensininkai, ir ne todėl, kad dabar krizė. Daugybė gatvės kaimynų jau seniai praradę norą dirbti. Didžiausia jų svajonė kokiu nelegaliu darbeliu truputį prisidurti prie gaunamų pašalpų. Net ir pilietiškiau subrendę lietuviai nenori mokėti nei už šiukšlių išvežimą, nei už jų perdirbimą. Dar visi nori, kad sąvartynai būtų kuo toliau nuo jų namų, protestuoja prieš atliekų deginimo gamyklas. Šią vasarą valstybės šventės iškilmėse Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasakė, kad nereikia dėl Lietuvos aukotis, reikia tik ją mylėti. Išmesdama į apyvartą kokį nors sakinį Prezidentė retai paaiškina, koks jo kontekstas. Ir šįkart neaišku, kodėl aukojimasis atskirtas nuo meilės. Juk meilė dažnai pareikalauja atsakomybės, kartais ir aukos. Atrodo, kad šiuo savo sakiniu Prezidentė tiesiog balsavo už Marijono Mikutavičiaus dainą „Ar mylit ją jūs?“, kuri laimė-

Šią vasarą valstybės šventės iškilmėse Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasakė, kad nereikia dėl Lietuvos aukotis, reikia tik ją mylėti. Ir šįkart neaišku, kodėl aukojimasis atskirtas nuo meilės. rė, maudėmės ir nieko neatsitiko. O juk kokias nuotėkas tada kolūkiai varė. Vis dėlto žmonės ėmė svarstyti, kas tą Dubysą dabar užteršė. Pasklido net juokingos kalbos, kad šernas paskendo. Bet „Valstiečių laikraštis“ jau rašė: Higienos instituto Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus tyrėja tvirtina, kad „nuosavų namų gyventojai kanalizacijos vamzdžius nutiesę tiesiai į upelių vandenį“. Anksčiau gal Dubysa kažkaip pati išsivalydavo, o šiemet, kai tokie karščiai, tos lazdelės, matyt, ypač greitai dauginasi. Prieš kokį penkmetį prasidėjo toks puikus europinis pro-

jo patriotinės dainos konkurse. Tikrai labai gera daina, nukėlusi nuo aukštų svaičiojimų apie protėvių kovas ir banalybių apie gamtos grožį į kasdienę nesuvaidintą meilę. Jau gerokai nuvalkioti žodžiai „valstybė“ ir „pilietis“ toje dainoje tarsi nušveičiami ir nuprausiami. Per vasarą galvojau, kad šalia tų dainos žodžių „Nerūkau, kur noriu, negeriu, kur draudžia“ reikėtų įrašyti ir „neteršiu Dubysos“ (vaikystėje mes, ariogaliečiai, visas upes dubysom vadindavom). Nelengva tą įrašyti. Ir ne tik todėl, kad išsimuštum iš dainos ritmo. Sunku tikrai mylėti Lietuvą.

Neseniai oficialioje statistikoje pasidžiaugta, kad metų viduryje į bankus sunešta rekordinė indėlių suma. Tačiau kokia nauda iš tokio taupymo, jei nuo vartojimo rinkoje atitraukiami pinigai neįliejami į šalies ekonomiką, o toliau išvežami į užsienį.

Antrą šių metų ketvirtį fi ziniai ir juridiniai asmenys sukaupė papildomai 1,6 milijardo litų indėlių, bet didieji bankai išsiuntė pagrindiniams bankams dar daugiau – 2,2 milijardo litų, toliau mažindami paskolų portfelį. Vyriausybei abejingai stebint, per pusantrų metų didieji bankai sumažino paskolų portfelį 12 milijardų litų, iš jų šalies įmonėms 8 milijardais litų, arba 21,5 proc. visų suteiktų kreditų. Įvertinus per tą laiką papildomai įneštus 5 milijardus litų indėlių, didieji bankai

Gedimino Vagnoriaus asmeninio archyvo nuotrauka

bė leistų naudotis ES ir valstybės piniginiais ištekliais tik bankams, kurie didina paskolų portfelį, pinigų išsiurbimas iš Lietuvos rinkos netrukus baigtųsi ir pagyvėtų šalies ekonomika. Vyriausybė turi ir kitų finansinių svertų daryti įtaką didžių-

ES milijardinės programų lėšos, patekusios į kreditinius išteklius išvežančius bankus, išteka iš Lietuvos kaip per kiaurą rėtį. iš šalies išsiuntė net 17 milijardų litų. Dėl tokio staigaus didžiulių kreditinių išteklių ištraukimo iš rinkos Lietuvos ekonomika baigia uždusti. Žinoma, niekas negali švedų pagrindiniams bankams tiesmukai uždrausti kreditinius išteklius persiųsti iš Lietuvos į kitas valstybes. Bet kodėl šalies Vyriausybė toliau teikia finansines malones skirstyti milijardines ES ir kitokių paramos fondų lėšas tokiems bankams, kurie smarkiai mažina paskolų portfelį? Beje, ir ES milijardinės programų lėšos, patekusios į kreditinius išteklius išvežančius bankus, išteka iš Lietuvos kaip per kiaurą rėtį arba perskolinamos Lietuvos Vyriausybei keleriopai didesnėmis palūkanomis. Jei šalies Vyriausy-

jų bankų veiklai. Ji galėtų, pavyzdžiui, indėlių akumuliavimui greitai įsteigti Pašto banką, neleisti dominuojančią padėtį rinkoje užimantiems bankams beatodairiškai didinti paslaugų įkainių, susilaikyti nuo lėšų skolinimosi iš jų neproporcingai didelėmis palūkanomis ir taip skatinti bankus lėšas „pragyvenimui“ užsidirbti iš pagrindinės veiklos – rinkos kreditavimo, kuriam dabar praktiškai paskelbtas embargas. Tačiau dominavimo rinkoje kriterijus valdantieji sugriežtino tik vidaus prekybos sektoriui, kur ir taip vyrauja didžiulė konkurencija, bet toliau bejėgiškai pataikauja porai bankų, kurie akivaizdžiai diktuoja rinkai finansines sąlygas.

Chroniškai stingant kreditinių išteklių, dauguma įmonių įkliuvo į tarpusavio įsiskolinimų karuselę, bankrutuoja net pelningai dirbančios įmonės. Kreditų medžiagoms įsigyti neretai nepajėgia gauti net pelningus eksporto užsakymus turinčios stambios įmonės. Vieša paslaptis, kad kai kurių pagrindinių bankų atstovų kalbos apie patrauklių kreditavimo projektų tariamą stygių Lietuvoje yra pasakos nukreipti visuomenės dėmesį. Tai, kad mūsų šalyje fiziškai trūksta kreditinių išteklių, o ne efektyvių objektų, akivaizdžiai patvirtina šiais metais stambesniems verslo projektams tiesiogiai iš užsienio kreditus pradėję teikti kai kurie ES šalių bankai. Vienas didžiausių Suomijos bankų „Pohjola bank Oyj“, kuris neseniai įsteigė Lietuvoje savo filialą, ateina dėl to, kad Švedijos bankams iš Lietuvos ištraukus milžiniškus kreditinius išteklius čia atsiranda palankios sąlygos teikti paskolas santykinai didesnėmis palūkanomis nei kitose šalyje. Šalies kreditavimo sistemos išbalansavimą liudija keletą kartų išaugusios skolinimo palūkanų maržos. Kaip grybai po lietaus steigiasi vadinamosios greitųjų kreditų bendrovės, kurių paskolų metinės palūkanos siekia atsilikusioms Afrikos valstybių rinkoms būdingas 50–120 procentų aukštumas. Žinoma, demokratinėje visuomenėje ir tokie bankeliai turi teisę veikti, bet nerangiems dabartiniams valstybės politikams teks atsakomybė už dešimčių tūkstančių žmonių sudaužytus likimus ar naują savižudybių bangą, kai daugelis „greitų“ paskolų gavėjų vėliau praras visą turtą ir būsimas šeimos pajamas. Nesiimu vertinti giluminių susidariusios padėties priežasčių: dėl Vyriausybės nerangumo ar interesų grupių veikimo griūva šalies kreditavimo sistema. Tačiau faktai akivaizdus – savo ar kitų valia Vyriausybė tampa didžiųjų bankų tarnaite.

Perdėti džiūgavimai LSDP frakcijos seniūnui Algirdui Butkevičiui nepagrįstas Vyriausybės džiūgavimas dėl didėjančių biudžeto pajamų primena utopinį „Gosplano“ ekonomikos planavimą. „Kaip galima džiūgauti dėl biudžeto pajamų surinkimo, jei šiais metais per pirmą pusmetį į visus biudžetus gauta net 218 mln. Lt mažiau nei pernai. Pernai surinkta 7,19 mlrd. Lt, o šiemet – 6,97 mlrd., arba net 4,7 proc. mažiau, palyginti su atitinkamais laikotarpiais“, – kalbėjo A.Butkevičius, remdamasis oficialiais Statistikos departamento duomenimis. Tokie pasakymai, pasak politiko, primena prisikėlusią „Gosplano“ dvasią, nes manipuliuojama palankiais skaičiais, o neigiami rodikliai nutylimi. VL inf. (Užs. 816)


2010 rugpjūčio 25 • Nr. 67 (8982) Valstiečių laikraštis

Prieblandos

Prekyba moterimis – pelnus kraunantis nusikaltėlių verslas e Atkelta iš 1 psl. Taigi likusieji panaudojami nusikalstamais tikslais. „O ką jau kalbėti apie masiškai Lietuvoje klastojamas tapatybės korteles. Nusikaltėliai, įvaldę naująsias technologijas, jų „prikepa“ didžiulius kiekius. Tokių dokumentų kaina Lietuvoje svyruoja tarp 400–600 Lt, pasiekus užsienį vertė šokteli gerokai per 1 000 Lt, o juk jų savikaina – vos keletas litų. Kai uždirbami tokie pinigai, nenuostabu, kad kiekvienas „save gerbiantis“ Lietuvos miestas turi bent po vieną dokumentų klastotoją“, – ironizavo pareigūnas. Tikrinant informaciją apie dokumentų klastotojus, tyrimo gijos netikėtai pasisuko kiek kita kryptimi: pareigūnai sužinojo, kad grupuotė ieško moterų ir nepilnamečių mergin�� prostitucijos verslui. O kad su pastarosiomis užsienyje nekiltų problemų, asmens dokumentuose jos būdavo pasendinamos. Gauta informacija pasitvirtino, kai VSAT operatyvininkai kelyje Marijampolė–Suvalkai patikrinti sustabdė iš Lietuvos išvykstančius du automobilius: „Volkswagen Transporter“, vairuojamą 43 metų Kupiškio rajono gyventojo, ir „Nissan Sunny“, vairuojamą 35 metų moters. Su ja važiavo dar viena mergina. Pasieniečiai, patikrinę automobilius, mikroautobuse rado vairuotojo piniginę, kurioje buvo dvi suklastotos asmens tapatybės kortelės. Vienoje jų buvo įklijuota keleivės nuotrauka bei nurodyta, kad merginai yra 19 metų. Netrukus pasieniečiai išsiaiškino, kad mašinos keleivė iš tiesų yra penkiolikmetė kupiškietė. Ją buvo mėginta neteisėtai išvežti į Ispaniją, kur ji būtų priverstinai įdarbinta prostitute.

Nukentėjo ne viena Paauglę už sienos vežusius Kupiškio rajono gyventojus pareigūnai uždarė į areštinę. Šiaulių miesto apylinkės teismas vyrą leido suimti trims, o moterį – dviem mėnesiams. Tačiau VSAT pareigūnai tęsė tyrimą ir Kupiškio mieste bei rajone atliko nemažai kratų. Jų metu rasta ir daugiau suklastotų dokumentų: draudimo liudijimų, įgaliojimų naudotis transporto priemonėmis užsienio šalyse. Vėliau Šiaulių rinktinės pareigūnai sulaikė dar du – 30 ir 35 metų – Kupiškio rajono gyventojus, tarpininkavusius ir padėjusius vykdyti nusikaltimą. Visų

5

Lietuvos „Carito“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė sako, kad šiame versle amžiaus cenzas neegzistuoja. Pareigūnų nuomone, dažniausiai jaunos merginos sutinka darbuotis prostitutėmis tikėdamosi užsidirbti greitų ir lengvų pinigų. Tačiau K.Mišinienė sako, kad pasitaiko, kai to imasi mergaitės ir iš pasiturinčių, gerų šeimų, kurioms pinigų visai nestinga, bet norisi maištauti.

Sunkmečio grimasos

Prekyba žmonėmis vis dažniau siejama su grožio pramone, o nusikaltimai vykdomi prisidengus modelių agentūromis. Martyno Vidzbelio nuotrauka

sulaikytų kupiškėnų kriminalinė praeitis itin spalvinga – pradedant teistumais už vagystes ir baigiant išžaginimais. G.Šarauskas VL prasitarė, kad šioje byloje yra nustatyta ir daugiau nukentėjusiųjų, ne tik išgelbėtoji penkiolikmetė. „Vienos jau buvo išvežtos į užsienį, kitas kėsintasi išgabenti arba jos buvo verbuojamos. Nuo šios grupuotės galėjo nukentėti dar bent keliolika merginų“, – sakė pareigūnas ir pridūrė, kad VSAT Šiaulių rinktinėje tai bene stambiausias prekeivių žmonėmis sulaikymas per pastaruosius penkerius metus.

Važiuoja žinodamos pusę tiesos Penkiolikmetę merginą, kol atliekami pirminiai tyrimo veiksmai, po apklausos pasieniečiai perdavė Lietuvos „Caritas“ atstovams. Anot G.Šarausko, taip elgiamasi norint išvengti tiek įtariamųjų, tiek artimųjų galimo poveikio. VSAT Šiaulių rinktinės vado pavaduotojo žiniomis, penkiolikmetės tėvai, nors ir turėjo šeimyninių nesutarimų su paaugle, apie dukros gabenimą į užsienį nieko nežinojo, tačiau pati mergina turėjo bent

jau nutuokti, kur ir kokiu tikslu yra vežama. „Informacijos, kuo jai teks verstis užsienyje, paauglė turėjo. Tik visą ar ne, sunku pasakyti. Manau ji žinojo, ką daro, tik gal rožinėmis spalvomis jai viskas buvo nupiešta, o nuvykus pasirodytų, kad viskas juoda“, – įtarė pareigūnas. Pasak jo, suteneriai, įkalbinėdami merginas vykti į užsienį, pabrėžia, kad nieko baisaus joms neteks

Sutenerių taikiklyje – pažeidžiamiausios Pastaruoju metu iš Lietuvos merginos daugiausia gabenamos prostitucijai į Vokietiją ir Jungtinę Karalystę. Kriminalistų duomenimis, už vieną merginą prekeiviai žmonėmis gauna apie 1 000 eurų pelno, tačiau, išnaudojant jas priverstiniam darbui, sumos būna kur kas mažesnės – nuo

Nors policijos suvestinės rodo, kad prekybos žmonėmis mastas Lietuvoje mažėja, praktiškai nejaučiama jokių situacijos pagerėjimo ženklų. Lietuvos „Carito“ specialistė VL pabrėžė, kad vien šiai organizacijai kasmet tenka globoti maždaug tiek pat nukentėjusių moterų – vidutiniškai po 100 per metus. Be abejo, tai tik maža dalis visų prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukų, vienokiu ar kitokiu būdu grįžusių atgal į Lietuvą. Tačiau, anot K.Mišinienės, ir jų pakanka, kad matytume, kaip ekonominio sunkmečio akivaizdoje keičiasi prekybos žmonėmis „veidas“: „Šiuo metu dažniau į prostituciją parduodamos merginos iš rizikos šeimų, atsidūrusios sudėtingose gyvenimo situacijose, kai joms šiuo – krizės – laikotarpiu žūtbūt reikia pragyventi. Dažnai tai būna bedarbės vienišos mamos, turinčios priklausomybių. Jos bet kur važiuos, bet ką darys ir bet kuo pasitikės, kad tik išeitų iš nepakeliamos padėties“, – kalbėjo K.Mišinienė. Anot jos, tiek prekybą žmonėmis, tiek prostituciją palaiko poreikis ir ekonominis skurdas. „Klientui juk tas pat, ar jį aptarnauja prostitutė savo noru, ar tai prekybos žmonėmis auka. Jam tiesiog reikia paslaugos. Be to, ne vienam vyrui tik dar labiau užkaista kraujas, kai mergina priešina-

Nors policijos suvestinės rodo, kad prekybos žmonėmis mastas Lietuvoje mažėja, tačiau praktiškai nejaučiama jokių situacijos pagerėjimo ženklų. daryti, kad viskas priklausys nuo jų pačių valios, tačiau tikrovė pasirodo visiškai kitokia. „Nuvažiavus iš merginų atimami asmens dokumentai, jos uždaromos kaip paukščiai į narvelį ir liepiama darbuotis. Moterims tenka aptarnauti net 20- 30 klientų per dieną!“ – pasakojo G.Šarauskas. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Prekybos žmonėmis tyrimo skyriaus pareigūnai VL sakė, kad dažniausiai iš Lietuvos išvykstančios merginos nutuokia apie tai, kokį darbą turės dirbti.

kelių šimtų litų. Prekeiviai nėra išrankūs merginų išvaizdai, bet dažniausiai taikosi į jaunas merginas, iš asocialių, neturtingų šeimų. Taip pat dažniau verbuojamos merginos, gyvenančios kaimo vietovėse, taigi turinčios mažiau informacijos. Paprastai jos būna be išsilavinimo, nemoka užsienio kalbų. Kriminalinės policijos biuro Prekybos žmonėmis tyrimo skyriaus operatyvininkų duomenimis, į prekybos žmonėmis voratinklį dažniausiai įkliūva 18–30 metų lietuvės. Tačiau

si, verkia. Tai yra baisus, iškrypėliškas smurto pasaulis. Moteris jame palaužiama jau pirmomis dienomis. Visuomenė turi pagaliau suprasti, kad nė vienai merginai tai nėra malonumas. Kol jos duoda naudos, tol iš jų spaudžiami syvai. Ir tik tada, kai moterys lieka niekam nebetinkamos, kai be alkoholio nebegali praleisti nė dienos, psichologiškai nebepakelia tokio gyvenimo, jas tiesiog išmeta. Tai negailestinga mašina, ištisa industrija ir labai stipriai suręstas verslas“, – pabrėžė pokalbininkė.

Pasikeitė akcizinių prekių laikymo tvarka Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad nuo rugpjūčio 1 d. sugriežtinus fiziniams asmenims taikomą alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvoje tvarką gyventojai, namuose laikantys tabako gaminių ir alkoholinių gėrimų atsargas, viršijančias naujai patvirtintas leistinas normas, jas turi deklaruoti savo teritorinėje mokesčių inspekcijoje. VMI informuoja, kad, siekiant užkirsti kelią nelegaliai prekybai iš tre-

čiųjų šalių įvežamu tabaku ir alkoholiu, vienam asmeniui leidžiama laikyti 20 pakelių cigarečių (buvo leidžiamų 100 pakelių), 100 vienetų cigarilių (vietoj 400), 50 vienetų cigarų (vietoj 200), pusę kilogramo rūkomojo tabako (vietoj 1 kg), 50 litrų vyno (vietoj 100) ir 10 litrų spiritinių gėrimų (vietoj 20). Didesnį cigarečių kiekį namuose ar kitoje vietoje leidžiama laikyti tik tuo atveju, jei vieno pavadinimo cigarečių kiekis neviršys 2 pakelių (vietoj 10).

Gyventojai, kurių laikomos tabako gaminių ir alkoholio atsivežtų iš trečiųjų šalių atsargos yra didesnės nei nustatyta, raginami savanoriškai jas deklaruoti teritorinėje AVMI. Užpildę deklaracijos formą, gyventojai patvirtins, jog atsivežti gaminiai yra skirti asmeninėms reikmėms ir laikomi teisėtai. Nepranešusieji apie laikomas akcizines prekes iš trečiųjų šalių, bus traukiami teisinėn atsakomybėn.

VL inf.

Martyno Vidzbelio nuotrauka


6

2010 rugpjūčio 25 • Nr. 67 (8982) Valstiečių laikraštis

Sportas

Čempionato arenos Kayseris

„Kadir Has“ arena Pastatyta 2008 m. Vietų skaičius 7 200 Rungtynės A grupė: Angola, Argentina, Australija, Vokietija, Jordanas ir Serbija. Daugelį nustebins moderni arenos architektūra bei salės įranga. Šioje arenoje sirgalių dėmesys kryps į pasaulio reitingo viršūnėje esančios Argentinos komandos rungtynes.

Stambulas

Abdžio Ipekčio sporto rūmai Pastatyti 1986 m. Vietų skaičius 12 500 Rungtynės B grupė: Brazilija, Kroatija, Iranas, Slovėnija, Tunisas ir JAV. Tai seniausia šio pasaulio čempionato arena, menanti daugelį tarptautinių renginių, tarp jų ir 2001 m. Europos krepšinio čempionato finalą. Sporto rūmai pavadinti nužudyto žurnalisto Abdžio Ipekčio vardu.

Ankara

Pastatyta 2010 m. Vietų skaičius 11 000 Rungtynės C grupė: Kinija, Dramblio Kaulo Krantas, Graikija, Puerto Rikas, Rusija ir Turkija. Turkijos sostinės centre esančiuose Ankaros sporto rūmuose visas grupės rungtynes žais šeimininkų rinktinė.

Ismiras

2010 m. pasaulio vyrų Lietuvos rinktinei keliami kuklūs tikslai Arvydas Jockus VL žurnalistas, arvydas.jockus@valstietis.lt

Rugpjūčio 28–rugsėjo 12 dienomis Turkijoje vyksiančiame Pasaulio krepšinio čempionate Lietuvos vyrų rinktinei aukštų tikslų nekelia nei Lietuvos krepšinio vadovai, nei sirgaliai. Vyrų niekas net neprašo parvežti medalių, svarbiausia, kad nepadarytų gėdos kaip pernai Lenkijoje, kur Ramūno Butauto treniruojama rinktinė nesugebėjo patekti net į Europos čempionato ketvirtfinalį ir gauti kelialapio į dabartinį pasaulio čempionatą. Jį Lietuvos krepšinio federacija (LKF), surinkusi rėmėjų pinigus, nusipirko už pusę milijono eurų.

„Halkapinar Spor Salonu Ataturk Spor Kompleksi“ arena Pastatyta 2005 m. Vietų skaičius 10 000 Rungtynės D grupė: Kanada, Ispanija, Prancūzija, Libanas, Lietuva ir Naujoji Zelandija. Egėjo jūros pakrantėje esantis Izmiras – trečias pagal dydįTurkijos miestas. Arenoje žais mūsų šalies rinktinė ir pasaulio čempionės titulą ginanti Ispanijos komanda.

Stambulas

„Sinan Erdem Dom“ arena Pastatyta 2010 m. Vietų skaičius 15 500 Rungtynės Finalinės kovos. Pasibaigus grupės rungtynėms, visų sirgalių akys nukryps į vieną didžiausių dengtų arenų Europoje, kurioje vyks visos likusios rungtynės.

VL inf., FIBA.com nuotraukos

Niūrios prognozės

Tikslas – 2011 metai LKF prezidentas Vladas Garastas neslepia, kad svarbiausia šios rinktinės užduotis – gerai pasirengti kitų metų Europos čempionatui, vyksiančiam Lietuvoje. „Šiemet yra tarsi pereinamasis laikotarpis, tačiau tai, aišku, nereiškia, kad nereikia siekti pergalių. Mūsų grupė nėra itin stipri, į geriausiųjų ketvertą turime patekti. O toliau jau matysime, atkrintamosiose varžybose visaip nutinka ir pačioms geriausioms komandoms, pavyzdžių yra daug. Kitais metais Lietuvoje mūsų rinktinei reikia patekti į geriausių komandų ketvertą, o vėliau – į Londono olimpines žaidynes“, – tolesnę nei šių metų ateities perspektyvą linkęs pabrėžti V.Garastas. Pasitraukusį R.Butautą pakeitęs Kęstutis Kemzūra savo dispozicijoje neturi ryškių krepšinio žvaigždžių Rimanto Kaukėno, Darjušo ir Kšyš-

atiduoti visas jėgas, tačiau nedrįsta spėlioti, kaip rinktinei seksis. Rimas Kurtinaitis, buvęs R.Butauto komandos trenerių štabo narys, dabar treniruojantis Rygos VEF klubą, kalbėdamas apie rinktinės galimybes taip pat neapsiėjo be palyginimų su praėjusių metų fiasko Lenkijoje. „Jei pasaulio čempionate laimėsime pirmas ir antras rungtynes, išvengsime to, kas buvo Lenkijoje, kai psichologiškai pakrikome po pralaimėjimo Turkijai, nors manėme, kad turime laimėti. Labai daug priklausys nuo psichologinio klimato, jei trenerių štabas sugebės užvesti komandą, suteiks jai pasitikėjimo savo jėgomis, tada bus gerai. Jei nesugebės, bus sunku“, – svarstė R.Kurtinaitis.

Tomo Tumalovičiaus nuotrauka

tofo Lavrinovičių (nusprendusių pailsėti), Dariaus Songailos, Šarūno Jasikevičiaus, Ramūno Šiškausko (regis, galutinai atsisveikinusių su rinktine) ir Marijono Petravičiaus (negalėjusio atvykti dėl traumos). Iš senosios gvardijos likę tik Robertas Javtokas ir Simas Jasaitis. Kitus žaidėjus, net dabartinį lyderį Liną Kleizą, galima laikyti jaunąja rinktinės karta – tai daugiausia 1985– 1986 metų gimimo krepšininkai. Tad L.Kleiza pataria realiai žvelgti į šios jaunos komandos galimybes. Anot jo, sėkmė priklausys nuo to, kaip kurią dieną kuriam žaidėjui seksis. „Turnyras Turkijoje bus nelengvas, bet tai bus ir puikus pasirengimas 2011-iesiems, kai Europos pirmenybės vyks Lietuvoje“, – apie kitus metus mąsto ir L.Kleiza.

Sieks reabilituotis Realiai jaunos komandos galimybes vertinantis rinktinės kapitonas Robertas Javtokas dėkingas šalies Krepšinio federacijai, kad ši nekelia tikslo viską laimėti, tačiau prisipažįsta, jog pats visada siekia tik maksimalių tikslų: „Esu įsitikinęs, kad kiekvienas turės savų motyvų. Manau, kad tie, kurie žaidėme pernai Lenkijoje, turėsime daugiau motyvacijos šiais metais įrodyti, jog tikrai nesame tokie blogi, kaip atrodėme.“ Apie tai, kad kiekvienas krepšininkas, pernai žaidęs Lenkijoje, dabar yra apimtas didžiulio noro reabilituotis, išsidavė ir L.Kleiza: „Tokia jau ta žmogaus prigimtis – po nesėkmės būtinai norisi vėl pakilti, laimėti.“ Puolėjas taip pat žada kovoti,

Lietuva pasaulio čempionate nepateks į geriausiųjų aštuntuką ir tenkinsis 9-ąja pozicija. Tokį ne itin sėkmingą finišą atjaunėjusiai, pasikeitusiai ir pergalių trokštančiai mūsų rinktinei prognozuoja ir šalies lažybų bendrovės. Lažybų tarpininkai neabejoja tik Lietuvos rinktinės pranašumu pirmose čempionato rungtynėse prieš vieną ryškiausių turnyro autsaiderių Naujosios Zelandijos komandą. Vėliau grupėje su Kanada, Libanu, Prancūzija ir Ispanija kovosiantiems lietuviams prognozuojamos problemos bei pralaimėjimai. Kaip žinoma, į kitą varžybų etapą pateks po keturias geriausias keturių pogrupių komandas. Geriausiai lažybininkai vertina amerikiečių galimybes. Antra vieta užtikrintai žadama ispanams, o dėl trečios pozicijos turėtų kovoti argentiniečiai ir graikai. Per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją mūsiškiai pasaulio čempionatuose žaidė tik du kartus. 1998-aisiais Graikijoje ir 2006 metais Japonijoje užėmė 7 vietą.

Varžybų tvarkaraštis Rugpjūčio 28 d. 16.00 Graikija–Kinija 16.00 Naujoji Zelandija–Lietuva 16.30 Australija–Jordanija 16.30 Tunisas–Slovėnija 18.30 Rusija–Puerto Rikas 18.30 Kanada–Libanas 19.00 Angola–Serbija 19.00 JAV–Kroatija 21.00 Dramblio Kaulo Krantas– Turkija 21.00 Prancūzija–Ispanija 21.30 Vokietija–Argentina 21.30 Iranas–Brazilija

Rugpjūčio 30 d. 16.30 Jordanija–Serbija 16.30 Slovėnija–Kroatija 19.00 Tunisas–Iranas 19.00 Australija–Vokietija 21.00 JAV–Brazilija 21.00 Angola–Argentina

Rugpjūčio 29 d.

Rugpjūčio 31 d. 16.00 Rusija–Dramblio Kaulo Krantas 16.00 Naujoji Zelandija–Libanas 18.30 Puerto Rikas–Kinija 18.30 Prancūzija–Kanada 21.00 Graikija–Turkija 21.00 Ispanija–Lietuva

16.00 Kinija– Dramblio Kaulo Krantas 16.00 Lietuva–Kanada 16.30 Jordanija–Angola 16.30 Slovėnija–JAV 18.30 Puerto Rikas–Graikija 18.30 Libanas–Prancūzija 19. 00 Serbija–Vokietija 19.00 Kroatija–Iranas 21.00 Turkija–Rusija 21.00 Ispanija–Naujoji Zelandija 21.30 Argentina–Australija 21.30 Brazilija–Tunisas

Rugsėjo 1 d. 16.00 Kinija–Rusija 16.00 Kanada–Naujoji Zelandija 16.30 Serbija–Australija 16.30 Kroatija–Tunisas 18.30 Dramblio Kaulo Krantas– Graikija 18.30 Libanas–Ispanija 19.00 Vokietija–Angola 19.00 Iranas–JAV 21.00 Turkija–Puerto Rikas 21.00 Lietuva–Prancūzija 21.30 Argentina–Jordanija 21.30 Brazilija–Slovėnija

Rugsėjo 2 d. 16.00 Puerto Rikas– Dramblio Kaulo Krantas 16.00 Ispanija–Kanada 16.30 Angola–Australija 16.30 JAV–Tunisas 18.30 Graikija–Rusija 18.30 Libanas–Lietuva 19.00 Argentina–Serbija 19.00 Slovėnija–Iranas 21.00 Turkija–Kinija 21.00 Naujoji Zelandija–Prancūzija 21.30 Jordanija–Vokietija 21.30 Brazilija–Kroatija Rugsėjo 4 d. Aštuntfinalis A1–B4 Aštuntfinalis D2–C3 Rugsėjo 5 d. Aštuntfinalis C1–D4 Aštuntfinalis B2–A3 Rugsėjo 6 d. Aštuntfinalis B1–A4 Aštuntfinalis C2–D3 Rugsėjo 7 d. Aštuntfinalis D1–FC4 Aštuntfinalis A2–B3

Rugsėjo 8 d. Ketvirtfinalis A1/B4–D2/C3 69 Ketvirtfinalis C1/D4–B2/A3 70 Rugsėjo 9 d. Ketvirtfinalis B1/A4–C2/D3 71 Ketvirtfinalis D1/C4–A2/B3 72 Rugsėjo 10 d. Dėl 5–8 vietų A1/B4/D2/C3–C1/D4/B2/A3 Dėl 5–8 vietų B1/A4/C2/D3–D1/C4/A2/B3 Rugsėjo 11 d. Dėl 7 vietos Pusfinalis A1/B4/D2/C3–C1/D4/B2/A3 Pusfinalis B1/A4/C2/D3–D1/C4/A2/B3 Rugsėjo 12 d. Dėl 5 vietos Dėl 3 vietos Dėl 1 vietos


2010 rugpjūčio 25 • Nr. 67 (8982) Valstiečių laikraštis

Sportas

7

krepšinio čempionatas A grupė

C grupė

Komanda

1

2

3

4

5

6

Taškai

Vieta

Komanda

Angola

Kinija

Argentina

Dramblio Kaulo Krantas

Australija

Graikija

Vokietija

Puerto Rikas

Jordanija

Rusija

Serbija

Turkija

B grupė

D grupė

Komanda

1

2

3

4

5

6

Taškai

Vieta

Komanda

Brazilija

Kanada

Kroatija

Ispanija

Iranas

Prancūzija

Slovėnija

Libanas

Tunisas

Lietuva

JAV

Naujoji Zelandija

1

2

3

4

5

6

Taškai

Vieta

1

2

3

4

5

6

Taškai

Vieta

Aštuntfinalis A1

Ketvirtfinalis

B4

D2

Pusfinalis

C3

C1 D4

B2 A3

B1 A4

Finalas

Ketvirtfinalis C2 D3

Pusfinalis

D1 C4

A2 B3

Pusfinalis dėl 5–8 vietų

Dėl 7 vietos

Dėl 5 vietos

Dėl 3 vietos


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Tėviškės šviesa

Ūkininkų žinios

Žaliosios energijos gamyba – Lietuviškos mokyklos Vilniaus tarp prievolės ir galimybių krašte nebus skriaudžiamos

Biodujų jėgaines statyti skatinami gyvulininkystės ūkių savininkai norėtų investuoti, tačiau juos stabdo daugybė kliūčių, pasitaikančių žaliosios energijos gamybos kelyje.

„Valstiečių laikraščio“ redakcijoje lankėsi ŠMM Regioninių mokyklų skyriaus vedėjas Jonas Vasiliauskas, vienas lietuviškų mokyklų Vilniaus krašte kūrėjų ir puoselėtojų. Jis mielai atsakė į VL žurnalisto Bernardo Šaknio klausimus.

Vida Tavorienė VL žurnalistė

9 psl.

Valdininkų mokesčių kilpa Aplinkos ministerijos patvirtintame nutarime numatoma apkrauti žemdirbius mokesčiais už požeminio vandens tyrimus.

15 psl.

Mokytojai nukentėjo sovietų okupacijos metais Kretingos Petrė Mažeikienė pasiūlė temą: papasakoti apie mokytojus, kurie sovietų okupacijos metais buvo išvaryti iš mokyklos bei persekiojami ir kuriems buvo trukdoma dirbti pedagogais. Tiesa, jų netrėmė į Sibirą, nesodino į kalėjimus, bet prievartos būdu uždrausdavoturėti sąsajų su vaikų ir jaunimo ugdymu. Ji pati tai patyrė. P.Mažeikienė kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą prašydama suteikti jai nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinį statusą.

Saulius Tvirbutas VL žurnalistas

Bernardas Šaknys VL žurnalistas

9 psl.

17 psl. Pasaulis

Priversti pirkti aklai Siekiantieji įsigyti valstybinės žemės, piktinasi netobula jos pardavimo tvarka.

Kremlius parinko sričiai naują vadovą

Vida Tavorienė VL žurnalistė

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pirmadienį pateikė Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities Dūmai tvirtinti naujo regiono gubernatoriaus Nikolajaus Cukanovo kandidatūrą.

11 psl.

Dr. Manvydas Vitkūnas

8 psl.


Valstiečių laikraštis 2010 08 25