Page 1

2010 lapkričio 24, trečiadienis

Nr. 93 (9008)

Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais

Airijos gelbėjimas rūpi visai Europai

„Lietuvos ryto“ bėda – treneris

Ekonomikos augimo metais Keltų Tigru vadintai Airijai dėl krizės prireikė didelės paramos ir skausmingų finansinių injekcijų. Dabar analitikai suka galvas, ar Airija yra paskutinė ES šalis, kuriai reikia mesti gelbėjimosi ratą.

„Rimas Kurtinaitis buvo kur kas geresnis treneris nei abu jį pakeitę užsieniečiai. Tai reikia atvirai pasakyti“, – prie tokios išvados priėjo Mykolo Romerio universiteto docentas, krepšinio treneris Šarūnas Sakalauskas.

Apie tai – 5 psl. f

Apie tai – 6 psl. f

Kaina 1,89 Lt

Šiandien VL su priedais:

Ūkininkų žinios • Šiaudai, pjuvenos, gluosniai ir net žolė gali būti panaudota biokuro gamybai. Tačiau mūsų šalyje atsinaujinančios energijos potencialas neišnaudojamas.

Užtvenksime Nerį ir Nemuną Įsigaliojus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui, ant Lietuvos upių ketinama įrengti per 400 mažųjų hidroelektrinių ir užtvindyti 200 kv. kilometrų. Albinas Čaplikas. Išsamiau skaitykite 2 psl.

• Tauragiškė A.Bardauskienė per dvidešimt nepriklausomybės metų taip ir neatgavo paveldėtos žemės ant ežero kranto.

• 2009–2010 metų žiemą Lietuvoje peržiemojo vos 45–50 proc. žieminių rapsų. Tai dideli nuostoliai, todėl būtina išsiaiškinti, kodėl taip atsitiko.

Tėviškės šviesa • Kuo gyvena gimnazijos vadovai, mokytojai, apie ką svajoja gimnazistai? Tai norėjome sužinoti apsilankę Karmėlavoje. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Šešėlinė prekyba nevaržomai didėja Taupydami pinigus ūkininkai vis dažniau perka nelegaliai į Lietuvą atgabentas ir falsifikuotas neaiškios kokybės augalų apsaugos priemones. Gediminas Stanišauskas VL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

VL archyvo nuotrauka

Tarp Lietuvos ūkininkų žaibiškai populiarėja nelegalios auga-

lų apsaugos priemonės. Legalios produkcijos platintojai teigia, kad 25–30 proc. rinkos, kurios apyvarta yra maždaug 180 mln. Lt, sudaro falsifikuoti produktai. Nukelta į 3 psl. f

Šeštadienį VL su priedu Šeštadienis


2

2010 lapkričio 24 • Nr. 93 (9008) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Užtvenksime Nerį ir Nemuną

Žaliųjų judėjimo atstovai įsitikinę, kad upių užtvenkimo planai yra mažiausiai susiję su alternatyviąja energetika, ir įžvelgia verslo grupuočių planus išgręžti upes. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Tiesa, J.Šimėnas užmiršta pridurti, kad 1958-aisiais Lietuva iš esmės buvo labai silpnai elektrifikuota. Dabar hidroelektrinių statymo priežastys kitos. „Esu įsitikinęs, kad mes turime daug galimybių tvenkti upes ir nekeisti kraštovaizdžio, nedaryti žalos migruojančioms žuvims ar žvėrims. Žinoma, darbus reikia atlikti su protu. Aš esu darnaus vystymosi šalininkas, tad manau, kad tai, ką mums duoda gamta, reikia panaudoti“, – sako J.Šimėnas.

Albinas Čaplikas VL žurnalistas, albinas.caplikas@krastospauda.lt

Artimiausiu metu į Seimą pateks prieštaringai vertinamas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas. Tikėtina, kad daugiausia iečių bus sulaužyta svarstant hidroelektrinių plėtrą. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas pasiryžęs pritarti grandioziniam projektui – iki 2020-ųjų ant Lietuvos upių pastatytose hidroelektrinėse sukurti apie 250 MW elektros energijos.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką Joną Šimėną užtikome Šalčininkų rajone prie Versekos upės (Merkio kairysis intakas). „Kaip tik lankausi prie planuojamų įrengti mažųjų hidroelektrinių. Kalbuosi su žmonėmis, kurie turi labai gerų ketinimų – užtvenkti upę ir gaminti elektros energiją“, – sako J.Šimėnas ir primena, kad 1958-aisiais Lietuvoje veikė net 530 užtvankų. Mažosiose hidroelektrinėse buvo gaminama ne tik elektros energija, bet ir buvo malami miltai, prie hidroelektrinių veikė lentpjūvės.

Pilnatis. Saulė teka 8.06, leidžiasi 16.04.

„Jeigu siektume hidroelektrinėse sukurti papildomus 123 MW (dabar pagaminama 127 MW), tai turėtume sunaikinti Nemuną ir Nerį bei svarbiausius jų intakus – Miniją, Jūrą, Dubysą, Merkį, Šventąją ir Žeimeną. Jeigu būtų bandoma šiuos hidroenergetikos plėtros planus realizuoti plėtojant tik mažųjų hidroelektrinių tinklą, tai reikštų, kad reikėtų pastatyti kelis šimtus naujų užtvankų, užtvindyti daugiau kaip 200 kvadratinių kilometrų išskirtine biologine įvairove ir kultūrine ver-

Jeigu siektume hidroelektrinėse sukurti papildomus 123 MW (dabar pagaminama 127 MW), tai turėtume sunaikinti Nemuną ir Nerį bei svarbiausius jų intakus – Miniją, Jūrą, Dubysą, Merkį, Šventąją bei Žeimeną.

Ragina išnaudoti galimybes

Orai

dinamuosius nešmenis. Taip mes sustabdytume taršalų pernešimą į didesnes upes ir Baltijos jūrą. Pasakykite, argi tokie mūsų ketinimai blogi?“ – klausia J.Šimėnas. Bet ne visi įvertina J.Šimėno ketinimus. Labiausiai priešinasi Lietuvos žaliųjų judėjimas ir kitos gamtos apsauga besirūpinančios visuomeninės organizacijos. Šia idėja suabejojo ir Seimo Ekonomikos komitetas. Tačiau J.Šimėnas žino, dėl kokių priežasčių tai nutiko.

Abipusiai kaltinimai Kiek konkrečiau mums gali duoti gamta? Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas apetitu nesiskundžia. „Pagalvokime – jeigu prie upių veiktų 500 jėgainių, tai ir 500 šeimų apsirūpintų lėšomis pragyventi. Iš karto įspėju, kad statant hidroelektrines reikėtų padaryti poveikio energetinei aplinkai vertinimą. Be to, kas 10–20 metų reikėtų nuleisti užtvankų vandenį ir iškuopti va-

Šiandien

Rytoj

Poryt

Dieną: +1 +5°

Dieną: +1 +5°

Dieną: ~0°

Naktį: ~0°

Naktį: ~0°

Naktį: 0 -5°

Šiandien bus niūru ir drėgna, daugelyje rajonų numatomi krituliai. Daugiausia lis, bet vakarop vakariniuose ir pietiniuose rajonuose sulauksime ir šlapdribos. Temperatūra dieną kils iki 1–5 laipsnių šilumos. Ciklono įtakos zonoje Lietuva išliks ir ketvirtadienį, tad šalyje laikysis apniukę ir su krituliais orai. Lietų pakeis šlapdriba ir sniegas. Temperatūra ir naktį, ir dieną mažai nutols nuo nulio. Kur silpnai pašals, reikėtų pasisaugoti plikledžio. Penktadienį, orui dar labiau vėstant, prognozuojamas jau tik sniegas. Naktį visur pašals iki 0–5 laipsnių, vietomis susidarys plikledis. Diena žada būti niūroka ir vėsi, temperatūra bus artima nuliui. Šeštadienį Lietuva turėtų patekti į aukštesnio slėgio sritį. Sniego tikimybė didesnėje šalies dalyje bus nedidelė, tarpais pasnigs tik pajūryje. Vėjas visai nurims. Atsiras ir pragiedrulių. Naktis bus šalta, apie 3–8 laipsnius žemiau nulio, dieną taip pat vyraus neigiama temperatūra.

Teresė Kaunienė

„Kas yra Seimo Ekonomikos komitetas? Tai Dainius Budrys, Kęstutis Daukšys ir kiti, kurie kvepia nafta“, – sako J.Šimėnas. D.Budrys stebisi dėl tokių kaltinimų. „Šiaip Ekonomikos komitete J.Šimėnas turėjo atsakyti į klausimą, ar buvo atliktas tyrimas korupcijos požiūriu, ar neturi pastabų STT, juk ne paslaptis, kad J.Šimėnas susijęs su asociacija „Litbioma“ ir kitomis tokio pobūdžio organizacijomis. Labai keista, kad jis taip aktyviai domisi šiuo projektu. Tačiau svarbiausia, kad mes nusprendėme šį projektą svarstyti tik tada, kai jam pritars Vyriausybė, nes manome, jog projektas pažeidžia kitus įstatymus“, – sako D.Budrys. Tačiau projektas juda. Pasak J.Šimėno, šią savaitę projektas dar kartą pateks į Vyriausybės akiratį, o paskui pasieks Seimą.

Užtvindytume 200 kvadratinių kilometrų Seimo Aplinkos apsaugos komiteto iniciatyvą labai kritiškai vertina Lietuvos upių gelbėjimo aljanso „Mėlynasis vingis“ vadovas prof. Romualdas Juknys.

te pasižyminčių upių slėnių ir galutinai užblokuoti dar likusius žuvų migracijos kelius“, – piešia siaubingą ateitį prof. R.Juknys. Be kita ko, energetikos specialistai apskaičiavo, kad orientuojantis į naujesnes vėjo, kogeneracinio biomasės deginimo technologijas nėra jokio realaus poreikio taip intensyviai plėtoti hidroenergetiką. Įstatyme numatytą tikslą – 20 proc. elektros pagaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių, galima pasiekti padidinus HE suminę įrengtąją galią iki 141 MW, vietoje įstatyme numatomų 250 MW. Be to, hidroelektrinių galią padidinus daugiau nei iki 141 MW būtų pažeisti Saugomų teritorijų ir Vandens įstatymai, ES bendroji vandens politikos direktyva ir tarptautiniai įsipareigojimai dėl migruojančių gyvūnų apsaugos.

Planai užtvenkti Merkį Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis neieško žodžių kišenėje: „Jeigu ne bet kam, o Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui J.Šimėnui atrodo, kad Lietuvoje reikia pastatyti 400 ar 500 hidroelektrinių, tai jam ne tik never-

tėtų vadovauti Aplinkos apsaugos komitetui, bet net nereikėtų būti jo nariu. Kokia čia gali būti apsauga?“ Žaliųjų judėjimo atstovai yra įsitikinę, kad upių užtvenkimo planai yra mažiausiai susiję su alternatyviąja energetika, ir įžvelgia verslo grupuočių planus išgręžti upes. Upių neliks, o į kažkieno pinigines subyrės nemažai pinigų. Aplinkosaugininkus labiausiai stulbina ketinimai tvenkti Ūlos ir Merkio upes. „Atvirai sakau – J.Šimėnas elgiasi kaip pamišęs. Jis negirdi mūsų argumentų. Komitetas iš esmės siūlo pažeisti jau galiojančius teisės aktus. Juk Seimas priėmė įstatymų pataisas, kad negalima naikinti upių, Vyriausybė patvirtino upių sąrašą, todėl labai stebina ketinimai užtvenkti 400 upių. Galime numanyti, kad ketinama ne vienoje vietoje tvenkti Dubysą, Nerį, Nemuną, Šventąją, Žeimeną, jau sunaikintą Šešupę, Jūrą ir net Merkį bei Ūlą“, – sako R.Braziulis.

Kažkas daro įtaką Aurelija Stancikienė, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė

Kategoriškai nepritariu ketinimams įrengti apie 400 hidroelektrinių ir pasiekti 250 MW galią. Aš įregistravau pataisą, kad maksimali galia neviršytų 141 MW. Nesuprantu, dėl kokių priežasčių Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas J.Šimėnas yra toks užsispyręs ir kodėl dėl hidroelektrinių plėtros yra linkęs aukoti visą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Manau, kad jam kažkas daro įtaką. Jeigu būtų numatyta pasiekti 250 MW galią, tai, be abejonės, tektų tvenkti visas upes be išimties – net Nerį ir Nemuną.

Gali pasikeisti elektros energijos kaina Kęstutis Daukšys, Seimo Ekonomikos komiteto narys

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektui Ekonomikos komitetas nei pritarė, nei nepritarė, nes Vyriausybė Seimui jau pateikė Energetikos strategiją, todėl nutarėme abu šiuos projektus svarstyti kartu. Dar paprašėme, kad Vyriausybė padarytų išvadą, ar šie įstatymai neprieštarauja vienas kitam. Kodėl taip pasielgėme? Mūsų nuomone, įstatymo projektas prieštarauja veikiančiai Energetikos strategijai. Be kita ko, verta pasvarstyti, kaip dėl šio įstatymo įgyvendinimo pasikeis elektros energijos kaina. Ar ji tik dėl šios priežasties nešaus į viršų, pavyzdžiui, iki 65 ct už kWh? Verta atkreipti dėmesį ir į žaliųjų priekaištus dėl hidroelektrinių statymo. Mano nuomone, ten, kur anksčiau veikė užtvankos, gal ir būtų galima jas atnaujinti, tačiau dėl naujų užtvankų statymo labai reikėtų pagalvoti.

(Užs. 989)


2010 lapkričio 24 • Nr. 93 (9008) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Šešėlinė prekyba nevaržomai didėja e Atkelta iš 1 psl. Beveik ketvirtadalis produkcijos – nelegali Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Aušra Beniulienė teigia, kad kontrabandos keliu į šalį patenka milžiniški kiekiai nelegalios augalų apsaugos produkcijos ir „problema vienareikšmiškai yra didžiulė“. „Šią nemalonią Lietuvai tendenciją pabrėžia ir Europos augalų apsaugos asociacijos ekspertai, kurie 2011 metų sausio 11–13 dienomis Vilniuje pateiks savo ataskaitą, – sako A.Beniulienė. – Pasirodo, esame labai svarbus augalų apsaugos produktų tranzito kelias tarp Rytų ir Vakarų.“ 2009 m. Europos augalų apsaugos asociacija (ECPA) įkūrė kovos su nelegalia prekyba ekspertų grupę, o LAAA dalyvauja ECPA šios kovos projekte. Ankstesni tyrimai rodo, kad Lietuvos ūkininkai aktyviai naudoja kontrabandinius herbicidus ir kitas augalų apsaugos priemones. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ dar šių metų gegužės 4–12 dienomis atliko tyrimą. Jo metu apklaustų ūkininkų manymu, Lietuvoje neregistruota arba nelegaliai įvežta augalų apsaugos produkcija sudaro apie 22 proc.

Prasižengėliams skiriamos sankcijos

A.Beniulienės teigimu, Lietuva kontrabandininkams yra itin palanki tranzito šalis nelegaliai produkcijai pervežti. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

G.Kulikauskas. – Nei sandėliuoti, nei utilizuoti tokio kiekio herbicidų šalyje nėra sąlygų.“ Nelegalų krovinį muitininkai nukreipė į Vokietijos uostą, kur vietos pareigūnai veikiausiai pradėjo tyrimą. Pasak G.Kulikausko, nelegalūs herbicidai į Lietuvą patenka ne tik jūra, bet ir sausumos keliais, pavyzdžiui, iš Baltarusijos, Lenkijos.

Herbicidai iš Kinijos sulaikyti Klaipėdos uoste

Šešėlinė rinka vis plečiasi

Muitinės kriminalinės tarnybos atstovas Gediminas Kulikauskas „Valstiečių laikraščiui“ patvirtino, kad ne-

Legalios produkcijos platintojai vienu balsu tvirtina, kad nelegali prekyba augalų apsaugos produkci-

pasiryžę grąžinti už produktus sumokėtus pinigus.“ Legalios ir nelegalios produkcijos kainų skirtumas siekia 70–80 proc., todėl nemažai ūkininkų ryžtasi naudoti falsifikatus. „Pernai šešėlinė produkcija užėmė apie 20 proc. rinkos, o dabar jau priartėja prie 30 proc.“, – statistikos duomenis pateikė E.Bačėnas. Augalų apsaugos produkcijos platintojų teigimu, švietimas mažai padės kovojant su nelegalios produkcijos plitimu. Jie siūlo augalų apsaugos priemonių naudojimą susieti su tiesioginėmis išmokomis. Šį procesą turėtų kontroliuoti Valstybinė auga-

Legalios produkcijos platintojai vienu balsu tvirtina, kad nelegali prekyba augalų apsaugos produkcija Lietuvoje beveik nekontroliuojama, nes žemdirbiai vis dažniau ryžtasi laukuose naudoti falsifikatus. legali augalų apsaugos produkcija patenka į pareigūnų rankas. Taip per Naujuosius metus (2009 m. gruodžio 31 d.) Klaipėdos uoste muitininkai sulaikė krovininį laivą. Juo į Lietuvą buvo atplukdyti 3 jūriniai konteineriai padirbtų augalų apsaugos priemonių. Įtarta, kad falsifikuoti herbicidai šalį pasiekė iš Kinijos. „Muitinė kreipėsi į Lietuvos augalų apsaugos tarnybą dėl leidimo įvežti į Lietuvos muitų teritoriją 28 tonas herbicidų, bet toks leidimas nebuvo suteiktas, – pasakojo

Nusikaltėliai prekiauja populiariausiais produktais, kuriuos savo pasėliams apsaugoti naudoja ūkininkai. VAT duomenimis, 2009 m. Lietuvoje oficialiai parduota apie 1 500 tonų pesticidų. Herbicidų pardavimas rinkoje sudaro 68 proc. nuo bendro augalų apsaugos priemonių kiekio. Vis dėlto tikslus parduotų augalų apsaugos produktų kiekis iki šiol nėra aiškus. Oficialūs produktų platintojai tikina, kad augalų apsaugos priemonių Lietuvoje parduodama už 45–52 mln. eurų (155–180 mln. Lt), iš jų nelegalios ir falsifikuotos produkcijos – už 10–12 mln. eurų (35–41 mln. Lt). Dėl šešėlinės produkcijos valstybės biudžetas tiesiogiai praranda mažiausiai 2–3 mln. eurų, o netiesioginę žalą apskritai sunku apskaičiuoti.

ja Lietuvoje beveik nekontroliuojama, nes žemdirbiai vis dažniau ryžtasi laukuose naudoti falsifikatus. „Pastaruoju metu vis dažniau pastebime, kad ūkininkai, anksčiau pro pirštus žiūrėję į nelegalių augalų apsaugos produktų naudojimą, dabar jau drąsiai pigiau nei už pusę kainos juos perka ir naudoja savo pasėliuose, – sakė „Scandagra“ pardavimo vadovas Edgaras Bačėnas. – Neoficialūs produkcijos platintojai žemdirbiams suteikia garantijų, jei chemikalai suveiks ne taip, kaip žadėta. Pardavėjai

lininkystės tarnyba (VAT) ir Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA).

Ūkininkai mieliau perka pigesnę produkciją Pasak A.Beniulienės, gruodžio mėnesį LAAA planuoja surinkti visą turimą informaciją ir ją pateikti visuomenei. „Kol kas galima pasakyti tik, kad tarp falsifikatų yra populiariausių ženklų prekės ir ko nors išskirti neįmanoma“, – teigė A.Beniulienė.

Kad kova su šešėline produkcija būtų efektyvesnė, ekspertai siūlo ūkininkų laukuose sezono metu (balandžio–gegužės mėnesiais) tikrinti purkštuvus ir žemdirbio buhalterinę apskaitą, kurioje atsispindi visi pirkimai. NMA atstovai „Valstiečių laikraštį“ patikino, kad Europos Sąjunga kovoja su nelegaliomis ir falsifikuotomis augalų apsaugos priemonėmis. „Nuo 2009 metų buvo tikrinama, kaip pareiškėjai laikosi trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų, – sakė NMA atstovė Dovilė Kirdeikienė. – Jie galiojo dalyvaujantiesiems priemonėje „Agrarinė aplinkosauga“ . Už reikalavimų nesilaikymą sankcijos taikomos pagal pažeidimo dydį ir poveikį.“ Nuo 2011-ųjų žadama dar griežčiau kontroliuoti ūkininkus. „Jie turės naudoti tik registruotus augalų apsaugos produktus ir tvarkyti jų apskaitos žurnalą pagal Augalų apsaugos produktų įvežimo, sandėliavimo, prekybos ir naudojimo taisyklėse nustatytą formą“, – paaiškino D.Kirdeikienė. „Baltic Agro“ generalinis direktorius Arūnas Bielskis stebisi ūkininkais, kurie naudoja nelegalius produktus. „Pavojinga ne tik derliui, kuris gali žūti, bet ir galutiniam vartotojui, – akcentavo A.Bielskis. – Juk ta chemija gali ilgiau išlikti augale, bulvėse, kitose daržovėse.“ Jo teigimu, esminis skirtumas yra tai, kad atsitikus nelaimei nelegalūs prekybininkai išvengtų atsakomybės. „Šiuo atveju kalčiausios yra valstybinės institucijos, kurios negaudo ir neieško tų nelegalių prekeivių“, – sakė A.Bielskis. Jo ir kitų platintojų teigimu, valstybė eina paprastesniu keliu ir ieško pažeidimų pas oficialius produktų platintojus.

Ūkininkai, anksčiau pro pirštus žiūrėję į nelegalių augalų apsaugos produktų naudojimą, dabar jau drąsiai juos perka ir purškia savo pasėlius. Raimundo Šuikos nuotrauka

3

Augalų apsauga nėra pigi investicija Roma Semaškienė, Lietuvos žemdirbystės instituto mokslininkė

Iš augalų apsaugos priemonių Lietuvoje daugiausia sunaudojama herbicidų. Dauguma falsifikatų pagaminti Kinijoje, kurioje gamybos procesas nekontroliuojamas taip, kaip ES šalyse. Galbūt tose augalų apsaugos priemonėse veikliosios medžiagos nurodomos tos pačios, bet falsifikatų ir originalių produktų kokybę skiria gili praraja. Žala aplinkai ir vartotojams gali būti padaryta labai didelė. Tie nelegalūs produktai gali būti net kenksmingi. Blogai, kad niekas neatlieka palyginamųjų tyrimų. Mes galime tik spėti, kad jeigu produktas buvo pagamintas nesilaikant visų technologinių reikalavimų, yra didelė rizika, kad jis nebus toks kokybiškas kaip legalus ir sertifikuotas. Ekonominė grėsmė taip pat akivaizdi, nes nelegali prekyba, ar tai būtų kontrabandinės cigaretės, ar alkoholis, daro žalą valstybės biudžetui. Kodėl ūkininkai naudoja falsifikatus? Manau, vienintelis atsakymas yra pinigai, nes augalų apsauga nėra pigi investicija.

Efektyvesnei kovai nepakanka pajėgų Evaldas Zigmas Čijauskas, Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius

Tikrai pastebime, kad nelegalios produkcijos Lietuvos rinkoje pastaruoju metu padaugėjo. Ypač iš trečiųjų šalių – Rusijos ir Baltarusijos. Šešėlinė produkcija rinkoje sudaro 20–25 proc. Deja, esame tik viena iš tarnybų, kontroliuojančių, kaip prekiaujama augalų apsaugos priemonėmis ir kaip jos naudojamos. Vien šiemet po reorganizacijos turguose aptikome 5 asmenis, kurie prekiavo nelegaliais produktais. Prekiautojai nubausti 1 000 Lt baudomis. Tačiau esminė problema yra sienų apsauga, nes produkcija pas mus patenka iš Latvijos arba Lenkijos. Nelegaliems prekeiviams netrūksta išradingumo. Kartais herbicidai į Lietuvą patenka kaip trąšos, perklijavus etiketes, nes pakuotės labai panašios. Mes raginame žmones pranešti apie nelegalius prekiautojus, nes falsifikuoti produktai pirmiausia yra nuodai. Gaila, bet efektyvesnei kovai nepakanka pajėgų. Pas mus dirba tik 20 kontrolierių. Kad susidarytumėte vaizdą, galiu pasakyti, kad tie kontrolieriai turi patikrinti 200 tūkst. deklaruotų sklypų Lietuvoje, iš kurių trečdalis yra apleistų. Tad net fiziškai kontrolieriai nesugebėtų atlikti savo funkcijų. Labai abejoju, ar nauji reikalavimai, kuriuos kels NMA nuo 2011 m., bus efektyvus kovos instrumentas. Juk tie patys reikalavimai galioja ir dabar, o falsifikuotą produkciją dažniausiai naudoja tie ūkininkai, kurie nedeklaruoja pasėlių, nes jie tiesiog nesinaudoja ES parama.


4

2010 lapkričio 24 • Nr. 93 (9008) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Krizė valdžios neskriaudžia

Tiesiai šviesiai

Mandatas – ne grybas

Lina Pečeliūnienė VL žurnalistė, lina.peceliuniene@krastospauda.lt

Po skirtingai pasibaigusių Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko apkaltų net Seimo pirmininkė Irena Degutienė ėmė ploti „darbietės“ Loretos Graužinienės raginimui paleisti Seimą. Įžymūs teisininkai ėmė rėkti apie konstitucinę krizę ir visišką parlamento diskreditaciją. Tačiau priešlaikinių Seimo rinkimų idėja, kaip ir reikėjo tikėtis, atmesta. Aistros nurims, parlamentas priiminės įstatymus – greičiausiai

to balsavimo biuletenių. Akivaizdu, kad Seime yra bent 9 korumpuoti sukčiai. Valdantieji tokiu sukčiavimu kaltina opoziciją, opozicija – valdančiuosius. Bet tokie kaltinimai beprasmiški – slapto balsavimo procedūra nesuteikia galimybių nustatyti, kurie parlamentarai elgėsi nesąžiningai. Galbūt ateityje apkaltų metu reikėtų balsuoti viešai, nors slaptas balsavimas irgi turėjo savo logiką. Buvo stengiamasi Seimo narius išlaisvinti nuo frakcijos diktato, buvo manoma, kad balsuodami slaptai jie paklus tik savo sąžinei. Jei visi būtų pasiryžę balsuoti sąžiningai, tikrai turėjo nuskambėti argumentai, kuo A.Sacharuko nusižengimas mažesnis už L.Karaliaus. Nė vieno tokio pasisakymo nebuvo. Priešingai, rengiant apkaltas pasigirsdavo svarstymų, kad posėdžių praleidimas – mažesnė nuodėmė negu balsavimas už kitą. Bet 9 balsai nulėmė, kad balsavęs už

Tik didžiausia iliuzija yra tikėtis, kad nauju Seimu žmonės pasitikės labiau. Lietuviai jau kitą dieną po rinkimų skelbia juo nepasitikintys. Tokia sukurta mada. išbus visą ketverių metų kadenciją, kaip ir skirta rinkėjų. Ką parodė tos keistos apkaltos? Vaizdas visai neblogas. Net 80 Seimo narių balsavo pritardami Konstitucinio Teismo (KT) išvadai, kad L.Karalius su A.Sacharuku šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką. Balsavusieji prieš abi apkaltas (ar susilaikiusieji) irgi turėjo argumentų. Tikrai neteisus Vytenis Andriukaitis, kuris teigė, kad Seimas privalo tik formaliai patvirtinti KT išvadą. Konstitucija sako kitaip: Seimo žodis yra lemiamas. Kitaip nereikėtų nei tos ilgos paskutinės diskusijos, nei pažeidėjų advokatų dalyvavimo, nei 85 Seimo narių balsų. Balsavusieji prieš apkaltas turėjo rimtų argumentų. Net KT nebuvo vieningas. Dviejų KT teisėjų atskirosios nuomonės sukėlė abejonių dėl nusižengimo dydžio. Apkaltomis negalima piktnaudžiauti. Balsavusieji prieš, matyt, įvertino ir politinį pamušalą – Arūno Valinsko kerštą jį išdavusiems bendražygiams, valdančiosios koalicijos norą padidinti gretas, kai vietoje išmestųjų ateitų du A.Valinsko partijos nariai pagal sąrašą. Galbūt kai kuriuos Seimo narius įtikino gynybos argumentai. Čia visai gerai Seimas pasirodė. Spręsti ir reikėjo rimtai. Tautos suteiktą mandatą atimti – tai ne grybą rauti. Amerikos prezidentą Bilą Klintoną nuo apkaltos irgi kongresas išgelbėjo, nors specialusis prokuroras fiksavo sulaužytą priesaiką. Dėmė mūsų Seimui – tik tie 9 balsai, kurie nulėmė skirtingą apkaltų pabaigą, tos pripaišytos sutartinės žvaigždutės ant sugadintų slap-

L.Karalių A.Sacharukas Seime liko, o L.Karalius buvo išmestas už atostogavimą posėdžių metu. Ar reikia dėl to paleisti Seimą? Kai ramiai pagalvoji, tų sukčių Seime labai mažai. 60 proc. Lietuvos žmonių pateisina kontrabandą, 70 proc. sutiktų duoti kyšį, balsavimo teisė neatimta net iš kalinių. Tai dar Seimo sudėtis labai gera. Tiesa, Darbo partija, inicijavusi priešlaikinius rinkimus, tas apkaltas „pasigavo“ tik kaip pretekstą. Seimą paleisti siekta dėl blogų ekonominių sprendimų. Teigta, kad Seimu pasitiki vos keletas procentų žmonių. Visiškai teisus Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys: konservatoriai nebalsavo už priešlaikinius rinkimus, nes „įsikibę laikosi savo šiltų vietų“. Tiesa ir tai, kad opozicija, apsalusi nuo augančių reitingų, nori greičiau tas „šiltas vietas“ perimti. Tik didžiausia iliuzija yra tikėtis, kad nauju Seimu žmonės pasitikės labiau. Lietuviai jau kitą dieną po rinkimų skelbia juo nepasitikintys. Tokia sukurta mada. Tokia sumaištis galvose labiausiai ir kenkia nuosekliam Lietuvos žingsniavimui į priekį. Nuo pat 2000-ųjų nuolat spekuliuojama tais priešlaikiniais rinkimais. Kuriama iliuzija neva įmanoma išsirinkti kažkokį stebukladarį, kuris atneš laimę. Kai neatneša, reikia mėtyti po vieną kaip L.Karalių arba rinkti visą Seimą iš naujo. Gal jau laikas diegti kitą madą: rink atsakingai ir jauskis visus ketverius metus atsakingas. Už naujus valinskus su visais sacharukais – ypač.

Pagal gaunamus priedus prie algų, ministerijų, savivaldybių išlaidavimą samdant specialistus matyti, kad tarnautojus ir politikus sunkmetis aplenkė. Saulius Tvirbutas VL žurnalistas, saulius.tvirbutas@krastospauda.lt

Nuolat taupumą pabrėžianti valdžia erzina visuomenę savo išlaidomis. Teigiama, kad visiems tenka aukotis dėl finansinio stabilumo, tačiau ministerijos ir kai kurios savivaldybės nė neieško būdų, kaip sumažinti išlaidas transportui išlaikyti, konsultantams, ekspertams, brangiausiems advokatams samdyti, komandiruotėms. Valdininkai nešykšti ir dosnių priedų prie algų, vienkartinių išmokų, priemokų, nors vidutinis valstybės tarnautojų atlyginimas ir taip lenkia privačiame sektoriuje dirbančių žmonių pajamas.

Priedams – milijonai Skelbiama, kad valstybės tarnautojų algos mažėjo, tačiau labiausiai dėl to kentėjo policininkai, ugniagesiai, mokytojai, o ne ministerijų ir jų padalinių klerkai. Valdžios įstaigų bei įmonių darbuotojams išlaikyti iš biudžeto ir toliau skiriamos ne tik didelės algos, bet ir priedai, vienkartinės išmokos. Seimo Audito komiteto duomenimis, per devynis šių metų mėnesius valstybės institucijų darbuotojų prie-

Finansų ministrė I.Šimonytė nuolat kalba apie taupymo būtinybę, bet jos vadovaujamos ministerijos išlaidos auga kaip ant mielių. Martyno Vidzbelio nuotrauka

vičius apibūdina kaip arklio vertimą ne tempti vežimą, o jį stumti. „Per septynerius metus valstybės tarnautojų pagausėjo nuo 19 tūkst. iki 30 tūkst., o jų algos visada 10– 15 proc. lenkė privataus sektoriaus darbuotojų atlyginimus, – stebėjosi A.Mackevičius. – O juk būtent verslas išlaiko valstybės tarnautojų aparatą.“ A.Mackevičius ne kartą yra išsakęs idėją, kad valdininkų vidutinis uždarbis turėtų būti reguliuojamas pagal privataus sektoriaus algų vidurkį ir būti 10 proc. mažesnis. „Jei augtų ekonomika ir tuo pačiu algų dydis privačiame sektoriuje, proporcingai galėtų didėti ir valdininkų atlyginimai, bet jie visada turėtų išlikti mažesni, – aiškino verslininkas. – Tada biurokratija būtų suinteresuota ekonomikos augimu ir verslo skatinimu, o dabar į mus žiūri kaip į kokius priešus, kuriamos įvairios dirbtinės kliū-

Pe 9 šių metų mėnesius valstybės institucijų darbuotojų priedams prie algų skirta 302,4 mln. Lt, institucijų vadovams – 5,7 mln. Lt, politinio pasitikėjimo tarnautojams – 803 tūkst. Lt. dams prie algų skirta 302,4 mln. Lt, institucijų vadovams – 5,7 mln. Lt, politinio pasitikėjimo tarnautojams – 803 tūkst. Lt. Statistikos departamento duomenimis, verslo, pramonės įmonėse sunkmečiu vidutinis darbo užmokestis šiemet antrą ketvirtį buvo 1 976 Lt neatskaičius mokesčių, o valstybinėse institucijose ir įmonėse jis didesnis – 2 167 Lt. Be to, reta verslo įmonė galėjo mokėti priedus prie algų, o valstybinės institucijos šią tradiciją išlaikė. Taip pat versle per krizę drastiškai sumažėjo darbo vietų, valstybinėse institucijose biurokratinis aparatas sunkmečiu mažintas tik simboliškai.

Arklys paskui vežimą Situaciją, kai valdininkai uždirba daugiau už privataus sektoriaus darbuotojus, nors jų mokesčiai ir išlaiko tarnautojus, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininko pavaduotojas Arturas Macke-

tys, o kontrolės institucijos suinteresuotos vien baudų skyrimu. Pagaliau dirbti privačiame sektoriuje būtų patraukliau jaunimui, o dabar, deja, yra atvirkščiai.“

Ministerijų apetitas išaugo Daug lėšų tenka skirti ne tik valdžios darbuotojų algoms bei priedams. Ministerijos, turinčios teisininkų, strateginio planavimo, įvairių analizių padalinių su dešimtimis specialistų, daugybę pinigų skiria advokatams, konsultantams samdyti. Valdininkų apetito už biudžeto lėšas samdyti darbuotojus iš šalies nesutramdė ir krizė. Atvirkščiai, pinigų tam išleidžiama vis daugiau. Valstybės kontrolės duomenimis, įvairioms paslaugoms, konsultacijoms ar mokslinėms studijoms pirkti 2008 m. ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos išleido apie 56 mln. Lt. Pernai, užklupus sunkmečiui, ši suma padidėjo iki 60 mln. Lt, o šiemet šiems tiks-

lams jau planuojama panaudoti net 76 mln. Lt. „Kai ieškoma būdų sutaupyti kiekvieną litą biudžetui, keista, kad ministerijų išlaidos kasmet vis auga“, – stebėjosi Seimo Audito komiteto pirmininkės pavaduotojas Bronius Bradauskas. Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė mano, kad sutramdyti ministerijas jau įmanoma tik specialias įstatymais.

Valdžia diržus atsilaisvino Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas

Valdžia visą laiką turi tam tikrų būdų, kaip pritraukti lėšų, pavyzdžiui, skolinantis. Verslas dažnai sau to negali leisti. Taigi valdžia labai daug skolinasi, ir tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl ji nėra priversta taip smarkiai mažinti išlaidų ir trauktis kaip privatus sektorius. Žiūrėdami į 2011 m. biudžetą matome, kad vėl planuojamas išlaidų ir pajamų didėjimas. Tai parodo tam tikrą mūsų valdžios nereagavimą į situaciją. Valdžios vertinimu, ekonomikos krizė Lietuvoje tarsi jau baigėsi ir mes galime kažkiek atleisti diržus. Visgi, privataus sektoriaus požiūriu, tai yra netiesa.

Būdas apgauti Kęstutis Čilinskas, teisininkas

Valdžios pareigūnų priemokos, priedai – būdas apgauti visuomenę, kai kalbama, kad visiems reikia veržtis diržus. Taip pat neturėtų būti skiriamos vienkartinės priemokos įvairiomis sugalvotomis progomis. Dar būdamas Seimo nariu siūliau atsisakyti visų priedų. Geri darbuotojai turi būti skatinami didesniu atlyginimu. O esant dabartinei algų sistemai tarnautojai stengiasi dirbti ne visuomenei, o įsiteikti savo viršininkams, nes tik nuo jų priklauso, koks bus skiriamas priedas.


2010 lapkričio 24 • Nr. 93 (9008) Valstiečių laikraštis

Pasaulis

5

Airijos gelbėjimas rūpi visai Europai Ekonomikos augimo metais Keltų Tigru vadintai Airijai dėl krizės prireikė didelės paramos ir skausmingų finansinių injekcijų. Dr. Manvydas Vitkūnas Europos Sąjunga (ES) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) nusprendė suteikti Airijai iki 100 mlrd. eurų (apie 345 mlrd. Lt) paskolą, kad šalis galėtų lengviau įveikti finansų krizę.

Mažins išmokas ES komisaras ekonomikos ir pinigų klausimais Olis Renas pažadėjo, kad iki šio mėnesio pabaigos Europos Komisijos, Europos centrinio banko (ECB) ir TVF ekspertai parengs trejų metų paskolos programą. Pirmi paskolos pinigai Airiją turėtų pasiekti jau kitų metų pradžioje. Tikimasi, kad paramos suteikimas stabilizuos finansų rinkas ir neleis prarasti pasitikėjimo kitomis euro zonos šalimis, ypač Portugalija ir Ispanija. Du trečdaliai finansinės pagalbos atiteks Airijos vyriausybei, trečdalis – su rimtomis problemomis susidūrusiems šalies komerciniams bankams. Mainais už tarptautinių finansinių institucijų paramą šalies vyriausybė turės įgyvendinti finansinės drausmės ir giežto taupymo planus. Ketinama kasmet sutaupyti net po 15 milijardų eurų. Kad šis tikslas būtų pasiektas, teks imtis nepopuliarių reformų – įvesti naują nekilnojamojo turto mokestį, mažinti socialines išmokas. Be to, gali būti panaikintos mokesčių lengvatos gerai apmokamiems darbuotojams. Taip pat veikiausiai teks atleisti dalį valstybės tarnautojų, o likusiems mažinti algas.

Nedarbas siekia 14 procentų Airijos ekonomikos nuosmukis tapo pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės dalimi. Šalyje sprogus nekilnojamojo turto burbului, su labai rimtomis problemomis susidūrė būsto paskolas beatodairiškai daliję bankai. Preliminariais duomenimis, Airijos bankų nuostoliai siekia net

85 mlrd. eurų. Airijos vyriausybei teko griebtis drastiškų priemonių ir netgi laikinai nacionalizuoti kai kuriuos probleminius bankus. Vyriausybė bankams suteikė 50 mlrd. eurų pagalbą, tačiau tai labai padidino deficito skylę šalies biudžete. Šiuo metu Airijos ekonomika, susumavus įvairius rodiklius, užima 13-ą vietą ES. Šių metų antrame ketvirtyje jau kurį laiką nuolat mažėjantis šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuktelėjo dar 1,2 procento. Be to, Airija yra gana smarkiai prasiskolinusi. Praėjusių metų pabaigoje valstybės skola šioje šalyje sudarė 60,5 proc. BVP (palyginimui – Lietuvos valstybės skola tuo metu buvo 29,5 proc. BVP, o labiausiai prasiskolinusios ES šalies Graikijos – net 126,8 proc. BVP). Dar neseniai savo ekonomikos augimo tempais stebinusi pasaulį, Airija buvo vadinama Keltų Tigru (pagal kadaise šioje saloje gyvenusių keltų genčių pavadinimą). Labai sparčiai augant šalies ekonomikai, į šalį plūdo imigrantai iš kitų šalių (tarp jų – ir iš Lietuvos). Tačiau dabar, ekonomikos nuosmukio laikotarpiu, šalis susidūrė su seniai neregėtu nedarbu. Rugsėjo

Nedarbas Airijoje pasiekė seniai nematytą 14 procentu ribą. image46.webshots.com nuotrauka

pagalbos bent iki kitų metų vidurio“. Visgi šalies vyriausybei norom nenorom teko susitaikyti su niūria realybe ir priimti seniai tiesiamą pagalbos ranką. Beje, ją ištiesė ne tik ES bei TVF, bet ir dvi į euro zoną neįeinančios šalys – kaimyninė Di-

Investuotojai gąsdina airius Kaip praneša agentūra BNS, ECB pareiškė, kad Airijos vyriausybės kreipimasis dėl tarptautinės paramos užtikrins finansų stabilu-

Dabar analitikai suka galvas, ar Airija yra paskutinė ES šalis, kuriai bendrija ir TVF turėjo mesti brangiai kainuojantį gelbėjimosi ratą. mėnesį jis siekė 14 proc. visų darbingo amžiaus žmonių.

Paramą priima nenoriai Europos politikai ilgą laiką bandė įkalbėti Airiją prašyti paramos iš ES, TVF ir kitų institucijų baimindamiesi, kad krizė Airijoje nepadarytų rimtos žalos ir taip smarkiai išbalansuotai euro zonai bei šios valiutos stabilumui. Tačiau dar prieš kelias savaites Airijos finansų ministras Bajanas Lenihanas išdidžiai kalbėjo, esą jo šaliai „neprireiks tokios

džioji Britanija bei Švedija. Tai beprecedentis atvejis, kai į euro zoną neįeinančios šalys pasiūlė tokią pagalbą eurą įsivedusiai valstybei. „Realybė yra tokia: ES pagaliau suvokė, kad Airija, Portugalija ir iš dalies Ispanija šiuo metu yra pačiame krizės epicentre atsidūrusios bendrijos šalys. Tai suvokė ir ES vadovai, ir finansų rinkos, ir eiliniai Airijos piliečiai. Labai gaila, kad Airijos vyriausybė iki paskutinės akimirkos to nesuprato ar nenorėjo suprasti“, – teigia garsus airių ekonomistas Deividas Makviljamsas.

mą ES ir euro zonoje. ECB valdyba „sveikina Airijos vyriausybės kreipimąsi į TVF, ES ir euro zonos nares dėl finansinės pagalbos“, – sakoma trumpame banko pranešime. ECB pranešė, kad kartu su Europos Komisija, ES ūkio ir finansų ministrais ir Eurogrupe sutinka, kad „pagalbos teikimas Airijai užtikrina finansų stabilumą Europos Sąjungoje ir euro zonoje“. „Europos Sąjungos ir euro zonos finansinė parama kartu su TVF parama bus teikiama taikant griežtas sąlygas pagal programą, dėl kurios

Derliaus šventė virto kraupia tragedija Per šventę Kambodžos sostinėje Pnompenyje įvyko didžiausia katastrofa nuo kruvinojo Pol Poto režimo nuvertimo laikų: spūstyje žuvo beveik 350 žmonių. Daumantas Musnickas Nelaimė įvyko didžiulei miniai žmonių susigrūdus ant tilto. Kodėl įvyko spūstis, kol kas neaišku. Šalies premjeras Chun Senas vyriausybės vardu atsiprašė, kad nebuvo išvengta tragedijos, ir pažadėjo atlikti išsamų įvykio tyrimą.

Tragedija Kambodžos sostinėje pasiglemžė beveik 350 gyvybių. EPA-Eltos nuotrauka

Tokios nelaimės Kambodžos gyventojai neregėjo nuo pat 1978 m., kai šioje Pietryčių Azijos šalyje buvo nuverstas Pol Poto vadovaujamas raudonųjų khmerų režimas, pražudęs per pusantro milijono žmonių.

Daugybė kambodžiečių dalyvavo derliaus šventėje – „Vandens festivalyje“ Pnompenyje. Šis festivalis yra didžiausia masinė šventė šalyje. Rudenį, pasibaigus lietingajam sezonui, žmonės dėkoja didžiausiai šalyje Mekongo upei už gerą ryžių derlių, mat juos kambodžiečiai augina Mekongo ir jo intakų vandenų užliejamuose laukuose. Taip pat dėkojama už žuvis, kurių gausu šalies vandenyse. „Vandens festivalio“ metu rengiamos valčių lenktynės, šokama, dainuojama, į dangų leidžiami fejerverkai. Į populiariausią renginį šalyje šiemet suplūdo apie 2 milijonus žmonių. Vienas iš šventės epi-

Europos Komisija ir TVF kartu su ECB susitarė su Airijos vyriausybe. Mes tikime, kad ši programa padės užtikrinti Airijos bankininkystės sistemos stabilumą ir padės jai atlikti savo vaidmenį stiprinant ekonomiką“, – sakoma pranešime. Su Airija vis dar deramasi dėl šioje šalyje galiojančio mažo pelno mokesčio (12,5 proc.) didinimo. Mokesčio didinti airiai nenori, nes tai itin padeda į šalį pritraukti investicijų. Mažesnis pelno mokestis ES yra tik Kipre ir Bulgarijoje (10 proc.). Lietuvoje jis siekia 15 proc. Aukšti Airijos pareigūnai net po susitarimo dėl finansinių injekcijų iš ES ir TVF kalba, kad mokesčio dydis nebus keičiamas. Jie jaučia didelį investuotojų spaudimą: kelios didelės JAV kompanijos, dirbančios Airijoje, griežtai įspėjo šalies vyriausybę, kad jei bus padidintas pelno mokesčio tarifas, jos pasitrauks iš Airijos ir perkels savo filialus į kitas šalis. Tarp minėtų bendrovių yra tokie milžina, kaip „Microsoft“, „Bank of America“ ir kt. Kol kas neaišku, ar Airijai pavyks išsaugoti investuotojams patrauklų pelno mokesčio dydį.

Kas taps kita krizės auka? Dabar analitikai suka galvas, ar Airija yra paskutinė ES šalis, kuriai bendrija ir TVF turėjo mesti brangiai kainuojantį gelbėjimosi ratą. Nuogąstaujama, kad panaši situacija gali susiklostyti ir Portugalijoje, kurios vyriausybė iki šiol neigia negalinti įveikti rimtų makroekonomikos problemų. „ES gali savo jėgomis ištraukti iš finansų krizės duobės nedidelės bendrijos šalis, tokias kaip Graikija, Airija ar Portugalija. Tačiau jei į bėdą paklius tokios didelės šalys kaip Ispanija ar juo labiau Italija, joms padėti būtų daug sunkiau“, – teigia vieno didžiausių bankininkystės tinklų Europoje „UniCredit“ vyriausiasis finansų analitikas Aleksandras Kochas. Anot jo, daugelio turtingiausių Europos valstybių, visų pirma Vokietijos gyventojams jau seniai įgriso žinios, kad jų šalis vėl tampa donore ir gelbėja iš liūno kurios nors skurdesnės ES šalies ekonomiką. centrų buvo Deimantinė sala. Ant į ją vedančio tilto ir įvyko tragedija. Šioje saloje vyko koncertas, taip pat buvo surengtas didžiulis prekių išpardavimas keliuose šimtuose čia įrengtų laikinų krautuvių. Veikiausiai šio išpardavimo suviliotos į salą plūdo moterys. Pnompenio policijos duomenimis, mažiausiai 240 iš beveik 350 aukų yra moterys. Tragedijos, panašios į įvyksią Pnompenyje, nėra itin retos masinių renginių metu. 1990 m. Saudo Arabijoje, musulmonams šventame Mekos mieste, į kurį atvyksta milijonai maldininkų iš viso islamiškojo pasaulio, spūstyje žuvo 1 426 žmonės. 2005 m. 1 050 žmonių žuvo per spūstį ant vieno iš Irako sostinės Bagdado tiltų per Tigro upę. Spūstis kilo tarp maldininkų pasklidus žiniai, kad minioje yra teroristassavižudis. Šių metų liepą Vokietijos mieste Duisburge elektroninės muzikos festivalio metu spūstyje žuvo 19 žmonių.


6

2010 lapkričio 24 • Nr. 93 (9008) Valstiečių laikraštis

Sportas

„Lietuvos ryto“ bėda – treneris Š.Jasikevičiaus įtaka

Arvydas Jockus VL žurnalistas, arvydas.jockus@krastospauda.lt

„Rimas Kurtinaitis buvo kur kas geresnis treneris nei abu jį pakeitę užsieniečiai. Tai reikia atvirai pasakyti“, – prie tokios išvados priėjo Mykolo Romerio universiteto docentas, krepšinio treneris Šarūnas Sakalauskas. Kad naujieji Vilniaus „Lietuvos ryto“ strategai neprilygsta dabar Rygos VEF komandoje dirbančiam lietuviui, specialisto nuomone, geriausiai parodo tas faktas, jog daugelis komandoje likusių krepšininkų pernai, R.Kurtinaičio treniruojami, žaidė geriau nei šį sezoną. Š.SAKALAUSKAS bando nustatyti „Lietuvos ryto“ nesėkmių diagnozę bei prognozuoja, kiek toli gali žengti gerokai sustiprėjęs Kauno „Žalgiris“.

Š.Sakalauskas: „Kai žaidėjai prie vieno trenerio žaidžia gerai, o prie dviejų naujų trenerių – prastai, darau išvadą, kad yra trenerių darbo brokas.“ Martyno Vidzbelio nuotrauka

Neparengė komandos „Lietuvos ryto“ treneris Aleksandras Trifunovičius beveik po kiekvienų pralaimėtų rungtynių kartoja, kad jo auklėtiniai vis dar ieško, bet neranda nugalėtojų komandos mentaliteto. Dėl to – pagrindinės problemos. Kokios bėdos, jūsų nuomone, kamuoja „Lietuvos rytą“? (Atsidūsta) Mano galva, tų bėdų yra daug. Jau lapkričio pabaiga, tad komandos, nesvarbu, kokiame lygyje žaistų (Eurolygoje, Lietuvos krepšinio ar Nacionalinėje lygoje), šiuo metu turėtų rodyti, ką gali. Jeigu to nėra, bėdų tikrai yra. Kaip aš suprantu, „Lietuvos ryto“ žaidimas galėtų strigti ginantis, puolant, nes keitėsi treneris. Gal tai ir galima pateisinti, bet tuomet komanda turėtų bėgti greitai, šokti aukštai, būti fiziškai stipri. O man krinta į akis, kad komanda yra pavargusi. Ji nėra greita, staigi, judri. Netenkina komandos fizinis parengimas. Šarūnas Jasikevičius per rungtynes su „Žalgiriu“ buvo geriausias žaidėjas. Jeigu žmogus, kuris normaliai nesitreniravo, be komandos – nuo birželio mėnesio, geriausiai atrodo iš visų, manyčiau, yra negeras reiškinys. Žaidėjai, kurie dirbo su fizinio parengimo treneriais, atrodo blogiau negu žaidėjas, kuris neturėjo normalių treniruočių.

Antra vertus, man atrodo, kad pagrindinė problema yra ne „nugalėtojų mentalitetas“, o treneriai. Komandą palikęs Draženas Anzulovičius ir dabar dirbantis Aleksandras Trifunovičius nesugeba padaryti to, ką padarė R.Kurtinaitis. Jis kiekvieną žaidėją darė geresnį. Pernai geriau žaidė ir Igoris Miloševičius, ir Artūras Jomantas, ir Martynas Gecevičius, ir Kenanas Bajramovičius, ir Milkas Bjelica.

Matė stipriąsias puses Ką R.Kurtinaitis darydavo kitaip? Manyčiau, kad jis paprasčiausiai geriau dirbo. Jis yra geresnis treneris. Jis ir žaidėjus individualiai geriau paruošdavo. Mokėdavo nustatyti jų stiprias ypatybes. Geriau juos ištreniruodavo. Ir tie patys žaidėjai, kurie pernai gerai, netgi labai gerai žaidė, šiais metais žaidžia prastai. Simui Buterlevičiui R.Kurtinaitis pernai leisdavo žaisti ir Eurolygos rungtynėse, nors ne kiekvienose. Po 3, po 5 minutes. Antroje sezono pusėje jis atkrintamųjų rungtynių etape viename mače žaidė 30 minučių. Jis gaudavo žaisti, o dabar nuo suolo nepakyla. Matydamas tokius dalykus, kai žaidėjai prie vieno trenerio žaidžia gerai, o prie dviejų naujų trenerių

žaidžia prastai, darau išvadą, kad yra trenerių darbo brokas.

Neprilygsta greičiu Paskutinėse Eurolygos rungtynėse su Zagrebo „Cibona“ „Lietuvos rytas“ atrodė kaip niekada kovingas ir vieningas. Komanda suteikė vilčių ne tik sirgaliams. Žaidėjai patiko ir treneriui, kuris, regis, pirmą kartą po mačo šypsojosi. O po kelių dienų – katastrofa Kaune ir liūdesys trenerio veide. Kaip tai aiškinate? Tose rungtynėse „Žalgiris“ tikrai gerai žaidė tris kėlinius. Šiuo metu Kauno komanda žaidžia gerai: krepšininkai pelno lengvų taškų, greitai puola, pataiko iš toli, yra fiziškai labai pajėgūs, judrūs. Jų agresyvi gynyba vienas prieš vieną. Jie ilgai spaudžia žmogų, kol jis priims kamuolį, o kai gauna, atakuoja, neleidžia varytis, kur nori. Tai rodo gerą fizinę būklę ir gerą pasirengimą varžyboms. O „Lietuvos rytas“, manau, nespėja su „Žalgiriu“ tokiu pat ritmu bėgti, nes krepšininkai fiziškai nėra pajėgūs. Ir vėl norėčiau pakartoti, kad R.Kurtinaitis buvo kur kas pajėgesnis už abu jį pakeitusius trenerius. Tai reikia atvirai pasakyti. Neturėtume atsargiai dairytis.

„Lietuvos ryto“ žaidėjai nespėja bėgti paskui geriau fiziškai pasirengusius „Žalgirio“ krepšininkus.

Eltos nuotrauka

Stovėjote prie „Lietuvos ryto“ vairo, kai jame daugiau kaip prieš dešimtmetį profesionalo karjerą pradėjo Š.Jasikevičius. Kaip manote, kokią įtaką šis žaidėjas gali dabar padaryti „Lietuvos rytui“? Manau, kad jo įtaka bus tik teigiama. Matėme, kad, vos jam atvykus, pagerėjo „Lietuvos ryto“ „kūno kalba“: žaidėjai jau bendrauja per rungtynes, komanda klijuojasi. Jonui Valančiūnui gerokai paprasčiau ir laisviau žaisti, kai aikštelėje yra Š.Jasikevičius. Tai pasaulinės klasės žaidėjas. Neturėtume nusiminti, kad jo ne pati geriausia sportinė forma. Bet ir toks jis buvo geriausias žaidėjas antrose savo rungtynėse naujame klube. Ir tai liūdina, nes rodo, kad su kitais kažkaip ne taip buvo dirbama. Ar sutiktumėte, kad Š.Jasikevičius gali labai prisidėti prie spartesnio jaunojo J.Valančiūno tobulėjimo? Pasaulyje yra daug gerų žaidėjų. Bet yra vienetai, kurie kitus padaro geresnius. Š.Jasikevičius yra iš tų, kurie kitus padaro geresnius. Manau, kad visi „Lietuvos ryto“ žaidėjai taps geresni treniruodamiesi ir žaisdami su juo. Š.Jasikevičius sukuria situacijas, netempia žaidimo ant savęs, yra be galo atviras. O toks labai padeda ir įkvepia kitus. Jis yra krepšinio žaidimo kūrėjas. Tai įgimta, to nepasieksi vien tik treniruodamasis.

Žinių sprintas Tikslai. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei kitais metais Lietuvoje vyksiančiame Europos čempionate keliamas tikslas žaisti finale. Tai Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto posėdyje pranešė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas. Pirmąsias dvi vietas Europos čempionate užimsiančios rinktinės užtikrins tiesioginius kelialapius į 2012 metų Londono olimpines žaidynes.

EPA-Eltos nuotrauka

Pabaigtuvės. Sekmadienį Trakuose surengta iškilminga 2010 metų Lietuvos futbolo sezono uždarymo šventė, kurioje buvo apdovanoti šalies pirmenybių prizininkai. Šiais metais geriausiu Lietuvos futbolininku išrinktas šalies rinktinės ir Lodzės „Widzew“ (Lenkija) klubo puolėjas Darvydas Šernas. Geriausiu Lietuvoje žaidžiančiu futbolininku išrinktas Panevėžio „Ekrano“ saugas Dominykas Galkevičius, geriausiu Lietuvoje žaidžiančiu jaunuoju (iki 21 metų) futbolininku – Pakruojo „Kruojos“ puolėjas Tadas Eliošius. Geriausiu Lietuvos čempionato treneriu išrinktas A lygos pirmenybių bronzos medalių laimėtojo Vilniaus „Žalgirio“ strategas Igoris Pankratjevas.

Laukia sunkus kelias Kaip vertinate šio sezono „Žalgirio“ sudėtį? „Žalgiris“ yra gerai sukomplektuotas. Atsitiktinė bet kurio žaidėjo trauma ar sveikatos sutrikimas neturėtų didelės įtakos, nes nuo suolo gali pakilti tokio pat lygio žaidėjas. Matome, kad žalgiriečių treneris Acas Petrovičius varžybose išnaudoja mažiausiai 10 žaidėjų. Treneriai pasirenka gerą taktiką, priima teisingus sprendimus, parengia pagrįstą žaidimo planą, nuspėja, kur silpna varžovo vieta, ir stengiasi tuos trūkumus išnaudoti. Kiek toli Eurolygoje galėtų nueiti toks „Žalgiris“? Džiugu, kad jie išvykoje nugalėjo vieną Europos grandų – Ispanijos čempionus Vitorijos „Caja Laboral“ krepšininkus. Bet aš šiek tiek susilaikyčiau nuo euforijos. Yra du keliai. „Žalgiris“ primena Belgrado „Partizan“ praėjusį sezoną. Serbijos komanda kilo iki finalo ketverto neturėdama labai ryškių žvaigždžių, todėl žaidėjų neslėgė spaudimas, kad jie turi pasiekti didelių aukštumų. „Žalgiris“ irgi stiprus kaip komanda, nors ypatingų Europos ir pasaulio žvaigždžių joje nėra. Bet žaidžia penki pasaulio bronzos medalininkai. Taip. Tačiau turiu omenyje tokius žaidėjus kaip Š.Jasikevičius pastaruosius ketverius metus. Jeigu „Žalgiris“ tokių turėtų bent porą, manyčiau, kad galėtų žaisti finalo ketverte ir net finale. Dabar jie žaidžia tikrai gerai, bet vien to neužtenka. Vis dėlto prognozuočiau finalo ketvertą, bet kelias iki jo bus tikrai labai sunkus.

Eltos nuotrauka

Pripažinimas. 2012 metais trečiasis Europos dviračių treko čempionatas vyks Panevėžyje, „Cido“ arenoje. Tai patvirtino Europos dviračių sporto sąjunga (UEC). Senojo žemyno pirmenybės Lietuvoje vyks po Londono olimpinių žaidynių – spalio pabaigoje arba lapkričio mėnesį. Europos čempionato rengimas kainuos apie 1 mln. litų. Lėšas čempionatui skirs Kūno kultūros ir sporto departamentas, Panevėžio savivaldybė ir rėmėjai. Pruškove (Lenkija) vykusiame Europos čempionate Lietuvos dviratininkės iškovojo du sidabro ir vieną bronzos medalį. Kur vyks 2011 metų Europos dviračių treko čempionatas, dar nėra nuspręsta. Saugumas. Dakaro ralis Pietų Amerikoje bus rengiamas ir 2012 metais. Apie tai informavo varžybų direktorius Etjenas Lavinas. „Liekame Pietų Amerikos žemyne, kur visi ralio dalyviai gali jaustis saugūs“, – teigė E.Lavinas. Anot jo, nesant saugumo garantijų, grįžti į Afriką kol kas nėra galimybių. Nuo 2009 metų Dakaro ralis vyksta Argentinoje ir Čilėje. Gali būti, kad 2012 metais šios varžybos vyks ir Brazilijoje, Paragvajuje bei Peru. 34-asis dykumų maratonas vyks 2011 metų sausio 1–16 dienomis Argentinoje ir Čilėje.

VL, Eltos inf.

EPA-Eltos nuotrauka


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Ūkininkų žinios Biokuro gamyba – vėžlio žingsniais

Šiaudai, pjuvenos, gluosniai, atliekos ir net žolė gali būti panaudota biokuro gamybai. Tačiau mūsų šalyje atsinaujinančios energijos potencialas neišnaudojamas.

Valdininkų pagerintos žemės vėl tapo nenašios Dėl valdžios sprendimų išmokas praradę Panevėžio rajono ūkininkai sulaukė malonės.

Vida Tavorienė VL žurnalistė

Vida Tavorienė VL žurnalistė

9 psl.

9 psl.

Tėviškės šviesa Rašinių konkurso pabaigtuvės Kauno VDU „Rasos“ gimnazijoje

Gimnazija kuria ateitį Kuo gyvena gimnazijos vadovai, mokytojai, apie ką svajoja gimnazistai? Apie tai ir norėjome išgirsti apsilankę Karmėlavoje.

Vytauto Landsbergio fondo paskelbto mokinių rašinių konkurso „Vytautas Didysis. Žalgirio mūšis. Kokia reikšmė mums?“ pabaigtuvės vyko Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (KVDU) „Rasos“ gimnazijoje.

Bernardas Šaknys VL žurnalistas

Bernardas Šaknys VL žurnalistas

15 psl.

17 psl.

Prieblandos

Mūsų svetainė

Nužmogėjimas uniformos neturi

Jau penktus metus iš eilės trečiąjį lapkričio sekmadienį minima pasaulinė diena žuvusiesiems eismo įvykiuose atminti. Prisimindami keliuose žuvusius artimuosius, tądien žmonės neslėpė paniekos vadinamiesiems angelams sargams, kurie, įvykdę autoavariją, sprunka iš įvykio vietos palikdami nukentėjusiuosius mirti tiesiog pakelėje.

Prie pabėgėlių iš tėvynės nepritapo

Po ilgų emigracijos metų į Lietuvą grįžusi meno kolekcininkė savo gimtajam kraštui atvežė tūkstančius įvairių dailininkų kūrinių, tačiau iki šiol neatsiranda vietos šiai vertingai dovanai įkurdinti. Lilija Valatkienė VL žurnalistė

Šarūnas Preikšas VL žurnalistas

8 psl.

19 psl.

Valstiečių laikraštis 2010 11 24  

Valstiečių laikraštis 2010 11 24

Advertisement