Issuu on Google+

Nr. 2 / 2011 lapkritis

Mus vienija futbolas! Lietuvos futbolo federacija


Šiame numeryje: Lietuvos futbolo federacijos oficialus leidinys

Redakcija: LFF spaudos tarnyba Nuotraukos: Kristina Černiauskaitė (viršelis) Valdas Knyzelis Tomas Stasevičius/tst-foto.lt Augustina Lapkauskaitė Milda Zakaitė Spaudos tarnyba: Jurga Chomskytė-McGeever media@lff.lt + 370 656 30386 Reklamos skyrius: Edvinas Eimontas e.eimontas@lff.lt +370 652 65219 Dizainas: Laima Purytė Oficiali svetainė: www.lff.lt Oficiali TV internete: http://www.futbolo.TV Socialiniai tinklapiai: www.facebook.com/ltfutbolas www.twitter.com/ltfutbolas http://www.youtube.com/lietuvosfutbolas

Lietuvos futbolo federacija Šeimyniškių g. 15, LT-09312 Vilnius Tel. +370 5 2638741 Faks. +370 5 2638740 info@lff.lt

Turinys

05 Lietuvos futbolo federacija 5 6

Mus vienija meilė futbolui! L.Varanavičius: „Pasiraitojom rankoves ir ėmėm kasti griovius“

10 Nacionalinė rinktinė

10 Lietuvos rinktinės vyrai: „Ačiū palaikiusiems sunkiu metu. Visada kovojame iki galo – už Lietuvą!“

12 Nacionalinė futbolo akademija

12 R.Statkevičius: „Pirmieji akademijų rezultatai išryškėja po 10 metų – esame pusiaukelėje“ 14 Lietuvos U-17 rinktinė – pirmą kartą istorijoje „Elitiniame“ etape 15 LFF U-17 taurę pirmą kartą iškovojo šeimininkai

17 Klubinis futbolas

17 „General Financing“ – LFF A lygos pagrindinis rėmėjas 18 Panevėžio „Ekranas“ apgynė Lietuvos čempionų titulą

20 Infrastruktūra

20 Pirmosios rungtynės rekonstruojamame LFF stadione 21 Futbolo sugrįžimas į Tauragę – graži šventė ir įspūdinga pergalė

22 Profesionalumo kėlimas

22 Pirmas jaunųjų talentų paieškos programos etapas viršijo lūkesčius 23 Lietuvos futbolo specialistai – UEFA trenerių kursuose

24 Moterų futbolas

24 I.Siliūnienė: „Futbole merginos patiria tikras ir nesuvaidintas emocijas“

27 Teisėjai

27 G.Mažeika: „Turėjome šansą pristatyti Lietuvos futbolą labai plačiai auditorijai“

28 Masinis futbolas

28 Gatvės futbolo kovos įsuko Vilnių, Kauną ir Klaipėdą 29 Nepatogus kinas apie futbolą: ar kamuolys visada apvalus? 30 „Vasaros linksmojoje futbolo mokykloje“ lijo saldainiais ir žaidė meras 31 Ariogaloje futbolą žaidė ant plausto iš tūkstančių butelių

32 Tarptautinė veikla

32 UEFA narių susirinkime Lietuva ir kitos mažesnės šalys nenusileido grandams 33 L.Varanavičius paskirtas vieno iš strateginių UEFA komiteto nariu

34 Fotoreportažas

34 Futbolas visur ir visada!

3


Mus vienija meilė futbolui! Emocijos. Džiaugsmas, pyktis, laimės ir kartėlio ašaros... Tai sportas, tai sporto karalius futbolas, kuris abejingų nepalieka. Jūsų rankose antrasis – gerokai priaugęs svorio Lietuvos futbolo federacijos leidinys, kuriame rasite viską, kuo gyveno šiuos pastaruosius mėnesius šalies futbolo bendruomenė. Kovėmės. Bandėm pasiekti tai, kas kartais atrodė taip arti, tačiau išsprūdo iš rankų – kelialapio į UEFA EURO 2012 čempionatą neiškovojome. Sezono pradžioje vadinti didžiavyriais, jo pabaigoje palaikomi tik ištikimiausių sirgalių – Lietuvos futbolo rinktinės vyrai nuleistomis galvomis paliko senutį Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadioną. Ačiū, dėkojo jie sirgaliams, mes jums dar įrodysime – prisiekė jie. Specialistai įniko analizuoti ir nagrinėti šalies futbolo struktūrą. Ką daryti? Kaip gelbėti futbolą? Ar reikia jį gelbėti ir nuo ko – sakė kiti. Daugelio akys krypo į jaunimą. Pirmoji nacionalinė futbolo akademija Kaune – ir pirmieji rezultatai. Turim talentų, tikrai, bet leiskime jiems užaugti – sako akademijos vadovai. Ir kurkime platesnį tinklą regionuose – ten laksto

Lietuvos futbolo federacija

gabiausieji dar tik pradedantys gainioti kamuolį kiemuose. Ten yra trenerių, ten yra mokyklų, ten yra vaikų – bet jiems reikalinga pagalba. Kantrybės ir vienybės. Pergalės ateis. Reikalingi ir stadionai bei aikštės. Ne viskas iš karto, nacionalinio stadiono kol kas matyt reiks luktelti. Bet jau šiandien turime apie dvidešimt aukščiausios lygos standartus atitinkančius stadionus regionuose. Prie jų rudenį prisijungė Tauragė, Kupiškis ir... pagaliau Vilnius. Čia LFF stadione ant naujos dangos sužaistos pirmosios rungtynės. O tai, kad futbolą žaisti galima ne tik stadione – įrodė mūsų sirgaliai. Žiemą, pliaže, ant plausto, su vestuvine suknele ar kaime tarp vištų su futbolo kamuoliu – tai vaizdai, kuriais su mumis ir jumis pasidalino šalies žmonės. Tad žaiskime futbolą ir nepamirškime, jog visų pirma tai geros emocijos ir tikri draugai. Mus vienija futbolas! Lietuvos futbolo federacija

5


Nr. 2 / 2011 lapkritis

L.Varanavičius: „Prieš dešimt metų ir ėmėm kasti griovius. Šiandien jau Skandalų šleifas, skolos ir gręsiantis bankrotas, sunaikinta futbolo infrastruktūra ir futbolininkų rengimo sistema, sukiršinta futbolo bendruomenė, rėmėjų nepasitikėjimas ir reputacija, kurios nepalinkėtum niekam... Toks kietas riešutėlis prieš dešimtmetį teko naujai išrinktam Lietuvos futbolo federacijos prezidentui Liutaurui Varanavičiui. Jam tuo metu buvo vos trisdešimt.

Po beveik dešimtmetį trukusio darbo situacija visiškai kitokia: rekordines aukštumas pasiekęs sportuojančių skaičius, atkurta ir veikianti vaikų bei jaunimo rengimo sistema, apie 20 rekonstruotų ar naujai pastatytų stadionų, profesionalūs klubai ir vis garsiau skambantis Lietuvos balsas tarptautinėse futbolo organizacijose. Apie šiuos pokyčius kalbamės su LFF prezidentu L.Varanavičiumi. Prieš dešimtmetį stojote prie LFF vairo – kokia buvo pradžia?

„2003–2004 m. mumis patikėjo pirmieji rėmėjai.“

6

Sunki. Ir ne vien dėl finansinės duobės, į kurią tuo metu buvo įstumtas futbolas. Gerus metus negalėjom imtis jokios veiklos. Buvę vadovai – R.Vaiginas, V.Zimnickas – ne kartą skundė rinkimų rezultatus, įvėlė mus į teisinius ginčus, tarptautinį skandalą. Futbolo bendruomenė pakartotinai turėjo balsuoti ir net kelis kartus patvirtinti, jog nori mane matyti savo vadovu. Per šį laikotarpį negalėjome tikėtis nei tarptautinių futbolo organizacijų palaikymo, nei vyriausybės ar rėmėjų paramos. Kurią datą įvardintumėte, kaip „šaltojo karo“ pabaigą ir veiklos pradžią? Siečiau tai su oficialiu UEFA ir FIFA pripažinimu. Ši situacija baigėsi tik 2001 rudenį, kai rugėsjo 1-ąją į Kau-


Lietuvos futbolo federacija

pasiraitojom rankoves galime kalbėti ir apie pirmąjį derlių“

ną atvyko FIFA prezidentas J.S.Blateris. Tai buvo ne tik oficialus pripažinimas, bet ir istorinis įvykis Lietuvai. Beje, pažymėtas dar ir puikia dvikova tarp Lietuvos ir Italijos rinktinių. Rungtynės baigėsi lygiosiomis, nors šis atrankos ciklas į 2002 m. Pasaulio čempionatą atspindėjo bendrą futbolo padėtį – buvo prasčiausias istorijoje. Rinktinė startavo trim pralaimėjimas – nusileidome rumunams, gruzinai namuose mus sutriuškino 0:4, o vengrai net 1:6.

„Federacijoje tuo metu grėsė bankrotas – reikėjo užtikrinti finansinį stabilumą.“

Dažnai sporto organizacijos prezidentas būna žymus sportininkas. Jūs gi tuo metu vadovavote bankui – kodėl futbolo bendruomenė palaikė jūsų kandidatūrą? Tuo metu finansinė federacijos situacija buvo kritiška. Svarstytas ir bankroto procedūros variantas. Reikėjo stabilumo. Matyt reikėjo žmogaus, kuris galėtų išvesti organizaciją iš susidariusios padėties. Tuo metu buvau jauniausias banko valdybos pirmininkas Europoje, tapau ir jauniausiu federacijos prezidentu. (šypsosi) Ką radote atėjęs į federaciją? Žiniasklaidoje dar buvo eskaluojamos istorijos apie buvusio federacijos prezidento Vytauto Dirmeikio „versliuką“, kai UEFA ir FIFA skiriami pinigai futbolo vystymui keliaudavo į jo privatų verslą. Federacijos skola siekė 5 mln. litų – tuo metu tai buvo milžiniška suma tokiai organizacijai. Pajamų nebuvo jokių, turto – taip pat. Rėmėjų ir partnerių, kurie

patikėtu tokią reputaciją turinčia organizacija, nebūtum radęs ir su žiburiu.

Tuo metu vyko stadionų išpardavimų vajus. Labai gaila, bet tada neturėjome galimybių išpirkti Kauno „Žalgirio“ stadiono, kurį pardavinėjo „Žalgirio“ sporto draugija – jo vietoje šiuo metu stovi prekybos centras... Panašūs procesai vyko visoje Lietuvoje. Aukščiausios lygos klubai žaisdavo stadionuose, kur negalėjo nei persirengti, nei nusiprausti. Vaikų, jaunimo rungtynės, kurias organizuodavo savivaldybių sporto skyriai ar biudžetinės sporto mokyklos, dažniausiai buvo imituojamos – apsikeisdavo faksais ir sudarydavo turnyrinę lentelę. Nebuvo ir futbolo klubų tikrąją šio žodžio prasme, tebuvo komandos. Jas sukurdavo ir finansuodavo „naujieji lietuviai“ vienam kitam sezonui. Kuo tai baigėsi visi žinome. Šiandien nebėra nei Inkaro, nei Romar‘o ar Karedos. Nuo ko pradėjote? Nuo griovių kasimo, kaip aš dažnai juokauju. Užtrukome 2–3 metus kol sutvarkėme finansines problemas ir jau galėjom pradėti investuoti, kurti. Futbolo specialistų tuo metu netrūko, bet trūko vadybinkų. Su manim atėjo jaunų specialistų komanda, tad ėmėmės kompleksinio problemų sprendimo – nuo futbolo piramidės apačios.

„Laisvalaikiu žaidžiančių futbolą skaičius išaugo 10 kartų.“

Ėmėmės projektinės veiklos ir su FIFA bei UEFA pradėjome spręsti infrastruktūros problemas. Vienas pirmųjų uždavinių buvo dengto maniežo ir dirbtinės dangos aikštė Kaune. Tai buvo

7


Nr. 2 / 2011 lapkritis Džiaugiuosi, kad įvedus licencijavimo sistemą ne tik susitvarkė klubų infrastruktūra, atsirado finansinis ir veiklos stabilumas – jie po truputi tampa verti „klubo“ vardo. Jau 3–4 metus stebime kaip klubai kuriami bendruomeniniu pagrindu, užsiima vaikų, jaunimo rengimu. Kai kur jau turi ir merginų bei veteranų komandas. Tokie klubai turi ateitį . Šis mūsų visų sunkus kasdienis darbas dažniausiai yra nematomas. Vis dėlto, sunku nepastebėti pirmųjų teigiamų pokyčių. Todėl manau, kad artimiausiu metu šiuo derliumi džiaugsimės visi, o skeptikams, kurie šiuo metu itin aktyvūs, beliks kartu skanduoti su visais. Kaip pati federacija pasikeitė per šį laikotarpį? žingsnis kuriant nacionalinę akademiją, kurioje prieš penkerius metus susirinko ir pirmoji akademikų karta. 2003–2004 metais mumis patikėjo ir pirmieji rėmėjai – „Omnitel“, „Carlsberg“, „Lietuvos geležinkeliai“ – ši partnerystė tęsiasi ir iki šiol. Vėliau pradėjome investicijas regionuose. Šiandien jau turime daugiau kaip šimtą mažų dirbtinės dangos universalių aikštelių prie mokyklų, apie 20 naujų ir renovuotų stadionų visuose regionuose, dešimčiai jau padovanojome ir pilnų matmenų dirbtinės dangos aikštes. Praėjusiais metais pavyko išgelbėti bankrutuojančio „Vėtros“ futbolo klubo stadioną – išpirkome iš banko ir ėmėmės jo rekonstrukcijos. O kaip dėl paties futbolo – visi juk laukia rezultatų? Man pradėjus dirbti buvo uždarytas paskutinis valstybinis internatas Vilniuje. Vaikų ir jaunimo sporto rengimo galima sakyti nebeliko. Klubai tuo irgi neužsiminėjo – turėjo vieną vyrų komandą ir su ja žaisdavo pirmoje arba aukščiausioje lygoje. Iš ties, vienas pirmųjų darbų buvo perimti vaikų ir jaunimo čempionatų organizavimą iš biudžetinių įstaigų – taip bent jau užtikrinome, kad vaikai tikrai rungtyniautų.

Daug ką darome patys, tačiau artimiausioje ateityje tikimės didesnio savarankiškumo iš šalies futbolo apskričių. Dalį funkcijų deleguosime jiems – išaugus veiklai vienas iš geriausių sprendimų yra decentralizacija.

„Atgaivinome moterų ir salės futbolą, skatiname profesionalių klubų kūrimąsi.“

Tuo pačiu pradėjome investuoti į masinį futbolą. Jeigu 2003 m. neprofesionaliai futbolą žaidė vos 6000 – tai šiuo metu dešimt kartų daugiau žmonių t.y. daugiau kaip 60 tūkstančių. Daug dėmesio ir lėšų skyrėme Nacionalinės akademijos įkūrimui, kurioje rengiami būsimi profesionalūs futbolininkai. Pirmuosius rezultatus jau matome – jeigu anksčiau mūsų jaunimas nesugebėdavo pasipriešinti varžovams ir pralaimėdavo 4 ar net 9 įvarčių skirtumu, tai šiandien kaip lygus su lygiais žaidžia su stipriausiomis Europos rinktinėmis. Šiais metais U-17 iškopė į eltinį Europos čempionato atrankos etapą, o U-19 pasiekti analogišką rezultatą pritrūko vos vieno įvarčio. Be to, pradėjome rengti ne tik futbolininkus, bet ir futbolo specialistus. Akademijoje įkūrėme techninį futbolo centrą, kuriame mokosi treneriai, teisėjai, medikai, sporto mokytojai ir kiti futbolo specialistai.

8

Pradėjome su trisdešimčia žmonių. Dabar – išaugus veiklai žmonių skaičius patrigubėjo ir tai, visko nespėjame. Atsirado masinio futbolo, vaikų ir jaunimo, jaunimo rinktinių skyriai. Atgaivinome moterų, salės futbolą – ne tik čempionatus, bet ir rinktines. Prieš kelerius metus atsirado pliažo futbolo skyrius. Jau nekalbant apie tarptautinę veiklą.


Užsiminėte apie tarptautinę veiklą – kokie didžiausi pasiekimai čia? Vienas iš didžiausių Lietuvos futbolo pasiekimų – kai buvau išrinktas UEFA vykdomojo komiteto nariu. Tokiai mažai šaliai, kuri šiuo metu negali pasigirti ir futbolo laimėjimais, tai išties daugiau nei įmanoma pasiekti. Be to, mūsų federacijos darbuotojai yra keturių pagrindinių UEFA komitetų nariai ir tiesiogiai dalyvauja priimant strateginius sprendimus susijusius su Europos futbolo vystymu. Tai išties daug.

„Pagrindinis tikslas – pajėgios rinktinės, kuri kovotų Europos ir Pasaulio čempionatuose, suformavimas.“

Neatsitiktinai ir Europos U-19 čempionato finalinis etapas vyks Lietuvoje. Būtina paminėti teisėjus. Jeigu prieš dešimt metų berods vos vienas kitas teisėjavo tarptautinėse rungtynėse ir daugelis nemokėjo net angliškai kalbėti, tai šiuo metu juos skaičiuojame dešimtimis. Jau vien federacijos priėmimas į UEFA teisėjų chartiją simbolizuoja išaugusį mūsų teisėjų profesionalumą. Be to, esame vieni iš lyderių ne tik formuojant tarptautinę futbolo politiką. Aktyviai veikiame ir Lietuvoje. Mes iniciavome Lietuvos

Lietuvos futbolo federacija

sporto strategijos parengimą ir patvirtinimą, po-pamokinių krepšelio įvedimą. Šis darbas truko apie septynerius metus – tikiuosi duos rezultatus per artimiausius. Deja, politikai ateina tik 4 metams, o sportui reikia ilgesnio periodo vystymuisi. Kokie pagrindiniai iššūkiai laukia Jūsų ir Lietuvos futbolo?

Visų pirma tai 2010–2020 m. Lietuvos futbolo strategijoje numatyti tikslai ir uždaviniai. Pagrindiniai jų – klubų stiprinimas, jaunimo vystymas ir galiausiai pajėgios rinktinės, kuri kovotų Europos ir Pasaulio čempionatuose, suformavimas. Tam dirbame kompleksiškai. Vienas iš akcentų – tolygus regionų vystymas neišskiriant nei vieno. Kaip ir minėjau, ateityje yra noras decentralizuoti veiklą ir daugiau savarankiškumo suteikti apskritims, įvairioms futbolo asociacijoms – moterų, masinio futbolo, vaikų ir jaunimo, salės futbolo ar techninio vystymo. Futbolo federacija turėtų šias veiklas tik koordinuoti. Šie pokyčiai bręsta ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

„Prieš 10 m. buvo uždarytas paskutinis sporto internatas. Įsteigėme futbolo akademiją“ 9


Nr. 2 / 2011 lapkritis

Lietuvos rinktinės vyrai: „Ačiū palaikiusiems sunkiu metu. Visada kovojame iki galo – už Lietuvą!“ Nuotaikos Lietuvos futbolo rinktinei siekiant patekti į Euro 2012 �inalinį svyravo nuo begalinės euforijos iki giliausio nusivylimo.

Esame kovotojų šalis. Norime pergalių! Ir menkai teguodžia tai, jog pasiekėme turbūt tiek, kiek įmanoma, o gal ir šiek tiek daugiau. Norime būti stipresni už škotus, nors šalyje, kur gimė futbolas, jį žaidžia visi – o Lietuvoje?.. Slapčia tikimės, kad galime įveikti pasaulio čempionus, diktuojančius futbolo madas... Viliamės... ir mums pavyksta įveikti grupės favoritus, po ispanų, čekus!

Lygiosios su amžinais priešininkais škotais, neįtikėtina pergalė Žinome, jog esame stipresni už nykštukinio Lichtenšteino komanprieš čekus jų stadione, nuostabus Darvydo Šerno įvartis į pasaulio dą... tačiau „kamuolys apvalus“, deja. čempionų ispanų vartus, vėliau, jau namuose, ne mažiau įspūdinNepaisant nieko – kovojam kaip esame įpratę – iki galo, už Lietugas Mariaus Stankevičiaus šūvis į tuos pačius vartus... Deja, kaip vą. Išdidžiai giedam Lietuvos himną kartu su tūkstančiais. Esam pasakė Lietuvos futbolo rinktinės treneris Raimondas Žutautas po smerkiami, peikiami ir nešiojami ant rankų. apmaudaus pralaimėjimo Lichtenšteine – Tikime, kad ateityje dar bus daug pergalių „Galime laimėti prieš bet ką ir pralaimėti ir lenkiame galvas prieš visus, kurie palaiko prieš bet ką“. „Noriu padėkoti tiems ištikimiausiems sirgamus ne tik džiaugsme, bet ir varge. liams, kurie palaiko mus ir kai mums sekasi, Draugiškose rungtynėse įveikti lenkai.. Nuir kai nesiseka. Dabar mums buvo sunkus galėti Armėnai... ir neįveikiama Lichtenšteimetas ir jautėme jų palaikymą. Tikiuosi, kad no rinktinė, kuri, atrodo, atėmė visas jėgas. jei ne mes, tai kita rinktinės karta ateityje Ciklas baigėsi toli gražu ne taip, kaip planaatsidėkos jiems rezultatais aikštėje“ – vome. Tačiau dėsningai. rinktinės gynėjas Marius Stankevičius.

„Lietuva nėra tokia didelė šalis, kad turėtume didelį žaidėjų pasirinkimą. Be to – daugeliui trūksta žaidybinės praktikos. Atrankos cikle pirmas žingsnis buvo neblogas, tačiau du kartus neįveikėme Lichtenšteino ir galutinis rezultatas silpnokas. Reikia padaryti išvadas ir galvoti apie ateitį“ –

10

rinktinės gynėjas Marius Stankevičius.

„Šiame atrankos cikle nepavyko iškovoti tiek taškų, kiek norėjome. Norėčiau padėkoti vyrams už kovą. Visi stengėsi tiek, kiek galėjo. Taip pat dėkoju žiūrovams, kurie mus palaikė sunkiu metu. Kadangi man, kaip treneriui, nepavyko įgyvendinti užsibrėžtų tikslų, savo darbą baigiu. Noriu palinkėti visai komandai sėkmės toliau siekiant pergalių“, – rinktinės vyriausiasis treneris Raimondas Žutautas.


Nacionalinė rinktinė

„Ir aš ten buvau ir viską mačiau! Buvo tikrai verta važiuoti pažiūrėti dėl gražaus stankės įvarčio ir LTU žaidimo!“, – sirgalius Aringas po rungtynių su Ispanijos rinktine Kaune. •

„Buvo pasaka. Pralaimėjom, bet gražiai. Ir iš viso viskas pasaka. Buvo verta…“, – Ieva po rungtynių su ispanais. •

„Stankevičiaus įvartis kaip iš patrankos!“, –

fanas Deividas po rungtynių su ispanais. •

„Man patiko!“, –

Lukas po runtynių Ispanijoje. •

„Šaunuoliai lietuviai!“, –

Adelė po rungtynių Ispanijoje. •

„Sveikinu, gerai pavarė! Labai palaikau lietuvius!“, – Milda po rungtynių Ispanijoje. •

„Įvartis tai reto grožio į ispanų vartus“, –

Šarūnas po D.Šerno įvarčio į pasaulio čempionų ispanų vartus. •

„Ačiū Lietuvos futbolininkams už išlietą prakaitą futbolo aikštelėje kovojant prieš ispanus! Neliūdėkit vyrai – padarėt, ką galėjot. Mes visi lenkiame galvas už jus!“, – Saulius po rungtynių Ispanijoje.

„Taip gera širdžiai, kai matai, kaip Lietuvos vyrų rinktinė bręsta, nors ir pamažu, pasaulinio lygio futbolui. Sveikinu!“, – Vytautas po pergalės prieš Armėnijos rinktinę. •

Na štai, kaip puikiai sužaidė ir atsiskleidė jaunieji, dar nepražydę talentai. Patiko varžybos, ypač antrasis kėlinys“, – Justina po rungtynių su Armėnijos rinktine.

„Kaip buvo, taip buvo. Teisėjas buvo neteisus dėl pendelio į mūsų vartus, bet ką padarysi... Už Lietuvą – iki mirtis mus išskirs!“, – Edgaras po paskutiniųjų UEFA EURO 2012 atrankos rungtynių su Čekijos rinktine. •

„Šauniai atsilaikė. Reikėjo pamatyti, kaip tribūnos lingavo nuo sirgalių audringų emocijų. Ačiū, kad stengėtės, jei ne paskutinis pendelis – būtų viskas kaip buvę. Varom už Lietuvą!“, – Arūnas po paskutiniųjų atrankos ciklo rungtynių. •

„Myliu lietuvius – tikri šaunuoliai!“, –

Jurga po pergalės prieš čekus. •

„Su pergale visus! Labai maloniai nustebino Lietuvos rinktinė lengvu, kaip lygūs su lygiais, žaidimu su Čekija. Atsikovojome namuose prarastus 2 taškus su Škotija. Nuostabi dovana treneriui Žutautui gimtadienio proga“, – Karolis po pergalės išvykoje su čekais. •

„Sėkmės ir toliau! Smagu, kai praneša per pasaulines televizijas. O apie krepšinio pergalę, deja, nepraneša“, – Ignas po pergalės prieš čekus. •

„LIETUVA!!! Puikus žaidimas, tikėkimės pergalės ir parodysim škotams, kad tikrai nesam grupės autsaideriai, o jie patys tokie“, – Mikas po pergalės Čekijoje.

117


Nr. 2 / 2011 lapkritis

R.Statkevičius: „Pirmieji akademijų rezultatai išryškėja po 10 metų – esame pusiaukelėje“ Šiais metais penktąjį sezoną pradėjo Kaune įsikūrusi Nacionalinė futbolo akademija. Tai ne tik prestižinė jaunų, talentingų futbolininkų mokykla vertinama visoje Europoje, bet ir kol kas vienintelis šalies futbolo vystymo centras. Kalbamės su Nacionalinės futbolo akademijos direktoriumi Raimondu Statkevičiumi. Kaip vertinate šiuos ketverius Akademijos veiklos metus? Galėtume juos suskirstyti į keturis pagrindinius etapus. Pradžioje buvo ieškojimų metas – tiek informacijos kaip dirbti, kokį modelį pasirinkti, tiek jaunų, gabių futbolininkų atranka ir pritraukimas į akademiją. Antrajame etape tikrinome kelius, kuriais geriausiai eiti – klydome ir mokėmės iš savo klaidų. Trečiajame etape jau galime kalbėti apie veiklos stabilumą. Dabar pereiname į ketvirtąjį – naujų planų ir plėtros. Užsiminėte apie modelio paieškas, rėmėtės užsienio patirtimi, ar kūrėte viską nuo nulio? Analizavome geriausius Europos pavyzdžius ir diegėme juos mūsų akademijoje. Galiu pasakyti, jog dabartinis jaunųjų futbolininkų ugdymo modelis yra artimiausias prancūziškam: šešių dienų darbo savaitė (penkios dienos treniruočių ir vienerios rungtynės) ir viena diena poilsiui. Vaikai visą laiką gyvena akademijoje, o mokykloje jiems sudėliotas toks pamokų tvarkaraštis, kad galėtų treniruotis du kartus per dieną. Akademijoje vyksta tiek bendri, tiek individualūs užsiėmimai. Jaunuoliais rūpinasi kvalifikuoti treneriai, medikai, auklėtojai. Pradedate penktąjį sezoną – ką įvardintumėte kaip didžiausią Akademijos pasiekimą? Pripažinimas. Visų pirma esame aukštai vertinami Europos klubų ir akademijų. Bendradarbiaujame, keičiamės patirtimi, treneriais su Italijos, Anglijos, Škotijos, Vokietijos bei kitų šalių jaunuosius futbolininkus rengiančiomis organizacijomis. Septyni mūsų Akademijos auklėtiniai jau išvykę ir turi sutartis su stipriais Europos klubais, kiti nuolat kviečiami į stažuotes, peržiūras. Tačiau ypatingai malonus pripažinimas Lietuvoje. Pradžioje į mus daugelis žiūrėjo atsargiai, o dabar esame reikalingi ne tik futbolo bendruomenei, bet ir kitų sporto šakų atstovams. Teniso, rankinio, ledo ritulio, lengvosios atletikos bei kitų šakų vystytojai važiuoja pas mus ir klausia, nuo ko pradėti ir kaip šį Akademijos modelį pritaikyti pas save. Kol kas

12


esame vieninteliai turintys tokią jaunųjų talentų ugdymo sistemą ir mielai patirtimi dalinamės su kitais. Akademijos veikla neapsiriboja vien jaunųjų futbolo talentų ugdymu? Tai viena iš veiklos sričių, nuo kurios pradėjome. Vėliau pamatėme, jog siekiant rezultato būtina pradėti įtakoti futbolininkų rengimą nuo mažumės. Mūsų akademija skirta meistriškumui vystyti – tai jau aukščiausias laiptelis jaunojo futbolininko rengimo procese. Tam, kad jis pasiektų jį ir galėtų pasiimti viską, ką mes galime duoti – turi būti tvirtas pagrindas.

Nacionalinė futbolo akademija

„Ypatingai malonus pripažinimas Lietuvoje – esame reikalingi ne tik futbolo bendruomenei, bet ir kitų sporto šakų atstovams.“

Todėl pradėjome rengti mokymus treneriams, sporto mokytojams, leisti metodinę medžiagą įvairaus amžiaus vaikų ugdymui. Šiais metais startavome su nauja talentų programa – važinėjame po Lietuvą ir testuojame vaikus, gabiausiems sudarysime individualias treniruočių programas, teiksime metodinius pasiūlymus jų treneriams.

met į rinktinę turėtų įsilieti po 2-3 jaunus žaidėjus, kurie mokytųsi ir perimtų jų vaidmenį. Aišku, yra Europoje pavyzdžių, kai daromi drastiški pokyčiai ir nacionalinė rinktinė formuojama tik iš jaunimo. Taip padarė čekai. Tačiau, viskas priklauso nuo rinktinės trenerio. Jeigu jis nepabijos tokios atsakomybės – viskas įmanoma.

Kalbant apie akademijos auklėtinius – jiems dabar nuo 15 iki 17 metų. Jau dabar po vieną įtraukiame į rinktinės treniruočių stovyklas, tai jiems suteikia didžiulį stimulą tobulėti. Tačiau, jie dar labai jauni. Vis dėlto, jeigu atsiras treneris, kuris ryšis formuoti nacionalinę rinktinę jaunimo pagrindu – akademikai po penkerių metų į ją tikrai galėtų įsilieti. Koks artimiausias iššūkis laukia akademijos?

Be to, turime vieną geriausių sporto bazę regione, todėl čia futbolą žaidžią ne tik profesionalai, bet ir mėgėjai, treniruojasi vaikai, vyksta daug masinio futbolo ir miesto renginių.

Visų pirma tai 2013 metų Europos jaunimo (U-19) čempionatas, kuris vyks Lietuvoje. Pasirengimas jam jau prasidėjęs – stengsimės, kad mūsų jaunimas garbingai pasirodytų tarp stipriausių senojo žemyno komandų.

Šiuo metu nacionalinė rinktinė pribrendo kartų kaitai, ar realu, kad akademijos auklėtiniai bus ta naujoji „auksinė“ karta?

Tačiau, kaip ir minėjau, koncentruosimės ties plėtra į regionus. Tolimesnis futbolo vystymas ir rezultatai be regioninių akademijų ir klubų indėlio sunkiai įsivaizduojamas.

Taip, mūsų rinktinėje bręsta šie pokyčiai. Daugelis senbuvių joje žaidžia kiekvienas apie dešimtmetį – tai labai daug. Normaliai, kas-

„Dabartinis jaunųjų futbolininkų ugdymo modelis yra artimiausias prancūziškam.“ „Turime vieną geriausių sporto bazę regione, todėl čia futbolą žaidžią ne tik profesionalai, bet ir mėgėjai, treniruojasi vaikai, vyksta daug masinio futbolo ir miesto renginių.“

Lietuvos tegija futbolo stra ikia penki ve .: m 2010–2020 ntrai eniruočių ce regioniniai tr evėžyje, ipėdoje, Pan Vilniuje, Kla ; Vilniuje je, Šiauliuose Marijampolė cionalinės chninis ir na as; įkuriamas te iruočių centr rinktinės tren ių n ti imo rink Kaune – jaun tras. o rengim cen

13


Nr. 2 / 2011 lapkritis

Lietuvos U-17 rinktinė – pirmą kartą istorijoje „Elitiniame“ etape Lietuvos U-17 jaunimo futbolo rinktinė pirmą kartą istorijoje pateko į Europos U-17 čempionato antrąjį „Elitinį“ atrankos etapą. Nacionalinės futbolo akademijos auklėtinių pagrindu sudaryta komanda paskutinėse grupės rungtynėse sutriuškino Armėnijos bendraamžius 4:0 ir užėmė antrąją vietą Serbijoje vykusiame atrankos turnyre. Net keturis įvarčius lietuviams pelnė Simonas Stankevičius.

„Visi kažkur gilumoje tikėjome, bet žinojome, kad bus labai sunku. Nuostabiai rungtyniavo visa komanda. Pamatėme, kad einame teisingu keliu“, – po mačo sakė rinktinės treneris Antanas Vingilys. Lietuvos U-17 rinktinė šiemet ne tik pirmą kartą pateko į kitą atrankos etapą, bet ir pirmą kartą laimėjo dabartinio formato LFF U-17 taurės turnyrą Palangoje. „Tame turnyre su auklėtiniais

Lietuvos tegija futbolo stra m.: 2010–2020 – mo kėlimas Profesionalu aus grupėje mži kiekvienoje a s reikiamas št yra paruo a ėjų futbolo skaičius žaid komandoms.

dalyvavome trečią kartą ir trečias kartas nemelavo. Dabar taip pat pavyko įveikti atrankos barjerą trečiu bandymu. Visos pergalės malonios, bet ši, asmeniškai man, buvo viena geriausių“, – pripažino A.Vingilys. Akademijos darbo sėkmė

„Visos pergalės malonios, bet ši, asmeniškai man, buvo viena geriausių“– treneris A.Vingilys.

Trenerio teigimu, vienas pagrindinių sėkmės faktorių – tai, kad rinktinės pagrindą sudaro Nacionalinės futbolo akademijos auklėtiniai. „Be akademijos šios pergalės nebūtume pasiekę. Lietuvoje tikrai turėjome idealias sąlygas, sužaidėme ir daug draugiškų rungtynių. Dėl to ir metai buvo tikrai sėkmingi. Šiame atrankos turnyre pamatėme, kad einame teisingu keliu ir pamatėme, ko mums dar trūksta. Kitas atrankos etapas bus naujas lygmuo ir dar vienas žingsnis tobulėjimo link“, – kalbėjo A.Vingilys. Europos U-17 čempionato „Elitinis“ atrankos etapas vyks kitų metų pavasarį. Iš septynių grupių, kurias sudarys po keturias komandas, į finalinį pirmenybių etapą pateks nugalėtojai. Finalinės varžybos 2012 metais vyks Slovėnijoje.

„Nuostabiai rungtyniavo visa komanda – pamatėme, kad einame teisingu keliu“, – treneris A.Vingilys.

14


Nacionalinė futbolo akademija

LFF U-17 taurę pirmą kartą iškovojo šeimininkai „Žaidėjų noras

kovoti buvo nepriekaištingas – visi iki vieno atsidavė 100 procentu.“

LFF U-17 taurės trofėjus pirmą kartą liks Lietuvoje. Nacionalinės futbolo akademijos auklėtinių pagrindu sudaryta Lietuvos U-17 (1995 m. gimimo ir jaunesni žaidėjai) futbolo rinktinė šeštadienį laimėjo tradicinį tarptautinį jaunių turnyrą laimėdama visas ketverias rungtynes.

Dramatiškame finale Palangoje lietuviai pagrindinį rungtynių su Gruzija laiką baigė lygiosiomis 1:1 ir nugalėjo varžovus po 11 metrų baudinių serijos. Tai pirmas kartas, kai Lietuvos U-17 rinktinė tapo tokio formato turnyro nugalėtoja. Aštuonių šalių komandų LFF taurės varžybos tarp žaidėjų iki 17 metų vyksta nuo 2002-ųjų. Anksčiau varžybose dalyvaudavo U-16 komandos. Pernai finale Lietuvos jaunieji futbolininkai po baudinių nusileido Ukrainos ekipai.

Treneris dėkojo už pastangas Rinktinės treneris Antanas Vingilys po finalo teigė, jog tokią komandą treniruoti malonu: „Padėkojau žaidėjams, už tai kad visi iki vieno atsidavė šimtu procentų. Žaidėjų noras kovoti buvo nepriekaištingas. Finalo rungtynės buvo sudėtingos, rungtyniavome iki pirmos klaidos. Vis dėlto sunkus darbas, pastangos ir sėkmė susidėjo į vieną vietą ir nugalėjome." Turnyrą stebėjęs Lietuvos futbolo federacijos (LFF) techninis direktorius Stasys Stankus sakė, kad jo nenustebino ši pergalė: „Su šia rinktine tikėjomės gerų rezultatų. Finalas buvo sunkus abiem komandoms, nes ketverias rungtynes per savaitę sužaisti tokiame amžiuje nelengva. Gruzinai vakar turėjo lengvesnes rungtynes ir daugiau laiko poilsiui, todėl buvo šiek tiek šviežesni. Bet šiandien tikrai sėkmingai sužaidė mūsų gynybos grandis." Geriausiu turnyro vartininku išrinktas M.Suvaizdis, gynėju – komandos kapitonas Julius Aleksandravičius. „Viso turnyro m etu žaidėme gerai. Dėkoju vartininkų treneriui Algirdui Surgautui, visam trenerių štabui ir komandos draugams", – teigė M.Suvaizdis. Šis turnyras U-17 rinktinei buvo vienas iš pasiruošimo Europos U-17 čempionato atrankos varžyboms.

„Sunkus darbas, pastangos ir sėkmė susidėjo į vieną vietą ir mes nugalėjome.“ 15


„General Financing“ – LFF A lygos pagrindinis rėmėjas

Klubinis futbolas Lietuvos tegija futbolo stra m.: 0 2 2010–20 lubas – k s Profesionalu arys, druomenės n aktyvus ben etos akingas už vi socialiai ats tą, tumą ir sveika žmonių užim būsimų o tuo pačiu ir ymą. gd u profesionalų

Lietuvos futbolo federacijos (LFF) ir aukščiausioje šalies futbolo lygoje žaidžiančių klubų pastangos davė pirmuosius vaisius. Dar vasarą pritarus LFF iniciatyvai General Financing. klubai susibūrė į Klubų A lygos vystymo. Rudenį prasidėjęs bendradarbiavimas bus tęsiamas iki valdybą ir bendrai pradėjo 2012 m. pabaigos. spręsti lygos organizavimo „Mes tikime futbolo perspektyvomis Lietuvoje. Dėl to nusprendėme klausimus, o jau spalį sukirto rankomis su remti A lygą ir tapti jos partnere, nes taip galėsime padėti jai siekti A lygos generaliniu rėmėju – pirkimo užsibrėžtų tikslų, o kartu prisidėsime ir prie bendro futbolo lygio Lieišsimokėtinai paslaugų ir vartojimo tuvoje kėlimo���, – sakė UAB „General Financing“ generalinis direktokreditų bendrove „General Financing“. rius Konstantinas Balakinas.

„Tikime futbolo perspektyvomis Lietuvoje“, –

Įvertintos LFF bei klubų pastangos

„Ilgą laiką siekėme, kad klubai aktyviau įsitrauktų į futbolo vystymą Lietuvoje. Šįmet kartu žengėme pirmuosius žingsnius įkurdami Klubų valdybą – susitikinėjome, ginčijomės, planavome“, – pasakojo LFF prezidentas Liutauras Varanavičius – „Šiandien mūsų pastangas įvertino labai rimtas partneris, kuris ėmėsi remti A lygą. Didžiuojamės šiuo pasiekimu ir stengsimės nenuvilti mūsų naujo futbolo bendruomenės nario“.

LFF prezidento L.Varanavičiaus teigimu, kitais metais yra suplanuota nemažai pokyčių, kurie turėtų teigiamai atsiliepti aukščiausiam šalies futbolo divizionui. Jis turėtų tapti dar patrauklesnis būsimiems partneriams, sirgaliams ir pačioms komandoms – atitikti Lietuvos futbolo strategijoje 2010–2020 m. iškeltus uždavinius. „Svarbiausia, kad šalies klubai pradėjo dirbti ir spręsti klausimus kartu. Šiuo metu Klubų valdyba yra federacijos struktūros dalis, tačiau ateityje norėtume, kad klubai perimtų iniciatyvą ir vystytų A lygą savarankiškai“, – teigė L.Varanavičius.

LFF ir „General Financing“ pasirašytoje rėmimo sutartyje finansų bendrovė įsipareigojo svariu finansiniu indėliu prisidėti prie LFF

„Didžiuojamės šiuo pasiekimu ir stengsimės nenuvilti naujo futbolo bendruomenės nario“, – L.Varanavičius.

17


Nr. 2 / 2011 lapkritis

Panevėžio „Ekranas“apgynė Lietuvos čempionų titulą „Įvarčiai – visos komandos nuopelnas“, –

rezultatyviausias A lygos žaidėjas Deivydas Matulevičius (VMFD „Žalgiris“).

Visos komandos prieš mus žaidė su dviguba jėga“, – „Ekrano“ treneris Valdas Urbonas.

„Septynių titulų mums tikrai negana. Sieksime, kad būtų dešimt – tada klubo logotipe galėsime turėti žvaigždę“, – „Ekrano“ prezidentas Aušrys Labinas.

18

Gausiausiame ir geogra�iškai plačiausiame pastarojo dešimtmečio Lietuvos futbolo federacijos A lygos čempionate – dalyvavo 12 komandų iš 11 miestų – Panevėžio „Ekranas“ dar kartą įrodė, jog yra pajėgiausias šalies klubas. Apgynę nugalėtojų titulą panevėžiečiai ketvirtą kartą iš eilės tapo šalies čempionais ir gavo teisę vėl atstovauti Lietuvai UEFA Čempionų lygos turnyre.


Klubinis futbolas

„Šis auksas iškovotas sunkioje kovoje. Kaip ir įprastai, atsirado oponentas, kuris norėjo nuversti mus nuo sosto, visos komandos prieš mus žaidė su dviguba jėga. Mūsų sėkmė – ne aksioma. Tai pirmiausia visos komandos nuveikto didelio darbo nuopelnas“, – teigė visus keturis kartus su komanda triumfavęs „Ekrano“ treneris Valdas Urbonas.

„Auksiniame“ žygyje „Ekranas“ įveikė jau ketvirtą skirtingą varžovą – šį kartą juo tapo Vilniaus „Žalgiris“. Po nuopuolio neseniai atgimusios sostinės komandos sirgaliai paskutinį kartą sidabru džiaugėsi prieš 11 metų. „Prieš sezoną minėjau, kad tikslas yra pakilti vienu laipteliu aukščiau ir tai pavyko“, – sakė „Žalgirio“ strategas Vitalijus Stankevičius. Vilniečiai sugebėjo aplenkti ambicingų tikslų turėjusią Marijampolės „Sūduvą“. Abi komandos kitą sezoną rungtyniaus UEFA Europos lygoje. Šansų ten patekti turi ir ketvirtos A lygos komandos vietą susigrąžinę „Šiauliai“. Pakruojo „Kruojos“ ekipa užėmė penktą poziciją – tai geriausias pasiekimas nedidelio miesto futbolo istorijoje. Turnyro lentelė Vieta

Komanda

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12.

Panevėžio „Ekranas“ Vilniaus MFD „Žalgiris“ Marijampolės „Sūduva“ FC „Šiauliai“ Pakruojo „Kruoja“ Gargždų „Banga“ Tauragės „Tauras“ Alytaus „Dainava“ Mažeikių „Mažeikiai“ FBK „Kaunas“ Klaipėdos „Atlantas“ FC „Klaipėda“

Rng. Prg. 33 33 33 33 33 33 33 33 33 33 33 33

24 22 19 16 13 13 11 13 9 8 3 2

Lyg.

Prl.

8 6 8 11 10 7 12 6 9 8 2 3

1 5 6 6 10 13 10 14 15 17 28 28

Įm. įv. 68 56 70 45 43 51 50 53 36 41 28 19

Pr. Įv. įv. skrt. Tšk. 14 +54 80 17 +39 72 19 +51 65 30 +15 59 34 +9 49 37 +14 46 38 +12 45 54 -1 45 54 -18 36 53 -12 26* 121 -93 11 89 -70 9

Sutrumpinimai: Rng. – rungtynės, Prg. – pergalės, Lyg. – lygiosios, Prl. – pralaimėjimai, Įm. įv. – įmušta įvarčių, Pr. įv. – praleista įvarčių, Įv. skrt. – įvarčių skirtumas, Tšk. – taškai. * Iš FBK „Kauno“ FIFA Drausmės komiteto įpareigojimu prieš sezoną atimti 6 taškai

Rezultatyviausi žaidėjai Vieta

Žaidėjas

Įvarčiai

1. 2-3. 2-3.

Deivydas Matulevičius („Žalgiris“) Arsenij Buinickij („Dainava“) Goran Jerkovič („Tauras“)

19 17 17

„Mūsų tikslas buvo pakilti laipteliu aukščiau – tą ir padarėme“, – VMFD „Žalgiris“ treneris Vitalijus Stankevičius.

Tomo Stasevičiaus nuotraukos (tst-foto.lt)

olo Lietuvos futb a ij g te stra m.: 2010–2020 lubas – k s lu a Profesion iausios lygos ne tik aukšč ir jaunimo, komanda, bet gaičių er berniukų, m mėgėjų s, o d koman futbolas.

19


Nr. 2 / 2011 lapkritis

Pirmosios rungtynės rekonstruojamame LFF stadione Pirmasis Lietuvos futbolo federacijos stadiono rekonstrukcijos etapas baigtas. Naująją stadiono aikštę rugsėjo pradžioje išbandė namo sugrįžęs VMFD „Žalgiris“ pergale prieš „Klaipėdos“ komandą. Rungtynes stebėjo sausakimšas stadionas. Naujos kartos dirbtinė danga – visam Vilniaus futbolui

LFF stadiono rekonstrukcija prasidėjo šią vasarą – pirmame etape buvo paklota naujos kartos dirbtinė danga. Aikštė stadione įrengta pagal 10-ies LFF standartinių matmenų dirbtinių dangų projektą. LFF prezidento Liutauro Varanavičiaus teigimu, renkantis stadiono dangą pirmiausia buvo galvojama apie Vilniaus futbolo masiškumą.

LFF generalinio direktoriaus Juliaus Kvedaro teigimu, bus stengiamasi, kad ši aikštė patenkintų visų norinčių žaisti futbolą poreikius. „Pirmenybę teiksime vaikams. Kol vyksta stadiono rekonstrukcijos darbai, aikštės panaudojimo galimybės ir sąlygos gali būti apribotos, bet manome, kad ateityje aikštė bus užimta nuo 8 ryto iki 23 valandos vakaro“, – kalbėjo J.Kvedaras.

20

Su aikštės įrengimu LFF stadione lygiagrečiai vyksta ir kiti rekonstrukcijos darbai. Numatoma visą pagrindinę tribūną apdengti stogu, išplėsti ar renovuoti įvairias patalpas rungtynių dalyviams, žiniasklaidai, VIP svečiams, atnaujinti tribūnas bei atilikti kitus darbus. Rekonstrukcijos darbus planuojama užbaigti kitų metų pavasarį, po jų stadiono infrastruktūra atitiktų UEFA 3 kategorijos reikalavimus. Šios kategorijos stadione leidžiama surengti tarptautines rinktinių rungtynes, taip pat tolimesnių UEFA Čempionų lygos ir UEFA Europos lygos atrankos etapų dvikovas. Lietuvoje šiuo metu nėra nė vieno UEFA 3 kategorijos stadiono.

„Pirmenybę teiksime vaikams. Manau, kad ateityje aikštė bus užimta nuo 8 ryto iki 23 valandos vakaro“, –

„Futbolo mėgėjai Vilniuje puikiai žino, kaip sunku rasti vietą treniruotėms ar rungtynėms. Todėl vienintelis logiškas pasirinkimas buvo dirbtinės dangos aikštė, kurioje galima žaisti ar treniruotis visą dieną, o ne tik kelis kartus per savaitę, kaip kad diktuoja natūralios vejos priežiūros sąlygos“, – sakė L.Varanavičius, – „Tikiuosi, kad tai tik pirmas žingsnis vystant futbolo infrastruktūrą sostinėje“.

Lietuvos tegija futbolo stra veikia 1 .: m 0 2010–202 ent stadionas, b nacionalinis nai, io ciniai stad 6 reprezenta ionų, d a sios lygos st 15 aukščiau ių n 000 žmo kiekviena 5 s ri minimaliu gyvenvietė tu tinkantį ti standartus a io d sta ną.

J.Kvedaras.

Vilnius – penktasis miestas su LFF dovanota pilnų matmenų aikšte Moderni dirbtinės dangos aikštė stadione įrengta per itin trumpą laiką – lyginant su įprastu dangos įrengimo procesu – siekiant, kad Vilniuje galėtų vykti A lygos rungtynės. Dėl stadionų ir infrastruktūros trūkumo iki šiol šalies čempionate žaidusiai „Žalgirio“ ekipai tekdavo namų rungtynes žaisti Kaune, Marijampolėje arba Alytuje.

Tikimasi, kad LFF stadiono dirbtinės dangos aikštei per artimiausius mėnesius bus suteiktas aukščiausias Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) kokybės įvertinimas, kuris leistų aikštėje rengti beveik visas svarbiausias FIFA bei Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) turnyrų rungtynes – pavyzdžiui UEFA Čempionų lygos dvikovas iki pusfinalio. Pagal 8 mln. vertės standartinių dirbtinių dangos aikščių projektą naujos kartos aikščių dangas LFF iš viso dovanojo 10-čiai Lietuvos regionų. Pernai dirbtinės dangos jau paklotos Gargžduose, Kėdainiuose, Kaune ir Panevėžyje, parengiamieji darbai atliekami Tauragėje, Alytuje, planų turi ir kiti miestai. LFF siekia, kad 2012 metais dešimt Lietuvos regionų turėtų FIFA kokybės standartus atitinkančias modernias dirbtinės dangos aikštes. Lietuvos futbolo strategijoje 2010-2020 metams numatyta šalyje įrengti 300 standartinių matmenų natūralių arba dirbtinės dangos aikščių.


Futbolo sugrįžimas į Tauragę – graži šventė ir įspūdinga pergalė Didysis futbolas sugrįžo į Tauragę. Rugsėjį iškilmingoje šventėje atidarytas iš pagrindų atnaujintas Tauragės „Vytauto“ stadionas, kuriame po ilgos pertraukos namų rungtynes A lygoje žaidusi vietos „Tauro“ komanda nudžiugino savo žiūrovus gražia pergale prieš „Šiaulių“ ekipą.

LFF dovanoja dvi dirbtinės dangos aikštes Šį rudenį pasibaigus pirmajam rekonstrukcijos etapui „Vytauto“ stadione įrengta nauja, 2400 žiūrovų tribūna su pagalbinėmis patalpomis ir stogu, kuris uždengs apie 500 sėdimų vietų. Iš viso po rekonstrukcijos stadionas talpina 3000 žiūrovų. Šventiniame atidaryme Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius dėkojo visiems, prisidėjusiems prie stadiono rekonstrukcijos ir bendrų futbolo tikslų, kurie numatyti Lietuvos futbolo strategijoje 2010-2020 metams. Per šį laikotarpį bus siekiama, kad panašius stadionus turėtų 15 šalies miestų. „Malonu dalyvauti šventėse tokiomis progomis. Gerai suprantame, kaip sunku atlikti tokius darbus ir kiek reikia investicijų, todėl LFF remia kiekvieną iniciatyvą ir tuo labai džiaugiasi. Naujas stadionas – tai žingsnis į priekį visam Tauragės futbolui. Tikiuosi, kad šis atidarymas šiemet bus ne paskutinis ir senajame stadione galėsime džiaugtis nauja dirbtinės dangos aikšte, kuri ypatingai pasitarnautų miesto vaikams ir mėgėjams“,- sakė L.Varanavičius. Nauja aikštė Tauragės senajame stadione bus įrengta pagal LFF 10-ies standartinių dirbtinių dangų projektą. Dar viena aikštelė – su LFF dovanota naudota nepilnų matmenų dirbtine danga – jau atkeliavo į Tauragę.

Infrastruktūra

„Lietuvos futbolo strategijoje numatyta, kad 2020 metais panašius stadionus turės 15 šalies miestų.“

Rekonstravo su nedideliu biudžetu Tauragės rajono savivaldybei priklausančio stadiono rekonstrukcija oficialiais duomenimis kainavo 4,2 milijono litų. Daugiau nei pusę – 2,5 milijono litų – pavyko įsisavinti iš Europos sąjungos fondų, o 1,2 milijono skyrė Tauragės savivaldybė. Tauragės meras Pranas Petrošius džiaugėsi, kad pavyko atnaujinti stadioną nepaisant to, kad rekonstrukcijos biudžetas buvo nedidelis. „Labai džiugu, kad pagaliau tauragiškius galima išvysti naujo stadiono tribūnoje. Šis stadionas turi ilgą istoriją, per kurią buvo ir malonių akimirkų, ir nusivylimų. Galbūt buvo manančių, kad nesugebėsime pabaigti šios rekonstrukcijos, nes turėjome palyginus nedaug lėšų, tačiau vis dėlto pavyko. Stadionas – visų rajono žmonių turtas. Tikiu, kad galėsime džiaugtis futbolo ir kitų sporto šakų pasiekimais“, – sakė P.Petrošius. Stadiono atidarymą vainikavo A lygos 26-ojo rungtynės tarp Tauragės „Tauro“ ir „Šiaulių“ komandų. Gausiai susirinkusių žiūrovų džiaugsmui aikštės šeimininkai – kurie savo aikštėje žaidė po 486 dienų pertraukos – pademonstravo atakuojantį bei rezultatyvų futbolą ir nepaliko vilčių svečiams.

21


Nr. 2 / 2011 lapkritis

Pirmas jaunųjų talentų paieškos programos etapas viršijo lūkesčius Baigėsi pirmasis Lietuvos futbolo federacijos jaunųjų futbolo talentų paieškos programos etapas. Vasarą nauja programa prasidėjo vaikų gebėjimų testavimu – atrinkta daugiau kaip šimtas išskirtinius duomenis turinčių jaunuolių, kurių vystymąsi nuo šiol stebės ir įtakos Nacionalinės futbolo akademijos specialistai.

draamžius ir turi puikius duomenis siekiant profesionalaus futbolininko karjeros. Daugelį didesnių miestų pagal talentingų vaikų skaičių pralenkė Kazlų Rūda, Alytus ir Gargždai. Daugiausia jaunųjų talentų šiuo metu treniruoja Kazlų Rūdos treneris Mantas Babenskas. NFA direktoriaus Raimondo Statkevičiaus teigimu, pradžioje į šią iniciatyvą buvo žiūrima atsargiai, tačiau vėliau treneriai aktyviai įsitraukė į procesą. “Naujovės dažniausiai kelia šiokį tokį skepticizmą, tačiau gana greitai treneriai suprato šios programos naudą“, – pasakojo R.Statkevičius – „Dabar įvairių šalies regionų treneriai jau turi tikslią informaciją apie vaikų fizinius gebėjimus ir juos gali palyginti bei toliau lavinti. Ateityje – kartojant šiuos testus – bus galima įvertinti, koks progresas pasiektas“ – pasakojo R.Statkevičius. Vienas iš atrankos pirmajame etape dalyvavusių trenerių – Tauragės futbolo klubo „Tauras“ su vaikais dirbantis Darius Stažys. Pasak jo, retas klubas ar sporto mokykla turi galimybę atlikti tokio lygio testus, matavimus ir vertinimus, todėl tai nemenka pagalba rengiant vaikus. „Jei šie testai bus atliekami kiekvienais metais, jie tikrai duos daug apčiuopiamos naudos tiek mūsų klubui, tiek ir visam Lietuvos futbolui. Pirmasis etapas suteikė nemažai vilčių, šiuo metu su nekantrumu laukiame antrojo“, – teigė D.Stažys. NFA padės jauniesiems talentams tobulėti Antrajame etape, kuris startuos šių metų pabaigoje, atrinkti jaunieji talentai bus kviečiami į stovyklas Nacionalinėje futbolo akademijoje Kaune. Čia vyks įvairios metodinės paskaitos, praktiniai užsiėmimai ir įvairūs gebėjimų testavimai. “Į šią stovyklą pasikviesti norime tuos, kurių rezultatai testavimų metu buvo įvertinti palankiausiai. Tokias stovyklas planuojame rengti kuo dažniau ir nuolat stebėti šiuos talentus. Treniruotės vyks tik pagal naujausią metodiką, futbolininkams teiksime ne tik grupinius bet ir individualius patarimus. Žiūrėsime, kaip jie visa tai įsisavina ir tobulėja”, – kalbėjo R.Statkevičius. Jaunųjų futbolo talentų paieškos programa siekiama skatinti vaikų futbolo trenerių bendradarbiavimą su NFA bei LFF techninio vystymo centru. Ilgalaikės programos užduotys – surinkti kuo daugiau informacijos apie talentingus vaikus, sudaryti jiems individualias treniruočių programas ir stebėti jų progresą, taip pat padėti jų treneriams kelti kvalifikaciją.

Atrinkta 100 jaunųjų futbolininkų Pirmajame programos etape NFA visoje Lietuvoje testavo beveik pusę tūkstančio 10-11 metų futbolininkų. Modernia įranga buvo tikrinamos jaunuolių fizinės galimybės (greitis, šoklumas, koordinacija), o stebint treniruotes ir rungtynes – žaidybiniai gebėjimai. Testus atlikusių specialistų teigimu, šiuo metu išskirta beveik 100 jaunųjų futbolininkų, kurie pagal testavimo rezultatus buvo pranašesni už savo ben-

22

„Antrajame etape jaunieji talentai bus kviečiami į stovyklas Nacionalinėje futbolo akademijoje Kaune.“

Naująją talentų rengimo programą LFF parengė remdamasi geriausiais Europos valstybių pavyzdžiais ir FIFA rekomendacijomis, konsultuojantis su užsienio futbolo specialistais. Ketverių metų programai finansavimą skirti sutiko Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) „Goal” komitetas.


Lietuvos futbolo specialistai – UEFA trenerių kursuose Vienuolika Lietuvos futbolo federacijos (LFF) deleguotų specialistų Prahoje (Čekija) dalyvavo „UEFA Study Group Scheme“ programos kursuose, kurie skirti trenerių rengimui ir tobulėjimui, patirties apie treniravimą apsikeitimui.

Vienuolika Lietuvos futbolo federacijos (LFF) deleguotų specialistų Prahoje (Čekija) dalyvavo „UEFA Study Group Scheme“ programos kursuose, kurie skirti trenerių rengimui ir tobulėjimui, patirties apie treniravimą apsikeitimui. Į kursus išvyko Lietuvos delegacija iš dviejų grupių. Vieną sudarė LFF Techninio centro specialistai, kurie organizuoja trenerių kursus ir mokymus Lietuvoje: Raimondas Statkevičius, Rimas Kazakevičius, Gracijus Girdauskas, Rolandas Čepkauskas, Romualdas Lavrinavičius ir Viačislavas Novikovas. Kitą delegacijos dalį sudarė specialistai iš įvairių Lietuvos regionų: Romualdas Norkus (Klaipėda), Saulius Lesnickas (Šiauliai), Juozas Aleksa (Panevėžys), Juozas Bagdanavičius (Simnas, Alytaus raj.), ir Juozas Šiaučiulis (Anykščiai, Utenos raj.).

Profesionalumo kėlimas

Lietuvos tegija futbolo stra m.: 0 2 2010–20 – k o m ėlimas profesionalu visas vaikų oja LFF akreditu ymo įstaigas, d g u lo o futb ius ir rengia trener gą. žia ed metodinę m

„Siekiame, kad ne tik Lietuvos futbolo federacija organizuotų trenerių rengimą, kvalifikacijos kėlimą, tačiau į šį procesą įsitrauktų ir regionai. Tam reikalingi specialistai. Dėl to pasikvietėme trenerius iš įvairių regionų ir sričių. Tikimės, kad jie pasisems žinių ir patirties nuo masinio futbolo iki akademijų organizavimo ir ją toliau perteiks kitiems“, – sakė delegacijai vadovaujantis Nacionalinės futbolo akademijos direktorius Raimondas Statkevičius. Lietuvos atstovai kursuose dalyvavo kartu su delegacijomis iš Italijos ir Islandijos. Trijų šalių specialistai kursų metu dalinasi patirtimi tarpusavyje ir analizuoja mokymų šeimininkės Čekijos patirtį. „Teorinės dalies metu kiekviena delegacija pristatė savo trenerių rengimo sistemą ir ypatumus. Buvo nagrinėjami specifiniai klausimai, nuo UEFA C iki UEFA A ir PRO licencijos kursų organizavimo mokymų, vyko diskusijos, patirties apsikeitimas. Praktinės dalies metu stebėjome vietos mėgėjų klubo „Tempo“ treniruotes vaikams nuo šešiamečių iki keturiolikmečių“, – pasakojo R.Statkevičius.

„Siekiame, kad trenerių rengimas, kvalifikacijos kėlimas po truputėlį persikeltų į regionus.“

23


Nr. 2 / 2011 lapkritis

I.Siliūnienė: „Futbole merginos patiria tikras ir nesuvaidintas emocijas“ Jau daugiau kaip aštuonerius metus kaunietė Ingrida Siliūnienė yra pašventusi futbolui ir artimiausiu metu nežada išsižadėti meilės šiam sportui. Moterų futbolo A lygos komandos „Kaunas“ trenere, futbolo teisėja ir kūno kultūros mokytoja dirbanti I.Siliūnienė nutarė pasidalinti savo mintimis apie tai, kaip nelengva treniruoti merginas, kodėl joms taip patinka futbolas, kaip padidinti susidomėjimą šiuo sportu ir kodėl teisėjauti vyrams yra sunkiau nei treniruoti merginų ekipą.

„Futbolas man – gyvenimo būdas, hobis, sportas, laisvalaikis ir kasdienybė.“ Paklausta, kas jai yra futbolas, Ingrida Siliūnienė nedvejodama atsakytu: „Futbolas man – mano gyvenimo būdas, hobis, sportas, laisvalaikis ir kasdienybė. Futbolui kiekvieną dieną skiriu apie 4-5 valandas – užsiėmimai mokykloje, treniruotės, rungtynės, teisėjavimas... Kartais tenka net ir šeimai pasakyti – ne“. Kas tai yra merginų futbolo trenerė? Būti merginų trenere – tai būti ir mama, ir psichologe kartu bei kartais naudoti visai kitokią darbo specifiką nei kad treniruojant vaikinų komandą. Man asmeniškai su vaikinais būtų dirbti paprasčiau ir lengviau. Tačiau pasirinkote treniruoti merginų futbolo komandą. Kodėl? Kauno futbolo mokykloje gavau trenerės darbą ir man pasiūlė pabandyti treniruoti merginų grupę. Iš pat pradžių dvejojau, reikėjo laiko apsispręsti, bet futbolo teisėjo Vijūno Vasiliausko ir legendinio

24

trenerio Antano Komskio įkalbinėjama visgi ryžausi šitam iššūkiui. Taip ir prasidėjo mano aštuonerių metų futbolo trenerės karjera. Ką pasakytumėte tokiam žmogui, kuris mano, jog futbolas neskirtas moterims? Tikrai ilgai ginčyčiausi su tokiu žmogumi. Daug kas sako, jog žaidžiant futbolą kojos tampa kreivos. Tai visiška nesąmonė. O kad futbolas grubus sportas, na irgi su tuo nesutikčiau, nes tarkim krepšinio ar rankinio sporte yra žymiai daugiau fizinio kontakto ir ten leidžiama daug daugiau nei futbole. Tai kodėl jaunoms merginos, ir panelėms taip patinka futbolas? Manau, jog dėl futbolo suteikiamų emocijų, kurios yra nesuvaidintos ir tokios tikros. Futbolas yra komandinis žaidimas


sujungiantis tave ir dar dešimt tavo kolegų bei priverčiantis kovoti išvien dėl bendro tikslo. Merginos ateina treniruotis futbolą nes nori būti sportiškos, greitos, gražios ir t.t. O ar merginų tevėliai neprieštarauja tokiam jų pasirinkimui?

Lietuvos tegija futbolo stra m.: Moterys 2010–2020 sudaro ir mergaitės s visų 25 procentu ėjų. futbolo žaid

Moterų futbolas

„Tvirtai galiu pasakyti, jog merginų žaidžiančių futbolą kojos netampa kreivos.“

Na tėveliai į tai reaguoja labai įvairiai. Mamos savo mažytėms dukrytėms nelabai leidžia sportuoti futbolo dėl tos pačios „kreivų kojų“ problemos. Dažnai atėjusioms mamytėms tenka įrodinėti, kad taip nėra. Ar merginos lankančios futbolo treniruotes skiriasi nuo savo bendraamžių? Jei kalbėtume apie mano treniruojamą „Kauno“ komandą, tai merginos žaidžiančios joje tikrai išsiskiria iš savo bendraamžių. Jos yra labiau bendraujančios, drąsesnės, nebijančios paklausti, tvirtesnio charakterio ir aišku fiziškai stipresnės nei kitos merginos. Ar moterų futbolą galima vadinti akiai patraukliu sportu? Aš manau, jog kalbant apie žaidimo grožį, tai mes dar nesame pasiekę tokio lygio, kaip, tarkim, vokietės ar Skandinavijos šalys, todėl normalu, jog pas mus pasižiūrėti moterų futbolo rungtynes renkasi žymiai mažiau žmonių, nei kad minėtose šalyse. Visgi tie, kas ateina, nelieka nusivylę, nes gauna progą pamatyti futbolo aikštėje kovojančias gražias merginas. O kad moterų futbolą padaryti dar patrauklesniu, tai siūlyčiau šiek tiek pakoreguoti futbolininkių aprangą, gal tai padėtų padidinti susidomėjimą šiuo sportu. O kaip manote, ar pastaruoju metu susidomėjimas moterų futbolu yra išaugęs? Be abejonės. Pas mane mokykloje į futbolo treniruotes jau prašosi ketvirtokės, penktokės ir kitos merginos, klausia, ar galima lankyti treniruotes. Susidomėjimas futbolu smarkiai išaugo po šią vasarą vykusio Moterų Pasaulio futbolo čempionato Vokietijoje ir prieš bei po vykusių futbolo turnyrų merginoms. Susidomėjimas futbolu padidėjo ir po Lietuvos futbolo federacijos SVIS projektų renginių – „Futboliuko“, „Ežiogolo“ ir kitų. Galiu drąsiai teigti, jog šiemet pas mane treniruotes lanko beveik dvigubai daugiau merginų nei praeitais ar užpraeitais metais. Nemažai Jūsų laiko atima ir teisėjavimas. Papasakokite kaip tapote futbolo teisėja? Futbolo teisėja kaip ir moterų futbolo trenere galima sakyti, jog tapau netyčia. Norėjosi pabandyti šią profesiją, juk nepabandęs – nesužinosi. O sužinoti ,ar tau patinka ir tu tinki teisėjauti, neužtenka vienerių rungtynių ar kelių mėnesių, reikia kelerių metų. Kaip žinote, teisėjauju ir po šiai dienai ir manau, jog tai daryti, o ypač vyrų komandoms, yra dar sunkau nei treniruoti merginas.

„Teisėjauti vyrų komandoms, yra sunkiau nei treniruoti merginas.“

Ar teisėjaujant dažnai tenka išgirsti necenzūrinių išsireiškimų Jūsų atžvilgiu? Jau mažiau, o pradžioje buvo visko. Aišku, pastaraisiais metais

pasikeitė ir komandų požiūris į keiksmažodžius, jų tikrai ženkliai sumažėjo. Dabar vyrai, kuomet teisėjauja moterys, stengiasi keiktis kuo mažiau, o jei ir nusikeikia tai netgi atsiprašo. Ar susilaukiate komplimentų ar gerų žodžių iš futbolininkų ar trenerių?

Tikrai tenka, kartais net žiūrovai bando atkreipti dėmesį įvairiais šūksniais, netgi prašo telefono numerio ir siūlo nueiti į pasimatymą, bet stengies į visą tai nekreipti dėmesio. Kalbant apie žaidėjus, tai jie dažniausiai išlieka taktiški ir profesionalūs, padėkoja už gerai suteisėjautas rungtynes ir palinki sekmės.

25


G.Mažeika: „Turėjome šansą pristatyti Lietuvos futbolą labai plačiai auditorijai“ Šeši Lietuvos futbolo teisėjai, rugsėjo 29 dienos vakarą teisėjavo UEFA Europos lygos rungtynėms tarp vieno stipriausių Anglijos klubų Londono „Tottenham“ ir Airijos ekipos Dublino „Shamrock Rovers“. Šios Europos futbolo taurių turnyro grupių etapo rungtynės tapo istoriniu įvykiu mūsų šalies futbolo arbitrams – tai pirmas kartas, kai lietuviai teisėjavo tokio aukšto lygio klubinėms varžyboms.

Londono „White Hart Lane“ stadione, kuris talpina 36 tūkstančius žiūrovų, ketvirtadienio vakarą teisėjavo FIFA kategorijos aikštės arbitras Gediminas Mažeika, jam talkino asistentai Vytautas Šimkus ir Saulius Dirda.

Koks buvo jausmas teisėjauti dešimtis tūkstančių žiūrovų talpinančiame, puikia atmosfera garsėjančiame „White Hart Lane“ stadione? Jausmas buvo toks, kad esi dalis to, kas visiems tiems žmonėms stadione yra labai svarbu. Pradžioje jaučiau nedidelę įtampą, bet praėjus porai minučių nuo rungtynių pradžios jau mėgavausi rungtynėmis. Kas šiose rungtynėse nustebino?

„Tai pirmas kartas, kai lietuviai teisėjavo tokio aukšto lygio klubinėms varžyboms.“

Rezerviniu teisėju dirbo Audrius Kancleris, o taip pat pirmą kartą iš Lietuvos futbolo arbitrų istorijoje papildomų teisėjų asistentų vaidmenyse buvo FIFA kategorijos teisėjai Nerijus Dunauskas ir Sergejus Slyva. „Manau, kad pirmas „blynas“ su papildomais teisėjais „neprisvilo“. Visada norisi, kad būtų dar geriau, bet didelių klaidų tikrai nepadarėme. Rungtynių inspektorius mūsų darbu liko patenkintas“, – po rungtynių sakė aikštės teisėjas G.Mažeika.

Teisėjai

Vienintelis dalykas, kuris tikrai nustebino – komandų drausmė ir disciplina. Niekas nė karto nepasiskundė, kad kas nors yra ne taip ar ne taip teisėjauju. Žaidėjai elgėsi visiškai profesionaliai ir užsiėmė tik tuo, kuo ir turi užsiimti žaidėjai. Kaip manai, ar šios rungtynės padėjo ar galbūt ateityje padės Lietuvos futbolo teisėjavimui?

Manau, kad padėjo. Vis dėlto, tai antras pagal rangą turnyras Europoje ir jį žiūri daug futbolo aistruolių bei specialistų. Nors, pirmiausia žiūrima ne į teisėjų darbą, o komandų žaidimą, mes turėjome galimybę pristatyti Lietuvos futbolą labai plačiai auditorijai. Norėčiau, kad ir mūsų komandos kuo greičiau galėtų tai padaryti. Ar teko šnektelti su garsiojo „Tottenham“ treneriu, žaidėjais? Pasikalbėti neteko, tik po rungtynių pasikeitėme mandagumo frazėmis ir viskas. „Tottenham“ treneris Harry Redknappas padėkojo už darbą.

27


Nr. 2 / 2011 lapkritis

„Merginos vis drąsesnės ir vis dažniau ryžtasi mesti iššūkį vaikinų komandoms ar dalyvauti varžybose kartu su jais.“

Gatvės futbolo kovos įsuko Vilnių, Kauną ir Klaipėdą „MEZON Gatvės futbolo turnyras“ prasidėjęs Klaipėdoje, spalio pradžioje su trenksmu surengtas Vilniuje ir Kaune. Gatvės futbolo varžybose dėl abonementų į Lietuvos rinktinės rungtynes 2014 m. pasaulio čempionato atrankoje kovėsi beveik šimtas komandų.

Kaune gatvės futbolo turnyrui užsiregistravo 38 ekipos, Vilniuje – 31. Daugiau nei penktadalį dalyvių sudarė merginų ar mišrios komandos. „Šie turnyrai parodė, kad merginos vis drąsėja ir vis dažniau ryžtasi mesti iššūkį vaikinų komandoms ar dalyvauti varžybose kartu su jais. Tai vienas iš tikslų, kurių siekiame organizuodami masinio futbolo renginius“, – sakė Lietuvos futbolo federacijos masinio futbolo projektų koordinatorius Vaidotas Rastenis.

28

Pasak jo, nors svarbiausia tokiame turnyre – dalyvauti, gatvės futbolo turnyro dalyviai demonstruoja vis geresnius žaidybinius gebėjimus. „Turime tikrų gatvės futbolo fanų, kurie nuolat dalyvauja visuose mūsų turnyruose. Jie jau moka paskirstyti jėgas varžybų metu, turi specialią žaidimo taktiką“, – sakė V.Rastenis. Gatvės futbolo turnyrą Lietuvos futbolo federacija su partneriais organizavo ketvirtąjį kartą. Varžybos vyko specialiose aptvertose aikštelėse su dirbtine danga, kur žaidžiama 3 prieš 3 be vartininko.


Masinis futbolas Lietuvos tegija futbolo stra oje m.: Kiekvien 2010–2020 ą en vi a bent po seniūnijoje yr ndą. Mokyklose koma vaikų futbolo iekviena per savaitę k bent 1 kartą futbolą ti limybę žais klasė turi ga etu, s s pamoko m kūno kultūro a yr e yj e daržel o kiekvienam . lą o isti futb galimybė ža

Nepatogus kinas apie futbolą: ar kamuolys visada apvalus? Penktą kartą Lietuvoje vykstantis žmogaus teisių kino festivalis „Ad Hoc: Nepatogus Kinas“ pakvietė panagrinėti ir populiariausios pasaulyje sporto šakos futbolo tamsiąją pusę.

Sekmadienį sostinės menų fabrike „Loftas“ žiūrovai už simbolinį cento mokestį išvydo tris filmus iš Čekijos, Kolumbijos ir Vokietijos, galėjo pažaisti tikrą bei virtualų futbolą bei padiskutuoti su Lietuvos futbolo atstovais. Vienas iš pagrindinių renginio akcentų – neformali diskusija „Tamsioji futbolo pusė“, kurioje sutiko dalyvauti Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius, VMFD „Žalgiris“ vykdančioji direktorė Vilma Venslovaitienė ir ilgametis futbolo komentatorius bei žurnalistas Nerijus Kesminas.

29


Nr. 2 / 2011 lapkritis

„Pagrindinė „Vasaros linksmosios futbolo mokyklos“ projekto idėja – smagus žaidimas.“

„Vasaros linksmojoje futbolo mokykloje“ lijo saldainiais ir žaidė meras

Kartu su kalendorine vasara �inišavo ir šeštą kartą rengtas Lietuvos futbolo federacijos projektas (LFF) „Vasaros linksmoji futbolo mokykla“.

Liepos-rugpjūčio mėnesiais vykusių stovyklų metu laiką su futbolo kamuoliu smagiai praleisti galėjo daugiau nei 2 tūkstančiai moksleivių iš 20 mokyklų įvairiuose regionuose. Šeštą kartą vykdomos „Vasaros linksmosios futbolo mokyklos“, kuri yra įtraukta į LFF ilgalaikės vaikų užimtumo programą „Sugrąžinkime vaikus į stadionus” (SVIS), pagrindinis leitmotyvas šiemet buvo bendruomeniškumas ir kūrybiškumas. Pagrindinė „Vasaros linksmosios futbolo mokyklos“ projekto idėja – smagus žaidimas. Per šešerius metus projekte, kurį LFF organizuoja su Lietuvos Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) parama, dalyvavo apie 180 mokyklų ir tūkstančiai moksleivių.

„Pritrūkus inventoriaus mokytojai drąsiai naudojosi fantazija: vietoje bokštelių panaudodavo plastikinius butelius, pripiltus akvarele nudažyto vandens.“ 30


Ariogaloje futbolą žaidė ant plausto iš tūkstančių butelių

15 tūkstančių panaudotų plastikinių butelių. Tiek rengdamiesi „Žaliajai futbolo dienai“ surinko entuziastai iš Raseinių rajone esančios Ariogalos ir jos apylinkių. Čia vykusiame futbolo turnyre, visi norintieji galėjo žaisti ant butelių Dubysoje plūduriuojančio plausto. Šis renginys – tik vienas iš daugelio futbolo įkvėptos jaunimo savanorių draugijos „Ariogalos vienybė“ projektų.

Masinis futbolas

„Pernai surinkome 20 tūkstančių butelių ir turėjome ambicingą tikslą šį skaičių viršyti. Vis tik turbūt šiemet žmonės jau atsakingiau rūšiuoja plastikinius butelius ir jų surasti tiesiog per sunku. Bet kokiu atveju, džiaugiamės tuo, ką pavyko padaryti, ir kad prisidedame prie taršos mažinimo bei aplinkos tvarkymo“, – teigė „Ariogalos vienybės“ prezidentas Steponas Nacius. Jo vizijoje – kitąmet surengti keturių stichijų futbolo dieną, kurios metu būtų galima žaisti ne tik ant vandens (plausto), bet ir į orą pakeltoje aikštelėje, ant žemės ir per ugnį.

31


Nr. 2 / 2011 lapkritis

UEFA narių susirinkime Lietuva ir kitos mažesnės šalys nenusileido grandams Lietuvos futbolo federacijos (LFF) ir kitų mažesniųjų šalių atstovams pavyko išsaugoti dabartinį atrankos į Europos ar Pasaulio futbolo čempionatų �inalinius etapus formatą.

Susidomėjo Baltijos lygos idėja Dėmesio tarp strateginių klausimų susilaukė ir Lietuvos, Latvijos ir Estijos rengtas Baltijos lygos futbolo klubų turnyras. Atsiradus susidomėjimui panašiomis varžybomis, UEFA sudarys darbo grupę, kurioje suinteresuotoms šalims bus teikiami pasiūlymai, kaip būtų galima pasinaudoti Baltijos šalių patirtimi, paskatinti

Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) strateginiame susirinkime Lietuvos atstovai buvo tarp tų, kurie atsispyrė didžiųjų spaudimui ir pasisakė prieš nacionalinių futbolo rinktinių atrankos varžybų skirstymą. Diskusijos dėl atrankos varžybų sistemų Europos futbolo strateginių klausimų svarstyme kartu su kolegomis iš kitų Senojo žemyno federacijų Kipre dalyvavo LFF prezidentas Liutauras Varanavičius ir generalinis direktorius Julius Kvedaras. Vienas reikšmingiausių svarstytų klausimų buvo siūlymas pakeisti Europos čempionato ar Pasaulio čempionato Europos zonos atrankos varžybų sistemą. Pagal šį siūlymą nacionalinių vyrų rinktinių atrankos varžybos būtų skirstomos į du atrankos etapus, sumažintų komandų skaičių grupėse. Didžiosioms šalims sužaisti mažiau rungtynių siekiant patekti į finalinį etapą ir daugiau žaisti tarpusavyje „elitinėje“ grupėje. „Mažesnėms šalimis tektų mažiau galimybių išbandyti jėgas su grandais ir apskritai buvo nepriimtinos tokios elitizmo idėjos. Džiaugiamės, kad mums pavyko apginti savo interesus. Nutarta artimiausiu metu sistemos nekeisti“, – aiškino LFF prezidentas L.Varanavičius. Permainos rungtynių kalendoriuje

„Lietuvos atstovai atsispyrė didžiųjų futbolo šalių spaudimui.“

Futbolo asociacijų susitikime buvo sutarta, jog tarptautinių rinktinių rungtynių kalendoriuje bus panaikintos atskiros datos vienerioms rungtynėms – tokios kaip, pavyzdžiui, iki šiol buvusi draugiškų rungtynių diena rugpjūčio 10ąją. Nuo šiol rinktinės per vieną ciklą žais 9 kartus po dvejas rungtynes. Susirinkimo dalyviai vienbalsiai pritarė naujam „futbolo savaitės“ konceptui, pagal kurį rinktinių atrankos varžybos vyktų ne tik per dvi nustatytas savaitės dienas, kaip dabar, o būtų išskirstytos beveik per visą savaitę ir leistų sirgaliams išvysti daugiau rinktinių dvikovų. Taip pat sutarta, jog reikia padidinti Europos moterų futbolo čempionato ir merginų U-17 finalinių etapo dalyvių skaičių, o kitose varžybose pritarta dabartinių turnyrų formatų palikimui.

32


„Baltijos lygos futbolo klubų lygą UEFA vertina kaip sektiną pavyzdį.“ susidomėjimą tokiomis varžybomis pritaikant sportinę motyvaciją iš UEFA pusės. Strateginiame susirinkime priimti nutarimai bus įtraukiami į aukščiausių UEFA organų – Kongreso, Vykdomojo komiteto – darbotvarkes, analizuojami atskirų sričių komitetuose.

Tarptautinė veikla

L.Varanavičius paskirtas vieno iš strateginių UEFA komiteto nariu

Europos futbolo asociacijų sąjunga (UEFA) rengiasi pokyčiams, kurie prilyginami visų laikų sėkmingiausiam UEFA projektui, Čempionų lygos sukūrimui 1991 metais. Po ilgų diskusijų ir parengiamųjų darbų visos 53 UEFA narės pritarė siūlymui centralizuoti jų rinkodaros teises iki 2014 metų ir įgaliojo UEFA pradėti projekto įgyvendinimą. „Lietuva ir kelios kitos futbolo federacijos siūlė UEFA atsigręžti į nacionalinių komandų rungtynes ir pakelti jų lygi remiantis vieno iš sėkmingiausių futbolo turnyrų – UEFA Čempionų lygos – patirtimi“, – sakė L.Varanavičius – „Asmeniškai daug dirbau šiuo klausimu vadovaudamas UEFA žiniasklaidos ir rinkodaros komitetams“. Šio projekto įgyvendinimui UEFA prezidento Mišelio Platini sprendimu buvo įkurta 8 žmonių darbo grupė. Ji sudaryta iš 4 didžiųjų Europos futbolo asociacijų – Vokietijos, Anglijos, Prancūzijos ir Olandijos atstovų, bei 4 aktyviausiai už centralizavimą pasisakiusių federacijų vadovų. Vienas jų – Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius. „Šis projektas pakeis visų senajame žemyne vykdomų Europos ir Pasaulio čempionatų tvarką. Lietuvai suteikta didelė garbė ir tuo pačiu atsakomybė atstovauti mažų ir vidutinių futbolo asociacijų interesams“, – sakė L.Varanavičius. UEFA prezidento sprendimu sudaryta darbo grupė bus atsakinga už centralizavimo sąlygų paruošimą, derybinės pozicijos nustatymą, Nacionalinių asociacijų interesų atstovavimą bei projekto vykdymą.

„Mums nepriimtinos elitizmo idėjos“, –

L.Varanavičius.

33


Nr. 2 / 2011 lapkritis

Futbolas visur ir visada! Futbolas – sporto karalius, bet ne vien dėl to, kad sutraukia tūkstantines minias į stadionus, milijonus prie televizijos ekranų ir turi nesuskaičiuojamą skaičių mylinčių šią sporto šaką.

2

Futbolas – žaidimas, kurį gali žaisti visi. Jį galima žaisti visur – tereikia kamuolio ir geros kompanijos, o dažnai užtenka gero draugo. 1

Beveik trisdešimties tūkstančių Lietuvos futbolo sirgalių, susibūrusių socialiniame tinklapyje facebook.com po „Lietuvos futbolo“ vėliava paprašėme pasidalinti jų už�iksuotomis akimirkomis su futbolo kamuoliu. Dėkojame visiems futbolo sirgaliams – jūsų nuotraukos tik įrodo, kad mus visus vienija meilė futbolui! 4

3

34

Konkursą „Aš. Gatvės. Futbolas“ laimėjo vilnietė Arūnė Židovainytė (4), kurios atsiųstos trys sūnaus gatvės futbolo nuotraukos (1, 2, 3) sužavėjo kiekvieną. Arūnei su sūnumi laimėjo originalų oficialujį A lygos kamuolį „Adidas Speedcell“.


Fotoreportažas

6 5

7

9

8

10

11

Konkurse „Man futbolas patinka visur, visada ir visaip“ populiariausios buvo kauniečio Juliaus Kizlos atsiųstos vestuvių futbolo nuotraukos (5, 6) ir ariogalietės Aidos Nacevičiūtės sustabdytos lauko futbolo akimirkos (7, 8). Jie dovanų gavo Lietuvos futbolo rinktinės marškinėlius. Konkursų dalyviai siuntė nuotraukas iš futbolo paplūdimyje, kieme, miške, plauste, vandenyje, stovėjimo aikštelėje ir kitų įvairiausių vietų. Aktyviausiems dalyviams bus padovanoti 2012 metų Lietuvos futbolo federacijos kalendoriai.

13 12

15

14

Dovilės Surdokaitės (9), Gretos Simutytės (10, 14), Eglės Medverienės (11), Ramintos Vikšraitytės (12), Liudmilos Sevbo (13), Dariaus Petrulio (15) foto.

35


Techninis Techninis rėmėjas: rėmėjas:

Rėmėjai: Rėmėjai:

Komunikacijos partneris


"Mus vienija futbolas" 2011 lapkritis, Nr. 2