Page 6

6

2011 m. balandžio 23 d. • Nr. 32 (9051) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Pieno rinka pribrendo kainų korekcijai Sumažėjus pieno produktų kainoms eksporto rinkose perdirbėjai turi dvi galimybes – branginti pieno produktus vidaus rinkoje arba mažinti žaliavinio pieno supirkimo kainas. Albinas Čaplikas VL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Balandžio mėnesį Lietuvos pieno perdirbimo įmonės iki tol pelningose eksporto rinkose patyrė nuostolių. Kodėl taip atsitiko, juk kai kurie analitikai prognozavo, kad pieno produktų kainos pasaulinėje rinkoje tik kils, o paskui jas seks ir žaliavinio pieno supirkimo kainos? Padėtį eksporto rinkose analizuojantys perdirbėjai mano, kad po staigaus kainų augimo rinkose vyksta kainų korekcija. Ką šie pokyčiai gali atnešti pieno gamintojams ir kaip jiems reikėtų pasirengti?

Rinka sunkiai nuspėjama Plungės rajone ūkininkaujantis Julius Martišius sako: „Patirtis mane įspėja, kad pieno supirkimo kainos gali labai greitai pasikeisti. Kainoms kylant, man darosi neramu, nes baiminuosi, kad jos gali bet kuriuo metu nukristi. Tokia yra nenuspėjama rinka. Kokios mano prognozės? Artėjant vasarai pieno kaina dažniausiai sumažėja.“

Eksporto reikšmė ir įtaka Lietuvos pieno perdirbimo įmonės eksportuoja apie 55 proc. pieno produkcijos. Kai kurių įmonių eksporto dalis gerokai didesnė. Štai pernai Vilkyškių pieninė eksportavo per 64 proc. produktų, „Rokiškio sūris“ – už 353 mln. Lt, o vidaus rinkoje pardavė už 200 mln. Lt. Taigi kainų pasikeitimai pasaulinėje rinkoje Lietuvos įmonėms yra labai svarbūs. AB Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius sakė, kad kaip tik pastaruoju metu eksporto rinkose ne tik Vilkyškių pieninė, bet ir kitos įmonės patyrė nuostolių dėl sumažėjusių pieno produktų kainų. „Pieno miltų kaina krito daugiau kaip 20 proc., sviestas atpigo apie 15 proc., išrūgų miltų kaina krito net 35 proc.“, – vardija G.Bertašius. Asociacijos „Pieno centras“ direktorius Antanas Kavaliauskas remiasi ne tik asociacijos, bet ir „Dairy markets“ duomenimis: „ES rinkoje kovo pradžioje sviesto kaina svyravo nuo 5 200 iki 5 700 JAV dolerių už toną, o balandžio pradžioje kaina nusirito iki 4 800–5 300 JAV dolerių už t, pieno miltų kaina per tą patį laikotarpį sumažėjo beveik 40 proc.“ Pieno perdirbėjai nelinkę daryti skubotų išvadų, kur pieno produktų kainos pasuks gegužės mėnesį – ar atsigaus, liks dabartinio lygio, ar dar kris. Tačiau G.Bertašius primena dar vieną aplinkybę – 2008-aisiais perdirbimo įmonės gaudavo gerokai didesnę ES paramą pieno produktams eksportuoti. Taigi ir šia prasme finansinės aplinkybės pablogėjo. „Manau, kad per pastarąjį mėnesį pieno produktų kaina patyrė korekciją. Tokie pasikeitimai nuvilnijo visose rinkose“, – daro išvadą A.Kavaliauskas.

Pasikeitimų banga ritasi greitai Kada šie kainų pokyčiai pasieks Lietuvos įmones? Jau pasiekė. Šiais laikais verslui tenka reaguoti labai greitai. Pieno perdirbimo įmonės neturi kito pasirinkimo. „Anksčiau analizę atlikdavome kartą per ketvirtį. Pastaraisiais metais padėtis pasikeitė iš esmės. Pavyzdžiui, grietinėlės pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos kiekvieną savaitę, išrūgų pardavimo sutartys – kartą per dvi savaites. Taigi per mėnesį minėtų ir kitų produktų kainos gali pasikeisti

krito, todėl ne vienam ūkininkui iškilo problemų grąžinant paskolas. Jeigu būčiau ūkininkas, investuočiau ne tada, kai rinkoje yra aukštos kainos, o tada, kai viskas yra atpigę. Kainoms pasiekus aukštą lygį, pirkti karves jau pavėlavote. Patyrę ūkininkai žino, kad kainos rinkoje svyruoja.“ Finansų analitikai pataria elgtis atsargiai, skaičiuoti ir pasilikti lėšų nenumatytiems atvejams. Nusprendus investuoti, reikia sau atsakyti, ar pavyks išgyventi, jeigu supirkimo kaina kris iki žemiausio lygio?

Lietuvos pieno perdirbimo įmonės eksportuoja apie 55 proc. savo produkcijos.

2–4 kartus. Tokios yra rinkos taisyklės“, – sako G.Bertašius. Pasak A.Kavaliausko, būna tokių atvejų, kai sudaromos sutartys pirkti tam tikrą kiekį produktų, o ilgalaikių kontraktų su fiksuota kaina Lietuvos perdirbimo įmonės neturi arba tokios pasitaiko labai retai: „Net kontraktuose su Rusija, nors numatome kainas, tačiau ir jos koreguojamos pagal padėtį rinkoje.“ Deja, Lietuvoje valstybės įstaigos, pavyzdžiui, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI), atlieka tik praeities analizę, kai įvertinama tik praėjusio ketvirčio ar net pusmečio informacija, ir daromos išvados. „Nesuprantu tokių analizių naudos. Mes ir taip žinome, kas įvyko. Ir mums, perdirbėjams, ir pieno gamintojams būtų daug svarbiau susipažinti su naujausia informacija, kuria remdamiesi galėtume daryti skubius sprendimus“, – sako G.Bertašius. Pavyzdžiui, Naujojoje Zelandijoje veikia stambus Vyriausybės padalinys, kuris analizuoja pasikeitimus pasaulinėje rinkoje, daro prognozes ir net padeda ieškoti rinkų šalies perdirbėjams.

Kainas pakėlė eksportas LAEI skyriaus vadovas Albertas Gapšys sako, kad pasauliniame „Fonterra“ aukcione pastarosiomis savaitėmis kai kurių pieno produktų kainos pasikeitė. „Mano žiniomis, planuojamas pieno produktų sandorių kritimas. Kokios priežastys? Visada po didelio kainų augimo kainos krinta. Pastaruoju metu eksporto kainos augo gana sparčiai, todėl tikėtinas kainų sumažėjimas“, – sako A.Gapšys. Niekas negali pasakyti, ar šie pasikeitimai yra ilgalaikiai. „Nemanau, kad pasikartos 2008ųjų scenarijus, kai produktų kainos krito ir krito, o mes negalėjome prognozuoti, kada pasieksime dugną. Šiuo metu padėtis yra kitokia. Vyksta kainų korekcija, bus pasiektas kažkoks tvirtas pagrindas“, – svarsto G.Bertašius. Vilkyškių pieninės vadovas prime-

na, kad dabartines aukštas pieno supirkimo kainas pakėlė ne vidaus rinka, bet pasikeitimai eksporto rinkose. Taigi buvo galima gaminti daugiau pieno produktų.

Padėtis vidaus rinkoje Kitos išeities perdirbimo įmonės kol kas neturi, nes vidaus rinkoje padėtis dar blogesnė. Pasak G.Bertašiaus, vidaus rinka pieno perdirbėjams buvo ir tebėra nuostolinga. „Jeigu kas nors tuo abejoja, nesunku apskaičiuoti – aukštos eksporto kainos iki šiol dengdavo vidaus rinkoje patiriamus nuostolius“, – sako G.Bertašius. Pritaria ir A.Kavaliauskas: „Nors produktų kainos vidaus rinkoje

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

je yra mažesnės nei turėtų būti iš tikrųjų, yra šiek tiek rizikinga. Ar nesumažėtų pieno produktų vartojimas? Jeigu vartotojai pasirinks kaimyninių šalių produktus, nukentės ne tik perdirbėjai, bet ir pieno gamintojai. „Tačiau neverta tikėtis, kad produktų kainos vidaus rinkoje mažės“, – primena G.Bertašius. „Manau, kad perdirbėjai turėtų didinti ne produktų kainas, bet šiek tiek sumažinti pieno supirkimo kainas. Jos priartėjo prie 2007-ųjų piko, taigi ūkininkai dabar tikrai nesiskundžia“, – sako A.Gapšys. Kokio dydžio korekcijos pieno gamintojai gali tikėtis? „Sunku prognozuoti. Aukštos kainos išsilaikys, bet, žinoma, ne tokios aukštos, kokios yra dabar. Gal žaliavi-

Kada geriausia investuoti? „Geriausia investuoti, kai rinkoje yra nuosmukis – kol investuosi, žiūrėk, rinkoje kainos ir pakils, o tada ir daugiau pelno gausi. Tačiau atsitinka taip, kad krizės metu nelieka pinigų investicijoms“, – sako J.Martišius. Panevėžio rajone ūkininkaujantis vienas stambiausių šalyje pieno gamintojų Raimondas Vitkauskas sako, kad pastaraisiais metais įtaką pieno produktų kainoms daro rinkų spekuliantai: „2007-aisiais kainos nerealiai krito, o pastaruoju metu jos taip pat nerealiai auga. Baiminuosi, kad nepasikartotų panašus scenarijus. Esant tokiai padėčiai rinkoje, negali planuoti, nes kritus kainoms net stipriausias ūkis gali sužlugti. Todėl investicijoms skiriu tik sutaupytas lėšas, apie skolinimąsi net negalvoju.“

Pieno produktų kainoms sumažėjus eksporto rinkose, pieno perdirbėjai turi dvi galimybes – didinti pieno produktų kainas vidaus rinkoje arba mažinti žaliavinio pieno supirkimo kainas. 2010-aisiais augo, tačiau vidaus rinka perdirbimo įmonėms buvo nuostolinga.“ Kai kurie vartotojai teigia, kad kai kuriose šalyse pieno produktų kainos yra net mažesnės nei Lietuvoje. Nedaug tokių šalių yra, be to, neužmirškime, kad Lietuvoje vartotojai dar sumoka 21 proc. PVM, o kai kuriose ES šalyse PVM pieno produktams arba nustatytas mažesnis, arba visai netaikomas. Pavyzdžiui, Vokietijoje pieno produktams taikomas 7 proc. PVM mokestis, o kaimyninėje Lenkijoje – tik 3 proc. O Jungtinėje Karalystėje – 0 proc. Tik Danijoje pieno produktams taikomas 25 proc. PVM mokestis.

Du pasirinkimai Pieno produktų kainoms sumažėjus eksporto rinkose, pieno perdirbėjai turi dvi galimybes – didinti pieno produktų kainas vidaus rinkoje arba mažinti žaliavinio pieno supirkimo kainas. Didinti pieno produktų kainas, nors jos, pasak G.Bertašiaus, vidaus rinko-

nis pienas turėtų atpigti 5–10 proc., o gal ir daugiau“, – sako G.Bertašius. Pasak asociacijos „Pieno centras“ direktoriaus A.Kavaliausko, dėl infliacijos įtakos kainos palengva auga, tačiau dėl pasikeitimų pasaulinėje rinkoje net ir tokio augimo perdirbėjai negali garantuoti.

Itin didelį dėmesį kokybei skirianti Šilalės rajone ūkininkaujanti Zofija Ruikienė sako, kad už kokybišką pieną turi būti mokama gera kaina, o už vidutinį – tiek, kiek jis vertas.

Ko gali tikėtis ūkininkai?

Kad ir kokie bus pasikeitimai pasaulinėje rinkoje, Vilkyškių pieninės direktorius G.Bertašius yra optimistas: „Manau, kad pieno supirkimo kainos tikrai nekris labai smarkiai, kaip tai atsitiko 2009-aisiais. Jos nesumažės ir per artimiausius kelerius metus. Štai stambiausi pasaulyje pieno gamintojai ir eksportuotojai Naujojoje Zelandijoje teigia, kad pieno gamyba ir perdirbimas per artimiausius 10 metų bus perspektyvus.“ Kuo paremtas toks optimizmas? „Daugiau pieno produktų pradės vartoti Kinija ir Indija. Taigi rinka turi galimybių gerokai išaugti. Labai tikėtina, kad gyvenimo lygis šiose valstybėse augs, todėl didės ir kokybiškų bei įvairių maisto produktų paklausa“, – sako G.Bertašius.

Anot G.Bertašiaus, dėl argumentais neparemtų analizių daromos klaidingos prognozės, todėl ūkininkai, vadovaudamiesi optimistiniais lūkesčiais, gali klaidingai planuoti investicijas ir patirti nuostolių. Štai neseniai vykusiame Pieno tarybos posėdyje buvo pranešta, kad pieno produktų kainos pasaulinėje rinkoje auga, ir padaryta išvada, jog taip pat sparčiai augs ir žaliavinio pieno supirkimo kainos. A.Kavaliauskas prisimena: „Kai kurie mano pažįstami ūkininkai sakė, kad 2007-ųjų pieno supirkimo kainų kilimas juos išmušė iš vėžių – pagauti euforijos ūkininkai brangiai pirko karves, techniką, o netrukus kainos

Pienininkams žadama šviesi ateitis

(Užs. 287)

Valstiečių laikraštis 2011 04 23  

Valstiečių laikraštis 2011 04 23

Valstiečių laikraštis 2011 04 23  

Valstiečių laikraštis 2011 04 23