Page 1

2010 m. gruodžio 29 d., trečiadienis • Nr. 103–104 (9018–9019) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Laimingų Naujųjų metų!

Šiandien VL su priedais:

Nei taktikos, nei strategijos

Laukia įdomi Vilniaus ir Kauno dvikova

Šįmet valdžios veiksmuose neįžiūrėjome nei taktikos, nei strategijos – vyravo chaosas ir atsakomybės trūkumas. Nugyvenome bene nykiausius ekonomine prasme metus nuo valstybingumo atkūrimo.

„Kauno „Žalgiris“ dabar stipresnis už Vilniaus „Lietuvos rytą“. Tačiau kitų metų pavasarį dviejų stipriausių šalies krepšinio klubų jėgos gali išsilyginti“, – teigia krepšinio treneris Šarūnas Sakalauskas.

Apie tai – 4 p.

Šeštadienis • 2011-ieji – Baltojo metalinio triušio (katino) metai – bus išskirtiniai ne tik kačių mylėtojams.

Apie tai – 13 p.

Kuo jums buvo ypatingi šie metai ir ko tikitės 2011-aisiais? Apie tai – 2–3 p.

Anot astrologės Saulės Petkevičienės, kitąmet didelę įtaką darys politika ir bendrosios šalies raidos kryptys.

Ūkininkų žinios • Ateinantieji – Triušio (katino) metai, todėl ūkininkas Tadas Dzvankus net neabejoja pradėtos ūkininkavimo šakos sėkme.

Tėviškės šviesa • Pokalbis su lietuviškai kalbančiu ir Lietuvos istorija besidominčiu buvusiu pedagogu iš Švedijos Jonu Ohmanu.

Sodyba • Lina ir Jonas Daraškos ne tik per šventes, bet ir šiokiadieniais patys kepa duoną. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Naujieji – šaltuose būstuose be stogų

Bičių avilys

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkui proteguojant Naujosios Akmenės senamiesčio namus pigiausiai renovuoti pasišovusią bendrovę, gyventojai šventes pasitiks šaldami sudarkytuose, su nuplėštais stogais būstuose. Nijolė Petrošiūtė. Išsamiau skaitykite 5 p. Mieli skaitytojai, kitas „Valstiečių laikraščio“ numeris išeis 2011 m. sausio 5 d., trečiadienį.

• Kiekvienas bičiulis midų, vadinamą Šiaurės Europos vynu, ruošia savaip.

(Užs. 170)


2

2010 m. gruodžio 29 d. • Nr. 103–104 (9018–9019) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Kuo jums buvo ypatingi šie metai Redaktoriaus ori riau auss žodis

Senuosius palydint

Po poros dienų į mūsų duris vėl pasibels Naujieji metai. Laikas nenumaldomai skuba į priekį, palikdamas istorijai tai, kas visai neseniai dar buvo nūdiena. Prieš jus – paskutinis šių metų „Valstiečių laikraščio“ numeris. Dėkojame visiems skaitytojams, kurie šiemet buvo drauge, kuriems mūsų laikraštis buvo ištikimas draugas, svarbiausių žinių šaltinis ir patarėjas. Tikimės, kad ir ateinančiaisiais „Valstiečių laikraštis“ lankys jūsų namus. Stovėdami ant besibaigiančių metų slenksčio dažnai pagalvojame: o kokie mums buvo tie lyg paukščiai pralėkę metai. Šiandien laikraštyje mintimis apie tai dalijasi politikai, mokslininkai, kultūros, sveikatos apsaugos darbuotojai, ūkininkai. Nuotaikos įvairios. Bet kaip rodo „Baltijos tyrimų“ apklausa, ketvirtadalis Lietuvos gyventojų vis dėlto mano, kad 2010-ieji jiems asmeniškai buvo sėkmingi. Džiaugiamės dėl jų. Tačiau daugeliui šie metai, deja, buvo nelengvi, beveik visose srityse pažymėti krizės ženklu. Ar tikrai mūsų valdžia viską padarė, kad lengviau įveiktume negandas? Gaila, bet, atrodo, ne. Apie tai ne sykį rašėme mūsų laikraštyje. Skaudu, kai valdantieji gyvena savo mažame pasaulėlyje, palikdami vienui vienus grumtis už gyvenimą ne tik sparčiai šį pasaulį paliekančius pensininkus su nukirptomis jų pensijomis, bet ir kitus labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius. O kokie bus ateinantys 2011ieji? Dabar apie tai spėlioja ne tik astrologai, bet ir daugelis žmonių. Penktadalis gyventojų tikisi, kad ateinantys metai bus geresni mūsų šaliai, o šiek tiek daugiau nei trečdalis laukia tokių pat kaip ir šie. Gal jie apsiriko, gal iš tiesų bus geriau? Nepraraskime vilties. Kuo nuoširdžiausiai linkime visiems mūsų skaitytojams gerų, kūrybingų, visų svajonių išsipildymo metų! Susitiksime jau kitąmet, sausio 5-ąją.

Europa kitąmett įveiks krizę Justas Vincas PALECKIS Europos Parlamento narys Europai šie metai buvo sunkūs. Pagrindinės jėgos buvo nukreiptos kovoti su krize. Vis dėlto blogiausi dalykai sustabdyti, nes jokia valstybė nebankrutavo, euras nežlugo. Deja, daugelyje šalių stiprėjo populistinės, ksenofobinės, radikalios, nacionalistinės nuotaikos, kurios gali sugriauti Europos Sąjungą. Gerai, kad atsigauna didžiųjų šalių ekonomikos, pirmiausia Vokietijos, ir galima tikėtis, kad kitąmet eko-

nominė ir socialinė padėtis Europoje bus geresnė. Manau, kad kitąmet krizė Europoje bus įveikta. Nepritariu juodžiausiems scenarijams ir, mano nuomone, išliks ir euras, ir Europos Sąjunga. Jeigu žlugtų Europos Sąjunga, viso pasaulio lauktų labai dideli sukrėtimai ir netgi globalinė katastrofa. Yra bent dešimt grėsmių, kurios gali sugriauti pasaulį. O Europos Sąjunga yra unikalus pavyzdys, kaip galima kovoti su tomis grėsmėmis. Ir jeigu ji žlugs, grius ir pasaulis: pradedant klimato kaita, baigiant civilizacijų konfliktu.

Sveikatos reforma tik pablogino padėtį Liutauras LABANAUSKAS Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas

Šie metai šalies medikams buvo tikrai sunkūs. Vykdoma reforma sujaukė sveikatos apsaugos sistemą, ypač pablogino situaciją šalies rajonuose. Pradėjus reformą buvo siekiama gydymo paslaugas padaryti geresnės kokybės ir labiau prieinamas žmonėms, tačiau įvyko atvirkščiai. Pagrindiniai reformos tikslai nepasiekti, o klaidų pridaryta daug: žmonės rajonuose praktiškai palikti be profesionalios medikų pagalbos, o regionų ligoninės nepajėgios priimti visų iš rajonų atvežamų pacientų.

Tikimės išlaikyti stabilumą Vizgirdas TELYČĖNAS Generalinis policijos komisaras Prieš metus prognozavome, kad šiemet nusikalstamumas didės, bet jis netgi po truputį mažėja. Džiugu, kad tokią tendenciją pastebime jau trečius metus iš eilės. Mažėja vagysčių, plėšimų, finansinių nusikaltimų, dokumentų klastojimų. Tačiau daugėja kontrabandos atvejų, automobilių vagysčių, nusikalstamų veikų, susijusių su nelegalia narkotikų apyvarta. Nepaisant sunkios ekonominės padėties, šiemet policijai pavyko atskleisti daug rimtų nusikaltimų, suaktyvinti veiklą kontrabandos prevencijos srityje. Šiais metais pastebėjome, kad vietoje senųjų organizuotų nusikals-

tamų grupuočių, kurios suskilo arba buvo išskaidytos, atsiranda ir stiprėja naujos kartos grupuotės – žiaurios, įžūlios. Be to, atkreipčiau dėmesį į tai, kad tauta vis daugiau geria. Labai daug buitinių nusikaltimų padaroma apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų. Kitąmet daug policijos pajėgų ir susitelkimo pareikalaus šalyje vyksiantys Europos vyrų krepšinio čempionatas ir kiti tarptautiniai renginiai. Tačiau tikimės, kad ir 2011-aisiais pavyks šalyje išlaikyti stabilumą, apsaugoti žmones nuo nusikaltėlių, kitokių viešosios tvarkos pažeidėjų.

Buvo siekiama efektyviau naudoti lėšas, sutaupyti pinigų, tačiau abejoju, ar buvo sutaupyta. Tačiau turime ir kuo pasidžiaugti. Lietuvos gydytojų sąjunga šiemet pradėjo Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą gydytojų mokymo projektą, kuriame mokysis ir kels kvalifikaciją maždaug apie 7 tūkst. šalies gydytojų. Be to, viliamės, kad ateinančiais metais pavyks pratęsti jau užsimezgusį dialogą su Sveikatos apsaugos ministerija ir galbūt rasti skaudžiausių sveikatos apsaugos problemų sprendimus.

Nepailsdamas pildžiau lietuvių kalbos istorijos aruodus Zigmas ZINKEVIČIUS Akademikas Džiaugiuosi, kad šiais metais išvengiau ligoninės, nepatyriau didesnių negalių, o įtemptai dirbau. Per dieną 14 ir daugiau valandų. Rezultatai akivaizdūs: dienos šviesą išvydo keturios knygos: „Krikščioniško vardyno kelionė į Lietuvą“, „Lietuviškas paveldas Suvalkų ir Augustavo krašto Lenkijoje pavardėse“, „Lietuvos vardas: kilmė ir formų daryba“, „Šventasis Brunonas ir Lietuva“. Pastarąją knygą skyriau Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui. Dar tris knygas paren-

giau spaudai ir atidaviau leidykloms. Metai buvo ne tik derlingi mokslinėmis knygomis, bet ir įvykiais. Buvau apdovanotas Baltijos šalių mokslų akademijų medaliu, gavau Ukmergės savivaldybės paskirtą rašytojo Vlado Šlaito premiją. Su V.Šlaitu mokėmės vienoje gimnazijoje, draugavome. Nemažai dalyvavau įvairiuose su Pietryčių Lietuva susijusiuose renginiuose, konferencijose. Ko laukčiau iš 2011-ųjų? Sveikatos. Po pusmečio turėčiau baigti veikalą apie Vilniaus krašto žmonių pavardes, kuris turėtų užbaigti ginčus ir nereikalingus reikalavimus dėl lenkiškų pavardžių rašybos asmens dokumentuose.


2010 m. gruodžio 29 d. • Nr. 103–104 (9018–9019) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

3

ir ko tikitės 2011-aisiais? Metai buvo sėkmingi Žydrūnas SAVICKAS Stipriausias pasaulio žmogus 2010-ieji man buvo vieni iš sėkmingiausių metų: pasiekiau 15 pergalių, laimėjau Europos ir pasaulio čempionatus. Asmeniniame gyvenime taip pat įvyko reikšmingų permainų, nes sukūriau šeimą. Rugsėjo mėnesį išėjo mano knyga „Žydrūnas Savickas – žmogus iš geležies“. Prieš šventes ją daugiausia perka tėvai ir seneliai savo vaikams ir anūkams. Galbūt nori, kad jų vaikai (kaip ir aš) nerūkytų, nevartotų alkoholio ir narkotikų, o rastų kitą gyvenimo kelią. Neprisimenu metų, kad būtų tiek daug visko iš karto: daug ką suradau, sužinojau. Kai judi į priekį, įvykių

daugėja. Gal norėtųsi, kad jų būtų mažiau. Bet viskas taip įsisukę, kad didelis darbas pradeda duoti vaisių. Šiemet aktyviai nedalyvavau visuomeninėje ir politinėje veikloje, nes koncentravausi į varžybas ir verslą, rengiau knygą. Bet stebiu, domiuosi. Norėčiau, kad politika taptų geresnė, įdomesnė, patrauklesnė žmonėms. Kitais metais tikiuosi pakartoti šių metų sporto pasiekimus, juos pagerinti: pakelti sunkesnį svorį, pasiekti naujų rekordų. Sportuoti ketinu tol, kol man sekasi ir įdomu. Apie karjeros pabaigą dar negalvoju. Asmeniniame gyvenime norėčiau, kad viskas klotųsi, kaip klojasi, ir manau, kad kiti metai būtų tinkamiausias laikas susilaukti vaikelio.

EEžerėlio bendruomenė pajuto savo stiprybę Jūratė KUZMICKIENĖ Ežerėlio bendruomenės pirmininkė

Vygandas VAREIKIS Klaipėdos universiteto docentas, politologas

Šie metai mums buvo labai sėkmingi. Bendruomenė pajuto vienybės jėgą, nes jau sulaukėme gražių projekto „Saugi kaimynystė – tvirta bendruomenė“ rezultatų. Miestelio gatvėse įrengėme vaizdo stebėjimo kameras, nupirkome treniruoklių ir įrangos bendruomenės sporto salei. Joje jaunuoliai treniruojasi ir mokosi savigynos pagrindų. Vakarais šie jaunuoliai patruliuoja Ežerėlyje ir užtikrina viešąją tvarką. Todėl neliko automobiliais lakstančių kelių erelių, triukšmadarių, dažniau ir drąsiau

kreipiamės vieni į kitus pagalbos.. Už kito projekto lėšas muzikaliems vaikams nupirkome gitarų, aparatūros. Jie įkūrė roko grupę „Kals“ ir jau sėkmingai rengia koncertus. Kitais metais taip pat turime nemažai planų. Kuriame lauko sporto aikštės įrengimo projektą, planuojame įvairių renginių. Mūsų bendruomenė tampa vis labiau susitelkusi. Ir Naujuosius metus atšvęsime Ežerėlių kultūros namuose, kur žmonės pasipuoš kurios nors pasaulio tautos kostiumais, pristatys jų patiekalus, žaidimus.

Optimistinis tramplinas į ateitį Vydas DOLINSKAS Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius Valdovų rūmai aktyviai vykdo visas savo funkcijas, nors oficialiai dar nėra atidarytas. Per šiuos metus mus nuvylė ir įskaudino spaudos ir politikų puolimai. Tikimės, kad šie klausimai kitąmet išsispręs, statybos eis į priekį ir turėsime geresnes sąlygas priimti lankytojus. Mes optimistai, tad 2011-ieji mums turėtų būti geru tramplinu į 2012 metus. Kai tik statybininkai išeis iš rūmų, pradėsime labai plačią veiklą, vykdysime švietėjišką misiją. Iš skaudžiausių įvykių mums, kaip ir visai Lietuvai, buvo Prezi-

dento Algirdo Mykolo Brazausko netektis. Jis labai nuoširdžiai, sąžiningai, rūpestingai, iš savo įsitikinimų, o ne dėl politinės konjunktūros žiūrėjo į rūmų reikalus ir manė, kad jie yra labai svarbus Lietuvos istorinės atminties ir žmonių švietimo objektas. Per šiuos metus buvo atradimų kaupiant ikonografinę, ieškant lituanistinės medžiagos. Užsienyje pavyko atrasti rankraštį, kuris priklausė mūsų valdovams. Šis dokumentas pasakoja apie tai, kaip Vilniuje buvo švenčiama Smolensko mūšio (1611 m.) pergalė. Kitąmet minėsime si jos 400 metų jubiliejų, todėl ti ttikimės k m šį ranki

Išryškėjo ėjo tikrosios vertybės ybė

Daugiau pliusų negu minusų

kraštį išleisti kaip knygą. Smolensko apgultis pasibaigė Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės pergale. Smolenskas buvo prijungtas prie LDK. Lietuvai ta pergalė buvo labai reikšminga eik ikšm š in n

ir plačiai minima, nes tarp Maskvos ir Vilniaus buvo dvi tvirtovės: Smolensko ir Polocko. Kas kontroliuoja Smolenską, tas diktuoja sąlygas šioje Europos dalyje.

Romualdas KUBAITIS Anykščių rajono ūkininkas

savio pasitikėjimu grįsti bendradarbiavimo santykiai. Per ekonomikos krizę žemės ūkis buvo vienas iš tų sektorių, kuris dirbo stabiliai. Viliamės, kad ateinantys metai nebus blogesni. Tai rodo rinkų tendencijos, ekonomikos atsigavimas. Jei gerės visa ekonomika, bus geriau ir ūkininkams. Netikėtų valdžios sprendimų dėl naujų mokesčių neturėtų būti. Tik gamtos sąlygas sunku nuspėti, tačiau žemdirbiai jau įpratę prie jos staigmenų. Žemės ūkiui ir maisto pramonei palankios ir ilgalaikės perspektyvos. Žmonių pasaulyje daugėja, suvartojama vis daugiau maisto produktų, tad darbo žemdirbiams turėtų nestigti.

Praėjusiais metais buvo ypač sudėtingos gamtos sąlygos. Žiemą iššalo pasėliai, vasarą buvo per daug drėgmės. Dėl to žemdirbiai patyrė didžiulių nuostolių. Juos iš dalies kompensavo padidėjusios grūdų kainos. Finansiniams rezultatams įtakos turėjo ir nauji mokesčiai. Gerai tai, kad per sunkmetį išryškėjo tikrosios vertybės. Kaip sakė filosofas Arvydas Šliogeris, lengvi pinigai žmones gadina. Daugeliui tapo aišku, kad stabilumą suteikia ne spekuliacinis verslas ir pelnas, o nuosekli gamyba ir tarpu-

Palyginti su 2009-aisiais, šie metai buvo tikrai geresni. Gausėjo piliečių santaupos bankuose. Daugėja užsienio investicijų. Jas ne taip lengva pritraukti, bet ir bendras akcijų kursas kyla. Ir Lietuvoje, ir visoje Europoje. Vežėjų asociacijai „Linava“ metai tikrai neblogi. Klaipėdos uostas perkrovė daugiausia krovinių per visą savo istoriją – 30 mln. tonų. Dar niekada Lietuvos pramonininkai tiek neeksportavo kaip šiais metais. Ir statybų sektorius atsigauna.. Ar Ar kam nors nemokamos algos arr socialinės išmokos, pensijos? Tiesa, „Sodra“ su didele skyle. Bet matykime tą foną, kuris aplink mus. Graikijoje neramumai ir streikai, Prancūzijoje ne m ttik socialiniai streikai, bet įtampa tarp islamo ir krikščionybės p išpažinėjų, Rusijoje tvyro ne tik socialinė, bet ir baisi nacionalistinė įtampa. Tikrai neaišku, kuo baigsis dabartinis smurtas Baltarusijoje. Šitame kontekste Lietuva neatrodo prastai. Manyčiau, metai buvo daugiau su pliuso negu su minuso ženklu. Nenoriu prognozuoti, kas bus kitąmet. Nuo mūsų nepriklauso, ar bus antra krizės duobė. Tai priklauso nuo dolerio kurso, nuo energetikos išteklių, naftos kainų, euro stabilumo, nuo kylančių maisto produktų kainų. Nieko prognozuoti neįmanoma. Prognozių laikas pasibaigė. Ką galime mes? Laikas žmonėms pradėti kovoti už save. Ne į gatves eiti, o dirbti, būti piliečiais, bendruomenės nariais. Priversta sniego kiemuose, tad griebk kastuvą ir nusikask. Tai juk tavo kiemas. Valdžia neturi ir niekada neturės tiek pinigų, kad prie kiekvienos mašinos nukastų. Linkiu netingėti ir galvoti visuomeniškai.


4

2010 m. gruodžio 29 d. • Nr. 103–104 (9018–9019) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Padėka už prisikėlimą ir Šventosios Šeimos šventė Pamokslas, pasakytas Kauno Kristaus Prisikėlimo šventovėje 2010 m. gruodžio 26 d. Atrodo, žmonėms pradeda pabosti daugelio TV programų lėkštumas, melas bei žmogaus nuvertinimas, ir jau ieškoma to, kas patvaru ir tikra. Panašų atsakymą siūlo ir kas mėnesį

Tai, ką mačiau Kauno arkikatedroje Kalėdų naktį, maloniai patvirtino, kad laisvės dvidešimtmetis atnešė ne tik sunkiai sprendžiamų klausimų, bet ir gerų vaisių. Nors dvidešimt metų visuomenės informavimo priemonės dažniausiai piršo Lietuvos gyventojams nesuderinamą su Evangelija gyvenimo būdą, arkikatedra buvo pilna jaunų žmonių ir jaunų šeimų. Tie jauni žmonės nebuvo, kaip sovietmečiu, suvaryta minia; jie galėjo būti namuose ar kur nors restorane, bet jie buvo čia, prie Betliejaus prakartėlės. Advento metu mačiau daugybę jaunų žmonių, einančių išpažinties ir Komunijos. Ką tai reiškia?

Supratome labai svarbią tiesą, kad laisvės negalima sutapatinti su prabangiu gyvenimu, nes toks gyvenimas negarantuoja nei džiaugsmo, nei laimės. Laisvė yra dovana net tuomet,

Įžvalgūs analitikai aiškiai tvirtina, kad matomas krizes pagimdo nematomos, dvasinės krizės. Jei serga žmogaus dvasia, veltui kuriamos programos pakelti ūkį, pristabdyti kontrabandą bei valdininkų korupciją. Reikia gydyti žmogaus sielą. Apie daug ką reikia mąstyti dabartinėje Lietuvoje, bet apie šeimą bene daugiausia. Šeimoje išmokstama būti žmogumi. Šeimoje žmogus išmoksta atsakingai gyventi laisvėje. Patvari, santuokinę meilę sauganti šeima yra Dievo dovana ne tik tėvams bei vaikams, bet ir visuomenei, tautai. Nuo

Jei serga žmogaus dvasia, veltui kuriamos programos pakelti ūkį, pristabdyti kontrabandą ir valdininkų korupciją. Reikia gydyti žmogaus sielą. skelbiami įvairių institucijų reitingai. Bažnyčia visuomet užima aukštą vietą, nepaisant ne tik neigiamos informacijos apie ją, bet ir pasitaikančių tikrų kunigų nuodėmių. Visus metus dėkojome Dievui už laisvę ir bandėme apmąstyti laisvės dovaną. Daugelis supratome, jog laisvė – tai ne aukso puodas ir ne loterija, siūlanti ne uždirbti, bet išlošti milijoną. Laisvė – tai prisiimta atsakomybė laisvai kurti gėrį ir kaišioti pagalius į ratus blogiui, bandančiam įvairiomis formomis įsigalėti mūsų Tėvynėje.

kai dėl jos reikia išgyventi ekonomikos sunkmečius, pakentėti. Jeigu kas šito nesuprato, veltui dvidešimt metų gyveno laisvoje Lietuvoje. Šiandien apstu juodos nevilties, daugelis žmonių blaškosi sugriuvus jų kortų nameliams. Tą žmogaus neviltį didina matymas, kad kažkas teisiais, dar dažniau neteisiais būdais susikrovė milijonus, o jam, bėdžiui, liko paskutinė vieta. Nepaguodžia žinojimas, kad didelių bėdų turi ne tik Lietuva, bet ir daugelis išsivysčiusių Europos šalių.

sužeistos šeimos prasideda beveik visos dabartinės bėdos. Mūsų šeimos yra pavojuje. Į jas kėsinasi visa dabarties kultūra, pradedant vadinamuoju šeimos planavimu ir baigiant iškreipta šeimos sąvoka, kai bandoma įteigti, jog šeima yra drauge gyvenančių asmenų institucija. Ačiū Dievui, kad šeimos sampratą gina mūsų Konstitucija. Šventąją Šeimą išgelbėjo dangaus angelas. Kai kam atrodo, kad šeimą gali išgelbėti pinigai. Tokie teigia: jei bus pinigų, viskas išsispręs savaime.

padeda ir valstybei. Todėl labai nustebino šalies vadovės šv. Kalėdų proga išsakytas palinkėjimas ir pageidavimas būti geranoriškiems, jautresniems ir išsaugoti įkvepiančią viltį. Tikėkimės, kad šalies vadovė šiuos žodžius iš surašyto sveikinimo rašto perskaitė ne tik mums, bet ir sau. Deja, vilčių išsaugoti optimizmą vis mažiau ir mažiau, ir tai patvirtina neišsenkanti emigracijos upė ir jos srau-

takių tinklą. Ši ES direktyva aktuali ir Latvijai, Estijai bei Suomijai, tačiau jos paprašė ir gavo teisę atidėti direktyvos įgyvendinimą. Jau svarstant šią ES direktyvą buvo akivaizdu, kad Rusijai tokie europiečių veiksmai nepatiks. Beje, rusai šios nuomonės neslėpė – prieš mėnesį Berlyne susitikęs su Vokietijos verslininkais Rusijos premjeras Vladimiras Putinas Lietuvos planuojamą dujų

Taip nebus. Juo greičiau suvoksime, kad mūsų šeimas gali išgelbėti tik dangus, juo daugiau bus šansų nesunykti, mūsų akivaizdoje nykstant net didelėms tautoms. Sausio 10 d. Kaune, arkivyskupijos salėje, vyks konferencija apie iššūkius dabartinei šeimai. Šią konferenciją organizuoja dviejų didžiausių krikščioniškų konfesijų vadovai – Lietuvos vyskupų konferencija ir Maskvos patriarchato Viešųjų Bažnyčios ryšių departamentas. Konferencijoje kalbės katalikų, stačiatikių ir protestantų vyskupai. Tai tarsi geras dangaus ženklas: kai šeimai iškyla pavojus, pečius suglaudžia visi, kam yra brangi šeima. Labai kviesčiau šioje konferencijoje dalyvauti jaunus žmones ir jaunas šeimas. Lietuvos vyskupai 2011 metus paskelbė Dievo Gailestingumo metais. Pasaulis Dievo gailestingumą patyrė tą pirmą naktį, kai Betliejuje gimė Kristus; gailestingumas nušvito ant Golgotos, kai už mūsų nuodėmes buvo pralietas Kristaus Kraujas. Prisiliesti prie šio Dievo Gailestingumo esame kviečiami per visus 2011 metus. Mūsų ir mūsų šeimų žaizdas gali išgydyti tik gailestingoji Dievo meilė. Reikia tik jai atsiverti.

Savaitės komentaras

Nei taktikos, nei strategijos

Albinas Čaplikas VL žurnalistas, albinas.caplikas@krastospauda.lt

Baigiasi bene nykiausi ekonomine prasme metai nuo valstybingumo atkūrimo. Dvidešimt pirmais nepriklausomybės metais iš esmės nebuvo jokių svarių ekonomikos reformų – tik skylių lopymas. Valdžios veiksmuose šįmet neįžiūrėjome nei taktikos, nei strategijos – vyravo chaosas ir atsakomybės trūkumas. Pradėkime nuo galvos. Ar atsakingais galėtume pavadinti geležinės ledi vaidmenį pasirinkusios Prezidentės išsišokimus ne tik tarp-

tautiniame ringe, bet ir savo namuose, kai į paprastus klausimus kertama su atvira panieka: „Šiuo klausimu komentarų nebus.“ Ir žvilgsnis musoliniškai nukreipiamas į kitą pusę, atseit jūs neverti mano žvilgsnio. Juk žurnalistai klausia ne savo smalsumui patenkinti – per žurnalistus Prezidentės klausia valstybės piliečiai. Kitokios galimybės paklausti jie paprasčiausiai neturi. Lieka tik pasiguosti, kad šįmet į nevertų susitikti su mūsų šalies vadove sąrašą pateko ir įtakingų šalių prezidentai. O pradžia buvo daug žadanti, tvirtinta, kad naujoji šalies vadovė bus pragmatiška, be to, veidu atsisuks į kaimynus. O kokie rezultatai? Santykiai su JAV užšaldyti, o su Rusija neatšildyti. Nuo Vilniaus tolsta ne tik Europos Sąjungoje svorį įgyjanti ir su Maskva flirtuojanti Varšuva, bet net Ryga, neseniai surengusi aukščiausio lygio vizitą Kremliuje. Gal nevertėtų prisiminti šių Prezidentės išsišokimų, jeigu jie stiprintų tik geležinės ledi įvaizdį, deja, jie ne-

Šįmet valdžios veiksmuose neįžiūrėjome nei taktikos, nei strategijos – vyravo chaosas ir atsakomybės trūkumas. Nugyvenome bene nykiausius ekonomine prasme metus nuo valstybingumo atkūrimo. numą nuolat didinantis mūsų premjeras Andrius Kubilius. Štai šią savaitę jis sublizgėjo apkaltinęs šantažu vieną iš „Gazprom“ vadovų, kai šis Latvijai ir Estijai pažadėjo gamtines dujas atpiginti 15 proc., o Lietuvai jas ir toliau pardavinėti brangiausiai Europoje. Akivaizdu, kad Rusija taip gina savo interesus, į kuriuos kėsinasi ir Europos Komisija (EK), šį kartą reikalaudama, kad mes pirmi įgyvendintume trečią Europos Sąjungos (ES) energetikos paketą, kuriame numatyta iš „Gazpromo“ turto atskirti magistralinių dujo-

sektoriaus pertvarką pavadino plėšikavimu. Tada mūsų premjeras nekomentavo V.Putino kaltinimų Lietuvai. Tiesa, po kelių dienų Vyriausybė paskelbė ištraukas iš EK tiekimo saugumo, energijos rinkos ir tinklų direktorato vadovo Hainco Hilbrechto laiško, gauto dar iki V.Putino apsilankymo Berlyne. Jame tiesiog konstatuojama, kad Lietuva negali pasinaudoti išimtimi, kurios reikalauja „Gazpromas“, nes paprasčiausiai Lietuvos nėra sąraše šalių, kurios tos išimties prašė. Mes negalime pykti

Lietuva liko be profesorės Vandos Zaborskaitės Anapilin iškeliavo viena šviesiausių mūsų dienų asmenybių. Ji savo profesinėmis žiniomis, giliomis įžvalgomis, nepakartojamu žodžiu daugybę metų turtino mūsų lituanistiką ir visą kultūrą, kartu savo neblėstančia dvasios šiluma, nepakartojama gėrio aura šildė šalia buvusius žmones, drąsino juos, mokė atlaidumo, doros, išminties. Likimas Velionei nebuvo gailestingas: studijas Vilniaus universitete baigė žiauriais 1946-aisiais ir, kaip neeilinių gabumų ir neeilinio darbštumo lituanistė, liko jame dės-

tyti. Vanda Zaborskaitė čia išgyveno ir vieną skaudžiausių gyvenimo smūgių, kai Lituanistikos katedra kaip pernelyg nacionalistinė patyrė politinį ir ideologinį valymą. Už pernelyg didelį dėmesį Maironiui ir universiteto teatrui, už pernelyg uolų lietuvių literatūros dėstymą. Galima tik džiaugtis, kad vėliau likimas leido Vandai Zaborskaitei profesoriauti Pedagoginiame institute, o būsimiesiems mokytojams skiepyti ir profesines žinias, ir žmogiškumą, tikėjimą, šilumą – tai, be ko neįmanomas tikrasis švietimas,

ant EK biurokrato – jis atsakė tiksliai ir aiškiai, tačiau Lietuvos premjeras ir Prezidentės ginamas energetikos ministras A.Sekmokas nesuprato užuominų arba klaidingai pamanė, kad Rusijos meška pariaumos ir nurims. Tačiau ji neužmigo. Atvirkščiai. Dabar sulaukėme pirmo jos ženklo. Jeigu nereaguosime, sulauksime ir antro, tikėtina, skaudesnio. Regis, tikrai sulauksime, nes premjeras nesuvo-

tikroji kultūra. Todėl nuoseklia bei logiška profesorės gyvenimo atkarpa tapo darbai, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę: indėlis į tautinės mokyklos kūrimą, tolesnė profesinė ir pedagoginė veikla, aktyvus dalyvavimas viešojoje erdvėje, nepailstamas tikrųjų vertybių gynimas ir skleidimas. Visa tai liko mums kaip prasmingo gyvenimo pavyzdys. Kartu su daugybe parašytų ir sudarytų knygų, parengtų straipsnių, dvasiškai ir morališkai sustiprintų studentų. Kartu su begaline šiluma ir tikruoju

krikščioniškumu, kuris spinduliavo visur ir visada. Nuoširdžiai užjaučiu visus, kuriuos žinia apie Vandos Zaborskaitės išėjimą prislėgė ir nuliūdino, – Velionės artimuosius ir gimines, Lietuvos rašytojų ir lituanistų šeimą, visus kolegas, bendražygius ir bendraminčius. Nuoširdi pagarba ir dėkingumas telydi Vandos Zaborskaitės darbus, gyvenimą ir vardą. Lietuvos Respublikos Seimo vardu Seimo pirmininkė Irena Degutienė

kia ir jam niekas neatveria akių, kad jo vadovaujama valstybė pateko tarp dviejų didelių girnapusių. Šią savaitę A.Kubilius tepareiškė ketinantis apie susidariusią padėtį informuoti EK. Ne informuoti reikia, bet aukščiausiu lygiu taisyti padarytas klaidas. Lietuva, sutikdama laikytis minėtos ES direktyvos, turėjo iš EK išsireikalauti atsarginių variantų Rusijos spaudimo atveju, deja, to nepadarė. Ir nesitikėkime, kad iniciatyvos imsis EK – ji net piršto nepajudins, jeigu mes patys nereikalausime.

Ar pritariate, kad turguose privalomai būtų įrengti kasos aparatai? Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt. Taip, tai padės sustabdyti kontrabandą ir neleis slėpti mokesčių Ne, kasos aparatams įsigyti pinigai bus išmesti kaip į balą

40 proc.

40 proc.

Nežinau, man tas pats 20 proc.


2010 m. gruodžio 29 d. • Nr. 103–104 (9018–9019) Valstiečių laikraštis

5

Aktualijos

Naujieji – šaltuose būstuose be stogų Nijolė Petrošiūtė VL žurnalistė, nijole.petrosiute@krastospauda.lt

Naujosios Akmenės rajono gyventojai su džiaugsmu sutiko galimybę renovuoti daugiabučius. Pasak „Akmenės būsto“ direktoriaus Benedikto Balkausko, iš visoje šalyje atnaujinamų 335 daugiabučių 13 buvo Akmenės rajone, o tai yra apie 10 proc. visų renovuojamųjų namų. Tačiau žmonių džiaugsmą sutvarkyti, apšiltinti būstus pakeitė nerimas – penkių renovuojamų namų gyventojai žiemoti liko namuose be stogų.

Pigiausias tampa brangiausias Akmenės gyventojų nelaimei 2010-ųjų sausį rajono savivaldybė pasirašė sutartį su UAB „Baltic Contruction Development Group“, kuri iki 2010-ųjų pabaigos pasižadėjo renovuoti 35 namus Naujosios Akmenės senamiestyje. Tačiau iki šiol darbai pradėti tik penkiuose namuose, kurių gyventojai dabar tapo savotiškais įkaitais. „Akmenės būsto“ direktorius B.Balkauskas neslėpė, kad ši bendrovė iš pat pradžių jiems kėlė negerų įtarimų, bet ji pasiūlė gerokai mažesnę kainą nei kita pretendentė. Kai buvo suabejota, ar ji tikrai už tokią kainą renovuos namus, savivaldybei buvo pagrasinta teismais, jei ji rinksis brangesnę bendrovę. „Kaip nesuabejosi, jei, tarkime, daugiabučio kaminą jie žadėjo sumūryti už 92 litus, kai reali kaina – apie 400 litų“, – sakė B.Balkauskas. „Akmenės būsto“ direktorius žino ir atsakymą, kodėl rangovas iki tokios beprotybės mažino kainas: „Yra įsigalėjusi labai bloga praktika: darbų atlikimo kainos nerealiai sumažinamos, kad tik bendrovė laimėtų konkursą, o paskui, jau pradėjus darbus, įkainiai pučiami iki beprotybės. Tuomet tas tariamai pigiausias variantas tampa pats brangiausias.“

Europos Sąjungos skydo šešėlyje Savivaldybės administracijos direktorius Apolinaras Nicius sakė, kad pasitikėjimo nekėlė ir statybininkų pradėti darbai. „Būtumėte matę, kaip jie ten dirbo: pasistatė stendą, informuojantį, kad projektas vykdomas ES lėšomis, o iš šalies žiūrint atrodė, kad jis reikalingas pavėsiui sudaryti. Jie atvažiavo į Akmenės rajoną kaip į aborigenų kraštą. Tikriausiai manė,

Apie namų renovaciją dabar daug kalbama ir rašoma, tačiau ji įstrigusi tarsi vežimas klampiame kelyje. Leopoldo Rozgos nuotrauka

Ką apie daugiabučių renovaciją mano portalo valstietis.lt skaitytojai? Danas: sumanymas gal ir geras, bet žmonės neturi pinigų susimokėti net už komunalines paslaugas, kur ten jau renovuoti namus. Simas: kaitaliodami tvarką valdininkai iš esmės jau sužlugdė tą renovaciją. Anksčiau žadėjo padengti žmonėms puse išlaidų, dabar – vos keliolika procentų. Nėra nei stabilumo, nei pasitikėjimo ta programa. Ema: man tai juokingi tokie planai už keliolikos metų mokėti už šildymą pigiau. Aš noriu gyventi čia ir dabar. Kas man iš to, kad būste bus šilčiau ir mažiau reikės mokėti, kai man jau nešalta bus ir kapinėse. Brigadininkas: aš tai jau geriau iš vidaus kaip nors apsišildyčiau ir į skolas banke nelįsčiau. Be to, tam daugiabučio kolūkyje niekada žmoniškai nesusitarsi.

kad čia ras daug pigios darbo jėgos. Į darbą priėmė bet ką, be jokios patirties, o gal ir be noro dirbti“, – pasakojo A.Nicius. „Darbininkai neturėjo normalių darbo įrankių, nuolat kažko jiems trūko, todėl daugiau gulinėjo negu dirbo. Jie net statybines šiukšles iš pastogių nešiojo kibirėliais, šiferio lapus kėlė virvelėmis. Viskas atrodė kaip imitacija, bet ne darbas“, – prisiminė B.Balkauskas.

Gyventojai spaudė savivaldybę, ši – rangovus Supratę, kad iš tokių statybininkų nebus jokios naudos, gyventojai ėmė spausti rajono savivaldybę, kad ši ieškotų kitų statybininkų ir su UAB „Baltic Contruction Development Group“ nutrauktų sutartį. Administracijos direktorius A.Nicius sakė, kad savivaldybė savo ruožtu ėmė spausti bendrovę, jog ši vykdytų įsipareigojimus. „Iš savivaldybės protokolų ir susirašinėjimų būtų galima net romaną parašyti. Turime rimtų įtarimų, kad bendrovė ir konkursą laimėjo suklas-

tojusi banko dokumentus. Saugome juos seife, gal kam bus įdomu“, – kalbėjo A.Nicius. Susirašinėjimams neduodant naudos, savivaldybė ėmė grasinti, kad nutrauks su statybininkais sutartį, tačiau rangovai atkirto, jog to padaryti nepavyks. Ir priminė, kad savivaldybė kartą jau buvo iškviesta į Seimą dar prieš sutarties pasirašymą su UAB „Baltic Contruktion Development Group“. Mat savivaldybė, kaip minėta, iš pat pradžių abejojo itin nusipiginusia bendrove ir buvo besirenkanti brangesniąją. Po pokalbio Seime savivaldybė nusilenkė pigiausiesiems, nes neva buvo įžvelgtos galimos korupcijos apraiškos. Tačiau spalio mėnesį Akmenės rajono savivaldybė informavo, kad nu-

Ateinančių metų vasario 27-ąją vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose bus naujovių – pirmą kartą renkant vietos valdžią galės dalyvauti ir savarankiškai išsikėlę kandidatai.

Dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose norą jau yra pareiškę per 400 savarankiškų pretendentų, kandidatus ketina kelti ir 15 partijų. Norintieji būti savarankiškais kandidatais turės surinkti tam tikrą savivaldybės rinkėjų parašų skaičių – nuo 100 iki 880, priklausomai nuo savivaldybės gyventojų skaičiaus. Vyriausioji rinkimų komisija, gavusi visus įstatyme numatytus dokumentus, sprendimą dėl asmens registravimo savarankišku politinės kampanijos dalyviu priima per 3 darbo dienas ir išduoda pažymą,

Žemaičiai – kantrūs Akmenės rajono savivaldybė, galiausiai nutraukusi sutartį su parla-

Kreipėsi į teismą Administracijos direktorius A.Nicius sakė, kad buvę rangovai juos smarkiai spaudė, jog savivaldybė sumokėtų neva už jau atliktus darbus. „Bet už ką mokėti? Už broką? Už kitokią per juos patirtą žalą? Todėl mes patys dėl padarytos žalos atlyginimo jau kreipėmės į teismą“, – kalbėjo administracijos direktorius. Apie namų renovaciją dabar daug kalbama ir rašoma, tačiau ji įstrigusi tarsi vežimas klampiame kelyje. Gal dabar iš Naujosios Akmenės gyventojų bėdos pasimokys kitos šalies savivaldybės, gal supras, jog niekada negalima nuolaidžiauti, kad ir kokiu lygiu būtų daromas spaudimas pasirinkti rangovus. „Jie mus tarsi nuleido ant žemės, – sakė A.Nicius. – Atvažiavo Kauno „berniukai“ su angliškai skambančiu bendrovės pavadinimu... Kai nutraukėme sutartį, pamatėme, kad tas skambesys tuščias, o įmonė yra visiškai neįgali. Matyt, jos vadovai manė, kad ekonomiškai atsilikęs šalies užkampis ir jo žmonės išgelbės jų bendrovę. Neišdegė.“

Spiginant šalčiams, gyventojai nuolat leidžia vandenį, kad šis tik neužšaltų. Už išeikvotą vandenį, žinoma, teks mokėti gyventojams, kaip ir už šildymą, kuris šildo tik po plėvele esančią erdvę.

Baigėsi registracija Pirmadienis buvo paskutinė diena, kai dar buvo galima registruotis savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos dalyviais. Neužsiregistravusieji Vyriausioje rinkimų komisijoje negalės dalyvauti rinkimuose.

traukia sutartį su UAB „Baltic Contruktion Development Group“. Ir tada į Naująją Akmenę atbildėjo pats Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Kęstas Komskis. Sakė, kad atvyko atleidžiamų statybininkų vadovų kvietimu, pareiškė, jog kažkodėl konkursą laimėjusią bendrovę nori pašalinti Akmenės rajono savivaldybė, todėl pažadėjo ieškoti korupcijos apraiškų. Rado tų apraiškų K.Komskis ar ne, kol kas nežinome, bet tąkart savivaldybei jo apsilankymas padarė įspūdį, tad ji statybininkams leido tęsti darbus. Tačiau neilgam. Lapkričio 17-ąją savivaldybė vis dėlto ryžosi atsisakyti darbą imituojančios ir nuolat meluojančios bendrovės paslaugų. „Man ir visai savivaldybei yra nesuprantamas K.Komskio vizitas į Akmenę. Jis ne gyventojų, kurie tapo statybininkų įkaitais, atvyko ginti, bet apkaltino savivaldybę, kad mes neva statybininkus skriaudžiame. Kai pati savivaldybė norėjo gelbėti žmones, buvo grasinama ieškoti korupcijos apraiškų“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė administracijos direktorius A.Nicius.

mentaro K.Komskio ginta bendrove, paskelbė naują konkursą, kurį laimėjo UAB „Darstamas“. „Mes gyventojų atsiprašėme, paprašėme kantrybės, pažadėjome nebepaklusti jokiems spaudėjams. Pažadėjome, kad susitiksime su kiekvieno renovuojamo namo gyventojais ir su jais aptarsime, kokius darbus reikia atlikti. Žemaičiai yra kantrūs, ištversime“, – sakė administracijos direktorius. Tačiau ištverti žiemą namuose be stogų nebus lengva. Viršutinių aukštų butų lubos jau apipelijo, tvyro drėgmė, nuo kurios neapsaugo vietoj šiferio užtempta plėvelė. Apatiniuose aukštuose drėksta apie langus, nes statybininkai buvusias gelžbetonines palanges išdraskė ir skylių nebeužtaisė. Po gegnėmis kybo varvekliai. Baisu net įsivaizduoti, kas bus per atodrėkį. Pavojus yra ir vandentiekiui, nes vamzdžiai tik po plėvele. Gyventojai nuolat leidžia vandenį, kad šis tik neužšaltų. Už išeikvotą vandenį, žinoma, teks mokėti gyventojams, kaip ir už šildymą, kuris šildo tik po plėvele esančią erdvę.

Orai Delčia. Saulė teka 8.42, leidžiasi 16.00.

balsas.lt nuotrauka

kuri reikalinga teikiant pareiškinius dokumentus savivaldybės rinkimų komisijai. Asmenys, užsiregistravę politinės kampanijos dalyviais ir pateikę pareiškinius dokumentus, gaus parašų rinkimų lapus. VL, Eltos inf.

Šiandien

Rytoj

Poryt

Dieną: -5 -10°

Dieną: -7 -12°

Dieną: -3 -5°

Naktį: -7 -12°

Naktį: -10 -15°

Naktį: -8 -13°

Šiandien pasnigs daugelyje šalies rajonų. Mažesnė kritulių tikimybė Žemaitijoje, o gausesnio sniego gali sulaukti Rytų Aukštaitijos gyventojai. Pūs žvarbus gūsingas šiaurės vėjas. Jis pustys sniegą, vietomis gali sukelti ir trumpas pūgas. Neaukšta temperatūra, kuri sieks ne daugiau kaip 5–10 laipsnių šalčio, dėl vėjo atrodys dar žemesnė. Snigs ir ketvirtadienį. Šaltis laikysis ar net dar stiprės. Nakties metu atvės iki 10–15 laipsnių, dieną bus apie 7–12 laipsnių šalčio. Tik pajūryje naktį bus 6–8, dieną 2–4 laipsniai žemiau nulio. Tarpais pasnyguriuos ir paskutinę metų parą. Naktį oro temperatūra įvairiuose šalies regionuose gana smarkiai skirsis. Rytiniame pakraštyje trumpam gali spustelėti speigas ir iki 18, kitur – 8–13, o prie jūros – 3–5 laipsnių šalčio. Naujametinės nakties orai turėtų būti gana ramūs. Lengvai pasnigs tik kai kur. Naktį atšals iki 5–10, šiaurės rytuose oro temperatūra gali nukristi iki 14 laipsnių šalčio. Prognozės sausio pirmajai kol kas gana prieštaringos. Vieni duomenys rodo, kad aktyvus ciklonas nuo Skandinavijos keliaus tiesiai per Lietuvą, kiti – kad jo trajektorija nusidrieks per Lenkiją. Pirmu atveju sulauktume gausaus sniego ir pūgų, antruoju orai turėtų išlikti gana ramūs. Tačiau, kad ir kaip būtų, atėjus naujiems metams orai tikrai išliks žiemiški.

Silvestras Dikčius


6

2010 m. gruodžio 29 d. • Nr. 103–104 (9018–9019) Valstiečių laikraštis

Pasaulis

Svarbiausi 2010 metų įvykiai pasaulyje

Ekologinės nelaimės, katastrofos, perversmai ir futbolo fiesta aukščiausia šalies karinių pajėgų vadovybė, visuomenės ir Bažnyčios atstovai. Žuvo visi lėktuvu skridę žmonės – 89 keleiviai ir 7 įgulos nariai. Tyrimo duomenimis, avarijos priežastimi tapo sudėtingomis oro sąlygomis (tvyrojo tirštas rūkas) padaryta pilotavimo klaida.

Ekologinė katastrofa

Naftos gavybos platformoje Meksikos įlankoje įvyko viena didžiausių pasaulio istorijoje technogeninių katastrofų.

Dr. Manvydas Vitkūnas 2010-ųjų pradžioje dalyje Lotynų Amerikos šalių buvo įvesta bendra valiuta, skurdžiausią Vakarų pusrutulio valstybę Haitį sudrebino kraupus žemės drebėjimas, o metams baigiantis padvelkė galimo naujo karo Korėjos pusiasalyje šaltukas.

Haičio nelaimės Sausio 12 d. skurdžiausią Vakarų pusrutulio šalį Haitį sudrebino 7 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas. Žuvo 222 570 žmonių, 311 tūkst. buvo sužeisti, 869 žmonės dingo be žinios. Materialiniai nuostoliai siekia 5,6 mlrd. eurų. Labiausiai nukentėjo šalies sostinė Port o Prensas. Spalį Haityje prasidėjo choleros epidemija, jau nusinešusi per 2 600 gyvybių.

Nauja valiuta Sausio 1 d. kai kurios Lotynų Amerikos šalys įsivedė naują bendrą valiutą – sukrę. Ji naudojama kaip regioninė valiuta, kurios banknotai dar nėra išleisti į apyvartą. Tačiau sukrėmis jau vykdomi bankiniai atsiskaitymai tarp atskirų regiono šalių ir jų viduje. Manoma, kad artimiausioje ateityje į apyvartą bus išleisti ir sukrės banknotai. Bendros valiutos organizacijai ALBA priklauso Venesuela, Bolivija, Kuba, Antigva ir Barbuda, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Ekvadoras, Dominika bei Nikaragva.

Sudužus lėktuvui šalia Smolensko žuvo kone visas Lenkijos politinis žiedas.

Pavasarį Islandijoje dukart išsiveržė Ejafjadlajokudlio ugnikalnis, į atmosferą išmetęs vulkaninių pelenų debesis.

Aukščiausias pastatas Sausio 4 d. Dubajuje ( Jungtiniai Arabų Emyratai) atidarytas aukščiausias pasaulyje pastatas – 828 metrų aukščio dangoraižis „Burj Khalifa“. Pastate yra 162 aukštai. Patalpų vidinis plotas – 344 tūkst. kv. m. Statinys kainavo pusantro milijardo JAV dolerių. Dangoraižyje yra prekybos centrai, biurai, 37 aukštus užima viešbutis, o 45–108 aukštuose įrengta 700 itin prabangių butų. 123 ir 124 aukštuose turistų laukia apžvalgos aikštelės.

kuriuos buvo nuverstas šalies prezidentas Kurmanbekas Bakijevas. Jis su šeima pabėgo į Baltarusiją. Opozicijos atstovai užėmė šalies parlamentą, kitus administracinius pastatus sostinėje ir sričių centruose. Per protestuotojų susidūrimus su teisėsaugos pareigūnais žuvo 87 žmonės. Birželio mėnesį pietiniame Kirgizijos mieste Oše kilo susirėmimai tarp čia gyvenančių kirgizų ir uzbekų bendruomenių, per kuriuos žuvo dar mažiausiai 893 žmonės (daugiausia uzbekai). Į kaimyninį Uzbekistaną pasitraukė beveik milijonas pabėgėlių.

Žuvo Lenkijos prezidentas Balandžio 10 d. šalia Smolensko (Rusija) sudužo iš Varšuvos skridęs Lenkijos karinių oro pajėgų lėktuvas „Tu-154“, kuriuo į Katynės žudynių 70-ųjų metinių minėjimą vyko šalies prezidentas Lechas Kačynskis su žmona Marija bei gausi delegacija – Lenkijos politiniai lyderiai,

Balandžio 20 d. įvyko sprogimas ir kilo gaisras kompanijai BP priklausančioje naftos gavybos platformoje „Deepwater Horizon“, esančioje Meksikos įlankoje, 80 kilometrų nuo pietinės JAV pakrantės. Sprogimo ir po jo kilusio gaisro metu žuvo 11 žmonių, vėliau – dar du avarijos likviduotojai. „Deepwater Horizon“ avarija tapo viena didžiausių technogeninių katastrofų žmonijos istorijoje, per šią avariją į jūrą išsiliejo daugiausia nei kada nors anksčiau naftos. Iš viso ištekėjo daugiau nei 4 milijonai barelių naftos. Balandžio 30 d. naftos teršalų dėmė pasiekė JAV pakrantę. Gamtai padaryta didžiulė žala. Labai nukentėjo žvejybos ir turizmo verslas.

Gegužės 1–spalio 31 d. Kinijos mieste Šanchajuje vyko pasaulinė paroda „Expo 2010“. Joje dalyvavo daugiau nei 190 pasaulio šalių (tarp jų – ir Lietuva). Parodoje apsilankė 73 milijonai lankytojų. Tai daugiausia šalių-dalyvių ir daugiausia lankytojų sutraukusi pasaulinė paroda. Lietuvos paviljoną per šešis mėnesius aplankė beveik šeši milijonai žmonių ir jis buvo tarp populiariausiųjų. Jame kasdien pabuvodavo apie 30 tūkst. žmonių. Lankytojų skaičiumi Lietuvos paviljonas lenkė tokių valstybių kaip Didžioji Britanija ir Turkija paviljonus. Kita pasaulinė paroda įvyks Pietų Korėjos mieste Josu 2012 metais.

Žydai atakavo humanitarinę pagalbą Gegužės 31 d. Izraelio pasienio apsaugos pajėgų specialiosios paskirties dalinio kariai atakavo tarptautinės „Laisvės flotilės“ laivus, į Gazos

Birželio mėnesį Pakistane po ilgai trukusių musoninių liūčių išsiliejo upės, kilo didžiuliai potvyniai. Vietomis vanduo pakilo net 5,5 metro. Stichija pasiglemžė mažiausiai pusantro tūkstančio gyvybių, buvo sugriauta apie 15 tūkstančių namų, išplauti keliai, sugriauti 45 gelžbetoniniai tiltai. Nuo potvynio nukentėjo ne mažiau kaip 2 milijonai žmonių.

Futbolo čempionatas Nuo birželio 11 d. iki liepos 11 d. Pietų Afrikos Respublikoje vyko pasaulio futbolo čempionatas. Jis pirmą kartą surengtas Afrikos žemyne. Čempionato metu sužaistos 64 rungtynės, įmušti 145 įvarčiai. Pasaulio čempionų taurę pelnė ispanai, antri liko Olandijos, treti – Vokietijos, ketvirti – Urugvajaus žaidėjai. Geriausiu čempionato žaidėju pripažintas urugvajietis Diegas Forlanas.

2010 metų pasaulio futbolo čempionato emblema.

Neregėti karščiai Nuo liepos iki rugsėjo didelėje Europos dalyje tvyrojo neregėti karščiai. Ypač smarkiai stichija smogė Rusijai, kurioje ši vasara, mokslininkų teigimu, buvo karščiausia per pastarąjį tūkstantį metų. Karščio rekordas pasiektas Tambove ir Volgograde, kur oro temperatūra pavėsyje birželio pabaigoje buvo pasiekusi 41,1 laipsnio. Kilus didžiuliams gaisrams, sudegė apie 2 tūkst. gyvenamųjų namų, žuvo 57 žmonės. Rusijos vyriausybė uždraudė grūdų eksportą. Bendras stichijos sukeltų nuostolių dydis šalies ekonomikai siekia daugmaž 20 milijardų dolerių.

Įtampa Korėjoje

Kovo 21 d. Islandijoje išsiveržė Ejafjadlajokudlio ugnikalnis, į atmosferą išmetęs vulkaninių pelenų debesis. Balandžio 13 d. ugnikalnis įsiveržė dar kartą. Į atmosferą patekę vulkaniniai pelenai labai smarkiai sutrikdė susisiekimą oru didžiojoje Europos dalyje. Kasdien aviakompanijos patirdavo mažiausiai 200 milijonų JAV dolerių nuostolių.

Neramumai Kirgizijoje Balandžio 6–15 dienomis Kirgizijoje vyko masiniai neramumai, per

Potvynis Pakistane

Pasaulinė paroda

Išsiveržė ugnikalnis

Dubajuje iškilusiame aukščiausiame pasaulyje pastate yra net 162 aukštai.

ruožą gabenusius humanitarinės pagalbos krovinį. Per puolimą nužudyti aštuoni Turkijos piliečiai, dar trisdešimt įvairių šalių atstovų buvo sužeisti. Lengvus sužeidimus patyrė 10–15 žydų karių. Izraelio veiksmai sulaukė daugelio užsienio šalių ir Jungtinių Tautų pasmerkimo.

Lietuvos paviljoną pasaulinėje parodoje „Expo 2010“ per pusmetį aplankė beveik šeši milijonai žmonių. EPA-Eltos ir VL archyvo nuotraukos

Per visus 2010 metus didėjo įtampa Korėjos pusiasalyje. Komunistinės Šiaurės Korėjos povandeninis laivas kovą paskandino Pietų Korėjos karo laivą. Žuvo 46 Pietų Korėjos jūrininkai. Gegužės mėnesį Šiaurės Korėjos vadovybė paskelbė šalyje karinę parengtį, o birželio mėnesį atvirai pagrasino Pietų Korėjai branduoliniu karu. Lapkričio 23 d. Šiaurės Korėjos artilerija apšaudė Pietų Korėjai priklausančią salą ir nukovė 4 Pietų Korėjos karius. Pietų Korėja taip pat atsakė artilerijos ugnimi. Abi šalys pasienyje rengia plataus masto karinius mokymus ir demonstruoja karinę galią.


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis Laplandija – stebuklų šalis

Astrologė po audringų Tigro metų pranašauja atokvėpį

Į nedidelį Kirunu miestelį, esantį Laplandijos šiaurėje, žiemą ima plūste plūsti gausybė turistų, geidžiančių bent porą naktų praleisti lediniame viešbutyje. Į nedidelį Kirunu miestelį, esantį Laplandijos šiaurėje, žiemą ima plūste plūsti gausybė turistų, geidžiančių bent porą naktų praleisti lediniame viešbutyje.

2011-ieji – Baltojo metalinio triušio (katino) metai – bus išskirtiniai ne tik kačių mylėtojams. Nijolė Baronienė, VL žurnalistė

Asta Bendoraitė

17 p.

15 p.

Tėviškės šviesa

Sodyba Duonkubiliai – vėl madingi Lina ir Jonas Daraškos ne tik per šventes, bet ir šiokiadieniais patys kepa duoną.

Mokyklos stiprybė glūdi kūryboje

Lilija Valatkienė

Vilkaviškio rajono Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės mokyklos direktorė Grita Launikonienė įsitikinusi, kad mokykla pati privalo tapti kaimo švietimo ir kultūros židiniu, o ne dejuoti ir laukti, kol koks nors geradarys ar paramos fondas apibers gėrybėmis. Bernardas Šaknys, VL žurnalistas

27 p.

Bičių avilys

9 p.

Ūkininkų žinios

Kur medus, ten ir midus

Žemės ūkis išvengė nuosmukio

Kiekvienas bičiulis midų, vadinamą Šiaurės Europos vynu, ruošia savaip.

Šių metų rezultatai bus geresni nei pernykščiai, tačiau iki krizės buvusio lygio dar nepasieksime.

Lilija Valatkienė Albinas Čaplikas, VL žurnalistas

31 p.

23 p.

Valstiečių laikraštis 2010 12 29  

Valstiečių laikraštis 2010 12 29

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you