Issuu on Google+

2011 m. balandžio 20 d., trečiadienis

Nr. 31 (9050)

Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais

Konservatoriai prarado įtaką didmiesčiuose

Telelefoniniai sukčiai braunasi į internetą

Daugiausia mandatų savivaldybių tarybų rinkimuose iškovojusi Lietuvos socialdemokratų partija turės ir daugiausia merų postų – devyniolika. Iš karto po rinkimų apie reikšmingą pergalę prabilęs konservatorių lyderis Andrius Kubilius su savo partijos nariais patyrė fiasko didmiesčiuose.

Šalyje vis dar apstu sukčiavimo telefonu atvejų, kai nusikaltėliai iš patiklių asmenų išvilioja pinigų. Dar ne visi suvokia, kad tokie pranešimai tėra telefoninių sukčių mėginimai apgaule ištuštinti patiklių asmenų pinigines. Nusikaltėliai jau apgaudinėja ir naudodamiesi kompiuterių programomis.

Apie tai – 4 p. f

Apie tai – 18 p. f

Valdančiųjų „Sodros“ reforma – lyg raišas arklys

Kaina 1,89 Lt

Šiandien VL su priedu

Ūkininkų žinios • Šiemet prieš šventes padidėjusi kiaušinių paklausa gamintojus nelabai džiugina.

• Nunykusių pluoštinių linų vietą galėtų užimti sėmeniniai linai ir pluoštinės kanapės, tačiau jos – nelegalus augalas Lietuvoje.

Iki 2030 m. pažadėjęs padorias pensijas būsimiems pensininkams, premjeras Andrius Kubilius ir jo kabinetas esminių Valstybinio socialinio draudimo fondo permainų dar nepradėjo. Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 p.

• Šį pavasarį dirvožemyje aptikta daugiau mineralinio azoto negu pernai.

Sodietė • Skubos amžiuje net ir pasirengimas šventėms užtrunka vos kelias valandas. Prekybos centrai pateikia greitas išeitis. Tautinio paveldo puoselėtojai siūlo nepamiršti ir tradicinės margučių marginimo technikos. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Lietuva įstumta į dujų kainos spąstus Įsivėlusi į konfliktą su Rusijos koncernu „Gazprom“, Vyriausybė turi vis mažiau galimybių bent šiek tiek pristabdyti nuolat kylančias gamtinių dujų kainas. Saulius Tvirbutas VL žurnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Vyriausybė sieks, kad „Gazprom“ netaikytų didesnių nei kaimynams kainų. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Praėjusią žiemą šalies gyventojus šokiravo didžiulės sąskaitos už šildymą. Tačiau ateinantį rudenį kainos gali dar labiau pa-

didėti. Brangstančios gamtinės dujos grasina dar didesnėmis išlaidomis šildymui ir verslui, o dabartinė valdžia, užuot ėmusis racionalių apgalvotų sprendimų, tik erzina monopolininką. Nukelta į 3 p. f

Šeštadienį VL su priedu Šeštadienis


2

2011 m. balandžio 20 d. • Nr. 31 (9050) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Valdančiųjų „Sodros“ reforma – lyg raišas arklys „Sodra“ esą ateityje 2 proc. gyventojo pajamų skirtų senatvės pensijai kaupti. Jeigu piliečiai apsispręstų II pakopos pensijos draudimui skirti papildomai 2 proc., tuomet prie jų iš valstybės biudžeto pridėtų dar 2 proc. Šias lėšas administruotų privatūs pensijų fondai. Tai įgyvendinus, ilgalaikėje perspektyvoje „Sodros“ biudžetas susibalansuotų ir apie 2030 m. nūdienos problemos primintų tik baisų sapną. Vyriausybė tikina, kad jei nieko nebus daroma, pensijos po 10–15 metų sumažėtų apie 25 proc. nuo dabartinio pensijų lygio.

Gediminas Stanišauskas VL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Katastrofiškas „Sodros“ biudžeto deficitas, Prezidentės Dalios Grybauskaitės raginimai Vyriausybei imtis reformų, atrodo, iki šiol nepažadino premjero. Ministrų kabinetas atidėjo svarstyti net gaires, kuriomis siūloma reformuoti pensinę sistemą, ir paliko visa tai Seimui.

Į priekį pažengta nedaug Nors pirmą šių metų ketvirtį Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) deficitas buvo 110,9 mln. litų mažesnis nei tikėtasi, vis dėlto išmokos viršijo įplaukas 827,9 mln. litų. Dar praėjusių metų birželį šalies vadovė D.Grybauskaitė „ant kilimo“ išsikvietė socialinės apsaugos ir darbo ministrą Donatą Jankauską ir paragino jį kuo greičiau imtis „Sodros“ reformos. Tačiau į priekį pasistūmėta nedaug. „Vyriausybė iki šiol nepadarė nieko, nors Seime dedama daug pastangų susitarti dėl „Sodros“ ateities“, – tikino opozicinei Socialdemokratų frakcijai priklausantis Algirdas Sysas. A.Syso teigimu, „Sodros“ reformos siūlymus pateikė ne Vyriausybė, o parlamente sudaryta darbo grupė, nes „Sodros“ biudžeto deficitas „didėja žiauriai“, tad būtent jį pirmiausia reikėtų subalansuoti. Praėjusiais metais „Sodros“ deficitas siekė 2,7 mlrd. litų. Šiemet planuojamas apie 2,5 mlrd. Lt deficitas, kurį Vyriausybė greičiausiai dangstys skolintais pinigais.

Aršus pensijų fondų gynėjas

Vyriausybės priemonių plane siūloma tolinti pensinį amžių iki 65 metų. Tai ketinama pasiekti iki 2026 m., kasmet vyrams pridedant po du, o moteMartyno Vidzbelio nuotraukos rims – po keturis mėnesius.

Atitolins pensinį amžių iki 65 metų Vadovaujantis parlamente gimusiais pasiūlymais, Vyriausybė neseniai pateikė priemonių planą, kuriuo siūloma reformuoti pensinę sistemą. „Pasiūlymai gal ir džiugintų, bet neaišku, ar tik ne „iš lubų“ Vyriausybė paėmė tuos džiuginančius skaičius, nes iš pradžių šiais metais buvo planuojamas 5 mlrd. Lt deficitas“, – sakė A.Sysas. Pasak jo, gerai bent jau tai, kad Vyriausybė nesiūlo „Sodros“ biudžeto deficitą balansuoti įstatymais, kurie padidintų mokesčių naštą. Priemonių plane siūloma tolinti pensinį amžių iki 65 metų. Tai siūloma pasiekti iki 2026 m., kasmet vyrams pridedant po du, o moterims – po keturis mėnesius. Šiuo metu vyrai į senatvės pensiją išeina būdami 62,5 m., o moterys – 60-ties. „Pensinio amžiaus tolinimas yra neišvengiamas. Gerai, kad politinės partijos dėl to vieningai sutaria“, – kalbėjo A.Sysas. Statistikos duomenimis, sulaukusių pensijos vyrų gyvenimo vidurkis siekia 77 metus, o moterų – 87 metus.

Virtualios sąskaitos prieš taškus A.Sysas mano, kad virtualių pinigų kaupimas virtualiose sąskaitose irgi neišspręs problemos.

Orai Pilnatis. Saulė teka 6.06, leidžiasi 20.31.

Vyriausybė taip pat siūlo įvesti vadinamąją „taškų“ sistemą, pagal kurią būtų apskaičiuojamos pensijos,

Šiandien

Rytoj

Dieną: +12 +17°

Dieną: +14 +19°

Dieną: +14 +19°

Poryt

Naktį: +1 +6°

Naktį: +2 +7°

Naktį: +2 +7°

Šiandien debesų po truputį daugės, tačiau lietaus jie neatneš. Pūs nestiprus vėjas. Oras įšils iki 12–17, pajūryje – 9–11 laipsnių. Dar šiltesni orai prognozuojami ketvirtadienį. Naktį vyraus silpnai teigiama temperatūra, bus sausa. O dieną debesys tirštės – kur ne kur trumpai palis, bet įdienojus temperatūra pasieks 14–19 laipsnių, tik pajūryje ji bus keliais laipsniais žemesnė. Ir penktadienį šiluma nesitrauks. Naktį bus nepastoviai debesuota, lietus mažai tikėtinas. Atvės iki 2–7 laipsnių šilumos. Dieną vėl formuosis aktyvesni debesys, vietomis trumpai palis. Temperatūra pakils panašiai tiek, kiek ir ketvirtadienį. Savaitgalį, remiantis paskutiniais duomenimis, orai mažai keisis – žadami ramūs ir šilti orai, tik kai kur trumpai palis. Inga Stankūnaitė

bet šį siūlymą kritikuoja alternatyvią „Sodros“ reformos sistemą pasiūlęs Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis. „Ta taškų sistema beveik identiška dabartinei koeficientų sistemai, todėl

A.Sysas tikina, kad virtualių pinigų kaupimas virtualiose sąskaitose irgi neišspręs problemos. „R.Kuodžio siūlyme yra ne tik virtualios sąskaitos, bet ir virtualios palūkanos, o kas būna su virtualiais pinigais, akivaizdžiai įrodė privačių pensijų fondų, kuriuose kaupiamos II pakopos pensijos, veikla“, – akcentavo A.Sysas. Pasak jo, per vienus krizės metus visi tie pinigai nuvertėjo 30–40 proc. „Tai kas atkurs tų virtualių pinigų vertę, jei po kelerių ar keliasdešimt metų užgrius dar viena krizė?“ – klausia A.Sysas.

Dar praėjusiais metais šalies vadovė D.Grybauskaitė „ant kilimo“ išsikvietė socialinės apsaugos ir darbo ministrą Donatą Jankauską ir paragino jį kuo greičiau imtis „Sodros“ reformos. Tačiau į priekį pasistūmėta nedaug. iš esmės nuo tų taškų pensijos apskaičiavimas nepasidarys nei skaidresnis, nei padidins senatvės pensijas“, – aiškino R.Kuodis. Jis pasiūlė Vyriausybei „Sodrą“ reformuoti taip, kad pensijų kaupimą kiekvienas gyventojas galėtų matyti vadinamojoje „virtualioje sąskaitoje“. Būtent iš šių virtualių sąskaitų būsimieji pensininkai skolintų pinigus dabartiniams pensininkams. Savo ruožtu vaikai užaugę skolintų lėšas šiuo metu darbo rinkoje esantiems piliečiams, kai jie išeis pensiją. „Toks sprendimas mažų mažiausiai bent jau būtų skaidrus ir žmogus matytų, kiek yra sukaupęs senatvės pensijai, – sakė R.Kuodis. – Be to, įmokos patenka į individualią sąskaitą, o ne į bendrą katilą, taigi žmogus žino, kad tai jo pinigai.“

Pensijos gali sumažėti ketvirtadaliu Į R.Kuodžio siūlymą Vyriausybė neatsižvelgė, nors būtent šis ekonomistas prieš keletą metų Lietuvoje išpranašavo skaudžias nekilnojamojo turto burbulo sprogimo pasekmes. Vyriausybės priemonių plane visiškai kitokie siūlymai. Vienas jų – sistema „2+2+2“, kuri jau dabar kelia didelių abejonių.

2008 m. pabaigoje Seimas sumažino atskaitymus į privačius pensijų fondus nuo 5,5 iki 2 proc., nes šiems pensijų fondams priekaištauta dėl per didelių administracinių sąnaudų ir neefektyvios veiklos. Aršus šių fondų gynėjas šiuo metu yra susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, kuris beveik grasina koalicijai ir reikalauja kuo greičiau atkurti atskaitymus į pensijų fondus.

Tikisi teigiamų rezultatų Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys mano, kad tiek taškų, tiek virtualių sąskaitų pasiūlymai yra „daugiau techninio pobūdžio“. „Nuo taškų ir virtualių sąskaitų mūsų pensijos nei padidės, nei sumažės“, – sakė R.J.Dagys. Jis teigė, kad svarbiausia yra užtikrinti „Sodros“ finansavimą ir stabilumą. „Ši sistema neturi priklausyti nuo politinių sprendimų ir nekeičiant „Sodros“ tarifo bazinė pensija turėtų būti mokama iš valstybės biudžeto“, – įsitikinęs kalbėjo R.J.Dagys. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo sistemą „2+2+2“, kuri užtikrintų didesnes pensijas. „Ši sistema pasiteisino Estijoje, todėl prigytų ir pas mus“, – neabejoja R.J.Dagys.

Tačiau privačių fondų valdytojai įsitikinę, kad šis gyventojų paskatinimas nepasiteisins, nes bergždžias reikalas prašyti pinigų iš mažas pajamas gaunančiųjų, kurie paprasčiausiai neišgalės skirti papildomų pinigų pensijai kaupti. TS-LKD frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma teigia, kad tiek valdantieji, tiek opozicija privalo susitarti dėl „Sodros“ reformos, nes „kalbame apie sistemą, kuri turės veikti kelis dešimtmečius“. Neseniai A.Kubilius prakalbo, kad iki 2030 m. pensininkai gaus padorias senatvės pensijas. Ekonomistas Romas Lazutka teigia, kad „padori“ pensija turi siekti ne mažiau kaip 70 proc. vidutinio darbo užmokesčio, arba 1 456 Lt, atsižvelgiant į dabartinį algos vidurkį.

Kosmetiniai pakeitimai neišgelbės Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymai kelia klausimų, kodėl apskritai vykdoma ši reforma: ar siekiama pensijų sistemos „kosmetinio remonto“, ar iš tikrųjų norima, kad ateityje žmonės gautų didesnes pensijas. Pripažįstama, kad vidutinės „Sodros“ pensijos po kelių dešimtmečių, jei nieko nebus daroma, bus gerokai mažesnės, palyginti su dabartiniu vidutiniu atlyginimu (sieks apie 25 proc., palyginti su 40 proc. šiuo metu), tačiau įsipareigojimų, orientuotų į kaupimą pensijai, prisiimti vengiama. Prisidengiama prognozėmis, kad ateityje „Sodra“ išbris iš skolų, ir pažadais, jog tuomet bus galima daugiau atidėti taupymui.

Ne vien Lietuva reaguoja į demografinę situaciją Donatas Jankauskas, socialinės apsaugos ir darbo ministras

Svarbiausios pensijų sistemos reformos kryptys yra dvi – laipsniškas pensinio amžiaus tolinimas ir žmonių skatinimas papildomai kaupti pensiją privačiuose pensijų fonduose. Visame pasaulyje pirmas pensijų sistemų reformų žingsnis yra būtent pensinio amžiaus tolinimas. Todėl ne vien Lietuva, bet ir kitos valstybės narės imasi priemonių, siekdamos, kad pensijų sistemos lanksčiau reaguotų į demografinę situaciją. Daugumoje ES šalių yra siūloma arba jau ir nuspręsta laipsniškai atidėti pensinio amžiaus pradžią. Šiuo metu yra svarstomi du galimi pensijų apskaičiavimo modeliai – taškų ir virtualių sąskaitų. Ministerija pasisako už taškų sistemos modelį, nes jis labiau atitinka mūsų krašto socialinę ir ekonominę situaciją, yra lankstesnis ir atsparesnis ekonominiams svyravimams, suteikia daugiau stabilumo ir saugumo žmonėms, paprasčiau įgyvendinamas ir nereikalautų radikalių permainų sistemoje. Įgyvendinant reformą taip pat labai svarbu ir vyresnio amžiaus žmonių skatinimas ilgiau išlikti darbo rinkoje, kuriant jiems darbo vietas, sudarant palankias sąlygas darbdaviams įdarbinti senjorus.


2011 m. balandžio 20 d. • Nr. 31 (9050) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

3

Lietuva įstumta į dujų kainos spąstus Koncerno „Achemos grupė“ prezidentas Bronislovas Lubys sako, kad dujų kainai perkopus 400 JAV dolerių gali tekti stabdyti trąšų įmonę „Achema“. Mat joje dujų kaina sudaro beveik 80 proc. produkcijos gamybos išlaidų. Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius akcentavo, kad pramonės įmones labiausiai spaudžia šildymo išlaidos, kurios priklauso nuo dujų kainos. „Tai mažina įmonių konkurencingumą, – tvirtino J.Guzavičius. – Keista, kad valdžia nieko nenori girdėti apie ydingą Energetikos įstatymo nuostatą, kuri draudžia naudoti gamtines dujas ne gamybai. Nemažai bendrovių be gamybos galėtų tomis pačiomis dujomis šildyti ir patalpas.“ Jei gamtinės dujos pabrangs, kaip žadama, 30 proc., centralizuotai tiekiamos šilumos kaina gali šoktelėti vidutiniškai 18 proc., o sostinėje – net iki 22 proc. Martyno Vidzbelio nuotraukos

e Atkelta iš 1 p. Niūrios prognozės Bendrovė „Lietuvos dujos“ skelbia, kad kovą verslo klientams gamtinių dujų pardavimo kaina padidėjo nuo 958 iki 974 Lt už 1 000 kub. metrų. Gali būti, kad kaina didės ir toliau. Tiekėjai aiškina, kad dujos brangsta dėl didėjančių pasaulinių naftos kainų. Pasak Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojo Dano Janulionio, jei gamtinės dujos pabrangs, kaip žadama, 30 proc., centralizuotai tiekiamos šilumos kaina vidutiniškai gali šoktelėti 18 proc., o sostinėje – net iki 22 proc.

Iš karo jokios naudos Vyriausybė tikina, kad imsis teisinių priemonių siekdama priversti koncerną „Gazprom“ netaikyti daug didesnių nei mūsų kaimynėms kainų. Tačiau Rusijos koncerno valdybos pirmininko pavaduotojas Valerijus Golubevas atšovė, kad koncernas žada bylinėtis ir nesiruošia nieko keisti. Energetikos ministerija tvirtina, kad koncernas „Gazprom“, nepagrįstai didindamas kainas, pažeidžia „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutartį. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pranešė, kad teisme bus aiškinamasi dėl „Lietuvos dujų“, kurios dalį akcijų valdo koncernas „Gazprom“, vadovybės veiklos. Tuo metu „Lietuvos dujos“ teigia, kad pernai per derybas su koncernu „Gazprom“ nesulaukė jokios Energetikos ministerijos pagalbos, ir kaip pavyzdį nurodo latvius. Esą jų valdžia aktyviai dalyvavo derantis su Rusijos koncernu ir gavo 15 proc. nuolaidą.

Dabar Latvija už 1 000 kub. m moka 310 JAV dolerių. Dar mažiau dujos kainuoja Estijai – 309 JAV dolerius. O Lietuva už tą patį kiekį dujų pakloja net 367 JAV dolerius.

Kentės žmonės Ekonomikos mokslų daktarė Aušra Maldeikienė pabrėžia, kad mūsų valdžios konfliktai su dujų tiekėju ir skelbiami šūkiai dėl energetinės nepriklausomybės mažai ką reiškia dideles sąskaitas gaunančiam žmogui. „Kai reikia mokėti didžiulius pinigus už šildymą, man mažiausiai rūpi, su kuo pykstasi A.Sekmokas, – kalbėjo ji. – Politikai labai daug šneka apie išteklių rinkos kainas, bet niekam nerūpi darbo jėgos kaina.“ A.Maldeikienė dujų kainą prilygina išgyvenimo kainai. „Brangstant dujoms neišvengiamai kyla ir kitos kainos. Tai nebūtų baisu, jei didėtų ir darbo užmokestis, – aiškino ji. – Jau dabar gyventojai nenormaliai didelę pajamų dalį turi skirti komunaliniams mokesčiams, o nustatyta minimali alga tokiomis sąlygomis – tik pasityčiojimas iš žmogaus.“

Koncerno „Achemos grupė“ prezidentas B.Lubys sako, kad dujų kainai perkopus 400 JAV dolerių gali tekti stabdyti trąšų įmonę „Achema“.

Nelengva ir verslui Higieninio popieriaus ir medienos plaušo plokščių gamybos įmonės „Grigiškės“ generalinis direktorius Gintautas Pangonis džiaugiasi, kad bendrovė nusprendė pasistatyti kieto kuro biojėgainę. „Jei ne ji, me-

Daug populizmo Trišalės tarybos Energetikos komiteto pirmininkas Algirdas Jaruševičius populistinėmis vadina Energetikos ministerijos kalbas apie galimybes sumažinti dujų kainą teismo keliu. „Per 20 metų niekaip nesugebėjome pastatyti dujų terminalo, o dabar, neturėdami kozirio apsirūpinti dujomis kitais būdais, veliamės į konfliktą su koncernu „Gazprom“, – stebėjosi jis. – Matau ir Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nekompetenciją. Pavyzdžiui, bendrovė „Lietuvos dujos“ sugebėjo gauti antpelnius nepakeitusi dujų transportavimo išlaidų, nors iš tikrųjų po atominės elektrinės uždarymo dujų srautai magistrale padidėjo ir dėl to sumažėjo jų transportavimo išlaidos. Komisija to kažkodėl nepastebėjo. Valdžioje apskritai nėra energetiką išmanančių žmonių arba tai sąmoningas monopolininkų interesų tenkinimas.“

Laimėti neįmanoma

dienos plaušo plokščių gamybos sąnaudos dabar būtų labai didelės, – teigė direktorius. – Mūsų įmonėje „Klaipėdos kartonas“ išlaidos gamtinėms dujoms sudaro 20 proc. gofruoto kartono gamybos išlaidų, todėl didėjančios šios žaliavos kainos kelia nerimą ir mums.“

Į mūšį – plikomis rankomis Julius Veselka, Seimo Ekonomikos komiteto narys

Jei ne Vyriausybės klaidos ir nevykusi energetikos politika, per metus galėtume sutaupyti 300 mln. Lt išlaidų dujoms. Energetikos ministerija pradėjo kariauti su koncernu „Gazprom“ neturėdama jokių galimybių laimėti. Maža to, kaip tik mes nevykdėme sutarties sąlygų nupirkti 5 mlrd. Lt kub. m dujų per metus. Manau, kad ši Vyriausybė jau nesugebės normaliai susitarti su dujų tiekėju, tik kiti atėję į valdžią galės ištaisyti šias klaidas.

Reikia ieškoti alternatyvų Vytautas Stasiūnas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas

Akademikas energetikas Jurgis Vilemas taip pat mano, kad konfliktuodami su koncernu „Gazprom“

„Valdžioje apskritai nėra energetiką išmanančių žmonių arba tai sąmoningas monopolininkų interesų tenkinimas“, – mano Trišalės tarybos Energetikos komiteto pirmininkas Algirdas Jaruševičius. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, šių metų pradžioje šildymo įmonėms klientai buvo skolingi 210 mln. Lt. Tai 40 mln. Lt daugiau nei praėjusių metų sausį. Gyventojai nesumokėjo 122 mln. Lt, likusi skola tenka savivaldybėms ir įmonėms.

nius vamzdynus nuo dujų tiekėjo, Latvija turi dujų saugyklas, kurias nuomoja koncernui „Gazprom“. O mes, dar neturėdami dujų terminalo, taigi ir jokių alternatyvų ar kitų poveikio svertų, iš anksto ėmėme erzinti Rusijos koncerną“, – kalbėjo akademikas. J.Vilemas mano, kad būtina kuo greičiau įgyvendinti dujų terminalo projektą. „Gal ir be reikalo buvo atmestas pasiūlymas statyti šį objektą su Latvija, tada būtų galimybė gauti ES paramą ir apskritai tai būtų mažiau kainavę, be to, Latvijoje jau yra dujų saugykla, o čia ją teks statyti, tad visas projektas kainuos ne vieną milijardą litų“, – mano jis.

nepasieksime jokių nuolaidų. „Lietuva pasirašiusi ilgalaikę dujų tiekimo sutartį, kurioje numatyta tarptautinė kainos apskaičiavimo formulė. Galima tikėtis tik malonių. Tuo ir naudojasi mūsų kaimynai: Estija sutiko neskubėti įgyvendinti ES direktyvos, reikalaujančios atskirti magistrali-

Šilumos tiekėjai tikrai nesuinteresuoti didinti šilumos kainas, bet dujų kaina per pastaruosius 6 metus šilumos gamintojams padidėjo daugiau kaip trigubai. Esame šios kuro rūšies įkaitai, nes nieko nenuveikta ieškant kitų būdų apsirūpinti šiluma. Valstybė turi koordinuoti biokuro panaudojimo katilinėse diegimą, remti renovaciją. Turime galimybių deginti medienos atliekas, šiaudus, energetinius augalus. Skandinavijoje biokuru pagaminama 80 proc. visos sunaudojamos šilumos, o kaina yra stabili – 18 ct už kW.

Parlamentaras prašo panaikinti jo teisinę neliečiamybę

VL archyvo nuotrauka

Seimo narys Evaldas Lementauskas (nuotraukoje) kreipėsi į Seimo pirmininkę Ireną Degutienę ir prašė inicijuoti jo teisinės neliečiamybės statuso panaikinimo procedūrą. „Priesaika Seime mane dar labiau įpareigoja, kad teisybė būtų įrodyta nepaisant bet kokių trukdymų – teisinių ar negeros valios pramanytų. Tie darbai, kurių atėjau dirbti Seime, netrukdys ieškoti teisingumo. Raginu

ir kviečiu mūsų teisėsaugos institucijas kuo greičiau šią tariamo papirkimo bylą užbaigti“, – sakė E. Lementauskas. Seimo narys tiki, kad po jo aiškaus ir viešo valios pareiškimo formalieji dalykai bus sutvarkyti kuo greičiau, o byla pagaliau bus pabaigta nagrinėti. Balandžio 15 d. generalinis prokuroras Darius Valys kreipėsi į Seimą, prašydamas sutikimo panaikinti Seimo nario E.Lementausko teisinę

neliečiamybę. To paprašė galimo papirkimo bylą nagrinėjantis Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas. Baudžiamosios bylos duomenimis, E.Lementauskas kaltinamas bandymu papirkti Vilniaus miesto tarybos narį. Norint teisme toliau nagrinėti bylą būtina panaikinti jo teisinę neliečiamybę. Pagal Seimo statutą, be Seimo sutikimo jo narys negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip su-

varžoma Seimo nario laisvė. Kreiptis į Seimą dėl parlamentaro patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jo laisvės suvaržymo turi teisę tik generalinis prokuroras. Problemų su teisėsauga turintis buvęs sostinės vicemeras E.Lementauskas Seime pakeitė mandato atsisakiusį „tvarkietį“ Remigijų Ačą, kuris tapo Raseinių rajono meru. Eltos inf.


4

2011 m. balandžio 20 d. • Nr. 31 (9050) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Tiesiai šviesiai

Iš pradžių špyga, paskui ištiesta ranka

Arūnas Brazauskas Pastaruoju metu žodžiai „lietuviai“ ir „lenkai“ mirgėte mirga žiniasklaidoje. Temų ratas itin platus: nuo lietuvių ir lenkų santykių Vilnijoje iki Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinių reikalų. Diskusijų triukšme nepamirštami Vytautas ir Jogaila. Lietuvoje išrinktas Europos parlamento narys Valdemaras Tomaševskis pareiškė lietuviams kaip Vilnijos lenkas: „Kur mes turime integruotis? Mes čia gyvename visada. Tai jūs turite šitame krašte integruotis, nes jūs čia atvažiavote.“ Tarsi atsakydami jam keli lietuvių šviesuoliai parašė atvirą laišką, kuriame be viso kito siūloma: „Mes, kaip didesnioji bendruomenė, turime pareigą pirmi ištiesti ranką ir pradėti susitaikymo procesą, kuris nebus lengvas ir pareikalaus daug pastangų.“ Net ir oficialūs Lietuvos asmenys pripažįsta, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai šiuo metu pasiekė viso posovietinio laikotarpio žemumas. Ar prie valstybių sienų telkiamos

kariuomenės? Ar sustojo prekyba, uždarytos sienos? Gal lietuviai jau nebegali nuvykti į Lenkiją ir ten pigiau apsipirkti? Kliūtys prekybiniam lietuvių turizmui veikiausiai ir būtų tas dalykas, kuris priverstų daugumą mūsų piliečių sunerimti dėl blogų lietuvių ir lenkų, Lietuvos ir Lenkijos santykių. O dabar tai daugiau žiniasklaidos ir politikų reikalas. Kas gi iš tiesų vyksta? Rinkimuose į Vilniaus miesto tarybą „Valdemaro Tomaševskio blokas“, kurį sudaro Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso atstovai, laimėjo „auksinę akciją“ –

tiesdama ranką Lietuvos valstybė gali pasiūlyti lenkams? Juk Lenkijos politikai, tos šalies žiniasklaida ir Lietuvos lenkai tvirtina, kad pastaruoju metu lietuviai rodo tik špygas. Prieš porą mėnesių Lenkijos prezidentas B.Komarowskis laikraščiui „Rzeczpospolita“ pasakė, kokia yra minimali gerų santykių kaina: Lietuvoje turi būti išspręstas lenkiškų pavardžių rašybos klausimas; lenkų kompaktiškai gyvenamose teritorijose vietovardžių iškabos turi būti dviem kalbomis; Vilnijoje turi būti sutvarkyti nuosavybės grąžinimo lenkams reikalai.

Šneka taip, kad nuosaikesniems vietos lenkams tenka jo pareiškimus glaistyti. Gal ir gerai, kad V.Tomaševskis nepraleidžia progos patylėti – taip jis nubrėžia bendradarbiavimo ribą, kurią peržengę lietuvių politikai praras savigarbą. Užtat lietuviai netyli ir toliau žeria pažadus. Vis dar TS-LKD lyderis ir šalies premjeras Andrius Kubilius pažadėjo, kad nuosavybės grąžinimas bus sutvarkytas per dvejus metus. Skamba įtikinamai, ar ne? Tik ar tai bus ištesėta? Raidė „w“ Lietuvoje neprasimuša kelio dėl savaip suprastų lietuviškų

V.Tomaševskis nepraleidžia progos patylėti – taip jis nubrėžia bendradarbiavimo ribą, kurią peržengę lietuvių politikai praras savigarbą. 11 vietų. Ideologiškai margoje Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje (TS-LKD) atsirado norinčiųjų glaudžiau bendradarbiauti su tomaševskininkais. O šie turi ne tik „auksinę akciją“, bet ir pleištą, galintį suskaldyti TS-LKD. Mat kai kas ketina išstoti iš tos partijos, jeigu TS-LKD ir „Valdemaro Tomaševskio bloko“ draugystė bus plėtojama. Tokiomis aplinkybėmis atsiranda linkusiųjų „ištiesti ranką ir pradėti susitaikymo procesą“. Tik įdomu, ką iš-

Įdomu, ar Lenkijoje atsirastų politikas, kuris tiesiai šviesiai pasakytų, kad minėtų reikalavimų reikia atsisakyti. Lenkų elitas jau geriau patylės, negu ką nors sakys. Neseniai Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis interviu televizijai kalbėjo apie daugybę svarbių dalykų, sveikino su Velykomis, bet apie Lietuvą nieko nepasakė, nes jo ir neklausė. Įtampos nėra? Anaiptol! Bet apie tai nekalbama. Gal tai ir gera diplomatija. O V.Tomaševskis šneka daug ir įžūliai.

„vertybių“. A.Kubilius tikisi, kad lenkai irgi dėl kažkokių europinių „vertybių“ nepirks elektros iš būsimos Kaliningrado atominės elektrinės. Tam pačiam laikraščiui „Rzeczpospolita“ premjeras sakė: „Jei Lenkija ims energiją iš ten, naujos Ignalinos atominės elektrinės statybos prasmė tampa abejotina.“ Klausant iš Briuselio ir iš Varšuvos tai skamba keistai. Tačiau bunkeryje tūnantys Lietuvos politikai patys sau keisti neatrodo.

Konservatoriai prarado įtaką didmiesčiuose Didžiuosiuose šalies miestuose netekusi merų postų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai jau pripažįsta negalintys teigiamai vertinti ir savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų.

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis

Administratorė

(8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Meilė Taraškevičienė

Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, SODIETĖ, BIČIŲ AVILYS Irma Dubovičienė

(8 5) 210 0112

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys

(8 5) 210 0090

SVEIKATA Meilė Jančorienė

(8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė

(8 5) 210 0044

ŠEŠTADIENIS Nijolė Baronienė

(8 5) 210 0035

PRIEBLANDOS Vismantas Žuklevičius

(8 5) 210 0042

Dizaineriai

(8 5) 210 0113

Fotokorespondentas

(8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI: KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524 Gediminas Stanišauskas (8 37) 20 88 42 Saulius Tvirbutas (8 37) 20 88 42 PANEVĖŽYS Vida Tavorienė

8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė

(8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJA Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281. El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

Gediminas Stanišauskas

ja neflirtuojančiai Valstiečių liaudininkų sąjungai. gediminas.stanisauskas@valstietis.lt Neblogai dėl koalicijų savivaldoje susiderėjo abi liberalios politinės jėDaugiausia mandatų savivaldy- gos – liberalcentristai ir Liberalų sąbių tarybų rinkimuose iškovojusi jūdžio nariai. Šioms partijoms atiteko Lietuvos socialdemokratų partija po penkis merų postus. turės ir daugiausia merų postų – Keturis merus turės partija „Tvardevyniolika. Iš karto po rinkimų ka ir teisingumas“, du – Lietuvos len- Net 19 merų šiuo metu turi socialdemokratai. Trylikai savivaldybių tarybų apie reikšmingą pergalę prabilęs kų rinkimų akcija ir Naujoji sąjunga. vadovaus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai. Martyno Vidzbelio nuotrauka konservatorių lyderis Andrius Ku- Pastaroji savaitgalį susijungė su Darbilius su savo partijos nariais pa- bo partija, todėl prie vieno mero posto sostinės valdančiosios daugumos ir jos rėtų padaryti įtakos TS-LKD partyrė fiasko didmiesčiuose. „darbiečiai“ pridės dar du. mero likimas. tijos pirmininko rinkimams. Mi„Nesame tie, kurie kolekcionuoja nėtuose rinkimuose A.Kubiliui merų postus, nes mums buvo svar- Neskuba vertinti rezultatų pirštinę metė Seimo pirmininkė Aiškūs beveik visų biausia sudaryti stabilias koalicijas, Irena Degutienė. savivaldybių merai kurios galėtų įgyvendinti mūsų parVienas TS-LKD lyderių Jurgis RazJ.Razmos teigimu, bendram rinNet 19 merų šiuo metu turi soci- tijos programoje numatytus uždavi- ma teigė, kad partija neblogai pasiro- kimų įvertinimui TS-LKD bus laaldemokratai. Trylikai savivaldybių nius“, – tikino Darbo partijos frakci- dė savivaldos rinkimuose, bet dėl merų bai svarbu, kaip baigsis mero rinkitarybų vadovaus Tėvynės sąjungos- jos Seime lyderis Vytautas Gapšys. postų galėjo susitarti ir geriau. mai Vilniuje. Lietuvos krikščionių demokratų (TSJo teigimu, Darbo partija turėjo „Rajonuose pasirodėme geriau, LKD) atstovai. bent dešimt pasiūlymų užimti merų nors miestuose norėjosi geresnių re- Įžvelgia dėsningumų Šešių merų regalijos atiteks kol postus Kaune, Plungėje ir kitose sa- zultatų“, – teigė J.Razma. kas su Seimo pozicija ir opozici- vivaldybėse. Vakar buvo sprendžiamas Jis išreiškė apgailestavimą, kad Tiek J.Razma, tiek V.Gapšys sakonservatorių merų neliko nė viena- vivaldos rinkimų rezultatus sieja ir su Nei taktikos, nei strategijos me dideliame šalies mieste. Konser- būsimais 2012 m. Seimo rinkimais. „Tam tikrų sąsajų su Seimo rinvatoriai nustumti į opoziciją net savo Lauras Bielinis, politologas bastionuose Panevėžyje ir Kaune, kur kimais įžvelgčiau, nes paprastai Savivaldos rinkimų, įskaitant ir merų postų išsidalijimą, netapalaimėjo daugiausia mandatų. vienmandatėse pasiekti rezultatinčiau su būsimais Seimo rinkimais, nes savivaldybėse paprastai, „Likus už valdžios ribų Panevė- tai atsispindi Seimo rinkimų viennors ir atsižvelgiama į tam tikrus ideologinius akcentus, vis dėlto žyje ir Kaune, negali ir teigiamai mandatėse apygardose“, – aiškino labiau vertinamas dalykiškumas. Visuomenė šiuos dalykus labai aiškiai sugeba įvertinti bendro rinkimų rezultato, J.Razma. atskirti. Dėl daugiau iškovotų merų postų galiu pasakyti, kad tai parodo atskirų partijų sugebėjimą derėtis dėl koalicijų. Tai, kad konservatoriams nepavyko užimti nors Kaune, kur turime didžiausią Savo ruožtu Darbo partijos rinkinė vieno mero posto didmiestyje, beveik neabejoju, turės įtakos TS-LKD partijos rinkėjų palaikymą, miestui anksčiau mų štabo vadovas V.Gapšys akcentapirmininko rinkimams, nes visos partijos labai jautriai reaguoja į pralaimėjimus. vadovaudavo ir nebūtinai mūsų par- vo, kad savivaldos rinkimai ir visuoPavyzdžiui, Kauno mero Andriaus Kupčinsko valdymas buvo kontroversiškas, totijos žmogus“, – sakė J.Razma. menės nuomonių apklausos rodo, jog dėl renkant naują merą TS-LKD nepademonstravo šiame mieste nei tinkamos J.Razma mano, kad TS-LKD per artėjančius Seimo rinkimus opotaktikos, nei tinkamos strategijos. pralaimėjimai didmiesčiuose netu- zicinės partijos turėtų švęsti pergalę. VL žurnalistas,

SKELBIMAI PRIIMAMI: Vilniuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukštas), nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090. Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spausdina UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Ofsetinė spauda. 6 sp. lankai. Tiražas 16 182 egz. Indeksas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 507. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako. Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova Administratorė

(8 5) 210 0110

Reklama pardavimai@krastospauda.lt Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060 Buhalterija (8 5) 210 0045 Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110 Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070


2011 m. balandžio 20 d. • Nr. 31 (9050) Valstiečių laikraštis

5


6

2011 m. balandžio 20 d. • Nr. 31 (9050) Valstiečių laikraštis

Pasaulis

Likvidavę katastrofą pasijuto nereikalingi Ukrainos sostinėje Kijeve sekmadienį į gatves išėjo 2 tūkstančiai Černobylio branduolinės katastrofos padarinius likvidavusių žmonių. Jie protestavo prieš pensijų sumažinimą, praneša agentūra AP. Leonidas Litvinenka pasakojo, kad nuo sausio kasmetinė jo pensija sumažėjo nuo 1 700 grivinų (146 eurų) iki 1 200 grivinų (103 eurų). Be to, jam dabar tenka mokėti už medikamentus, kuriuos iki metų pradžios gauda-

vo nemokamai. „Man tada buvo 23 ir aš vykdžiau savo nacionalinę pareigą, – kalbėjo L.Litvinenka. – Dabar aš esu neįgalus, o mano šalis išmeta mane per bortą.“ Po 1986 metų balandžio 26 dieną įvykusios Černobylio atominės katastrofos likviduoti jos padarinių iš visos Sovietų Sąjungos buvo suvežta 600 tūkst. žmonių. 1991-aisiais jiems skirtos išmokos ir lengvatos, kurios pastaraisiais metais vis buvo mažinamos.

Portugalija derasi dėl paramos Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Europos Komisijos ir Europos centrinio banko (ECB) atstovai Lisabonoje pradėjo derybas dėl 80 mlrd. eurų finansinės paramos Portugalijai. Manoma, kad šios derybos bus baigtos iki gegužės vidurio. Balandžio 6 d. Portugalijos laikinoji vyriausybė paprašė finansinės paramos

silpnėjančiai ekonomikai, kad galėtų sumokėti vis didėjančias skolas. Portugalija tapo trečiąja euro zonos šalimi, prašančia finansinės paramos. ES ir TVF praėjusiais metais skyrė 750 mlrd. eurų finansinės paramos paketą, kad apsaugotų skolų prislėgtas Graikiją ir Airiją nuo visiško ekonomikos žlugimo.

Laimėjo dešinieji Sekmadienį vykusius Suomijos parlamento rinkimus nežymia persvara laimėjo finansų ministro Jyrkio Kataineno dešinioji Nacionalinė partija. Už ją savo balsus atidavė 20,4 proc. rinkėjų. Partija parlamente turės 44 mandatus. Nustebino euroskeptikai, per rinkimus gavę net 19 proc. balsų

Socialdemokratai, surinkę 19,1 proc. balsų (42 mandatai), liko antri. Vis dėl to pagrindine rinkimų nugalėtoja laikoma populistinė partija „Tikrieji suomiai“. Euroskeptikai rinkimuose surinko 19 proc. balsų ir, palyginti su 2007-ųjų rinkimais (4,1 proc.), savo pozicijas pagerino daugiau nei keturis kartus. Per rinkimų kampaniją ši partija pasisakė už imigracijos ribojimą ir prieš euro zonos paramą prasiskolinusioms šalims. „Tikrųjų suomių“ lyderis Timo Soinis sakė: „Aš esu labai laimingas ir tikiuosi, kad tapsime naujos vyriausybės dalimi. Mes pirmiausiai reikalaujame socialinio teisingumo.“ Tik ketvirtą vietą rinkimuose iškovojo vyriausybės vadovės Mari Kiviniemi Centro partija, gavusi 15,8 proc. gyventojų pasitikėjimą ir 35 mandatus. Valdančiajai koalicijai priklausantys žalieji surinko 7,2 proc. balsų, Švedų mažumos partija (SVP) – 4,3 proc., Kairioji partija – 8,1 proc., o krikščionys demokratai – 4 proc. Balsavimo teisę šalyje turėjo 4,4 mln. piliečių. Rinkėjų aktyvumas siekė 70,4 proc.

Praėjusią savaitę TVF prognozavo, kad šiemet ir kitąmet Portugalijos bendrasis vidaus produktas susitrauks. Nors pagrindinė šalies opozicijos partija remia laikinosios vyriausybės prašymą suteikti finansinę paramą, dauguma šalies gyventojų reiškia nepritarimą valdžios sprendimams ir naujoms ekonomikos griežtinimo priemonėms.

Suimti žmonės, kurie nesustabdė sprogdinimo Minsko metro

Prezidentas A.Lukašenka pranešė, kad atliekant sprogimo Minsko metro tyrimą suimti žmonės, dėl kurių aplaidumo toks incidentas įvyko, praneša „RIA Novosti“. Per teroro aktą Minsko metro stotyje „Oktiabrskaja“ pirmadienį, balan-

Prancūzai purtosi emigrantų Prancūzijos valdžia laikinai sustabdė traukinius iš Italijos, siekdama sutrukdyti emigrantams iš Afrikos patekti į šalį. Traukiniai kelias valandas buvo sulaikyti pasienyje. Italija parašė oficialų skundą dėl Prancūzijos veiksmų. Vėliau traukinių eismas buvo atnaujintas.Tūkstančiams imigrantų Italija išdavė leidimus laikinai pagyventi šalyje ir taip supykdė Prancūziją. Leidimai suteikia galimybę laisvai keliauti po daugelį Europos šalių. Italijos užsienio reikalų ministras teigia, kad Prancūzijos veiksmai yra „neteisėti ir aiškiai pažeidžia bendruosius Europos principus“. Italijos geležinkelių bendrovės atstovas Mauricijus Furja sakė, kad traukiniai iš Italijos pasienio mies-

to Ventimiglijos negalėjo įvažiuoti į Mentoną Prancūzijoje. Prancūzija teigia, kad migrantai privalo įrodyti, jog sugeba save finansiškai išlaikyti, todėl prie Italijos sienos paskyrė patrulius. Tačiau Italija pareiškė,

kad Prancūzijos veiksmai neatitinka bevizio režimo Šengeno erdvėje reikalavimų. Italija ir kitos Europos šalys vis labiau nerimauja dėl migrantų iš Šiaurės Afrikos. Jų padaugėjo prasidėjus politiniams ne-

džio 11-ąją, žuvo 13 žmonių ir 190 buvo sužeista. „Jie buvo suimti, – teigė A.Lukašenka. – Nurodžiau tardyti juos kaip nusikaltėlius. Kaip gali asmuo, nešantis didžiulį 20 kilogramų sveriantį krepšį, kuriame yra sprogmenys, ne-

pastebėtas pereiti pro policiją, metro darbuotojus?“ Baltarusijos generalinio prokuroro pavaduotojas Andrejus Švedas ketvirtadienį informavo, kad iš viso jau sulaikyti penki įtariamieji. Pasak A.Lukašenkos, nėra jokios abejonės, kad sulaikytieji ir yra nusikaltimo vykdytojai. Baltarusijos vadovas taip pat tvirtino, kad dėl išpuolio apklausta daugybė žmonių. „Suėmėme daug žmonių, kurie sukėlė įtarimų, reikalavome pateikti alibi ir kiekvieną tardėme, – teigė A.Lukašenka. – Suėmėme, tardėme dėl galimo dalyvavimo išpuolyje, atsiprašėme ir paleidome nekaltus.“ Baltarusijos prokurorai ketvirtadienį paviešino vaizdo medžiagą iš stebėjimo kamerų, kur užfiksuota, kaip asmuo padeda sprogmenį metro. Įraše matyti, kaip vyras neša krepšį su sprogmenimis, o aplinkui jį daugybė žmonių. Skelbiama, kad vaizdas užfiksuotas iki sprogimo likus 12 minučių.

Radiaciją sumažins Japonijos Fukušimos atominės elektrinės operatorė „Tokyo Electric Power“ (TEPCO) pranešė siekianti per tris mėnesius gerokai sumažinti radiacijos lygį šioje atominėje jėgainėje. Jėgainės operatorė taip pat teigė, jog dės visas pastangas, kad stipriai apribotų radiacijos nutekėjimą per 3–6 mėnesius, ir planuoja vėliau reaktoriui pastatyti sarkofagą. Pasak TEPCO, penktadienį užfiksuotas radiacijos lygis vandenyne netoli antro reaktoriaus viršija leistiną ribą 6 500 kartų, nors dieną prieš tai riba buvo viršyta 1 100 kartų, praneša BBC. TEPCO valdybos pirmininkas Cunehisa Kacumata spaudos konferencijoje Tokijuje teigė,

kad įmonei prireiks iki devynių mėnesių jėgainei „šaltai uždaryti“. Pasak jo, įgyvendinus planus, dešimtys tūkstančių evakuotų gyventojų galės kuo greičiau grįžti namo. TEPCO sekmadienį ketina pasiųsti du nuotoliniu būdu valdomus robotus į vieną iš jėgainės pastatų, kuriame yra reaktorius, radiacijos lygiui ir temperatūrai nustatyti. VL, Eltos inf. ir nuotraukos


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Ūkininkų žinios Užvaldė kiaušinių pirkimo bumas Pluoštinės kanapės vis Šiemet prieš šventes padidar įstatymo užribyje dėjusi kiaušinių paklausa gamintojus nelabai džiugina.

Nunykusių pluoštinių linų vietą galėtų užimti sėmeniniai linai ir pluoštinės kanapės, tačiau jos – nelegalus augalas Lietuvoje.

Saulius Tvirbutas

Vida Tavorienė

9 psl.

9 psl.

Sodietė Senovinio margučių marginimo žavesys

Skubos amžiuje net ir pasirengimas šventėms užtrunka vos kelias valandas. Prekybos centrai siūlo greitas išeitis. Velykaitis gali būti apklijuotas ryškiaspalviais lipdukais su gražiais piešinėliais, vaikai visada džiaugsis dovanų gavę šokoladinį kiaušinį. Tautinio paveldo puoselėtojai siūlo nepamiršti ir tradicinės margučių marginimo technikos.

Dailūs skanėstai šventiniam stalui

Šioms Velykoms siūlome išsikepti ne tik labai gardžių, bet ir ypatingai dekoruotų kepinių, kurie nudžiugins ne tik mūsų mažuosius, bet ir suaugusiuosius. Marija Butkuvienė

Irma Dubovičienė

15 psl. Prieblandos Šalyje vis dar apstu sukčiavimo telefonu atvejų, kai nusikaltėliai iš patiklių asmenų išvilioja pinigų. Dar ne visi suvokia, kad tokie pranešimai tėra telefoninių sukčių mėginimai apgaule ištuštinti patiklių asmenų pinigines. Nusikaltėliai jau apgaudinėja ir naudodamiesi kompiuterių prog ramomis. Vismantas Žuklevičius

16 psl. Miesteliai

Telelefoniniai sukčiai Kurtuvėnų istorijos braunasi į internetą žaizdos ir dabartis Kurtuvėnai – nedidelis miestelis, įsikūręs Rytų Žemaičių plynaukštėje, 20 kilometrų į pietvakarius nuo Šiaulių, palei kelią Šiauliai– Užventis. Legendomis apipintas miestelis šliejasi prie Kurtuvėnų kraštovaizdžio draustinio. Nijolė Petrošiūtė

18 psl.

19 psl.


Valstiečių laikraštis 2011 04 20