Page 6

UMBERTO ECO n ROÞËS VARDAS

7

Be abejo, rankraðtis

Tûkstantis devyni ðimtai ðeðiasdeðimt aðtuntø metø rugpjûèio ðeðioliktàjà á rankas man pateko kaþkokio abato Valë knyga Le manuscript de Dom Adson de Melk, traduit en français d’après l’édition de Dom J. Mabillon (Aux Presses de l’Abbaye de la Source, Paris, 1842)1. Ði knyga, sprendþiant ið negausiø istoriniø nuorodø, buvo lyg ir tikslus nuoraðas XIV amþiaus rankraðèio, kurá savo ruoþtu rado Melko vienuolyne didysis septynioliktojo amþiaus eruditas, daug nusipelnæs benediktinø ordino istorijai. Manasis atradimas (taigi jau treèias ið eilës) neleido man nuobodþiauti Prahoje, kur vieðëjau laukdamas ðirdþiai brangaus asmens. Po ðeðiø dienø tarybinë kariuomenë áþengë á tà nelaimingà miestà. Man pavyko pereiti Austrijos sienà Lince, ið kur nuvykau á Vienà, o ten pagaliau sutikau tà, kurios laukiau, ir kartu leidomës Dunojaus aukðtupio link. Sujaudintas skaièiau kraupià Adso ið Melko istorijà, kuri taip suþavëjo mane, jog kone vienu atsikvëpimu iðverèiau jà, priraðydamas keletà dideliø Papeterie Joseph Gibert firmos sàsiuviniø, kuriuose taip malonu raðyti minkðta plunksna. Tuo tarpu pasiekëme Melko apylinkes, kur ir dabar staèiame krante, ties upës vingiu, stûkso graþusis Stiftas, praëjusiais amþiais ne kartà perstatinëtas. Kaip mielasis skaitytojas, matyt, jau suprato, vienuolyno bibliotekoje neradau në pëdsako Adso rankraðèio. Dar prieð atvykstant á Zalcburgà, tà nelemtà naktá vieðbutyje Mondzë pakrantëje, mano kelionës draugija netikëtai iðiro, ir ta, su kuria keliavau, iðnyko, kartu dingo ir abato Valë knyga, bet nebuvo tai pikta valia, o 1

„Le manuscript…“ – Tëvo Adso ið Melko rankraðtis, iðverstas á prancûzø kalbà remian-

tis tëvo Þ. Mabijono leidiniu (La Surs vienuolyno spaustuvë, Paryþius, 1842). (Visi paaiðkinimai, kur nëra nuorodos Aut. past., vertëjos.)

Umberto Eco „Rožės vardas“  

Romano veiksmas vyksta 1327 metais Šiaurės Italijos kalnuose stūksančiame vienuolyne. Prisidengęs detektyvine fabula, U.Eco įtraukia skaityt...