Page 1

AGNĖ KIRVAITIENĖ, psichoterapeutė

AUŠRA ŠAPRANAUSKIENĖ, psichologė-psichoterapeutė

Požiūris į pasaulį, kuris yra ir geras, ir blogas, dažnai yra sąmoningai arba nesąmoningai pasirenkamas dalykas. Galima matyti tik juodulius, tačiau galima įžvelgti ir gėrį, grožį, tiesą, meilę. Daug kas priklauso nuo to, kur mes nusprendžiame nukreipti savo žvilgsnį. Vaikai dažniau mokosi ne iš to, ką jiems sakome, o iš to, kaip patys elgiamės. ANDRIUS ATAS, vaikų psichologas

Kiekviena liga ar sveikatos sutrikimas yra savotiška dovana, nors dažnai tai ir sunku pripažinti. Ji skirta padėti žmogui atsipeikėti ir susimąstyti apie kitokio kelio paieškas. Arba galimybė harmonizuoti savo gyvenimą ir tapti laimingesniam.

Pirmasis panikos priepuolis užklupo prieš 5 metus vairuojant mašiną. Man staiga ėmė temti akyse, išmušė prakaitas, pradėjau stipriai drebėti. Aplankė didelė mirties baimė. Turėjau sustoti šalikelėje, nes vairuoti nebegalėjau. Panikos priepuoliai pasikartojo dar bene 10 kartų. Patyrusi paskutinįjį aiškiai supratau – atėjo laikas keisti gyvenimo būdą. Man padėjo tvarkingas dienos režimas, sveikas maistas, malda, meditacijos praktikos ir žinojimas, kad visos baimės yra tik iliuzija. Susikuriame jas patys savo galvose. IEVA ZASIMAUSKAITĖ, dainininkė, Lietuvos atstovė konkurse „Eurovizija 2018“

Su panikos priepuoliais kovojau porą metų. Pirmasis buvo siaubingas, maniau, kad išprotėsiu ir liksiu gyventi kažkur giliai savo kūne, neturėdamas ryšio su išoriniu pasauliu. Išsigandęs kreipiausi į gydytoją, jis pasiūlė ilgą psichoterapinį gydymą arba greitesnį variantą – vaistus. Mano gyvenimo dienotvarkėje visai nebuvo laiko, todėl rinkausi tabletes. Tada dar nežinojau, kad būtent dienotvarkę ir reikėjo keisti pirmiausiai. Dabar tai ir darau: tabletes pakeičiau ramesniu ir prasmingesniu gyvenimu. Pagaliau jaučiuosi atradęs savo kelią. Tik gal per ilgai iki jo ėjau. ALGIS KRIŠČIŪNAS, menininkas, grupių „Foje“ ir „Kiti kambariai“ būgnininkas

GINTAUTAS KAMINSKAS, jogos ir meditacijos mokytojas

PANIKOS PRIEPUOLIAI

Jei jus užklupo nerimas ar patiriate panikos priepuolį, nereikėtų manyti, kad dabar būsite pasmerktas visam gyvenimui. Per savo praktiką sutikau daugybę žmonių, kuriems pirmasis priepuolis buvo vienas vienintelis ir daugiau nebepasikartojo.

G I N TA R Ė JANKAUSKIENĖ

Nelaukite, kol skausmas taps nebepakeliamas, ieškokite pagalbos, kai tik pasijuntate blogai. Žmogus pasveiksta tada, kai sąmoningai ima geriau pažinti save, kai išgyvena didesnę meilę sau ir būna atlaidesnis ne tik sau, bet ir savo artimiesiems. Sveikimas yra procesas.

Kaip atpažinti panikos priepuolį? Kas vyksta organizme jam užklupus? Ar šis nerimo sutrikimas paveldimas? Kaip atskirti įtariamą širdies infarktą nuo labai stipraus nerimo? Koks poilsis geriausias išsekusiai psichikai ir kūnui? Kokie metodai padeda išmokti neskubėti ir mėgautis dabarties akimirkomis? Kaip auklėti vaiką nuo mažų dienų, kad jo psichika būtų stipri? Kodėl svarbu kasdien rūpintis psichologine šeimos gerove? Dešimt psichikos sveikatos priežiūros ir natūralios gyvensenos specialistų atsako į šiuos ir daugybę kitų klausimų. Nors knyga – apie nepatogias temas, ji neša gerą žinią: pasveikimas didžiąja dalimi priklauso nuo paties žmogaus, jo meilės ir dėmesio sau. Žinokime, apsiginkluokime ir jauskimės tvirtesni, galėdami ištverti panikos priepuolius patys ir padėdami juos atlaikyti tiems, kuriuos mylime.

G I N TA R Ė J A N K A U S K I E N Ė

PANIKOS PRIEPUOLIAI IŠSIVADUOK IŠ NERIMO IR BAIMIŲ

PSICHOTERAPEUTŲ KOMENTARAI POKALBIAI SU SPECIALISTAIS PATARIMAI ARTIMIESIEMS SAVIGALBOS BŪDAI ATVIROS IŠPAŽINTYS

ISBN 978-609-466-314-7

9 786094 663147

© Vilijos Gočelkytės-Zambacevičienės nuotr.

GINTARĖ JANKAUSKIENĖ – žurnalistė, komunikacijos specialistė, knygos „Kai atgimsta viltis. Sėkmės istorijos ir patarimai, kaip įveikti nevaisingumą ir susilaukti vaikų“ (2016) autorė. „Panikos priepuoliai. Išsivaduok iš nerimo ir baimių“ – antroji jos knyga.


G I N TA R Ė J A N K A U S K I E N Ė

PANIKOS PRIEPUOLIAI IŠSIVADUOK IŠ NERIMO IR BAIMIŲ

VILNIUS

2018


Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn. Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti visiems prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

© Gintarė Jankauskienė, 2018 © „Tyto alba“, 2018 ISBN 978-609-466-314-7


TURINYS

Žodis skaitytojui .................................................................................................... 9 Apie nerimo sutrikimus trumpai ...................................................................... 14

I DALIS KAI NERIMAS TAMPA NEPAKELIAMAS................................................17 Pasakoja patyrusieji panikos priepuolių AUGUSTĖ (35 metų) Kaip aš susidraugavau su savo vidinėmis baimėmis ...................................... 18 Komentuoja psichoterapeutė Agnė Kirvaitienė

SAULĖ (38 metų) Sveikata pablogėdavo po konfliktų su tėvu ....................................................30 Komentuoja psichoterapeutė Agnė Kirvaitienė

PAULIUS (35 metų) Visą gyvenimą bandžiau pateisinti svetimus lūkesčius ................................ 40 Komentuoja psichoterapeutė Agnė Kirvaitienė

RAMUNĖ (30 metų) Užklupus priepuoliui norėdavau išsinerti iš odos ...........................................53 Komentuoja psichoterapeutė Agnė Kirvaitienė


II DALIS ARTIMOJO IŠPAŽINTIS ..............................................................................59 Patarimai, kaip padėti žmogui, išgyvenančiam stiprų nerimą TOMA Labiausiai išlaisvina atvirumas ..........................................................................60 Komentuoja psichologė-psichoterapeutė Aušra Šapranauskienė

ŽVILGSNIS PRO RAKTO SKYLUTĘ: KAS VYKSTA PSICHOTERAPIJOS SEANSO METU ....................... 72 Aušra Šapranauskienė, psichologė-psichoterapeutė

III DALIS APIE NERIMO ŠAKNIS ................................................................................ 79 Kalba psichikos sveikatos specialistai Aušra Stankūnienė, psichiatrė

PANIKOS PRIEPUOLIAI DUODA ŽENKLĄ, KAD REIKIA KEISTIS .....................................................................................80 Martynas Marcinkevičius, psichiatras

INFORMACINE PRASME KASDIEN GYVENAME KAIP FRONTE .................................................92 Andrius Atas, vaikų psichologas

ŠEIMOJE DOMINUOJANTI EMOCIJA KURIA VAIKO PSICHINĖS RAIDOS FONĄ...................................... 107

IV DALIS KAIP NATŪRALIAIS BŪDAIS ATSIKRATYTI ĮKYRIŲ MINČIŲ................................................................117 Pokalbiai su specialistais


Dr. Vitalijus Naumavičius, kinų medicinos gydytojas, kineziterapeutas

NERIMAS KYLA, KAI PERSISOTINAMA PASTOVIAIS DIRGIKLIAIS ....................................................................... 118 Dr. Dalius Barkauskas, manualinės terapijos specialistas

KUO TOLIAU, TUO LABIAU TOLSTAME NUO GAMTOS ........134 Laimė Kiškūnė, aromaterapeutė

APIE GYVENIMO KOKYBĖS GERINIMĄ GAMTINIAIS ANTIDEPRESANTAIS ....................................................142 Gintautas Kaminskas, jogos ir meditacijos mokytojas

NERIMAS YRA SOČIOS VISUOMENĖS LIGA .................................151 Orinta Vitkutė, holistinės medicinos specialistė

PIRMENYBĖ – NE GYDYMUI, O PROFILAKTIKAI ........................168 Kitoks žvilgsnis į paniką .................................................................................... 178 Naudinga literatūra ........................................................................................... 181


žodis skaitytojui

Mintis parengti knygą apie nerimo sutrikimus ir panikos priepuolius galvoje kirbėjo jau seniai. Prieš aštuonerius metus pati išgyvenau panikos priepuolį. Vieną pavakarę namie ramiai skaitydama knygą staiga pajutau, kad ima trūkti oro. Panika aplankė tarsi griaustinis iš giedro dangaus – labai netikėtai ir tarsi iš niekur. Man buvo sunku kvėpuoti, širdis skausmingai daužėsi. Apėmė siaubinga baimė, kad galiu mirti! Niekaip nesupratau, kas vyksta su mano kūnu. Visiškai negalėjau jo kontroliuoti. Atrodė, kad tuoj kažkas atsitiks: prarasiu sąmonę, sustos širdis ar suparalyžiuos kūną. Tai truko apie dešimt minučių ir baigėsi taip pat staigiai, kaip ir prasidėjo. Liko tik didelis sumišimas. Buvo neramu, todėl paprašiau artimos draugės nuvežti mane į ligoninės priimamąjį. Atlikti tyrimai rodė, kad aš nemirštu – buvau visiškai sveika jauna moteris. Šis įvykis išmušė mane iš vėžių. Niekam apie tai nepasakojau. Buvo gėda prisipažinti, kad sustreikavo mano nervų sistema ir nesugebėjau suvaldyti pervargusio kūno. Tuo metu, kai mane užklupo panikos priepuolis, dirbau dienraštyje, buvau kultūros priedo žurnalistė, todėl kone kas antrą vakarą skubėdavau į parodų pristatymus, spektaklių premjeras, koncertus. Turėjau energijos, mėgau savo darbą, gyvenau juo. Norėdama užfiksuoti šviežiausius įspūdžius, dar tą patį vakarą sėsdavau rašyti straipsnių, dažnai dirbdavau iki išnaktų, kartais net iki paryčių. Gerdavau daug kavos, neretai sutraukdavau ir ciŽo d i s s k a i t y t o j ui

9


garetę. Nėra ko stebėtis, kad įtemptas ir nesveikas gyvenimo būdas mano organizmui pradėjo nepatikti... Iš pasalų užklupęs panikos priepuolis privertė stabtelėti ir atsakingiau rūpintis savo sveikata. Aš ryžausi mesti mėgstamą, tačiau mano organizmą alinusį darbą, atsisakiau žalingų įpročių ir siaubingas priepuolis daugiau niekada nepasikartojo. Visgi išgyventa stipri patirtis mane persekiojo dar daug metų – domėjausi panikos priepuolių priežastimis, tradiciniais ir alternatyviais gydymo būdais, priepuolių prevencija. Lietuvoje įvairios nerimo būsenos ilgą laiką buvo retai diagnozuojamos. Be psichiatrų, psichoterapeutų, kitų sričių gydytojai paprastai nežinodavo, kas sukelia pacientui kančią. Dažniausiai nustatydavo kitas ligas ir skirdavo gydymą, deja, jis būdavo neveiksmingas. Anuomet buvo paplitusi vegetacinės distonijos diagnozė. Šis sutrikimas atitinka nerimo diagnozę. Šiandien nerimo sutrikimų grupė yra gana plati: agorafobija (liguista didelės erdvės baimė), panika, ilgai trunkantis nerimas, potrauminis stresas, siaubas, fobija, įvairūs fiziniai ir psichosomatiniai negalavimai: pagreitėjęs širdies plakimas, raumenų įtampa, galvos / pilvo / nugaros skausmai, sutrikęs kvėpavimas, „gumulas gerklėje“, veido raudonis, akies voko trūkčiojimas ir kt. Rengiant šią knygą kalbinto Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro (geriau žinomo kaip „Vasaros 5“) vadovo gydytojo psichiatro Martyno Marcinkevičiaus nuomone, psichikos sveikatos specialisto pagalbos šiandien reikėtų kas trečiam Lietuvos gyventojui, tačiau dauguma gėdijasi eiti pas psichiatrą, nepripažįsta turintys problemą, dažnas maskuoja ją alkoholiu. Pasak M. Marcinkevičiaus, mūsų šalyje nuo sovietinių laikų išlikusi baimė – jei lankaisi pas psichiatrą, visi keliai tau bus už10

PANI KO S PRI EPU O LI AI


kirsti. „...dažniausios diagnozės (lengva depresija, nerimo sutrikimas) vėliau neturi jokios įtakos norint įsidarbinti ar tvarkant kitus formalius reikalus“, – klaidingą įsitikinimą paneigia specialistas. Pirmoje knygos dalyje rasite keturių žmonių, kurie išgyveno stiprų nerimą ir susidūrė su panikos priepuoliais, pasakojimus. Jie pasidalijo savo gyvenimo istorija ir sukrečiančiais išgyvenimais. Knygos herojų vaikystė bėgo šalia alkoholizmu ar sunkia depresija sergančių tėvų, stebint komplikuotus jų santykius, neištikimybę, bandant pateisinti didelius gimdytojų lūkesčius. Bendraujant su pašnekovais ir specialistais mane sukrėtė suvokimas, kokią reikšmingą įtaką mūsų psichinei sveikatai daro iš vaikystės besivejantys neišspręsti pasąmoniniai konfliktai. Taip tik atrodo, kad mes užaugome, o mūsų vaikystė liko kažkur miglotoje praeityje. Nerimo sutrikimų užuomazgos labai dažnai slypi šeimoje. „Panikos priepuolius patiriantys asmenys savo tėvus prisimena kaip stokojančius jausmų, linkusius kritikuoti, valdingus, o kartais pernelyg globojančius asmenis. Tenka išgirsti labai įvairių, kartais tiesiog neįtikėtinai graudžių ar net žiaurių istorijų. <...> Dažnai pacientai prisimena ir šeimoje patirtą smurtą“, – pasakoja psichiatrė Aušra Stankūnienė. Keturias šioje knygoje pateiktas istorijas komentuoja gydytoja psichoterapeutė Agnė Kirvaitienė. Ji paaiškina priežastis, kodėl paviršiniai panikos ir nerimo jausmai išduoda žmogaus baimę ir norą kontroliuoti neįsisąmonintus jausmus ir būsenas. „Žmogus pasveiksta tada, kai sąmoningai ima geriau pažinti save, kai išgyvena didesnę meilę sau ir būna atlaidesnis ne tik sau, bet ir savo artimiesiems. Pasveikimas yra procesas“, – teigia A. Kirvaitienė. Žo d i s s k a i t y t o j ui

11


Antroje knygos dalyje pateikiama dar viena atvira ir nuoširdi istorija moters, kuri daug metų gyvena su mylimu stiprų nerimą ir daugybę fobijų kasdien išgyvenančiu vyru. „Iki šiol vienas iš sudėtingiausių dalykų yra atsakinėti į aplinkinių klausimus, o kurgi mano antroji pusė, kodėl nenorėjo dalyvauti, kodėl mudu nekeliaujame kartu, kodėl nėra vestuvių, vaikų. <...> Vyro nerimas ir mane įtraukė į savotišką slėpynių žaidimą“, – skausmingai atvirai pasakoja ji. Patarimais, kaip padėti sergančiam artimajam, knygoje dalijasi psichologė-psichoterapeutė Aušra Šapranauskienė. „Nerimaujančiam žmogui dažnai reikia, kad šalia jo kas nors būtų, jis tikisi, kad bus suprastas, tik mezgant santykius labai svarbu išlaikyti reikiamą pusiausvyrą: užjausti ligonį, nekritikuoti jo, nemenkinti, stengtis palaikyti sunkiais momentais, bet neprisiimti visos atsakomybės už jo sveikimą. Kitu atveju jūsų ryšys labiau panėšės į vaiko ir suaugusiojo ryšį, o ne į dviejų suaugusiųjų santykius“, – pataria A. Šapranauskienė. Kitose knygos dalyse uždaviau 90 klausimų aštuoniems psichikos sveikatos ir natūralios gyvensenos specialistams. Su jais kalbėjome apie nerimo ir panikos priepuolių kilmę, jų įveikos metodus. Ieškojau atsakymų, kaip auklėti vaiką nuo mažų dienų, kad jo psichika būtų stipri. Kaip bendrauti su nerimą išgyvenančiu paaugliu. Kas vyksta organizme panikos priepuolio metu. Ar esama ryšio tarp nerimo sutrikimų ir nemigos. Kaip Lietuvoje mažinti psichikos sutrikimų turinčių asmenų stigmą ir diskriminaciją. Koks poilsis geriausias žmogui, kurio psichika sutrikusi. Knygą skiriu savo artimajam, kuris jau keletą metų varsto medicinos įstaigų duris ieškodamas lėtinio nuovargio priežasties, tačiau nesistengia sumažinti streso šaltinio. Ir mylimai giminaitei, 12

PANI KO S PRI EPU O LI AI


kuri atvirai prisipažino kartą patyrusi stiprų panikos priepuolį, keturioms dienoms įkalinusį ją namuose. Taip pat studijų laikų draugei, kuriai jau daug metų stiprus nerimas sukelia skrandžio skausmus. Stiprus nerimas ir panikos priepuoliai gali rimtai sutrikdyti įprastą gyvenimą, asmeninius santykius su kitais žmonėmis, darbinę veiklą. Pavyzdžiui, beveik 80 proc. oro linijų keleivių jaučia baimę prieš skrydį, nors tikimybė patekti į lėktuvo katastrofą 2017 metais buvo... 1 iš 127,5 milijonų. Taigi daugelis mūsų baimių yra nerealios, perdėtos. Labai dažnai mes patys savo mintyse susikuriame stresą, sukeliantį nerimą, nemigą, pervargimą ar nervinį išsekimą. Norint sveikti būtina keisti savo mąstymą, jausmus ir elgesį. „Pasveikimas dažniausiai priklauso nuo paties žmogaus, jo meilės ir dėmesio sau“, – sako psichiatrė A. Stankūnienė. Linkiu, kad atviros šioje knygoje papasakotos istorijos, specialistų komentarai ir patarimai padėtų drąsiau žengti pirmuosius žingsnius permainų kelyje. gintarė jankauskienė

Žo d i s s k a i t y t o j ui

13


Apie nerimo sutrikimus trumpai

Nerimo sutrikimai yra dažni, tačiau, specialistų akimis, palyginti nesunkūs negalavimai. Kūniškai ir emociškai jie labai nemalonūs juos patiriantiesiems ir gali kurį laiką smarkiai paveikti jų gyvenimo kokybę, tačiau tinkamai gydantis dažniausiai pasiekiama gerų rezultatų ir sutrikimai išnyksta. Staiga užklupęs panikos priepuolis išgąsdina stipraus nerimo kamuojamą žmogų, jam gali atrodyti, kad tuoj išprotės. Tačiau panikos priepuolių metu niekas nemiršta ir neišprotėja. Priešingai – panikos priepuolius patiriantys žmonės gyvenime dažnai geba susivaldyti, yra stiprūs, atsakingi, įpratę pakelti didžiulius krūvius. Jiems negresia joks išprotėjimas ar nesivaldymas. Šie sutrikimai dažniausiai yra emocinių vidinių konfliktų, stresinių situacijų rezultatas. Kol žmogus jaučia tik nerimo simptomus ir dar nėra pradėjęs vengti daugybės vietų, kuriose baiminasi tą nerimą pajusti, įveikti nerimo sutrikimą yra gerokai lengviau. Todėl prasidėjus panikos priepuoliui ar nerimui patarčiau kuo greičiau ieškoti psichoterapinės pagalbos. Geriau kurį laiką lankyti psichoterapijos seansus, tai yra pamėginti iškart spręsti problemą, o ne delsti ir kęsti baimę, nes vėliau gali labai pablogėti gyvenimo kokybė (kartais net būna baugu kelti koją iš namų), imama baimintis, kad sergi kokia nors sunkia liga ir pradedi varstyti gydytojų kabinetus, išleidi daugybę pinigų įvairiems medicininiams tyrimams (tik tam, kad nerimas kuriam laikui sumažėtų). 14

PANI KO S PRI EPU O LI AI


Beje, nerimo sutrikimų gydymas vien medikamentais irgi gali būti veiksmingas. Kai kuriems žmonėms užtenka gydymo kurso raminamaisiais ir / ar antidepresantais, kad nerimo simptomai išnyktų ir nebepasikartotų. Bet jei ilgesnį laiką vartojant vaistus nerimas nepraeina arba baigus juos gerti ir vėl atsiranda, vertėtų kreiptis į psichoterapeutą. Manau, kad dauguma internete sklandančių istorijų apie „nesėkmingą“ nerimo sutrikimų gydymą dažniausiai ir atsiranda dėl to, kad kartais vien medikamentinio gydymo nepakanka. Tad jei jus užklupo nerimas ar patiriate panikos priepuolį, nereikėtų manyti, kad dabar būsite pasmerktas visam gyvenimui. Per savo praktiką sutikau daugybę žmonių, kuriems pirmasis priepuolis buvo vienas vienintelis ir daugiau nebepasikartojo. Panikos priepuolis yra organizmo reakcija, simptomas. Jeigu žmogui pavyksta išspręsti priepuolį išprovokavusią problemą, priepuoliai gali niekada nebepasikartoti. Aš turėjau labai daug pacientų, kuriems nereikėjo vartoti jokių vaistų, jie puikiausiai susitvarkė be medikamentinio gydymo. Nerimo sutrikimus neretai lydi depresyvi, prislėgta nuotaika. Dažniausiai tai nėra sunki depresijos būsena, o tiesiog reakcija į prastą fizinę savijautą, savo nepajėgumo, bejėgiškumo jausenas. Kartais atsiranda nuovargio ir išsekimo požymių. Dažnai būna, kad tarp nerimo priepuolių arba nerimui sumažėjus žmogus jaučiasi energingas ir yra geros nuotaikos, o pasijutus prasčiau jį vėl aplanko niūresnės mintys ir liūdesys, apima beviltiškumo jausmas. Kartais internete žmonės prisiskaito ar kur kitur prisiklauso gąsdinančios ir klaidinančios informacijos apie daugybę metų trunkantį ar neveiksmingą gydymą ir pradeda baimintis, kad nieAp i e n e r i m o s u t r i k i mu s tr u mp a i

15


kada nepasveiks. Bet nerimo sutrikimai tikrai nėra lėtinė liga ir jie neturi tęstis visą gyvenimą. Nerimo sutrikimų gydymo prognozės yra geros, todėl kartais būna labai apmaudu sužinojus, kad žmogus kamavosi dešimt metų, kol pagaliau ryžosi ieškoti pagalbos. Psichoterapijos, kaip metodo gydyti nerimo sutrikimus, veiksmingumą patvirtina ir mokslas, ir praktika. Ir tokio gydymo prognozės yra palankios. Daugumai pacientų sėkmingai pavyksta įveikti nerimo sutrikimus. aušra šapranauskienė psichologė-psichoterapeutė

16

PANI KO S PRI EPU O LI AI


Kitoks žvilgsnis į paniką

Pabaigoje noriu pasidalyti amerikiečių žurnale „Psychology Today“ („Psichologija šiandien“) publikuotomis psichologo Charleso Schaefferio įžvalgomis apie panikos priepuolius. Pasak šio gydytojo, priepuolis ištinka, kai emocinė smegenų dalis, atsakinga už kovos arba gelbėjimosi reakcijas, perima kontrolę. Kai streso hormonai užplūsta smegenis, kūnas ima funkcionuoti išgyvenimo režimu. Nors mūsų protėviams tai padėdavo išgyventi, šiandien jau neveiksminga dėl kiekvieno menkniekio aktyvinti gelbėjimosi režimą. Anot Ch. Schaefferio, gera žinia yra ta, kad labai daug kitų mūsų smegenų dalių, taip pat ir tos, kurios atsakingos už mąstymą, evoliucionavo. Būtent jų skatinimas vadovauti emocinėms smegenims yra viena iš veiksmingiausių terapijos formų, padedančių įveikti nerimą ir paniką. Gydytojas pataria išbandyti šį metodą: kai jaučiate, kad netrukus prasidės panikos priepuolis, kalbėkitės su savimi, išgyvendami tą nemalonią patirtį. Verbaliniai samprotavimai padeda ženklinti ir suvokti pojūčius kaip praeinančią, nors ir skausmingą, jūsų smegenų klaidą, o ne ženklą, kad jūs kraustotės iš proto ar mirštate. Galite pasakyti sau: „Štai ir vėl kyla tas erzinantis panikos jausmas. Bus truputį nemalonu, bet aš žinau, kad netrukus visa tai baigsis.“

178

PANI KO S PRI EPU O LI AI


Kitas būdas įdarbinti už mąstymą atsakingas smegenis: kai imate nerimauti ar panikuoti, atlikite užduotis, kurioms reikia motorinių ar pažintinių gebėjimų. Pavyzdžiui, plaukite indus, rūšiuokite skalbinius, spręskite žodžių išbraukymo galvosūkius, kryžiažodžius, skaičiuokite atbulai užsienio kalba ir pan. Šioms veikloms reikia sudėtingesnių vykdomųjų ir motorikos įgūdžių, priverčiančių mąstymą kontroliuojančias smegenis perimti valdymą.

IV dalis

179


AGNĖ KIRVAITIENĖ, psichoterapeutė

AUŠRA ŠAPRANAUSKIENĖ, psichologė-psichoterapeutė

Požiūris į pasaulį, kuris yra ir geras, ir blogas, dažnai yra sąmoningai arba nesąmoningai pasirenkamas dalykas. Galima matyti tik juodulius, tačiau galima įžvelgti ir gėrį, grožį, tiesą, meilę. Daug kas priklauso nuo to, kur mes nusprendžiame nukreipti savo žvilgsnį. Vaikai dažniau mokosi ne iš to, ką jiems sakome, o iš to, kaip patys elgiamės. ANDRIUS ATAS, vaikų psichologas

Kiekviena liga ar sveikatos sutrikimas yra savotiška dovana, nors dažnai tai ir sunku pripažinti. Ji skirta padėti žmogui atsipeikėti ir susimąstyti apie kitokio kelio paieškas. Arba galimybė harmonizuoti savo gyvenimą ir tapti laimingesniam.

Pirmasis panikos priepuolis užklupo prieš 5 metus vairuojant mašiną. Man staiga ėmė temti akyse, išmušė prakaitas, pradėjau stipriai drebėti. Aplankė didelė mirties baimė. Turėjau sustoti šalikelėje, nes vairuoti nebegalėjau. Panikos priepuoliai pasikartojo dar bene 10 kartų. Patyrusi paskutinįjį aiškiai supratau – atėjo laikas keisti gyvenimo būdą. Man padėjo tvarkingas dienos režimas, sveikas maistas, malda, meditacijos praktikos ir žinojimas, kad visos baimės yra tik iliuzija. Susikuriame jas patys savo galvose. IEVA ZASIMAUSKAITĖ, dainininkė, Lietuvos atstovė konkurse „Eurovizija 2018“

Su panikos priepuoliais kovojau porą metų. Pirmasis buvo siaubingas, maniau, kad išprotėsiu ir liksiu gyventi kažkur giliai savo kūne, neturėdamas ryšio su išoriniu pasauliu. Išsigandęs kreipiausi į gydytoją, jis pasiūlė ilgą psichoterapinį gydymą arba greitesnį variantą – vaistus. Mano gyvenimo dienotvarkėje visai nebuvo laiko, todėl rinkausi tabletes. Tada dar nežinojau, kad būtent dienotvarkę ir reikėjo keisti pirmiausiai. Dabar tai ir darau: tabletes pakeičiau ramesniu ir prasmingesniu gyvenimu. Pagaliau jaučiuosi atradęs savo kelią. Tik gal per ilgai iki jo ėjau. ALGIS KRIŠČIŪNAS, menininkas, grupių „Foje“ ir „Kiti kambariai“ būgnininkas

GINTAUTAS KAMINSKAS, jogos ir meditacijos mokytojas

PANIKOS PRIEPUOLIAI

Jei jus užklupo nerimas ar patiriate panikos priepuolį, nereikėtų manyti, kad dabar būsite pasmerktas visam gyvenimui. Per savo praktiką sutikau daugybę žmonių, kuriems pirmasis priepuolis buvo vienas vienintelis ir daugiau nebepasikartojo.

G I N TA R Ė JANKAUSKIENĖ

Nelaukite, kol skausmas taps nebepakeliamas, ieškokite pagalbos, kai tik pasijuntate blogai. Žmogus pasveiksta tada, kai sąmoningai ima geriau pažinti save, kai išgyvena didesnę meilę sau ir būna atlaidesnis ne tik sau, bet ir savo artimiesiems. Sveikimas yra procesas.

Kaip atpažinti panikos priepuolį? Kas vyksta organizme jam užklupus? Ar šis nerimo sutrikimas paveldimas? Kaip atskirti įtariamą širdies infarktą nuo labai stipraus nerimo? Koks poilsis geriausias išsekusiai psichikai ir kūnui? Kokie metodai padeda išmokti neskubėti ir mėgautis dabarties akimirkomis? Kaip auklėti vaiką nuo mažų dienų, kad jo psichika būtų stipri? Kodėl svarbu kasdien rūpintis psichologine šeimos gerove? Dešimt psichikos sveikatos priežiūros ir natūralios gyvensenos specialistų atsako į šiuos ir daugybę kitų klausimų. Nors knyga – apie nepatogias temas, ji neša gerą žinią: pasveikimas didžiąja dalimi priklauso nuo paties žmogaus, jo meilės ir dėmesio sau. Žinokime, apsiginkluokime ir jauskimės tvirtesni, galėdami ištverti panikos priepuolius patys ir padėdami juos atlaikyti tiems, kuriuos mylime.

G I N TA R Ė J A N K A U S K I E N Ė

PANIKOS PRIEPUOLIAI IŠSIVADUOK IŠ NERIMO IR BAIMIŲ

PSICHOTERAPEUTŲ KOMENTARAI POKALBIAI SU SPECIALISTAIS PATARIMAI ARTIMIESIEMS SAVIGALBOS BŪDAI ATVIROS IŠPAŽINTYS

ISBN 978-609-466-314-7

9 786094 663147

© Vilijos Gočelkytės-Zambacevičienės nuotr.

GINTARĖ JANKAUSKIENĖ – žurnalistė, komunikacijos specialistė, knygos „Kai atgimsta viltis. Sėkmės istorijos ir patarimai, kaip įveikti nevaisingumą ir susilaukti vaikų“ (2016) autorė. „Panikos priepuoliai. Išsivaduok iš nerimo ir baimių“ – antroji jos knyga.

Gintarė Jankauskienė „Panikos priepuoliai. Išsivaduok iš nerimo ir baimių“  

Kaip atpažinti panikos priepuolį? Kas vyksta organizme jam užklupus? Ar šis nerimo sutrikimas paveldimas? Kaip atskirti įtariamą širdies inf...

Gintarė Jankauskienė „Panikos priepuoliai. Išsivaduok iš nerimo ir baimių“  

Kaip atpažinti panikos priepuolį? Kas vyksta organizme jam užklupus? Ar šis nerimo sutrikimas paveldimas? Kaip atskirti įtariamą širdies inf...

Advertisement