Page 1

2011 m. sausio 29 d., šeštadienis • Nr. 8 (9027) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Klimpstantį ministrą palaiko Prezidentė

Šalies valdžia derėsis dėl žemės

Atkakliai mušęsis į krūtinę, kad tikrai neskyrė ES paramos buvusiam savo verslui, ūkio ministras D.Kreivys vis labiau praranda pasitikėjimą.

Žemės ūkio ministerija Europos Komisijos prašys pratęsti pereinamąjį laikotarpį, kuriuo draudžiama parduoti žemę užsieniečiams.

Apie tai – 6 p.

Šiandien VL su priedu

Apie tai – 22 p.

Pasaulinė maisto produktų krizė užkliudys ir Lietuvą Sparčiai didėjant maisto poreikiui ir kainoms mūsų žemdirbiai ir maisto produktų gamintojai galėtų nemažai uždirbti, tačiau dėl aukštų biurokratinių barjerų vargu ar taip atsitiks. Albinas Čaplikas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Šeštadienis • Egidijus Stancikas savo gyvenimo neįsivaizduoja be aktyvios veiklos. Nuo 2007-ųjų Kauno dramos teatro vadovo pareigų ėmęsis aktorius tikina, kad jam nuo administracinio darbo geriausiai pavyksta pailsėti scenoje.

Sodyba • Ko reikia, kad nuosavas vandens telkinys ne tik aplinką puoštų, bet ir apčiuopiamos naudos sodybos šeimininkui teiktų.

• Dauguma medžių šalies želdynuose, ypač miestuose ir miesteliuose, yra vos gyvi, aplinkos nepuošia.

Bičių avilys Europos žemės savininkų organizacijos skaičiavimais, jau po kelių dešimtmečių planetoje gyvens apie 10 mlrd. gyventojų, kuriuos teks išmaitinti tik iš 22 proc. žemės paviršiaus, tinkamo žemės ūkiui. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Lietuviai Tėvynėje nemato perspektyvų Saulius Tvirbutas VL žurnalistas, saulius.tvirbutas@krastospauda.lt

Įdarbinimo užsienyje įmonių atstovai nevienodai vertina emigracijos mastą. Vieni teigia, kad daug darbingo amžiaus žmonių jau išvykę į Didžiąją Britaniją ir Airiją, todėl šių šalių darbdaviams jie jau neturi, ką pasiūlyti, o siūlantieji darbo vietas Nyderlanduose tvirtina, kad ir toliau

sulaukia daug klientų. Dar viena emigracijos banga prognozuojama, kai atsivers Vokietijos ir Austrijos darbo rinkos. Statistikos departamento duomenimis, pernai apie savo išvykimą dirbti kitoje šalyje pranešė 83,5 tūkst. žmonių, tačiau manoma, kad išvykusiųjų yra gerokai daugiau. Dauguma jų nemato perspektyvų savo šalyje ir ketina likti užsienyje. Nukelta į 3 p.

• Žiema jau persivertė į antrą pusę. Netrukus pradės busti bičių šeimos. Lizduose atsiras pirmi perai.

Trečiadienį VL su priedu Ūkininkų žinios

(Užs. 36)


2

2011 m. sausio 29 d. • Nr. 8 (9027) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Pasaulinė maisto produktų krizė užkliudys ir Lietuvą pavyzdžiui, draudžia statyti naujas fermas“, – apgailestauja E.Makelis. Jam pritaria DnB NORD banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis: „Daugelis nori gyventi šalyje, kurioje gamta labai apsaugota, nėra nemalonių kvapų. Tačiau yra ir kita pusė – o kaip išgyventi kitiems gyventojams? Deja, mūsų ekonomikos augimo tempai yra pernelyg lėti. Mes rizikuojame – nespėsime atsigauti nuo krizės ir vėl pateksime ant maisto produktų brangimo bangos“.

Skrydžių vadovas kelia žemės ūkį

Maisto produktų brangimą ir trūkumą pirmiausia ir skaudžiausiai pajus skurdžiausiai gyvenantys žmonės. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Albinas Čaplikas VL žurnalistas,

Ką apie maisto produktų brangimą mano portalo valstietis.lt skaitytojai?

albinas.caplikas@krastospauda.lt

Daugelis ekspertų prognozuoja, kad artimiausiu metu dar sparčiau pradės didėti maisto produktų paklausa, todėl jie brangs stulbinančiais tempais. Šiomis dienomis apie tai prabilo pagrindiniai pasaulio laikraščiai – žemės ūkio produktų kainų augimas pranoksta didžiausias prognozes. Akivaizdu, kad pasaulinė maisto produktų krizė užkliudys ir Lietuvą. Ar lietuviai pasinaudos susidariusiomis aplinkybėmis?

Kainų didėjimas – ne trumpalaikis reiškinys Neseniai Lietuvoje viešėjęs Europos žemės savininkų organizacijos (ELO) generalinis sekretorius Tieri Delaskailas Kaune įvykusiame susitikime lietuvius bandė įtikinti, kad jau šiuo metu pastebimas kai kurių žemės ūkio produktų kainų augimas yra ne trumpalaikis reiškinys. Svečias tikino, kad kaip tik dėl šios priežasties pasaulyje prasidėjo atkakli kova dėl aukso vertę įgaunančios žemės ūkio paskirties žemės. ELO skaičiavimais, jau po kelių dešimtmečių planetoje gyvens apie 10 mlrd. gyventojų, kuriuos teks išmaitinti tik iš 22 proc. žemės paviršiaus, tinkamo žemės ūkiui. Taigi mums gal net sunku įsivaizduoti, kaip sparčiai

Ar reikėtų Lietuvoje dar trejiems metams apriboti teisę užsieniečiams pirkti žemę? Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt. Taip Ne Nežinau

71 proc. 25 proc. 4 proc.

Angelė: Sugrįšime į sodus ir daržus, dažniau apsilankysime pas giminaičius kaimuose. Nesirūpinantis: Vien nuo grasinimų man dingsta apetitas. Genadijus: Nėra to blogo, kas neišeitų į gera – mažiau valgysime mėsos ir baltos duonos, būsim sveikesni. Dainius: Man tas pats, nes kai sumokėjau už buto šildymą, pinigų maistui nebeliko.

augs žemės ūkio ir maisto produktų paklausa. Pasak ELO vadovo, dėl žemės jau prasidėjo arši kova. Štai Kinija pradeda nuomoti didelius žemės plotus Argentinoje, Čilėje bei daug investuoja Afrikoje, Pietų Korėja net 99-eriems metams išsinuomojo didelę Madagaskaro dalį, Libija nuomoja žemę Ukrainoje. Šiuos teiginius patvirtina ir Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). Ji šių metų pradžioje pranešė, kad maisto produktų kainų indeksas pakilo iki 215 punkto, ir tai yra aukščiausias pakilimas nuo 1990ųjų (2008-aisiais, kai rinkose pradėjo trūkti maisto produktų, šis indeksas siekė 213,5 punkto, o 2000-aisiais tesiekė 90 punktų). Šie duomenys rodo, kad pasaulinėje maisto produktų rinkoje yra pavojingai nestabilu.

Galimybes varžo biurokratai Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) direktoriaus

Orai

Šiandien

Edvardo Makelio nenustebino FAO ir kitų organizacijų prognozės: „Akivaizdu, kad taip turėjo atsitikti ne tik dėl augančio planetos gyventojų skaičiaus, bet ir dėl gerėjančio besivystančių valstybių pragyvenimo lygio. Pavyzdžiui, jeigu Kinijos vyriausybė nutartų, kad atėjo laikas kiekvienam šalies gyventojui per dieną suvalgyti po vieną kiaušinį, tai tokį užsakymą galėtų įvykdyti keturios Prancūzijos. Tokie gali būti milžiniški šios valstybės poreikiai“. Pasak LŽŪKT vadovo, augant maisto poreikiui Lietuvos žemdirbiai ir maisto produktų gamintojai galėtų nemažai uždirbti. Galėtų, tačiau vargu ar taip atsitiks. „Mes gyvename žemdirbystei palankioje vidutinio klimato zonoje, turime pakankamai vandens, o jo vertė kasmet vis didės. Taigi turime geras galimybes auginti daugiau gyvulių, sukurti daugiau darbo vietų, daugiau eksportuoti ir uždirbti sau bei valstybei. Tačiau kaip reta kita valstybė turime tiek daug biurokratinių pančių,

Rytoj

Poryt

Delčia. Dieną: 0 -5° Dieną: 0 -5° Dieną: -2 -7° Saulė teka 8.14, leidžiasi Naktį: -2 -7° Naktį: -2 -7° Naktį: -9 -14° 16.50. Ateinančią savaitę numatomi permainingi orai. Po žiemiškai šalto penktadienio šiandien gerokai atšils. Daug kur numatomi trumpi krituliai, daugiausia sniegas. Pūs gana stiprus gūsingas pietvakarių vėjas, daug kur jo gūsiai sieks 15–20 m/s. Vietomis kils pūga. Temperatūra svyruos tarp 0 ir 5 laipsnių šalčio, pajūryje pakils iki 2 laipsnių šilumos. Vietomis bus plikledis. Sekmadienį slėgis kils, orai pamažu gerės. Naktį atšals tik iki 2–7 laipsnių, dieną daugelyje rajonų išsilaikys nedidelis šaltukas, o prie jūros temperatūra bus artima nuliui. Pirmadienio naktį bus be žymesnių kritulių, dieną per Lietuvą praslinks atmosferos frontas, daug kur trumpai pasnigs. Vėjas vakarų krypčių, naktį 5–10 m/s, dieną vėl sustiprės iki 7–12 m/s, kai kur gūsiai sieks 15–17 m/s. Temperatūra naktį nukris iki 9–14, pajūryje iki 2–4 laipsnių šalčio, dieną bus 2–7 laipsniai šalčio, prie jūros – apie 0 laipsnių. Antradienį daug kur trumpai pasnigs. Vėjas vakarų, 6–11 m/s. Orai vėl šils. Temperatūra naktį beveik nesiskirs nuo praėjusios dienos, o dieną svyruos nuo 3 laipsnių šalčio Rytų Lietuvoje iki 1–2 šilumos pajūryje bei vakarų Žemaitijoje. Trečiadienį temperatūra mažai skirsis nuo praėjusios paros. Natalija Nikolajenko

Kas tie biurokratai? Tai vis ta pati aplinkos ministro Gedimino Kazlausko armija, kurios kol kas nepavyksta sutramdyti net šalies Prezidentei. Štai neseniai Seime buvo sudaryta darbo grupė gyvulininkystės ir paukštininkystės problemoms nagrinėti. Galvijų ir paukščių augintojai iš pradžių labai apsidžiaugė, tikėjosi, kad maisto produktų krizės išvakarėse bus pradėti svarstyti valstybei svarbūs klausimai. Tačiau žemdirbių viltys žlugo, kai buvo paskelbta darbo grupės sudėtis. Paaiškėjo, kad apie žemės ūkiui ir maisto pramonei svarbius reikalus svarstys žmonės, kurių žinios apie šiuos reikalus yra apgailėtinos. Seimo Kaimo reikalų komitetas į šią darbo grupę nusiuntė skrydžių valdymo inžinieriaus specialybę turintį Praną Žeimį. „Pasaulyje brangsta maisto produktai? Kokią tai turės įtaką Lietuvai, kaip mes turėtume pasiruošti? Nors, cha cha cha, esu Kaimo reikalų komiteto narys, tačiau apie šiuos reikalus man sudėtinga kalbėti, gal jūs pakalbinkite kitus mano kolegas“, – atvirai prisipažino P.Žeimys. Tačiau jis neatsisakė dalyvauti minėtoje darbo grupėje ir pasirašyti maisto pramonę žlugdančius sprendimus. „Sprendimams pritariau, nes manau, kad gamtos apsaugos klausimai yra prioritetiniai. Mano nuomone, Lietuvoje kiaulių ir galvijų fermų plėtros neturėtų būti. Kiek yra kiaulininkystės kompleksų, tiek Lietuvai užtenka“, – drąsiai sako buvęs Palangos oro uosto skrydžių valdymo inžinierius P.Žeimys. VL pakalbintas UAB „Dainiai“ direktorius Kasparas Jurevičius išgirdęs tokius Seimo nario žodžius susiima už galvos ir stebisi, kad valstybė dar nebankrutavo. „Tokia darbo grupė ir negalėjo priimti kitokių sprendimų. Mes net nustebome, kad svarstant kiaulininkystės problemas į darbo grupę nebuvo įtrauktas Seimo narys Emanuelis Zingeris“, – sako K.Jurevičius.

Savanoriškai renkamės skurdą Pasak LŽŪKT vadovo E.Makelio, mūsų aplinkosaugininkai Olandijoje ar Danijoje būtų kaip mat sutramdyti. Po sprendimų, kurie priimami Lietuvoje, kitose šalyse iš karto būtų šaukiami mitingai, kiltų net masiniai neramumai. Lietuviai kantrūs. Ar ilgam užteks kantrybės?

„Štai Danijoje pradėjo veikti vadinamasis Žaliasis susitarimas. Susitarta, kad gamintojai neterš gamtos, tačiau bus leidžiama didinti gamybą, statyti naujas fermas, atsisakyti Lietuvoje galiojančių gyvulių tankumo rodiklių, sumažintos saugomos teritorijos. Danai pasirinko plėtros galimybes, o mes gamybos atsisakome ir renkamės skurdą“, – sako E.Makelis. Komentuodamas FAO pareiškimą Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozy iškėlė savo šalies vyriausybei prioritetinį uždavinį sumažinti maisto produktų kainas. Prancūzijos žemės ūkio ministras Bruno Le Maire tuoj pat pareiškė, kad artėjanti maisto produktų krizė šį kartą, tikėtina, užsitęs, todėl gali prireikti riboti eksportą ir didinti valstybės atsargas. Lietuvos Vyriausybė tokiomis smulkmenomis neužsiima. „Vyriausybė kuria viziją, kokia Lietuva bus 2030-aisiais, kaip žirnius beria ambicingus ir milijardus litų kainuojančius projektus. O gal vertėtų pasvarstyti apie Lietuvą 2013-aisiais? Pasvarstykime, kokia ji bus, jeigu pabrangs maisto produktai, jeigu ir toliau tiek daug žmonių emigruos bei išliks demografinės problemos“, – pataria R.Rudzkis.

Kainos išaugs apie 20 procentų Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas

Situacija pasaulinėje rinkoje labai sudėtinga. Lietuva jai įtakos negali daryti, mes galime tik prisitaikyti. Akivaizdu, kad maisto produktų kainos didės ir jų augimą lems padėtis pasaulinėse biržose. Jau dabar pradeda augti daržovių, grūdų kainos kaimyninėje Rusijoje. Manau, kad maisto produktų kainos jau šįmet išaugs apie 20 proc. Neatmeskime ir spekuliacinių motyvų. Štai Lietuvoje pernai buvo prikulta 3,3 mln. t grūdų, turėjo nemažai likti ir vidaus rinkoje, tačiau dabar jų trūksta. Kur jie dingo? Gal supirko spekuliantai ir taip augina kainas rinkose?

Importuojame, nors galėtume eksportuoti Mečislovas Zasčiurinskas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys

Deja, šiuo metu Lietuvoje daugiau populistinių kalbų, o ne konkrečių veiksmų. Reikia lengvinti sąlygas verslui, reikia atsisakyti ES paramos, kai remiami atsisakantieji žemės ūkio gamybos. Senosios ES šalys stengiasi didinti gamybą, o naująsias šalis suvaržyti. Mes patys galėtume užsiauginti tiek maisto produktų, kiek reikia ir dar eksportui, bet jau dabar kai kuriuos produktus turime įsivežti iš Lenkijos, Vokietijos ir kitų šalių. Tačiau mes pernelyg stengiamės pirmieji diegti griežčiausius gamtos apsaugos reikalavimus, ko nedaro kitos ES šalys, nors jos daug geriau gyvena nei Lietuva. Vyriausybė turi suprasti, kad maisto produktų brangimą ir trūkumą pirmiausia ir skaudžiausiai pajus skurdžiausiai gyvenantys žmonės.


2011 m. sausio 29 d. • Nr. 8 (9027) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

3

Lietuviai Tėvynėje nemato perspektyvų e Atkelta iš 1 p.

Emigracija – išeitis bedarbiams

Ilgisi, bet negrįžta 39 metų Inga Didžiojoje Britanijoje gyvena jau 10 metų. „Iš pradžių teko dirbti juodus darbus, paskui įsidarbinau sporto klubo registratūroje, dabar dirbu vadybininke greitų siuntų įmonėje“, – pasakojo moteris. Ji prisipažino, kad nors jau seniai prisitaikė prie angliško gyvenimo būdo, laisvai kalba angliškai, turi draugą anglą, tačiau tėvynės ilgesys su metais tik stiprėja. „Lietuvoje yra mano geriausia draugė, giminės, kaskart vis sunkiau po atostogų palikti savo šalį, bet čia nematau jokių galimybių išgyventi“, – guodėsi Inga. 38 metų Andrius pasakojo, kad prieš pusantrų metų, kai pasaulį drebino krizė, jis buvo grįžęs į Lietuvą. „Gavau čia darbą vienoje duonos kepykloje, buvau pamainos meistras, – pasakojo vyras. – Tai aukštesnės pareigos nei turėjau Anglijoje, kur buvau nekvalifikuotas darbininkas automobilių gamykloje. Tačiau darbdavių kultūra ten visiškai kitokia nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, ten darbų vadovai, net ir žinodami lietuvių bei lenkų nusiteikimą dirbti viršvalandžius ir gauti daugiau pinigų, prie mūsų visada prieidavo ir paklausdavo, ar

Romas Lazutka, sociologas

Pernai apie savo išvykimą dirbti kitoje šalyje pranešė 83,5 tūkst. žmonių, tačiau manoma, kad išvykusiųjų yra geMartyno Vidzbelio nuotrauka rokai daugiau. Dauguma jų nemato perspektyvų savo šalyje ir ketina likti užsienyje.

tą. Darbą Anglijoje siūlančios įmonės „Darbintera“ direktorė Relonda Jonaitienė teigė, kad daugiausia darbo įmonė turėjo nuo 2009 m. iki praeitų metų liepos. „Dabar jau ateina ligoti, pagyvenę ir kitokie žmonės, kurie tikrai negalėtų dirbti nelengvus darbus ir netenkintų mūsų partnerių, užsienio darbdavių, – sakė

kitų darbų, kiti planuoja ten išvykti“, – sakė įmonės komercijos direktorius Sergejus Naumčikas. Jo duomenimis, Nyderlandų darbo rinka mažai nukentėjo per krizę, o dabar vėl plečiasi. „Ypač daug darbo jėgos nuo pavasario prireikia žemės ūkyje, taip pat daug darbų sandėliuose, – kalbėjo S.Naumčikas. – Be to, didė-

Emigracijos srautas vis dar nemažėja. Dar daugiau neteksime aukštos kvalifikacijos specialistų, kai gegužę atsivers Vokietijos ir Austrijos darbo rinkos. Ten laukiami informacinių technologijų, medicinos, slaugos profesijų žmonės. sutinkame padirbėti pusvalandžiu ilgiau. Nejaučiau jokio paniekinamo požiūrio, nors buvau tik juodadarbis emigrantas. O Lietuvoje ketvirtadalį atlygio tekdavo aukoti įvairiems trūkumams padengti, nors tai įvykdavo ne dėl mano kaltės. Viršvalandžiai buvo savaime suprantama duoklė darbdaviams.“ Dabar Andrius vėl darbuojasi Anglijoje ir neplanuoja grįžti bent kelerius metus.

Srautas nemažėja Įdarbinimo užsienyje agentūros nevienodai vertina emigracijos mas-

ji. – Iš 10 kandidatų vos randame 2 tinkamus.“ R.Jonaitienė spėja, kad į Didžiąją Britaniją jau išvyko pagrindinis norėjusiųjų emigruoti srautas. Taip pat tikėtina, kad dabar lietuviai ten vyksta savarankiškai, be tarpininkų, nes bene kiekviena šeima turi emigravusių draugų, giminaičių Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje. O Nyderlanduose siūlanti darbus įmonė „QBIS“ klientų nestokoja, jų netgi nuolat gausėja. „Savo duomenų bazėje jau turime 20 tūkst. užsiregistravusių žmonių. Vieni jų po sezoninių darbų grįžta ir paskui vėl važiuoja, nemažai jų lieka ieškoti

ja kvalifikuotų darbininkų paklausa: stogdengių, mechanikų, staklių operatorių, atsigauna metalo apdirbimo pramonė, kuriai reikia įvairių specialistų.“ S.Naumčikas mato dar daugiau galimybių įsidarbinti Nyderlanduose nuo gegužės, kai atsivers Vokietijos ir Austrijos darbo rinkos. „Tikėtina, kad iš Nyderlandų ten persikels dirbti nemažai lenkų, taip pat jau dabar į Rytų Vokietiją grįžo nemažai Nyderlanduose uždarbiavusių vokiečių, tad mums veiklos neturėtų pritrūkti“, – įsitikinęs S.Naumčikas.

Kvietimas teikti paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“ gauti Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) kviečia teikti paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (toliau – KPP) priemonę „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“ gauti. Paraiškos pagal KPP priemonę „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“ priimamos nuo 2011 m. sausio 31 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. arba iki bus gauta tiek paraiškų, kuriose prašoma paramos suma bus lygi nustatytai pagal priemonę skirtai metinei paramos sumai. KPP priemonės „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“ paraiškos forma patvirtinta Lietuvos Res-

publikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 3D-92 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 3D-221 redakcija) (Žin., 2008, Nr. 25-925; 2009, Nr. 38-1471, Nr. 105-4398). Paraiškos pagal KPP priemonę „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“ forma skelbiama Žemės ūkio ministerijos ir Agentūros interneto svetainėse (www.zum.lt, www.nma.lt). Paraiškos teikiamos Agentūrai pagal pareiškėjo gyvenamąją arba že-

mės ūkio ar miško valdos registravimo vietą pasirinktinai, žemiau nurodytais adresais. Agentūros darbo laikas: pirmadienį–ketvirtadienį 8–17 val., penktadieTeritorinis skyrius Alytaus skyrius Kauno skyrius Klaipėdos skyrius Marijampolės skyrius Panevėžio skyrius Šiaulių skyrius Tauragės skyrius Telšių skyrius Utenos skyrius Vilniaus skyrius

Darbdaviai sunerimę Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas mano, kad didžiausia bėda – valdžios neveiklumas perkvalifikuojant bedarbius. „Išleidžiama daugybė lėšų bedarbių integracijai, tačiau niekas nekontroliuoja, ar jos naudojamos efektyviai, – mano jis. – Darbdaviai teikia įvairius pasiūlymus, tačiau jų nepaisoma. Juk tie 300 tūkst. bedarbių nėra neišsilavinę ir nieko nesugebantys. O specialistų jau ima trūkti.“ Pasak D.Arlausko, jei ir toliau valdžia nesirūpins darbo rinkos procesais, teks galvoti apie imigraciją iš kitų šalių. „Tai būtų išeitis, bet ji atneštų įvairių problemų, su kuriomis susiduria dabartinės Vakarų šalys, – kalbėjo jis. – Taip pat pastebime, kad žmonėms trūksta ir vidinės motyvacijos dirbti – tie, kas neemigravo, įprato gauti bedarbio pašalpą ir užsidirbti nelegaliai.“ D.Arlauskas mano, kad šiuo metu darbdaviai nepajėgūs mokėti tokių atlyginimų kaip Vakaruose. „Kol perkamoji galia nedidelė, negali didėti ir darbo užmokestis, juk kirpėja negali pakelti kainų tiek, kad gautų užsienio kirpėjos užmokestį“, – aiškino jis. nį 8–15.45 val., pietų pertrauka 12– 12.45 val. Paraiška ir (arba) papildomi dokumentai turi būti pateikti asmeniškai pareiškėjo arba per įgaliotą asmenį. Kitais būdais (faksu, elektroniniu paštu ir k. t.) arba kitais adresais pateiktos paraiškos nepriimamos. Pareiškėjas, prieš teikdamas paraišką, asmeniškai arba per įgaliotą asmenį telefonu ar el. paštu turi užsiregistruoti dėl priėmimo Agentūroje.

Adresas Tvirtovės g. 1/Naujoji g. 2, 62116 Alytus K. Donelaičio g. 33, 44240 Kaunas Taikos pr. 28, 91220 Klaipėda Gamyklų g. 1, 68300 Marijampolė Anykščių g. 4, 35171 Panevėžys Dvaro g. 78, 76298 Šiauliai Prezidento g. 7, 72258 Tauragė Pramonės g. 5, 87333 Telšiai J. Basanavičiaus g. 126, 28214 Utena Dariaus ir Girėno g. 40, 02189 Vilnius

Kol kas mūsų darbo rinkoje nėra specialistų pertekliaus. Tai rodo darbo jėgos kaina. Jei pasaulyje trūksta maisto ar naftos, jų kainos didėja, o Lietuvoje atlyginimai dar neauga. Natūralu, kad žmonės vyksta ten, kur darbuotojų reikia, ir jiems mokamas juos tenkinantis atlygis. Problemų bus ateityje, nes išvykusieji tikrai neskubės grįžti. Jie ten įleidžia šaknis, leidžia vaikus į mokyklas, tad Lietuvai teks įsileisti imigrantus. Tikėtina, kad tai ryškiai pakeis šalies demografinę sudėtį.

Reikia galvoti apie imigracijos politiką Audra Sipavičienė, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė

Emigracijos srautas vis dar nemažėja. Dar daugiau neteksime aukštos kvalifikacijos specialistų, kai gegužę atsivers Vokietijos ir Austrijos darbo rinkos. Ten laukiami informacinių technologijų, medicinos, slaugos profesijų žmonės. Todėl jau dabar reikia galvoti, kokia bus mūsų imigracinė politika – kurių šalių piliečiams leisime atvykti dirbti, kokios srities specialistams bus teikiama pirmenybė ir pan. Bet kol kas mes tik diskutuojame ir nieko nedarome.

Pareiškėjas raštu ir žodžiu gali pateikti Agentūrai klausimus dėl dalyvavimo programoje tvarkos ir sąlygų, taip pat su paraiškos pildymu ir kitus su paramos teikimu susijusius klausimus: – telefonu (8 5) 252 6999; – faksu (8 5) 252 6945; – elektroniniu paštu info@nma.lt; – paštu, adresu: Blindžių g. 17, 08111 Vilnius. Telefonas (8 315) 56 797 (8 37) 30 85 50 (8 46) 43 14 00 (8 343) 97 950 (8 45) 50 22 70 (8 41) 59 61 29 (8 446) 20 120 (8 444) 77 050 (8 389) 64 080 (8 5) 264 9487 (Užs. 56)


4

2011 m. sausio 29 d. • Nr. 8 (9027) Valstiečių laikraštis

Komentarai

Viešpats – mano šviesa

Mums gerai pažįstama nakties tamsa, kai nešviečia net mėnulis. Tačiau tamsa gali būti dar gūdesnė, kai viešpatauja blogis ir žmonės daro klaidingus sprendimus, rinkdamiesi ne gėrį, o blogį. Tamsiausia naktis buvo prieš Kristaus atėjimą, kai žmonės garbino stabus. Šią tamsią žmonijos naktį pasirodė pasaulio šviesa Kristus ir pradėjo skelbti: „Atsiverskite, nes dangaus karalystė čia pat!“ Atsiverskite, t. y. palikite tamsą – stabus, blogį, nuodėmę, ir atsigręžkite į Dievą kaip visokio gėrio šaltinį. Jėzus ne tik pats skelbė apie prisiartinusią dangaus karalystę, bet ir pakvietė į talką būsimus apaštalus – šviesos nešėjus. Mes dažnai matome nelemtą reiškinį, kai žmonės, ieškodami laimės, eina į tamsą, pasiduoda gundymui, tarsi tikrai laimei reikia tik daug pinigų ir juslinių malonumų. Siekdamas šios tariamos laimės, žmogus nori

būti visiškai laisvas, todėl mažiausiai mąsto apie savo pareigas, bet nuolat kalba apie savo teises. Maža to, žmogus atmeta absoliučią tiesą bei gėrį ir juo pradeda laikyti tik tai, kas pasitarnauja jo naudai, kas teikia jam malonumų. Kad išpildytų savo norus, toks žmogus siekia pašalinti iš kelio visas kliūtis – Dievą, krikščionybę, Bažnyčią ir net šeimą pradeda laikyti kliūtimi savo įsivaizduojamai laimei siekti, o su kliūtimis visuomet kovojama.

Dievas. Jėzus Kristus paskelbė: „Atsiverskite, nes dangaus karalystė čia pat.“ Taip prieš mūsų akis atsiskleidžia begalinis Dievo gailestingumas, kuris nepalieka žmogaus tamsoje, bet kviečia prisikelti ir keisti gyvenimo kryptį. Nuo ko reikia pradėti? Atsivertimas turi prasidėti mūsų mąstyme. Turime aiškiai suvokti, kas yra tikrosios vertybės, o kas – tik jų imitacija. Vertybių vertybė yra Dievas, visatos ir žmogaus Kūrėjas, kurį Jėzus

Dėl tariamos laisvės neretai atmetamos krikščioniškos vertybės, tarp jų – ir tradicinė šeima. Dėl tariamos laisvės atmetamos krikščioniškos vertybės, tarp jų – ir tradicinė šeima. Įteisinamas seksualinis palaidumas: prostitucija, pornografija, net lytinis iškrypimas. Materialinės naudos ir pinigų alkis dažnai žmogų nuveda taip toli, jog nesibodima turtėti, darant pačius nešvariausius ir visuomenei pražūtingiausius darbus. Pinigai pelnomi ne tik prekiaujant ginklais, narkotikais ir alkoholiu, bet ir moterimis, net vaikais. Iš šios tamsos pats žmogus vien savo pastangomis nepajėgus išsivaduoti. Tačiau į pagalbą ateina pats

Kristus liepė Tėvu vadinti. Neginčijama vertybė yra mums paliktas Dievo žodis, kurį randame Šventojo Rašto knygose. Dievo žodis padeda mums susigaudyti tarp tikrų ir tariamų vertybių ir pasirinkti pirmąsias. Mums, krikščionims katalikams, didelė vertybė yra Bažnyčia. Ne pastatas, bet tikinčiųjų bendruomenė, kuriai vadovauja apaštalo Petro įpėdinis ir kuri mums padeda dvasiškai augti. Bažnyčioje randame mūsų dvasią gaivinančias ir palaikančias priemones: Krikštą, Sutaikinimo su Dievu sakramentą, Eucharistiją ir kitus Dievo malonės

slėpinius. Viena iš didžiausių vertybių kiekvieno žmogaus gyvenime yra šeima. Normali, tradicinė šeima, kurią savo santuokos pagrindu sudaro vyras ir moteris. Tikrąsias vertybes reikia branginti ir ginti. Ne su kažkuo kariaujant, bet jas branginant ir viešai išpažįstant. Karingasis sekuliarizmas mus, tikinčiuosius, nori išstumti iš viešojo gyvenimo visai panašiai, kaip tai buvo daroma sovietiniais metais. Akivaizdžiai matome, kaip krikščionybę norima išstumti iš viešosios erdvės. Neseniai išleista Europos Komisijos knyga „Europos dienoraštis“, skirta mokykloms kaip ugdomoji priemonė. Joje surasime musulmonų, žydų ir induistų šventes, tačiau praleistos Kalėdos ir Velykos. Tiesiog „užmiršta“ jas paminėti, tarsi Kalėdos ir Velykos Europos visuomenei būtų visiškai nereikšmingos. Lietuvoje tik pradedame pajusti šiuos sunkiai suprantamus reiškinius, o kai kuriose Europos šalyse jau siūloma nerašyti dokumentuose žodžių tėvas ir motina juos pakeičiant žodžiais gimdytojas A ir gimdytojas B. Tai daroma siekiant suardyti tradicinės šeimos pamatus. Visus šiuos reiškinius turime matyti, tinkamai įvertinti ir drąsiai laikytis tradicinių vertybių, nes tik jos padeda sklisti Kristaus šviesai.

Savaitės komentaras

Kai juoda atrodo balta

Donatas Stravinskas Su ne vienos įmonės bankrotu susijęs ūkio ministras Dainius Kreivys – geriausias pavyzdys Lietuvos verslininkams, kaip reikia daryti verslą ir kopti į politikos aukštumas. Nežinia, kodėl jis iki šiol dar neparašė vadovėlio, kaip galima išvengti mokesčių nemokėjimo ir kaip kurpti netikrus bankrotus. Ministras, regis, tai puikiai išmano. Tačiau knygą rašyti vis dar kuklinasi, nors ji Lietuvoje turbūt būtų viena skaitomiausių. O jei D.Kreivys dar skaitytų pranešimus įvairiose konferencijose arba verslo specialybes pasirinkusiems studentams apie užkulisinio verslo paslaptis, būtų jų nešiojamas ant rankų kaip „gelbėtojas, naujasis mesijas“.

Nors ir ne iš Nazareto, o iš Jonavos (ten jis gimęs), bet vis tiek... Nors ir baigęs Vilniaus pedagoginiame universitete istorijos studijas, tačiau, atrodo, puikiai įvaldęs šešėlinio verslo subtilybes. Atrastas naujas talentas. Praėjusią savaitę žiniasklaida išsamiai aprašė, kaip ministras, parduodamas savo motinai už juokingą kainą su juo susijusių didžiulių įmonių akcijas, galbūt nuslėpė mokesčius nuo valstybės. Faktai lyg ir turėtų būti akivaizdūs, tačiau įvairios specialios tarnybos tyli. Kodėl? Arba – už ką? Užtat netylėjo pasitikėjimą jau seniai praradęs, bet apie save labai gerai manantis premjeras Andrius Kubilius. Jis net nelaukdamas jokių išvadų dėl D.Kreivio veiksmų pareiškė: ministras nekaltas, aš juo pasitikiu. Ranka ranką plauna? Tikra meilė tik tarp vyrų? Normalioje demokratinėje šalyje normalus demokratinis premjeras būtų pasakęs: „Žiniasklaidos faktai kelia rūpestį. Jei nors menkiausias šešėlis pasitvirtins, ministras bus atleistas ir teisiamas.“ Bet A. Kubiliaus logika yra kitokia. Pažiūrėkite, kokie asmenys jo aplinkoje, ir stebėtis nebereikės.

Lietuvos kultūros ir meno bendruomenė patyrė skaudžią netektį – anapilin iškeliavo iškilus menotyrininkas, fotografijos, kino ir televizijos kritikas, žurnalistikos pedagogas Skirmantas VALIULIS. Daugybei skaitytojų, žiūrovų, parodų lankytojų šviesaus atminimo Skirmantas Valiulis buvo tapęs neatskiriama meno pasaulio dalimi. Retas darbštumas ir tikras talentas daugybę metų virsdavo straipsniais ir apžvalgomis, žodžiais fotografijos parodų atidaryme, kino filmų ir televizijos laidų recenzijomis – gyvomis, nuoširdžiai emocingomis, kartais – provokuojančiomis, tačiau visada geranoriškomis. Ši kūryba, kaip ir pedagoginė veikla, formavo ir ugdė Lietuvos žurnalistų ir žiūrovų auditoriją, mokė ją atskirti ir įžvelgti, kas iš tikrųjų meniška, vertinga ir prasminga.

D.Kreivys, gavęs A. Kubiliaus palaiminimą, išvyko ilsėtis. Laisvas, atsipūtęs. Taip visai visuomenei ir nepasiaiškinęs dėl savo turtų kilmės, galimų savo finansinių machinacijų, mokesčių nemokėjimo ir panašiai. Tik pagrasinęs žurnalistams, kad jie turės atsakyti už neva klaidingai paskleistas žinias apie jį, jo turto vertę ir galbūt jo nuslėptus mokesčius.

tikiu aš.“ O tai pačiai tautai per kitą mikrofoną aiškina: „Oi, mus valdo oligarchai, oi, kaip blogai, ajajai.“ Darosi vis keisčiau dėl tokios Prezidentės pozicijos. Vienomis lūpomis liepia tautai kentėti, kitomis – meilinasi dabartinei Vyriausybei. Lapės pozicija. Patylėsiu, palauksiu. O paskui, jei reikės – sudraskysiu ir garsiai visai tautai pasakysiu. Tad kam dabar kištis, kam liepti ministrui pasiaiškinti? Na, negali ministras pasiaiškinti, tai negali. Netrukdykite jam, tegu dirba sau toliau. Nežinia, kieno labui.

Sunku įsivaizduoti, kad, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, taip būtų pasielgęs ministras. Iškart būtų išmestas į politikos sąvartyną. Pas mus kitaip. Sunku įsivaizduoti, kad, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, taip būtų pasielgęs ministras. Iškart būtų išmestas į politikos sąvartyną. Pas mus kitaip. Premjeras paglostė, vadinasi, esu nekaltas ir neprivalau nieko aiškintis tautai. Prezidentė Dalia Grybauskaitė kažkodėl tyli. Kaip visada. Ji tik ploja D.Kreiviui ir A.Kubiliui per petį sakydama: „Na, vyrai, dirbkite geriau, nesvarbu, kad tauta nepasitiki. Pasi-

Lietuvoje visada buvo taip, kad savi marškiniai (savas verslas) arčiau kūno. Jei ūkio ministru gali būti bankrotų ir keistų machinacijų istorijose minimas D.Kreivys, tai gal tada teisingumo ar vidaus reikalų ministru galėtų tapti koks nors pripažintas recidystas? O, tarkime, susisiekimo ministerijos vadovu – 20 kartų baustas „kelių erelis“? Juk jie geriausiai išmano tokias problemas...

Šiandien verta dar kartą prisiminti faktą, kad būtent Skirmantas Valiulis ėjo Lietuvos radijo ir televizijos generalinio direktoriaus pareigas ir kartu su kolegomis patyrė televizijos užgrobimą 1991-ųjų sausio 13-ąją. Be abejonių – už tai, kad Lietuvos televizija buvo tapusi tikrąja tautos ir valstybės televizija, tikruoju laisvės ir nepriklausomybės ruporu. Netekome itin šviesios ir kūrybingos asmenybės, tačiau mums lieka Skirmanto Valiulio knygos ir straipsniai, lieka tikrosios vertybės, skleistos ir skiepytos studentams, žiūrovams, visai Lietuvos bendruomenei. Nuoširdžiai užjaučiu Velionio šeimą ir artimuosius, bičiulius ir kolegas, visus žmones, kuriuos ši netektis prislėgė ir nuliūdino. Amžina pagarba telydi Skirmanto Valiulio vardą ir atminimą. Irena Degutienė, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis

Administratorė

(8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Meilė Taraškevičienė

Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, SODIETĖ, BIČIŲ AVILYS Irma Dubovičienė

(8 5) 210 0112

ŽINIOS, POLITIKA, PASAULIS Lina Pečeliūnienė (8 5) 210 0042 TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys

(8 5) 210 0090

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė

(8 5) 210 0044

ŠEŠTADIENIS Nijolė Baronienė

(8 5) 210 0035

SVEIKATA, PRIEBLANDOS Virginija Mačėnaitė (8 5) 210 0042 Dizaineriai

(8 5) 210 0113

Fotokorespondentas

(8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI: KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524 Gediminas Stanišauskas (8 37) 20 88 42 Saulius Tvirbutas (8 37) 20 88 42 PANEVĖŽYS Vida Tavorienė

8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė

(8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJA Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281. El. paštas redakcija@krastospauda.lt SKELBIMAI PRIIMAMI: Vilniuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukštas), LT-08105, nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 2421281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090. Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spausdina UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Ofsetinė spauda. 8 sp. lankai. Tiražas 30 089 egz. Indeksas 0127; ISSN 1021–4526; Užs. Nr. 119. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinis direktorius Žanas Panovas Administratorė

(8 5) 210 0110

Reklama pardavimai@krastospauda.lt Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060 Buhalterija (8 5) 210 0045 Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110 Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070


2011 m. sausio 29 d. • Nr. 8 (9027) Valstiečių laikraštis

5


6

2011 m. sausio 29 d. • Nr. 8 (9027) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Klimpstantį ministrą palaiko Prezidentė Atkakliai mušęsis į krūtinę, kad tikrai neskyrė ES paramos buvusiam savo verslui, ūkio ministras D.Kreivys vis labiau praranda pasitikėjimą, tačiau aukščiausi šalies pareigūnai atleisti jo neskuba. Gediminas Stanišauskas VL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Ūkio ministrui D.Kreiviui jau trečią savaitę nepavyksta išsklaidyti abejonių dėl jo šeimos verslo sąsajų su dabartinėmis jo pareigomis. Pritrūkęs argumentų, ministras Lietuvos spaudos atskleistas jo šeimos ir giminaičių verslo subtilybes suskubo pavadinti „šmeižto kampanija“ ir „juodosiomis technologijomis“ bei pagrasino kreiptis į teismą.

Neleidžia nuskęsti D.Kreivys gali džiaugtis – jį, nepaisant akis badančių neatitikimų pasiaiškinimuose, remia pirmieji šalies asmenys. Prezidentė D.Grybauskaitė, kaip jai įprasta, pareikalavo nedelsiant ištirti padėtį ir, „jei paaiškėtų“, kad ministras supainiojo interesus, pareikalauti ne tik jo, bet ir premjero atsakomybės. Primename, kad Prezidentė buvo kur kas principingesnė ir dėl daugelio personalijų apsispręsdavo greičiau. Premjeras Andrius Kubilius tvirtina, kad tiki ūkio ministru. „Aš tikiu ministru, ministras – atėjęs iš verslo, su vertinga patirtimi, jis turi aiškiai atsakyti į visus iškilusius klausimus, žmonės turi turėti aiškius atsakymus. Likus mėnesiui iki rinkimų, manęs kai kurios publikacijos nelabai stebina“, – sakė premjeras.

Skyrė ES paramą Visą ketvirtadienį D.Kreivys teisinosi dėl atskleistos istorijos, kad jo motinos Florentinos Kreivienės iš dalies valdoma bendrovė „Specializuota komplektavimo valdyba“ (SKV) praėjusiais metais gavo apie 6 mln. litų Europos Sąjungos (ES) paramos, o paramos teikimo dokumentą pasirašė ministras. Bendrovė SKV su partneriais laimėjo du konkursus Vilniaus „Ąžuolyno“ mokyklos (vertė – 3,59 mln. Lt) ir Karoliniškių gimnazijos (2,89 mln. Lt) pastatams renovuoti. ES lėšos šiems projektams atkeliavo per Lietuvos verslo paramos agentūrą

Naujai mestus įtarimus D.Kreivys pavadino „šmeižto kampanija“ ir „juodosiomis technologijomis“. Martyno Vidzbelio nuotrauka

(LVPA), kuri pavaldi Ūkio ministerijai. Kai buvo sprendžiama, kas renovuos abi mokyklas, lemiamus sprendimus priėmusiai viešųjų pirkimų komisijai vadovavo D.Kreivio patarėjas Darius Indriūnas. „Būdamas ministru tikrai niekada nesinaudojau tarnybine padėtimi, kad kaip nors padėčiau įmonėms, kuriose kažkada dirbau“, – dar sausio 18 d. tikino D.Kreivys. Naujai mestus įtarimus D.Kreivys pavadino „šmeižto kampanija“ ir „juodosiomis technologijomis“. Jis pažadėjo kreiptis į teismą, kad „būtų paneigti žiniasklaidos teiginiai, neva jis suteikė paramą įmonėms, kurių akcininkė yra jo motina“.

Opozicija netiki Opozicinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime lyderis Valentinas Mazuronis sakė nesąs tiek patiklus ir teigė, kad net „labai švelniai išsireikšdamas“, kai kuriuos aiškinimus laiko panašius į melą. Taip jis apibūdina pasiteisinimus dėl 6 milijonų litų, kurie atiteko su juo susijusiai įmonei per sostinės Karoliniškių gimnazijos bei „Ąžuolyno“ mokyklos renovavimą. „Tikėti, kad ministras nežino-

jo, jog įmonė, kurios valdybos pirmininku jis buvo ir kurios didelė akcininkė dabar yra jo mama – sudėtinga. Ūkio ministro D.Kreivio patarėjas Darius Indriūnas vadovavo Vilniaus savivaldybės viešųjų pirkimų komisijai, kuri sprendė šiuos klausimus. Po kelių dienų jis tampa ministro patarėju, bet ministras apie tai nieko ir toliau nežino. Turint omenyje, kad gyvenime jie turi ir kitų bendrų pomėgių – labai keista. Dar keisčiau tai, kad prieš porą dienų ministras apskritai neigė,

Iki šiol nėra aišku nei kaip F.Kreivienė praturtėjo, nei kokiu būdu pensininkė sugeba valdyti dešimčių ir šimtų milijonų litų apyvartas turinčias bendroves. Jau įrodyta, kad ūkio ministras buvo SKV valdybos nariu. Jam taip pat priklausė daugiau kaip 23 proc. SKV akcijų paketas, kurį jis 2002 m. pardavė motinai F.Kreivienei. Būtent 2002 m. D.Kreivys tapo Tėvynės sąjungos nariu, ir nuo to laiko pastebima, kad akcijų paketus jis perleidžia motinai. Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) pateiktoje deklaracijoje už 2009 metus ūkio ministras nurodė, bet visuomenei taip ir nepaaiškino, kokiems asmenims 2008–2009 m. jis už juokingus 36,6 tūkst. Lt pardavė uždarųjų akcinių bendrovių „Baltic Furniture Holding“ (BFH), „Stamija“, „Saldo partneriai“ ir „Baldenis“ akcijų paketus. Vėliau jis pripažino, kad dalį „Stamijos“ akcijų, kuriai priklauso 65 proc. įmonės „Makveža“ (valdančios 25 apdailos ir statybinių medžiagų prekybos centrus „Moki-veži“) akcijų, pardavė savo motinai F.Kreivienei.

Akcijų pirkėjai neaiškūs Kitas akcijas D.Kreivys pardavė vėliau. Vienos įmonės, pasinaudojusios ES parama, bankrutavo palikdamos milijonines skolas, o jų vietoje atsirado naujos.

jungai, kas yra kitų bendrovių akcijų pirkėjai. Premjeras Andrius Kubilius kol kas užstoja ministrą. „Interesų konflikto nematau. Jei dar yra abejonių, jas turi išsklaidyti VTEK“, – teigė premjeras. Pagal Seimo opozicijos prašymą, VTEK pradėjo tyrimą, kuris gali užtrukti iki 3 mėnesių. Ar pradėti tyrimą dar svarsto ir Generalinė prokuratūra. Pats D.Kreivys išaiškinimo kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją.

Silpnoji Vyriausybės vieta Politologai pastebi, kad beveik savaitę Ūkio ministerijos vadovas D.Kreivys tylėjo ir nekomentavo žiniasklaidos pranešimų. Vėliau jis pradėjo rinktis, kam komentuoti situaciją, o kam ne. Neatsako ministras ir į du kartus nusiųstus „Valstiečių laikraščio“ klausimus, ar atgailaudamas dėl visų savo „darbelių“ jis lanko krikščioniško ugdymo užsiėmimus „Opus Dei“ centre, kaip dažnai tai jis daro ir pan. Politikos užkulisiuose kalbama, kad „Opus Dei“ veikloje dalyvauja ne tik D.Kreivys, bet ir jo bičiulis D.Indriūnas. Šioje istorijoje figūravo dar vienas saviškis „Opus Dei“ narys – dabartinis Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas. Šaltinių teigimu, jis bičiulius – tarp jų ir D.Kreivį – perspėjo, kad konkursas gali būti neskaidrus, tačiau nesiėmė jokių tolesnių žingsnių. „Atrodo, kad ministro išaiškinimai visuomenės netenkina ir jis gali būti silpnąja Vyriausybės vieta, – svarsto politologas Raimundas

D.Kreivys gali džiaugtis – jį, nepaisant akis badančių neatitikimų pasiaiškinimuose, remia pirmieji šalies asmenys. kad įmonė, kurią valdo jo motina, yra įsisavinusi kokias nors europines lėšas. Man tai panašu į netiesos sakymą. Paprastai tariant – melą“, – teigė opozicijos atstovas.

Klimpsta vis giliau Ūkio ministras D.Kreivys mėgina atsiriboti nuo Europos Sąjungos paramos skyrimo su jo šeima siejamoms įmonėms, tačiau jis klimpsta vis giliau.

Paskutinis spaudos paviešintas atvejis, kad po D.Kreivio parašo SKV pasinaudojo bemaž kelių milijonų litų ES parama, gali būti ne paskutinė vinis į D.Kreivio politinį karstą. Vyriausiasis Lietuvos ūkio gaivintojas iki šiol neatsakė į klausimus, už kokius nuopelnus „Makveža“, taip pat jau bankrutavusios BFH ir „Žeimių baldai“ (kuriose ministras turėjo verslo interesų) gausiai žarstė paramą Tėvynės są-

Lopata. – Akivaizdu ir tai, kad ministras turėjo nedelsdamas išsklaidyti įtarinėjimus, o tai, kad jam nepavyksta tų abejonių pašalinti jau gana ilgą laiką, rodo, jog kažkas yra negerai.“ R.Lopata neabejoja, kad vyksta politinė kova, o „šioje kovoje oponentai konservatorių stovykloje rado silpną vietą“. Seimo opozicijai priklausantys politikai D.Kreivį ragina kuo greičiau atsistatydinti.

Tiriama, kaip pralobo pusšimtis valdininkų ir pareigūnų Mokesčių inspekcija tiria, kaip penkiasdešimt valdininkų ir pareigūnų sukaupė dideles sumas grynųjų ir už ką įsigijo daug nekilnojamojo turto, pranešė LNK. Jeigu bus nustatyta, kad pralobta neteisėtai, jų turtas gali būti konfiskuotas.

balsas.lt nuotrauka

Mokesčių inspektorių akiratyje atsidūrė Vilniaus ir kitų savivaldybių darbuotojai, pasieniečiai, muitininkai, pačios mokesčių inspekcijos pareigūnai ir kiti valdininkai, tarp jų – dažnas einantis eilines pareigas, skelbia LNK „Žinios“.

Užgriuvus inspektoriams valdininkai ir pareigūnai puolė tikslinti deklaracijas ir nurodė turį kuklesnes santaupas grynaisiais. Beveik aštuoniasdešimt valdininkų ir jų sutuoktinių patikslino sukaupę net 25 milijonais litų mažiau nei buvo nurodę anksčiau. Pavyzdžiui, vienas Vilniaus savivaldybės administracijos darbuotojas su sutuoktine patikslino sukaupę milijonu mažiau. „Tyrimo metu, kai yra aiškinamasi deklaracijų duomenų pagrįstumas, tai yra deklaruotų pernelyg didelių, lyginant su pajamomis, santaupų, daugu-

ma gyventojų tą aiškina klaida. Tačiau kaip mūsų patirtis ir ankstesni tyrimai rodo, pagrindinis tikslas paprastai būna sudaryti pagrindą kaip ir turto, ateityje įsigyjamo turto pagrindimo šaltinį“, – sako Artūras Klerauskas, Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas. Penkiasdešimt valdininkų ir pareigūnų negalėjo įrodyti, kaip jie sutaupė dideles sumas pinigų. Mokesčių inspektoriai aiškinasi, kaip įsigytas turtas. Ar kas nors bus nubaustas, esą kol kas per anksti pasakyti. VL, LNK inf.


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis Jordanija: iš šiaurės į pietus

Kai dirbti ir kurti lengva tarsi kvėpuoti

Pirma stotelė Jordanijoje – Džarašas, geriausiai išsilaikęs senovės romėnų miestas už Italijos ribų. Kai kur griuvėsius net sunku pavadinti griuvėsiais, pavyzdžiui, amfi teatras išsilaikęs puikiai, o žvelgiant į hipodromą, kuriame vykdavo dviviečių vežimų-karietų lenktynės ir kovos, rodos, matai grynakraujus arabų eržilus, blizgančius šarvus, girdi kovos šūksnius ir ginklų žvangesį. Arminas Kazlauskas

Egidijaus Stanciko geriau neklausti, kaip ilsisi, kokie jo pomėgiai ir kas yra nuobodulys. Nuo 2007-ųjų Kauno dramos teatro vadovo pareigų ėmęsis aktorius tikina, kad jam nuo administracinio darbo geriausiai pavyksta pailsėti scenoje. Nijolė Baronienė, VL žurnalistė

11 p.

19 p.

Sodyba Iki žvejonės reikės nemažai paplušėti

Ko reikia, kad nuosavas vandens telkinys ne tik aplinką puoštų, bet ir apčiuopiamos naudos sodybos šeimininkui teiktų.

Nuosprendis – gydyti ar kirsti Dauguma medžių šalies želdynuose, ypač miestuose ir miesteliuose, yra vos gyvi, aplinkos nepuošia.

Nijolė Petrošiūtė, VL žurnalistė

Evaldas Vylius Navys

7 p.

7 p.

Bičių avilys Artėja metų virsmas Žiema jau persivertė į antrą pusę. Netrukus pradės busti bičių šeimos. Lizduose atsiras pirmi perai. Jurgis Račys

Gardžiausias – mažo bitynėlio medus Atsisakęs verslinės bitininkystės, bičiulis mėgaujasi širdžiai ir šeimai miela veikla. Nijolė Petrošiūtė, VL žurnalistė

23 p.

23 p.


Valstiečių laikraštis 2011 01 29  

Valstiečių laikraštis 2011 01 29

Advertisement
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you