Issuu on Google+

SUP LYGIO NUSTATYMO KRITERIJAI. PEDAGOGINIO ĮVERTINIMO ASPEKTAI IR REKOMENDACIJOS UGDYMUI (-SI). MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS PEDAGOGINĖS PSICHOLOGINĖS TARNYBOS VYRESNIOJI SPECIALIOJI PEDAGOGĖ JŪRATĖ SAVAIKAITIENĖ


Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių nustatymo ir jų specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymo į lygius tvarkos aprašo 2 priedas

MOKINIŲ (IŠSKYRUS IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKUS), TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, PRISKYRIMO SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ GRUPEI KRITERIJAI IR ĮVERČIAI


1 KRITERIJUS Bendrųjų programų turinio pritaikymo apimtis Švietimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis Ugdymo turinį sudaro tai, ko mokoma ir mokomasi, kaip mokoma ir mokomasi, kaip vertinama mokinių pažanga ir pasiekimai, kokios mokymo ir mokymosi priemonės naudojamos.


UGDYMO TURINYS Bendrosiose programose apibrėžiamas visos švietimo sistemos lygmeniu

Pritaikytoje bendrojoje programoje apibrėžiamas pagal mokinio gebėjimus ir galias


Bendrųjų programų turinio pritaikymo apimtis keičiama nuo mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo kriterijų (nekeičiant turinio apimčių) ar 1-2 dalykų / ugdymo sričių pritaikymo iki dalyko turinio visiško keitimo ir pritaikymo veikloms, savarankiškumo, socialiniams įgūdžiams ugdyti. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių nustatymo ir jų specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymo į lygius tvarkos aprašo 2 priedas LR SADM, SAM, ŠMM, 2011- 07-13, Nr. V-1265/V-685/A1-317


Pažangos ir pasiekimų vertinimas Bendrosiose programose Šiuolaikinėje mokykloje vertinimas pirmiausia turėtų būti suprantamas kaip pagalba mokiniui. Vertinimas skirtas padėti mokiniui sėkmingai mokytis, tobulėti, bręsti. Daugiausia dėmesio skiriant formuojamajam vertinimui. Mokiniai turėtų būti nuteikiami mokytis pagal savo išgales, keliant jiems individualius, vaiko prigimtinių gabumų, įgytų žinių ir gebėjimų lygį atitinkančius reikalavimus. Rezultatai įvertinami pagal tai, ko buvo tikėtasi ir kiek pasiekta. Siektina kuo geriau pažinti mokinį, jo gabumus, savimonę, savivertę, charakterį ir temperamentą, polinkius ir poreikius tam, kad būtų tinkamai individualizuotas vaiko ugdymas.


Dalykų / ugdymo sričių pritaikymas (1) (Bendrąsias programas sudaro 10 ugdymo sričių) : 1.

Dorinis ugdymas (etika, tikyba);

2.

Kalbos (lietuvių ir kitos gimtosios, valstybinė lietuvių, užsienio);

3.

Matematika;

4.

Gamtamokslinis ugdymas ( pasaulio pažinimas, gamta ir žmogus, biologija, chemija, fizika);

5.

Socialinis ugdymas (istorija, geografija, pilietiškumo pagrindai , ekonomika);

6.

Meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika, šokis, teatras, integruotas menų kursas);

7.

Informacinės technologijos;

8.

Technologinis ugdymas (dailė ir technologijos, technologijos, integruota technologijų programa);

9.

Kūno kultūra;

10.

Bendrųjų kompetencijų ugdymas (Integruojamųjų programų gairės, prevencinių programų gairės).


Dalykų / ugdymo sričių pritaikymas (2) Ugdant mokinius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių, nesivadovaujama : - modifikuotos, - adaptuotos, - specialiosios programų samprata. Ši samprata laikinai išlieka tiktai 2011- 2013 m. pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo planuose.

Rekomenduojama Bendrąsias programas: - pritaikyti, - individualizuoti. DĖL MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, UGDYMO ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. rugsėjo 30 d. Nr. V-1795

3. N u s t a t a u, kad mokiniai, vieno ar kelių dalykų mokęsi pagal adaptuotą pradinio ugdymo programą ar

adaptuotą pagrindinio ugdymo programą, teisės aktų nustatyta tvarka pakartotinai įvertinus jų specialiuosius ugdymosi poreikius, ugdomi atitinkamai pagal pradinio ugdymo programą ar pagrindinio ugdymo programą, jas pritaikius vadovaujantis šio įsakymo 1 punkte nurodyto aprašo 10 punktu arba – pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą ar pagrindinio ugdymo individualizuotą programą.      


Dalykų / ugdymo sričių pritaikymas (3) Bendrosios programos turinys pritaikomas/keičiamas, kai mokinio pasiekimai žemesni nei patenkinamo lygio, neatitinka 2 metų laikotarpiu nurodytų mokinių pasiekimų lygių požymių. Pritaikant

programą

svarbu

atsižvelgti

į

ugdymosi

sunkumus sąlygojančias priežastis: 

vaiko raidos ypatumus (negalė, sutrikimas, laikini sunkumai),

intelekto lygį,

ugdymo aplinką ,

į mokinio potencines galimybes, kuriomis mokinio savybėmis ugdymo veikloje bus galima remtis.


Dalykų / ugdymo sričių pritaikymas (4) Pritaikytos Bendrosios programos tikslas - siekti dalyko patenkinamo pasiekimų lygio.

Pritaikomos programos turinys turi sietis ir derėti su bendru ugdymo klasėje turiniu, užtikrinant, kad ugdytinis, besimokantis pagal pritaikytą programą, „neiškristų“ iš klasės konteksto, teminiu požiūriu mokytųsi to paties, skirtųsi tik nagrinėjamo dalyko apimtys ir temų nagrinėjimo gilumas.


Dalykų / ugdymo sričių pritaikymas (5) Kai bendrosios programos tikslai mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, tampa nepasiekiami (stabilūs labai žemi (IQ 69 ir mažiau) bendrieji gebėjimai - esant intelekto sutrikimui) ,

Bendroji programa individualizuojama.

Individualizuojant programą svarbu:  paprastinti, konkretinti, siaurinti jos turinį,  daugiau laiko skirti svarbiausių gebėjimų ugdymui,  atsižvelgti į praktinį žinių pritaikymą gyvenime,  daugiau laiko skirti kartojimui.


Mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, baigę pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, gali: - tęsti mokymąsi pagal profesinio mokymo programą - arba ugdytis pagal socialinių įgūdžių ugdymo programą.   MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, UGDYMO ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS SMM 2011 m. rugsėjo 30 d. ĮSAK Nr. V-1795 13. Mokinių priėmimas mokytis pagal bendrojo ugdymo programas, kėlimas į aukštesnę klasę, jų perėjimas prie aukštesnio lygmens ugdymo programos, ugdymo programos kartojimas, jos baigimas ir pasiekimų gilinimas bei plėtojimas nustatomas vadovaujantis Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 (Žin., 2005, Nr. 46-1526).


Dalyko turinio visiškas keitimas ugdymo organizavimas veiklomis:      

Dorinis ugdymas (tikyba, etika) ; Komunikacinė veikla arba Kalbos ir bendravimo ugdymas*; Pažintinė veikla; Orientacinė veikla; Meninė veikla; Fizinė veikla. Kalbos ir bendravimo ugdymas* – veikla, kurią sudaro gestų kalba, sakytinė ir rašytinė lietuvių kalba, yra skiriama kurtiems ir neprigirdintiems vaikams ir kitų komunikacijos sutrikimų turintiems vaikams, naudojantiems alternatyvią komunikaciją.


Dalykų / ugdymo sričių pritaikymas (6) Kai bendrosios programos tikslai mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, tampa nepasiekiami (stabilūs labai žemi (IQ 69 ir mažiau) bendrieji gebėjimai - esant intelekto sutrikimui) ,

Bendroji programa individualizuojama.

Individualizuojant programą svarbu:  paprastinti, konkretinti, siaurinti jos turinį,  daugiau laiko skirti svarbiausių gebėjimų ugdymui,  atsižvelgti į praktinį žinių pritaikymą gyvenime,  daugiau laiko skirti kartojimui.


2 KRITERIJUS Mokinio pasiekimai tai – žinios ir supratimas, gebėjimai (taikyti, tyrinėti, mąstyti, spręsti problemas, kurti), nuostatos (vertybės, požiūris, nusiteikimas), kurias mokinys turėtų įgyti baigęs atitinkamą mokymosi etapą ar programą.


Bendrosiose programose, siekiant stiprinti ugdymo individualizavimą :  mokinių pasiekimai aprašomi ne

vieneriems metams, o dvejų metų koncentrui (1–2, 3–4, 5–6, 7–8, 9–10 kl.)

skyriuose „Ugdymo gairės“ ir „Turinio apimtis“ aprašomas turinio minimumas, nurodant, ko būtinai turėtų mokytis mokiniai, kad pasiektų patenkinamą pasiekimų lygį, o ką galima praleisti.


3 KRITERIJUS Ugdymo plano pritaikymas Ugdymo planas reglamentuoja :  kokių dalykų mokyti konkrečioje klasėje,  kiek pamokų per savaitę skirti konkrečiam dalykui,  pagalbos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti būdus ir kt.


Mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo planas gali būti pritaikomas koreguojant dalykų pamokoms skiriamų savaitinių pamokų skaičių, didinant ar mažinant atskiriems dalykams skiriamų valandų skaičių.

Bendrajame ugdymo plane nurodytas minimalus pamokų skaičius mokinio ugdymo programai įgyvendinti turi būti išlaikytas


4 KRITERIJUS Ugdymosi metodų ir būdų pritaikymas

Metodai parenkami ir pritaikomi atsižvelgiant į : - vaiko psichinių ir fizinių funkcijų būklę, - intelekto lygį bei struktūrą, - į vaikui būdingas mokymosi strategijas ir priimtiniausią vaikui mokymosi stilių.


5 KRITERIJUS Vadovėlių, mokymo priemonių parinkimas, mokomosios medžiagos pritaikymas, rengimas/kūrimas

Galiojančių bendrojo lavinimo dalykų vadovėlių sąrašas  www.sac.smm.lt < Mokymosi ištekliai <Vadovėliai  www.smm.lt /ugdymas/bendrasis/aprupinimas.htm Specialiųjų mokymo priemonių katalogas Rekomendacijos mokykloms dėl specialiųjų mokymo priemonių pasirinkimo  www.sppc.lt < Specialiosios mokymo priemonės


Specialiosios mokymo priemonės – parengtos ar pritaikytos specialiųjų poreikių asmenims ir jų ugdymo procese naudojamos vaizdinės, techninės, demonstracinės, kompiuterinės priemonės, žaislai, daiktai ir medžiagos bei pratybų sąsiuviniai.

Alternatyvi mokomoji medžiaga – specialiai parengta mokomoji medžiaga, skirta tam tikrai specialiųjų poreikių vaikų grupei, pvz.: kortelės, žemėlapiai, paveikslai, parengti akliesiems Brailio raštu arba specialia reljefine technika, speciali mokomoji medžiaga kitakalbiams ar ypač gabiems vaikams.


6 KRITERIJUS Ugdymosi vietos parinkimas ar/ir aplinkos pritaikymas

Pritaikyti ugdymo vietą ir aplinką labai svarbu mokant vaikus, turinčius negalių (judesio ir padėties sutrikimų, klausos, regos sutrikimų, įvairiapusių raidos sutrikimų ir kt.) ir kai kurių sutrikimų elgesio ir emocijų sutrikimų, kompleksinių sutrikimų ir kt.).


7 KRITERIJUS Ugdymui skirtų techninės pagalbos priemonių reikmė Lietuvos respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas Techninės pagalbos priemonės – bet koks neįgaliųjų naudojamas specialus ar standartinis gaminys, įrankis, įranga ar techninė sistema, padedantys išvengti, kompensuoti, sumažinti arba pašalinti sutrikusių funkcijų įtaką sveikatos būklei, asmens savarankiškumui, ugdymuisi, darbinei veiklai.


Ugdymui skirtos techninės pagalbos priemonės 

Mokiniams, turintiems judesio ir padėties sutrikimų: įtvarai, kušetės, kūno fiksatoriai, ortopedinė avalynė, vežimėliai, stovai, lazdos, ramentai, vaikštynės;

Mokiniams, turintiems klausos sutrikimų: klausos aparatai, klausą stiprinanti įranga, magnetinė kilpa, mikrofonai, magnetofonai, FM sistemos;

Mokiniams, turintiems regos sutrikimų: binokliniai akiniai, skaitmeninių knygų grotuvai, diktofonai, vaizdo magnetofonai, ilgoji baltoji lazdelė, didinimo stiklai, skaitymo aparatai (didinantys tekstą ekrane, lentoje), nešiojama elektroninė lupa, elektroninė Brailio mašinėlė, elektroninis aklųjų ir silpnaregių bloknotas, Brailio spausdintuvas, Brailio eilutė.


Kompiuterinė kompensacinė technika, skirta negaliai kompensuoti:

alternatyvios klaviatūros, pelės, specialūs jungikliai, interaktyvi lenta,  FLEXYBOARD- programinė įranga, naudojama su lietimo lenta ,  INTELLIKEYS- programinė įranga klaviatūros funkcijų valdymui


8 KRITERIJUS Specialiosios pedagoginės pagalbos reikmė Švietimo įstatymas 21 straipsnio 1 dalis

Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą.


Švietimo įstatymas 1 straipsnis Švietimo pagalba – mokiniams, jų tėvams globėjams, rūpintojams), mokytojams ir švietimo teikėjams specialistų teikiama pagalba, kurios tikslas – didinti švietimo veiksmingumą. 6 straipsnio 4 dalis Lietuvos švietimo sistema apima: 4) švietimo pagalbą (profesinį orientavimą, švietimo informacinę, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą, sveikatos priežiūrą mokykloje, konsultacinę, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo ir kitą pagalbą).


Specialioji pedagoginė pagalba pagal SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS PAGALBOS TEIKIMO TVARKOS APRAŠĄ  APRAŠĄ  2011 m. liepos 8 d. Nr. V-1228

tai : specialiojo pedagogo, tiflopedagogo, surdopedagogo, logopedo pagalba. Jos poreikis vertinamas pagal reikalingos pagalbos intensyvumą (nuo 1 iki 5 ir daugiau pratybų per savaitę).


Kodėl? kriterijuose neatsispindi galima rekomenduoti pagalba : - judesio korekcijos specialisto/ kineziterapeuto; - ergoterapeuto.

Ergoterapeutas – specialistas, kuris padės formuoti vaiko savarankiškumą, mokys vaiką buitinių higieninių įgūdžių, padės lavinti rankos judesius. Žaidimas – pagrindinis vaiko darbas. Ergoterapeutas parenka vaikui žaislus, taiko jutiminę sensorinę) stimuliaciją, padeda išvengti kūno kontraktūrų ir deformacijų, moko vaiką piešti, rašyti. Lietuvos profesijų klasifikatorius


Judesio korekcija ?

Kineziterapija ?

AIKOS Būsimieji specialieji pedagogai studijuoja priklausomai nuo pasirinktos specializacijos: 1. Logopedija: kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimų įvertinimas; kalbos ugdymo sistemų taikymas, siekiant įveikti kalbos ir komunikacijos, skaitymo ir rašymo sutrikimus ir kt. 2. Judesio korekcija: reabilitacijos pagrindai, kineziologija, kineziterapija, judesio korekcijos technologijos ir kt. 3. Surdopedagogika: audiologijos pagrindai ir surdotechnika, surdopsichologija, surdopedagogika ir jos istorija, sutrikusios klausos vaikų kalbos mokymas, klausos lavinimas ir tarimo mokymas, mokymo dalykų didaktikos, gestų kalba, lietuvių gestų kalbos didaktika ir kt. 4. Tiflopedagogika: regėjimo organų anatomija ir fiziologija, tiflopsichologija, tiflopedagogika ir jos istorija, aklųjų orientacija ir mobilumas, aklųjų reljefinis raštas, optinės technologijos ir kt.ieji specialieji pedagogai studijuoja


9 KRITERIJUS Specialiosios pagalbos reikmė Švietimo įstatymas 21 straipsnio 3 dalis Specialioji pagalba mokiniui, kuriam jos reikia, teikiama mokykloje. Jam teikiamos žodinės kalbos vertimo į gestų kalbą, teksto skaitymo ir konspektavimo bei kitos paslaugos, didinančios ugdymosi prieinamumą.


Mokytojo padėjėjas padeda mokiniui ar (ir) mokinių grupei atlikti su ugdymusi, savitarna, savitvarka ir maitinimusi susijusias veiklas, padeda orientuotis aplinkoje, judėti, tinkamai naudotis ugdymui skirtomis techninės pagalbos priemonėmis, teikia teksto skaitymo ir konspektavimo bei kitas paslaugas.

10. Gestų kalbos vertėjas verčia žodinę kalbą į gestų kalbą ir atvirkščiai. Mokytojo padėjėjo, gestų kalbos vertėjo pagalba teikiama mokiniams , turintiems vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Specialiosios pagalbos teikimą skiria PPT.


10 KRITERIJUS Psichologinės pagalbos reikmė Švietimo įstatymas 19 straipsnis Psichologinės pagalbos paskirtis – stiprinti mokinių psichologinį atsparumą ir psichikos sveikatą, prevencinėmis priemonėmis skatinti saugios ir palankios ugdymuisi aplinkos mokykloje kūrimą, padėti mokiniams atgauti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir mokytis, aktyviai bendradarbiaujant su jų tėvais (globėjais, rūpintojais).


11 KRITERIJUS Socialinės pedagoginės pagalbos reikmė Švietimo įstatymas 20 straipsnio 1 dalis

Socialinės pedagoginės pagalbos paskirtis – padėti tėvams (globėjams, rūpintojams), kad būtų įgyvendinta vaiko teisė į mokslą, užtikrinti jo saugumą mokykloje: šalinti priežastis, dėl kurių vaikas negali lankyti mokyklos ar vengia tai daryti, sugrąžinti į mokyklą ją palikusius vaikus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) padėti vaikui pasirinkti mokyklą pagal protines ir fizines galias ir joje adaptuotis.


DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2004 m. BIRŽELIO 15 d. ĮSAKYMO Nr. ISAK-941 „DĖL BENDRŲJŲ SOCIALINĖS PEDAGOGINĖS PAGALBOS TEIKIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO SMM 2011 m. liepos 21 d.ĮSAK - Nr. V-1393

11. Socialinės pedagoginės pagalbos teikimą mokykloje vykdo socialiniai pedagogai, klasės vadovai, mokytojai, administracija ir kiti darbuotojai.


AČIŪ UŽ DĖMESĮ IR SĖKMĖS TEIKIANT ŠVIETIMO PAGALBĄ. juratesavaikaitiene@gmail.com


Mokinių SUP kriterijai ir įverčiai