Papasakokite apie pirmuosius pagamintus mokasinus. Kokių emocijų jie suteikė? Pirmieji mokasinai mane tiesiog įgalino! Be abejo, jie buvo kreivi ir kuproti, bet tai buvo pamatas, ant kurio pradėjau statyti „Peach Plum Pair“. Žinojau, jog turiu bandyti, praktikuotis ir taip judėti idealumo link. Būdavo vakarų, kad sviesdavau mokasiną ant žemės ir su ašaromis akyse atsisukdavau į vyrą verkšlendama, jog nepavyksta. O jis mane ramindavo, jog tobulėjama palaipsniui. Mano vyras yra tas žmogus, kuris mane tvirtai pastato ant žemės. Jeigu esi vienas tokiame versle, ramsčio labai reikia, mano vyras - mano blaivus protas, kuris dažnai sako: „čia tik mokasinai, nesinervink, pabūk su Barboryte, su šeima.“ Vyras turi linkėti sėkmės savo moteriai. O kai atėjo tokia neįprastos veiklos kasdienybė, kai artimiesiems prasitarėte, jog nuo šiol siūsite mokasinus, kokios buvo jų reakcijos? Aš, mergina, sėkmingai kilusi karjeros laiptais, sėdžiu vieną eilinį vakarą prie siuvimo mašinos, atsisuku į vyrą ir klausiu: „Bet ar tau nekeista mane matyti šiame am-
plua?”. O jis atsako: „Visiškai, ne! Čia – Tu!”. Artimieji įpratę prie mano rankdarbių, prie mano noro karpyti, siūti, dažyti, restauruoti. Visada labai laukiu Kalėdų, nes itin patinka puošti namus, pakuoti dovanas ką žino ir mato mano artimieji. Tik turbūt kai nesi gimęs menininkų šeimoje, sunku patikėti, kad turi tą „menininko“ gyslelę. Kaip ilgai užsiimate šia veikla? Internetinę parduotuvę atidariau šių metų Liepos pradžioje, nors pasiruošimo darbus vykdžiau jau nuo Vasario mėnesio. Gal ateityje planuojate plėsti šios veiklos asortimentą, įtraukti kokį nors dar vieną naują produktą vaikams? Stengsiuosi! Įvairovė džiugina pirkėjus, o kūrėjams manau, yra labai svarbu priimti naujus iššūkius, nuolat eksperimentuoti ir tobulėti. Kaip bebūtų, manau tai vis dėlto turėtų būti gaminys iš odos, nes kitos medžiagos manęs nevilioja. Dažnai kyla idėja kooperuotis ir su kitais siuvėjais.
109