Page 1

2010 rugpjūčio 21, šeštadienis • Nr. 66 (8981) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt Stichijos padarytos žaizdos užgis negreitai

Ar pagrįstai brangsta duona?

Praūžusio škvalo nuostolius miškininkai skaičiavo keliskart. Pirmiausia pasirodė pranešimų, kad ši stichinė nelaimė padarė apie 10 mln. Lt nuostolių, vėliau, gavus naujų duomenų, žala įvertinta kone dvigubai daugiau.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius kreipėsi į Konkurencijos tarybą prašydamas atlikti tyrimą dėl galimo duonos ir jos gaminių rinkos dalyvių kartelinio susitarimo padidinti duonos kainas.

Apie tai – 5 psl.

Šiandien VL su priedu

Šeštadienis • Gerą energiją spinduliuojančios aktorės E.Jackaitės gyvenime būta nemažai skaudžių akimirkų. Jas išgyvenusi, šiandien moteris jaučiasi kaip niekada laiminga.

Apie tai – 10 psl.

Oro vežėjo sandoris pakvipo stambia afera

Į mokyklą

Praradę nacionalinį oro vežėją lietuviai, norėdami pasiekti kokį nors Europos miestą, priversti nueiti kryžiaus kelius, tačiau skrydžių kompanijai „airBaltic“ tai neįdomu – ji turi savų rūpesčių. Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2–3 psl.

• Nuo rugsėjo pirmos šalyje duris atvers daugiau nei 1 300 mokyklų, o jų slenkstį peržengs 418 500 mokinių, iš jų – apie 29 tūkstančius pirmokų.

Sodyba • Svetimžemės gėlės reikalauja daug dėmesio, bet atsilygina nepaprastu žydėjimu.

Sveikata • Ką rinktis – akinius ar konKlaudijaus Driskiaus nuotrauka

Politikų išlaidos ir interesai – neskaidrūs Stambių pirkinių deklaracijose dauguma valdžios atstovų vengia viešai skelbti savo pardavimo ir pirkimo sandorius, privačius interesus, nors to reikalauja įstatymas. Saulius Tvirbutas VL žurnalistas saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Politikams ir viešojo sektoriaus vadovams reikia deklaruoti ne tik savo bei šeimos narių privačius interesus versle ar orga-

nizacijose, bet ir kiekvieną nuo 2,6 tūkst. Lt vertės sandorį, pirkinį. Taip siekiama kontroliuoti, ar valdžios atstovai gyvena pagal savo pajamas, ar nepriima korupcinių sprendimų. Nukelta į 3 psl.

taktinius lęšius? Toks klausimas anksčiau ar vėliau iškyla kiekvienam regėjimo bėdų turinčiam žmogui.

Trečiadienį VL su priedais:

Ūkininkų žinios Tėviškės šviesa

(Užs. 170)


2

2010 rugpjūčio 21 • Nr. 66 (8981) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Keleiviai piktinasi ne tik dėl negrąžintų pinigų už bilietus, bet ir gerokai pablogėjusia „airBaltic“ paslaugų kokybe.

Martyno Vidzbelio nuotraukos

Oro vežėjo sandoris pakvipo stambia afera Gediminas Stanišauskas VL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Iš Lietuvos neretai keleivius skraidinančią bendrovę „airBaltic“ pastaruoju metu kamuoja vis rimtesnės problemos. Didelius planus Lietuvoje puoselėjusi skrydžių bendrovė liko ir be prekių ženklo, ir be nuosavų lėktuvų, tik su nuomojamais pilotais. Galimas daiktas, kad tai „airBaltic“ agonijos pradžia

Turės įtakos ir Lietuvai 2009-aisiais Lietuvoje bankrutavus nacionaliniam oro vežėjui „flyLAL“, jo vietą rinkoje užėmė Latvijos skrydžių bendrovė „airBaltic“. Tačiau jos veikla kelia susirūpinimą jau ir „airBaltic“ pagrindinei akcininkei Latvijos vyriausybei. Neseniai paaiškėjo, kad praėjusių metų gruodį bendrovė pardavė „airBaltic“ prekių ženklą šios kompanijos bendraturčio ir prezidento Bertoldo Fliko įmonei „Baltijas aviācijas sistēmas“. Ši įmonė valdo 47,2 proc. „airBaltic“ akcijų. B.Flikas teigė tokiu būdu norėjęs padėti su finansiniais sunkumais susidūrusiai kompanijai. Vis dėlto pagrindinis „airBaltic“ akcininkas Latvijos vyriausybė (52,6 proc. akcijų) pasiryžo anuliuoti šį sandorį. „airBaltic“ prekių ženklo pardavimas gali turėti tiesioginės įtakos ir Lietuvai.

Prarado pusę vertės B.Fliko įmonei „Baltijas aviācijas sistēmas“ atiteko ne tik „airBaltic“ prekės ženklas, bet ir su juo susieti kiti prekių ženklai – „AirBaltic Hotels“, „Baltic Miles“ ir „Baltic Taxi“, „airBaltic.com“ ir „airBaltic Travel. com“. „Jeigu šis sandoris nebus anuliuotas, „airBaltic“ praras maždaug pusę savo vertės“, – tikino Latvijos ekonomikos ministras Artis Kamparas. „airBaltic“ prekių ženklų vertė siekia 13 mln. eurų (apie 44,8 mln. litų). B.Fliko įmonė už juos sumokėjo 43,8 mln. litų. Ekonomistų teigimu, pusė bendrovės vertės praradimų – tai tik dalis Latvijos valstybės patirtų nuostolių. Jos valdomai „airBaltic“ nuo šiol reikės kasmet mokėti milijonus latų

„Baltijas aviācijas sistēmas“ už teisę naudotis prekių ženklais. Bet ir tai tėra tik pusė bėdos.

Oro uostą atidavė privatininkui B.Flikui galimas bendradarbiavimas su Latvijos vyriausybe yra itin naudingas. Pavyzdžiui, sunku patikėti, kad per B.Fliko bendrovę „Baltijas aviācijas sistēmas“ įsteigta „North Hub Services Ltd“ galėjo be protekcijų laimėti tarptautinio Rygos oro uosto aptarnavimo konkursą. Šį konkursą skelbė Latvijos susisiekimo ministerija. Porą savaičių iki paskelbiant konkurso nugalėtoją B.Flikas už 3,25 mln. eurų (11,22 mln. litų) pardavė 50 procentų „North Hub Services Ltd.“ akcijų Turkijos bendrovei „HAVAŞ Ground Handling Services“. Iki šiol šias paslaugas teikė pats Rygos oro uostas („Starptautiskā lidosta Rīga“). Tai galimai reiškia, kad valstybė B.Flikui faktiškai atidavė oro uosto operatoriaus funkcijas ir suteikė tvirtą pamatą naujai oro skrydžių kompanijai nukonkuruoti „airBaltic“.

Liko be lakūnų ir lėktuvų Specialistams kyla abejonių dėl „airBaltic“ ateities apskritai. Bendrovė jau neturi savo prekių ženklų, o turtas, kuriuo gyrėsi, pasirodo, jai nepriklauso. „airBaltic“ skelbiasi, kad turi daugiau kaip 1 200 darbuotojų ir 31 lėktuvą, tačiau daugumą lėktu-

vų bendrovė nuomojasi iš tarptautinių lėktuvų nuomos kompanijų. Pilotai nuomojami iš „Baltijas aviācijas sistēmas“. Latvijos ekonomikos analitikai teigia, kad nusprendusi parduoti „airBaltic“ vyriausybė tai padaryti galės tik pardavusi ir prekių ženklus, bet ir juos ji jau pardavė B.Fliko kompanijai. Vadinasi, be B.Fliko sutikimo negali būti ir kalbos apie „airBaltic“ pardavimą. Neatmetama galimybė, kad blogiausiu atveju B.Flikas gali įkurti kitą skrydžių bendrovę, kuriai ir priklausys „airBaltic“ vardas, o senoji „airBaltic“ bus priversta bankrutuoti.

1mie.lv nuotrauka

Skrydį prilygino kryžiaus keliui Tačiau piktinamasi ne tik dėl negrąžintų pinigų už bilietus. Teigiama, kad „airBaltic“ paslaugų kokybė gerokai pablogėjo. „Pavyzdžiui, išankstinė registracija skrydžiui internetu (likus 24 val. iki skrydžio), kurią „airBaltic“ pristato kaip naujovę, man asmeniškai paliko klaikius prisiminimus, – pasakojo Vaida. – Jei namie neturi interneto, oro uoste „airBaltic“ kasose reikia sumokėti 5 eurų mokestį. Gerai, jei esu Lietuvoje, o iš kur man gauti interneto prieigą užsienyje? Tai reiškia, kad norėdama grįžti, vėl turiu „airBaltic“ mokėti tuos 5 eurus.“ Ją piktino ir nuolatinis stovėjimas eilėse Rygos oro uoste. „Prisimenu, atstovėjau ilgą eilę prie keleivių registracijos, o ten paaiškino, kad pirmiau turiu kasoje susimokėti tuos 5

Ką Lietuvai reiškia tokios žinios apie „airBaltic“? B.Flikas yra pripažinęs, kad itin gerai sutaria su Lietuvos Vyriausybe. Pastaroji „airBaltic“ Vilniaus oro uoste suteikė didelių nuolaidų. Paėmė 160 mln. JAV dolerių kreditą Latvijos spauda praneša, kad parduodant „airBaltic“ prekių ženklus buvo dirbtinai pagerinti skrydžių bendrovės finansiniai rezultatai. To siekta dėl 160 mln. JAV dolerių kredito aštuoniems naujiems lėktuvams įsigyti. Šio sandėrio suma 160 mln. JAV dolerių, o Kanados bankas reikalavo, kad „airBaltic“ teigiamas balansas siektų daugiau nei 2 mln. JAV dolerių. Latvijos spaudai B.Flikas pripažino, kad „airBaltic“ finansiniai rezultatai pablogėjo 2008–2009 metais. „Todėl mes sugalvojome schemą, pagal kurią prireikus „airBaltic“ susigrąžintų prekių ženklus“, – laikraščiui „Latvijos diena“ sakė B.Flikas. Jis taip pat pripažino, kad nuo 2008 metų sumažėjo ir aviabilietų paklausa visose trijose Baltijos valstybėse.

Keleiviai – lyg tranzito prekė

Kalbama, kad buvęs Latvijos transporto ministras Ainaras Sleseras yra neoficialus „airBaltic“ akcininkas.

bankrutavo nacionalinis oro vežėjas „flyLAL“, kuriam Lietuvos Vyriausybė jokių nuolaidų neteikė, bet mielai į savo glėbį priėmė „airBaltic“. Lietuvos piliečiai tapo lyg tranzito prekėmis, skrydžiams į Europą priversti rinktis Rygos oro uostą. Kelionės po Europą lieka dar miglotesnės, nes daryti įtaką „airBaltic“ veiklai Lietuvos Vyriausybė negali. Ji gali tik retkarčiais papurkštauti dėl atskirų „airBaltic“ nusižengimų, pavyzdžiui, kad dėl Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio „airBaltic“ atšaukė skrydžius ir vilkino Lietuvos piliečiams grąžinti pinigus už bilietus.

nęs trumpuoju „airBaltic“ numeriu, bet 20 minučių klausęs, kad visi operatoriai užimti, o paskui ryšys nutrūko. „Įdomu, kiek man kainavo tos 20 minučių?“ – retoriškai klausė žmogus. Minutė tokios tylos kainuoja 2,5 lito. Dar kitas internautas pasakojo, kad pirmomis valandomis po Europos oro erdvės atidarymo skrido „airBaltic“ reisu „Briuselis–Ryga–Vilnius“. „Mano kelionių agentūrai „airBaltic“ pranešė, kad skrydžio nebus, bet tiek Rygos, tiek Briuselio oro uostai rodė, kad skrydis neatšaukiamas“, – pasakojo Lietuvos pilietis. Iš Briuselio jis sėkmingai nuskrido į Rygą. Rygoje pasakė, kad „skrydis į Vilnių atšauktas dėl ugnikalnio, nors tuo pat metu ir į Vilnių, ir į Rygą dar leidosi „Ryanair“ lėktuvai. Atšaukė akivaizdžiai dėl to, kad buvo tik 4 keleiviai.

Ką Lietuvai reiškia tokios žinios apie „airBaltic“? B.Flikas yra pripažinęs, kad itin gerai sutaria su Lietuvos Vyriausybe. Pastaroji „airBaltic“ Vilniaus oro uoste suteikė didelių nuolaidų. Maždaug tuo pat metu Lietuvoje

Pinigus grąžino ne visiems Pasak Susisiekimo ministerijai pavaldžios Civilinės aviacijos administracijos (CAA) direktoriaus pavaduotojo Alvydo Šumsko, reaguodama į Lietuvos turizmo asociacijos prezidentės Danutės Mažeikaitės kreipimąsi, CAA kreipėsi į oro vežėją ragindama iki birželio 30-osios atsiskaityti su keleiviais. „Oro vežėjas žadėjo iki nustatyto termino visiškai atsiskaityti su atšauktų skrydžių keleiviais, vis dėlto, kelionių agentūrų teigimu, dar yra keleivių, su kuriais neatsiskaityta iki šiol“, – pabrėžė A.Šumskas. CAA apie susiklosčiusią padėtį informavo Latvijos CAA ir įspėjo, kad dėl tokio oro vežėjo elgesio kreipsis į Europos Komisiją. Neaišku, ką apie su „airBaltic“ susijusius įvykius mano Lietuvos susisiekimo ir ūkio ministerijų vadovai. Kol kas jie vengia komentarų šia tema.

Lobsta net iš skambučių Didžiausiame Lietuvos naujienų portale „Delfi“ šalies piliečiai piktinosi ne tik dėl to, kad neatgauna pinigų už bilietus, bet ir dėl klaikaus „airBaltic“ aptarnavimo. „Į „airBaltic“ parašiau, tai kaip akmuo į šulinį“, – rašė vienas internautas. Kitas žmogus tikino skambi-

eurus, – prisiminė Vaida. – Prie kasos – vėl ilgiausia eilė! Gavusi čekį turėjau kulniuoti vėl į eilę prie keleivių registravimo vietos.“

Atsisakė komentuoti situaciją Dar rugpjūčio pradžioje „Valstiečių laikraštis“ nusiuntė klausimus „airBaltic“ atstovams ir prašė paaiškinti situaciją dėl įmonės lėktuvų, pilotų, taip pat, kodėl iki šiol bendrovė Lietuvos piliečiams negrąžino pinigų už atšauktus skrydžius. „Air Baltic Corporation Lithuania“ korporatyvinės komunikacijos koordinatorė Rosita Sakalauskaitė iš pradžių pažadėjo, jog į klausimus bus atsakyta, bet vėliau tikino, kad tai padaryti gali tik „airBaltic“ viceprezidentas Janis Vanagas. „Mes jums atsakysime pirmadienį“, – žadėjo J.Vanagas. Pirmadienį „Valstiečių laikraštis“ gavo jo atsakymą, kad skrydžių bendrovė laikraščiui situacijos nekomentuos. Neoficialiais duomenimis, prekių ženklas „airBaltic“ ne tik parduotas privačiai bendrovei, bet yra ir įkeistas bankui „Krajbanka“. Vien dėl to B.Flikas prekių ženklo negalės sugrąžinti valstybės kontroliuojamai bendrovei „airBaltic“. Už kokį kreditą prekių ženklas buvo įkeistas, nekomentuojama.


2010 rugpjūčio 21 • Nr. 66 (8981) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

3

Politikų išlaidos ir interesai – neskaidrūs e Atkelta iš 1 psl. Kai kurie politikai neslepia pirkę nekilnojamojo turto, statybinių medžiagų, automobilių, brangių drabužių. Tačiau nemažai jų linkę išlaidas ir privačius interesus nuslėpti nuo visuomenės ir etikos sargų.

Moterys puošėsi

Neseniai paaiškėjo, kad praėjusių metų gruodį bendrovė pardavė „airBaltic“ prekių ženklą šios kompanijos bendraturčio ir prezidento Bertoldo Fliko įmonei „Baltijas aviācijas sistēmas“. Ši įmonė valdo 47,2 proc. „airBaltic“ akcijų.

Brangiai kainavusi klaida Įvykiai aplink „airBaltic“ jau šiurpina ir Lietuvos politikus. Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys teigė, kad „airBaltic“ prekių ženklų pardavimas „yra gana keistas“. „Mes ne kartą kalbėjome, kad skrydžių politika turėtų būti viena iš Susisiekimo ministerijos prioritetinių veiklos krypčių, – kalbėjo V.Gapšys. – Artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES, oro tiltai su jos šalimis bus ypač svarbūs. Negalima leisti, kad nutiktų panašiai kaip Vilniui tapus Europos kultūros sostine, kai buvo galima nuskristi į visų ES šalių sostines, išskyrus Vilnių.“ Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos lyderis Valentinas Mazuronis kalbėjo kategoriškiau. „Jeigu „airBaltic“ laiko save rimta kompanija, tai ji turėtų siekti kompromisų, bet kiek man teko susidurti su „airBaltic“, kaip keleivis nepajutau didelio kompanijos rūpesčio“, – sakė V.Mazuronis. Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius neabejoja, kad praradusi nacionalinį vežėją Lietuva neteko ir šimtų milijonų litų. „Lietuvos piliečiai pagrįstai piktinasi „airBaltic“ veiksmais, bet Lietuvos Vyriausybė kažkodėl gėdingai tyli, – neabejojo G.Vagnorius. – Juk dalykinių ir turistinių kelionių galimybės tik pablogėjo.“

Viskas priklauso nuo valdymo schemos Tadas Žentelis, skolų išieškojimo bendrovės „Creditum Vilnius“ direktorius

Viskas priklauso nuo to, kokia pasirinkta įmonės valdymo ir sprendimų priėmimo schema, kiek galių sutelkta vadovo rankose. Jei įmonės vadovas yra vienasmenis valdymo organas ir turi visišką sprendimų laisvę, numatytą įmonės įstatuose, o akcininkams atsiskaito kartą per metus, kaip minimaliai reikalauja įstatymas, tuomet viskas priklauso tik nuo įmonės vadovo sąžiningumo. Turėdamas nedorų ketinimų įmonės direktorius gali pridaryti didelių nuostolių, o išsiaiškinti ir juo labiau įrodyti gali būti ne taip jau ir paprasta. Jei įmonė „Vėjas“ perka visas arba daugelį prekių-paslaugų iš įmonės vadovo ar su juo susijusių įmonių, tai rizika labai didelė, nes gali kilti klausimas dėl prekių/paslaugų kainos pagrįstumo ar netgi prekių/paslaugų reikalingumo. Tokia veikla gali slėpti ir pinigų plovimą, ir piniginių lėšų pasisavinimą.

Tai klasikinis atvejis Borisas Chijenas, bendrovės „Creditreform“ direktoriaus pavaduotojas

Pirko, skolinosi ir skolino Krizė nesutrukdė parlamentarams aktyviai pirkti, sudaryti finansinius sandorius. Sunkmečio tikriausia nejautė vienas turtingiausių parlamentarų Jonas Jagminas, su šeima valdan-

Raimundo Šuikos nuotrauka

tis 17 mln. Lt turto. Per pastaruosius dvejus metus jie pirko automobilį už 155 tūkst. Lt, nekilnojamojo turto už 280 tūkst. Lt, taip pat daug skolino fiziniams ir juridiniams asmenims – daugiau kaip 2 mln. Lt. O Jonas Ramonas, kurio sutuoktinė turi mėsinių galvijų ūkį, atvirkščiai, – deklaravo ėmę dideles paskolas. Ramonai dabar bankams skolingi apie 1,3 mln. Lt. Konstantas Ramelis praėjusių metų pabaigoje, per patį nekilnojamojo turto sąstingį, pirko butą už 478 tūkst. Lt. Apskritai sklypus, būstus per pastaruosius dvejus metus pirko ir nemažai kitų parlamentarų.

Dauguma slapukauja Peržiūrėjus VTEK internete pateiktas valstybės įstaigų, jų padalinių vadovų, savivaldybių atstovų, politikų deklaracijas matyti, kad tik nedaugelis sąžiningai pateikia duomenis apie savo pirkinius, verslo interesus. „Neseniai atlikta Seimo narių deklaracijų apžvalga leidžia VTEK daryti išvadą, kad įstatymų leidėjai, deja, neretai pamiršta privačių interesų deklaravimo prievolę“, – teigė laikinai VTEK direktorės pareigas einanti Dalia Paulauskaitė. Net 83 Seimo nariai nuo 2008 m. pabaigos iki šių metų birželio nenurodė, kad turi naujų deklaruotinų in-

Dirbate nelegaliai – vagiate savo ateitį! Tai klasikinis ir, sakyčiau, jau net neįdomus atvejis, kai įmonės vadovas, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, siekia sau naudos. Tokių atvejų žinome, manau, ne šimtą ir ne tūkstantį. Tačiau mes žvelgiame šiek tiek plačiau ir sakome, kad akcininkai ir vadovai nebūtinai yra tie žmonės, kurie gauna naudą. Dažnai būna taip, kad jie tėra statytiniai, o tikrieji naudos gavėjai yra šešėlyje. Kaip manote, kodėl bankai pastaraisiais metais pradėjo uoliai ieškoti tų tikrųjų naudos gavėjų? Tačiau daug svarbiau, kaip suformuoti skaidrią verslo aplinką, verslo informacijos prieinamumą ir išmokti savo verslumą demonstruoti tokioje aplinkoje. Priešingu atveju eilinį kartą post factum teks nagrinėti nesudėtingus apgavysčių mechanizmus.

teresų ar sandorių. Beveik trečdalis parlamentarų visiškai nedeklaravo stambesnių sandorių. 88 Seimo nariai nepapildė privačių interesų deklaracijų. „Įvertinant faktą, kad Seimo narių atlyginimai, palyginti su daugelio kitų valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų pajamomis, yra didesni, tikėtina, kad parlamentarai ir jų šeimos sudaro daugiau įvairių sandorių – perka, parduoda, keliauja į tolimas šalis“, – mano VTEK vadovė.

Politikai privalo būti sąžiningi Algis Krupavičius, politologas

Daugelyje demokratinių valstybių politikai ir tarnautojai privalo deklaruoti savo išlaidas. Gerai, kad tokia sistema jau veikia ir pas mus. Tačiau tenka pasikliauti deklaruojančiųjų sąžine, nes keblu patikrinti, ar pateikiami duomenys yra teisingi. Čia svarbų vaidmenį vaidina etikos kodeksas, viešumas. Turbūt niekur pasaulyje nėra tobulos politikų kontrolės mechanizmo.

Iš deklaracijų mažai naudos

Valstybinė darbo inspekcija primena

Labiausiai lobsta monopolistai Pasak Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovės spaudai Julijos Antanaitienės, visada yra galimybių piktnaudžiauti, o viską nulemia žmogiškasis veiksnys. „Monopolistinę padėtį užimančios įmonės pačios diktuoja sąlygas dideliam vartotojų skaičiui, o tokiais atvejais galima ir dirbtinai pardavinėti prekes ar paslaugas bei iš to turėti naudos“, – sakė J.Antanaitienė. Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Vaimira Jakienė teigė, kad bet koks asmenų, turinčių teisę priimti sprendimus, susiejimas sudaro prielaidas teisės aktus pažeidžiančiai veiklai.

Valdžia krizės metu vis ragina visus taupyti, tačiau politikams, atrodo, tai negresia. Iš Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) pateiktų ir internete skelbiamų deklaracijų matyti, kad parlamentarai ir jų šeimos nariai aktyviai skolinosi ir skolino, pirko nekilnojamąjį turtą, automobilius, keliavo, mokėdami už kelialapius po kelis tūkstančius litų. Tarp įdomesnių pirkinių yra grybų receptų knygelės. Už jas parlamentarė Danutė Bekintienė per du kartus sumokėjo 11,6 tūkst. Lt. Agnė Zuokienė deklaravo per pastaruosius dvejus metus įsigijusi verslo įmonės akcijų, drabužių iki 5 tūkst. Lt ir paveikslą iš galerijos už daugiau kaip 25 tūkst. Lt (tikslių sumų Seimo narė nenurodė), Neringa Vegytė neslėpė tikslesnės sumos už nusipirktą suknelę – už ją paklojo 3,9 tūkst. Lt. Drabužiais šiais metais apsirūpino ir krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, įsigijusi 2,7 tūkst. Lt kainavusią suknelę ir kostiumėlį už 2,8 tūkst. Lt. Sveikatos apsaugos ministras Raimundas Šukys pirko daug daiktų, reikalingų namui įrengti, statė tvorą, montavo katilinę, užsakė statybininkų paslaugų. Tiesa, šių metų pirkinių jo deklaracijoje nepateikta. Apie daugumos kitų ministrų pirkinius VTEK svetainėje informacijos rasti išvis nepavyko. Neįmanoma pamatyti ir premjero Andriaus Kubiliaus deklaracijos.

Kęstutis Čilinskas, teisininkas

Dirbate sezoninį ar kitą darbą žemės ūkyje, statybose, siuvykloje ar kavinėje, kertate mišką ar remontuojate automobilius?.. Jei dirbate be darbo sutarties ar kitaip oficialiai neįforminę savo darbo – dirbate nelegaliai! Todėl jūsų negina darbo įstatymai. Jei dirbate be darbo sutarties, darbdavys gali jums neatlyginti už darbą, susirgę negausite pašalpos, susižalojus darbe nebus atlyginama žala. Nelegaliai dirbančiajam žuvus darbo vietoje, artimieji ne tik netektų brangaus žmogaus, bet ir negautų piniginių išmokų. Dėl nelegalaus darbo valstybės, socialinio draudimo, savivaldybių biudžetai, kuriais taip pat kiekvienas iš mūsų naudojamės, negauna pajamų. Nelegalus darbas kenkia ir verslininkams, nes oficialiai neregistruotu darbu sukuriama nusikalstama konkurencija. Žinote, kur dirbama nelegaliai? Praneškite Valstybinės darbo inspekcijos pasitikėjimo telefonu Vilniuje 213 9750. (Užs. 689)

Šiuo metu deklaracijos tik registruojamos ir niekas nesiima priemonių, jei jose būna interesų konfliktų. Todėl dabar jų teikimas neturi jokios naudos. Prieš kelerius metus teikėme įstatymo projektą, kuriame kitų šalių pavyzdžiu buvo siūloma visiškai atriboti politikus nuo verslo: įmonių akcininkų, atėjusių į Seimą, akcijas valdytų specialus fondas, kol politikas dirba parlamente. Tačiau projektas numarintas ir dabar atėjusieji į politiką įmones perduoda valdyti neva šeimos nariams, o realiai vis tiek dalyvauja versle. Būdami valdžioje tokie verslininkai įgyja išskirtines sąlygas, taip įsigali oligarchija.


4

2010 rugpjūčio 21 • Nr. 66 (8981) Valstiečių laikraštis

Komentarai

Išaukštintoji

Sigitas Tamkevičius Arkivyskupas

Rugpjūčio 15-ąją Bažnyčia šventė Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų iškilmes. Ji tikinčiųjų yra labai branginama, nes primena ne tūkstantmečių senumo įvykius,

Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų iškilmių išvakarėse Bažnyčia mini kankinį šv. Maksimilijoną Kolbę. Jis gimė 1894 metais religingoje lenkų šeimoje. Lygiai prieš 100 metų, būdamas šešiolikos, jaunuolis įstojo į Pranciškonų konventualų ordiną. Romoje studijavo filosofiją bei teologiją ir buvo įšventintas į kunigus. Kaip pats buvo prisipažinęs, jo gyvenimo kelią nulėmė paauglystėje patirtas regėjimas. Jis regėjo Mariją, laikiusią rankose dvi karūnas: vieną baltą, kitą raudoną. Maksimilijonui buvo paaiškinta, kad baltoji karūna reiškia skaistumą, o raudonoji –

16670. Verčiamas dirbti sunkiausius darbus, jis kantriai kentė pažeminimus, pasityčiojimus ir visokius nepriteklius – kalinio gyvenimas nacių konclageryje buvo jų kupinas. Kai 1941 metų paskutinę liepos dieną trys kaliniai pabėgo iš lagerio, buvo nustatyta, kad vienas pabėgusiųjų buvo iš to bloko, kuriam buvo priskirtas ir tėvas Kolbė. Konclagerio viršininko sprendimu už vieną pabėgusį dešimt to bloko kalinių buvo pasmerkti mirčiai bado bunkeryje. Tėvas Kolbė pasisiūlė mirti už kitą kalinį – didelės šeimos tėvą Pranciškų Gajovničeką ir jam buvo leista. „Nėra didesnės meilės, kaip gyvybė už draugus atiduoti“, – šie Jėzaus žodžiai ( Jn

Šiandien daugelis klausia, kaip prikelti Lietuvą. Atsakymas labai aiškus. Reikia gyventi panašiai, kaip gyveno Švč. Mergelė Marija ir visi, kurie, pamilę Mariją, bandė sekti jos dorybėmis. bet tai, kas laukia kiekvieno iš mūsų, jei gyvensime panašiai kaip Marija. Esminis jos gyvenimo bruožas buvo meilė ir auka. Marija – labiausiai išaukštinta iš visų žmonių, bet ji tuo nesididžiuoja ir nepriskiria sau jokių nuopelnų: „Didžių dalykų padarė man Viešpats, ir šventas yra jo vardas“ (Lk 1, 49). Marija suvokia, kad visa, kas jos gyvenime buvo didinga, ne jos nuopelnas, bet didžiulė Dievo malonė.

kankinystę. Paklaustas, ar nenorėtų bent vienos karūnos, jis atsakė norįs jų abiejų. Maksimilijonas Kolbė uoliai platino Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo kultą Lenkijoje ir Japonijoje, kur apaštalavo šešerius metus. Vokietijos naciams okupavus Lenkiją, 1941 metais tėvas Kolbė buvo suimtas ir uždarytas Aušvico koncentracijos stovykloje, kur tapo kaliniu numeris

15, 13) buvo tobulai įvykdyti kunigo gyvenime. Tėvas Maksimilijonas Kolbė, dvi savaites ištvėręs badą bunkeryje, 1941 metų rugpjūčio 14 dieną nužudytas suleidus nuodų injekciją. Jo kūnas buvo sudegintas lagerio krematoriume, o pelenai išbarstyti. Popiežius Paulius VI 1971 metais kunigą Maksimilijoną Kolbę paskelbė palaimintuoju, o popiežius Jonas Paulius II 1982-aisiais jį kanonizavo.

Į altoriaus garbę jis buvo iškeltas ne tik dėl kankinystės. Šventumo vainiko tėvas Maksimilijonas nusipelnė visu savo gyvenimu. Didelės šeimos tėvas P.Gajovničekas liko gyvas. Ištvėręs Aušvico pragarą jis sulaukė išvadavimo dienos. Vėliau taip pat turėjo laimės dalyvauti tėvo Kolbės beatifikacijos ir kanonizacijos iškilmėse. Jis visuomet buvo dėkingas savo gelbėtojui ir plačiai skelbė jo herojišką artimo meilės poelgį iki pat mirties. P.Gajovničekas mirė sulaukęs 95 metų, praėjus 53 metams nuo tos dienos, kai tėvas Kolbė pasisiūlė už jį numirti bado bunkeryje. Šiandien daugelis klausia, kaip prikelti Lietuvą. Atsakymas labai aiškus. Reikia gyventi panašiai, kaip gyveno Švč. Mergelė Marija ir visi, kurie, pamilę Mariją, bandė sekti jos dorybėmis. Visuomenę keisti gali tik auka ir meilė, kitos priemonės yra neveiksmingos. Tai, ką įvykdė šv. Maksimilijonas Kolbė gyvenimo pabaigoje, buvo kulminacija per visą gyvenimą praktikuotos nesavanaudiškos meilės. Marijos gyvenime meilės kulminacija buvo tuomet, kai ji stovėjo po Sūnaus kryžiumi ir dangiškajam Tėvui aukojo prie kryžiaus prikaltą Sūnų. Prisimindami Marijos išaukštinimą, prisiminkime ir kelią, kuris vedė į šį tikslą – nuolatines pastangas vykdyti Dievo valią, džiaugsme ir kančioje visada jai sakyti „taip“ ir Dievui nieko neatsakyti.

Savaitės komentaras

Tuščių politikavimų malūnai

Stasys Jokūbaitis Politikai neretai pajuokauja: jei nori ką nors sužlugdyti, sudaryk laikinąją tyrimo komisiją. Tačiau iš tiesų tai visai nejuokinga. Ar daug Seimo komisijų ką nors iki galo ištyrė, sudėliojo visus taškus ir atsakė į iškilusius klausimus? Deja, nedaug. O juk kai kurių kadencijų seimūnai laikinąsias tyrimo komisijas kepė kaip blynus. Kartais atrodydavo, kad parlamentarai nieko daugiau ir neveikia, tik niaujasi įvairiose komisijose. Dažniausiai tos komisijos sudaromos pariteto pagrindais – iš valdančiųjų ir opozicijos stovyklų atstovų. Tačiau jos yra iš anksto užprogramuotos tapti politikavimo ir tuščių ginčų vieta. Kitaip nelabai ir gali būti, nes jau jas formuojant sukuriama tam tikra priešprieša: vieni akivaizdžiai ką nors kaltins, bandys sudaryti regimybę, kad yra tikrieji, sąžiningieji ir dorieji tiesos ieškotojai, kiti atkakliai ginsis, stengsis tuo pačiu atsilyginti savo oponentams ir taip viską suvelti, kad galiausiai iš visai neblogų ketinimų liktų tik šnipštas. Ar ne taip atsitiko su dar pavasario sesijoje sudaryta laikinąja komisija, ketinusia ištirti galimai neteisėtą politinių grupuočių

ir interesų grupių poveikį teisėsaugos institucijoms? Pradėta lyg ir nuo rimtų dalykų. Socialdemokratai užsimojo ištirti, jų manymu, precedento neturinčius atvejus, kai valdančiosios politinės struktūros kišasi į teisėsaugos darbą. Turėta galvoje tada į viešumą iškilę faktai apie tai, kai Ministro Pirmininko tarnybos įsivėlė į atvirus dviejų bendrovių turtinius ginčus, akivaizdžiai palaikydamos vieną ginčų šalį, ir plačiai nuskambėjusį premjero patarėjo Virgio Valentinavičiaus išsirūpintą pro-

jėgomis buvo „apauginta“ daugybe užduočių, o tyrimo laikas pratęstas iki penkerių metų. Tikslas pasiektas – Seimo laikinoji komisija turės daugiau kaip per keturis mėnesius ištirti pastarųjų penkerių metų atvejus, kai politikai kišosi į teisėsaugos institucijų veiklą. Tokį plataus masto tyrimą, kokie politikai, politinės grupuotės ir interesų grupės per penkerius metus yra darę neteisėtą spaudimą teisėsaugos institucijoms, ši komisija per savo kadenciją vargu ar sugebės įveikti. O jei neįveiks, nebus ir ga-

kas iš karto pajuto „įvykio svarbos“ momentą ir pasiūlė iš viso paleisti tą komisiją, taigi grįžti į pradinį tašką – net netirti įvykių, kurie nemalonūs valdantiesiems. Antru bandymu, kone paskelbus, kad „Tėvynė pavojuje“, komisija visgi susirinko ir nusprendė, kad pradėti tyrimą dėl Andriaus Šedžio viešai pareikštos nuomonės, jog STT galėtų būti panaikinta jos funkcijas perdavus kitai institucijai, nėra prasmės, nes žodžio laisvės Lietuvoje dar niekas neatšaukė. Gal ir verta būtų pakalbėti apie spalvingą, į televizijos žvaigždes pretenduojantį svajonių jaunikiu tituluojamą parlamentarą Andrių Šedžių, beje, dar grasinantį atgai-

Kai kurių kadencijų seimūnai laikinąsias tyrimo komisijas kepė kaip blynus. Kartais atrodydavo, kad parlamentarai nieko daugiau ir neveikia, tik niaujasi įvairiose komisijose. kuroro leidimą pasirausti nebaigtoje Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos byloje. Prisimintas tada ir buvusio generalinio prokuroro pavaduotojo Gintaro Jasaičio pareiškimas, kad ne kartą buvo juntamas politikų spaudimas teisėsaugai. Kaltinimai, skridę į dabartinių valdančiųjų daržą, – gana rimti ir jau seniai jie galėjo būti arba patvirtinti, arba paneigti. Tačiau taip neatsitiko. Valdantieji metėsi į kontraktą. Ach, jūs taip, tada mes pažiūrėsime, ar ir jūs, dabartinė opozicija per savo kadenciją būdami valdžioje nedarėte neteisėto poveikio teisėsaugos institucijoms. Ir konkrečius įvykius ištirti užsibrėžusi komisija valdančiųjų pa-

lutinių išvadų, net tų, dėl ko ir buvo užsimota sukurti šią komisiją. Juo labiau kad šiuose didžiuliuose tyrimuose, kurių dauguma net nepradėta, įklimpusiai komisijai verčiami vis nauji darbai. Net vidurvasarį, kai parlamentarai buvo pasklidę po pasaulį nelegalių atostogų, bandyta sukviesti komisijos narius ir aiškintis: reikia kalti prie kryžiaus Specialiųjų tyrimų tarnybą siūliusį panaikinti vis dar socialdemokratą Andrių Šedžių ar ne. Pirmą kartą per didžiausius vasaros karščius į tokį „svarbų“ ir neatidėliotiną komisijos posėdį susirinko mažiau kaip pusė narių. Neatvykusieji teisinosi taip staiga negalėję atvykti. Tačiau iš tiesų, matyt, buvo įsitikinę, kad dėl tokių dalykų neverta gaišti laiko. O kai

vinti seniai istorijos užmarštyje atsidūrusią LDDP, tačiau atrodo, kad tai derėtų daryti visai kitoje, o ne Seimo laikinojoje tyrimo komisijoje, bandančioje aiškintis politikų ir interesų grupių poveikį teisėsaugos institucijoms. Užtat ši komisija ėmėsi tirti parlamentarų grupės viešą laišką Prezidentei Daliai Grybauskaitei, kuriame jie prašė šalies vadovės apginti Drąsiaus Kedžio dukters teises. Mat tas kreipimasis buvo adresuotas ir teismams, kuriems tokiu būdu galėjo būti padarytas spaudimas. Taip ir sukasi politikavimų malūnai: maišai tušti, be miltų, bet darbas lyg ir vyksta. Tik kam tai naudinga? Lietuvos radijas

Krikščionių partijos gretos padvigubėjo Prieš tris mėnesius pradėjusi išvykų turą „Už protingą Lietuvą“, Krikščionių partija per trumpą laiką savo gretas padidino daugiau kaip 2 kartus.

Krikščionių partijos pirmininkas G.Vagnorius prognozuoja, kad iki žiemos partijos narių dar padvigubės. Asmeninio archyvo nuotrauka

Po apsilankymų trečdalyje šalies miestų ir rajonų į partiją įstojo beveik 2 tūkstančiai naujų narių, dabar jų jau daugiau kaip 3 500. Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius prognozuoja, kad iki žiemos partijos narių dar padvigubės. Anot partijos administracijos direktoriaus Arnoldo Žvyko, susidomėjimas Krikščionių partija didėja, nes dauguma žmonių palaiko jos pasiūlytą antikrizinę ekonomikos gelbėjimo programą ir partijos lyderių pastangas priversti valdančiuosius neatidėliotinai atkurti darbo vietas ir sumenkusias žmonių bei iždo pajamas. Kas mėnesį iš šalies išvyksta jau daugiau kaip 10 tūkstančių darbščiausių žmonių, emigracija pasiekė kritinį mastą, dėl to aktyvesni piliečiai nori prisidėti prie Krikščionių partijos veiklos gelbėjant šalį iš neatsakingos politikos duobės. Krikščionių partija siekia atkurti piliečių pasitikėjimą valstybės galimybėmis, kurios pavojingai meksta dėl Vyriausybės vadovų abejingumo piliečių gyvybiniams interesams ir visiško neveiklumo ekonominiu sunkmečiu. Planuojama su renginiais aplankyti visas likusias didesnes šalies vietoves. „Reikalingos greitos ir apgalvotos ekonominės permainos, griežtesnė ir teisingesnė tvarka šalyje, tačiau to nepasieksime be platesnės piliečių paramos“, – sakė Krikščionių partijos pirmininkas G.Vagnorius. VL inf.

Ar iš Jūsų giminių kas nors emigravo iš Lietuvos? Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt Taip Ne Ketina

87 proc. 11 proc. 2 proc.


2010 rugpjūčio 21 • Nr. 66 (8981) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

5

Stichijos padarytos žaizdos užgis negreitai Indrė Siesartė VL žurnalistė, indre.siesarte@valstietis.lt

Šalyje praūžusio škvalo nuostolius miškininkai skaičiavo keliskart. Pirmiausia pasirodė pranešimų, kad ši stichinė nelaimė padarė apie 10 mln. Lt nuostolių, vėliau, atidžiau išžvalgius situaciją iš sraigtasparnio ir gavus naujų duomenų, žala įvertinta kone dvigubai daugiau. Apie tai, kaip miškininkams sekasi tvarkyti audros padarinius, ir apie kasdienius svarbius darbus kalbėjomės su generalinio miškų urėdo pavaduotoju Zdislovu TRUSKAUSKU. Generalinė miškų urėdija šiuo metu vos spėja suktis. Tenka skaičiuoti škvalo padarytus nuostolius, likviduoti audros padarinius. Kokie žalos mastai? Patikslinus duomenis paaiškėjo, kad miškams padarytas apie 20 mln. Lt nuostolis. Vien valstybiniuose miškuose buvo išversta ir išlaužyta daugiau nei 360 000 kietmetrių (ktm) medienos. Dėl šiltų orų kilo didelė rizika, kad išlaužytuose ir išvartytuose medžiuose išplis spygliuočių liemenų kenkėjai. Medienos kokybė gali labai greitai pablogėti, todėl būtina kuo skubiau likviduoti audros padarinius. Šiuo metu jau yra sutvarkyta apie 10 tūkst. (5 proc.) kietmetrių vėjolaužų ir vėjovartų, nes pirmiausia pulta tvarkyti kelius, nutiestos komunikacijos, elektros linijos. Miškų urėdijų pateiktais naujausiais duomenimis, 2010 m. rugpjūčio 8 d. praūžusio škvalo metu Lietuvos valstybiniuose miškuose išversta ir išlaužta 412 tūkst. ktm medienos. Miškų urėdijos iš jų jau sutvarkė 10,79 tūkst. ktm, sutelkta miško technika skubiai šalina škvalo padarinius. Šiuo metu valstybinių miškų tvarkymui panaudojamos 25 medkirtės ir 55 medvežės, juose dirba 580 miško pjovėjų.

„Miškų urėdijų pateiktais naujausiais duomenimis, 2010 m. rugpjūčio 8 d. praūžusio škvalo metu Lietuvos valstybiniuose miškuose išversta ir išlaužta Martyno Vidzbelio ir Klaudijaus Driskiaus nuotraukos 412 tūkst. ktm medienos“, – sako generalinio miškų urėdo pavaduotojas Zdislovas Truskauskas.

Kokį vaizdą pamatėte, kai apsilankėte škvalo nuniokotose šalies miškuose? Buvome šokiruoti išvydę realią situaciją. Kai kuriose urėdijose škvalas išvertė ištisus medžių kvartalus. Daug kur medžiai nukirsti tarsi degtukai. Tai rodo, kokios galingos gamtos stichijos būta. Praėjusį savaitgalį lankiausi Adutiškyje, ten irgi medžiai išvartyti tarsi pagaliukai. Bet miškininkai dirba, stengiasi, kiek gali, kad padarinių likvidavimas neužsitęstų. Miško žaizdos užgyja negreitai, tam reikia laiko. Bet ir darbų negalima atidėti, kad neužsiveistų daug kenkėjų. Tačiau yra vietų, kur miško technika galės patekti tik prasidėjus įšalui.

Kiek šiuo metu šalyje yra miškų? Lietuvoje yra daugiau kaip 2 mln. 100 tūkst. hektarų miškų. Iš jų 1 mln. 60 tūkst. ha valdo valstybė, likusius – privatūs savininkai. Dar apie 200 tūkst. hektarų yra rezervuota nuosavybės teisėms atkurti. Manau, kad valstybiniai miškai turi būti tarsi visos šalies miškininkystės šerdis. Latvijoje valstybiniai

1993 m. sausio 12 d. gamtos stichija apėmė didelę dalį Žemaitijos. Išversta apie 700 tūkst. kub. m medienos. Vėjovartos likviduotos pačių miškų urėdijų jėgomis. Būtent po šių vėjovartų labai išplito žievėgraužio tipografas. 1999 m. pabaigoje uraganas Anatolijus išlaužė ir išvertė apie 350 tūkst. kub. m medienos. Nukentėjo ir Kuršių nerijos nacionalinio parko miškai, kuriuos sutvarkyti buvo pavesta Kretingos miškų urėdijai. Ji sėkmingai susidorojo su šiuo darbu. 2005 m. pradžioje uraganas „Ervinas“ išvertė apie 600 tūkst. kub. m medienos (tai sudarė apie 12 proc. metinės kirtimo apimties). Nukentėjo Žemaitijos miškų urėdijos, labiausiai – Mažeikių, Joniškio, Telšių, Kuršėnų, Šiaulių. Švedijoje šis uraganas nuniokojo 75 mln. kub. m (90 proc. metinės kirtimo apimties), Latvijoje 7,4 – mln. kub. m (60 proc. metinės kirtimo apimties). Nuo šio uragano stipriai nukentėjo Vokietijos ir Austrijos šalių miškai. Tada miškų urėdijoms ėmė trūkti darbo jėgos, nes daugelis kirtėjų išvyko į Skandinavijos šalis likviduoti audros padarinių.

miškai sudaro apie 50 proc. šalies miškų, Lietuvoje – apie 47 proc., Estijoje – apie 40 proc., Vokietijoje – apie 50 proc. O kaip tvarkosi privačių miškų savininkai? Ar jie bendrauja su Generaline miškų urėdija? Ar nėra priešpriešos? Nemanau, kad privačių miškų šeimininkai pyktų ant valstybinių miškininkų. Šito tikrai nėra. Ir tai patvirtina štai tokie faktai – prieš penketą metų atlikus privačių miškų savininkų apklausą paaiškėjo, kad iškilus neaiškumams, problemoms ar prireikus patarimo, konsultacijų, privatininkai pirmiausia kreiptųsi į valstybinius miškininkus. O kalbos, kad kažkas bando eskaluoti priešpriešą, yra netiesa, ir mes neturėtume eiti šiuo priešpriešos keliu. Šalyje yra 42 urėdijos. Sunkmetis smogė ir joms. Vienos dirba pelningai, kitos – nuostolingai. Kaip sekasi subalansuoti urėdijų veiklą? Generalinė miškų urėdija iš tiesų siekia subalansuoti urėdijų veiklą, nes vienų rezultatai – džiuginantys, kitų – nekelia optimizmo. Tačiau ir pačios urėdijos juk skiriasi, todėl reikalauti vienodų rezultatų iš jų būtų neteisinga. Ir Miškų įstatyme, ir miškų strategijose pabrėžiama, kad miškas atlieka trejopą vaidmenį: ekologinį, socialinį ir ekonominį. Negalima vien dėl ekonominio rezultato, ekonominės naudos paminti tas biologines funkcijas, kurias atlieka miškas.

Deja, dažnokai Generalinės miškų urėdijos veiklą bandoma vertinti tik pagal ekonominį aspektą: kiek davė pelno, kiek papildė šalies biudžetą. Tai nėra teisinga. Akivaizdu, kad miškams smogė ekonominis nuosmukis ir urėdijoms vis sunkiau pasiekti gerų ekonominių rodiklių. Valstybinių miškų pajamos už parduotą medieną sumažėjo 150 mln. Lt. Ir pabaigoje klausimas apie rekreaciją. Kas padaryta, kad poilsiautojams būtų smagu atvažiuoti į mišką, jame pailsėti, atgauti jėgas?

Orai

Šiandien

Priešpilnis. Dieną: +18 +23° Saulė teka 6.05, leidžiasi Naktį: +12 +17° 20.38.

Nuo 2004–2005 metų šalies miškuose rekreaciniai objektai įrengiami sparčiau. Valstybės miškininkai stengiasi sudaryti kuo palankesnes sąlygas žmonėms miškuose pailsėti. Šiuo metu šalies miškuose yra įrengta daug pažintinių takų, kurie traukia žmones į gamtą, taip pat poilsiaviečių. Generalinė miškų urėdija daro viską, kad miškuose besiilsintiems žmonėms būtų patogu ir jauku, kad jie galėtų gėrėtis žaliuoju mūsų turtu. Tačiau norėtųsi, kad ir poilsiautojai elgtųsi atsakingai, nepaliktų miškuose šiukšlių, nelaužytų medžių, neniokotų gamtos. Juk miškas yra visų mūsų draugas.

Rytoj

Poryt

Dieną: +20 +25°

Dieną: +21 +28°

Naktį: +12 +17°

Naktį: +13 +18°

Šiandien vietomis, didžiausia tikimybė šiaurės vakariniuose rajonuose, sulauksime trumpo lietaus, gali sugriaudėti ir perkūnija. Pūs apysmarkis vakarų, pietvakarių vėjas. Termometrai rodys 18–23 laipsnius. Sekmadienį iš pietvakarių plūstelės kiek šiltesnis oras. Naktį dar vietomis, o dieną lietaus debesys dangų niauks jau didesnėje dalyje Lietuvos, gausiau protarpiais palyti turėtų vakarinėje šalies dalyje. Pietvakarių, vakarų vėjas išliks apysmarkis – 6–11 m/s. Naktį oras atvės iki 12–17 laipsnių, įdienojus sušils iki 20–25 laipsnių. Pirmadienį situacija išliks panaši, tik bus šiek tiek šilčiau – naktį temperatūra nukris iki 13–18, dieną oras šils iki 21–26, pietiniuose rajonuose iki 28 laipsnių. Antradienį šiluma po truputį trauksis, stiprės vėjas, išliks lietinga. Naktį daug kur, dienos metu vietomis trumpai palis, gali sugriaudėti perkūnija. Pietvakarių, vakarų vėjas naktį sustiprės iki 8–13 m/s, dieną pūs 6–11 m/s greičiu. Naktį termometrai rodys 13–18, dieną oras sušils iki 20–25 laipsnių.

Kristina Petraitytė

Gamtos stichijos yra ir anksčiau padariusios daug žalos miškams. Viena didžiausių miškų vėjovartų užfiksuota 1967 m. lapkričio antroje pusėje, kai vėtra apėmė visą Žemaitiją. Tuomet buvo išversta ir išlaužyta per 3 mln. kub. m medienos. To meto sąlygomis tai buvo 3 metų pagrindinio miško naudojimo biržė. Vėjovartoms likviduoti buvo mobilizuotos visos to meto miškų urėdijos (miškų ūkiai). Su kitų urėdijų pagalba padariniai buvo likviduojami dvejus metus, o dar vienus metus urėdijos tvarkė savo pajėgumais. (Užs. 795)


6

2010 rugpjūčio 21 • Nr. 66 (8981) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Ūkininkas nekantrauja paskanauti alaus iš ekologiškų miežių Lietuviškam alui virti pirmąkart bus naudojami šalies ūkininkų išauginti ekologiški salykliniai miežiai.

je ir propaguoti ekologinių miežių salyklui auginimą. Pagal „Eko-salyklo“ programą jau auginamas ekologiškas miežių salyklas Panevėžio, Biržų, Pakruojo rajonų ūkiuose, o iš viso pirmais programos vykdymo metais numatoma supirkti iki 200 tonų ekologiškai išaugintų miežių. „Švyturio“ aludariai Kokybės deklaraciją pasirašė 2010-ųjų pavasarį – joje apibrėžiami pagrindiniai alaus kokybės kriterijai, kurių aludariai griežtai įsipareigoja laikytis.

Puoselėja aludarystės tradicijas

„Švyturio-Utenos alaus“ vadovas Rolandas Viršilas apvažiavęs ūkius domėjosi, kaip sekasi auginti ekologiškus miežius alui.

Arvydas Jockus VL žurnalistas, arvydas.jockus@valstietis.lt

Pakruojo rajone ūkininkaujantis Petras Grigaliūnas nekantrauja pirmą kartą gyvenime paskanauti alaus, išvirto iš jo paties lauke užaugintų ekologiškų miežių. „Bus įdomu paragauti, koks jo skonis“, – sako ūkininkas. Jo kartu su marčia Nijole Grigaliūniene šiemet išaugintas ekologiškų salyklinių miežių derlius bus naudojamas verdant „Švyturio Ekstra“ alų. Penkerius metus ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai sutiko dalyvauti bendrovės „Švyturys–Utenos alus“ programoje „Eko-salyklas“.

Miežių derlius – jau po stogu Lietuvos ūkininkai jau nuima ekologiškų salyklinių miežių derlių. Šiemet pirmą kartą jie bus naudojami lietuviškam „Švyturio Ekstra“ alui virti. Pakruojo rajone ekologiškus salyk linius miežius lietuviškam alui auginantys Grigaliūnai pasakojo, kad šios vasaros orai nelepino – buvo per daug ir karščių, ir lietaus. Tačiau nepaisant nepalankių sąlygų derlius šiemet buvo neblogas. Grigaliūnai kūlė po tris tonas grūdų iš vieno hektaro. O iš viso ekologiškų salyklinių miežių šiemet jie buvo pasėję 16 hektarų. Dėl blogo žieminių kviečių derliaus dalį laukų ūkininkai papildomai taip pat apsėjo salykliniais miežiais. P.Grigaliūnas teigė, kad toks derlius žemdirbius visiškai tenkina ir jis jau visas saugiai sukrautas į sandėlius, kur lauks rudens. Tuomet apie 30 tonų miežių grūdų iškeliaus į Panevėžyje įsikūrusią salyklo gamyklą „Viking Malt“, o iš ten pateks į aludarių rankas. Nuo chemizuoto prie ekologiško ūkininkavimo Grigaliūnai perėjo prieš penkerius metus. Ekologinei

žemdirbystei paskirti 42 hektarus savo žemės juos paskatino ne tik tai, kad ekologiškai auginama produkcija yra sveika ir tausojanti gamtą, bet ir Europos Sąjungos išmokos. Be salyklinių miežių, ekologinio ūkio laukuose žemdirbiai dar augina žirnius ir kviečius. Ūkininkai turi nusipirkę ir visą ekologinei žemdirbystei reikalingą techniką: sėjamąją, traktorių, germinatorių, plūgus ir kitus padargus.

Reikalavimai neišgąsdino Su UAB „Švyturys–Utenos alus“ sutartį dėl ekologiškam alui tinkamų salyklinių miežių auginimo ūkininkai sudarė praėjusių metų rudenį. „Aludarių reikalavimai mūsų neišgąsdino. Jiems reikia, kad miežių grūdai būtų tam tikro stambumo, tai mums buvo visiškai priimtina“, – pasakojo P.Grigaliūnas. Ūkininkas teigė, kad penkerių metų ekologinio ūkininkavimo patirtis leido aludarių pageidavimus įvykdyti be papildomų darbo sąnaudų ir investicijų. P.Grigaliūnas neslėpė, kad ekologinis ūkininkavimas apsimoka. „Jeigu neapsimokėtų, nedirbtume. Be to, esame pasirašę penkerių metų sutartį dėl Europos Sąjungos išmo-

kų. Turime laikytis reikalavimų“, – teigė ūkininkas. Šie metai ūkininkams ypatingi. P.Grigaliūnas džiaugėsi, kad visą ekologiškų miežių derlių supirks „Švyturio“ aludariai. „Aludarių pasiūlymas auginti salyklinius miežius ekologiškam lietuviškam alui mums labai naudingas. Gerai būtų, kad tokių pasiūlymų sulauktume daugiau. Juk dabar mums nereikia sukti galvos, kur parduoti užaugintą produkciją“, – džiaugėsi P.Grigaliūnas.

Aludariai lankė ūkius „Švyturio“ aludariai šiemet vyko asmeniškai įsitikinti, ar jų alaus salyklui skirti ‘Barke’ veislės miežių grūdai tikrai auga ne tik tam tinkamiausiose Lietuvos dirvose, bet ir sveikoje, nechemizuotoje aplinkoje. UAB „Švyturys–Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas lankėsi ir P.Grigaliūno ūkyje.

Rodydama jam miežių lauką ūkio savininko marti pasakojo, kad čia jai pažįstama kiekviena pėda, nes talkos metu dukart per metus akėčiomis pati ravėjo usnis. „Juk pesticidų piktžolėms naikinti ekologiškame ūkyje nenaudojame“, – aiškino ponia Nijolė. „Lankydamasis pas ūkininkus mačiau, kad jie tiki ekologija. Be jų sutikimo dalyvauti mūsų „Eko-salyklo“ programoje ir noro auginti alui „Švyturio Ekstra“ tinkamus ekologiškus salyklinius miežius daug nuveikti negalėtume. Kita vertus, mes sąžiningai įsipareigojame supirkti jų darbo vaisius ir žengti pirmus žingsnius ekologiško lietuviško alaus istorijoje“, – teigė R.Viršilas.

Skatina ekologinį ūkininkavimą „Švyturio“ aludariai šiemet pradėjo vykdyti naują „Eko-salyklo“ programą, kurios tikslas – skatinti ekologinį ūkininkavimą Lietuvo-

Ekspertai pastebi, kad vietinio salyklo naudojimas ne tik remia šalies ūkininkus ir salyklo perdirbėjus. Vietoje išauginti miežiai geriausiai atitinka ir krašto klimato sąlygas bei skatina puoselėti susiklosčiusias aludarystes tradicijas. Ypač jeigu miežiai salyklui auginami be cheminių priemonių – taip, kaip būdavo daroma ir prieš šimtmečius. Viešosios įstaigos „Ekoagros“, kontroliuojančios, kaip ūkininkai laikosi ekologinio ūkininkavimo reikalavimų, kokybės vadovas Tomas Demikis teigia, kad ekologiškų javų poreikis vidaus rinkai dar nėra svarus ir tokia aludarių iniciatyva dar nepaskatino kitas bendroves sekti „Švyturio“ pavyzdžiu. Tačiau T.Demikis pastebi, kad vis daugiau žmonių pradeda auginti ekologišką produkciją, nes ekologinės žemdirbystės produktai ne tik tampa vis patrauklesni vartotojams, bet ir tausoja gamtą.

Lauks savo miežių alaus Ūkininkas P.Grigaliūnas prisipažįsta, kad alų mėgsta ir dažniausiai renkasi „Švyturio“. Dabar jis nekantriai lauks, kada galės paragauti pirmo lietuviško alaus, kuriam išvirti bus naudojamas salyklas, pagamintas iš jo laukuose išaugintų ekologiškų miežių. „Bus tikrai labai įdomu paragauti“, – teigė Pakruojo rajono žemdirbys.

Ekspertai pastebi, kad vietinio salyklo naudojimas ne tik remia šalies ūkininkus ir salyklo perdirbėjus. Vietoje išauginti miežiai geriausiai atitinka ir krašto klimato sąlygas bei skatina puoselėti susiklosčiusias aludarystes tradicijas.

Grigaliūnai turi nusipirkę visą ekologiniam ūkininkavimui reikalingą techniką.

VL archyvo nuotraukos (Užs. 507)


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis Aktorę užgrūdino gyvenimo dramos Nuolat besišypsančios ir gerą energiją spinduliuojančios aktorės Eglės Jackaitės gyvenime būta nemažai skaudžių akimirkų. Jas išgyvenusi, šiandien moteris jaučiasi kaip niekada laiminga.

Sezono mada – atostogos kalnuose Slovakiją myli ne tik slovakai, kurie sudaro apie 85 proc. šalies gyventojų, bet ir visi į ją atvykę svečiai – turistai, alpinistai. Meilę šiam kraštui, be abejonės, lemia kalnai. Virginija Barštytė VL žurnalistė

Jūratė Baliukonytė

11 psl.

13 psl.

Sodyba Prancūziškų kvepalų dvelksmas

Žemuogė pražydo geltonai

Svetimžemės gėlės reikalauja daug dėmesio, bet atsilygina nepaprastu žydėjimu. Irma Dubovičienė, VL žurnalistė

Stebėdami keistai augantį ir kitaip nei įprasta derantį augalą vilniečiai reiškia nuostabą ir nežino, kaip su juo elgtis – naikinti ar valgyti nokinamas uogas. Irma Dubovičienė, VL žurnalistė

7 psl.

Sveikata

8 psl.

Akiniai – būtinybė, kontaktiniai lęšiai – kasdienybė Ką rinktis – akinius ar kontaktinius lęšius? Toks klausimas anksčiau ar vėliau iškyla kiekvienam iš mūsų,` kai reikia koreguoti regėjimą dėl trumparegystės, toliaregystės ar astigmatizmo. Gal akiniai – jau praeitis, o kontaktiniai lęšiai – kur kas patogesnis ir šiuolaikiškesnis sprendimas?

Vien vaistais ligos neišgydysi

Aušra Kazimieraitytė

Sąnarių operacija žmogų ne tik išvaduoja iš skausmo, bet ir sugrąžina į visavertį gyvenimą. Aušra Pocienė VL žurnalistė

23 psl.

23 psl.

Valstiečių laikraštis - Tau ir tavo šeimai  

Praūžusio škvalo nuostolius miškininkai skaičiavo keliskart. Pirmiausia pasirodė pranešimų, kad ši stichinė nelaimė padarė apie 10 mln. Lt n...

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you