6
2010 liepos 3 • Nr. 52 (8967) Valstiečių laikraštis
Situacija
Įstatymu – per vaikų likimus Nijolė Petrošiūtė VL žurnalistė, nijole.petrosiute@valstietis.lt
Pasinaudodama naujuoju Šeimynų įstatymu Raseinių rajono savivaldybė naikina visus šeimyninius vaikų namus.
Ministerija šokiruota
Pakeitė statusą Nuo liepos 1 d. įsigaliojo naujas Šeimynų įstatymas. Dabar jų steigėjai bus ne rajono ar miesto savivaldybės, o šeimynų tėvai. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Skirma Kondratas tikina, kad šeimynų veikla nenutraukiama, tik keičiamas jų statusas. Naujas įstatymas už ankstesnįjį, jos nuomone, geresnis tuo, kad dabar joms bus keliami mažesni reikalavimai ir Juridinių asmenų registre bus galima užregistruoti daugiau naujų šeimynų. Nuolat buvo tikinama, kad šeimynose augantys vaikai praktiškai nepajaus permainų, tik šeimynų tėvai įsiregistruos pagal naują tvarką. Pagal ją vaikų globėjams niekas nemokės atlyginimo, lėšos vaikams išlaikyti bus skiriamos iš valstybės biudžeto, o savivaldybės šeimoms mokės už teikiamas paslaugas. Viceministrė priminė, kad vaiką apgyvendinti vaikų namuose savivaldybei kainuotų kur kas brangiau, nei išlaikyti jį, gyvenantį šeimynoje. Be to, vaiko gyvenimo kokybė šeimynoje yra kur kas geresnė. Pasak viceministrės, savivaldybės, atsisakydamos skirti finansavimą steigiamai šeimynai, ne tik nesilaikytų svarbių visuomenei prioritetų, bet ir apsunkintų savo biudžetus.
Savivaldybei šeimynų nereikia Įstatymas nustato, kad šeimynų tėvai, prieš įregistruodami šeimyną, turi gauti savivaldybės administracijos užtikrinimą, kad jiems bus skiriamas finansavimas ir savivaldybė tikrai pirks iš naujai įregistruotos šeimynos vaikų globos paslaugas. Štai dėl šio reikalavimo ir kilo šeimynų perregistravimo problemų Raseinių rajone. Iki paskutinės dienos buvo delsiama parašyti tokį su-
Tvarkos ir teisingumo partijos atstovams, dar apsiverčia liežuvis prabilti apie pastato nuomą. Gal pirmiau reikėtų padėkoti už tai, kad šis pastatas iš viso dar yra, kad jis nesulygintas su žeme ar kad nestyro jo griuvėsiai?
Paskutinės Raseinių rajono šeimynos likimas neaiškus. A.Sereikienė sako tvirtai žinanti, kad pati šeimynoje auAutorės nuotrauka gančių vaikų kam nors atiduoti neveš.
tikimą šeimynų tėvams. „Valstiečių laikraščio“ labdaros fondo „Kaimo vaikai“ globojamų namelių mama Aldona Sereikienė sakė, kad dar gegužę buvo pakviesta pas rajono merą Petrą Vežbavičių. „Meras tada man tėškė, kad dėl manęs jis valdiškų vaikų globos namų neuždarys, jie turi savo įstaigą ir mūsų jiems nereikia. Aprėkė ir čia pat buvusią Vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovę, kad ši vaikų šeimynų daugiau nebekurtų. Dar metė priekaištą, kad mes iš to tik norime pragyventi. Apsiverkiau ir išėjau. O kas beliko?“ – guodėsi VL žurnalistei moteris.
nus, kad pagal minimo įstatymo reikalavimus šioms paslaugoms pirkti nereikia skelbti konkurso, A.Gricius atsakė tai dar turėsiąs išsiaiškinti. Nusistebėjus, kad būdamas šeimynų likvidavimo komisijos pirmininku tokių dalykų neišsiaiškino iki pat termino pabaigos, A.Gricius pareiškė šeimynas sėkmingai likvidavęs, o naujas kurti – ne jo pareiga. A.Sereikienė prasitarė, kad A.Gricius jų šeimyną likvidavo tiesiog virtuoziškai: „Likvidavo nė neatvykęs pasižiūrėti, pasikalbėti su vaikais, personalu. Net kolūkių fermos nebuvo taip likviduojamos, bent jau veterinarijos gydytojas at-
na, jų savivaldybė iki šiol neėmusi nuomos. Bet tai nereiškia, kad ir toliau ji galėtų jais naudotis už dyką. Belieka priminti, jog kadaise buvusį Gabšių kaimo vaikų darželio pastatą buvo beištinkąs kolūkio fermų likimas. Išplėšta buvo viskas, ką tik buvo galima išplėšti. Jis riogsojo be elektros, užgriuvusia kanalizacija ir išpjaustytais vandentiekio vamzdynais. Į tokį pastatą atėjo Sereikos su pirmaisiais vaikais, jame 1994-aisiais VL labdaros fondas „Kaimo vaikai“ rado A.Sereikienę iki kraujo nubrūžintomis rankomis skalbiančią vaikų drabužėlius. Vandenį su bidonais ji atsivežada-
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų ir jaunimo skyriaus vyr. specialistas Ričardas Černiauskas, išgirdęs, kas dedasi Raseinių rajone, negalėjo patikėti savo ausimis: „Tiesiog nebėra ką komentuoti. Esu šokiruotas ir nebepajėgiu suprasti tokio savivaldybės požiūrio į Vyriausybės nutarimus. Negi savivaldybė nežino, kieno vaikus šeimynos augina? Ar jie ne to rajono? Tokią situaciją dar būtų galima pabandyti suprasti, jei būtų kalbama apie didžiulius asignavimus. Dabar gi kalbame tik apie keletą šimtų litų, kurie būtų savivaldybės dalis. Juo labiau kad vaikų namuose išlaikyti vaiką kainuoja kur kas brangiau“, – kalbėjo R.Černiauskas. Jis patarė nenuleisti rankų. Tačiau kitos rajono šeimynos tėvas Remigijus Kučinskas rankas jau nuleido. Jis liūdnai atsiduso: „Toks valdžios požiūris labiausiai ir žudo. Šiaip mes galėtume viską ištverti. Ir ištvėrėme. Bet ne tai.“ Nuo liepos 1 d. Kučinskų šeimynos Raseinių rajone nebeliko, kaip nebėra ir kitų, nors būtent šiame rajone šeimynų buvo daugiausia. Taigi paskutinės Raseinių rajono šeimynos likimas neaiškus. A.Sereikienė sako tvirtai žinanti, kad pati šeimynoje augančių vaikų
Likvidavo net nematęs Likus vos porai dienų iki šeimynų likvidavimo termino pabaigos, pravėriau Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo ir šeimynų likvidavimo komisijos pirmininko Algirdo Griciaus kabineto duris. Ne, jis jokio garantinio rašto šeimynoms nerašysiąs, ant nieko nepasirašysiąs, nes savivaldybei šeimynų paprasčiausiai nereikia. Valdiškuose globos namuose yra laisvų vietų. Tai ko dar reikia? Be to, jam to daryti atseit neleidžia ir Viešųjų pirkimų įstatymas: paslaugai pirkti savivaldybė turėtų skelbti konkursą ir dar nežinia, kas jį laimėtų. Primi-
A.Sereikienė prasitarė, kad A.Gricius jų šeimyną likvidavo virtuoziškai: „Likvidavo nė neatvykęs pasižiūrėti, pasikalbėti su vaikais, personalu.“ važiuodavo paršiukais pasirūpinti.“ O tai, kad šeimynos pastate gyvena ir jau pilnamečių globotinių, kuriems dėl įgimtų savybių per sunku verstis vieniems, savivaldybė net nežino. Kur juos dės? Išmes į lauką ir tegul eina, kur akys mato?
Svetimo gero savininkai A.Gricius priminė, kad už pastatus, kuriuose dabar įsikūrusi šeimy-
vo iš tvenkinio. Nuo to laiko prasidėjo šeimynos ir labdaros fondo „Kaimo vaikai“ draugystė bei šeimynos rėmimas. Buvo padovanotos pirmos skalbyklės, pradėtas pastato remontas, nupirktos statybinės medžiagos, krosnių katilai ir kt. Buvęs namas vaiduoklis viduryje gyvenvietės tapo patraukliu objektu su itin gražia aplinka. Bet šis pastatas ir toliau priklausė savivaldybei. Dabartiniams rajono valdantiesiems,
kam nors atiduoti neveš: „Aš tame genocide nedalyvausiu. Tegul atvažiuoja patys ir išsiveža, tegul gaudo juos, nes vaikai jau dabar verkia. Mes apie tai nekalbame, bet informacijos net laikraščiuose yra. Kai Gricius atvažiavo su garantiniu raštu, vaikai puolė slėptis. Pamanė, kad jų atvažiavo išvežti.“ Tokioms išleistuvėms jau ruošiasi ir kaimas: piešia plakatus ir rengiasi piketui.
Prieblandos
Sumušė mokytoją Nijolė Mitkevičienė Radviliškio rajono apylinkės teismas skyrė bausmes girtiems mušeikoms, be gailesčio suspardžiusiems ir strypais aptalžiusiems Reabilitacinio profesinio rengimo centro mokytoją. Muštynės kilo dėl to, kad jaunuolių, ne Reabilitacinio profesinio rengimo centro moksleivių, neįleido į šokius šioje ugdymo įstaigoje, nes vakaras buvo uždaras. Be to, įkaušusių ir įžūlių niekas šokiuose nelaukė. Prieš tai penki radviliškiečiai, tarp kurių buvo ir trys nepilnamečiai, „drąsos“ sėmėsi motobolo aikštelėje, o gerokai apsvaigę nusprendė pašėlti šokiuose. Nepavykus patekti į vidų, kilo muštynės. Tramdyti mušeikų atskubėjo vie-
Martyno Vidzbelio nuotrauka
nas šios ugdymo įstaigos mokytojas. Jam ir kliuvo labiausiai. Pirmas smūgiu į veidą mokytoją puolė 1989 m. gimęs Donatas Gelčys. Jis pargriuvusį pedagogą ne tik spardė, bet ir daužė metaliniu strypu į įvairias kūno vietas. Nuo D.Gelčio neatsiliko dvidešimtmetė Monika Bartoševičiūtė, o jiems talkinti skubėjo trys nepilnamečiai. Jaunuoliai „pasidarbavo“ iš peties: mokytojui
vėliau teko ne tik gydytis visą mėnesį, bet ir protezuoti dantis. 8 klasių išsilavinimą turintis D.Gelčys teisme kaltu prisipažino, sakė, kad nuoširdžiai gailisi tokio savo poelgio. Tačiau pagrindinės mokyklos baigimo pažymėjimą teturinti ir niekur nedirbanti M.Bartoševičiūtė savo kaltę neigė. Visgi ją visiškai įrodė byloje surinkta medžiaga. Kaip sunkinanti aplinkybė įvertinta tai, jog abu jaunuoliai nusikaltimo metu buvo apsvaigę nuo alkoholio, o nusikaltimas – grupinis. M.Bartoševičiūtei Radviliškio rajono apylinkės teismas skyrė 10 mėnesių laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant metams ir 2 mėnesiams, o Donatui Gelčiui – metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant metams. Be to, abu mušeikos turės sumokėti po 5 MGL įmokas į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Pasienyje aidėjo šūviai Trečiadienio naktį pasienyje su Rusija sulaikomas vyras iš šaunamojo ginklo sužeidė du Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnus. Pasipriešinęs vyras buvo nušautas. VSAT vadas Vainius Butinas šį incidentą pavadino protu nesuvokiamu išpuoliu. Pirminiais VSAT duomenimis, lemtingąją naktį Šilutės rajono Paleičių kaimo ribose, prie Nemuno, Pagėgių rinktinės pasieniečiai pastebėjo įtartinų asmenų. Sulaikymo metu vienas vyras, kurį pasienio ruože norėta patikrinti, į pareigūnus pradėjo šaudyti iš pistoleto. Buvo sužeisti du Pagėgių rinktinės Specialiosios paskirties būrio pasieniečiai: vienas – į krūtinę, kitas – į koją. Jie nugabenti į ligoninę.
Trečiadienį ryte pasieniečių vadas Vainius Butinas ligoninėje Klaipėdoje aplankė sužeistuosius. Jis įsitikino, kad pasieniečių sužalojimai nėra lengvi, tačiau jų gyvybėms pavojus negresia. „Šiems pareigūnams suteiksime visą įmanomą pagalbą, nes jie nukentėjo vykdydami tarnybinę užduotį, – sakė V.Butinas. – Šią grėsmingą situaciją būtinai turėsime omenyje organizuodami savo veiklą šiame ruože“. VSAT pareigūnams pasipriešinęs vyras buvo nušautas iš tarnybinio pistoleto sužeistų pasieniečių kolegos. Prieš tai jis buvo įspėtas ir žodžiu, ir įspėjamaisiais šūviais į orą. Pirminiais duomenimis, tai 44erių Pagėgių savivaldybės gyventojas. Įvykį tiria Šilutės rajono apylinkės prokuratūros pareigūnai. VL inf.