Page 22

UMBERTO ECO n ROÞËS VARDAS

25

te savo paieðkas. Bet nesikrimskite, þirgas prabëgo èia ir pasuko deðiniàja atðaka. Toli jis nenubëgs, turës sustoti vos pasiekæs mëðlo krûvà, nes yra per daug protingas, kad leistøsi staèiu ðlaitu… – Kada já matët? – paklausë raktininkas. – Tiesà sakant, mes jo nematëme, juk taip, Adsai? – atsakë Viljamas, valiûkiðkai paþvelgdamas á mane. – Taèiau jei ieðkote Brunelio, jis gali bûti tik ten, kur sakiau. Raktininkas sutriko. Ádëmiai paþiûrëjo á Viljamà, paskui á takà ir pagaliau paklausë: – Brunelio? Kaip suþinojote? – Na jau, – atsakë Viljamas, – juk akivaizdu, kad ieðkote Brunelio, abato mylimiausio þirgo, eikliausio ið visø, stovinèiø jûsø arklidëse, tamsaus gymio, penkiø pëdø aukðèio, puoðnia uodega, maþomis apvaliomis kanopomis, tvirto ir lygaus ðuolio, nedidelës galvos su maþomis staèiomis ausimis, bet plaèiomis akimis. Sakau jums, jis pasuko deðinën, ir verèiau paskubëkit. Raktininkas dar akimirkà dvejojo, paskui mostelëjo palydai ir leidosi deðiniuoju taku þemyn, o mûsø mulai vël pradëjo kopti aukðtyn. Netverdamas smalsumu, jau buvau bepradedàs klausinëti, bet Viljamas davë þenklà luktelëti, ir po keliø minuèiø iðgirdome dþiaugsmo ðûksnius, o ið uþ posûkio iðniro vienuoliai bei tarnai, vedini uþ þàslø þirgu. Jie praëjo pro ðalá nenuleisdami apkvaitusiø ið nuostabos akiø ir pirma mûsø patraukë vienuolyno link. Átariu, kad Viljamas tyèia sulëtino savo mulo þinginæ, idant anie turëtø gana laiko papasakoti viskà, kas nutiko. Jau ir anksèiau galëjau pastebëti, jog mano mokytojas, ðiaip vyras didþiai doras, pasiduodavo vienai ydai – tuðtybei, ypaè jei tik galëdavo pasididþiuoti savo áþvalgumu. O kad jau buvau spëjæs paþinti jo kaip subtilaus diplomato talentà, supratau já trokðtant pasiekti kelionës tikslà pavymui garsui apie savo nepaprastà iðmintá. – Sakykite pagaliau, – nebepajëgiau susitvardyti, – ið kur jûs viskà suþinojote? – Mano mielasis Adsai, – atsakë mokytojas, – visà kelionæ mokau tave skaityti þenklus, kuriais pasaulis kalba mums tarsi milþiniðka knyga. Juk Alanas Salietis, sakydamas

Umberto Eco „Rožės vardas“  

Romano veiksmas vyksta 1327 metais Šiaurės Italijos kalnuose stūksančiame vienuolyne. Prisidengęs detektyvine fabula, U.Eco įtraukia skaityt...

Advertisement