Page 1

2010 liepos 21, trečiadienis

Nr. 57 (8972)

Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais

Panaikinus apskritis – nežinia ir kartėlis

Pasaulį vargina rekordiniai karščiai

Vidurvasarį ištuštėjo apskričių viršininkų administracijos patalpos. Valdžia žadėjo, kad atsisakius šios institucijos bus sutaupyta daug lėšų.

Globalus atšilimas planetoje realus. Jo pikas turėtų būti pasiektas 2030 metais. Spartus vidutinės temperatūros augimas stebimas ir kone visoje planetoje.

Apie tai – 4 psl. f

Apie tai – 5 psl. f

Kaina 1,89 Lt

Šiandien VL su priedu

Ūkininkų žinios • Specialistai prognozuoja, kad šių metų derlius nenusileis pernykščiam, o štai dėl supirkimo kainų kiekvienam ūkininkui teks pakovoti.

Godulys profesūrai aptemdė protą Europos socialinio fondo finansuojamą projektą Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriai laimėjo pasitelkę gudriai apgalvotą schemą. Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 psl.

• Nuo liepos mėnesio visus žemės tvarkymo ir administravimo klausimus iš panaikintų apskričių administracijų perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

• Ūkininkai skundžiasi, kad sunkmečiu jų dalią dar labiau apsunkina paskolų nesuteikiantys bankai.

Sodietė • Daugelis svarbius sprendimus priima kartu, tačiau kasdieniai pirkiniai – moters rūpestis.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas įsivėlė į finansinį skandalą – šios aukštosios mokyklos paskelbtą beveik 1,5 milijono litų vertės viešųjų pirkimų konkursą laimėjo rektoriaus Romualdo Ginevičiaus vadovaujami profesoriai. Raimundo Šuikos nuotraukos

Kas pučia burbulus – melioratoriai ar FNTT? Pagal inkriminuojamas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems melioratoriams iš Utenos ir Biržų gresia maksimali laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė. Albinas Čaplikas VL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ilgiau nei dvejus metus užtrukusį ikiteisminį tyrimą Utenos ir Biržų rajonuose pavadino

labai grėsmingai – „dėl sukčiavimo ES paramos lėšomis“. Dvi melioracijos bendrovės įtariamos apgaulės būdu įgijusios daugiau nei milijoną litų. Melioratoriai įtarimus kategoriškai neigia. Nukelta į 3 psl. f

• Gyvenimas keičia ir amžinojo poilsio vietos priežiūros tradicijas.

Šeštadienį VL su priedu Šeštadienis


2

2010 liepos 21 • Nr. 57 (8972) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Godulys profesūrai aptemdė protą Gediminas Stanišauskas VL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) įsivėlė į finansinį skandalą – šios aukštosios mokyklos paskelbtą beveik 1,5 milijono litų vertės viešųjų pirkimų konkursą laimėjo rektoriaus Romualdo Ginevičiaus vadovaujami profesoriai. Šią istoriją narplioja Viešųjų pirkimų tarnyba, o etikos sargai jau antrą kartą per dvejus metus svarstys, ar rektorius nenusižengė tarnybinei etikai.

Įtaria nusižengus įstatymams Europos socialinio fondo agentūra praėjusią savaitę kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) ir Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydama ištirti, ar VGTU rektorius R.Ginevičius galėjo universiteto paskelbtame ES fondų finansuojamame projekte konsultuoti savo vadovaujamą įstaigą. Rektorius pats paskelbė viešųjų pirkimų konkursą ir jį drauge su bendrais laimėjo. VGTU dar pernai laimėjo 1,45 milijono litų finansavimą projektui „Vilniaus Gedimino technikos universiteto vidaus valdymo sąrangos tobulinimas optimizuojant universiteto struktūrą“. Pagal jį VGTU valdymui pagerinti 75 proc. lėšų numatė Europos socialinis fondas (ESF), o 25 proc. turėjo prisidėti Švietimo ir mokslo ministerija. Profesūros noras išsidalyti pinigus buvo toks didelis, kad išsilavinę žmonės sugalvojo schemą, pagal kurią be konkurentų laimėtų konkursą.

Pervedė avansą Paaiškėjo, kad per du mėnesius surengtą vidinį VGTU viešųjų pirkimų konkursą laimėjo VGTU profesūros žiedas, įskaitant ir rektorių R.Ginevičių. Šių metų kovo 8 d. Europos socialinio fondo agentūra (ESFA), Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Švietimo bei mokslo ministerija pasirašė trišalę sutartį. „Iš pradžių jokių įtarimų mums nekilo, bet vėliau paaiškėjo, kad projektą įgyvendins su universitetu darbo santykiais susiję žmonės, kurie ir buvo projekto pareiškėjai“, – sakė ESFA direktorius Povilas Česonis. Agentūra kreipėsi į atitinkamas institucijas, kad išsiaiškintų, ar nebu-

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patikino, kad VGTU viešųjų pirkimų konkursas bus detaliai ištirtas.

vo nusižengta teisės aktams ir tarnybinei etikai. „Valstiečių laikraščio“ žiniomis, Finansų ministerija universitetui jau pervedė dalį pinigų – 74,4 tūkst. litų avansą.

Patys paskelbė, patys ir laimėjo Minėto VGTU viešųjų pirkimų konkurso komisijos pirmininkas prof. Romanas Martavičius pasakojo, kad universitetui paskelbus konkursą projektui „Vilniaus Gedimino technikos universiteto vidaus valdymo sąrangos tobulinimas optimizuojant universiteto struktūrą“ įgyvendinti iš pradžių atsirado 5 juridiniai asmenys ir viena fizinių asmenų grupė. „Kalbate apie tai, kad tą asmenų grupę sudarė universiteto darbuotojai, įskaitant ir rektorių R.Ginevičių?“ – paklausėme profesoriaus. „Taip, tarp jų buvo ir rektorius“, – pripažino VGTU Viešųjų pirkimų komisijos vadovas R.Martavičius. Kaip paaiškėjo vėliau, konkurse oficialiai dalyvavo tik profesoriai, tarpusavyje pasirašę jungtinės veiklos sutartį, o jokios įmonės paraiškos nepateikė.

kauskas, Kelių katedros vedėjas prof. Alfredas Laurinavičius, Pramonės įmonių valdymo katedros vedėjas doc. Rolandas Strazdas. „Pirmą kartą svarstydami profesorių grupės pasiūlymą universiteto atstovai jį atmetė, o tai atvėrė kelią surengti apklausą – supaprastintą viešąjį pirkimą“, – aiškino R.Martavičius. Po apklausos surengus „derybas“ tarp universiteto ir jo rektoriaus R.Ginevičiaus vadovaujamų asmenų, jie ir buvo paskelbti konkurso nugalėtojais.

Rektorius nusišalino Kilus skandalui, VGTU rektorius R.Ginevičius atsistatydino iš projekto valdymo grupės narių. „Valstiečių laikraščiui“ su juo susisiekti nepavyko, nes šiuo metu R.Ginevičius atostogauja. Jis neatsiliepė ir į skambutį mobiliuoju telefonu. „Rektorius išvykęs į užsienį“, – teigė VGTU referentė. Paklaustas, kiek iš 1,5 mln. litų būtų pasidalijusi projekto valdymo grupė su R.Ginevičiumi priešakyje, skandalingo konkurso komisijos pir-

mininkas R.Martavičius „Valstiečių laikraščiui“ tiksliai nenorėjo atskleisti. „Supraskite, tai viešųjų pirkimų medžiaga. Kadangi konkursas bus skelbiamas iš naujo, šito negaliu atskleisti“, – sakė R.Martavičius. Neoficialiais duomenimis, rektorius R.Ginevičius ir kompanija per dvejus metus galėjo gauti kelių dešimčių tūkstančių litų atlygį. Per dvejus metus vien projektui administruoti buvo numatyta išleisti apie 16 proc. lėšų (apie 238 tūkst. litų). „Reikia ne tik rašiklių, knygų, kitų raštvedybos prekių, bet ir mokėti žmonėms atlyginimus“, – tikino R.Martavičius. Vien knygoms įsigyti pagal šį projektą išleista 27 tūkst. Lt. „Tai knygos apie universitetų valdymą, o kur dar mokymams skirtos lėšos“, – sakė R.Martavičius. Pagal projektą, universitetas numatė apmokyti 9 savo darbuotojus ir dar apie 40 asmenų, kurie galės būti nesusiję jokiais darbo santykiais su universitetu.

Susilaiko nuo komentarų ESFA prašymą VTEK gavo liepos 12 d. „Komisija iš karto reagavo į pranešimą, bet jį svarstyti žadama tik rugsėjo pradžioje, nes dauguma VTEK narių šiuo metu arba atostogauja, arba ketina atostogauti“, – sakė VTEK atstovas Tomas Čaplinskas. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius „Valstiečių laikraštį“ patikino, kad VGTU viešųjų pirkimų konkursas bus detaliai ištirtas. „Nesu visiškai įsigilinęs į medžiagą, nes ją šiuo metu tiria atitinkamos tarnybos, todėl ką nors komentuoti nesiryžčiau“, – sakė ministras G.Steponavičius. Jo žodžiais, „uni-

Universitetas ir profesoriai „derėjosi“ Projekto įgyvendinimo grupėje – ne tik rektorius R.Ginevičius. Be jo, ten dar yra Senato pirmininkas prof. Donatas Čygas, Elektronikos fakulteto prodekanas prof. Dalius Nava-

„Valstiečių laikraščio“ žiniomis, Finansų ministerija universitetui jau pervedė dalį pinigų – 74,4 tūkst. litų avansą.

VGTU rektorius Romualdas Ginevičius nėra eilinis rektorius. Jis taip pat yra ir visų Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas. R.Ginevičius yra daugiausia Lietuvoje uždirbantis rektorius, kurio metinis atlyginimas – daugiau nei 350 tūkst. Lt.

Pensijos sumažintos proporcingai Ministrų kabinetas pritarė darbo grupės išvadoms, kuriose konstatuojama, kad pensijos sumažintos proporcingai ir teisėtai, anksčiau priimtiems teisės aktams neprieštarauja kitų socialinių išmokų bei atlyginimų laikinas sumažinimas.

Raimundo Šuikos nuotraukos

Vyriausybė taip pat nutarė, kad būtina patikslinti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, į jį perkeliant pensijų kompensavimo mechanizmo esminius principus. Finansų ministrės Ingri-

dos Šimonytės vadovaujama darbo grupė nagrinėjo, ar dėl Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo būtina keisti galiojančius teisės aktus, šiuo metu reglamentuojančius pensijų, socialinių išmokų ir iš biudžeto mokamo darbo užmokesčio mažinimo tvarką. Pripažinta, kad galiojančių teisės aktų keisti nereikia. „Viena svarbiausių KT nutarimo tezių yra ta, kad turi būti nustatyta riba, už kurios mažinimas yra negalimas. Nėra matematikoje tokios formulės, kuri leistų tiesę paslinkti žemyn ir tuo pačiu išlaikyti minimalią

ribą. Taigi apie proporcingumą reikia kalbėti plačiąja prasme, kad bendras pensijų pasiskirstymas turi būti toks pat, koks buvo iki mažinimo. Mūsų supratimu, šios sąlygos laikomasi“, – po Vyriausybės pasitarimo komentavo I.Šimonytė. Anot jos, papildomai mažinama priklausomai ir nuo to, kiek pinigų gaunama ir kokio dydžio draudžiamosios pajamos yra. Atitinkamus teisės aktų projektus, įgyvendinančius darbo grupės išvadas, pavesta parengti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Eltos inf.

versitetas viską sustabdė, o rektorius nuo projekto valdymo grupės narių nusišalino“.

Tarnybinę etiką jau buvo pažeidęs VGTU rektorius R.Ginevičius nėra eilinis rektorius. Jis taip pat yra ir visų Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas. Tačiau nepaisant garbingų postų, R.Ginevičius ne pirmą kartą patenka į etikos sargų akiratį. 2009 m. rugsėjo 9 d. VTEK konstatavo, kad VGTU rektorius supainiojo viešuosius ir privačius interesus, kai universitete įdarbino savo žmoną. Be to, šių metų birželį Valstybės kontrolė pranešė VGTU nustačiusi „šiurkščias buhalterines klaidas ir reikšmingus teisės aktų pažeidimus“, už kuriuos gresia baudžiamoji atsakomybė. Pažeidimai daugiausia susiję su klaidingu darbo užmokesčio apskaičiavimu. Pavyzdžiui, mokslo darbuotojams universitetas išmokėjo beveik 853 tūkst. Lt priedų ir priemokų nenurodant, kokius papildomus darbus jie atliko. Ši medžiaga perduota Generalinei prokuratūrai. R.Ginevičius taip pat yra daugiausia Lietuvoje uždirbantis rektorius, kurio metinis atlyginimas – daugiau nei 350 tūkst. Lt.

Gyvename neišpasakyto godumo laiku Dalia Teišerskytė, Seimo narė

Neįsivaizduoju, kokiu laiku gyvena tie žmonės, bet atrodo, kad šiuo metu yra tokio neišpasakyto godumo laikas – jeigu aš ko nors nepadarysiu dėl savęs, tai sugrius pasaulis. O pasaulis į gerąją pusę verčiasi tuomet, kai mes kažką gero padarome dėl kitų, bet ne dėl savęs. Mane visada mokė, kad labai svarbu neprarasti garbės, kad ir kokiu sunkiu momentu gyventum. Rytais, kai pažvelgiu pro langą ir matau, kaip prie šiukšlių konteinerių renkasi tie patys buvę mokytojai, darosi iš tiesų skaudu girdint tokius skandalus. O juk tie Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriai nėra skurdžiai... Deja, Seimas negali kištis į universitetų veiklą, nes jie veikia tam tikros autonomijos principu. Gerai bent tiek, kad greitai parlamentas pasisakys dėl visų valstybės tarnautojų atlyginimų viešinimo. Gal tada situacija šiek tiek pagerės.

Skandalas gali būti išpūstas Justinas Butkevičius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentų atstovybės prezidentas

Kokia studentų nuomonė? Labai sunku pasakyti, nes šiuo metu atostogos, todėl nėra kaip paklausti studentų nuomonės. Mūsų nuomone, skandalas gali būti išpūstas, nes kol kas savo išvadų nepateikė jokia institucija, todėl susilaikysime nuo komentarų.


2010 liepos 21 • Nr. 57 (8972) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

3

Kas pučia burbulus – melioratoriai ar FNTT? e Atkelta iš 1 psl.

Laukiame oficialių FNTT išvadų

Priekaištai dėl akmenų panaudojimo FNTT paskelbė, kad įtarimai pareikšti Rinkuškių kaime (Biržų r.) registruotos melioracijos sistemos statybos ir remonto darbus atliekančiai UAB „Biržų ranga“ bei trims jos darbuotojams. Vienas iš originaliausių paminėtų pažeidimų – FNTT atstovai nustatė, kad atlikdama melioracijos darbus prie Tatulos upelio bendrovė vietoj dokumentuose nurodytos skaldos panaudojo laukuose surinktus akmenis. Šį atvejį VL komentuodamas vienas iš techninę darbų priežiūrą atlikusių Biržų rajono specialistų labai stebėjosi FNTT atstovų išvadomis ir net suabejojo jų kompetencija. Pasak specialisto, numatytu atveju naudojant akmenis darbai atliekami kokybiškiau nei naudojant skaldą. Be to, šiais laikais akmenys pakelėse nesimėto, juos reikia surinkti, taigi naudoti transportą, apmokėti už darbus darbininkams, o tai irgi kainuoja. Be kita ko, FNTT pranešė išaiškinusi, kad bendrovės generalinis direktorius su statybos vadovu ir vyriausiąja buhaltere suklastojo išlaidas patvirtinančius dokumentus: statybos darbų

Kazys Sivickis, Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos vadovas

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

kainas kitos bendrovės siūlė darbus atlikti 50 km. Todėl Biržų rajono savivaldybė ir pasirinko būtent šią bendrovę.

Pasinaudojo tarnybine padėtimi? FNTT pareiškė įtarimus ir Utenoje registruotos akcinės bendrovės „Utenos melioracija“ generaliniam direktoriui, dviem jo pavaldiniams ir dviem Utenos rajono savivaldybės

racija“, nors jos pajėgumas neatitiko skelbto konkurso sąlygų. Viešojo pirkimo rezultatus pripažinus niekiniais, antrame pirkimų konkurse buvo sušvelninti reikalavimai būsimam rangovui. Iš ankstesniame konkurse buvusių vienuolikos reikalavimų liko tik du, palankūs AB „Utenos melioracija“. Be to, komisija į derybas pakvietė tik šį vienintelį rangovą. Taigi FNTT kilo įtarimai, kad bendrovės direktorius pasinaudojo tarnybine padėtimi.

Apgaule apkaltinta melioracijos bendrovė pasamdė nepriklausomus auditorius, kurie paneigė įtarimus, tačiau Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba šio audito duomenų kažkodėl nepripažįsta. žurnalus, atliktų darbų aktus, PVM sąskaitas faktūras. Bendrovė dokumentuose įrašė, kad jos darbuotojai gavo gerokai didesnius atlyginimus, nei realiai buvo sumokėta. Buvo klastojami ne tik darbo užmokesčio, bet ir statybinių mechanizmų naudojimo ar medžiagų įsigijimo dokumentai.

Turtas areštuotas jau dvejus metus VL pakalbintas UAB „Biržų ranga“ generalinis direktorius Stasys Čiuplinskas atsakė tiesiai šviesiai: „Aš galiu pasakyti, kad ši byla sukurpta dirbtinai. Konkurse dalyvavo kelios įmonės, mes laimėjome pasiūlę geriausias sąlygas. Darbai atlikti laiku ir kokybiškai, todėl nesuprantu priekaištų esmės. Tiesiog prisikabino ir trukdo dirbti daugiau nei dvejus metus.“ Pasak direktoriaus, dėl FNTT trukdymų teko atleisti apie 20 darbuotojų, per 140 tūkst. Lt jiems sumokėti išeitinių išmokų, įmonė negauna kreditų, nes turtas areštuotas. Beje, jau dvejus metus areštuotas ir direktoriaus turtas, jis negali išvykti iš Lietuvos. UAB „Biržų ranga“ pasamdė nepriklausomus auditorius, kurie atliko esminį patikrinimą, tačiau FNTT šio audito duomenų kažkodėl nepripažįsta. Direktoriaus nuomone, nepriklausomų auditorių tyrimas ignoruojamas, nes įvertinus jo duomenis FNTT tektų atsisakyti pareikštų įtarimų, taigi prapultų dvejų metų triūsas. VL žiniomis, už 1,7 mln. Lt UAB „Biržų ranga“ įsipareigojo melioracijos darbus atlikti 87 km, o pagal 2006 m.

administracijos valstybės tarnautojams. Tyrimo metu išaiškinta, kad 2005 m. pabaigoje Nacionalinė mokėjimo agentūra su Utenos rajono savivaldybės administracija pasirašė sutartį dėl projekto „Utenos rajono Biliakiemio ir Jotaučių kadastrinių vietovių griovių, jų statinių ir Seterečiaus užtvankos rekonstrukcija“ įgyvendinimo. Projekte numatytiems darbams atlikti Utenos r. savivaldybės administracijos paskelbtą viešųjų pirkimų konkursą laimėjo tos pačios savivaldybės tarybos nario Liuoniaus Purvinio vadovaujama AB „Utenos melio-

Orai Priešpilnis. Saulė teka 5.11, leidžiasi 21.39.

Šiandien

Nustebo sulaukęs FNTT įtarimų AB „Utenos melioracija“ direktorius Liuonius Purvinis nustebo sulaukęs FNTT įtarimų. Direktorius VL tikino, kad visi objektai baigti 100 proc. ir laiku bei neviršijant sutartinės kainos ir netgi ne visus pinigus panaudojant. Pagal sutartį buvo galima panaudoti 1,79 mln. Lt, o panaudota 1,68 mln. Lt. Tačiau FNTT teigia, kad net 531tūkst. Lt iš jų nebuvo pagrįsti jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Teigiama, kad dalį apgaule įgytų pini-

Rytoj

Poryt

Dieną: +24 +29°

Dieną: +26 +31

Dieną: +27 +32°

Naktį: +15 +20°

Naktį: +15 +20°

Naktį: +17 +22°

Trumpas atgaivos laikotarpis baigėsi. Su pietvakarių srautais link Lietuvos skuba nauja karščio banga. Antroje savaitės pusėje labai karštas tropinis oras vėl užvaldys visą šalį ir audringai trauksis tik savaitgalį. Jau šiandien (trečiadienį) aukščiausiai temperatūra pakils iki 24–29 laipsnių šilumos. Pūs nestiprūs rytų krypčių vėjai. Dangus bus margas. Daugiau saulės teks šiaurinei Lietuvos pusei, o pietuose įdienojus susitvenkę debesys vietomis prapliups lietumi, galima ir perkūnija. Ketvirtadienio naktis bus visiškai rami ir nelabai giedra. Nakties pradžioje šalies pietuose dar gali ir palyti. Temperatūra tenukris iki 15–20 laipsnių šilumos. Dieną numatomi ramūs, nepastoviai debesuoti ir gana drėgni orai. Orui kaistant iki 26–31 laipsnio, darysis tvanku, kaupsis debesys. Po pietų trumpi lietūs su perkūnija jau gali išplisti didesnėje šalies dalyje. Penktadienį orai skirsis nedaug: nakties pradžioje kur ne kur, o dieną daugelyje vietovių trumpai su perkūnija palis. Vėjas visai negaivins, tik perkūnijos metu sulauksime stipresnio gūsio. Naktis numatoma labai šilta ir tvanki – oro temperatūra bus 17–22 laipsniai. Dieną termometrai rodys 27–32 laipsnius karščio. Šeštadienis žada būti dar karštesnis ir tvankesnis. Sekmadienį, lydimas intensyvių liūčių su perkūnijomis ir škvalu, per Lietuvą slinks šaltas atmosferos frontas, tropinis oras pasitrauks.

Teresė Kaunienė

gų kaltinamieji panaudojo įmonės parduotuvėje, nevykdžiusioje realios veiklos. Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose nustatyta, kad išvengdama mokesčių valstybei parduotuvė fiziniams asmenims (tarp kurių yra ir politikų, ir direktoriaus giminaičių) mokėdavo už neva įmonės transporto priemonių remontui reikalingas detales, tačiau realiai tokių prekių nepirkdavo. Tai vienintelis pažeidimas, kurį pripažįsta L.Purvinis: „Mes ir neslėpėme šio pažeidimo. Kaip tai atsitiko? Gyventojai neparodė vienos detalės, po to parodė kitą ir dar kito asmens vardu. Supainiojo. Už šį nedidelį pažeidimą jau esame nubausti 5 860 Lt bauda ir VMI mums jokių priekaištų neturi.“ Direktorius įsitikinęs, kad teismas atmes FNTT ikiteisminių tyrimų duomenis. „Valstybinei komisijai darbai atiduoti 2006 m. ir jokių priekaištų nebuvo. Dokumentai nesuklastoti, ir tai įrodysiu teisme. Dirbu 35-erius metus ir gerai išmanau šią veiklos sritį, todėl labai stebiuosi pareigūnų teiginiais“, – sako L.Purvinis. Pasak jo, konkursas buvo viešas, apie jį skelbta „Valstybės žiniose“. „Aš nekaltas, kad tik mano vadovaujama bendrovė pateikė pasiūlymą, – dėstė L.Purvinis. – Ne kiekviena bendrovė turi reikiamus atestatus darbams atlikti, bet tai juk ne mūsų kaltė.“

Kaip mes reaguosime? Kol kas FNTT mums nepateikė ir, net jeigu prašytume, nepateiktų jokių duomenų. Pirmiausia turime sužinoti, kokia išvada bus pateikta teismui. Jeigu matysime, jog abi bylos dirbtinės, kad su žmonėmis norima susidoroti, tai padėsime jiems gintis, gal net kreipsimės į Strasbūro teismą. Apie įmones ir jų vadovus negaliu pasakyti nieko blogo. Todėl FNTT informacija mane nustebino.

Bendrovei priekaištų neturi Palmyra Prašmantienė, Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorė

Nuolatinės statybos komisija apsvarsčiusi projektą turėjo perduoti architektui, kuris išduoda leidimus darbams, bet šio protokolo nėra. Tačiau mes prisimename tuos laikus. Tuometinis mūsų rajono Nuolatinės komisijos pirmininkas architektas (dabar nedirba) neparašė protokolo, nors leidimas išduotas. Gal tarnautojai dirbo nekruopščiai, bet darbus atlikusios bendrovės šiuo atveju negalima kaltinti. Argi tokius pažeidimus nagrinėja teismas? Kitų pažeidimų, mano žiniomis, nepateikta arba jie nelogiški. Jeigu užsakovas susitarė su rangovu pastatyti objektą už tam tikrą sumą ir užsakovas neturi priekaištų, kokybė gera, tai kodėl priekaištaujama? Jeigu techninę priežiūrą atliekantys specialistai dėl darbų kokybės neturi priekaištų, tai kodėl jų turi FNTT? Kaip užsakovė aš šiai bendrovei priekaištų neturiu.

Valstybinė darbo inspekcija primena

Dirbate nelegaliai – vagiate savo ateitį! Dirbate sezoninį ar kitą darbą žemės ūkyje, statybose, siuvykloje ar kavinėje, kertate mišką ar remontuojate automobilius?.. Jei dirbate be darbo sutarties ar kitaip oficialiai neįforminę savo darbo – dirbate nelegaliai! Todėl jūsų negina darbo įstatymai. Jei dirbate be darbo sutarties, darbdavys gali jums neatlyginti už darbą, susirgę negausite pašalpos, susižalojus darbe nebus atlyginama žala. Nelegaliai dirbančiajam žuvus darbo vietoje, artimieji ne tik netektų brangaus žmogaus, bet ir negautų piniginių išmokų. Dėl nelegalaus darbo valstybės, socialinio draudimo, savivaldybių biudžetai, kuriais taip pat kiekvienas iš mūsų naudojamės, negauna pajamų. Nelegalus darbas kenkia ir verslininkams, nes oficialiai neregistruotu darbu sukuriama nusikalstama konkurencija. Žinote, kur dirbama nelegaliai? Praneškite Valstybinės darbo inspekcijos pasitikėjimo telefonu Vilniuje 213 9750. (Užs. 689)


4

2010 liepos 21 • Nr. 57 (8972) Valstiečių laikraštis

Aktualijos Tiesiai šviesiai

Aukso kiaušinių beieškant

Lina Pečeliūnienė VL žurnalistė, lina.peceliūniene@valstietis.lt

Tik taip atrodo, kad politikai vasarą miega. Vyriausybė karštligiškai ieško būdų, kaip užkaišyti kitų metų biudžeto skyles. Premjeras Andrius Kubilius su finansų ministre Ingrida Šimonyte vylėsi, kad 300 mln. Lt galėtų duoti nauji mokesčiai (nekilnojamojo turto ir automobilių). Tačiau Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad svarbiau naujų mokesčių metodika, o ne geistini milijonai. Mokesčių didinimui (ar jų gausinimui) nepritaria Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partneriai liberalai. Opozicija išvis niekam nepritaria, taigi mokesčių idėja, matyt, bus palaidota. Ir tuo metu aukso gyslą atranda ūkio ministras Dainius Kreivys. Padaro grandiozinį darbą – pirmąkart per 20 metų suskaičiuoja, kiek turto turi valstybės kontroliuojamos įmonės. Ir nustemba: apie 300 valstybės įmonių, kurių vertė siekia 17,3 mlrd. Lt, pernai biudžetui sumokėjo vos 44,6 mln. Lt dividendų (nėra kuo stebėtis, per krizę pelno nebuvo).

tybė šimtus milijonų dividendų. Panašiai ir buvo sumanę „Leo LT“ strategai: keli elektros kainą ir dividendus dedi į būsimos atominės elektrinės fondą. Deja, piliečiams vartotojams tas visai nepatinka. Galima bandyti spausti vašką gerinant valstybinių įmonių vadybą. Tuomet reikės samdyti labai brangius specialistus (kaip Skandinavijoje). Nieko neišeis. Kilo triukšmas, kai Ignalinos atominės elektrinės direktoriui Osvaldui Čiukšiui buvo paskirta 26 tūkst. litų alga. Ir iš tikrųjų nepadoru, kai įmonės direktoriaus atlyginimas pralenkia valstybės Prezidento algą, o premjeras šalia jo išvis atrodo kaip vargšas. Tikrai neduosime valstybės turto valdytojams didesnių algų. Gal galime toms įmonėms duoti laisvę nuo politinių sprendimų? Lietuvos paštas, „Lietuvos geležinkeliai“ tuomet tuoj pat panaikintų nepelningas savo socialines funkcijas. Tik pelno siekianti įmonė tikrai neneš tau laikraščio į kaimą iš rūpesčio, kad sąmoningas pilietis užaugtum. Ekonomistas Raimundas Kuodis siūlė traukiniais nevežioti grybautojų. Keleivių vežimas kasmet atneša mažiausiai 200 mln. litų nuostolių. Gavę ekonominę laisvę „Lietuvos geležinkeliai“ kaipmat uždarytų keleivinius maršrutus. Norime to? Gal nelabai. Yra dar vienas būdas gauti aukso kiaušinį – privatizuoti. Buvo užuominų apie miškų, laivininkys-

Biudžeto deficitą mažinti reiks jau greitai. Ir nebebus kito būdo, tik vėl braukti išlaidas. D.Kreivys jau pasiruošęs iš tų įmonių išpešti 50 kartų daugiau – 1,5 milijardo. Nesėdi rankų sudėjęs ar kojų sumerkęs jūroje. Iki rudens parengs studiją, kurioje bus numatyta, kaip pasisemti tuos milijardinius dividendus. Premjeras priduria, kad Skandinavijoje valstybinės įmonės valdomos efektyviau. Ar tik neperkaito galvos? Mums išvis nederėtų varvinti seilių žiūrint į Skandinaviją (jau sykį apsvilome sparnus panorę per metus pakilti iki Švedijos). Švedijos socializmą subrandino ilgametis tos visuomenės bendruomeniškumo jausmas, (įgimtas?) pasitikėjimas valdžia ir solidarus noras mokėti didelius mokesčius. Mes ne tokie. Ar gali mūsų valstybės įmonės dėti biudžetui auksinius kiaušinius? Reikia nepamiršti, kad pusę to valstybės turto sudaro energetikos įmonės, o kitą pusę – miškai, geležinkeliai ir kita infrastruktūra. Neribokime energetikos kainų vartotojams, ir susikraus pelnus energetikos įmonės. Ir gaus vals-

tės privatizavimą. Ir vėl – pilietinis triukšmas, kurio žalą kažin ar padengtų pinigai, gauti pardavus per krizę nupigusį turtą. A.Kubiliaus galvoje privatizavimo minčių yra. Jis atsargiai užsimena apie galimybę į valstybės įmones pritraukti privataus kapitalo dalį. Gal kada nors, gal kai valstybės įmonės bus kaip nors „nuskaidrintos“. Bet biudžeto deficitą mažinti reiks jau greitai. Ir nebebus kito būdo, tik vėl braukti išlaidas. Sveikatos apsaugos, policijos, švietimo reformoms per mažai politinės valios ir per daug pasipriešinimo. Paprasčiau nurėžti atlyginimus. Beje, pernai 30 proc. sumažinus politikų ir 10 proc. valstybės tarnautojų atlyginimus Vyriausybė sutaupė tik 0,8 proc. valstybės sektoriaus darbo užmokesčio fondo. Mokytojams atlyginimai net didėjo. Tai dabar ne tik jiems, bet ir visiems biudžetininkams dar reiks mažinti. Juk taip išaiškino ir Konstitucinis Teismas: privalu visiems mažinti proporcingai. Šiaip ar taip, kad ir ką darytų A.Kubilius, vis tiek praras paskutinius pasitikėjimo reitingo procentus.

Panaikinus apskritis – nežinia ir kartėlis ju, kaip vienas ar du žemėtvarkininkai spės aprėpti visus rajono darbus, sukontroliuoti ir bausti nedirbančius savų žemės plotų. Ši reforma nieko gero nedavė, tik daugiau painiavos.“ Kauno meras Andrius Kupčinskas irgi apgailestavo, kad savivaldybės negalės savarankiškai įgyvendinti investicinių projektų valstybinėje žemėje. „Taip „T pat stebimės, kad apskrities valdžios val pastatas perduotas Valstybės turto fondui, nors būtų Valstyb logiška tas patalpas perleisti log savivaldybėms“, – įsitikinęs sa Kauno meras. K

Reforma daug kain kainavo Reformos išlaidos sudarė 14 mln. Lt. Daugiausia lėšų skirta darbuotojų išeitinėms kompensacijoms ir išmokoms. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Saulius Tvirbutas VL žurnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt etis lt

Vidurvasarį ištuštėjo apskričių viršininkų administracijos patalpos. Valdžia žadėjo, kad atsisakius šios institucijos bus sutaupyta daug lėšų. Tačiau prognozuojama, kad tai nesumažins biurokratijos, nes pagausės specialistų ministerijose. Savivaldybės liko nusivylusios, nes, be priskirtų švietimo, mokslo, sveiktos įstaigų, kurių finansavimas neaiškus, joms ši reforma nieko nedavė. Rajonų ir miestų vadovai ypač apgailestauja, kad negalės tiesiogiai valdyti valstybinės žemės.

Nežinia dėl finansavimo Liepą regionų valdymo struktūrose neliko apskričių viršininkų administracijų. Iš jų beliko tik regionų plėtros tarybos, o viršininkai tapo premjero patarėjais. Po reformos apskritims priklausiusios įstaigos perėjo ministerijų arba savivaldybių žinion. Panaikintos 58 anksčiau besidubliavusios ir tarpinės funkcijos, 10 funkcijų perduota savivaldybėms, 20 funkcijų atliks ministerijos ir kitos valdžios institucijos. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) duomenimis, vietos valdžiai perduota per 100 švietimo, socialinių ir sveikatos įstaigų. „Joms išlaikyti valstybė numačiusi biudžeto lėšų tik iki šių metų pabaigos, o kas bus kitais metais – neaišku, – kalbėjo LSA direktorė Roma Žakaitienė. – Nenumatyta valstybės lėšų ir perduotoms įstaigoms administruoti. Savivaldybių biudžetai ir taip jau labai sunkiai surenkami.“ Pasak R.Žakaitienės po reformos didelių pokyčių nesulaukta. „Padaugėjo tik vykdytų funkcijų, taip pat savivaldybės bus atsakingos už žvejybos, medžioklės leidimus“, – pasakojo ji. Mykolo Romerio universiteto docentas Kostas Žymantas Svetikas mano, kad ši reforma buvo tik popierinė. „Šita reforma apima ne tik vargšę Vidaus reikalų ministeriją, bet ir Ūkio, Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos ministerijas

bei šios srities strategiją. O strategijos nėra“, – nukirto jis. K.Svetikas mano, kad įvyko tik formalus funkcijų perrašymas, o ne realios permainos, kurios leistų kiekvieno regiono verslo, mokslo ir valdžios įstaigoms suvienyti jėgas ir išryškinti savo privalumus.

Savivaldybės nusivylė „Funkcijų negavome, tik vieną kitą įstaigą, įmonę ar objektą“, – apgailestavo LSA prezidentas Ričardas Malinauskas. Jo teigimu, valdžios priartinimą prie žmonių įkūnytų valstybinės žemės miestuose patikėjimo teise perdavimas savivaldybėms. „Jei valstybinę žemę miestuose valdytų savivaldybės, dokumentų tvarkymas gyventojams truktų apie 3–4 mėnesius, – mano R.Malinauskas. – Žemės valdymą patikėjus Nacionalinei žemės tarnybai, dėl atsiradusių tarpininkų procesai truks iki 1,5 metų.“ Marijampolės rajono meras Vidmantas Brazys pastebi, kad po reformos į savivaldybes dažnai ateina sutrikę ir pikti žmonės, tvarkantys žemės nuosavybės dokumentus. „Jie nežino, kur kreiptis, teiraujasi, kada bus matuojama žemė, atliekami kiti darbai, o mes tegalime išklausyti ir paguosti, – teigė jis. – Neįsivaizduo-

Reformos išlaidos sudarė Refor 14 mln. Lt. L Daugiausia lėšų skirta darbuotojų išeitinėms kompensadarbuoto cijoms ir išmokoms. Tačiau vidaus reikalų mi ministras Raimundas Palaitis tikino, kad nuo ateinančių metų vien darbo užmokesčiui kasmet bus sutaupoma apie 30 mln. Lt. O buvęs LSA prezidentas ir Ignalinos rajono meras Bronis Ropė mano, kad buvo galima apsieiti be didelių reformos išlaidų ir daug ramiau įgyvendinti permainas. „Dabar pasirinktas revoliucijos kelias, lyg valstybė gyventų ne sunkmečio sąlygomis, – stebėjosi jis. – Vienu mostu panaikintos apskritys, o iki tol tarnautojai apskričių administracijose gal pusmetį iš esmės jau nieko neveikė, bet gavo algas. Buvo galima palaipsniui perduoti funkcijas savivaldybėms, ministerijoms, kitas naikinti, taip apskritys būtų natūraliai užbaigusios savo gyvavimą ir nereikėtų vienu kartu tiek daug lėšų darbuotojų išeitinėms kompensacijoms.“ B.Ropė mano, kad būtina suvienodinti ir socialinės, sveikatos bei švietimo įstaigų sąlygas. „Dabar ir toliau jos turės nevienodą finansavimą, nes vienas valdys ministerijos, kitas – savivaldybės, trečios pastarosioms atiteko po reformos, o jų finansavimas liko miglotas, – aiškino B.Ropė. – Manau, visoms tokioms įstaigoms reikėtų įvesti paslaugų krepšelius ir visos konkuruotų vienodomis sąlygomis, nesvarbu, kokio pavaldumo jos būtų.“

Valdžia netapo artimesnė Raimundas Lopata, politologas Apskričių naikinimo idėja siekta priartinti vadžią prie žmonių, bet pas mus, kaip dažnai būna, geri norai ir lieka tik norais. Savivaldybės liko nepatenkintos, su jomis nepakankamai suderinti reformos planai, funkcijų paskirstymas. Savivaldos efektyvumo nepagerins ir rinkimų į savivaldybių tarybas sistema – jų rinkimų įstatyme visgi neįteisinta mišri rinkimų sistema, kai leidžiama kelti atskiras kandidatūras visiems piliečiams.

Biurokratijos aparatas nesumažės Alvydas Šedžius, politikas, buvęs Apskričių vadovų sąjungos prezidentas Netikiu, kad panaikinus apskričių administracijas pavyks sumažinti tarnautojų skaičių. Esu įsitikinęs, kad per pusmetį ar metus jų prireiks dar daugiau. Tik jie atsiras ministerijose ir joms pavaldžiose įstaigose, kurios perims buvusias funkcijas. Pavyzdžiui, anksčiau apskrityse vienas Teisės departamentas aptarnavo žemėtvarkininkus, statybos inspektorius, kitus specialistus, tai dabar jų reikės kiekvienai sričiai atskirai. Valstybės valdymo funkcijos niekur nedingo, tad reikės ir žmonių, o kai struktūra susmulkinama, darbuotojų tik daugėja.


2010 liepos 21 • Nr. 57 (8972) Valstiečių laikraštis

Pasaulis

5

Pasaulį vargina rekordiniai karščiai Šių metų birželis pasaulyje buvo karščiausias per visą meteorologinių stebėjimų istoriją. Dr. Manvydas Vitkūnas Globalus atšilimas planetoje realus. Jo pikas turėtų būti pasiektas 2030 metais. Šiaurės Amerikoje šilumos rekordai užfiksuoti per visus praėjusius šių metų mėnesius. Spartus vidutinės temperatūros augimas stebimas ir kone visoje planetoje.

Ledynai tirpsta labai sparčiai Nors globalų atšilimą skirtingos mokslininkų grupės vertina nevienodai ir dalijasi įvairiomis prognozėmis, iš esmės visi sutinka, jog šis procesas vyksta gana sparčiai. Vieni specialistai linkę jį sieti visų pirma su cikliškais, natūraliais klimato pokyčiais, kiti kaltina vadinamąjį antropogeninį faktorių – intensyvią žmogaus ūkinę veiklą, atmosferos taršą ir dėl to susidarantį vadinamąjį šiltnamio efektą. Šiųmetis birželis tapo karščiausiu planetoje per visą meteorologinių stebėjimų istoriją ir pagerino karščio rekordą, užfiksuotą 2005 metais. Įdomu, kad greta rekordinių karščių atskiruose planetos regionuose fiksuojami ir neregėti kritulių kiekiai. Seniai nematytos liūtys šiemet jau prausė Vidurio Europą, centrines JAV valstijas, Kiniją, Indiją. O didžioji Australijos dalis kentė neregėtas sausras. Dar vienas šių metų rekordas – mažiausi per visą istoriją Antarkti-

dos ledynų plotai. Piečiausio žemyno ledynai nenumaldomai tirpsta nuo 1990 metų. Alpėse ledynai tirpsta ir šiuo metu dengia mažiausią plotą per 150 stebėjimo metų. Golfo srovė visus metus maždaug dviem laipsniais šiltesnė nei įprasta. Palaipsniui kyla pasaulinio vandenyno lygis. Jei situacija nebus suvaldyta, jau po keliasdešimties metų žemėlapyje neliks žemose koralinėse salose esančių valstybių, tokių kaip Maldyvai ar Tuvalu.

Ieškoma skubių sprendimų Mokslininkai ieško būdų, kaip stabdyti nenumaldomai vykstančią klimato kaitą. Vieningai sutariama, kad šiltnamio efektą radikaliai susilpninti galima tik vienu būdu – mažinant anglies dvideginio išmetimą į atmosferą. Tačiau sparčiai augant pramonės pajėgumams, ypač tokiose šalyse kaip Kinija ar Indija, tai padaryti yra labai sunku. Ieškoma alternatyvių būdų, kaip sumažinti anglies dvideginio kiekius atmosferoje. Viena patikimiausių, tačiau ilgalaikių priemonių – miškingų teritorijų plėtra planetoje. Tačiau miškų augimas – ilgalaikis procesas. Kita kur kas sparčiau įgyvendinama priemonė – alternatyvios energetikos plėtra, spartesnis elektromobilių ir panašių ekologiškų transporto rūšių diegimas. Tačiau bene daugiausia vilčių teikiantis sumanymas – lėktuvais purkšti viršutiniuose atmosferos sluoksniuose

Rekordiniai karščiai skatina žmones ieškoti atgaivos prie fontanų, vanEPA-Eltos nuotraukos dens telkinių.

specialius aerozolius, kurie atspindėtų dalį saulės spindulių. Tai leistų sumažinti temperatūros augimą, tačiau bėda ta, kad aerozolius paskleisti virš visos planetos būtų beprotiškai brangu ir techniškai beveik neįmanoma. O jei tai bus daroma tik virš atskirų regionų ar šalių, tai turės neigiamų pasekmių kaimyniniams regionams.

Išeitį sufleruoja ugnikalnis

Argentinoje šalčiau nei Antarktidoje

VL archyvo nuotrauka

temperatūras Kinijoje, kaimyninėje Indijoje tai sukeltų ženklų klimato atvėsimą ir padidintų drėgnumą. Jei dirbtinių klimato stabilumo palaikymo priemonių būtų imtasi virš Indijos teritorijos, kaimyninėje Kinijoje tai sukeltų klimato šilimą, o tai yra visiškai nepriimtina“, – teigia Karnehgio-Melono universiteto Pitsburge ( JAV) profesorius Keitas Rikis. Anot jo, idėja dirbtinai skleidžiamais aerozoliais koreguoti pasaulio klimatą mokslininkams kilo po 1991 metais Filipinuose įvykusio Pinatubo ugnikalnio išsiveržimo. Tada į atmosferą pakliuvo milžiniškas kiekis sulfato junginių, kurie, patekdami į viršutinius atmosferos sluoksnius, sudarė aerozolio daleles. Dėl šio proceso vidutinė pasaulio temperatūra sumažėjo maždaug puse laipsnio Celsijaus.

Prievartinė moterų sterilizacija

moterų sterilizavimo planus, sveikatos apsaugos įstaigos savo iniciatyva padaro moteris nevaisingas.

Independent“, Uzbekistane panašių atvejų – šimtai, o gal ir tūkstančiai.

Uzbekistane, siekiant riboti gimstamumą, griebtasi drastiškų ir žmogaus teises pažeidžiančių priemonių.

Moters tragedija

„Pavyzdžiui, jei purškiamu aerozoliu būtų bandoma dirbtinai palaikyti istoriškai nusistovėjusias

Dėl globalaus klimato atšilimo nenumaldomai tirpsta ledynai Antarktidoje ir kituose atšiauriuose pasaulio regionuose.

Daumantas Musnickas Šimtai, o gal netgi tūkstančiai Uzbekistano moterų buvo sterilizuotos chirurginiu būdu, neretai joms pačioms apie tai nieko nežinant.

Medikai stengiasi įgyvendinti planus Didžiosios Britanijos leidinio „The Independent“ teigimu, autoritariškasis Uzbekistano vadovas Islamas Karimovas šiemet įsakė Sveikatos apsaugos ministerijai visomis išgalėmis suintensyvinti dar 1991 m. sukurtos

gimstamumo mažinimo programos įgyvendinimą. Savo ruožtu ministerija vasario mėnesį išplatino įsakymą sveikatos priežiūros įstaigoms „sustiprinti reproduktyvaus amžiaus moterų medicininę apžiūrą bei skatinti chirurginę sterilizaciją, ją visoms pageidaujančioms moterims atliekant nemokamai“. Kampanijoje dalyvauja tūkstančiai gydytojų ir medicinos seserų, kurios įkalbinėja moteris, ypač – turinčias du ir daugiau vaikų, savanoriškai sterilizuotis. Tačiau paaiškėjo, jog neretai tokios procedūros atliekamos be pačių moterų žinios. Dar 2007 m. Jungtinių Tautų atstovai

JAV Stenfordo universiteto mokslininkai patvirtino, kad gamtos anomalijos, itin dideli karščiai bus būdingi ir šių metų vasaros antrai pusei. Kai kuriuose planetos kampeliuose pastebimi ir visiškai priešingi reiškiniai. Pietų Amerikos pietinėje dalyje – Čilėje, Argentinoje, Urugvajuje ir Paragvajuje temperatūra nukrito neregėtai žemai. Nors dabar pietų pusrutulyje žiema, net visko matę argentiniečiai neprisimena 14–15 laipsnių šalčio. Argentinoje šalčiai jau pasiglemžė beveik dviejų dešimčių žmonių (daugiausia benamių) gyvybes. Paradoksalu, kad centrinėje Argentinoje dabar šalčiau, nei argentiniečių poliarinėje stotyje „Marambio“, kuri yra Antarktidoje. Būtent iš Antarktidos į Pietų Ameriką plūsta šalto oro masės.

Didžiulis gyventojų prieaugis

Uzbekistano valdžia siekia, kad šalies moterys gimdytų kuo mažiau. ota-ona.zn.uz nuotrauka

paskelbė, kad Uzbekistane fiksuojama daugybė atvejų, kai siekdamos įgyvendinti „nuleistus iš aukščiau“

„The Independent“ pateikia 24 metų Saodat Rachimbajevos istoriją. Moteris pagimdė neišnešiotą berniuką, kurį pavadino Ibrahimu. Po kelių dienų kūdikis mirė. Tačiau daugiau vaikų moteris negalės pagimdyti, nes be jos žinios, atlikdami cezario pjūvį, medikai pašalino gimdos dalį. „Mano sutikimo niekas neklausė. Gydytojai mane paprasčiausiai sužalojo kaip kokį gyvulį. Geriau būčiau mirusi kartu su savo pirmagimiu Ibrahimu“, – sakė britų žurnalistui moteris. Po patirtos nepataisomos traumos S.Rachimbajevą vyras išvijo iš namų. Sutuoktinis viskuo apkaltino nelaimingą moterį. Dabar ji glaudžiasi savo tėvų bute ir laukia skyrybų. Anot „The

Šiuo metu Uzbekistane gyvena kiek daugiau nei 28 milijonai žmonių. Trečdalis jų – jaunesni nei 15 metų. Gimstamumas gerokai lenkia mirtingumą: per metus tūkstančiui gyventojų tenka beveik 8 mirtys ir net 26 naujagimiai. Metinis gyventojų prieaugis Uzbekistane siekia 3–4 procentus. Per pastaruosius trisdešimt metų Uzbekistano gyventojų skaičius padidėjo net 12 milijonų. Šalies valdžia teigia, kad tokie gyventojų prieaugio tempai nepakeliami šalies ekonomikai, jaunimui vis sunkiau susirasti darbo, todėl būtina mažinti gimstamumą. Tam pasitelkiamos drastiškos ir netgi visiškai nežmoniškos prievartinės sterilizacijos priemonės.


6

2010 liepos 21 • Nr. 57 (8972) Valstiečių laikraštis

Prieblandos

Įvykiai trumpai Turės palikti pareigas. Pirmadienį Policijos departamento atestacijos komisija nustatė, kad Edvardas Bukota yra netinkamas eiti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) viršininko pavaduotojo pareigas. Komisija konstatavo, kad E.Bukota netinkamai atliko savo pareigas, pažeidė Policijos veiklos įstatymo bei Policijos pareigūnų etikos kodekso nuostatas, o Marijampolės apskrities VPK viršininkas Kęstutis Kalinauskas nepradėjo tarnybinio patikrinimo dėl E.Bukotos elgesio ir nesiėmė veiksmingų priemonių padėčiai normalizuoti.

Į Lietuvą plūsta nikotinas ir kvaišalai

Pirmą šių metų pusmetį į šalį buvo bandoma įvežti dvigubai daugiau narkotikų, o rūkalų kontrabandos padaugėjo beveik 5 kartus.

Virginija Mačėnaitė VL žurnalistė, virga.macenaite@valstietis.lt

Nukentėjo nuo sprogimo. Kauno rajone, Domeikavoje pirmadienio vakarą į ligoninę atvežtas stipriai apdegęs trylikametis. Jis paaiškino, kad susižalojo namuose gamindamas savadarbį sprogstamąjį užtaisą. Paauglys gydomas ligoninėje. Mirtinai nutrenkė elektra. Pirmadienio popietę Skuodo rajono, Mosėdžio miestelyje, Sodų gatvėje prie apskaitos skydo elektra mirtinai nutrenkė 56 metų AB VST inspektorių.

Kyšis įvairia valiuta. Jurbarke Knygnešių gatvėje pirmadienio rytą įkliuvo neblaivus vairuotojas. 39 metų D.Š. nustatytas 1,88 promilės girtumas. Norėdamas išvengti atsakomybės, vyriškis policininkui pasiūlė 830 Rusijos rublių, 5 eurų, 20 JAV dolerių bei 50 litų kyšį. Pareigūnas kyšiu nesusigundė, tad vairuotojas pristatytas į policijos komisariatą.

Per pirmą šių metų pusmetį Lietuvos muitinės pareigūnai aptiko neteisėtai gabenamų prekių už daugiau kaip 46 mln. Lt. Tai beveik pusketvirto karto daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Vis daugiau sulaikoma ne tik cigarečių kontrabandos, bet ir iš tolimiausių pasaulio kampelių plūstančių narkotikų siuntų.

Rekordiniai kontrabandos metai Cigaretės tradiciškai buvo ir tebėra mėgstamiausia kontrabandos gabentojų prekė. Per pirmus šešis šiųmečius mėnesius vien Lietuvos muitinės pareigūnai sulaikė beveik 6 mln. 200 tūkst. nelegaliai gabentų cigarečių pakelių, o tai sudaro beveik 93 proc. visų tuo metu nelegaliai gabentų prekių. Šiemet muitininkams cigaretes teko traukti ne tik iš įprastų slėptuvių automobiliuose, bet ir iš traukinio cisternos, žuvies šaldytuvo, makaronų pakelių, net iš metalinių karstų. Šie metai pasižymi neeiliniais rekordais: balandį aptikta didžiausia per pastaruosius metus cigarečių kontrabanda. Tąsyk Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai Vilniuje sustabdę vilkiką jame aptiko 1 300 dėžių cigarečių. Tęsdami šio įvykio tyrimą jie patikrino vienos įmonės sandėlį ir surado dar 1 200 dėžių kontrabandinių cigarečių. Bendra operacijos metu sulaikytų rūkalų vertė siekė beveik 9 mln. Lt. Pasak Muitinės departamento (MD) generalinio direktoriaus An-

tano Šipavičiaus, nors pastebima, kad nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio legaliai parduodamų tabako gaminių rinka nebemažėja, tačiau jų kontrabandos sulaikoma vis daugiau: palyginus su pernai metų pirmu pusmečiu, sulaikytos rūkalų kontrabandos šiemet padaugėjo beveik 5 kartus. Per pirmą šių metų pusmetį muitininkai sulaikė cigarečių už beveik 43 mln. 500 tūkst. Lt. Jei šios cigaretės būtų parduotoas juodojoje rinkoje, šalies gyventojai per valstybės biudžetą būtų netekę daugiau kaip 30 mln. Lt.

Nuo Pietų Amerikos iki Kazlų Rūdos Muitininkai pastebi, kad šiemet smarkiai padidėjo ne tik nikotino, bet ir narkotikų kontrabandos srautai. Per pusmetį ikiteisminių tyrimų dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimo, palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, padaugėjo dvigubai. Pastaruoju metu Lietuvos muitinei suaktyvinus kovą su narkotikų kontrabanda, buvo užkirstas kelias į Lietuvą net kelioms jų siuntoms iš Lotynų ir Pietų Amerikos valstybių. Balandžio mėnesį kilogramą kokaino, paslėpto iš vytelių pintų dirbinių pakuotėje – kartoninės dėžės sienelėse, vienam Mažeikių gyventojui mėginta atsiųsti iš Kosta Rikos. Dar viena analogiška siunta muitininkų buvo sulaikyta birželio pabaigoje. Tuomet kilogramas kokaino, paslėpto sportinio treniruoklio dėžės dvigubame dugne, keliavo iš Kosta Rikos į Kazlų Rūdą. Trečią kokaino siuntą, šįsyk siųstą iš Bolivijos, muitininkai sulaikė baigiantis birželiui:

2,5 kg narkotikų buvo paslėpta moteriškose rankinėse įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai teigia, kad šiemet muitininkų sulaikyto kokaino vertė Lietuvos juodojoje rinkoje siekia apie 1,7 mln. Lt.

Egzotiški lauknešėliai nebestebina Kaip žinia, Lietuvą pasiekia ne tik kontrabandiniai rūkalai ir kvaišalai, bet ir kitos draudžiamos prekės. Vilniaus teritorinės muitinės (VTM) kinologai, Vilniaus pašto pervežimo centre tikrindami siuntas iš Indijos, aptiko daugiau nei 1 000 sildinafilo ir tadalafilo tablečių vyriškai potencijai gerinti. Kaip įtariama, trikampio ir lašo formos šviesiai violetinės ir rudos neįpakuotos tabletės gali būti pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises. Aštuoniose siuntose rasti preparatai sulaikyti. Sustiprinus pašto siuntų patikrą, muitinės pareigūnai vis dažniau sulaiko vaistų, užsakytų internetu ir atkeliavusių į Lietuvą paštu dažniausiai iš Indijos. Prieš kelias savaites buvo

Stos prieš teismą. Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai pareikšti VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Šiaulių filialo vyresniajam inžinieriui A.Š. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, A.Š. piktnaudžiavo tarnyba ir suklastojo dokumentus, kuriais vadovaujantis Šiaulių rajono gyventojai buvo neteisingai atkurta nuosavybės teisė į žemę, t. y. neinformavus gyventojos žemė jai buvo paskirta kitoje vietoje, nei buvo numatyta. Tyrimo medžiaga perduota Šiaulių miesto apylinkės teismui.

Eltos inf., Martyno Vidzbelio ir Raimundo Šuikos nuotraukos

Sekmadienio rytą Kelmės rajono Lapvarčių kaime, šalia tilto per Varnės upelį, rastas pradėjęs irti moters lavonas. Iš karto buvo įtarta, jog tai gali būti 44-erių Užvenčio seniūnijoje Želvių kaime gyvenusios Genovaitės V. kūnas. Net plika akimi pažvelgę pareigūnai beveik neabejojo, jog moters mirtis smurtinė. Moteris buvo ne tik išrengta, bet ir visas jos kūnas nusėtas kraujosruvomis. Nužudytąją Varnės brūzgynuose ankstyvą rytą rado jos tėvas. Genovaitės, liepos 14-ąją išėjusios iš namų, ieškojo ne tik artimieji: jos paiešką jau buvo paskelbusi ir Kelmės rajono policija. Tėvas išvydo sumuštą ir apiplėš-

tą dukros kūną, nuo jo buvo nuplėšti visi turėti juvelyriniai dirbiniai. Pareigūnams kaimo žmonės papasakojo, kad moters dingimo naktį šiose apylinkėse labai įtartinai važinėjęs medkirčių automobilis, kurį netgi keletą kartų tekę traukti iš pakelės griovių. Netoli vieno tokio griovio nužudytoji ir buvo rasta. Todėl kaimiečiai bemat sumojo, kad tuo automobiliu galėjo važinėti žudikai. Po tokios informacijos pareigūnai netruko sulaikyti du įtariamuosius: 30metį Kelmės rajono Junkilų kaimo gyventoją Nerijų Bagdoną, dirbusį individualios miško ruošimo įmonės brigadininku, ir Telšių rajono gyventoją Vytautą Petreikį, toje pačioje įmonėje dirbusį miško darbininku. Jiems abiem pareikšti pirminiai įtarimai dėl nužudymo.

sulaikyta siunta su 800, o prieš kelias dienas – su 200 tablečių potencijai stiprinti. Pasak muitinės pareigūnų, populiariausi siunčiami vaistai, kurių gamintojai pažeidžia prekių ženklų „Viagra“ ir „Cialis“ teisių savininkų teises. Vien per pirmą šių metų pusmetį VTM sulaikė per 11 tūkst. padirbtų tablečių. Tačiau iš tolimo užsienio atkeliauja ir dar įspūdingesnių kontrabandos egzempliorių. Štai praeitą savaitę Vilniaus pašto pervežimo centre muitinės pareigūnai patikrino dvi smulkias pašto siuntas. Atidarę nedidelį paketą iš Indonezijos, muitinės pareigūnai jame aptiko 14 džiovintų egzotiškų drugelių, o siuntinyje iš Amerikos buvo rastos 5 moliuskų kriauklės. Abu lauknešėliai su egzotiškais suvenyrais buvo sulaikyti. Įtariant, kad šie buvo gabenami pažeidžiant CITES – Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos – reikalavimus, jie bus atiduoti ištyrimui. Pasak MD atstovės spaudai, šią vasarą tai jau ne pirmas atvejis, kai sulaikomi iš egzotiškų kraštų parsigabenti suvenyrai.

Konfiskuotą tabaką naikins efektyviau Finansų ministerijos (FM) siūlymu Vyriausybė įteisino racionalesnius, ekonomiškesnius konfiskuoto tabako naikinimo ir perdirbimo būdus. Tikimasi, kad priėmus pakeitimus bus sutaupytos valstybės biudžeto lėšos, šiuo metu skiriamos ilgam tabako saugojimui, transportavimui ir naikinimui. FM teigimu, iki šiol buvęs įteisintas vienintelis konfiskuotų ir valstybės naudai perduotų tabako gaminių naikinimo būdas – deginimas – nėra optimalus, be to, deginant labai teršiama aplinka. Dėl šių priežasčių FM nutarė leisti naudoti bet kuriuos tinkamus Atliekų tvarkymo įstatyme numatytus būdus, pavyzdžiui: kurui, energijai gauti, apdoroti žemėje, panaudoti žemės ūkyje ar gerinant aplinkos būklę. Taip pat tabako gaminius galima šalinti specialiai įrengtuose sąvartynuose, pritaikyti biologinį ar fizikinį cheminį apdorojimą ir pan.

Nužudytąją paslėpė prie Varnės Nijolė Mitkevičienė

MD nuotraukos

Raimundo Šuikos nuotrauka

Pirmadienį teisme svarstant suėmimo klausimą, N.Bagdonas sakė, jog gailisi „dėl to, kas įvyko“, prašėsi paleidžiamas į laisvę, nes labai norįs pamatyti savo vaikus. Teismas N.Bagdoną leido suimti trims mėnesiams. Šis vyriškis Kelmės pareigūnams yra labai gerai žinomas, daugybę kartų baustas administracine tvarka, teistas už melagingą pranešimą. Šiaulių apygardos

teisme šiuo metu nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje N.Bagdonas kaltinamas pasikėsinimu nužudyti. Įtariama, jog jis apipylė benzinu ir padegė vieną vaikiną. Prieš kelias dienas N.Bagdonas buvo sulaikytas dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu. Vos išleistas iš areštinės vyras vėl buvo sulaikytas, šįkart – dėl galimo Genovaitės V. nužudymo. Gyvenamosios vietos neturinčio V.Petreikio likimas ir kardomosios priemonės pritaikymas teisme buvo sprendžiamas antradienį. Pareigūnai žmogžudystės detalių neatskleidžia, neišduoda ir kaip moteris atsidūrė žmogžudžių rankose. Tačiau vietos gyventojai moterį apibūdina kaip darbščią, tvarkingą, labai ramaus būdo. Ji užauginusi du sūnus, kurie šiuo metu gyvena ir dirba Anglijoje. Vienas jų prieš pat tragediją buvo parvykęs į motinos namus atostogų. Moteris gyveno iš neįgalumo pašalpos.


Knyga į namus

Tęsia akciją

Vienos knygos persiuntimo kaina – 1,55 Lt 4 Lt

3 Lt

3 Lt

7,15 Lt

2 Lt

su persiuntimu

Vienos knygos persiuntimo kaina – 2,15 Lt 5,99 Lt 8,99 Lt

4 Lt

8,99 Lt

7,99 Lt

6 Lt

Knygų serija „Taupioji Tau šeimininkė“: 3. Ta pati ir vis kita varškė. 4. Sriubos

6,99 Lt

7,99 Lt

7,99 Lt

5 Lt

5,99 Lt 6 Lt

7,15 Lt 4,50 Lt

su persiuntimu

5,99 Lt 5,99 Lt 5,99 Lt

5 Lt Knygų serija „Bičių ūkis“: 2. Spiečių sėmimas, dirbtinis motinų auginimas, medaus kopinėjimas, žvakių gamyba. 3. Pikio, pienelio, nuodų bei žiedadulkių rinkimas ir duonelės išėmimas, gydymas, maisto ruošimas, transportavimas, veislininkystė. 4. Bičių produktai.

Užsakymus knygoms pateikite adresu:

Redakcijos rekvizitai:

Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, Vilnius El. paštu: prenumerata@valstietis.lt skambindami telefonu: (8~5) 210 00 70; faksu: (8~5) 242 12-81 siųsdami SMS mob. telefonu: ( 8~699) 46795

UAB „Valstiečių laikraštis“ Įmonės kodas: 121220239 A.s. LT847044060000914072 AB SEB banke A.s. LT067300010107382149 „Swedbank“ Įmokos kodas: 424111 – „Knygų užsakymas“

Sumokėti už knygas ir persiuntimą galite Lietuvos paštuose, bankų skyriuose arba naudodamiesi internetinės bankininkystės paslaugomis DnB NORD, PAREX, SEB, Ūkio, „Swedbank“ ir Danske Bank.

Mokėjimo pavedime būtina nurodyti knygų gavėjo pavardę, tikslų adresą, kontaktinį telefoną ar el. pašto adresą.

Išsamesnė informacija tel. (8 ~5) 210 00 70. Knygos į artimiausią paštą Jums bus išsiųstos tik sumokėjus.


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Ūkininkų žinios Naujo derliaus grūdai – į suvalkiečių aruodus

Dėl žemės į Vilnių važiuoti nereikės

Specialistai prognozuoja, kad šių metų grūdų derlius nenusileis pernykščiam, o štai dėl supirkimo kainų kiekvienam ūkininkui teks pakovoti.

Nuo liepos mėnesio visus žemės tvarkymo ir administravimo klausimus iš panaikintų apskričių administracijų perėmė Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos. Arvydas Jockus, VL žurnalistas

Albinas Čaplikas, VL žurnalistas

9 psl.

9 psl.

Sodietė Dar ne metas atlaisvinti diržus

Kviečia mėlynuojantys šilai Pasak dzūkų uogautojų, kai mėlynės krepšiuose, daktarai gali atostogauti.

Daugelis svarbius sprendimus priima kartu, tačiau kasdieniai pirkiniai – moters rūpestis.

Rima Marcinkevičienė

Irma Dubovičienė, VL žurnalistė

15 psl.

16 psl.

Sportas

Kultūra

Saulės miestas naujų iššūkių nebijo

Sugrįžta senosios dvaro tradicijos Ekonomikos krizė nepakoregavo Šiaulių valdžios ketinimų organizuoti didžiausią šalies istorijoje sporto renginį. Arvydas Jockus, VL žurnalistas

Dvarponiais jų nepavadinsi. Nors galėtų sėdėti saulėtoje terasoje, žiūrėti į raibuliuojantį ežerą ir klausytis romansų. Bet naujųjų dvarininkų Dalios ir Gintaro Gruodžių savaitgaliai visai ne tokie, kaip daugelis įsivaizduoja. Atskubėję iš Vilniaus, jie įsispiria į guminius batus ir stumdo žoliapjovę. Lilija Valatkienė

7 psl.

14 psl.

VL 2010 07 21_andriui  

kad šių metų derlius nenusileis pernykščiam, o štai dėl supirkimo kainų kiekvienam ūkininkui teks pakovoti. Sodietė Šeštadienis mės tvarkymo...

Advertisement