Page 1

2011 m. balandžio 23 d., šeštadienis • Nr. 32 (9051) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Rinko vienus, o į valdžios kėdes susėdo visai kiti

Jei Dievas pirmoje vietoje, visa kita savo vietoje

Pagaliau didysis savivaldybių merų turgus baigėsi – kėdės išsidalytos. Daugiausia jų – beveik trečdalį – užsėdo socialdemokratai. Amžiniems jų oponentams konservatoriams pavyko įsitvirtinti trylikoje merų kabinetų.

Rytoj švęsime gražiausią pavasario šventę. Kunigui Andriui Narbekovui Velykos, kaip ir visiems, yra ypač laukiamos. Tačiau pasidžiaugti margučiais artimųjų rate dėl įtemptos dienotvarkės jis nespės.

Apie tai – 4 p.

Šiandien VL su priedu

Šeštadienis • Ispanijoje, Santjago de Kompostelos miesto katedroje, yra palaidotas šv. Jokūbas. Kelyje į šį miestą – daugybė istorijos ir kultūros paminklų. Ne veltui šis kelias yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Apie tai – 11 p.

Aistras dėl žemės paėmimo Seimas gesins įstatymu Sužinoję apie valstybės rengiamus projektus verteivos dažniausiai skubiai superka numatytose projektų teritorijose žemę, o paskui iš valstybės reikalauja 10–20 kartų didesnių sumų. Albinas Čaplikas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Sodyba • Pievėnai, ko gero, vienintelė vieta Europoje, kur vietos bažnytėlėje per Velykas išlikęs teatralizuotas budėjimas.

• Noras užsiauginti savo vaisių ir uogų, po įtemptų darbų atsipalaiduoti gamtoje traukia prie žemės ir kaimiečius, ir miestiečius.

Sveikata • Šį pavasarį jau ketvirtą kartą Lietuvoje vyks Euromelanomos dienos akcija.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

• Ką reikėtų žinoti, kad nuo šventinio stalo atsikeltume sveiki ir laimingi.

Antisemitiniai išpuoliai – protestas ar provokacijos? Gediminas Stanišauskas VL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Šiuos metus šalyje paskelbus Holokausto atminties metais, suaktyvėję jauni neonaciai ir antisemitai šalies didmiesčiuose piešia svastikas ir nebaudžiami niekina žydus.

Kol Valstybės saugumo departamentas ir Generalinė prokuratūra mėgina įrodyti Lietuvai, kad klaipėdietė Eglė Kusaitė planavo teroro aktą, šalyje jau 20 metų nekliudomai žeminama žydų bendruomenė, iš kurios daugiau kaip šimto tūkstančių narių jau telikę apie 3 tūkstančius. Nukelta į 3 p.

Trečiadienį VL su priedais: Ūkininkų žinios Tėviškės šviesa

(Užs. 170)


2

2011 m. balandžio 23 d. • Nr. 32 (9051) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Aistras dėl žemės paėmimo gesins įstatymu

Kauno LEZ turi didelę žemės perėmimo patirtį. Kai kurie savininkai už hektarą žemės norėjo gauti 1,5 mln. Lt, kai rinkos kaina toje vietoje siekė apie 100 tūkst. Lt. Taigi norėta gauti 15 kartų daugiau. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Albinas Čaplikas VL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Valstybei nusprendus įgyvendinti svarbius projektus neretai kildavo sunkiai išsprendžiamų ginčų dėl žemės paėmimo. Žemės savininkai kartais piktnaudžiaudavo už sklypus reikalaudami sveiku protu nesuvokiamo dydžio kompensacijų, todėl žemės paėmimas dažnai užtrukdavo, o kartais net sužlugdavo valstybinės reikšmės projektai. Neseniai Seimas priėmė Žemės paėmimo visuomenės poreikiams, įgyvendinant ypatingos valstybės svarbos projektus, įstatymą, tačiau suinteresuotos pusės nepaliauja ginčytis.

Atlygins pagal rinkos vertę Įstatyme nustatyta, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra bus pradedama Vyriausybės nutarimu. Ypatingos valstybinės svarbos projektais Seimas Vyriausybės

teikimu galės pripažinti tik energetikos bei transporto infrastruktūros ir krašto apsaugos sričių projektus. Nutarimui įsigaliojus žemės savininkai negalės kliudyti projektą įgyvendinančiai institucijai pradėti darbus. Numatomas tik vienas atlyginimo už paimamą žemę būdas – pinigais pagal rinkos vertę. Be to, bus atlyginama ir paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai pagaminti vertė ir kiti savininko nuostoliai. Tačiau savininkui jo sklypas visada vertesnis, negu paprastai nustato valstybė. Savininkas turės teisę pareikšti pretenziją. Tokiu atveju Nacionalinė žemės tarnyba per 60 dienų nuo pretenzijos gavimo kreipsis į teismą, ir bylą, pasitelkęs nepriklausomus turto vertintojus, nagrinės teismas.

Bandymas pasipelnyti Žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka sugriežtinta, nes pa-

daugėjo savininkų, norinčių piktnaudžiauti susidariusia padėtimi. Artėjant projektų įgyvendinimui informacija apie rengiamus projektus neretai pasiekdavo verteivas, kurie skubiai supirkdavo numatytoje teritorijoje sklypus, o paskui iš valstybės reika-

Už visuomenės poreikiams paimamą žemę bus atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. laudavo 10–20 kartų didesnių sumų. Tokie veikėjai dažnai daro įtaką vietos politikams. Štai Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis neseniai pažėrė puokštę įtarimų dėl Marijampolės politikų reikalavimų, kad „Rail Baltica“ geležinkelio vėžė aplenktų miestą. Suvalkiečiai ne tik reikalauja, kad europinė geležinkelio vėžė aplenktų miestą, bet ir bando nurodyti, per kurias teritorijas ji turi eiti ir net šiek tiek pavingiuoti, kad galėtų užkliudyti kelis sklypus. Susisiekimo ministras E.Masiulis šį kartą prarado kantrybę ir rėžė tiesiai šviesiai: „Tai akivaizdus pavyzdys, kai vietiniai politikai dėl asmeninių politinių arba verslo tikslų bando sužlugdyti nacionalinės svarbos projektą.“

Gresia projekto žlugimas

(Užs. 288)

mis pastangomis „Rail Baltica“ išliko ES prioritetinių projektų sąraše, ir še tau – dėl marijampoliečių noro pasipinigauti gresia viso projekto žlugimas. Marijampoliečių žemes kliudys ir magistralė „Via Baltica“. Prisiminęs kilusius konfliktus tiesiant pirmą

Įtarimų padaugėja prisiminus praeitį, nes prieš penkerius metus tuometinė Marijampolės valdžia dejavo, kai Vyriausybė planavo europinę geležinkelio liniją tiesti aplenkiant miestą. Tada suvalkiečiai kaltino Vyriausybę dėl jų miesto ignoravimo. Į pretenzijas buvo atsižvelgta, tačiau Marijampolėje valdžia pasikeitė ir atsirado naujų interesų. Kaip susidariusią padėtį vertina vietos valdžia? Atsargumu garsėjantis meras Vidmantas Brazys dar prieš rinkimus nedrąsiai komentavo susidariusią padėtį. Meras sakė, kad Vyriausybė savo sprendimo nederino su miesto valdžia, tačiau tikino neketinantis Vyriausybei prieštarauti. Įdomu, kad europinė geležinkelio vėžė turėtų eiti rekonstravus dabar veikiantį geležinkelį, taigi iš esmės valstybei nereikėtų perimti žemės iš savininkų. Be to, pagal projektą būtų rekonstruotos visos geležinkelio ir automobilių kelių sankryžos, taigi savivaldybė sutaupytų nemažai lėšų. Tačiau kol kas Marijampolėje laimi keli stambieji verteivos, siekiantys pasipelnyti retai pasitaikančia galimybe. Kuo baigsis ši istorija? Tik didelė-

magistralės liniją, Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Janušauskas sako iš Seimo tikėjęsis radikalesnių įstatymo pataisų. VL pakalbintas Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Rolandas Andzelis sako, kad praėjo jau trys savaitės nuo pranešimų dėl žemės paėmimo savininkams išsiuntimo, tačiau pretenzijų kol kas negauta. Valstybė žemę perims iš 103 savininkų Kazlų Rūdos ir 100 savininkų Marijampolės rajonuose.

Nelogiška, kai žemės savininkas iš pradžių skundžia įsakymą perimti žemę, paskui kažkodėl skundžia žemėtvarkos projektą, nors savininkui šis projektas negali turėti jokios įtakos, vėliau pralaimėtas bylas skundžia antrą kartą. Tokia bylinėjimųsi grandinė kartais užtrunka 3–4 metus. Mes siūlėme, kad visi skundai turėtų būti pateikiami iš karto. Tada teismas visus skundus nagrinėtų vienu metu ir būtų sutaupoma laiko“, – sako V.Petružis, tačiau jis pabrėžia, kad pasiektas svarbiausias laimėjimas – priėmus sprendimą žemę perimti, teismas jau nebegalės šio sprendimo panaikinti. Bus galima ginčytis tik dėl žemės kainos. Kauno LEZ turi didelę žemės perėmimo patirtį. Kai kurie savininkai už hektarą žemės norėjo gauti 1,5 mln. Lt, kai rinkos kaina toje vietoje siekė apie 100 tūkst. Lt. Taigi norėta gauti 15 kartų daugiau. Jau praėjusių metų pabaigoje kauniečiai turėjo laidoti mirusiuosius naujose kapinėse Vainatrakyje, tačiau žemės perėmimas iš savininkų pakvipo milijonine afera. Įdomu, kad iš pradžių ketinta įsigyti 100 ha teritoriją, kuri priklausė 7 savininkams. Jie buvo pasiruošę sklypus parduoti už 860 tūkst. Lt ( apie 20 tūkst. Lt už ha), tačiau kažkodėl pasirinktas kitas variantas – kapinių teritorija sumažinta iki 40 ha, o išpirkos suma padidėjo daugiau nei du kartus. Ar sklypų kaina reali, aiškinsis teisėsauga. Tačiau akivaizdu, kad ir dėl šio atvejo žemės paėmimo tvarką reikėjo keisti gerokai anksčiau.

Ar teisingai bus atsiskaitoma? Jonas Ramonas, Seimo narys

Bylinėjimasis sutrumpės Kai kurie ekspertai optimistiškai trumpina bylinėjimosi laiką. Štai teisininkas Simas Gudynas mano, kad pagal priimtą įstatymą, teismo procedūra truktų ne ilgiau kaip 141 dieną. Tiesa, jeigu kam nors kiltų noras kreiptis į Konstitucinį Teismą, procesas pailgėtų daugiausia keturiais mėnesiais. „Jeigu įstatymas įsigalios, tai bylinėjimasis teismuose ilgiausiai galės užtrukti iki 165 dienų“, – irgi optimistiškai viliasi R.Andzelis. Kauno LEZ valdymo bendrovės direktorius Vytas Petružis kol kas nelabai džiaugiasi: „Mūsų teisininkai sako, kad teismo procesai sutrumpės, tačiau ne tiek, kiek tikėjomės. Dėl apskundimų bylinėjimasis gali užtrukti iki trejų metų.“ Tačiau visi akcentuoja, kad įsigaliojus įstatymo pataisoms teismo procedūros truks gerokai trumpiau nei iki šiol, kai dėl nesutarimų bylinėjamasi 5–10 metų. Per tiek laiko daug projektų liko neįgyvendinta.

Tikėjosi radikalesnio sprendimo Kauno LEZ direktorius sako, kad iš įstatymo tikėtasi daugiau, tačiau gerai, kad žengtas nors toks žingsnis. „Deja, įstatymas nepanaikino savininkų noro bylinėtis daug kartų.

Mane labai stebina žemės savininkų interesus ginančių organizacijų abejingumas. Gal jos tyli todėl, kad jų nariai šiuo metu yra valdžioje? Manau, kad taikant naują įstatymą su žemės savininku nebus teisingai atsiskaityta. Daugiausia bus paimta miško arba žemės ūkio paskirties žemės. Jos kaina svyruoja nuo 2 iki 5 tūkst. Lt už ha. Tačiau paskui žemės paskirtis bus keičiama, ji taps komercine, o tokios žemės kaina dėl įvairių aplinkybių gali padidėti, pavyzdžiui, nuo 2 iki 100 tūkst. Lt už ha. Štai aš ir klausiu: ar teisingai bus atsiskaitoma su žemės savininku?

Protingas kompromisas Edvardas Raugalas, žemės ūkio viceministras, Žemės savininkų sąjungos įkūrėjas ir buvęs jos pirmininkas

Dabar priimtą įstatymą pavadinčiau protingu kompromisu. Supraskime, žemės paėmimas visuomenės reikmėms dažnai užtrunka labai ilgai. Taigi būtini darbai dažnai yra vilkinami. Kaip elgtis? Jeigu žemę padarytume neliečiamą, tai pažeistume kitos pusės teises.


2011 m. balandžio 23 d. • Nr. 32 (9051) Valstiečių laikraštis

dikalaus problemų sprendimo, o kai jis dar ir draudžiamas, tai gana sudėtingu ekonominiu-socialiniu laikotarpiu pasidarė itin patrauklus jaunimui, kuris galbūt tokia forma išreiškia savo pažiūras. Jo nuomone, šie išsišokimai verti pasmerkimo ir menkina pačią visuomenę. „Juk turime fenomeną: antisemitizmą be žydų, nes kiek gi jų likę Kaune? Vos du šimtai“, – tikino profesorius. 1933 m. duomenimis, Kaune gyveno 38 tūkst. žydų, kurie tuomet sudarė beveik 30 proc. miestiečių.

Iš žydų yra ko ir pasimokyti

Kaune ant choralinės žydų sinagogos tvoros kažkas iškabino užrašą „Hitleris buvo teisus“, „Juden raus“ („Žydai lauk“). VL archyvo nuotrauka

Antisemitiniai išpuoliai – protestas ar provokacijos? e Atkelta iš 1 p. Siautėjo didmiesčiuose Nacistinės Vokietijos lyderio Adolfo Hitlerio gimimo dieną neonaciai Vilniuje ant Tauro kalne esančių Profsąjungų rūmų stiebų iškėlė Trečiojo reicho vėliavas su svastikomis. Dar viena vėliava ankstų rytą (6.43 val.) buvo pakabinta Panevėžyje, Smėlynės gatvėje, ant tilto turėklo. Ant balto medžiaginio audeklo juodais dažais buvo užrašyta „Sieg Heil, mein Fuehrer“ („Tegyvuoja pergalė, mano Fiureri“) ir užrašyta „A.Hitler 1889.04.20“. Kaune tą dieną ant choralinės žydų sinagogos tvoros kažkas iškabino užrašą „Hitleris buvo teisus“, „Juden raus“ („Žydai lauk“). Balandžio 11 d. IX forte buvo nupiešta 13 svastikų, šalia kurių buvo tas pats užrašas „Juden raus“. Šie išpuoliai žydų bendruomenei buvo skaudūs dar ir tuo, kad jie įvykdyti jiems švenčiant antrą Velykų (Pesacho) dieną.

Vyriausybė tyli Iš valstybės vadovų tik Seimo pirmininkė Irena Degutienė griežtai pasmerkė „nuolat besikartojančius rasistinius ir šovinistinius išpuolius“. Prezidentūroje ir Andriaus Kubiliaus vadovaujamoje Vyriausybėje – tyla. O būtent premjero tarnyba praėjusių metų pabaigoje 2011-uosius pompastiškai paskelbė Holokausto atminties metais. „Valstiečių laikraštis“ išsiaiškino, kad panašūs išpuoliai prieš Kauno žydus užregistruojami nebe pirmą kartą. Praėjusiais metais per šventę „Hanza Kaunas“ prie tos pačios sinagogos durų kažkas paliko nupjautą kiaulės galvą. Tąsyk prie kiaulės galvos piktadariai pritaisė skrybėlę ir sruogas, pajuokiančiai vaizduojančias religin-

gą judėją. Tuo metu sinagogoje vyko pamaldos, o jose dalyvavo rabinai iš užsienio. „Apie tą įvykį pranešiau policijai, nors gana dažnai randu pripieštų svastikų, apie kurias jau net neinformuoju, nes vis tiek niekas niekada nėra suradęs kaltininkų“, – sakė Kauno choralinės sinagogos reikalų tvarkytojas Mauša Bairakas. Šiemet gegužės 19–22 d. Kaune vėl organizuojamos tarptautinės

Paklausėme apie nustatytų kaltininkų skaičių. Pasirodo, per 20 metų VSD nesugebėjo sugauti nė vieno tokių išpuolių dalyvio, nors, tikėtina, kad neonacių yra nemenkas būrelis, o juos susekti nebūtų labai sudėtinga.

Kai kam patraukli simbolika ir radikalumas Klaipėdos universiteto profesorius Vygantas Vareikis, paskelbęs ne

V.Vareikio teigimu, dauguma neonacių net nėra matę gyvo žydo, o visuomenėje vis dar pasitaiko mitų, neva žydai grobia vaikus, o krikščionybės priešaušryje būtent jie nukryžiavo Jėzų Kristų. Neseniai iš Izraelio grįžęs profesorius tikina, kad Lietuvai iš žydų yra ko pasimokyti. Ne tik sugebėjimo išgyventi nederlingose žemėse, bet ir siekiant energetinės nepriklausomybės, sugebėjimo kariauti ir nugalėti. „Arabai Izraeliui neparduoda naftos, todėl šalis per kelerius metus planuoja visose degalinėse įrengti elektromobilių įkrovimo stoteles, – pasakojo prof. V.Vareikis. – Net auklėjant vaikus žydai smalsiam vaikui pasako, koks jis šaunuolis, kad užduoda gerus klausimus. O ką neretai pasako lietuvis savo vaikui: „Ką tu šneki, kvaileli! Netrukdyk!“ Seimo narys tautininkas Gintaras Songaila mano, kad svastikų paišymas neabejotinai yra paauglių darbas.

Paklausėme apie nustatytų kaltininkų skaičių. Pasirodo, per 20 metų VSD nesugebėjo sugauti nė vieno tokių išpuolių dalyvio, nors, tikėtina, kad neonacių yra nemenkas būrelis, o juos susekti nebūtų labai sudėtinga. Hanzos dienos, kuriose dalyvaus apie 100 Europos miestų delegacijos. Ar pasikartos panaši provokacija?

Policija tyrinėja įrašą Kauno policijos šefas Algirdas Kaminskas „Valstiečių laikraščiui“ patvirtino, kad iki šiol nė vienas ikiteisminis tyrimas dėl išpuolių prieš žydų bendruomenę nėra baigęsis sėkmingai. Po pernykščio įvykio su kiaulės galva, vienas Didžiosios Britanijos žydas paaukojo Kauno sinagogai pinigų vaizdo kameroms įrengti. Policija šiuo metu nagrinėja trečiadienio vaizdo įrašą, bet neatskleidžia, ar kameros užfiksavo asmenis, iškabinusius A.Hitlerį šlovinantį audeklą. „Įvykį tiria Centro policijos nuovada, tikiuosi, kad tyrimas bus sėkmingas“, – sakė A.Kaminskas. „Valstiečių laikraštis“ pasiteiravo Valstybės saugumo departamento (VSD), kodėl jis nesugeba užkirsti kelio gėdą Lietuvai darantiems antisemitiniams išpuoliams, po kurių priversti raudonuoti net aukščiausi Lietuvos politikai.

3

Aktualijos

vieną darbą antisemitine tema, neabejoja, kad išpuolius surengė neonacistinių pažiūrų paauglių grupuotės. „Asmeniškai pažįstu ir kelis 40– 50 metų žmones, kurie privačiuose pokalbiuose neslepia neonacistinių pažiūrų, o kai kurie kolekcionuoja Antrojo pasaulinio karo literatūrą, simboliką“, – kalbėjo prof. V.Vareikis. Pasak jo, nacizmas neonaciams patrauklus dėl savo simbolikos, ra-

Kaip vertinate Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus Seime pristatytą Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaitą? Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt. Vyriausybė dirbo gerai

13 proc.

Vyriausybė dirbo patenkinamai

12 proc.

Vyriausybė dirbo blogai

16 proc.

Vyriausybė dirbo blogai ir turėtų atsistatydinti

59 proc.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas tikina, kad kovoti su panašiais nusikaltimais yra įmanoma, nes įstatymai numato bausmę už tautinės nesantaikos kurstymą, chuliganizmą. Pasak jo, kol yra kvailių, kurie žemindami kitus, jaučia malonumą, tokie nusikaltimai vis kartosis. A.Anušauskas neabejoja, kad kai kurie neonacių išsišokimai gali turėti ir tarptautinį rezonansą.

Orai Pilnatis. Saulė teka 5.59, leidžiasi 20.37.

Nereikia priešpriešos Simonas Alperavičius, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas

Nežinau, kodėl šalyje vis dar pasitaiko antisemitinių išpuolių. Apie tai labai daug galvojau, bet atsakymo iki šiol neradau. Kai kalbama, kad žydai šykštūs, galiu priminti, jog tarpukariu, kai visiems Lietuvos žmonėms būdavo sunku gyventi, žydai duodavo jiems maisto, o pinigus dažniausiai skolindavo be procentų. Nesakau, kad žydai visą laiką elgėsi garbingai, bet vienijant žmones reikėtų eiti ne priešpriešos keliu. Mes nesakome, kad esame aukščiau kitų, bet žydai vis tiek turi savitą kultūrą ir pasaulėžiūrą. Pagal mūsų kalendorių, dabar yra 5771 metai. Juk jeigu vienas žydas, tai yra Kristus, nebūtų nutraukęs ryšio su judaizmu, tai nebūtų atsiradusi ir katalikybė. Yra daug prigalvota nesąmonių, vieną jų paskutinį kartą išgirdau apsilankęs Santariškių klinikoje. Ten dvi moteriškės visai rimtai kalbėjo, kad žydai Velykoms grobia ir žudo vaikus.

Kenkia šalies įvaizdžiui Gediminas Kirkilas, Seimo narys

Šie išpuoliai daro didelę žalą Lietuvos įvaizdžiui tiek Europos Sąjungoje, tiek pasaulyje. Buvo šiokia tokia valstybės vadovų reakcija, bet ne tokia, kokios reikėtų reaguojant į panašaus pobūdžio išsišokimus. Neatmesčiau net provokacijos, finansuotos iš užsienio, versijos, todėl atitinkamos tarnybos turėtų reaguoti. Be to, jaunimas ne visada žino istoriją, o pridėjus sunkią socialinę-ekonominę situaciją Lietuvoje, didėjančią emigraciją ir apskritai nepasitenkinimą gyvenimu Lietuvoje, neigiamos emocijos gali pasireikšti panašiais išpuoliais prieš vieną ar kitą tautą. Tie išsišokimai gali būti ir kaip tam tikra protesto forma, o Vyriausybei, matyt, palanku, kad panašūs išpuoliai užgožtų dar didesnes problemas, su kuriomis nesugebama susitvarkyti.

Šiandien

Rytoj

Poryt

Dieną: +13 +18°

Dieną: +14 +19

Dieną: +15 +20°

Naktį: +3 +8°

Naktį: +4 +9°

Naktį: +3 +8°

Šventinį savaitgalį tikėtini gražūs ir šilti orai. Šiandien žymesnio lietaus nenumatoma. Dvelks vos juntamas silpnas vėjas. Įdienojus termometrai rodys 13–18 laipsnių šilumos, kiek vėsiau bus tik Kuršių nerijoje, kur temperatūra svyruos apie 10 laipsnių. Sekmadienį, pirmą Velykų dieną lietaus ir toliau nenumatoma. Vėjas išliks silpnas. Naktį oras atvės iki 4–9 laipsnių šilumos, dienos metu temperatūra svyruos tarp 14–19 laipsnių, Kuršių nerijoje sušils iki 10–12 laipsnių. Panašūs orai išsilaikys ir pirmadienį, lietaus tikimybė bus nedidelė. Pūs tik silpnas vėjelis. Naktį temperatūra nukris iki 3–8 laipsnių, dienos metu galėsime mėgautis vasariška 15–20 laipsnių šiluma. Kiek vėsesnė diena ir vėl numatoma Kuršių nerijoje – 11–13 laipsnių. Antradienio naktį drėgmės zona artės link Lietuvos, o dienos metu kai kur truputį palynos. Vėjas išliks silpnas. Naktį vyraus 3–8 laipsniai šilumos, dieną temperatūra pakils iki 14–19 laipsnių. Nuo trečiadienio lietus mūsų šalyje bus gerokai dažnesnis svečias, bet šiluma nesitrauks.

Kristina Petraitytė

(Užs. 83)


4 Velykų misija – liudyti Prisikėlusįjį Komentarai

Šventos Velykos yra brangiausia visų krikščionių šventė. Jei Kalėdos primena tik pirmuosius Išganytojo žingsnius mūsų žemėje, tai Velykos kalba apie jo pergalę prieš mirtį. Kalba ir apie mūsų pergalę, nes Jėzus kentėjo, mirė ir prisikėlė, kad mes turėtume gyvenimą. Jis sako: Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų ( Jn 10, 10). Kristaus prisikėlimo tikrovė labiausiai atsiliepia į mūsų troškimą amžinai gyventi. Apaštalas Paulius nurodo, kaip turime švęsti Velykas. Jis kalba: Švęskime šventes ne su senu raugu, ne su blogybės ir nelabumo raugu, bet su nerauginta tyros širdies ir tiesos duona (1 Kor 5, 8). Apaštalas ragina atmesti blogį ir apsispręsti už gėrį bei tiesą. Labai gaila tų brolių ir sesių, kurie ir šiose Velykose nepajėgė ar nenorėjo išsivaduoti iš nuodėmės. Nesmerkiame jų, bet pavedame juos gailestingajai Dievo meilei. Jeigu bus ištikimųjų, kurie nepaliaus belstis į Dievo Gailestingumą, tikėkime, kad daugelis, šiandien gyvenančių su nuodėmės raugu, prisikels gyve-

nimui ir galės švęsti Velykas ne tik žemėje, bet ir amžinybėje. Dauguma tikinčiųjų prieš Velykas susitaiko su Dievu bei žmonėmis ir Kristaus Prisikėlimo šventę pasitinka pilni džiaugsmo vienybėje su Prisikėlusiuoju. Būkite pasveikinti, Kristaus broliai ir seserys, švenčiantys paties didžiausio džiaugsmo, didžiausios pergalės žmonijos istorijoje atminimą. Niekas negali prilygti Kristaus prisikėlimo džiaugsmui, nes jis kalba, kad už mus yra sumokėta Dievo Avinėlio kraujo kaina ir dėl to esame pašaukti ne mirčiai, bet gyvenimui. Šiemetinės Velykos sutampa su pasiruošimu sutikti labai džiu-

rinktas į šv. Petro sostą. Rytuose viešpatavo totalitarinė sistema, visomis priemonėmis skleidusi bedievybę ir trypusi žmonių teises. Vakaruose viešpatavo mirties kultūrą pagimdęs sekuliarizmas, kurio veidą akivaizdžiai išvydome sugriuvus geležinei uždangai. Tiek karinga bedievybė, tiek vartotojiška sekuliari kultūra nešė dvasinę mirtį ir sėjo neviltį. Tiek Rytuose, tiek Vakaruose tvyrojo slogi dvasinė atmosfera. Kas galėjo pasipriešinti šiai blogio jėgai, gaubiančiai pasaulį ir griaunančiai žmonių dvasią? Išrinktas popiežiumi Jonas Paulius II prabilo į krikščioniškąjį pasaulį, kviesdamas

2011 m. balandžio 23 d. • Nr. 32 (9051) Valstiečių laikraštis

kia su prisikėlusiu Kristumi, jeigu jo gyvenime herojiškai praktikuojamos tikėjimo, vilties ir meilės dorybės. Šv. Velykų proga noriu visiems palinkėti šviesaus gyvenimo su prisikėlusiu Kristumi. Su apaštalu Pauliumi linkiu ir raginu: Laikykite save mirusiais nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje (Rom 6, 11). Prisikėlęs Kristus kviečia ir mus prisiimti istorinę misiją – prikelti Lietuvą naujam gyvenimui. Gyvenimui, kuriame būtų gerbiamas žmogus ir nebūtų toleruojamas blogis. Tegul nebaido mūsų nei patiriami sunkumai, nei jokios vidinės ar išorinės blogio jėgos. Kas eina per gy-

Prisikėlęs Kristus kviečia ir mus prisiimti istorinę misiją – prikelti Lietuvą naujam gyvenimui. Gyvenimui, kuriame būtų gerbiamas žmogus ir nebūtų toleruojamas blogis. Tegul nebaido mūsų nei patiriami sunkumai, nei jokios vidinės ar išorinės blogio jėgos gią žinią – Dievo tarno popiežiaus Jono Pauliaus II beatifikaciją. Tai Šventasis Tėvas, labai mylėjęs Lietuvą ir daug prisidėjęs, kad greičiau mums išauštų laisvės rytas. Šis didis popiežius yra ryškus pavyzdys, ką žmogaus širdyje gali sukurti mirtį nugalėjęs Kristus. Drauge jis yra pavyzdys, kaip reikia liudyti Prisikėlusįjį net tuomet, kai aplinkui viešpatauja tamsa. Pasaulyje buvo labai tamsu, kai 1978 m. Jonas Paulius II buvo iš-

nebijoti blogio ir tų, kurie skleidžia blogį. Jis apvažiavo kone visą pasaulį, neaplenkdamas ir Lietuvos, ir visus kvietė į prisikėlimą bei naujo pasaulio kūrimą. „Atverkite duris Kristui ir naujiems ateities akiračiams“, – kvietė Jonas Paulius II lietuvius, vos nusimetusius ilgai trukusios okupacijos pančius. Dievo tarno popiežiaus Jono Pauliaus II pavyzdys akivaizdžiai liudija, kiek daug gali padaryti vienas žmogus, jeigu jis gyvena ir vei-

venimą su prisikėlusiu Kristumi, to negali išgąsdinti jokios šio pasaulio galybės. Todėl ryžkimės būti Prisikėlimo šviesos nešėjais savo šeimose, mokyklose, universitetuose ir darbo vietose. Visa širdimi atsiliepkime į Jono Pauliaus II raginimą: „Nebijokite! Atverkite, plačiai atlapokite vartus Kristui!“ Nebijokite siaučiančio blogio, nes su mumis yra prisikėlęs Kristus!

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis

Administratorė

(8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Meilė Taraškevičienė

Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113 SODYBA, SODIETĖ, BIČIŲ AVILYS Irma Dubovičienė (8 5) 210 0112 TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys

(8 5) 210 0090

SVEIKATA Meilė Jančorienė

(8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė

(8 5) 210 0044

ŠEŠTADIENIS Nijolė Baronienė

(8 5) 210 0035

PRIEBLANDOS Vismantas Žuklevičius

(8 5) 210 0042

Dizaineriai

(8 5) 210 0113

Fotokorespondentas

(8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI: KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524 Gediminas Stanišauskas (8 37) 20 88 42 Saulius Tvirbutas (8 37) 20 88 42 PANEVĖŽYS Vida Tavorienė

8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė

(8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

Savaitės komentaras

Rinko vienus, o į valdžios kėdes susėdo visai kiti

Stasys Jokūbaitis Pagaliau didysis savivaldybių merų turgus baigėsi – kėdės išsidalytos. Daugiausia jų užsėdo socialdemokratai – beveik trečdalyje Lietuvos savivaldybių. Amžiniems socialdemokratų oponentams konservatoriams pavyko įsitvirtinti trylikoje merų kabinetų. Kitoms sėkmingiau rinkimuose pasirodžiusioms partijoms tenko po penkis, šešis merų postus. Kokias iš šių rezultatų galėtume padaryti išvadas? Pirmiausia labai skaudų antausį šiemet gavo konservatoriai. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose kol kas šią kadenciją jie neturi nė vieno savo mero, nors kai kuriose savivaldybėse iš karto po rinkimų jau pūtė pergalės ragus. Pasirodo per anksti. Visu šimtu procentų pasitvirtino prognozės: jei kuri nors partija vienoje ar kitoje savivaldybėje per

rinkimus gavo daugiausia rinkėjų balsų, tai dar visiškai nereiškia, kad ji iš tiesų laimėjo rinkimus, formuos valdančiąją daugumą ir išsirinks savo merą. Ar ne taip atsitiko Kaune, konservatoriams su krikščionimis demokratais laimėjus daugiausia mandatų miesto taryboje, ir kai kuriose kitose savivaldybėse? Oi kaip pyko konservatoriai, kai kur kas mažiau rinkėjų balsų gavusios partijos pradėjo burti koalicijas be Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovų. Kaip jie drįso nepaisyti rinkėjų nuomonės! Tačiau Vilniuje tie patys konservatoriai darė lygiai tą patį, ką jų

bandė Vilniuje nustumti kitus? Juo labiau kad viskas susiklostė vienodai – ir laikinojoje, ir tikrojoje Lietuvos sostinėse konservatoriai liko be nieko, kaip ta bobutė prie suskilusios geldos. Skaudžiausia, kad tuose po rinkimų vykstančiuose merų turguose rinkėjai nedalyvauja, nuo jų jau niekas nepriklauso. Partijų susitarimai tampa svarbesni už rinkėjų nuomonę, kurią jie išreiškė per rinkimus. Todėl į valdžią neretai ateina ne tie, kuriais rinkėjai labiausiai pasitiki, o tie, kurie sugebėjo susitarti, suvienyti jėgas, dažnai visiškai skirtingų ideologijų ir pozicijų ar net iki

Skaudžiausia, kad tuose po rinkimų vykstančiuose merų turguose rinkėjai nedalyvauja, nuo jų jau niekas nepriklauso. Partijų susitarimai tampa svarbesni už rinkėjų nuomonę, kurią jie išreiškė per rinkimus. oponentai Kaune, – bandė išstumti iš valdančiosios daugumos daugiausia rinkėjų balsų gavusius zuokininkus. Tai kuriuo atveju derėtų piktintis, o kuriuo ne? Kai patys Kaune buvo nustumti nuo valdžios, ar kai

tol buvę aršūs priešininkai. Kažkur tokiais atvejais išgaruoja visos ideologinės vertybės, svarbiausias partijų tikslas tampa – užimti reikšmingiausius postus. Žinoma, čia galima mestelėti:

politika yra kompromisų menas. Tačiau kompromisas kompromisui nelygus. Sunku net suvokti, jog konservatoriai taip plačiai buvo atvėrę savo glėbį Lietuvą nuolat šmeižiančio ir skaldančio europarlamentaro, Lenkų rinkimų akcijos lyderio Valdemaro Tomaševskio komandai, kad tik užimtų mero postą. Be jokios abejonės, dabartinė mūsų savivaldybių rinkimų tvarka tikrai neskatina aktyvumo, nes vis daugiau žmonių nusivilia, suvokia, kad jų pasirinkimas gali nereikšti nieko netgi tada, kai taip pat, kaip jie, balsuoja gana daug bendraminčių. Ar tikrai nieko negalima pakeisti? Jei mūsų politinė kultūra dar tebėra vystykluose, gal vertėtų patobulinti rinkimų įstatymą taip, kad būtų galima stabdyti rinkėjų valią pažeidžiančių koalicijų kūrimą. Juo labiau kad čia nieko naujo – kai kuriose šalyse valdančiąją koaliciją pirmiausia formuoja ne bet kas, o daugiausia balsų pelniusi politinė jėga. Ir tai yra įtvirtinta įstatymu. Yra ir kitas variantas: meras privalėtų būti renkamas iš didžiausios koalicijos frakcijos. Tuomet gal du trys tarybos nariai negalėtų šokdinti didžiųjų partnerių ir reikalauti postų vien todėl, kad kam nors pritrūko vieno ar kelių balsų. Po šiemetinių savivaldybių tarybų rinkimų, kai žmonės rinko vienus, o į valdžios kėdes susėdo kiti, apie būtinas permainas, tiesioginius merų rinkimus jau prabilo ir tie, kurie iki šiol į juos žiūrėjo skeptiškai. Iš svetimų klaidų mokytis nenorime, todėl mokomės iš savų, nors tai kainuoja kur kas brangiau.

REDAKCIJA Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281. El. paštas redakcija@krastospauda.lt. SKELBIMAI PRIIMAMI: Vilniuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukštas), nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090. Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spausdina UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Ofsetinė spauda. 8 sp. lankai. Tiražas 30 090 egz. Indeksas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 508. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova Administratorė

(8 5) 210 0110

Reklama pardavimai@krastospauda.lt Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060 Buhalterija (8 5) 210 0045 Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110 Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070


2011 m. balandžio 23 d. • Nr. 32 (9051) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Pirkti internetu apsimoka

Interneto parduotuvių aliba.lt ir aliba.lv pardavimų vadovas Dovydas Mėlinskas teigia, kad interneto parduotualiba.lt nuotrauka vėse prekės yra gerokai pigesnės negu įprastose.

Viktorija Giedraitytė Europoje ir JAV prekyba internetu vyksta jau seniai ir yra gana populiari. O štai lietuviai vis dar nelabai pasitiki tokiu prekių įsigijimo būdu. Interneto erdvėje jau perka 24 proc. latvių, Lietuvoje praėjusiais metais internetu pirko tik 11 proc. šalies gyventojų.

Pigiau ir paprasčiau Vis dėlto teigiami pokyčiai jau pastebimi. Per pastaruosius porą metų lietuviai vis aktyviau domisi alternatyva įprastoms parduotuvėms. Vakarų Europoje žmonės internetu perka viską – pradedant maistu, baigiant stambia skaitmenine tech-

nika. Lietuviai interneto parduotuvėse dažniausiai ieško kompiuterių, buitinės technikos, televizorių, dviračių, mobiliųjų telefonų. Interneto parduotuvės aliba.lt pardavimų vadovas Dovydas Mėlinskas, kalbėdamas apie prekybos internetu privalumus, pirmiausia pabrėžė, kad tokiose parduotuvėse siūlomos prekės yra gerokai pigesnės už tokias pat parduodamas prekybos centruose. Interneto parduotuvėms nereikalingas prekybinis plotas, jo priežiūra, mažesnės išlaidos logistikai, sandėliams išlaikyti. D.Mėlinskas ypač džiaugiasi, kad pavyko įdiegti galimybę klientams už prekes atsiskaityti po to, kai prekės jiems pristatomos. Pirkėjas jaučiasi saugiau, gali sumo-

kėti apžiūrėjęs ir įvertinęs pirkinį. Be to, interneto parduotuvės veikia visą parą: klientas prekių gali ieškoti jam patogiu metu, palyginti kainas, pasinaudoti papildoma informacija internete. „Pastebėjome, kad lietuviai noriai prekes įsigyja išsimokėtinai, todėl interneto parduotuvė aliba.lt yra sudariusi sutartis su UAB „Snoro lizingas“ ir UAB „Ūkio banko lizingas“ – sudaryti lizingo sutartį užtrunka vos kelias minutes: visos

5

lizingo procedūros tvarkomos telefonu, internetu ir prekių pristatymo metu, žmonėms nereikia eiti į banką, parduotuvę ar tvarkytis papildomų dokumentų“, – sakė D.Mėlinskas.

ne tik į namus, bet ir į kliento darbovietę, biurą, prieš tai visuomet suderinus pirkėjui patogų pristatymo laiką.

Rūpesčių kur kas mažiau

Pirkėjai dažnai teiraujasi, ar prekės, pirktos internetu, turi tokią pačią garantiją, kaip ir įsigytos prekybos centruose ir kur kreiptis prekei sugedus. „Visi pasauliniai gamintojai, tarp jų „Samsung“, „Beko“, „Sony“, „Philips“, „Asus“, „Pioneer“ ir daugybė kitų, suteikia tarptautines garantijas nepriklausomai nuo to, ar prekė buvo pirkta internetu, įprastoje parduotuvėje ar užsienyje. Prireikus garantinės priežiūros, klientui reikia kreiptis į artimiausias garantinio remonto dirbtuves. Iškilus klausimams, visuomet pagelbės interneto parduotuvės konsultantai“, – sakė D. Mėlinskas. Jis pasidžiaugė, kad interneto parduotuvė įgyja vis didesnį pirkėjų pasitikėjimą ir užsitarnauja patikimos įmonės vardą. Plėsdama prekybą internetu, įmonė jau atidarė interneto parduotuvę Latvijoje, artimiausiu metu planuoja pradėti veiklą Lenkijoje. Pasak D.Mėlinsko, interneto parduotuvėje nuolat vyksta įvairios akcijos. Šiuo metu yra taikomos didelės nuolaidos „Whirpool“, „Beko“, „Electrolux“ buitinei technikai, kompiuterinei technikai ir kitoms prekėms.

Perkant didelį daiktą internetu, nebereikia rūpintis, kaip tą prekę parsigabenti į namus, užnešti laiptais. Tuo pasirūpina kurjeriai, dažniausiai be jokio papildomo mokesčio. Klientams patrauklus daug platesnis prekių asortimentas interneto parduotuvėse nei įprastose. Rūpinimasis namų ruoša, ūkiu, vaikais, laisvalaikiu daugeliui žmonių atima nemažai laiko, todėl pasivaikščiojimams po parduotuves jo visai nelieka. O norimą prekę nusipirkti internetu užtrunka vos kelias minutes, sutaupoma nemažai laiko. Tai ypač aktualu jaunoms šeimoms, norinčioms įsigyti buitinės technikos, televizorių ar kitų namų apyvokai reikalingų daiktų. Kita prekybos internetu klientų grupė – mažesnių miestų ar kaimų gyventojai. Žmonėms nebereikia važiuoti keliasdešimt kilometrų nuo namų iki prekybos centro: užsisakius prekes internetu, kurjeriai jas pristato ir į atokiausią Lietuvos kampelį. Pirkėjo patogumui kurjerių tarnybos pirkinius pristato

Garantijos tokios pačios

Interneto parduotuvėse prekės yra gerokai pigesnės už tokias pat, parduodamas prekybos centruose, nes interneto parduotuvėms nereikalingas prekybinis plotas, nereikia jo prižiūrėti, mažesnės išlaidos logistikai, sandėliams.

Sportas

Krepšinio lygos pusfinalis – be „Šiaulių“

Pusfinalyje žalgiriečiai kausis su ambicinguoju Utenos „Juventus” klubu. Eltos nuotrauka

LKL stipriausių komandų ketvertas šįkart bus be „Šiaulių“. Pusfinalyje po šv. Velykų susitiks: Vilniaus „Lietuvos rytas“–Prienų „Rūdupis“, Kauno „Žalgiris“–Utenos „Juventus“. „Kalnapilio-Lietuvos krepšinio lygos“ (LKL) čempionato antrosiose ketvirtfinalio rungtynėse reguliariojo sezono nugalėtojas Kauno „Žalgiris“ svečiuose po itin atkaklios kovos 88:82 (22:20, 25:17, 18:23, 23:22) įveikė Klaipėdos „Neptūną“ (8 vieta reguliariajame sezone) ir laimėjo seriją iki dviejų pergalių 2:0. „Žalgiriui“ Markusas Braunas ir Tadas Klimavičius pelnė po 14 taškų, Martynas Pocius – 12, Trentas Pleistedas – 11, Paulius Jankūnas – 10.

Klaipėdos komandoje 19 taškų surinko Martynas Mažeika, 18 – Lukas Boneris, 17 – Mantas Ruikis. „Žalgiris“ Kauno sporto halėje pusfinalyje balandžio 27 d. kovos su Utenos „Juventus“ (5 vieta) klubu. Pirmąsias rungtynes su Šiaulių „Šiauliais“ (4 vieta) svečiuose 105:94 laimėję Utenos krepšininkai namuose šventė pergalę rezultatu 91:81 (26:25, 18:20, 22:16, 25:20) ir pirmą kartą klubo istorijoje pateko į LKL pusfinalį. Utenos komandai Marius Prekevičius pelnė 23 taškus, Aurimas Kieža – 20, Žydrūnas Urbonas – 17. „Šiaulių“ gretose Deividas Vyveris surinko 25 taškus, Darius Gvezdauskas – 17, Rašonas Broudas – 13, Edvinas Ruzgas – 11.

„Šiauliai“ tarp keturių pajėgiausių šalies klubų nepateko pirmą kartą nuo 1998 m. Šiauliečiai praėjusius septynis sezonus iš eilės LKL čempionate buvo treti. Šalies pirmenybių bronzos medalius Šiaulių klubas iš viso iškovojo devynis kartus (2000, 2001 bei 2004–2009 m.). Nugalėtojo titulą ginantis Vilniaus „Lietuvos rytas“ (2 vieta) svečiuose 103:82 (16:10, 34:20, 31:25, 22:27) nugalėjo Vilniaus „Perlą“ (7 vieta) ir taip pat laimėjo seriją 2:0. Nugalėtojams Bredas Njūlis pelnė 23 taškus, Martynas Gecevičius – 16, Steponas Babrauskas, Jonas Valančiūnas ir Kenanas Bairamovičius – po 12. „Perlo“ gretose Žydrūnas Kelys surinko 19 taškų, Aidas Viskontas ir Evaldas Kairys – po 10. Pirmąsias rungtynes „Lietuvos rytas“ taip pat laimėjo 83:73. Pusfinalyje dabartiniai LKL čempionai Vilniuje balandžio 26 d. susitiks su trečią vietą reguliariajame sezone užėmusiu Prienų „Rūdupiu“. Prienų klubas svečiuose 76:63 (18:14, 21:19, 24:18, 13:12) įveikė Panevėžio „Techasą“ (6 vieta) ir laimėjo seriją iki dviejų pergalių 2:0. Prienų komandai Gediminas Orelikas pelnė 17 taškų, Justas Sinica ir Evaldas Dainys – po 14. Panevėžio ekipoje Egidijus Dimša surinko 23 taškus, Marius Valukonis – 14, Andrius Aleksandrovas – 10. VL, Eltos inf.

Bėgikė Živilė Balčiūnaitė tęsia kovą su federacija Lietuvos bėgikė Živilė Balčiūnaitė, kuriai Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) Drausmės komisija už antidopingo taisyklių pažeidimą skyrė dvejų metų diskvalifikaciją, šį sprendimą apskundė Sporto arbitražo teismui (CAS). LLAF sprendimu, 32 m. maratonininkė privalės grąžinti pernai iškovotą Europos čempionato aukso medalį. Sportininkės treneriui Romui Sausaičiui pareikštas griežtas papeikimas. Dėl diskvalifikacijos, kuri įsigalioja nuo sportininkės veiklos suspendavimo dienos (rugsėjo 6-osios), Ž.Balčiūnaitė negalės dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse.

Europos čempionei neleista dalyvauti Londono olimpiadoje Eltos nuotrauka

Bus mėginama įrodyti, kad lengvaatletės šlapimo mėginys Barselonos laboratorijoje buvo ištirtas nekokybiškai, o sprendimą dėl diskvalifikacijos priėmusi LLAF neišvengė procedūrinių pažeidimų. Pasak sportininkės, LLAF Drausmės komisija pasiūlė atlikti trečią mėginio likučių tyrimą neutralioje laboratorijoje, tačiau pasitarusi su advokatais Ž.Balčiūnaitė tokio žingsnio atsisakė. LLAF Drausmės komisiją sudarė olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas D.Barkauskas, Lietuvos olimpinio sporto centro gydytoja D.Baubinienė, LLAF generalinė sekretorė N.Medvedeva, LLAF tarybos nariai P.Karoblis, E.Martinka ir G.Mamkus. Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (IAAF) pranešimą apie tyrimą dėl įtarimą sukėlusio Ž.Balčiūnaitės mėginio, paimto per Europos čempionatą Barselonoje (Ispanija), LLAF gavo praėjusių metų rugsėjo pradžioje. IAAF pranešime buvo teigiama, kad lietuvės mėginyje buvo rasti tam tikri nukrypimai nuo leistinos normos, kuriuos galėjo lemti intervencija iš išorės. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad testosterono ir epitestosterono santykis nuo normos buvo nukrypęs keturis kartus. VL, Eltos inf.


6

2011 m. balandžio 23 d. • Nr. 32 (9051) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Pieno rinka pribrendo kainų korekcijai Sumažėjus pieno produktų kainoms eksporto rinkose perdirbėjai turi dvi galimybes – branginti pieno produktus vidaus rinkoje arba mažinti žaliavinio pieno supirkimo kainas. Albinas Čaplikas VL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Balandžio mėnesį Lietuvos pieno perdirbimo įmonės iki tol pelningose eksporto rinkose patyrė nuostolių. Kodėl taip atsitiko, juk kai kurie analitikai prognozavo, kad pieno produktų kainos pasaulinėje rinkoje tik kils, o paskui jas seks ir žaliavinio pieno supirkimo kainos? Padėtį eksporto rinkose analizuojantys perdirbėjai mano, kad po staigaus kainų augimo rinkose vyksta kainų korekcija. Ką šie pokyčiai gali atnešti pieno gamintojams ir kaip jiems reikėtų pasirengti?

Rinka sunkiai nuspėjama Plungės rajone ūkininkaujantis Julius Martišius sako: „Patirtis mane įspėja, kad pieno supirkimo kainos gali labai greitai pasikeisti. Kainoms kylant, man darosi neramu, nes baiminuosi, kad jos gali bet kuriuo metu nukristi. Tokia yra nenuspėjama rinka. Kokios mano prognozės? Artėjant vasarai pieno kaina dažniausiai sumažėja.“

Eksporto reikšmė ir įtaka Lietuvos pieno perdirbimo įmonės eksportuoja apie 55 proc. pieno produkcijos. Kai kurių įmonių eksporto dalis gerokai didesnė. Štai pernai Vilkyškių pieninė eksportavo per 64 proc. produktų, „Rokiškio sūris“ – už 353 mln. Lt, o vidaus rinkoje pardavė už 200 mln. Lt. Taigi kainų pasikeitimai pasaulinėje rinkoje Lietuvos įmonėms yra labai svarbūs. AB Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius sakė, kad kaip tik pastaruoju metu eksporto rinkose ne tik Vilkyškių pieninė, bet ir kitos įmonės patyrė nuostolių dėl sumažėjusių pieno produktų kainų. „Pieno miltų kaina krito daugiau kaip 20 proc., sviestas atpigo apie 15 proc., išrūgų miltų kaina krito net 35 proc.“, – vardija G.Bertašius. Asociacijos „Pieno centras“ direktorius Antanas Kavaliauskas remiasi ne tik asociacijos, bet ir „Dairy markets“ duomenimis: „ES rinkoje kovo pradžioje sviesto kaina svyravo nuo 5 200 iki 5 700 JAV dolerių už toną, o balandžio pradžioje kaina nusirito iki 4 800–5 300 JAV dolerių už t, pieno miltų kaina per tą patį laikotarpį sumažėjo beveik 40 proc.“ Pieno perdirbėjai nelinkę daryti skubotų išvadų, kur pieno produktų kainos pasuks gegužės mėnesį – ar atsigaus, liks dabartinio lygio, ar dar kris. Tačiau G.Bertašius primena dar vieną aplinkybę – 2008-aisiais perdirbimo įmonės gaudavo gerokai didesnę ES paramą pieno produktams eksportuoti. Taigi ir šia prasme finansinės aplinkybės pablogėjo. „Manau, kad per pastarąjį mėnesį pieno produktų kaina patyrė korekciją. Tokie pasikeitimai nuvilnijo visose rinkose“, – daro išvadą A.Kavaliauskas.

Pasikeitimų banga ritasi greitai Kada šie kainų pokyčiai pasieks Lietuvos įmones? Jau pasiekė. Šiais laikais verslui tenka reaguoti labai greitai. Pieno perdirbimo įmonės neturi kito pasirinkimo. „Anksčiau analizę atlikdavome kartą per ketvirtį. Pastaraisiais metais padėtis pasikeitė iš esmės. Pavyzdžiui, grietinėlės pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos kiekvieną savaitę, išrūgų pardavimo sutartys – kartą per dvi savaites. Taigi per mėnesį minėtų ir kitų produktų kainos gali pasikeisti

krito, todėl ne vienam ūkininkui iškilo problemų grąžinant paskolas. Jeigu būčiau ūkininkas, investuočiau ne tada, kai rinkoje yra aukštos kainos, o tada, kai viskas yra atpigę. Kainoms pasiekus aukštą lygį, pirkti karves jau pavėlavote. Patyrę ūkininkai žino, kad kainos rinkoje svyruoja.“ Finansų analitikai pataria elgtis atsargiai, skaičiuoti ir pasilikti lėšų nenumatytiems atvejams. Nusprendus investuoti, reikia sau atsakyti, ar pavyks išgyventi, jeigu supirkimo kaina kris iki žemiausio lygio?

Lietuvos pieno perdirbimo įmonės eksportuoja apie 55 proc. savo produkcijos.

2–4 kartus. Tokios yra rinkos taisyklės“, – sako G.Bertašius. Pasak A.Kavaliausko, būna tokių atvejų, kai sudaromos sutartys pirkti tam tikrą kiekį produktų, o ilgalaikių kontraktų su fiksuota kaina Lietuvos perdirbimo įmonės neturi arba tokios pasitaiko labai retai: „Net kontraktuose su Rusija, nors numatome kainas, tačiau ir jos koreguojamos pagal padėtį rinkoje.“ Deja, Lietuvoje valstybės įstaigos, pavyzdžiui, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI), atlieka tik praeities analizę, kai įvertinama tik praėjusio ketvirčio ar net pusmečio informacija, ir daromos išvados. „Nesuprantu tokių analizių naudos. Mes ir taip žinome, kas įvyko. Ir mums, perdirbėjams, ir pieno gamintojams būtų daug svarbiau susipažinti su naujausia informacija, kuria remdamiesi galėtume daryti skubius sprendimus“, – sako G.Bertašius. Pavyzdžiui, Naujojoje Zelandijoje veikia stambus Vyriausybės padalinys, kuris analizuoja pasikeitimus pasaulinėje rinkoje, daro prognozes ir net padeda ieškoti rinkų šalies perdirbėjams.

Kainas pakėlė eksportas LAEI skyriaus vadovas Albertas Gapšys sako, kad pasauliniame „Fonterra“ aukcione pastarosiomis savaitėmis kai kurių pieno produktų kainos pasikeitė. „Mano žiniomis, planuojamas pieno produktų sandorių kritimas. Kokios priežastys? Visada po didelio kainų augimo kainos krinta. Pastaruoju metu eksporto kainos augo gana sparčiai, todėl tikėtinas kainų sumažėjimas“, – sako A.Gapšys. Niekas negali pasakyti, ar šie pasikeitimai yra ilgalaikiai. „Nemanau, kad pasikartos 2008ųjų scenarijus, kai produktų kainos krito ir krito, o mes negalėjome prognozuoti, kada pasieksime dugną. Šiuo metu padėtis yra kitokia. Vyksta kainų korekcija, bus pasiektas kažkoks tvirtas pagrindas“, – svarsto G.Bertašius. Vilkyškių pieninės vadovas prime-

na, kad dabartines aukštas pieno supirkimo kainas pakėlė ne vidaus rinka, bet pasikeitimai eksporto rinkose. Taigi buvo galima gaminti daugiau pieno produktų.

Padėtis vidaus rinkoje Kitos išeities perdirbimo įmonės kol kas neturi, nes vidaus rinkoje padėtis dar blogesnė. Pasak G.Bertašiaus, vidaus rinka pieno perdirbėjams buvo ir tebėra nuostolinga. „Jeigu kas nors tuo abejoja, nesunku apskaičiuoti – aukštos eksporto kainos iki šiol dengdavo vidaus rinkoje patiriamus nuostolius“, – sako G.Bertašius. Pritaria ir A.Kavaliauskas: „Nors produktų kainos vidaus rinkoje

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

je yra mažesnės nei turėtų būti iš tikrųjų, yra šiek tiek rizikinga. Ar nesumažėtų pieno produktų vartojimas? Jeigu vartotojai pasirinks kaimyninių šalių produktus, nukentės ne tik perdirbėjai, bet ir pieno gamintojai. „Tačiau neverta tikėtis, kad produktų kainos vidaus rinkoje mažės“, – primena G.Bertašius. „Manau, kad perdirbėjai turėtų didinti ne produktų kainas, bet šiek tiek sumažinti pieno supirkimo kainas. Jos priartėjo prie 2007-ųjų piko, taigi ūkininkai dabar tikrai nesiskundžia“, – sako A.Gapšys. Kokio dydžio korekcijos pieno gamintojai gali tikėtis? „Sunku prognozuoti. Aukštos kainos išsilaikys, bet, žinoma, ne tokios aukštos, kokios yra dabar. Gal žaliavi-

Kada geriausia investuoti? „Geriausia investuoti, kai rinkoje yra nuosmukis – kol investuosi, žiūrėk, rinkoje kainos ir pakils, o tada ir daugiau pelno gausi. Tačiau atsitinka taip, kad krizės metu nelieka pinigų investicijoms“, – sako J.Martišius. Panevėžio rajone ūkininkaujantis vienas stambiausių šalyje pieno gamintojų Raimondas Vitkauskas sako, kad pastaraisiais metais įtaką pieno produktų kainoms daro rinkų spekuliantai: „2007-aisiais kainos nerealiai krito, o pastaruoju metu jos taip pat nerealiai auga. Baiminuosi, kad nepasikartotų panašus scenarijus. Esant tokiai padėčiai rinkoje, negali planuoti, nes kritus kainoms net stipriausias ūkis gali sužlugti. Todėl investicijoms skiriu tik sutaupytas lėšas, apie skolinimąsi net negalvoju.“

Pieno produktų kainoms sumažėjus eksporto rinkose, pieno perdirbėjai turi dvi galimybes – didinti pieno produktų kainas vidaus rinkoje arba mažinti žaliavinio pieno supirkimo kainas. 2010-aisiais augo, tačiau vidaus rinka perdirbimo įmonėms buvo nuostolinga.“ Kai kurie vartotojai teigia, kad kai kuriose šalyse pieno produktų kainos yra net mažesnės nei Lietuvoje. Nedaug tokių šalių yra, be to, neužmirškime, kad Lietuvoje vartotojai dar sumoka 21 proc. PVM, o kai kuriose ES šalyse PVM pieno produktams arba nustatytas mažesnis, arba visai netaikomas. Pavyzdžiui, Vokietijoje pieno produktams taikomas 7 proc. PVM mokestis, o kaimyninėje Lenkijoje – tik 3 proc. O Jungtinėje Karalystėje – 0 proc. Tik Danijoje pieno produktams taikomas 25 proc. PVM mokestis.

Du pasirinkimai Pieno produktų kainoms sumažėjus eksporto rinkose, pieno perdirbėjai turi dvi galimybes – didinti pieno produktų kainas vidaus rinkoje arba mažinti žaliavinio pieno supirkimo kainas. Didinti pieno produktų kainas, nors jos, pasak G.Bertašiaus, vidaus rinko-

nis pienas turėtų atpigti 5–10 proc., o gal ir daugiau“, – sako G.Bertašius. Pasak asociacijos „Pieno centras“ direktoriaus A.Kavaliausko, dėl infliacijos įtakos kainos palengva auga, tačiau dėl pasikeitimų pasaulinėje rinkoje net ir tokio augimo perdirbėjai negali garantuoti.

Itin didelį dėmesį kokybei skirianti Šilalės rajone ūkininkaujanti Zofija Ruikienė sako, kad už kokybišką pieną turi būti mokama gera kaina, o už vidutinį – tiek, kiek jis vertas.

Ko gali tikėtis ūkininkai?

Kad ir kokie bus pasikeitimai pasaulinėje rinkoje, Vilkyškių pieninės direktorius G.Bertašius yra optimistas: „Manau, kad pieno supirkimo kainos tikrai nekris labai smarkiai, kaip tai atsitiko 2009-aisiais. Jos nesumažės ir per artimiausius kelerius metus. Štai stambiausi pasaulyje pieno gamintojai ir eksportuotojai Naujojoje Zelandijoje teigia, kad pieno gamyba ir perdirbimas per artimiausius 10 metų bus perspektyvus.“ Kuo paremtas toks optimizmas? „Daugiau pieno produktų pradės vartoti Kinija ir Indija. Taigi rinka turi galimybių gerokai išaugti. Labai tikėtina, kad gyvenimo lygis šiose valstybėse augs, todėl didės ir kokybiškų bei įvairių maisto produktų paklausa“, – sako G.Bertašius.

Anot G.Bertašiaus, dėl argumentais neparemtų analizių daromos klaidingos prognozės, todėl ūkininkai, vadovaudamiesi optimistiniais lūkesčiais, gali klaidingai planuoti investicijas ir patirti nuostolių. Štai neseniai vykusiame Pieno tarybos posėdyje buvo pranešta, kad pieno produktų kainos pasaulinėje rinkoje auga, ir padaryta išvada, jog taip pat sparčiai augs ir žaliavinio pieno supirkimo kainos. A.Kavaliauskas prisimena: „Kai kurie mano pažįstami ūkininkai sakė, kad 2007-ųjų pieno supirkimo kainų kilimas juos išmušė iš vėžių – pagauti euforijos ūkininkai brangiai pirko karves, techniką, o netrukus kainos

Pienininkams žadama šviesi ateitis

(Užs. 287)


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis Jei Dievas pirmoje vietoje, visa kita savo vietoje

Piligrimų keliu į Santjago de Kompostelą

Rytoj švęsime gražiausią pavasario šventę. Kunigui Andriui Narbekovui Velykos, kaip ir visiems, yra ypač laukiamos. Tačiau pasidžiaugti margučiais artimųjų rate dėl įtemptos dienotvarkės jis nespės.

Ispanijoje, Santjago de Kompostelos miesto katedroje, yra palaidotas šv. Jokūbas. Kelyje į šį miestą – daugybė istorijos ir kultūros paminklų. Ne veltui šis kelias yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Nijolė Baronienė

Laimutė Giedraitytė

11 p.

19 p.

Sodyba Kaime – Velykų persirengėliai Pievėnai, ko gero, vienintelė vieta Europoje, kur vietos bažnytėlėje išlikęs teatralizuotas budėjimas.

Sodininkystė vėl populiari Noras užsiauginti savo vaisų ir uogų, po įtemptų darbų atsipalaiduoti gamtoje traukia prie žemės ir kaimiečius, ir miestiečius.

Nijolė Petrošiūtė Vida Tavorienė

7 p.

7 psl.

Sveikata Saulės malonumai ir pavojai Šį pavasarį jau ketvirtą kartą Lietuvoje vyks Euromelanomos dienos akcija. Jos metu visi, kurie iš anksto užsiregistruos, galės pasitikrinti dėl galimų odos vėžio požymių.

Kokius kiaušinius valgysime per Velykas Ar visada gražuoliai margučiai būna tinkami valgyti? Ką reikėtų žinoti, kad nuo šventinio stalo atsikeltume sveiki ir laimingi?

Meilė Jančorienė Rita Kuprytė

23 psl.

23 p.

Valstiečių laikraštis 2011 04 23  

Valstiečių laikraštis 2011 04 23

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you