Issuu on Google+

MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS PEDAGOGINĖ PSICHOLOGINĖ TARNYBA

IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ PASIEKIMŲ, PEDAGOGINIO VERTINIMO ANKETOS IR KLAUSIMYNAI Vyresnioji specialioji pedagogė Jūratė Savaikaitienė

2012

Marijampolė


8

Turinys Įvadas........................................................................................................................................................3 Ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos pedagoginis vertinimas ..................................4 Pedagoginio vertinimo priemonė – Savivokos ir savivaizdžio vertinimo klausimynas.........................5 Pedagoginio vertinimo priemonė – Bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimų vertinimo anketa..................................................................................................................................................6 Ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos saugojimo kompetencijos pedagoginis vertinimas ................9 Pedagoginio vertinimo priemonė – Mokinio gebėjimų jausti ir valdyti savo kūną, vertinimo anketa................................................................................................................................................1 0 Pedagoginio vertinimo priemonė – Mokinio sveikatos, higienos ir saugumo sampratos vertinimo anketa.................................................................................................................................................12 Ikimokyklinio amžiaus vaikų komunikavimo kompetencijos pedagoginis vertinimas .......................13 Pedagoginio vertinimo priemonė – Komunikavimo kompetencijos gebėjimų vertinimo, anketa................................................................................................................................................1 4 Ikimokyklinio amžiaus vaikų pažinimo kompetencijos pedagoginis vertinimas ................................16 Pedagoginio vertinimo priemonė – Mokinio pažinimo gebėjimų ir pasaulio suvokimo vertinimo anketa................................................................................................................................................1 7 Literatūros šaltinių sąrašas...................................................................................................................22


8

ĮVADAS Šio leidinio paskirtis – padėti pedagogams, atlikti pedagoginius ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimus, sistemingai apibūdinti vaiko kompetencijų raidą, efektyviai naudoti laiko išteklius, įvertinti vaiko gebėjimų visumą. Parengti šias priemones paskatino kelios priežastys. Pirmoji priežastis – Lietuvoje teisiškai reglamentuotų, ikimokyklinio ugdymo amžiaus vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimo standartų bei sistemingų pasiekimų ir pažangos vertinimo priemonių stoka. Daugumoje šiuo metu ikimokyklinio ugdymo sritį reglamentuojančių dokumentų nurodoma, kad pasiekimų vertinimas yra integrali ugdymo proceso dalis, bet vertinimo procedūros ir kriterijai nėra apibrėžti. Vertinimas ir įsivertinimas, ikimokyklinio ugdymo proceso metu, vyksta nuolat, bet kai susiduriama su mokinio ugdymosi sunkumais, ugdantiems pedagogams reikalingos praktiškos ir patogios pasiekimų bei pažangos vertinimo priemonės, įgalinančios pedagogus identifikuoti ugdymosi sunkumus ir apibūdinti galias, efektyviai naudojant įvertinimo laiką. Tik susiduriant su stabiliais ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymosi sunkumais, pasiekimų ir pažangos vertinimo procedūros yra aiškiau reglamentuotos ”Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkoje“ Šiame dokumente mokyklų Vaiko gerovės komisijoms, patikėta atlikti pirminius jo specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimus. Komisijai nusprendus, kad mokiniui reikalingas specialusis ugdymas, ji gali kreiptis į pedagogines psichologines tarnybas dėl kompleksinio specialiųjų ugdymosi poreikių grupės ir lygio įvertinimo. Kiekvienas ikimokyklinės ugdymo įstaigos Vaiko gerovės komisijos narys, pagal jam priskirtas funkcijas, turi profesinę laisvę ir pareigą taikyti pirminio vertinimo metodus bei priemones. Bet specialistams ir mokytojams, susiduriantiems su nuosekliu ir sistemingu mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių pasiekimų ir pažangos vertinimu, tenka priimti sprendimus apie mokinio kompetencijų, susiformavimo lygį, nors visos vaiko kompetencijos ir jų raidos etapai tikrovėje yra labai glaudžiai susiję ir dažnai iš dalies persipina. Šios anketos orientuoja ikimokyklinio ugdymo pedagogus stebėti visas vaiko, turinčio ugdymosi sunkumų, veiklos ir raidos sritis tolygiai, matyti vaiką kaip visumą, o ne vien atskiras jo ugdymosi problemas. Antroji priežastis – bendradarbiavimo, nustatant vaiko ugdymosi sunkumus, poreikius ir planuojant pagalbą tarp vaiką ugdančio pedagogo, mokyklos vaiko gerovės komisijos, specialistų bei tėvų siekis. Siekiant suteikti būtiną ir tinkamą pagalbą vaikams, turintiems ilgalaikių ir stabilių ugdymosi sunkumų, pirmiausiai būtina atlikti išsamius kompleksinius pedagoginius-psichologinius vertinimus. Pedagoginiai ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimai yra tokių kompleksinių vertinimų dalis. Pedagoginių psichologinių tarnybų specialistai, turėdami efektyviai naudoti laiko resursus ir kitus išteklius, nemaža dalimi atlikdami situacijos analizę, remiasi ugdančiojo pedagogo ir Vaiko gerovės komisijų sukaupta informacija bei duomenimis apie mokinio gebėjimus ir sunkumus. Todėl Vaiko gerovės komisijų pateikiamos informacijos kokybė nemaža dalimi įtakoja ir kompleksinių pedagoginių-psichologinių vertinimų kokybę.


8

Siekiant gerinti bendrą kompleksinių pedagoginių-psichologinių vertinimų kokybę būtina išnaudoti visas bendradarbiavimo tarp mokyklų, švietimo pagalbos įstaigų ir tėvų galimybes pažinti vaiko galias ir sunkumus visapusiškai. Tik gaudami sistemingą informaciją iš ugdytojų švietimo pagalbos specialistai gali nesusiaurinti vaikui svarbių kompetencijų plėtotės vertinimo vien iki pažinimo ir komunikavimo kompetencijų lygio įvertinimo. Šios priemonės gali padėti ugdytojams ir vaiko gerovės komisijų specialistams matyti vaiką kaip asmenybę, kuriai reikia visapusiškos pagalbos.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos pedagoginis vertinimas1

Kompetencijos struktūra: • Savivoka ir savivaizdis: 1. Savo lyties žinojimas, įvardinimas; 2. Gebėjimas apibūdinti savo išvaizdą; 3. Savo šeimos apibūdinimas; 4. Gebėjimas nurodyti gyvenamą vietą; 5. Mėgstamiausių žaislų ir žaidimų apibūdinimas; 6. Žinojimas, ką ir kaip moka daryti gerai. • Bendravimas ir bendradarbiavimas: 1. Domėjimasis bendraamžiais, jų žaidimais ir veikla (Gebėjimas pastebėti kvietimą bendrauti: šypsena, žvilgsniu, gestais. Iniciatyvos bendrauti rodymas, kitų sumanymų palaikymas, savo gebėjimų žaisti rodymas, savo idėjų siūlymas ir pan.) ; 2. Gebėjimas perimti kitų jausmus, susirūpinimą, siekimas pagelbėti; 3. Dalijimasis savais išgyvenimais (palaikymo, pritarimo, užuojautos ir pagalbos siekimas); 4. Gebėjimai keistis informacija, mintimis, nuomone (mokėjimas pasakyti kitiems ką žino, diskutuoti, paaiškinti įvykių priežastis ir pasekmes, išklausyti, pripažinti jo nuomonę) ; 5. Gebėjimai derinti savo norus, interesus ir veiksmus su kitais (mokėjimas susitarti, spręsti iškilusius konfliktus, sunkumus ir pan.); 6. Gebėjimai valingai veikti ( mokėjimai paprašyti, vadovauti, nurodyti(liepti), derėtis, nusileisti, įtikinti kitus). .....................................................................................socialinės kompetencijos požymių aprašas (mokinio vardas, pavardė)

Gebėjimai ir supratingumas: .................................................................................................................................... .................................................................................................................................... .................................................................................................................................... .................................................................................................................................... .................................................................................................................................... .................................................................................................................................... .................................................................................................................................... Sunkumai: .................................................................................................................................... .................................................................................................................................... .................................................................................................................................... 1

Kompetencijos vertinimo aprašas pildomas remiantis veiklos stebėjimo, konsultacijų su ugdančiu pedagogu, tėvais bei anketų ir klausimynų duomenimis.


8

.................................................................................................................................... .................................................................................................................................... .................................................................................................................................... .................................................................................................................................... .................................................................................................................................... Pedagoginio vertinimo priemonė – Savivokos ir savivaizdžio pedagoginio vertinimo klausimynas Klausimai 1. Koks tavo vardas? 2. Kaip tu atrodai? 3. Kur ir su kuo gyveni? 4. Ką ir su kuo mėgsti žaisti? 5. Kaip jautiesi? 6. Ką dirba tavo pažįstami (gatvės, kaimo) žmonės? 7. Kur ir kokiuose namuose gyvena tavo kaimynai? 8. Ką veikia tavo šeima kiekvieną dieną? 9. Kokios tavo tėvų profesijos? 10. Kokias šventes švenčia tavo šeima? 11. Kokios čia žmonių grupės (klausiama rodant paveikslėlius pvz.: šeimos, priešmokyklinė grupės, klasės, aktorių trupės, darbininkų brigados ir kitus)? 12. Kokios čia profesijos (klausiama rodant paveikslėlius pvz.: medicinos pagalbos, drabužių valymo, automobilių remonto, karinės tarnybos, policijos ir kitus)? 13. Į ką kreipiesi ištikus bėdai? 14. Kas ir kaip tau daugiausiai padeda šeimoje? 15. Kam tu dažniausiai padedi? 16. Kuo skiriasi tavo ir tavo draugų šeimos? 17. Kuo panašios tavo ir tavo draugų šeimos? 18. Su kuo tau patinka žaisti ar veikti ką nors kita grupėje, kieme, namie? 19. Ar turi geriausią draugą? 20. Kaip atrodo tavo geriausias draugas/draugė? 21. Ką jis mėgsta veikti? 22. Kuo domisi? 23. Kaip galima susidraugauti? 24. Kaip išsaugoti draugystę? 25. Ką daryti, kai susipyksti su draugu? 26. Kur tu gimei, kur tavo gimtinė? 27. Kur gyvena tavo seneliai? 28. Kur tavo tėvelių gimtinė? 29. Ar žinai kokie čia simboliai (paveikslėliuose rodoma vėliava, herbas)?

Pastabos


8

30. 31. 32. 33. 34. 35.

Ar žinai kas čia pavaizduota (rodomas Lietuvos žemėlapis)? Kokius žinai garsius Lietuvos žmones? Ar tu jau didelis(-ė)? Ar tu jau pasirengęs(-usi) eiti į mokyklą? Kuo tu domiesi, kas tau patinka? Ką tu sugebi, ką moki daryti gerai, o ką daryti tau nesiseka?

Pedagoginio vertinimo priemonė – Bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimų vertinimo anketa2

□ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □

□ □ □ □ □ □ □ □ □ □

Gebėjimų raidos etapai Pastabos apie mokinio veiklą 1 Prisitaikymas prie naujų situacijų Bendrauja tiktai kai netoliese yra šeimos narys Be streso atvyksta ir išvyksta iš ugdymo įstaigos Nesijaudina dėl rutinos ir dienotvarkės pasikeitimų Geba veikti savarankiškai ir nepriklausomai Savarankiškai priima sprendimus naujose situacijose 2. Pasitikėjimas suaugusiais Užmezga vizualinį arba fizinį kontaktą su pasitikėjimą keliančiu suaugusiuoju Pasitiki tėvais ar pedagogais, priima siūlomą pagalbą Stebi tėvus, pedagogus, mokosi jų elgesio modelių Supranta skirtumą tarp artimų suaugusiųjų ir nepažįstamų žmonių Siekia suaugusiųjų pagalbos susidurdamas su sunkumais 3. Savo jausmų supratimas ir jų reiškimo būdai Jausmus reiškia mimika, verkimu Suvokia ir gali pasakyti ką jaučia Apibūdina savo jausmus ir jų priežastis Moka tinkamai išreikšti savo jausmus (paaiškina, nusiramina) Atvirai ir laisvai reiškia savo jausmus (džiaugiasi, piktinasi, stebisi) 4. Savo teisių gynimas Skriaudžiamas ar ignoruojamas, verkia, protestą reiškia šaukimu Fiziškai arba žodžiu reiškia savo norus ir jausmus, gina savo poreikius Be agresijos reiškia savo jausmus ir norus Imasi iniciatyvos vengdamas konfliktų Save vertina teigiamai ir drąsiai reiškia savo nuomonę 5. Savarankiškumas Ryžtingai išreiškia savo poreikius ir norus judesiais, mimika, garsažodžiais Valingai renkasi vieną iš galimų veiklų Padedamas suaugusiojo geba atlikti kelių etapų veiklas Savarankiškai atlieka kelių etapų veiklas Noriai eksperimentuoja, tyrinėja, inicijuoja veiklas, nebijo klysti 6. Atsakingumas 2

Stebėjimo būdu nustatoma, kurie gebėjimai būdingi mokiniui


8

□ Neprieštaraudamas leidžia kitiems pasirūpinti jo apsirengimu, higieniniais ir mitybos poreikiais □ Primenant, naudojasi savo įgūdžiais, elementariai pasirūpina savimi □ Supranta savo įgūdžių svarbą ir jų reikšmę sveikatai, kai prisimena, naudojasi sveikos gyvensenos įgūdžiais □ Supranta kas žalinga ir kas pavojinga sveikatai, bando pasirūpinti kitais 7. Aplinkos ir priemonių tausojimas □ Su suaugusiųjų pagalba, trumpam susidomi priemonėmis □ Reikalaujant, dalyvauja priemonių tvarkymo veikloje □ Tinkamai, negadindamas naudoja priemones □ Baigdamas veiklą, sutvarko priemones □ Prisiima atsakomybę už rūpinimąsi aplinka □ Rūpinasi aplinka ir siekia, kad visi taip elgtųsi 8. Dienotvarkės laikymasis □ Leidžia suaugusiems vadovauti jo dienotvarkei ir jos laikosi □ Neraginamas dalyvauja kasdieninėje veikloje □ Neraginamas savarankiškai laikosi dienotvarkės □ Laiko grupės dienotvarkės ir supranta jos prasmę □ Kartais argumentuodamas teikia siūlymų dėl dienotvarkės pakeitimų 9. Taisyklių ir susitarimų laikymasis □ Suaugusiam padedant, parodant, laikosi paprastų nurodymų, taisyklių □ Priminus laikosi taisyklių ir susitarimų □ Supranta kodėl naudinga ir be priminimų laikosi svarbiausių elgesio taisyklių □ Laikosi grupės taisyklių ir noriai dalyvauja jas kuriant 10.Bendradarbiavimas žaidžiant □ Toleruoja kitų fizinį artumą žaisdamas šalia kitų vaikų □ Veikia/žaidžia kartu su kitu vaiku □ Sėkmingai įsilieja į grupės vaikų žaidimus □ Palaiko draugiškus santykius mažiausiai su vienu vaiku □ Noriai bendrauja ir žaidžia su dauguma vaikų 11.Kito žmogaus jausmų suvokimas ir tinkamas reagavimas □ Pastebi kito jausmų išraišką □ Atpažįsta kitų emocijas ir adekvačiai į jas reaguoja □ Supranta, kad žmonės gali skirtingai jaustis toje pačioje situacijoje □ Iš kito jausmų išraiškos supranta kitų poreikius ir norus □ Atsižvelgia į kitų jausmus 12.Gerbia kitų teises ir moka dalintis □ Padedant, žaidžia šalia kito vaiko panašiomis ar tomis pačiomis priemonėmis □ Paragintas dalijasi žaislais su kitais □ Prašant kitam vaikui, sutinka dalintis žaislais paeiliui □ Dalijasi žaislais ir siekia, kad dalintųsi kiti □ Atsižvelgia į kito norus ir jausmus, globoja, moko dalintis Mąstymo gebėjimų taikymas konfliktams spręsti □ Sutinka su suaugusių sprendimu dėl konflikto sprendimo ir jo siekia


8

□ Sutinka su kompromisiniais sprendimais, kuriuos pasiūlo suaugusieji □ Pats siūlo problemos sprendimo būdą, arba prašo pagalbos □ Siekdamas kompromiso įsitraukia į derybas □ Taikiai sprendžia konfliktus

Pedagoginio vertinimo priemonė – Mokinio bendravimo ir bendradarbiavimo pedagoginio vertinimo klausimynas Klausimai 1.

Kaip prakalbinti nepažįstama vaiką ar

suaugusįjį? 2.

Kaip prisistatyti nepažįstamiems vaikams?

3.

Kaip pakviesti nepažįstamą vaiką žaisti, arba ką

nors daryti drauge? 4.

Kaip pasakyti savo nuomonę išreikšti nuotaiką,

jausmus? 5.

Kuo svarbūs susitarimai, taisyklės, veiksmų

derinimas, veikla paeiliui? 6.

Ar tau smagu varžytis, rungtyniauti?

7.

Kaip jautiesi nugalėjęs(-jusi)?

8.

Kaip jautiesi pralaimėjęs (-jusi)?

9.

Ar tau patinka vadovauti, nurodinėti, valdyti?

10. Ar galima paklusti, nusileisti, vykdyti, neprarandant savigarbos?

Pastabos


8

Ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos saugojimo kompetencijos pedagoginis vertinimas3 Kompetencijos struktūra: • 1. 2. 3.

Gebėjimai jausti ir valdyti savo kūną: Keičiant judėjimo kryptį, tempą, jėgą; Išlaikant pusiausvyrą; Išbūnant nors trumpai nejudriam.

• 1. 2. 3.

Sveika gyvensena: Mokėjimas rūpintis savo sveikata, tinkamai maitintis, apsirengti; Domėjimasis savo kūnu, savimi, sveikatos saugojimo būdais; Poilsio, miego ir fizinio judėjimo svarbos sveikatai supratimas.

• 1. 2. 3.

Gebėjimas priimti sveikam augimui palankius sprendimus: Pasitikėjimas savimi, mokėjimas tvardytis; Mokėjimas įveikti įtampą , atsipalaiduoti; Mokėjimas partneriškai bendrauti.

• Sveikatos, higienos ir saugumo samprata: 1. Žinojimas, kas sveika, o kas žalinga sveikatai; 2. Žinojimas, kaip augti sveikam, stipriam, atspariam; 3. Pakankamos judrumo, aktyvumo ir veiklumo nuostatos. ....................................................................... sveikatos saugojimo kompetencijos požymių aprašas (mokinio vardas, pavardė)

Gebėjimai, įgūdžiai ir supratingumas: ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ____________________________________________________________________________ Sunkumai: ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ 3

Kompetencijos vertinimo aprašas pildomas remiantis veiklos stebėjimo, konsultacijų su ugdančiu pedagogu ir tėvais bei anketų ir klausimynų duomenimis


8

___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________

Pedagoginio vertinimo priemonė Mokinio gebėjimų jausti ir valdyti savo kūną, vertinimo anketa Gebėjimų raidos etapai Pastabos apie mokinio veiklą Judesių raida (stambiosios motorikos) □ Vaikščioja padedamas, bėgdamas kartais nugriūva, geba šokinėti pasilaikydamas □ Juda pagal kryptį, silpnai koordinuodamas judesius (išvengia kliūčių, pašoka į priekį, gali pastovėti ant vienos kojos, pašoka vietoje) □ Geba judėti kryptingai, koordinuodamas judesius (bėgdamas darniai judina rankas ir kojas, pašoka abiem kojom, moka šuoliuoti) □ Juda kryptingai ir koordinuotai (geba bėgti kaitaliodamas kryptį, geba stabtelėti bėgdamas, moka šokinėti šuoliukais, pašoka iš vietos) □ Vikriai ir noriai žaidžia sportinius bei judriuosius žaidimus, juda laisvai ir koordinuotai, gerai orientuojasi erdvėje

Judesių derinimas ir valdymas, pusiausvyra □ Geba vaikščioti pirštų galiukais, lengvai sustoja, keičia kryptį, apeina kliūtis □ Bando eiti nubrėžta linija, mažai nuo jos nukrypdamas □ Geba eiti plačia linija (lenta) □ Lenta eina į priekį ir atgal □ Nenukrypdamas eina linija ir lenta į priekį ir atgal

Laipiojimas □ □ □ □ □ □

Rėplioja laiptais Lipa laiptais laikydamasis už rankos Geba lipti trumpomis, plačiomis kopėčiomis Moka lipti aukštyn ir žemyn laiptais ir kopėčiomis, perlipa kliūtis Laisvai laipioja ant nevienodo aukščio paviršių Laipioja išlaikydamas pusiausvyrą, jaučiasi saugus, žino laipiojimo pavojus

Metimo, gaudymo ir spyrimo įgūdžiai □ Sėdėdamas ant žemės gaudo rankomis riedantį kamuoliuką, moka sviesti) □ Laikomas už rankos, geba spirti kamuolį □ Nerangiais judesiais meta, spiria ir gaudo daiktus abiem rankom □ Užsimodamas meta kamuolį, pagauna atšokusį, spiria ir nepargriūva □ Spiria kamuolį bėgdamas, pagauna daiktus sulenkdamas alkūnes □ Noriai dalyvauja sportinėse varžybose, pasitiki savo jėgomis žaisdamas sportinius žaidimus

Smulkiųjų rankų judesių ir riešo išlavėjimas


8

□ Ima daiktus rankomis, pakelia juos □ Moka imti rankomis stambius daiktus ir manipuliuoja jais veikdamas (deda daiktus į dėžę, kerpa žirklėmis) □ Moka nusirengti ir apsirengti □ Geba savarankiškai pavalgyti naudodamas stalo įrankius □ Apsirengdamas ir nusirengdamas užsisega sagas, sudeda mažus daiktus į dėžutę, geba kirpti tiesia linija □ Koordinuodamas judesius veikia su įvairaus dydžio daiktais (lipdo, užsega smulkias sagas, užriša raištelius, kerpa žirklėmis pagal kreivas linijas) □ Dėlioja smulkių detalių žaidimus, varsto raištelius, pasirenka smulkius žaislus ir kūrybinės veiklos priemones

Akies ir rankos koordinacija □ Išima daiktus iš dėžutės, varto knygos lapus, sudeda kubelių piramidę □ Suveria ant virvelės stambius karolius, minko molį □ Atlieka paprastus veiksmus (suveria vėrinį iš smulkių karolių, palaisto gėles piltuvėliu, sudeda smulkius daiktus į mažą dėžutę □ Manipuliuodamas smulkiais daiktais tikslingai veikia (surikiuoja daug mažų daiktų, dėlioja smulkias dėliones) □ Kuria įvairius statinius, konstrukcijas, tveria „lego“ sistemos žaislus, dekoruoja ant mažo formato popieriaus lapo, dėlioja smulkių dalelių dėliones, konstruoja, žaidžia su mašinų, baldų ir kitais mažais modeliukais

Orientavimasis erdvėje □ Geba keisti judėjimo kryptį pirmyn, atgal, į vieną ir į kitą pusę, suvokia kūno padėtų erdvėje □ Supranta prieveiksmių (prieš, už, po, apie, virš, pro) reikšmes □ Skiria kairę ir dešinę kūno dalis, plokštumos puses

Rašymo ir piešimo priemonių naudojimas Moka laikyti rankoje stambias rašymo ir piešimo priemones Apvedžioja trafaretus Apvedžioja kontūrus, spalvina Moka taisyklingai laikyti vidutinio dydžio rašymo priemones, brėžti linijas, laužtes, kreives □ Pagal pavyzdį nubraižo nesudėtingas figūras, piešia atpažįstamus objektus □ Kopijuoja, braižo, piešia paprastas formas ir raides, spausdintinėmis raidėmis rašo savo vardą; □ Bando kopijuoti ir rašyti žodžius, piešia, taisyklingai laiko piešimo ir rašymo priemones, moka laikytis linijų. □ □ □ □

Bendras fizinis pasirengimas skaitymui ir rašymui □ □ □ □ □ □ □

Tiksliai seka judesius akimis Geba koordinuoti akies ir rankos judesius Geba tikslingai naudoti rašymo ir piešimo priemones Atpažįsta garsus klausa Žino spausdintinio raidyno raide ir jas atpažįsta Garsų ir raidžių skirtumo suvokimas Gebėjimas nustatyti ryšį tarp garso ir vaizdo


8

Pedagoginio vertinimo priemonė Mokinio sveikatos, higienos ir saugumo sampratos vertinimo anketa Gebėjimai

□ žino savo vardą, kartais ir pavardę, gali parodyti pagrindines kūno dalis, daugelį jų pavadina □ domisi ir rūpinasi savimi, savo kūnu, judėjimu, sveikata □ žino vieną kitą vidaus organą, pakomentuoja jo veiklą □ pasako, kaip jaučiasi sveikas žmogus □ žino keletą būdų, kaip saugoti sveikatą □ žino ko reikia, kad augtų sveikas ir stiprus □ laikosi poilsio ir aktyvios veiklos ritmo, asmens higienos □ mėgsta aktyvų judėjimą □ Laikosi higienos, savarankiškai apsitarnauja □ supranta, kada jaučiasi blogai ir pratinasi kreiptis pagalbos į suaugusius □ Geba dalyvauti judrioje veikloje su kitais □ Jaučia savo ir kitų asmeninę erdvę, moka laikytis atstumo □ Geba saugiai elgtis su priemonėmis, įranga – nesusižaloti ir nesužaloti kitų □ Geba saugiai judėti, nesusidurti bėgiojant, šokinėjant. □ Vengia konfliktų □ Geba judėti greta kitų, dviese, rateliu, eile, vora □ Geba judėti ir žaisti komandoje, laikantis susitarimų siekia vieno tikslo □ Atsispiria pagundoms, skatinimams rizikuoti, atpažįsta pavojingas vietas bei daiktus, rizikingą elgesį □ Kreipiasi pagalbos, kai yra skriaudžiamas

Pastabos apie mokinio veiklą


8

Ikimokyklinio amžiaus vaikų komunikavimo kompetencijos pedagoginis vertinimas4 Kompetencijos struktūra: • • • • • •

Gebėjimas suvokti kalbos prasmę ir ją vartoti Gebėjimas išreikšti save kalba Gebėjimas naudojantis kalbos priemonėmis pažinti pasaulį Gebėjimas skaityti Gebėjimas rašyti Domėjimasis knygomis, literatūra

........................................................................................ socialinės kompetencijos požymių aprašas (mokinio vardas, pavardė)

Gebėjimai ir supratingumas: ..................................................................................................................................... ..................................................................................................................................... ..................................................................................................................................... ..................................................................................................................................... ..................................................................................................................................... ..................................................................................................................................... ..................................................................................................................................... ..................................................................................................................................... .................................................................................................................................... ..................................................................................................................................... ..................................................................................................................................... Sunkumai: ..................................................................................................................................... ..................................................................................................................................... ..................................................................................................................................... ..................................................................................................................................... ..................................................................................................................................... ..................................................................................................................................... ..................................................................................................................................... ..................................................................................................................................... .....................................................................................................................................

4

Kompetencijos vertinimo aprašas pildomas remiantis užduočių atlikimo vertinimais, mokinio veiklos stebėjimo duomenimis, konsultacijų su ugdančiu pedagogu bei tėvais, anketų ir klausimynų duomenimis.


8

..................................................................................................................................... ..................................................................................................................................... ..................................................................................................................................... Pedagoginio vertinimo priemonė – Komunikavimo kompetencijos gebėjimų vertinimo, anketa5 Gebėjimų raidos etapai

Pastabos apie mokinio veiklą Klausymas

□ Domisi aplinkos garsais, atpažįsta juos □ Sukaupia dėmesį į pasakojimą ar aiškinimą □ Išklauso trumpus skaitomus tekstus, žaidžia girdėtais žodžiais, moka mintinai eilėraštukų, dainų, noriai klauso bendraamžių kalbos □ Nustato pirmąjį žodžio garsą □ Nustato ir geba išploti žodžių skiemenis □ Bando sieti girdimus garsus su raidėmis □ Klausia tiktai išklausęs kalbančiojo, nepertraukia □ Moka išklausytą informaciją persakyti ją savaip □ Nustato garso vietą žodyje Kalbos supratimas □ Supranta aplinkos daiktų pavadinimų ir veiksmo žodžių reikšmes □ Paklūsta trumpiems žodiniams nurodymams, lydimiems gestų □ Supranta vieno žodžio nurodymus □ Supranta ir vykdo vieno etapo kelių žodžių junginiais reiškiamus nurodymus □ Supranta ir vykdo dviejų etapų nurodymus □ Geba vykdyti daugiau nei dviejų etapų nurodymus Kalbėjimas □ Siekia bendrauti neverbalinėmis priemonėmis □ Poreikius reiškia garsažodžiais ir gestais □ Bendraudamas vartoja atskirų žodžių ir gestų derinius □ Į klausimus atsako vienu žodžiu arba dviejų žodžių junginiu □ Kalbėdamas vartoja iki 3 žodžių sakinius norams ir poreikiams reikšti □ Pavadina daugumą artimiausios aplinkos daiktų □ Vartoja veiksmažodžius □ Vartoja dydį, skonį, spalvą apibūdinančius būdvardžius □ Bendraudamas vartoja iki 6 žodžių sakinius □ Taisyklingai taria kalbos garsus □ Kalbėdamas daugiausiai vartoja vientisinius išplėstinius sakinius □ Vartoja prieveiksmius □ 2-4 sakiniais rišliai pasakoja apie įvykius, kuria pasakojimus pagal siužetinius paveikslėlius □ Kalbėdamas vartoja sudėtinius sakinius □ Pats inicijuoja pokalbį ir siekia jį palaikyti

5

Nustatomi mokinio kompetencijai būdingi gebėjimai


8

□ Atsakydamas į klausimus arba pasakodamas savo patirtį sieja keletą nuoseklių minčių, atsižvelgia į situaciją □ Geba konkrečiai ir trumpai paklausti □ Užduoda sudėtingus, kelių etapų klausimus □ Noriai kalbasi su draugais ir suaugusiais, bando nuosekliai reikšti savo mintis, išsako savo nuomonę Skaitymo pradmenys □ Domisi knygomis vartydamas paveikslėlius □ Atpažįsta logotipus, knygų viršelius □ Noriai klausosi skaitomų kūrinėlių □ Supranta, kad tekstai turi prasmę ir domisi kas juose parašyta □ Aktyviai klausosi skaitomų literatūros kūrinių, analizuoja turinį, klausinėja ir atsako į klausimus □ Pats domisi kūriniais ir renkasi ką skaityti □ Stebi skaitančiojo akių judesius arba pats vedžioja tekstus pirštu iš kairės į dešinę □ Noriai klausosi skaitomų literatūros kūrinių ir pasakojamų tekstų, tausoja knygas □ Atpažįsta keletą raidžių ir jas pavadina □ Atpažįsta beveik visas spausdintines raides □ Pradeda sieti raides su garsais □ Jungia raides į skiemenis □ Supranta, kad raidžių junginys gali turėti prasmę/reikšmę □ Perskaito dviskiemenius žodžius ir supranta jų reikšmę Rašymo pradmenys □ Eksperimentuoja su rašymo ir piešimo priemonėmis □ Keverzoja vertikaliai ir horizontaliai, piešia tiesias ir apskritas linijas, karakulius □ Tinkamai laiko rašymo priemonę ir patenkinamai orientuojasi popieriaus lape ar plokštumoje □ Keverzodamas parašo realių raidžių elementų □ Supranta, kad rašymu perteikiamos mintys, žaidžia rašymą □ Kopijuoja raidžių elementus, piešia apskritimus, kvadratus □ Kopijuoja raides ir skaitmenis □ Užrašo savo vardą, pavardę □ Kopijuoja spausdintus žodžius □ Domisi savo kopijuojamų žodžių reikšmėmis □ Rašo skaitmenis, apskritimus, trikampius, kvadratus ir jų kombinacijas □ Užrašo kai kurias žinomas raides □ Dažniausiai rašo iš dešinės į kairę □ Bando užrašyti kai kurias diktuojamas raides □ Bando rašyti žodžius Tekstų kūrimas □ Susieja klausomų tekstų turinį su savo patirtimi, dalijasi informacija □ Aptaria klausomų tekstų siužetą, įvykių nuoseklumą, nežinomų žodžių reikšmes


8

□ Sukuria trumpus pasakojimus apie daiktus, pateikta tema, pagal iliustraciją arba siužetinių paveikslėlių seriją □ Kuria nuoseklius žodinius pasakojimus apie savo patirtį □ Geba nuosekliai ir glaustai atpasakoti trumpus pasakojimus □ Geba nuosekliai ir gausiai detalizuodamas atpasakoti tekstą □ Įsijaučia į kūrinio veikėjų patirtį, lygina ją su sava □ Bando kurti nuoseklius pasakojimus su pradžia ir pabaiga.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų pažinimo kompetencijos pedagoginis vertinimas6 Kompetencijos struktūra : □ Pažinimo gebėjimai: 1. Sutelkti dėmesį; 2. Lyginti, grupuoti; 3. Suvokti; 4. Įsiminti; 5. Samprotauti; 6. Spręsti problemas; 7. Kritiškai mąstyti; 8. Taikyti įvairius pasaulio pažinimo būdus (stebėjimą, klausinėjimą, eksperimentavimą, modeliavimą, prognozavimą, informacijos paiešką). □ Pasaulio suvokimas: 1. Žmonių ir jų veiklos; 2. Gamtinės ir kultūrinės aplinkos; 3. Gimtinės ir Tėvynės. .........................................................................................pažinimo kompetencijos požymių aprašas (mokinio vardas, pavardė)

Gebėjimai, įgūdžiai ir supratingumas: ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ Sunkumai: ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ 6

Kompetencijos vertinimo aprašas pildomas remiantis veiklos stebėjimo, konsultacijų su ugdančiu pedagogu ir tėvais bei anketų ir klausimynų duomenimis


8

___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________

Pedagoginio vertinimo priemonė Mokinio pažinimo gebėjimų ir pasaulio suvokimo vertinimo anketa Gebėjimų raidos etapai Pastabos apie mokinio veiklą Domėjimasis aplinka – pasaulio pažinimo būdai □ Tyrinėja pasaulį skanaudamas, uosdamas, liesdamas, čiupinėdamas, įsiklausydamas, stebėdamas □ Tyrinėdamas atkreipia dėmesį į detales, pastebi daiktų požymius □ Pasaulį pažįsta klausinėdamas, pastebi panašumus ir skirtumus □ Įdėmiai stebi ir Ieško reikalingos informacijos knygose, televizijoje, internete ir pan. □ Pats samprotauja ir daro išvadas iš turimos informacijos □ Atkuria ir modeliuoja pasaulį žaidimuose, vaizduoja piešdamas □ Tyrinėja pasaulį eksperimentuodamas kaip kas kinta, kas iš ko padarytas, kokios daiktų savybės, panaudojimo galimybės □ Sugalvoja ir taiko keletą būdų neaiškiems dalykams suprasti, problemoms spręsti

Daiktų, požymių, detalių, savybių įsiminimas ir atpažinimas □ Tapatina tos pačios spalvos, dydžio, formos daiktus Atpažįsta: □ pagrindines spalvas □ pagrindines formas (skritulį, kvadratą, trikampį, keturkampį) □ nurodomo dydžio daiktus Pavadina: □ pagrindines spalvas □ pagrindines formas (skritulį, apskritimą kvadratą, trikampį, keturkampį, ovalą ir kt. ) □ lygindamas daiktų dydį, vartoja sąvokas □ Gerai atpažįsta ir suvokia daiktus, jų atvaizdus, piktogramas □ Įsimena nuo 3 iki 10 žodžių (po pakartojimų)

Grupavimas ir klasifikavimas □ Randa du tokius panašius daiktus pagal vieną išorės požymį (tekstūrą, savybes, paskirtį) □ Sugrupuoja panašius daiktus ir pavadina apibendrinamąja sąvoka □ Nustato daiktų grupių tapatumą gretindamas po vieną


8

□ □ □ □ □ □

grupės narį, nurodo grupavimo priežastį Suvienodina grupes, sekas Skaičiuoja daiktus grupėje Sudeda daiktų eiles (serijas) pagal vieną požymį Pats arba pagal pavyzdį sukuria sudėtingas sekas Suskaičiuoja serijos narius kelintiniais skaitvardžiais Sugrupuoja, lygina daiktus, keisdamas grupavimo pagrindą

Visumos ir dalies santykių suvokimas □ Išardo ir sudeda 2 dalių žaislus, dėliones, mozaikas ir pan. □ Išardo ir sudeda 4-6 dalių žaislus, dėliones, mozaikas ir pan. □ Išardo ir sudeda 8 ir daigiau dalių žaislus, dėliones, mozaikas ir pan. □ Įžvelgia dėsningumus ir pagal analogą pratęsia ritmišką elementų dėstymą

Problemų sprendimas □ Ieškodamas išeities imituoja suaugusiuosius □ Ieško informacijos, kurią galėtų naudoti problemų sprendimui kaip pavyzdį arba analogą □ Atkakliai kartoja veiksmą ieškodamas problemos sprendimo būdų □ Eksperimentuodamas randa alternatyvų problemos sprendimo būdą □ Savarankiškai randa daiktų pritaikymo būdus □ Sieja priežastį ir pasekmę, vertina problemos sprendimo pasekmes

Priežastinių ryšių supratimas □ Stebi veiksmų rezultatus, džiaugiasi vyksmu, ieško iš akiračio dingstančių daiktų □ Pastebi ir komentuoja veiksmų padarinius □ Spėlioja veiksmų padarinius (kas atsitiks, jeigu...), pats bando įvairias galimybes □ Moka planuoti rezultatų siekimą (pasekmes) □ Nuolat klausia Kodėl? ir ieško atsakymų

Lyginimas ir matavimas □ Pastebi daiktų panašumus ir skirtumus: o daiktų/objektų kiekį uždarose aibėse (daugiau, mažiau, o objektų skaičių uždarose aibėse (keliais daugiau, keliais mažiau) o dydį (aukštį, plotį, ilgį, storį, svorį ir pan.) o formą o tekstūrą o spalvą □ Palygina daiktus/objektus, naudodamas sąvokas (daugiau - mažiau, po lygiai, vienodai, didelis, mažas, aukštas, žemas, sunkus, lengvas, sunkesnis - lengvesnis, vienodo svorio, aukštesnis – žemesnis, platus, siauras, platesnis-


8

siauresnis, ilgas, trumpas, ilgesnis – trumpesnis, storas, plonas, storesnis – plonesnis ir kt.) □ Matuoja matavimo prietaisais (sveria, pažįsta laikrodį, matuoja ilgio matuokliais ir pan.) □ Išmatuoja ir palygina daiktus naudodamas lyginamąsias sąvokas (laipsniuojamuosius būdvardžius)

Gebėjimas skirti daiktų padėtį erdvėje □ Su pagalba laikosi paprastų krypties nurodymų (pirmyn, atgal, aukštyn, žemyn ir pan. □ Supranta pagrindinius prielinksnius ( į, ant, po, šalia, už, virš, prie ir kt.) □ Teisingai vartoja žodžius, nusakančius erdvinę padėtį ( į, ant, po, šalia, už, virš, prie, aukštai, žemai, viršuje, apačioje, šalia, kairėje, dešinėje, prieš, pirmas, paskutinis ir kt.) □ Skiria daiktų padėtį erdvėje savo kūno atžvilgiu □ Skiria daiktų padėtį erdvėje vienas kito atžvilgiu □ Skiria kairę ir dešinę savo kūno puses □ Bando nusakyti daiktų ir reiškinių padėtį erdvėje

Laiko supratimas Supranta dienotvarkės eiliškumą ir etapus Dabartį geba sieti su praeitimi ir ateitimi Tinkamai vartoja būtojo ir būsimojo laiko veiksmažodžius Žino ir supranta laiko sąvokų reikšmes (paros , savaitės, metų laikų ir kt.) □ Vartoja pagrindines laiko sąvokas (paros , savaitės, metų laikų, mėnesių ir kt.) ir laiką nusakančius žodžius (rytas, diena, vakaras, naktis, šiandien, rytoj, vakar, pavasaris, vasara, ruduo, žiema, savaitės dienos prieš, po, per visą dieną ir kt.) □ Domisi įvykių trukme, laiko matavimo prietaisais ir matais □ □ □ □

Skaičiaus supratimas ir skaičiavimas □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □

Turi vienarūšių daiktų visumos vaizdinius Ima daiktus ir dėlioja juos iš eilės Suvokia sąvokos „vienas“ prasmę Palygina vieną ir daug Supranta sąvokų (mažai, keletas, kiekvienas, likusieji ir pan.) reikšmes Sudaro aibę iš vienodų elementų, nepriklausomai nuo jų išdėstymo formos Veikdamas konkrečiais daiktais, jungia ir papildo aibes, atima aibės dalį Su pagalba skaido aibes į grupes, pagal nurodytą elementų skaičių. Išdėsto eilute aibės elementus ir palygina dvi daiktų grupes uždėjimo būdu Išdėsto eilute aibės elementus ir palygina dvi daiktų grupes pridėjimo būdu Garsiai skaičiuoja iki 2-jų, taisyklingai tardamas skaitvardžius Žino, kad paskutinis skaičius rodo, kiek aibėje yra


8

skaičiuojamų daiktų □ Garsiai skaičiuoja iki 5-jų, taisyklingai tardamas kiekinius skaitvardžius □ Garsiai skaičiuoja iki 10-ies, taisyklingai tardamas kiekinius skaitvardžius □ Garsiai skaičiuoja iki 20-ties, taisyklingai tardamas kiekinius skaitvardžius □ Garsiai skaičiuoja iki 100 taisyklingai tardamas kiekinius skaitvardžius □ Geba tyliai skaičiuoti (mintyse iki....) □ Garsiai skaičiuoja daiktus kelintiniais skaitvardžiais, gali pasakyti kelintas eilėje yra nurodytas daiktas □ Sieja skaičius nuo 1 iki 10-ties su skaitmenimis □ Sieja skaičius iki 20-ties su skaitmenimis □ Sieja skaičius iki 100 su skaitmenimis □ Suvokia skaičių (nuo 1 iki.....) sandarą □ Suvokia sąvokų (pridėti, atimti, buvo, liko ir kt. reikšmes) □ Naudodamas konkrečius daiktus jungia dvi aibes į vieną visumą □ Naudodamas konkrečius daiktus moka pašalinti aibės elementus. □ Veikdami konkrečiais daiktais ar jų piešinėliais sudeda ir atima iki 3 □ Veikdami konkrečiais daiktais ar jų piešinėliais sudeda ir atima iki 5 □ Veikdami konkrečiais daiktais ar jų piešinėliais sudeda ir atima iki 10 □ Veikdami konkrečiais daiktais ar jų piešinėliais sudeda ir atima iki 20 □ Geba užrašyti skaičių (nuo 1 iki 100) skaitmenimis □ Sudeda ir atima mintinai (iki....)

Gebėjimas suvokti ir pertvarkyti informaciją □ Padedamas, trumpą laiką užsiima veikla □ Savarankiškai trumpą laiką užsiima veikla Dėmesį sukaupia: o Žvilgsniu kelias sekundes fiksuoja daiktą ar įvykį o Sukaupia dėmesį iki 1 min. o Sukaupia dėmesį iki 5 min. o Sukaupia dėmesį iki 10 min. o Sukaupia dėmesį iki 20-30 min. Dėmesį išlaiko: o Dėmesys svyruoja kas 10-60 sekundžių o Dėmesys svyruoja kas 1-3 min. o Dėmesys svyruoja 3-5 min. o Dėmesys svyruoja kas 7 ir daugiau min. □ Paprastas užduotis ir darbus atlieka iki galo □ Geba pratęsti veiklą netgi susidūręs su sunkumais (svyruojant dėmesiui) □ Gali veiklą vykdyti atidėdamas ir sugrįždamas prie jos, kol pabaigia □ Geba sukaupti visas jėgas, ištvermę ir valią užduočiai atlikti


8

Pasaulėvaizdis (elementariųjų vaizdinių ir reiškinių supratimo visuma)

□ Įvykių priežastinių ryšių supratimas □ Žmogaus ir aplinkos ryšių supratimas □ Procesų supratimas (pvz.: augimo ir mirties, gamybos, mokymosi ir kt.) □ Ritmų supratimas (dienos ritmo, paros laiko, savaitės dienų, metų laikų). □ Vaizdžių modelių supratimas (žemėlapių, planų, maketų ir kt.) □ Ekosistemų supratimas; □ Laiko tėkmės supratimas (pvz.: vaiko šeimos istorijos, dabarties, ateities ir kt.)

Žinių pritaikymas naujame kontekste □ Su nežymia pagalba laikosi dienotvarkės, apsitarnauja, pritaiko turimus įgūdžius □ Pritaiko žinias panašiose situacijose, daro elementarias išvadas □ Naują informaciją pritaiko veikloje, o naujus žodžius pritaiko kalboje □ Atskirą patirtį apibendrina atskira taisykle, apibrėžia kaip veikimo būdą ir pritaiko naujame kontekste □ Turimą patirtį pritaiko nežinomose situacijose

Abstraktaus mąstymo gebėjimai □ Padedamas žaidžia daiktais, imituodamas suaugusių veiksmus □ Savarankiškai žaisdamas, imituoja suaugusiųjų veiksmus □ Pagal paskirtį naudoja tikrus daiktus arba jų pakaitalus žaidimams □ Įsitraukia į vaidmeninius, kitų inicijuojamus žaidimus ir vaidina gyvenimiškas siužetines situacijas. □ Pats siūlo ir inicijuoja vaidmeninius žaidimus, kuria žaidimų scenarijus □ Vietoje tikrų daiktų geba žaidimams naudoti jų pakaitalus arba gestus □ Sukuria žaidimo (vaidinimo) siužetą, pasiskirsto vaidmenimis, naudoja žaislus ir aplinką vaidinimo atmosferai kurti. □ Naudoja įsivaizduojamus daiktus suplanuotam ilgalaikiam žaidimui □ Žaisdamas imituoja ne vien daiktus, bet ir veiksmus

Interpretavimo ir kūrimo gebėjimai □ Bando piešti, keverzoti kurti ant plokštumos žmonių arba daiktų piešinius □ Konstruoja iš kubelių, kaladėlių ir t.t. nekomentuodamas savo veiklos □ Piešia ir konstruoja, o po to įvardija kas tai yra □ Piešia ir konstruoja detalizuodamas objektus □ Kuria sudėtingas konstrukcijas, piešinius ir geba juos komentuoti


8

Literatūros šaltinių sąrašas:

1.

Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai, Vilnius 2003;

2.

Bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa, Vilnius, 2002

3.

Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašas, LR Švietimo ir mokslo ministro 2005-04-18d. įsakymas Nr. ISAK – 627;

4.

Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti. Švietimo aprūpinimo centras, Vilnius, 2006;

5.

Priešmokyklinuko pasiekimų aplankas, Šviesa, Kaunas, 2007;

6.

Priešmokyklinio ugdymo turinio įgyvendinimas. Metodinės rekomendacijos 2003

7.

Metodinis leidinys priešmokyklinio ugdymo pedagogams, ŠMM, UPC, Vilnius, 2011

8.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimo gairės ir aprašas, Presvika, 2008


vertinimas