Page 1

2013 m. vasario 2 d., šeštadienis • Nr. 9 (9234) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Pietų stalas po pusės amžiaus tikrai pasikeis, tačiau mokslininkai nemano, kad ateityje žmonės maitinsis pastomis ir piliulėmis. Tikėtina, kad didžkukuliai bus gaminami tokios pat formos, tačiau jeigu norėsime, mokslininkai nesunkiai juos „sugrūs“ ir į pastos tūbeles.

Šunų kinkinių sportas mūsų šalyje dar tik žengia pirmuosius žingsnius ir dažnam lietuviui atrodo labai egzotiškai, tačiau, Lietuvos šunų kinkinių federacijos prezidento Arnoldo Akelaičio teigimu, atsiranda vis daugiau juo susižavinčių.

Apie tai – 6 p. 

Apie tai – 20 p. 

Paramos kooperacijai naudą vėjai gaudo Europinę paramą užsitikrinusių trijų žemės ūkio kooperatyvų užmojai Panevėžio pramonės parke statyti žemės ūkio produkcijos perdirbimo gamyklas kol kas tik deklaruojami.

Šiandien skaitykite:

Vida Tavorienė VL žurnalistė

Pernai Panevėžio valdžia pakiliu tonu aiškino, kiek dėjo pastangų investuotojams į laisvąją ekonominę zoną pritraukti, ir skaičiavo naujas darbo vietas. Dabar valdininkai svarsto, kad sutartis gali būti nutraukta, jei aukštos pridėtinės vertės produkciją gaminti žadėjusių kooperatyvų planai ir toliau nejudės iš vietos.

Pažadėjo daug darbo vietų 2011 m. pabaigoje ir praėjusiųjų pradžioje Panevėžio miesto savivaldybė pasirašė investicijų ir žemės nuomos sutartis su Liežio kooperatinės bendrovės pirmininku Ignu Grudzinsku, žemės ūkio kooperatyvo „Loknesa“ pirmininku Valdu Ražansku ir žemės ūkio kooperatyvo „Derugiai“ pirmininku Arūnu Griškėnu. Liežio kooperatinė bendrovė, išsinuomojusi daugiau kaip 2 ha sklypą, ketino statyti pieno perdirbimo ir rinkodaros cechą. Bendrovė žadėjo investuoti apie 20 mln. Lt ir sukurti 50 naujų darbo vietų. Projekte buvo numatyta per parą perdirbti iki 50 tonų žaliavinio pieno, o rinkai per metus pateikti iki 500 tonų koncentruotų lieso pieno baltymų ir pagaminti iki 1,8 tūkst. tonų grietinėlės.

Autorės nuotrauka

• O.Ditkovskio ir N.Malūnavičiūtės ilgą laiką tarsi niekas nesiejo: Neda – profesionali fleitininkė ir dainininkė, paviliota džiazo, Olegas – bardas, autorinės dainos atlikėjas. Tačiau dabar jiedu vis dažniau koncertuoja kaip duetas.

ŠEŠTADIENIS, 11 p.  • Būdami prie tekančio vandens žmonės greičiau nusiramina, pamiršta rūpesčius, pailsi. Todėl projektuojantys aplinką dažnai siūlo nepagailėti lėšų ir savo sklype įsirengti vandens telkinį.

SODYBA, 7 p. 

• Svajojančiųjų įsikurti nuosavame name buvo ir bus. Tik kol vieni Nukelta į 2 p.  metų metus eina užsibrėžto tikslo link, kiti įkurtuves švenčia praėjus pusmečiui ar dar greičiau. SODYBA, 7 p. 

Dėl didesnių baudų kalti pagyrūnai

• Manoma, kad Lietuvoje šlapimo nelaiko apie 300 tūkst. moterų.

SVEIKATA, 23 p. 

Trečiadienį VL su priedais:

Gediminas Stanišauskas VL žurnalistas

Rudenį internete neteisėtais lašišų laimikiais puikavęsi žvejai pasirašė sau nuosprendį. Baudos už

žuvų ištekliams padarytą žalą jau padidintos 10 kartų. Tačiau artėjant pavasariui apie 170 tūkst. žvejų mėgėjų armija turėtų žinoti ir kitą svarbią informaciją, padėsiančią išvengti nemalonumų.

Ministras ištesėjo pažadą Šią savaitę aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ištesėjo duotą pažadą ir atskiru įsakymu nuo kelių iki dešimt kartų padidino bazinius

Petro Malūko nuotrauka

įkainius už žuvų ištekliams padarytą žalą. Anksčiau buvo nustatytos dešimt kartų didesnės baudos ir brakonieriaujantiems medžiotojams. Nukelta į 3 p. 

Ūkininkų žinios Moters pasaulis


2

2013 m. vasario 2 d. • Nr. 9 (9234) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Paramos kooperacijai naudą vėjai gaudo

Eina lengviausiu keliu Aloyzas Grygalis, Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vai­siai ir uo­ gos“ prezidentas

Tų kooperatyvų pavadinimai girdėti, bet nežinome, ką jie veikia. Žemės ūkio kooperatyvų veikloje turėtų dalyvauti tikri žemdirbiai, kurie augina vaisius, daržoves, javus, gyvulius ir kt. Ir parama turėtų būti skiriama tik tokiems kooperatyvams. Žinoma, lengviausias kelias – gauti paramą, atsivežti iš kažkur produkciją ir ją perdirbti. Kai remiami tie, kurie mažai ką bendro turi su žemės ūkiu, abejotina ir jų sėkmė.

Stebina paramos dalijimas Vidos Tavorienės nuotrauka

 Atkelta iš 1 p. Tuometinis Liežio kooperatinės bendrovės pirmininkas Ignas Gru­ dzinskas sakė, kad produkcija bus skirta Vakarų rinkoms. Žemės ūkio kooperatyvas „Lok­ nesa“ 3 ha plote planavo statyti dar­ žovių perdirbimo įmonę ir sukurti 60 naujų darbo vietų. Investicijoms numatyta 26,5 mln. Lt. Dar vie­ ną gamybos įmonę ketino steig­ ti žemės ūkio kooperatyvas „De­ rugiai“, Panevėžio pramonės parke išsinuomojęs 2,7 ha sklypą. Į vaisių surinkimo, apdorojimo ir perdirbi­ mo cechą žadėta investuoti bemaž 24 mln. Lt ir įdarbinti 66 žmones. Ir „Loknesa“, ir „Derugiai“ ketino gaminti naują produktą – džiovin­ tas daržoves ir džiovintus vaisius. Abu kooperatyvai planavo per me­ tus pagaminti po maždaug 300 tonų produkcijos.

Nesumokėjo mokesčio Minėti kooperatyvai Panevėžio pramonės parke jau turėjo iš peties darbuotis – gamybos pastatų staty­ bas planuota pradėti 2012-ųjų pa­ vasarį, o šiemet vasarą ketinta jau gaminti produkciją. Tačiau, pa­ sak Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovų, iki šiol in­ vesticiniai projektai nepajudėjo iš vietos. „Tie trys investuotojai Regis­ trų centre įregistravo sklypų nuo­ mos sutartis, ir daugiau jokių veiks­ mų nėra. Nė vienas kooperatyvas nesikreipė dėl projektavimo sąly­ gų sąvado išdavimo“, – „Valstiečių laik­raščiui“ sakė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Eko­ nomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjas Antanas Stoka. Anot jo, judinti investuotojus gali tekti pa­ čiai savivaldybei. Iki lapkričio 15 d. sklypus išsinuomoję kooperatyvai turėjo sumokėti žemės nuomos mo­ kestį – kiekvienas po 7–10 tūkst. Lt, tačiau jo dar nesumokėjo. „Dėl vėlavimo sumokėti žemės nuomos mokestį galime svarstyti

apie sutarties pažeidimą ir nutraukti ją. Nuo sutarties pasirašymo datos per 20 mėnesių investuotojai turi pastatyti cechus. Metai jau praėjo, tad nerealu, kad per likusį laiką su­ spės pastatyti“, – teigė A.Stoka. Panevėžio miesto savivaldy­ bės administracijos skyriaus vedė­ jas svarstė, kad galbūt investuoto­ jams koją pakišo pokyčiai rinkose. „Gal jų norai buvo geri, nes pateik­ ti tvarkingi dokumentai. Dabar vis­ kas greitai keičiasi. Pieno perdirbi­ mo cechą statyti žadėjusi bendrovė sakė, kad pieno atsiveš iš Latvijos, tačiau šios šalies pieno rinkoje at­ sirado stip­rus žaidėjas“, – tokį pa­ siteisinimą iš investuotojų girdėjo A.Stoka.

ramos gavėjų sąrašuose. Girdėta, kad jie nori investuoti Panevėžy­ je, tačiau nieko daugiau. Jų atsto­ vai nesilanko kooperacijai skirtuose ar kitokiuose žemdirbių savivaldos renginiuose, neteikia siūlymų. Mes nežinome, kas jų nariai“, – „Vals­ tiečių laikraščiui“ sakė Žemės ūkio rūmų Kooperacijos ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Gytis Viršilas.

Šykšti informacijos Panevėžio pramonės parko in­ vestuotojai užsitikrino europinę pa­ ramą, kuri skirta Lietuvoje menkai išplėtotai žemdirbių ir žemės ūkio produkcijos perdirbėjų kooperaci­ jai skatinti. Tad įdomu, kokią veiklą

ratinės bendrovės vadovu Rolan­ du Gabaliu. Jis, kaip ir prieš metus kalbintas buvęs šios bendrovės pir­ mininkas I.Grudzinskas, šykštėjo informacijos apie bendrovės veiklą ir jos narius. „Dėl konkurencijos pieno rinkoje nenorime reklamuo­ tis. Projektas bus įgyvendinamas, dabar vyksta projektavimas, vasarą planuojame pradėti darbus“, – sakė Liežio kooperatinės bendrovės pir­ mininkas.

Projektai sukėlė abejonių Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Ciron­ kienė, Kaimo plėtros programos lė­ šomis remiamų projektų atrankos

Panevėžio pramonės parko investuotojai užsitikrino europinę paramą, kuri skirta Lietuvoje menkai išplėtotai žemdirbių ir žemės ūkio produkcijos perdirbėjų kooperacijai skatinti. Tad įdomu, kokią veiklą vykdo dideles investicijas suplanavę kooperatyvai, kokius žemdirbius jie vienija? Žemdirbiams nepažįstami Visiems trims investuotojams yra skirta ES ir nacionalinio biu­ džeto parama. Liežio kooperatinės bendrovės ir kooperatyvų „Lokne­ sa“ bei „Derugiai“ investiciniams projektams įgyvendinti iš Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės di­ dinimas“ atseikėta po maždaug vie­ nodą 9,6 mln. Lt sumą – iš viso apie 29 mln. Lt. Norėdami pretenduoti į europi­ nę paramą kooperatyvai turi būti žemės ūkio ministro įsakymu pri­ pažinti žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis arba kooperatyvais. Tokį pripažinimą gavę ir nemen­ ką paramą užsitikrinę minėti koo­ peratyvai beveik nežinomi žemdir­ bių bendruomenei ir jų savivaldos atstovams. „Liežio kooperatinė bendrovė, „Loknesa“ ir „Derugiai“ yra tik pa­

vykdo dideles investicijas suplana­ vę kooperatyvai, kokius žemdirbius jie vienija? Lietuvos įmonių kataloguose skelbiama, kad Liežio kooperatinė bendrovė įregistruota 2010 m. ba­ landžio mėnesį. Jos buveinė nuro­ dyta Molėtų rajono Alantos mies­ telyje. Kooperatyvai „Loknesa“ ir „Derugiai“ įregistruoti tą pačią die­ ną – 2011-ųjų kovo 25 d. „Lokne­ sos“ buveinė nurodyta Panevėžio mieste, o „Derugių“ – Anykščių ra­ jono Rubikių kaime. 2011 m. spa­ lį prie šių įmonių buvo nurodytas tas pats telefonas. Juo atsiliepusi moteris tarstelėjo, kad čia esą bu­ halterija ir minėtų kooperatyvų jau neaptarnauja. Panevėžio miesto savivaldybės darbuotojai informavo, kad ir jiems kyla sunkumų susisiekti su inves­ tuotojais, nes keitėsi ir vadovai, ir telefonai. „Valstiečių laikraščiui“ pavy­ ko susisiekti tik su Liežio koope­

komiteto narė, nepritarė, kad ko­ operatyvų „Derugiai“ ir „Lokne­ sa“ projektams būtų skirtas finan­ savimas. „Šie projektai man sukėlė abejonių. Visų pirma dar prieš po­ sėdį bandžiau išsiaiškinti, ką vei­ kia tie kooperatyvai, kas jų nariai, tačiau apie juos niekas nieko neži­ nojo“, – „Valstiečių laik­raščiui“ sakė daržininkus vienijančios asociaci­ jos vadovė. Be to, paramos prašančių koope­ ratyvų planai Z.Cironkienei pasiro­ dė nerealūs. „Kiti komiteto nariai palaikė juos, motyvuodami tuo, kad tai – novatoriški projektai. Sutinku, kad džiovinti vaisius ir daržoves yra gera idėja. Taip padidėtų daržovių ir vaisių poreikis perdirbti. Tačiau dėl aukštų dabartinių energijos kainų tokios gamybos sąnaudos būtų labai didelės“, – abejones apie projektus išsakė Z.Cironkienė. Pasak jos, daržininkai apgailes­ tauja, kad pavieniai augintojai ne­ galėjo pasinaudoti priemonės „Že­

Jonas Vilionis, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas

Apie Liežio kooperatinę bendrovę mes, pienininkai, nieko nežinome. Suprantama, kai parama pasinaudoja žinomi veikiantys pieno gamintojų kooperatyvai. Tačiau keista, kad nauja įmonė, kurios pieno perdirbimo apimtys nėra didelės, gauna nemenką sumą. Kas žino, kam dabar parama dalijama. Dabar įsiterpti į pieno produktų rinką būtų nelengva. O jei ketinama eksportuoti, tai reikalingi dideli produkcijos kiekiai. Perdirbti 50 tonų per dieną – mažas kiekis.

mės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ para­ ma. Ji buvo skirta įmonėms, o pri­ oritetas suteiktas kooperatyvams. Finansavimą galėjo gauti ir naujai įsteigti, jokios veiklos nevykdantys kooperatyvai.

Kas sutramdys fiktyviuosius? Žemdirbiai dažnai išsako dvejo­ nes, ar pagrįstai steigiami koopera­ tyvai pripažįstami žemės ūkio koo­ peratyvais, kurie gali gauti europinę paramą ir valstybės lengvatas. Ar to verti visi vos 5 (reikalaujamas mini­ malus skaičius) narius turintys koo­ peratyvai? Štai iš 2011 m. pripažin­ tų 45 kooperatyvų beveik trečdalis teturėjo 5 narius. „Daug metų kalbame, kad reikia tobulinti kooperatyvų pripažinimo taisykles, nes pagal dabartines sun­ ku atskirti tikruosius žemdirbių ko­ operatyvus nuo fiktyviųjų. Kriterijai gana formalūs – jie neatspindi ti­ krosios kooperatyvų veiklos“, – tei­ gė G.Viršilas.


2013 m. vasario 2 d. • Nr. 9 (9234) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

3

Dėl didesnių baudų kalti pagyrūnai  Atkelta iš 1 p. Daugiausia, dešimt kartų, padi­ dėjo įkainiai už itin vertingas žu­ vis – lašišas ir šlakius. Skaičiuojant žalą už tokią neteisėtai sugautą žuvį, ji bus įkainota nebe 200 Lt, kaip iki šiol, o 2 000 Lt. „Galima sakyti, kad šie baziniai įkainiai už neteisėtai sugautus šla­ kius ir lašišas padidėjo iš viso 100 kartų, nes 2009 m. įkainiai už žuvų ištekliams padarytą žalą jau buvo padidinti 10 kartų, o dabar – dar 10 kartų“, – pabrėžė Aplinkos mi­ nisterijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas. Žalos įkainiai už neteisėtai su­ gautą aštriašnipį eršketą, šamą, un­ gurį ar skersnukį padidinti penkis kartus (iki 1 000 Lt). Penkis kar­ tus brangiau (iki 500 Lt) įkainotas ir neteisėtai sugautas kiršlys, lyde­ ka, margasis upėtakis, salatis, sykas, sterkas, ūsorius ir vėgėlė. Įkainis už tokias žuvis padidintas nuo 100 Lt iki 500 litų. Už neteisėtai sugau­ tą baltąjį amūrą, karpį, karšį, lyną, menkę, otą, plačiakaktį, šapalą ar žiobrį jau teks susimokėti ne 40 Lt, o 200 Lt už kiekvieną žuvį. Už mažiau neteisėtai sugautų menkių ar stintų kilogramą reikės atlyginti nebe 20 Lt, o 50 Lt žalą, už plekšnių kilogramą – nebe 5 Lt, o 20 Lt.

Ieškiniai reikš bankrotą V.Graičiūnas pabrėžė ir kitą svarbų dalyką. Jeigu žvejai mėgėjai neteisėtai sugaus žuvis ichtiologi­ niame draustinyje ar gamtos rezer­ vate, žalos dydis bus dauginamas iš trijų. „Vadinasi, už kiekvieną Mini­ jos upėje, Jūros ar Šventosios upėse (ichtiologinio draustinio teritorijo­ je) neteisėtai sugautą šlakį ar lašišą teks atlyginti po 6 000 Lt žalą“, – pasakojo V.Graičiūnas. Žvejas, neteisėtai sugavęs 10 kar­ šių Minijoje ar Kuršių mariose tarp Atmatos ir Skirvytės upių mažesniu kaip vieno kilometro atstumu nuo kranto, turės irgi atlyginti 6 000 Lt žalą (po 600 Lt už kiekvieną kar­ šį). „Tai žiauru, bet būtina siekiant kovoti su brakonieriais“, – sakė V.Graičiūnas. Kita vertus, pasak V.Graičiūno, negalima perlenkti lazdos. „Pavyz­ džiui, versline žvejyba užsiimančiai

Lietuvoje leidimus mėgėjiškai žvejybai 2012 m. turėjo apie 140 tūkst. gyventojų, bet iš tikrųjų žūklautojų yra daugiau.

Petro Malūko nuoraukos

įmonei, jei ji nusižengs taisyklėms, 60–80 tūkst. Lt ieškinys reikš ne­ išvengiamą bankrotą“, – kalbėjo V.Graičiūnas. Tačiau bazinius žalos įkainius privertė didinti ne neatsakingi vers­ lininkai, o žvejai mėgėjai. „Rudenį nemažai žvejų interneto portaluo­ se gyrėsi sugautomis lašišomis ir šlakiais, nors, kaip paaiškėjo, dalis jų neturėjo meškeriotojo kortelių, gaudė po kelias lašišas“, – pasakojo V.Graičiūnas.

Sprendimas didinti bazinius įkainius už žuvų ištekliams padarytą žalą priimtas dar ir todėl, kad valstybė skiria nemažai lėšų vidaus vandens telkinių įžuvinimo darbams. Dešimtadalis žvejų neturi leidimų Statistiniais duomenimis, Lie­ tuvoje leidimus mėgėjiškai žvejy­ bai 2012 m. turėjo apie 140 tūkst. gyventojų, bet iš tikrųjų žūklautojų yra daugiau. „Tenka apgailestauti, kad maž­ daug 30 tūkst. žvejų nenusiperka leidimų (meškeriotojo kortelių), nors juos įsigyti galima internetu arba „Perlo“ terminaluose“, – sakė Aplinkos ministerijos Gamtos ištek­ lių skyriaus vedėjas V.Graičiūnas. Žvejojant be šių leidimų gresia ne tik bauda, bet ir žūklės priemo­ nių konfiskavimas. Paklaustas, kaip

Ar jus šiais metais parklupdė gripas? Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt. Taip, tačiau dabar esu sveikas. Taip, sergu šiuo metu. Ne, bet pirmuosius simptomus jaučiu. Ne, jaučiuosi sveikas.

Pilnatis. Saulė teka 8.09, leidžiasi 16.57.

Šiandien

aplinkosaugos pareigūnai apskai­ čiuoja, kiek žvejų mėgėjų neturi lei­ dimų, V.Graičiūnas pabrėžė, kad at­ sižvelgiama į inspektorių surinktą statistiką. Per įvairius reidus ir pa­ tikrinimus paaiškėja, kad leidimų žvejybai paprastai neturi 5–10 proc. žvejų mėgėjų. Nuo 2012 m. kovo mėnesio leidi­ mai mėgėjiškai žūklei (meškeriotojo kortelė) pabrango penkis kartus – nuo 11 iki 50 Lt. „Turint galvoje, kad lei­ dimas suteikiamas žvejoti visus metus,

Rytoj

14 proc. 8 proc. 14 proc. 64 proc.

Poryt

Dieną: -2 +2°

Dieną: 0 -5°

Dieną: -2 -6°

Naktį: -3 -8°

Naktį: -3 -8°

Naktį: 0 -1°

Šiandien vietomis galimas rūkas, silpna lijundra. Pūs vidutinio stiprumo pietų, piet­ ryčių vėjas. Naktį šals iki 3–8 laipsnių, bus slidu. Vėjas keis kryptį iš pietryčių, rytų į šiaurės rytų, šiaurės, 4–9 m/s. Bus tarp 2 laipsnių šalčio ir 2 šilumos. Ryt naktį pūs vos juntamas šiaurės, šiaurės vakarų kryptis vėjas, dieną jis sustiprės iki 4–9 m/s. Naktį numatomas 3–8, dieną 0–5 laipsnių šaltis. Kelius dengs plikledis. orai.lt, VL inf.

kaina tikrai nėra didelė“, – įsitikinęs V.Graičiūnas. Leidimo žvejoti visuose valsty­ biniuose vandens telkiniuose (iš­ nuomotuose ar neišnuomotuose) bei privačiuose ežeruose ir upėse nereikia neįgaliesiems ir nepilna­ mečiams. Žvejoti nemokamai gali ir visi pensininkai, mat iki 2012 m. gruodžio šia teise galėjo pasinaudo­ ti tik vyresni nei 62 m. pensininkai.

Bausmė per jautriausią vietą Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio rajono skyriaus atstovas Sigitas Šimkevičius tiki­ no, kad, sugriežtinus atsakomybę už neteisėtai sugautas žuvis, bus dau­ giau tvarkos. „Greitai brakonieriams praeis no­ ras neteisėtai gaudyti žuvis, o pagavęs per mažą žuvį, vadovaujantis reikala­ vimais, privalėsi ją paleisti, priešingu atveju grės tikrai didelės baudos“, – sakė S.Šimkevičius. Jis neabejoja, kad griežtesnės bausmės būtinos, nes, jo žodžiais tariant, žmogus susipras tik tada, kai kentės jo kišenė. Sprendimas didinti bazinius įkainius už žuvų ištekliams padarytą žalą priimtas dar ir todėl, kad vals­ tybė skiria nemažai lėšų vidaus van­ dens telkinių įžuvinimo darbams. „Vien iš žvejų mėgėjų surinktų mokesčių už meškeriotojo korteles pernai surinkome apie 2,4 mln. Lt, o šiemet tikimės gauti apie 4 mln. Lt. Iš šių lėšų apie 1 mln. Lt bus skir­ ta žuvų ištekliams atkurti“, – tikino V.Graičiūnas.

Išleidžiami milijonai Vytautas Grušauskas, Žuvininkys­ tės tarnybos prie Žemės ūkio mi­ nisterijos direktorius

Mūsų tarnyba atkuria žuvų ištek­ lius ir vidaus vandens telkiniuose. Vadovaudamiesi įvairiomis pro­ gramomis, tam kasmet išleidžia­ me apie 4 mln. Lt. Ištekliams at­ kurti turime 8 inkubatorius. Juose galime gauti apie 300 mln. ikrų. Remiamės mokslininkų rekomen­ dacijomis, tačiau dėl darbų apim­ ties ir turimų išteklių atkuriame tik apie 20 proc. to, ką rekomenduo­ ja mokslininkai. Be to, poskyriuo­ se inkubuojame ir atkuriame lašišų bei šlakių populiacijas, ši programa įgyvendinama jau 12 metų. Šiemet į vidaus vandenis lašišų ir šlakių įlei­ sime gerokai daugiau, palyginti su praėjusiais metais. Į ežerus ir upes bus išleista apie 200 000 pusmetį augintų šlakių ir apie 400 000 la­ šišų. Be to, į valstybinius telkinius įleidžiame sykų, seliavų, vėgėlių, ungurių, šamų, plačiakakčių ir kitų žuvų. Trečius metus vykdome un­ gurių atkūrimo programą ir į Lietu­ vos ežerus bei upes įleidome apie 400 000 paaugintų unguriukų. Antri metai vykdoma ir eršketų atkūrimo programa, todėl žvejų mėgėjų pra­ šome, kad jie, pagavę eršketą, bent nufotografuotų jį ir atsiųstų mums tas nuotraukas. Taip mes žinosi­ me, kur jie migruoja, kokius van­ dens kelius pasirenka. Gaila, kad dėl žmonių barbarizmo prieš dau­ gelį metų šios žuvys Baltijos jūroje išnyko. Dabar tikimės, kad, didėjant žvejų sąmoningumui, pavyks atkur­ ti tai, ką esame praradę.

Į vandens telkinius bus įleista sprindžio dydžio lydekaičių, šamu­ kų ir kitų žuvų. Aplinkosaugininkai taip pat pastebi, kad žvejai mėgė­ jai tampa vis sąmoningesni. Jie vis dažniau paleidžia sugautas žuvis ir sutvarko aplinką, kurioje žvejojo, – nepalieka šiukšlių.

Teigiama, kad vidaus vandens telkiniuose žvejai mėgėjai kasmet sugauna apie 1 500 tonų žuvų, bet šie duomenys nėra tikslūs. Beje, 2012 m. buvo išduota 7 612 meš­ keriotojo kortelių lašišoms ir šla­ kiams sužvejoti. Tik 1 472 žvejai pateikė ataskaitas, iš kurių matyti, kad jie sugavo 174 lašišas.

Už 6 lydekas bus 3 000 Lt ieškinys Praėjusį savaitgalį aplinkosaugi­ ninkai šalyje surengė visuotinį reidą, per kurį tikrino, ar žvejai yra įsigiję meškeriotojo korteles, ar turi spe­ cialius smaigus, kurie žvejojant ant ledo jau yra privalomi. Reide dalyvavo 176 aplinko­ saugos pareigūnai ir 96 neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, ku­ rie dirbo prie 513 vandens telkinių. Iš viso patikrinta apie 4 tūkst. žve­ jų mėgėjų (net 1 752 – Klaipėdos regio­ne), ir tik apie 5 proc. iš jų ne­ buvo įsigiję žvejybos leidimų. Privalomų smaigų neturėjo 18 proc. patikrintų žvejų. Inspekto­ riai konfiskavo draudžiamas žve­ jybos priemones ir įrankius (164 skritulius, 3 grąžtus). Stambiausias inspektorių laimikis – Širvintų r. gyventojas, Gelvanės ežere drau­ džiamu būdu gaudęs lydekas – su gyva žuvele – ir neteisėtai sugavęs 6 lydekas. Jam teks atlyginti žuvų iš­ tekliams padarytą 716 Lt žalą, nors pagal naująją tvarką jam būtų tekę atlyginti net 3 000 Lt. Savaitgalį surengtas reidas, ku­ riame dalyvavo ir aplinkos minis­ tras Valentinas Mazuronis, nebuvo parodomasis. Pirmadienį Nemuno deltos regio­ninio parko teritorijoje patik­ rinta 40 žvejų. Už žvejybą be leidi­ mų nubausti 4 žvejai, o antradienį Kuršių mariose prie Klaipėdos buvo patikrinta apie 400 žvejų. Be leidi­ mų žvejojo 15.


4

2013 m. vasario 2 d. • Nr. 9 (9234) Valstiečių laikraštis

Komentarai

Dievo žodžio galia

Dabartiniu metu pats svarbiausias klausimas, kurį kelia Lietuvos likimu besirūpinantieji, – kaip suvienyti žmones? Kaip jiems padėti, kad jie norėtų ir pajėgtų prikelti Lietuvą? Į šiuos klausimus atsako istorija ir Šventasis Raštas. 587 m. prieš Kristų Babilonijos karalius Nebukadnezaras nusiaubė Jeruzalę, o gyventojus išvarė į tremtį. Tremtyje žydai išgyveno apie 50 metų. Sovietinė okupacija ir iš to kilusios bėdos yra panašaus ilgumo! Tremties išvengusių žydų likimas tėvynėje buvo apgailėtinas. Karaliaus dvaro tarnautojas Nehemijas verkė išgirdęs žinią apie tautiečių vargą: „Išlikusieji, pergyvenę nelaisvę, tenai atsidūrę skurde ir nemalonėje. Jeruzalės sienos pilnos spragų, o jos vartai ugnies sunaikinti.“ Nehemijas sielojasi dėl kenčiančių tautiečių ir prašo karalių Artakserksą, kad leistų jam vykti į Judėją atstatyti Jeruzalės sienų. Atvykęs į Jeruzalę ir pamatęs jos apverktiną padėtį, Nehemijas suorganizuoja žmones, atstato Jeruzalės sienas ir įstato sudegintus vartus. Kai šitai buvo padaryta, tuomet surinkęs Jeruzalės gyventojus paliepė Rašto žinovui Ezdrai skaityti Dievo žodį.

Ketvirtadalį dienos žmonės klausėsi Dievo žodžio, verkė iš džiaugsmo, išpažino nuodėmes, šlovino Dievą ir pažadėjo: „Mes nepaliksime daugiau Dievo namų.“ Nehemijas ir Ezdra suprato, kad tik Dievo žodis gali sutelkti žmones ir duoti jiems jėgų grumtis dėl šviesesnio gyvenimo. Štai ir atsakymas, kodėl žydai, net gyvendami diasporoje, net patirdami didžiausių išbandymų, kaip antai holokaustą, išlieka labai gyvybinga tauta: jie visuomet rėmėsi Dievo žodžiu. Rėmėsi tikėjimu teisingu, baudžiančiu, bet drauge ir gailestingu Dievu. Po 50 nelaisvės metų mes, kaip ano meto žydai, buvome atsidūrę ne mažiau apgailėtinoje padėtyje. Taip

Lukas, vienas pirmųjų krikščionių ir apaštalų bendrakeleivių, surinko pasakojimus apie Jėzaus darbus ir kalbas. Apie tai sako užrašytos Evangelijos pradžioje: „Aš, rūpestingai viską nuo pradžios ištyręs, nusprendžiau surašyti tau, garbingasis Teofili, sutvarkytą pasakojimą, kad įsitikintum tikrumu mokslo, kurio esi išmokytas.“ Toliau Lukas pasakoja apie Mergelę Mariją, Jėzaus gimimą, jaunystę, krikštą Jordane ir viešąją veiklą. Lukas, tarsi tas Senojo Įstatymo kunigas Ezdra, pasakoja mums Šventąją istoriją, kad ją gerai įsidėmėtume ir kad ji taptų mūsų ir mūsų vaikų gyvenimo pamatu. Šventosios istorijos skaitymas yra neatskiriama kiekvienų mišių dalis. Ją skaitomą girdime sekmadienio mišiose. Ar to užtenka? Tikriausiai tiek, kiek užtektų vieną kartą per dieną pavalgyti.

autorius – Dievo Sūnus Jėzus Kristus. Šabo dieną jis atėjo į sinagogą, jam padavė pranašo Izaijo knygą ir jis pradėjo skaityti: Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti Viešpaties malonės metų. Užvertęs knygą, Jėzus grąžino ją patarnautojui ir atsisėdo; visų sinagogoje esančių akys buvo įsmeigtos į jį. Ir jis pradėjo jiems kalbėti: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai.“ Kas yra tie vargdieniai, belaisviai, aklieji ir prislėgtieji? Tai žmonės, nepažįstantys Gerosios Naujienos, bet trokštantys ją pažinti. Tai žmonės, slegiami visokio blogio, net sužeisti nuodėmės, bet siekiantys iš

Nepažiūrėti vienos kitos lėkštos TV laidos ar muilo operos ir tą laiką paskirti savo dvasiniam augimui – protingas ir reikalingas žingsnis. Leiskime kalbėti Dievui, skirkime laiko klausytis Jo, o ne mūsų dvasią žalojančių laidų ! pat verkėme iš džiaugsmo, matydami Gedimino kalne keliamą Trispalvę ar skelbiamą Lietuvos nepriklausomybę. Tačiau daugeliui trūko vieno esminio dalyko: klausytis Dievo žodžio, apgailėti praeities nuodėmes ir šlovinti Dievą už viską, ypač – už padovanotą laisvę. Jeigu šitai dauguma žmonių būtų padarę, šiandien mes akivaizdžiai jaustume atgautos laisvės palaimą. Tačiau kai nesiklausoma Dievo žodžio ir neapgailimos nuodėmės, tuomet vietoj Dievo pradedama garbinti Babilono stabus: pinigus ir daiktus. Dėl jų daromi nusikaltimai.

Ją reikia kasdien skaityti ir nuolat gilintis, ką Dievas nori mums pasakyti. Tikėjimo metai mūsų neatnaujins, jeigu neleisime veikti Dievo žodžiui. Kad tai atsitiktų, reikia žengti vieną žingsnį nuo televizoriaus prie Šventojo Rašto. O gal nerealus šis pasiūlymas? Nepažiūrėti vienos kitos lėkštos TV laidos ar muilo operos ir tą laiką paskirti savo dvasiniam augimui – tai visiškai protingas ir reikalingas žingsnis. Leiskime kalbėti Dievui, skirkime laiko klausytis Jo, o ne mūsų dvasią žalojančių laidų! Evangelijoje girdėjome pasakojimą, kaip Dievo žodį skaitė pats jo

jos išsivaduoti. Ar tik jie yra Dievo meilės akiratyje? Ar Dievas palieka kitus žmones, kurie nelemtų aplinkybių ar padarytų nuodėmių yra taip sužeisti, kad net neieško tiesos ir nedaro gera kitiems? Ne, Dievui svarbūs visi žmonės, net ir tie, kurie šiuo metu jį neigia ir jam priešinasi. Kai mes susiduriame su Kristaus ir jo Evangelijos neigėjais, pajuntame, kaip sunku juos mylėti, tačiau Dievo meilė yra begalinė ir ji nori apglėbti visus – teisiuosius ir neteisiuosius.

Savaitės komentaras

Kova su gripu – tarsi su vėjo malūnais

Albinas Čaplikas VL žurnalistas

Dirbdamas žurnalistu rankas per dieną plaunu ne rečiau nei gydytojai. Žinau, kad siaučiant gripo epidemijai vertėtų sveikintis šalčiau, nesiglėbesčiuoti, netiesti rankos. Tačiau į redakciją įvirsta ne vieno straipsnio herojus, patikimas informacijos šaltinis, ir, draugiškai traukdamas varvančią nosį, ištiesia ranką. Akimirką sustingstu, bet suprantu, kad negaliu nepaspausti jo rankos, o paspaudęs beveik jaučiu delne prilipusį gal net agresyviausią pandeminį virusą. Ir kaip tyčia pradeda kutenti nosį, bet kenčiu, nes žinau – virusas tik ir laukia galimybės patekti į mano gleivinę ir pradėti savo niekingą darbą. Atsisveikinęs su pašnekovu lekiu prie kriauklės ir ne trumpiau kaip 30 sekundžių su muilu plaunu rankas. Grįžtu prie stalo, vartau šūsnį naujų dokumentų ir staiga prisimenu, kad gripu galima užsikrėsti ir netiesioginio kontakto metu, pavyzdžiui, nuo daiktų, kuriuos anksčiau lietė sergantysis. Kiek ilgai virusas išsilaiko? Gajus žaltys! Štai ant daiktų lygiu

paviršiumi gripo virusas gali išlikti gyvybingas 24–48 val., ant audeklo bei popieriaus – 8–12 val. O juk vartydamas dokumentus ne kartą liečiau akis, per kurias virusas labai nesunkiai įlenda į žmogaus vidų. Visos geros mintys, kurios turėjo patekti į straipsnį, išgaruoja, kai prisimenu, kad liečiau durų rankeną, kurią galėjo spausti dešimtys viruso nešiotojų, o rankos nusvyra autobuse, kai prieš mane stovintis pilietis uždaroje patalpoje čiaudi burną simboliškai prisidengdamas tik dviem pirštais. Štai tokiomis nevilties akimirkomis supranti, kad tavo bandymai plika ranka neliesti keleiviams išsilaikyti skirtų rankenų buvo beprasmiški. Viskas, virusai jau keliauja tavo kūnu.

ražų šalyje turintį dienraštį, kuriame išspausdintas Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytojos interviu. Geriau būčiau neskaitęs. Medikė tokius kaip aš atviru tekstu vadina naivuoliais ir beveik išsityčioja iš tikinčių, kad nuo gripo įmanoma apsisaugoti liaudies medicinos būdais. Į kiekvieną klausimą ji atsako vienodai – mus gali išgelbėti tik skiepai, skiepai ir dar kartą skiepai. O visi kiti patarimai yra opiumas nuo laiko tėkmės atsilikusiai liaudžiai. Tačiau medikė apdairiai nekalba apie mus atakuojančių virusų rūšis. Kodėl? Atsiverčiu praėjusių metų spalio mėnesio „Valstiečių laikraščio“ numerį, kuriame rašoma apie pasiruošimą 2012–2013 m. gripo se-

Mokslas dar nesurado atsakymo, kodėl būtent gripo virusai yra tokie „gudrūs“, kodėl, skirtingai nuo kitų virusų, jie nuolat mutuoja. Norėčiau, kad nors morališkai kas nors mane palaikytų. Mano optimizmą atgaivina Visuomenės sveikatos biuro tinklalapis, kuriame išspausdintos citrinų ir česnakų vaizdeliu pagražintos rekomendacijos. Todėl namuose net ašarodamas kertu svogūnus, česnakus, geriu ežiuolės arbatą ir dar prieš miegą ir ryte prarysiu po šaukštą medaus su tarkuota imbiero šaknimi ir trinta citrina. Turėčiau jaustis saugiai, deja, mano akys įsminga į atverstą vieną didžiausių ti-

zonui. Tai oficiali informacija. Taigi spalio mėnesį valstybės lėšomis nupirkta per 97 tūkst. vakcinos dozių. Įvertinant apmaudžiai atsargų lietuvių požiūrį į skiepijimąsi, galima manyti, kad tiek vakcinos dozių turėtų užtekti. Tačiau gripo atveju juk svarbu ne tik dozių kiekis, bet ir nuo kokio tipo viruso jos apsaugo. Taigi vėlyvą rudenį Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras skelbė, kad 2012– 2013 m. gripo sezoną Lietuvoje turėtų vyrauti A grupės pandeminis vi-

rusas, kuriuo lietuviai masiškai sirgo 2011- aisiais. Dar laukta A (H3N2) viruso ir B viruso Wisconsin kilmės, kuris buvo nustatytas 2010- aisiais. Aha. O štai Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ką tik pranešė, kad 3-iąją šių metų savaitę iš Kaune paimtų mėginių išskirta trisdešimt vienas A(H1) tipo gripo virusas, du A(H3) tipo ir vienas B tipo gripo virusas. Taigi ne viską pavyko atspėti, todėl negalima tvirtinti, kad visos vakcinos tikrai apsaugos nuo gripo. Aš, žinoma, nepriekaištauju medikams – mokslas dar nesurado atsakymo, kodėl būtent gripo virusai yra tokie „gudrūs“, kodėl , skirtingai nuo kitų virusų, jie nuolat mutuoja. Deja, universalios vakcinos nėra. Tačiau mano paminėta medikė tik­rai neteisi, tvirtindama, kad gripo virusas vienodai šienauja ir besilepinančius šiluma, ir užsigrūdinusius bei sportuojančius žmones. Jeigu taip būtų, tai šio straipsnio neskaitytumėte, nes gripas būtų įveikęs ir mane. Kasmet Lietuvoje gripu perserga apie 100 tūkst.žmonių. Šią savaitę gripas jau okupavo (paskelbta epidemija) Alytų, Kauną, Panevėžį, Šiaulius, gripo kariauna grėsmingai artėja prie Vilniaus ir Klaipėdos. Kovoje krito Kazlų Rūdos savivaldybė, Kėdainių, Raseinių, Prienų bei Rokiškio rajonai, o kai skaitysite šias eilutes, tikėtina, epidemija bus paskelbta ir Alytaus, Biržų, Ukmergės, Lazdijų, Akmenės, Joniškio, Radviliškio bei Marijampolės, o gal ir kituose rajonuose.

Siūlo išeitį Nesusitarus su naudingųjų iškasenų turinčios žemės savininku, turėtų įsikišti teismai ir žemė iš jos valdytojo turėtų būti nuperkama rinkos kaina. Tokį būdą siūlo aplinkos ministras Valentinas Mazuronis konfliktinėms situacijoms spręsti. „Jeigu toks susitarimas neįvyksta, turėtų būti sudaryta galimybė kreiptis į teismą. Teismas, įvertinęs situaciją, turėtų priimti sprendimą tą žemės sklypą paimti visuomenės reikmėms, atlyginant žemės savininkui rinkos kaina“, – ketvirtadienį interviu „Žinių radijui“ sakė ministras. „Jeigu jūs dviese nesusitariate, tai įsikiša valstybė ir sąžiningai, pagal tuo metu egzistuojančią žemės rinkos kainą, atlygina savininkui“, – patikslino jis. Tačiau V.Mazuronis neatsakė, ar tokią tvarką ketina taikyti skalūnų dujų atveju. Kita vertus, aplinkos ministras pabrėžė, kad tokiu atveju reikėtų keisti įstatymus. Kaip ELTA jau skelbė, sausio 15 d. buvo atplėšti vokai su konkurso dėl skalūnų dujų žvalgybos ir naudojimo dalyvių pasiūlymais. Tik viena įmonė panoro ieškoti skalūnų dujų Tauragės–Šilutės regione – JAV energetikos įmonė „Chevron“. Dar dvi bendrovės – „Diseta“ ir „Perkūno nafta“ – pareiškė norą žvalgyti gamtinių dujų telkinius Kudirkos–Kybartų regione. Konkurso dalyvius per 60 dienų turės įvertinti Geologijos tarnybos komisija, pirmininkaujama aplinkos viceministrės Daivos Matonienės. Komisija vertins konkurso dalyvių technologinę, finansinę būklę, turimą kompetenciją šioje srityje. Viena iš konkurso sąlygų – įmonė turi turėti bent dvejų metų molio skalūnų dujų žvalgybos patirtį, o minimalios investicijos turi siekti bent 80 mln. litų. Preliminariais geologų skaičiavimais, Vakarų Lietuvoje gali būti iki 585 mlrd. kub. metrų skalūnų dujų, iš kurių būtų galima išgauti apie 120 mlrd. kub. metrų dujų. Tokio kiekio dujų užtektų šalies poreikiams patenkinti bent 30 metų, o išteklių vertė gali siekti 30 mlrd. JAV dolerių. Tačiau nerimaujama, kad pramoninė skalūnų dujų gavyba gali užteršti Lietuvos giluminį vandenį. Skalūnų gavybai prieštarauja vietos bendruomenė.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Eltos inf.


2013 m. vasario 2 d. • Nr. 9 (9234) Valstiečių laikraštis

Švietimas

Beveik 100 verslo įmonių įsitraukė į mokytojų praktinius mokymus Dalia Giriūnaitė

Stiprios teorinės žinios, tačiau menka praktinė patirtis – toks požiūris gajus ne tik apie universitetų, bet ir kolegijų, profesinių mokyklų absolventus. Verslo atstovai tvirtina, kad darbo rinkoje ypač paklausūs techninio profilio specialistai – jauni inžinieriai, žemės ūkio, miškininkystės, medienos pramonės ar statybos specialistai, užvėrę profesinių mokyklų ar kolegijų duris, būna nepakankamai pasiruošę darbui įmonėse: dažniausiai jie yra nepajėgūs iš karto prisitaikyti ir dirbti su naujomis technologijomis, kurias naudoja darbdaviai. Švietimo ir mokslo ministerijos bei Ugdymo plėtotės centro įgyvendinamo projekto ,,Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas“ metu atliktas tyrimas atskleidė, kad technologines dėstytojų kompetencijas būtina nuolat tobulinti, kad jos atitiktų šiandieninius darbo rinkos poreikius. Todėl dar 2010 m. nustačius, kurių ūkio šakų sektorių mokytojams ir dėstytojams labiausiai reikia praktinių mokymų, buvo išskirta 12 ūkio sektorių (energetikos, inžinerinės pramonės,

medienos apdirbimo pramonės, aprangos ir tekstilės pramonės ir kitos), kuriems parengta per 100 naujausių technologinių kompetencijų tobulinimo programų. Praktinį 580 profesijos mokytojų ir 70 kolegijų dėstytojų mokymą vykdys 96 įmonės.

Mokymuose dalyvavo pirmieji profesijos mokytojai 2012 m. lapkričio mėnesį prasidėjo pirmieji mokymai, skirti medienos apdirbimo pramonės sektoriaus mokytojams. Juose dalyvauja 28 profesijos mokytojai iš 20 mokymo įstaigų visoje Lietuvoje. Viena pirmųjų profesijos mokytojų, dalyvavusių mokymuose, – Kauno statybininkų rengimo centre dirbanti ir stalių mokymus vedanti Rasutė Džiugienė, paklausta, ką naujo sužinojo mokymuose, teigė, kad susipažino su naujausiomis ir moderniausiomis technologijomis bei restauravimo darbuose naudojamomis medžiagomis. Mokymus jau baigęs Alantos technologijos ir verslo mokyklos profesijos mokytojas Viktoras Šimėnas pasakojo, kad jų metu daugiausia dėmesio buvo skiriama medinių

Nors Lietuvos medienos pramonės sektoriaus produkcija – kokybiška ir vertinama, įmonių vadovai teigia, kad ką tik studijas baigusiems specialistams dažnai pritrūksta praktinių įgūdžių dirbti su naujausia įranga.

gaminių restauravimui: „Keletą kartų vykome į įvairias medienos apdirbimo įmones, kur stebėjome vykdomus darbus. O nuvykę į Šiaulių „Aušros“ muziejų ir išklausę teorinę dalį, gavome ir praktinę užduotį – restauruoti medienos gaminį. Manau, visas naujai įgytas žinias galėsiu perduoti savo mokiniams“. R.Džiugienė teigė, kad nors lietuviška medienos apdirbimo pramonės sektoriaus produkcija yra labai kokybiška ir dažnos įmonės bendradarbiauja su užsienio šalimis, plečia savo darbų apimtis, Kauno statybininkų rengimo centro mokiniai dažniausiai būsimą darbą įsivaizduoja Lietuvoje. Jie įsidarbina įmonėse, įgiję praktikos pagalvoja ir apie nuosavą smulkųjį verslą. „Mūsų centre įrengtos labai geros dirbtuvės su naujausia technika, todėl ruošiame specialistus, galinčius prisitaikyti darbo rinkoje. O mokytojai, dalyvavę kompetencijų to-

bulinimo projekte, gali savo moksleiviams pristatyti aktualiausias medienos apdirbimo pramonės sektoriaus plėtros tendencijas.“

Įmonės turi aiškią motyvaciją Prie mokymų organizavimo ir programų rengimo prisidėjusios IĮ „Beconio baldai“ vadovas Darius Beconis teigė, kad projekte nusprendė dalyvauti siekdamas suaktualinti pedagogų turimas žinias ir įgūdžius: „Norime pasidalyti turimomis žiniomis, pamokyti pedagogus dirbti su mūsų turima įranga. Aišku, geriausia būtų mokyti kiekvieną moksleivį atskirai, tačiau tikime, kad naujos praktinės patirties įgiję mokytojai savo žiniomis pasidalys ir vedamose pamokose.“ Verslininkas sakė, kad nors medienos apdirbimo pramonės sektorius yra

„Tiesioginio bankroto tikimybė yra nedidelė, nes bet kuriuo atveju Vyriausybė gelbėtų savivaldybę, tam yra ir nemažai svertų. Vienas jų – padidinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, pervedamą Vilniaus biudžetui. Sostinės problemos gali tapti visos valstybės problemomis, ir tuomet gerai, jei Vyriausybė galės padėti savivaldybei. Bet gali būti taip, kad paaštrės krizė ar kažkas atsitiks euro zonoje, ir Vyriausybė tų pinigų gali neturėti. Tuomet, tikėtina, Vilniaus savivaldybė kurį laiką nesugebėtų vykdyti finansinių įsipareigojimų, ir tai reikštų techninį bankrotą. Ta tikimybė yra nedidelė, bet ji tikrai yra“,

Projekto vadovės Editos Juodienė teigimu, dar nepasibaigus pirmiesiems mokymams, vasario mėnesį prasidės kiti – maisto produktų ir gėrimų pramonės, komunalinės, socialinės ir asmeninio aptarnavimo veiklos bei aprangos ir tekstilės pramonės sektoriuose. „Pirmieji mokymus baigę profesijos mokytojai pasakojo, kad praktinis mokymas įmonėse suteikė jiems naujų žinių, kurias jie pritaikys savo pamokose, – kalbėjo E. Juodienė. – Pagrindinis įgyvendinamo projekto tikslas ir buvo profesijos mokytojams, besistažuojantiems įmonėse, suteikti praktinių žinių ir gebėjimų, kuriuos jie galėtų perteikti savo mokiniams. Taip profesinių mokyklų absolventai bus geriau paruošti praktiškai taikyti mokykloje įgytas žinias, jie lengviau adaptuosis darbo rinkoje. Be to, projektas suteikia puikią galimybę profesinėms mokykloms, kolegijoms užmegzti dalykinius ryšius su pažangiausiomis šalies įmonėmis.“

(Užs. 53)

Vilnius gali bankrutuoti – LRT.lt tinklalapiui sako „Nordea Bank Lietuva“ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas. Pasak ekonomisto, jei savivaldybei būtų paskelbtas bankrotas, būtų atidedami atsiskaitymai su paslaugas savivaldybei teikiančiomis įmonėmis, gali būti laikinai užšaldomi kai kurie projektai.

labai perspektyvus, mat mediena būtina tiek baldų gamybai, tiek statyboms, Lietuvos profesinių mokyklų mokytojams bei mokyklas baigusiems moksleiviams dažnai trūksta praktinių įgūdžių dirbant su moderniausia įranga bei medžiagomis. „Šalyje stinga specialistų, kurie mokėtų naudotis medienos apdirbimui naudojamais įrenginiais, – apgailestavo D. Beconis. – Todėl tokia UPC ir įmonių, prisidėjusių prie mokymų, iniciatyva yra nepaprastai naudinga abiem pusėms – tiek mokytojams ir mokiniams, tiek būsimiems jų darbdaviams.“ Įmonėje organizuojamuose mokymuose žada dalyvauti iš viso apie 20 mokytojų, jiems vedami individualūs užsiėmimai.

Kitų ūkio sektorių mokymai – vasarį

Išklausę naujų teorinių žinių kursą, medienos gaminių restauravimo mokyR.Džiugienės nuotraukos tojai turėjo patys atnaujinti konkretų objektą.

Nors sostinės meras Artūras Zuokas ramina, kad Vilnius negali bankrutuoti nei teoriškai, nei praktiškai, ekonomistai Žygimantas Mauricas ir Nerijus Mačiulis mano kitaip – tokia tikimybė nedidelė, bet reali. Tiesa, pagal juodžiausią scenarijų iš duobės Vilniaus miesto savivaldybę trauktų valdžia.

5

Pasak sostinės mero Artūro Zuoko, dabartinė sunki padėtis Vilniuje susiklostė todėl, kad buvusioji valdžia esą perkėlė finansinę naštą ant vilniečių pečių. A.Zuokas norėjo, kad valdžia leistų padidinti GPM planuojant 2013-ųjų biudžetą. Seimas sutiko, kad GPM dalis Vilniuje pakiltų 2 proc. – iki 42 proc., bet

VL archyvo nuotrauka.

tam, kad sostinė būtų pajėgi vykdyti savo įsipareigojimus, GPM dalį esą reikia padidinti iki 60 proc. Tuo metu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sutinka su Ž. Mauricu, kad teoriškai savivaldybė bankrutuoti gali – kaip ir valstybė, tačiau, pasak N. Mačiulio, praktiškai tai mažai tikėtina: „Greičiausiai centrinė valdžia suteiktų savivaldybei kažkokią paskolą, kad būtų išvengta bankroto. Bet sudėtinga prognozuoti, vienaip ar kitaip tai yra valdžios sprendimas leisti kuriai nors savivaldybei bankrutuoti ar ne.“ „Nei teoriškai, nei praktiškai Vilnius bankrutuoti negali, nes tada turėtų ir valstybė bankrutuoti, – išgirdęs tokius svarstymus atsako Vilniaus meras A. Zuokas.– Lietuvoje vietos savivalda daugiau primena vykdomuosius komitetus iš sovietmečio, jie paskirsto lėšas, kurias suplanuoja Vyriausybė ir patvirtina Seimas, ir tokiu būdu visos savivaldos įsipareigojimai yra valstybės įsipareigojimai. Tuomet, jei kokia savivaldybė taptų nemoki, nekalbu konkrečiai apie Vilnių, tai taptų valstybės skola.“ Eltos inf.

Euras nevilioja Daugiau nei pusė šalies gyventojų nenorėtų, kad lietuviškąją valiutą – litus – pakeistų eurai. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu sausio 3–11 dienomis atliktos apklausos duomenimis, 57 proc. apklaustųjų nepritaria Lietuvos valdžios siekiui ateityje vietoj lito įvesti eurą – 23 proc. respondentų tam nepritaria ir 34 proc. greičiau nepritaria. Trečdalis – 32 proc. – viešosios nuomonės apklausos dalyvių euro įvedimui pritartų – 6 proc. pritaria ir 26 proc. greičiau pritaria. Kas dešimtas – 11 proc. – respondentas neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Euro įvedimą palankiai vertintų tik viena gyventojų grupė – jaunimas iki 30 metų. 54 proc. jų palankiai atsiliepė apie galimybę Lietuvoje pereiti prie euro. Eltos inf.


6

2013 m. vasario 2 d. • Nr. 9 (9234) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Ką valgysime 2063-iaisiais? Labai tikėtina, kad po 50 metų maitinimo įstaigoje padavėjas, prieš pateikdamas valgiaraštį, pasiteiraus, koks yra kliento genetinis kodas, ir tik tada pasiūlys jam tinkančius patiekalus.

Naujaisiais laikais technologijos pradėjo vystytis labai greitai, ir šis procesas vis greitėja. Maistui gaminti jau naudojami didelio intensyvumo elekt­ ros laukai, radiologinis švitinimas, ultragarsas ir net nanotechnologijos.

Autoriaus nuotraukos

Albinas Čaplikas VL žurnalistas

Pietų stalas po pusės amžiaus tikrai pasikeis, tačiau mokslininkai nemano, kad ateityje žmonės maitinsis kaip kosmonautai – pastomis bei piliulėmis. Tikėtina, kad didžkukuliai bus gaminami tokios pat formos, tačiau jeigu norėsime, mokslininkai nesunkiai juos „sugrūs“ ir į pastos tūbeles.

Kai maistas bus vaistai Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto technologijos katedros prof. Rimantas Venskutonis neatmeta tokios galimybės: „Jau dabar įmanoma nustatyti kiekvieno žmogaus genetinį kodą, o ateityje tai bus įprastas ir net būtinas dalykas renkantis maisto produktus. Žmonės įpras vartoti tik jiems tinkančius maisto produktus.“

Pirmieji žingsniai jau žengti – šiuo metu maisto produktai rekomenduojami žmonėms pagal tam tik­ras grupes, pavyzdžiui, įvertinant jų gyvenimo būdą. Štai sportininkams rekomenduojamas kitoks maistas nei dirbantiems tik protinį darbą.

KTU Maisto technologijos katedros prof. Rimantas Venskutonis: „Tikėtina, kad ir po 50 metų didžkukuliai bus gaminami tokios pat formos, tačiau jeigu vartotojai norės, mokslininkai galės juos „sugrūsti“ ir į pastos tūbeles.“

KTU Maisto produktų technologijos katedros docentė Loreta Bašinskienė: „Mes sukūrėme technologiją, kurią naudojant grūdų sėklos tampa atsparios mikroskopiniams grybams ir mikotoksinams“.

nie maistas jūsų vaistai, o vaistai – mūsų maistu“. „Pavyzdžiui, funkcionaliuoju maistu vadinami produktai, kuriuos vartojant tam tikrą laiką sumažėja cholesterolio kiekis. Ateityje tokių maisto produktų bus vis daugiau. Žinoma, tokias maisto produktų savybes turi patvirtinti nepriklausomi mokslininkai, turi būti atliekami tyrimai ir teiginiai turi būti patvirtinti“, – primena R.Venskutonis.

Profesorius turi ką pasakyti vegetarams. Pasak R.Venskutonio, jeigu valgytume žalią maistą, tai norėdami palaikyti tokio dydžio smegenis, kokias turi žmogus, turėtume valgyti apie 10 valandų per parą. Pavyzdžiui, gorilos, kurių smegenys yra šiek tiek mažesnės, per parą valgo apie aštuonias valandas. Antikos ir viduramžių laikų virtuvės nedaug skyrėsi, tik naujaisiais laikais technologijos pradėjo vystytis labai greitai, ir šis procesas vis greitėja. Maistui gaminti jau naudojami didelio intensyvumo elektros laukai, radiologinis švitinimas, ultragarsas ir net nanotechnologijos. Naujausi pasiekimai diegiami stebėti, kaip maisto produktai transportuojami tūkstančius kilometrų. Jie paženklinami įvairiais indikatoriais, o ateityje jų kelionę kontroliuos net palydoviniu būdu. Nieko nepaslėpsi.

Naudojamos nanotechnologijos Daug kas pasikeis po 50 metų, tačiau mokslininkai nemano, kad ateityje žmonės maitinsis kaip kosmonautai – pastomis bei piliulėmis. Tikėtina, kad didžkukuliai bus gaminami tokios pat formos, nors, pasak R.Venskutonio, jeigu bus porei-

Vartotojai įpratę, kad dešrelės turi būti rausvos, mėsos spalvos. Tačiau jie nežino, kad dešrelės tokios spalvos būna tik tada, kai gaminant naudojama nitritinė druska. Deja, tokias gražios spalvos dešreles kepant ant ugnies formuojasi žmogaus sveikatai nuodingi kancerogenai. Pirmieji taip maistą pradėjo skirstyti racionalieji japonai, pavadindami jį funkcionaliuoju. Toks maistas pasižymi specifine nauda nors vienai žmogaus kūno funkcijai. Pavyzdžiui, pagerina sveikatą ar sumažina ligų riziką. Vėl prisiminamas Hipokrato posakis: „Tebū-

kis, tai mokslininkai juos „sugrūs“ ir į pastos tūbeles. Tačiau apskritai maisto gaminimas yra labai konservatyvus dalykas, pavyzdžiui, mėsą mūsų protėviai prieš kelis tūkstančius metų kepė ant laužo ir dabar taip pat mes mėgstame kepti.

Yra ir mums nelabai maloni kryptis – sintetinio maisto kūrimas. Pavyzdžiui, bus auginama sintetinė mėsa. Mokslininkai jau dabar gali iš kiaulių mėsos ląstelių užauginti mėsą. Tačiau prof. R.Venskutonis labai atsargiai vertina genetiškai modifi-

kuotus produktus: „Reikia neskubant atlikti išsamius tyrimus. Tačiau drąsiai galiu pasakyti, kad, pavyzdžiui, iš genetiškai modifikuotų sojų pagaminto aliejaus aš nesibaiminu, nes jo sudėtis yra žinoma.“

Blyškios dešrelės ir nepelijanti duona Maisto skonis ir kokybė. Ar visada skanus maistas yra ir kokybiškas ir atvirkščiai? Štai „KG Group“ vadovas Tautvydas Barštys sako, kad dar nepasiekėme 1989-ųjų ne tik pagal maisto produktų gamybos kiekį, bet ir pagal kokybę. Tačiau jau dvejus metus veikiančio KTU Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centro mokslininkai sako, kad vartotojai dažnai, deja, labiau tiki ne mokslininkų tyrimais, bet susiformavusiais mitais apie mitybą. Todėl neatsitiktinai į minėto centro pavadinimą įtrauktas žodis „kompetencija“. KTU mokslininkai atlieka labai konkrečius tyrimus, kurie paaiškina, kokie naudingi arba kenksmingi junginiai susidaro gaminant maisto produktus, ir pramonininkams rekomenduoja naujas technologijas. Pavyzdžiui, minėto centro mokslininkų pastangomis rinkoje jau pasirodė naujos rūšies dešrelės, kurias gaminant nenaudojamos nitritinės druskos. Dešrelės daug sveikesnės nei mums įprastos gražiai rausvos parūkytos, tačiau vien dėl blyškios spalvos ne visi vartotojai ir gamintojai naujovei pritaria. „Apgaulingas įvaizdis, kad dešra turi būti rausva, mėsos spalvos. Ji tokia būna tik tada, kai gaminant naudojama nitritinė druska. Tačiau tokias gražios spalvos dešreles kepant ant ugnies formuojasi žmogaus sveikatai nuodingi kancerogenai“, – sako KTU doc. Rimantė Vainauskienė. Mokslininkai bando paneigti ir mitą, kad nepelija tik „sintetinė“ duona. KTU Maisto produktų technologijos katedros docentė Loreta Bašinskienė sako, kad mokslininkai jau išrado bakterijas, stabdančias žalingų bakterijų dauginimąsi, todėl duona gali daug ilgiau išsilaikyti nepelijusi. Naujausias minėto KTU centro darbas skirtas ūkininkams: specialiai apdorojamos grūdų sėklos apsaugomos nuo mikroskopinių grybų ir mikotoksinų. Taip apdorota sėkla ekologiniams ūkiams yra tikras išsigelbėjimas.

(Užs. 54)


Priedas apie aplinkos tvarkymą, augalus, jaukius namus

Sodyba 30 cm išplatėjimus, kuriuos galima būtų apdėti įvairaus dydžio akmenimis. Upelio šonai ir dugnas išklojami minkšta neaustine medžiaga ir izoliacine plėvele, o upelio vagoje esančių mažų tvenkinukų kraštai ir dugnas sutvirtinami akmenimis, kurie dažnai „surišami“ betono skiediniu. „Į betono skiedinį patartina įdėti priedų, neleidžiančių į sukietėjusį skiedinį prasiskverbti vandeniui. Betono luitais prispaudžiami upelio vagos laipteliai, o betonas užmaskuojamas akmenimis, kad vaizdas būtų kuo natūralesnis, – aiškino pašnekovas. – Speciali vandeniui nepralaidi, elastinga plėvelė šiose vietose turi gerai persidengti. Labai gerai, jei ji bus ištisinė arba sulydyta.“

Gali būti ir seklus

VL archyvo nuotrauka

Vandens telkinio žaismė Netruks praeiti žiema ir žemę dengęs sniegas upeliais subėgs į vandens telkinius, susigers į pievas ar suartą dirvą. Rapolas Tamošiūnas Būdami prie tekančio vandens žmonės greičiau nusiramina, pamiršta rūpesčius, pailsi. Todėl projektuojantys aplinką dažnai siūlo nepagailėti lėšų ir savo sklype įsirengti vandens telkinį.

Gražiausi – vingiuoti upeliai Ilgametę patirtį turintis kaunietis dendrologas Arvydas Rutkauskas pasakojo, kad, pradėjus projek-

tuoti sklypą, pirmiausia sukuriamas specialus arba pritaikomas esamas reljefas ir jame pažymima, kurioje vietoje bus upelio vaga. „Gražiausiai atrodo vingiuotos, su posūkiais ir išplatėjimais upelių vagos. Kad upelio vagoje, išjungus siurblį, liktų vandens, upelio vagą turi sudaryti 5–8 cm gylio pailgų tvenkinukų virtinė. Jei bus tinkamas nuolydis, upelis ir kriokliai bus geriausiai matomi iš sodo centro arba terasos, kur dažniausiai ir būna sodybos šeimininkai bei jų svečiai“, – aiškino specialistas. Įspūdingai,

anot jo, atrodo apželdintos salelės upelio vagoje. A.Rutkauskas patarė įrengiant vandens telkinį laikytis tokių pat principų, kokie yra gamtoje. „Ištakose upelis visada siauresnis, negu ten, kur įteka į upę ar ežerą. Taigi kuo labiau dirbtiniai vandens telkiniai bus panašūs į natūralius, tuo gražiau jie atrodys“, – tikino pašnekovas.

Betoną reikia užmaskuoti Dendrologas patarė palei upelio vagą iš šonų padaryti maždaug

Karkasiniai namai – be broko Svajojančiųjų įsikurti nuosavame name buvo ir bus. Tik kol vieni metų metus eina užsibrėžto tikslo link, kiti įkurtuves švenčia praėjus pusmečiui ar dar greičiau. Stasys Palaukys Rąstinius ar mūrinius namus nuo seno pamėgusiems lietuviams karkasinių namų statyba ilgą laiką kėlė įtarimą. Dvejonių kėlė šių namų statybos sparta.

žmogiškųjų resursų naudojimas ir su tuo susijęs itin trumpas apyvartinių lėšų ciklas, sudarantis 30–60 dienų (nuo medžiagų įsigijimo iki

pagamintos produkcijos pristatymo galutiniam vartotojui).

Darbai automatizuoti Anksčiau pasistačiusieji nuosavus namus ar dar tik juos besistatantieji žino, ką reiškia statant paliktas brokas. Jo taisymas namo savininkui kainuoja ir laiką, ir pinigus. Statant karkasinį namą, broko tikimy-

Pigu ir greit Karkasinių namų populiarumą daugelyje pasaulio šalių nulėmė greiti statybų tempai, patraukli kaina ir puikios eksploatacinės charakteristikos. Palyginti su kitų tipų namais, skydinio karkasinio namo gamyba atsieina beveik perpus pigiau. Santykinį statybų pigumą lemia greiti gamybos tempai, taupus

Karkasinių namų gamyba nepriklauso nuo sezono, oro sąlygų ar paros meto. VL archyvo nuotrauka

Upelio krantus specialistas pataria daryti aukštesnius, kad, veikiant siurbliui, vanduo nenutekėtų per kraštus. „Svarbu atlikti kelis bandymus prieš paleidžiant nuolat tekėti vandenį. Tuomet galima ištaisyti pastebėtus defektus ir paskui užbaigti apdailą“, – patarė A.Rutkauskas. Tekantis vanduo, pasak jo, greičiau garuoja, todėl net nedidelis nuotėkis upelio vagoje per trumpą laiką pastebimai sumažins apatinio baseino vandens lygį. Dendrologas priminė, kad upelį galima formuoti ir su nuolatinio nuolydžio dugnu. Šiuo atveju upelis daromas seklus ir visa vaga išklojama vidutinio dydžio akmenėliais, o iš stambesnių akmenų tam tikrais atstumais suformuojamos užtvankėlės. Apatinio baseino funkciją gali atlikti ir uždaras rezervuaras. Jo viršus uždengiamas metaline ažūrine perdanga. Ši užmaskuojama skaldele ir akmenų kompozicijomis, kuriomis gali pratekėti vanduo. Įrengus uždarą rezervuarą naudinga sumontuoti automatinio vandens papildymo iš vandentiekio mechanizmą, panašų į veikiantį tualeto bakelyje. Nukelta į 8 p.  bė maža arba jo apskritai nėra, nes daug darbų automatizuota, naudojamos pažangios gamybos technologijos, laikomasi griežtos kontrolės kiekviename gamybos etape. Svarbu ir tai, kad karkasinių namų gamyba nepriklauso nuo sezono, oro sąlygų ar paros meto. Itin ergonomiškas kiekvieno gamybos proceso organizavimas iki minimumo sumažina darbo trūkumų tikimybę.

Lietūs nesutrukdys Ne vienas, svajojantis apie patogų gyvenimą nuosavame name, pradėjęs domėtis, kokį namą statytis, susižavi trumpu karkasinių namų gamybos terminu. Naudojant tradicines technologijas, namo statyba užtrunka mažiausiai 5–6 mėnesius. Lietuvos klimato sąlygomis pertraukas statybose tenka daryti ne tik rudens ir žiemos sezono metu, bet ir vasarą. Mūsų šalyje per metus būna net 150–200 darganotų dienų, kai lyja ar sninga. Net 60 proc. kritulių tenka šiltajam metų sezonui. Nukelta į 9 p. 

2013 m. vasario 2 d. Nr. 9 (9234) Valstiečių laikraštis

Skriaudos atlyginti neskuba

VL archyvo nuotrauka

Milda Medžiokalnytė Daugiabučio gyventojai, mokėję ir už jų name esančių įstaigų šildymą, nesulaukia jiems padarytos žalos atlyginimo.

Pensininko pastabumas Kelmės miesto Vytauto Didžiojo gatvės 84-ojo namo gyventojas Algirdas Jokubauskas jau prieš keletą metų išsiaiškino, kad namo gyventojai moka ir už dalies „Gintarinės vaistinės“ patalpų šildymą. Pirmajame namo aukšte dar yra įsikūręs ir Psichikos sveikatos centras. Namo gyventojams senokai buvo įtartina, kodėl jiems reikia mokėti brangiau už šilumą nei kaimyniniuose namuose, bet vieną dieną ir pati yla išlindo iš maišo. Parengus namo renovacijos projektą, paaiškėjo, kad pirmojo aukšto plotas yra 60 kv.m mažesnis nei ketvirtojo – tarsi namas į apačią siaurėtų. Atidžiau paanalizavus popierėlius, paaiškėjo, kad sąmatoje yra sumažintas pirmajame namo aukšte įsikūrusios vaistinės plotas – savivaldybė vaistinei nuomoja 193,6 kv.m ploto patalpas, o mokesčiai skaičiuojami už 133, 9 kv.m. Išsiaiškinęs, kad jų daugiabutis nėra joks architektūrinis šedevras ir apatinio aukšto plotas visiškai sutampa su viršutinio aukšto, A.Jokubauskas kreipėsi į šilumos tiekėjus prašydamas ne tik perskaičiuoti jų namo gyventojams šildymo išlaidas, bet ir atlyginti jau padarytą žalą, kai jie mokėjo už įstaigos šildymą. Kaip tuomet paaiškino Kelmės vietinio ūkio direktorius Vytautas Rupšys, tokie nesusipratimai įvykę todėl, kad nuomos sutartyje buvo nurodytas tik vaistinės patalpų plotas, o Psichikos sveikatos centro patalpos į sutartį visai nebuvo įtrauktos. Šilumą tiekiančios „Litekso“ bendrovės filialas „Kelmės šiluma“ suskubo daugiabučio gyventojus, kurių dauguma – pensininkai, paguosti, kad nuo šiol (o tai buvo 2009 m.) gyventojai už svetimo ploto šildymą nebemokės ir kad jiems bus kompensuoti jų patirti nuostoliai išrašant jiems mažesnes šildymo sąskaitas už 20102011 metų šildymo sezoną.

Pažadėjo – patiešijo Deja, atėjus naujam šildymo sezonui, gyventojams linksmiau nepasidarė, nes jie gavę sąskaitas suprato, jog yra tiesiog maustomi: antai į teisybės paieškas pakilusiam A.Jokubauskui už 2010 metų lapkričio mėnesį „Litekso“ grąžino 9,73 Lt ir... tiek pat nurašė iš kompensacijos už šildymą. Nukelta į 9 p. 


8

2013 m. vasario 2 d. • Nr. 9 (9234) Valstiečių laikraštis

Sodyba

Vandens telkinio žaismė silpnas šviesos srautas nesukurs pakankamai įspūdingo vaizdo“, – pabrėžė pašnekovas. Jis priminė, kad visi kabeliai ir vandens žarnos turi būti paslepiami tarp apdailos akmenų ir žvirgždo. Jei vandens padavimo žarna, prijungta prie siurblio, yra šviesios spalvos, ją būtina apvynioti tamsios spalvos audiniu.

Visumos dermė Vietinės kilmės akmenys ir žvirgždas geriausiai derės prie visumos.

 Atkelta iš 7 p. Šviestuvas turi būti galingas Specialistai, apskaičiavę vandens pakėlimo aukštį, upelio ar krioklio plotį ir numatomą vandens tekėjimo debetą, parinks tinkamą vandens siurblio modelį. Upeliams su kriokliukais paprastai reikalingi

VL archyvo nuotrauka

gana galingi siurbliai, nes jie vandenį kelia iš apatinio tvenkinuko gilumos į viršutinį baseinėlį. „Taip pat reikia pagalvoti, kur montuosite povandeninius šviestuvus. Žaismingai atrodo šviestuvas, sumontuotas po kriokliu, jo šviesos srautas nukreipiamas į viršų. Be to, šviestuvas gali būti sausumoje, tada jo šviesos srautas nukreipiamas į judantį krioklio ar upelio vandenį. Šviestuvus reikia parinkti gana galingus, nes

Krioklio vandens kritimo aukštis gali būti įvairus. Jei vanduo į baseinėlį kris iš aukštai, patartina daryti jį gilesnį. Stilingai atrodo kriokliukų kaskados, sudėtos iš plokščių akmenų laiptų principu. Japoniško stiliaus upeliuose dažnai naudojamas akmuo vandens srovei perskirti krioklio apačioje. „Apdailai rekomenduojame naudoti vietinės kilmės akmenis ir žvirgždą, nes tik jie geriausiai derės prie visumos. Skalūnai ir dolomito akmuo sunkiai suderinami su mūsų

laukų rieduliais, todėl juos naudoti patartina atsargiai ir tik specifiniuose projektuose. Dolomitas neblogai dera su medžio detalėmis ar degto molio keramikos elementais. Neblogai atrodo stambūs dolomito luitai, įterpti į smulkių plautų upės akmenėlių paklotą“, – sakė pašnekovas. Vandens poveikiui ir šalčiui atsparesnė, pasak jo, pilkšvo atspalvio dolomitinė uoliena. Svarbu, kad kompozicijų pagrindą sudarytų ne daugiau kaip dvi trys tarpusavy derančių medžiagų rūšys.

Augalai sodinami grupėmis „Upelio vagos išplatėjimuose, užutekiuose gražiai atrodo pelkinių augalų grupelės: vilkdalgių, purienų, ajerų ar kitų. Upelio pakrančių išorinėje dalyje dedami įvairios formos akmenys, kurie, siekiant išvengti monotonijos, grupuojami tai vienoje pakrantėje, tai kitoje. Jų tarpai ir suformuotos salelės užpildomos dirvožemiu ir apželdinamos velėna arba kitų au-

galų grupelėmis“, – patarė dendrologas. Apatinė upelio dalis dekoruojama plokštesniais ir didesniais akmenimis. Po akmenimis, kurie dedami ant plėvės, reikia padėti storos gumos arba medinių lentelių apsauginę amortizaciją, kad neįplyštų izoliacinis sluoksnis.

Tiltelis be turėklų Vienas svarbesnių vandens sodo elementų yra tiltelis, jungiantis upelio krantus. Japoniško stiliaus sodeliuose paprastai naudojamas lieptelis iš plokščio pailgo akmens arba storos ąžuolinės lentos su neapdorotais kraštais. „Tokie liepteliai remiasi į upelio šonuose įtvirtintus stambesnius akmenis. Liepteliai įrengiami be turėklų, nes jie sudarko vandens ir sodo harmoniją. Pereiti per upelį galima ir keliais iš vandens kyšančiais akmenimis plokščiu paviršiumi, tik jie turi būti gerai sutvirtinti ir stabiliai stovėti“, – pabrėžė A.Rutkauskas. Jis priminė, kad akmens tako viršutinė dalis turi būti 10–12 cm aukščiau vandens paviršiaus.

Meilenio žavesiui atsispirti nelengva Lankantis Berlyne kasmet vykstančioje žemės ūkio, sodininkystės ir maisto pramonės parodoje „Žalioji savaitė“ būtina užsukti į gėlių paviljoną.

Nijolė Baronienė VL žurnalistė

Iš šio paviljono retai kada išeinama tuščiomis. Juolab kad rinktis tikrai yra iš ko. Vien meilenių pasiūla tokia, kad galva gali apsisukti.

Vėl populiarūs Įvairių rūšių meilenius gana lengva sukryžminti, tad selekcininkai gali sukurti daugybę naujų nuostabių gėlių. Meilenių žiedai būna paprasti ir pūkuoti, vienspalviai ir dvispalviai, balti ir žalsvi, rožiniai ir geltoni, oranžiniai ir vyšniniai, lygiais ir garbanotais kraštais. Kiekvienas žiedas žydi maždaug savaitę, o visas augalas – maždaug mėnesį. Vėsesniame kambaryje meileniai žydi ilgiau. Tinkamai prižiūrima ši kambarinė gėlė gali žydėti 10–15 metų. Žymiausios meilenių veislės — tai olandiški vadinamieji Ludwig meileniai: baltai ir raudonai dryžuota veislė ‘Fantastica’, tamsiai rožinė ‘Dutch bele’, ugninė ‘Ludwig’s Goliath’ arba ryškiai raudona ‘Fairyland’. Itin gražiai atrodo baltų veislių žiedai: ‘Maria Goretti’, ‘Ludvig’s Dazzler’ „Picotee“ ir ‘Early White’, viena iš retesnių – rožinė arba balta švelniai kvepianti ‘Apple Blossom’.

Šiais metais „Žaliojoje savaitėje“ eilės rikiavosi prie oranžinių meilenių. Už vieną įspūdingo dydžio svogūną buvo prašoma net 5 eurų. Perkant tris už vieną teko mokėti 3,5 euro, tad perkančiųjų netrūko. Gudresni laukė paskutinės parodos dienos, kai prekybininkai darė itin dideles nuolaidas. Beje, pastaruoju metu meileniai, kuriuos dažnas pavadina amariliais, vėl madingi. Floristai iš jų kuria įspūdingas puokštes, o augalų kolekcininkai konkuruoja, kuris greičiau įsigis naujos, retos veislės svogūnų.

Painiava dėl pavadinimo Paprastai botanikos mokslo pasaulyje reikia laiko, kad būtų išsiaiškinta, kurį augalą kokiai genčiai priskirti. Taip buvo ir su meileniu (Hippeastrum) ir amariliu (Amarylis). „Nuo XVIII a. sisteminant šiuos augalus buvo painiojamasi – naujai aprašomi augalai buvo priskiriami tai vienai, tai kitai genčiai. Praėjusio amžiaus viduryje Tarptautiniame botanikų kongrese buvo pasiūlyta amarilių genčiai priskirti iš Pietų Afrikos kilusius augalus. Jų yra tik viena rūšis – dailieji amariliai (Amaryllis belladonna). Iš Amerikos atogrąžų ir paatogrąžių regionų kilę augalai priskirti meilenių genčiai, o hibridinės veislės imtos vadinti mei-

Kiekvienas meilenio žiedas žydi maždaug savaitę, o visas augalas – maždaug mėnesį. VL archyvo nuotrauka

leniais“, – sakė Vilniaus universiteto Botanikos sodo darbuotoja dr. Regina Juodkaitė. Taigi meilenių genčiai šiuo metu priklauso apie 90 rūšių. Parduotuvėse taip pat dažniausiai įsigyjame meilenių svogūnų ar žydėti besirengiančių augalų.

Vieni žydi, kiti ilsisi Kambarines gėlės kolekcionuojanti Roma Miečkutė sako, kad iš pirmo žvilgsnio atskirti meilenį nuo amarilio nepatyrusiam gėlininkui nelengva. „Jų lapai labai panašūs, tačiau augalui pražydus labai lengva atskirti, kuris yra meilenis, o kuris – amarilis, – tikino pašnekovė. – Šių gėlių priežiūra labai panaši, tik sąlygos augti ir ilsėtis joms turi būti skirtingos.“ Merginai patinka, kad amarilio ir meilenio natūralus žydėjimo bei poilsio laikas nesutampa. Meileniai žydi žiemą ir pavasarį, o ilsisi rudenį. Amariliai žydi vasarą ir rudenį, o žiemai baigiantis užmiega. Todėl, pasak R.Miečkutės, verta auginti ir vienas, ir kitas gėles.

Didesni, tačiau bekvapiai „Žaliosios savaitės“ gėlių paviljone matydamas kabančius didelius ilgakočius žiedus galėjai būti tikras, kad tai meileniai, nes jų žiedynkočiai buvo tuščiaviduriai. „Ši gėlė paprastai sukrauna 2–6 didelius žiedpumpurius, daugiau sunkiai atlaikytų. Todėl nieko nuostabaus, kad gėlių paviljone meilenių žiedai buvo pakabinti žemyn galva, – linksmai kalbėjo gėlininkė. – Amarilio stiebas pilnaviduris. Jis tvirtas, todėl ir žiedų paprastai būna 5–10. Taigi vaizdas netgi įspūdingesnis. Meilenio žiedai dažniau būna bekvapiai, o amarilio visada skleidžia malonų aromatą.“ Kolekcininkė atkrei-

Gėlių paviljone stebino žemyn žiedais sukabinti meileniai. Autorės nuotrauka

pė dėmesį į tai, kad sodinant meilenį svarbu paisyti vienos taisyklės: trečdalis meilenio svogūno būtinai turi likti žemės paviršiuje.

Tinkamai pailsėjęs gausiai žydi Nuž ydėjusį žiedynstiebį R.Miečkutė nupjauna. Iki rugpjūčio prižiūri kaip ir kitas gėles, jį laisto ir tręšia. Jei per vasarą, pasak jos, meilenis išleidžia daug lapų, vadinasi, augalas sutvirtėjo ir tinkamai pasirengė puošniam žiemos žydėjimui. „Meilenio svogūnas įspūdingas, vos ne kumščio dydžio. Jo viduje vienu metu formuojasi keli žiedynstiebiai. Keturiems lapams tenka vienas jų, tad pagal lapų skaičių galima suprasti, kiek kitais metais bus žiedų“, – pasakojo pašnekovė. Rugpjūtį ji patarė meilenį mažiau laistyti. Rugsėjį reikia nuskabyti nudžiūvusius lapus, o augalą laikyti tamsioje patalpoje, kurioje pageidautina, kad būtų ne daugiau kaip 15 ºC. „Kai prasideda poilsio metas, augalo nelaistykite, o tik šiek tiek sudrėkinkite žemę. Meileniai turi ilsėtis mažiausiai porą mėnesių. Lapkričiui baigiantis vazoną su meilenio svogūnu ištraukite į dienos šviesą ir laukite žiedų, kurie išsiskleis praėjus 6–7 savaitėms. Augalą saikingai laistykite šiltu ar kambario tempe-

Meileniai turi nuodingų medžiagų, tad skinant lapus, augalą persodinant, kerpant žiedynkotį patartina mūvėti pirštines.

ratūros vandeniu. Taigi, patys galime reguliuoti jo pražydinimo laiką. Vieniems norisi žiedų Kalėdų proga, kitiems – artėjant šv. Valentino dienai“, – teigė kolekcininkė. Kai žiedynstiebis išaugs apie 15 cm, ji patarė meilenį tręšti kas savaitę ar dvi žydinčioms gėlėms skirtomis trąšomis.

Reikia kantrybės Daugiau nei penkiolika metų meilenius ir amarilius auginanti moteris pataria ne jaudintis, jei augalas nežydi, o išsiaiškinti, kas jam netinka. „Pasisodina mažą svogūną ir nori iškart žiedų. Taip nebūna. Reikia turėti kantrybės. Jei vazonas labai didelis, augalas gali nežydėti, nes stinga vietos ir jis eikvoja jėgas augindamas „vaikučius“. Jei augalas nepailsėjo ar po ramybės periodo jam trūksta šviesos, jis irgi gali nežydėti“, – priežastis, kodėl meilenius auginantieji nesulaukia jų žiedų, vardijo pašnekovė. Pasak jos, meilenio šaknys jautrios deguonies stygiui ir sunkioje žemėje nunyksta. Šiam augalui būtinas drenažo sluoksnis. Sodinant į žemę galima įterpti fosforo trąšų.


2013 m. vasario 2 d. • Nr. 9 (9234) Valstiečių laikraštis

Sodyba

9

Karkasiniai namai – be broko  Atkelta iš 7 p.

Pirmieji žingsniai nusprendus statytis namą

Taigi, nusprendus statytis karkasinį namą, realu tikėtis, kad jo statyba bus užbaigta per vieną vasarą, nepaisant ir labai darganotų orų.

1. Pasirinkę tinkamą žemės sklypą namo statyboms, įsitikinkite, kad sklypo paskirtis nurodyta kaip namų valda. Jei sklypo paskirtis kita, išsiaiškinkite, ar ją galima pakeisti. Taip pat verta žinoti ir numatyti, kad žemės sklypo paskirties pakeitimas gali pareikalauti papildomų laiko sąnaudų ir pinigų. Kai kas rekomenduoja namą statytis ant žemės ūkio paskirties žemės, bet tokiu atveju bus reikalingas ūkininko pažymėjimas.

Du namai per dieną Tradicinėse statybose darbų eiga nemažai priklauso nuo dešimčių tiekimo tarpininkų, taip pat yra rizika patirti nuostolių atsitikus stichinėms nelaimėms, įvykus statybinių medžiagų vagystėms, esant nepalankioms oro sąlygoms ar ribotoms galimybėms atlikti kai kuriuos darbus dėl nepatogių priėjimų, nekvalifikuotų darbininkų ar dar kokių nors trukdžių. O konvejerinės medinių karkasinių namų gamybos metu pagaminama iki 2 namų per vieną darbo dieną arba iki 500 kv. m verslo paskirties pastatų ploto. Automatizuoti procesai ir ergonomiškas gamybos organizavimas iki minimumo sumažina žmogaus įtaką gamybos eigai.

Programinės įrangos privalumai Visas karkasinių namų detalių ir konstrukcijų gamybos procesas yra automatizuotas, todėl visos jam būtinos medžiagos yra efektyviai panaudojamos. Šiuolaikinė serijinės karkasinių skydų ir namų gamybos programinė įranga leidžia iki minimumo sumažinti gamybinių atliekų kiekį. Programinė įranga automatiškai parenka dizainą ir jam įgyvendinti būtiną techninį sprendimą. Taip pat sužinoma, kiek tai kainuos, ar atitiks konkrečioje šalyje keliamus techninius statybų reikalavimus. Karkasinių skydinių namų gamyboje brangiai apmokamų stalių ar dailidžių darbą atlieka gamybos įrenginiai, todėl nereikia aukštos kvalifikacijos darbuotojų.

Įsigiję žemės sklypą, sutvarkykite nuosavybės dokumentus pas notarą ir įregistruokite juos VĮ Registrų centre. 2. Norėdami išsirinkti tinkamą namo projektą, kreipkitės į įmones ar individualius projektuotojus, kurie parengs individualaus namo projektą arba pasiūlys išsirinkti iš jau parengtų projektų katalogo. Nenaujas projektas kainuoja pigiau. Vadovaujantis LR įstatymais, techninį projektą (arba kitaip – architektūrinę projekto dalį) gali rengti tik turintys atestatus asmenys. Techninį projektą sudaro tekstinė bei grafinė dalys. Paprastai pakanka šių brėžinių: pamatų plano su pjūviais, aukštų planų, pastato pjūvio, fasadų, perdangų ir gegnių išdėstymo schemų (tai sudaro 6–8 brėžinius). Konkretūs atskirų mazgų arba detalių sprendiniai techniniam projektui nėra privalomi. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ne kiekvienas namo projektas gali tikti įsigytam sklypui. Architektui būtina parodyti ir žemės sklypo dokumentus, norint išvengti netikėtumų vėliau. 4. Turėdami projektą, turite kreiptis į architektus ar įmones, galinčius ir turinčius teisę atlikti tolesnius projektavimo bei derinimo darbus. Prieš kreipiantis statybos leidimo į miesto ar rajono savivaldybes, kurių teritorijoje yra žemės sklypas, turi būti sutvarkyti šie dokumentai: sklypo topografinė nuotrauka; inžineriniai geologiniai tyrinėjimai pastato statybos vietoje; paraiška projektavimo darbų sąvadui išduoti; vandentiekio ir nuotekų tinklų į pastatą įvadų projektas; elektros tinklų įvado projektas; projekto suderinimas su aplinkosauga ir Higienos centru; sudaryta sklypo plano, sklypo aukščių plano ir inžinerinių tinklų suvestinę. Kartu su nurodytais dokumentais projektas perduodamas savivaldybės komisijai tvirtinti ir išduoti leidimą statybai. Parengta pagal karkasinis.eu

Šio namo gyventojų skriauda akivaizdi, bet atsiteisti su jais neskubama. Nijolės Petrošiūtės nuotrauka

Skriaudos alyginti neskuba  Atkelta iš 7 p. Tada gyventojai kreipėsi į prokuratūrą. Jie manė, kad prokurorams pavyks apginti jų interesus. Panašu, jog iš pradžių taip manė ir prokurorai, nes pagal A.Jokubausko skundą Kelmės rajono apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Bet paskui ir patys prokurorai susipainiojo teisybės paieškose ir pagaliau ikiteisminį tyrimą nutraukė, nes nepajėgė įrodyti, kad patalpų plotas, pateikiant informaciją šilumos tiekėjui, buvo sumažintas tyčia, vengiant mokėti mokesčius. Tai reiškia, kad nėra nusikaltimo sudėties. Pareigūnams atliekant tyrimą paaiškėjo, kad kai kurių įstaigų ir butų plotai apskritai neatitinka Registrų centro duomenų: 35,05 kv.m mažesnis nurodytas vaistinės plotas, 40,17 kv.m – Psichikos centro, netgi 2 kv.m mažesnis vieno buto plotas...

Ką daryti?

Medinės konstrukcijos gali tapti neatsiejama interjero dalimi.

VL archyvo nuotrauka

Atkaklusis pensininkas Algirdas nesiginčijo dėl netvarkos tuose registruose – ten ir velnias sprandą galėtų nusisukti. Bet, jo manymu, tokios netvarkos negalima palikti ir toliau.

Prokurorai biurokratiškai jam pasiūlė dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka kreiptis į teismą. Nors tai – ne pati maloniausia institucija, po kurią norisi vaikščioti, tačiau greitai paaiškėjo, kad ir į teismą negalima kreiptis, kol neapskaičiuotas namo gyventojams padarytos žalos dydis. A.Jokubauskas tikėjosi, kad šį darbą galėtų atlikti rajono savivaldybės administracijos specialistai. Deja, į savo prašymą jis gavo tokį administracijos direktorės pavaduotojo Vinco Metrikio atsakymą: „Kelmės rajono savivaldybė negali Jums nustatyti padarytos žalos dėl buto (...) šildymo išlaidų apskaičiavimo, nes tai atlikti neįgalioja joks teisinis aktas.“ „Štai tokia ta teisybė Lietuvoje: apvogti, nuskriausti – tai visi teisės aktai yra ir „be nusikaltimo sudėties“, o kai reikia skriaudą atitaisyti – tai teisiniai aktai jau nebegalioja“, – ironizavo žmonės. Daugiabučio gyventojų manymu, būtų geriausia, jei įstaigos, kurios šildėsi pensininkų sąskaita, pačios geranoriškai atsiskaitytų su žmonėmis. Juk atsilyginti nuskriaustajam joks įstatymas nedraudžia?

Mums rašo

Į daržą kasti gelteklių „Girdėjau, kad labai naudingi augalai yra gelteklės. Tačiau nepastebėjau, kad jos būtų auginamos mūsų daržuose. Papasakokite, kuo jos ypatingos ir kaip auginamos“, - prašo Ignas. Atsako agronomė Joana Giedraitytė

Iš tiesų geltekles retai kas augina. O be reikalo, nes lazdynų riešutus pagal skonį primenančios jų šaknys yra ne tik skanios, bet ir naudingos. Jose labai daug įvairių vitaminų, mikroelementų, kurių mūsų organizmui ypač reikia žiemą. Gel-

tekles mielai valgo ir vaikai. Ypač jei tėvai sugeba jiems paaiškinti, kad tai yra ypatingi žemėje užaugę riešutai. Gelteklės tinka dietinei mitybai. Vartojamos daugiausia žalios, virtos ir keptos. Vegetarų mityboje jos sudaro svarbią raciono dalį.

Gelteklės žiedai neišvaizdūs. Dėmesio vertos maistingos jo šaknys.

Gelteklė – daugiametis graižažiedžių šeimos augalas. Geltoni jos žiedai primena kiaulpienes. Valgomos šaknys, kurios užauga iki 30 cm ilgio ir 3–4 cm storio. Šaknies žievė juoda, minkštimas geltonas. Sėti reikia anksti, kai tik atitirpsta žemė, nes vėliau pasėti augalai nespėja pakankamai sustorėti. Būna, kad vėliau pasėję geltekles daržininkai rudenį nusivilia, nes nesulaukia norėto derliaus, tad kitais

VL archyvo nuotraukos

Gelteklės dar vadinamos juodšaknėmis. Gelteklės šaknys labai maistingos. Jose daug angliavandenių, baltymų, riebalų, 6,9 mg proc. vitamino C, 0,75 mg proc. vitamino B1 , 0,02 mg proc. vitamino B2. Taip pat daug kalio, fosforo, kalcio, magnio, geležies. Gelteklės šaknyse yra rauginių medžiagų, asparagino, levulino ir kitų, kurios turi gydomųjų savybių. Todėl gelteklės patariama vartoti sergantiems cukralige, skrandžio bei žarnyno opalige. Vartojamos įvairiai – žalios, virtos, keptos, troškintos, marinuotos, džiovintos. Gali būti patiekiamos sumaišytos su obuoliais, morkomis, salierais, svogūnais, agurkais ar kopūstais. Gelteklių šaknys nuskutamos ir tuoj apšlakstomos parūgštintu vandeniu arba pamerkiamos į jį, kad nepajuostų.

metais atsisako auginti šiuos vertingus daržo augalus. Labai svarbu tai, kad geltekles galima palikti žiemoti. Tuomet šaknys būna storesnės. Būna taip, kad dalis gelteklių jau pirmais metais pražysta, bet tai nesumažina jų vertės. Šaknys užauga tokios pat didelės ir skanios. Gelteklių sėklos stambios, primena mažus pagaliukus. 1 kv. metrui užtenka 1,5 g sėklos. Sėjama paliekant 2–4 cm atstumus nuo vienos sėklos iki kitos. Kaip ir kitas šakniavaisines daržoves geltekles reikia pasėti į gerai paruoštą dirvą. Žemė perkasama dviejų kastuvų gyliu. Ji turi būti trąši ir puri. Tuomet šaknys išaugs ilgos ir neša-

kotos. Skaniausia – ką tik iš lysvės iškasta gelteklė. Ilgiau laikoma šaldytuve ji labai greita ima vysti, praranda daug maistinių savybių. Todėl geltekles pamėgusieji ir nuolat auginantieji jas palieka žiemoti dirvoje. Jei žiema besniegė, būtina augalus pridengti durpėmis, pjuvenomis ar lapais. Kadangi Lietuvoje šalčius keičia atlydžiai, tad labai smagu, kai gali nueiti į daržą ir išsikasti šviežių ir skanių gelteklės šaknų.

(Ka. 3)


10

2013 m. vasario 2 d. • Nr. 9 (9234) Valstiečių laikraštis

Sodyba

Mums rašo

Vištos turi gyventi kaip ponios Prieš keletą metų abu su vyru sulaukę pensijos nusprendėme, kad metas pabėgti iš miesto ir gyventi sveikai. Jau baigiame pa­ miršti triukšmą, gatvėse tvyran­ tį automobilių išmetamųjų dujų tvaiką. Gyvename gamtos ritmu. Rašyti jums paakino viename kaime matytas vaizdas. Užėjusi į svečius pas garbaus amžiaus mo­ terėlę nustėrau pamačiusi, kaip laikomos vištos. Jos buvo sugrūs­ tos į pašiūrę, pro lentų plyšius švilpė vėjas. Matėsi, kad paukš­ čiai šąla. Tada vyrui ir pasakiau, kad mūsų vištelės gyvena poniš­ kai, tiksliau taip, kaip ir turi gy­ venti kiekvienas gyvas padaras: šiltai, erdviai ir sočiai. Esame miestiečiai, tad prieš pirkdami vištaites išsiaiškinome, kaip jos turi būti laikomos, kad nesirgtų ir dėtų kiaušinius. Taigi sužinojau, kad vištos gerai jaučia­ si, kai turi kur kapstytis. Vadinasi, kraiko sluoksnis turi būti storas. Jis ne tik sugeria kenksmingas dujas, bet ir leidžia vištoms patenkinti savo prigimtinį poreikį kapstytis. Tai joms padeda treniruoti rau­ menis, palaikyti tonusą, reikalin­ gą kiaušiniams dėti. Kraikui tinka durpės, pjuvenos ar susmulkin­ ti šiaudai. Mes naudojame pjuve­ nas. Kraiką reikia nuolat permai­ šyti, kad nesusidarytų pluta. Be to,

Vištos gerai jaučiasi, kai turi kur pasikapstyti. VL archyvo nuotrauka

jis turi būti visuomet sausas, o kai tik sudrėksta, reikia užberti naują sluoksnį. Paukštidėje žiemą turėtų būti mažiausiai 8 laipsniai šilumos, geriau 12–16 laipsnių šilumos, ir 60–75 proc. drėgmės. Kad jos būtų mažiau, paukštidės grindis įrengė­ me su nuolydžiu. Gūžtas vištoms rekomenduo­ jama įrengti virš grindų. Tam tin­

ka šieno glėbelis. Lizde laikome vieną pažymėtą kiaušinį, mat nuo seno manoma, kad tai lyg ir ženk­ las dedeklėms, jog dėti reikia čia, o ne kitur. Vištoms lesinti padarėme 100 cm ilgio, 25 cm pločio ir 14 cm aukščio lovelius. Juos galima len­ gvai pernešti iš vienos vietos į kitą. Virš lovelių prikalėm medinę juos­ tą, kad paukščiai mažiau išbarstytų lesalo. Vandenį, kurį kasdien kei­ čiame, mūsų vištos geria iš skardi­ nių indelių. Laktas, ant kurių šie naminiai paukščiai labai mėgsta tupėti, įren­ gėme irgi pagal mokslininkų reko­ mendacijas. Penkioms vištoms naktį turi tekti 1 m laktos. Įsitikinome, kad dedeklių pro­ duktyvumas labai priklauso nuo ap­ švietimo trukmės. Kai dieną ir naktį vištidėje švietė lemputė, iškart pa­ daugėjo kiaušinių. Lesiname savo višteles grūdais, duodame ir kombi­ nuotųjų lesalų, kuriuose gausu kal­ cio. Jos mielai sulesa viską, kas lieka gaminant maistą. Ne veltui sakoma, jei yra vištų, nereikia sukti galvos, kur dėti bulvių lupenas. Beje, mūsų raibutės šeimininkus pažįsta, o nuo svetimų bėga kuo to­ liau. Lenkučių šeima iš Vaigėliškių kaimo (Vilniaus r.)

Klaidos, kurių negalima daryti Gyventi nuosavame name svajoja ne vienas, tačiau ne taip retai statant svajonių būstą padaroma daugybė klaidų, dėl kurių patiriami ne tik finansiniai nuostoliai. Skylančios sienos, trūkinėjantys pamatai ar žiemą užšąlantis vandentiekis tampa rimtais išbandymais. „Bene dažniausia ir pati pirmoji daroma klaida sumąsčius statyti nuosavą namą – prastas biudžeto planavimas“, – tvirtino įmonės „4Stages“ atstovai. Anot jų, neretai nutinka taip, kad nubraižius būsimo namo projektą pradedamos statybos, tačiau joms įpusėjus paaiškėja, kad numatytų lėšų trūksta. Kartais dėl tokios padėties būna kalti architektai, parengę itin dailų būsto projektą, tačiau neapskaičiavę, ar pagal jų projektą statomas būstas neviršys kliento statyboms turimos sumos. Pasak „4Stages“ atstovų, vargu ar galima tikėtis, kad namo statybą planuojantys asmenys yra statybų specialistai. Štai kodėl yra itin svarbu numatyti, kas galėtų prižiūrėti visą statybų procesą. Be to, reikėtų tinkamai pasirinkti ne tik statybas prižiūrėsiantį asmenį, bet ir pačius rangovus. Lietuvoje dažnai nutinka taip, kad namo statybos pradedamos pasitelkus giminaičius ir draugus, tačiau, anot „4Stages“ atstovų, reikėtų įvertinti, ar statant būstą kartu su draugais ir giminaičiais neatsiras statybų broko, kuris ateityje gali atnešti finansinių nuostolių. Itin atsakingai vertėtų pagalvoti apie statybų draudimą. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad drausti nėra ką, tačiau neretai nuostolių atsiranda pasirinkus netinkamą statybinių

ES parama

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

medžiagų saugojimo būdą arba kai vieni rangovai tęsdami statybas sugadina kitų rangovų atliktus darbus. Prasidėjus namo statyboms, dažniausiai daromos klaidos susijusios su statybos technologijų nesilaikymu. Darbus stengiamasi atlikti kuo greičiau, neretai bandoma taupyti renkantis pigesnes medžiagas, nukrypstama nuo statybos reikalavimų. Dėl šių priežasčių, pasak „4Stages“, kartais net neprabėgus metams ima skilinėti fasadas, krypti sienos, byrėti tinkas, kiurti stogas. Didele klaida gali tapti ir visų namo sistemų neišbandymas prieš sumokant sutartą sumą rangovams. Įprastai šildymo, vėdinimo, komunikacijų sistemos turėtų būti išbandomos, t.y. patikrinama, kaip jos veikia. Lietuviai tą pamiršta, o sumokėję sutartą sumą rangovui, pagalbos, nutikus gedimui, turi laukti ilgai arba būna palikti likimo valiai.

ekonomika.lt inf.

Žemės konsolidacija nekainuoja nė cento Odeta Laurinkaitė Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ yra remiama veiklos sritis „Žemės konsolidacija“. Ūkininkams, teikiantiems konsolidacijos projektus ir atitinkantiems keliamus reikalavimus už konsolidaciją nereikia mokėti nė cento. Žemės konsolidacija – tai žemės sklypų pertvarkymas, pakeičiant vietą, plotą, ribas, suformuojant racionalaus dydžio ir formos žemės ūkio bei miškų ūkio paskirties žemės sklypus, sustambinant žemės valdas ir pagerinant jų glaustumą. „Dažnas ūkininkas turi įsigijęs po kelis ar net keliolika atskirų sklypų. Jam ūkininkauti nepatogu, nes sklypai paprastai yra atskiruose masyvuose. Per darbymečius traktoriams ir kombainams tenka važinėti iš vieno sklypo į kitą, gaištamas laikas, smarkiai padidėja išlaidos degalams. Sustambinus žemės sklypus, tokių bėdų nebeliktų“, – sako Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius.

Konsolidacija suteikia daug galimybių Lietuvoje žemės konsolidacija pradėta 2005 m., ir per trejus metus buvo įgyvendinta 14 projektų. Šiemet 14-oje skirtingų savivaldybių jau pradėti rengti 23 projektai, bendras teritorijų dydis yra 23,5 tūkst. ha.

Ūkininkams, teikiantiems konsolidacijos projektus ir atitinkantiems keliamus reikalavimus, už konsolidaciją nereikia mokėti nė cento. Odetos Laurinkaitės nuotrauka

Konsolidacijos projektai suteikia daug galimybių: pertvarkyti žemės sklypus (pakeisti vietą, plotą, ribas ir pan.); suformuoti racionalaus dydžio ir formos žemės ūkio bei miškų ūkio paskirties žemės sklypus; sustambinti žemės valdas ir pagerinti jų glaustumą; sumažinti atstumus tarp žemės sklypų; sukurti reikiamą kaimo infrastruktūrą; suprojektuoti sklypus viešojo intereso poreikiams tenkinti; įgyvendinti kitus žemės, kaimo plėt­ ros ir aplinkos politikos tikslus. A.Petkevičius teigė, kad žemės konsolidacija naudinga ne tik ūkininkams, kitiems žemės sklypų savininkams, bet ir kaimų bendruomenėms, kurios, kaip ir vietos veiklos grupės, neretai negali įgyvendinti savo sumanymų ir siekti paramos pagal minėtą kaimo plėtros paramos priemonę, nes nėra numatyta vietos teritorijų plėtrai, nesuformuoti sklypai bendruomenės poreikiams ten-

kinti. Konsoliduojant žemės valdas, pagal bendruomenių pageidavimus galima numatyti vietas, pavyzdžiui, kur bus įrengtas paplūdimys, sporto aikštelė ir pan.

Trys pagrindiniai principai A.Petkevičius suformulavo tris pagrindinius principus, pagal kuriuos atliekama žemės konsolidacija: pirmas – savanoriškumas. Žmogaus valia apsispręsti, ar jis nori dalyvauti konsolidacijos projekte, o jei dalyvauja – sprendžia tik už save. Antras – žemės ūkio konsolidacijos projektai finansuojami 100 procentų, tinkami finansuoti darbai projekto dalyviui nekainuoja nė cento. Trečias – dalyvaudami projekte, žmonės neprisiima jokių papildomų įsipareigojimų. Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2012 m. programos priemonės „Že-

mės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sričiai „Žemės konsolidacija“ skirti 56 mln. Lt konsolidacijos projektams finansuoti. Tinkamos finansuoti išlaidos yra žemės konsolidacijos projekto rengimas, kompleksinio kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimas, turto vertinimas ir žemės vertinimo plano parengimas, žemės sandorių sudarymas ir notarinis tvirtinimas, veiksmai, susiję su nekilnojamojo turto įregistravimu, visi kadastriniai, geodeziniai matavimai, techninių projektų rengimas.

Reikalavimai Žemės konsolidacijos projektų rengimas konkrečioje vietovėje pradedamas gavus ne mažiau kaip penkių sklypų, kurie priklauso ne mažiau kaip penkiems žemės savininkams

ir yra vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse, prašymus. Bendras pageidaujamas pertvarkyti sklypų plotas turi būti ne mažesnis kaip 100 ha, tačiau pirmenybė teikiama tiems projektams, kuriuose yra daugiau dalyvių ir didesni žemės plotai. Žemės politikos departamento direktorius paaiškino, kad norintieji dalyvauti žemės konsolidacijos projektuose prašyme turi nurodyti žemės sklypo, kurį norės įtraukti į žemės konsolidacijos projektą, kadastro numerį, poreikio vykdyti žemės konsolidaciją aprašymą – motyvus ir planuojamo žemės valdos pertvarkymo aprašymą, pateikti žemės sklypo plano kopiją. „Dažnai iškyla problemų dėl to, kad prašymus dalyvauti konsolidacijos projekte pateikia ne visi vienoje ar kitoje teritorijoje esančių sklypų savininkai. Todėl būtina, kad atsirastų keletas iniciatorių, kurie konsolidacijos naudą aiškintų savo sklypų kaimynams ir įtikintų juos, jog dalyvauti projekte tikrai verta. Juk žemės konsolidacija naudinga ir tiems gyventojams, kurie turi ir savo reik­mėms naudoja, tarkime, tik vieną sklypą. Už konsolidacijai skirtas lėšas atliekami ir tokių sklypų kadastriniai matavimai, jų ženklinimas vietoje. Jei už šiuos darbus tektų mokėti pačiam žemės savininkui, jam tai kainuotų tik­ rai nepigiai“, – aiškino A.Petkevičius.

(Užs. 9)


Priedas apie Gyvenimo būdą ir laisvalaikį

Šeštadienis

Olegą ir Nedą sujungė „Monologai“

O.Diktovskis ir N.Malūnavičiūtė, atrodytų, tokie originalūs ir skirtingi, scenoje surado bendrą, labai subtilią kalbą.

Jurgita Ratkevičienė Olegas Ditkovskis ir Neda Malūnavičiūtė – patyrę, gerai žinomi muzikantai. Ilgą laiką jų tarsi niekas nesiejo: Neda – profesionali fleitininkė ir dainininkė, paviliota džiazo, Olegas – bardas, autorinės dainos atlikėjas. Tačiau dabar jiedu vis dažniau koncertuoja kaip duetas. Pasirodo, juos vienija ne tik aistra muzikos kokybei, visiškas atsidavimas savo profesijai, bet ir panašus požiūris į popsą, televiziją bei provinciją. Jiedu pastarosios nesibaido, nors propaguoja sudėtingesnę, subtilesnę muziką, mat jiems svarbu ne pilnos salės, o sklidinos klausytojų širdys. Nedos ir Olego duetas „Monologai“ jau triskart skambėjo Biržuose. Esate seni scenos vilkai, bet prieš koncertą nerimaujate. Olegas. Nori nenori, o jaudulys apima. Atrodo, tiek išvažinėta, tiek išdainuota... Čia kaip teatre: jei nebesijaudini, vadinasi, metas eiti lauk.

Scenoje su Neda atrodote tokie laisvi, žaismingi. Ar viską iki detalių sustyguojate, ar leidžiate sau improvizuoti? Olegas. Viskas išeina spontaniškai. Čia juk ne spektaklis, kuriame turi išlaikyti vaidmenį nuo pradžios iki galo. Kartais net pati publika padiktuoja mūsų elgesį. Jauti žmonių reakciją, gali leisti sau pašmaikštauti. Aišku, visko būna. Baigiau aktorinį, dirbau Šiaulių dramos teatre, ši profesija niekur nedingo. Manęs taip lengvai „nepasodinsi“. O Neda, nors nėra aktorė, labai imli, nesusikausčiusi, šarminga. Pagal Zodiaką mes abu – Avinai, tikriausiai dėl to ir sutariame. Tai muzikavimas, ne tik dainos atlikimas. Esame išlepinti gero garso, o būna, kad salėje akustika prasta, turi rėkti. O juk tai subtilu, turi būti aiškus kiekvienas skiemuo, kiekvienas atsidusimas. Po koncerto jauti, kad stygų tarsi nebėra, gerklę skauda. Biržuose lankėtės ne kartą. Ar jums čia patiko? Neda. Buvo labai įdomu, ko-

kia publika susirinks šį kartą. Du ankstesnieji koncertai Biržuose buvo skirti tam tikrai auditorijai. Mus čia labai gerai priėmė, tačiau viešas koncertas, į kurį reikia pirkti bilietą, yra kas kita. Bet publika – fantastiška! Čia gera aura. Įvažiavom į Biržus, ir viskas tarsi sava. Kai prieš koncertą publikos paprašiau – neįsitempkite, atsipalaiduokite, mane išsyk suprato. Už-

Martyno Vidzbelio nuotraukos

Maloniai nustebau Jūsų koncerte pamačiusi labai garbaus amžiaus biržiečių. Kituose miestuose taip pat turite tokių gerbėjų? Olegas. Taip, ateina labai įvairaus amžiaus žmonių. Gal vyresnis ir, regis, santūresnis Olegas traukia vyresnį, o valiūkiška Neda – jaunesnį klausytoją? Neda. Mes atliekame, galima sa-

2013 m. vasario 2 d. Nr. 9 (9234) Valstiečių laikraštis

milžiniškam nustebimui, atėjo vos saujelė žmonių. O nepalyginti menkesnės vertės pasirodymai surenka pilnas sales, net jei bilietai kainuoja pusšimtį litų... Olegas. Nieko čia keista. Kas yra rodoma per televiziją, tas ir žiūrima. Yra tam tikras kontingentas, kuriam dar nuo tarybinių laikų įstrigę – jei rodo per teliką, vadinasi, gerai. Dabar tai vadinama marketingu, grubiau tariant, kaip paimti iš žmonių pinigus. Kaip tik prieš didžiąsias šventes komercinės televizijos rengia įvairias labdaros, gerumo ir t. t. akcijas ir tarpusavyje varžosi, kuri surinks daugiau pinigų, kuri bus gailestingesnė, dosnesnė, kuri graudesnę istoriją papasakos. Žinoma, nupirkta medicininė aparatūra, inventorius gali pagelbėti ir, tikiu, pagelbėja ne vienam. Bet kaipgi su sunkių ligonių, neįgaliųjų, dažnai visiškai palūžusių senukų, vaikų, kurių niekas nelanko, niekas nesidomi, dvasios reikalais? Ar gali šią sustiprinti televizinių „žvaigždžių“ vienadieniai koncertai ir linkėjimai kažkur iš anapus ekrano? Ar dėl to nematome jūsų tokiose akcijose? Neda. Neatsisakau padainuoti labdaringuose renginiuose, jei esu prašoma. Bet man labai svarbus kontekstas. Pavyzdžiui, mielai dalyvavau Maltos ordino labdaringoje akcijoje. Olegas. Kai kurios labdaros akcijos man dvelkia – pavartosiu negerą žodį – dvasine prostitucija. Taip, teisingai pastebėjote – labdara turėtų būti konkrečiam tikslui, konkrečiam žmogui, apie tai per daug nesigarsinant, nesireklamuojant. Nedai leidus papasakosiu, kokia gi ta mūsų „labdara“. Turėjome vykti į užsakytą koncertą, prieš kelionę man paskambino Neda ir paklausė, ar negalėtume pakeliui aplankyti vieno jos fano... Neda. Plungėje gyvena jaunas

Anot Olego Ditkovskio, jei kažką palietei, jei žmogus pajuto ryšį, ieškodamas to paties jausmo, jis vėl ateis. simezgė kontaktas, ir mums buvo labai lengva. Palieki sceną nejausdamas jokio nuovargio, atrodo, galėtum dar kalnus nuversti. Ir čia buvo tas pat. Nėra prasmės eiti į sceną, jei neturi ką pasakyti. O mes norėjom, ir žmonės mus išklausė, suprato. Mums tai pati didžiausia dovana. Iš tokių koncertų išeini laimingas, suvoki savo gyvenimo, veiklos prasmę.

kyti, kamerinę dainuojamąją poeziją. Jūs pažiūrėkite, kaip festivaliuose būna – ateina klausytojai nuo... iki. Olegas. Na, mes juk ne SEL‘ai , kurių muzika orientuota į tam tikrą amžiaus grupę. Bet kai Biržuose ansamblis „Skylė“ pristatė projektą „Broliai“, į tą vos 5 simbolinius litus kainavusį įspūdingą koncertą, mano

bachūras, jau 12 metų visiškai neįgalus, o pastaruosius 4 metus nebepasikeliantis iš lovos. Kiekvieną dieną į Plungę nenuvažiuosi. Kadangi turėjome koncertą prie Platelių, pagalvojau, kad gerai būtų jį aplankyti... Olegas. Tai va, Neda manęs paklausė, ar galime pas jį užvažiuoti. Atsakiau: šventas reikalas! Nukelta į 12 p. 

Eteris

„Auksinis balsas“ ims pirmąsias natas LRT muzikinių laidų rengėjai žiūrovams siūlo naują konkursą, kuris įvertins mūsų jau žinomų dainininkų profesionalumą bei universalumą. Šįkart konkurse bus naujų vėjų: atlikėjai dėl garbės vadintis „Auksiniu Lietuvos balsu“ varžysis dainuodami skirtingo žanro ir stilių kūrinius.

Naujas muzikine projektas įvertis žinomų dainininkų balsus.

LRT nuotrauka

Kiekvieną savaitę atlikėjai ruoš naują pasiūlyto muzikinio stiliaus ar temos pasirodymą, o jiems tal-

kins šokių kolektyvai bei pučiamųjų džiazo ar roko grupės, liaudies ansambliai. Konkurse varžysis jau pripažinti, gerai žinomi artistai: Vilija Matačiūnaitė, Aistė Pilvelytė, Karina Krysko, Laura Zigmantaitė, Violeta Tarasovienė, Česlovas Gabalis, Vaidas Baumila, Ruslanas Kirilkinas, Viktoras Gerasimovas. Vertinimo komisijai vadovaus muzikologė Zita Kelmickaitė, tačiau ir žiūrovų balsai čia bus labai svarbūs.

Konkursą ves vienas intelektualiausių laidų vedėjų Andrius Rožickas kartu su eterio naujoke Beata Tiškevič. „Beatos nuoširdumas ir paprastumas tiesiog pakerėjo mane. Negana to, ji yra kino ir teatro aktorė“, – pristato partnerę A.Rožickas. B.Tiškevič dar studijuoja aktorinį meną, bet jau vaidina Eimunto Nekrošiaus „Dieviškojoje komedijoje“ Nacionaliniame dramos teatre. Kine ją galima pamatyti Mariaus Ivaškevičiaus filme „Tėve mūsų“, netrukus pasirodysiančiame „Santa“ bei Romo Zabarausko „Streike“. VL inf.


12

2013 m. vasario 2 d. • Nr. 9 (9234) Valstiečių laikraštis

Olegą ir Nedą sujungė „Monologai“  Atkelta iš 11 p. Neda. Tai ne materialinė parama. Mes atvažiavome aplankyti, bet vaikino mama priprašė pagroti. Olegas atsinešė iš mašinos gitarą, aš – fleitą ir mes jam kambary pagrojome. Neapsakomas jausmas! Olegas. Ir jis su mumis dainavo! Neda. Mama apskritai negalėjo patikėti tuo, kas vyksta. O juk taip nesudėtinga tai padaryti, tačiau visiems suteikia tiek gerų emocijų. Tikriausiai tai kartais gydo labiau nei labdaros akcijose surinkti pinigai? Juk vienam jie pagelbsti, o kitas, kurio istorija ne tokia graudinanti, paliekamas likimo valiai. Neda. Taip, bet mes tos savaip suprantamos labdaros neviešiname. Prieš porą dienų nuėjau į vaistinę, o čia šaršalas: močiutė nori kažką pirkti, bet jai neparduoda. Klausiu jos, kas atsitiko – pasirodo, pritrūko pinigėlių vaistams. Paprašiau vaistininko, kad tą trūkstamą sumą priskaičiuotų man. Močiutė net apsiverkė, klausia, kaipgi man tuos 11 litų grąžins. Sakau, tebūna tai dovana švenčių proga. Tiesiog buvo labai gera, kad galėjau padėti. O tos rinkliavos... Nenorime teisti, bet, jei kviečia, labai nesmagu atsisakyti. Būna, kad tam tikrame kontekste liepia sudainuoti tai, kas man visiškai nepatinka. Mes dainuojame tik tai, kas mums artima, esame tokie, kokie esame. Nešmėžuojame telike, nevedame laidų. Kokio nors komercinio kanalo žiburėlis? Atsiprašau, bet tai vemti verčia, sakau tiesiai šviesiai. Džiaugiuosi, kad manęs ten nekviečia. Nacionalinė televizija – kas kita, ten yra kitokių laidų, pavyzdžiui, kad ir Vytauto Kernagio atminimui. Reikia atsirinkti, kur nori dalyvauti. Nenoriu atsidurti tarp bunkių, šeškių, man tas pasaulis yra nepriimtinas. Anot mūsų krašto poeto Alio Balbieriaus, televizija per porą metų numarina bet kokio ryškumo žvaigždę. Olegas. Ji panaši į Seimą: tai sistema, kurioje padorus žmogus negali išsilaikyti. Arba turi išeiti, arba prisi-

me. Bet, neduok Dieve, jei publika abejinga arba žmonės nė nesusirenka į koncertą, arba vakarėlyje, kur tave nusamdė, esi niekam neįdomus.

Neda, turite dvidešimtmetį sūnų. Kaip jis reaguoja į šėliojančią mamą? Neda. Nežinau, jis į mano koncertus nevaikšto. Tai, ką aš darau – džiazas, dainuojamoji poezija, jam neįdomu. Sūnui patinka rokas, pankrokas, andergraundas – visai kiti dalykai. Į mane jis žiūri su pagarba, bet tai ne jo pasaulis. Mūsų šeimoje sūnus neprivalo manęs klausyti, aš neprivalau jo auklėti. Gyvenam kaip du protingi žmonės... Šiek tiek ironizuoju, žinoma. Olegas. Tėvas vaikui yra tėvas, motina yra motina. Tai toks ypatingas santykis. Kodėl tėvai negali būti mokytojai savo vaikams? Todėl, kad vaikas tave priima kaip tėvą, o ne kaip mokytoją. Ir mano dukra mane priima kaip tėvą. Jei būčiau, tarkim, dėstytojas, tas santykis būtų visai kitoks. Bet yra pasąmonė, kurion viskas sugula, ir niekur toli tie vaikai nuo savo tėvų nedings. Tik O. Diktovskis ir N. Malūnavičiūtė, atrodytų, tokie originalūs ir skirtingi, scenoje surado bendrą, labai subtilią kalbą. jie dar to nežino. Martyno Vizbelio nuotrauka Neda. Mano tėvai – intelektualūs taikyti. Kitas pagalvoja: ketveri metai Prisiminiau tiksliai. scenoje. Netelpa galvoje, kaip gali- žmonės. Mes kalbamės ne apie mano, „prie lovio“ – gal ir neblogai. Svarbu, Neda. Nepaprastai jautri dai- ma kūrinį atlikti mechaniškai. Labai o apie kitus koncertus. Man visada ko žmogus sieki, ko nori iš gyveni- na. Mūsų darbas – dovanoti žmo- retas atvejis, kai atsėlina abejingu- smagu padiskutuoti su savo tėvais. mo. Mudu, matyt, einame kitu keliu. nėms emocijų. Tikiu tuo, ką darau. mas, galbūt iš didžiulio nuovargio. Turime daug bendrumo. Mamos ir Neda. Aš galvoju, kad mes vi- Tačiau emociškai labai pavargstu. Bet eidamas į sceną turi pamiršti mano pasaulėžiūros, skoniai panašūs, sada ėjome šiek tiek sudėtingesniu Negalėčiau dainuoti tarsi marato- viską: ar tau galvą skauda, ar dantį, ir jei mane pagiria, aš ja tikiu. Nors keliu. Nesame arogantiški pasipūtė- ne kiekvieną dieną. Nepavežčiau, ar tavo tėvas numirė. kiekvienam tėvui savo vaikas tikriauliai, bet turime principus, ambicijas. pernelyg didelė dvasinė iškrova. siai yra pats geriausias ir gražiausias. Mūsų kitas pasaulis, kitos vertybės. Jeigu žmonėms poilsio dienos, tai Menui reikia didelių aukų... Bet tikiu, kad giria ne dėl to. Važiuojame per Lietuvą ir matome, mums – darbo. Šviesaus atminimo Olegas. Taip, bet atiduodamas ir kad yra „nudrožtų“ teliko aukų, be jo V.Kernagis sakydavo: „Pirmadie- gauni. Tik dėl to ir laikaisi, kitaip Pašnekesį norėčiau užbaigdaugiau nieko ir nematančių. nis, visi dirba, o aš oriai žygiuoju stogas nuvažiuotų. Daugumai akto- ti biržiečio poeto Jono Meko SeOlegas. Pagalvokim: o jeigu visa Gedimino prospektu: man laisva tauta būtų tokia? Klasikinė muzi- diena!“ ka, nori nenori, reikalauja išprusimo, specialaus pasiruošimo, ji nėra skirta Bet kur čia šuo pakastas, kad žmogui „iš gatvės“. Aš net džiaugiuo- biržiečiams jūsų koncertai nepasi, kad Biržuose atėjo tiek žmonių. bosta? Olegas. Jei kažką palietei, nors Deja, salė nebuvo pilna... Atli- truputėlį, jei žmogus pajuto ryšį, rių ir nuvažiuoja, jie panyra į alko- meniškių idilės „Senas lietaus kote dainą „Angelas“, kurią sukūrė ieškodamas to paties jausmo, jis holio jūrą. Mes neapmokyti jogos, šniokštimas“ paskutine eilute: devintos klasės mokinė. vėl ateis. Mūsų koncertai niekada nemokame atsipalaiduoti, pasiruošti „Senas yra mūsų šis kalbėjimas“... Olegas. Šitas eilėraštis nežinia nėra identiški. Kodėl žmonės tą patį kūrybiniam darbui, iš čia ir alkoho- Mano galva, jūsų kalbėjimas yra kiek laiko gulėjo ant mano sta- spektaklį lanko kad ir 15 metų? Fo- lizmas, nervų ligos ir visa kita. Jei senas – brandus, brandžių žmolo. Vis pasižiūrėdavau, bet... Kartą nograma, kino juosta – kas kita, ten žmogus viską atiduoda ir nieko ne- nių. Smagu, kad jis prasiskverbė ir susapnavau, kaip jis turi skambė- užfiksuota, ir viskas, o čia kas kas- gauna atgal – viskas. Reikia mokėti į biržiečių širdis. Dar sykį dėkoju ti. Natų užrašyti nemoku, bet prie kart kitaip, ir kontaktas tiesioginis. į save sugrįžti. už dovanotas emocijas, atvirą bei lovos laikau gitarą: po sapno svarNeda. Per koncertą atiduodu Neda. Mes labai daug atidavėme, nuoširdų pokalbį, linkiu jums dibiausia prisiminti, kaip dirbo pirštai. viską, kitaip nematau prasmės būti bet ir labai daug iš publikos gavo- delės sėkmės.

„Nesame arogantiški pasipūtėliai, bet turime principus, ambicijas“, – tvirtino Neda.

Padėk sau

Demonstruoja savo luošumą „Kas yra tiems interneto portalų komentatoriams, kurie viešai tyčiojasi iš kitų, net valstybės vadovę vadina paskutiniais žodžiais? Ar jie protiškai sveiki?“ – abejojo į redakciją paskambinęs Juozas iš Anykščių. Komentuoja psichologė Rūta Bubelienė.

Internetas iš tikrųjų neatpažįstamai pakeitė ne tik pasaulį, bet ir žmonių įpročius. Bijau, kad jis žaibiškai keičia mūsų sąmonę ir psichiką, deja, ne tik teigiama linkme. Mat atsivėrė viską sugerianti interneto erdvė, kur žmonės gali nebaudžiami ir nepagaunami išlieti pyktį bei nuoskaudas pačiu primityviausiu būdu, net nesirinkdami žodžių. Anksčiu panašių „komentarų“ galėdavome pamatyti tik ant nuošalių tvorų ar sienų. Čia slapčia smagindavosi paaugliai, tokiu būdu suvesdavo sąskaitas vovkos ir vyckos.

Negrabiai ant sienos išrašytos necenzūrinės frazės dažniausiai nebūdavo taikomos konkretiems asmenims. Tiesiog bręstantys rašinėtojai taip išliedavo hormonų šėlą. Gal ir tie interneto komentatoriai – tik nepraustaburniai paaugliai, kurie suaugę gėdysis praeiti pro savo pačių išterliotas sienas? Galbūt, bet tai tiktai dalis anonimų. Paaugliai paprastai nesidomi politika, nekomentuoja jai skirtų straipsnių. Kita vertus, taip rafinuotai tyčiotis, tiek pykčio viduje sukaupti pajėgūs tik suaugę asmenys. Nors,

tiesa, po barzdoto tikro vyro stotu gali slėptis spuoguotas, kompleksuotas paauglys. Net nesitiki, kad kai kurie žmonės savo sielose slepia tokias Audijo arklides, kurių nesiryžtų išmėžti joks Heraklis! Telieka visa tai lieti į interneto erdvę. Ar nepanašu į šiukšlių kalnus mūsų miškuose ir parkuose, kur atliekos verčiamos lygiai taip pat niekinamai, anonimiškai? Psichoanalizės specialistas Tomas Kajokas kadaise nuodugniai tyrinėjo tokių interneto gašlūnų rašliavas medicininiu požiūriu. Jis netgi atpažino kai kurių nuolatinių ypač aktyvių keikūnų braižą ir priėjo prie labai įdomių išvadų. Negalėčiau tiksliai jų pacituoti, bet, liaudiš-

kai tariant, tokie anonimai internete mosuoja savo vyrišku pasididžiavimu tarsi vėzdu, taip tepajėgdami pademonstruoti savo galią. Skubu pridurti, kad tai liečia ne tik vyrus: moterys savaip demonstruoja savo turtą, apkalbomis žemindamos menamas varžoves internete. Emociškai tokie asmenys, manyčiau, iš tikrųjų yra sutrikę, o ar visi jie protiškai sveiki, neaišku. Aišku tik tiek, kad jie nesuvaldo gyvenimo, nėra ir savo minčių šeimininkai. Tačiau pirmiausia tokie komentarai atskleidžia skaudžią tiesą: kiek daug Lietuvoje yra nelaimingų, suluošintų žmonių, traumuotų, tegu netiesiogiai, karo ir pokario baisumų, sovietmečio melo ir baimės! Užuot bandę deramais būdais gydyti savo žaizdas, jie demonstruoja luošumą internete.

Petro Malūko nuotrauka


2013 m. vasario 2 d. • Nr. 9 (9234) Valstiečių laikraštis

Šeštadienis

Sugrįžta į sceną Lietuvos baleto primarijus Nerijus Juška dėl užklupusios traumos ilgam nutraukė pasirodymus. Net sklandė gandai, kad Nerijus gali nebegrįžti į sceną. Tačiau menininko atkaklumas nugalėjo, ir štai gera žinai jo gerbėjams: Lietuvos baleto žvaigždė vėl šoks Kauno valstybinio muzikinio teatro šokio spektaklio „Notrdamo legenda“ premjeroje.

VAOBT archyvo nuotrauka

„Mūsų, baleto šokėjų, darbas visuomet rizikingas, trauma gali nutikti bet kada – scenoje, repeticijoje. Tiesiog apie tai nereikia galvoti, tik tinkamai vertinti savo galimybes“, – sakė N.Juška, paklaustas, ar po tokios traumos nebijo šokti. Artistas neslėpė džiaugsmo, kad po priverstinės pauzės pasirodys bū-

Rytų horoskopas kitai savaitei

tent šio teatro, su kuriuo sieja net 15 metų draugystė, scenoje. „Kai man pasiūlė vaidmenį, nedvejojau nė akimirkos, juolab kad man po klasikinio baleto šokti modernųjį šokį nėra labai sudėtinga, o ir darbas tokiame profesionaliame kolektyve teikia malonumo“, – prisipažino primarijus, neabejodamas būsimojo spektaklio sėkme. Šokio spektaklį „Notrdamo legenda“ Kauno valstybinio muzikinio teatro žiūrovai išvys vasario 14-ąją. Spektaklio statytojas – choreografas Aleksandras Jankauskas, bene vienintelis Lietuvoje įvertintas Sankt-Peterburgo N.RimskioKorsakovo konservatorijos „Master class“ sertifikatu. VL inf.

Naujas žvilgsnis į holokaustą Nacionalinės premijos laureatas Sigitas Parulskis – itin produktyvus rašytojas, nesibaidantis skaudžių lietuviams temų. Naujame jo romane „Tamsa ir partneriai“, kurį išleido „Alma littera“, pasakojama apie žydų tautos tragediją Antrojo pasaulinio karo metais. Į ją rašytojas stengėsi pažvelgti ne aukos, o budelio akimis. Tai jauno fotografo Vincento, prieš savo valią tapusio žydų masinių žudynių stebėtoju, negalinčiu nieko pakeisti ir niekam padėti, istorija. Meilės ir mirties, erotinės aistros ir aistros žudyti peripetijos sukuria atmosferą, kurioje tikėjimą Dievu keičia skeptiški svarstymai ir ginčai apie žmogaus dalią griūvančiame pasaulyje.

„Holokausto tema vis dar ignoruojama didesnės visuomenės dalies. O jei pradedama kalbėti, žydai visuomet lieka kaltaisiais – jie mus vežė į Sibirą, jie mus kankino, jie visi

komunistai ir taip toliau. Visgi nenoriu, kad skaitytojas kūrinį priimtų kaip asmeninį kaltinimą ar priekaištą. Tiesiog sakau, kad mums metas liautis neigti, apsimetinėti, teisintis, ieškoti kaltųjų ir teisiųjų. Man norisi paprasto, supratingo, užjaučiančio žmogiškumo“, – pripažįsta romano „Tamsa ir partneriai“ autorius. Rašydamas romaną S.Parulskis rėmėsi išlikusių dokumentų rinkiniais, rašytiniais atsiminimais, to meto spauda. Ir nors bene kiekvienas mūsų gali surasti sąsajų su šia tema, tačiau romano autorius kviečia iš naujo, ironiškai ir skaudžiai persvarstyti mūsų – kaip tautos – vaidmenį krauju suteptoje istorijoje. VL inf.

Rojaus obuoliai V.Vysockiui

g

Ožiaragiams kitą savaitę sveikas azartas suteiks papildomų jėgų sprendžiant sunkius uždavinius. Juos įveikę, gerokai pralenksite konkurentus. Blogi orai gali aptemdyti įspūdingas dienas, kurių sulauks įsimylėjėliai. Nenusiminkite, netrukus jūsų santykių padangėje vėl švies saulė.

h

Vandeniai turės dar šiek tiek pasistengti, kad įtvirtintų darbe pasiektą pažangą. Iki savaitės pabaigos būtinai sutvarkykite einamuosius reikalus, nors aplinkybės ir trukdys. Jūsų laukia svaigus romanas, bet jis gali pasibaigti taip pat nelauktai, kaip ir prasidėjo. Pasidomėkite, kaip jūsų antroji pusė leidžia pinigus.

a

Vėžiai kitą savaitę galės išmėginti jėgas naujoje srityje. Viskas turėtų klostytis sklandžiai. Jūs ne tik padidinsite savo autoritetą, bet ir smarkiai pagerinsite finansinę padėtį. Svarbiausia – nebijokite naujovių. Pasitelkite bendraminčius, ir rezultatai bus tikrai įspūdingi.

b

Liūtams apdairumas ir sveikas protas padės aplenkti povandeninius rifus ir įveikti visas kliūtis savo kelyje. Finansinė padėtis pasikeis į gerąją pusę. Ryšiai užtikrins profesinius laimėjimus, išaugs jūsų autoritetas vyresnybės ir kolegų akyse. Nenusiminkite, jei iš pradžių ne viskas pavyks.

i

c

^

d

_

e

`

f

Žuvys netikėtai pasieks tai, ko ilgai troško. Tik nesistebėkite ir neskubinkite įvykių. Kai kurie šio Zodiako ženklo atstovai turės progos laikinai padirbėti už labai solidų atlygį. Kad išvengtumėte problemų, objektyviai įvertinkite savo galimybes. Nerizikuokite be reikalo. Avinus artimiausiomis dienomis lydės sėkmė materialinėje srityje. Galite planuoti komercinius sandorius ir rengti ilgalaikius planus, susijusius su pinigais. Jūsų vidinė ramybė labai pravers. Darbe teks paprakaituoti, nes viršininkui atrodys, kad galėtumėte būti aktyvesni. Jaučiams pasiekti naują socialinį ir profesinį lygį padės bendravimas su draugais. Jums bus atlyginta už kantrybę ir mokėjimą klausyti. Atitrūkti nuo kasdienių darbų leis aktyvus poilsis, geriausia – sporto pratybos. Tik reikėtų vengti didelių fizinių krūvių. Dvyniams gali tekti nutraukti bendradarbiavimo sutartis. Bet nenusiminkite, nes jus lydės sėkmė kitose gyvenimo srityse. Artimas žmogus ir šeima jus rems ir suteiks pasitikėjimo savo jėgomis. Kitą savaitę būtų pravartu pagalvoti apie naujas dalykines iniciatyvas.

Vienai iškiliausių Rusijos asmenybių, aktoriui ir bardui Vladimirui Vysockiui, anksti iškeliavusiam anapus, šiemet sausio pabaigoje būtų sukakę 75-eri. Labiausiai gerbiamų XX a. Rusijos asmenybių sąraše V.Vysockis nusileidžia tik pirmajam pasaulio kosmonautui Jurijui Gagarinui.

Tapo įprasta, kad kiekvienais metais bardo gimtadienio išvakarėse V.Vysockio fondas įteikia jo vardo premiją. Ją pelno tie menininkai ir žmonės, kurie lieka ištikimi sau, nepaisant susiklosčiusių aplinkybių neišduoda idealų. Vardinis apdovanojimas atsirado 1997 m. poeto sūnaus Nikitos iniciatyva, o šiemet įteiktas jau 16-ą kartą. Garsiojo poeto atminimas bus pagerbtas ir Lietuvoje muzikiniu spektakliu „Vysockis. Rojaus obuoliai“, kurį dviejuose Lietuvos didmiesčiuose pristatys jo sūnus N.Vysockis. Daugybę puikių atsiliepimų pelnęs spektaklis vasario 7 d. bus parodytas Klaipėdos Žvejų rūmuose, vasario 8 d. – Vilniaus Kongresų rūmuose. V.Vysockis – vienas Rusijos kultūros veikėjų, prie kurių vardų žodis „legendinis“ rašomas ne be priežasties. 600 dainų, 30 kino filmų, 15 spektaklių – visi šie skaičiai visgi neatspindi V.Vysockio indėlio į kultūrą. Po jo mirties apie jį sukurta dešimtys TV ir radijo laidų, fil-

13

Mergelėms būtinai nusišypsos sėkmė ir nuskaidrins pilkus žiemos šiokiadienius. Elkitės santūriau ir visur ieškokite aukso vidurio. Artimas žmogus jums padės suprasti save. Pajusite jėgų ir energijos antplūdį. Savaitė bus palanki ir finansiniu požiūriu. Svarstyklės turi atitrūkti nuo savo reikalų ir padėti kažkuriam bičiuliui. Neeikvokite savo energijos veltui ir nesistenkite būti geri visam pasauliui. Atkreipkite dėmesį į tuos žmones, kurie yra šalia. Kitą savaitę imdamiesi naujų darbų kliaukitės tik savo jėgomis. Neatskleiskite savo planų. Skorpionams ateinanti savaitė bus sėkminga daugeliu atžvilgių. Bendravimas su verslo partneriais bus labai produktyvus, o su jais sudarytos sutartys – naudingos. Palankiai susiklosčius aplinkybėms, galėsite įgyvendinti daugelį savo norų. Pajusite didesnį pasitikėjimą savo jėgomis. Šauliai kitą savaitę turėtų sulaukti tik gerų naujienų. Visi jūsų sumanymai duos puikių rezultatų. Nuoširdus rūpinimasis artimaisiais ir bičiuliais suteiks galimybę ir patiems pagaliau pasidžiaugti gyvenimu bei atsipalaiduoti malonioje aplinkoje.

Prisimins didį poetą Nikita Vysockis pastatė spektalį apie tėvą.

mų, teatro pastatymų, tačiau muzikinis spektaklis „Vysockis. Rojaus obuoliai“ žiniasklaidos vertinamas kaip vienas geriausių. Aktorius, režisierius ir scenaristas N.Vysockis su režisieriumi Rašidu Tuguševu spektaklį sukūrė tėvo mirties 25-osioms metinėms. Šiame muzikiniame spektaklyje skamba Vladimiro Vysockio eilės ir dainos. Specialių dekoracijų fone N.Vysockis su nesuvaidintu jausmingumu eilėmis perteikia tėvo charakterį, o aktoriai Aleksejus Zykovas ir Svetlana Grigorjeva atlieka net 24 populiarias V.Vysockio dainas, įpintas į spektaklio siužetą. Nikita gimė 1964-aisiais V.Vy­ ockio ir aktorės Liudmilos Abramovos šeimoje. Tėvai pasuko savais ke-

Organizatorių nuotrauka

liais, kai berniukui buvo ket­veri. „Kai buvau trylikos, mama pasiskundė tėčiui, kad nerandu sau vietos – tuo metu man labiausiai rūpėjo krepšinis ir peštynės su draugais. Tėvas nusivedė mane į teatrą. Man atsivėrė akys“, – prisimena N.Visockis. V.Vysockis mirė, kai Nikitai buvo šešiolika. Vaikiną pasirinkti aktoriaus ir režisieriaus gyvenimo kelią neabejotinai įkvėpė tėvo veik­ la. „Buvo laikas, kai bėgau nuo tėvo kūrybinio palikimo. Buvo daug sakančių: teisingai, atsiribok, kurk tik tai, kas tavo. Tačiau pamažu supratau, kad taip elgdamasis tik stengiuosi pasirodyti „kietas“, – mintimis dalijosi N.Vysockis. VL inf.

Minint poeto Bernardo Brazdžionio 106-ąjį gimtadienį, Kaune numatomi keli iškilmingi renginiai: vasario 2 d. 10 val. – šv. Mišios Arkikatedroje bazilikoje, vasario 4 d. 13 val. – rašytojos Aldonos Ruseckaitės naujos knygos „Šešėlis JMM“ (Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiudai) pristatymas ir B. Brazdžionio literatūrinės premijos įteikimas Kauno rotušėje. Dalyvaus aktoriai Vir-

ginija Kochanskytė ir Petras Venslovas, solistai Liudas Mikalauskas ir Egidijus Bavikinas, pianistė Virginija Unguraitytė, Kauno Antano Smetonos gimnazijos skaitovai. Į iškilmes atvyks Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas, rašytojas Valentinas Sventickas, Kauno skyriaus pirmininkas Vidmantas Kiaušas-Elmiškis ir kt. VL inf.

(Užs. 10)


14

2013 m. vasario 2 d. • Nr. 9 (9234) Valstiečių laikraštis

Šeštadienis

Kryžiažodis

Anupro Dirvelės nuotykiai Rimanto Dovydėno piešiniai, Stasio Varnecko žodžiai

Šį šeštadienį Anuprui Teks ilgokai lenkti kuprą: Per Grabnyčias visada Laukia darbas ir malda.

Teks pašventintą žvakelę Pasmilkyti prie tvartelio. Ir bitučių avily Nepažadint negali...

– Knygos liepia nuo Grabnyčių Jau nebekūrenti gryčių,– Onė sušneka rimtai, – Melas ar teisybė tai?

– Nežinau, – Anupras sako, Mindamas per sniegą taką. – Jeigu karšta, nusirenk Ir nuoga į pusnį ženk.

Anekdotai – – – –

Girdėjau, vedei? Kas čia tau šovė į galvą? Ai, nesinorėjo ištisai per bobas eiti. Na, o dabar kaip? O dabar norisi. JJJ Karvė bando įlipti į medį. Varna klausia: – Tu kur? – Obuolių valgyti. – Iš proto išsikraustei? Juk tai beržas. – O aš obuolius su savimi turiu. JJJ Viršininkas pavaldiniui: – Ką jūs čia veikiate? – Vykdau jūsų paliepimą. – Bet aš nieko neliepiau. – O aš nieko ir nedarau.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija Atsakymai – skai­čiais pažymė­ tuose langeliuose. Juos rasite vasario 9 d. numeryje.

Kryžiažodžio, išspausdinto sausio 26 d., atsakymai Vertikaliai: „Barbarosa“. Basutė. Matyti. Apetitas. Abudu. Arija. Ratas. Ašmena. Mi. Iva. Kraitė. Son. Na. Mitinė. Iki. Nabobas. Itin. Situacija. Ali. Angara. Radasta. Ulusas. Sairos. Oi. Horizontaliai: Marinti. Abava. Tau. Batuta. Uns. Yda. Naga. Rytus. Macas. Kibir. Kartojas. Aha. Šaiba. Pamina. Ri. Beretės. Ar. Ratinė. Ado. Sija. Ilas. Uta. Sitis. Ta. Moki. To. Pėstininkai. Pažymėtuose langeliuose: Namo terasa.

Pašilių naujienos

Neišeik, neišeik tu iš sodžiaus...

Stasys Varneckas

Paštininkėms dabar ne pyragai. Laiškus, laikraščius baigia išstumti mobilieji telefonai, internetas. Daugelis sodiečių, išskyrus bobulę Agotą ir senį Anskaitį, pensijas traukia iš bankomato – pakanka į miestelį nukakti. Sodžiaus naujienas sparčiai išnešioja Bindokienė. Taigi sėdi Pašilių paštininkė Inga, delnais suspaudusi tvinksinčius smilkinius, ir galvoja. Su paštininkyste netrukus bus baigta. Eiti melžėja pas vienkiemio ūkininką Vacį? Panelė paštininkė, sodžiaus pažiba... Na, jau ne. To nebus. O kas bus? Inga visai neseniai skaitė, kad kažkokioj Arabijoj yra kažkokie Edeno sodai, kur medžiai nusagstyti ne lapais, kaip mūsų vargingoj Lietuvoj, o doleriais ir kitokiais popieriais. Tačiau ten patekti nelengva – reikia būti lieknai blondinei, lengvai it debesėlis, kuris retkarčiais nučiuožia karšta dykumų padange. Dėl plaukų menka bėda. Tam yra chemija, pagaliau yra bobulė Agota, kuri kiekvieną vasarą prisidžiovina ne

tik čiobrelių, jonažolių, bet ir ramunėlių. Ne, ne nuo pilvo sopės – tam pakanka tabletės – ibupromo. Ramunėlės sodžiaus mergeles ir moteris per valandą paverčia jei ne gražuolėmis, tai bent jau ne raganomis. Miestietės kvepia kava. Pašilių moterys gali kvepėti ramunėlių arbata, o tas Lietuvos laukų aromatas, sako, labai patinka arabų šeichams ir beduinams. Išsprendusi šią problemą, paštininkė Inga pradėjo galvoti apie savo taliją. Tai jau rimtesnis dalykas, nes lietuviški lašiniai kvepia gimtųjų laukų vėjeliu, lakstančiu po ramunėlių guotus. Teks vis dėlto perpus sumažinti jų bryzą. Ir penkių šaukštelių cukraus į kavą nebekrauti. Cukrus, anot Anskaičių Giedriaus, didžiausias civilizacijos ir jaunų mergelių priešas. Prisiminusi Giedrių, Inga nusišypso. Ir rūpesčių našta tirpsta kaip tas cukrus, ir smilkinius nebe taip maudžia. Neprastas vaikinas tas Anskaičiokas. Jo rankos tokios ilgos, jog, atrodo, apglėbtų ir Stelmužės ąžuolą, jeigu tas nebūtų už tvorelės. O jau paštininkę Ingą jis apkabina lengvai ir nesunkiai. Gied­rius –

Rimanto Dovydėno piešinys

ne koks nupiepęs beduinas, kuris nei lietuviško ąžuolo, nei lietuviškų Jonų, ko gero, nėra matęs. Taigi ir antra problema išgvildenta. Bet kuo toliau į mišką, tuo daugiau malkų. O kalba? Kaip ji galėjo pamiršti tokį svarbų daiktą. Reikės, matyt, kreiptis į sodžiaus intelektualą, buvusį pradinės vedėją Banaitį. Jis tai jau pa-

tars, nes pats moka ar tik ne aštuonias kalbas, nors tas aštrialiežuvis Giedrius pliauškia, kad jos visos lietuviškos. Banaitis pagalvojo ir pasakė: – Tylėjimas – auksas. Žodis, Ingute, sidabras. Ką renkiesi? Inga, žinoma, pasirinko auksą. Liežuvis tegu ilsisi, tegu intensyviau dirba kitos kūno dalys, kurios

labiau patinka tiems kupranugarių varovams ir šeichams. Sodžiuje nepaslėpsi ne tik savo darbų, bet ir minčių. Netrukus Bindokienė jau pasakojo Anskaitienei, kad paštininkė Inga kelia sparnus į gandrų žiemavietes. Abi sodietės atrodė nusiminusios: dar viena emigracijos auka. Anskaičių Giedrius keikėsi rusiškai ir angliškai, o bobulė Agota tikino, kad saracėnai neišpažįsta nei Kristaus, nei šventosios Trejybės. Buvusi bibliotekininkė Vanda, pati kažkuriame smegenų vingyje tebesauganti emigracijos planelį, pasakė: – O ar prisimeni, miela drauguže, kaip mes saviveikloje dainavom? „Neišeik, neišeik tu iš sodžiaus, nepaliki žilvičių žalių...“ Paštininkei Ingai ištryško karšta ašarėlė, tačiau pasiryžimo ieškoti laimės ji nesudegino. – Išvažiuosiu... Ir jau būtų išvažiavusi, jei ne tie laik­raščiai, kurie riebiomis antraštėmis pradėjo rėkti, kad islamo pasaulyje nesiliauja revoliucijos, kad beduinai užsigeidė demokratijos. „O manęs? – nustėro Inga. – Negi manęs nebereikės?“ Dabar ištryško ne viena ašara. Jų pasipylė tiek, kad būtų sudrėkinę pusę Arabijos dykumų.


2013 m. vasario 2 d. • Nr. 9 (9234) Valstiečių laikraštis

TV programa

Vasario 2, šeštadienis

LRT kultūra 8.00 8.15 8.30 8.45 9.00 9.15 9.30 9.45 10.15

„Frosto prisilietimas”

Žvaigždžių duetai

„Šrekas”

„Svotai“

6.00 Šventadienio mintys (k.) 6.30 Stilius. Veidai (k.) 7.15 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.) 8.30 Gimtoji žemė 9.00 „Aivenhas“ 9.25 „Džeronimas“ 9.50 „Aviukas Šonas“ 10.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite 11.00 Durys atsidaro 11.30 Septynios Kauno dienos 12.00 „Ekologiškiausi pasaulio namai” 12.30 Dokumentinis f. „Audrų pasauliai” 13.30 Juokis 2012 15.30 Pasaulio panorama 16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą) 16.10 Sveikinimų koncertas 18.30 „Frosto prisilietimas” (N-7) 20.25 Loterija „Perlas“ 20.30 Panorama 21.00 Auksinis balsas 23.00 Drama „Išlaisvink save nuo televizijos” (N-14)

6.30 „Ozis ir Driksas“ 6.55 „Beprotiški mažųjų nuotykiai“ 7.20 „Antinas Gudruolis” 7.45 „Beprotiškos linksmybės“ 8.10 „Zigis ir Ryklys“ 8.35 „Ogis ir tarakonai“ 9.00 Atgal į vaikystės miestą 10.00 KINO PUSRYČIAI. Nuotykių filmas šeimai „Šuo vampyras” 11.55 Veiksmo komedija „Džekis Čanas. Pirmasis smūgis” (N-7) 13.40 PASLAPTINGOS ISTORIJOS „Stebuklai” (N-7) 14.55 „Apgavystės“ (N-7) 17.00 Komedija „Policijos akademija 2” 18.45 Žinios 19.00 Žvaigždžių duetai. Istorija prasideda iš naujo 22.00 SUPERKINAS. Veiksmo trileris „Pranaši pozicija” (N-7) 23.45 Komedija „Palaukite...” (N14) 1.35 „Farai” (N-14)

6.45 Teleparduotuvė 7.00 „Mažieji išdykėliai“ 7.30 „Beibleidai. Metalo meistrai“ 8.00 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“ 8.30 „Simpsonai“ (N-7) 9.00 Mūsų gyvūnai 9.30 Mamyčių klubas 10.00 Svajonių sodai 11.00 Komedija „Daktaras Dolitlis 2” 12.40 Romantinė komedija „Viliojimo menas” (N-7) 14.20 Komedija „Man per brangu...” (N-7) 16.25 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai 16.55 „Choras“ 17.55 Pilis (N-7) 18.45 Žinios 19.00 Animacinė komedija „Šrekas” 20.40 Komedija „Rožinė pantera” 22.25 Romantinė drama „Pasivaikščiojimas debesyse” (N-7) 0.25 Kriminalinė drama „Akis už akį” (N-14) 2.15 Komedija „Žandaras iš San Tropezo” (N-7)

6.30 Televitrina 7.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas (k.) (N-7) 8.00 Savaitės kriminalai (k.) (N-7) 8.30 Amerikos talentai VI (k.) 9.30 Autofanai 10.00 Šeštadienio rytas 11.00 Skanus pokalbis 12.00 Žmogus prieš gamtą (N-7) 13.00 Mitų griovėjai (N-7) 14.00 Muzikinė kaukė (k.) 16.00 Prajuokink mane (k.) (N-7) 17.00 „Mentai” (k.) (N-7) 18.00 Ekstrasensai prieš nusikaltėlius (N-7) 19.00 „Svotai“ (N-7) 20.00 Žinios 20.20 „Jūrų velniai“ (N-7) 21.20 MANO HEROJUS. Veiksmo filmas „Užrakintas” (N-14) 23.10 AŠTRUS KINAS. Siaubo filmas „Tamsioji sala“ (S) 0.50 Bamba (S)

Žinios savaitgaliais – 0.00, 1.00, 2.00, 3.00, 4.00, 5.00, 6.00, 7.00, 7.31, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00, 23.00

5.05 5.45 6.05 6.30 7.05 7.30 9.03 11.03 11.30

Su aušra Mažoji studija. Dievo žodis Rytas su muzika Gamta – visų namai Spaudos apžvalga Ryto garsai Kultūros savaitė Sveikata Dovanoju tau savo pasaulį

12.10 13.00 15.03 15.28 16.03 16.30 17.03

Sudie, XX amžiau Lietuvos diena Atrask Lietuvą Baladės Kaip žmonės gyvena Laida rusų kalba Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena 18.10 Sveikinimų ratas

20.03 Vaikų radijo teatras. K.Čapek. „Bastūno pasaka“ 20.28 Autorinė daina 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.) 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę 23.48 Vidurnakčio lyrika. O.Baliukonė 23.58 LR himnas 0.00 Nakties programa

Vasario 3, sekmadienis

Apie ūkį ir bites

„Choras“

Gyvenimo spalvos

6.00 Klausimėlis.lt 6.15 Stilius. Namai (k.) 7.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite (k.) 8.00 Girių horizontai 8.30 Kaimo akademija 9.00 „Odisėjo klajonės“ 9.25 „Džeronimas“ 9.50 „Aviukas Šonas“ 10.00 Gustavo enciklopedija 10.30 Brolių Grimų pasakos. „Prašoktos kurpaitės” 11.45 IX tarptautinis cirko festivalis 12.30 Pasaulio dokumentika. „Planeta Žemė” 13.30 „Puaro” (N-7) 15.30 Šventadienio mintys 16.00 Žinios 16.10 Popietė su Algimantu Čekuoliu 16.45 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai” 17.45 Keliai. Mašinos. Žmonės 18.15 Mokslo ekspresas 18.30 Stilius. Gyvenimas 19.30 Bėdų turgus 20.30 Panorama 20.45 Europos balsas 20.50 Savaitė 21.15 Melodrama „Tristanas ir Izolda” (N-7) 23.45 Pasaulio dokumentika. „Audrų pasauliai” 0.45 „Viena byla dviem” (k.) (N-7)

6.30 „Ozis ir Driksas“ 6.55 „Beprotiški mažųjų nuotykiai“ 7.20 „Antinas Gudruolis“ 7.45 „Beprotiškos linksmybės” 8.10 „Ogis ir tarakonai“ 8.35 „Įspūdingasis Žmogus-voras“ 9.00 Sveikatos ABC 9.30 Apie ūkį ir bites 10.00 KINO PUSRYČIAI. Nuotykių filmas „Juodasis gražuolis” 11.45 Romantinė komedija „Švilpiko diena” (N-7) 13.50 PASLAPTINGOS ISTORIJOS. „Intuicija. Likimo ženklai ” (N-7) 14.55 „Apgavystės“ (N-7) 17.00 Ne vienas kelyje 17.45 Teleloto 18.45 Žinios 19.00 „Alfa“ savaitė 19.30 Plikis ir ponia (N-7) 21.00 AUKSINIS SEKMADIENIO KINAS. Nuotykių komedija „Tėčio dienos stovykla” 22.50 Veiksmo filmas „Kaip žaibo trenksmas” (N-14) 1.10 Trileris „Klaikus išbandymas” (N-7)

6.45 Teleparduotuvė 7.00 „Bakuganas“ 7.30 „Beibleidai. Metalo meistrai” (N-7) 8.00 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“ 8.30 „Simpsonai“ (N-7) 10.00 Beatos virtuvė 11.00 Romantinė komedija „Daktaras Dolitlis 3” 12.45 Romantinė komedija „Vieną gražią dieną” (N-7) 14.50 Komedija „Jei tai būtų tiesa” (N-7) 16.35 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai 17.00 „Choras“ 18.00 Nuodėmių dešimtukas (N-7) 18.45 TV3 žinios 19.00 Savaitės komentarai 19.30 X faktorius 22.15 Kriminalinis drama „Kolumbiana” (N-14) 0.25 Mistinė drama „Pirmoji nuodėmė” (N-14)

6.00 Gyvenimas kupinas džiaugsmo 6.30 Televitrina 7.00 Užkalnio 5 (N-7) 8.00 Duok labas 8.30 Tauro ragas (N-7) 9.00 Autopilotas 9.30 Statybų TV 10.00 Sekmadienio rytas 11.00 Sveikatos kodas 12.00 „Plėšrūnai. Negailestingi žudikai. Didysis baltasis ryklys” (N-7) 13.00 Nacionalinė loterija „10 milijonų“ 14.00 Sveikinimai (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654) 16.00 Atsargiai – moterys (k.) 16.30 Komikų klubas (N-7) 17.00 Taip. Ne (k.) 18.00 Ekstrasensai detektyvai (N-7) 19.00 Gyvenimo spalvos 20.00 Žinios 20.20 MEILĖS ISTORIJOS. „Inga Lindstrom: Prisiminimų vasara“ (N-7) 22.10 Komedija „Pykčio regimybė” (N-14) 0.15 „Mentai” (N-7) 1.20 Bamba (S)

5.05 Su aušra 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis 6.05 Rytas su muzika 8.03 Ryto garsų savaitė 9.03 Muzikinė kelionė

13.31 14.03 14.28 15.03

Tetos Betos viktorina Muzika Tau Lietuvos diena Radijo teatras. L.Tolstojus. „Trys mirtys“ Retro Septynios sporto dienos Gera girdėti Sankryža (k.)

15.28 16.30 17.03 17.30 18.10 19.03 20.03

Gera girdėti Laida rusų kalba Literatūros akiračiai Gera girdėti Laisvai! Vudstoko vaikai Vaikų radijo teatras. O.Wilde. „Ištikimas draugas“ 20.23 Autorinė daina

11.30 12.20 13.05 13.35 14.00 14.30 14.55 15.20 16.15 17.00 18.00 19.20 19.50

20.50 21.20 21.30 23.00 23.30

TV1 7.15 Teleparduotuvė 7.50 „Šimpanzių televizija” 8.40 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai 10.30 „Išgelbėti šunys“ 11.00 „Nepaprasti keturkojai” 11.30 „Laukinė gamta. Tikros istorijos“ 12.00 Pasaulio virtuvė 12.55 Mano virtuvė 13.20 Romantinė komedija „Skubi siunta” (N-7) 15.00 Teleparduotuvė 15.30 Dešimčia metų jaunesni per 10 dienų (N-7 16.00 „Davis’o taurės” teniso rungtynės. Lietuva–Kipras. 2013 m. Tiesioginė transliacija iš Šiaulių arenos 18.30 Dešimčia metų jaunesni per 10 dienų (N-7)

LRT kultūra

„Puaro”

10.03 11.03 12.10 13.03

11.05

Trembita Vilniaus albumas Rusų gatvė Menora Vilniaus sąsiuvinis Kelias Krikščionio žodis Šventadienio mintys Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai” Nepažintas pasaulis. Povandeniniai tyrimai ir atradimai (k.) Stebuklingi vaikai Pinigų karta Girių horizontai Keliaukim! „Ekspedicija į Afriką“ Pergalės kaina Negali būti „Atžalos” (k.) Emigrantai Lietuvių dokumentikos meistrai. E.Zubavičius Muzika gyvai Skulptūrų pėdomis (3 laida) Sigito Gedos 70-osioms gimimo metinėms. Vaidybinis filmas „Strazdas – žalias paukštis” Kūrybos metas. Poetas Sigitas Geda Poeziją skaito Sigitas Geda Fantastinis nuotykių filmas „Merlinas ir žvėrių knyga” Panorama Birutės Dambrauskaitės benefisas

20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.) 21.03 Laida jaunimui „Nežinau“ 22.07 Žvaigždės žiūri į žemę 23.48 Vidurnakčio lyrika. S.Santvaras 23.58 LR himnas 0.00 Nakties programa

8.00 Lietuvos dainų šventė 10.45 Grynas gyvenimas 11.30 Lietuvos tūkstantmečio vaikai 12.45 Būtovės slėpiniai 13.30 Mūsų miesteliai. Onuškis (2 d.) 15.15 „Frosto prisilietimas” (N-7) 17.00 Dokumentinis f. „Lagerių moterys” 18.00 Amžininkai. Blokados auksas 18.50 Poeto Sigito Gedos 70-osioms gimimo metinėms. Poeziją skaito Sigitas Geda (k.) 19.00 Džiazo vakaras 20.00 Durys atsidaro 20.25 Posūkiai su V.Gerulaičiu (k.) 21.00 Vaidybinis trumpametražis f. „1000 galimybių” 21.35 Poeto Sigito Gedos 70-osioms gimimo metinėms. Vakaras Rašytojų klube 23.00 Panorama (k.) 23.15 „Išlaisvink save nuo televizijos“ (N-14)

TV1 7.15 Teleparduotuvė 7.50 „Šimpanzių televizija” 8.40 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai 10.30 „Išgelbėti šunys“ 11.00 „Nepaprasti keturkojai” 11.30 „Laukinė gamta. Tikros istorijos” (N-7) 12.00 „Davis’o taurės” teniso rungtynės. Lietuva-Kipras. 2013 m. Tiesioginė transliacija iš Šiaulių arenos 17.00 ROMANTIKA. Iš Utos Danielos kolekcijos. „Žiūrėti su tavim į žvaigždes” (N-7) 18.57 Žodis – ne žvirblis (k.) 19.00 „Įvykis“ (N-7) 20.00 „Majamio ligoninė“ (N-7) 21.00 SEKMADIENIO DETEKTYVAS. „Tagartas XXII. Atgimęs (N-14) 22.50 Detektyvinė komedija „Pavojingasis Deivisas” (N-7) 1.00 „Sėsk ir tylėk” (N-14) 1.30 Sumažink mane (N-7)

19.00 „Istviko raganos“ (N-7) 20.00 „Klientų sąrašas“ (N-7) 21.00 Romantinė komedija „Amerikietiškas pyragas. Muzikos stovykla“ (N-14) 22.50 „Puma” 23.50 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai 0.50 Dešimčia metų jaunesni per 10 dienų (N-7) 1.20 Nuotakos siaubūnės (N-7)

TV6 8.45 9.00 9.30 10.00 11.05 12.00 12.30 13.00 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 21.30 22.00 23.00 23.55 0.50 1.40

Teleparduotuvė Vienam gale kablys Universitetai.lt Aukščiausia pavara Kulinarijos meistras Adrenalinas „Simpsonai” (N-7) Džeimio Oliverio patiekalai per 15 minučių Jokių kliūčių! (N-7) Aukščiausia pavara Stačia galva. 2011 metų pasaulio čempionatas (N-7) Jokių kliūčių! (N-7) „Naša Raša“ (N-7) „Greitis” (N-7) „Klyvlendo šou“ (N-14) „Vilko bilietas” (N-7) „Anarchijos vaikai” (N-14) „Gelbstint Greisę“ (N-14) „CSI Majamis” (N-7) „Kastlas” (N-7)

Lietuvos ryto TV 7.34 7.50 8.30 9.30 9.40 10.00 10.35 11.10 12.15 12.50 13.50 14.55 16.00 16.05 17.00 17.05 18.00 18.20 19.00 21.00 21.30 23.40

TV parduotuvė Reporteris Gimnazistai „Oskaro oazė“ Mokausi gaminti Padėkime augti Pradėk nuo savęs Gamink sveikiau! Reporteris Gyvenimo būdas Dok. f. „Vandenyno milžinai“ (N-7) Dok. f. „Kas nužudė Ivaną Rūstųjį?” (N-7) Žinios Super L.T. (N-7) Žinios Negaliu tylėti Žinios Supernamai „Komisaras Megrė“ (N-7) Reporteris „Profas“ (N-7) Komedija „Mėnesio darbuotojas” (N-14)

TV6 8.45 9.00 9.30 10.00 11.00 12.00 12.30 13.00 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 21.30 22.00 23.00 23.55 0.50 1.20

Teleparduotuvė Tavo augintinis Vienam gale kablys Džeimio Oliverio patiekalai per 15 minučių „Po pasaulį su Anthony Bourdainu” Adrenalinas „Simpsonai” (N-7) „Topmodeliai” (N-7) Jokių kliūčių! (N-7) „Pirmyn į Dakarą!” Stačia galva. 2011 m. pasaulio čempionatas (N-7) Jokių kliūčių! (N-7) „Naša Raša” (N-7) Veiksmo filmas „Greitis 2. Laivo užgrobimas“ (N-7) „Klyvlendo šou“ (N-7) „Vilko bilietas“ (N-7) „Anarchijos vaikai“ (N-14) „Gelbstint Greisę“ (N-14) Europos ralio čempionato apžvalga „Klyvlendo šou“ (N-7)

Lietuvos ryto TV 7.44 8.00 8.30 9.00 9.30 9.40 10.00 10.25 10.50 11.15

13.15 13.40 14.55 16.00 16.05 18.00 18.20 19.00

21.00 21.20 22.20

TV parduotuvė Reporteris „Dičkis šuo Klifordas“ „Padūkėlis Eliotas“ „Oskaro oazė“ Mokausi gaminti Namų daktaras Šiandien kimba Girių takais VTB Jungtinė lyga. Maskvos CSKA (Rusija)– Kauno „Žalgiris” (Lietuva). Transliacija iš Maskvos „Pašėlę TV pokštai” (N-7) Dok. f. „Paskutinė Pompėjos diena” (N-7) Dok. f. „Kas nužudė Aleksandrą Didįjį?” (N-7) Žinios Gyvenimo būdas Žinios Pašėlę TV pokštai (N-7) VTB Jungtinė lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas” (Lietuva)–Astanos „Astana” (Kazachstanas). Tiesioginė transliacija iš Vilniaus Žinios 24/7 Rossas Kempas. Gaujos

15

Pirmasis Baltijos kanalas 7.05 7.30 8.00 8.10 9.00 9.15 9.35 10.20 11.00 11.15 11.55 13.00 13.30 14.30 15.45 16.00 16.30 17.50 20.00 20.35 22.50 0.30 1.00

Naujienos Animacinis serialas Vaikų klubas Gudruolės ir gudruoliai Naujienos Ganytojo žodis Skanėstas Metas pietauti Naujienos Jūrmala Vaidybinis filmas „Karštas sniegas” Naujienos Filmo tęsinys Legendos gimimas. „Kaukazo belaisvė” Vaidybinis filmas „Kaukazo belaisvė, arba Nauji Šuriko nuotykiai Naujienos Filmo tęsinys Pasverti ir laimingi Laikas Ekstrasensų mūšis Šįvakar su A.Malachovu Vaid. f. „Šuo Barbosas ir nepaprastas Krosas”, „Degtindariai” Vaidybinis filmas „Deribaso gatvėje geras oras, arba Braiton Byče vėl lija”

Sport1 10.00 Televitrina 11.00 ŽINIOS+ 11.15 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Maskvos CSKA– Rygos VEF 12.55 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Zgoželeco „Turow”– Mariupolio „Azovmaš” 14.35 Sportas LT. Lengvosios atletikos federacijos taurės varžybos 15.30 Futbolo dievai.Platini 15.55 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Liubercų „Triumph”–- „Minsk”. Tiesioginė transliacija 17.45 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Klaipėdos „Neptūnas” - „Nymburk” 19.25 VTB Jungtinė krepšinio lyga. „Astana”–Zgoželeco „Turow” 21.05 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas” - Kazanės UNICS 22.45 Sportas LT. Europos sportinių šokių varžybos

23.20 Pasaulio lietuviai Lietuvai 23.25 Šiandien kimba 0.00 Kas tu toks?

Pirmasis Baltijos kanalas 7.20 7.45 8.10 8.25 9.00 9.20 10.00 11.00 11.25 12.35 13.45 14.55 16.55 18.45 20.00 21.10 23.20 1.05 2.00

Naujienos Animacinis serialas Vaikų klubas Laida kariams Naujienos Metas pietauti Kol visi namie Naujienos Pasverti ir laimingi Igoris Kvaša. Asmeninis skausmas Leonidas Gaidajus. Didysis Šaipūnas Vaid. f. „Operacija „Y” ir kiti Šuriko nuotykiai” Vaid. f. „Mano mylimas dykaduonis” Auksinis gramofonas Laikas Auksinis gramofonas Vaid. f. „Jėgeris“ Pozneris Vaid. f. „Apsukrūs žmonės”

Sport1 9.00 10.00 10.30 10.55

12.55 14.35 16.15 16.45 16.55

18.45 19.15

21.00

Televitrina Krepšinio pasaulyje Futbolo dievai. Platini VTB Jungtinė krepšinio lyga. Maskvos CSKA– Kauno „Žalgiris”. Tiesioginė transliacija VTB Jungtinė krepšinio lyga. Liubercų „Triumph”–„Minsk” VTB Jungtinė krepšinio lyga. Klaipėdos „Neptūnas”–„Nymburk” Futbolo dievai. Eusebio Sporto metraštis VTB Jungtinė krepšinio lyga. Rygos VEF– Krasnojarsko „Jenisej”. Tiesioginė transliacija Futbolo dievai. Paolo Maldini VTB Jungtinė krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas”–„Astana”. Transliacija iš Vilniaus VTB Jungtinė krepšinio lyga. „Donetsk”–Mariupolio „Azovmaš”. Vaizdo įrašas (pertraukoje – Krepšinio pasaulyje)


16

2013 m. vasario 2 d. • Nr. 9 (9234) Valstiečių laikraštis

TV programa LRT kultūra

Vasario 4, pirmadienis

Nacionalinė paieškų tarnyba

„iKarli“

6.00 Labas rytas, Lietuva 9.00 „Kobra 11” (k.) (N-7) 10.00 Pinigų karta (k.) 11.00 Aktualijų studija 12.00 Laba diena, Lietuva 14.40 Žinios 15.00 „Hartlando užuovėja“ 16.00 „Kobra 11“ (N-7) 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7) 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 „Šnipai” (N-7) 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba 20.25 Loterija „Perlas“ 20.30 Panorama 21.15 Įžvalgos 22.00 Loterija „Perlas“ 22.05 Įžvalgos 22.15 Dokumentinis f. „Vakarėlis baigėsi. Kaip Vakarai bankrutavo” 23.15 Vakaro žinios 23.30 „Šnipai” (k.) (N-7) 0.30 „Viena byla dviem” (k.) (N-7)

6.20 „Smalsutė Dora“ 6.50 „Kung Fu Panda“ 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) 8.50 24 valandos (k.) (N-7) 9.45 Būk mano meile! (k.) 10.40 Romantinė komedija „Švilpiko diena” (k.) (N-7) 12.40 Kitas! (N-7) 13.10 „iKarli“ 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“ 14.15 „Kung Fu Panda“ 14.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) 15.55 Būk mano meile! 17.00 Labas vakaras, Lietuva 17.45 24 valandos (N-7) 18.45 Žinios 19.30 KK2 (N-7) 20.00 Nuo... Iki 21.00 Šlovė ir turtai (N-14) 21.30 Dviračio šou 22.00 Žinios 22.25 Kriminalinė Lietuva 22.35 „Specialioji Los Andželo policija“ (N-7) 23.35 „Nikita“ ( N-7) 0.30 „Įstatymas ir tvarka“ (N-7) 1.25 „4400“ (N-7)

Žinios šiokiadieniais – 0.00, 1.00, 2.00, 3.00, 4.00, 5.00, 5.30, 6.00, 6.31, 7.00, 7.30, 7.45, 8.00, 8.30, 8.45, 9.00, 9 .30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30,

5.05 5.15 5.45 6.05 6.30 10.05 10.31

15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00, 23.00 Spaudos apžvalga Su aušra Mažoji studija. Dievo žodis Gimtoji žemė Ryto garsai Spaudos puslapiai Laida „112“

„Pamiršk mane”

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.00 11.00 12.30 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 17.40 18.45 19.20 19.50 20.30 21.00 21.35 22.00 23.00 0.00 1.00 1.50 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.07 18.10 18.30 19.03

Teleparduotuvė „Simpsonai” (N-7) Diena „Biuras“ (N-7) „Meilės sūkuryje” „Naisių vasara“ (N-7) „Šrekas” „Gormitai” „Šeimos reikalai“ „Bailus voveriukas” „Ančiukas Donaldas ir draugai“ „Simpsonai“ (N-7) „Natalija“ „Drąsi meilė“ (N-7) Diena Gyvenimo kryžkelės (N-7) TV3 žinios „Pamiršk mane” (N-7) Prieš srovę (N-7) Gyvenimas yra gražus (N-7) „Moterys meluoja geriau“ (N-7) TV3 vakaro žinios „Nusivylusios namų šeimininkės“ (N-7) „CSI Majamis“ (N-7) „Kaulai“ (N-7) „Herojai“ (N-14) „Lujis” (N-7) Aktualijų studija Muzikinis vidudienis Lietuvos diena Namai namučiai Atrask Lietuvąj Laida rusų kalba Antra pavara Dienos tema Gera girdėti Sveikinimų ratas

„Laukinis“

6.30 Televitrina 7.00 „Muchtaro sugrįžimas” (k.) (N-7) 8.00 Savaitės kriminalai (N-7) 8.30 „Auksarankiai“ (k.) 9.00 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7) 10.00 „Mitų griovėjai” (N-7) 11.00 Kalbame ir rodome (N-7) 12.00 „Svotai“ (k.) 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (k.) (N-7) 14.00 „Laukinis“ (k.) (N-7) 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7) 16.00 Ekstrasensų mūšis (N-7) 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) 18.00 Žinios 18.25 „Laukinis“ (N-7) 19.25 Cukrus (N-7) 20.00 Žinios 20.25 Pliusai minusai (N-7) 20.30 Žvaigždutės (N-7) 21.30 Užkalnio 5 (N-7) 22.30 „Gyvi numirėliai” (N-14) 23.30 Ekstrasensų mūšis (N-7) 0.30 „Laukinis” (k.) (N-7) 1.30 Bamba (S) 20.03 Vakaro pasaka. Renkame Metų knygą. N.Marčėnaitė. „Lėlė“ 20.20 Autorinė daina 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.) 21.03 Aktualijų studija (k.) 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę 23.48 Vidurnakčio lyrika. B.Mackevičius 23.58 LR himnas 0.00 Nakties programa

Vasario 5, antradienis

8.00 Gustavo enciklopedija 8.30 Keliaukim! 9.00 Labas rytas, Lietuva (k.) 11.30 Muzika gyvai 12.50 Vaidybinis f. „Strazdas – žalias paukštis” 13.50 Lietuvos kronika 14.00 Kai aš mažas buvau 14.45 Arti toli (k.) 15.30 Laba diena, Lietuva (k.) 18.00 Trembita 18.15 Septynios Kauno dienos 18.45 Laiko portretai. Sigitas Geda 19.30 „Puaro” (N-7 21.20 Poeziją skaito Sigitas Geda 21.30 Dokumentinis f. apie Artūrą Barasą „Baras” 22.20 Melodrama „Tristanas ir Izolda” (N-7) 0.25 Panorama (k.) 1.10 Pinigų karta 1.55 Muzikos pasaulio žvaigždės. S.Prokofjevo baleto „Sūnus palaidūnas” fragmentai

TV1 7.15 7.50 8.15 8.40 9.05 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 15.00 15.30 16.30 17.00 18.00 18.57 19.00 20.00 21.00 23.00 0.00 1.00

LRT kultūra 8.00 8.30 9.00 11.30 13.50 14.10 15.00

Emigrantai

Būk mano meile!

6.00 Labas rytas, Lietuva 9.00 „Kobra 11“ (N-7) 10.00 Stilius. Gyvenimas (k.) 11.00 Aktualijų studija 12.00 Laba diena, Lietuva 14.40 Žinios 15.00 „Hartlando užuovėja“ (N-7) 16.00 „Kobra 11“ (N-7) 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7) 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 „Šnipai“ (N-7) 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba 20.25 Loterija „Perlas“ 20.30 Panorama 21.15 Emigrantai 22.00 Loterija „Perlas“ 22.05 Emigrantai 22.15 Pinigų karta 23.15 Vakaro žinios 23.30 „Šnipai“ (k.) (N-7) 0.30 „Viena byla dviem” (k.) (N-7)

6.20 „Smalsutė Dora“ 6.50 „Kung Fu Panda“ 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (k.) 8.50 24 valandos (k.) (N-7) 9.45 Būk mano meile! 10.45 Komedija „Policijos akademija 2. Pirmoji užduotis” (k.) 12.40 Kitas! (N-7) 13.10 „iKarli“ 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“ 14.15 „Kung Fu Panda“ 14.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) 15.55 Būk mano meile! 17.00 Labas vakaras, Lietuva 17.45 24 valandos (N-7) 18.45 Žinios 19.30 KK2 (N-7) 20.00 Pasaulis X (N-7) 21.00 Šlovė ir turtai (N-14) 21.30 Dviračio šou 22.00 Žinios 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7) 22.35 VAKARO SEANSAS. Kriminalinis trileris „Apgalvotas tranzitas” (N-14) 0.20 „Įstatymas ir tvarka” (N-7) 1.15 „4400” (N-7)

5.05 5.15 5.45 6.05 6.30

Spaudos apžvalga Su aušra Mažoji studija. Dievo žodis Gimtoji žemė Ryto garsai

10.05 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30

Spaudos puslapiai Laida „112“ Aktualijų studija Muzikinis vidudienis Lietuvos diena Litas prie lito Nuo algos iki algos Laida rusų kalba

„Simpsonai“

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.00 11.00 12.00 12.30 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 17.40 18.45 19.20 19.50 20.30 21.00 21.35 22.00 23.05 0.05 1.00 1.50

Teleparduotuvė Simpsonai (N-7) Diena „Biuras“ (N-7) „Meilės sūkuryje“ (N-7) „Naisių vasara“ (N-7) Gyvenimo kryžkelės (N-7) Gyvenimas yra gražus (N-7) „Gormitai” „Ponas Jangas“ „Bailus voveriukas” „Ančiukas Donaldas ir draugai“ „Simpsonai“ (N-7) „Natalija“ (N-7) „Drąsi meilė“ (N-7) Diena Gyvenimo kryžkelės (N-7) TV3 žinios „Pamiršk mane” (N-7) Pilis (N-7) Be komentarų (N-7) „Moterys meluoja geriau“ (N-7) TV3 vakaro žinios „Tėvynė“ (N-14) „CSI kriminalistai“ (N-7) „Kaulai“ (N-7) „Herojai“ (N-14) „Lujis” (N-7)

17.07 Antra pavara 18.10 Dienos tema 18.30 Mažoji studija. Kultūra ir religija 19.03 Sveikinimų ratas 20.03 Vakaro pasaka. Renkame Metų knygą. N.Marčėnaitė. „Lėlė“

Teleparduotuvė „Pirmykštė žemė” „EimiJumi roko grupė” „Kitas Džimio pasaulis” „Galingasis šuo Kriptas” „Senosios Kristinos nutikimai” (N-7) „Vaiperis” „Liežuvautoja“ (N-7) „Purpurinis deimantas“ (N-7) „Keršto bučiniai” (N-7) „Meilė ir kančia“ Teleparduotuvė „Drakonų kova Z“ (N-7) „Draugai III” „Auklė” „Detektyvė Džonson“ (N-7) Žodis – ne žvirblis Langai III (N-14) „Mentalistas“ (N-7) NemaRUS kinas. „Septyniolika pavasario akimirkų” (N-7) „Skaičiai” (N-7) „Užmirštieji” (N-7) Sveikatos ABC (k.)

„Vervolfo medžioklė“

6.30 Televitrina 7.00 „Muchtaro sugrįžimas” (k.) (N-7) 8.00 Tauro ragas (N-7) 8.30 Cukrus (k.) (N-7) 9.00 Ekstrasensai detektyvai (N-7) 10.00 „Alibi“ (N-7) 11.00 Kalbame ir rodome (N-7) 12.00 „Mentai“ (k.) (N-7) 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (k.) (N-7) 14.00 „Laukinis“ (k.) (N-7) 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7) 16.00 Ekstrasensų mūšis (N-7) 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) 18.00 Žinios 18.25 „Laukinis“ (N-7) 19.25 Atsargiai – moterys! 20.00 Žinios 20.25 Pliusai minusai (N-7) 20.30 Juoko kovos (N-7) 21.30 Pasitarkime(N-7) 22.30 „Sausas įstatymas. Kova dėl valdžios” (N-14) 23.30 Ekstrasensų mūšis (N-7) 0.30 „Laukinis” (N-7) 1.30 Bamba (S) 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48

Gamta – visų namai (k.) Mažoji studija. Dievo žodis (k.) Aktualijų studija (k.) Žvaigždės žiūri į žemę Vidurnakčio lyrika. J.Vaičiūnaitė 23.58 LR himnas 0.00 Nakties programa

15.30 18.00 18.15 18.45 19.30 21.00 21.30 22.00 23.00 0.00 0.45 1.30

Tele bim-bam Septynios Kauno dienos Labas rytas, Lietuva (k.) LNOBT spektaklis. Operetė „Vienos kraujas” (k.) Mokslo ekspresas Mūsų miesteliai. Paįstrys Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu Laba diena, Lietuva (k.) Vilniaus albumas Gimtoji žemė Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai” Gintarinės batutos meistrai Tapatybės labirintai Durys atsidaro Lietuvos šokių dešimtukas Pasaulio dokumentika. „Saulės dovanos” Panorama (k.) Laiko portretai. Sigitas Geda (k.) Muzikos pasaulio žvaigždės

TV1 7.15 7.50 8.15 8.40 9.05 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 15.00 15.30 16.30 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 23.20 0.20 1.20

Teleparduotuvė „Pirmykštė žemė” „EimiJumi roko grupė“ „Kitas Džimio pasaulis“ „Galingasis šuo Kriptas“ „Senosios Kristinos nutikimai” „Vaiperis” „Liežuvautoja“ (N-7) „Purpurinis deimantas” (N-7) „Keršto bučiniai“ (N-7) „Meilės miestas“ (N-7) Teleparduotuvė „Drakonų kova Z“ „Draugai III” „Auklė“ „Detektyvė Džonson” (N-7) Langai III (N-7) „Mentalistas“ (N-7) Veiksmo komedija „Rožinis kadilakas” (N-7) „Deksteris“ (N-7) „Užmirštieji“ „Vaiperis”

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 22.00 23.00 0.45 1.45 2.05

Pirmasis Baltijos kanalas Teleparduotuvė Universitetai.lt Išlikimas (N-7) „112. Ekstremali pagalba” „Krokodilų gaudytojo dienoraštis“ (N-7) „Moderni šeima“ (N-7) „Simpsonai” (N-7) Teleparduotuvė Išlikimas (N-7) „Krokodilų gaudytojo dienoraštis“ (N-7) „112. Ekstremali pagalba“ (N-7) „Kastlas“ (N-7) „CSI kriminalistai“ (N-7) „Moderni šeima“ (N-7) „Rezidentai“ (N-7) „6 kadrai” (N-7) „Naša Raša” (N-7) Siaubo trileris „Pjūklas 2” (S) Europos ralio čempionato apžvalga „CSI Majamis” (N-7) „Kastlas” (N-7)

Lietuvos ryto TV 6.14 6.30 7.55 8.00 9.15 10.15 10.55 12.00 13.00 13.20 13.35 14.10 15.00 15.15 15.45 16.00 16.10 17.00 17.20 18.00 18.45 19.45 21.00 21.55 22.30 23.30 0.25 0.55

TV parduotuvė Ryto reporteris Bunda sirgaliai Ryto reporteris (k.) Super L.T. (N-7) Pradėk nuo savęs 24/7 Lietuvos diena Mokausi gaminti „Padūkėlis Eliotas” TV parduotuvė Kas tu toks? Žinios Supernamai. Dok f. „Mažieji Afrikos rūkaliai“ (N-7) Žinios „Mažieji Afrikos rūkaliai“ (tęs.) Žinios Lietuva tiesiogiai Žinios Gyvenimo būdas Dok. f. „Tamsioji Adolfo Hitlerio charizma” (N-7) Reporteris Lietuva tiesiogiai Gyvenimo būdas Reporteris Pašėlę TV pokštai (N-7) Griūk negyvas! (N-7)

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 23.30 0.30 1.30 2.20

Teleparduotuvė Tavo augintinis Išlikimas (N-7) „112. Ekstremali pagalba“ (N-7) „Krokodilų gaudytojo dienoraštis“ „Moderni šeima“ (N-7) „Rezidentai” Teleparduotuvė Išlikimas (N-7) „Krokodilų gaudytojo dienoraštis“ (N-7) „112. Ekstremali pagalba“ (N-7) „Kastlas“ (N-7) „CSI kriminalistai“ (N-7) „Moderni šeima“ (N-7) „Rezidentai“ (N-7) Fantastinis trileris „Grobuonis” (N-14) „Naša Raša” (N-7) „6 kadrai” (N-7) „CSI Majamis” (N-7) „Kastlas” (N-7)

Lietuvos ryto TV 6.14 6.30 7.55 8.00 9.15 10.15 10.55 12.00 13.00 13.20 13.35 14.10 15.00 15.15 15.45 16.00 16.10 17.00 17.20 18.00

20.00 21.00 21.55

TV parduotuvė Ryto reporteris Bunda sirgaliai Ryto reporteris (k.) Gyvenimo būdas Šiandien kimba Dok. f. „Vandenyno milžinai” (N-7) Lietuvos diena Mokausi gaminti „Padūkėlis Eliotas” TV parduotuvė Kas tu toks? Žinios Pašėlę TV pokštai (N-7) „Tamsioji Adolfo Hitlerio charizma“ (N-7) Žinios „Tamsioji Adolfo Hitlerio charizma“ (tęs.) Žinios Lietuva tiesiogiai VTB Jungtinė lyga. Liubercų „Triumf” (Rusija)–Kauno „Žalgiris” (Lietuva). Transliacija iš Rusijos Rossas Kempas. Piratai (N-7) Reporteris Lietuva tiesiogiai

6.00 9.00 10.00 10.25 11.20 12.00 12.25 13.00 13.25 14.00 15.10 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.05 23.05 23.25 0.00 0.20 1.10

Labas rytas Gyventi sveikai Naujienos Kol visi namie Noriu žinoti Kitos naujienos Kontrolinis pirkimas Naujienos Metas pietauti Levas Leščenka Suprasti. Atleisti Naujienos Mados nuosprendis Susituokime Tegul kalba Laikas. Lietuvos „Laikas” „Gračius” Lietuvos „Laikas” Vakarinis Urgantas Naujienos Laisvė ir teisingumas Mados nuosprendis

Sport1 12.00 Televitrina 13.00 VTB Jungtinė krepšinio lyga. „Donetsk”– Maskvos srities „Chimki” 14.45 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Klaipėdos „Neptūnas”– „Nymburk” 16.30 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Maskvos CSKA– Kauno „Žalgiris” 18.15 Sporto metraštis 18.30 Futbolo dievai. Bobby Charlton 19.00 ŽINIOS+ 19.15 Sporto metraštis 19.25 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Rygos VEF– Krasnojarsko „Jenisej”. Tiesioginė transliacija (pertraukoje – ŽINIOS+) 21.10 LKL. Panevėžio „Lietkabelis”–Kauno „Žalgiris” 23.00 ŽINIOS+ 23.15 Krepšinio pasaulyje 22.30 23.30 0.25 0.55

Negaliu tylėti Reporteris Pašėlę TV pokštai Griūk negyvas!

Pirmasis Baltijos kanalas 6.00 9.00 10.00 10.25 11.10 12.00 12.25 13.00 13.25 14.05 15.05 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.05 23.05 23.20 23.55 0.15 1.05

Naujienos Gyventi sveikai Naujienos D.Doncovos laida Noriu žinoti Kitos naujienos „Tu ne vienas” Naujienos Metas pietauti „Nelygios vedybos” Suprasti. Atleisti Naujienos Mados nuosprendis Susituokime Tegul kalba Laikas. Lietuvos „Laikas“ „Gračius“ Lietuvos „Laikas“ Vakarinis Urgantas Naujienos G.Malachovo laida Suprasti. Atleisti

Sport1 12.00 Televitrina 13.00 ŽINIOS+ 13.15 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Rygos VEF– Krasnojarsko „Jenisej” 15.00 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Liubercų „Triumph”–„Minsk” 16.45 Automoto 17.15 Sporto metraštis 17.25 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Liubercų „Triumph”– Kauno „Žalgiris”. Tiesioginė transliacija (pertraukoje – ŽINIOS+) 19.15 LKL. Panevėžio „Lietkabelis”–Kauno „Žalgiris” 21.00 ŽINIOS+ 21.15 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Klaipėdos „Neptūnas”– „Nymburk” 23.00 ŽINIOS+ 23.15 Krepšinio pasaulyje


2013 m. vasario 2 d. • Nr. 9 (9234) Valstiečių laikraštis

TV programa

Vasario 6, trečiadienis

Ugnies tramdytojai

„Šlovė ir turtai”

6.00 Labas rytas, Lietuva 9.00 „Kobra 11“ (N-7) 10.00 Keliai. Mašinos. Žmonės (k.) 10.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k.) 11.00 Aktualijų studija 12.00 Laba diena, Lietuva 14.40 Žinios 15.00 „Hartlando užuovėja“ 16.00 „Kobra 11“ (N-7) 17.00 „Senis“ (N-7) 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 „Šnipai” (N-7) 19.45 Stilius. Veidai 20.25 Loterija „Perlas“ 20.30 Panorama 21.15 Teisė žinoti 22.00 Loterija „Perlas” 22.05 Teisė žinoti 22.15 Ugnies tramdytojai 22.45 Pergalės kaina 23.15 Vakaro žinios 23.30 „Šnipai” (k.) (N-7) 0.30 „Senis“ (k.)

6.20 „Smalsutė Dora“ 6.50 „Kung Fu Panda“ 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (k.) 8.50 24 valandos (k.) (N-7) 9.45 Būk mano meile! (k.) 10.40 Pasaulis X (k.) (N-7) 11.40 Nuo... Iki... (k.) 12.40 Kitas! (N-7) 13.10 „iKarli” 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“ 14.15 „Kung Fu Panda“ 14.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) 15.55 Būk mano meile! 17.00 Labas vakaras, Lietuva 17.45 24 valandos (N-7) 18.45 Žinios 19.30 KK2 (N-7) 20.00 Diagnozė. Valdžia 21.00 Šlovė ir turtai (N-14) 21.30 Dviračio šou 22.00 Žinios 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7) 22.35 VAKARO SEANSAS. Trileris „Išpirka” (N-14) 1.05 „4400“ (N-7)

5.05 Spaudos apžvalga 5.15 Su aušra 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis 6.05 Gimtoji žemė 6.30 Ryto garsai

10.05 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30

Spaudos puslapiai Laida „112“ Aktualijų studija Muzikinis vidudienis Lietuvos diena Tarp Rytų ir Vakarų Žinių amžius Laida rusų kalba

LRT kultūra

„Moterys meluoja geriau“

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.00 11.00 12.00 12.30 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 17.40 18.45 19.20 19.50 20.30 21.00 21.35 22.00 22.05 23.05 0.00 1.00 1.50

Teleparduotuvė „Simpsonai” (N-7) Diena „Biuras“ (N-7) „Meilės sūkuryje“ (N-7) „Naisių vasara“ (N-7) Gyvenimo kryžkelės (N-7) Be komentarų (N-7) „Gormitai” „Ponas Jangas” „Bailus voveriukas“ „Ančiukas Donaldas ir draugai“ „Simpsonai“ (N-7) „Natalija“ (N-7) „Drąsi meilė“ (N-7) Diena Gyvenimo kryžkelės (N-7) TV3 žinios „Pamiršk mane” (N-7) Akistata (N-7) „Motina ir sūnus” „Moterys meluoja geriau“ (N-7) TV3 vakaro žinios Vikingų loto „Daktaras Hausas” (N-7) „CSI Niujorkas“ (N-7) „Kaulai“ (N-7) „Herojai“ (N-14) „Lujis” (N-7)

17.07 18.10 18.30 19.03 20.03

Antra pavara Dienos tema Gera girdėti Sveikinimų ratas Vakaro pasaka. Renkame Metų knygą. R.Šerelytė „Krakatukai kosmose“. 20.20 Žinių amžius (k.)

Pliusai minusai

6.30 Televitrina 7.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (k.) (N-7) 8.00 Užkalnio 5 (k.) (N-7) 9.00 Juoko kovos (k.) (N-7) 10.00 „Svotai” (k.) (N-7) 11.00 Kalbame ir rodome (N-7) 12.00 „Jūrų velniai“ (k.) (N-7) 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (k.) 14.00 „Laukinis“ (k.) (N-7) 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7) 16.00 Ekstrasensų mūšis (N-7) 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) 18.00 Žinios 18.25 „Laukinis“ (N-7) 19.25 Komikų klubas (N-7) 20.00 Žinios 20.25 Pliusai minusai (N-7) 20.30 Taip. Ne 21.30 Sąmokslo teorija (N-7) 22.30 „Mentai“ (N-7) 23.30 „Jūrų velniai“ (k.) (N-7) 0.30 „Laukinis” (k.) (N-7) 1.30 Bamba (S) 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.) 21.03 Aktualijų studija (k.) 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę 23.48 Vidurnakčio lyrika. L.Gutauskas 23.58 LR himnas 0.00 Nakties programa

Vasario 7, ketvirtadienis

8.00 „Odisėjo klajonės“ 8.30 Gimtoji žemė 9.00 Labas rytas, Lietuva (k.) 11.30 Gintarinės batutos meistrai. Gintaras Rinkevičius (k.) 13.00 Laiko portretai. Sigitas Geda (k.) 13.45 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.) 14.10 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai” 15.00 Tapatybės labirintai (k.) 15.30 Laba diena, Lietuva (k.) 18.00 Rusų gatvė 18.15 Girių horizontai 18.45 Emigrantai 19.30 Pinigų karta 20.15 Skulptūrų pėdomis 20.45 Pagauk kampą 21.10 „Atžalos” 22.00 Savęs link. Mįslingi reiškiniai 22.30 ELITO KINAS. Čekų animacijos klasika 0.00 Panorama 0.45 Lietuvos šokių dešimtukas 1.45 Muzikos pasaulio žvaigždės

TV1 7.15 7.50 8.15 8.40 9.05 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 15.00 15.30 16.30 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 23.15 0.15 1.15

LRT kultūra 8.00 8.30 9.00 11.30 12.25 13.30 14.10 14.10

Tautos aikštė

6.00 Labas rytas, Lietuva 9.00 „Kobra 11“ (N-7) 10.00 Bėdų turgus (k.) 11.00 Aktualijų studija 12.00 Laba diena, Lietuva 14.40 Žinios 15.00 „Hartlando užuovėja“ 16.00 „Kobra” (N-7) 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7) 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 „Šnipai” (N-7) 19.45 Stilius. Veidai 20.25 Loterija „Perlas“ 20.30 Panorama 21.15 Tautos aikštė 22.00 Loterija „Perlas“ 22.05 Tautos aikštė 23.15 Vakaro žinios 23.30 „Šnipai” (k.) (N-7) 0.30 „Senis” (k.) (N-7)

5.05 5.15 5.45 6.05 6.30

Spaudos apžvalga Su aušra Mažoji studija. Dievo žodis Gimtoji žemė Ryto garsai

„Dviračio šou”

6.20 „Smalsutė Dora“ 6.50 „Kung Fu Panda“ 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) 8.50 24 valandos (k.) (N-7) 9.50 mES Europa (k.) 12.40 Kitas! (N-7) 13.10 „iKarli“ 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“ 14.15 „Kung Fu Panda“ 14.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) 15.55 Būk mano meile! 17.00 Labas vakaras, Lietuva 17.45 24 valandos (N-7) 18.45 Žinios 19.30 KK2 (N-7) 20.00 Valanda su Rūta 21.30 Dviračio šou 22.00 Žinios 22.16 Mes – europiečiai. 2012 m. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7) 22.35 VAKARO SEANSAS. Trileris „Kaulų kolekcininkas” (N-7) 0.55 „Įstatymas ir tvarka“ (N-7) 1.50 Sveikatos ABC (k.) 10.05 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 15.30 16.03

Spaudos puslapiai Laida „112“ Aktualijų studija Muzikinis vidudienis Lietuvos diena Tarp Rytų ir Vakarų Atsiliepk dainoj Etikos kodeksas

„Natalija“

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.00 11.00 12.00 12.30 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 17.40 18.45 19.20 19.50 20.30 21.00 21.35 22.00 23.00 0.00 1.00 1.50 16.30 17.07 18.10 18.30 19.03 20.03

Teleparduotuvė „Simpsonai” (N-7) Diena „Biuras“ (N-7) „Meilės sūkuryje“ (N-7) „Naisių vasara“ (N-7) Gyvenimo kryžkelės (N-7) „Motina ir sūnus” (N-7) „Gormitai” „Šeimos reikalai“ „Bailus voveriukas“ „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“ „Simpsonai“ (N-7) „Natalija“ (N-7) „Drąsi meilė“ (N-7) Diena Gyvenimo kryžkelės (N-7) TV3 žinios „Pamiršk mane” (N-7) Nuodėmių dešimtukas (N-7) Patys pačiausi (N-7) „Moterys meluoja geriau“ (N-7) TV3 vakaro žinios „Elitinis būrys” (N-7) „Ieškotojas“ (N-7) „Kaulai“ (N-7) „Herojai“ (N-14) „Lujis” (N-7) Laida rusų kalba Antra pavara Dienos tema Gera girdėti Sveikinimų ratas Vakaro pasaka. Renkame Metų knygą. R.Šerelytė. „Krakatukai kosmose“

Teleparduotuvė „Pirmykštė žemė” „EimiJumi roko grupė” „Kitas Džimio pasaulis“ „Galingasis šuo Kriptas“ „Senosios Kristinos nutikimai” (N-7) „Vaiperis” (N-7) „Liežuvautoja” (N-7) „Purpurinis deimantas” (N-7) „Keršto bučiniai“ (N-7) „Meilė ir kančia“ Teleparduotuvė „Drakonų kova Z“ (N-7) „Draugai III” „Auklė“ „Detektyvė Džonson” (N-7) Langai III (N-7) „Mentalistas“ (N-7) Trileris „Beprotiškas miestas” (N-7) „Deksteris” (N-7) „Užmirštieji” (N-7) „Vaiperis” (N-7)

„Muchtaro sugrįžimas“

15.00

6.30 Televitrina 7.00 „Muchtaro sugrįžimas” (k.) (N-7) 8.00 Žvaigždutės (N-7) 9.00 Taip. Ne (k.) 10.00 Žmogus prieš gamtą. Gruzija (k.) (N-7) 11.00 Kalbame ir rodome (N-7) 12.00 Ekstrasensai prieš nusikaltėlius (k.) (N-7) 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (k.) (N-7) 14.00 „Laukinis“ (k.) (N-7) 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7) 16.00 Ekstrasensų mūšis (N-7) 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) 18.00 Žinios 18.25 „Laukinis“ (N-7) 19.25 Nematoma tiesa (N-7) 20.00 Žinios 20.25 Pliusai minusai (N-7) 20.30 Muzikinė kaukė 22.40 Kriminalinė drama „Bronkso istorijos” (N-14) 1.00 „Laukinis” (N-7) 2.00 Bamba (S)

15.30 18.00 18.15 18.45 19.30 20.15

20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 0.00

Literatūros akiračiai (k.) Mažoji studija. Dievo žodis (k.) Aktualijų studija (k.) Žvaigždės žiūri į žemę Vidurnakčio lyrika. Z.Gėlė LR himnas Nakties programa

20.50 21.25 21.40

22.00 23.00 23.50 0.00 0.45 1.10

Gustavo enciklopedija Girių horizontai Labas rytas, Lietuva (k.) „Atžalos” (k.) Dokumentinis f. „Saulės dovanos” (k.) Muzikos pasaulio žvaigždės Kultūra. Rašytojas Sigitas Parulskis Laiko ženklai. Vilniaus miestas ir vanduo Septynios Kauno dienos Laba diena, Lietuva (k.) Menora Kaimo akademija Grynas gyvenimas Legendos Dar širdyje – ne sutema Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu Vaidybinis trumpametražis f. „Senelis” Vaidybinis trumpametražis f. „Tremtinės istorija, kurią išvežė pats tėvas” Iššūkis žvaigždėms Lietuvių dokumentikos meistrai. Edmundas Zubavičius Prisiminkime. Liudmila Chetogurova Panorama (k.) Pagauk kampą (k.) Skulptūrų pėdomis

TV1 7.15 7.50 8.15 8.40 9.05 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 15.00 15.30 16.30 17.00 18.00

Teleparduotuvė „Pirmykštė žemė” „EimiJumi roko grupė“ „Kitas Džimio pasaulis“ „Galingasis šuo Kriptas“ (N-7) „Senosios Kristinos nutikimai” (N-7) „Vaiperis“ (N-7) „Liežuvautoja“(N-7) „Purpurinis deimantas” (N-7) „Keršto bučiniai“ (N-7) „Meilė ir kančia“ Teleparduotuvė „Drakonų kova Z“ (N-7) „Draugai III” „Auklė” „Detektyvė Džonson“ (N-7)

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 23.40 0.45 1.15 2.05

Pirmasis Baltijos kanalas Teleparduotuvė Adrenalinas Išlikimas (N-7) „112. Ekstremali pagalba“ (N-7) „Krokodilų gaudytojo dienoraštis“ (N-7) „Moderni šeima“ (N-7) „Rezidentai“ (N-7) Teleparduotuvė Išlikimas (N-7) „Krokodilų gaudytojo dienoraštis“ (N-7) „112. Ekstremali pagalba“ (N-7) „Kastlas“ (N-7) „CSI Majamis“ (N-7) „Moderni šeima“ (N-7) „Rezidentai“ (N-7) Fantastinis trileris „Grobuonis 2” (N-14) Europos pokerio turas (S) „6 kadrai” „CSI Majamis“ (N-7) „Kastlas” (N-7)

Lietuvos ryto TV 6.14 6.30 7.55 8.00 9.15 10.15 10.55 12.00 13.00 13.20 13.35 14.10 15.00 15.15 15.45 16.00 16.10 17.00 17.20 18.00 18.45 19.45 21.00 21.55 22.30 23.30 0.25 0.55

TV parduotuvė Ryto reporteris Bunda sirgaliai Ryto reporteris (k.) Gamink sveikiau! Namų daktaras Dok. f. „Tamsioji Adolfo Hitlerio charizma“ (N-7) Lietuvos diena „Padūkėlis Eliotas“ Mokausi gaminti TV parduotuvė Kas tu toks? Žinios. Orai Pašėlę TV pokštai (N-7) Rossas Kempas. Gaujos (N-7) Žinios Rossas Kempas. Gaujos (tęs.) Žinios Lietuva tiesiogiai Žinios Negaliu tylėti Dok. f. „El Nino” reiškinys” (N-7) Reporteris Lietuva tiesiogiai Negaliu tylėti Reporteris Pašėlę TV pokštai (N-7) Griūk negyvas! (N-7)

19.00 Langai III (N-7) 20.00 „Mentalistas” (N-7) 21.00 KETVIRTADIENIO DETEKTYVAS. „Donos Leon detektyvai” (N-14) 22.50 „Begėdis” (N-14) 23.50 „Gynėjai” (N-7) 0.50 „Vaiperis” (N-7) 1.50 „Draugai III” (N-7)

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 23.30 0.00 1.00 1.45

Teleparduotuvė Vienam gale kablys Išlikimas (N-7) „112. Ekstremali pagalba“ (N-7) „Krokodilų gaudytojo dienoraštis“ (N-7) „Moderni šeima“ (N-7) „Rezidentai“ (N-7) Teleparduotuvė Išlikimas (N-7) „Kamelotas“ (N-7) „112. Ekstremali pagalba“ (N-7) „Kastlas“ (N-7) „CSI Majamis“ (N-7) „Moderni šeima“ (N-7) „Rezidentai“ (N-7) Drama „Rokis Balboa“ (N-7) „6 kadrai” (N-7) Stačia galva. 2011 metų pasaulio čempionatas „CSI Majamis” (N-7) „Kastlas” (N-7)

Lietuvos ryto TV 6.14 6.30 7.55 8.00 9.15 10.15 10.55 12.00 13.00 13.20 13.35 14.10 15.00 15.15 15.45 16.00 16.10 17.00 17.20 18.00 18.45

17

TV parduotuvė Ryto reporteris Bunda sirgaliai Ryto reporteris (k.) Gyvenimo būdas Girių takais Rossas Kempas. Gaujos (N-7) Lietuvos diena „Padūkėlis Eliotas” Mokausi gaminti TV parduotuvė Kas tu toks? Žinios Pašėlę TV pokštai (N-7) Dok. f. „El Nino” reiškinys” (N-7) Žinios „El Nino” reiškinys” (tęs.) Žinios Lietuva tiesiogiai Žinios Super L.T. (N-7)

6.00 9.00 10.00 10.25 11.10 12.00 12.25 13.00 13.25 14.05 15.05 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.05 23.05 23.25 0.00 0.15 1.05

Labas rytas Gyventi sveikai Naujienos D.Doncovos laida Noriu žinoti Kitos naujienos „Tu ne vienas” Naujienos Metas pietauti „Nelygios vedybos“ Suprasti. Atleisti Naujienos Mados nuosprendis Susituokime Tegul kalba Laikas. Lietuvos „Laikas“ „Gračius“ Lietuvos „Laikas“ Vakarinis Urgantas Naujienos G.Malachovo laida Suprasti. Atleisti

Sport1 12.00 Televitrina 13.00 ŽINIOS+ 13.15 VTB Jungtinė krepšinio lyga. „Donetsk”–Maskvos srities „Chimki” 15.00 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Rygos VEF–Krasnojarsko „Jenisej” 16.45 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Liubercų „Triumph”–„Minsk” 18.30 Futbolo dievai. Schmeichel 19.00 ŽINIOS+ 19.15 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Liubercų „Triumph”–Kauno „Žalgiris” 21.00 ŽINIOS+ 21.15 Automoto 21.45 Sportas LT. Atviros Lietuvos jėgos trikovės taurės varžybos 22.45 Sporto metraštis 23.00 ŽINIOS+ 23.15 Krepšinio pasaulyje

19.45 Dok. f. „Vandenyno milžinai” (N-7) 21.00 Reporteris 21.55 Lietuva tiesiogiai 22.30 Super L.T. (N-7) 23.30 Reporteris 0.25 Supernamai 0.55 Griūk negyvas! (N-7)

Pirmasis Baltijos kanalas 6.00 6.15 7.50 10.00 10.25 11.10 12.00 12.25 13.00 13.25 14.05 15.05 16.00 16.35 17.00 18.00 18.55 20.00 20.55 22.55 23.15 0.15 0.30

Labas rytas Kol visi namie Jūrmala Naujienos D.Doncovos laida Kontrolinis pirkimas Kitos naujienos „Tu ne vienas” Naujienos Metas pietauti „Nelygios vedybos“ Suprasti. Atleisti Naujienos Noriu žinoti Mados nuosprendis Susituokime Tegul kalba Laikas. Lietuvos „Laikas“ „Gračius“ Lietuvos „Laikas” Gyvenamoji aplinka Naujienos G.Malachovo laida

Sport1 12.00 Televitrina 13.00 ŽINIOS+ 13.15 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Liubercų „Triumph”–Kauno „Žalgiris” 15.00 LKL. Panevėžio „Lietkabelis”–Kauno „Žalgiris” 16.45 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Klaipėdos „Neptūnas”–„Nymburk” 18.30 Futbolo dievai. Garrincha 19.00 ŽINIOS+ 19.15 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Maskvos CSKA– Kauno „Žalgiris” 21.00 ŽINIOS+ 21.15 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas”– „Astana” 23.00 ŽINIOS+ 23.15 Krepšinio pasaulyje


18

2013 m. vasario 2 d. • Nr. 9 (9234) Valstiečių laikraštis

TV programa LRT kultūra

Vasario 8, penktadienis

8.00 8.30 9.00 11.30 12.30 13.30 14.00

Duokim garo!

Farai

6.00 Labas rytas, Lietuva 9.00 „Kobra 11” (k.) (N-7) 10.00 „Lyderiai” su Andriumi Tapinu (k.) 11.00 Aktualijų studija 12.00 Laba diena, Lietuva 14.40 Žinios 15.00 „Hartlando užuovėja“ 16.00 „Kobra 11“ (N-7) 17.00 „Senis“ (N-7) 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 Lietuvos tūkstantmečio vaikai 20.25 Loterija „Perlas“ 20.30 Panorama 21.15 Duokim garo! 22.00 Loterija „Perlas“ 22.10 Duokim garo! 23.15 Nuotykių filmas „Dingęs Didžiojo Kanjono lobis” (N-7)

6.20 „Smalsutė Dora“ 6.50 „Kung Fu Panda“ 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k.) 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (k.) 8.50 24 valandos (k.) (N-7) 9.45 Žvaigždžių duetai. Istorija prasideda iš naujo (k.) 12.40 Kitas! (N-7) 13.10 „iKarli“ 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“ 14.15 „Kung Fu Panda“ 14.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) 15.55 „Būk mano meile!“ 17.00 Labas vakaras, Lietuva 17.45 24 valandos (N-7) 18.45 Žinios 19.30 KK2 Penktadienis (N-7) 21.00 Farai (N-14) 22.00 PENKTADIENIO BOMBA. Veiksmo trileris „Paskutinė kulka” (N-14) 23.50 Veiksmo filmas „Pašėlęs Maksas. Keliaujantis karys” (N-14) 1.45 Šlovė ir turtai (k.) (N-14)

5.05 5.15 5.45 6.05 6.30

Spaudos apžvalga Su aušra Mažoji studija. Dievo žodis Gimtoji žemė Ryto garsai

10.05 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03

Spaudos puslapiai Sankryža Aktualijų studija Muzikinis vidudienis Lietuvos diena Mes, moterys Gyvoji istorija

„Bailus voveriukas“

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.00 11.00 13.30 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 17.40 18.45 19.20 21.00 23.25 1.45

Teleparduotuvė „Simpsonai” (N-7) Diena „Biuras“ „Meilės sūkuryje“ (N-7) „Naisių vasara“ (N-7) X Faktorius „Bailus voveriukas“ (N-7) „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“ „Simpsonai“ (N-7) „Natalija“ (N-7) „Drąsi meilė“ (N-7) Diena Gyvenimo kryžkelės (N-7) TV3 žinios Komedija „Keturkojis hercogas” Nuotykių filmas „Žvaigždžių dulkės” (N-7) Veiksmo filmas „Mitas” (N-7) Komedija „Žandaras Niujorke” (N-7)

16.30 17.07 18.10 18.30 19.03 20.03

Laida rusų kalba Antra pavara Dienos tema Gera girdėti Sveikinimų ratas Vakaro pasaka. D.Harrison. „Mažo berniuko paslaptis“ 20.20 Gyvoji istorija (k.)

Amerikos talentai VI

6.30 Televitrina 7.00 „Muchtaro sugrįžimas” (k.) (N-7) 8.00 Prajuokink mane (k.) (N-7) 9.00 Gyvenimo spalvos (k.) 10.00 Amerikos talentai VI 11.00 Kalbame ir rodome (k.) (N-7) 12.00 Ekstrasensai detektyvai (k.) (N-7) 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (k.) (N-7) 14.00 „Laukinis“ (k.) (N-7) 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7) 16.00 Ekstrasensų mūšis (N-7) 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) 18.00 Žinios 18.25 „Laukinis“ (N-7) 19.25 Auksarankiai (N-7) 20.00 Žinios 20.25 Pliusai minusai (N-7) 20.30 Savaitės kriminalai (N-7) 21.00 RUSŲ KINAS. Trileris „Meilė su antspaudu. Visiškai slaptai” (N-14) 23.00 Amerikietiškos imtynės (N-14) 0.00 „Mitų griovėjai” (N-7) 1.00 „Laukinis” (N-7) 2.00 N-uoga (S) 2.30 „Bamba“ (S) 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.) 21.03 Aktualijų studija (k.) 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę 23.48 Vidurnakčio lyrika. B.Pūkelevičiūtė 23.58 LR himnas 0.00 Nakties programa

Vasario 9, šeštadienis

Atgal į vaikystės miestą

„Atgal į vaikystės miestą”

„Mentai“

6.30 „Ozis ir Driksas“ 6.55 „Beprotiški mažųjų nuotykiai“ 7.20 „Antinas Gudruolis” 7.45 „Beprotiškos linksmybės“ 8.10 „Ogis ir tarakonai“ 8.35 „Įspūdingasis Žmogus-voras “ 9.00 Atgal į vaikystės miestą 10.00 KINO PUSRYČIAI. Nuotykių filmas šeimai „Trys broliai vaiduokliai” 12.00 Komedija „Gyvūnas” (N-7) 13.45 PASLAPTINGOS ISTORIJOS „Vampyrai tarp mūsų” (N-7) 14.55 „Apgavystės“ (N-7) 16.55 Komedija „Policijos akademija 3. Vėl apmokymuose” 18.45 Žinios 19.00 Žvaigždžių duetai. Istorija prasideda iš naujo 22.00 SUPERKINAS. Veiksmo komedija „Su kirpėju Zohanu geriau nejuokauk” (N-7) 0.15 Veiksmo komedija „Hazardo ketvertukas. Pradžia” (N-14) 2.15 „Farai” (N-14)

6.45 Teleparduotuvė 7.00 „Bakuganas“ 7.30 „Beibleidai. Metalo meistrai“ 8.00 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“ 8.30 „Simpsonai“ (N-7) 9.00 Mūsų gyvūnai 9.30 Mamyčių klubas 10.00 Svajonių sodai 11.00 Fantastinė nuotykių komedija „Inspektorius Gadžetas 2” 12.40 Komedija „Penelopė” 14.40 Romantinė komedija „Atgal į vaikystės miestą” (N-7) 16.55 „Choras“ 17.55 Pilis (N-7) 18.35 Eurojackpot 18.45 Žinios 19.00 Animacinė komedija „Šrekas 2” 20.45 Komedija „Rožinė pantera 2” (N-7) 22.25 Romantinė drama „Viskas ore!” (N-14) 0.30 Nuotykių filmas „Griaustinis tropikuose” (N-14) 2.20 Komedija „Žandaras veda” (N-7)

6.30 Televitrina 7.00 Auksarankiai (k.) (N-7) 7.30 Nematoma tiesa (N-7) 8.00 Savaitės kriminalai (k.) (N-7) 8.30 Amerikos talentai VI (k.) 9.30 Autofanai 10.00 Šeštadienio rytas 11.00 Pasitarkime (N-7) 12.00 Žmogus prieš gamtą. Papua. Naujoji Gvinėja (N-7) 13.00 Mitų griovėjai (N-7) 14.00 Muzikinė kaukė (k.) 16.00 Prajuokink mane (k.) (N-7) 17.00 „Mentai” (k.) (N-7) 18.00 Ekstrasensai prieš nusikaltėlius (N-7) 19.00 „Svotai“ (N-7) 20.00 Žinios 20.20 „Jūrų velniai“ (N-7) 21.20 MANO HEROJUS. Veiksmo filmas „Laiko policininkas” (N-14) 23.20 AŠTRUS KINAS. Siaubo trileris „Ryklių naktis“ (S) 0.55 Bamba (S)

5.05 5.45 6.05 6.30 7.05

Su aušra Mažoji studija. Dievo žodis Rytas su muzika Gamta – visų namai Spaudos apžvalga

16.03 Kaip žmonės gyvena 16.30 Laida rusų kalba 17.03 Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena 18.10 Sveikinimų ratas 20.03 Vaikų radijo teatras. J.Švarco pjesė-pasaka „Raudonkepuraitė“ (I d.)

TV1 7.15 7.50 8.15 8.40 9.05 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 15.00 15.30 16.30 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00

22.50 0.40 1.40

8.00 8.15 8.30 8.45 9.00 9.15 9.30 9.45 10.10

Auksinis balsas

Ryto garsai Kultūros savaitė Sveikata Dovanoju tau savo pasaulį Sudie, XX amžiau Lietuvos diena Atrask Lietuvą Baladės

21.50 22.35 23.00 0.00 0.45 1.00

Teleparduotuvė „Pirmykštė žemė” „EimiJumi roko grupė“ „Kitas Džimio pasaulis“ „Draugai III” (N-7) „Senosios Kristinos nutikimai” „Vaiperis” (N-7) „Liežuvautoja” (N-7) „Purpurinis deimantas” (N-7) „Keršto bučiniai“ (N-7) „Meilė ir kančia“ Teleparduotuvė „Drakonų kova Z” (N-7) „Draugai III” (N-7) „Auklė” „Detektyvė Džonson” (N-7) Langai III (N-7) „Mentalistas” (N-7) PENKTADIENIO DETEKTYVAS. „Midsomerio žmogžudystės XIV“ (N-7) Nuotykių drama „Vakarėlis” (N-14) „Vaiperis” (N-7) „Draugai III” (N-7)

LRT kultūra

6.00 Šventadienio mintys (k.) 6.30 Stilius. Veidai (k.) 7.15 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.) 8.30 Gimtoji žemė 9.00 „Aivenhas“ 9.25 „Džeronimas“ 9.50 „Aviukas Šonas“ 10.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite 11.00 Durys atsidaro 11.30 Septynios Kauno dienos 12.00 „Ekologiškiausi pasaulio namai” 12.30 Dokumentinis f. „Kakiemonas. Nesibaigianti kelionė. Japoniškas porcelianas, ilgam pakerėjęs Europą” 13.30 Juokis 2012 15.30 Pasaulio panorama 16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą) 16.10 Sveikinimų koncertas 18.30 „Frosto prisilietimas” (N-7) 20.25 Loterija „Perlas“ 20.30 Panorama 21.00 Auksinis balsas 23.00 Komiškas vesternas „Geras, blogas, trenktas” (N-14)

7.30 9.03 11.03 11.30 12.10 13.00 15.03 15.28

14.10 15.00 15.30 18.00 18.15 18.45 19.30

„Aivenhas“ Kaimo akademija Labas rytas, Lietuva (k.) Lietuvos šokių dešimtukas (k.) Iššūkis žvaigždėms (k.) Savęs link. Mįslingi reiškiniai (k.) Prisiminkime. Liudmila Chetogurova Grynas gyvenimas Durys atsidaro Laba diena, Lietuva (k.) Vilniaus sąsiuvinis Keliaukim! Arti toli Bohemiečių trupės ir LVSO spektaklis. Opera „Eugenijus Oneginas” Kai aš mažas buvau Pergalės kaina Džiazo vakaras Panorama (k.) Mokslo ekspresas Aš toks vienas. Gyvos dainos festivalis Telšiuose

20.29 Autorinė daina 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.) 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę 23.48 Vidurnakčio lyrika. Maironis 23.58 LR himnas 0.00 Nakties programa

11.00

11.30 12.20 13.05 13.35 14.00 14.30 14.55 15.20 16.15 17.00 17.50 19.20 19.50 20.40 21.30 23.00 23.30

Trembita Vilniaus albumas Rusų gatvė Menora Vilniaus sąsiuvinis Kelias Krikščionio žodis Šventadienio mintys Parodos „1863 metų sukilimo ženklai Arturo Grottgerio kūrybos cikluose „Polonia” ir „Lithuania” atidarymas Taikomosios dailės muziejuje Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjo, ekonomisto, disidento Antano Terlecko 85-mečiui „Nepabuvęs kareivėliu” Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai” Pinigų karta Girių horizontai Keliaukim! „Ekspedicija į Afriką“ Pergalės kaina Negali būti „Atžalos” (k.) Emigrantai Lietuvių dokumentikos meistrai. E.Zubavičius Muzika gyvai Skulptūrų pėdomis Grupės „Kurak” koncertas Dokumentinis filmas apie Antaną Terlecką „Neokupuotas” Nuotykių filmas „Dingęs Didžiojo Kanjono lobis” (N-7) Panorama Rūtos Ščiogolevaitės ir draugų koncertas

TV1 7.15 Teleparduotuvė 7.50 „Šimpanzių televizija” 8.40 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai 10.30 „Išgelbėti šunys“ 11.00 „Nepaprasti keturkojai” 11.30 „Laukinė gamta. Tikros istorijos“ 12.00 Pasaulio virtuvė 12.50 Kinų virtuvė su Goku 13.20 Romantinė drama „Rožių patalas” (N-7)

TV6

Pirmasis Baltijos kanalas

9.15 Teleparduotuvė 9.30 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai 10.00 Išlikimas (N-7) 11.00 „112. Ekstremali pagalba“ (N-7) 12.00 „Kamelotas“ (N-7) 13.00 „Moderni šeima“ 14.00 „Rezidentai“ (N-7) 14.30 Teleparduotuvė 15.00 Išlikimas (N-7) 16.00 „Kamelotas“ (N-7) 17.00 „112. Ekstremali pagalba“ (N-7) 18.00 „Kastlas“ (N-7) 19.00 „CSI Majamis” (N-7) 20.00 „Moderni šeima” (N-7) 21.00 „Liudininkai“ (N-14) 22.00 „Vilko bilietas” (N-7) 23.00 „Anarchijos vaikai” (N-14) 23.55 „Gelbstint Greisę” (N-14) 0.50 Stačia galva. 2011 metų pasaulio čempionatas 1.50 Drama „Rokis Balboa” (N-7)

Lietuvos ryto TV 6.14 6.30 7.55 8.00 9.15 10.15 10.55 12.00 13.00 13.20 13.35 14.10 15.00 15.15 15.45 16.00 16.10 17.00 17.20 18.00 18.35 19.35 21.00 21.40 23.50 0.50

TV parduotuvė Ryto reporteris Bunda sirgaliai Ryto reporteris (k.) Negaliu tylėti Padėkime augti Dok. f. „El Nino” reiškinys“ (N-7) Lietuvos diena „Padūkėlis Eliotas“ Mokausi gaminti TV parduotuvė Kas tu toks? Žinios. Orai Pašėlę TV pokštai (N-7) Dok. f. „Vandenyno milžinai“ (N-7) Žinios „Vandenyno milžinai“ (tęs.) Žinios Pašėlę TV pokštai (N-7) Žinios Pašėlę TV pokštai (N-7) Dokumentinis f. „Dievo rykštė” (N-7) Reporteris „MAD MEN. Reklamos vilkai” (N-7) Gyvenimo būdas Teritorija

15.00 Teleparduotuvė 15.30 Dešimčia metų jaunesni per 10 dienų (N-7) 16.00 Sumažink mane 17.00 Marijos širdis (N-7) 18.57 Žodis – ne žvirblis 19.00 „Istviko raganos“ (N-7) 20.00 „Klientų sąrašas“ (N-7) 21.00 Romantinė komedija „Amerikietiškas pyragas. Nuogoji mylia“ (N-14) 23.05 „Puma” 0.05 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (S) 1.05 „Sumažink mane” 2.05 Dešimčia metų jaunesni per 10 dienų (N-7)

TV6 8.45 9.30 10.00 11.05 12.00 12.30 13.00 14.00 15.10 17.00 18.00 19.10 21.00 22.00 23.00 23.55 0.50 1.35

Teleparduotuvė Universitetai.lt Aukščiausia pavara Po pasaulį su Anthony Bourdainu Adrenalinas „Simpsonai” (N-7) Džeimio Oliverio patiekalai per 15 minučių Jokių kliūčių! (N-7) Aukščiausia pavara Jokių kliūčių! (N-7) „Naša Raša“ (N-7) Nuotykių komedija „Krokodilas Dandis” (N-7) „Liudininkai“ (N-14) „Vilko bilietas” (N-7) „Anarchijos vaikai” (N-14) „Gelbstint Greisę“ (N-14) „CSI Majamis” (N-7) „Kastlas” (N-7)

Lietuvos ryto TV 7.34 7.50 8.30 9.30 9.40 10.00 10.35 11.10 12.15 12.50 13.50 14.55 16.00 16.05 17.00 17.05 18.00

TV parduotuvė Reporteris Gimnazistai „Oskaro oazė“ Mokausi gaminti Padėkime augti Pradėk nuo savęs Gamink sveikiau! Reporteris Gyvenimo būdas Dok. f. „Vandenyno milžinai“ (N-7) Dok. f. „Tamsioji Adolfo Hitlerio charizma” (N-7) Žinios Super L.T. (N-7) Žinios Negaliu tylėti Žinios

6.00 9.00 10.00 10.25 11.10 12.00 12.25 13.00 13.25 14.05 15.05 16.00 16.55 18.00 18.55 20.00 21.10 22.15

Labas rytas Gyventi sveikai Naujienos D.Doncovos laida Noriu žinoti Kitos naujienos „Tu ne vienas” Naujienos Metas pietauti „Nelygios vedybos” Suprasti. Atleisti Naujienos Mados nuosprendis Lauk manęs Žmogus ir įstatymas Laikas. Lietuvos „Laikas“ Stebuklų laukas Metai iki Sočio olimpinių žaidynių 23.50 Vakarinis Urgantas. 0.40 Vaidybinis filmas „Žaviausia ir patraukliausia”

Sport1 12.00 Televitrina 13.00 ŽINIOS+ 13.15 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Panevėžio „Lietkabelis”– Kauno „Žalgiris” 15.00 VTB Jungtinė krepšinio lyga. „Donetsk”– Maskvos srities „Chimki” 16.45 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Rygos VEF– Krasnojarsko „Jenisej” 18.30 Futbolo dievai. Johan Cruyff 19.00 ŽINIOS+ 19.15 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Liubercų „Triumph”–Kauno „Žalgiris” 21.00 ŽINIOS+ 21.15 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Maskvos CSKAKauno „Žalgiris” 23.00 ŽINIOS+ 23.15 Krepšinio pasaulyje 18.20 Supernamai 19.00 „Komisaras Megrė“ (N-7) 21.00 Reporteris 21.30 „Merdoko paslaptys“ (N-7) 23.40 Drama „Ruduo Niujorke” (N-7)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.05 7.30 8.00 8.10 9.00 9.15 9.35 10.20 11.00 11.20 11.50 13.50 16.00 16.20 18.05 20.00 20.25 22.25 0.00 1.50

Naujienos Animacinis serialas Vaikų klubas Gudruolės ir gudruoliai Naujienos Ganytojo žodis Skanėstas Metas pietauti Naujienos Jūrmala Vaidybinis f. „Tai atsitiko Penkove” Vaidybinis f. „Išgyvensime iki pirmadienio” Naujienos Vaidybinis f. „Niekšybės aritmetika” Pasverti ir laimingi Laikas Ekstrasensų mūšis Šįvakar su A.Malachovu Prisimenant Viačeslavą Tichonovą Vaidybinis f. „Leiskite pakilti”

Sport1 10.00 Televitrina 11.00 ŽINIOS+ 11.15 LKL. Panevėžio „Lietkabelis”–Kauno „Žalgiris” 13.00 VTB Jungtinė krepšinio lyga. „Donetsk”– Maskvos srities „Chimki” 14.45 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Liubercų „Triumph”–Kauno „Žalgiris” 16.30 VTB Jungtinė krepšinio lyga. „Donetsk”–Mariupolio „Azovmaš” 18.15 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Rygos VEF–Krasnojarsko „Jenisej” 20.05 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Maskvos CSKA– Kauno „Žalgiris” 21.50 VTB Jungtinė krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas”–„Astana”

Už galimus televizijos ir radijo programų pakeitimus redakcija neatsako.


2013 m. vasario 2 d. • Nr. 9 (9234) Valstiečių laikraštis

Kelionės

19

Pasaulio vienis atsivėrė Amritsare Alis Balbierius „... Aš plaukiau per Marmuro jūrą, aš plaukiau per Marmuro jūrą...“ – kažkas vis kartodavo šiuos žodžius mano sąmonėje ir jau išvažiavus iš Amritsaro, net grįžus į Lietuvą. Ir ten, kur „aš plaukiau per Marmuro jūrą“, būtent ten patyriau patį didžiausią ir ryškiausią, patį giliausią įspūdį Indijoje – savotišką mažą prašvitimą.

Nuostabus bendrumo jausmas Kažkas manyje kartojo tuos žodžius apie Marmuro jūrą lyg neparašyto eilėraščio eilutę, lyg mantrą. Kartojo ir vos ne visą dieną būnant prie Auksinės sikhų šventyklos Amritsare, Pandžabo – penkių upių valstijos, labai seno krašto – mieste. Mieste, kuris net nebuvo įrašytas į mūsų pradinį kelionės po Indiją planą, į kurį mes, negavę bilietų į traukinius, „užšokom“ pakeliui, bandydami priartėti prie Radžastano miestų, ypač Džaipuro... Amritsare patyriau retą pasaulio vienio atsivėrimą, sutapimą su juo. Sutapimą su visa žmonija, pasijautimą esant maža labai didelės ir be saiko pasidauginusios žmonijos dalele. Tai nuostabus bendrumo jausmas, tokio niekada iki šiol nebuvau patyręs. Žiūrėdamas į margaspalvę minią, einančią ratu aplink „Nemirtingumo ežeru“ kadaise buvusį tvenkinį, kuris dabar tyvuliuoja didžiulio marmurinio šventyklos pastatų komplekso viduje, basomis kojomis – per raudonus kilimus ir ornamentais inkrustuotą marmurą.

Akinantis Amritsaro šventyklos auksas atsispindi ją supančiame vandenyje.

tys lemingai žolę. Skirtumas tik tas, kad lemingų, tų garsiųjų keliautojų į mirtį, sugraužta žolė po kiek laiko atželia ir vėl, o mūsų sugraužta ir užteršta planeta gali ir nebeatgyti...

Auksas už pagijusią dvasią Apie pačią svarbiausią šio švento statinių komplekso dalį – auksu dengtą šventyklą – kadaise tarpukario lietuvių keliautojas Antanas

Amritsare patyriau retą pasaulio vienio atsivėrimą, sutapimą su juo. Čia pajutau tą viso pasaulio žmonių įvairovę, jų religijų, kultūrų ir papročių įvairybę. Sakykim, nuo pirmykščių tautelių totemizmo, šventųjų lietuvių girių iki majų, budistų, krikščionių, sikhų ar new age... Ir kartu labai aiškiai išvydau, pajutau tą sumažėjusį, mažą Žemės planetos rutulėlį, kurį ta pati mano žmonija, kurios dulkelė esu ir aš, jau beveik baigia sugraužti it migruojan-

Poška rašė taip: „Amritsaras – sikhų sostinė, garsėja savo aukso šventykla, kuri pastatyta dirbtiniame Nekaro ežere. Tas ežeras garsėja savo gydomu vandeniu, ir šimtai tūkstančių maldininkų vyksta į Amritsarą, arba amžinybės šaltinį, pasigydyti ne tik kūno, bet ir dvasinių žaizdų, žinoma, atnešdami aukas tik auksu. Šventykla ežero viduryje yra keturkampė, iš apačios balto

marmuro, o iš viršaus juodo marmuro sienomis. Į tą šventyklą veda takas. Šventykloje paliekamos aukos tik auksu, kuriuo yra padengtas šventyklos kupolas ir sienos su keturiais kolonomis paremtais kupolais-bokšteliais. Visas šventyklos išorinis paviršius yra auksuotas. Net ir tilto į šventyklą stulpai yra padengti auksu, ką jau kalbėti apie viduje įrengtas pertvaras, ornamentus. Yra apskaičiuota, kad viso gryno aukso šventyklos papuošimui panaudota net kelios tonos, kurį suvežiojo ir dar vis dabar neša maldininkai...“ Vakarop iš tiesų šio šventyklos centrinio pastato auksas pradeda tauriai švytėti ir gražiai atsispindėdamas ribuliuoti tvenkinio vandenyje, bet į vidų net nebandėme patekti, pamatę, kokia tanki ir plati eilė per visą paauksuotą tiltą driekiasi iki jos... Keli sutikti užsienio turistai svečių namuose sakė, kad labai gražu ten ir naktį, bet mes, jau nusipirkę bilietus kitos dienos nakties kelionei traukiniu į Džaipurą, pasijutome per daug pavargę, kad dar ateitume čia naktį, nors tokio noro būta... Ir net gaila, kad tas noras liko neįgyvendintas.

Kad ir ką veiktų gyvenime, indai išsaugo europiečiui nepasiekiamą kantrumą bei visišką ir susitaikymą su savo karma. VL archyvo nuotraukos

Sikhų monoteistinė religija, palyginti su induizmu ar budizmu, yra labai jauna ir šiek tiek keista. Ją tik XV amžiuje sumanė, įkūrė ir išplėtė realus žmogus – guru Nanakas (1469–1539), o išplėtojo ir tęsė dar devyni guru. Yra sakoma, kad tie dešimt realių ir istoriškai palyginti neseniai gyvenusių sikhizmo guru buvo lyg viena nuo kitos pridegamos žvakės. Tad sikhų religijos ikonos – Nanako ir likusių devynių guru šventi atvaizdai – mūsų akimis žiūrint, savotiškai užima Dievo vietą.

Sikho kardas nuolat šalia Būti sikhu ir išpažinti sikhizmo religiją – tai neatskiriami dalykai tiek Indijoje, tiek pasaulyje gyvenantiems sikhams. Pagal juos Dievas neturi konkrečių fizinių formų, nebuvo ir nėra įsikūnijęs Žemėje, jis yra visada ir visur, visuose reiškiniuose ir daiktuose, o žmogaus gyvenimo tikslas yra persikūnijimų kelyje susilieti su Dievu. Žvelgiant lietuvio akimis, sikhų yra gana daug – maždaug 20–30 milijonų. Planetos kontekstu net daugiausia gyventojų turinčioje Indijoje jie neatrodo tokie gausūs. Sikhai – ne tik mistikai ir induizmo reformatoriai, bet ir kariai, savotiški Indijos samurajai, nesiskiriantys su kardais ir durklais (kardas yra tiesos gynimo simbolis; kardais sikhai kadaise apgynė savo tikėjimą ir kraštą nuo musulmonų). Ir šventykloje sikhai vaikšto su kardais, ir net eidamas apsiplauti šventajame tvenkinyje dažnas sikhas brenda į jo vandenį su durklo rankena, kyšančia iš spalvoto turbano klosčių... Dėl kardo nešiojimo papročio daug sikhų – savotiškų Indijos samurajų – atsisako kelionių lėktuvu. Arba kitas kuriozas, susijęs su sikhų turbanu: Anglijoje tarnaujantys policininkais sikhai pageidauja... neperšaunamų turbanų.

Amritsare iš tiesų plaukiau per Marmuro jūrą, ir Auksinės šventyklos kompleksą su visa jo atmosfera priskirčiau pasaulio stebuklų sąrašui, nes sikhų šventykla palieka nepakartojamą įspūdį daugumai čia apsilankiusiųjų. Jos auksas sutviska vakarėjančios saulės spinduliuose, o už šventyklos sienų Amritsare daug skurdo, šiukšlių ir netvarkos. Šiame šventame mieste matyti daug ženklų, liudijančių kadaise čia buvus galbūt prabangesnį ar net tvarkingesnį gyvenimą. Tokį įspūdį ir mintis apie didingesnę praeitį sukelia ne vieno Indijos miesto dabartis, žvelgiant į įspūdingą architektūrą, šventyklas ar statinių griuvėsius. Aš niekada nebuvau šunų priešas, tačiau būtent Amritsaro gatvėje man įkando kalė ir norėjo dar grybštelėti, bet ją balsu hindi kalba nuramino pro šalį važiuojantis rikša. Aš nusivaliau kraują ir dezinfekavau tą grybštelėjimą, o ir kalė, regis, pasitaikė nepasiutusi. Tikriausiai aš ir buvau kaltas, nes, aistringai fotografuodamas kažkokį motyvą, tą kalę išgąsdinau per arti prieidamas, o gal net ir truputį primyniau... Tebūnie ir jai gera karma, palinkėjau tada. Tebelinkiu ir dabar. „Šiaurės rytai“


20

2013 m. vasario 2 d. • Nr. 9 (9234) Valstiečių laikraštis

Sportas

Kinkinių lenktynės karaliauja šuo

tis. Ypač tai pasakytina apie rusų sportininkus, o Lietuvoje mes net neturėjome tinkamų sąlygų (sniego), kad galėtume pasiruošti“, – pasakojo A.Akelaitis. Baltarusijoje vykusiose varžybose Lietuvos sportininkai varžėsi sprinto rungtyse, o ilgas distancijas važiuojančių sportininkų Lietuvoje beveik nėra. „Tai turi tapti gyvenimu būdu, nes reikia skirti daug laiko treniruotėms. Neseniai iš varžybų, kuriose reikėjo įveikti kelių šimtų kilometrų atstumą, grįžo Indrė Daujotienė, kuri sugebėjo nugalėti stiprius vietinius sportininkus ir užimti pirmąją vietą“, – pasakojo LŠKF vadovas.

Griežtos taisyklės

Lietuvos šunų kinkinių federacija netrukus švęs trejų metų sukaktį.

Marius Eidukonis VL žurnalistas

Šunų kinkinių sportas mūsų šalyje dar tik žengia pirmuosius žingsnius ir dažnam lietuviui skamba labai egzotiškai, tačiau, Lietuvos šunų kinkinių federacijos prezidento Arnoldo Akelaičio teigimu, atsiranda vis daugiau juo susižavinčių.

Kova už išlikimą Šunų kinkinį visi dažniausiai siejame su kažkada filmuose matytu vaizdu: kailiais apsisiautęs eskimas skrodžia juo Sibiro pusnis. Iš tikrųjų šiauriniame Žemės pusrutulyje šuo ilgus metus buvo naudojamas ne tik kaip pagalbininkas medžioklėje, bet ir kinkomas į roges. Įvairūs moksliniai šaltiniai teigia, kad šunų kinkinių jau būta neolito epochoje. Kinkomos šunininkystės atsiradimo centru laikomi dabartinės Kamčiatkos rajonai ir Šiaurės Amerikos pakrantės. Mokslininkai teigia, kad šunų kinkinių atsiradimą nulėmė kova su

atšiauriomis Arkties sąlygomis. Tolimosios Šiaurės plotai – didžiuliai, juose įsikūrusios gyvenvietės labai nutolusios viena nuo kitos, tad šunų kinkiniai buvo vienintelis susisiekimo būdas, o kartu – galimybė išgyventi. Šiaurės tautose dar ir dabar šuo laikomas šventu gyvūnu. Jo gyvybė prilyginta žmogaus gyvybei. 1926– 1927 metų poliarinio surašymo duomenimis, Tolimojoje Šiaurėje buvo beveik 55tūkst. kinkomų šunų. Pavyzdžiui 1934-aisiais Jakutijos Ust Jansko rajone vienam žmogui teko 1,8 elnio, 0,025 arklio, 0,13 karvės ir 0,5 šuns. Šunų kinkiniai padėjo ne vienam žymiam atradėjui aprašyti amžinojo įšalo žemę. Jeigu ne roges tempiantys šunys, šiaurinių teritorijų nebūtų pasiekęs danų tyrinėtojas Rasmusenas, bene daugiausia nusipelnęs tyrinėjant šiaurės regionus. Jis surengė penkias ekspedicijas. Viena įdomiausių buvo paskutinioji, kai danų tyrinėtojas su šunų kinkiniu per beveik metus nuvažiavo 18 tūkst. kilometrų Šiaurės Amerikos pakrante.

Pauliaus Stravinsko nuotrauka

Populiarėja ir Lietuvoje Lietuvos šunų kinkinių federacija (LŠKF), įsteigta 2010-aisiais, kovo mėnesį švęs savo veiklos trejų metų sukaktį. Pasak federacijos prezidento A.Akelaičio, mūsų šalyje daugėja žmonių, besidominčių šia sporto šaka. „Apskritai šunų kinkinių sportas Lietuvoje dar labai jaunas. Atsiranda žmonių, kurie ateina, pabando ir jiems nepatinka, tačiau jau yra susibūrę nemažai entuziastų , kurie siekia gerų sportinių rezultatų“, – pasakojo LŠKF prezidentas. Pasak jo, į pirmąsias šunų kinkinių varžybas susirinkdavo vos keliolika dalyvių, o dabar jos sutraukia daugiau kaip šimtą šios sporto šakos entuziastų. Su A.Akelaičiu kalbėjomės kaip tik tada, kai Lietuvos sportininkai grįžo iš kaimyninėje Baltarusijoje surengto šunų kinkinių čempionato „Zaverucha 2013“. „Labai gerų rezultatų pasiekti nepavyko, tačiau šiame čempionate varžėsi stipriausi Rusijos, Latvijos ir Baltarusijos sportininkai, kurie turi daug geresnes sąlygas treniruo-

Tęsia kovą su pietiečiais

Vakar Šiaulių arenoje prasidėjo vyrų komandų teniso turnyro – Daviso taurės Europos–Afrikos zonos II grupės mačo su Kipro ekipa dvikovos.

Lietuvos rinktinės kapitonas R.Balžekas teigia, kad Lietuvos sportininkai dvikovai yra gerai Fotodiena.lt nuotrauka pasiruošę.

Ketvirtadienį Šiaulių arenoje ištraukti burtai lėmė, kad vakar pirmojoje dvikovoje Dovydas Šakinis susitiko su Raresu Cudzorioreanu. Antrajame mače kovojo geriausias Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis ir Petrosas Chrysochosas. Šiandien vyksiančiam dvejetų susitikimui abiejų rinktinių kapitonai parinko tuos pačius tenisininkus. Tiesa, dvejetų sudėtis kapitonų sprendimu gali būti pakeista prieš pat mačą.

Pasak A.Akelaičio, yra kelios šunų kinkinių sporto kategorijos. „Vienose dalyvauja tik sportininkas, važiuojantis slidėmis ar dviračiu, ir vienas šuo, kitose su žmogumi varžybose dalyvauja keli keturkojai“, – aiškino pašnekovas. Paklaustas, ar toks sportas nekenkia šunims, A.Akelaitis teigė, jog tokia veikla yra tam tikrų veislių šunų genuose. „Kinkinių traukimas yra tokių šunų veislių, kaip haskiai, malamutai, samojedai, kraujyje. Jiems daug blogiau būti uždarytiems kambaryje. Tokie šunys pripratę lakstyti, jiems reikalingas didelis fizinis krūvis. Paprasčiausiai reikia pamatyti, kaip jie staugia ir nenustygsta vietoje prieš startą“, – sakė A.Akelaitis. Federacijos prezidentas užtikrino, kad šunų kinkinių sporte galioja labai griežtos taisyklės. „Sakykime, jūs dalyvaujate su šunimi varžybose, kur sportininkui tenka važiuoti dviračiu. Sportininkas negali atsidurti priešais šunį. Tokiose varžybose lyderiu tampa šuo. Jeigu netyčia sportininkas posūkyje aplenkia šunį, jam skiriami baudos taškai arba jis diskvalifikuojamas iš varžybų“, – apie šunų kinkinių sporto subtilybes pasakojo A.Akelaitis. Be to, pasak pašnekovo, griežtai draudžiama panaudoti smurtą prieš šunis. „Jeigu pastebima, kad sportininkas bando ką nors daryti prieš šuns valią – jį tempti, traukti, jis gali būti pašalintas iš varžybų visam gyvenimui“, – pasakojo pašnekovas. LŠKF vadovas teigė, kad šiame sporte karaliauja gyvūnas, nors kartais gali pasirodyti kitaip. Anksčiau vykusioje spaudos konferencijoje Lietuvos rinktinės kapitonas Remigijus Balžekas teigė neteikiantis itin didelės reikšmės burtų rezultatams. „Iš tiesų, ne taip jau svarbu, kas žaidžia pirmas, o kas – antras. Daug svarbiau tai, kad žaidžiame puikioje arenoje ir esame neblogai pasiruošę“, – teigė R. Balžekas. Kipro komandos kapitonas Nikolas Papadopoulosas sakė, kad jo komanda nusiteikusi kovingai ir yra pasiruošusi mesti iššūkį lietuviams. „Mano žaidėjai jaučiasi gerai, per treniruotes dirbame iš visų jėgų, greitai pripratome prie dangos. Laukia įdomios dvikovos“, – sakė Kipro rinktinės kapitonas. Lietuvos rinktinėje, be R.Berankio ir D.Šakinio, dar žaidžia Lukas Mugevičius ir Kasparas Žemaitėlis. VL ir Lietuvos teniso sąjungos inf.

Žinių sprintas Licencijos – ne visiems Lietuvos futbolo federacijos (LFF) klubų licencijavimo pirmajame sprendimų priėmimo etape A lygos licencijas gavo keturi, o I lygos licencijas – septyni klubai. A lygos licencijos suteiktos Marijampolės „Sūduvos“, Vilniaus „Žalgirio“, Tauragės „Tauro“ ir Alytaus „Dainavos“ klubams. Šalies čempionui Panevėžio „Ekranui“, Klaipėdos „Atlantui“, Šiaulių „Šiauliams“, Gargždų „Bangai“ ir Pakruojo „Kruojai“ licencijos kol kas nesuteiktos. 2013 metų A ir I lygos dalyvių skaičių tvirtins LFF vykdomasis komitetas. Šio sezono A lygos čempionato startas numatomas kovo 9–10 dienomis, I lygos – balandžio 13-ąją.

Iškopė į pusfinalį

Lietuvos krepšinio federacijos vyrų taurės turnyro ketvirtfinalio atsakomosiose rungtynėse Prienų „Prienai“ namuose 96:77 nugalėjo Panevėžio „Lietkabelį“ ir iškopė į pusfinalį. Nugalėtojams 23 taškus pelnė Artūras Milaknis. Panevėžio ekipoje 24 taškus surinko Mindaugas Kupšas. Pirmąsias rungtynes Panevėžyje „Prienai“ laimėjo 91:84. Pusfinalyje „Prienai“ žais su Kėdainių „Nevėžiu“.

Tenisininkių sėkmė Europos stalo teniso čempionato atrankos varžybų antrojo pagal pajėgumą „Challenge“ diviziono ketvirtajame mače A grupėje Lietuvos rinktinė svečiuose 3–1 nugalėjo Graikijos komandą. Mūsų šalies rinktinė, vadovaujama trenerio Gedimino Ušacko, kitame mače namuose susitiks su Ukrainos stalo tenisininkėmis. B grupėje rungtyniauja Bulgarijos, Estijos, Liuksemburgo, Portugalijos, Slovakijos ir Turkijos rinktinės. Kiekviena komanda tarpusavyje susitiks po kartą.

Pasibaigė lygiosiomis

Ispanijos futbolo taurės varžybų pirmosiose pusfinalio rungtynėse nugalėtojo titulą ginanti Barselonos „FC Barcelona“ svečiuose sužaidė lygiosiomis 1:1 su šalies čempione Madrido „Real“ ekipa. 50 min. Cescas Fabregas išvedė svečius į priekį, bet 83 min. rezultatą išlygino Raphaelis Varane. Atsakomosios pusfinalio rungtynės bus žaidžiamos vasario 27 dieną Barselonoje.

VL inf., EPA-Eltos nuotraukos


2013 m. vasario 2 d. • Nr. 9 (9234) Valstiečių laikraštis

Renginiai jų“, – sakė vienas iš šventės kuratorių Darius Grinbergas. Po metų pertraukos į Sartus atvyks ir dar vienas Didžiojo žiemos prizo laimėtojas garsusis Estijos žirginio sporto veteranas Vladimiras Mumas su tuo pačiu žirgu Thomas. Šių metų prizinis Sartų žirgų lenktynių fondas – 65 tūkst. Lt. Šventę pradės stambiųjų žemaitukų veislės žirgų varžybos.

Kviečia atvykti anksčiau

Žirgų lenktynės tapo didžiausia žiemos švente

Normantės Ribokaitės nuotrauka

Arūnas Daugėla VL žurnalistas

Šiandien Dusetose (Zarasų r.) vyks didžiausia žiemos sporto gerbėjų pamėgta šventė – tarptautinės žirgų lenktynės „Sartai 2013“. Kaip ir kasmet, tikimasi, kad ji sutrauks ne tik minias ristūnų gerbėjų, bet ir būrį prekeivių bei kultūrinių pramogų mėgėjų.

Pagarba žirgams Tradicinės žirgų lenktynės prasidės vidurdienį, o jau nuo ankstyvo ryto besisukinėjantys spalvingos mugės

prekeiviai vilios gurmaniškais skanėstais, originaliais dirbiniais, pasirodymus rengs folkloro ir šokių kolektyvai. „Lietuvoje žirgai nuo seno apgaubti ypatinga aureole, – žurnalistams pristatydamas šventinį renginį sakė žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna. – Mes, lietuviai, mylime ir branginame žirgą – kovų draugą, sunkių žemės ūkio darbų pagalbininką. Žirgai – tarsi gyvas, nenutrūkstamas praeities ir dabarties kartų ryšys, o daugiau nei šimtmetį gyvuojanti tradicija rengti Sartų lenktynes, atlaikiusi įvairius politinius ir ekonominius šalies gyvenimo sūkurius, verta ypatingos pagarbos ir įvertinimo.“

Tradiciškai Sartuose dėl svarbiausio apdovanojimo – Didžiojo žiemos prizo – rungsis 10 aukščiausius reitingus turinčių žirgų ir jų važnyčiotojų. Favoritu laikomas žirgas Sakalas (važnyčiotojas Stanislovas Kėrys iš Dubičių, Varėnos r.), pernai pasiekęs rekordą – 1 609 m trasą įveikęs per 2 min. 3,219 sek. „Svečiai iš Latvijos, Estijos ir Rusijos susikaus dėl trijų tarptautinių prizų. Pernai pirmą kartą Sartuose surengtos žemaitukų varžybos buvo labai smagios ir įdomios, tad jas rengsime ir šiemet. Iš viso apdovanojimai bus teikiami 9-iose kategorijose, o lenktynėse dalyvaus daugiau nei 70 važnyčioto-

Siekdami išvengti automobilių spūsties, organizatoriai kviečia žirgų šventės entuziastus atvykti anksčiau ir važiuoti tik kelininkų bei kelių policijos rekomenduojamais, gerai prižiūrimais keliais. Jie prašo vengti ne tokio intensyvaus eismo ar vietinės reikšmės keliukų, kurie žiemą gali tapti spąstais. Tikimasi, kad šventėje dalyvaus apie 10 tūkst. žiūrovų. Zarasų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Cibulskis sakė, kad mugėje dalyvaus per 100 prekybininkų, kurie siūlys dešrų, kaimiškos duonos, aukštaitiškų sūrių, riestainių ir kitų skanėstų. Bendras šventės renginiams ir žiūrovams skirtas plotas – 25 ha. A.Cibulskis pasidžiaugė, kad šiemet ledas kaip reta tinkamas varžyboms. Valstybinio turizmo departamento vadovė Raimonda Balnienė įsitikinusi, kad Sartų šventės sėkmę lemia ir dėkinga geografinė vieta, nes Zarasų kraštas garsėja vienais gražiausių rek­reacinių vandens išteklių ir įspūdingu kraštovaizdžiu. „Zarasai pelnė patrauk­liausios Europos vandens tu-

21

rizmo vietovės titulą, o Sartų regioninis parkas yra vienas unikaliausių šalyje, tad vykstant į ristūnų lenktynes verta pasidairyti po vietos gamtos grožybes, kitaip atrodančias žiemą, aplankyti muziejus“, – patarė R.Balnienė.

Varžysis ne tik žirgai Šventėje varžysis ne tik žirgų sporto žinovai, bet ir apie 100 tautodailininkų, kultūrinio ir kulinarinio paveldo puoselėtojų. „Vyks varžytuvės tarp humoro artistų, tautodailės mugės dalyviai taip pat bus įvertinti specialiomis nominacijomis. Dusetų dailės galerijoje šventės popietę bus atidaryta tarptautinė paroda „Žirgas fotografijoje“, kurioje savo darbus eksponuos ne tik lietuviai fotografai, bet ir Latvijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos bei Vokietijos menininkai. Sartų šventę vakarop užbaigs Juozo Erlicko ir jo draugų muzikantų Daumanto Slipkaus, Vytauto Mikeliūno bendras koncertas „Neregėta programa!“, – kultūrines pramogas vardijo Zarasų rajono savivaldybės kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Šukštulienė. Ant Sartų ežero pirmą kartą žirgų lenktynės įvyko dar XIX a., o nuo 1905 m. jos rengiamos kasmet ir tapo svarbiausia Lietuvos žirgų sporto švente. Lenktynes nuo 1933 m. remia Žemės ūkio ministerija, 1955 m. jos tapo respublikinės, o nuo 1968 m. kartu pradėtos rengti ir žiemos mugės. Dėl sudėtingų oro sąlygų lenktynės jau kurį laiką vyksta 1,6 km ilgio Dusetų hipodrome, greta Sartų ežero.

ES parama

Parama kaimo plėtrai duoda gerų rezultatų Jolita Aguonytė

taip pat gauna mažiau pajamų, todėl ir gali tikėtis paramos.

ES finansinė parama kaimo plėtrai Lietuvoje teikiama pagal Nacionalinę kaimo plėtros strategiją ir jai įgyvendinti parengtą Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą (toliau – Programa).

Verta pasimokyti iš pakruojiečių

Lietuvoje jau panaudota 64 proc. minėtai programai skirtų beveik 8 mlrd. litų. Daugiausia jų teko „Žemės, maisto ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimo“ ir „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimo“ kryptims.

Populiariausios paramos priemonės

ES finansinė parama kaimo plėtrai Lietuvoje teikiama pagal Nacionalinę kaimo plėtros strategiją ir jai įgyvendinti parengtą Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą. Jolitos Aguonytės nuotrauka

Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Kaimo plėtros departamento direktorės Jurgitos Stakėnienės, itin didelio ūkininkų susidomėjimo sulaukė priemonė „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Pasinaudoję šios priemonės teikiamomis lėšomis, ūkininkai gali senus traktorius pakeisti naujais ir dėl to darbuotis efektyviau. Iš šiai priemonei skirtų lėšų taip pat yra remiamas pieno sektoriaus restruktūrizavimas ir trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas. Ši priemonė yra itin populiari, tą atskleidžia ir skaičiai. Pagal šią priemonę gauta gerokai daugiau paraiškų, nei buvo skirta lėšų visam laikotarpiui. Per 2007–2012 m. yra išmokėta net 90 proc. visų šiai priemonei skirtų lėšų.

Taip pat labai populiari priemonė skirta jauniesiems ūkininkams finansuoti. Taip asmenys nuo 18 iki 40 metų skatinami atsigręžti į kaimą, jame įsikurti ir užsiimti ūkininkavimu. Gautos paramos lėšos gali būti naudojamos naujai technikai ir projektui įgyvendinti reikalingai kompiuterinei įrangai įsigyti, statyti naujiems arba rekonstruoti seniems gamybiniams pastatams, ūkio infrastruktūrai kurti ir pritaikyti gamybos reikmėms ir kt. J.Stakėnienė išreiškė viltį, kad jaunieji ūkininkai neturėtų būti užmiršti ir 2014 m. prasidėjus naujajam paramos skirstymo etapui. ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorė paminėjo, kad iš priemonių, skirtų aplinkai ir kraštovaiz-

džiui gerinti, daugiausia paraiškų buvo sulaukta iš ūkininkų, kurie veiklą vykdo vietovėse su kliūtimis, kitaip tariant, nenašiose žemės ūkio naudmenose. „Pajamos iš to paties ploto Kėdainių rajone ir Dzūkijos smėlynuose skiriasi, todėl ūkininkai, dirbantys ne tokiose palankiose ūkininkauti vietose, ir gali gauti paramą“, – sakė ji. Per 2007– 2012 m. ūkininkams buvo išmokėta daugiau nei 1 mln. 800 tūkst. Lt paramos. J.Stakėnienė pasakojo, kad remiami ir tie, kurie apsisprendžia saugoti aplinką, t. y. ūkininkauja ekologiškai arba neaparia ražienų, kad jose išliktų įvairūs ekosistemai svarbūs organizmai. Ekologiškai ūkininkaujantieji iš savo žemių

J.Stakėnienė pažymėjo, kad pakruojiečiai, panaudodami ES lėšas, skirtas žemės ūkio valdų modernizavimui, jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, bendruomeninių iniciatyvų skatinimui, gerokai lenkia šalies vidurkį. Mažiau lėšų už šalies vidurkį Pakruojo rajono gyventojai panaudojo tik keisdami nuodingojo asbesto stogus. Iš Pakruojo rajono savivaldybės iš viso gauta 155 paraiškų, iš jų patvirtinta 113. Iš viso Šiaulių apskrityje pagal šios priemonės veiklą gauta 969 paraiškos už 5,8 mln. Lt, o parama skirta 940 pareiškėjams už 5,6 mln. Lt, išmokėta – 1,3 mln. Lt. Iš viso Pakruojo rajono žemdirbiai žemės ūkio valdoms modernizuoti jau gavo 41 mln. Lt (šalies vidurkis – 27 mln. Lt), jauniesiems ūkininkams įsikurti – beveik 9 mln. Lt (šalies vidurkis – 5,6 mln. Lt). Bendruomenių iniciatyvoms skatinti ir LEADER metodu Pakruojo rajono vietos plėtros strategijai įgyvendinti skirta 9,3 mln. Lt (Lietuvos vidurkis – 7,3 mln. Lt). Pakruojo bendruomenių, verslo ir vietos valdžios partnerystės pagrindu veikianti vietos veiklos grupė (VVG) „Pakruojo rajono partnerystė“ – viena pažangiausių Lietuvos VVG. 2013 m. sausio mėn. duomenimis, VVG „Pakruojo rajo-

no partnerystė“ – pirmaujanti VVG vietos plėtros strategijų įgyvendinimo srityje. Ši VVG finansavimą skyrė 49 vietos projektams ir panaudojo daugiau nei 70 proc. vietos projektams finansuoti skirtų lėšų. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ Pakruojo rajono savivaldybei skirtas 1,9 mln. Lt limitas projektams įgyvendinti. Šiuo metu įgyvendinami projektai: Pakruojo rajono Grikpėdžių ir Pamūšio kaimų bei Pašvitinio miestelio vandens kokybės gerinimas įrengiant geležies šalinimo sistemas, taip pat viešosios infrastruktūros plėtra Pakruojo rajono Rozalimo, Žeimelio ir Lygumų miesteliuose. J.Stakėnienė pažymėjo, kad, 2012 m. paskelbus pakartotinį projektinių pasiūlymų rinkimą, Pakruojo rajono savivaldybė pateikė naują projektą „Pakruojo rajono kaimo gyvenamųjų vietovių infra­ struktūros kompleksiška plėtra“ už 670 tūkst. Lt. Į Lietuvos kaimo tinklo veiklą, kuris vienija 894 Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos dalyvius visoje Lietuvoje, yra įsitraukusios: Pakruojo rajono savivaldybės administracija, Pašvitinio kaimo bendruomenė, Gačionių kaimo bendruomenė, VVG „Pakruojo rajono partnerystė“.

(Užs. 9)


22 Ne visada dingsta savo noru

2013 m. vasario 2 d. • Nr. 9 (9234) Valstiečių laikraštis

Prieblandos

Kasmet šalyje paslaptingai dingsta apie keturis šimtus žmonių. Raimundo Šuikos nuotrauka

Arūnas Daugėla VL žurnalistas

Statistikos duomenimis, Lietuvoje kasmet dingsta apie 2 tūkst. žmonių. Policija arba patys artimieji randa 80 proc. ieškomų asmenų, o apie kitus artimieji taip niekad nieko ir nebesužino. Policijos pareigūnai ragina dėl žmogaus dingimo kreiptis nedelsiant.

Rastas keistos formos eketėje Kaip „Valstiečių laikraštis“ jau rašė, praėjusių metų gruodį dingo 18-metis panevėžietis gimnazistas Lukas Grikšas, „Vikondos“ vadovo sūnus. Jo kūnas buvo aptiktas Nevėžio upėje, netoli Panevėžio miškų urėdijos. Jaunuolį ištraukė narai, iškirtę upėje eketę. Vaikino kūnas buvo aptiktas tikrinant iš vieno Panevėžio gyventojo gautą informaciją. Vyras policijai pranešė, kad prieš kelias dienas jis pastebėjo keistos formos eketę. Susiejęs įvykius apie tai informavo pareigūnus.

Vaikinas dingo mįslingomis aplinkybėmis apie 2 valandą nakties Panevėžyje, grįždamas iš bendraklasių vakarėlio. Kas atsitiko paskui, kai draugai išlaipino Luką degalinėje, nebuvo žinoma. Pareigūnai tikrino kelias dingimo versijas. Gimnazisto nuotraukas bendraklasiai buvo išklijavę visame mieste. Savaitgalį jaunuolio ieškojo policijos pareigūnai su tarnybiniais šunimis. Padėsiantiems rasti L. Grikšą koncerno „Vikonda“ ir kiti Lietuvos bei užsienio verslininkai pažadėjo atlygį – milijoną litų. „Jeigu dingęs 18-metis Lukas Grikšas neatsiras gyvas iki gruodžio 20 dienos 24 valandos, bus skiriama 1 mln. litų suma tiems, kas padės surasti asmenis, prisidėjusius prie galimo nusikaltimo“, – buvo sakoma koncerno ir verslininkų bendruomenės pranešime.

Kodėl buvo dingusi, neprisipažino Sausio viduryje žiniasklaida plačiai aprašė, kad dingo plungiškė 27metė Jurgita Stuopelytė. Dingimo

aplinkybės tapo rimta mįsle ne tik merginos šeimai, bet ir policijos pareigūnams. Buvo įtarta, kad merginą galėjo prieš jos valią iš namų išvežti buvęs draugas, kuris ne kartą jai grasino susidorojimu, o sykį net bandė tai padaryti. Tąkart žurnalistams susisiekus su dingusios moters motina Irena Stuopeliene, ši papasakojo šeimai žinomas mįslingas dukros dingimo aplinkybes: „Apie tai, kad dukra dingo, sužinojau iš jos vadovės. Sulaukiau skambučio, kai Jurgita nepasirodė darbe, – sunkiai tramdydama susijaudinimą kalbėjo moteris. – Žinau, kad 15-osios dienos vakarą mano dukra dar susirašinėjo su draugėmis, o paskui liudytojai teigia matę prie jos namų nepažįstamą vyrą. Man pavyko sužinoti, kad jis lankėsi dukters nuomojamame bute. Apsilankius šitam svečiui, mano dukra dingo.“ Dingusiosios mama pasakojo, kad pradėjusi ieškoti dukros atrado ir jos dienoraštį, kuriame jauna moteris fiksavo savo išgyvenimus ir mintis. „Dienoraštyje mano dukra rašo, kad buvęs draugas jai grasino susidorojimu, taip pat reikalavo pinigų, taikė psichologinį smurtą. Nežinau, kodėl reikalavo pinigų, tiesa ir ta suma ne tokia jau didelė – 400 litų. Nors dienoraštyje dukra užsiminė, kad gyvenimas pakyrėjo, bet tikrai nemanau, kad pati ką nors sau pasidarė ar išėjo savo noru, juk antradienį tarėsi susitikti su draugėmis gerti arbatos“, – pasakojo I. Stuopelienė. Kai ant kojų jau buvo sukelti policijos pareigūnai, mergina paskambino motinai ir pasakė, kad netrukus grįšianti namo – taip ir nutiko. Jau po kelių valandų jauna moteris aplankė motiną, tiesa, apie tai, kur ir kodėl buvo dingusi, kalbėti nenorėjo.

Tėvai eina iš proto Angelė ir Petras Sendzikai jau penkias savaites laukia namo negrįžtančio sūnaus. Gruodžio 15 die-

ną Vytauto Didžiojo universiteto magistrantas su draugais nusprendė atšvęsti puikiai išlaikytą informatikos įskaitą. Po sočių pietų drauge su mokslo draugu traukiniu nuvažiavo į Kaišiadoris. Aplankęs draugo šeimą, Karolis nusprendė tęsti kelionę ir aplankyti dar vieną draugę Lentvaryje. Geležinkelio stoties kameros nufilmavo, kaip Karolis išlipo iš traukinio Lentvario geležinkelio stotyje, kaip jis negavo bilieto atgal į Kauną, kaip susitiko su vietiniais girtuokliais. Dabar jau žinoma, kad vietiniai nusikaltėliai jį sumušė ir apiplėšė – atėmė telefoną ir nešiojamąjį kompiuterį. Įtariamieji sulaikyti. Jie prisipažino įvykdę nusikaltimą, tačiau po to Karolis liko gyvas. Jis po apiplėšimo bandė ieškoti pagalbos, norėjo išsikviesti taksi ir važiuoti namo į Kauną, tačiau nuo šio momento tolesni jo veiksmai ir likimas neaiškūs.

Negalima delsti Dingimo istorijų baigtis gali būti labai skirtinga: po audringų pramogų su bendraamžiais dalis jaunuolių atsiranda taip pat mįslingai kaip ir pradingo, kitų ilgai ieško policijos pareigūnai, su prekyba žmonėmis kovojančios organizacijos, pasitaiko ir tokių atvejų, kai žinia apie dingusio vaiko atsiradimą atima iš tėvų paskutines jėgas gyventi. Pasak Policijos departamento atstovės Linos Nemeikaitės, kiekvienas žmogus arba juridinis asmuo gali nedelsdamas kreiptis į artimiausią policijos įstaigą su prašymu, skundu ar pareiškimu dėl žmogaus dingimo. „Tada pradedamas ikiteisminis tyrimas ir nedelsiant įrašoma informacija apie ieškomą asmenį į duomenų bazes, o informacija skelbiama Interpolo kanalais, pateikiama žiniasklaidos priemonėse“, – paaiškino L.Nemeikaitė. Radus ieškomą žmogų ar jo lavoną, paieška nutraukiama. Anksčiau policija paieškas pradėdavo tik po maždaug trijų parų.

Gėlės slėpė neapskaitytus milijonus Teisėsaugininkams ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojams patikrinus gėlėmis prekiaujančių įmonių finansinę būklę paaiškėjo, kad nuostolingai veikiančios įmonės slėpė milijonus litų mokesčių. VMI dar 2011 m. pradėjo vykdyti projektą „Gėlių prekyba“, kuriuo siekta kovoti su pajamų apskaitymo ir mokesčių vengimu. VMI darbuotojams išnagrinėjus gėlėmis prekiaujančių įmonių veiklos duomenis, kilo pagrįstų įtarimų dėl galimo pajamų apskaitymo ir mokesčių vengimo. Tokią išvadą padaryti paskatino tai, kad neretai įmonių veikla buvo nuostolinga ne vienus metus iš eilės, joms trūko apyvartinių lėšų, apskaitomų pajamų tepakako mokėti darbuotojams minimalų ar net mažesnį darbo užmokestį. Remiantis įmonių deklaruojamus rodiklius, dažna įmonė savo savininkams ne tik neuždirbo pajamų, tačiau buvo tapusi našta.

Vilniaus apskrities VMI atlikus gėlėmis prekiaujančių įmonių, atsakingų darbuotojų ir jų šeimų narių veiklos analizę ir patikrinus šių asmenų 2007–2011 m. laikotarpio pajamas ir išlaidas ir šių asmenų finansines galimybes susitaupyti pinigines lėšas ankstesniais laikotarpiais, buvo nustatyta, kad šie asmenys galimai neturėjo finansinių galimybių oficialiais pajamų šaltiniais pagrįs-

tomis lėšomis padengti visų 2007– 2011 m. turėtų savo išlaidų. Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, savo veiksmus derindami su Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorais, kartu su Vilniaus apskrities VMI darbuotojais atliko daugiau kaip 150 kratų Vilniaus, Kauno ir Alytaus apskrityse. Kratos buvo atliekamos didmenine prekyba gėlėmis užsii-

VL archyvo nuotrauka

mančių bendrovių patalpose, vilkikuose, puspriekabėse, šių įmonių vadovų, buhalterių gyvenamosiose vietose. Kratos taip pat atliktos ir pardavėjų darbo bei gyvenamosiose vietose. Sulaikyti asmenys yra įtariami organizuotoje grupėje įvykdytais nusikaltimais: sukčiavimais, išvengiant didelės vertės turtinės prievolės, apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir neteisėtu praturtėjimu. Preliminariais skaičiavimais, galimai neapskaitytų pinigų suma, kuri buvo naudojama šešėliniame versle ir legalizuota, gali siekti ne vieną milijoną litų. Pranešimai apie įtarimus įteikti daugiau nei 15 asmenų. Jie įtariami taip organizavę įmonių veiklą, kad valstybei būtų mokami kuo mažesni mokesčiai, arba, prisidengiant nepelninga įmonių veikla, jie visai būtų nemokami. Dalis produkcijos įmonės klientams buvo parduodama be pirkimą ir pardavimą patvirtinančių dokumentų. VL ir balsas.lt inf.

Įvykiai trumpai Užpuolami vieniši senukai. Sekmadienį apie šeštą valandą vakaro į Ignalinoje gyvenančios 86 metų J.K. namus pro neužrakintas duris įsibrovė iš matymo pažįstamas jaunuolis. Įsibrovėlis sumušė buto šeimininkę ir, grasindamas peiliu, pagrobė 30 litų. Įtariamasis neblaivus D. P. uždarytas į areštinę. Panašus nusikaltimas įvykdytas Šilutės rajone, Vyžių kaime. Į 81 metų V.B. namus pro neužrakintas duris įsibrovė du kaukėti vyriškiai, kurie, grasindami panaudoti fizinį smurtą, reikalavo pinigų. Pagrobę piniginę bei butelį alkoholio, vyriškiai pasišalino. Materialinis nuostolis – 214 litų. Apiplėšimas kaip kine. Vilniuje sekmadienį įvykdyta stambaus masto vagystė – tiesiog prie vairuotojo akių iš automobilio išnešta 146,5 tūkst. eurų. Plėšikų automobilis BMW X5 užblokavo kelią 31 metų vyro vairuojamam automobiliui „Toyota Avensis“. Automobiliams sustojus, iš automobilio BMW iššoko du kaukėti vyriškiai, kurie iš nenustatyto ginklo iššovė į viršų, ginklo rankena išdaužė automobilio „Toyota“ vairuotojo pusės priekinio šoninio lango stiklą bei, atidarę automobilio dureles, ištempė vairuotoją ir paguldė jį ant žemės. Užpuolikams nuvažiavus, nukentėjusysis pastebėjo, kad iš daiktadėžės dingo maišas su minėta pinigų suma, mobiliojo ryšio telefonas, vaizdo registratorius ir automobilio užvedimo spynelėje buvę raktai. Dosnus senolis. Pareigūnams sustabdžius automobilį kilo įtarimas, kad 71 m. amžiaus Telšių rajono Paežerės kaimo gyventojas K.Š. vairuoja neblaivus. Norėdamas išvengti bausmės, senolis, pripūtęs beveik promilę, pareigūnams mėgino duoti tūkstantį litų ir 500 eurų kyšį, bet buvo sulaikytas ir apklaustas policijoje. Pražudė narkotikai. Kauno rajone, Lapių miestelyje esančiame name, aptiktas šeimininko A.J. lavonas be smurto žymių bei dar du leisgyviai 3 ir 26 metų jaunuoliai T.L ir T.V. Jie nuvežti į Kauno ligoninę. Manoma, kad namo šeimininkas mirė apsinuodijęs narkotikais. Pastaruoju metu rinkoje padaugėjo įvairių sintetinių kvaišalų pakaitalų, nuo kurių dažniau miršta narkotikus vartojantys asmenys.

Siaubė draudimo bendroves. Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, bendradarbiaudami su draudimo bendrovėmis, išaiškino grupę asmenų, kurie nuo 2010 metų iš draudimo bendrovių apgaule įgijo beveik 100 tūkst. litų. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad ši grupė dėl draudimo išmokų kreipėsi į beveik visas šalies draudimo bendroves. Tam, kad draudimo bendrovių ekspertams nekiltų įtarimų, buvo pateikiami dokumentai dėl gydymo iš skirtingų, dažniausiai neegzistuojančių, Europos šalių gydymo įstaigų, į nusikalstamą veiklą buvo įtraukiama kuo daugiau naujų asmenų. Kratos metu rasti antspaudai, tušti ir jau užpildyti įvairių gydymo įstaigų blankai bei mokėjimo kvitai.


PRIEDAS APIE LIGAS, JŲ GYDYMĄ IR MEDICINOS NAUJOVES

2013 m. vasario 2 d. Nr. 9 (9234) Valstiečių laikraštis

Sveikata

Liga, apie kurią gėda kalbėti Šlapimo nelaikymą, dažniau moteris nei vyrus kamuojantį sveikatos negalavimą,specialistai gretina su insultu bei Alzheimerio liga.

Įprasta manyti, kad šlapimo nelaikymas yra tik senyvų žmonių bėda.

Eglė Valionienė VL žurnalistė

Šia lėtine liga skundžiasi apie 10 proc. pasaulio gyventojų. Manoma, kad Lietuvoje ši bėda vargina apie

300 tūkst. moterų. Nors pavojaus gyvybei liga nesukelia, bet gerokai pablogina gyvenimo kokybę. Nepaisant to, net trečdalis ja sergančių žmonių su niekuo apie tai nekalba ir neigia turintys tokią problemą.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Pradžia – vos keli lašeliai Tikriausiai ne vienam mūsų, ypač moterų, pasitaikė situacija, kai, nuoširdžiai nusijuokus, vos spėjama nubėgti į tualetą. Pasirodo, tie

keli juoko metu netikėtai išvarvėję šlapimo lašeliai gali reikšti, kad jus pradės varginti nemalonus negalavimas – šlapimo nelaikymas.VšĮ „Inkocentras“ vadovė Jurga Misevičienė tvirtina, kad, nesiimant tinkamų priemonių ir ignoruojant problemą, ji tik didės. „Tikra tiesa, kad viskas prasideda nuo kelių nevalingai išsiskyrusių šlapimo lašelių. Čia kaip su antsvoriu: jei priaugote keletą kilogramų ir nieko nepadarėte, kad juos numestumėte, vėliau priaugs ir dar keli. Taip ir su šlapimo nelaikymu – iš pradžių bus keli lašeliai, o vėliau – ir visa stiklinė“, – pasakojo J.Misevičienė. Specialistė paneigė visuomenėje įsivyravusį mitą, kad šlapimo nelaikymas yra natūrali senyvo žmogaus bėda. Anot jos, šlapimo nelaikymas gali pasireikšti bet kuriam iš mūsų bet kuriuo amžiaus tarpsniu. „Anksčiau buvo manoma, kad tai – tik vyresnio amžiaus žmonių problema. Tačiau taip nėra. Ir senyvo amžiaus moteris gali senti nepatirdama šlapimo nelaikymo. Tai nėra neišvengiamas senėjimo padarinys“, – aiškino J.Misevičienė. Vidutiniškai šlapimo nelaiko viena iš keturių moterų. Vyrus ši problema kamuoja daug rečiau – tik vieną iš dešimties.

Rakto spynoje sindromas Šlapimo nelaikymas, dar vadinamas inkontinencija, yra bet kokio kiekio šlapimo nevalingas ištekėjimas iš šlaplės. Nukelta į 24 p. 

Gydytojo iškvietimas į namus: tarybinių laikų reliktas ar reikalinga paslauga?

Greitoji pagalba namuose sumažina pacientų spūstis poliklinikose bei mažina galimybę infekcijai plisti.

Mindaugas Savickas

Paslauga reikalinga

Plūstelėjus susirgimų gripu bangai, vis dažniau gydytojams tenka skubėti konsultuoti pacientų į namus. Beveik visi pašnekovai tikino, kad vizitų namuose paslauga turėtų būti teikiama ne visiems, o tik tam tikroms gyventojų grupėms – kūdikiams, neįgaliems asmenims ar tiems, kurie dėl svarbių priežasčių negali patys atvykti į gydymo įstaigą.

Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Viktoras Grigalauskas teigia, kad gydytojų vizitų į pacientų namus paslauga reikalinga ir net atsiperkanti: jeigu bent daliai sergančiųjų oro lašeliniu būdu plintančiomis infekcijomis nereikėtų vykti į polikliniką, sumažėtų sergančiųjų šiomis infekcijomis – tiesiog nebūtų užkrečiami kiti asmenys.

Paklaustas, ar tokie šeimos gydytojo vizitai paciento namuose nėra tarybinių laikų reliktas, V.Grigalauskas net pyktelėjo. „Be reikalo jūs taip apie sovietinių laikų reliktus. Ši paslauga, pavyzdžiui, jau nuo senų laikų teikiama Vokietijoje. Tiesiog kuo mažiau poliklinikoje kosinčių ir čiaudinčių žmonių, tuo geresnė oro lašeliniu būdu plintančių infekcijų profilaktika. Geriau tokius pacientus apžiūrėti namuose ir išvengti kitų poliklinikos lankytojų užkrėti-

Tai įdomu

Neterškime oro kūrendami atliekas Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad oro užterštumo poveikis sveikatai kelia susirūpinimą Lietuvos gyventojams. Naujausio tyrimo duomenimis, 55 proc. jų nepatenkinti per pastaruosius 10 metų pablogėjusia oro kokybe, o 14 proc. teigia, kad ji pagerėjo. 80 proc. gyventojų mano, kad didelė šalies bėda yra kvėpavimo ligos, kylančios dėl prastos oro kokybės, ir net 93 proc. įsitikinę, kad tai turi įtakos ir širdies bei kraujagyslių ligoms. Europoje per pastaruosius dešimtmečius gerokai sumažėjo daugelio į orą išmetamų teršalų kiekis, tačiau oro tarša išlieka viena pagrindinių aplinkos problemų. Dėl užteršto oro ES kasmet anksčiau laiko miršta daugiau nei 400 tūkst. žmonių. Oro tarša skundžiamasi ir individualių namų, priemiesčių rajonuose, kur patalpoms šildyti naudojamas kietasis kuras (kartais nekokybiškas ar netinkamas, pavyzdžiui, įvairios atliekos). Aplinkos oro kokybė labai dažnai pablogėja atėjus žiemai ir atšalus orams. Į orą išmetamų teršalų pagausėja ir dėl kūrenamų krosnių, katilų bei židinių. Be to, šaltomis dienomis orai dažnai būna ramūs, be kritulių, oro srautai apatiniuose atmosferos sluoksniuose nepakankamai juda, kad išsklaidytų besikaupiančius teršalus. Dėl to susikaupia dideli kenksmingų teršalų kiekiai, galintys turėti įtakos ne tik kūrentojų bei jų kaimynų sveikatai. Gyventojai turėtų neužmiršti, kad ypač pavojinga deginti cheminėmis medžiagomis apdirbtą medieną (dažytą, impregnuotą), baldų atliekas, senus drabužius, batus, medžio drožlių plokštes, įvairaus plastiko atliekas, pakuotes, popierių, kartoną, įvairiomis alyvomis užterštas atliekas. Joms degant gali išsiskirti labai nuo­dingų cheminių medžiagų, pavyzdžiui, sunkiųjų metalų, dioksinų. Įsidėmėtina, kad Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose. Už atliekų deginimą nesilaikant nustatytų reikalavimų numatytos baudos.

Petro Malūko nuotrauka

mo, – gydytojų vykimo pas pacientus privalumus vardijo V.Grigalauskas. – Ši paslauga jokiu būdu nėra sovietinių laikų reliktas. Žiemą, o ypač esant epideminei situacijai, tokie iškvietimai būtini. Be to, tai yra tinkamo požiūrio į pacientą įgyvendinimas ir paslaugos prieinamumo užtikrinimas. Ne pacientas turėtų taikytis prie mūsų, o mes, medikai, turėtume prisitaikyti prie paciento poreikių. Tokia yra mano asmeninė nuomonė.“ Nukelta į 25 p. 

VL inf., Raimundo Šuikos nuotrauka


24

2013 m. vasario 2 d. • Nr. 9 (9234) Valstiečių laikraštis

Sveikata

Liga, apie kurią gėda kalbėti  Atkelta iš 23 p. Anot J.Misevičienės, sutrikusio šlapinimosi požymių yra daug: dažnas šlapinimasis (daugiau nei 8 kartus per dieną), naktinis šlapinimasis (2 kartus ir daugiau per naktį), skausmas šlapinimosi metu, šlapimo nesulaikymas, šlapimo ištekėjimas kosint, čiaudint, keičiant kūno padėtį, sportuojant. Itin svarbų vaidmenį čia atlieka dubens dugno raumenys. Nuo jų tonuso priklauso šlapinimosi procesas ir šlapimo sulaikymas. Skiriami penki šlapimo nelaikymo tipai: įtampos, skubos, funkcinis, persipildymo ir mišrus. Tarp sergančiųjų vyrauja įtampos, skubos ir mišrusis šlapimo nelaikymo tipai. Jaunas moteris dažniausiai veikia įtampa, kai šlapimas nesusilaiko sportuojant, keliant sunkius daiktus, čiaudint, kosint ir pan. „Tai atsitinka todėl, kad, padidėjus vidiniam pilvo ertmės spaudimui, yra spaudžiama pūslė, o silpni dubens raumenys nelaiko šlapimo“, – aiškino specialistė. Skubos šlapimo nelaikymas – tai būklė, kai, dar neprisipildžius šlapimo pūslei, prasideda nevalingi jos susitraukimai ir užsinorima šlapintis čia ir dabar. „Kartais ši būklė dar

vadinama rakto spynoje sindromu, mat kuo arčiau tualeto esame, tuo labiau norime šlapintis ir nebegalime to sukontroliuoti. Dažnai tai nutinka rakinant namų duris“, – pasakojo J.Misevičienė.

Nukenčia gyvenimo kokybė Šlapimo nelaikymas yra viena iš trijų būklių (šalia Alzheimerio ir insulto), labiausiai veikiančių gyvenimo kokybę. Tai – viena dažniausių lėtinių ligų tarp moterų. Šlapimo nelaikymas paliečia įvairias gyvenimo sritis. Pirmiausia jis kelia fizines problemas – sklinda nemalonus kvapas. Su tuo kvapu sergantis asmuo susigyvena ir jo nejaučia, bet jį užuodžia aplinkiniai. Atsiranda ir fizinės veiklos apribojimų, iškyla būtinybė rinktis tam tikrą aprangą ir t.t. Sergančiuosius kamuoja ir dažnesnės šlapimo takų infekcijos, odos iššutimai, niežulys, nemiga. Be to, dažnam sumažėja savivertės jausmas, žmogus praranda orumą, jam vystosi depresija. Iškyla ir socia­linių problemų. Šlapimo nelaikanti moteris yra priversta riboti savo veik­lą. Pavyzdžiui, eidama iš taško A į tašką B tokia moteris

Šlapimo nelaikymas ypač neigiamai veikia gyvenimo kokybę.

VL archyvo nuotraukos

turi numatyti visas įmanomas vietas, kuriose galėtų nusišlapinti. Jei tokių vietų kelyje nėra, ji vengia išeiti. Nukenčia ir seksualinis gyvenimas, todėl gali kilti nesutarimų šeimoje.

Dažnas nėštumo padarinys Akušerė Violeta Staniulevičienė pabrėžė, kad dažniausiai jauna moteris pirmą kartą su šlapi-

mo nelaikymu susiduria būdama nėščia. „Šlapinimosi ir lytinių organų sistemos tarpusavyje yra labai susijusios. Todėl šlapinimosi sutrikimai dažnai ištinka nėščias ar gimdžiusias moteris“, – teigė akušerė. Anot jos, paprastai šis nemalonus dalykas pasireiškia antroje nėštumo pusėje, iki 16-os nėštumo savaitės šlapimo problemų dažniausiai nebūna. V.Staniulevičienė pabrėžė, kad

nėštumo metu itin vertingi Kėgelio pratimai, stiprinantys pilvo dugno raumenis. Akušerės nuomone, apie Kėgelio pratimus reikėtų mergaitėms pradėti pasakoti dar mokykloje. Kai kuriose šalyse taip ir daroma, tačiau Lietuvoje iki šiol dar ne visos moterys yra apie juos girdėjusios. Slaugytoja Jolita Šukienė priminė, kad šiuos pratimus svarbu atlikti kokybiškai. „Geriau mažiau, bet taisyklingai“, – pabrėžė moteris. Atliekant Kėgelio pratimus tris kartus per dieną po dešimt kartų, po mėnesio turėtų pagerėti tarpvietės raumenų būk­lė. Slaugytoja pabrėžė, kad šie pratimai ne tik padeda išvengti ar sumažinti šlapimo nelaikymą, bet ir pagerina seksualinio gyvenimo kokybę. Ne mažiau svarbu ir taisyklingai maitintis, mat antsvorio turinčius asmenis šlapimo nelaikymo problema kamuoja daug dažniau.

Sąnario operacija iš esmės pakeičia gyvenimą greičiau. „Žmonės, kuriems reikalinga operacija, turėtų būti atidūs ir pasirinkti tą gydymo įstaigą, kurioje operacija bus atlikta greičiausiai. Eilės skiriasi ir dėl pačių ligoninių pajėgumo, ir dėl pacientų srauto“, – sakė V.Petrėtis.

Sąnario pakeitimo, arba endoprotezavimo, operacija yra chirurginis skausmingo ir judesius ribojančio sąnarių pažeidimo gydymo metodas. Sąnario susidėvėjimas dažnai smarkiai paveikia asmeninį gyvenimą: darosi sudėtinga ne tik vaikščioti ar vairuoti, bet ir stovėti. Visada išlikti judriems, nepaisant amžiaus ir gyvenimo būdo, žmonėms gali padėti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis finansuojama endoprotezavimo operacija.

Nuo mėnesio iki trejų metų

Operaciją vadina stebuklu Kiekvienais metais pasaulyje atliekama milijonai sąnarių pakeitimo operacijų. Apie teigiamus pokyčius galėtų papasakoti bene visi jas patyrusieji. Viena tokių – 65 metų pensininkė Angelė. Prieš metus atliktą kelio sąnario operaciją moteris vadina didžiausiu stebuklu. „Paskutinieji metai iki operacijos buvo patys sunkiausi. Kankino nuolatiniai skausmai, dėl jų negalėdavau išeiti iš namų. Teko pamiršti mėgstamus užsiėmimus, keliones. Su didžiausia viltimi laukiau ope-

Kaip ilgai teks laukti sąnario endoprotezo, dabar priklausys nuo paciento.

racijos. Žinojau, kad blogiau būti tiesiog negali. Bet kad operacija iš naujo sugrąžins galimybę judėti lyg prieš gerą dešimtmetį – nesitikėjau.

Dabar džiaugiuosi ne tik aš, bet ir artimieji – anūkai jau klausia, kada keliausime su rogutėmis čiuožinėti nuo kalnų“, – pasakojo moteris.

Verta žinoti

Susidėvėjus sąnariams sunku net stovėti. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Kompensacijos mokėjimo tvarka Įsigyti endoprotezą galite ir savo lėšomis, kurios vėliau bus kompensuojamos. Endoprotezą įsigijęs pacientas ne vėliau kaip per 90 dienų VLK turi pateikti dokumentus kompensacijai gauti: prašymą dėl sąnario endoprotezo įsigijimo išlaidų kompensavimo, prašymą implantuoti savomis lėšomis įsigytą sąnario endoprotezą ir PVM sąskaitos-faktūros originalą. Šiuo metu kompensuojama dalis endoprotezo kainos: klubo sąnario – 1731 Lt, kelio sąnario – 3274 Lt.

Laukiančiųjų mažėja Remiantis statistikos duomenimis, nuo 1999-ųjų iki 2011 metų buvo pateikiama kur kas daugiau prašymų atlikti endoprotezavimo operacijas, nei jų buvo daroma. Tik pastaraisiais metais klubo sąnario operacijų atlikta bene tiek pat, kiek sulaukta prašymų. Planuojama, kad artimiausiu metu taip pat operatyviai bus atliekamos ir kelio sąnario operacijos. Lietuvoje sąnarių endo-

Martyno Vidzbelio nuotrauka

protezavimo operacijos daromos daugiau nei dvidešimtyje ligoninių. Jose 2011 m. buvo atliktas rekordinis pirminių klubo ir kelio sąnario operacijų skaičius – net 6775 – tūkstančiu daugiau nei 2010 m. Ar eilėje sąnario endoprotezo teks laukti pusmetį ar keletą mėnesių, priklauso ir nuo paties paciento. Anot Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Sveikatos priežiūros organizavimo skyriaus vyr. specialisto Viliaus Petrėčio, pacientas turi teisę pasirinkti ligoninę, kurioje laukiančiųjų eilės yra trumpiausios, o pasirinkusieji – pakeisti gydymo įstaigą, matydami, kad kitoje ligoninėje operacijos sulauktų daug

Kiekvieną mėnesį VLK specia­ listai atnaujina informaciją, kiek laiko kurioje ligoninėje tenka laukti sąnario pakeitimo operacijų. 2013 m. sausio duomenimis, klubo sąnario endoprotezavimo operacijų trumpiausiai – 5 mėnesius – teko laukti Biržų ligoninėje. Tuo tarpu kelio operacijos kai kuriose šalies ligoninėse buvo atliktos greičiau nei per mėnesį. Tačiau, pavyzdžiui, Šiaulių ligoninėje šios operacijos pacientams teko laukti net trejus metus. Pasak VLK specialistų, dažnai nutinka taip, kad į eilę sugrįžta tie pacientai, kurie eilės tvarka gavo sąnario endoprotezą, tačiau dėl tam tikrų priežasčių paskirtu laiku negalėjo operuotis. Pasikeitus teisės aktams, nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. pacientas turi teisę tik vieną kartą per metus sugrįžti į eilę pagal savo pirminio prašymo datą. Toks pacientas patenka į eilės pradžią, nes jo pirminio prašymo data būna ankstesnė už kitų. Taip pat svarbu žinoti, kad į eilę sąnario endoprotezui gauti įrašyti asmenys, iki 2012 m. rugsėjo 30 d. atsisakę numatytu laiku operuotis, turi teisę iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. kreiptis į VLK dėl įrašymo į eilę. Tie pacientai, kurie nesuskubs to padaryti, turės iš naujo stoti į eilę nemokamam endoprotezui gauti. KTLK inf.


2013 m. vasario 2 d. • Nr. 9 (9234) Valstiečių laikraštis

Sveikata

Gamtos vaistinėlė

Nekainuojantis vaistas Zita Mikoliūnienė Žolininkė

Peršalę ar kosulio kamuojami bėgame į vaistinę, perkame brangius sintetinius vaistus, egzotinių augalų preparatus ir nė nesidairome į pušynėlį šalia namų. O juk paprasta lietuviška pušelė (Pinus sylvestris L.), žaliuojanti žiemą vasarą , yra puikus vietinis, dažnai ranka pasiekiamas ir nieko nekainuojantis vaistas. Liaudies medicina nuo seno naudoja pušų pumpurus nuo įvairių ligų. Ypač jie tinka peršalus, esant viršutinių kvėpavimo takų uždegimui, ūmiam ar lėtiniam bronchitui. Renkami ne tik pavasariniai pušų pumpurai, tinka ir žiemą nuskabytos švelnios pušų šakelių viršūnėlės, jau sukaupusios daug gydomųjų medžiagų – vitamino C, eterinio aliejaus ir kt. Pumpurų poveikis įvairialypis, tad lietuvišką pušelę prisiminti derėtų ir sergant reumatu, esant akmenims tulžies ar šlapimo pūslėje. Jos pumpurų nuoviras veikia ir antiseptiškai, naikindamas ligos sukėlėjus nosiaryklėje. Sibire pušų pumpurų nuoviras naudojamas ir avitaminozei gydyti, skorbuto profilaktikai. Nepatartina

VL archyvo nuotrauka

vartoti pušies pumpurų sergant nefritu, o jeigu jūsų skrandis jautrus, maišykite juos su kitomis vaistažolėmis. Pasigaminti iš surinktos žaliavos vaistus nesudėtinga: užplikykite žiupsnelį ( 50 g) pumpurų puse litro verdančio vandens, pusvalandį palaikykite ant lėtos ugnies vandens vonioje (indą įdėkite į puodą su vandeniu) . Nukoštą nuovirą galima gerti vieną, galima maišyti su medumi. Toks saldus vaistas labai tinka vaikams, jiems labiau patiks ir švelnus gėrimas su pienu: 50 g pumpurų užpilkite 2 stiklinėmis karšto pieno, virkite 20 min. , 2 val. palaikykite šiltai. Šio nuoviro vaikui užteks 2 dienoms. Jei kamuoja reumatas, odos ligos, pasigaminkite nuovirą voniai: 400 g pumpurų 5 l vandens kaitinkite pusvalandį ant lėtos ugnies.

Mikrobai tūno po klaviatūra Sėdimas ir patogus darbas biure atrodo itin patraukliai, tačiau, anot medicinos specialistų, biuro darbuotojams labai dažnai gresia tapti profesinės ligos auka. Remiantis gyvybės draudimo ir pensijų fondų bendrovės „Aviva Lietuva“ praėjusių metų gyvybės draudimo išmokų už ligų gydymą statistika, sėdimą darbą dirbantys žmonės itin dažnai kenčia dėl riešo kanalo sindromo ir hemorojaus. „Mažas biuro darbuotojų judė­ jimas, nereguliari mityba, nuolati­ nė netaisyklinga sėdėsena ar nepa­ kankamai vėdinamos patalpos daro įtaką kai kurių kvėpavimo takų, kraujotakos, skeleto-raumenų, virš­ kinimo ar nervų sistemos ligų atsi­ radimui“, – teigė gydytojas Šarūnas Žemaitis. Praėjusių metų gyvybės draudi­ mo išmokų už ligas, kurioms buvo taikomas stacionarus gydymas, sta­ tistika rodo, kad dažnai biuro dar­ buotojus kankina plaštakos maudi­ mu ar skausmu pasireiškiantis riešo kanalo sindromas, kurį gali sukelti netaisyklinga sėdėsena ir ilgas dar­ bas kompiuterio klaviatūra. Vis dėl­ to dažniausiai sėdimą darbą dirban­ tys žmonės gydosi dėl hemorojaus ir kitų jo sukeltų problemų. Juos taip pat vargina ir kojų venų išsiplėtimas (venų varikozė).

Petro Malūko nuotrauka

tiesiai, pečius atmetę atgal. Savo svorį paskirstykite abiem kluSėdėkite bams, visa koja siekite grindis. Rankas padėkite ant kėdės atramų arba stalo, pečius atpalaiduokite. Nelaikykite kojų užlenkę po kėde arba užkėlę koją ant kojos, nes tokiu būdu ne tik ilgam sutrikdysite kraujotaką, bet ir iškreipsite stuburą. Jei darbo stalas sureguliuotas netinkamame aukštyje, o kompiuterio pelė yra nepatogioje vietoje, rankose jaučiamas dilgčiojimas, gali atrodyti, kad rankos tinsta. Susireguliuokite savo darbo vietą taip, kad jaustumėtės patogiai, o visas sėdėjimo krūvis netektų vienai kūno daliai. Turėdami bent minutę laisvo laiko, atlikite rankų ar viso kūno tempimo pratimus. Po 30 sėdėjimo prie darbo stalo minučių bent 5 minutes skirkite judėjimui. Mitybos įpročiai darbe taip pat labai svarbūs: stenkitės valgyti reguliariai ir tai, kas turi pakankamai energetinės vertės. Dažniau užkandžiaukite mažais kiekiais. Nepamirškite vandens. Stenkitės bent kas dvi valandas išgerti po stik­ linę vandens.

    

Gydytojo iškvietimas į namus: tarybinių laikų reliktas ar reikalinga paslauga? jeigu gydytojas įtaria, kad po vizito namuose bus reikalingi tyrimai, pa­ cientui siūloma atvykti į polikliniką. Sprendžiant dėl vizito į namus, ver­ tinama paciento socialinė padėtis – ar jis vienišas, ar turi artimųjų, kurie galėtų padėti atvykti į polikliniką.“

 Atkelta iš 23 p. Pasak gydytojo, pajūryje pastaro­ siomis savaitėmis, esant permainin­ giems orams, susirgimų infekcinėmis ligomis padaugėjo, todėl padaugėjo ir iškvietimų į namus. „Būna ir 15, ir 16, ir 20 iškvietimų, o kitą dieną – tik 7. Žinoma, pirmiausia aptarnaujame vaikus, bet ir visus kitus ligonius taip pat. Aš manau, jog geriau daugiau išleisti degalams, svarbu, kad sirgtų kuo mažiau žmonių“, – sakė gydyto­ jas V.Grigalauskas.

Iškvietimų į namus mažėja

Nurodo trūkumus Vienoje geriausiai šalyje valdo­ mų Vilniaus Centro poliklinikoje yra registruota 135 tūkst. gyventojų. Įstaigos vadovas dr. Kęstutis Štaras skuba paaiškinti Centro poliklini­ kos specifiką – turima daug paci­ entų, gyvenančių atokiuose mies­ to rajonuose. Kartais gydytojams, vykstantiems pagal iškvietimus pas pacientus į namus, tenka važiuoti iš vieno mikrorajono į kitą eismo spūsčių metu. „Gydytojų laiko sąnaudos nepa­ grįstai didelės, reikia dar pridėti ir išlaidas degalams. Vizito į namus

Medikų vizitai į namus retėja.

atveju paslaugos apmokėjimas yra toks pat, kaip ir pacientui atvykus į polikliniką. Apmokama pagal ben­ drą įkainį ir pagal prisirašiusių paci­ entų skaičių“, – teigė K.Štaras. Jis atkreipia dėmesį ir į medici­ nos paslaugos trūkumus – pas paci­ entą atvykstantis gydytojas turi ri­ botas diagnostikos priemones: tik termometrą, stetoskopą ir kraujos­ pūdžio matuoklį.

25

Martyno Vidzbelio nuotrauka

„Ta paslauga namuose nėra labai informatyvi. Jeigu paciento būklė sunki, vis tiek reikia atlikti tyrimus. Daug pacientų supranta, kad įstaigo­ je jie gautų kokybiškesnę paslaugą, ir stengiasi čia atvykti. Kai kuriais atve­ jais paskambinęs pacientas sujungia­ mas su jo šeimos gydytoju, jeigu jo nėra – budinčiu gydytoju, – aiškino Centro poliklinikos vadovas. – Ban­ doma išsiaiškinti paciento būklę ir,

Gripo epidemija plinta žaibiškai Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras praneša, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje grėsmingai auga, epidemijos apima vis daugiau šalies teritorijų. Gripo epidemiją paskelbė daugiau kaip trečdalis šalies savivaldybių. Kai kuriose mokyklose stabdomos pamokos. Paskelbus gripo epidemiją, rekomenduojama ligoniams medicinos pagalbą teikti namie, organizuoti pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbą savaitgaliais ir švenčių dienomis, uždrausti ligonių lankymą ligoninėse, riboti masinius žmonių susibūrimus. Patalpų savininkai turėtų sustiprinti patalpų vėdinimą, valymą, dezinfekciją. Gripo epidemiją galima skelbti, kai sergamumas gripu ir ŪVKTI siekia ne mažiau kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, apie didėjantį gripo viruso plitimą pranešė 17 šalių. Be to, stebimas didžiausias laboratorijose išskirtų gripo virusų skaičius per pastarąsias dvi savaites.

Dr. K.Štaras, paklaustas, ar pikt­ naudžiaujama gydytojų iškvietimais į namus, atsakė teigiamai, bet pabrė­ žė, kad tokių atvejų nėra daug, ir svar­ biausia – jų mažėja. „Žmonės – patys įvairiausi, todėl natūralu, kad būna ir tų papiktnaudžiavimų. Bet norėčiau pa­ brėžti, kad jų mažėja, visuomenė tam­ pa sąmoningesnė“, – teigė K.Štaras. Centro poliklinikos statistiniai duo­ menys rodo, kad medikų vizitų į paci­ entų namus pastaruosius trejus metus mažėjo. 2010 m. poliklinikos gydytojai pacientų namuose lankėsi 22,2 tūkst. kartų, arba vidutiniškai po 88 kartus per dieną, 2011 m. – 16,6 tūkst. kartų, arba vidutiniškai po 66 kartus per die­ ną, o 2012 m. – 14,2 tūkst., arba vidu­ tiniškai 56 kartus per dieną.

Kiekviena turi savo tvarką Vilniaus miesto savivaldybės Svei­ katos skyriaus vedėjos Rimantos Ro­ žanskaitės teigimu, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus kiekviena svei­ katos priežiūros įstaiga pati nusistato tvarką, kaip ir kokiais atvejais šeimos gydytojai vyksta į pacientų namus. „Nors įstaigos turi tokią teisę, iš esmės tos tvarkos skiriasi nedaug, tik atsižvelgiant į kiekvienos įstaigos specifiką. Pacientų, ypač vyresnių, ne­

VL inf. įgalių, lankymas namuose įeina į šei­ mos gydytojo pareigas. Daugumoje įstaigų nusistovėjusi tvarka, kad pa­ skiriamas budintis gydytojas, kuris tą dieną skiria vizitacijoms pacien­ tų namuose“, – sakė R.Rožanskaitė. Vilniaus Šeškinės poliklinikos direktoriaus pavaduotoja valdymui Violeta Tylienė sako, kad poliklini­ kos šeimos gydytojai pas pacientus masiškai vyksta tik epidemijų metu, o ramesniu metu – tik pagal polikli­ nikos patvirtintą tvarką. „Pas vaikus iki trejų metų, neįga­ lius asmenis vykstame, na ir kokiais nors ypatingesniais atvejais, kai pa­ cientas dėl vienokių ar kitokių prie­ žasčių negali atvykti pats. Pavyz­ džiui, šiandien sulaukėme 20-ies iškvietimų pas vaikus, o pas suau­ gusiuosius – 3 iškvietimų. Bet da­ bar dar nėra epideminės situacijos. Jeigu sergamumas labai išaugtų, pa­ daugėtų ir vizitų į namus“ ,– nurodė V.Tylienė.

Privačių gydytojų vizitai į namus – reti Privačios pirminio lygio ambu­ latorinės asmens sveikatos priežiū­ ros paslaugas teikiančios Vilniaus Žvėryno klinikos vadovės Mildos Varnienės teigimu, šaltuoju metų laiku, padaugėjus sergančiųjų per­ šalimo ligomis, per dieną klinikos gydytojai į pacientų namus vyksta 2–3 kartus. „Už tuos vizitus pacientams mo­ kėti nereikia“, – aiškino Žvėryno klinikos vadovė. Tačiau, jos teigimu, dėl šios paslaugos kreipiasi daž­ niausiai naujagimių ir mažų vaikų tėvai arba neįgalūs asmenys. „La­ bai retai, beveik išvis nesulaukiame tokių prašymų iš darbingo amžiaus asmenų“, – konstatavo M.Varnienė. vlmedicina.lt


26

2013 m. vasario 2 d. • Nr. 9 (9234) Valstiečių laikraštis

Užsienyje

Įvykių srautas Kursai imigrantams. Adolfo Hitlerio namas bus perduotas visuomeninei organizacijai „Volkshilfe“, kuri ten rengs imigrantų integracijos kursus, ketvirtadienį paskelbė Austrijos laikraštis „Kurier“. Šiuo metu pastatas priklauso pensininkei Gerlindei P. Austrijos valdžia su ja yra sudariusi neterminuotos nuomos sutartį ir vyriausybė jai kas mėnesį moka 4,7 tūkstančio eurų (16,2 tūkst. Lt) nuomos mokestį. Prancūzų kariai išlaisvino Malį. Prancūzų pajėgos Šiaurės Malyje trečiadienį atsikovojo paskutinį islamistų sukilėlių bastioną regione – Kidalo miestą. Islamistų sukilėliai paliko miestą, esantį netoli sienos su Alžyru. Manoma, kad jie slapstosi šalia esančiuose kalnuose. Anksčiau Prancūzijos ir Malio pajėgos perėmė Gao ir Tombuktu kontrolę. Kidalo atsikovojimas reiškia pirmos karinės operacijos, kuria siekta išstumti sukilėlius iš Šiaurės Malio, etapo pabaigą. Užėmė ministeriją. Graikijoje taupymu nepatenkinti protestuotojai trečiadienį įsiveržė į darbo reikalų ministro biurą ir po to, kai 30 demonstrantų buvo sulaikyti, susirėmė su policija. Policija apie 300 prie ministerijos susirinkusių demonstrantų išvaikė ašarinėmis dujomis ir lazdomis. Pareigūnai pranešė, kad per susirėmimus buvo nesunkiai sužeisti trys protestuotojai. Vyriausybės atstovas sakė, kad bet kokio pobūdžio smurtą reikia smerkti ir kad vyriausybė nesitaikstys su tokiais incidentais.

Vokietijoje daugėja bedarbių. Vokietijos nedarbo lygis sausį, atsižvelgiant į sezoninius svyravimus, siekė 6,8 proc., pranešė šalies Federalinė darbo agentūra. Vokietijoje bedarbių sausį pirmą kartą nuo 2012 m. kovo buvo daugiau kaip 3 mln. Tai didžiausias skaičius per beveik dvejus metus. Sausį darbo neturėjo 3 mln. 138 tūkst. žmonių. Palyginti su 2012 m. gruodžiu, bedarbių padaugėjo 298 tūkst., o palyginti su 2012 m. sausiu – 54 tūkst. žmonių. Nedarbas kitose Europos šalyse šiuo metu siekia rekordines aukštumas, pavyzdžiui, Prancūzijoje trečiąjį 2012 m. ketvirtį nedarbas padidėjo iki 10,3 proc. ir buvo didžiausias nuo 1999 m. trečio ketvirčio. Lietuvoje nedarbo lygis siekia 12,3 proc. Daugiausia neturinčiųjų darbo Graikijoje ir Ispanijoje – po 26 proc. Potvynis Mozambike. Jau 70 žmonių žuvo nuo šalyje kilusio didelio potvynio. Dar 150 tūkst. gyventojų buvo priversti palikti savo namus prasidėjus liūčių sezonui. Nelaimės ištiktiems žmonėms stinga maisto produktų ir geriamojo vandens.

Pagal Eltos ir BBC inf. parengė VL žurnalistas Vismantas Žuklevičius

Žlugus Sovietų Sąjungai, KGB ir toliau stiprėja V.Putinas priklauso tai rusų kartai, kuri prie KGB prisijungė 1975 m. – jis puikiai žinojo apie Stalino nusikaltimus bei sovietinės valstybės saugumo vaidmenį. wikipedia.org nuotr.

Centrinė FSB būstinė Lubiankoje (Maskva) įsikūrusi buvusiame KGB pastate.

wikipedia.org nuotrauka

Specialiosios pajėgos pasimetusios. Po SSRS griūties KGB pastatas buvo apsuptas demonstrantų. KGB vadas buvo suimtas, o paminklas įkūrėjui – demontuotas. Tačiau pasitelkus gudrumą funkcionieriams pavyko išsaugoti KGB stuburą ir perkelti jį į naują sistemą, rašoma viename didžiausių Europoje vokiečių leidžiamame savaitraštyje „Der Spiegel“.

Likučius reorganizavo

Neaiški ateitis Tam tikrą akimirką baimės jausmas užvaldė Saugumo komiteto pareigūnus. Kadaise imperija buvusiai Sovietų Sąjungai artėjant prie žlugimo, Lubiankos kabinetuose įsivyravo pasimetimas: kas bus, jeigu sovietų imperija iš tiesų grius? KGB tarnautojai, iki tol buvę valstybės stuburu, dešimtmečius buvo partijos kardas ir skydas. Tačiau 1991 m. pavasarį jų ateitis buvo neaiški, o Sovietų Sąjungos konstrukcija vis labiau skilinėjo. Maskvoje susikūrė du valdžios centrai – Kremliuje buvo komunistų partijos generalinis sekretorius Michailas Gorbačiovas. Prieš jį stojo Borisas Jelcinas, 1990 m. gegužę

Disidentas Aleksandras Litvinenka tapo Rusijos specialiųjų tarnybų auka.

vebidoo.de nuotr.

jau suvokė, kad Komunistų partijos dienos valdžioje suskaičiuotos. Šioje gniuždančioje situacijoje vyriausieji KGB strategai priėmė sprendimą – nulemti ateinančias permainas.

KGB, pavaldžios B.Jelcinui, pirmininko padėjėjas. Šiandien jis – FSB (nuo 1995 m. pakeistas, regis, tik pavadinimas) direktoriaus padėjėjas, t. y. eina tokias pačias pareigas.

Virto į FSB

Senų kadrų gelbėjimas

Jų idėja buvo paprasta ir efektyvi. Rusijos Federacijai, vadovaujamai B.Jelcino, iš pradžių buvusiai valstybe valstybėje, reikėjo sukurti valstybinio saugumo tarnybą iš patikrintų KGB pareigūnų. Žvelgiant iš specialiųjų tarnybų pusės, reikėjo neleisti, kad „demokratinė

A.Pržezdomskis savo knygoje rašo, kad B.Jelcino kova su partine biurokratija tuo metu imponavo daugeliui progresyvių čekistų. Kruvinų stalinistinio režimo darbų demaskavimas šokiravo netgi kai kuriuos KGB darbuotojus. B.Jelcino tarnyboje čekistai, kaip ir anksčiau, veikė siekdami demokratijos ir teisinio valstybingumo. Dažniausiai tuo patikėti būdavo sudėtinga. Tačiau seni funkcionieriai bent jau suvokė, kad sekimais ir kitaip mąstančių suėmimais neįmanoma stabilizuoti šiuolaikinės valstybės. 1991 m. vasarą nepritraukiant daug dėmesio į naują vietą buvo perkeltas saugumo centras. Visi KGB padaliniai Rusijos Federacijoje dabar buvo pavaldūs B.Jelcino saugumo tarnybai. Centralizuota sovietų valstybė politine prasme buvo kastruota, tačiau KGB stuburas sugebėjo išgyventi ir gauti bilietą į ateitį.

Praėjus aštuoneriems metams po SSRS griūties, buvęs KGB pareigūnas, Vladimiras Putinas, tapo Rusijos prezidentu. Nuo tada FSB vis stiprėja ir įgauna naujų galių. išrinktas didžiausios sovietų respublikos, Rusijos Federacijos, Aukščiausiosios Tarybos pirmininku. Jis buvo įsikūręs Baltuosiuose rūmuose.

KGB pavojuje KGB kariuomenės likimas vis dar buvo M.Gorbačiovo rankose, tačiau jo valdžiai kilo vis didesnis pavojus dėl augančio prekių deficito ir pareigūnų bejėgiškumo. B.Jelcino populiarumas, priešingai, augo, nors jis dešimtmečiais buvo partinis funkcionierius. Jis su partiniu aparatu pradėjo kovoti ir į demokratų pusę perėjo tik būdamas 60-ies. Tai buvo sunkūs laikai 480 tūkst. KGB tarnautojų todėl, kad pačioje tarnyboje Komunistų partija buvo diskredituota dėl funkcionierių nekompetencijos. Išrinkus B.Jelciną Rusijos Federacijos prezidentu ir susikūrus naujoms partijoms, daugelio KGB tarnautojų

Šalis buvo ant pilietinio karo ribos.Sukilėliai nukreipė šimtus tankų į Maskvą. Demonstrantai bandė sustabdyti tankus miesto centre, trys jauni žmonės žuvo. A.Pržezdomskis buvo tų kruvinų įvykių liudytojas.Tai, ką jis matė, vėliau pavadino „gėda ir savo šalies garbės pažeminimu“.

gatvė“ (taip KGB vadino protesto judėjimą prieš Komunistų partiją) suteiktų B.Jelcinui asmeninę saugumo tarnybą. Blogiausias scenarijus seniesiems kadrams būtų naujos specialiosios tarnybos, kurią sudarytų Vakarų specialistai, atsiradimas. Valstybinio saugumo sistemos „Rytų Vokietijos kelias“ grėsė nuotykiais ne tik KGB, bet ir M.Gorbačiovui bei B.Jelcinui. Tad M.Gorbačiovas, B.Jelcinas ir KGB pirmininkas Vladimiras Kriučkovas 1991 m. gegužės 5 d. pasirašė susitarimą, iki šių dienų turintį pasekmių. Rusijos Federacijoje atsirado saugumo tarnyba, sukurta iš KGB tarnautojų. Ši tarnyba tapo pavaldi pačiam B.Jelcinui. Apie šį saugumo tarnybos virsmą posovietiniu laikotarpiu savo knygoje pasakoja viena iš pagrindinių to laikotarpių figūrų generolas leitenantas Andrejus Pržezdomskis. Tuo metu jis buvo 40 metų majoras ir Rusijos

Ant pilietinio karo ribos Jau greitai čekistai sulaukė pirmo sunkaus išbandymo. Rugpjūčio 19 d. sovietinių funkcionierių grupė organizavo pučą prieš M.Gorbačiovą, tuo metu poilsiavusį Kryme, prie Juodosios jūros. Tarp sukilėlių buvo ir buvęs sovietinio KGB vadas V.Kriučkovas. V.Kriučkovo nurodymų, be suokalbininkų, niekas iš KGB nepaisė. Ypatingajam komitetui buvo pateikti kaltinimai dėl perversmo organizavimo. B.Jelcinui pavaldi saugumo tarnyba davė nurodymą visiems KGB pareigūnams nepalaikyti perversmo.

Be įtūžio ir pasipiktinimo, jokių kitų emocijų tankai nesukėlė. Vis dar turintis valdžią KGB buvo tarsi paralyžiuotas. Pučas buvo sustabdytas po 3 dienų. Šie diletantiški veiksmai tik pagreitino valdžios perdavimą B.Jelcinui. Gruodį Sovietų Sąjunga žlugo. Tūkstančiai demonstrantų 1991 m. rugpjūtį apsupo KGB pastatą ir demontavo paminklą F.Dzeržinskiui. KGB vadas V.Kriučkovas netrukus buvo suimtas. Tačiau, skirtingai nuo jo, KGB stuburas šį laikotarpį išgyveno. Sovietinio KGB likučiai buvo greitai reorganizuoti. Vėliau tarnyba ne kartą buvo pervadinta. Kontora save išgelbėjo ir dėl nuolaidų teisių gynėjams. A.Pržezdomskis suteikė Nobelio taikos premijos ir žmogaus teisių gynėjo Andrejaus Sacharovo našlei Jelenai Boner prieigą prie slaptų dokumentų. Jis kalbėjo su ja apie jos tėvą, kuris buvo nužudytas KGB Stalino laikais. Pareigūnas pradėjo suvokti, kad žmonės, kuriuos terorizuodavo saugumo tarnyba arba kurie prarado artimuosius, švelniai tariant, negalės teigiamai žiūrėti į specialiųjų tarnybų veiklą.

V.Putino valdžia Galbūt dėl to archyvų atidarymas J.Boner buvo tik epizodiškas. Kiti, o gal ir visi, dokumentai iš KGB praeities netrukus vėl buvo įslaptinti. Nenuspėjamų įvykių virtinėje, kaip rašė A.Pržezdomskis apie krizinius 1991-uosius, KGB pareigūnams trūko patikimo kapitono. Netrukus jis turėjo perimti laivo valdymą iš B.Jelcino. Praėjus aštuoneriems metams po SSRS griūties, buvęs KGB pareigūnas Vladimiras Putinas tapo Rusijos Federacijos prezidentu. Nuo tada FSB vis stip­ rėja ir įgauna naujų galių. V.Putino Rusija kasmet gruodžio 20 d. iškilmingai pažymi KGB įkūrimo dieną. Nepraeina šios iškilmės ir be šventinio pasveikinimo seniems bičiuliams. Neseniai Rusijos žurnalas „Ogoniok“ ryžosi apžvelgti, kokie žmonės supa Rusijos prezidentą. Pasak pastabiųjų rusų žurnalistų, buvusių kagėbistų šiandien galima aptikti ne tik Kremliuje, bet ir „visur, kur valdžia ir pinigai“. VL, balsas.lt inf.


2013 m. vasario 2 d. • Nr. 9 (9234) Valstiečių laikraštis

27


28

2013 m. vasario 2 d. • Nr. 9 (9234) Valstiečių laikraštis

Skelbimai

Vienaašę savivartę priekabą (TA, tinka prie T-25, MTZ, T-40, kaina 3 500 Lt). Skambinti tel. 8 646 39 686.

PARDUODA Transportą, žemės ūkio techniką

(Ka. 20)

Naują ir naudotą techniką: šienapjoves (1,35-2,4 m), grėblius-vartytuvus, presus, ritinių vyniotuvus, JAR-MET, AKPIL chemikalų purkštuvus (su TA, 200-3 000 l), trąšų barstytuvus (1-2 diskų), AKPIL plūgus, lėkštinius skutikus, kultivatorius, volus, frezas, traktorius FARMATRAC (34-110 AG), frontalinius krautuvus, bulviasodes, bulviakases, universalius buldozerius, sėjamąsias (2-6 m), kombainus, srutvežius, priekabas, traktorius (10-270 AG). Pristatome. Atliekame purkštuvų TA. www.marguciai.lt Skambinti tel.: 8 685 54 521, 8 699 73 969, Panevėžio r., Margučiai. (Pa. 18)

Galingą piemenį, aptvaro tikrinimo indikatorių, 3 fazių variklių paleidiklį iš 220V, inkubatorių. Perdirba inkubatorius NASIEDKA– pagreitina skilimo išeigą. Taiso. Užsirašykite – prireiks. Skambinti tel. 8 673 01 122. (Pa. 21)

Parduodu naudotą vakuuminį siurblį, pieno šaldytuvą ir liniją pienui (vamzdžių skersmuo – 40) Skambinti tel. 8 614 82 167.

Parduodu MTZ-920, MTZ-820, MTZ82UK, T-40, frontalinius krautuvus, traktorių priekabas. Skambinti tel. 8 656 42 963. (P.p)

Parduodu traktorių FENDT-614, javų kombainą FORTSCHRITT E-512, grūdų sėjamąsias, chemikalų purkštuvus, vartomąjį plūgą (4 korpusų, su lingine apsauga), kultivatorių. Skambinti tel. 8 659 57 249. (M. 295)

Parduodu malūnus grūdams malti. Skambinti tel. 8 653 45 020. (SM. 40)

Parduodame melžimo aparatus (naujus ir naudotus), jų detales. Taisome. Skambinti tel.: 8 685 26 204, 8 639 07 345.

Parduodame traktorius iš Vakarų Europos: MTZ-1025, -952, -920, -820, -82UK, -80UK, -550, -52, -50, -820 (su krautuvais), fron­ talinius krautuvus prie MTZ. Galime atvežti. Skambinti tel.: 8 608 77 432, 8 699 29 621.

(Tcp.)

(Ka. 10)

(SM. 38)

Dėmesio! Prekiaujame žemės ūkio technika: kombainais: CLAAS DOMINATOR, COM­ MAN­DOR, LEXION ir jų dalimis, DRON­ NINGBORG, MAS­SEY FERGUSON, rap­sa­ pjovėmis, šiena­pjo­vėmis, žolės smul­ kintuvais TAARUP, CLAAS JAGUAR vy­ niotuvais, vartytuvais, rinktuvais, prie­­ kabomis, presais, sėjamosiomis VA­DER­ STAD, NORDSTEN, STEGSTED, tręš­tu­vais, purkš­­tuvais, plūgais, tankinimo vo­lais, sku­tik­liais; traktoriais: FENDT, JOHN DEERE, CASE, JCB, te­le­sko­pi­niais krautuvais, eks­ka­va­ toriais. Tie­­kiame naujas ir naudotas at­ sar­gines dalis. Skambinti tel.: 8 687 96 308, 8 614 51 015. www.agrolasmuo.lt. (P. p)

Didelį našų arpą grūdams, sėkloms valyti bei rūšiuoti. Skambinti tel. 8 687 66 870. (An. 49)

Parduodu traktorius iš Vokietijos: MTZ-920 (su turbina), MTZ952, MTZ-82UK (su krautuvu), MTZ80UK (1997 m.), MTZ-50 (su nauju MTZ-80 varikliu), traktoriaus priekabą (8–12 t), MTZ daržinius ratus, MTZ-80 dalimis. Skambinti tel. 8 699 48 991. (P.p)

Parduodame naujas ir naudotas rotaci­ nes šienapjoves, purkštuvus (kaina 1 450 Lt), vartytuvus (kaina 900 Lt), bul­ viasodes (kaina 1 300 Lt), barstytuvus (kai­na 750 Lt), plūgus, kultivatorius (kaina 1 100 Lt), purkštuvus, bulvių kasamąsias (kaina 3 000 Lt), kauptuvus (kaina 450 Lt). Pristatome nemokamai. Skambinti tel. 8 631 98 633. (K. 53)


2013 m. vasario 2 d. • Nr. 9 (9234) Valstiečių laikraštis

Skelbimai

29

(Užs.48)

(Užs.47)

Parduodu javų kombainą MESEY FERGUSON-86 (1978 m., 2,5 m), traktorius DAVID BROWN (su frontaliniu krautuvu), JOHN DEERE-3130 (1976 m.), bulvių kombainus ANNA, GRIME, bulvių kasamąsias (1 ir 2 vagų), sėjamąsias NORSTED (2,5 m, su trąšomis), SAKSONIJA (3 m), AMAZONĖ, grūdų pūtiką, ritininį presą SIMPA. Skambinti tel. 8 612 25 150. (Aln. 5)

(Užs.3)

Pigiai – frezas, krautuvus, lėkštes, kultivatorius, plūgus, barstytuvus, purkštuvus (300–1 000 l), grūdų ir šieno pūstuvus, valomąsias, malūnus, traiškytuvus, bulvių sodinamąsias, kasamąsias, srutvežius, rūšiuotuvus, šutintuvus, dalgines ir rotacines žoliapjoves, žolės smulkintuvus, įvairius presus ir jų adatas, vartytuvus, plėvelės vyniotuvus, mėšlo kratytuvus, špagatą, elektrinius piemenis, atsargines dalis, agregatus japoniškiems traktoriams, traktorių MTZ ir T-25 kabinas. Pristatome. Tvarkome dokumentus gautai ES paramai. Skambinti tel.: 8 682 38 101, 8 346 60 092, 8 674 87 028. (P. p)

Sėjamąsias VADERSTADT RAPID (3 ir 4 m, su trąšomis, technologinės vėžios, Lietuvoje neeksploatuotos, kaina 45 000 Lt). Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 10 487.

2–7 korpusų plūgus KVERNELAND, universalias sėjamąsias, purkštuvus HARDI (600–2 500 l), trąšų barstytuvus BOGBALLE, AMAZONE, šieno presus (ritininius ir ryšulinius), žolės smulkintuvus, kultivatorius, volustankintuvus, lėkštes, srutvežį (6,5 t), ekologines akėčias, traktorius: CASE-5150 (su krautuvu), JOHN DEERE-3040, FIAT115, -140, javų kombainus: DRONNINGBORG-3000, -4500, -7000, JOHN DEERE- 952, CLAAS DOMINATOR-76, -78, -85, -98, -108, VOLVO-800, -830, -1110, -1130, LAVERDA-3650, -3790, kombainus (dalimis): DRONNINGBORG, CLAAS DOMINATOR-76, -86, -106, -108, NEW HOLLAND-1540, JOHN DEERE, VOLVO, SAMPO-600, -690. Kaišiadorys, tel.: 8 687 77 448, 8 612 19 775. www.gudienostechnika.lt

(P.p)

(P.p)

(Užs. 7)

PARDUODA Transportą, žemės ūkio techniką Parduodu naujas lenkiškas rotacines šienapjoves, purkštuvus (1 450 Lt), vartytuvus (900 Lt), bulviasodes (1 500 Lt), barstytuvus (750 Lt), plūgus, kultivatorius (1 100 Lt), purkštuvus, bulvių kasamąsias (3 000 Lt), kauptuvus (650 Lt). Pristatau nemokamai. Skambinti tel. 8 688 79 036. (K. 76)

(Užs.49)

(Užs.45)

Gyvulius Parduodami margi ponių kumeliukai. Skambinti tel. 8 685 36 379.

veislės (M. 290)

Nekilnojamąjį turtą Parduodu 1 kambario butą Kėdainiuose, Gegučių g. (2 aukštas, plastikiniai langai, dvigubos durys, baldai, graži vieta, netoli yra parkas, mokykla, darželis, parduotuvė, viešojo transporto stotelė, kaina 32 000 Lt). Skambinti tel. 8 650 45 470. (P.p)

(Užs. 26)

Kazimiero Simonavičiaus universiteto Studentų Atstovybei bus suteikiamas oficialus KSU SA pavadinimas! Nuo 2013 m., KSU Studentų Atstovybė turės oficialiai patvirtintą pavadinimą. Iš Vilniaus verslo teisės akademijos Studentų Atstovybės (VVTA SA) keičiama į Kazimiero Simonavičiaus universiteto Studentų Atstovybę (KSU SA).

PERKA Transportą, žemės ūkio techniką Perka išsimokėtinai GAZ 53-66 savivartę iki 8 000 Lt (mokėsiu po 1 000-2 000 Lt). Skambinti tel. 8 617 80 504. (An. 4)

SUPERKAME AUTOMOBILIUS (1970–2011 m.) Gali būti su defektais, atsiskaitome iš karto. Skambinti tel. 8 675 71 801. (Vln. 32)

Brangiai superkame bamperius, posparnius, benzino bakus ir akumuliatorius Vilniuje ir Vilniaus r. Skambinti tel. 8 656 39 666. (Vln. 78)

Superkame automobilius geromis kainomis (gali būti nevažiuojantys). Dirbame be poilsio dienų. Skambinti tel.: 8 608 98 561, 8 671 45 005.

2003–2011 metais universitetas veikė kaip Vilniaus verslo teisės akademija, o nuo 2012 metų sausio 1 dienos, pakeitęs pavadinimą ir vadovybę, Kazimiero Simonavičiaus universitetas įžengė į naują savo veiklos tarpsnį. (Užs.51)

PERKA

Brangiai superkame automobilius (gali būti su defektu). Tvarkome dokumentus. Atsiskaitome iš karto. Skambinti tel. 8 604 71 716.

Transportą, žemės ūkio techniką

(Vln. 25)

Perku rusiškų lengvųjų ir krovininių automobilių detales. Skambinti tel.: 8 698 36 995, (8 5) 269 9519. (Vln. 41)

Perku MTZ traktorių (galima su krautuvu), savivartę priekabą, mažąsias aketėles, plūgą KVERNELAND, traktorių T-40. Skambinti tel. 8 671 14 261. (P.p)

Superkame automobilius (įvairios būklės). Atsiskaitome iš karto, sutvarkome dokumentus. Skambinti tel. 8 611 33 626.

(Vln. 100)

(Vln. 27)

Superkame įvairių markių automobilius (tvarkingus ir su defektais). Sutvarkome dokumentus, atsiskaitome iš karto. Skambinti tel. 8 676 71 261.

Naudotą javų kombainą (ne senesnį nei 3–5 m., pjaunamoji apie 7,5 m, iki 1 000 kuliamosios darbo valandų). Skambinti tel. 8 687 42 541.

(Vln. 42)

(P. p)

Gyvulius Galvijus. Sveria, moka už gyvąjį svorį. Atsiskaito iš karto. Skambinti tel.: 8 687 59 906, 8 686 07 974, 8 611 27 965. (Vr.)

Skerdykla – bulius, telyčias, karves. Sveria, moka priedus. Pasiima. Skambinti tel. 8 612 08 756. (Pa. 23)

Superkame geromis ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ kainomis galvijus (ir mažo įmitimo) Kauno apskrityje. Skambinti tel. 8 616 43 646. (Ka. 255)

Įmonė nuolat superka įvairaus įmitimo arklius, pasiima savo transportu, moka PVM. Skambinti tel.: (8 440) 73 535, 8 686 40 593. (P.p)

(Užs.3)


30

2013 m. vasario 2 d. • Nr. 9 (9234) Valstiečių laikraštis

Skelbimai

(Užs.30)

(Ka. 16)

(P.p)

Perka

Nekilnojamąjį turtą

Įvairūs (Užs.47)

Uab „ Dzūkijos miškas“ Lietuvos miško savininkų asociacija

Perkame mišką

su žeme arba iškirtimui

l Darome miškotvarkos projektus l Rėžiame biržes l Konsultuojame miško savininkus Kreiptis tel. : 8-686 57593. Faksas 8-37 200787, El. paštas ausra@dzukijosmiskas.lt (Užs. 1)

Dideliais kiekiais perkame paprastas ir ekologines avižas. Pasiimame patys. Skambinti tel.: 8 601 57 444, 8 683 48 709.

inkubatoriai! Žieminis automatinių inkubatorių išpar­ da­vimas! Telpa 63 vištų arba 42 žąsų, arba 143 put­pe­lių kiau­šiniai. Buvusi kaina 750 Lt. Akcinė kai­na 450 Lt. Siunčiame po visą Lietuvą. Skambinti tel. 8 674 20 669. (P. p.)

Augalus Perka grikius, kviečius, baltąsias garstyčias, žirnius. Pasiimame savo transportu, atsi­skai­ tome vietoje. Skambinti tel. 8 696 99 969. (Pa. 6)

Perkame žemės ūkio paskirties žemę Šakių rajone ir 20 km atstumu nuo jo ribos. Skambinti tel. 8 698 82 196. (P.p)

Brangiai perkame miškus ir dirbamą žemę. Atliekame miško kirtimo, traukimo darbus. Skambinti tel. 8 642 22 222. (P.p)

Stambi kompanija perka įvairią žemės ūkio paskirties žemę. Skambinti tel.: 8 633 33 333, 8 644 44 444. (P.p)

Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje – nebrandų, malkinį, rąstus. Rengiame projektus. Skambinti tel. 8 677 42 222.

Visoje Lietuvoje brangiai perkame mišką su žeme (arba išsikirsti), žemes, pievas. Atsiskaitome iš karto. Skambinti tel. 8 676 41 155.

(P.p)

(P.p)

Perku žemę Joniškio, rajonuose. Skambinti tel. 8 618 46 058.

Pakruojo

Brangiai perkame mišką. Prekyba mediena. El. paštas timediss@gmail.com Skambinti tel.: 8 655 21 778, 8 612 53 375.

Perku ir išsinuomoju žemės ūkio paskirties žemę (ne mažiau 10 ha). Galiu nuompinigius mokėti į priekį. Skambinti tel. 8 612 22 908. www.agrosun.lt (P.p)

Brangiai perku mišką su žeme arba išsikirsti. Atsiskaitau iš karto. Teikiu miškovežio paslaugas. Skambinti tel.: 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. (Ka. 282)

Statybos PASLAUGOS

Brangiai perkame miškus visoje Lietuvoje. Rengiame projektus. Konsultuojame nemokamai. Skambinti tel. 8 659 57 721.

Perkame statų mišką su žeme arba išsikirsti. Skambinti tel. 8 698 70 918.

Gaminame įvairias plienines stogų, sienų dangas, tvorų elementus. www.plieniniaistogai.lt Skambinti tel. 8 698 14 485.

(Vln. 109)

(Ka. 13)

(Pa.19)

(P.p)

(Pa. 248)


2013 m. vasario 2 d. • Nr. 9 (9234) Valstiečių laikraštis

Skelbimai

31

Statybos PASLAUGOS Projektuojame įvairius statinius, ūki­nin­ ko so­dybas, rengiame detaliuosius pla­ nus. Na­mas – 3 000 Lt (kaina su statybos lei­dimu). Skambinti tel. 8 677 27 472. (Vln. 4)

Gamina, montuoja įdėklus, pristatomus apšiltintus kaminus. Valo kaminus. Naudoja 0,5–0,8 mm skardą. Skambinti tel.: 8 617 62 969, 8 694 01 529. (Pa. 14)

Įrengiame ventiliacijos, ekonomiškas re­ku­pe­racines sistemas. Dirbame su savo ir kliento me­džiagomis. Dei­man­ ti­nėmis ka­rū­nomis grę­žiame skyles. Mon­tuojame kon­di­cionierius, elekt­ros instaliaciją. Skambinti tel. 8 673 06 342. (Vr. 90)

Viskas iš metalo: šarvuotos durys, tvoros, grotos, vartai, garažo vartai ir kt. Garantija. Skambinti tel.: 8 686 59 806, 8 659 77 771. (Vln. 18)

(Užs.8)

SNIEGO VERSTUVAI ir rotorinės valymo šluotos visiems BELARUS modeliams.

SVEIKATA Šičko metodas – beveik 100 % blaivumo ir nerūkymo. Metodas negydomasis. www.alkoholizmui.net. Skambinti tel. 8 608 14 853.

LIVILA

Tel.: (8 5) 261 11 18, 8 686 55 250.

(Vln. 64)

(Užs. 5)

ĮVAIRŪS Išsinuomosiu žemės ūkio paskirties žemę Dzūkijoje, kaina nuo 150 iki 300 Lt už ha. Skambinti tel. 8 615 72 008. (P.p)

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirtimui. Atsiskaitome iš karto. Teikiame miško ruošos, traukimo ir miško vežimo paslaugas. Vežame nestandartinę, didelių gabaritų techniką. Rengiame miškotvarkos projektus. Skambinti tel. 8 687 77 425. (P.p)

(Užs.50)

Giluminiai vandens ir šildymo gręžiniai. Garantijos, nuolaidos. Skambinti tel.8 655 47 307. (SM. 39)

PASLAUGOS

VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠIL­­ DY­MAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje išti­sus metus! Garantija, priežiūra. Skambinti tel.: 8 616 08 020 Linas, 8 686 83 265, Rolandas. www.melkerlita.lt. (Ka.222)

Kilnojamuoju gateriu pjauna medieną. At­­vyksta į namus. Padeda įsigyti me­ die­nos. Parduoda pjautą statybinę me­ dieną. Pri­ima užsakymus. Skambinti tel. 8 687 30 551. (K. 74)

SIŪLO MOKYTIS Neįtikėtinai pigu, greitai išmokstama anglų kalba dirbti ir išgyventi užsienio šalyse. Skambinti tel.: (8 5) 244 0496, 8 618 83 160, Vilnius.

Iš įmonių ir ūkininkų surenkame, nemokamai išvežame trąšų didmaišius, plastikinę tarą, įvairią plėvelę, išrašome atliekų deklaracijas. Surenkame šienainio plėvelę. Skambinti tel.: 8 612 45 594, 8 686 85 914.

Visoje šalyje organizuojami masa­ žuotojų kursai turintiems medicininį išsilavinimą ir neturintiems jo. Skambinti tel.: (8 5) 262 7069, 8 699 99 772.

(P.p)

(Vln. 17)

(Vln. 1)

Perka šakninį elektros krautuvą (gali būti neveikiantis), pušies rąstų (6 m3). Skambinti tel. 8 682 35 829, Ukmergė. (Uk. 234)

PRANEŠIMAI Pamestas Markevičio Jono ūkininko pažymėjimas, radusieji skambinkite tel. (8 310) 55 280. Atsilyginsime. (P.p)

PAŽINTYS 40 m. meilus išsituokęs nevaikštantis kaunietis laukia nerūkančios lieknos antrosios pusės – slaugės iki 45 metų. Išlaikytų. Neaiškiai kalbu. SMS tel. 8 604 21 603. (Ka. 34)

48 m. 178 cm ūgio 90 kg išsiskyręs vyras susipažintų su moterimi nuo 45 iki 55 m. Skambinti tel. 8 647 86 565. (Vln. 108)

(Užs. 12)

Internetinis portalas Vismantas Žuklevičius (v.zuklevicius@gmail.com)

Vyriausioji redaktorė Meilė Taraškevičienė, 8 652 64 143, meile.taraskeviciene@valstietis.lt Nijolė Baronienė, 8 685 17 139 Sodyba, Bičių avilys

Rūta Klišytė, 8 655 74 588 Šeštadienis, KOMENTARAI

Bernardas Šaknys, 8 681 40 839 Tėviškės šviesa

Vismantas Žuklevičius, 8 655 74 599 UŽSIENYJE

Meilė Taraškevičienė, 8 652 64 143 Ūkininkų žinios

Marius Eidukonis, 8 640 25 652 SPORTAS, Kelyje

Eglė Valionienė, 8 612 65 540 Moters pasaulis, SVEIKATA

Arūnas Daugėla, 8 685 69 523 AKTUALIJOS, prieblandos

Krašto korespondentai: Kaunas: Albinas Čaplikas , 8 655 74 524; Gediminas Stanišauskas, 8 640 19 043 Panevėžys: Vida Tavorienė, 8 615 75 183 Kelmė: Nijolė Petrošiūtė, (8 427) 56 797 Ukmergė: Jolita Žurauskienė, 8 640 30 767

Skelbimai priimami: Vil­niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš­tas), nuo 8 iki 17 val. Te­l. (8 5) 210 00 70, 8 650 87 818. Faks. (8 5) 242 12 81. (skelbimai@valstietis.lt), Laisvės pr. 60 (Spaudos rūmai, 12 aukštas), kab. 1211. Tel./faksas (8 5) 242 80 65 (slavija777@gmail.com), darbo laikas I, III, V nuo 9.30 iki 18.00 val. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te­l. (8 37) 40 93 71 (janina.miseviciene@krastospauda.lt). Reklama, (8 5) 203 10 23 (reklama@valstietis.lt) Prenumerata ir platinimas, (8 5) 210 0060, (8 5) 203 10 22 (prenumerata@krastospauda.lt) Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus­di­na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of­se­ti­nė spau­da. 8 sp. lan­kai. Ti­ra­žas 25 277 egz. In­dek­sas 0127; ISSN 1021–4526; Užs. Nr. 136.

Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Administratorė, Fondas „Kaimo vaikai“

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Redakcija Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3,LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, 8 650 87 818, faksas (8 5) 242 12 81. El. paštas redakcija@valstietis.lt

(8 5) 210 01 10, 8 650 87 818


32

2013 m. vasario 2 d. • Nr. 9 (9234) Valstiečių laikraštis

Pasaulis per savaitę

Tęsia demonstracijas

Paminėtos išvadavimo metinės Lenkijos mieste Osvencime buvo paminėtos Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išvadavimo 68-osios metinės. Antrojo pasaulinio karo metais šiame nacistų mirties fabrike buvo nužudyta daugiau kaip 1,5 mln. žmonių. Pagerbti aukų atminimo atvyko oficialios delegacijos, buvę kaliniai, dvasininkijos atstovai. Osvencimas buvo didžiausia hitlerinė koncentracijos stovykla – užėmė beveik 500 ha plotą.

Egipte, nepaisant prezidento Mohammedo Mursio įvestos komendanto valandos ir laikinos nepaprastosios situacijos, tęsėsi protestai ir smurtas. Sutemus protestuotojai demonstracijas tęsė Port Saide, Ismailijoje ir Suece. M.Mursio raginimas nacionaliniam dialogui buvo atmestas jo politinių oponentų. Manoma, kad per nuo ketvirtadienio prasidėjusius smurtinius susirėmimus su saugumo pajėgomis žuvo 50–60 žmonių.

Padidėjo parama

Milijardas turistų

JAV prezidentas Barackas Obama yra vėl toks populiarus, kaip savo pirmosios kadencijos pradžioje prieš ketverius metus. Remiantis dienraščio „Washington Post“ ir televizijos stoties ABC apklausa, prezidentą remia 60 proc. šalies rinkėjų. 2012 metų vasarą, kai prezidentas rinkimų kovoje atkakliai kovėsi su savo priešininku respublikonu Mittu Romniu, jo reitingas buvo 10 procentinių punktų mažesnis. Praėjusią savaitę B.Obama Vašingtone inauguruotas antrajai kadencijai.

Plečiasi potvyniai

Turistų skaičius pasaulyje praėjusiais metais pirmą kartą perkopė milijardą. Po krizinių 2009-ųjų, kurie turizmo sektoriui buvo blogiausi per 60 metų, padėtis vėl gerėja. Ateinančiais metais Pasaulio turizmo organizacija vėl tikisi 3–4 proc. augimo. Iki 2020-ųjų turistų skaičius kasmet turėtų vidutiškai didėti 3,8 proc. Didžiausią turistų skaičiaus padidėjimą šiais metais, kaip ir 2012-aisiais, fiksuos Azijos Ramiojo vandenyno regionas ir Afrika. Toliau eis JAV ir Europa.

Pritarė atominei elektrinei

Australiją toliau siaubia besiplečiantys potvyniai. Žmonės ir gelbėtojai su vandens masėmis kovoja 700 km ilgio pakrantės ruože. Potvynius milijoniniame Brisbeno mieste Kvinslendo valstijoje ir piečiau esančioje Naujojo Pietų Velso valstijoje sukėlė didžiulės audros su uraganiniais vėjais, atnešusios liūtis. Kvinslende elektros neturi daugiau kaip 160 tūkst. namų ūkių. Bandabergo miestą įmanoma pasiekti tik iš oro. Gyventojams nurodyta lipti ant namų stogų, kad juos būtų galima išgelbėti sraigtasparniais.

(Užs. 52)

Už naujos atominės elektrinės statybą Bulgarijoje per nacionalinį referendumą pasisakė 66,55 proc. šalies piliečių. Surengti referendumą Bulgarijos parlamentas nusprendė praėjusių metų spalio 24 d. 2012 metų kovo pabaigoje šalis atsisakė projekto, pagal kurį turėjo būti pastatyta Belenės atominė elektrinė. Opozicinė Bulgarijos socialistų partija birželį pradėjo kampaniją už referendumą dėl Belenės AE. Ji surinko reikiamus 500 tūkst. balsų ir įpareigojo parlamentą paskelbti referendumą.

Bandys iškelti palydovą

Pietų Korėja bandys paleisti palydovą. Tokį žingsnį viso pasaulio nuostabai praėjusį mėnesį žengė ir Šiaurės Korėja. Tai jau trečias Seulo bandymas iš šalies teritorijos į orbitą iškelti palydovą. Ankstesni bandymai 2009 ir 2010 metais buvo nesėkmingi, dar du buvo atšaukti paskutinę minutę dėl techninių gedimų. Korėjos pusiasalyje tvyro įtampa dėl Šiaurės Korėjos grasinimų atlikti naują branduolinio ginklo bandymą.

Skendi smoge

Antrą kartą per beveik dvi savaites Kinijos sostinę Pekiną apgaubė tirštas smogas. Dėl prasto matomumo oro linijų bendrovės buvo priverstos atšaukti lėktuvų skrydžius. JAV ambasados duomenimis, teršalų koncentracija 20 kartų viršija Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytą saugią ribą. Pagal VL, naujienų tarnybų Elta, AFP, „Reuters“, „FoxNews“, BBC ir „RIA Novosti“ informaciją parengė VL žurnalistas Marius Eidukonis

Valstiečių laikraštis 2013 02 02  

Valstiečių laikraštis 2013 02 02

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you