Page 1

2010 rugsėjo 29, trečiadienis

Nr. 77 (8992)

Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais

Lietuvoje oligarchija – jau gėris?

Pasiklydę moralės labirintuose

Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo iki dabar yra vos trečdalis piliečių, kuriems Lietuvos valstybė – vertybė. Ir laisvę jie supranta kaip įsipareigojimą savo valstybei.

Vertybių painiava. Taip galima įvardyti tai, kaip Tėvynės sąjungos Priežiūros komitetas įvertino konfliktą, kilusį tarp šios partijos narių Vilniaus mero ir savivaldybės kontrolieriaus.

Apie tai – 4 psl. f

Apie tai – 4 psl. f

Kaina 1,89 Lt

Šiandien VL su priedu

Ūkininkų žinios • Cukraus gamintojai prognozuoja rekordinį derlių, o žemdirbiai viliasi, kad ruduo dar padovanos saulės, kuri pagerintų saldžiųjų šaknų cukringumą.

Ministrą klampina interesai Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas iki šiol nepasivargino išsiaiškinti, kodėl Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro projektai nuo 30 mln. litų pabrango iki 79 mln. litų. Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 psl.

• Vyriausybė jau pareiškė savo nuomonę, kad namuose gaminti degtinę reikia ir toliau drausti, tačiau savo žodį dar turi tarti Seimas.

• Grūdų perdirbėjai ir supirkėjai iš kiekvieno parduodančiojo grūdus šiemet griežtai reikalauja pateikti pašarų ūkio subjekto statusą patvirtinantį dokumentą.

Sodietė • Norinčiųjų perimti tautinio paveldo paslaptis nestinga, tereikia tam sudaryti sąlygas.

Vyriausybė ir toliau pučia žmonėms miglą į akis, nes įgyvendinami Aplinkos ministerijos projektai labai primena Valdovų rūmų sąmatos skandalą. Martyno Vidzbelio nuotrauka

• Pastangos padėti nepritekliaus persekiojamoms šeimoms visada yra prasmingos.

Monopolininkai švaisto – vartotojai moka Daugelio šalies savivaldybių vandens tiekimo įmonių vadovai nuolat kalba apie būtinybę didinti šalto vandens ir nuotekų mokesčių tarifus, bet pačios taupyti nenori. Saulius Tvirbutas VL žurnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Rinkoje galima rasti nemažai pavyzdžių, kai verslo įmonės dėl sunkmečio ir užkrautų didelių mokesčių valstybei visgi sugeba išgyventi sumažinusios veiklos sąnaudas, atlyginimus, darbuotojų skaičių.

Tačiau monopolinės vandens tiekimo įmonės naudojasi kitokia patirtimi – užuot didinusios savo darbo efektyvumą, visas išlaidas jos krauna ant vartotojų pečių. Gyventojai dažnai turi mokėti ir už įtartinus bei daug žalos padariusius vadovų sprendimus.

Nukelta į 3 psl. f

Šeštadienį VL su priedu Šeštadienis


2

2010 rugsėjo 29 • Nr. 77 (8992) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Ministrą klampina interesai Gediminas Stanišauskas VL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Valdovų rūmų statybos, kurios pabrango nuo 114 mln. Lt iki 367 mln. Lt – ne vienintelė tokia įtartina istorija Lietuvoje. Į panašų skandalą veliasi ir aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, pastarosiomis savaitėmis užsitraukęs Prezidentės Dalios Grybauskaitės nemalonę.

Šalies vadovė skėlė antausį Prieš kelias savaites šalies vadovė D.Grybauskaitė viešai išplakė ministrą G.Kazlauską, nes jo veikloje įžvelgė „visišką neveiklumą“. Ministrui kliuvo ne tik už žlugusią renovacijos programą, bet ir už atliekų tvarkymą. Už Europos Sąjungos sąvartynų direktyvos nevykdymą Lietuvai gresia mažiausiai 1,88 mln. litų (545 tūkst. eurų) bauda, kurią gali skirti Liuksemburgo teismas. Praėjus kelioms dienoms po Prezidentės antausio, ministras G.Kazlauskas pateikė premjerui artimiausių darbų planus, o premjeras Andrius Kubilius puolė raminti visuomenę esą vyriausiasis Lietuvos gamtos sargas jau pradėjo dirbti. Atrodo, Vyriausybė ir toliau pučia žmonėms miglą į akis, nes įgyvendinami Aplinkos ministerijos projektai labai primena Valdovų rūmų sąmatos skandalą.

Kontrolieriai pažadino prokurorus Valstybės kontrolės specialistų nuomone, jei Kultūros ministerija, Vilniaus pilių direkcija ir kitos institucijos, dalyvavusios atstatant Valdovų rūmus 2000–2010 m., būtų deramai atlikusios visas joms pavestas funkcijas, rūmų atstatymo kaina nebūtų pabrangusi nuo 114 mln. Lt iki 367 mln. Lt. Valdovų rūmus atstato generalinis rangovas – AB „Panevėžio statybos trestas“, kuris per visą tą laiką samdė apie 100 subrangovų.

G.Kazlauskas dievagojasi, kad tuomet, kai buvo svarstomos Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro projektų sąmatos, jis nedirbo ministru.

Lietuvos Valdovų rūmus atstato generalinis rangovas – AB „Panevėžio statybos trestas“, kuris per visą tą laiką Martyno Vidzbelio nuotraukos samdė apie 100 subrangovų.

Generalinė prokuratūra žaibiškai sureagavo į Valstybės kontrolės ataskaitą ir dėl galimo didelės vertės svetimo turto iššvaistymo bei piktnaudžiavimo atstatant Valdovų rūmus pradėjo ikiteisminį tyrimą. Kodėl Generalinė prokuratūra prabudo tik dabar, kai panašių aferų toli ieškoti nereikia?

Projektus įgyvendina ministro bičiuliai Generalinės prokuratūros kol kas nesudomino faktas, kad dar 2007 m. Panevėžio regiono atliekų tvarkymo

pagal kurį Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtrai numatyta dar 32 mln. Lt. Kodėl G.Kazlauskas taip skubėjo, greičiausiai atsakys Valstybės kontrolė. Auditą numatoma baigti 2011 m. antrą ketvirtį.

Ragina atidžiau stebėti darbus Šalutiniame tyrime Valstybės kontrolė jau anksčiau konstatavo, kad, rengiant paraišką ES Sanglaudos fondui 2004–2006 m., buvo pataisytos Panevėžio regiono atliekų tvarkymo

Generalinės prokuratūros kol kas nesudomino faktas, kad dar 2007 m. Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro projektų pirminės statybų sąmatos tebuvo 30 mln. litų, o vėliau jos išaugo iki 79 mln. litų. centro projektų pirminės statybų sąmatos tebuvo 30 mln. litų, o vėliau jos išaugo iki 79 mln. litų. Į šią istoriją įsipainiojęs ir aplinkos ministras G.Kazlauskas, ir jo patarėjai. Aplinkos ministerijai pavaldi Aplinkos projektų valdymo agentūra pasirašė sutartį su „Panevėžio statybos trestu“ ir „Panevėžio keliais“, kurie už 67 mln. Lt per dvejus metus Panevėžyje pastatė naują regioninį sąvartyną su visa infrastruktūra, įrengė kompostavimo aikštelę ir modernią atliekų rūšiavimo liniją. Dar kitų projektų įgyvendinimas sąmatą padidino iki 79 mln. Lt. Nuo pirminių planų – 30 mln. litų – sąmata padidėjo net pustrečio karto. Ministras G.Kazlauskas, jo patarėjas Arūnas Remigijus Zabulėnas ir šių asmenų aplinka glaudžiai susijusi su Panevėžio statybininkais, o šie su Aplinkos ministerijos kuruojamais projektais. Aplinkos ministras G.Kazlauskas dievagojasi, kad tuomet, kai buvo svarstomos Panevėžio regiono atliekų tvarkymo cent-

Krikščionių partija padidėjo keturis kartus Pavasarį pradėjusi pirmą išvykų turą „Už protingą Lietuvą“, Krikščionių partija aplankė pusę šalies miestų ir rajonų bei per trumpą laikotarpį narių gretas padidino 4

ro projektų sąmatos, jis dar nedirbo ministru. Iki darbo Vyriausybėje G.Kazlauskas ketverius metus dirbo UAB „Constructus“ projektų vadovu ir projektų direktoriumi. Šios įmonės pagrindinis investuotojas ir akcininkas yra jau minėta akcinė bendrovė „Panevėžio keliai“, kurios valdybos pirmininkas Gvidas Drobužas 2008 m. tapo „Constructus“ generaliniu direktoriumi. Jis pakeitė „Constructus“ vadovą A.R.Zabulėną, kuris šių metų vasario pabaigoje tapo ministro G.Kazlausko patarėju. 1999 m. privatizuojant „Panevėžio statybos trestą“, 49,9 proc. šios

kartus. Per du mėnesius į partiją įstojo 4,5 tūkst. naujų narių, dabar jų iš viso yra 6 000. Per rugpjūtį į partiją įstojo 2 tūkstančiai žmonių, kurių dauguma anks-

bendrovės akcijų įsigijo „Panevėžio keliai“.

Pasak Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus Artūro Grucės, nuo projektų įgyvendinimo pradžios pasirašyta paslaugų, darbų ir prekių įsigijimo sutarčių už 67,2 mln. Lt neskaitant PVM. Vien už 47 mln. Lt „Panevėžio statybos trestas“ ir „Panevėžio keliai“ čia įrengė Panevėžio regioninį sąvartyną ir šiuolaikišką rūšiavimo liniją, kuri, deja, iki šiol nenaudojama. „Rūšiavimo linija kol kas nesinaudojame, tačiau tai nereiškia, kad pinigai išmesti į balą, nes liniją turime“, – sakė A.Grucė. Tai dar ne visos lėšos, kurios panaudotos Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centre, nes aplinkos ministras 2010 m. kovo 28 d., tai yra praėjus mėnesiui nuo A.R.Zabulėno įdarbinimo patarėju, išleido įsakymą,

sistemos projekto galimybių studija ir paraiška. „Konsultantui teko peržiūrėti ir pataisyti ekonominę bei finansinę analizę“, – tyrimo medžiagoje rašė specialistai. Seimo Audito komiteto vadovę Loretą Graužinienę šokiravo informacija apie tai, kad Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro sąmata galėjo išaugti nuo 30 iki 79 mln. litų. „Kiek prisimenu, Audito komitetas anksčiau nesidomėjo Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centru ir jo projektais, bet, jei tiesa, ką paminėjote, tai – skandalas, vertas atskiro, detalaus tyrimo“, – kalbėjo L.Graužinienė. Ji neabejoja, kad ministro G.Kazlausko kuruojamoje aplinkos apsaugos srityje įgyvendinami projektai nusipelno didesnio dėmesio. „Jūsų minėtais laikotarpiais G.Kazlauskas nedirbo ministerijoje, taigi sąsajų jokių nėra ir jokių ryšių su minimomis bendrovėmis ministras neturi“, – tikino redakcijai aplinkos ministro atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

čiau nepriklausė jokioms partijoms. Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius teigia, kad bendrapartiečių gretos gausėja sparčiau nei tikėtasi, ir neabejoja, jog iki metų pabaigos partija turės 10 000 narių. „Susidomėjimas Krikščionių partija didėja, nes dauguma žmonių palaiko mūsų pasiūlytą konkrečią antikrizinę Lietuvos ekonomikos gelbėjimo

programą ir pastangas priversti valdančiuosius neatidėliotinai gaivinti darbo vietas bei nusmukdytas žmonių ir iždo pajamas. Pavojingai didėja be darbo liekančių darbščiausių žmonių emigracija ir valstybės praskolinimas, kyla piliečių nusivylimas nuo tiesioginių pareigų bėgančia A.Kubiliaus Vyriausybe“, – teigė centrinės būstinės vadovas Arnoldas Žvykas.

Susidomėjo Valstybės kontrolė

Privalo išaiškinti sprendimus Sergejus Muravjovas, „Transperancy International“ Lietuvos skyriaus vadovas

Visuomenei dažnai kyla klausimų dėl valdžios sprendimų pagrįstumo, ypač jei tai susiję su viešųjų lėšų paskirstymu, todėl valdžia privalo labai aiškiai pasakyti, kodėl buvo priimti tam tikri sprendimai ir kokių rezultatų galima tikėtis. Prieš keletą metų atlikome Lietuvos korupcijos žemėlapio tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad Lietuvoje korupcija laikoma viena didžiausių problemų, o gyventojai (88 proc.) ir valstybės tarnautojai (78 proc.) dėl korupcijos Lietuvoje labiausiai kaltina politikus. Įmonių vadovai manė, kad dėl korupcijos kalti tiek politikai, tiek valstybės tarnautojai (po 85 proc.). Taip pat, anot tarnautojų, nepotizmas (giminių ir bičiulių protegavimas) yra labiausiai paplitusi korupcijos forma valstybės tarnyboje (62 proc.). Maždaug trečdalis apklaustų tarnautojų pažymėjo, kad jų institucijoms arba įstaigoms teko patirti politikų spaudimą, kurio tikslas buvo ne valstybiniai, bet politikų privatūs interesai. Ką tai reiškia? Turime užtikrinti, kad bet koks politikų arba valstybės tarnautojų sprendimas būtų pagrįstas ir aiškus. Viena galimų politikų spaudimo priežasčių gali būti politikų išankstiniai įsipareigojimai ar susitarimai su juos remiančiomis bendrovėmis. Vienareikšmiškai teigti, kad įmonės, remdamos partijas, už tai vėliau gauna valstybinius užsakymus, tikrai negalime, bet partijų finansavimo skaidrumas vis dar kelia didelį susirūpinimą.

Mus ir ministrą niekas nesieja Dalius Gesevičius, AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius

Negaliu komentuoti tų skaičių, nes turiu į juos pasižiūrėti. Tris kartus gal nepabrango projektas, bet aišku, kad kažkiek kainos padidėjo. Jei projektas tęsiasi apie dvejus metus, jis natūraliai šiek tiek pabrangsta, bet ne tiek, kiek brango dešimtmetį trunkantis Valdovų rūmų atstatymas. Jūs paklauskite savęs, kodėl buto kaina Vilniuje nuo 2000 m. iki 2008 m. pabrango septynis kartus. Statybinių medžiagų kainos ir darbo jėga tik brango. G.Kazlausko ir „Panevėžio statybos tresto“ niekaip negaliu susieti. Ministro nepažįstu, o susitikęs su juo esu tik per Statybininkų asociacijos oficialius renginius. Mes remiame daugelį įtakingų politinių jėgų, nes joms sunku išsilaikyti. Iš partijų tikimės, kad atėjusios į valdžią jos sudarys sąlygas verslui laisviau kvėpuoti, bet ne visada vyksta taip, kaip norisi. Atitinkamai pakoreguojame ir savo elgesį.

Krikščionių partija, gindama žmonių ir nacionalinius interesus, siekia atkurti piliečių pasitikėjimą valstybės galimybėmis. „Reikia greitų ekonominių permainų, o tai pasieksime turėdami didesnę piliečių paramą“, – sakė Krikščionių partijos pirmininkas G.Vagnorius. VL inf.


2010 rugsėjo 29 • Nr. 77 (8992) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

3

Monopolininkai švaisto – vartotojai moka e Atkelta iš 1 psl.

Švaistomi milijonai

Ambicijoms pinigų negaila

„Kauno vandenų“ generalinis direktorius Vilius Burokas teisinosi, kad bylinėjimaisi su savo darbuotojais yra reti. „Pas mus dirba 570 darbuotojų ir per 80 įmonės veiklos metų tai tik antras atvejis, kai darbdavio ir pavaldinio nesutarimai persikelia į teismus, – aiškino vadovas. – Darbuotoja bylą laimėjo ne dėl to, kad mes blogai dirbame, o dėl procedūrinių netikslumų. Tačiau teismo sprendimo neginčijame ir sumokėsime, kiek priklauso. O vandens kainos kyla dėl objektyvių priežasčių. Beje, kitur jos didėja daug labiau.“ Išties, pavyzdžiui, sostinėje buvo užsimota šalto vandens kainą pakelti 50 proc., tačiau, pareiškus įtarimus dėl korupcijos ir piktnaudžiavimo buvusiam „Vilniaus vandenų“ vadovui Dariui Norkui, dabar jau kalbama apie 20 proc. „Kiek man pačiam pavyko peržiūrėti, dešimtys viešųjų pirkimų konkursų vyko neskaidriai, nesivadovaujant įstatymu. Pažeidimų labai daug. Įmonėje netgi nebuvo viešųjų pirkimų skyriaus, kuris užtikrintų konkursų tvarką, kontroliuotų procedūras ir stebėtų situaciją“, – kalbėjo naujasis „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Darius Indriūnas. Tuo metu, kai ankstesnė įmonės valdžia teigė, kad vandens branginimas gyventojams yra neišvengiamas ir būtinas norint užtikrinti stabilų bendrovės darbą, buvo rengiamasi skirti apie 300 tūkst. Lt dviem sportiniams automobiliams ir visureigiui pirkti. Viešųjų pirkimų tarnyba užsiminė, kad neskaidrių viešųjų pirkimų sumos „Vilniaus vandenyse“ gali siekti net iki milijardo litų. Taip pat be saiko pūtėsi ir bendrovės darbuotojų skaičius – jis šiuo metu siekia beveik tūkstantį.

Kauniečiams lapkritį šaltas vanduo pabrangs 15 ct už kubinį metrą. Bendrovė „Kauno vandenys“ teigia, kad kaina didėja dėl augančių sąnaudų už energetiką, padidėjusių taršos mokesčių ir požeminės įrangos nuomos kainos. Tačiau įmonė lengva ranka išlaidauja, kai reikia bylinėtis su savo darbuotojais. Neseniai į redakciją kreipėsi buvusi „Kauno vandenų“ vandens apskaitos prietaisų tarnybos specialistė Genutė Vitkauskienė. Tris dešimtmečius įmonėje dirbusi moteris pasakojo, kad tarnybos viršininkė panorėjo vietoje jos įdarbinti kitą žmogų ir sugalvojo įsteigti neįmanomas normas. Viršininkės sumanytą naują tvarką palaimino ir įmonės vadovybė. „Be kitų įpareigojimų, viena turėjau patikrinti tiek įmonės sumontuotų skaitiklių duomenų, kiek anksčiau tikrindavo keturi darbuotojai, – teigė G.Vitkauskienė. – Kai gavau papeikimą už neva prastą darbą, supratau, kad būsiu išmesta iš darbovietės be jokių išeitinių kompensacijų, todėl kreipiausi į teismą.“ Moteriai lengvai pavyko prisiteisti iš „Kauno vandenų“ 5 tūkst. Lt už patirtą žalą ir dar tiek pat už advokato išlaidas. „Kauno vandenys“ šiai bylai nepagailėjo apie 10 tūkst. Lt samdyti advokatus, nors turi savo juridinę tarnybą. Taigi iš viso bendrovė turės išleisti 20 tūkst. Lt. G.Vitkauskienė stebėjosi, kad įmonės direktoriai lengvai leidosi manipuliuojami žemesnės grandies vadovės ir skyrė tūkstančius litų beviltiškai bylai. „Paskui ši įmonė teigia, kad reikia branginti paslaugas dėl neva augančių sąnaudų, bet pati patyriau, kaip ten lengvai švaistomos lėšos. Turbūt dėl to, kad jos paprasčiausiai perkeliamos ant vartotojų pečių“, – pastebi G.Vitkauskienė.

Kainas įmanoma pažaboti Juozas Bertašius, Šakių rajono meras

Mūsų savivaldybei praėjusių metų pabaigoje po derybų ir diskusijų pavyko įrodyti Aplinkos ministerijai ir Valstybinei kainų ir energetikos komisijai, kad šakiečiai už vandenį mokėjo per daug. Nuo šių metų pradžios gyventojams tarifas sumažėjęs 1,5 Lt už kubinį metrą, o įmonė „Šakių vandenys“ nors ir turi nedidelių nuostolių, bet išgyvena. Kas iš to, jei įmonė kels kainas, o skolininkų nuo to tik daugės? Turime atsižvelgti į sunkmečio situaciją ir suprasti, kad negalima vaikytis pelnų. Vanduo yra gyvybiškai svarbus ir privalo būti įperkamas. Mūsų pavyzdys įrodė, kad savivaldybės gali ir turi apginti žmones nuo nepagrįstai didelių mokesčių.

Siekia greitai praturtėti Martyno Vidzbelio nuotrauka

Vadovų daug, tvarkos mažai Dėl įtartinų viešųjų pirkimų išlaidų neišvengia ir Panevėžio įmonė „Aukštaitijos vandenys“. Teismas nusprendė, kad daugiau nei 1 mln. Lt kainuojančios valymo mašinos pirkimo viešasis konkursas buvo neteisėtas. „Aukštaitijos vandenys“ privalės apmokėti konkursą apskundusios įmonės „Kanalų valymas“ bei laimėjusios viešuosius pirkimus bendrovės „Hidoros“ advokatų paslaugas ir teismo išlaidas – 6

Vandens, šilumos, elektros kainų didinimas yra ne kas kita, o siaurų grupių naudojimasis monopolinėmis teisėmis. Asmenys, patekę į šių įmonių vadovų postus, siekia kuo greitesnio ir didesnio praturtėjimo.

Badaujantiems pareigūnams – pagalba Vidaus reikalų sistemos darbuotojams Seimo prieigose surengus bado akciją, Krikščionių partijos frakcija kreipėsi į Vyriausybę su prašymu per mėnesį parengti ir patvirtinti Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą.

Toks sprendimas buvo priimtas tada, kai Seimo Krikščionių partijos frakcijos nariai D.Meiželytė-Svilienė, V.Žiemelis, L.Kernagis Nepriklausomybės aikštėje susitiko su akcijos organizatoriais ir dalyviais. Per susitikimą vidaus reikalų sistemos darbuotojai dar kartą pakartojo savo rei-

Badaujantys vidaus reikalų sistemos darbuotojai reikalauja, kad laikinojo nedarbingumo laikotarpiu pareigūnams būtų mokamas vidutinis jų darbo užmokestis, o sumažintos pensijos kompensuotos. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

kalavimus: laikinojo nedarbingumo laikotarpiu pareigūnams turi būti mokamas vidutinis jų darbo užmokestis, o sumažintos pensijos kompensuotos. Anot Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinės profsąjungos vadovės L.Soščekienės, „nebegalima taikstytis su situacija, kurioje dėl Vyriausybės politikos atsidūrė vidaus saugumu besirūpinantys statutiniai pareigūnai“. Krikščionių partija tikisi, jog A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė daugiau nebedels ir artimiausiu metu pateiks senatvės ir nedarbingumo pensijų kompensavimo tvarkos projektą. „Mes, Krikščionių partijos frakcijos nariai, siūlysime Vyriausybei per mėnesį parengti ir patvirtinti Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarką“, – po susitikimo sakė partijos seniūnas V.Žiemelis. VL inf.

tūkst. Lt. Maža to, 200 tūkst. Lt pigiau vamzdynų valymo techniką parduoti siūliusi, bet konkurso nelaimėjusi įmonė „Kanalų valymas“ neatmeta galimybės per teismą iš „Aukštaitijos vandenų“ reikalauti atlygio už nepateisintus lūkesčius – daugiau nei 100 tūkst. Lt. Suprantama, kad šios išlaidos greičiausiai gultų ant vartotojų pečių. Pernai panevėžiečiams šalto vandens tarifai buvo padidinti beveik dvigubai. „Aukštaitijos vandenyse“ dirba net 6 direktoriai, pusė jų yra Panevėžio miesto tarybos nariai. Miesto vicemerė Gema Umbrasienė ketino sužinoti, kokie jų atlyginimai, tačiau tikino atsitrenkusi lyg į sieną. „Tokios situacijos nėra nė vienoje savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje. „Aukštaitijos vandenų“ bendrovėje akis bado ir vadovų skaičius, ir jų atlyginimai. Tai tikrai netoleruotina“, – sakė ji.

Orai Pilnatis. Saulė teka 7.17, leidžiasi 19.01.

Šiandien

Egidijus Klumbys, Seimo narys, vienas Nacionalinės vartotojų gynimo lygos steigėjų

Vandens, šilumos, elektros kainų didinimas yra ne kas kita, o siaurų grupių naudojimasis monopolinėmis teisėmis. Asmenys, patekę į šių įmonių vadovų postus, siekia kuo greitesnio ir didesnio praturtėjimo. „Vilniaus vandenų“ pavyzdys puikiai tai iliustruoja: buvo skelbiama, kad būtina didinti vandens kainą, o vadovai gaudavo dešimtis tūkstančių siekiančias algas, vykdė įtartinus pirkimus ir kitaip išlaidavo. Tai panašu į gerai organizuotą valstybinę mafiją. O Vyriausybė ir Valstybinė kainų ir energetikos komisija, užuot gynusios žmonių interesus, nusiplauna rankas.

Rytoj

Poryt

Dieną: +8 +13°

Dieną: +7 +12°

Dieną: +8 +13°

Naktį: +3 +8°

Naktį: +2 +7°

Naktį: +3 +8°

Savaitės pradžioje mūsų šalies orus lėmęs pietinis ciklonas atnešė itin daug lietaus. Lietinga daugelyje rajonų dar bus ir šiandien. Nerims ir apysmarkis šiaurės rytų vėjas, kurio gūsiai kai kur gali siekti 15–17 m/s. Termometrai šiandien rodys 8–13 laipsnių. Nuo ketvirtadienio debesų jau mažės, silpnai palis tik naktį vietomis. Šiaurės rytų vėjas aprims iki 6–11 m/s. Tačiau oras dar labiau atvės, naktį vietomis, didesnė tikimybė šiauriniuose rajonuose ir Žemaitijoje, numatomos šalnos iki 0–2 laipsnių šalčio, kitur temperatūra svyruos tarp 3–8 laipsnių šilumos, įdienojus šils iki 7–12 laipsnių. Penktadienį lietaus jau nenumatoma. Šiaurės rytų vėjas dar labiau rims. Bet ir toliau naktį išliks šalnų pavojus – daug kur, daugiausia šiaurinėje Lietuvos dalyje, prognozuojamos šalnos iki 0–5 laipsnių šalčio, kitur oras atvės iki 2–7 laipsnių šilumos, dieną temperatūra svyruos tarp 8–13 laipsnių. Šeštadienį ir toliau išsilaikys sausi orai. Pūs silpnas rytų, pietryčių vėjas. Naktį daug kur, didesnė tikimybė šiaurės rytiniuose rajonuose, numatomos šalnos iki 0–4 laipsnių šalčio, kitur temperatūra svyruos tarp 3–8 laipsnių šilumos, dieną sušils iki 8–13 laipsnių. Sekmadienį orai palaipsniui šiltės ir šalnų pavojus bus vis mažesnis, visgi šiaurės rytiniuose rajonuose jos dar galimos. Pūs stiprokas pietryčių vėjas. Iš pietvakarių artėjant ciklonui, debesų daugės, tačiau lietaus dar nebus.

Kristina Petraitytė


4

2010 rugsėjo 29 • Nr. 77 (8992) Valstiečių laikraštis

Aktualijos Tiesiai šviesiai

Oligarchija – jau gėris?

Lina Pečeliūnienė VL žurnalistė, lina.peceliuniene@valstietis.lt

Kai mūsų krepšinio rinktinė parvežė medalius iš pasaulio čempionato, Lietuva buvo pilna pasididžiavimo. Sveikindama krepšininkus minia karštai skandavo „Lie-tu-va“, bet ėmė švilpti, kai sveikinimo kalbą ėmė sakyti Seimo pirmininkės pavaduotojas Česlovas Stankevičius. O jis Lietuvos valstybei yra nusipelnęs ne mažiau negu visi sportininkai. Gal ir šiandien mūsų žemėje stovėtų Rusijos karinės bazės, jei ne Č.Stankevičiaus vadovaujamos derybų delegacijos nuopelnai 1992-aisiais. Mūsų iškovojimai tada padėjo ir estams, ir latviams neįsipainioti į Rusijos derybininkų pinkles.

tijos procesą, be to, turi pažiūras ir dažnai iš anksto žino, už ką balsuos. Kam gaišti laiką jų agitacijai? Todėl visiškai natūralu, kad prieš rinkimus politikai mėto populistinius pažadus. O kaip kitaip kalbėtis su tais dviem trečdaliais, moraliai neįsipareigojusiais valstybei, bet laukiančiais biudžeto gėrybių? Gerai, kad po rinkimų politikai tų pažadų nevykdo. Jei įvykdytų, tuoj pat sulauktume finansinio kracho. Prie jo, beje, ir priartėjome, kai aną kadenciją esant silpnai mažumos Vyriausybei dešinieji ir kairieji lenktyniaudami ėmėsi dalyti gėrybes. Matydami tokius beprotiškus veiksmus politika (visų mūsų bendruoju reikalu) ima nusivilti ir sąžiningiausi bei sąmoningiausi. Kažkada Artūras Paulauskas siūlė įteisinti privalomąjį balsavimą, dabar šios idėjos griebėsi kaip asmenybė išrinktas ir per frakcijas bėgiojantis Seimo narys Valdemaras Valkiūnas. Jis mano, kad taip priversime žmones tapti atsakingais piliečiais. Kažin, ar prievarta gimdo pilietiškumą. O gal net priešingai – klupinėdama

Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo iki pat dabar yra vos trečdalis piliečių, kuriems Lietuvos valstybė – vertybė. Pasitikęs krepšininkus jaunimas to nežino (nebuvo mokytas mokyklose?), jis švilpia vos išgirdęs žodį Seimas. Vienos radijo laidos klausytojas bandė aiškinti, kad plodamas krepšininkams jis jaučiasi tautos patriotas, bet Lietuvos valstybės nekenčia. Kas atsitiko, kad tokia sumaištis piliečių galvose? Nieko neatsitiko. Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo iki pat dabar yra vos trečdalis piliečių, kuriems Lietuvos valstybė – vertybė. Ir laisvę jie supranta kaip įsipareigojimą savo valstybei. O kiti vis laukia, kada išsipildys a.a. Kazimiero Antanavičiaus pažadas, kad tuoj gyvensime kaip Švedijoje. 20 metų praėjo, o gyvenimo kaip Švedijoje jiems niekas nesukuria. Pasiusti galima iš pykčio. Ir siunta: prisigalvoja klanų ir klikų. Tiesiog įsikala į galvas, kad kažkoks visiškas blogis užsėdo Seimą ir užvaldė valstybę. Norėtų išrinkti gerus parlamentarus, bet kad gerų nėra: kiek kartų balsavo už naujus, o Seimas vis blogesnis ir blogesnis. Gali būti, kad blogėjimo rezervų dar turime: tik 39 proc. Lietuvos gyventojų moka mokesčius, per 60 proc. pateisina kontrabandą, du trečdaliai sutiktų duoti kyšį, du trečdaliai laikinai arba visam laikui nori uždrausti partijas. Kai žiūri į tokius gyventojų apklausų rezultatus, į galvą šauna mintis, kad mūsų valdžia iki šiol būdavo net geresnė negu galėtų būti pagal piliečių sąmoningumo lygį. Su tuo sąmoningu trečdaliu politikams nėra prasmės kalbėtis. Šie žmonės ir taip supranta demokra-

valstybė vis tiek eina Europos keliu, nes nebalsuoja patys žemiausi sluoksniai. Yra taip manančių politologų. Gimsta ir priešingi pasiūlymai: nemoki mokesčių, neturi teisės balsuoti. Žinoma, tai panašu į drastišką demokratijos siaurinimą. Bet visai normaliai atrodo kitas būdas, beje, jau pritaikytas Latvijoje: norintieji balsuoti turi iš anksto užsiregistruoti rinkimų komisijoje. Neužsiregistravai, nebalsuosi. Rinkimuose dalyvavusiųjų procentai tokiu atveju skaičiuojami tik nuo tų užsiregistravusiųjų. Palengvėja rinkimų komisijos darbas – nereikia po pasaulį ieškoti išsimėčiusių piliečių. Sumažėja galimybė pirkti rinkėjų balsus – prie balsadėžių suvežti krūvas asocialiųjų. Prieš keletą metų Prezidentas Valdas Adamkus savo metiniame pranešime buvo įspėjęs apie oligarchijos grėsmę. Iki šiol oligarchija (verslo susiliejimas su politika) grynuoju pavidalu matėsi tik Darbo partijoje, nors ir Viktoras Uspaskichas neigė, kad eina į valdžią tvarkyti savo verslo reikalų. Šiemet Bronislovas Lubys jau atvirai skelbia, kad verslininkai pasiryžę eiti į politiką. Jie jau kuria savo judėjimus savivaldos rinkimams Vilniuje, Kaune, Raseiniuose. Gal kada nors įsiregistruos ir kyšininkų-kontrabandininkų judėjimas. O kodėl gi ne, jei oligarchija jau rašoma su pliuso ženklu? Augti, švarintis, tobulėti – be galo ilgas, sunkus ir apčiuopiamo užmokesčio neduodantis kelias. Ieškome lengvesnių. O gal lietuvių būdui būdinga: sumaniai atkuriame savo valstybę, o paskui pavargstame ja rūpintis?

Tėvynės Sąjunga pasiklydo moralės labirintuose Arvydas Jockus VL žurnalistas, arvydas.jockus@valstietis.lt

Vertybių painiava. Taip galima įvardyti tai, kaip Tėvynės sąjungos Priežiūros komitetas ir partijos garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis įvertino konfliktą, kilusį tarp šios partijos narių Vilniaus mero Viliaus Navicko ir sostinės savivaldybės kontrolieriaus Šarūno Skučo. Viešai paskelbtas skandalingas pokalbis, kuriame sostinės vadovas necenzūriniais žodžiais plūsta savo pareigas atliekantį kontrolierių, merui beveik nepakenkė. Tėvynės sąjungos savivaldos rinkimų sąraše jis liko 28, o pagalbos žiniasklaidoje ieškojęs kontrolierius pašalintas iš partijos gretų. Apie moralines vertybes mėgstantys kalbėti valdantieji savo partiečiams pasiuntė žinią, kas laukia tų, kurie išdrįs viešinti saviškių nuodėmes.

Nubaudė auką Vilniaus meras ir savivaldybės kontrolierius itin aštriai susikirto dėl sostinės šilumos tinklų nuomos sutarties audito analizės. Joje išsakyta prielaida, kad kai kurie viešieji pirkimai galėjo vykti neskaidriai ir galbūt dėl to kilo šilumos kainos. Vilniaus meras darė spaudimą partijos kolegai TS-LKD naudingas išvadas priimti per dieną, o naudingas opozicijai vilkinti metų metus. Š.Skučas privatų pokalbį slapta įrašė, po kurio laiko jis pasirodė žiniasklaidoje. Per šį pokalbį sostinės meras rusiškais keiksmažodžiais auklėja kolegą ir moko savaip suprantamos politikos pagrindų. Meras nesidrovi naudoti net tokių metaforų, kurios labiau primena nusikaltėlių pasaulio atstovų žargoną. „Tu pats gi sau duobę pasikasei“, – partiečiui grasina meras. Tačiau kilusį konfliktą svarstęs Tėvynės sąjungos Priežiūros komitetas (PK) nubaudė ne grasintoją, o jo oponentus – Š.Skučą ir Senamiesčio sky-

Vilniaus mero narystę partijoje Priežiūros komitetas tik sustabdė, tačiau jo nepašalino, nors būtent tokį sprendimą buvo rekomendavusi prieš tai posėdžiavusi Tėvynės sąjungos Vilniaus skyrių sueigos taryba. Raimundo Šuikos nuotrauka

riaus pirmininką Arūną Totoraitį. Pirmasis pašalintas iš partijos už amoralų elgesį – privataus pokalbio įrašinėjimą, antrasis – už smurtavimą prieš žmoną. Tačiau pats A.Totoraitis mano, kad iš partijos buvo pašalintas dėl to, jog bandė apginti Š.Skučą inicijuodamas V.Navicko politikos svarstymą skyrių sueigos konferencijoje. Vilniaus mero narystę partijoje PK tik sustabdė, tačiau jo nepašalino, nors būtent tokį sprendimą buvo rekomendavusi prieš tai posėdžiavusi Tėvynės sąjungos Vilniaus skyrių sueigos taryba. Ji taip pat ragino V.Navicką trauktis iš mero pareigų ir partijos savivaldos rinkimų sąrašo.

Kas yra moralu? Kaip supranta moralų elgesį, netruko viešai išdėstyti ir Tėvynės sąjungos garbės pirmininkas Europos parlamento narys Vytautas Landsbergis. Partijos patriarchui atrodo, kad privataus pokalbio, kuriame Vilniaus meras spaudžia kontrolierių vilkinti opozicijai naudingus sprendimus, paviešinimas nėra gerai net ir tuo atveju, jei jis liudija netinkamą ir neteisingą mero poziciją.

Kaip meras supranta politiką Iš Vilniaus mero V.Navicko ir savivaldybės kontrolieriaus Š.Skučo pokalbio (kalba netaisyta): V.Navickas (V.N.). Kieno užsakymu vykdomas šitas patikrinimas? Š.Skučas (Š.S.). Yra kontrolės komiteto pavedimas. (...) V.N. Ar tu žinai, kad kontrolės komitetas yra opozicijos komitetas? Tiek savivaldybėje, tiek Seime kontrolės komitetai – taip? – yra atiduodami opozicijai. Tai tu dabar pozicija ar opozicija? Š.S. Aš turiu savo supratimą tiesiog šituo klausimu. V.N. Tai gerai, kad tu turi savo supratimą. Bet tu su savo supratimu privačioj kontoroj daryk ką nori. Tu nesupranti, kas yra pozicija, kas yra opozicija. Tu turbūt nesupranti, kas yra valdantieji ir kas mums kiša ratus į pagalius. Nesupranti tu šito ar supranti? Tu viską darai, kad Tėvynės sąjunga praloštų rinkimus. Ar tu šitą supranti? Š.S. Tai kokį aš turiu pasirinkimą, jeigu man kontrolės komitetas paveda patikrinimą padaryti. (...) Aš privalau vykdyti tuos pavedimus. (...) V.N. Kontrolės komitetas (...) suda-

rytas iš politikų, o ne iš profesionalų. Politikai visada kreipia taip, kaip jiems naudinga politiškai. Ką... Nu bl... aš pats... man trūksta žodžių. Nu kokį šūdą tu mali? Politikai daro politiką. (...) Tu dangstai savo nekompetenciją šitokiais šūdais. (....) Š.S. Tai negi aš turiu nevykdyti tų nurodymų, kurie man pagal įstatymą privalomi? V.N. Tu gali vykdyti, bet tu žinai kaip jie yra vykdom? Vieną nurodymą vykdyti, kuris Tėvynės sąjungai naudingas per tris dienas, o tas, kuris naudingas „paksiniams“ gali vykdyti tris metus. Šito tu nesupranti? (...) Š.S. Taip daryti, aišku, galima. V.N. Tu suprask, kas yra politika. Tu gi dabar už šitą priėmimą tokius gausi į ragus, kad šito nematei dar... (...) Tu gi pats sau duobę pasikasei... Tu padarei sau dar šimtą kartų blogiau. (...) Ir visus audito šito komiteto pavedimus padaryk per dieną ir išvadas padaryk tokias, kokių mums reikia.

„Tai, kad kas nors daro slapta įrašą savo partijos kolegos, o paskui jį viešina, net jeigu kolega ir neteisingai ar netinkamai kalba, nėra gerai“, – partijos kolegą smerkė V.Landsbergis Šeštadienį vykusiame Tėvynės sąjungos tarybos posėdyje panašią poziciją netiesiogiai išsakė ir partijos vedlys premjeras Andrius Kubilius, griežtai sukritikavęs kolegas, pasmerkusius PK sprendimą. „Siūlyti atsistatydinti partijos Priežiūros komitetui yra tas pats, kaip siūlyti atsistatydinti Konstituciniam Teismui, jei nepatinka jo sprendimas. Priežiūros komitetas yra labai svarbi institucija mūsų partijai ir pagarba jos autoritetui yra mūsų visų atsakomybė. Tokie pareiškimai Priežiūros komiteto atžvilgiu yra neatsakingi“, – teigė V.Kubilius.

Padidino nusivylimą Priežiūros komiteto atsistatydinimo tarybos posėdžio išvakarėse pareikalavo 8 Seimo nariai. Gintaras Songaila, Aurelija Stancikienė, Vida Marija Čigriejienė, Vaidevutė Margevičienė, Pranas Žeimys, Arimantas Dumčius, Evaldas Jurkevičius ir Agnė Bilotaitė teigė, kad komitetas, neatsižvelgdamas į Vilniaus sueigos prašymą iš partijos pašalinti V.Navicką, kurio elgesys „jau seniai peržengė etikos ribas“, pakenkė visai partijai. PK sprendimas rimtų abejonių sukėlė ir Tėvynės sąjungos pirmininko pavaduotojai Seimo pirmininkei Irenai Degutienei. Ji pareiškė neišgirdusi atsakymų į esminius klausimus: ar teisingos Vilniaus savivaldybės kontrolieriaus keliamos abejonės dėl kai kurių Vilniaus savivaldybės sprendimų ir finansinių operacijų, susijusių su Balsių mokykla, „Vilniaus vandenimis“. Seimo pirmininkė nuogąstavo, kad visuomenė ir dalis partijos narių susidarys vaizdą, kad kontrolierius buvo pašalintas iš pareigų, nes nepakluso merui ir kėlė į viešumą opias problemas: „Mes, politikai, turėtume ne bausti, o kaip tik skatinti žmones, kurie drįsta kelti į viešumą galimus neskaidrius susitarimus ar neteisingą elgesį, kitaip kalbos apie skaidresnę politiką taip ir liks tik kalbomis, o nusivylimas politika ir politikais dar stiprės.“


2010 rugsėjo 29 • Nr. 77 (8992) Valstiečių laikraštis

Giria žalioji

Miško vartai atkelti visiems lankytojams Įprastus rudeninius miškininkų darbus sutrikdė bei daug rūpesčių padarė ir Ignalinos krašto neaplenkusi vėtra.

Graži gamta, susisiekiantys ežerai lyg magnetas traukia turistus, poilsiautojus, kitus miškų lankytojus.

ninkijos yra Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Joje, be miškininkų, dar dažnai zuja parko, aplinkosaugos darbuotojai. Kitos trys, ūkinėmis vadinamos, girininkijos yra pasienio zonoje. Joje miškus, be mūsų, kontroliuoja, asmenis ir transportą tikrina pasieniečiai, kitų tarnybų pareigūnai“, – pasakojo Ignalinos miškų urėdijos miškų želdinimo inžinierė, urėdijos ryšius su visuomene kuruojanti Jolanta Burokienė. Pasak inžinierės, urėdija yra dėkingoje vietoje, nes stipresnė kontrolė sumažina galimybę piktavaliams vogti mišką. Pasitaiko tik savavališko pamalkavimo atvejų, kai nugvelbiamas vienas kitas kietmetris medienos. „Urėdijos kolektyvas svetingai atkelia vartus visiems miško lankytojams“, – tikino Ignalinos miškų urėdas Alfredas Aškelėnas.

Šarūnas Preikšas VL žurnalistas, sarunas.preiksas@valstietis.lt

Ignalinos miškų urėdijos administruojamos teritorijos daubose ir kalvose dunkso daugiau kaip 65 tūkst. ha patrauklių ir paslaptingų miškų. Trečdalis jų yra valstybiniai, likusieji – privatūs arba palikti privatizuoti. Daugiau kaip pusė rajono miškų yra puoselėjami saugomose teritorijose. Urėdijos kolektyvas stengiasi, kad girios brandintų ne tik daugiau ir geresnės kokybės medienos, bet ir būtų jaukios paukščiams bei žvėrims, augalijai, patogios žmonių poilsiui.

Užsuka nemažai turistų „Gamtos grožis pritraukia daug turistų, poilsiautojų, kitokių miškų lankytojų. Jie miškininkams ir gamtai kartais pridaro nemažai bėdų: ne tik šiukšlina, bet ir sulaužo, išvarto, sudegina pavėsines, miško baldus, tačiau urėdijos kolektyvas svetingai atkelia vartus visiems miško lankytojams“, – kalbėjo porą dešimtmečių Vaišniūnų girininkijos girinin-

ko, o nuo šių metų gegužės mėnesio Ignalinos miškų urėdo duoną valgantis Alfredas Aškelėnas. Urėdijos veikloje nemažą dalį užima miško rekreacinės funkcijos plėtrai skirti darbai. Urėdija priskirta aukščiausiam rekreacijos intensyvumo lygmeniui, skiriant 2–3 proc. išlaidų rekreacinių objektų priežiūrai nuo stataus miško vertės. Visus rekreacinių objektų statybos, priežiūros, remonto ir renovacijos darbus urėdija atlieka savo jėgomis. Rekreacinių objektų intensyvumas 1 000 ha valstybinės reikšmės miško plotui yra du rekreaciniai objektai. Jie pasiekiami ne tik pėsčiomis, dviračiais, automobiliais, bet dauguma ir vandens keliu. Miško svečiams įrengta 7 stovyklavietės, 15 poilsiaviečių, 23 trumpalaikio atokvėpio vietos, 40 regyklų. Stovyklavietėse įrengtos pavėsinės su miško baldais, lieptai prie vandens, persirengimo kabinos, šiukšliadėžės, sporto aikštelės, laužavietės, supynės, laipynės ir kitokios pramogos mažiesiems lankytojams. Vaišniūnų poilsiavietėje patogu svečiuotis neįgaliesiems. Be esamų rekreacinių objektų kasmetinių priežiūros, remonto, atnaujinimo darbų prie Pa-

5

lūšės kaimo planuojama iki 2012 m. įrengti sveikatingumo taką.

Tvarko vėjovartas „Įprastą darbų ciklą, rudeninius miško priežiūros darbus – miško jaunuolynų apdorojimą repelentais ir kt. darbus – sutrikdė daug kam rūpesčių pridariusi, girias nusiaubusi vėtra. Neaplenkė ji ir mūsų urėdijos. Nukentėjome mažiau negu kaimyninė Švenčionėlių miškų urėdija, bet ir mūsų nuostoliai nemaži. Vėjovartomis virto apie 180 ha miško, arba 8–10 tūkst. kub. m medienos. Net nežinau, kokią žalą pinigine išraiška patyrėme. Skaičiuoti reikia ne tik išvartų, išlaužų sutvarkymo, bet ir miško atsodinimo, ugdymo išlaidas“, – susirūpinęs kalbėjo urėdijos vyriausiasis inžinierius Vigandas Balinskas. „Netikėtos išvartos sumaišė visus planus. Visi miškininkai sergame ta pačia „liga“ – kaip sutvarkyti išvartas. Rūpi, kaip susitvarkysime labiausiai nukentėjusios Tverečiaus girininkijos miškuose. Bet pirmiausia skubame padėti labiau nukentėjusiesiems. Aiškinuosi, kurie Švenčionėlių urėdijos miškai sausesni, kur galima į pagalbą siųsti žmones ir techniką“, – netikėtais gamtos išbandymais nesidžiaugė ir urėdas A.Aškelėnas. Jis teigė, kad būdamas generalinio urėdo vietoje dėl škvalo padarinių likvidavimo būtų žengęs tokius pat žingsnius. Gal tik nuostoliams pašalinti būtų anksčiau pritraukęs ES lėšas. Urėdas apgailestavo, kad miškininkai nesulaukė deramos reakcijos iš Aplinkos ministerijos. „Mes, miškininkai, turime įvykdyti pilietinę pareigą ir užtikrinti, kad stichijos nuniokoti miškai būtų sutvarkyti, atkurti, kad mediena nesupūtų ir pasiektų pirkėjus“, – sakė urėdas.

Neramina ateitis Kaip kitus miškininkų „skaudulius“ Ignalinos miškų urėdas ir vyriausiasis inžinierius vardijo siūlomas, jų nuomone, ne pačias tobuliausias valstybinių miškų valdymo reformas. „Gerbiu buvusių aplinkos ir miškų ūkio ministrų, Lietuvos miškų instituto mokslininkų nuomonę. Pas kai kuriuos laikiau egzaminus. Tačiau su jų siūloma reforma, Generalinės miškų urėdijos pertvarka, to, kas kurta dešimtmečius, nubraukimu nelabai noriu sutikti. Ar nebūtų geriau, jei vietoje jų siūlomo Miškų departamento vėl būtų įsteigta ministerija? Nerimą kelia ir kalbos apie siūlomą skandinavišką modelį, valstybinių miškų atidavimą tiems, kurie nieko apie juos neišmano, o tik apie pinigus galvoja. Ar Lietuvai toks kelias tinkamiausias? Juk skandinavai super-

„Mūsų administruojami miškai yra tarsi sustiprintos apsaugos zonoje“, – pasakojo Ignalinos miškų urėdijos miškų želdinimo inžinierė J.Burokienė.

„Ar gali būti geri rezultatai, kai miškininkystės imasi gal apie verslą, bet ne apie miško auginimą nutuokiantys verslininkai“, – klausė urėdijos vyriausiasis inžinierius V.Balinskas. Autoriaus ir Ignalinos miškų urėdijos archyvo nuotraukos

ka medieną, kad galėtų ją pardavinėti miškus iškirtusiesiems, pakankamai medienos nebeturintiesiems. Ar protinga dėl trumpalaikės naudos naikinti ilgai augančius, ne tik piniginę vertę turinčius miškus?“ – klausimus pamąstymui siūlė urėdas. „Labai nelanksčios prekybos sąlygos. Net ir per sunkmetį negalime peržiūrėti kainų, jų keisti. Per pasitarimus ir Generalinė urėdija, ir departamentas siūlymams pritaria, bet kai reikia juos priimti ir patvirtinti, entuziazmas kažkur išgaruoja. Nereikėjo ir miškų „kilnoti“ iš vieno Lietuvos krašto į kitą. Atgal nebepasuksi. Bet matome, kad paežerėse savininkai kelis kartus keitėsi, miškai ėjo iš rankų į rankas. Ar gali būti geri rezultatai, kai miškininkystės imasi apie verslą, bet ne apie miško auginimą ir priežiūrą nutuokiantys verslininkai?“ – klausė ir urėdijos vyriausiasis inžinierius. Parengta bendradarbiaujant su Ignalinos miškų urėdija

Dirba sustiprintos apsaugos zonoje „Urėdijos vieta tikrai turi didelės įtakos veiklos pobūdžiui. Mūsų administruojami miškai yra tarsi sustiprintos apsaugos zonoje. Trys giri-

Kai prakiūra debesys ir pasidarbuoja darbštūs bebrai, kai kur miško paklotė slepiasi po vandeniu.

Ignalinos rajono Tverečiaus girininkijoje škvalas išvartomis bei išlaužomis pavertė apie 180 ha miško.


2010 rugsėjo 29 • Nr. 77 (8992) Valstiečių laikraštis

6 Prasideda Lietuvos krepšinio čempionatas Sportas

Arvydas Jockus VL žurnalistas, arvydas.jockus@valstietis.lt

Vakar Kėdainiuose rungtynėmis tarp Kauno „Žalgirio“ ir vietos „Nevėžio“ prasidėjo naujas Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezonas. Lietuvos krepšinio grandai žalgiriečiai ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubas, gerokai atnaujinę komandas ir pasikvietę užsieniečius trenerius, neslepia ambicijų laimėti Lietuvos čempionų titulą ir kuo geriau pasirodyti Eurolygoje. Ne nuožmesnė kova prognozuojama ir dėl LKL bronzos medalių.

Svarbiausia – Eurolyga LKL sezono išvakarėse vyriausiasis žalgiriečių treneris serbas Acas Petrovičius klubo radijui teigė, kad komanda šiemet pagrindinį dėmesį skirs ne šalies čempionatui, o Eurolygai. Dabar krepšininkams keliamas svarbiausias uždavinys – pasirengti pirmoms elitinio Europos turnyro rungtynėms su Belgrado „Partizan“, kurios vyks Kaune spalio 20 ar 21 dieną. A.Petrovičius atkreipė dėmesį, kad net penki žalgiriečiai su Lietuvos rinktine žaidė pasaulio čempiona-

te Turkijoje. Mantas Kalnietis, Martynas Pocius, Paulius Jankūnas, Tadas Klimavičius ir Tomas Delininkaitis su likusia komanda dirba visai neseniai. „Bendram komandiniam žaidimui sustyguoti dar reikia laiko. Tam ir išnaudosime LKL rungtynes“, – sakė serbas. Treneris mano, kad komanda pasikeitė nedaug, bet sustiprėjo: „Labai gerai, kad grįžo Paulius Jankūnas, kuris čia žaidė, žino šios komandos žaidimą, galimybes ir labai gerai supranta šiuos vaikinus. Taip pat grįžo ir De Chuanas Kolinsas, jam labai patinka žaisti tokioje atmosferoje, kokią sukuria sporto halėje susirinkę sirgaliai. Stipresnė ir gynėjų pozicija, prie kurios prisijungė Tomas Delininkaitis.“ A.Petrovičius prisipažino, kad su „Žalgiriu“ nori laimėti Lietuvos čempionatą ir gerai pasirodyti Eurolygoje.

Pradėjo nesėkme Šį sezoną pirmą rimtą nesėkmę patyrė naujo trenerio kroato Draženo Anzulovičiaus treniruojamas Vilniaus „Lietuvos rytas“. Savaitgalį vilniečiai apmaudžiai pralaimėjo Baltijos krepšinio lygos (BBL) taurę Tartu „Rock“

krepšininkams. Tai pirmas kartas šios lygos istorijoje, kai taurę iškovojo ne Lietuvos klubas. „Lietuvos ryto“ valdybos pirmininkas Jonas Vainauskas pralaimėjimo nesureikšmino ir teigė, kad jo ekipa titulus pradės rinkti tada, kai ateis laikas – pavasarį. „Aišku, kvaila sakyti: „Taip, aš labai džiaugiuosi pralaimėjimu.“ Negaliu pakęsti pralaimėjimų, ir jūs visi tą žinote, – po rungtynių kalbėjo klubo vadovas. – Tačiau turėdamas keturiolikos metų darbo patirtį šioje srityje galiu pasakyti, kad pralaimėjimas Tartu komandai mums buvo daug reikalingesnis nei pergalė. Ypač dėl to, kad tai buvo oficialus pralaimėjimas. Ir nuo to, ką iš jo pasiimsime ir ką pasiimsime iš geriau ar blogiau sužaistų rungtynių Gdynėje ir Maskvoje, priklausys mūsų sėkmė.“ J.Vainauskas teigė, kad vilniečių dar laukia ne vienas laimėjimas ir titulus jie ims rinkti vasario mėnesį, kai prasidės Lietuvos krepšinio federacijos taurės turnyras, BBL lygos atkrintamosios rungtynės, Eurolygos „Top 16“ etapas, LKL finalai. „Tada mes turime laimėti, o visose rungtynėse, kurias žaisime dabar, turime atrodyti respektabiliai, nes mes – „Lietuvos rytas“.“

Kauno „Žalgirio“ gynėjų pozicijas sustiprino T.Delininkaitis. EPA-Eltos nuotrauka

Kova dėl bronzos Prieš LKL sezoną Vloclaveke (Lenkijoje) vykusiame tarptautiniame krepšinio turnyre visas trejas rungtynes pralaimėjusios „Šiaulių“ komandos treneris Antanas Sireika dėl to pernelyg nesisieloja. Klubo svetainei jis sakė, kad pasirengimo etape pralaimėjimai duoda netgi daugiau naudos. „O pergalių mums labiausiai reikės pavasarį“, – sakė komandos strategas. A.Sireika patenkintas pasirengimu LKL sezonui. „Padarėme viską, ką galėjome, pasirengimo laikas buvo išnaudotas maksimaliai. Dėl to širdis yra rami. Tačiau yra vidinės graužaties, kad galėjome susirinkti mėnesiu anksčiau, tada būtume daugiau pasie-

kę. Jausmas toks pat, kaip studentui prieš egzaminą – visada trūksta tos paskutinės nakties“, – linksmai šnekėjo treneris. A.Sireikos nuomone, „Šiauliams“ labiausiai stinga susižaidimo, tarpusavio supratimo. „Tai natūralu, nes komandą surinkome visiškai naują ir iš labai jaunų žaidėjų. Jie nežino krepšinio taisyklių, kuriomis vadovaujamasi „Šiaulių“ komandoje“, – sakė treneris. „Šiauliams“ ant kulnų šį sezoną lips ir pernai 4-ą vietą LKL čempionate užėmęs Utenos „Juventus“, juolab kad jį treniruos visą karjerą šiauliečiams talkinęs Robertas Giedraitis. Ambicijų pakovoti dėl bronzos medalių neslepia ir šiemet Šakiuose namų rungtynes žaisiantys Vilniaus „Sakalai“.

(Užs. 909)


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Ūkininkų žinios

Sodietė

Cukrinių runkelių augintojai Audėjų gatvės staklės vėl pokši laukia saulėtų dienų Cukraus gamintojai tikisi rekordinio derliaus, o žemdirbiai viliasi, kad ruduo dar padovanos saulės, kuri pagerintų saldžiųjų šaknų cukringumą.

Norinčiųjų perimti tautinio paveldo paslaptis nestinga, tereikia tam sudaryti sąlygas. Nijolė Petrošiūtė VL žurnalistė

Vida Tavorienė VL žurnalistė

15 psl.

7 psl.

Naminės legalizavimas – miglotas

Pastangos padėti nepritekliaus persekiojamoms šeimoms visada yra prasmingos.

Gyvosios dovanos Musninkuose

Irma Dubovičienė VL žurnalistė

Vyriausybė jau pareiškė savo nuomonę, kad namuose gaminti degtinę reikia ir toliau drausti, tačiau savo žodį dar turi tarti Seimas. Saulius Tvirbutas VL žurnalistas

7 psl.

15 psl.

Pažymų – per patį darbymetį

Šermukšniai vilioja ne tik paukščius

Vaisiai prinoksta rugsėjo–spalio mėnesį, bet rinkti uogas rekomenduojama po šalnų, nes pašalę vaisiai pasidaro saldesni, ne tokie kartūs. Prieš šalnas nuskintus šermukšnius galima pašaldyti šaldytuve. Rima Marcinkevičienė

Grūdų perdirbėjai ir supirkėjai iš kiekvieno parduodančiojo grūdus šiemet griežtai reikalauja pateikti pašarų ūkio subjekto statusą patvirtinantį dokumentą. Nijolė Petrošiūtė VL žurnalistė

7 psl.

16 psl.

Valstiečių laikraštis 2010 09 29  

Valstiečių laikraštis 2010 09 29

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you