Issuu on Google+

2011 m. kovo 26 d., šeštadienis • Nr. 24 (9043) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Kodėl gaisrininkai patikimesni už valdžią?

Metadonas – paskutinė stotelė į mirtį

Ar niekam nekilo mintis, kodėl ugniagesiai, kurie, kaip ir valdžia, finansuojami iš tų pačių mokesčių mokėtojų pinigų, visuomenės yra laikomi patikimiausiais, o valstybės laivelį vairuojantys Seimas ir Vyriausybė su juos globojančiomis partijomis – nepatikimiausiais?

Per Lietuvą nusirito metadono kritikos banga. Priklausomybei nuo narkotikų gydyti skirtas vaistas aštriai kritikuotas jo priešininkų Seimo posėdžiuose. Grupė visuomenės veikėjų ir politikų pasirašė rezoliuciją, kurioje abejojama metadono naudojimo tikslingumu.

Apie tai – 4 p.

Šiandien VL su priedu

Šeštadienis • Vienas „Keistuolių teatro“ įkūrėjų Aidas Giniotis sako, kad nė nepastebėjo, kaip prasidėjo jau trečiasis šio teatro gyvenimo dešimtmetis.

Apie tai – 20 p.

Bausmė už pilietiškumą Akcinė bendrovė „Teo LT“ iš vilniečio, pasipriešinusio daugiaaukščio pastato statybai po savo langais ir atskleidusio projektavimo dokumentų klastotę, reikalauja milijonų žalai atlyginti. Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 p.

• Prie pat Vokietijos sienos įsikūręs Strasbūras svečius džiugina daugybę istorinių epochų menančia architektūra, vaizdingais kanalų peizažais ir jaukių senamiesčio gatvelių labirintu.

Sveikata • Sergantieji lėtiniu gastritu pavasarį ir rudenį skausmus jaučia dažniau nei vasarą ar žiemą. Kodėl gastrito paūmėjimas priklauso nuo metų laikų? Kaip elgtis šiems ligoniams?

• Ilgai lauktas pavasaris, be abejo, džiugina saulės šviesa, tačiau yra žmonių, kuriems šis metų laikas kelia ir nerimą. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Imigrantai – Lietuvos visuomenės dalis Vismantas Žuklevičius VL žurnalistas, v.zuklevicius@gmail.com

Imigrantai Lietuvoje sudaro vos 1 proc. šalies gyventojų, tačiau ateityje jų neišvengiamai daugės. Kaip jie jaučiasi mūsų šalyje? Ar Lietuva ir jos piliečiai pasirengę priimti atvykusiuosius?

Senstanti Europa Demografinės duobės, senstanti visuomenė – aktualios problemos vi-

Šį savaitgalį, naktį iš kovo 26-osios į kovo 27-ąją, Lietuvos gyventojai privalės pasukti laikrodžių rodykles valandą pirmyn ir pereiti prie vasaros laiko, kurio ritmu šalis gyvens iki šių metų spalio pabaigos.

soms Vakarų pasaulio šalims, taip pat ir Lietuvai. Tai problema visų šalių, perėjusių iš industrinės į žinių visuomenę. Atsiranda visiškai kitokie darbo poreikiai. Tokioms šalims būtina kurti strategiją ir spręsti tam tikras problemas, susijusias su imigracijos klausimais. Nuo 2004 metų Lietuvai tapo aktuali trečiųjų šalių sąvoka. Lietuva mums yra pirmoji šalis. ES ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybės – antrosios šalys. Nukelta į 3 p.

Trečiadienį VL su priedu Ūkininkų žinios

(Užs. 36)


2

2011 m. kovo 26 d. • Nr. 24 (9043) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Bausmė už pilietiškumą aukštų administracinio pastato statyba sostinės Lvovo gatvėje. V.Petrauskas vienintelis iš šalia statybvietės įsikūrusio 8 butų namo bendraturčių nepasirašė detaliojo plano, nes daugiaaukštis „Teo LT“ statinys užstotų saulę, pablogintų šeimos gyvenimo kokybę. „Man paskambino bendrovės „Senojo miesto architektai“ atstovas ir pasakė, kad jei nepasirašysiu projekto, tai jie apsieis ir be mano parašo“, – pasakojo V.Petrauskas.

Prieš teismą stojo bendrovės „Senojo miesto architektai“ projektuotojai Irena Kliobavičiūtė ir Darius Bagdonavičius. Jie kaltinami dokumentų klastote. balsas.lt nuotraukos

Apgaule padidino aukštingumą

12,3 mln. litų – tokią sumą iš vilniečio Vytauto Petrausko mėgina prisiteisti telekomunikacines paslaugas teikianti garsi akcinė bendrovė „Teo LT“.

Gediminas Stanišauskas VL žurnalistas,

Bendrovė pateikė sąskaitą

gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šių metų Kovo 11-osios išvakarėse Trakų gimnazijos dešimtokams vedė pilietinio ugdymo pamoką, bet pilietiškumas, pasirodo, kartais kainuoja per brangiai. „Vokelių“ istoriją atskleidusi Dalia Budrevičienė neteko darbo ir sveikatos, apie korupciją policijoje viešai prabilę Kalvarijų kriminalistai vis dar bylinėjasi teismuose, o vilniečiui už savo teisių gynybą gali tekti susimokėti per 12 milijonų litų.

Seimui pačiu laiku pateiktas Fizinio asmens bankroto įstatymo projektas, kurio galimybėmis pasinaudos ir nuo stambaus verslo atstovų nukentėję Lietuvos piliečiai, mėginantys ginti savo prigimtines teises. 12,3 mln. litų – tokią sumą iš vilniečio Vytauto Petrausko mėgina prisiteisti telekomunikacines paslaugas teikianti garsi akcinė bendrovė „Teo LT“. Ji pareiškė, esą dėl V.Petrausko kaltės patyrė milžiniškų nuostolių, nes dar 2007 m. buvo sustabdyta 15

Gindamas savo teises, V.Petrauskas dar 2006 m. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl statybų teisėtumo. Teismas kuriam laikui sustabdė statybas. Šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT) bylos nagrinėjimas sustabdytas, kol nebus išnagrinėta Vilniaus 1-ajame apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla. Čia prieš teismą stojo trys bendrovės „Senojo miesto architektai“ projektuotojai Diana Sabaliauskienė, Irena Kliobavičiūtė ir Darius Bagdonavičius, kaltinami dokumentų klastote. „Tik praėjus kuriam laikui pastebėjau, kad projekto dokumentai suklastoti, statinio aukštingumas neteisėtai padidintas nuo 12 iki 15 aukštų“, – teisme pasakojo V.Petrauskas. Šioje byloje V.Petrauskas pripažintas nukentėjusiuoju, o valstybės kaltinimą palaiko prokuroras Giedrius Tarasevičius.

Kaltinamiesiems leista meluoti Trečiadienį teisme atsakinėdamas į kaltinamųjų gynėjų klausimą, kokią konkrečią žalą jis patyrė dėl pradėtų statybų, V.Petrauskas tikino, kad jo šeimos gyvenimas jau iš esmės pasikeitė. Dėl „Teo LT“ veiksmų antstoliai areštavo visą jam priklausantį turtą – du butus ir žemės sklypą, kuriuos vyriškiui teks parduoti, jei „Teo LT“ išieškos iš vilniečio milijoninę sumą. Baudžiamosios bylos posėdžio metu teisėjas trims kaltinamiems architektams pareiškė, esą jie turi teisę ne tik duoti parodymus, bet ir jų atsisakyti bet kuriuo bylos nagrinėjimo metu. Savo ruožtu paaiškindamas V.Petrausko teises, teisėjas įspėjo, kad jis parodymų atsisakyti negali, todėl prieš duodamas juos nukentėjusysis privalėjo prisiekti.

Vilkina bylos nagrinėjimą

(Užs. 194)

(Užs. 141)

Architektai savo gynėjais nusamdė vienus brangiausių Lietuvoje advokatų. Keturi teisininkai visais įmanomais būdais mėgina vilkinti procesą. „Priežastis labai paprasta – 2011 metų spalį sueis baudžiamosios bylos senaties terminas ir ji bus nutraukta“, – „Valstiečių laikraščiui“ paaiškino V.Petrauskui atstovaujantis teisininkas Andrius Chudenkovas. Kai tik byla bus nutraukta, „Teo LT“ teisininkai nekliudomi galės išieškoti iš V.Petrausko 12,3 mln. litų. Vilkinimu A.Chudenkovas vadino architektų gynėjų prašymus, pateiktus

teismui dėl naujos ekspertizės atlikimo ir įvairių liudininkų iškvietimo. Šiame sąraše apie dešimt Vilniaus miesto savivaldybėje dirbančių ar dirbusių asmenų, tarp jų – net miręs žmogus. Architektų gynėjai į teismą sieks iškviesti net buvusį Vilniaus miesto merą Artūrą Zuoką. Mat jis 2006 m. rugsėjo 12 d. vadovavo posėdžiui, kuriame tada buvo svarstomi miesto plėtros klausimai. Jame esą ir buvo gautas pritarimas padidinti statinio aukštingumą nuo 12 iki 15 aukštų.

Pavadino skundiku Teismo procese apklausti Vilniaus miesto savivaldybės valdininkai pripažino, kad statinio aukštingumo padidinimas prasilenkė su įstatymais. Dokumentų suderinimo žymos ant nuskenuotų brėžinių buvo perkeltos tiesiog kompiuteriu. „Ta nuskenuotų dokumentų teikimo tvarka kurį laiką galiojo, bet vėliau apsižiūrėta, kad ji ydinga, todėl jos buvo atsisakyta“, – teismui aiškino buvusi Vilniaus miesto savivaldybės Miestovaizdžio skyriaus vedėja Giedrė Čeponytė. UAB „Senojo miesto architektai“ direktorė Diana Sabaliauskienė, kaip ir kiti du architektai, savo kaltės nepripažįsta ir V.Petrauską vadino skundiku. „Galiu pasakyti, kad skundiku vadinami tie, kurie kažkam užmina ant nuospaudos“, – piktinosi V.Petrauskas. Jis teigė jau susitaikęs, kad byla bus užvilkinta ir greičiausiai jam teks sumokėti tuos 12,3 mln. Lt. „Iš esmės jau save laikau bankrutavusiu ir galiu tvirtai pasakyti, kad neturėdamas užnugario šioje valstybėje žmogelis nieko ir niekada nelaimės“, – reziumavo V.Petrauskas.

„Jei kvies, būtinai atvyksiu“ Artūras Zuokas, buvęs Vilniaus miesto meras

Man būnant miesto meru per visą tą laiką įvyko apie 5 tūkst. posėdžių miesto plėtros, ekonominiais, socialiniais ir kitais klausimais, bet šį atvejį seku spaudoje. Detalių neprisimenu, bet galiu pasakyti, kad tame projekte nieko nusikalstamo, o juo labiau klastočių nebuvo. Galbūt tarnautojai galėjo suklysti atlikdami kokias nors procedūras, bet tvirtai galiu pasakyti, kad padidinti „Teo LT“ statinio aukštingumą buvo leista. Įmonė, kuri į statybą žadėjo investuoti apie 140 mln. litų, sukurti apie 400 darbo vietų, įsipareigojo investuoti į pastato architektūrinį grožį mainais į aukštingumo padidinimą, todėl neįsivaizduoju, kokį visuomenės interesą šioje istorijoje gina prokurorai. Vien mokesčių, „Teo Lt“ įgyvendinus šį projektą, į miesto biudžetą būtų sumokėta apie 20 mln. litų. Suprantama, jei kvies liudyti, būtinai atvyksiu, nes tai kiekvieno piliečio pareiga. Tačiau manau, kad tai šiuo atveju yra tiesiog laiko švaistymas.

Žmonės nesulaukia teisingumo ir pagarbos Dalia Teišerskytė, Seimo narė

Vietoje epilogo Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo fojė nuolat prie rūbinės blaškosi lankytojai. „Valstiečių laikraščio“ žurnalistams čia laukiant baudžiamosios bylos posėdžio pavyko nugirsti rūbininkės ir advokato Jono Ivoškos pokalbį. Minėtas advokatas baudžiamojoje byloje gina architektės I.Kliobavičiūtės teises. „Kur prasideda teismas, ten pasibaigia teisingumas“, – rūbininkei pasakė J.Ivoška. Jau po teismo posėdžio paklaustas, ką turėjęs galvoje tai sakydamas, J.Ivoška tikino, esą taip visuomenėje dabar yra kalbama apie teismus. „Tarp daugelio žmonių dabar vyrauja tokia nuomonė, nes teismų sistema išgyvena tam tikrą krizę ir šiai sistemai būtina pertvarka“, – teigė J.Ivoška.

Kiekvienas Seimo narys pirmadieniais priima žmones, atėjusius su savo problemomis ir nė vienas neateina pasakyti, kad gyvena gerai ir džiaugiasi valdžia. Kiekvienas atsineša ir didelį skaudulį. Kai tų skaudulių labai daug, valstybė tampa nesaugi. Žmonės iš Lietuvos emigruoja ne todėl, kad neturi duonos kąsnio, o dėl to, kad savo šalyje nesulaukia teisingumo ir pagarbos. Labai gaila, kad net teisėsauga labiau įsiklauso ne į eilinį žmogelį, o į asmenį, kuris užima aukštesnę padėtį visuomenėje, turi daugiau pinigų. Dažnas valdininkas yra nuperkamas, mums apie tai pasako patys žmonės, kurie teigia davę vienam ar kitam valdininkui kyšį. Šiuo konkrečiu atveju žmogus turi teisę ginti save ir savo namus.


2011 m. kovo 26 d. • Nr. 24 (9043) Valstiečių laikraštis

3

Aktualijos

Imigrantai – Lietuvos visuomenės dalis e Atkelta iš 1 p.

jo patikti, esu čia tris mėnesius ir jau pradėjau adaptuotis“, – sako savanoris iš Afrikos. Norėdamas pasimelsti, egiptietis turi važiuoti į Kauną. Vilniuje gyvenantis Mohamedas šypsodamasis sako, kad Lietuvos sostinėje taip pat turėtų būti bent viena mečetė.

Visos kitos šalys yra trečiosios, tarp jų ir ekonomiškai stiprios JAV, Japonija, Kinija, Kanada. Dažnai trečiosios šalys painiojamos su trečiojo pasaulio šalimis.

Reikia imigrantų integracijos politikos

Naujo gyvenimo pradžia

Tik gerai koordinuota imigrantų integracijos politika leis greičiau adaptuotis trečiųjų šalių piliečiams Lietuvoje, nekels socialinių įtampų, užtikrins svetimtaučių ir lietuvių saugumą, savitarpio pagalbą. Kad lietuviai būtų tolerantiškesni atvykusiems iš svečių šalių, buvo sukurtas ir neseniai pristatytas lietuvių filmas „Sveiki atvykę!“ Filme populiariai ir informatyviai pasakojama apie trečiųjų šalių piliečius Lietuvoje. „Kurdami filmą siekėme parodyti, Aiški svetimtaučių integracijos politika ir Lietuvos gyventojų švietimas siekiant, kad visuomenė būtų palanki atvykuMartyno Vidzbelio nuotrauka kokie žmonės skirtingi. Norėjome at- siesiems, neleis atsirasti socialinėms įtampoms, priešiškumui, nesusikalbėjimui. skleisti, kad išankstinės nuostatos apie „Pirmos dienos vakarą važiavau aumigrantus dažniausiai pagrįstos menka tobusu. Kontrolierius paprašė biliepažintimi su šiais didelį indėlį į mūsų to ir klausė, kodėl jis nepažymėtas. visuomenę įnešančiais asmenimis. FilNežinojau, ką tai reiškia, nes Egipte mu norėjome perteikti mintį, kad panusiperki bilietą ir viskas. Man liepė garba, supratimas, kantrybė ir siekis susimokėti 80 litų baudą. Aš pasanuolatos tobulėti, suvokti žmogų yra kiau, kad esu ne lietuvis, pirmą kartą kelias, atveriantis į bendrumus“, – teiatvykau ir viskas man dar nauja. Tagė projekto, pagal kurį sukurtas filmas, čiau kontrolierius pasakė, kad tai ne vadovas Artūras Rudomanskis. jo problemos ir kad aš būsiąs nuvestas Lietuva dažnai prisistato kaip šaį policiją, jei nemokėsiu baudos. Ten lis, kurianti žinių visuomenę. Tačiau žiūrį į migraciją, bet ir įveikti vidines logijų mokslinio centro jaunesnysis nenorėjau eiti, tad teko sumokėti bauaukštos kvalifikacijos darbuotojų pri- baimes bei barjerus. Į ją reikėtų žiū- mokslo darbuotojas. Egzotiškos iš- dą“, – pirmos dienos Lietuvoje įspūtraukimo politikos nėra. Mūsų šaliai rėti ne kaip į grėsmę, o kaip į galimy- vaizdos vyras jau pamėgo Kauną ir džius pasakojo egiptietis. labai trūksta migracijos vizijos, kuri bę išeiti iš krizės. Tik aiški migracijos neatmeta galimybės pratęsti su KTU Mohamedui kelionė į Lietuvą – būtų integruota į ekonominės plėtros politika leis mums sėkmingai kovoti pasirašytą bendradarbiavimo sutartį, tai pirma pažintis su Europa. „Renstrategiją ir padėtų planuoti, kokių dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų čia pasilikti ir dirbti toliau. giu nedidelę knygelę apie Lietuvą saspecialistų Lietuvai reikia. vanoriams, kurie čia atvyks. Kad būtų su kitomis Europos šalimis. Raulis Davidas Rodrigezas Kontre- Afrikiečio knyga – lengvesnės pirmos dienos Lietuvoje, ras į Kauno technologijos universitetą atvykėliams į Lietuvą vadovėlyje pateikiami lietuvių kalbos Baimės ir barjerai atvyko su užduotimi čia įkurti naują pagrindai, kultūra, žiniasklaidos aktuDažnam lietuviui jau vien imig- nanotechnologijų krypties mokslinių Egiptietis Mohamedas į Lietuvą alijos, aprašoma, ką verta pamatyti, o ranto sąvoka kelia baimę. „Užims jie tyrimų labortatoriją. KTU mikrosis- atvyko norėdamas pažinti mūsų šalį. kur geriau neiti. Lietuva man pradėmūsų darbo vietas, o ir taip to darbo temų ir nanotechnologijų laboratorija Orai nėra. Dažnai kalbos nemoka visokie aktyviai bendradarbiauja su garsiais užŠiandien Rytoj Poryt kinai“, – sakė prieš imigrantus nusi- sienio nanotechnologijų centrais. RauDieną: 0 +4° Dieną: 0 +5° Dieną: +1 +6° statęs vilnietis Mantas. lis, bendradarbiaudamas su Barselonos Pilnatis. Saulė teka Iš Rusijos kilęs Jevgenijus teigia, mokslininkais, Kaune tiria įvairių rūšių 6.07, kad Lietuvai būtinai reikia aiškios mikrodalelių nanosavybes ir praktinį jų leidžiasi Naktį: -1 -6° Naktį: -4 -9° Naktį: 0 -5° 18.43. migracijos politikos. Puikiai lietuviš- panaudojimą. Iš tokių dalelių sukonsCiklonui pasitraukus į žemyno gilumą, Lietuvą pasiekė šalčio banga. Šiandien įdienojus retkai kalbantis vyras Kaune greitai ati- truotos mikrokapsulės galėtų vaistus karčiais švystelės saulė, bet oras sušils vos iki 0–4 laipsnių šilumos. Daug kur iškris krituliai, daudarys savo parduotuvę. „Lietuviai la- transportuoti į užkrėstas organizmo giausia sniegas. Tik vakarop snaigės pasirodys vis rečiau. Nes atmosferos slėgis kils ir sekmadiebai skeptiškai žiūri į atvykusiuosius ląsteles, apsaugant sveikąsias nuo ša- nio nakties orus jau lems anticiklonas. Žymesnių kritulių nesulauksime. Vėjas po truputį kryps iš vakarų, pietvakarių, bet šilumos į mūsų šalį jis dar neatgins. Naktį oras atšals iki 4–9 laipsnių šališ trečiųjų šalių, tačiau nuvykę į mi- lutinio vaistų poveikio. čio, tik prie jūros bus apie 0. Dieną vėl teks apsirengti šilčiau, nes temperatūra svyruos tarp 0–5 grantų mėgstamas Didžiąją Britaniją „Po studijų Prancūzijoje mokslinei laipsnių šilumos. Pirmadienį priartės ciklonas ir prasidės orų permainos. Naktį krituliai pasirodys ar Airiją, nori kad juos priimtų kaip praktikai pasirinkau Lietuvą dėl visiš- vietomis, o dieną jie iškris daugelyje rajonų. Sustiprės besikeičiančios krypties vėjas. Naktį paspaus laipsnių šaltukas, dieną termometrai rodys 1–6 laipsnius šilumos. Antradienio naktį kritulių pilnateisius piliečius. Būkite pakan- kai kitos kultūros, tradicijų, mąstymo, 0–5 tikimybė bus nedidelė. Tik dieną kai kur galima bus pamatyti nedidelius kritulius. Naktį pragietūs savo šalyje, tuomet ir jus palan- visai kitokių mokslinių tyrimų būdų. drėjus spustelės 4–9 laipsnių šaltis, dieną lauksime 2–7 laipsnių šilumos. Trečiadienio orai labiau kiai priims kitur“, – mano Lietuvą Man tai yra kitokia patirtis, kurios ir apniukę, su nedideliais krituliais. Tik šį kartą nestiprus vakaris atneš šiek tiek šiltesnius orus. Naktį darbui ir gyvenimui pasirinkęs rusas. ieškojau“, – sakė iš Venesuelos kilęs temperatūra pasvyravusi apie 0, dieną nedrąsiai bandys pasiekti 3–8 laipsnius šilumos. Antroje savaitės pusėje orai lėtai pabandys šiltėti. Vytautas Sakalauskas Lietuviams būtina ne tik keisti po- KTU mikrosistemų ir nanotechno-

Lietuva turėtų rūpintis svečių šalių piliečių integracijos klausimais. Svetimtaučiai privalėtų žinoti Lietuvos Konstituciją, mokytis kalbos, kultūros, istorijos. Tik tuomet imigrantai taps pilnaverčiais mūsų šalies visuomenės nariais.

Marijaną Boliavską į Lietuvą atvedė meilė. Transporto vadybininkė bei informacinių technologijų specialistė Vilniuje apsigyveno čia sutikusi savo vyrą. Pasak merginos, ukrainiečiams sunku palikti darbą, o juo labiau vykti į užsienio šalį, tačiau Marijana norėjo įgyti naujos patirties. „Aš pasiryžau viską pakeisti. Tai juk įdomu. Tai įkvepia. Visada galima sugrįžti į buvusį darbą, prie seno gyvenimo, bet jeigu naujo neišbandysi, to ir nepatirsi“, – sakė naują gyvenimo puslapį verčianti Marijana. Lietuva turėtų rūpintis svečių šalių piliečių integracijos klausimais. Svetimtaučiai turėtų žinoti Lietuvos Konstituciją, mokytis kalbos, kultūros, istorijos. Tik tuomet imigrantai taps pilnaverčiais mūsų šalies visuomenės nariais. Lietuviams taip pat reikia mokytis priimti atvykėlius: mokėti išklausyti, padėti, patarti. Juk vien mūsų piktas ar perdėm smalsus žvilgsnis į kitaip atrodantį svetimtautį verčia atvykėlį jaustis mažų mažiausiai nejaukiai. Aiški svetimtaučių integracijos politika ir Lietuvos gyventojų švietimas siekiant, kad visuomenė būtų palanki atvykusiesiems, neleis atsirasti socialinėms įtampoms, priešiškumui, nesusikalbėjimui. Savitarpio pagalba, supratingumas ir noras čia visiems kartu gyventi, dirbti ir siekti gerovės kurs stiprią, įvairiakultūrę ir darnią Lietuvos valstybę.

Ar Lietuvos valdžia viską padarė, kad prie pat mūsų valstybės sienų Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje nebūtų statomos atominės jėgainės? Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt. Viską, dabar lieka vienintelė išeitis – kreiptis į tarptautines organizacijas

5 proc.

Ne, deramai nebuvo įvertinas šių objektų pavojus Lietuvai, nesiimta 58 proc. veiksmingesnių priemonių Nieko padaryti ir nebuvo galima, nes kiekviena 37 proc. valstybė pati sprendžia, kur ir ką statyti

(Užs. 58)


4

2011 m. kovo 26 d. • Nr. 24 (9043) Valstiečių laikraštis

Komentarai

Pašaukimas į naują gyvenimą

Pradžios knygoje yra pasakojimas apie vieno žmogaus pašaukimą. „Viešpats bylojo Abramui: Eik iš savo gimtojo krašto, iš savo tėvo namų, į kraštą, kurį tau parodysiu“ (Pr 12, 1). Dievas paliepė Abramui palikti savo gimtinę ne todėl, kad tenai buvo sunku gyventi, o svetur laukė sotus bei laimingas gyvenimas, bet kad jo šalyje vešėjo pagonybė bei amoralumas ir nebuvo sąlygų gyventi Dievo šviesoje. Numatęs Abramui misiją tapti išrinktosios tautos tėvu, Dievas paliepė jam palikti pagonišką kraštą, kuriame vyravo blogi papročiai, ir keliauti į nežinomybę visiškai pasitikint Dievo vedimu. Abramas nežinojo, kas jo laukia svetimame krašte, ir tiesiog aklai pakluso Dievo paliepimui. Atkreipkime dėmesį į tai, kad klausant Dievo visada išlieka tam tikra nežinomybė. Kai mes klausome Dievo ir laikomės Dekalogo, ne visuomet būna akivaizdu, kad šis klusnumas laiduos sėkmę. Maža to, dažnai pastebime, kaip Dievo neklausantieji sugeba geriau už mus kaupti

medžiagines gėrybes, užimti svarbius postus ir t. t. Klausant Dievo dažnai žengiama į tam tikrą tamsą viliantis, kad po jos bus šviesa. Kokią pagonybę šiandien esame kviečiami palikti? Naujoji pagonybė nestato akmeninių ar medinių stabų, bet bando suniekinti krikščionybę, Bažnyčią ir Evangelijos nešėjus. Ji turi daug pavidalų. Tai spiritizmo seansai, įvairiausios meditacijos, dvasinio tobulėjimo mokyklos, pagoniškos praeities idealizavimas ir daug kitų formų.

dažnai žiniasklaida pakelia triukšmą, kad Bažnyčia lenda į žmonių reikalus. Neseniai katalikiškoje Italijoje buvo bandoma per teismus pasiekti, kad viešojoje erdvėje nebūtų matomi religiniai ženklai, nes jie esą užgauna netikinčiųjų jausmus. Taip buvo siekiama pašalinti kryžius iš mokyklų ir kitų viešųjų vietų. Ačiū Dievui, Strasbūro teismas panaikino šį absurdišką reikalavimą. Pagarba mūsų valdžios atstovams, kurie prisidėjo prie šios pergalės.

Jeigu norime išlikti tyros dvasios, turime nuolat mąstyti, kaip apsaugoti savo akis ir savo sąmonę nuo to purvo, kuris liejasi iš televizijos ekranų, kuris sutinkamas internete. Pagonybė prisidengia net dvasingumo ieškojimu. Pati pavojingiausia ir dažniausiai sutinkama pagonybės forma yra karingas sekuliarizmas, bandantis iš viešosios erdvės eliminuoti bet kokią krikščionybės įtaką. Nuolat susiduriame su pastangomis palikti mums, tikintiesiems, teisę praktikuoti tikėjimą tik savo namuose ar bažnyčioje, bet jokiu būdu nesireikšti viešumoje. Kai vyskupai pasisako tautos blaivinimo, gyvybės apsaugos ir kitais krikščioniškos moralės klausimais,

Iš dabartinio sekuliaraus pasaulio negalime pabėgti, kaip tai padarė Abramas, svetimoje šalyje suradęs Dievą ir jo globą. Tuose kraštuose, į kuriuos emigruoja mūsų tautiečiai, rastume dar daugiau sekuliarizmo. Ką tuomet daryti? Yra tik viena išeitis: reikalingas evangelinis radikalizmas. Tikriausiai prisimenate sparnuotą Jėzaus frazę: „Jei akis gundo tave, išlupk ją.“ Akies tikrai nereikia lupti, tačiau reikia sutvarkyti savo aplinką, kad per akis pagoniškas pasaulis su savo gundymais neįsiskverbtų į

mūsų dvasią. Jeigu norime išlikti tyros dvasios, turime nuolat mąstyti, kaip apsaugoti savo akis, o drauge ir savo sąmonę nuo to purvo, kuris liejasi iš televizijos ekranų, kuris sutinkamas interneto erdvėje ar pramogose. Jei norime likti tiesūs ir sąžiningi, nuolat privalome rūpintis neparduoti sąžinės už dubenį lęšienės. Negrįžtamai praėjo laikai, kai buvo galima, panašiai kaip Abramui, persikelti ir sveikoje aplinkoje kurti naują gyvenimą. Šį gyvenimą reikia kurti čia, kur gimėme ir gyvename. Šiandien tiesiog būtina, kad ir mes gyventume susibūrę į stiprias krikščioniškas bendruomenes. Apgailėtina, kai kartais tikintis žmogus tvirtina: man nereikalinga Bažnyčia, nes galiu garbinti Dievą ir savo namuose. Taip, Dievą galima garbinti ir namuose, bet namuose žmogus yra vienas. O fronte vienas – ne karys. Taip mąstantys žmonės pasirašo sau dvasinės mirties nuosprendį. Dabartiniame pasaulyje tokie vienišiai visuomet pralaimi tikėjimo kovą. Mes esame Dievo pašaukti kurti naują gyvenimą, kurio centre spindi Jėzaus veidas. Todėl labai svarbu gerai pažinti šį gyvenimą, kad nekiltų net pagunda žavėtis modernaus pasaulio stabais. Ne mažiau svarbu pasirinkti priemones, kurios laiduotų saugų užsibrėžto tikslo siekimą.

Savaitės komentaras

Kodėl gaisrininkai Lietuvoje patikimesni už valdžią?

Stasys Jokūbaitis Ar niekam nekilo mintis, kodėl mūsų ugniagesiai, kurie, kaip ir valdžia, finansuojami iš tų pačių mokesčių mokėtojų pinigų, visuomenės yra laikomi patikimiausiais, o valstybės laivelį vairuojantys Seimas ir Vyriausybė su juos globojančiomis partijomis – nepatikimiausiais? Praėjusį mėnesį vykusioje vienoje rimtoje apklausoje pasitikėjimą Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba išsakė net 87 proc. respondentų. Tik po ugniagesių išsirikiavo Bažnyčia ir Prezidento tarnyba, pelniusios po 68 proc. pasitikėjimo balsų. O kur mūsų šalies valdžia? Ogi žmonių sudarytos lentelės gale. Devyni iš dešimties, arba 89 proc., apklaustųjų, pasirodo, nepasitiki įstatymų leidėjais, o aštuoni iš dešimties, arba 81 proc., – Vyriausybe. Atrodytų, viskas turėtų būti atvirkščiai. Valstybę valdyti – tai ne kokią nors liepsnojančią daržinę gesinti. Tačiau gyvenimas ir visuomenės apklausos rodo ką kita. Pastaruoju metu mūsų valdžios vyrai

ir moterys pradėjo imti pavyzdį iš gaisrininkų. Skirtumas tik toks, kad ugniagesiai į nelaimės vietas kviečiami netikėtai – ir ryte, ir vakare, ir naktį, kai tik pasirodo raudonas gaidys. O valdžia dažniausiai puola gesinti gaisrus, kurie jau seniai rusena. Bet tuo metu pūsteli koks nors politinis skersvėjis, ir nematyti tų gaisrą galinčių įplieksti žarijų negalima. Ar mažai tokių pavyzdžių? Štai kad ir Baltarusijos ir Rusijos atominės elektrinės, kurias užsimota įkurdinti prie pat mūsų valstybės sienų. Kol ten dar nebuvo pradėti darbai, mūsų premjeras ir energetikos ministras tikino tautą, kad tai visiškas blefas, noras pagąsdinti Lietuvą. O ir pastačius Kaliningrado srityje tokią jėgainę, jos gaminamos elektros niekas nepirktų, Europa lauks, kol elektrinę pasistatys Lietuva. Tačiau kai Japonijoje po žemės drebėjimo ir cunamio vienas po kito pasipylė sprogimai branduolinėse elektrinėse ir į atmosferą pradėjo sklisti radiacija, Lietuvoje susigriebta, o kas gi padaryta, kad taip neatsitiktų su mūsų valstybės pašonėje statomomis atominėmis elektrinėmis. Paaiškėjo, kad po premjero ir ministro juokelių apie atseit blefuojančius mūsų kaimynus nepadaryta beveik nieko. Štai tada jau kaip gaisrininkai mūsų aukščiausi politikai staiga puolė skųstis, kad neturi

poveikio aplinkai vertinimo tyrimų, kitokių duomenų, ėmė rašinėti peticijas, dairytis pagalbos Europos Sąjungoje, rengti slaptus pasitarimus. Į viešumą buvo išmestas Lietuvos susirūpinimas, kad Baltarusija naująją branduolinę jėgainę žada pastatyti vos už 55 kilometrų nuo Vilniaus, nesuderinusi su kaimynais nei statybos projekto, nei poveikio aplinkai vertinimo, kad prie pat mūsų valstybės sienos, Kaliningrado srityje, Rusija jau dieną ir naktį pluša prie būsimos branduolinės jėgainės.

tino Baltarusiją nepaisyti mūsų šalies interesų, siekti tikriausiai ne tik sau, bet ir Rusijai palankių sprendimų. Matyt, visai ne be reikalo kai kurie mūsų parlamentarai jau kreipėsi į premjerą Andrių Kubilių tikėdamiesi išsiaiškinti, kokios šalies ministerijos ar kitos Vyriausybės įstaigos per pastaruosius dvejus metus oficialiai kreipėsi į kompetentingas tarptautines institucijas ar užsienio valstybių vyriausybes dėl Baltarusijos valdžios planų Vilniaus pašonėje statyti AE. Ir kokių konkrečių diplomatinių ar kitokių tarptautinių priemonių ėmėsi Lietuvos Vyriausybė, stengdamasi sustabdyti abejotino saugumo AE statybas kaimyninėje valstybėje. Galima prognozuoti, kad tų institucijų ir veiksmų sąrašas bus neilgas.

Kai Japonijoje po žemės drebėjimo ir cunamio vienas po kito pasipylė sprogimai branduolinėse elektrinėse ir į atmosferą pradėjo sklisti radiacija, Lietuvoje susigriebta, o kas gi padaryta, kad taip neatsitiktų su mūsų valstybės pašonėje statomomis atominėmis elektrinėmis. Susirūpinti iš tiesų verta. Tik kur jūs, ponai, buvote anksčiau, kai Kaliningrado srityje dar net nebuvo pradėti kasti atominės elektrinės pamatai? Jei ne japonų pamoka, tikriausiai taip būtumėte snūduriavę ir toliau ramiai laukdami, kol Lietuva bus apstatyta atominėmis jėgainėmis. Ne kas kita, o pasyvi Vyriausybės reakcija į pavojingus šalies gyventojams kaimyninės valstybės planus šalia Lietuvos sienos statyti rusiško tipo atominius reaktorius ir paska-

Gaisrininkai į nelaimės vietą vyksta, kai šaukiamasi jų pagalbos. Kitu metu jie gali ir nusnūsti – svarbu laiku suspėti ten, kur jų tą minutę laukia. Politikams ir aukščiausiai valdžiai toks darbo organizavimas netinka. Gaisrų gesinimas – tikrai ne jų darbas. Nenuostabu, kad jis ir sekasi jiems kur kas blogiau negu profesionaliems ugniagesiams. Todėl visai nėra ko stebėtis, kad gaisrininkais žmonės labiau pasitiki negu valdžia.

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis

Administratorė

(8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Meilė Taraškevičienė

Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, SODIETĖ, BIČIŲ AVILYS Irma Dubovičienė

(8 5) 210 0112

ŽINIOS, POLITIKA, PASAULIS Lina Pečeliūnienė (8 5) 210 0042 TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys

(8 5) 210 0090

SVEIKATA Meilė Jančorienė

(8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė

(8 5) 210 0044

ŠEŠTADIENIS Nijolė Baronienė

(8 5) 210 0035

PRIEBLANDOS Vismantas Žuklevičius

(8 5) 210 0042

Dizaineriai

(8 5) 210 0113

Fotokorespondentas

(8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI: KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524 Gediminas Stanišauskas (8 37) 20 88 42 Saulius Tvirbutas (8 37) 20 88 42 PANEVĖŽYS Vida Tavorienė

8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė

(8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis. REDAKCIJA Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281. El. paštas redakcija@krastospauda.lt. SKELBIMAI PRIIMAMI: Vilniuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukštas), LT-08105, nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 2421281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090. Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spausdina UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Ofsetinė spauda. 8 sp. lankai. Tiražas 30 188 egz. Indeksas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 377. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinis direktorius Žanas Panovas Administratorė

(8 5) 210 0110

Reklama pardavimai@krastospauda.lt Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060 Buhalterija (8 5) 210 0045 Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110 Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070


2011 m. kovo 26 d. • Nr. 24 (9043) Valstiečių laikraštis

5

(Užs. 192)


6

2011 m. kovo 26 d. • Nr. 24 (9043) Valstiečių laikraštis


8

2011 m. kovo 26 d. • Nr. 24 (9043) Valstiečių laikraštis


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis Miestas, alsuojantis prancūzišku subtilumu ir vakarietiška ramybe

Mylimiausia Aido Giniočio moteris – teatras

Elzaso regione įsikūręs Strasbūras svečius džiugina daugybę istorinių epochų menančia architektūra, vaizdingais kanalų peizažais ir jaukių senamiesčio gatvelių labirintu.

Vienas „Keistuolių teatro“ įkūrėjų A.Giniotis sako, kad nė nepastebėjo, kaip prasidėjo jau trečiasis šio teatro gyvavimo dešimtmetis. Nijolė Baronienė

Indrė Vailanavičiūtė

11 p.

19 p.

Sveikata Pilvą skauda ne nuo nervų

Ne kiekvienas apgamas pavojingas

Sergantieji lėtiniu gastritu pavasarį ir rudenį skausmus jaučia dažniau nei vasarą ar žiemą. Kodėl gastrito paūmėjimas priklauso nuo metų laikų? Kaip elgtis tokiems ligoniams?

Ilgai lauktas pavasaris, be abejo, džiugina saulės šviesa, tačiau yra žmonių, kuriems šis nuostabus metų laikas kelia ir nerimą. Nijolė Baronienė

Meilė Jančorienė

21 p.

21 psl.

Marokas bando išvengti priešpriešos Vykstant Libijos karui, neramumams šėlstant kitose Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybėse, Maroko gyventojai irgi protestuoja gatvėse reikalaudami daugiau pilietinių teisių. Vis dėlto demonstracijų purtoma kiekviena arabų šalis turi savo specifi ką. Vismantas Žuklevičius

Metadonas – paskutinė stotelė į mirtį Pastaruoju metu per Lietuvą nusirito metadono kritikos banga. Priklausomybei nuo narkotikų gydyti skirtas vaistas aštriai kritikuotas jo priešininkų Seimo posėdžiuose. Grupė visuomenės veikėjų ir politikų pasirašė rezoliuciją, kurioje abejojama metadono naudojimo tikslingumu. Dokumente metami labai rimti kaltinimai jo programos vykdytojams, kurie siejami su narkomafi ja. Vismantas Žuklevičius

10 p.

20 p.


Valstiečių laikraštis 2011 03 26