Page 1

Knyga apie širdies chirurgą profesorių Algimantą Marcinkevičių nėra įprastas biografijos žanro pasakojimas. Daugiausia ji aprėpia tą Profesoriaus gyvenimo ir veiklos dalį, kuri buvo jo sąmoningai pa-

Ðirdis

sirinkta apsisprendus tarnauti Dievui, žmogui ir Tėvynei. Sudėtinga,

yra graži

prieštaraujanti svarbiausioms jo gyvenimo nuostatoms sovietinės

Nuoširdžiai dėkojame visiems autoriams. Tikra šventė būti su Jumis! Antroje knygos dalyje pristatome fotografijos menininką Petrą Katauskį – tris dešimtmečius kūrusį greta Vilniaus universiteto širdies chirurgų. Akimirkos, išvystos menininko akimis, puikiai atskleidžia tą

okupacijos epocha nesutrukdė profesoriui Algimantui Marcinkevičiui tikėti savo tautos ateitimi, burti apie save jaunus žmones ir būti pasirengusiam visų jų talentu ir pareigos jausmu pasitikti nepriklausomos valstybės iššūkius. Iš knygos puslapių į jus žvelgia jauno Profesoriaus ir jo mokinių, dabar jau tapusių Lietuvos medicinos korifėjais, idėja ir ryžtu degančios akys, o jų žodžiai liejasi kaip padėka savo Mokytojui ir vadovui. Džiugų knygos kūrimą, sumanytą Profesoriaus mokinių, labai

mistišką gydytojo darbą, kurį šiandien apmaudžiai bandome vadinti

natūraliai papildė trumpučiai, impresionistiniai Profesoriaus šeimos

„paslaugos teikimu“.

narių – sesers, sūnaus ir vaikaičių – pasakojimai. Sužinoję apie idėją pa-

Dėkojame p. Birutei ir Ivanui Paleičikams bei UAB Roche Lietuva di-

sitelkti knygą – tą nuolat iš naujo atgimstantį stebuklą – ir įamžinti Vil-

rektorei p. Rasai Jonušienei, finansavusiems knygos leidimą. Ypatinga padėka Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centro

niaus universiteto profesoriaus Algimanto Marcinkevičiaus chirurgijos

bendradarbei Lionytei – Aleksandrai Leonidai Liubšytei, su meile ir atida

mokyklos fenomeną, mielai atsiminimus papasakojo ir keletas buvusių

iššifravusiai painius rankraščius.

pacientų.

Ðirdis ISBN 978-9986-16-825-6

9 789986 168256

yra graži

Knyga apie profesorių Algimantą Marcinkevičių


Ðirdis yra graži

Kny g a api e profe s or ių A l g i mant ą Marc i n ke v ičių

VILNIUS 2011


UDK 616.12(474.5)(092) Ši91

Sudarytoja Marija Virketienė Fotografijos (348–447 p.) Petro Katauskio

© Marija Virketienė, sudarymas, 2011 © Petras Katauskis, fotografijos, 2011 © Asta Puikienė, dizainas, 2011 © „Tyto alba“, 2011 ISBN 978-9986-16-825-6


Tur inys

8 98 106 112 146 158 168 172 186 187 194 196 204 210 214 216 226 230 234 238 242 258

/ / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / /

Vytautas Jonas SIRVYDIS Almonija BERNADIŠIENĖ Algimantas MARCINKEVIČIUS (jaunesnysis) Giedrius UŽDAVINYS Vytautas Jonas TRIPONIS Egidijus Vytautas BARKAUSKAS Alis BAUBLYS Balys DAINYS Juozas IVAŠKEVIČIUS Loreta IVAŠKEVIČIENĖ Eugenijus KOSINSKAS Nina Aleksejevna PALIUŠČINSKAJA Alicija Danguolė STORPIRŠTYTĖ-DRANENKIENĖ Arimantas GREBELIS Rimantas KARALIUS Saulius MINIAUSKAS Dalia TRIPONIENĖ (ČEPAITĖ) Vidmantas Jonas ŽILINSKAS Gediminas MARTINKĖNAS Algis MATULIONIS Nijolė Regina ŠEKŠTELIENĖ (STANEVIČIŪTĖ) Joana ŽALNERAUSKIENĖ (ŽEMKAUSKAITĖ)

262 / 270 / 274 / 278 / 280 / 282 / 286 / 290 / 296 / 302 / 316 / 320 / 322 / 324 / 328 / 332 / 340 / 343 / 345 / 346 /

Aleksandras LAUCEVIČIUS Modestas JUOZAITIS Auksė NARVILIENĖ (MILVYDAITĖ) Palmyra SEMĖNIENĖ Irena ŽUKAUSKIENĖ Jonas MISIŪRA Aldona LUKOŠEVIČIŪTĖ Eduardas Antanas KELBAUSKAS Eugenijus LAURINAITIS Algimantas JASULAITIS Pranas ŠERPYTIS Birutė ADOMONYTĖ Petronėlė PALAITIENĖ Marija VIRKETIENĖ Stanislovas KUZMA Birutė ŽEMAITYTĖ Ramutis GUMULIAUSKAS Pirmasis atkurtos Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Trys dešimtmečiai su širdies chirurgais Petras KATAUSKIS


Tar naut i mok slu i i r g i mt aj am k r aštu i Vilniaus medicinos draugijos įkūrėjų devizas, 1805 m.


Vytautas Jonas SIRVYDIS Profesorius, habilituotas daktaras, akademikas, prof. A. Marcinkevičiaus idėjų puoselėtojas, jo darbų tęsėjas

Gimė 1935 m. Rokiškio apskrityje, Jūžintų mstl. 1959 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą ir nuo to laiko dirba Vilniaus universitete mokslinį ir pedagoginį darbą. Ilgametis VU Medicinos fakulteto Širdies chirurgijos klinikos vadovas ir centro direktorius. Moksliniai interesai: įgimtų ir įgytų širdies ydų chirurgija, širdies transplantacija ir dirbtinė širdis. Apgintos dvi disertacijos – daktaro „Eksperimentinės renovaskulinės hipertenzijos chirurginis gydymas“ ir habilituoto daktaro „Širdies vožtuvų protezavimo rezultatai“. Beveik 600 spausdintų darbų ir 2 monografijų autorius ir bendraautoris. Lietuvos krūtinės ir širdies chirurgų draugijos narys (pirmininkas 1989–1995), Europos širdies ir krūtinės chirurgų asociacijos, Tarptautinės širdies kraujagyslių chirurgų draugijos, Pasaulio širdies ir krūtinės chirurgų draugijos (prezidentas 2005 m.), Tarptautinės širdies ir plaučių transplantacijos draugijos narys, priklauso Lietuvos chirurgų, Lietuvos kardiologų draugijoms. Lietuvos valstybinės premijos laureatas, Lietuvos nusipelnęs mokslininkas, Nacionalinės mokslo pažangos premijos 2006 m. laureatas, apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi, Estijos Raudonojo Kryžiaus III laipsnio ordinu, „Už nuopelnus Ukrainos tautai“ Aukso medaliu „10 metų Ukrainos nepriklausomybei“, Prahos universiteto garbės daktaras.


Malonu man ir kaip lietuviui, kad iš mūsų tarpo atsiranda vyrų Europos masto. Nebereikia pacientams bastytis po svetimus kraštus ir ieškoti specialistų. Mano nuomone, tai labai svarbu, ir ne tik ekonominiu atžvilgiu, bet ir tautos garbės bei pasitikėjimo prasme. Lietuvos švietimo ministras Kazys Jokantas apie chirurgą Vladą Kuzmą

Vietoj įvado Profesoriaus Algimanto Marcinkevičiaus gyve-

Knygos tikslas ne vien papasakoti apie iškilią

nimas ir darbai ypač svarbūs XX a. Lietuvos medi-

Profesoriaus asmenybę ir įvertinti nuveiktus jo dar-

cinos pažangai. Pats svarbiausias iš jų – tai naujos

bus, bet ir apžvelgti jo kurtos širdies chirurgijos ir

medicinos srities – modernios širdies chirurgijos –

gretimų specialybių raidą pasaulyje ir paraleles Lie-

sukūrimas, jos tobulinimas ir iškėlimas į pasaulinį

tuvoje. Atsiminimų autoriai yra prof. A. Marcinke-

lygį. Visa tai buvo padaryta sunkiomis sąlygomis –

vičiaus mokiniai ir bendradarbiai, daugelis jų visą

Lietuvos okupacijos ir izoliacijos nuo pasaulio

gyvenimą, talentą ir kūrybines galias atidavė vado-

metu. Ir ne tik tai. Jo darbu ir pastangomis Lietu-

vo ir mokytojo iškeltam tikslui pasiekti.

voje susikūrė moderni kraujagyslių chirurgija, jis

Vilniaus ir Lietuvos chirurgijos raidos negalima

pirmasis Lietuvoje padarė inksto ir širdies persodi-

atsieti nuo Europos ir pasaulio širdies chirurgijos is-

nimo operacijas ir tapo dar vienos labai modernios

torijos, nuo Lietuvos valstybės istorijos – laisvo gy-

specialybės – transplantologijos pradininku. Greita

venimo, okupacijos laikotarpių, niokojančių karų ir

ir audringa širdies chirurgijos plėtra buvo didelė

svetimų kariuomenių žygių per valstybės teritoriją.

paskata kardiologijos ir anesteziologijos pažangai.

Nepaprastai svarbi ir Vilniaus universiteto istorija –

Visa tai Lietuvoje atsirado dar ir dėl to, kad prof.

kadaise atlikti darbai, o svarbiausia – idėjos ir isto-

A. Marcinkevičiaus asmenybė ir jo darbai buvo

riškai Vilniaus universitete susiformavęs filosofinis

ryškus ganėtinai niūraus to meto šviesulys, traukęs

pagrindas siekti pažangos.

jaunus žmones, skatinęs juos visas jėgas skirti pasi-

Prof. A. Marcinkevičius savo gyvenimą ir vei-

rinktai specialybei, suteikti viltį ir pagelbėti sunkiai

klą skyrė Vilniaus universitetui, buvo jo auklėtinis,

sergantiems Lietuvos žmonėms, tarnauti moks-

visuomet jautėsi visateisiu jo nariu. Chirurgijos

lui, siekti medicinos pažangos, nes taip dirbo jų

paskaitų ciklą pradėdavo nuo Vilniaus universite-

mokytojas.

to chirurgų atliktų darbų apžvalgos, o aspirantus

9

Širdis yra graži


ir disertantus skatino nušviesti senojo universiteto

etikos reikalavimus – jie surašyti kaip Hipokrato

pirmtakų atliktus darbus, jų reikšmę ir prasmę da-

priesaika.

barčiai. Chirurgijos, tokios pat senos kaip ir žmonija, pradžia – buityje ir kare gautų žaizdų gydymas.

Viduramžiai paženklinti scholastikos ir stagnacijos. Kultūros ir mokslo, taip pat medicinos ir chirurgijos progresas visai sustojo.

Paprastai jo imdavosi amatininkai (barzdaskučiai),

Europoje medicina ir chirurgija ypač atsigavo ir

bet po truputį gydymo būdai tobulėjo, darėsi sudė-

ryškiai suklestėjo Renesanso laikotarpiu ir naujai-

tingesni, pradėta gydyti įvairias ligas. Tam reikėjo

siais amžiais.

vis daugiau žinių, išsilavinimo, todėl palengva gy-

XIX amžiaus chirurgai jau gydė operacijomis,

dymas perėjo į specialiuosius mokslus išėjusių gy-

operuodavo daugumą sužeistų organų ir sergant

dytojų rankas. Tai atsitiko XVII šimtmetyje. Chi-

tam tikromis ligomis. Didelė pažanga pasiekta at-

rurgijos pažangą skatino bendra mokslo pažanga,

radus kovos su žaizdų infekcija būdus. Jau 1847 m.

o ypač atrastos skausmo malšinimo priemonės ir

vengras I. P. Zemelveisas (Ignaz Phillip Semmel-

sukurti kovos su infekcija metodai.

weis) pastebėjo, kad pūliavimo užkratą gali pernešti

Ryškius medicinos ir chirurgijos tobulėjimo

chirurgų ar kitų medicinos darbuotojų rankos. Jis

laikotarpius galima pamatyti senosiose kultūrose –

rėmėsi tuo, kad ten, kur gimdymus priimti padė-

indų, egiptiečių, romėnų ir ypač graikų. Daug dar-

davo studentai po darbų prozektoriume, pogim-

bų atlikęs ir naujovių įdiegęs yra garsiausias senųjų

dyvinių karštligių buvo daugiau, bet kai jie rankas

kultūrų gydytojas graikas Hipokratas (Hippokratēs,

pradėjo plauti kalcio chlorido tirpalu, tokių kompli-

460–377 m. pr. Kr.).

kacijų skaičius iškart sumažėjo. Tačiau mokslu pa-

Jis buvo labai plačios erudicijos gydytojas ir mo-

remti aseptikos ir antiseptikos metodai buvo sukur-

kytojas, svarbiausioje medicinos knygoje „Corpus

ti tik tada, kai prancūzų mokslininkas L. Pasteras

Hippocraticum“ („Hipokrato rinkinys“) aprašė ir

(Louis Pasteur) 1861 m. atrado rūgimo ir puvimo

susistemino visas medicinos žinias, savo patirtį ir

bakterijas. Tuo remdamasis anglas Dž. Listeris (Jo-

atradimus. Knygos svarbiausi skyriai: anatomija,

seph Lister) 1876 m. padaręs analogiją ir įtaręs, kad

klinikiniai ligų požymiai, moterų ir vaikų ligos,

pūliavimą taip pat sukelia bakterijos, pasiūlė prieš

prognozė, gydymas dieta ir vaistais, chirurgija ir

operaciją chirurgo rankas, instrumentus ir opera-

medicinos etika. Chirurgams įdomu, kad Hipo-

cinį lauką nuvalyti stipria antiseptine medžiaga –

kratas kaulų lūžiams gydyti jau naudojo įtvarus ir

2–5% karbolio rūgšties tirpalu, o vokiečių chirurgai

tempimą, darydavo kaukolės trepanaciją, atverdavo

E. Bergmanas (Ernst von Bergmann) ir K. Šimel-

krūtinės ląstą gydydamas pūlingąjį pleuritą, ampu-

bušas (Curt Schimmelbusch) 1886 m. remdamiesi

tuodavo galūnes ir tam buvo sukūręs daug įvairių

Pastero pastabomis, kad bakterijos žūsta aukštoje

instrumentų. Visiems gydytojams jis kėlė griežtus

temperatūroje, operacinėse įrengė autoklavus ir vi-

Širdis yra graži

10


rinimo dėžes ir taip sukūrė per operacijas taikomus

sario 23 d. eterio narkozę Vilniuje panaudojo gy-

medžiagų ir instrumentų sterilizavimo metodus.

dytojai A. Adomavičius ir L. Liachovičius. XX am-

Dabar atverti žmogaus kūno ertmes ar daryti kitas

žiaus naujovių pritaikymas užtruko gerokai ilgiau.

dideles operacijas pasidarė daug saugiau, o žaizdų

Pavyzdžiui, dirbtinė kraujo apytaka Lietuvą pasiekė

supūliavimo ir sepsio (kraujo užkrėtimo) kompli-

po 12 metų, kai buvo sukurta, o širdies persodini-

kacijų labai ryškiai sumažėjo.

mo kelionė į Lietuvą užtruko 20 metų. Neabejotinai

Skausmas ir chirurgija ilgą laiką buvo neatski-

to didžiausias stabdys buvo Lietuvos okupacija ir

riami, jis buvo vienas iš didžiausių chirurgijos pa-

geležinė uždanga, atskyrusi nuo Vakarų pasaulio.

žangos stabdžių per visą žmonijos istoriją. Buvo

Dabar naujos technologijos pasiekia greičiau, ta-

išbandytos įvairiausios priemonės – galūnės užver-

čiau ne taip greitai kaip eterio narkozė. Tai lemia

žiamos varžtu, ligonis apsvaiginamas užspaudžiant

naujų technologijų sudėtingumas ir brangumas.

miego arterijas, apsvaiginamas alkoholiu ir įvai-

Eteris buvo tik kelio pradžia. Narkozės būdai

riomis narkotinėmis iš augalų (kanapių, aguonų,

tobulėjo, o didžiausią krūtinės chirurgijos ir širdies

mandragoros) išgaunamomis medžiagomis. Bet

chirurgijos pažangos postūmį padarė intubacinės

visiškai numalšinti skausmą pavyko tik sukūrus

narkozės sukūrimas ir atskiros medicinos specialy-

narkozės metodus. Pirmoji narkozės medžiaga

bės – anesteziologijos – atsiradimas.

buvo linksminančios dujos. JAV dantų gydytojas

Chirurgiją visada lydėjo kraujavimas. Kuo sudė-

amerikietis H. Velsas (Horace Wells) Harvardo

tingesnė operacija, tuo daugiau ligonis nukraujuo-

universitete 1844 m. šį būdą pirmiausia išbandė su

davo. Kraujavimo stabdymo būdai pradėti tobulinti

savimi: jis leido, kad jam, apsvaigusiam nuo links-

nuo pat chirurgijos pradžios, tačiau nepavykus su-

minančių dujų, ištrauktų sveiką dantį. JAV Bostono

stabdyti labai smarkaus kraujavimo ar ilgai krau-

dantų gydytojas ir medicinos studentas V. Morto-

juojant žmogus mirdavo. Chirurgų patirtis sakė,

nas (William Morton), pagal chemiko ir gydytojo

kad netekti kraujo labai pavojinga, tačiau kol ne-

Č. Džeksono (Charles Thomas Jackson) pasiūlymą

buvo išaiškinta kraujo apytakos fiziologija, nebuvo

prieš tai išbandęs eterio garų poveikį sau, 1846 m.

žinoma kraujo funkcija, chirurgams negalėjo kilti

rugsėjo 30 d. panaudojo eterio narkozę pacientui

mintis perpilti kraują, o jeigu ir kilo tokia idėja, ne-

ir be skausmo ištraukė dantį. Tų pačių metų spalio

buvo aišku, kaip tai padaryti.

16 d. V. Mortonas davė eterio narkozę pacientui,

Kraujo apytakos fiziologijos išaiškinimą reikė-

kuriam chirurgas Dž. Vorenas (John Collins War-

tų laikyti vienu iš didžiausių atradimų, turėjusių

ren) be skausmo išpjovė kaklo auglį.

didžiulę reikšmę ne tik praktinei medicinai, bet ir

Žinia apie galimybę skausmą malšinti eterio

supratimui apskritai apie žmogaus gyvybę. Pirma-

narkoze sklido pasaulyje ir neįtikėtinai greitai pa-

sis žmogaus viso kūno kraujo apytaką aprašė an-

siekė Lietuvą. Praėjus vos pusmečiui, 1847 m. va-

glų mokslininkas V. Harvėjus (William Harvey):

11

Širdis yra graži


1628 m. jis išaiškino didįjį kraujo apytakos ratą,

dis, kėlė tam tikrą baimę, širdis buvo laikoma šventa

o vėliau, remdamasis M. Serveto (Miguel Servet)

vieta, bent jau vieta ar kūno dalim, kurios negalima

atliktais darbais apie plaučių kraujotaką, ir visą

liesti. Labai aiškiai apie tai pasakė vienas garsiausių

žmogaus kraujo apytaką. Dar vėliau M. Malpigijus

Europos chirurgų vokietis T. Bilrotas (Theodor Bil-

(Marcello Malphighi) mikroskopu pamatė kapilia-

lroth) 1893 m. Vienoje vykusiame kongrese: „Chi-

rus, 1772 m. K. Šelė (Carl Wilhelm Scheele) atrado

rurgas, kuris išdrįs operuoti žmogaus širdį, praras

deguonį – ir visa tai leido visiškai suprasti žmogaus

savo kolegų pagarbą.“ Jam pritarė kitas garsus chi-

kraujo apytakos fiziologiją ir kraujo dujų apykaitą.

rurgas anglas S. Pedžetas (Stephen Paget), jis sakė,

Tada idėja daug kraujo netekusiam žmogui perpil-

kad jokie išradimai, jokie nauji metodai nepadės

ti kraują atrodė savaime suprantama. Tačiau pra-

užsiūti žmogaus širdies žaizdos. Tokie T. Bilroto ir

dėjus tai daryti chirurgams ir kitiems gydytojams

jo bendraminčių žodžiai reiškė ne tik tai, kad į širdį

teko nusivilti. Kai kurie bandymai pasisekdavo, bet

žmonės ir chirurgai dar vis žiūri su pagarba ir bai-

dažniausiai ligoniai mirdavo nuo kraujo perpylimo

me, bet ir tai, kad jau sklando idėja apie galimybę

komplikacijų. Todėl kraują perpilti buvo uždraus-

operuoti širdį, siekiant išgelbėti žmogui gyvybę, ir

ta. Sėkmingai tą daryti tapo įmanoma tik atradus

kad drąsiausi to meto chirurgai apie tai galvoja. Šią

kraujo grupes. Svarbiausią atradimą – agliutina-

idėją, praėjus vos dvejiems metams po T. Bilroto

cijos reakciją – 1901 m. padarė Vienos fiziologas

garsaus perspėjimo, 1895 m. rugsėjo 9 d. įgyvendino

K. Landšteineris (Karl Landsteiner) ir, remdamasis

Frankfurto prie Maino chirurgas L. Renas (Ludwig

ja, nustatė tris kraujo grupes. Jo atradimą papildė

Rehn) – jis užsiuvo durtą širdies žaizdą 22 metų vy-

čekas J. Janskis (Jan Janský): 1907 m. jis nustatė ir

rui. Tai buvo realios širdies chirurgijos pradžia.

ketvirtą kraujo grupę. Suderinus donoro ir reci-

Antras svarbus žingsnis pirmyn buvo uždara

piento kraujo grupes, perpilti kraują nebebuvo pa-

operacija širdies viduje. Pirmiausia buvo bando-

vojinga ir dažnai tai išgelbėdavo žmogui gyvybę.

ma praplatinti susiaurėjusį mitralinį širdies vožtu-

Medicinos ir chirurgijos pažanga buvo labai

vą. Idėją chirurgiškai praplatinti mitralinį vožtuvą

sparti, bet iki širdies chirurgijos pradžios dar buvo

1902 m. iškėlė anglas seras L. Bruntonas (Lauder

toli. Ilgus amžius buvo tikima, kad širdis palaiko

Brunton). Ją pirmieji po eksperimentinių bandymų

gyvybę, nes ji yra sielos buveinė. Ir kariai, ir visi

su šunimis pabandė įgyvendinti amerikiečiai Bos-

žmonės žinojo, kad širdies žaizdos yra mirtinos,

tono chirurgai E. K. Katleris (Elliot Carr Cutler) ir

nors dar niekas nieko nenumanė apie kraujo apyta-

S. A. Levinas (Samuel A. Levine). Jie 1923 m. spe-

kos anatomiją ir tuo labiau fiziologiją.

cialiai sukonstruotu lenktu peiliu, įvestu per kairio-

Renesanso laikotarpiu ir vėliau, kai jau buvo iš-

jo skilvelio viršūnę, prapjovė susiaurėjusį mitralinį

aiškinta žmogaus kraujo apytakos anatomija ir fizio-

vožtuvą. Mergaitė pasveiko, tačiau liko nesandarus

logija, tikėjimas, kad žmogaus sielos buveinė yra šir-

mitralinis vožtuvas.

Širdis yra graži

12


1925 m. anglas H. Sutaras (Henry Souttar) ope-

rurgo A. Blaloko (Alfred Blalock) pagal kardiologės

raciją atliko kitokiu būdu. Jis per kairę širdies ausytę

E. Tausig (Helen Taussig) pasiūlymą suformuota

pirštu pasiekė kairiojo prieširdžio vidų ir juo išardė

poraktikaulinės arterijos ir plaučių arterijos jungtis.

sulipusias mitralinio vožtuvo bures. Ši chirurginė

Ši operacija tuo metu buvo ypač veiksminga, palen-

technika vėliau buvo plačiai naudojama.

gvinanti sunkiai Fallot tetrada ir kitomis mėlyno-

Ypatingą reikšmę tolesnei ne tik širdies chirurgijos, bet ir kraujagyslių chirurgijos, ir organų

siomis įgimtomis širdies ydomis sergančių vaikų gyvenimą ir neretai gelbstinti jų gyvybę.

transplantacijos pažangai turėjo prancūzų, savo

Širdies operacijų diapazonas jau buvo gana pla-

eksperimentus pradėjusių Prancūzijoje, Lione, ir

tus. Kai kurie chirurgai galėjo atsidėti vien tik šir-

vėliau tęsusių Toronte, Čikagoje ir Niujorke, A. Ka-

dies chirurgijai, nes įgaunant patirties gerėjo opera-

relio (Alexis Carrel) ir Š. Gutrjė (Charles Claude

cijų rezultatai, kartu didėjo ligonių skaičius. Širdies

Guthrie) darbai. Jie pasiūlė kraujagyslių susiuvimo

chirurgija ėmė formuotis kaip nauja atskira medici-

būdus, tam sukonstravo specialias plonas adatas

nos specialybė. Atsivėrė ilgas sudėtingas ir įdomus

ir pritaikė siūlus. Eksperimentiškai darė krauja-

kelias, jam plačiai išsišakoti dar reikėjo naujų ieško-

gyslių jungtis, atliko arterijų ir venų persodinimą,

jimų ir atradimų. Reikėjo išmokti sustabdyti širdį,

galiausiai savo eksperimentus išplėtė iki inkstų ir

atverti jos vidų ir tuo metu išlaikyti žmogų gyvą,

širdies persodinimo operacijų. Šie eksperimentai

reikėjo sukurti aparatą, kuris, sustabdžius ligonio

buvo pagrindas ir didelis impulsas kraujagyslių

širdį, palaikytų kraujo apytaką, arba išmokti sulėtin-

chirurgijos raidai, taip pat didelei ir labai svarbiai

ti žmogaus medžiagų apykaitą ir sumažinti audinių

širdies chirurgijos daliai, pirmiausia paliatyviai ir

deguonies poreikį taip, kad pakankamą laiko tarpą

radikaliai įgimtų širdies ydų chirurgijai, aortos ir

galima būtų sustabdyti kraujo apytaką ir deguonies

plaučių arterijos chirurgijai, koronarų chirurgijai

tiekimą, o smegenys ir kiti žmogaus organai, negau-

ir galiausiai organų persodinimui. A. Karelis iki

dami kraujo ir deguonies, išliktų gyvi.

šiol yra vienintelis chirurgas, apdovanotas Nobelio premija.

Dirbtinės kraujo apytakos aparatai buvo pradėti kurti XIX amžiaus pabaigoje. K. Bernaras (Claude

Šių darbų tęsiniu galima laikyti stambiųjų krau-

Bernard) buvo sukūręs pompą kraujo apytakos

jagyslių operacijų pradžią. Pirmasis buvo ameri-

fiziologijai tirti. Jis visai negalvojo apie galimy-

kietis R. Grosas (Robert E. Gross), 1938 m. atlikęs

bę šiuo aparatu palaikyti gyvūno ar žmogaus gy-

atviro arterinio (Botalo) latako perrišimo operaciją.

vybę. 1885 m. vokiečiai M. Frėjus (M. V. Frey) ir

Kiti du labai svarbūs žingsniai buvo švedų chirurgo

M. Gruberis (M. Gruber) sukūrė išorinį oksigena-

K. Krafordo (Clarence Crafoord) 1944 m. Stokhol-

torių – dirbtinius plaučius ir išbandė eksperimen-

me atlikta aortos koarktacijos pašalinimo operacija

tiškai. Vėliau oksigenatorius tapo viena iš svarbiau-

ir tais pačiais metais amerikiečio Baltimorės chi-

sių dirbtinės kraujo apytakos aparato dalių.

13

Širdis yra graži


Ilgiausiai ir atkakliausiai dirbo amerikietis Bos-

troliuojamą kryžminę kraujo apytaką. Netrukus

tono chirurgas Dž. H. Gibonas (J. H. Gibbon). Nuo

K. V. Lilehėjus su bendradarbiais pradėjo labai ori-

1930 m. jis kūrė dirbtinės kraujo apytakos aparatą

ginalius eksperimentus: sujungė dviejų šunų kraujo

ir jį eksperimentiškai bandė. Karo metais eksperi-

apytaką (arterijas ir venas), vienam iš jų sustabdė

mentai nutrūko. Vėliau Dž. H. Gibonas tai paaiški-

širdį, o abiejų šunų kraujo apytaką ir gyvybę palaikė

no tokiais žodžiais: „Aš jau beveik galėjau šį aparatą

kito šuns širdis. Po sėkmingų eksperimentų 1954 m.

panaudoti gydant žmogų, tačiau taip neįvyko, nes

balandį jis pradėjo įspūdingą seriją operacijų vai-

pamišusio žmogaus su ūsais pamišusi veikla pri-

kams, sergantiems įgimtomis širdies ydomis, tai-

vertė mane stoti į JAV armiją.“ Po karo Filadelfijoje

kė „kontroliuojamą kryžminę kraujo apytaką“, kai

jis atnaujino eksperimentus ir 1953 m. panaudojo

dirbtinės kraujo apytakos aparato funkcijas at-

savo sukurtą dirbtinės kraujo apytakos aparatą: sėk-

likdavo motinos arba tėvo širdis ir plaučiai. Buvo

mingai atvėrė širdį jaunai moteriai ir užsiuvo prie-

padarytos 32 operacijos, ištaisant įvairias įgimtas

širdžių pertvaros defektą. Po pirmos sėkmės ėjo

širdies ydas, tarp jų sudėtingiausia – Fallot tetrados

didelis nusivylimas, nes kitos keturios operacijos

korekcija.

buvo nesėkmingos ir dėl įvairių priežasčių visi ligo-

Tuo pačiu metu kiti gydytojai toliau tobulino,

niai mirė. Dž. H. Gibonas nutraukė širdies chirur-

eksperimentuodami bandė ir vėliau naudojo dirbti-

gijos darbus ir niekada prie jų negrįžo.

nės kraujo apytakos aparatus ir pasiekė gerų rezul-

Dirbtinės kraujo apytakos aparatus kūrė ir kiti

tatų, tarp jų K. Krafordo (Clarence Crafoord) grupė

chirurgai. Amerikietis Minesotos universiteto chi-

Stokholme ir Dž. Kirklino (John Webster Kirklin)

rurgas K. Denis (C. Dennis) su bendradarbiais

Mayo klinikoje JAV. Po šių darbų K. V. Lilehėjus

eksperimentavo bandydamas savo dirbtinės kraujo

sustabdė savo „kontroliuojamos kryžminės kraujo

apytakos aparatus nuo 1940 m. ir panaudojo anks-

apytakos“ operacijas ir naudodamas dirbtinės krau-

čiau už Dž. H. Giboną: 1951 m. užsiuvo prieširdžių

jo apytakos aparatus pasiekė nuostabių rezultatų. Jis

pertvaros defektą, tačiau ligonis po operacijos mirė,

pasiūlė daug naujų širdies operacijų.

o skrodimas parodė, kad būta diagnostinės klai-

Kuriant ir bandant dirbtinės kraujo apytakos apa-

dos – ligonis turėjo sudėtingesnę įgimtą širdies ydą.

ratus buvo tiriama hipotermijos (kūno atšaldymo)

Po K. Denio ir Dž. H. Gibono nesėkmingų ope-

galimybė, kai visiškai sustabdžius kraujo apytaką

racijų siekis operuoti atvėrus širdį neužgeso. Ypač

operuojama atvėrus širdį. Kanados chirurgas V. Bi-

įdomią ir drąsią idėją iškėlė ir ją įgyvendino kitas

gelou (Wilfred Gordon Bigelow) pirmasis 1950 m.

Minesotos universiteto chirurgas K. V. Lilehėjus

paskelbė eksperimentų su šunimis rezultatus. Per

(Clarence Walton Lillehei). Mintis buvo tokia: su-

šiuos eksperimentus šunys, gavę narkozę, buvo de-

kurti gyvą dirbtinės kraujo apytakos aparatą ir,

dami į vonią su ledais ir leidžiama jų kūnui atšalti iki

atvėrus širdį, operaciją atlikti panaudojant kon-

20°C. Po to jie buvo guldomi ant operacinio stalo,

Širdis yra graži

14


jiems atveriama krūtinė ir, užspaudus viršutinę ir

dirbtinės kraujagyslės ir dirbtiniai širdies vožtuvai,

apatinę tuščiąsias venas, sustabdoma kraujo apyta-

prasidėjo koronarų ir ištobulinta aortos aneurizmų

ka. Šunys gerai toleravo 15 minučių kraujo apytakos

chirurgija.

sustabdymą. 1953 m., taikydami V. Bigelou pasiū-

Kaip ypač svarbų širdies chirurgijos laimėjimą

lytą techniką, amerikiečiai F. S. Levis ir M. Taufik

reikia pažymėti širdies persodinimą. Ši operacija iki

(F. S. Lewis, M. Taufic) 5 metų mergaitei užsiuvo

šiandien yra vienas didžiausių ne tik širdies chirur-

prieširdžių pertvaros defektą. O tais pačiais metais

gijos, bet ir apskritai organų transplantacijos laimė-

kanadietis H. Svanas (H. Swan) paskelbė sėkmingus

jimų. Širdies (1905 m.) ir inkstų (1908 m.) persodi-

nemažo kiekio operacijų rezultatus, taikant hipoter-

nimo eksperimentus pradėjo JAV dirbęs prancūzas

miją. Ilgiausiai išorinės hipotermijos metodą taikė

A. Karelis su savo bendradarbiu Š. Gutrjė. To meto

ir ypač jį ištobulino vilniečių chirurgų mokytojas

širdies persodinimo eksperimentų dar nebuvo sie-

Novosibirsko chirurgas Jevgenijus Mešalkinas. Jis

kiama įgyvendinti ir pradėti persodinti širdį žmo-

taip pat kūrė specialią, kai taikoma hipotermija,

nėms. Tai buvo šuns donoro širdies perkėlimo į

chirurgijos techniką, leidžiančią racionaliai grei-

šuns recipiento kaklą, susiuvant kraujagysles, eks-

tai dirbti atvėrus širdį. Jis hipotermijos sąlygomis

perimentas. Norėta išsiaiškinti, ar širdis gali plakti

darė ne tik prieširdžių ir skilvelių pertvaros defektų

recipiento kūne. Inksto persodinimo eksperimenti-

uždarymo, bet ir labai sudėtingas radikalias Fallot

nių operacijų techniką buvo įmanoma pakartoti at-

tetrados, aortos ir mitralinio vožtuvų protezavimo

liekant operacijas žmonėms. Tačiau nei širdies, nei

operacijas.

inkstų persodinti nebuvo galima dėl greitos perso-

Hipotermijos metodo ribojamas laiko limitas

dinto organo atmetimo reakcijos. Buvo pradėtas ty-

buvo papildoma rizika darant sudėtingas operaci-

rinėti atmetimo reakcijos mechanizmas ir ieškoma

jas, o dirbtinės kraujo apytakos aparatai tobulėjo,

jos slopinimo metodų. Pirmieji tokie metodai buvo

todėl išorinės hipotermijos taikymo buvo greitai

sukurti remiantis F. K. Mano (F. C. Mann) (1933

atsisakyta. Tačiau buvo rasta galimybė šiuos me-

m.) ir P. B. Medavaro (P. B. Medawar) (1944 m.)

todus sujungti. Į dirbtinės kraujo apytakos aparatą

darbais. Tai leido pradėti klinikines inkstų persodi-

buvo įmontuotas šilumos keitiklis, kuriuo buvo ga-

nimo operacijas. Ortotopinį širdies transplantacijos

lima šildyti ir šaldyti aparate tekantį kraują ir kartu

būdą (persodinimas į pašalintos sergančios širdies

keisti ligonio temperatūrą. Panaudojus hipotermiją,

vietą) 1960 m. kūrė R. R. Loveris (R. R. Lower) ir

dirbtinė kraujo apytaka tapo daug saugesnė, nes su-

N. E. Šamvėjus (N. E. Shumway). Kai jie paskelbė

lėtėjus medžiagų apykaitai galimi kraujo apytakos

apie eksperimentų techniką ir rezultatus, nemažai

sutrikimai mažiau kenkė organizmui ir dėl to su-

chirurgų atvyko į jų laboratoriją ir stebėjo eksperi-

teikė didesnes galimybes chirurgui. Greitai tobu-

mentus. Vienas iš tokių buvo Pietų Afrikos chirur-

lėjo įgimtų širdies ydų chirurgija, buvo sukurtos

gas Kristianas Barnardas (Ch. N. Barnard).

15

Širdis yra graži


Kol N. E. Šamvėjus su bendradarbiais intensy-

kitas. Ypač svarbūs ne tik Lietuvai, bet ir apskritai

viai eksperimentavo, siekdamas, kad gyvūnas po

mokslo istorijai Vilniaus universiteto profesoriaus

širdies persodinimo operacijos kuo ilgiau išgy-

Andriaus Sniadeckio darbai. Jis pirmasis pasaulyje

ventų, 1967 m. gruodžio mėnesį visiems netikėtai

1805 m. žmogui gaivinti pasiūlė dirbtinio kvėpavi-

K. Barnardas sėkmingai persodino širdį iš Lietuvos

mo „burna į burną“ būdą, o širdies darbui atkurti

kilusiam, labai sunkiai širdies nepakankamumu

siūlė panaudoti elektros srovę. Jis buvo didelis savo

sergančiam ligoniui L. Vaškanskiui. Ši žinia neįti-

krašto ir universiteto patriotas, drąsus žmogus, ne

kėtinu greičiu apskriejo visą pasaulį. Tikriausiai

tik darbais garsinęs, bet ir poelgiais gynęs univer-

žemėje nebuvo nė vieno laikraščio, kuris apie tai

siteto garbę. Nuo seno Vilniaus universitete garsi

nebūtų rašęs. Tai buvo sensacingiausias medicinos

legenda, kad profesorius A. Sniadeckis į pašaipų

mokslo ir praktikos laimėjimas per visą istoriją. Ži-

imperatoriaus Napoleono, lankančio Vilniaus uni-

nia jaudino ne tik chirurgus, bet ir visą visuomenę,

versitetą, klausimą „O kokios gi medicinos moko

o R. R. Loveriui ir N. E. Šamvėjui sukėlė didelį nu-

Vilniaus universitete?“ išdrįsęs atrėžti: „Ogi tokios

sivylimą. Žymiausi pasaulio chirurgai suskubo kar-

pačios kaip ir Paryžiuje.“

toti Barnardo operacijas. Apie širdies persodinimo

Caro valdžiai uždarius Vilniaus universitetą,

operacijas greitai pranešė Amerikos, Prancūzijos,

medicinos profesūra buvo išblaškyta, tačiau pradėti

Anglijos, Vokietijos ir kiti Europos chirurgai. Tai

darbai buvo tęsiami buvusiose universiteto ligoni-

buvo aukščiausias moderniosios širdies chirurgijos

nėse, veikė medicinos draugijos. Jose dirbo dalis

laimėjimas ir širdies chirurgijos kaip naujos ir sava-

buvusių universiteto auklėtinių ir dėstytojų. Drau-

rankiškos medicinos specialybės pripažinimas.

gijų susirinkimuose buvo skaitomi pranešimai, ap-

Lietuvoje širdies chirurgijos raida buvo labai

tariami nauji laimėjimai. Pirmoji širdies operacija

permaininga: kartais ėjo koja kojon su pasaulio šir-

ne tik Lietuvoje, bet ir Rytų Europoje, Vilniuje buvo

dies chirurgija, kartais gerokai atsilikdavo. Didelę

padaryta tuo laikotarpiu, kai Vilniaus universitetas

reikšmę pasaulinėms idėjoms sklisti Lietuvoje turė-

buvo uždarytas. 1900 m. chirurgas G. Romas, tera-

jo senasis Vilniaus universitetas, jo žmonių darbai

peutui L. Stembo pasiūlius, atvėrė 9 metų berniukui

ir idėjos, taip pat istoriškai susiformavęs Vilniaus

širdies maišelį, išleido apie širdį susikaupusius pū-

universitete filosofinis pagrindas siekti pažangos.

lius ir išgelbėjo vaikui gyvybę.

Susidomėjimas širdies ligomis ir jų moksliniai

Lenkijos vadovui J. Pilsudskiui pasiuntus gene-

tyrinėjimai Vilniaus universitete prasidėjo XIX am-

rolo J. Želigovskio armiją į Vilnių ir jį bei Vilniaus

žiaus pradžioje. Universitete saugomos dėstytojų ir

kraštą okupavus, mokslo, kultūros ir švietimo cen-

profesorių disertacijos apie širdies anginą (Jozefas

tras persikėlė į Kauną. Didžiausią reikšmę medici-

Chrezonovičius, 1812 m.), širdies polipus (Stanis-

nos pažangai turėjo Kauno Vytauto Didžiojo uni-

lovas Rosolovskis, 1818 m.), mėlynąją širdies ligą ir

versiteto atidarymas 1922 m. Medicinos fakulteto

Širdis yra graži

16


dėstytojais ir vėliau profesoriais tapo lietuvių kilmės gydytojai, mokslus baigę Rusijos ir Europos universitetuose, grįžę dirbti ir gyventi į Lietuvą, vėliau jauni Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą baigę gydytojai, pasilikę dirbti Medicinos fakultete ir universiteto klinikose. Didesniuose Lietuvos miestuose dirbo ir gydytojų ne lietuvių, pabėgusių iš Rusijos nuo komunistų persekiojimo. Vienas iš jų buvo garsus Panevėžio chirurgas V. Gusevas, kuris pirmas Lietuvoje du kartus užsiuvo širdies žaizdas. Pirmą kartą 1926 m. birželio 20 d. – nesėkmingai, o antrą kartą 1928 m. gegužės 2 d. jau sėkmingai.

Pirmoje eilėje trečias iš kairės Vitalijus Gusevas, 1929 m. Nuotrauka iš L. Knizikevičienės knygos „Panevėžio medicinos istorija iki 1990 m.“ (2010)

Didžiausios chirurgijos pažangos prieškario Lietuvoje buvo pasiekta Kauno universiteto klinikose. Čia dirbo žymiausi to meto chirurgai Vladas Kuzma, Vincas Kanauka, S. Stonkus. V. Kanauka 1929 m. darė torakoplastikas dėl plaučių tuberkuliozės. Širdies žaizdas užsiuvo V. Kuzma 1929 m., 1934 m. ir 1939 m., o S. Stonkus – 1938 m., 1939 m. ir 1940 m. Gerai žinomi V. Kuzmos eksperimentiniai darbai tyrinėjant organų transplantaciją. Jis bandė ne tik homotransplantacijos galimybes, kai organas persodinamas tos pačios rūšies gyvūnui, bet ir hetero-

Prof. Vladas Kuzma

Prof. Vincas Kanauka

transplantacijos, kai vienos rūšies gyvūno organas

te veikė nelegalus Medicinos fakultetas. Studentai

persodinamas kitos rūšies gyvūnui. Pavyzdžiui, jis

buvo mokomi, tačiau apie kokius nors medicinos

iš paukščio trachėjos bandė suformuoti šlapimtakį

tyrimus, naujoves nebuvo ir kalbos. Gydytojų prak-

šuniui.

tika buvo skirta sužeistiesiems, nebūtinai fronte,

Buvo domimasi ne vien širdies chirurgija, buvo

gydyti, taip pat kovoti su infekcinių ligų epidemijų

gyvos ir organų transplantacijos idėjos. Garsiau-

grėsme ir skubiai bei neatidėliotinai medicinos pa-

si Lietuvos chirurgai siekė jas įgyvendinti. Tačiau

galbai teikti.

tam sutrukdė Antrasis pasaulinis karas. Vokiečių

Po karo visiška ekonominė suirutė ilgam pri-

okupacijos metais, be Kauno Vytauto Didžiojo uni-

stabdė medicinos mokslo ir chirurgijos raidą. Lie-

versiteto Medicinos fakulteto, Vilniaus universite-

tuva neteko daugumos pačių talentingiausių gydy-

17

Širdis yra graži


Prof. Augustas Pronckus

Prof. Pranas Norkūnas

Dr. Borisas Efrosas

Prof. Antanas Sučila

tojų: vieni karui baigiantis pasitraukė į Vakarus, kiti

Kaune chirurgijos lyderiais greitai tapo docentai

buvo represuoti ir išvežti į Rytus. Žymūs Panevėžio

A. Stropus, J. Jocius, T. Šiurkus. Vilniuje tuo metu

chirurgai J. Žemgulys, S. Mačiulis, A. Gudonis ir

ryškios asmenybės buvo profesorius Pranas Nor-

operacinės sesuo Z. Kanevičienė buvo išvesti iš ope-

kūnas ir docentas Kazys Katilius. Apie juos būrėsi

racinės ir sušaudyti. Medicinos mokslui ir praktikai

jauni chirurgai. Ir Vilnius, ir Kaunas turėjo aukš-

atsigauti reikšmingos buvo dvi aukštosios moky-

čiausią tikslą – pradėti širdies operacijas. Dėl to net

klos – Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas ir

vyko tam tikros varžytuvės, švelniau tariant, kon-

Kauno medicinos institutas, kuris perėmė Vytauto

kurencija. Drąsių ir talentingų praktikos chirurgų

Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto patalpas,

netrūko ir kitose ligoninėse. Jie sėkmingai darė

klinikas. Čia liko dalis garsių specialistų, išvengusių

sudėtingas operacijas, kai kurie net ryžosi operuo-

represijų ir neemigravusių. Kiti dar vokiečių oku-

ti širdį. Mažeikių chirurgas Vladas Burba 1946 m.

pacijos metais atvyko dirbti į Vilnių ir tapo garsiais

užsiuvo širdies žaizdą. Vilniaus geležinkelininkų

Medicinos fakulteto profesoriais ir katedrų vadovais

ligoninės chirurgas Borisas Efrosas 1958 m. kovo

(S. Pavilonis, K. Katilius, A. Sučila, V. Girdzijauskas,

12 d. pirmą kartą Lietuvoje padarė sėkmingą už-

J. Šopauskas ir kiti). Tuoj po karo chirurgijos ka-

darą mitralinę komisūrotomiją, o 1959 m. kovo

tedrų vedėjais buvo paskirti profesoriai iš Rusijos,

4 d. perrišo atvirą arterinį lataką (įgimta širdies

daugiausia karo chirurgijos specialistai: Vilniuje –

yda). Jis taip pat darė perikardo šalinimo operaci-

lietuviškai nemokėjęs J. Banaitis, rusai V. Korchovas

jas, operavo plaučius. Vis dėlto Vilniaus universi-

ir V. Šlapoberskis, Kaune – J. Rivlinas ir D. Kleba-

teto ir Kauno medicinos instituto klinikose širdies

novas. Lietuvoje jie nepritapo, didesnių darbų nenu-

chirurgija vystėsi intensyviau, buvo daroma dau-

veikė ir greitai išvyko į Sovietų Sąjungos gilumą.

giau įvairesnių uždaros širdies operacijų, vystoma

Širdis yra graži

18


kraujagyslių chirurgija ir pradėti eksperimentai,

tuvoje atliktą diagnostinį širdies zondavimą savos

ruošiantis atviros širdies operacijoms. Čia likusi

gamybos zondu, siekiant patikslinti įgimtos širdies

dirbti dalis žymių progreso siekiančių prieškario

ydos – Lutembacherio sindromo diagnozę.

chirurgų, galimybė eksperimentuoti, taip pat pa-

Prof. P. Norkūno vadovaujamoje Hospitalinės

stebėti jaunus gabius chirurgijai ir imlius naujoms

chirurgijos katedroje ir jos bazėje uždaros širdies

idėjoms studentus pritraukti prie savo darbų buvo

operacijas prof. Augustas Pronckus darė maždaug

prielaidos tam, kad klinikos taptų chirurgijos pro-

tuo pačiu metu kaip ir prof. A. Sučila (1958 m. rug-

greso centrais. Siekiant chirurgijos pažangos aps-

sėjo mėn. – mitralinė komisūrotomija, tais pačiais

kritai, širdies chirurgijos kūrimas tuo metu buvo

metais – uždara aortos vožtuvo komisūrotomija,

svarbiausias uždavinys. Tačiau vystymąsi sunkino

kiek vėliau – perikardo šalinimo operacija). Išskir-

sugriauta krašto ekonomika ir, sovietams okupavus

tinę reikšmę širdies chirurgijai turėjo paties kate-

šalį, visiška izoliacija nuo pasaulio. Apie tiesiogi-

dros vedėjo prof. P. Norkūno darbai. Jis nepaprastai

nius kontaktus su žymiausiais užsienio specialistais

ištobulino operavimo techniką. Dauguma vėliau

nebuvo jokios kalbos, net gauti informacijos, me-

susikūrusios Vilniaus širdies chirurgijos mokyklos

dicinos literatūros buvo beveik neįmanoma, nes

chirurgų, pradedant jos vadovu prof. A. Marcinke-

Lietuvos medicinos bibliotekų užsienio žurnalai

vičiumi, buvo P. Norkūno mokiniai, iš jo išmokta

nepasiekdavo. Pokario laikotarpiu vykti į Maskvos

precizinė operavimo technika buvo viena sėkmės

bibliotekas susipažinti su naujausia literatūra buvo

prielaidų. Pats prof. P. Norkūnas, galvodamas apie

problemiška.

atviros širdies operacijų pradžią Lietuvoje, subūrė

Nepaisant sunkumų Vilniaus universitete, Kau-

eksperimentuotojų grupę. Savo mokiniams jis pave-

no medicinos institute ir kai kuriose kitose ligoni-

dė atskiras užduotis: prof. A. Marcinkevičiui – hi-

nėse buvo pradėta planinė širdies chirurgija. Vil-

potermijos eksperimentus, prof. Alfonsui Dirsei –

niaus universitete širdies chirurgija buvo vystoma

kraujagyslių chirurgiją. Šiems tikslams pasiekti

prof. Prano Norkūno vadovaujamoje Hospitalinės

Vilniaus universitete 1960 m. įkūrė Širdies ir krau-

chirurgijos katedroje ir doc. K. Katiliaus vadovau-

jagyslių chirurgijos laboratoriją ir jai vadovavo iki

jamoje Fakultetinės chirurgijos katedroje. Doc.

1962 m.

K. Katiliaus mokinys ir asistentas, vėliau profesorius

Toliau buvo lemta, kad prof. A. Marcinkevičiui

Antanas Sučila 1952 m. užsiuvo durtą širdies žaizdą,

1963 m. vadovauti perduota Širdies ir kraujagyslių

o 1953 m. pradėjo planinę širdies chirurgiją – pada-

chirurgijos laboratorija ir joje suburti jauni entu-

rė sukalkėjusio širdies maišelio pašalinimo operaci-

ziastai – chirurgai, anesteziologai, kardiologai, he-

ją. Uždarą mitralinę komisūrotomiją prof. A. Sučila

matologai, biochemikai išvystė Lietuvoje šiuolaiki-

padarė 1958 m. gruodžio mėnesį. Prie pionieriškų

nę modernią širdies chirurgiją, iškėlė ją į pakanka-

jo darbų reikia priskirti ir 1956 m. pirmą kartą Lie-

mas aukštumas. Tai patvirtino ne tik užsienio kolegų

19

Širdis yra graži


pripažinimas, bet ir nuolat didėjantis ligonių, no-

jas, tačiau mažesnės apimties nei prof. A. Marcin-

rinčių operuotis Vilniuje, srautas. Jie plūdo ne tik iš

kevičiaus vadovaujami chirurgai, o dėmesį sutelkė

Lietuvos, bet ir iš kitų Sovietų Sąjungos respublikų.

į naują širdies chirurgijos sritį – chirurginį širdies

Kauno medicinos instituto chirurgai širdies chi-

ritmo sutrikimų gydymą. Jie plačiai taikė širdies sti-

rurgiją vystė labai panašiai. Pradžioje buvo daromos

muliaciją ir darė įvairius ritmo sutrikimus šalinan-

uždaros širdies operacijos. Jonas Jocius 1953 m.

čias operacijas (WPW sindromas, prieširdžių vir-

iš širdies pašalino adatą, o 1952 m. pirmą kartą Lie-

pėjimas ir kt.). Šioje srityje profesorius J. Brėdikis ir

tuvoje padarė perikardo šalinimo operaciją. Tačiau

jo vadovaujami širdies chirurgai buvo pionieriai, jie

daugiausia širdies chirurgijos raidai Kaune nusipel-

įdiegė daug naujovių, dalis jų buvo pripažinta išra-

nė prof. J. Brėdikis. Jis 1958 m. lapkričio 14 d. pa-

dimais. Jie buvo pripažinti tuometinės Sovietų Są-

darė uždarą mitralinę komisūrotomiją, praėjus tik

jungos mokslininkų, daug ligonių iš Sovietų Sąjun-

kiek daugiau nei pusmečiui, kai ją atliko vilnietis

gos vyko į Kauną gydytis širdies ritmo sutrikimų.

chirurgas B. Efrosas.

Būtina pasakyti, kad modernios širdies chirur-

Uždaros širdies operacijų diapazonas buvo ple-

gijos eros pradžioje daugelis uždarų ir pirmosios

čiamas. J. Brėdikis su bendradarbiais (Jonas Jocius,

atviros širdies operacijos buvo padarytos arba pa-

Vytautas Mikalauskas, Rimantas Putelis) darė atvi-

simokius pirmaujančiose Rusijos klinikose, arba

ro arterinio latako (Botalo) perrišimo (1960 m.),

padedant į Vilnių ir Kauną atvykusiems žymiems

uždarą plaučių arterijos vožtuvo stenozės šalinimo

Rusijos širdies chirurgams. Lietuva tuo metu tie-

(1960 m.), paliatyvias mėlynųjų širdies ydų opera-

siogine prasme buvo visiškai izoliuota nuo Vakarų

cijas – jungtis tarp sisteminės ir plaučių kraujota-

pasaulio, kur širdies chirurgija jau buvo susiforma-

kos (Potts jungtis 1960 m., Blalock-Taussig jungtis

vusi kaip atskira medicinos sritis. Ryšius su Vaka-

1965 m.), aortos koarktacijos pašalinimo operaciją

rais galėjo palaikyti tik didžiausi Maskvos institutai

(1964 m.).

ir gal šiek tiek Leningrado, dabartinio Peterburgo,

Įgijęs uždarų operacijų patirties, prof. J. Brėdi-

specialistai. Jie galėjo vykti į Vakarų Europos ir

kis Kaune pradėjo modernios širdies chirurgijos

Amerikos kongresus, lankytis ir mokytis jų širdies

erą – panaudojo dirbtinę kraujo apytaką, pradėjo

chirurgijos centruose. Pirmąsias atviros širdies

atviros širdies operacijas. Pirmoji buvo padaryta

operacijas Maskvoje ir Leningrade 1959 m. padė-

1964 m. lapkričio 27 d. – užsiūtas prieširdžių per-

jo atlikti anglų chirurgų ir dirbtinės kraujo apyta-

tvaros defektas. Buvo praėjusios penkios savaitės

kos specialistų brigada, vadovaujama D. Melrouzo

po Vilniuje padarytos atviros širdies operacijos –

(Denis Melrose). Todėl apie 1964 m., kai Lietuvoje

skilvelių pertvaros defekto ir prieširdžių pertvaros

buvo ruošiamasi atlikti atviros širdies operacijas,

defekto užsiuvimo. Prof. J. Brėdikis su bendradar-

Maskvos, Leningrado ir Novosibirsko chirurgai jau

biais ir vėliau darė įvairias atviros širdies operaci-

turėjo šiokios tokios patirties. Novosibirske apskri-

Širdis yra graži

20


Dr. K. Širmenis, akad. J. Mešalkinas, prof. A. Marcinkevičius

tai širdies chirurgija ir atviros širdies chirurgija at-

A. Marcinkevičiaus daktaro (dabar habilituoto dak-

sirado po to, kai vienas Maskvos širdies chirurgijos

taro) disertacijos moksliniu konsultantu, ir truko il-

pradininkų akademikas Jevgenijus Mešalkinas dėl

gus dešimtmečius. 1963 m. Vilniaus širdies ir krau-

susiklosčiusių aplinkybių turėjo iš Maskvos vykti į

jagyslių chirurgijos laboratorijai įsigijus dirbtinės

Novosibirską. Čia jis toliau dirbo savo darbą, steigė

kraujo apytakos aparatą ir pradėjus eksperimenti-

didelį kraujo apytakos patologijos institutą, inten-

nes operacijas, akademikas J. Mešalkinas 1964 m.

syviai vystė atviros širdies chirurgiją.

pavasarį pakvietė prof. A. Marcinkevičių ir grupę

Taip susiklostė, kad Vilniaus širdies chirurgai

jo bendradarbių (A. Sučila, V. Sirvydis, V. Triponis,

mokėsi pas akademiką J. Mešalkiną. B. Efrosas dar

D. Kavoliūnas, L. Pinigytė, J. Žemkauskaitė, L. Zel-

Maskvoje spėjo šešias savaites pasitobulinti prof.

dinas) į Novosibirsko kraujo apytakos patologijos

J. Mešalkino klinikoje ir, iš ten grįžęs, 1958 m. pada-

institutą, kur buvo galimybė tęsti eksperimentus ir

rė pirmąją uždarą mitralinę komisūrotomiją. Prof.

dalyvauti atviros širdies operacijose, naudojant dirb-

A. Marcinkevičiaus ir jo mokinių bendradarbiavi-

tinę kraujo apytaką. Novosibirske vilniečiams mo-

mas prasidėjo 1956 m., kai J. Mešalkinas tapo prof.

kytis dirbtinės kraujo apytakos subtilybių aktyviai

21

Širdis yra graži


Pirmoji išvyka į Novosibirską

padėjo lietuvis tremtinys daktaras Jeronimas Stun-

Kauno chirurgai ėjo panašiu keliu. Prof. J. Brėdi-

džia, tuo metu vadovavęs Novosibirsko instituto

kis buvo Maskvos sąjunginio mokslinio chirurgijos

dirbtinės kraujo apytakos tarnybai. Tų pačių metų

centro, kuriam vadovavo tuometinis Sovietų Sąjun-

spalio mėnesį J. Mešalkinas su J. Stundžia atvyko

gos sveikatos apsaugos ministras, aspirantas. Ten jis

į Vilnių ir kartu su prof. A. Marcinkevičiumi ir jo

susipažino ne tik su širdies chirurgijos principais,

bendradarbiais 1964 m. spalio 14 d. padarė pirmą-

bet ir užmezgė ryšius su bendradarbiais, konkrečiai

sias atviros širdies operacijas Lietuvoje. Šis bendra-

su šio instituto Širdies chirurgijos skyriaus vadovu

darbiavimas truko gana ilgai. Akademikas J. Me-

prof. Glebu Solovjovu. Jis vėliau padėjo Kauno šir-

šalkinas ne kartą dar buvo atvykęs į Vilnių, skaitė

dies chirurgams pradėti atviros širdies operacijas.

paskaitas, dalyvaudavo vilniečių operacijose, o prof.

Toks bendradarbiavimas truko gana ilgai.

A. Marcinkevičius ir jo mokiniai vėliau lankėsi No-

Taigi atviros širdies operacijos Lietuvoje buvo

vosibirske, dalyvavo konferencijose, stebėjo opera-

pradėtos daryti dviejuose centruose – Vilniuje ir

cijas, darė kai kuriuos bendrus mokslinius tyrimus.

Kaune. Tai savaime sukėlė tam tikrą konkurenciją,

Širdis yra graži

22


ypač pradžioje, ir kartu greitino pažangą. Kiekvie-

sirinks jaunasis Algimantas, o patriotinė atmosfera

nas centras norėjo pirmauti. Gana greitai išsiskyrė

turėjo didelę reikšmę jo pažiūroms, įsitikinimams

darbo kryptys: Vilniaus širdies chirurgai pradėjo

ir charakteriui. Mokydamasis Panevėžio gimnazijo-

daryti daug ir įvairių atviros širdies operacijų, o

je, garsioje žymiais mokytojais, ypač humanitarais,

Kauno širdies chirurgai daugiau dėmesio ėmė skirti

sutvirtino įsitikinimus ir humanistinį nusiteikimą.

širdies ritmo sutrikimų chirurgijai tobulinti.

1947 m. A. Marcinkevičius su pagyrimu baigė

Vilniaus širdies chirurgus užvaldė patriotinė

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą ir įgijo

idėja – greičiau tobulinti atviros širdies operacijas

gydytojo specialybę. Jis šiek tiek nukrypo nuo tė-

ir pasiekti geresnių rezultatų nei Maskvos daug

vo – gydytojo terapeuto kelio ir pasirinko chirur-

turtingesnių ir turinčių didesnes galimybes klinikų

go specialybę. Pradėjęs dirbti to paties universite-

chirurgai. Tai neblogai pavyko, nes Sovietų Sąjun-

to Bendrosios chirurgijos katedroje vyr. laborantu,

gos širdies chirurgų konferencijose paskelbus Vil-

vėliau asistentu, visą gyvenimą susiejo su Vilniaus

niaus universiteto širdies chirurgų rezultatus staiga

universitetu. Docento, vėliau profesoriaus, katedros

padidėjo srautas ligonių, atvykstančių į Vilnių da-

ir klinikos vadovo veiklos apogėjus buvo sukurta

rytis širdies operacijos.

moderni širdies chirurgija ir nuolatinė jos pažanga.

Tokia buvo pasaulio, Sovietų Sąjungos ir Lietu-

Po pirmųjų 10 metų darbo, skirto bendrajai

vos širdies chirurgijos raida prieš pradedant atvi-

chirurgijai, A. Marcinkevičius susiformavo ne tik

ros širdies operacijas Vilniuje. Lietuvoje pasau-

kaip patyręs tvirtas chirurgas, bet ir naujovių sie-

linio lygio širdies chirurgijos atsiradimas – prof.

kiantis mokslininkas. Savo mokytojo, garsiausio to

A. Marcinkevičiaus nuopelnas. Jis yra atviros šir-

meto chirurgo prof. Prano Norkūno paskatintas,

dies operacijų, transplantologijos pradininkas, šir-

A. Marcinkevičius pradėjo eksperimentinius tyri-

dies chirurgijos specialybės kūrėjas.

mus, į juos įtraukė daug jaunų studentų ir gydytojų, kurie vėliau tapo jo mokiniais, o eksperimentinių

Profesoriaus A. Marcinkevičiaus epocha

operacijų ir tyrimų sėkmė tapo prielaida ateityje atsirasti širdies ir kraujagyslių chirurgijai ir transplantacijai, jų plėtrai.

Algimantas Marcinkevičius gimė 1921 m. ba-

1956 m. A. Marcinkevičius buvo paskirtas Vil-

landžio 15 d. Kaune, medikų šeimoje. Tėvas – gydy-

niaus universiteto Medicinos fakulteto Bendrosios

tojas, vėliau garsus vidaus ligų profesorius Mykolas

chirurgijos katedros vadovu ir katedros klinikinę

Marcinkevičius, motina – medicinos sesuo, pirmo-

veiklą pasuko nauja kryptimi – į širdies ir krau-

ji tėvo, vėliau dirbusio periferijoje – Linkuvoje ir

jagyslių chirurgiją. Buvo pradėti dviejų rūšių eks-

Rokiškyje, o dar vėliau Panevėžyje – pagalbininkė.

perimentai. Pirmieji buvo susiję su hipotermija –

Medikų šeimos aplinka lėmė, kokią specialybę pa-

tiriama galimybė operuoti atvirą širdį. Idėją iškėlė

23

Širdis yra graži


ir eksperimentuotojus labai palaikė A. Marcinke-

tas. Kitą dieną buvo užsiūtas prieširdžių pertvaros

vičiaus mokytojas prof. Pranas Norkūnas. Antrieji

defektas.

susiję su apatinės tuščiosios venos perrišimu, tiria-

1964 m. atliktos pirmosios atviros širdies ope-

ma galimybė pritaikyti šią operaciją širdies nepa-

racijos prof. A. Marcinkevičiui buvo tik ilgo kelio

kankamumui gydyti. Pavykę eksperimentai suteikė

pradžia. Jos buvo daromos vis dažniau, įdiegia-

drąsos daryti naujas operacijas. Jau 1957 m. vaikui

mi nauji, tikslesni širdies ligų diagnostikos būdai,

sėkmingai pašalinta šlaunies arterinė-veninė fistulė

tarp jų ir širdies zondavimas. Tikslesnės diagnozės

ir atkurtas arterijos ir venos takumas. Tais pačiais

ir geri operacijų rezultatai skatino plėsti operacijų

metais ligonei, sergančiai sunkiu širdies nepakan-

diapazoną, imtis vis sudėtingesnių. 1966 m. pada-

kamumu, perrišta apatinė tuščioji vena ir gautas

ryta vienos iš sudėtingiausių įgimtų širdies ydų Fal-

teigiamas operacijos efektas. Sukauptą eksperimen-

lot tetrados radikali chirurginė korekcija, 1967 m.

tinę ir klinikinę medžiagą A. Marcinkevičius api-

protezuotas mitralinis širdies vožtuvas, 1968 m.

bendrino daktaro disertacijoje, 1962 m. sėkmingai

protezuotas aortos vožtuvas ir padaryta dviejų šir-

ją apgynė.

dies vožtuvų protezavimo operacija. 1969 m., paša-

1963 m. A. Marcinkevičius buvo paskirtas Vil-

linus iš plaučių arterijos tromboembolus, nuo mir-

niaus universiteto Širdies ir kraujagyslių chirurgi-

ties buvo išgelbėta jauna moteris. 1971 m. pašalinta

jos laboratorijos vadovu. Naujos pareigos – ne tik

kylančiosios aortos aneurizma. Tais pačiais metais

didesnės galimybės, bet ir labai aiškus tikslas –

padaryta ir pirmoji Lietuvoje aortokoronarinio

atviros širdies operacijos Lietuvoje. 1963 m. buvo

šuntavimo operacija. Tai jau buvo išplėtota moder-

gautas dirbtinės kraujo apytakos aparatas ir tuoj

ni širdies chirurgija – Lietuvoje daromos beveik vi-

pat pradėti nauji eksperimentai – dirbtinės krau-

sos pasaulyje žinomos širdies operacijos.

jo apytakos tyrimai ir atviros širdies operacijos.

Pažangos siekis nenumaldomas. Entuziazmą

A. Marcinkevičius su grupe jaunų chirurgų, anes-

kėlė ir tolesniems darbams skatino 1967 m. pasaulį

teziologų ir kitų specialistų išvyko mėnesio sta-

apskriejusi žinia apie sėkmingą širdies persodini-

žuotės į Novosibirsko kraujo apytakos patologi-

mo operaciją, kurią Keiptaune padarė chirurgas

jos institutą, kuriam vadovavo jo buvęs mokslinis

K. Barnardas. Suintensyvėjo eksperimentiniai tyri-

vadovas akademikas J. Mešalkinas ir kur jau buvo

mai, skirti organų transplantacijai. Prof. A. Marcin-

daromos atviros širdies operacijos. 1964 m. spalio

kevičius ėmė vadovauti atskiroms jaunų chirurgų

14 d. Vilniaus III klinikinėje ligoninėje, dalyvau-

grupėms, tyrinėjančioms širdies, kepenų ir inkstų

jant akademikui J. Mešalkinui, buvo padaryta pir-

persodinimo galimybes.

moji atviros širdies operacija Lietuvoje. Naudojant

1969 m. prof. A. Marcinkevičius su grupe jaunų

dirbtinės kraujo apytakos aparatą, 14 metų mergai-

kolegų padarė pirmąją Lietuvoje inksto persodini-

tei buvo užsiūtas širdies skilvelių pertvaros defek-

mo operaciją. Prieš tai buvo ilgai ruoštasi, ekspe-

Širdis yra graži

24


Aortos aneurizmos operacija. Dr. O. Barisaitės pieš.

Koronarų rekonstrukcijos operacija. Dr. O. Barisaitės pieš.

25

Rusų akademikas J. Mešalkinas, skyriaus vedėjas K. Širmenis ir prof. A. Marcinkevičius

Širdis yra graži


Giedrius UŽDAVINYS Profesorius, habilituotas daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, nusipelnęs Lietuvos gydytojas

Gimė 1940 m. Varėnoje dailidės šeimoje. 1963 m. baigė VU Medicinos fakultetą. Studijuodamas tvirtai apsisprendė tapti chirurgu. Buvo paskirtas į prof. A. Marcinkevičiaus vadovaujamą Širdies ir kraujagyslių chirurgijos eksperimentinę laboratoriją. Vienas iš artimiausių prof. A.  Marcinkevičiaus bendražygių. 1971  m. apgynė daktaro disertaciją „Atviro arterinio latako chirurginio gydymo taktika“, 1988 m. – habilituoto daktaro disertaciją „Išeminės širdies ligos chirurginio gydymo aspektai“. Mokslinių interesų sritys: kraujagyslių chirurgija, įgimtų širdies ydų chirurgija, koronarų chirurgija, dirbtiniai širdies vožtuvai, arterinė širdies revaskuliarizacija, minimaliai invazinė širdies chirurgija, vožtuvų plastinės operacijos ir antiaritminės širdies procedūros, širdies transplantacija ir dirbtinė širdis, širdies ir plaučių persodinimo problemos. Paskelbė apie 400 mokslo darbų. Gedimino IV laipsnio ordino kavalierius, Lietuvos valstybinės premijos, Lietuvos mokslo premijos už darbą „Išeminės širdies ligos ir dėl jos kilusių komplikacijų diagnostikos, intervencinio ir chirurginio gydymo įdiegimas ir tobulinimas Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centre 1971–2004 m.“ laureatas, paskirta Nacionalinė mokslo pažangos premija 2006 m. už darbą „Kardiochirurgijos įdiegimas į medicinos praktiką 1964–2005 m.“, įteiktas Ukrainos valstybinis apdovanojimas „Už nuopelnus Ukrainos tautai“, Aukso medalis „10 metų Ukrainos nepriklausomybei“. Lietuvos krūtinės ir širdies chirurgų draugijos narys (1998 m. – prezidentas), Baltijos šalių krūtinės ir širdies bei kraujagyslių chirurgų draugijos, Tarptautinės širdies ir kraujagyslių chirurgų draugijos, Europos širdies ir krūtinės chirurgų asociacijos, Tarptautinės širdies ir plaučių transplantacijos draugijos, Lietuvos chirurgų draugijos, Lietuvos kardiologų draugijos narys, Lietuvių katalikų mokslų akademijos atkūrėjas ir pirmasis prezidentas (iki 1998). Žmona Irena – akių gydytoja, šeimoje užaugo keturios dukros, iš jų trys taip pat gydytojos. Laisvalaikio pomėgiai – muzika, žūklė, sportas, tapyba. Moto: atverk širdį ir sek Jėzaus keliais.


Mokyk tad mus, Viešpatie, skaičiuot savo dienas, Kad įsigytume išmintingą širdį. Ir padaryk mums sėkmingą mūsų rankų darbą – Mūsų rankų darbą palaimink... Plg. 90 psalmė, 12, 17 eil.

Taip jau susiklostė mano gyvenimas, kad 32

ne, pasiryžęs studijuoti mediciną. Lydėjo mama,

metus dirbau su akademiku A. Marcinkevičiumi.

nes tai buvo pirmoji mano kelionė į Kauną. Pa-

Kartu nuėjome ilgą, nuostabų širdies ir kraujagys-

būgęs didelio konkurso, nusprendžiau nerizikuoti

lių ligų diagnostikos, chirurginio gydymo raidos,

(neįstojus – tarnyba sovietinėje kariuomenėje, o tai

žmogiškojo bendravimo kelią.

mamą varė iš proto) ir gerai išlaikęs egzaminus įsto-

Šiandien, sulaukęs septyniasdešimties metų, ne-

jau į Lietuvos veterinarijos akademiją.

nustoju savęs klausti: koks būtų buvęs mano pro-

Medicina tebeviliojo, tad, išbuvęs akademijo-

fesinės veiklos kelias be šio nuostabaus žmogaus ir

je tris semestrus, 1959 m. sausio mėn. su studijų

talentingo chirurgo? Kuo būčiau tapęs ir ką gero nu-

knygele rankose atsidūriau Vilniuje prie universi-

veikęs kitomis aplinkybėmis, tarp kitokių žmonių,

teto rektoriaus Jono Kubiliaus durų. Drąsino tai,

kitų paskatų ar idealų vedamas? Sukaupta žmogiš-

kad penkiolika akademijoje laikytų egzaminų buvo

koji patirtis leidžia tai suvokti kaip įvykusį savotišką

įvertinti labai gerai. Rektorius pasklaidė studijų

stebuklą, Dievo malonę paprasto Senosios Varėnos

knygelę ir paklausė, ką aš dar moku. Atsakiau, kad

dailidės sūnui. Tėtis troško matyti mane gydytoju,

turiu gražų tenorą ir dainuoju LVA kvartete, oktete

svajojo pastatyti man ligoninę, panašią į savo my-

ir vyrų chore, kad galėčiau dainuoti ir universiteto

limo daktaro V. Grigaičio tuberkuliozės sanatoriją

ansamblyje. Rektorius ėmė juoktis, aš sustingau iš

žavingame sename pušyne ant Varėnės upės kranto.

baimės, tačiau šiltas jo žvilgsnis teikė vilties. Mane

Praūžusio karo verpetuose žuvo viskas – ir ligoninė,

priėmė į antrą kursą ir įskaitė visų trijų semestrų

ir P. Uždavinio modernių baldų dirbtuvė, kurioje

egzaminus, išskyrus histologiją, lotynų kalbą ir

dieną naktį dūzgė staklės, gaminančios baldus nau-

valstybinį žmogaus anatomijos egzaminą. Juos tu-

jajam suaugusiųjų tuberkuliozės ligoninės korpu-

rėjau perlaikyti per pusmetį.

sui. Gražią dirbtuvės iškabą tėtis ilgai saugojo.

Sėkmingai baigęs antrąjį kursą, išlaikęs pirmuo-

Likimas mane vedė tėvelio vizijų keliais. 1957 m.

sius du papildomus egzaminus, visai vasarai likau

baigęs Senosios Varėnos vidurinę mokyklą (iki karo

Vilniuje ir tris mėnesius rimtai ruošiausi anatomi-

ji buvo M. K. Čiurlionio mokykla), atsidūriau Kau-

jos egzaminui. Jį išlaikiau rugsėjo pradžioje. Eg-

113

Širdis yra graži


zaminas buvo sunkiausias iš mano laikytųjų, ypač

veninio kraujo pritekėjimą į dešiniąsias širdies ert-

praktinė jo dalis – nebuvau lankęs seminarų ir ne-

mes, bendra ligonio būklė labai pagerėdavo. Šią

laikęs nė vieno iš penkių pagrindinių kolokviumų.

operaciją tobulino eksperimentuodamas su šuni-

Iš šios praktinės dalies prozektoriume pusantros

mis, tyrė hemodinamiką ir kolateralių vystymąsi

valandos egzaminavo doc. Juozas Markulis. Nesun-

atokiu periodu. Iš to sunkaus triūso radosi medici-

kiai įveikiau šią, po to teorinę dalį (prof. Salezijus

nos daktaro disertacija, kurią apgynė 1962 metais.

Pavilonis) ir trečiuosius studijų metus pradėjau be

Mokslinis konsultantas buvo prof. Jevgenijus Mešal-

skolų.

kinas iš Maskvos. Disertaciją sudarė 2 stori tomai –

Tarp kitų klinikinių trečio kurso disciplinų buvo

aš pagarbiai žiūrėjau į juos, gulinčius ant stalo, ir

ir bendroji chirurgija. Paskaitas skaitė ir praktikos

sunkiai įsivaizdavau, kad žmogus per gyvenimą

darbams vadovavo doc. A. Marcinkevičius. Pas-

gali tai padaryti. Eksperimentuojant pagrindiniai

kaitos vykdavo Šv. Jokūbo (tuometinės I tarybinės)

docento padėjėjai buvo V. Sirvydis, O.  Barisaitė,

ligoninės auditorijoje, jos būdavo gausiai iliustruo-

S. Gaigalas, A. Sukarevičius ir kt. Pajutau ir aš sti-

jamos plakatais, labai įdomios ir turiningos. Mus

prų norą eksperimentuoti. Pradėjau žvalgytis, prie

visus žavėjo lėta A. Marcinkevičiaus kalbėjimo ma-

ko prisišlieti. Trys garsūs chirurgai docentai An-

niera, skambus balsas, puikus pasaulio, Europos,

tanas Sučila, Augustas Pronckus ir Alfonsas Dirsė

Rytų šalių medicinos ir chirurgijos raidos istorijos

rengė daktaro disertacijas ir aktyviai eksperimenta-

išmanymas. Labiausiai mums patiko jo ypatingas

vo. Doc. A. Sučila sprendė plaučio broncho bigės

užsidegimas, savotiška aistra, kai aiškindavo senojo

gijimo problemas, A. Pronckus – pleuros ertmės

Vilniaus universiteto medicinos ir chirurgijos raidą,

pripildymą įvairiais pakaitais – plombomis po pul-

laimėjimus ir tradicijas. Jį žavėjo Vilniaus chirurgų

monektomijų, A. Dirsė – sintetinių kraujagyslių

draugijos „Societas Chirurgorum Vilnensis“ tiks-

protezų (tarp jų ir lietuviškų) panaudojimo uža-

lai, narių pareigos ir privilegijos (draugijos 500 m.

kusių galūnių arterijų kraujotakai atkurti. Prisijun-

sukakties jubiliejų šventėme 2010 metais). Visa tai

giau prie jų su tokiu užsidegimu, kad teko išeiti iš

audrino vaizduotę, ypač praktinė dalis – pratybos.

universiteto dainų ir šokių ansamblio. Kurį laiką jo

Mums leisdavo asistuoti per operacijas, dėl to visi,

ilgėjausi, bet savanoriški budėjimai Šv. Jokūbo ligo-

net merginos, tiesiogine to žodžio prasme pešėmės,

ninėje, vakarais eksperimentai fakulteto vivariume

o pralaimėjusieji verkdavome.

ir didėjantys klinikinių studijų krūviai laisvalaikio

Visi jutome, kad jau nuo tada A. Marcinkevičius

nebepaliko. Kartu su prof. Gintautu Česniu (mirė

svajojo apie širdies chirurgiją. Jis operuodavo de-

2009 m.) padainuodavome per fakulteto profesorių

kompensacijos ištiktus ligonius, sunkiai sergančius

iškilmes. Šis genialus mokslininkas, puikus drau-

daugybine reumatinės kilmės vožtuvų patologija –

gas ir aktyvus visuomenininkas, Lietuvai atgavus

jiems perrišdavo apatinę tuščiąją veną. Sumažinus

nepriklausomybę, dvi kadencijas iš eilės buvo VU

Širdis yra graži

114


Medicinos fakulteto dekanu. Savo pažangiomis

Van-Leerzumo operaciją – miego arteriją iškelda-

reformomis jis įkūrė tikrai vakarietiškas klinikas,

vau į poodžio raukšlę, pakankamai atskirdamas

tarp jų ir Širdies chirurgijos kliniką. Jo vadovavimo

nuo kaklo audinių, kad būtų galima uždėti manžetę

fakultetui metais širdies chirurgija žengė milžiniš-

matuoti arterinį kraujospūdį. Buvo simpatektomijų

ką žingsnį pažangos keliu, ypač gydant terminali-

era – daug simpatinių nervų grandinėlių šalinimo

nį širdies nepakankamumą sėkmingomis širdies

operacijų stebėjau dar studijuodamas. Po tokios

transplantacijomis, ir sukurta nauja, tapusia lydere

operacijos išsivysčiusia kojų arterijų ateroskleroze

Rytų Europoje, dirbtinių širdžių programa. Dėl jo

sergantys ligoniai, kuriems atlikti revaskuliarizaci-

entuziazmo ir atkaklumo Vilniuje iškilo įstabus pa-

ją jau buvo neįmanoma, pasijusdavo geriau – kojos

minklas Lietuvos himno autoriui daktarui Vincui

sušildavo, užgydavo opos, mažiau reikėdavo am-

Kudirkai.

putuoti. Ištuštėjus vivariumui, popietinės valandos

Prisimindamas anuos laikus, manau, kad mūsų

buvo mano ir E. Barkausko. Operuodavome ir vie-

kartai labai pasisekė. Fakultetas plėtėsi ir dešim-

nas kitam asistuodavome: preparuodavome šuns

čiai iš mūsų kurso buvo pasiūlyta dirbti fakulteto

arterijas, darėme simpatektomijas, skrandžio ir

teorinėse ir klinikinėse katedrose. 1962 m. kūrėsi

žarnų rezekcijas, apnuogindavome brachicefalines

Probleminė širdies ir kraujagyslių chirurgijos labo-

kraujagysles ir aortos lanką. Mano draugas svajojo

ratorija. Mes su Egidijumi Barkausku jau šeštame

apie smegenų kraujagyslių rekonstrukcijas, vis man

kurse buvome joje įdarbinti po pusę etato, o 1963 m.

kartojo: „Tu pamatysi, aš vis tiek prie jų prisikasiu.“

baigę studijas likome vyr. mokslo darbuotojais.

Abu jaudino netikrumas – naujojo laboratorijos

Vadovavimą laboratorijai iš prof. P. Norkūno per-

vedėjo nuostata buvo geležinė: reikia elektrofizio-

ėmė doc. A. Marcinkevičius. Be mūsų, į šią ekspe-

logų, o ne chirurgų, jų ir taip pakanka. Mes stipriai

rimentinę laboratoriją buvo paskirti dar trys kurso

pavydėjome Vytautui Sirvydžiui, Daumantui Kavo-

draugai – Lina Pinigytė, Jonas Sabonis ir Meilė Čer-

liūnui (mirė 1997 m.), Vytautui Triponiui, skundė-

niauskaitė. Kiek vėliau prie mūsų prisidėjo Eugeni-

mės kurso draugei L. Pinigytei (užrašinėjusiai EKG

jus Kosinskas.

ir elektromanometrines kreives), nuostabaus grožio

1963 m. rudenį Bendrosios chirurgijos ir ana-

medikei, tikėdamiesi jos užtarimo. Viena koja ji jau

tomijos katedra įsikūrė naujoje klinikinėje bazėje –

buvo klinikoje – aprašinėjo stacionare tiriamų ligo-

III ligoninėje Kauno gatvėje. Skyriui vadovavo

nių EKG. Aš kas trečią naktį budėdavau Šv. Jokūbo

energingas chirurgas Kostas Širmenis. Kurį laiką

ligoninės priėmimo kambaryje – po nemigo nak-

visi dirbome vivariume – aš asistuodavau aspi-

ties eidavau į darbą laboratorijoje. Vieno eksperi-

rantui V. Sirvydžiui. Jo darbo tema buvo eksperi-

mento metu Šefas pastebėjo mane snūduriuojantį,

mentinė – šunims susiaurindavo inkstų arterijas ir

davė griežtą pastabą. V. Sirvydis paaiškino, kad taip

sukeldavo renalinę hipertenziją. Noriai atlikdavau

yra dėl dažnų budėjimų Šv. Jokūbo ligoninėje. Tą

115

Širdis yra graži


pačią savaitę kartu su Šefu turėjome susitikimą su

profesionalų, tokių kaip V. Sirvydis, D. Kavoliūnas,

Medicinos fakulteto dekanu doc. S. Paviloniu. Jis

V. Triponis (jis Maskvoje su kartoniniu lagaminu,

mums tvirtai priminė, kad mes, naujos sukurtos

pilnu dešrų, buvo net milicijos sulaikytas), atsidū-

laboratorijos vyresnieji mokslo darbuotojai, turime

riau ir aš – prieš pat Kūčias iš Minsko parvežiau

paklusti vedėjo planams, kuriant šio naujo darinio

elektrokardiografą-poligrafą, daug chirurginių ins-

grandis ir struktūrą. Pagal A. Marcinkevičiaus pla-

trumentų, narkozės aparatą ir bent tris bronchos-

ną L. Pinigytė yra atsakinga už elektrokardiografiją,

kopus. Labai džiaugiausi sėkme, skubėjau praneš-

E. Barkauskas ir G. Uždavinys – už elektrofiziologi-

ti, todėl nulėkiau į eksperimentinę operaciją, kuri

ją, J. Sabonis – už anesteziją, M. Černiauskaitė – už

vyko vėlai vakare Medicinos fakulteto koridoriuje

patologoanatomiją. Tonas buvo griežtas, todėl labai

šalia prof. Girdzijausko buvusio kabineto. Kiek pa-

nusivyliau: mano studentiškas įdirbis – chirurginės

menu, stambiam šuniui buvo prijungiama dirbtinė

technikos tobulinimas eksperimentuojant ir asis-

kraujo apytaka. Pasakiau, ką laimėjau Minske. Šefas

tuojant per budėjimus ligoninėje, rodės, niekam

sustojo operavęs, kurį laiką maloniai žiūrėjo į mane

nerūpi. Tuščios buvo ir mano „pratybos“ prieš už-

ir šiltai lyg tėvas pasakė: „Broliuk, daug padarei, da-

miegant bendrabučio lovoje. Su adatkočiu ir pince-

bar bėk namo ir gerai išsimiegok.“ Širdimi pajutau

tu rankose siuvinėdavau vilnonį lovos užklotą įvai-

jo nuoširdumą, ir beblėstanti viltis tapti chirurgu

riomis kryptimis sukdamas siūlę, kol nusibosdavo.

vėl atgijo.

Po to būdavo chirurginių mazgų rišimas – tarytum

Mano nemokami budėjimai Šv. Jokūbo ligoni-

vakarinė malda... Ji irgi buvo intymi ir slapta, jau

nėje tęsėsi tol, kol vieną vakarą Chirurgijos skyriaus

tamsoje, draugams užgesinus šviesą.

vedėjas doc. Petras Narbutas nuoširdžiai patarė ne-

Naujajam vadovui darbų buvo per akis. Svar-

siblaškyti ir ieškoti būdų pelnyti Šefo palankumą.

biausia – gauti naujausią aparatūrą, chirurginių ins-

„Ten tau didžiausia perspektyva save realizuoti, eik

trumentų, medžiagų ir gauti lėšų. Nežinau, iš kur

ir neabejok“, – nusišypsojo, minkšta ranka paplojo

atsirado laboratorijoje materialiai atsakingas žmo-

per dešinį petį ir švelniai stumtelėjo.

gus – ponia Janina Lukšienė. Ji buvo tikras atradi-

Vieną dieną vykstant eksperimentui, V. Sirvydis

mas – žinojo lietuviškos dešros ir skilandžių magiš-

staiga kreipėsi į Šefą: „Jeigu jau Uždavinys negali

ką poveikį Maskvos ar Minsko medicinos technikos

be tų naktinių budėjimų, ar ne geriau būtų, jeigu

skyrių darbuotojams ir apskritai mokėjo energingai

jis budėtų prie mūsų operuotų ligonių.“ Šefas, kiek

suktis. Pinigai aparatūrai pirkti dažniausiai ateida-

patylėjęs, sutiko. Mano širdis daužėsi iš džiaugsmo.

vo paskutinę senųjų metų savaitę. Mums reikėda-

Siūbtelėjo dėkingumo banga Vytautui, aidu sugrį-

vo juos paversti laboratorijai ir klinikai reikalingais

žo doc. A. Marcinkevičiaus žodžiai, pasakyti prieš

pirkiniais. Šefas, surinkęs visus į pasitarimą, skubiai

trejus metus per bendrosios chirurgijos pratybas.

nurodydavo kelionės maršrutą. Tarp tiekėjų, jau

Tada, išėjus mums iš operacinės, kurioje vyko ūmi-

Širdis yra graži

116


nio apendicito operacija, jis pasakė: „Ar atkreipėt

operacijas, noriai talkino doc. A. Sučila. Kartais vie-

dėmesį į chirurgą su akiniais. Tai Vytautas Sirvydis.

ną ar kitą širdies operaciją stebėdavo prof. P. Nor-

Aš jo nekeisčiau į penkis chirurgus.“ Pajutau, kad

kūnas ar doc. Kazys Katilius, mitralinės komisū-

juos sieja šventas tikslas, ir labai norėjau būti ben-

rotomijos pradininkas Lietuvoje Borisas Efrosas.

drakeleiviu.

Išmokėme kardiologus atlikti širdies defibriliaciją.

Šešeri metai, praleisti III klinikinėje ligoninėje

Didelio atgarsio sulaukė iš Kauno atvykusi dirbti

(1963–1968), buvo neįsivaizduojamos pažangos

kardiologė Aldona Lukoševičiūtė. Ji per vieną naktį

angiologijoje ir kardiologijoje metai. Kiekviena die-

ligoniui, sergančiam ūminiu miokardo infarktu, at-

na nešė ką nors nauja. Visi išmokome atlikti per-

liko 33 defibriliacijas, ir ligonis pasveiko. Tuo metu

kutaninę ir translumbalinę angiografiją. Prasidėjo

mūsų Šefo mokslinis vadovas J. Mešalkinas iš Mas-

šlaunies, klubo, inkstų arterijų, aortos bifurkacijos

kvos persikėlė į Novosibirską, įkūrė Kraujo apy-

kraujotaką atkuriančios operacijos – endarterekto-

takos patologijos institutą ir tapo jo direktoriumi.

mijos, apeinamosios veninės jungtys, protezų im-

Nors ir užsiėmęs, jis atsiliepė į A. Marcinkevičiaus

plantavimas. Serografų nebuvo, kontrasto tėkmę

prašymą pagelbėti Vilniaus širdies chirurgams: at-

kraujagyslėmis gaudydavome skubiai keisdami

vyko ir 1964 m. spalio 14 d. kartu su prof. A. Mar-

kasetes įprastiniais rentgeno aparatais. Kardiologą

cinkevičiumi atliko atviro arterinio latako uždary-

doc. Juozą Rugienių išmokėme punktuoti porakti-

mo operaciją, o mėlynojo tipo ydą turinčiam vaikui

kaulinę veną – prasidėjo platinos-vandenilio mėgi-

suformavo Potso (Potss) anastomozę. Kitą dieną jie

nių era nustatant įgimtas širdies ydas.

dviem vaikams užsiuvo skilvelių pertvaros defektus:

Klinikoje daugėjo specialistų. Prisidėjo čia chi-

vieną taikydami hipotermiją, kitą – dirbtinę kraujo

rurgu dirbantis kurso draugas E. Kosinskas, aneste-

apytaką. Šioje operacijoje teko laimė dalyvauti, o

ziologai Gediminas Martinkėnas, Algis Matulionis,

pirmojoje man buvo patikėta atverti ir užsiūti krū-

Leonidas Zeldinas, Alis Baublys, Vaclovas Jurkuvė-

tinę. Mus žavėjo A. Marcinkevičiaus ir J. Mešalkino

nas, Sigutė Bagušauskienė, Povilas Udrėnas, Joana

draugystė, jų kaip chirurgų panašumas – abu san-

Žemkauskaitė, Ramunė Urbonavičienė, aspirantai

tūrūs, spinduliuojantys šilumą, aukšto intelekto ir

Edmundas Kelbauskas ir Vytautas Žygelis, Vytautas

nuostabą keliančios erudicijos. Žavėjo akademiko

Jakelevičius, V. Vasilionkaitis. Galutinai klinikoje

J. Mešalkino anesteziologijos (jis buvo intubacinės

įsitvirtino mano bendrakursis E. Barkauskas, ku-

nejautros pradininkas, kontrastinės angiografijos ir

rio draugystės labai stokojau. Dažnai aptarimuose

kardiografijos pradininkas, daugelio širdies opera-

dalyvavo prof. Ilja Stupelis, prof. Liubomiras Lau-

cijų pionierius Sovietų Sąjungoje) ir reanimatologi-

cevičius, doc. A. Matulis, išskleidė sparnus Nina

jos žinios, jo fenomenali atmintis ir specifinė ūžesių

Paliuščinskaja, Nadežda Kibarskytė, I. Ambduraitė.

interpretacija auskultuojant širdį savos gamybos

Tobulinant mitralinės komisūrotomijos uždarąsias

dviejų galvučių stetoskopu.

117

Širdis yra graži


Mūsų svečio vizitai kartojosi, o mes, apsvaigę

dirbti zonduotoju ir tapti šio kabineto vadovu.

nuo laimėjimų, degėme žinių troškimu. Išmokome

Sparčiai progresuojančios klinikos populiaru-

ne tik prastumti kateterį per prieširdžių pertvaros

mas augo, apie A. Marcinkevičių ir jo suburtą ko-

defektą, bet ir suformavę kateteriu kilpą išmatuoda-

lektyvą prabilo spauda ir radijas. Mes stebėjomės III

vom defekto dydį. Įdiegėme kontrastinę kardiogra-

ligoninės administracijos geranoriškumu ir visoke-

fiją – nuotraukų kasetes kas 1,5–2 sek. keisdavome

riopa pagalba. Būdavo dienų, kai skyriaus vedėjui

rankomis.

K. Širmeniui likdavo 2–3 palatos iš 60 lovų skyriaus.

Profesorius pavedė kiekvienam perskaityti tam

Jis liko mūsų širdyse profesinio solidarumo riteriu,

tikra tema medicinos literatūros ir referuoti. Penk-

gelbėjęs ne vieną, ištiktą finansinių sunkumų ar ne-

tadienio rytas buvo skirtas mokslui. Greitai didelė

laimės, tarp jų ir mane. Mus labai rėmė ligoninės

mūsų gydytojų grupė mėnesiui laiko išvyko į Novo-

direktorius L. Didžiulis, vaistinės vedėjas J. Šapiro,

sibirską – vieni stebėjo operacijas, kiti mokėsi zon-

rentgeno kabineto vedėja V. Ivanauskaitė, terapijos

duoti širdį, treti atliko eksperimentus su dirbtine

ir vaikų skyrių vedėjai. Tai buvo mūsų klinikos auk-

kraujotaka. Visi nuoširdžiai stengėsi ir grįžo namo

so dienos, šiltnamio sąlygos gležnai angio- ir kar-

kupini ryžto ir žinių.

diochirurgijai, visuotinė ligoninės personalo meilė,

Antrojo vizito pabaigoje, po sėkmingų tris die-

kuriai neprilygo nė viena tolesnė mūsų centro eg-

nas trukusių operacijų, akademikas J. Mešalkinas

zistencinė patirtis. Tik vienas „juodas vizitas“ 1966

pasiteiravo, kas iš mūsų rengia disertacijas. Jis pa-

ar 1967 m. įsirėžė į mūsų atmintį. Sovietų Sąjungos

siūlė jungtinės abiejų klinikų medžiagos pagrindu

sveikatos apsaugos ministras B. Petrovskis trumpam

tris aktualias temas. Neabejoju, kad tai iš anksto

užsuko į mūsų kliniką po viešnagės Kauno medici-

buvo aptarta su mūsų Profesoriumi ir kad jie jau

nos institute. Jis be žodžių apvaikščiojo skyrių, pa-

turėjo kandidatus, nes svečias rodydamas pirštu

latas, užsuko į operacinę, išklausė gražiai parengtą

kiekvienam iš mūsų pasakė temos pavadinimą. Tie

prof. A. Marcinkevičiaus operacijų rezultatų analizę

laimingieji buvo L. Pinigytė, E. Kosinskas ir aš –

ir rūsčiai pareiškė (citata rusiškai: „Nado sročno za-

visi trys kurso draugai. Manęs laukė komplikuoto

krytj etu koniušniu“ – „Būtina skubiai uždaryti šią

arterinio latako chirurginis gydymas ir operacijų,

arklidę.“). Galima tik spėlioti, kokie buvo jo moty-

atliktų naudojant mechaninę latako siūlę, betarpių

vai taip mus įvertinti, ar iš tiesų tokie žodžiai ėjo

ir atokių rezultatų analizė. Linos tema buvo elek-

iš jo širdies. Žinojom jį kaip puikų chirurgą ir gerą

trokardiografinė dešiniojo skilvelio hipertrofijos di-

administratorių. Gal jam nepatiko mūsų draugystė

namika prieš įgimtų defektų korekcijos operaciją ir

su J. Mešalkinu, gal baimė, kad veržli klinika neiš-

po jos, o Eugenijaus – anomalaus plaučių venų įte-

krėstų kiaulystės ir nepersodintų širdies anksčiau,

kėjimo diagnostika ir gydymas. Atrodo, būtent tuo

negu tai bus atlikta Maskvoje (prof. E. Barkauskas

metu E. Kosinskas galutinai priėmė Šefo pasiūlymą

jau turėjo padaręs nemaža eksperimentinių hetero-

Širdis yra graži

118


topinių širdies persodinimo operacijų, jau buvome pradėję ir ortotopinį širdies persodinimą kiaulėms Vilniaus mėsos kombinate). Nurijome nuoskaudą ir dirbome su dvigubu užsispyrimu. Išėjome iš III ligoninės jausdami tikrą meilę širdyse mus globojusiai administracijai ir ypač skyriaus vedėjui K. Širmeniui. Čia gimė kraujagyslių chirurgija, įgimtų širdies ydų diagnostika ir chirurgija, pradėjome pirmąsias uždaras mitralinės komisūrotomijos operacijas, protezuoti vožtuvus, operuoti aortos ir poinfarktinio kairiojo skilvelio aneurizmas, padedami buvusio aspiranto A.  Baublio ištobulinome dirbtinę kraujotaką ir pradėjome patys konstruoti DKA aparatą Vilniaus grąžtų gamykloje. Į naujas, šviesias, erdvias Antakalnio klinikinės

Vaikų reanimacijoje

ligoninės patalpas, kur buvo du skyriai ir keturios operacinės, įsikėlėme, tiesa, ne visi iš karto, 1968 metais. Atėjome jau suformavę, nors ir negausias,

greitai suformavo rytinę ir popietinę darbo gru-

širdies ir kraujagyslių chirurgų, anesteziologų, per-

pes. Jis su V. Sirvydžiu operuodavo apie 12–13 val.,

fuziologų, hematologų, kardiologų, imunologų,

antra komanda – pavakare. Pavasario dienos buvo

zonduotojų komandas, turėjome savo klinikines

ilgos, skaniai kvepėjo puode verdantys donorinės

hematologijos ir biochemijos laboratorijas ir jau

kiaulės kauliukai. Buvome jauni, pilni gyvenimo

išvystytą eksperimentinę bazę. Pusė iš mūsų kurį

džiaugsmo ir ryžto dirbti, todėl puikiai sekėsi. Per

laiką liko dirbti senoje vietoje, tarp jų ir aš.

porą mėnesių atlikome apie 100 širdies persodini-

Svajojome apie širdies transplantaciją, kurią

mų. Ištobulinome transplantacijos techniką ir dirb-

1967 m. Keiptaune atliko Christiaanas Barnardas.

tinę kraujotaką – neturėjome tikslo, kad kiaulė po

Mano veterinarijos laikų kurso draugas Antanas

transplantacijos išgyventų. Be manęs, eksperimen-

Baršauskas dirbo vyr. veterinarijos gydytoju Vil-

tuose dalyvavo D. Kavoliūnas, A. Baublys, A. Matu-

niaus mėsos kombinate, todėl lengvai susitariau su

lionis, G. Martinkėnas, L. Zeldinas, J. Ivaškevičius,

juo dėl širdies persodinimo eksperimentų sanitari-

V. Jurkuvėnas, Vytautas Jakelevičius, Algimantas

nės zonos skerdykloje. Prof. A. Marcinkevičius buvo

Jasulaitis, Nijolė Šekštelienė, Rasutė Liudvika Pike-

labai patenkintas susidariusiomis aplinkybėmis –

lytė, Saulė Montvilaitė, Joana Žemkauskaitė. Kai jau

119

Širdis yra graži


buvome pasirengę persodinti širdį, tuoj pat pasiro-

mėnesius. Išmokau itin sunkia plaučių hipertenzija

dė Sovietų Sąjungos sveikatos ministro įsakymas,

sergantiems vaikams Doter-Luko kateteriu laikinai

draudžiantis širdies transplantacijas visur, išskyrus

uždaryti lataką – buvo pučiamas plonasienis ba-

Maskvą. Tai mus ilgam sustabdė.

lionėlis. Matuodavau kraujospūdį abiejose pusėse

Vilniaus mėsos kombinato paslaugomis, kiek

už balionėlio aortoje ir plaučių arterijoje (kateteris

pamenu, buvo dar kartą pasinaudota 1972 metais.

buvo dviejų spindžių), registruodavau spaudimo

Prasidėjo bendradarbiavimas su Kirovo Čepecko

pokyčius įkvėpus gryno deguonies ar suleidus eufi-

karine gamykla – joje buvo medicinos įrangos ir

lino – tyriau plaučių kompensacinį rezervą ligonių,

dirbtinių širdies vožtuvų gamybos skyrius. Be dirb-

kurių sistolinio ir diastolinio ūžesio jau nebuvo gir-

tinių širdies vožtuvų programos, mus sudomino ir

dėti. Tų tyrimų pagrindu 22 ligoniams, kurių krau-

dirbtinių širdžių technologijos. Doc. D. Kavoliūnas,

jospūdis aortoje ir plaučių arterijoje buvo vienodas,

Povilas Pauliukas ir Rimantas Karalius tuo metu

profesorius J. Mešalkinas susiaurino lataką dviem

intensyviai dirbo tiek vivariume, tiek mėsos kombi-

trečdaliais spindžio. Viena iš jų buvo mano zonduo-

nate. Jie implantuodavo dirbtinius širdies skilvelius

ta ligonė iš Vilniaus. Ji gerai pakėlė latako siaurini-

ir stebėdavo jų poveikį hemodinamikai, išbandė ir į

mą ir sparčiai sveiko. Penktą pooperacinę dieną mo-

kliniką įdiegė Kirovo Čepecke sukurtą intraaortinės

tina gausiai ją pagirdė vaisių sultimis. Išsivystė sunki

kontrapulsacijos metodiką. Šių dienų išoriniai Ber-

plaučių edema ir sustojo širdis. J. Mešalkinas skubiai

lyno širdies centro dirbtiniai skilveliai beveik niekuo

atidarė krūtinės ląstą, nuėmė lataką siaurinantį pro-

nesiskiria nuo tų laikų Kirovo Čepecke gaminamų

tezą, bet tai nepadėjo. Ligonė mirė. Jai buvo 21 me-

skilvelių – patobulėjo tik jų vožtuvai ir valdymo

tai, studijavo mediciną Kaune. Suvokiau, koks yra

konsolės. Tuo metu nesitikėjome, jog kontrapulsaci-

subtilus šių ligonių pooperacinis gydymas ir kokia

jos įranga ir metodas taip ištobulės, kad ateityje taps

klastinga žudikė yra plaučių hipertenzija.

kasdieniu kardiologo ir kardiochirurgo darbo įrankiu gydant ūminį širdies nepakankamumą.

Kasmet ligonius pakartotinai zonduodavau ir registruodavau spaudimo plaučių arterijoje mažėji-

Šiuo laikotarpiu intensyviai dirbau ir savo moks-

mo dinamiką. Daugiau nei pusei iš jų po 1–2 metų,

linio darbo tema. Greitai daugėjo ligonių, operuo-

kritus spaudimui plaučių arterijoje, lataką pavyko

tų dėl atviro arterinio latako. Visus juos zondavau,

visiškai uždaryti. Mechaninė tantalo kabučių lata-

stengiausi prastumti kateterį iš plaučių arterijos

ko siūlė, padaroma aparatu, panašiu į instrumentą,

per lataką į nusileidžiančiąją aortą, matavau krau-

skirtą persiūti broncho kulčiai, institute buvo pla-

jospūdį, tyriau kraujo įsotinimo deguonimi skir-

čiai naudojama. Iš peržiūrėtų ligos istorijų, operaci-

tumą plaučių arterijoje ir kitose dešiniosios širdies

jų protokolų ir remdamasis mūsų klinikos patirtimi

ertmėse. Kasmet vykdavau į Novosibirsko kraujo

nustačiau, kad tokia siūlė tinka uždaryti tik nekom-

apytakos patologijos institutą – prabūdavau po 2

plikuotą lataką. Sklerozuotas, uždegiminis, cilindro

Širdis yra graži

120


formos (be aiškaus aortos konuso) latakas, papras-

kaupė aparatūrą ir tvarkė mūsų operacijų grafikus,

tai dar sergama plaučių hipertenzija, naudojant me-

rūpinosi šunų tiekimu ir jų maitinimu. Norėdamas

chaninę siūlę dažnai plyšdavo ir operacija kompli-

likti įvykių sūkuryje, dalyvaudavo klinikos rytinėse

kuodavosi sunkiai sustabdomu kraujavimu. Tokiais

konferencijose. Senus instrumentus, padėvėtą apa-

atvejais ligonio mirties buvo sunku išvengti. Įro-

ratūrą ir medikamentus jis mielai paimdavo į viva-

džiau, kad rankinė siūlė, kai latakas užspaudžiamas

riumą.

spaustukais ir perpjaunamas, yra daug saugesnė.

Būtent Antakalnio klinikinėje ligoninėje iš Ben-

Tuo metu chirurgas W. Portsmanas Berlyno „Cha-

drosios chirurgijos katedros išsikristalizavo VU Šir-

rite“ ligoninėje sėkmingai per kateterį panaudojo

dies ir kraujagyslių chirurgijos laboratorija ir klini-

greitai išburkstančią ivalono plombą latakui užda-

ka. Nors studentams ir toliau tebedėstėme bendrąją

ryti. Eksperimentuodamas su šunimis, sukūriau

chirurgiją (praktinės pratybos vyko poliklinikose,

atviro arterinio latako modelį: to paties šuns miego

traumatologijos ar bendrosios chirurgijos skyriuo-

arterijos rezekuotą segmentą įsiuvau tarp aortos ir

se), tačiau visa mokslinė ir operacinė veikla buvo

kairės plaučių arterijos šakos. Kirovo Čepecko ga-

orientuota į kraujagyslių ir širdies chirurgiją. Dir-

myklos inžinieriai (dėl to vykau 2 kartus) sukūrė

bome dviejuose 60 lovų skyriuose. Vienam iš jų –

man įvairių dydžių minkštos sintetinės medžiagos

Kraujagyslių skyriui vadovavo doc. V. Triponis. Čia

kamštukus – plombas. Išmokau zondais, lanks-

dirbo gausi angiochirurgų komanda – E. Barkaus-

čiomis vielomis ir valu minimaliai invazyviai, per

kas, Ginas Dirsė, Romas Žukas, Eugenijus Janušaus-

nedidelius šlaunies venos ir arterijos pjūvius pra-

kas, Stasys Rumševičius, Mečislovas Vitkus, A. Su-

kišti šuneliui minėtą plombą į lataką ir ten palikti.

čila, Dalia Triponienė, A.  Dranenka, A.  Kudaba,

Išnykdavo sistolinis ir diastolinis ūžesys – tą pridėję

Henrikas Ulevičius ir kt. Širdies chirurgijos skyriui

stetoskopą prie šuns krūtinės konstatuodavo anes-

vadovavo doc. V. Sirvydis, talkino D.  Kavoliūnas,

teziologai. Tokių eksperimentų padariau ne vieną.

G. Uždavinys, G.  Norkūnas, Vidmantas Žilinskas,

1970 m. mano disertacija jau buvo paruošta ir pripa-

Arimantas Grebelis, Algis  Manelis, Povilas  Pau-

žinta tinkama ginti. Novosibirsko kraujo apytakos

liukas. Ligonius tyrė, ruošė operacijoms, gydė ir

patologijos instituto mokslinėje taryboje parengiau

prižiūrėjo atokiu pooperaciniu periodu naujo kli-

išplėstinį referatą rusų kalba. Apgyniau ją 1971 m.

nikinio sektoriaus terapeutų ir kardiologų grupė.

sausio mėn. Vilniuje.

Sektoriui vadovavo labiausiai patyrusi kardiologė

Per pusmetį visi A. Marcinkevičiaus Širdies ir

N. Paliuščinskaja, čia dirbo Loreta Simokaitytė, Ali-

kraujagyslių chirurgijos laboratorijos darbuotojai

cija Storpirštytė, Nadežda Kibarskytė, Ivona Amb-

atsidūrėme po vienu stogu Antakalnio klinikinėje

duraitė, Auksė Milvydaitė, Ramunė Urbonavičienė.

ligoninėje. Tik tylus ir pareigingas K. Žemaitis su

Moksliniais interesais vyko sparti jų specializacija

savo komanda liko eksperimentiniame korpuse,

kraujagyslių, reumatinių širdies ydų, įgimtų širdies

121

Širdis yra graži


ydų ir išeminės ligos diagnostikos ir gydymo pro-

šalyse steigiami specialūs kardiologijos centrai,

blemų pagrindu. Per penktadienio vizitacijas lankė

kuriuose gydomi ligoniai pirmąsias 2–3 savaites

žymūs to meto kardiologai – prof. L. Laucevičius,

po operacijos. Profesorius nedelsė ir nuvyko pas

Chackelis Kibarskis, I. Stupelis. Formavosi širdies

sveikatos apsaugos ministrą V. Kleizą. Klausimas

ritmo sutrikimų diagnostikos ir gydymo, įskaitant

buvo išspręstas. Vienas iš Valkininkų tuberkulio-

elektrinę defibriliaciją, grupė. Šalia to išsikristaliza-

zės sanatorijos korpusų tapo širdies chirurgijos

vo ir vadovo pritarimo bei paramos sulaukė nau-

reabilitacijos centru. Labai palankiai šį sprendimą

ja kardiologijos sritis – elektrofiziologija, pradėta

priėmė ir ligoninės vyr. gydytojas K. Jončys. Jis

J. Rugieniaus ir Vidos Žvironaitės. Ją toliau tobulino

pradėjo statyti naują, daug modernesnį korpusą,

ir sparčiai į aukštesnį lygį kėlė jauni mokslininkai

rūpinosi finansais, planavimu ir kuo greitesnė-

kardiologai I. Karablikovas ir Aleksandras Laucevi-

mis statybomis. Nors naujojo korpuso nesulaukė

čius. Būtent A. Laucevičius įdiegė to meto elektro-

(mirė 1975 m.), tačiau mūsų atmintyje liko kaip

fiziologijos laimėjimus ir sparčiai juos tobulino. Jo

ypatingo darbštumo, kuklumo ir pareigos žmogus,

pastangomis įkurtas modernus ultragarsinis širdies

didelis mūsų rėmėjas ir idėjos bendrininkas. Kad

ligų diagnostikos kabinetas. Su ultragarso era į kitą

šiandien turime gražų reabilitacijos centrą, turime

pakopą pakilo visų širdies ydų diagnostika. Čia ver-

būti dėkingi būtent mielam daktarui K. Jončiui.

ta prisiminti, kad diagnozuojant kraujagyslių ligas

Valkininkų reabilitacijos centro interjerą ir aplinką

ultragarsas Lietuvoje pirmą kartą panaudotas dar

puošia mūsų operuotų ligonių menininkų Anta-

mums dirbant III ligoninėje, rodos, 1965 m. Jaunas

no Varno ir Stanislovo Kuzmos darbai, o dvasin-

karo pramonei aparatūrą konstruojantis inžinierius

gą nuotaiką palaiko skoningai sutvarkyta aplinka,

atsinešė metalinę dėžutę su keletu rankenėlių ir iš

medžio drožinių ir rūpintojėlių gyvenimo prasmės

jos išeinančiu laidu, kurio galą uždėjus ant pul-

tyli kalba.

suojančios arterijos sklido triukšmingas, diastolėje

Plečiantis širdies vožtuvų ligų chirurgijai, vis

silpnėjantis garsas, panašus į tuneliu važiuojančio

daugiau buvo implantuojama dirbtinių širdies vož-

traukinio sukeliamą garsą. Daviklio galą uždėjus

tuvų. Dažniausiai buvo naudojami Kirovo Čepecke

ant užakusios arterijos, jis buvo vos girdimas. Prof.

gaminami rutuliniai širdies vožtuvai. Jų tobulinimu

A. Marcinkevičius akimirksniu suvokė šio naujo ty-

ir naujų modelių kūrimu susidomėjo V. Sirvydis.

rimo svarbą, kaip be kraujo nustatyti užakusias ar-

Šia tema vėliau apgynė daktaro disertaciją. Jo kelio-

terijas, ir pavedė gydytojui Romui Žukui dirbti šioje

nių į Kirovo Čepecką rezultatas – sukurtas naujas

srityje. Iš to R. Žukas parašė gerą disertaciją.

arkinio tipo aortos vožtuvo protezas ir naujas ovalo

Operuotų ligonių skaičius greitai augo, todėl

formos protezas keisti triburiam vožtuvui. Minėtai

teko spręsti jų pooperacinės reabilitacijos sunku-

gamyklai sukūrus kietus vožtuvų karkasus, patys

mus. Žinojome, kad Vokietijoje, kitose Europos

pradėjome gaminti biologinius vožtuvus iš ligonio

Širdis yra graži

122


fascia lata audinių. Klinikinė sėkmė buvo trumpa –

detalių skirstymas yra centralizuotas ir priklauso

lapeliai greitai kalkėjo arba plyšdavo, todėl grįžome

nuo Maskvos nuotaikų.

prie dirbtinių vožtuvų su silikono rutuliu. Daugėjo

Apvaizda mus gynė ir globojo – mes plaukėme

ligonių, kuriems buvo keičiami du ar trys širdies

švaraus mokslo vandenimis. Bangas tramdė ir bu-

vožtuvai į dirbtinius, taigi operavome vis sunkes-

res tempė mūsų mylimo mokytojo giliai religingų

nius pacientus. Aktualus tapo optimalaus miokardo

sekretorių duetas – lituanistė Natalija Bucevičiūtė

apsaugos metodo parinkimas kiekvienu konkrečiu

ir dabartinė J. E. kardinolo A. J.  Bačkio dešinioji

atveju. Išbandėme tuo metu pasaulyje taikomas

ranka Aldona Dalgedaitė. Jos meldėsi už mūsų sėk-

metodikas – plakančią širdį, hipoterminę perfuzi-

mę, duodavo paskaityti disidentų tėvynės ilgesio

ją, intermituojantį aortos perspaudimą, operavimą

laiškų ir žiauraus likimo autobiografinių knygų,

dirbtinai sukeltos fibriliacijos sąlygomis, pastovią

atklydusių iš tolimo Sibiro gulagų. Visą Lietuvos

koronarinių arterijų perfuziją operuojant aortos,

visuomenę sukrėtė didžioji Vilniaus pediatrų ne-

aortos ir mitralinį vožtuvus, kristaloidinę kardio-

laimė – prof. Liudmilos Steponaitienės, doc. Rai-

plegiją ir širdies šaldymą ledais. Prof. A. Marcinke-

mondo Lučinsko ir mūsų talentingojo Aliaus tėvo

vičius tvirtai gynė mūsų miokardo apsaugos meto-

doc. Petro Baublio tragiška žūtis lėktuvo avarijoje.

dus kasmetinėse konferencijose Maskvoje, Kijeve ar

Nuo tos dienos visus mūsų skrydžius ir net keliones

Leningrade, nes, anot maskviškio prof. Cukermano,

traukiniu lydėdavo šv. Agotos duona, švelniai, kar-

mes niekad nesilaikėm „generalinės linijos“. Iš tiesų

tais visai nepastebimai įdėta į kišenę Profesoriaus

taip ir buvo, nes skaitėme anglišką ar vokišką litera-

žmonos Danutės Marcinkevičienės. O tų sėkmingų

tūrą ir stengėmės pirmi įdiegti audringai besivys-

skrydžių daugėjo – vis dažniau mūsų pranešimus

tančios kardiochirurgijos naujoves. Tuo laikotarpiu

įtraukdavo į tarptautinių suvažiavimų darbotvarkę.

miokardo apsaugos problemos buvo pagrindinė

Buvome įpratę talkinti Profesoriui rengiant vieną ar

mokslinių diskusijų tema. Mus apgindavo plačiai

kitą pranešimą. Spalvotos skaidrės būdavo reteny-

žinomas Kijevo širdies chirurgijos centro vadovas

bė – Sovietijoje jų apskritai nebuvo. Mudu su S. Ba-

akademikas Nikolajus Amosovas. Jis buvo teisingas

gušauskiene rodėme savo meninius gabumus: ji

ir griežtas, jautė mūsų augantį svorį (tapome trečia

piešė guašu, o aš spalvoto popieriaus aplikacijomis

klinika Sąjungoje pagal operacijų taikant dirbtinę

formuodavau malonią akiai lentelės matricą, į kurią

kraujotaką skaičių), rimtą požiūrį į rezultatų verti-

guldavo piešinys ir skaičiai. Mėgom nacionalines

nimą, pripažino A. Marcinkevičiaus kaip chirurgo

spalvas, todėl kartais skaičiai ir piešiniai suguldavo

talentą – buvo aplankęs mus ir matęs jį operuojant.

į trispalvę. Mūsų profesionalus fotografas mokėda-

Taigi, jo užtariami, mes rizikavome ginti savo nuo-

vo sutirštinti spalvas – pasiekdavo didesnį spalvinį

monę, nors žinojome, kad oksigenatorių, dirbtinės

efektą. Ramaus būdo Profesoriaus gerai iliustruo-

kraujotakos aparatų ir jų vienkartinio panaudojimo

tas pranešimas būdavo dėmesingai išklausomas.

123

Širdis yra graži


Eugenijus LAURINAITIS Docentas, medicinos daktaras, psichiatras psichoterapeutas

Gimė 1951 04 15, dirba Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikoje. Disertacija „Kardiochirurginių pacientų klinikinės ir psichologinės charakteristikos prieš- ir pooperaciniu periodu“ apginta Leningrado Bechterevo psichiatrijos ir neurologijos mokslinio tyrimo institute 1986 m. Trijų knygų bendraautoris, daugiau kaip 40 mokslinių straipsnių autorius. Lietuvos psichoterapijos draugijos prezidentas, Europos psichoterapijos draugijos (EAP) Tarybos narys, EAP Narystės komiteto pirmininkas, Londono grupinės analizės draugijos tikrasis narys, Estijos grupinės analizės draugijos garbės narys, Latvijos psichodinaminės psichoterapijos draugijos garbės narys.


Profesorius lėmė mano gyvenimą Pirmasis garsios medikų dinastijos narys, kurį

taip jautėmės tik mes patys, nes Profesorius su mu-

man teko pamatyti, buvo profesorius Mykolas Mar-

mis elgėsi labai pagarbiai, o tai tik dar labiau stip-

cinkevičius. Dar 1970 metais, kai mokiausi antrame

rino mūsų nejaukumo jausmą.

kurse, jis mums skaitė kelias paskaitas iš vidaus ligų

Nuo ketvirto kurso ėmiausi veiklos kardiochi-

propedeutikos kurso buvusioje Vilniaus III ligoni-

rurgijos studentų moksliniame būrelyje. Tuomet į

nėje Kauno gatvėje. (Ji dabar pavadinta jo vardu.)

jį patekti buvo labai sunku. Man padėjo vaikystės

Deja, ar buvau per kvailas, ar per jaunas, bet profe-

draugės Rimos, studijavusios aukštesniame kurse

soriaus paskaitos man tuomet pasirodė gana sudė-

su to būrelio „korifėjais“ S. Miniausku, G. Norkūnu

tingos ir sunkiai suprantamos.

ir kitais, protekcija. Į vivariume vykstančias opera-

Jau kitame semestre teko mokytis bendrosios

cijas, per kurias būdavo stiprinami įvairūs širdies

chirurgijos ir didelę dalį šio kurso paskaitų skaitė

operacijų techniniai įgūdžiai, ateidavo ir Profeso-

prof. A. Marcinkevičius. Kursas buvo gana papras-

rius. Tačiau tada svarbiausia būdavo jau ne pačių

tas, o dėstė aukščiausios kvalifikacijos dėstytojai,

studentų darbas. Svarbiausia ir įdomiausia buvo

jau tuomet garsėję savo širdies chirurgijos laimėji-

stebėti, kaip preciziškai ir tiksliai dirba Profesorius.

mais. Mums tai buvo ir įdomu, ir gana baugu: per

Tuomet net nedrįsau svajoti, jog teks dirbti šalia šio

pratybas nuvesdavo į operacines stebėti širdies ope-

žmogaus gana ilgą laiką.

racijų ir rodydavo pooperacinėse palatose gulinčius

Medicinos studijas baigiau 1975 metais ir per

sunkius ligonius – tai paliko didžiulį įspūdį. Tačiau

skirstymą į specialybes patekau į chirurgijos inter-

su Profesoriumi, kurį vėliau tik taip ir vadinome,

natūrą – svajonių specialybę daugelio mūsų kurso

ryšiai tuomet nebuvo artimi, jis atrodė lyg didvyris

vaikinų. Aš tuo metu jau buvau apniktas abejonių,

iš kitos planetos, darantis stebuklingus bei neįma-

ar tikrai noriu būti chirurgu, o kol dvejus metus

nomus darbus ir pasakojantis apie juos mums stu-

mokiausi internatūroje abejonės pavirto ryžtu būti

dentams, menkiems fakulteto padarams. Tačiau gal

psichoterapeutu. Po internatūros reikėjo atidirb-

297

Širdis yra graži


ti trejus metus pagal paskyrimą, paskirtas buvau į

ko noriu. Nedrąsiai pasakiau, kad norėčiau įsidar-

Varėnos rajono ligoninę. Tačiau jau tuomet norėjau

binti jo klinikoje psichoterapeutu ir kad docentas

išbandyti save – nors kiek padirbėti psichoterapeu-

A. Dembinskas jam yra skambinęs. Profesorius

tu. Man labai padėjo jauno docento, dabar gerbia-

toliau rišdamasis batraištį išdrožė: „Į Universite-

mo profesoriaus A. Dembinsko patarimas kreiptis į

tą dirbti priima rektorius, tai ko atėjai pas mane?“

Profesorių – jis esą ieško psichoterapeuto, galinčio

Akimirką sustingau apstulbęs, bet paskui praleme-

dirbti su kardiochirurgijos klinikos pacientais. Net

nau: „Bet, Profesoriau, manau, kad jūsų klinikoje be

pažadėjo paskambinti Profesoriui dėl mano kan-

jūsų sutikimo darbuotojai nepradeda dirbti...“ Pro-

didatūros, už tai jam esu ligi šiol dėkingas. Taigi

fesorius atsitiesė, gudriai šypsodamasis žvilgtelėjo į

neturėdamas patirties ir toje srityje nesispecializa-

mane ir tarė: „Na ką gi, pasikalbėkime...“ Pasiūlė man

vęs, nusprendžiau pabandyti. Iš pradžių kreipiau-

atsisėsti, ir prašnekėjome daugiau kaip valandą –

si į Profesoriaus sekretorę Nataliją Bucevičiūtę,

apie tai, kokius psichologinius sunkumus patiria

ji pasakė, kad Profesorius iš tikrųjų norėtų tokio

kardiochirurgų pacientai, kokią Profesorius įsivaiz-

specialisto, bet pasikalbėti apie tai reikėtų su pačiu

duoja pagalbą šiems pacientams, kiek aš apie tai esu

Profesoriumi. Mielai sutikau, bet kaip tai padaryti?

paskaitęs, apie mane ir mano šeimą, apie profesijos

Sekretorė atsakė, kad nuspėti, kada Profesorius bus

keitimo motyvus. Supratau, kad šansų patekti dirbti

laisvas po operacijų, kada grįš vizitavęs pacientus,

turiu, bet ką Profesorius nuspręs, dar buvo neaiš-

kada galės skirti laiko, labai sunkus dalykas. Ke-

ku. Tačiau pokalbio pabaigoje Profesorius trumpai

lias savaites bandžiau jo laukti, bet perniek – Pro-

tarė: „Rašyk pareiškimą.“ Jau pirmadienį pareiški-

fesorius arba užsibūdavo operacinėje iki nakties,

mas gulėjo ant sekretorės stalo, ir po kelių dienų

arba skubiai vykdavo į posėdžius, ar išvažiuodavo

buvo pasirašytas Profesoriaus. Laimingas nubėgau

į komandiruotes. Praradęs viltį susitikti su Pro-

su šiuo lapu pas Medicinos fakulteto dekaną prof.

fesoriumi be niekieno pagalbos, ėmiau prašyti jo

S. Pavilonį, jis jau taip pat rašėsi, bet paskutinę aki-

sekretorės, kad man padėtų. Ji pagailėjo manęs ir

mirką sustojo ir liepė ateitį kitą dieną. Nusigandęs

pasakė, kad iš tikrųjų Profesorius labai menkai gali

paskambinau Profesoriui, ir jis šiek tiek pasvarstęs

planuoti savo laiką operacijų dienomis, bet penkta-

pasakė, kad mano kandidatūrą dekanas turbūt nori

dieniais jis dažniausiai baigia darbą apie 16 valan-

aptarti su partijos sekretoriumi. Kitą dieną dekana-

dą, tad tuo metu ir galėčiau jo laukti prie kabineto.

te savo pareiškimą radau pasirašytą ir laimingas nu-

Artimiausią penktadienį nurodytu laiku laukiau

bėgau pas Profesorių klausti, ką toliau daryti. Mane

prie kabineto durų – ir Profesorius pasirodė! Šiek

Profesorius pamatė eidamas koridoriumi ir jau iš

tiek mandagiai luktelėjęs pasibeldžiau. Nuskambė-

tolo ėmė juoktis. Suglumau, bet jis linksmai pra-

jo duslus „Prašau“, ir aš įžengiau į vidų. Profesorius

nešė: „Dekanas man paskambino ir pasakė, kad tu

tuo metu rišosi batraištį ir net neatsitiesęs paklausė,

tuoj pat nusiskustum barzdą!“ Aš tuomet jau metus

Širdis yra graži

298


Mokslo premijos laureatai 2005 m.

nešiojau barzdą ir skusti jos visai nenorėjau, todėl

pacientų lovas statydavo koridoriuje palei sieną: iš

nedrąsiai paklausiau, ar tikrai reikia tai padaryti,

pradžių tolimiausiame koridoriaus gale, o paskui

jei noriu dirbti šioje klinikoje. Profesorius tik mos-

dvi lovos įsukdavo į mano koridorėlį, tad savo stalą

telėjo ranka ir nuramino: „Daryk kaip nori.“ Taip

ir negausią mantą rasdavau rytą išneštą ant gaisri-

mano barzda ir liko nepaliesta iki šiol.

nių laiptų... Maža to, mano buvimas klinikoje tikrai

Darbas Kardiochirurgijos skyriuje buvo nelen-

ne visiems patiko. Aš buvau mokslo darbuotojas,

gvas – atskiro kabineto nebuvo. Teko darbuotis

bet tas pačias pareigas ėjo ir daug jaunų chirurgų,

gaisrinių laiptų koridorėlyje už skystutėlės užuolai-

ir tai buvo potencialių konfliktų šaltinis. Tvyrantis

dos, ten pat ir tirti ligonius, ir bandyti taikyti psi-

nepasitenkinimas iškilo per vieną tradicinę penk-

choterapijos metodus. Be to, į skyrių buvo guldoma

tadienio vizitaciją su Profesoriumi. Apžiūrėję pa-

daugiau ligonių, nei buvo palatose vietų, todėl šių

cientus palatoje, visi išeidavome į koridorių aptar-

299

Širdis yra graži


Nacionalinės pažangos premijos laureatai 2006 m.

ti. Taip atsitiko, kad atsidūriau tiesiai prieš Profe-

1979 metų birželio pradžioje Profesorius pa-

sorių, ir, užuot įprastai pakomentavęs, Profesorius

sikvietė mane visai netikėto pokalbio. Jis pradė-

staiga dūrė į mane pirštu ir užgriaudėjo: „Tu ko-

jo savo įprastu stiliumi: „Tai liepos pradžioje eini

dėl nebudi naktimis?..“ – padarė efektingą pau-

atostogauti?“ Nujausdamas kažką negera atsakiau:

zę, per kurią buvau nei gyvas, nei miręs, ir pratę-

„Taip.“ „Tai tu neini atostogauti liepos pradžioje“, –

sė: „...ateina pas mane vienas ir klausia. O aš jam

nelinksmai nurėžė Profesorius. Pasirodė, kad tą va-

atsakiau – nenoriu ir nebudi!“ Tuomet supratau,

sarą, būtent liepą, į Vilniaus universitetą atvyksta

kad kai kam esu lyg rakštis, bet Profesorius mano

svečias – garsus psichologas psichoterapeutas Vy-

darbą vertina palankiai. Tai pridėjo entuziazmo

tautas Bieliauskas iš Ksavjė (Xavier) universiteto

ir kantrybės, kai savo stalą vėl rasdavau išneštą į

Sinsinatyje. Mane paskyrė jį globoti ir būti atsakin-

laiptinę.

gu už jo vizito programą. Tai buvo visiškai netikėta,

Širdis yra graži

300


nes prisiminiau prof. V. Bieliausko ankstesnį vizitą

į įprastas elgesio normas, valandų valandas prasė-

1977 metais, kai jį globojo Psichologijos katedros

dėdavo Profesoriaus laukiamajame tikėdamasi vizi-

docentas S. Lapė, o aš net nebuvau įleistas į jo se-

to pas jį, o vieną kartą net susistumdė laiptinėje su

minarus – juose galėjo dalyvauti tik diplomuoti psi-

kitu klinikos bendradarbiu ir parašė skundą Medi-

chologai. Tuomet nė nenutuokiau, kiek bėdų ir pro-

cinos fakulteto dekanui, esą šis norėjęs ją užmušti...

blemų sukels ši užduotis, todėl labai apsidžiaugiau –

Žinoma, dekanas šį skundą liepė nagrinėti patiems

„dabar aš būsiu vizito šeimininkas!“ Tačiau jau po

klinikoje. Prieš susirinkimą nuėjau pas Profeso-

kelių dienų Užsienio ryšių skyriuje man buvo paaiš-

rių pasitarti, kaip geriau šį reikalą išspręsti. Mane

kinta, kad turiu surašyti visą mėnesio vizitą valan-

nustebino Profesoriaus tolerancija ir ramybė, nors

domis ir kad būsiu atsakingas už šio plano vykdy-

kartais jis būdavo labai karštas ir ūmus. Jis ramiai

mą. Tik tuomet suvokiau, kodėl buvo tokia rūgšti

šypsodamasis patarė tiesiog pasistengti, kad jaunes-

Profesoriaus šypsena. Vizitas buvo gana sėkmingas,

nis vyras atsiprašytų vyresnės moters, o visa kita po

prof. V. Bieliausko paskaitų klausėsi pilnos audito-

truputį nurims. Abu konflikto dalyviai buvo am-

rijos, aptariant ligonių ligos istorijas dalyvavo visi

bicingi, pasiekti norimą tikslą buvo nelengva, bet

norintys profesionalai, tačiau buvo ir nemalonių

galiausiai viskas buvo užglaistyta, ir abiejų konflik-

minučių. Atostogos po šio vizito tikrai nepasirodė

tuotojų grasinimai nueiti iki teismo taip niekad ir

per ilgos...

nebuvo įgyvendinti.

Po septynerių metų darbo mieloje, bet ankštoje

Dar vienas komiškas nutikimas buvo tuome-

Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje Kardiochi-

tiniame Leningrade, kur aš dažnai lankydavau-

rurgijos klinika persikėlė į Santariškes. Čia viskas

si Bechterevo institute savo disertacijos reikalais.

kvepėjo naujumu ir komfortu. Man teko nedidelis

Per vieną pokalbį su geru draugu psichoterapeutu

kabinetėlis viename iš skyrių, o ilgainiui net nemaža

Vladiku Murzenka prasitariau, kad Profesorius ir

patalpa mokyti pacientus atsipalaidavimo pratimų.

aš esame gimę tą pačią dieną – balandžio 15-ąją ir

Jaučiausi kaip rojuje. Tuo metu vienai kadencijai

kad mūsų amžiaus skirtumas lygiai 30 metų. Vla-

buvau išrinktas darbuotojų profsąjungos komiteto

diko komentaras buvo staigus: „Очень тонкий

pirmininku ir turėjau rūpintis darbuotojų buiti-

подхалимаж...“ („Labai subtilus pataikavimas...“).

niais reikalais, spręsti darbinius konfliktus, dalinti

Dėkoju Dievui, kad savo gyvenime sutikau Pro-

įvairiausias sovietmečio laikų gėrybes (pajokus): –

fesorių, nes tik jo dėka tapau tuo, kuo esu. Juk tuo-

šventinius paketėlius prieš Naujuosius, paskyras

met psichoterapeutas nepriklausė medicinos dar-

automobiliams ir daugybę visokių netikėtų dalykų.

buotojams, tik Profesoriaus remiamas išmokau to,

Tuomet viena iš klinikoje dirbusių moteriškių dau-

kas tapo mano gyvenimu – psichoterapija, mokslas

geliui kėlė tikrą galvosopį – ji nekreipdavo dėmesio

ir dėstymas.

301

Širdis yra graži


Širdis yra graži

350


351

Širdis yra graži


Širdis yra graži

352


Širdis yra graži

440


Minimalios invazijos operacija

441

Ĺ irdis yra graĹži


Širdis yra graži

442


Knyga apie širdies chirurgą profesorių Algimantą Marcinkevičių nėra įprastas biografijos žanro pasakojimas. Daugiausia ji aprėpia tą Profesoriaus gyvenimo ir veiklos dalį, kuri buvo jo sąmoningai pa-

Ðirdis

sirinkta apsisprendus tarnauti Dievui, žmogui ir Tėvynei. Sudėtinga,

yra graži

prieštaraujanti svarbiausioms jo gyvenimo nuostatoms sovietinės

Nuoširdžiai dėkojame visiems autoriams. Tikra šventė būti su Jumis! Antroje knygos dalyje pristatome fotografijos menininką Petrą Katauskį – tris dešimtmečius kūrusį greta Vilniaus universiteto širdies chirurgų. Akimirkos, išvystos menininko akimis, puikiai atskleidžia tą

okupacijos epocha nesutrukdė profesoriui Algimantui Marcinkevičiui tikėti savo tautos ateitimi, burti apie save jaunus žmones ir būti pasirengusiam visų jų talentu ir pareigos jausmu pasitikti nepriklausomos valstybės iššūkius. Iš knygos puslapių į jus žvelgia jauno Profesoriaus ir jo mokinių, dabar jau tapusių Lietuvos medicinos korifėjais, idėja ir ryžtu degančios akys, o jų žodžiai liejasi kaip padėka savo Mokytojui ir vadovui. Džiugų knygos kūrimą, sumanytą Profesoriaus mokinių, labai

mistišką gydytojo darbą, kurį šiandien apmaudžiai bandome vadinti

natūraliai papildė trumpučiai, impresionistiniai Profesoriaus šeimos

„paslaugos teikimu“.

narių – sesers, sūnaus ir vaikaičių – pasakojimai. Sužinoję apie idėją pa-

Dėkojame p. Birutei ir Ivanui Paleičikams bei UAB Roche Lietuva di-

sitelkti knygą – tą nuolat iš naujo atgimstantį stebuklą – ir įamžinti Vil-

rektorei p. Rasai Jonušienei, finansavusiems knygos leidimą. Ypatinga padėka Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centro

niaus universiteto profesoriaus Algimanto Marcinkevičiaus chirurgijos

bendradarbei Lionytei – Aleksandrai Leonidai Liubšytei, su meile ir atida

mokyklos fenomeną, mielai atsiminimus papasakojo ir keletas buvusių

iššifravusiai painius rankraščius.

pacientų.

Ðirdis ISBN 978-9986-16-825-6

9 789986 168256

yra graži

Knyga apie profesorių Algimantą Marcinkevičių

"Širdis yra graži". Knyga apie profesorių Algimantą Marcinkevičių. Sudarytoja Marija Virketienė  

"Širdis yra graži". Knyga apie profesorių Algimantą Marcinkevičių. Sudarytoja Marija Virketienė

Advertisement