Issuu on Google+

2011 m. sausio 22 d., šeštadienis • Nr. 6 (9025) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Italijos premjeras įklimpo į sekso skandalą

Istorinė Lietuvos tenisininko pergalė

Vatikanas pareiškė esąs susirūpinęs dėl pastarųjų sekso kaltinimų Italijos ministrui pirmininkui Silvijui Berluskoniui. Šiuo metu S.Berluskonio vardas linksniuojamas net keliuose sekso ir korupcijos skandaluose.

Lietuvis Ričardas Berankis pirmą kartą per savo karjerą iškopė į „Grand Slam“ turnyro trečią ratą. 20-metis lietuvis Melburne vykstančio atvirojo Australijos teniso čempionato antrame rate sutriuškino 21-ą pasaulio raketę.

Apie tai – 6 p.

Šiandien VL su priedu

Šeštadienis • Režisierių Saulių Vosylių šiuo metu nesunku rasti. Jis kiekvieną dieną po kelias valandas praleidžia LRT montažinėje.

Apie tai – 22 p.

Verslo imperijai vadovauja ūkio ministro motina? Dainiui Kreiviui kelią į Vyriausybę atvėrė ir mįslingos machinacijos bankrutuojančių įmonių akcijomis, ir gausi parama konservatoriams. Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2–3 p.

• Paprastai gyvenime mes patiriame ne tik teigiamus jausmus ir emocinį pakilimą, bet ir nesėkmes, nusivylimą. Noras mokytis labai glaudžiai susijęs su mūsų jausmais, kurie lydi visą gyvenimą.

Sodyba • Legendomis apipintos smegduobės biržiečiams tapo neatskiriama gyvenimo dalimi, o atvykėliams – egzotika.

Sveikata • Šalies visuomenės psichikos sveikata smarkiai šlubuoja – Lietuvoje vėl registruojama daugiausia Europoje savižudybių. Būti turtingam nėra nuodėmė, bet Seimo opozicija atkreipė dėmesį, kad Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai D.Kreivys deklaravo toli gražu ne visą turtą. Raimundo Šuikos ir Martyno Vidzbelio nuotraukos

Internete vaikų tyko pavojai Lietuvą vienas po kito drebina pranešimai apie kraupius nusikaltimus prieš vaikus ir paauglius, kurių užuomazgos slepiasi žaibiškai populiarėjančioje virtualioje erdvėje. Virginija Mačėnaitė VL žurnalistė, virga.macenaite@krastospauda.lt

Pedofilai puikiai išmano vaikų psichologiją ir žino, kaip su jais reikia bendrauti elektroninėje erdvėje. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Iki šiol dar neužversta karininko Sauliaus Vitkaus, socialiniuose tinkluose apsimetinėjusio mergaite, pedofilijos byla. Prieš savaitę 13metė alytiškė tapo bendraamžio interneto draugo žmogžudystės auka. Vienos daugiau nei savaitę

pradingusios merginos intensyviai ieško Kauno tyrėjai ir artimieji. Įtariama, kad ją taip pat galėjo pražudyti pažintys internete. Specialistai sutinka, kad dabar internete ne mažiau pavojinga nei gatvėje. O savo atžalų saugumu ir realiame, ir virtualiame gyvenime pirmiausia turi pasirūpinti juos mylintys tėvai. Nukelta į 21 p.

• Šaltuoju metų laiku keliams ir šaligatviams pasidengus storu ledo sluoksniu, traumų išvengti beveik neįmanoma.

Trečiadienį VL su priedais: Ūkininkų žinios Tėviškės šviesa


2

2011 m. sausio 22 d. • Nr. 6 (9025) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

ir VTEK dėl ūkio ministro vykdytų sandorių bei prieštaringų duomenų apie jo ir jo šeimos valdomus turtus.

Prieš bankrotą atsikratė akcijų

Iki šiol neišsklaidytos abejonės, kaip bankrutavo anksčiau D.Kreivio valdytos bendrovės. Kreditoriai, tarp kurių yra ir „Sodra“ (nuotraukoje), iki šiol neatKlaudijaus Driskiaus nuotrauka gavo bankrutavusiose įmonėse pradangintų lėšų.

Verslo imperijai vadovauja ūkio ministro motina? Gediminas Stanišauskas VL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Ūkio ministras Dainius Kreivys iki šiol neišsklaidė abejonių, kaip bankrutavo anksčiau jo valdytos bendrovės, iš kurių viena atgijo tarsi Feniksas. Kreditoriai, tarp kurių yra ir „Sodra“, iki šiol neatgavo bankrutavusiose įmonėse pradangintų lėšų.

Per krizę ministras praturtėjo Ūkio ministras D.Kreivys priverstas teisintis, kodėl pastaraisiais metais jis netikėtai praturtėjo, kai tuo metu Lietuvos ūkis vis smigo žemyn. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ neseniai paskelbė turtingiausių šalies verslininkų šimtuką, kuriame D.Kreivys su 170 mln. litų turtu įrašytas 29-oje vietoje. Anksčiau jo turtas tesiekė 5,4 mln. litų. Ministras pradėjo teisintis, esą kažkas susapnavo 170 mln. Lt sumą. „Šiomis dienomis man tenka atsakinėti į pikantišką klausimą – turiu ar neturiu 170 milijonų litų. Bet kokios kalbos apie tariamus mano turtus yra laužtos iš piršto“, – teigė D. Kreivys. Žiniasklaida jo nekaltino buvusių įmonių protegavimu joms gaunant Europos Sąjungos paramą, tačiau ministras ėmė teisintis net ir dėl to. „Nesu nieko pavogęs ar protegavęs. Mano vadovaujama Ūkio ministerija

nėra niekada suteikusi paramos įmonėms, kurių veikloje kažkada dalyvavau“, – teisinosi D.Kreivys. Atrodo, kad tik ministras ir jo aplinka tiki paistalais apie eilinio politiko dalią. Dabar aiškėja, kad portfelį ir ramybę šeimos verslui D.Kreivys veikiau nusipirko nei užsitarnavo.

Gina šeimą nuo viešumos Būti turtingam nėra nuodėmė, bet Seimo opozicija atkreipė dėmesį, kad Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) D.Kreivys deklaravo toli gražu ne visą turtą. VTEK pateiktoje 2009 metų deklaracijoje ūkio ministras nurodė, esą 2008–2009 m. jis fiziniams asmenims už bendrą 36,6 tūkst. Lt sumą pardavė uždarųjų akcinių bendrovių BFH, „Stamija“, „Saldo partneriai“ ir „Baldenis“ akcijų paketus. Nebūtų nieko įdomaus, jei ne minėtų bendrovių verslai ir jų sąsajos su ministro gimine. Tiesindamasis dėl savo turtų kilmės D.Kreivys iš pradžių atsisakė nurodyti, kam pardavė vertybinius popierius: esą tai būtų neetiška, jei to nenori akcijas įsigiję asmenys. Vėliau jis pripažino, kad 2009 m. sausį už kuklius 4 000 Lt „Stamijos“ akcijas pardavė savo motinai Florentinai Kreivienei. „Mano motina yra ir buvo verslo įmonių akcijų valdytoja dar prieš man tampant ministru, tai yra nuo 2002 metų“, – sakė D.Kreivys.

Ūkio ministrui pradėjus viešai teisintis dėl 170 mln. Lt, D.Kreivio pusėn nedelsiant stojo premjeras Andrius Kubilius, įtikėjęs, kad D.Kreivys „būdamas ministru visiškai nesinaudojo tarnybine padėtimi“. Raimundo Šuikos nuotrauka

Ką apie ūkio ministro D.Kreivio turtus mano portalo valstietis.lt skaitytojai? Faustas: Visiems į valdžią atėjusiems politikams turtus sukrauna aitvarai. Ar nežinojote? Ramunė: Dar nė vienas iš verslo pasaulio atėjęs ministras nebuvo skaidrus kaip krištolas. Bėda: Jei ministras D.Kreivys tiek energijos būtų įdėjęs į valstybės reikalus, nebūtų toks turtingas.

Ministras neinformavo, kiek „Stamijos“ akcijų pardavė, tačiau pripažino, kad jo šeima valdo 65 proc. UAB „Makveža“ bendrovės kontrolinį akcijų paketą. 2010 m. rugsėjį Konkurencijos taryba leido „Stamijai“ įsigyti 65 proc. bendrovės „Makveža“ akcijų, kuri valdo 25 apdailos ir statybinių medžiagų prekybos centrus „Moki–veži“. „Stamijoje“ pluša tik du darbuotojai.

Dvi mamos, du sūnūs Kaip ir, svarbiausia, už kokius pinigus pensinio amžiaus moteris tapo verslo magnate, yra viena didžiausių mįslių šioje D.Kreivio turtų istorijoje. F.Kreivienei ir D.Kreivio verslo partnerio Mindaugo Sinkevičiaus motinai Grasilei Sinkevičienei priklauso ne tik prekybos tinklas „Moki–veži“, bet ir akcinė bendrovė „Specializuota komplektavimo valdyba“ (SKV), kuriai šiuo metu vadovauja M.Sinkevičius. Iki šiol į šią įmonę plūdo didžiausias pinigų srautas iš „Moki–veži“. Dabar gali būti, kad srautai pakryps į „Stamiją“. „Valstiečių laikraščio“ duomenimis, F.Kreivienė 2002 m. rugsėjo 5 d. įsigijo 20,42 proc. SVK akcijų paketą, bet kiek ir kam sumokėjo už 23,4 tūkst. akcijų, duomenų nėra. Apie tai nekalba ir pats D.Kreivys, kuris prieš tapdamas ministru 1996– 2003 m. dirbo SVK direktoriumi, buvo šios bendrovės valdybos nariu. Tikėtina, kad savo turimas akcijas jis jau tada už juokingą kainą pardavė savo motinai, nes būtent nuo 2002 m. D.Kreivio kelias pakrypo į politiką. Tėvynės sąjungos nariu D.Kreivys tapo 2002 m., tai yra tais pačiais metais, kai motina F.Kreivienė perėmė dalį verslo.

(Ne)turtingasis ministras Ar iš tiesų ūkio ministras D.Kreivys nėra toks turtingas, kaip skelbia žiniasklaida? Skaičiai rodo ką kita. Vien bendrovės SVK apyvarta, kurios akcijas D.Kreivys prieš aštuonerius metus galėjo parduoti savo motinai, 2007 m. siekė 81 mln. Lt, 2008 m. – 72 mln. Lt, o 2009 m. – 29,5 mln. Lt. „Makvežos“, kurios 65 proc. akcijų leidus Konkurencijos tarybai įsigijo „Stamija“, pajamos vien 2009 m. sudarė 133 mln. Lt.

VTEK deklaracijoje D.Kreivys nurodo, kad 2008 m. gruodžio 3 d., tai yra vieną dieną iki paskyrimo Ūkio ministerijos vadovu, jis už 25 tūkst. Lt pardavė UAB „Baldenis“ akcijas. Jis neatskleidžia, ar baldų gamybos įmonės akcijas taip pat pardavė savo motinai, ar kam nors kitam. Juolab kad 2009 m. pabaigoje minėta įmonė bankrutavo, po savęs palikdama didžiules skolas. Didžiausia „Baldenio“ kreditorė – medieną tiekusios bendrovės „Tradiseta“ vadovė Audronė Žemaitienė – net viešai mėgino prisibelsti iki D.Kreivio sąžinės, tikėdamasi pagalbos sugrąžinti 262 tūkst. Lt skolą, tačiau veltui. „Skolos iki šiol nepavyko susigrąžinti“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė A.Žemaitienė. „Baldenis“ paliko beveik 5,89 mln. Lt skolų, tarp jų ir valstybinėms institucijoms. D.Kreiviui priklausė 51 proc. „Baldenio“ akcijų. Beje, ši įmonė buvo įsteigusi skandalingai išgarsėjusią UAB „Žeimių baldai“ ( Jonava), kuri, 2005–2006 m. pasinaudojusi 1,2 mln. Lt ES parama pagal projektą „Baldų gamybos organizavimas kaimo gyvenamojoje vietovėje“, netrukus bankrutavo. „Žeimių baldai“ privalėjo veiklą plėtoti iki 2011 m. gegužės, todėl prarastus 1,2 mln. Lt Briuseliui privalės grąžinti valstybė.

Įsteigė naują įmonę VTEK deklaracijoje D.Kreivys taip pat nurodo, esą 2008 m. gegužę kažkam už 4,6 tūkst. Lt pardavė ir UAB „Baltic Furniture Holding“ (BFH) akcijas. Pats ministras neskelbia, kam šias akcijas pardavė, tačiau minėta įmonė, kaip ir UAB „Baldenis“, bankrutavo 2009-aisiais. Jos vietoje 2009 m. balandį buvo įsteigta UAB „Balt Furn“, kurios va-

Kaip ir, svarbiausia, už kokius pinigus pensinio amžiaus moteris tapo verslo magnate, yra viena didžiausių mįslių skandalingoje D.Kreivio turtų istorijoje. Ši įmonė tūkstančius kartų vertesnė nei apgailėtini 4 000 Lt, kuriuos F.Kreivienė sūnui sumokėjo už „Stamijos“ akcijas. Bent jau taip teigia finansų ekspertai. Kitaip tariant, šiandien ministras nori įtikinti, kad jis nėra ir nebuvo turtuolis, o pensinio amžiaus jo motina gali efektyviai valdyti šimtų milijonų apyvartos bendroves. „Bendra mano šeimos turto vertė šiuo metu yra apie 800 tūkst. litų, didžiąją vertės dalį sudaro butas daugiabutyje“, – aiškina D.Kreivys. Tai teigdamas D.Kreivys nutyli esminius dalykus ir konfidencialumo skraiste dangsto artimuosius. Juolab kad buvusios D.Kreivio įmonės, kaip reikalauja įstatymai, Registrų centrui neteikė duomenų apie akcininkų valdomus paketus. Seimo socialdemokratų frakcija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą

dovu tapo D.Kreivio pusbrolis Arūnas Kreivys. Kas yra šios įmonės akcininkai, veikiausiai išsiaiškins prokurorai. Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius įtaria, kad būtent ši įmonė atgimė kaip feniksas, tai yra kai savininkai tyčia sužlugdo bendrovę, prieš tai į naują įmonę perkėlę turtą, o senajai palikę tik skolas ir bankrotą. Generalinė prokuratūra „Valstiečių laikraščiui“ patvirtino, kad trečiadienį jau gavo kreipimąsi dėl galimo ūkio ministro piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos. „Susipažinus su pateikta medžiaga, ją išanalizavus, gavus papildomų duomenų (jei tokių prireiks) bus sprendžiama, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, ar ne“, – sakė Generalinės prokuratūros Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Vilma Budėnienė.


2011 m. sausio 22 d. • Nr. 6 (9025) Valstiečių laikraštis

Ministras – nepasiekiamas

VL archyvo nuotrauka

Beje, „Stamija“, kurios akcijas D.Kreivys pardavė pusvelčiui savo motinai, registruota tuo pačiu adresu kaip ir bankrutavęs „Baldenis“.

Gausi parama konservatoriams Ūkio ministrui pradėjus viešai teisintis dėl 170 mln. Lt, D.Kreivio pusėn nedelsiant stojo premjeras Andrius Kubilius, įtikėjęs, kad D.Kreivys „būdamas ministru visiškai nesinaudojo tarnybine padėtimi“. Kodėl A.Kubilius net neįsigilino į situaciją, atsakymo toli ieškoti nereikia. Vyriausybėje svarbi ne tik kiekvieno ministro galva, bet ir dosnūs Tėvynės sąjungos rėmėjai. 2006 m. BFH prieš bankrotą konservatorius parėmė 18 tūkst. Lt, o UAB „Žeimių baldai“ 2007 m. šiai partijai atseikėjo 10 tūkst. Lt. Tais pačiais 2007-aisiais UAB „Makveža“ konservatorius parėmė 15 tūkst. Lt, o asmeniškai neturtingasis D.Kreivys paaukojo 10 tūkst. Lt. Pats ministras į konservatorių gretas įstojo 2002 m. ir buvo aktyvus jos veikėjas. Buvusių verslų besikratantis D.Kreivys šiuo metu su šeima atostogauja šiltuose kraštuose, todėl neįmanoma jo paklausti, kodėl jis pats neinicijavo tyrimo dėl galimo tyčinio „Baldenio“ bankroto.

Nuodėmes nuplauna bažnyčioje D.Kreivys ne pirmą kartą atsiduria skandalų sūkuryje. 2009 m. žiemą žurnalistai Vilniuje jį užfiksavo lankantis Katalikų bažnyčios religinės bendruomenės „Opus Dei“ susirinkime. Ši organizacija garsaus rašytojo Dano Brauno knygoje „Da Vinčio kodas“ pateikiama kaip religinių fanatikų žudikų sekta. Straipsnis spaudoje sukėlė audringą Katalikų bažnyčios reakciją, o D.Kreivį tąsyk užstojo ir visa partija. „Paprastai žmonės, kurie lanko krikščioniško ugdymo užsiėmimus „Opus Dei“ centre, ateina kartą per savaitę, tačiau tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus“, – paklaustas, kaip dažnai D.Kreivys lanko „Opus Dei“ susirinkimus, atsakė centro vadovas monsinjoras Andresas Lavinas. Jis tikino, kad „Opus Dei“ centro durys yra atviros visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų rasės, tautybės, religijos, politinių požiūrių, socialinio statuso, todėl kiekvienas žmogus, kuris nori papildyti savo krikščionišką ugdymą, individualiai ar užsiėmimuose kartu su kitais gali lankytis centre. Pasak A.Lavino, nuo 1994 m. centre yra lankęsi tik keli asmenys, užėmę aukštą viešą postą, bet jų pavardžių A.Lavinas nenurodė. „Žmonės čia ateina tiktai siekdami pagilinti ir papildyti savo žinias apie Katalikų bažnyčios mokymą ar apie dvasinį gyvenimą, o ne dėl kokių nors kitų tikslų“, – sakė A.Lavinas.

Kilus skandalui dėl buvusio verslo ir turtų, D.Kreivys, atrodo, jau vengia žiniasklaidos dėmesio. Pirmadienį jis paskubomis išvyko atostogų. „Ministras savaitę atostogaus ir yra išvykęs iš Lietuvos“, – aiškino Ūkio ministerijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vedėjos pavaduotoja Aušra Ramoškaitė. „Valstiečių laikraštis“ ministrui nusiuntė klausimus elektroniniu paštu ir trumpąja žinute informavo jį, kad atsiradus galimybei atsakytų į visuomenei rūpimus klausimus. Keli skambučiai per dieną į ministro mobilųjį telefoną irgi nedavė jokių rezultatų. Telefonas būdavo išjungtas arba užimtas, arba ministras tiesiog nekeldavo ragelio. Kaip pavyko sužinoti iš kitų žiniasklaidos priemonėse dirbančių kolegų, jiems taip pat nepavyko šią savaitę susisiekti su D.Kreiviu.

Įmonės vertė didesnė nei įstatinis kapitalas Marius Dubnikovas, banko „Finasta“ Institucinių klientų investavimo vadovas

Labai retais atvejais įstatinio kapitalo dydis atitinka įmonės vertės dydį. Kaina gali atitikti tik tada, kai įmonė pradeda veiklą ir turi tik įstatinį kapitalą. Vėliau iš turto atsiranda pajamos, o jos gali būti gerokai didesnės nei įstatinis kapitalas. Pavyzdžiui, įmonė gali uždirbti 20 mln. litų, o jos įstatinis kapitalas tėra 10 tūkst. litų. Tad įmonės vertė bus gerokai didesnė nei įstatinis kapitalas. Turtu taip pat gali būti ir prekių ženklas, atskiri produktai. Netgi išradimo patentas, kurio vertė gali būti tūkstančius kartų didesnė nei įstatinio kapitalo dydis. Įstatinis kapitalas parodo tik tai, kiek įmonė įregistravo akcijų. Juolab kad užsienyje daugeliu atvejų nominalios akcijų vertės nėra, o vertinama bendra įmonės vertė.

D.Kreivys turi, ką slėpti Valentinas Mazuronis, Seimo narys

D.Kreivio turtų istorijoje abejonių kelia ne tik įmonių bankrotai, bet ir akcijų atidavimas pusvelčiui neaiškiems asmenims. Nesuprantu, kodėl reikia slėpti, kam esi pardavęs akcijas, jeigu viskas skaidru. Kol kas jis pasakė, kad motinai pardavė tik vienos įmonės akcijas („Stamija“), bet neatskleidžia kitų pavardžių. Buvusių bendrovių bankrotai kelia rimtų abejonių. Aš pats jam tiesiogiai parašiau laišką, bet dar negavau atsakymų. Seimo opozicija neabejotinai imsis veiksmų, nes ir premjero A.Kubiliaus paaiškinimas, kad jis neva žino situaciją, mums kelia nemažai nerimo. Jeigu D.Kreivys kažką slepia, vadinasi, tam jis turi priežasčių. Dabar jis akivaizdžiai išsisukinėja, aplenkia netgi privalomą akcijų savininkų deklaravimą Registrų centrui. Toks jo elgesys tik didina prielaidas, kad jis turi, ką slėpti. Be to, anksčiau jis kalbėjo, kad akcijas pardavė dar prieš tapdamas ministru, bet pasirodo, kad visų tų akcijų jis nebuvo pardavęs. Keista, kad teisėsauga iki šiol nepradėjo ikiteisminių tyrimų. Gal bijo tų, kurie šiuo metu yra valdžioje?

Aktualijos

3

Virš „Snoro“ vadovo galvos kaupiasi nemalonumai Mantas Vaičiulis Lietuvos banko (LB) valdyba vėl rado teisinių pažeidimų ir trūkumų banko „Snoras“ veikloje. „Snoras“ nepašalino prieš metus nustatytų trūkumų, todėl dabar banko vadovui gresia bauda.

Pažeidimų viešai neatskleidžia Kokių trūkumų buvo rasta ir kokius nurodymus davė „Snorui“, Lietuvos bankas nedetalizavo. Anot atstovo spaudai Mindaugo Mileiškos, viešai skelbti konkrečius pažeidimus neleidžia teisiniai apribojimai. Žinoma tik tiek, kad Lietuvos bankas „Snorui“ išsakė „tam tikrus nurodymus“, kurių vykdymas leistų daugiau riboti banko veiklos riziką, ypač dėl paskolų, išvestinių finansinių priemonių sandorių. Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius yra viešai užsiminęs, kad vienas iš nurodymų yra reikalavimas didinti įstatinį kapitalą. Tokį sprendimą „Snoras“ priėmė dar gruodžio pabaigoje. Akcininkų susirinkime nuspręsta įstatinį kapi-

„Snoro“ banko savininkas – prieštaringai vertinamas Europoje verslininkas iš Rusijos Vladimiras Antonovas.

Gali prarasti reputaciją „Snoro“ Viešųjų ryšių skyriaus vadovas Tomas Vaišvila, paprašytas pakomentuoti LB valdybos sprendimą, atsakė, kad „bankas LB sprendimų nekomentuoja, o juos vykdo“. LB nustatė, kad bankas nepašalino dalies ankstesnio inspektavimo

Pareigūnai siekia nustatyti maždaug 2,4 mln. eurų, gautų iš lengvatinių mokesčių zonose įsikūrusių bendrovių, kilmę. Įtariama, kad taip buvo įsigyta banko „Snoras“ akcijų. talą papildomais akcininkų įnašais padidinti nuo 380,083 mln. iki 874,3 mln. litų. LB įpareigojo „Snoro“ valdybos pirmininką Raimondą Baranauską per dešimt dienų nuo nutarimo gavimo dienos atvykti ir paaiškinti, kaip planuojama šalinti nustatytus trūkumus ir vykdyti LB duotus įpareigojimus.

Ar šiemet sumažės emigracija iš Lietuvos? Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt. Taip

10 proc.

80 proc.

Ne

Liks tokia pati

Nežinau

8 proc.

2 proc.

Trukdo rusai

metu nustatytų teisės aktų pažeidimų ir veiklos trūkumų. Prieš metus, 2009 m. rugsėjo mėnesį, LB priėmė sprendimus ir įpareigojo „Snorą“ stiprinti kapitalo bazę, nustatė papildomus reikalavimus dėl veiklos rizikos ribojimo. Už reikalavimų nevykdymą R.Baranauskui bus surašytas administracinio teisės pažeidimo proto-

Kokių trūkumų buvo rasta ir kokius nurodymus davė „Snorui“, Lietuvos balsas.lt, VL archyvo nuotraukos bankas nedetalizavo.

Orai Pilnatis. Saulė teka 8.25, leidžiasi 16.36.

kolas. Bankų įstatymas nustato, kad banko vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Jos netenkama, jei asmuo nubaustas administracinėmis, drausminėmis nuobaudomis ar jam buvo taikytos kitos įstatymų nustatytos sankcijos, kai nuobaudos buvo skirtos už įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nuostatų pažeidimą ir už tai jis buvo baustas daugiau kaip vieną kartą per metus.

Šiuo metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje vyksta dar vienas su „Snoru“ susijęs tyrimas, kuris pradėtas 2007 m. liepą. Pareigūnai siekia nustatyti maždaug 2,4 mln. eurų (8,29 mln. litų), gautų iš lengvatinių mokesčių zonose įsikūrusių bendrovių, kilmę. Įtariama, kad taip buvo įsigyta banko „Snoras“ akcijų. Pareigūnai nekomentuoja, ar R.Baranauskas taip galėjo įsigyti banko akcijų. Tyrimas šiuo metu įstrigęs, nes Rusija nepateikia pareigūnams reikalingų duomenų. Į šios šalies pareigūnus buvo kreiptasi 2008-ųjų vasarą. Be Rusijos, teisinės pagalbos lietuviai prašė JAV ir Didžiosios Britanijos teisėsaugos pareigūnų, kurie savo atsakymus jau pateikė. Rusijoje 2009 m. kovą buvo pasikėsinta į banko „Snoras“ savininko Vladimiro Antonovo tėvą Aleksandrą. Prie namų į jį ir apsaugos darbuotoją buvo paleista 18 kulkų. A.Antonovą kliudė penkios, tačiau gyvybiškai svarbių organų nepasiekė.

Šiandien

Rytoj

Poryt

Dieną: 0 -5°

Dieną: -5 -10°

Dieną: -7 -12°

Naktį: 0 -5°

Naktį: -9 -15°

Naktį: -12 -17°

Nors vakariniame šalies pakraštyje daug kur bus teigiama temperatūra, tačiau snigs, kris šlapdriba. Beje, snigs visoje Lietuvoje. Daugelyje rajonų bus nedidelis šaltukas. Pūs vidutinio stiprumo vakarinių krypčių vėjas. Žiemiškus orus ciklonas žada ir sekmadienį. Pasnigs, papustys. Naktį temperatūra daug kur svyruos apie 5 laipsnius šalčio. Tik prie jūros ji bus artima 0. Panaši temperatūra išliks ir dieną. Daug kur snaigės paskrajos ir pirmadienio naktį. Tik dieną jos pasirodys vis rečiau. Atsiradus daugiau pragiedrulių naktį temperatūra gali nukristi iki 9–12, o kai kur ir iki 14–15 laipsnių šalčio. Dieną temperatūra lėtai kils iki 5–10 laipsnių šalčio. Antradienio naktis dar giedresnė ir šaltesnė. Auštant termometrai rodys 12– 17, o vietomis ir 18 ar 20 laipsnių šaltį. Žymesnio sniego nesulauksime. Apsiniauks, todėl temperatūra kils labai nenoriai. Aukščiausia temperatūra bus 7–12, pajūryje 3–5 laipsniai šalčio. Trečiadienį beveik visur pasnigs. Susikaupę debesys neleis orui šalti. Todėl šaltis atlėgs ir orai jau nebus tokie žvarbūs.

Vytautas Sakalauskas


4

2011 m. sausio 22 d. • Nr. 6 (9025) Valstiečių laikraštis

Komentarai

Dievo gailestingumas – didelis Pamokslas, pasakytas Dievo Gailestingumo paveikslo įteikimo Kauno arkivyskupijai proga 2011 m. sausio 16 d.

Prieš politinę korupciją Lina Pečeliūnienė

Kun. Žydrūnas Vabuolas Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius

Šiuos metus Lietuvos vyskupai yra paskelbę Dievo Gailestingumo metais. Ačiū jiems už tai, nes Lietuvai šiomis dienomis labai reikia Dievo gailestingumo. Regimas Dievo gailestingumo ženklas per šiuos metus mums bus gailestingojo Jėzaus paveikslas, kabantis Vilniuje, Dievo Gailestingumo šventovėje; jo kopijos keliaus po Lietuvos parapijas. Paveikslo, kaip ir Dievo gailestingumo kulto, pradžia siekia tarpukario laikus, 1934 metus, kai vienuolė sesuo Faustina Vilniuje turėjo mistinę patirtį – regėjo Jėzų Kristų, kuris per ją panoro perduoti pasauliui gailestingumo žinią. Iš tų regėjimų ir kilo gailestingojo Jėzaus paveikslas, taip pat Dievo gailestingumo vainikėlis su pažadu, kad kas į jį melsis, nepražus. Tiek paveikslas, tiek pamaldumas patyrė įvairiausių pervartų, kol galiausiai popiežiaus Jono Pauliaus II dėka išplito po visą pasaulį, o paveikslo kopijos pažįstamos daugeliui įvairių šalių tikinčiųjų. Tačiau iš tiesų šių metų esmė – ne tiek paveikslas ir ne specialios maldos, o pats Dievo gailestingumo atradimas, pajautimas. Dievo gailestingumas yra be galo didelis. Jis kur kas didesnis už mūsų

nuodėmes. Dievo gailestingumas yra tokio paties „dydžio“, kaip pats Dievas, kaip jo širdis. Ne kartą Šventajame Rašte įvairiausiais būdais yra pabrėžiama Dievo didybė žmogaus atžvilgiu. Antai pranašas Izaijas sako: „Kaip aukštas dangus viršum žemės, taip mano keliai viršija jūsų kelius ir mano mintys – jūsų mintis.“ Dievas tikrai yra nepalyginti didesnis už žmogų, ir visa, ką daro, žmogui nepasiekiama. Toks pat yra ir jo gailestingumas. Žmonės kartais bijo eiti išpažinties, mano, kad Dievas jiems negali atleisti, nes jų nuodėmė pernelyg didelė. Kartais stengdamasis padėti tokiems žmonėms atsitokėti su nepikta

pašaipa sakau: „Kodėl jūs esate toks išpuikęs ir galvojate, kad galite padaryti nuodėmę, didesnę už Dievo gailestingumą?“ Dievo gailestingumas didesnis už bet kokį, netgi baisiausią mūsų nusižengimą, ir net jeigu būtume jam skolingi tiek, kiek tas tarnas iš Evangelijos, tai jam – tik menkniekis. Todėl nereikia bijoti ateiti ir išpažinti Dievui savo nuodėmių, netgi tų, kurios, mūsų manymu, yra pačios didžiausios. Kitas dieviškojo gailestingumo aspektas – jis yra kantrus. Mes, žmonės, kartais galime būti didžiai gailestingi ir atleisti labai didelį, bet vienkartinį nusikaltimą. Tačiau daug sunkiau atleisti mažus, bet vis pasikartojančius nusižengimus. Apaštalas Petras kartą klausė Jėzaus: „Ar iki 7 kartų turiu atleisti?“ Pamėginkime atleisti bent 7 kartus ir pamatysime, kaip tai sunku. Tą žinodami ir vis kartodami tas pačias nuodėmes, ir prieš Dievą jaučiamės nejaukiai. Tačiau Dievas – ne

žmogus. Kaskart, kai tik su gailesčiu atsiprašome, jis mums atleidžia vis tas pačias nuodėmes. Dievo gailestingumas yra ne tik didelis – jis yra kantrus. Jis nėra vienkartinis, o besitęsiantis. Nereikia bijoti išpažinti Dievui savo vis pasikartojančių nuodėmių. Patikinu, kad jam nenusibos atleisti – greičiau mums pirmiau nusibos nusidėti. Paskutinis dalykas, kurį noriu pabrėžti apie Dievo gailestingumą – kad jis turi būti perduodamas, praktikuojamas. Tik taip jis iki galo priimamas. Kas Dievo gailestingumą patyrė, o su kitais nesielgia gailestingai, tas iš tiesų užsidaro ir Dievo gailestingumui. Gailestingojo Jėzaus paveikslas lydės mus per šiuos metus, lankys mūsų parapijas. Tegu jis mums liudija ir primena Dievo gailestingumą, o mes būkime Dievo gailestingumo paveikslas kitiems. Tegu kiti, mus sutikę, pamatys Jėzų, iš kurio širdies, kaip šiame paveiksle, trykšta gailestingumo spinduliai.

Mes, žmonės, kartais galime būti didžiai gailestingi ir atleisti labai didelį, bet vienkartinį nusikaltimą. Tačiau daug sunkiau atleisti mažus, bet vis pasikartojančius nusižengimus.

Savaitės komentaras

Kietakakčiai ministrai numarino juodąjį arkliuką

Albinas Čaplikas VL žurnalistas, albinas.caplikas@krastospauda.lt

Šią savaitę daugelį šalies piliečių pribloškė išaugusios išlaidos už būstų šildymą. Antrą smūgį jie gavo iš premjero Andriaus Kubiliaus, kai šis šaltu veidu pareiškė, kad piliečiai dėl padidėjusių išlaidų turėtų kaltinti patys save, nes nenorėjo renovuoti būstų. Taip jums ir reikia, nes sužlugdėte apkarpytą Vyriausybės programą būstams renovuoti. Trečio smūgio sulaukėme iš Prezidentės pasitikėjimą praradusio, tačiau premjero ginamo aplinkos ministro Gedimino Kazlausko, kuris pareiškė, kad būstų renovacija turi būti vykdoma tik gyventojų lėšomis, nes ji taupo pačių gyventojų pinigus. Suprask, jeigu įkritai į balą, tai pats ir kapstykis, o pagalbos iš valstybės nesitikėk. Šis ministras turi kietą kaktą. Jau trečius metus jam ekonomistai beviltiškai bando įrodyti, kad valstybė – tai ne tik Vyriausybė, ministerija ar partija, bet pirmiausia – piliečiai, mokesčių mokėtojai. Tačiau ministras taip giliai

pasiklydo, kad dėl savo klaidų pradėjo kaltinti kolegas politikus, esą jie išbaidė žmones sakydami, kad renovacijos tikslas – ekonomikos skatinimas. Štai ministras ir suprato, kad gyventojai specialiai ignoravo renovacijos programą tik todėl, kad nenorėjo padėti valdžiai. Tai ne mano pasvarstymai ar bandymai suvokti aplinkos ministro mąstymą. Štai jo žodžiai: „Renovacijos tikslas – ne skatinti ekonomiką, o siekti efektyvaus energijos naudojimo. Programa nukreipta į gyventojų patogumą ir jų lėšų taupymą. Šiuo atveju sutaupo ne valstybė, o gyventojai.“

jeras turi tikslą dar labiau sukompromituoti šią Vyriausybę, tai su aplinkos ministru tai padaryti bus daug lengviau. Kita vertus, ir pats premjeras užsikrėtė ministro liga. Bet kokiu atveju abiem vyrams reikėtų dažniau palikti valdiškus mūrus, užsukti į pirmą pasitaikiusį gyvenamąjį namą ir pasikalbėti su ne atrinktais gyventojais. Gal tada jie atsargiau per žiniasklaidos priemones gėdintų žmones, kad šie nesirūpina šilumos energijos švaistymu per visas skyles ir langus. Manau, kad kiekvienas mūsų suvokiame, jog renovuoti namus reikė-

Akivaizdu, kad aplinkos ministro dienos jau suskaičiuotos, tačiau, jeigu premjeras turi tikslą dar labiau sukompromituoti šią Vyriausybę, tai su šiuo ministru tai padaryti bus daug lengviau. Šiuos žodžius išgirdę ekonomistai susiima už galvų. Tikrai sunku patikėti, kad ministras nesuvoktų, jog būstų renovacija iš tikrųjų galėjo būti Lietuvos juodasis arkliukas, kuriam gal būtų pavykę ištempti didelę dalį šalies ekonomikos. Dar ministras nesuvokia, kad ne piliečiai, bet būtent jis ir sužlugdė minėtą programą. Akivaizdu, kad šio ministro dienos jau suskaičiuotos. Tiesa, jeigu prem-

tų, kad tokiame name būtų patogiau gyventi, o ir sąskaitose matytume mažesnes sumas, tačiau premjeras ir jo remiamas ministras tikriausiai nesupranta, kad ne visi žmonės turi tokias galimybes. Kita vertus, renovuoti namai taupo ne tik šilumą, bet ir mažina valstybės priklausomybę nuo vienintelio žaliavų šaltinio, šiuo atveju nuo „Gazpromo“. Pasak ekonomisto Raimondo

Kuodžio, jeigu pavyktų renovuoti visus numatytus namus, tai kasmet sutaupytume po 1 mlrd. Lt. Šie pinigai pasiliktų Lietuvoje ir čia būtų išleisti kitoms prekėms ar paslaugoms. Argi tai nesvarbu valstybei? Be to, renovuoti namai – tai ir geresnis estetinis vaizdas. Argi Vyriausybė tuo nesuinteresuota? Be kita ko, renovuoti reikėtų ne tik namus, bet ir šilumines trasas, kuriomis namus pasiekia karštas vanduo. Kukliausiais duomenimis, šiuose dar sovietų laikais nutiestuose vamzdynuose prarandama apie 16 proc. šilumos. Kas už tai sumoka? Ne valstybė. Nors teigiama, kad gyventojai moka tik pagal namuose įrengtus skaitiklius, tačiau iš tikrųjų šilumos kaina nustatoma taip, kad būtų kompensuojami ir iki namų patiriami nuostoliai. Tačiau nei premjeras, nei ministras nekalba apie šiluminių trasų renovavimą ir bandymus šiems reikalams gauti ES paramą. Yra ir daugiau argumentų, kurie net kietakakčius įtikintų, kad būstų renovavimas yra ne tik gyventojų, bet ir valstybės reikalas. Renovacijai būtų naudojamos šalyje gaminamos medžiagos, o jeigu tokios negaminamos, tai būtų galima organizuoti jų gamybą. Be to, būtų sukurta arba išsaugota daug darbo vietų ir daug šalies piliečių neemigruotų, jų uždirbti pinigai pasiliktų Lietuvoje, o kita dalis mokesčiais pasiektų valstybės biudžetą. Galiausiai ne mokesčių didinimas ir pensijų mažinimas, didėjant infliacijai, o būtent namų renovavimas valstybės lėšomis būtų kur kas efektyvesnis būdas papildyti šalies biudžetą. Neabejoju, kad ir premjeras, ir ministras, savo asmeninėse sąskaitose turintys nemažas sumas, suvokia šiuos ekonomikos dėsnius, tačiau tik jie patys gali atsakyti, kodėl nesiryžo imtis šių darbų.

VL žurnalistė, lina.peceliuniene@krastospauda.lt

Seime iš įvairių frakcijų susibūrusi grupė „Už piliečių talką, kuriant Lietuvą be korupcijos“ jau antrą kartą atkakliai siūlo skaidrinti partijų finansavimą. Grupės pirmininkė Agnė BILOTAITĖ įsitikinusi, kad būtina mažinti partijų priklausomybę nuo rėmėjų.

VL archyvo nuotrauka

Kaip pasireiškia ta priklausomybė? Gera rinkimų kampanija labai brangiai kainuoja. Jai reikalingos lėšos gaunamos iš verslo, iš fizinių asmenų. O paskui atsidėkojama. Todėl kartais gimsta rėmėjams naudingi įstatymų projektai. Ne paslaptis, kai buvo atkakliai siūloma mažinti alkoholio akcizus, aiškiai buvo matyti, kad yra kažkokia priklausomybė tarp politikų ir verslo. Geriausia būtų visiškai uždrausti fizinių ir juridinių asmenų paramą partijoms ir palikti tik valstybinį finansavimą. Bet to nesiūlote? Bandėme, bet dabartinė valstybės ekonominė finansinė būklė nėra tokia gera, kad galėtume užtikrinti vien valstybinį finansavimą. Tačiau, palyginti su Latvija, mes esame gana pažangūs. Latvijoje iš valstybės biudžeto neskiriama visiškai, vien tik fiziniai asmenys gali remti partijas. Ir labai didelėmis sumomis jas remia. Politikos ekspertai kalba, kad geriausia būna subalansuota parama partijoms. Partijos narių mokestis, fizinių ir juridinių asmenų parama ir valstybės dotacijos turėtų pasiskirstyti tolygiai. Blogai, jei viena iš jų sudaro didžiausią pyrago dalį. Kaip lyginate tas pyrago dalis? Siūlome, kad gyventojai galėtų savo pajamų mokesčio dalį (0,5 proc.) skirti partijai, kuri atitinka jo lūkesčius. Ta suma nebūtų atimama iš tų 2 proc., kuriuos dabar galima paaukoti visuomeninėms organizacijoms. Siekiame perpus sumažinti fizinių ir juridinių asmenų paramos dydį, o fiziniai asmenys remdami partijas jau dabar privalo deklaruoti pajamas. Anksčiau net asocialus žmogus „sugebėdavo“ paaukoti partijai 20–30 tūkst. litų. Neaišku iš kur. Bet didžiausias pajamas partijos gauna iš juridinių asmenų. Ne visi juridiniai asmenys galės remti partijas? Pagal mūsų projektą aukotojai negalės būti tie, kurie gauna stambų valstybinį užsakymą. Atlikome analizę ir aiškiai pamatėme, kad įmonė paremia vieną ar kitą partiją ir gauna ES lėšų projektui ar šiaip kokį valstybinį užsakymą statyti stambų objektą, teikti paslaugas. Akivaizdi sąsaja. Įmonės taip nusiperka viešųjų pirkimų konkursą. Stengiamės tam užkirsti kelią.


2011 m. sausio 22 d. • Nr. 6 (9025) Valstiečių laikraštis

5


6

2011 m. sausio 22 d. • Nr. 6 (9025) Valstiečių laikraštis

Pasaulis

Kinijos ir JAV santykius temdo nepasitikėjimas Šią savaitę vykęs Kinijos prezidento vizitas JAV laikomas svarbiausiu dviejų šalių 30 metų santykių istorijoje. tykiai klostosi tarp JAV ir Kinijos XXI amžiuje ir tokių santykių mes sieksime.“ Po susitikimo buvo paskelbta apie pasiektą susitarimą, kad Kinija iš JAV pirks produktų daugiau kaip už 45 mlrd. dolerių (33 mlrd. eurų). „Sveikinu šį Kinijos vyriausybės pažadą nediskriminuoti Amerikos kompanijų, kai jos siekia sudaryti komercinius kontraktus. Esu patenkintas ir Kinijos valdžios žingsniais, kurie padės kovoti su intelektualinės nuosavybės vagystėmis“, – sakė B.Obama.

Griauna barjerus

JAV prezidentas B.Obama (kairėje) Kinijos lyderį H.Dzintao priėmė kaip itin brangų svečią.

Arvydas Jockus

Pabrėžė vizito reikšmę

VL žurnalistas, arvydas.jockus@krastospauda.lt

Istorinį JAV prezidento Barako Obamos ir Kinijos vadovo Hu Dzintao susitikimą Vašingtone temdė nerimas dėl besikeičiančių pasaulio galios centrų. Pastaruoju metu Kinija nuolat stiprina savo įtaką ir galią Vakarų šalių sąskaita įvairiausiose srityse – nuo ekonomikos iki karinių pajėgų. Viena vertus, Vakarams naudingas Kinijos iškilimas, nes ši milžiniška šalis padeda pasauliui įveikti ekonomikos krizę. Kita vertus, daugelis baiminasi stiprėjančios komunistinės Kinijos, kurios deklaruojamos vertybės svetimos Vakarų civilizacijai.

Galingiausios pasaulio valstybės vadovas H.Dzintao buvo priimtas kaip itin brangus svečias. Jo garbei Baltuosiuose rūmuose surengtas ne tik valstybinis banketas. Antradienį B.Obama su kolega susitiko privačios vakarienės, o tokia garbė Vašingtone suteikiama itin retam svečiui. H.Dzintao viešnagė yra pirmas Kinijos lyderio valstybinis vizitas JAV po daugiau kaip 13 metų pertraukos. Vizito svarbą rodė ir išoriniai ženklai: svečio garbei Baltųjų rūmų pievelėje buvo iššauta 21 saliuto salvė, išrikiuota garbės sargyba bei sugiedoti dviejų šalių himnai.

Sveika konkurencija JAV prezidentas B.Obama ir Kinijos vadovas H.Dzintao kar-

EPA-Eltos nuotrauka

tu paragino savo šalių verslininkus megzti glaudesnius ryšius. „Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kinija turi labiau kooperuotis, kad sustiprintų pasaulio ekonomiką ir spręstų tarptautinio saugumo problemas“, – trečiadienį sakė JAV prezidentas. Keturių dienų vizito pradžioje B.Obama kvietė Kinijos vadovą savo

Bendrame susitikime su abiejų šalių verslo lyderiais H.Dzintao pareiškė, kad Pekinas laukia JAV investuotojų, o šalies valdžia stengiasi sparčiau restruktūrizuoti ekonomiką bei padidinti vidaus vartojimą. Augantis Kinijos įvairių prekių poreikis ypač jaudina JAV, nes eksportas į šią šalį padėtų sumažinti prekybos deficitą tarp JAV ir Kinijos. Susitikime B.Obama palietė ir vieną pagrindinių ginčų tarp dviejų šalių – Vašingtono nerimą dėl dirbtinai nuvertintos Kinijos valiutos. „Pasakiau prezidentui Hu, kad mes sveikinsime, jeigu Kinija leistų juaniui laisviau svyruoti dolerio atžvilgiu. Bet taip pat turėjau priminti,

Nepasotinamas apetitas Penktadienį magistratų teismas pradėjo tyrimą prieš italų premjerą, kuris kaltinamas naudojęsis nepilnametės prostitutės paslaugomis. Italijos kaltintojai teigia, kad šalies ministras pirmininkas S.Berluskonis turėjo lytinių santykių ne su viena, o su daugybe nepilnamečių prostitučių. Pareigūnai tvirtina, kad Italijos premjeras mokėjo merginoms pinigus ir leido joms nemokamai naudotis jo apartamentais. Kaltintojai taip pat tiria, ar S.Berluskonis mokėjo už sekso paslaugas septyniolikmetei naktinio klubo šokėjai. Pats Italijos premjeras griežtai neigia pirkęs meilę už pinigus.

Pirmadienį Italijos parlamento tinklalapyje paviešintame dokumente teigiama, kad nepilnametes prostitutes S.Berluskoniui parūpindavo Nikolė Mineti, buvusi Italijos premjero stomatologė, kuri šiuo metu eina valstybines pareigas, ir kiti premjerui artimi žmonės. Teigiama, kad savo apartamentuose S.Berluskonis bendravo su daugybe pilnametystės nesulaukusių merginų. N.Mineti neigia jai metamus įtarimus. Italijoje prostitucija nėra nusikaltimas – baudžiamoji atsakomybė gresia tik už santykius su nepilnamete prostitute. Pats S.Berluskonis atmeta jam keliamus kaltinimus ir tvirtina, kad jie yra politiškai motyvuoti. Jis pažadėjo nubausti magistratus, kurie užvirė šią košę.

Pasmerkė ir Vatikanas Vatikano kardinolas Tarsisijus Bertonė sakė, kad valdžioje esantys žmonės turėtų demonstruoti tvirtesnę moralę. „Bažnyčia kviečia ir ragina visus, ypač uži-

Žmogaus teisių klausimai Per susitikimą abiejų šalių lyderiai nesistengė išvengti ir kitų skirtingai traktuojamų klausimų. Pavyzdžiui, Kinija priekaištauja JAV dėl to, kad ši parduoda ginklus Taivanui, o JAV smerkia Kiniją, kad ši laiko įkalintą 2010 metų Nobelio taikos premijos laureatą Liu Xiaobo. JAV vadovas labiausiai akcentavo žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje. 2009 metų Nobelio taikos premijos laureatas B.Obama patiria didžiulį spaudimą iš JAV įstatymų leidėjų kelti žmogaus teisių klausimus susitikimuose su Kinijos prezidentu H.Dzintao, tad JAV prezidentas jautė pareigą apie tai kalbėti. „Istorija rodo, kad visuomenės yra harmoningesnės, tautos sėkmingesnės ir pasaulis teisingesnis, kai gerbiamos visų tautų ir visų žmonių teisės, taip pat ir prigimtinės, ir universalios kiekvienos žmogiškos būtybės teisės“, – per Kinijos vadovo sutikimo ceremoniją Baltųjų rūmų sodelyje sakė B.Obama. Atsakydamas H.Dzintao teigė, kad Kinijoje dar daug ką reikia pa-

Hu Dzintao viešnagė yra pirmas Kinijos lyderio valstybinis vizitas Jungtinėse Amerikos Valstijose po daugiau kaip 13 metų pertraukos. šalyje sudaryti geresnes sąlygas JAV firmoms, tačiau sveikino paskutinius Pekino palankumo ženklus. „Kitose srityse mes konkuruosime, sveika konkurencija skatina abi šalis ieškoti inovacijų ir tapti dar labiau konkurencingomis, – sakė B.Obama. – Tokio pobūdžio san-

kad, mūsų nuomone, juanis yra dirbtinai nuvertintas, o tai žeidžia JAV ekonomiką“, – teigė B.Obama. Tačiau vizito metu pasiekta ir reikšmingų susitarimų. JAV ir Kinijos verslininkai sudarė milijardų dolerių vertės sandorius. O Kinijos diplomatai, atvykę į Ameriką oficia-

Italijos premjeras įklimpo į sekso skandalą Vatikanas pareiškė esąs susirūpinęs dėl pastarųjų sekso kaltinimų Italijos ministrui pirmininkui Silvijui Berluskoniui. Šiuo metu S.Berluskonio vardas linksniuojamas net keliuose sekso ir korupcijos skandaluose. Šalies prokurorai įtaria, kad Italijos premjeras naudojosi nepilnamečių prostitučių paslaugomis.

laus vizito išvakarėse, pasirašė sutartis, kurių suma siekia daugiau kaip 600 mln. dolerių (450 mln. eurų), su šešiomis JAV kompanijomis.

daryti, kad būtų labiau apsaugotos žmonių teisės. „Kinija yra besivystanti šalis, kurioje gyvena milžiniškas skaičius gyventųjų ir kuri susiduria su ekonominėmis bei socialinėmis problemomis. Žmogaus teises reikėtų matyti šiame kontekste“, – kvietė Hu. ministrą pirmininką apklausti norėtų iki savaitės pabaigos. Paties S.Berluskonio, kuris neigia kada nors gyvenime pirkęs meilę už pinigus ir šaiposi iš raginimų atsistatydinti, advokatai teigia, kad premjeras kol kas nenusprendė, ar leisis apklausiamas.

Protestai Italijos sostinėje

Silvijus Berluskonis įtariamas turėjęs lytinių santykių su daugybe nepilnamečių prostitučių. EPA-Eltos nuotrauka

mančius aukštus valdžios postus, sutvirtinti savo moralę bei teisingumo ir teisėtumo jausmą“, – teigė kardinolas T.Bertonė ir pridūrė, kad akylai šį klausimą stebintis Vatikanas pritaria Italijos prezidento Džordžo Napolitano susirūpinimui. Ketvirtadienį italų prezidentas sakė, kad ekonominio taupy-

mo laikais valdžios žmonės turėtų rodyti daugiau „sveikos nuovokos ir atsakomybės“. Prezidentas D.Napolitanas pareiškė, kad dėl naujausio ministro pirmininko S.Berluskonio skandalo šalį ištiko tikra suirutė. Italijos prezidentas pareiškė tikįs, kad S.Berluskonis atsakys šalies kaltintojams kuo greičiau. Prokurorai

Italijos pagrindinė opozicinė jėga – demokratų partija – mano, kad jei S.Berluskonis turėtų bent lašelį savigarbos, jis atsistatydintų. Protesto akciją prie Italijos vyriausybės pastato, reikalaudamos S.Berluskonio atsistatydinimo iš ministro pirmininko pareigų, surengė Italijos demokratų partijos moterys. Skelbiama, kad prie Italijos vyriausybės pastato protestavo dešimtys pagrindinei šalies opozicijos partijai priklausančių moterų. Moterys sakė netoleruosiančios šalies premjero moralinės degradacijos ir elgesio su dailiąja lytimi. Dar viena protesto akcija vyko penktadienį. Tai buvo jau trečias protestas per penkias dienas. S.Berluskonį atsistatydinti ragina ir daugiau šalies opozicijos narių. VL, Eltos inf.


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis Šiaurės Afrikos perlas – Libija

„Giminės“ grįžta su humoru ir viltimi

Istorikas ir verslininkas S.Antanaitis keliaudamas į Libiją tikėjosi išskirtinių įspūdžių. Ir neapsigavo.

Vasaros pradžioje Lietuvą apskriejo žinia, kad fi lmuojamas pirmojo lietuviško serialo „Giminės“ tęsinys, kuris vadinsis „Giminės. Po dvidešimties metų“. Kaip sekasi kūrėjams ir kada žiūrovai išvys pirmąją seriją?

Aurika Merkienė

Nijolė Baronienė, VL žurnalistė

19 p.

11 p.

Sodyba Smegduobių apsuptyje gaivina etninį paveldą

Biržų rajono Kirkilų kaimą garsina unikalus karstinis ežerynas, įgriuvos kiemuose ir tradiciniai amatai.

Vaismedžių baltinimas žiemą Vaismedžių kamienus geriausia baltinti vėlyvą rudenį, iki iškrintant sniegui ir pradedant šalti. Tačiau Rusijos sodininkų patyrimas rodo, kad baltinti sodą galima ir žiemą.

Vida Tavorienė VL žurnalistė

Janina Augulytė

7 p.

8 p.

Sveikata Pasitraukimas į niekur

Kai kelias kaip stiklas

Šalies visuomenės psichikos sveikata smarkiai šlubuoja – Lietuvoje vėl registruojama daugiausia Europoje savižudybių.

Šaltuoju metų laiku keliams ir šaligatviams pasidengus storu ledo sluoksniu, traumų išvengti beveik neįmanoma. Greitosios pagalbos medikai sako, jog tokių pacientų šiuo metu į šalies gydymo įstaigas kreipiasi tiek, kad traumatologai vos spėja suktis.

Virginija Mačėnaitė, VL žurnalistė

Virginija Mačėnaitė, VL žurnalistė

23 p.

23 p.


Valstiečių laikraštis 2011 01 22