Issuu on Google+

2010 birželio 30, trečiadienis

Nr. 51 (8966)

Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais

Kaina 1,89 Lt

Šiandien VL su priedais:

Ūkininkų žinios • Ūkininkai ir draudikai skaičiuoja gausių liūčių padarytus nuostolius.

Algirdas Brazauskas tvirtai laikė laisvės žirgo vadžias Jei suprastume, koks sunkus ir atsakingas politiko darbas, kiek jame pinklių ir grėsmių, dar gyviems tautos vadovams sakytume daugiau gražių žodžių, netaupytume jų nekrologui. Bet tokia visų didžiavyrių dalia – kritikos ir net pykčio proveržių jiems tenka daugiau negu meilės.

• Bankininkai sako, kad paskolą norintys gauti žemdirbiai turėtų iš anksto nurodyti kitus savo finansinius įsipareigojimus. • Neseniai Vokietijos Saksonijos žemėje vykusioje Lauko dienoje galėjai sutikti ne vieną stambų ūkininką iš Lietuvos.

• Dėl užsikimšusio drenažo po vandeniu netrukus atsidurs visas ekologinio ūkio braškynas.

Tėviškės šviesa • Lygiai po dviejų mėnesių Lina Pečeliūnienė. Išsamiau skaitykite 2 psl. Raimundo Šuikos nuotrauka

Konstitucinio Teismo sprendimas Vyriausybei – tik popiergalis Pagyvenę žmonės, kuriems sunkmečiu buvo gerokai nurėžtos pensijos, laukia, kada jos bus kompensuotos, o žmonių pasitikėjimą prarandanti Vyriausybė ieško galimybių, kaip kuo ilgiau tai atidėti.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Albinas Čaplikas VL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Daugelis mūsų šalies pagyvenusių žmonių, gaunančių per savo gyvenimą uždirbtą senatvės pensiją, prieš tris mėnesius džiūgavo, nes manė, kad po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo Lietuvos Vyriausybė turės nedelsdama atkurti senatvės pensijų dydžius ir kompensuoti patirtus nuostolius. Deja, mūsų Vyriausybė KT sprendimą supranta visai kitaip. Pensininkų interesus bandanti ginti Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija be reikalo laukia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovų kvietimo sėsti už apskritojo stalo pasitarti dėl laikinai sumažintų pensijų kompensavimo. Nukelta į 4 psl. f

skambutis vėl pakvies mokinius ir mokytojus į klases. Trumpas atokvėpis padės pasirengti sunkiems ir atsakingiems ateinantiems mokslo metams. • Sūdavoje uždarius vaikų darželį, liko tušti pastatai. Mokyklos direktorius Jonas Meškauskas joje įsteigė priešmokyklinę grupę.

Šeštadienį VL su priedu Šeštadienis


2

2010 birželio 30 • Nr. 51 (8966) Valstiečių laikraštis

In memoriam

Biografijos faktai: • Gimė 1932 m. rugsėjo 22 d. Rokiškyje. • 1951 m. baigė Kaišiadorių vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos institutą. Jį baigė 1956 m. ir įgijo inžinieriaus hidrotechniko specialybę. • 1956–1957 m. dirbo Kauno hidroelektrinės statybos direkcijos vyriausiuoju inžinieriumi. • Būdamas 33 metų buvo paskirtas LTSR statybinių medžiagų pramonės ministru, po metų – Valstybinio plano komiteto pirmininko pirmuoju pavaduotoju. • 1974 m. suteikiamas ekonomikos mokslų daktaro laipsnis. Gerokai vėliau tapo Vilniaus Gedimino technikos, Kijevo, Minsko humanitarinio, Kauno technologijos universitetų Garbės daktaru. • 1977 m. tapo Lietuvos komunistų partijos (LKP) Centro komiteto pramonės ir ekonomikos reikalų sekretoriumi. • 1988 m. su Sąjūdžio pritarimu išrenkamas LKP pirmuoju sekretoriumi, o 1990 m. pradžioje išrinktas LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininku. • 1989 m. gruodžio mėnesį LKP atsiskyrus nuo Tarybų Sąjungos komunistų partijos, tapo jos vadovu. • LTSR Aukščiausiosios Tarybos – Lietuvos Respublikos Atkuriamojo Seimo 1990 m. rinkimuose Kaišiadorių rinkimų apygardoje išrinktas parlamento nariu. Jis – 1990 m. kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras. • Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dirbo Ministro Pirmininko pavaduotoju. • 1990 m. pabaigoje jau nepriklausomos LKP suvažiavime ši partija reorganizuota į Lietuvos demokratinę darbo partiją. Išrinktas jos pirmininku. • 1992 m. išrinktas Seimo nariu, Seimo pirmininku ir pradėjo laikinai eiti Prezidento pareigas. • 1993 m. vasario 14 d. išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. Prezidentavimo metu inicijavo Valdovų rūmų atstatymą. • 2001 m. sausį išrenkamas Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku, o liepą tampa dvyliktosios Vyriausybės vadovu. • 2003 m. balandžio 16 d. Graikijoje, Atėnuose, pasirašė stojimo į Europos Sąjungą sutartį. • 2004 m. kovo 29 d. Vašingtone kartu su dar šešių Europos šalių vyriausybių vadovais dalyvavo prisijungimo prie NATO sutarties ratifikavimo raštų deponavimo ceremonijoje. Lietuva tapo NATO nare. • 2004 m. gruodžio 14 d.–2006 m. gegužės 31 d. vadovavo tryliktajai Vyriausybei. Jis – ilgiausiai dirbęs premjeras po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. • Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi, Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine, Lietuvos nepriklausomybės medaliu bei pagerbtas 20 užsienio valstybių aukščiausiais apdovanojimais.

Valstietis.lt inf.

Algirdas Brazauskas tvirtai laikė laisvės žirgo vadžias

Nuo to laiko taip visada ir buvo – A.Brazauskas elgėsi gudriai. Įvertinęs riziką tarsi prilaikė bėgančio laisvės žirgo vadžias, kad tas patrakęs ristūnas nenulėktų į prarają. Tačiau nebandė jo apsukti atgal. Pasaulis nustebęs žvelgė į Lietuvą 1993-iaisias. Drąsiausiai griovusi komunistinio tautų kalėjimo sienas Lietuva savo pirmuoju Prezidentu išrinko buvusį komunistų partijos centro komiteto vadą. Už A.Brazauską tuomet balsavo net du trečdaliai rinkėjų. Nusivylusi, kad nepriklausomybė neatnešė gyvenimo „kaip Švedijoje“, nualinta Kremliaus ekonominės blokados ir staigių dešiniųjų reformų (dažnai su didžiulėmis klaidomis), didžioji tautos dalis tarsi glaudėsi prie stipraus kaip uola ir žmogiškai šilto A.Brazausko, mažesnioji smarkiai baiminosi grįžimo į Rusijos glėbį.

Pasirašė prašymą priimti į NATO

Latvijos, Lietuvos ir Estijos prezidentai (iš kairės): Guntis Ulmanis, Algirdas Brazauskas ir Lenartas Meris 1997 metais.

Lina Pečeliūnienė

Smūgiai iš abiejų pusių

VL žurnalistė, lina.peceliuniene@valstietis.lt

Kovodamas su sunkia liga šį pavasarį Prezidentas Algirdas Brazauskas labai norėjo dar pamatyti žydintį sodą. Sulaukė obelų žydėjimo ir vasaros ilgiausios dienos... Tarsi viskas išsipildė šio buvusio Lietuvos vadovo gyvenime. Jo vardas bus įrašytas Lietuvos istorijoje tarp pačių garbingiausių.

Ne šuoliuoti, o žingsniuoti Paskutiniais savo gyvenimo mėnesiais A.Brazauskas lygiai taip pat kaip visas dvi dešimtis Lietuvos nepriklausomybės metų piktinosi neapdairiai revoliucinga dešiniųjų valdžia – perversmais valstybės valdyme ir mokesčių politikoje. Jam atrodė, kad patyrusių specialistų Vyriausybė valstybei duotų daugiau naudos negu partiniai demokratiniai žaidimai. Tačiau tarsi metęs žvilgsnį į savo valstybę iš šono A.Brazauskas prasitarė, kad „Eurostato“ pateikiami Lietuvos ekonomikos skaičiukai visai neblogi, mes turime gerą perspektyvą kilti žingsnis po žingsnio. Ėjimas žingsnis po žingsnio – visada buvo esminė A.Brazausko politinė nuostata, kurią radikalesni dešinieji pasityčiodami vadino „stepas po stepo“. Nepriklausomybės priešaušryje atrodė, kad taip žingsniuodami galime apsukti ratą ir sugrįžti į tą pačią sovietų imperiją, patys įstoti į „modernizuotą tautų kalėjimą“. Skirtingai negu Sąjūdžio pirmininkas Vytautas Landsbergis, A.Brazauskas nebuvo laisvės šauklys ar nepriklausomybės strategas. Pasak Didžiosios Britanijos savaitraščio „The Economist“ žurnalisto Edvardo Lucaso, 1977-aisiais, kai A.Brazauskas tapo Lietuvos komunistų partijos centro komiteto sekretoriumi, šaltasis karas dar buvo ledinis. Ir jei tada kas būtų įžvelgęs, kad tas žmogus taps pirmuoju atkurtos Lietuvos valstybės Prezidentu, o vėliau būdamas Vyriausybės vadovu atves šalį į NATO ir Europos Sąjungą, tos pranašystės būtų atrodžiusios „kaip bepročio kliedesiai“.

A.Brazauskas vienintelis iš komunistų partijos vadovų išdrįso viešai kalbėti Sąjūdžio išjudintos tautos mitinguose 1988-aisiais. Pažadėjęs įteisinti Lietuvos trispalvę, o per pirmąjį Sąjūdžio suvažiavimą nusprendęs grąžinti Katedrą tikintiesiems A.Brazauskas rodė ženklus, kad komunistų partija eina išvien su tauta. Paskutiniais savo gyvenimo metais A.Brazauskas pradėjo atvirauti apie tuomet jam tekusią ypač dramatišką dalią. Jis buvo suspaustas iš visų pusių. Maskva jį vertė išlaikyti Lietuvą „atsinaujinusioje konfederacijoje“. Lietuvoje jį spaudė Sąjūdis ir dar radikalesnė Laisvės lyga – kaltino parsidavimu Maskvai. Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimas nuo sąjunginės komunistų

žingsnis. Tais metais A.Brazauskas net 15 kartų kviestas į Maskvą aiškintis. Sulaukė piktų nurodymų baigti tuos žaidimus ir net grasinimų, kad 40 tūkst. sovietinės armijos karių per valandą padarys tvarką ir įves prezidentinį valdymą. A.Brazauskas niekam nepasakojo, kaip jam pavyko įtikinti Sovietų Sąjungos prezidentą M.Gorbačiovą, kad partijos atsiskyrimas – vienintelis jos šansas nebūti nustumtai nuo politikos. Prieš pat rinkimus į Aukščiausiąją Tarybą į Lietuvą atvykęs M.Gorbačiovas pats tuo įsitikino iš visų pusių girdėdamas, kad Lietuva nori visiškos nepriklausomybės.

Nebandė sukti atgal Tautiniai komunistai nepritarė nepriklausomybės skelbimui pirmą nau-

Būdamas Prezidentu A.Brazauskas tik vieną kartą įvykdė Rusijos nurodymą: pakeitė derybų delegacijos sudėtį. Česlovo Stankevičiaus vadovaujama delegacija jau buvo susiderėjusi dėl okupacinės kariuomenės išvedimo, pradėjo derybas dėl žalos atlyginimo. Tuomet A.Brazauskas paskyrė Virgilijų Bulovą vadovauti deryboms. Bet A.Brazauskas jokios sutarties nepasirašė, Rusijos tranzitui paliktos Lietuvos taisyklės. Sąjūdžio metais sovietinę kariuomenę vadinęs mūsų saugumo garantu, pirmaisiais prezidentavimo metais dar siūlęs Lietuvai finliandizaciją ir neutralitetą, 1994-ųjų sausį A.Brazauskas pasirašė Lietuvos prašymą priimti į NATO.

Lėtesnis kelias Dėl besivelkančio komunistinio šleifo ir noro susikurti asmeninę laimę A.Brazauskas nusprendė antrą kartą nekandidatuoti į Prezidento postą, tačiau į politiką dar

Nestojome į nesutaikomą priešpriešą, nesidaužėme kaktomis todėl, kad turėjome A.Brazauską. Ir Lietuvos istorija jį visados turės. partijos A.Brazausko prisiminimuose skamba net garsiau negu valstybės atkūrimas kovo 11-ąją. Iš tikrųjų tas istorinis 1989 m. gruodžio 20 d. Lietuvos komunistų partijos XX suvažiavimas ir sprendimas partiją paversti savarankiška buvo pirmas ryžtingas A.Brazausko ir jo bendražygių

jos Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) darbo dieną. Tuo metu komunistų partijos nare buvusi Nijolė Oželytė išpasakojo, kad net paskutinę naktį nebuvo nuspręsta, kaip elgtis kitą dieną. Ir vis dėlto A.Brazausko komunistai kovo 11-ąją pasielgė garbingai – balsavo už valstybės atkūrimą.

Prezidentas Algirdas Brazauskas 1997 metais Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovui ir dirigentui Sauliui Sondeckiui įteikė Didžiojo Lietuvos kuEltos nuotraukos nigaikščio Gedimino pirmojo laipsnio ordiną.

sugrįžo – ėmėsi Vyriausybės vairo tada, kai sugriuvo Prezidento Valdo Adamkaus iš trijų partijų sulipdyta „naujoji politika“. Ir ilgiausiai (net penkerius metus) buvo premjeru. A.Brazauskui sekėsi – buvo ekonomikos kilimo metai, tautai jis vėl pasirodė stabilus kaip uola. Kartais, rodydami pavyzdžiu Estiją, politikos analitikai sako, kad Lietuva daug greičiau būtų žengusi į priekį, jei mūsų komunistų partija būtų neatsiskyrusi nuo Maskvos ir išnykusi iš politinio žemėlapio, kartu būtų nušluota (desovietizuota) ir komunistinė nomenklatūra. Vis dėlto Lietuvos sąlygos buvo skirtingos. Estijos komunistų partijos daugumą sudarė atvykėliai rusai. Lietuviai, nenorėdami įsileisti atėjūnų, patys stojo į partiją. Jeigu 200 tūkst. partiečių ir jų šeimų būtų nustumta nuo valstybės atkūrimo, Lietuvos laisvės kelias būtų pasibaigęs liūdnai. Nestojome į nesutaikomą priešpriešą, nesidaužėme kaktomis todėl, kad turėjome A.Brazauską. Ir Lietuvos istorija jį visados turės.


2010 birželio 30 • Nr. 51 (8966) Valstiečių laikraštis

In memoriam

Kadenciją baigusiam Prezidentui nesisekė būti pensininku Arvydas Jockus VL žurnalistas, arvydas.jockus@valstietis.lt

Algirdas Brazauskas buvo ne tik pirmas visuotiniuose rinkimuose išrinktas Lietuvos Prezidentas, bet ir ilgiausiai – beveik penkerius metus (2001–2006 m.) – dirbęs Lietuvos Ministras Pirmininkas po nepriklausomybės atkūrimo. 2006 m. birželio 1 d. dėl susiklosčiusių politinių aplinkybių jis pasitraukė iš premjero pareigų ir iš aktyvios politinės veiklos. Deja, nebaigti darbai ir projektai A.Brazauskui neleido pasijusti „normaliu pensininku“. Tokiu jis bent šiek tiek pasijuto tik po metų – 2007-ųjų vasarą. Tuomet, trumpam sugrįžęs į Vilnių iš savo sodybos, pirmasis Lietuvos pensininkas, taip ne kartą buvo vadinamas žiniasklaidos, „Valstiečių laikraščio“ žurnalistui sutiko papasakoti, kaip jaučiasi neužsiimdamas aktyvia valstybine veikla. Jau daugiau kaip metai, kai pasitraukėte iš premjero pareigų. Kaip pasikeitė jūsų gyvenimas? Atsakymas vienareikšmis. Žinoma, kad pasikeitė. Pastarieji penkeri metai einant premjero pareigas buvo labai intensyvaus darbo laikotarpis. Premjeras yra labai užimtas žmogus – laisvo laiko beveik nelieka, tenka priimti sudėtingus sprendimus. O dabar jau metai prabėgo, esu daug laisvesnis, galiu pagyventi kaip paprastas pilietis – be didelės įtampos. Į pensiją išėję žmonės tam tikrą laikotarpį jaučiasi nejaukiai, vieni lengviau, kiti sunkiau prisitaiko prie naujo gyvenimo būdo. Ką jūs išgyvenote? Aš antrą kartą išeinu į pensi-

ją. Jau turėjau dvejų metų pertrauką 1998–2000-aisiais, vėliau, susiklosčius aplinkybėms, sugrįžau į politinį gyvenimą. Taigi tai jau antras kartas. Be to, iki šių metų gegužės mėnesio buvau Socialdemokratų partijos pirmininkas. Ir dabar nelieku be įsipareigojimų. Bet esate sakęs, kad iš pradžių jums keistai atrodė, jog rytais nebereikia niekur skubėti... Buvo anksčiau, bet jau praėjo... Kuo dabar užsiimate? Parašiau knygą, ji baigiama maketuoti, redaguoti, turbūt rudenį bus išleista. Išdrįsau parašyti knygą apie laikotarpį iki nepriklausomybės. Tai irgi pareikalavo nemažai laiko. PirVertindamas nuveiktus darbus A.Brazauskas teigė nesijaučiąs, kad būtų mą šių metų pusę skaičiau paskai- padaręs klaidų. Raimundo Šuikos nuotrauka tas Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Kaip minėjau, bu- vendinimo koordinacinę komisiją nau, kad tai simbolis, tai rūmai, kuvau partijos pirmininkas, taigi dirbau iš 18 asmenų, esu jos pirmininkas. rie trauks lietuvius, užsieniečius, panašiu režimu kaip ir anksčiau. Da- Sprendžiame visus su Valdovų rūmų mūsų tautiečius užsienyje. Tie rūbar, šią vasarą, kiek lengviau, nes ne- statyba susijusius klausimus. Tai, ži- mai bus atidaryti 2009 m. liepos beturiu daugelio šių įsipareigojimų. noma, atima laiko. Kiekvieną savaitę mėnesį (Prezidento A.Brazausko Todėl, kaip ir dauguma tokio am- tam vienos dienos reikia. svajonė neišsipildė, prasidėjus ekožiaus žmonių, normaliai ilsiuosi – nomikos sunkmečiui Permainų po daugiau kaip 50 darbo metų. Vis Valdovų rūmų atstatymas sie- koalicija gerokai apkarpė Valdovų dėlto žmogus turi vieną gyvenimą ir jamas su jūsų vardu. Komentato- rūmams atstatyti skirtas lėšas, jie

Nebaigti darbai ir projektai A.Brazauskui neleido pasijusti „normaliu pensininku“. Tokiu jis bent šiek tiek pasijuto tik po metų – 2007-ųjų vasarą. jam reikia šiek tiek ramesnio periodo, kol dar sąlyginai yra sveikas. Turiu vieną labai didelę užduotį (rodo pro langą į atstatomus Valdovų rūmus – kalbėjomės su Prezidentu Socialdemokratų partijos centrinėje būstinėje Vilniuje, Barboros Radvilaitės g.). Mano prašymu Vyriausybė sudarė Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos įgy-

riai negaili ironiškų pastabų, neva statotės sau paminklą, mauzoliejų. Kaip reaguojate? Aš juokiuosi iš viso šito. Nieko kito nelieka, tik juoktis. Aš esu lietuvis, ne mažesnis patriotas už tuos, kurie šaiposi. Manau, kad nepriklausoma Lietuvos valstybė savo tūkstantmečio paminėjimui gali ir privalo pastatyti šitą simbolį. Ma-

iki šiol stovi uždaryti, o premjeras A.Kubilius net nesiteikė Prezidento A.Brazausko priimti pokalbiui, – red.). Vėliau bus papildomi įvairiais eksponatais, dekoru, pagražinimais. Tai mūsų materialioji istorija, perauganti į dvasinę. Mano persona nėra svarbi, nemanau, kad kas mano statulą čia pastatys. Ne dėl to dirbu tą darbą.

3

Vis dėlto esate lyg ir asmeniškai įsipareigojęs šiam projektui. Kodėl? Taip, esu sau pasakęs: aš, kaip pilietis, kiek galėsiu, dėsiu pastangas, kad tie rūmai būtų. Tai yra vidinis įsipareigojimas, ir daugiau nieko. Man nereikia jokių paminklų. Kaime žmonės šneka, kad atstatytuose rūmuose turėsite nuosavus apartamentus... Kuriame korpuse ketinate įsikurti? Tai visiška nesąmonė, ir aš labai atsiprašau kaimo žmonių. Jokių apartamentų Valdovų rūmuose nėra. Ir man nereikia jokių apartamentų. Mano politiniai oponentai sukuria įvairių legendų. Tai nesąmonė. Valdovų rūmai bus daugiafunkcis pastatas, kuriame bus įvairių laikotarpių Lietuvos valstybingumo ekspozicijų. Kita vertus, bus parodyta (tiek, kiek maksimaliai galima atkurti) mūsų valstybės vadovų, jų šeimų buitis, darbo ir veiklos, reprezentacinės patalpos. O aš turiu kur gyventi, užteks man iki gyvenimo pabaigos. Kelis dešimtmečius dalyvavote svarbiausiuose šalies įvykiuose, iš dalies lėmėte naujausią Lietuvos istoriją. Dabar turite laiko apmąstymams, štai parašėte atsiminimus. Ar dėl ko nors gailitės? Gal dabar, praėjus laikui, manote, kad ką nors reikėjo daryti kitaip? Toks klausimas, be abejo, labai logiškas, bet atsakyti į jį itin sunku. Vienas lauke – ne karys. Buvau Prezidentas, premjeras (tai dešimt metų mano veiklos, plius metai pirmoje Vyriausybėje), o kur dar veikla iki nepriklausomybės... Nemanau, kad padarėme didelių klaidų. Aš pats nejaučiu, kad būčiau padaręs klaidų. Visada priimant sprendimus reikia įvertinti esamą situaciją. Kai kada tie sprendimai priimami ne tokie ar ne visai tokie, kokie, mano įsitikinimu, turėtų būti. Bet, deja, ne visuomet, net ir užimdamas svarbią padėtį, gali padaryti esminę įtaką, kad primestum savo pasirinkimą.

A.Brazauskas premjero A.Kubiliaus nenorėjo nei matyti, nei girdėti Anapilin iškeliavęs Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas Tėvynės sąjungos lyderį premjerą Andrių Kubilių laikė nekompetentingu Vyriausybės vadovu. Jis yra sakęs, kad A.Kubilius premjeru būti tiesiog nebegali. Šis interviu paskelbtas „Balsas. lt“ 2009 m. lapkričio 11 d. A.Brazauskas ir socialdemokratai mano, kad sunkmečiu šalį turėtų valdyti nacionalinė Vyriausybė, nes premjeras A.Kubilius ir jo suformuotas ministrų kabinetas neturi kompetencijos. Socialdemokratai, pristatę alternatyvią Vyriausybės programą, anot kadenciją baigusio Prezidento A.Brazausko, sunkmečiu yra pasiryžę atsisakyti politinių ambicijų ir valdžioje būti kad ir su konservatoriais. „Užtenka šito politinio žaidimo. Reikia galvoti apie valstybės ateitį“, − interviu savaitraščiui „Balsas. lt savaitė“ sakė socialdemokratų patriarchas A.Brazauskas.

Nevertas komentarų Su Prezidentu Valdu Adamkumi prabilęs apie nacionalinės Vyriausybės idėją išsyk sulaukėte premjero

Martyno Vidzbelio nuotrauka

A.Kubiliaus kritikos. Jis mano, kad tenorite, jog Vyriausybei vadovautų bet kas, tik ne jis... Su A.Kubiliumi nediskutuosiu niekada. Nenoriu ir apie tai net negalvoju. Gal per šiurkščiai atsakau, bet niekada jo nekomentuosiu. Jis gali kalbėti ką nori. Aš niekada nepretendavau į šias pareigas ir nepretenduosiu. Esu įsitikinęs, kad jis negali eiti premjero pareigų. Ir viskas. Jis tiesiog neturi pasiruošimo: neturi nei teorinio, nei praktinio išsilavinimo eiti tas

pareigas ir vadovauti Vyriausybei. Jei jie surinko tokios sudėties Vyriausybę ir išvarė per 80 ministerijų sekretorių iš ministerijų, tai ko iš jų daugiau norėti. A.Kubilius nuolat kartoja, kad jis beveik nieko daugiau nedaro, tik su visais tariasi ir kalbasi. Gal vis dėlto būtų verta jums susėsti, pašnekėti? Nenoriu, niekada nekalbėjau. Nematau reikalo. Kažkada laukiau valandą. Bet kur tau priims... Aš nesu labai ambicingas, bet čia matomas A. Kubi-

liaus išsilavinimo, išsiauklėjimo lygis. Nėra ko stebėtis. Kalbu apie Lietuvos reikalus, Lietuvos likimą ir jos žmonių gyvenimą. A.Kubiliaus persona manęs nelabai domina.

tiniu aspektu vertinant partijas. Jei už dešimt vietų Seime imsime ministrus dalyti, vėl bus tas pats, kas dabar Lietuvoje. Gal net ir nepartiniai ministrai turėtų būti, bent dalis tai tikrai.

Politiką dėkime į šoną

Tačiau pirmiausia reikėtų plataus politinio susitarimo. O tą pasiekti juk nėra lengva... Ne politinio susitarimo reikia. Aš dirbau su keturių partijų koalicija ir niekuomet nekalbėjau apie politiką su savo ministrais. Kalbėdavau apie reikalą: ar sugeba ministras dirbti, ar nesugeba. Tai kriterijus, o ne politinė priklausomybė.

Politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius jus vadina skelbimų lenta, kurioje socialdemokratai anonsuoja savo svajones apie valdžią. Ką apie tai manote? Socialdemokratai tikrai yra pasiruošę dalyvauti valdant valstybę ir traukti Lietuvą iš didžiausios duobės ir bėdos. Bet jokiu būdu nepretenduoja, nes tas partinis pretendavimas į valdžią ir atvedė mus iki tokios padėties, kad pasidarėme didžiausi vargšai ir tapome paskutiniai Europoje. Užtenka šito politinio žaidimo. Reikia galvoti apie valstybės ateitį. Tai socialdemokratai atsisako visų savo politinių ambicijų ir yra pasiryžę ranka rankon dirbti su konservatoriais? Tais pačiais, kurių Vyriausybei ir premjerui trūksta kompetencijos? Ne tik su konservatoriais. Su visais, kurie moka dirbti. Jokiu būdu ne poli-

P. s. Jau būdamas pensijoje Prezidentas A.Brazauskas pasiprašė priėmimo pas premjerą A.Kubilių, norėdamas jam išdėstyti kai kuriuos savo samprotavimus. Tačiau Ministras Pirmininkas su juo pasielgė paniekinamai. Pasėdėjęs apie valandą premjero priimamajame ir nesulaukęs A.Kubiliaus priėmimo kadenciją baigęs Prezidentas išėjo. Dabar, A.Brazauskui mirus, Tėvynės sąjungos lyderis, premjeras jį jau vadina „didžiu žmogumi“, reiškia užuojautą, nors anksčiau jau sergančio Prezidento nenorėjo net priimti pokalbio apie Lietuvos ateitį.


4

2010 birželio 30 • Nr. 51 (8966) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Konstitucinio Teismo sprendimas Vyriausybei – tik popiergalis

Kitose šalyse valdininkams nekyla minčių taupyti mažinant pensijas.

e Atkelta iš 1 psl. Kompensavimas – akių dūmimas Organizacija valdininkams norėjo priminti, kad net ekonominius sunkumus išgyvenančiose šalyse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Airijoje ir kitur, senatvės pensijos yra gerokai dides-

Orai Pilnatis. Saulė teka 4.46, leidžiasi 21.58.

nės nei Lietuvoje, tačiau šiose šalyse valdininkams nekyla minčių taupyti mažinant pensijas. Taigi šia prasme Andriaus Kubiliaus Vyriausybė yra tikrai pirmaujanti ne tik Europos žemyne. Ministras Donatas Jankauskas praėjusią savaitę sakė, kad preliminariai jau parengti keli variantai, kuriuose numatyta, per kiek laiko ir kokiais dydžiais galėtų būti išmoka-

Šiandien

Rytoj

Poryt

Dieną: +22 +27°

Dieną: +19 +24°

Dieną: +19 +24°

Naktį: +7 +12°

Naktį: +11 +16°

Naktį: +8 +13°

Šiandien orus lems per Lietuvą į šiaurės rytus slenkantis anticiklonas, taigi bus mažai debesuota, sausa ir ramu. Įdienojus termometrai rodys 22–27 laipsnius. Ketvirtadienį per mūsų šalį praslinks šaltasis atmosferos frontas, slėgis kris, padaugės debesų, o kai kur gali trumpai palyti bei nugriaudėti perkūnija. Vakarų, šiaurės vakarų vėjas pūs 4–9 m/s greičiu. Naktis bus debesuota, dėl to šilta ir atvės tik iki 11–16 laipsnių, dieną temperatūra svyruos nuo 19 iki 24, rytiniame šalies pakraštyje sušils iki 26 laipsnių. Penktadienio naktį frontas pasitrauks, tad sugrįš saulėti ir malonūs orai. Vakarų, šiaurės vakarų vėjas nurims iki 2–7 m/s. Naktį temperatūra nukris iki 8–13, tik Kuršių nerijoje bus kiek šilčiau – iki 15 laipsnių, dieną saulė orą sušildys iki 19–24 laipsnių.

Kristina Petraitytė

Martyno Vidzbelio nuotrauka

mos kompensacijos už sumažintas pensijas. Tačiau ministras prasitarė, kad kompensacijų mechanizmas visuomenės nenudžiugins. VL žiniomis, keli variantai Vyriausybei buvo pateikti birželio 23 d. ir atmesti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai nekomentuoja, dėl kokių priežasčių projektai grąžinti tobulinti. VL duomenimis, ministerija persistengė, o premjeras irgi pamanė, kad dabar netinkamas laikas erzinti Prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuri reikalauja, kad Vyriausybė vykdytų įsipareigojimus. Taigi politinis sprendimas dar nepriimtas, nors SADM paskelbė, kad tai bus padaryta artimiausiu metu. Kada? Anksčiau įsipareigota jį paskelbti iki liepos 1 d., tačiau VL šaltiniai praneša, kad geriausiu atveju iki šio termino gali būti pateikti tik pasvarstymai apie pensijų kompensavimą, o ne pats kompensavimo mechanizmas.

Teismo sprendimą reikėjo vykdyti nedelsiant Seimo nario Vytenio Andriukaičio nuomonė kategoriška: „Vyriausybė Konstitucinio Teismo sprendimą turėjo vykdyti iš karto, be jokio delsimo. Turėjo pataisyti įstatymą ir įstatyminiu lygiu aprašyti kompensavimo mechanizmą – pateikti principus, formules ir kt. Akivaizdu, kad Vyriausybė nevykdo KT sprendimo.“ Šis Seimo narys tikino artimiausiu metu ketinantis registruoti du Seimo nutarimų projektus ir mėginti jau Seimo vardu kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis kuo greičiau pasisakytų dėl dabar galiojančių teisės aktų atitikimo KT sprendimui. Taigi Konstitucinio Teismo bus prašoma paaiškinti, ar Vyriausybė nepažeidžia šio teismo sprendimo. Kodėl norima į KT kreiptis Seimo vardu? „Jeigu kreiptųsi tik grupė Seimo narių, toks kreipimasis būtų nagrinėjamas eilės tvarka, taigi maždaug po dvejų metų, o šiuo atveju tiek laukti negalima“, – sako V.Andriukaitis. Seimo narys įduria ir Prezidentei. „Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo Prezidentė premjerui turėjo aiškiai pasakyti, kad jis tuoj pat privalo taisyti priimtus įstatymus ir įvesti visus kompensavimo mechanizmus“, – piktinasi V.Andriukaitis.

(Užs. 425)

Kai suvokimo lygis skirtingas Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Rimantas Dagys, aptardamas susiklosčiusią paradoksalią padėtį, juokauja: „Jeigu Seimas paprašys, kad Konstitucinis Teismas paaiškintų jo ankstesnį išaiškinimą, prognozuoju, jog po naujojo paaiškinimo bus dar neaiškiau.“ Kodėl taip atsitiko? „Tai atsitiko tada, kai Konstitucinis Teismas nusprendė, kad valstybė neturi teisės mažinti teisėjų atlyginimų. Keistas buvo sprendimas, tačiau jį privalėjome vykdyti. Štai dabar pagal tą sprendimą ir bandoma grįsti visus kitus pasiūlymus mažinti atlyginimus. Teisėjams nesmagu, bet pateisinti savo buvusį sprendimą kitais veiksmais jiems nesiseka“, – svarsto R.Dagys. Tačiau kai kurie niuansai aiškėja. Vyriausybė, priimdama nutarimą mažinti pensijas, viešai tikino, kad tai darys dvejus metus. KT išaiškinime parašyta, kad kompensavimo mechanizmas turėtų pradėti veikti per protingą laikotarpį. Tačiau kiekvienas politikas tą laikotarpį suvokia skirtingai.

Pateko į aklavietę Dabar niekas negali pasakyti ne tik nuo kada, bet ir per kiek laiko bei kokia dalis pensijų turėtų būti kompensuojama. Štai premjeras A.Kubilius atkakliai tvirtina neradęs Konstitucinio Teismo patarimo kompensuoti 100 proc. pensijų. Vienas SADM valdininkų VL prasitarė, kad yra pasiūlymas kompensacijas

Konstitucinio Teismo išaiškinime parašyta, kad kompensavimo mechanizmas turėtų pradėti veikti per protingą laikotarpį. Tačiau kiekvienas politikas tą laikotarpį suvokia skirtingai. mokėti per dešimt metų, kai pusė dabartinių pensininkų jau bus mirę. Pagal pesimistinį pensijų kompensavimo mechanizmą, lėšų kaupimas pensijoms kompensuoti turi prasidėti nuo to momento, kai pradės keistis „Sodros“ įplaukų struktūra. Kai atsiras daugiau įplaukų, tada kažkokia jų dalis būtų atidedama, saugoma ir gausinama, kad po numatyto termino būtų galima kompensuoti pensininkų patirtus nuostolius. Taigi reikia laukti ekonomikos atsigavimo, darbo vietų gausėjimo, atlyginimų augimo. Kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika atsigaus tik po septynerių metų. Nesulaukėme konkretaus atsakymo, ar kompensacijos priklausys tik gyviesiems, ar jos bus mokamos ir mirusių pensininkų turto paveldėtojams. „Nežinau, kaip gali būti traktuojama ši skola. Reikėtų palaukti Vyriausybės išaiškinimo. Galiu tik pasakyti, kad mes patekome į aklavietę“, – prisipažino R.Dagys.

Pensininkai valgyti nori šiandien, o ne po dešimtmečio Grasilda Makarevičienė, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos vadovė

Pensininkų taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bandė išgauti iš ministerijos pensijų kompensavimo projektą, tačiau nepavyko. Iš pradžių mums žadėjo jį pateikti, tačiau praėjusią savaitę viceministrė Audronė Morkūnienė pasakė, kad ministerijos parengtą projektą Vyriausybė grąžino taisyti. Daugiau jokios informacijos neturiu, o juk žmonės nuolat skambina ir teiraujasi. Mums, pensininkams, valgyti reikia šiandien, o ne po kelerių metų, ar kai atsisveikinsime su šiuo pasauliu. O gal Vyriausybė kaip tik ir laukia, kad mūsų sumažėtų?

Valstybė nesikėsina į stipriųjų turtą Romas Lazutka, VU profesorius, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras

Manau, kad Vyriausybės nariai „nesupranta“ Konstitucinio Teismo išaiškinimo tik todėl, kad trūksta pinigų. Todėl ir apsimetinėjama. Pagal KT sprendimą, sumažinti senatvės pensijų negalima, o jeigu jau tikrai nėra kitų išeičių, turi būti numatyta, kaip teisingai atlyginti. Pastebėkime – valstybė nesikėsina į stipriųjų, turtingųjų turtą, nes pastarieji pasipriešintų, todėl labiausiai nukenčia silpniausieji. Yra ir kitų šaltinių taupyti. Nors teigiama, kad valdininkų atlyginimai apkarpomi, tačiau žinome daug kitokių atvejų. Štai neseniai buvo paskirtas Sporto departamento direktorius, jam mokamas 7000 Lt atlyginimas ir dar 20 proc. priedas. Ar sunkmečiu galime mokėti tokias algas? Jeigu iš tikrųjų visi taupytų, tai gal ir žmonės mažiau piktintųsi.

Ateityje turėsime daug skolų Algirdas Sysas, Seimo Socialinių reikalų komiteto narys

Iš tikrųjų pensijų kompensavimo mechanizmą turi pateikti ne Vyriausybė, bet Seimas, priimdamas įstatymą. Tą aiškiai nurodė Konstitucinis Teismas. Akivaizdu, kad iki liepos 1 d. įstatymo priimti nepavyks. Prieš kelias dienas kalbėjausi su ministru D.Jankausku ir supratau, kad bus pateiktas kažkoks Vyriausybės nutarimas. Taigi Vyriausybė dar kartą žada nepaisyti KT sprendimo. Kokios išvados? Ateityje turėsime problemų, nes piliečiai galės kreiptis į teismus, o Konstitucinio Teismo sprendimas jau yra. Taigi dėl dabartinės Vyriausybės klaidų ateityje turėsime daug skolų.


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Ūkininkų žinios Stichinės liūtys skandina pasėlius

Ūkininkai ir draudikai skaičiuoja gausių liūčių padarytus nuostolius. Vida Tavorienė,

Išsirinkti naujų veislių – į Vokietiją

Neseniai Vokietijos Saksonijos žemėje vykusioje Lauko dienoje galėjai sutikti ne vieną stambų ūkininką iš Lietuvos.

VL žurnalistė

Meilė Taraškevičienė, VL žurnalistė

9 psl.

9 psl.

Tėviškės šviesa Bukiškių mokykloje veiks gimnazijos skyriai

Brandos ir išminties pamokos Vilniuje susirinko mokiniai iš Almos Adamkienės remiamų mokyklų ir dalyvavo projekte „Lyderių mokykla“.

Kiekvienos bendrojo lavinimo mokyklos svajonė – tapti gimnazija. Tačiau ne visoms pasiseka įveikti sunkų akreditavimo barjerą, o juo labiau profesinei mokyklai, kurioje didžiausią dėmesį skiriant amatui bendrojo lavinimo dalykai neretai dėstomi paviršutiniškai, paskubomis.

Dėja Tunaitytė

Bernardas Šaknys, VL žurnalistas

15 psl.

15 psl.

Sportas

Šventės

Kodėl anglams nesiseka žaisti futbolo? Baisus Anglijos futbolininkų pralaimėjimas Vokietijos rinktinei rezultatu 4:1, po kurio jie turėjo krautis lagaminus ir vykti namo, nustebino visus, taip pat ir žurnalistus. Italo Fabijaus Kapelo vadovaujamos komandos pralaimėjimo priežastis narsčiusi Anglijos spauda svarsto, ar nacionalinis futbolas jau priėjo liepto galą.

6 psl.

Kernavė išlydės karius į Žalgirio mūšį

Senojoje Lietuvos sostinėje jau dvyliktą kartą rengiamas eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ šiemet išsiskirs dėmesiu karo istorijai. Dr. Manvydas Vitkūnas

8 psl.


2010 birželio 30 • Nr. 51 (8966) Valstiečių laikraštis

5


VL 2010 06 30_andriui